TEISINGUMO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO TO KONSOLIDUOTA VERSIJA

1991 m. birželio 19 d.  (1)

TURINYS

Įvadinės nuostatos (1 straipsnis)

I Dalis

– Teismo sudėtis ir struktūra

1 skyrius

– Teisėjai ir generaliniai advokatai (2–6 straipsniai)

2 skyrius

– Pirmininkavimas teisme ir kolegijų sudarymas (7–11 straipsniai)

2a skyrius

– Teismo sudėtis (11a–11e straipsniai)

3 skyrius

– Teismo kanceliarija

1 skirsnis

– Teismo kancleris ir Teismo kanclerio pavaduotojai (12–19 straipsniai)

2 skirsnis

– Kiti struktūriniai padaliniai (20–23 straipsniai)

4 skyrius

– Pranešėjų pavaduotojai (24 straipsnis)

5 skyrius

– Teismo darbo organizavimas (25–28 straipsniai)

6 skyrius

– Kalbos (29–31 straipsniai)

7 skyrius

– Atstovų, patarėjų ir advokatų teisės bei pareigos (32–36 straipsniai)

II Dalis

– Procesas

1 skyrius

– Rašytinė proceso dalis (37–43 straipsniai)

1a skyrius

– Preliminarus pranešimas ir bylų paskyrimas konkrečios sudėties teismui (44 ir 44a straipsniai)

2 skyrius

– Parengtinis tyrimas ir kitos parengiamosios priemonės

1 skirsnis.

– Tyrimo priemonės (45–46 straipsniai)

2 skirsnis.

– Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa (47–53 straipsniai)

3 skirsnis.

– Parengtinio tyrimo pabaiga (54 straipsnis)

4 skirsnis.

– Parengiamosios priemonės (54a straipsnis)

3 skyrius

– Žodinė proceso dalis (55–62 straipsniai)

3a skyrius

– Pagreitintos procedūros (62a straipsnis)

4 skyrius

– Sprendimai (63–68 straipsniai)

5 skyrius

– Bylinėjimosi išlaidos (69–75 straipsniai)

6 skyrius

– Nemokama teisinė pagalba (76 straipsnis)

7 skyrius

– Ieškinio atsisakymas (77 ir 78 straipsniai)

8 skyrius

– Dokumentų įteikimas (79 straipsnis)

9 skyrius

– Terminai (80–82 straipsniai)

10 skyrius

– Bylos nagrinėjimo sustabdymas (82a straipsnis)

III Dalis

– Specialiosios procedūros

1 skyrius

– Taikymo bei vykdymo sustabdymas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (83–90 straipsniai)

2 skyrius

– Atskirieji procesiniai klausimai (91 ir 92 straipsniai)

3 skyrius

– Įstojimas į bylą (93 straipsnis)

4 skyrius

– Sprendimai už akių ir prašymai juos panaikinti (94 straipsnis)

5 skyrius

– (panaikinti 95 ir 96 straipsniai)

6 skyrius

– Ypatingos peržiūros procedūros

1 skirsnis.

– Procesas pagal trečiojo asmens skundą (97 straipsnis)

2 skirsnis.

– Sprendimų peržiūrėjimas (98–100 straipsniai)

7 skyrius

– Apeliaciniai skundai dėl arbitražo komiteto sprendimų (101 straipsnis)

8 skyrius

– Sprendimų išaiškinimas (102 straipsnis)

9 skyrius

– Prašymai priimti prejudicinius sprendimus ir kiti išaiškinimo prašymai (103–104b straipsniai)

10 skyrius

– Specialiosios procedūros pagal EAEBS 103–105 straipsnius (105 ir 106 straipsniai)

11 skyrius

– Nuomonės (107 ir 108 straipsniai; 109 straipsnis panaikintas)

12 skyrius

– (109a straipsnis panaikintas)

13 skyrius

– Ginčų, nurodytų Sąjungos sutarties 35 straipsnyje pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, sprendimas (109b straipsnis)

IV Dalis

– Apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų (110–123 straipsniai)

IVa Dalis

– Bendrojo Teismo sprendimų peržiūrėjimas (123a–123e straipsniai)

V Dalis

– EEE susitarimu nustatyti procesai (123f ir 123g straipsniai)

Baigiamosios nuostatos (124–127 straipsniai)

Priedas

– Sprendimas dėl oficialiųjų švenčių

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šiame reglamente:

—	Europos Sąjungos sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą „ESS“ ir po jos straipsnio numerį,

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos nurodomas rašant santrumpą „SESV“ ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį,

—	Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą „EAEBS“ ir po jos straipsnio numerį,

—	„Statutas“ – Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto,

—	„EEE susitarimas“ – Europos ekonominės erdvės susitarimas.

Šiame Reglamente:

—	„Institucijos“ – Sąjungos institucijos ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtos įstaigos ar organai, kurie gali būti Teismo nagrinėjamų bylų šalys,

—	„ELPA priežiūros institucija“ – EEE susitarime minima priežiūros institucija.

I DALIS

TEISMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

1 skyrius

TEISĖJAI IR GENERALINIAI ADVOKATAI

2 straipsnis

Teisėjo kadencija prasideda jo paskyrimo dokumente nurodytą dieną. Jeigu paskyrimo dokumente data nenurodyta, kadencija prasideda šio dokumento surašymo dieną.

3 straipsnis

1.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas per pirmąjį viešą Teismo posėdį, kuriame jis dalyvauja po paskyrimo, teisėjas prisiekia taip:

2.   Iškart po priesaikos teisėjas pasirašo pareiškimą, kuriuo iškilmingai pasižada per kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustojus eiti šias pareigas, sutikdamas eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

4 straipsnis

Tuo atveju, kai Teismas turi nuspręsti, kad teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, pirmininkas pasiūlo tokiam teisėjui uždarame posėdyje, nedalyvaujant Teismo kancleriui, pateikti Teismui savo paaiškinimus.

5 straipsnis

Šio reglamento 2, 3 ir 4 straipsniai taikomi ir generaliniams advokatams.

6 straipsnis

Teisėjų ir generalinių advokatų vyresniškumas nustatomas vienodai, pagal šių pareigų ėjimo trukmę.

Jeigu pareigų ėjimo trukmė yra vienoda, vyresniškumas nustatomas pagal amžių.

Kitai kadencijai paskirti teisėjai ir generaliniai advokatai išlaiko savo ankstesnę vietą pagal vyresniškumą.

2 skyrius

PIRMININKAVIMAS TEISME IR KOLEGIJŲ SUDARYMAS

7 straipsnis

1.   Pagal SESV 253 straipsnį iš dalies atnaujinus Teismo sudėtį teisėjai nedelsdami iš savo tarpo trejiems metams išrenka Teismo pirmininką.

2.   Jeigu Teismo pirmininko vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta pirmininkavimo kadencija, Teismas likusiam kadencijos laikui pirmininku išrenka kitą teisėją.

3.   Šiame straipsnyje numatyti rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Išrenkamas teisėjas, gavęs daugiau nei pusės Teisingumo Teismą sudarančių teisėjų balsų. Jeigu nė vienas teisėjas negauna šios balsų daugumos, surengiami kiti balsavimai, kol ji bus pasiekta.

8 straipsnis

Pirmininkas vadovauja Teismo veiklai, susijusiai su teisingumo vykdymu, ir jo administravimui; jis pirmininkauja posėdžiuose ir pasitarimuose.

9 straipsnis

1.   Teismas sudaro penkių ir trijų teisėjų kolegijas, kaip nurodyta Statuto 16 straipsnyje, ir sprendžia, kuriuos teisėjus į jas paskirti.

Teismas paskiria penkių teisėjų kolegiją arba kolegijas, kurioms vienerius metus pavesta nagrinėti 104b straipsnyje nurodytas bylas.

Apie teisėjų paskyrimą į kolegijas ir apie kolegijos arba kolegijų, kurioms pavesta nagrinėti 104b straipsnyje nurodytas bylas, paskyrimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Gavus ieškinį, Teismo pirmininkas paskiria teisėją pranešėją.

104b straipsnyje nurodytose bylose teisėjas pranešėjas parenkamas iš pagal 1 dalį paskirtos kolegijos narių šios kolegijos pirmininko siūlymu. Jeigu kolegija nusprendžia nenagrinėti bylos pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, Teismo pirmininkas gali paskirti bylą teisėjui pranešėjui iš kitos kolegijos.

Teismo pirmininkas imasi būtinų priemonių tuo atveju, kai teisėjo pranešėjo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų.

3.   Bylose, paskirtose tam tikros sudėties teismui pagal 44 straipsnio 3 dalį, šiame reglamente vartojamas žodis „Teismas“ reiškia tos sudėties teismą.

4.   Penkių arba trijų teisėjų kolegijai paskirtose bylose Teismo pirmininko įgaliojimus vykdo kolegijos pirmininkas.

10 straipsnis

1.   Po Teismo pirmininko rinkimų teisėjai nedelsdami trejiems metams išrenka penkių teisėjų kolegijų pirmininkus.

Teisėjai vieneriems metams išrenka trijų teisėjų kolegijų pirmininkus.

Teismas vieneriems metams paskiria pirmąjį generalinį advokatą.

Taikomos 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Apie rinkimus ir paskyrimus pagal šią straipsnio dalį skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Kai tik pirmininkas paskiria bylos teisėją pranešėją, pirmasis generalinis advokatas paskiria tą bylą vienam iš generalinių advokatų. Jis imasi būtinų priemonių tuo atveju, kai vieno iš generalinių advokatų nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų.

11 straipsnis

Jeigu Teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu pirmininko vieta yra laisva, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš penkių teisėjų kolegijų pirmininkų.

Jeigu vienu metu nei Teismo pirmininko, nei visų penkių teisėjų kolegijų pirmininkų nėra arba jie negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu vienu metu jų vietos yra laisvos, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš trijų teisėjų kolegijų pirmininkų.

Jeigu vienu metu nei Teismo pirmininko, nei visų kolegijų pirmininkų nėra arba jie negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu vienu metu jų vietos yra laisvos, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš teisėjų.

2a skyrius

TEISMO SUDĖTIS

11a straipsnis

Teismas posėdžiauja tokia sudėtimi:

—	plenarinė sesija, kurią sudaro visi teisėjai,

—	didžioji kolegija, kurią sudaro trylika teisėjų pagal 11b straipsnį,

—	kolegijos, sudarytos iš penkių arba trijų teisėjų pagal 11c straipsnį.

11b straipsnis

1.   Kiekvienai bylai didžiąją kolegiją sudaro Teismo pirmininkas, penkių teisėjų kolegijų pirmininkai, teisėjas pranešėjas ir toks skaičius teisėjų, kurio reikia, kad būtų trylika narių. Minėtieji teisėjai paskiriami pagal 2 dalyje nurodytą sąrašą laikantis jame nustatytos eilės tvarkos. Kiekvienai didžiajai kolegijai perduotai bylai sąrašo atskaitos taškas yra teisėjas, kurio pavardė nurodyta iškart po teisėjo, kuris paskutinis pagal sąrašą buvo paskirtas nagrinėti ankstesnę šios sudėties teismui perduotą bylą.

2.   Išrinkus Teismo pirmininką ir penkių teisėjų kolegijų pirmininkus, sudaromas kitų teisėjų sąrašas didžiajai kolegijai sudaryti. Šiame sąraše laikomasi šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos tvarkos pakaitomis su atvirkštine tvarka: pirmasis teisėjas sąraše yra pirmasis pagal tame straipsnyje nurodytą tvarką, antrasis – paskutinysis, trečiasis – antrasis, ketvirtasis – priešpaskutinis pagal tą tvarką ir t. t.

Sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Bylose, kurios perduodamos didžiajai kolegijai nuo metų, kuriais vyksta dalies teisėjų sudėties atnaujinimas, pradžios iki tol, kol įvyksta šis atnaujinimas, posėdžiauja taip pat du pakaitiniai teisėjai. Pakaitinių teisėjų funkcijas atlieka du teisėjai, nurodyti 2 dalyje numatytame sąraše iškart po teisėjo, kuris paskutinis buvo paskirtas į didžiąją kolegiją byloje.

Pakaitiniai teisėjai laikantis 2 dalyje numatytame sąraše nustatytos tvarkos pakeičia teisėjus, kurie tam tikrais atvejais negali dalyvauti priimant sprendimą byloje.

11c straipsnis

1.   Kiekvienai bylai penkių ir trijų teisėjų kolegijas sudaro kolegijos pirmininkas, teisėjas pranešėjas ir toks skaičius teisėjų, kurio reikia, kad būtų atitinkamai penki arba trys teisėjai. Minėtieji teisėjai paskiriami pagal 2 dalyje nurodytus sąrašus laikantis juose nustatytos tvarkos. Kiekvienai vienai iš kolegijų perduotai bylai atitinkamo sąrašo atskaitos taškas yra teisėjas, kurio pavardė sąraše nurodyta iškart po teisėjo, kuris paskutinis buvo paskirtas nagrinėti ankstesnę šiai kolegijai perduotą bylą.

2.   Penkių teisėjų kolegijoms sudaryti, išrinkus tų kolegijų pirmininkus, sudaromi kitų į atitinkamas kolegijas paskirtų teisėjų, išskyrus pirmininkus, sąrašai. Sąrašai sudaromi taip pat, kaip ir 11b straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas.

Trijų teisėjų kolegijoms sudaryti, išrinkus tų kolegijų pirmininkus, sudaromi kitų į atitinkamas kolegijas paskirtų teisėjų, išskyrus pirmininkus, sąrašai. Sąrašai sudaromi pagal šio reglamento 6 straipsnyje nustatytą tvarką.

Šioje dalyje nurodyti sąrašai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11d straipsnis

1.   Jeigu Teismas mano, kad kelias bylas turi nagrinėti ir spręsti tos pačios sudėties teismas, ši sudėtis nustatoma pagal tą bylą, kurios preliminarus pranešimas buvo apsvarstytas pirmiausia.

2.   Kai kolegija, kuriai byla buvo paskirta, pagal 44 straipsnio 4 dalį perduoda bylą Teismui, kad šis ją iš naujo paskirtų didesnės sudėties teismui, šios sudėties teismą sudaro kolegijos, kuriai byla buvo paskirta iš pradžių, nariai.

11e straipsnis

Jeigu bylą sprendžiančio teismo narys negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia kitas teisėjas, laikantis 11b straipsnio 2 dalyje arba 11c straipsnio 2 dalyje minimuose sąrašuose nurodytos tvarkos.

Jeigu Teismo pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, didžiosios kolegijos pirmininko funkcijos vykdomos laikantis 11 straipsnio nuostatų.

Jeigu penkių teisėjų kolegijos pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, kolegijos pirmininko funkcijas vykdo trijų teisėjų kolegijos pirmininkas, prireikus laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos tvarkos arba, jei tos sudėties teisme nėra trijų teisėjų kolegijos pirmininko, vienas iš kitų teisėjų laikantis 6 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Jeigu trijų teisėjų kolegijos pirmininkas negali dalyvauti, kolegijos pirmininko funkcijas vykdo tos sudėties teismo teisėjas laikantis 6 straipsnyje nustatytos tvarkos.

3 skyrius

TEISMO KANCELIARIJA

1 skirsnis. Teismo kancleris ir Teismo kanclerio pavaduotojai

12 straipsnis

1.   Teismo kanclerį skiria Teismas. Likus dviem savaitėms iki nustatytos paskyrimo dienos, pirmininkas Teismo nariams praneša apie paduotus prašymus užimti šias pareigas.

2.   Su prašymu pateikiama išsami informacija apie kandidato amžių, pilietybę, universitetinį išsilavinimą, kalbų mokėjimą, einamas bei ankstesnes pareigas ir patirtį teisingumo vykdymo bei tarptautinių santykių srityje, jei tokia patirtis yra.

3.   Teismo kancleris paskiriamas laikantis šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4.   Teismo kancleris skiriamas šešeriems metams. Jis gali būti paskirtas naujai kadencijai.

5.   Teismo kancleris prisiekia pagal šio reglamento 3 straipsnį.

6.   Teismo kancleris gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu jis nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų; Teismas priima sprendimą, suteikęs Teismo kancleriui galimybę pateikti savo paaiškinimus.

7.   Jeigu Teismo kanclerio vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta kadencija, Teismas naują kanclerį skiria šešeriems metams.

13 straipsnis

Laikydamasis Teismo kanclerio paskyrimui nustatytos tvarkos, Teismas gali paskirti vieną ar daugiau Teismo kanclerio pavaduotojų, kurie padeda Teismo kancleriui ir gali jį pakeisti, kiek tai leidžia šio reglamento 15 straipsnyje minimi nurodymai Teisingumo Teismo kancleriui.

14 straipsnis

Jeigu Teismo kanclerio ir Teismo kanclerio pavaduotojų nėra, jie negali vykdyti savo pareigų arba jų vietos yra laisvos, pirmininkas paskiria pareigūną arba tarnautoją laikinai eiti Teismo kanclerio pareigas.

15 straipsnis

Teismas, vadovaudamasis pirmininko pateiktu pasiūlymu, priima nurodymus Teisingumo Teismo kancleriui.

16 straipsnis

1.   Teismo kanceliarijoje, prižiūrint Teismo kancleriui, yra tvarkomas registras, kuriame pateikimo eilės tvarka registruojami visi procesiniai ir juos patvirtinantys dokumentai.

2.   Įregistravęs dokumentą Teismo kancleris padaro atitinkamą įrašą originale, taip pat šalių prašymu – kitose šiam tikslui jos pateiktose kopijose.

3.   Registro ir pirmesnėje šio straipsnio dalyje minimi įrašai yra autentiški.

4.   Registro tvarkymo taisykles nustato šio reglamento 15 straipsnyje minimi nurodymai Teisingumo Teismo kancleriui.

5.   Suinteresuotiems asmenims leidžiama Teismo kanceliarijoje susipažinti su registro įrašais ir, sumokėjus mokestį pagal tarifus, kuriuos Teismo kanclerio siūlymu nustato Teismas, gauti kopijas arba ištraukas.

Sumokėjusios atitinkamą mokestį bylos šalys taip pat gali gauti procesinių dokumentų kopijas ir patvirtintas sprendimų bei nutarčių kopijas.

6.   Ieškinio registracijos data, šalių pavardės arba pavadinimai, jų adresai, ginčo dalykas, ieškovo reikalavimai ir ieškinio pagrindai bei pagrindiniai argumentai, kuriais remiamasi, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.   Jeigu Taryba arba Europos Komisija nėra viena iš bylos šalių, Teismas siunčia ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be jų priedų, kad ji galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti netaikytinu vieną iš jos aktų. Ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijos taip pat siunčiamos Europos Parlamentui, kad jis galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį nėra siekiama pripažinti netaikytinu jo ir Tarybos bendrai priimto akto.

17 straipsnis

1.   Pavaldus pirmininkui Teismo kancleris yra atsakingas už dokumentų priėmimą, perdavimą bei saugojimą ir už dokumentų įteikimą šiame reglamente nustatyta tvarka.

2.   Teismo kancleris padeda Teismui, Teismo pirmininkui bei kolegijų pirmininkams ir teisėjams vykdyti visą su jų pareigomis susijusią veiklą.

18 straipsnis

Teismo kancleriui yra patikima saugoti antspaudus. Jis atsakingas už archyvą ir Teismo leidinius.

19 straipsnis

Išskyrus šio reglamento 4 ir 27 straipsniuose nurodytus atvejus, Teismo kancleris dalyvauja Teismo ir kolegijų posėdžiuose.

2 skirsnis. Kiti struktūriniai padaliniai

20 straipsnis

1.   Teismo pareigūnai ir kiti tarnautojai skiriami vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais.

2.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas, pareigūnas pirmininko akivaizdoje ir dalyvaujant Teismo kancleriui prisiekia taip:

21 straipsnis

Vadovaudamasis Teismo kanclerio pasiūlymu, Teismas nustato savo padalinių struktūrą ir gali ją keisti.

22 straipsnis

Teismas iš tinkamą teisinį išsilavinimą turinčių ekspertų, gerai mokančių kelias oficialiąsias Teismo kalbas, suformuoja vertimų tarnybą.

23 straipsnis

Pavaldus pirmininkui Teismo kancleris atsako už Teismo administravimą, jo finansų valdymą ir buhalterinę apskaitą; atlikti šias pareigas jam padeda administratorius.

4 skyrius

PRANEŠĖJŲ PAVADUOTOJAI

24 straipsnis

1.   Jeigu Teismas mano, kad jo nagrinėjamoms byloms įvertinti ir parengtiniam tyrimui to reikia, vadovaudamasis Statuto 13 straipsniu jis pasiūlo paskirti pranešėjų pavaduotojus.

2.   Pranešėjų pavaduotojai padeda pirmininkui visais reikalais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, ir teisėjams pranešėjams – atlikti jų pareigas.

3.   Atlikdami savo pareigas, pranešėjų pavaduotojai atsiskaito atitinkamai Teismo pirmininkui, kolegijos pirmininkui arba teisėjui pranešėjui.

4.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas pranešėjo pavaduotojas Teisme prisiekia pagal šio reglamento 3 straipsnį.

5 skyrius

TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

25 straipsnis

1.   Didžiosios kolegijos ir Teismo plenarinės sesijos posėdžių datą ir laiką nustato pirmininkas.

2.   Penkių ir trijų teisėjų kolegijų posėdžių datą ir laiką nustato jų pirmininkai.

3.   Teismas gali nuspręsti vieną ar daugiau posėdžių surengti kitoje nei Teismo būstinė vietoje.

26 straipsnis

1.   Jeigu nėra vieno iš teisėjų arba jis negali vykdyti savo pareigų, ir todėl susirenka lyginis skaičius teisėjų, pasitarimuose nedalyvauja trumpiausiai einantis teisėjo pareigas teisėjas, kaip apibrėžta šio reglamento 6 straipsnyje, nebent jis yra teisėjas pranešėjas. Tuo atveju pasitarimuose nedalyvauja artimiausias jam pagal vyresniškumą teisėjas.

2.   Jeigu sušaukus didžiąją kolegiją ar Teismo plenarinę sesiją paaiškėja, kad nėra Statuto 17 straipsnio trečioje ar ketvirtoje pastraipoje nurodyto kvorumo, pirmininkas posėdį atideda, kol bus kvorumas.

3.   Jeigu kurioje nors penkių arba trijų teisėjų kolegijoje nėra Statuto 17 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto kvorumo ir jei nėra įmanoma pagal 11e straipsnį pakeisti negalinčių vykdyti savo pareigų teisėjų, kolegijos pirmininkas praneša apie tai Teismo pirmininkui, kuris iš kitų teisėjų paskiria trūkstamą.

27 straipsnis

1.   Teismo pasitarimai vyksta uždarame posėdyje.

2.   Pasitarimuose dalyvauja tik žodinėje proceso dalyje dalyvavę teisėjai ir pranešėjo pavaduotojas, jei jis buvo byloje paskirtas.

3.   Kiekvienas pasitarimuose dalyvaujantis teisėjas pareiškia savo nuomonę ir ją motyvuoja.

4.   Kiekvienas teisėjas gali prašyti, kad bet kuris klausimas būtų suformuluotas jo pasirinkta kalba ir prieš balsavimą raštiškai pateiktas Teismui.

5.   Teisėjų daugumos po galutinio svarstymo padarytos išvados lemia Teismo sprendimą. Balsavimas vyksta atvirkštine eilės tvarka nei vyresniškumo tvarka, nustatyta pagal šio reglamento 6 straipsnį.

6.   Nesutarimus dėl sprendžiamų klausimų esmės, jų formulavimo bei eiliškumo arba dėl balsavimo rezultatų aiškinimo sprendžia Teismas.

7.   Jeigu Teismas svarsto su jo administravimu susijusius klausimus, generaliniai advokatai dalyvauja svarstyme ir turi balsavimo teisę. Teismo kancleris dalyvauja svarstyme, išskyrus tuos atvejus, kai Teismas nusprendžia priešingai.

8.   Jeigu Teismas posėdžiauja nedalyvaujant kancleriui, Teismas prireikus gali paskirti rašyti protokolą trumpiausiai einančiam teisėjo pareigas teisėjui, kaip nustatyta šio reglamento 6 straipsnyje. Protokolą pasirašo tas teisėjas ir pirmininkas.

28 straipsnis

1.   Jeigu Teismas nenusprendžia kitaip, Teismo atostogos nustatomos:

—	nuo gruodžio 18 d. iki sausio 10 d.,

—	nuo sekmadienio prieš Velykas iki antrojo sekmadienio po Velykų,

—	nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d.

Per atostogas pirmininko pareigas Teisme eina pats pirmininkas, palaikydamas ryšį su Teismo kancleriu, arba kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas, kurio pirmininkas paprašo užimti jo vietą.

2.   Iškilus neatidėliotinam reikalui, pirmininkas gali teisėjus ir generalinius advokatus sušaukti per atostogas.

3.   Teismas laikosi tos valstybės, kurioje yra jo būstinė, valstybinių švenčių.

4.   Esant pagrįstiems motyvams, Teismas gali išleisti bet kurį teisėją arba generalinį advokatą atostogų.

6 skyrius

KALBOS

29 straipsnis

1.   Proceso kalba gali būti airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų arba vokiečių kalbos.

2.   Proceso kalbą pasirenka ieškovas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	jeigu atsakovas yra valstybė narė arba valstybės narės fizinis ar juridinis asmuo, proceso kalba yra tos valstybės valstybinė kalba; jeigu valstybė turi daugiau kaip vieną valstybinę kalbą, ieškovas gali pasirinkti vieną iš jų;

b)	bendru šalių prašymu visam procesui arba jo daliai gali būti leidžiama vartoti vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų;

c)	vienos šalių prašymu, išklausius kitą šalį ir generalinį advokatą, nukrypstant nuo a ir b punktų nuostatų, gali būti leista iš kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų sąrašo pasirinkti proceso kalbą visam procesui arba jo daliai; Europos Sąjungos institucija tokio prašymo pateikti negali.

Šio reglamento 103 straipsnyje nurodytais atvejais proceso kalba yra nacionalinio teismo, kuris kreipiasi į Teismą, kalba. Tinkamai pagrįstu vienos iš pagrindinės bylos šalių prašymu ir išklausius kitą šalį bei generalinį advokatą, žodinėje proceso dalyje gali būti leista vartoti vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų.

Sprendimus dėl anksčiau nurodytų prašymų gali priimti pirmininkas; jis gali arba, jeigu nori patenkinti prašymą, negavęs visų šalių sutikimo, privalo perduoti prašymą Teismui.

3.   Proceso kalba pirmiausia vartojama rašytiniuose šalių pareiškimuose ir atsiliepimuose bei žodiniuose šalių pasisakymuose ir pridedamuose dokumentuose, taip pat protokoluose ir Teismo sprendimuose.

Visi dokumentai ar jų priedai kita nei proceso kalba pateikiami kartu su vertimu į proceso kalbą.

Tačiau, jeigu dokumentas yra didelės apimties, gali būti pateikiami jo ištraukų vertimai. Teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali bet kuriuo metu pareikalauti viso arba papildyto vertimo.

Nepaisant pirmesnėse pastraipose išdėstytų nuostatų, įstodama į Teismo nagrinėjamą bylą arba dalyvaudama viename iš 103 straipsnyje nurodytų procesų dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, valstybė narė turi teisę vartoti savo valstybinę kalbą. Ši nuostata galioja ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

Valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai gali būti leidžiama vartoti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kuri nėra proceso kalba, kai jos įstoja į Teismo nagrinėjamą bylą arba dalyvauja prejudicinio sprendimo procese, kaip nurodyta Statuto 23 straipsnyje. Ši nuostata taikoma ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

Trečiosioms valstybėms, dalyvaujančioms procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal Statuto 23 straipsnio ketvirtą pastraipą, gali būti leista vartoti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų, kuri nėra proceso kalba. Ši nuostata taikoma ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

4.   Jeigu liudytojas arba ekspertas teigia, kad negali tinkamai išreikšti savo minčių viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, Teismas leidžia jam duoti parodymus kita kalba. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

5.   Teismo pirmininkas ir kolegijų pirmininkai, vadovaudami žodinei proceso daliai, teisėjas pranešėjas ir preliminariame pranešime, ir teismo posėdžio pranešime, teisėjai bei generaliniai advokatai, pateikdami klausimus, ir generaliniai advokatai, pateikdami savo išvadas, gali vartoti ne proceso kalbą, o vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

30 straipsnis

1.   Teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių prašymu Teismo kancleris pasirūpina, kad tai, kas sakoma arba rašoma Teismui nagrinėjant bylą, būtų išversta į kalbas, teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių pasirinktas iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto kalbų sąrašo.

2.   Teismo leidiniai leidžiami Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytomis kalbomis.

31 straipsnis

Dokumentų, sudarytų proceso kalba arba kuria kita pagal šio reglamento 29 straipsnį Teismo leista kalba, tekstai yra autentiški.

7 skyrius

ATSTOVŲ, PATARĖJŲ IR ADVOKATŲ TEISĖS BEI PAREIGOS

32 straipsnis

1.   Atstovams, patarėjams ir advokatams, dalyvaujantiems Teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų jų su byla arba jos šalimis susijusių žodinių pasisakymų ir surašytų dokumentų.

2.   Atstovams, patarėjams ir advokatams taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)

su bylos nagrinėjimu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskacijos objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus arba dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Teismui, kuris juos patikrina dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę gauti jų pareigoms atlikti reikalingą sumą užsienio valiuta;

c)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

33 straipsnis

Kad būtų suteiktos 32 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, turintys į juos teisę asmenys pirmiausia privalo pateikti šiuos savo statuso įrodymus:

a)	atstovai pateikia oficialų jų atstovaujamos šalies išduotą dokumentą, kurio kopiją ši šalis nedelsdama nusiuntė Teismo kancleriui;

b)	patarėjai ir advokatai pateikia Teismo kanclerio pasirašytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas galioja nurodytą laikotarpį, kuris, atsižvelgiant į proceso trukmę, gali būti pratęstas arba sutrumpintas.

34 straipsnis

Šio reglamento 32 straipsnyje nurodyti privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik bylos nagrinėjimo tikslais.

Teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylą.

35 straipsnis

1.   Jeigu Teismas mano, kad patarėjo arba advokato elgesys Teismo, teisėjo, generalinio advokato arba kanclerio atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais, arba patarėjas ar advokatas naudojasi savo teisėmis kitais tikslais nei tie, kuriems jos buvo pripažintos, jis apie tai praneša suinteresuotam asmeniui. Jeigu Teismas apie tai praneša kompetentingoms institucijoms, kurioms suinteresuotas asmuo yra atskaitingas, jam perduodama šioms institucijoms adresuoto laiško kopija.

Dėl tų pačių priežasčių Teismas bet kuriuo metu gali nutartimi, išklausęs suinteresuotą asmenį ir generalinį advokatą, pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis įsigalioja iš karto.

2.   Kai iš bylos nagrinėjimo pašalinamas patarėjas arba advokatas, procesas sustabdomas pirmininko nustatytam laikotarpiui, kad suinteresuotoji šalis turėtų laiko pasirinkti kitą patarėją arba advokatą.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai gali būti panaikinti.

36 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie pagal Statuto 19 straipsnį turi teisę atstovauti Teisme.

II DALIS

PROCESAS

1 skyrius

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

37 straipsnis

1.   Kiekvieno procesinio dokumento originalą turi pasirašyti šalies atstovas arba advokatas.

Kartu su originalu ir visais jame minimais priedais pateikiamos penkios kopijos Teismui ir dar po vieną kopiją – visoms kitoms bylos šalims. Kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti šalis.

2.   Be šių dokumentų, institucijos per Teismo nustatytus terminus pateikia visų procesinių dokumentų vertimus į kitas Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytas kalbas. Taikomos šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatos.

3.   Visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma jų data. Skaičiuojant procesinius terminus atsižvelgiama tik į dokumento pateikimo Teismo kanceliarijai datą.

4.   Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, taip pat šių dokumentų sąrašas.

5.   Jeigu dėl dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo ištraukos, Teismo kanceliarijai perduodamas visas dokumentas arba visa jo kopija.

6.   Nepažeidžiant 1–5 dalių nuostatų, nustatytų procesinių terminų atžvilgiu pateikimo diena laikoma ta diena, kai pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija kartu su 4 dalyje nurodytu dokumentų sąrašu gaunama Teismo kanceliarijoje telefaksu arba kita Teismo turima technine ryšio priemone, jeigu ne vėliau kaip per dešimt dienų po to Teismo kanceliarijai pateikiamas pasirašytas procesinio dokumento originalas kartu su priedais ir kopijomis, nurodytais šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. 81 straipsnio 2 dalis netaikoma šio dešimties dienų termino atžvilgiu.

7.   Nepažeisdamas 1 dalies pirmos pastraipos ir 2–5 dalių, Teisingumo Teismas sprendimu gali nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas pripažįstamas šio dokumento originalu. Tas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

38 straipsnis

1.   Statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šalis, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas;

c)	ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka;

d)	ieškovo reikalavimai;

e)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

2.   Bylos nagrinėjimo tikslais ieškinyje nurodomas adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Teismo būstinė, ir įgaliotasis asmuo, davęs sutikimą priimti šiuos dokumentus.

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto adreso dokumentams įteikti arba vietoj jo ieškinyje gali būti nurodyta, jog advokatas arba atstovas sutinka, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kitomis techninėmis ryšio priemonėmis.

Jeigu ieškinys neatitinka pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalavimų, iki šio trūkumo pašalinimo visi procesui reikalingi dokumentai suinteresuotajai šaliai įteikiami išsiuntus juos registruotu laišku tos šalies atstovui arba advokatui. Nukrypstant nuo 79 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kurioje yra Teismo būstinė, pašte.

3.   Šaliai padedantis arba atstovaujantis advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme.

4.   Kartu su ieškiniu prireikus pateikiami dokumentai, nurodyti Statuto 21 straipsnio antroje pastraipoje.

5.   Kartu su privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens ieškiniu pateikiami:

a)	jo įstatai ar jį įregistravusio registro nepasenęs išrašas arba nepasenęs išrašas iš asociacijų registro, arba koks kitas jo teisinio egzistavimo įrodymas;

b)	įrodymas, kad ieškovo advokato įgaliojimus jam tinkamai suteikė asmuo, kuris turi teisę tai daryti.

6.   Prie ieškinio, pareiškiamo pagal SESV 273 straipsnį, pridedamas specialaus susitarimo, sudaryto tarp suinteresuotų valstybių narių, egzempliorius.

7.   Jeigu ieškinys neatitinka šio straipsnio 3–6 dalių reikalavimų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi šiuos reikalavimus įvykdyti, pašalindamas paties ieškinio trūkumus arba pateikdamas anksčiau nurodytus dokumentus. Jeigu ieškovas iki nustatyto termino nepašalina ieškinio trūkumų arba nepateikia reikalingų dokumentų, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nusprendžia, ar dėl šių sąlygų nevykdymo ieškinys yra nepriimtinas dėl to, kad netenkina nustatytų reikalavimų ieškiniams.

39 straipsnis

Ieškinys įteikiamas atsakovui. Jeigu yra taikoma 38 straipsnio 7 dalis, įteikiama, kai tik pašalinami ieškinio trūkumai arba kai tik Teismas, atsižvelgdamas į minėtame straipsnyje išvardytus reikalavimus, nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

40 straipsnis

1.   Per mėnesį nuo ieškinio įteikimo atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma:

a)	atsakovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

c)	atsakovo reikalavimai;

d)

įrodymai.

Atsiliepimui į ieškinį taikomos šio reglamento 38 straipsnio 2–5 dalių nuostatos.

2.   Atsakovui pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

41 straipsnis

1.   Ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį galima papildyti ieškovo dubliku ir atsakovo tripliku.

2.   Terminą, per kurį turi būti pateikti šie procesiniai dokumentai, nustato pirmininkas.

42 straipsnis

1.   Dublike arba triplike bylos šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus. Tačiau tuo atveju šalys turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti.

2.   Vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

Jeigu vykstant procesui viena iš šalių pateikia naują pirmiau nurodytu būdu pagrįstą pagrindą, pirmininkas, net ir pasibaigus įprastiniams procesiniams terminams, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, gali duoti kitai šaliai laiko atsakyti į šį pagrindą.

Sprendimas dėl šio pagrindo priimtinumo yra atidedamas ir priimamas kartu su galutiniu sprendimu.

43 straipsnis

Bet kuriuo metu, išklausęs bylos šalis ir generalinį advokatą, jeigu yra įvykdytas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas paskyrimas ir jeigu dviejų ar daugiau bylų dalykas yra tas pats, pirmininkas, motyvuodamas tuo, kad tarp šių bylų yra ryšys, gali nurodyti jas sujungti, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė arba žodinė proceso dalis arba priimamas galutinis sprendimas. Vėliau bylos gali būti atskirtos. Pirmininkas gali perduoti šiuos klausimus Teismui.

1a skyrius

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS IR BYLŲ PASKYRIMAS KONKREČIOS SUDĖTIES TEISMUI

44 straipsnis

1.   Pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo bendrajame Teismo posėdyje datą:

a)	pateikus tripliką; arba

b)	jeigu per pagal 41 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą nepateikiamas joks ieškovo dublikas arba atsakovo triplikas; arba

c)	jeigu suinteresuotoji šalis atsisako savo teisės pateikti dubliką arba tripliką; arba

d)	jeigu taikoma 62a straipsnyje nurodyta pagreitinta procedūra, kai pirmininkas paskiria posėdžio datą.

2.   Preliminariame pranešime pateikiami pasiūlymai, ar reikia atlikti parengtinį tyrimą arba imtis kitų parengiamųjų priemonių ir kurios sudėties teismui byla turėtų būti paskirta. Prireikus jame taip pat pateikiamas teisėjo pranešėjo pasiūlymas dėl to, ar atsisakyti posėdžio, kaip nustatyta 44a straipsnyje, ir generalinio advokato išvados pagal Statuto 20 straipsnio penktą pastraipą.

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas, atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pasiūlymus, sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis.

3.   Teismas paskiria bylą penkių arba trijų teisėjų kolegijai, jei bylos sudėtingumas ar svarba arba ypatingos aplinkybės nėra tokios, kad ji turėtų būti paskirta didžiajai kolegijai.

Tačiau byla negali būti paskirta penkių arba trijų teisėjų kolegijai, jei valstybė narė arba Sąjungos institucija, kuri yra bylos šalis, paprašė, kad bylą spręstų didžioji kolegija. Šioje nuostatoje „bylos šalis“ – tai bet kuri valstybė narė arba institucija, kuri yra bylos šalis arba įstojęs į bylą asmuo, arba kuri yra pateikusi rašytinių pastabų bet kurio 103 straipsnyje nurodyto prašymo atveju. Šioje pastraipoje nurodytas prašymas negali būti pateikiamas bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų.

Jei Teisme bylos iškeliamos pagal Statuto 16 straipsnio ketvirtą pastraipą, Teismas jas nagrinėja plenarinės sesijos posėdyje. Jis gali paskirti bylą nagrinėti Teismo plenarinei sesijai, jeigu pagal Statuto 16 straipsnio penktą pastraipą mano, kad byla ypač svarbi.

4.   Bylą sprendžiantis teismas, kuriam byla buvo paskirta, bet kurioje proceso stadijoje gali perduoti bylą Teismui, kad šis iš naujo ją paskirtų didesnio teisėjų skaičiaus sudėties teismui.

5.   Jeigu yra pradėtas parengtinis tyrimas ir bylą sprendžiantis teismas atlieka jį ne pats, jis gali pavesti tai atlikti teisėjui pranešėjui.

Jeigu žodinė proceso dalis pradedama be parengtinio tyrimo, bylą sprendžiančio teismo pirmininkas paskiria žodinės proceso dalies pradžios datą.

44a straipsnis

Nepažeidžiant jokių specialių šiame reglamente išdėstytų nuostatų, bylos nagrinėjimas Teisme apima ir žodinę dalį. Tačiau pateikus 40 straipsnio 1 dalyje arba tam tikrais atvejais – 41 straipsnio 1 dalyje nurodytus procesinius dokumentus, Teismas, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, jei nė viena iš šalių nepateikė prašymo, kuriame būtų išdėstytos priežastys, dėl kurių ji pageidauja būti išklausyta, gali nuspręsti kitaip. Prašymas pateikiamas per tris savaites po to, kai šaliai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

2 skyrius

PARENGTINIS TYRIMAS IR KITOS PARENGIAMOSIOS PRIEMONĖS

1 skirsnis. Tyrimo priemonės

45 straipsnis

1.   Išklausęs generalinį advokatą, nutartimi, kurioje išdėstyti įrodytini faktai, Teismas nustato, jo manymu, tinkamas tyrimo priemones. Prieš nustatydamas šio straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose nurodytas tyrimo priemones, Teismas išklauso bylos šalis.

Nutartis įteikiama bylos šalims.

2.   Nepažeidžiant Statuto 24 ir 25 straipsnių, tyrimo priemonės gali būti šios:

a)	pačių bylos šalių atvykimas;

b)	prašymas pateikti informaciją arba dokumentus;

c)	liudytojų apklausa;

d)	ekspertizė;

e)	nuvykimas į vietą.

3.   Tyrime dalyvauja generalinis advokatas.

4.   Gali būti pateikiami paneigiantieji įrodymai, o anksčiau pateiktus įrodymus galima papildyti.

46 straipsnis

Šalys turi teisę dalyvauti atliekant tyrimą.

2 skirsnis. Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa

47 straipsnis

1.   Teismas savo iniciatyva arba šalių prašymu, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti, kad tam tikri faktai būtų patvirtinti liudytojų parodymais. Įrodytini faktai nurodomi Teismo nutartyje.

Teismas gali šaukti liudytoją savo iniciatyva arba vienos iš šalių ar generalinio advokato prašymu.

Šalies prašyme apklausti liudytoją tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas, ir priežastys, dėl kurių tai reikėtų padaryti.

2.   Liudytojai, kurių apklausa būtina, šaukiami Teismo nutartimi, kurioje nurodoma:

a)	liudytojo pavardė, vardai, padėtis ir adresas;

b)	faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas;

c)	prireikus nurodomos Teismo nustatytos liudytojo turėtų išlaidų atlyginimo priemonės, taip pat galima bausmė už liudytojo pareigos neatlikimą.

Nutartis įteikiama šalims ir liudytojams.

3.   Teismas gali nuspręsti, kad liudytojai, kuriuos apklausti paprašė viena iš šalių, gali būti šaukiami tik sumokėjus Teismo kasoje užstatą nustatytoms šaukimo išlaidoms padengti; mokėtiną sumą nustato Teismas.

Lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su Teismo iniciatyva šaukiamo liudytojo apklausa, avansu išmoka Teismo kasa.

4.   Nustačius liudytojų tapatybę, pirmininkas jiems praneša, kad jie privalės šiame reglamente nurodytu būdu patvirtinti savo parodymų teisingumą.

Liudytojai savo parodymus Teismui duoda iškvietus šalis dalyvauti apklausoje. Liudytojui davus pagrindinius parodymus, pirmininkas vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva, gali pateikti jam klausimų.

Tą patį gali daryti ir kiti teisėjai bei generalinis advokatas.

Pirmininkui leidus, šalių atstovai gali pateikti klausimus liudytojams.

5.   Davęs parodymus, liudytojas prisiekia:

Išklausęs šalis, Teismas gali atleisti liudytoją nuo priesaikos.

6.   Teismo kancleris rašo bylos protokolą, kuriame išdėstomi kiekvieno liudytojo parodymai.

Protokolą pasirašo pirmininkas arba teisėjas pranešėjas, atsakingas už liudytojo apklausą, ir Teismo kancleris. Prieš pasirašant protokolą liudytojui turi būti leista patikrinti protokolo turinį ir jį pasirašyti.

Protokolas yra autentiškas dokumentas.

48 straipsnis

1.   Tinkamai šaukiami liudytojai turi paklusti šaukimui ir atvykti į posėdį.

2.   Jeigu tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta, Teismas gali paskirti jam ne didesnę kaip 5 000 eurų (2) piniginę baudą ir nuspręsti įteikti pakartotinį šaukimą liudytojo sąskaita.

Tokia pati bauda gali būti skiriama ir liudytojui, kuris be pateisinamos priežasties atsisako duoti parodymus, priesaiką arba tam tikrais atvejais jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą.

3.   Jeigu liudytojas nurodo Teismui pateisinamą priežastį, jis gali būti atleistas nuo piniginės baudos mokėjimo. Paskirta piniginė bauda, liudytojo prašymu, gali būti sumažinta, jeigu jis įrodo, kad ši suma neproporcinga jo pajamoms.

4.   Pagal šį straipsnį paskirtos baudos ar kitos priemonės priverstinai vykdomos pagal SESV 280 ir 299 straipsnius bei EAEBS 164 straipsnį.

49 straipsnis

1.   Teismas gali skirti ekspertizę. Nutartyje, kuria paskiriamas ekspertas, apibrėžiama jo užduotis ir nustatomas išvados pateikimo terminas.

2.   Ekspertas gauna nutarties kopiją ir visus jo užduočiai atlikti reikalingus dokumentus. Jis savo užduotį atlieka prižiūrimas teisėjo pranešėjo, kuris gali dalyvauti ekspertizės veiksmuose ir yra informuojamas apie užduoties vykdymo eigą.

Teismas gali pareikalauti iš šalių arba iš vienos iš jų sumokėti užstatą, kad būtų garantuotas ekspertizės išlaidų padengimas.

3.   Eksperto prašymu Teismas gali nuspręsti apklausti liudytojus. Jie apklausiami laikantis šio reglamento 47 straipsnio nuostatų.

4.   Ekspertas gali pareikšti savo nuomonę tik specialiai jam pateiktais klausimais.

5.   Ekspertui pateikus savo išvadą, Teismas gali nuspręsti jį apklausti, iškvietęs šalis dalyvauti apklausoje.

Pirmininkui leidus, šalių atstovai gali pateikti klausimus ekspertui.

6.   Pateikęs savo išvadą, ekspertas Teisme prisiekia:

Išklausęs šalis, Teismas gali atleisti ekspertą nuo priesaikos.

50 straipsnis

1.   Jeigu viena iš šalių prieštarauja liudytojo arba eksperto šaukimui, motyvuodama tuo, kad jis neturi kompetencijos, yra negarbingas asmuo arba dėl kitos priežasties, arba jeigu liudytojas arba ekspertas atsisako duoti parodymus, priesaiką arba jai prilystantį iškilmingą pasižadėjimą, klausimą sprendžia Teismas.

2.   Prieštaravimas dėl liudytojo arba eksperto šaukimo pateikiamas per dvi savaites nuo nutarties, pagal kurią šaukiamas liudytojas arba paskiriamas ekspertas, įteikimo; prieštaravimo pareiškime turi būti išdėstytos priežastys ir nurodyti pateikiami įrodymai.

51 straipsnis

1.   Liudytojai ir ekspertai turi teisę į jų kelionės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą. Teismo kasa gali avansu išmokėti jiems pinigų sumą šioms išlaidoms padengti.

2.   Liudytojai turi teisę gauti kompensaciją už prarastą uždarbį, o ekspertai – užmokestį už savo darbą. Teismo kasa kompensaciją arba užmokestį liudytojams bei ekspertams išmoka jiems atlikus savo pareigas ar užduotis.

52 straipsnis

Šalių prašymu arba savo iniciatyva Teismas gali nusiųsti pavedimą apklausti liudytojus arba ekspertus, kaip nurodyta šio reglamento 125 straipsnyje minimame papildomame reglamente.

53 straipsnis

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno Teismo posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Šalys Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su protokolo turiniu ir bet kuria eksperto išvada, taip pat už atitinkamą mokestį jos gali gauti jų kopijas.

3 skirsnis. Parengtinio tyrimo pabaiga

54 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai Teismas nustato terminą, per kurį šalys gali pateikti rašytines pastabas, užbaigus parengtinį tyrimą pirmininkas paskiria žodinės proceso dalies pradžios datą.

Jeigu yra nustatytas terminas rašytinėms pastaboms pateikti, pirmininkas žodinės proceso dalies pradžios datą paskiria šiam terminui pasibaigus.

4 skirsnis. Parengiamosios priemonės

54a straipsnis

Teisėjas pranešėjas ir generalinis advokatas gali paprašyti šalių per nurodytą terminą pateikti visą su faktais susijusią informaciją ir dokumentus ar kitus duomenis, kurie, jų manymu, yra reikalingi. Pateikta informacija ir (arba) dokumentai įteikiami kitoms šalims.

3 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

55 straipsnis

1.   Išskyrus sprendimų pirmenybę pagal reglamento 85 straipsnį, paisydamas sprendimų eiliškumo, Teismas bylas nagrinėja jų parengtinio tyrimo pabaigos eilės tvarka. Jeigu parengtinis kelių bylų tyrimas baigiamas vienu metu, jų nagrinėjimo eilės tvarka priklauso nuo atitinkamų ieškinių registracijos datos.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas gali nuspręsti, kad tam tikros bylos nagrinėjimui turi būti suteikiama pirmenybė kitų bylų atžvilgiu.

Ypatingomis aplinkybėmis, išklausęs šalis ir generalinį advokatą, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali atidėti bylos svarstymą vėlesniam laikui. Bendru šalių prašymu pirmininkas gali nurodyti atidėti bylos svarstymą.

56 straipsnis

1.   Žodinį bylos nagrinėjimą pradeda ir jam vadovauja pirmininkas, kuris atsako už tinkamą posėdžio eigą.

2.   Uždarame posėdyje svarstytų bylų žodinio nagrinėjimo medžiaga neskelbiama.

57 straipsnis

Vykdant žodinį nagrinėjimą pirmininkas gali pateikti klausimus šalių atstovams, patarėjams ar advokatams.

Tą patį gali daryti ir kiti teisėjai bei generalinis advokatas.

58 straipsnis

Šalis gali kreiptis į Teismą tik per savo atstovą, patarėją ar advokatą.

59 straipsnis

1.   Generalinis advokatas savo motyvuotą išvadą pateikia žodžiu žodinės proceso dalies pabaigoje.

2.   Generaliniam advokatui pateikus savo išvadą, pirmininkas skelbia, kad žodinė proceso dalis yra baigta.

60 straipsnis

Pagal 45 straipsnio 1 dalį Teismas, išklausęs generalinį advokatą, bet kuriuo metu gali nurodyti atlikti bet kokią tyrimo priemonę arba pakartoti ar papildyti anksčiau atliktą tyrimą. Teismas gali pavesti teisėjui pranešėjui įvykdyti paskirtas priemones.

61 straipsnis

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

62 straipsnis

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno Teismo posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Teismo kanceliarijoje šalys gali susipažinti su bet kurio protokolo turiniu, taip pat už atitinkamą mokestį jos gali gauti jo kopiją.

3a skyrius

PAGREITINTOS PROCEDŪROS

62a straipsnis

1.   Teismo pirmininkas, gavęs ieškovo arba atsakovo prašymą, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pasiūlymu ir išklausęs kitą šalį bei generalinį advokatą, gali išimties tvarka nuspręsti, kad byla turi būti sprendžiama pagreitinta procedūra, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų, jeigu dėl bylos ypatingos skubos reikia, kad Teismas kaip galima greičiau priimtų sprendimą.

Prašymas priimti sprendimą dėl bylos taikant pagreitintą procedūrą paduodamas atskiru dokumentu tuo pačiu metu kaip ir ieškinys arba atsiliepimas į ieškinį.

2.   Taikant pagreitintą procedūrą, ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį gali būti papildyti dubliku ir tripliku tik tada, kai pirmininkas nusprendžia, kad tai yra būtina.

Įstojantis į bylą asmuo gali pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą tik tuo atveju, kai pirmininkas nusprendžia, kad tai būtina.

3.   Pateikus atsiliepimą į ieškinį, arba jeigu sprendimas dėl pagreitintos procedūros taikymo yra priimtas po to, kai buvo pateiktas tas atsiliepimas, priėmus šį sprendimą pirmininkas nustato posėdžio dieną, apie kurią iš karto pranešama šalims. Jis gali atidėti posėdžio datą, jeigu to reikia vykdant tyrimo arba kitas parengiamąsias priemones.

Nepažeidžiant 42 straipsnio nuostatų, vykstant žodinei proceso daliai šalys gali papildyti savo argumentus ir pateikti įrodymų. Tačiau jos turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė pateikti tuos įrodymus.

4.   Išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą.

4 skyrius

SPRENDIMAI

63 straipsnis

Sprendime nurodoma:

—	kad tai yra Teismo sprendimas,

—	jo paskelbimo data,

—	pirmininko ir dalyvaujančių teisėjų pavardės,

—	generalinio advokato pavardė,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalių atstovų, patarėjų ir advokatų pavardės,

—	šalių reikalavimai,

—	kad buvo išklausytas generalinis advokatas,

—	faktų santrauka,

—

motyvai,

—	rezoliucinė dalis, į kurią įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

64 straipsnis

1.   Sprendimas skelbiamas viešame posėdyje, pakvietus bylos šalis.

2.   Sprendimo originalas, pasirašytas pirmininko, pasitarime dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, užantspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; bylos šalims įteikiamos patvirtintos sprendimo kopijos.

3.   Teismo kancleris sprendimo originale įrašo jo paskelbimo datą.

65 straipsnis

Sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

66 straipsnis

1.   Nepažeisdamas nuostatų dėl sprendimų aiškinimo, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu, pateiktu per dvi savaites nuo sprendimo paskelbimo, Teismas gali ištaisyti rašybos arba skaičiavimo klaidas ir akivaizdžius netikslumus.

2.   Šalys, kurias apie tai deramai informuoja Teismo kancleris, per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti rašytines pastabas.

3.   Teismas sprendimą priima uždarame posėdyje, išklausęs generalinį advokatą.

4.   Nutarties, kuria ištaisomas sprendimas, originalas pridedamas prie ištaisyto sprendimo originalo. Ištaisyto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie šią nutartį.

67 straipsnis

Jeigu Teismas nepriima sprendimo dėl vieno iš reikalavimų arba dėl išlaidų, bet kuri šalis gali per mėnesį nuo sprendimo įteikimo prašyti Teismo papildyti savo sprendimą.

Prašymas įteikiamas kitai šaliai ir pirmininkas nustato terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines pastabas.

Pateikus šias pastabas, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, priima sprendimą ir dėl prašymo priimtinumo, ir dėl jo pagrįstumo.

68 straipsnis

Teismo praktikos rinkinio paskelbimu pasirūpina Teismo kancleris.

5 skyrius

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

69 straipsnis

1.   Išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.

2.   Pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.

3.   Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

Teismas gali įpareigoti šalį, net jei ši laimėjo bylą, atlyginti išlaidas, kurias, Teismo manymu, dėl jos nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų patyrė kita šalis.

4.   Į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.

Jeigu valstybės, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE sutarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucija įstoja į bylą, kiekviena iš jų padengia savo išlaidas.

Teismas gali nurodyti kitoms į bylą įstojusioms šalims, nenurodytoms pirmesnėse pastraipose, pačioms padengti savo išlaidas.

5.   Šaliai, kuri atsisako ieškinio, nurodoma padengti išlaidas, jei kita šalis to reikalavo savo pastabose dėl ieškinio atsisakymo. Tačiau ieškinio atsisakiusios šalies prašymu išlaidas padengti gali būti nurodyta kitai šaliai, jeigu tai atrodo pateisinama, atsižvelgiant į pastarosios elgesį.

Šalims susitarus dėl išlaidų, šių klausimas sprendžiamas pagal tą susitarimą.

Jeigu nėra reikalaujama priteisti išlaidų, kiekviena šalis padengia savo patirtas išlaidas.

6.   Jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

70 straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 69 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų, bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas.

71 straipsnis

Išlaidas, kurias šalis patiria dėl priverstinio Teismo sprendimo arba nutarties vykdymo, kita šalis padengia pagal toje valstybėje, kurioje sprendimas arba nutartis yra priverstinai vykdoma, galiojančius tarifus.

72 straipsnis

Procesas Teisme nemokamas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	kai dėl šalies kaltės Teismas patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti, Teismas gali, išklausęs generalinį advokatą, nurodyti tai šaliai jas padengti;

b)	kai išlaidos dėl šalies prašymu atliktų kopijavimo arba vertimo darbų, Teismo kanclerio manymu, yra pernelyg didelės, ta šalis padengia jas pagal šio reglamento 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus tarifus.

73 straipsnis

Nepažeidžiant 72 straipsnio nuostatų, atlygintinomis yra laikomos šios išlaidos:

a)	sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams pagal šio reglamento 51 straipsnį;

b)	būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas.

74 straipsnis

1.   Jeigu dėl atlygintinų išlaidų kyla ginčas, konkrečios sudėties teismas, kuriam buvo perduota byla, gavęs suinteresuotos šalies prašymą ir išklausęs kitą šalį bei generalinį advokatą, priima nutartį.

2.   Jeigu tai reikalinga vykdymui, šalys gali prašyti patvirtintos nutarties kopijos.

75 straipsnis

1.   Teismo kasa ir jos skolininkai moka eurais.

2.   Jeigu padengiamos išlaidos buvo patirtos kita nei euro valiuta arba priemonių, dėl kurių išlaidos turi būti padengiamos, buvo imtasi valstybėje, kurios valiuta nėra euro, valiuta keičiama pagal Europos centrinio banko oficialų mokėjimo dienos kursą.

6 skyrius

NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA

76 straipsnis

1.   Šalis, kuri visiškai arba iš dalies negalės sumokėti su byla susijusių išlaidų, bet kuriuo metu gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos.

Prašymas pateikiamas kartu su įrodymais, kad pateikusiai prašymą šaliai reikia pagalbos, pirmiausia kompetentingos institucijos išduotu dokumentu, patvirtinančiu, kad ji stokoja pajamų.

2.   Jeigu tokį prašymą šalis pateikia prieš pareikšdama savo ieškinį, jame trumpai išdėstomas ieškinio dalykas.

Prašymas nebūtinai turi būti pateiktas per advokatą.

3.   Pirmininkas vieną iš teisėjų paskiria pranešėju. Teismas, teisėjui pranešėjui pasiūlius ir išklausęs generalinį advokatą, perduoda prašymą konkrečios sudėties teismui, kuris sprendžia, suteikti ar nesuteikti visą arba dalinę nemokamą teisinę pagalbą. Pastarasis apsvarsto, ar ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

Konkrečios sudėties teismas sprendžia, priimdamas nutartį. Jei visiškai ar iš dalies atsisakoma suteikti nemokamą teisinę pagalbą, nutartis turi būti motyvuota.

4.   Bet kuriuo metu savo iniciatyva arba kieno nors prašymu bylą sprendžiantis teismas gali nutraukti nemokamos teisinės pagalbos teikimą, jeigu vykstant procesui pasikeičia aplinkybės, dėl kurių ji buvo suteikta.

5.   Jeigu yra suteikiama nemokama teisinė pagalba, Teismo kasa avansu išmoka išlaidoms padengti reikalingą sumą.

Sprendime dėl išlaidų Teismas gali nurodyti sumokėti į Teismo kasą sumas, kurios buvo išmokėtos nemokamai teisinei pagalbai suteikti.

Šių sumų išieškojimu iš šalies, kuriai buvo nurodyta jas padengti, pasirūpina Teismo kancleris.

7 skyrius

IEŠKINIO ATSISAKYMAS

77 straipsnis

Jeigu šalys prieš Teismui priimant sprendimą susitaria išspręsti savo ginčą ir Teismui praneša, kad atsisako visų savo reikalavimų, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 69 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą, prireikus atsižvelgdamas į atitinkamus šalių pasiūlymus.

Ši nuostata netaikoma byloms pagal SESV 263 ir 265 straipsnius nagrinėti.

78 straipsnis

Jeigu ieškovas raštu informuoja Teismą apie savo norą atsisakyti ieškinio, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 69 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą.

8 skyrius

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

79 straipsnis

1.   Jeigu pagal šį reglamentą reikalaujama, kad tam tikram asmeniui būtų įteiktas tam tikras dokumentas, Teismo kancleris pasirūpina, kad jis būtų įteiktas to asmens dokumentams įteikti nurodytu adresu, išsiunčiant dokumento kopiją registruotu laišku su pranešimu apie gavimą arba asmeniškai įteikiant su įteikimo kvitu.

Teismo kancleris parengia ir patvirtina įteikiamų dokumentų kopijas, išskyrus atvejus, kai pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį juos pateikti turi pačios šalys.

2.   Jeigu pagal 38 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą adresatas sutiko, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kita technine ryšio priemone, procesinis dokumentas, išskyrus Teismo sprendimą arba nutartį, gali būti įteikiamas, perduodant tokiu būdu jo kopiją.

Jeigu dėl techninių priežasčių arba dokumento pobūdžio ar apimties toks jo perdavimas yra neįmanomas arba neįvykdomas ir jeigu adresatas nėra nurodęs adreso dokumentams įteikti, dokumentas įteikiamas jo adresu, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Adresatui apie tai pranešama telefaksu arba kita technine ryšio priemone. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu paštu dešimtą dieną po to, kai registruotas laiškas buvo išsiųstas tos vietos, kur yra Teismo būstinė, pašte, išskyrus atvejus, kai pranešime apie gavimą nurodyta, kad laiškas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pranešimo telefaksu arba kita technine ryšio priemone gavimo Teismo kanclerį informuoja, kad dokumentas jo nepasiekė.

9 skyrius

TERMINAI

80 straipsnis

1.   Bet koks procesinių veiksmų atlikimo terminas, numatytas Sutartyse, Statute ir šiame reglamente, skaičiuojamas taip:

a)	jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama;

b)

terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia kartu su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai įvyko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas. Jeigu mėnesiais arba metais nustatytas terminas baigiasi mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia kartu su paskutine to mėnesio diena;

c)	jeigu terminas yra nustatytas mėnesiais ir dienomis, pirmiausia atsižvelgiama į pilnus mėnesius ir tik tada į dienas;

d)	į terminus įskaičiuojamos oficialiosios šventės, sekmadieniai ir šeštadieniai;

e)	per Teismo atostogas terminų eiga nėra sustabdoma.

2.   Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

Teismo sudarytas oficialiųjų švenčių sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

81 straipsnis

1.   Jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, laikantis 80 straipsnio 1 dalies a punkto jis skaičiuojamas nuo 14 dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos.

2.   Nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų, ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.

82 straipsnis

Kiekvieną pagal šį reglamentą nustatytą terminą gali pratęsti jį nustačiusysis.

Pirmininkas ir kolegijų pirmininkai gali suteikti Teismo kancleriui parašo teisę terminams, kuriuos jiems tenka paskirti pagal šį reglamentą, nustatyti arba pratęsti.

10 skyrius

BYLOS NAGRINĖJIMO SUSTABDYMAS

82a straipsnis

1.   Bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas:

a)	Statuto 54 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytais atvejais, Teismo nutartimi, priimta išklausius generalinį advokatą;

b)	visais kitais atvejais – pirmininko sprendimu, priimtu išklausius generalinį advokatą ir, išskyrus 103 straipsnyje nurodytus prašymus priimti prejudicinį sprendimą, bylos šalis.

Bylos nagrinėjimas gali būti atnaujintas, ta pačia tvarka priėmus nutartį arba sprendimą.

Šioje pastraipoje nurodytos nutartys ir sprendimai įteikiami šalims.

2.   Bylos nagrinėjimo sustabdymas įsigalioja nuo nutartyje arba sprendime dėl sustabdymo nurodytos dienos arba, jeigu tai nenurodyta, nutarties arba sprendimo priėmimo dieną.

Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nutrūksta visoms šalims nustatytų procesinių terminų eiga.

3.   Jeigu nutartyje arba sprendime dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nenurodoma, kuriam laikui jis sustabdomas, šis laikotarpis baigiasi nutartyje arba sprendime dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodytą dieną arba, jeigu tai nėra nurodyta, nutarties arba sprendimo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo priėmimo dieną.

Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai skaičiuojami iš naujo.

III DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius

TAIKYMO BEI VYKDYMO SUSTABDYMAS IR KITOS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

83 straipsnis

1.   Prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto taikymą, paduotas pagal SESV 278 straipsnį arba EAEBS 157 straipsnį, yra priimtinas tik tada, kai prašymą pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Teisme.

Prašymas imtis kurios kitos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nurodyta SESV 279 straipsnyje, yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Teismo nagrinėjamos bylos šalis ir kai jis yra susijęs su ta byla.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimame prašyme nurodomas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą.

3.   Prašymas pateikiamas atskiru dokumentu, laikantis šio reglamento 37 ir 38 straipsnių nuostatų.

84 straipsnis

1.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir pirmininkas nustato trumpą terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines arba žodines pastabas.

2.   Pirmininkas sprendžia, ar reikia atlikti parengtinį tyrimą.

Pirmininkas gali patenkinti prašymą kitai šaliai dar nepateikus savo pastabų. Šis sprendimas vėliau gali būti pakeistas arba panaikintas net tuo atveju, kai nė viena šalis to neprašo.

85 straipsnis

Pirmininkas pats priima sprendimą dėl prašymo arba perduoda šį prašymą Teismui.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Jeigu prašymas perduodamas Teismui, jis atideda visas kitas bylas ir, išklausęs generalinį advokatą, priima sprendimą. Taikomos 84 straipsnio nuostatos.

86 straipsnis

1.   Sprendimas dėl prašymo priimamas motyvuota nutartimi, kuri yra neskundžiama. Nutartis nedelsiant įteikiama šalims.

2.   Nutarties vykdymui iš prašymą pateikusios šalies gali būti pareikalauta užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Nutartis gali nustatyti laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaigos datą. Priešingu atveju ši priemonė nustoja būti taikoma paskelbus galutinį sprendimą.

4.   Nutartis turi laikiną pobūdį ir neturi įtakos Teismo sprendimui dėl bylos esmės.

87 straipsnis

Pasikeitus aplinkybėms, vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.

88 straipsnis

Prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, grindžiamą naujais faktais.

89 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams laikinai sustabdyti Teismo sprendimo arba kitos institucijos priimto akto vykdymą, pateiktiems pagal SESV 280 ir 299 straipsnius arba EAEBS 164 straipsnį.

Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, prireikus nurodoma data, kada laikinoji apsaugos priemonė nustoja būti taikoma.

90 straipsnis

1.   Prašyme, minimame EAEBS 81 straipsnio trečioje ir ketvirtoje pastraipose, nurodoma:

a)	tikrintinų asmenų arba įmonių pavardės arba pavadinimai ir jų adresai;

b)	tikrinimo objektas ir tikslas.

2.   Pirmininkas sprendžia priimdamas nutartį. Taikomos šio reglamento 86 straipsnio nuostatos.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

2 skyrius

ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI

91 straipsnis

1.   Šalis, kuri kreipiasi į Teismą, prašydama priimti sprendimą dėl preliminaraus prieštaravimo arba dėl kito klausimo, nesusijusio su bylos esme, savo prašymą pateikia atskiru dokumentu.

Prašyme turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi, ir ieškovo reikalavimai; prie jo turi būti pridėti patvirtinantys dokumentai.

2.   Pateikus prašymą, pirmininkas iš karto nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti dokumentą, kuriame nurodomi jos reikalavimai bei išdėstomi pagrindai.

3.   Išskyrus atvejus, kai Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.

4.   Išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Jeigu Teismas atmeta prašymą arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, pirmininkas nustato naujus terminus tolesniems veiksmams byloje.

92 straipsnis

1.   Jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Teismo jurisdikcijai arba jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.

2.   Teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu gali išklausęs šalis nuspręsti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą, arba paskelbti, kad nebėra ieškinio dalyko ir kad nereikia priimti sprendimo; jis klausimą sprendžia laikydamasis šio reglamento 91 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.

3 skyrius

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

93 straipsnis

1.   Prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo šio reglamento 16 straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.

Prašyme nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	pagrindinės bylos šalys;

c)	įstojančio į bylą asmens pavardė arba pavadinimas ir adresas;

d)	įstojančio į bylą asmens adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Teismo būstinė;

e)	reikalavimai byloje, kuriems paremti prašoma leisti įstoti į bylą;

f)	pareiškimas dėl aplinkybių, suteikiančių teisę įstoti į bylą, jeigu prašymas įstoti į bylą pateikiamas pagal Statuto 40 straipsnio antrą arba trečią pastraipą.

Įstojančiam į bylą asmeniui atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnį.

Taikomi šio reglamento 37 ir 38 straipsniai.

2.   Prašymas įstoti į bylą įteikiamas šalims.

Prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo pirmininkas suteikia šalims galimybę pateikti pastabas raštu arba žodžiu.

Pirmininkas priima nutartį dėl prašymo įstoti į bylą arba perduoda jį Teismui.

3.   Jeigu pirmininkas patenkina prašymą įstoti į bylą, įstojusi į bylą šalis gauna visų šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali nepateikti slaptų arba konfidencialių dokumentų.

4.   Įstojusi į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo į bylą metu.

5.   Pirmininkas nustato terminą, per kurį įstojusi į bylą šalis turi pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.

Įstojimo į bylą paaiškinime nurodoma:

a)	įstojusios į bylą šalies reikalavimai, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai arba jiems prieštaraujama;

b)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis;

c)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

6.   Pateikus įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmininkas prireikus nustato terminą, per kurį bylos šalys gali atsakyti į šį paaiškinimą.

7.   Gali būti apsvarstytas prašymas įstoti į bylą, pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, bet prieš priimant sprendimą dėl 44 straipsnio 3 dalyje nustatytos žodinės proceso dalies pradžios. Jeigu pirmininkas leidžia įstoti į bylą, įstojusi į bylą šalis gali pateikti savo pastabas vykstant žodinei proceso daliai, jei tokia dalis yra.

4 skyrius

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ IR PRAŠYMAI JUOS PANAIKINTI

94 straipsnis

1.   Jeigu atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys, neatsako į ieškinį nustatyta forma ir laiku, ieškovas gali prašyti Teismo priimti sprendimą jo naudai.

Toks prašymas įteikiamas atsakovui. Teismas gali nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį dėl tokio prašymo.

2.   Prieš priimdamas sprendimą už akių, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, apsvarsto, ar ieškinys yra priimtinas, ar buvo laikytasi atitinkamų formalumų, taip pat – ar ieškovo reikalavimai pagrįsti. Teismas gali nuspręsti atlikti parengtinį tyrimą.

3.   Sprendimas už akių yra privalomas vykdyti. Tačiau Teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą, kol Teismas nėra priėmęs sprendimo dėl kurio nors prašymo panaikinti sprendimą pagal šio straipsnio 4 dalį, arba kaip vykdymo sąlygos pareikalauti užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes; šis užstatas grąžinamas, jeigu toks prašymas nėra pateikiamas arba jeigu jis atmetamas.

4.   Sprendimą už akių gali būti prašoma panaikinti.

Prašymas panaikinti tokį sprendimą turi būti paduotas per mėnesį nuo sprendimo įteikimo šio reglamento 37 ir 38 straipsniuose nurodyta forma.

5.   Įteikus prašymą kitai šaliai, pirmininkas nustato terminą, per kurį ši gali pateikti pastabas raštu.

Procesas vyksta pagal šio reglamento 44 ir tolesnius straipsnius.

6.   Teismo priimtas galutinis sprendimas yra neskundžiamas.

Šio sprendimo originalas pridedamas prie sprendimo už akių originalo. Sprendimo už akių originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl šio sprendimo panaikinimo.

5 skyrius

95 straipsnis

(Panaikintas)

96 straipsnis

(Panaikintas)

6 skyrius

YPATINGOS PERŽIŪROS PROCEDŪROS

1 skirsnis. Procesas pagal trečiojo asmens skundą

97 straipsnis

1.   Procesui pagal trečiojo asmens skundą taikomi šio reglamento 37 ir 38 straipsniai. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas;

b)	kaip tas sprendimas pažeidžia trečiojo asmens teises;

c)	priežastys, dėl kurių skundą pateikęs trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti pagrindinėje byloje.

Skundas turi būti pateikiamas visų pagrindinės bylos šalių atžvilgiu.

Jeigu sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prašymas turi būti pateiktas per du mėnesius nuo paskelbimo.

2.   Remdamasis trečiojo asmens skundu, Teismas gali nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Taikomos šio reglamento III dalies 1 skyriaus nuostatos.

3.   Pakeičiamos tos ginčijamo sprendimo vietos, dėl kurių pateikti trečiojo asmens argumentai pripažįstami pagrįstais.

Pagal trečiojo asmens skundą pradėtos bylos sprendimo originalas pridedamas prie ginčijamo sprendimo originalo. Ginčijamo sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą procese pagal trečiojo asmens skundą.

2 skirsnis. Sprendimų peržiūrėjimas

98 straipsnis

Prašymas peržiūrėti sprendimą pateikiamas per tris mėnesius nuo dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo apie faktus, kuriais remiantis pateikiamas šis prašymas.

99 straipsnis

1.   Šio reglamento 37 ir 38 straipsniai taikomi prašymams peržiūrėti sprendimą. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas;

b)	ginčijami sprendimo punktai;

c)	faktai, kuriais remiantis yra pateikiamas prašymas;

d)	įrodymai, kad yra sprendimo peržiūrėjimą pateisinančių faktų, taip pat tai, kad nebuvo pažeistas 98 straipsnyje nurodytas terminas.

2.   Prašymas turi būti pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, šalių atžvilgiu.

100 straipsnis

1.   Nenagrinėdamas prašymo esmės, Teismas uždarame posėdyje, išklausęs generalinį advokatą ir atsižvelgdamas į rašytines šalių pastabas, priima sprendimą dėl prašymo priimtinumo.

2.   Jeigu Teismas nusprendžia, kad prašymas yra priimtinas, jis prašymą išnagrinėja iš esmės ir priima sprendimą vadovaudamasis šiuo reglamentu.

3.   Sprendimo dėl peržiūrėjimo originalas pridedamas prie peržiūrėto sprendimo originalo. Peržiūrėto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl peržiūrėjimo.

7 skyrius

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL ARBITRAŽO KOMITETO SPRENDIMŲ

101 straipsnis

1.   Apeliaciniame skunde pradėti apeliacinį procesą pagal EAEBS 18 straipsnio antrą pastraipą nurodoma:

a)	apelianto pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	pasirašiusio asmens padėtis;

c)	skundžiamas arbitražo komiteto sprendimas;

d)	bylos šalys;

e)	faktų santrauka;

f)	skundo pagrindai ir apelianto reikalavimai.

2.   Taikomos šio reglamento 37 straipsnio 3 bei 4 dalys ir 38 straipsnio 2, 3 bei 5 dalys.

Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta skundžiamo sprendimo kopija.

3.   Pateikus apeliacinį skundą, Teismo kancleris iš karto kreipiasi į arbitražo komiteto sekretoriatą su prašymu perduoti Teismui visą bylos medžiagą.

4.   Šiai procedūrai taikomi šio reglamento 39, 40, 55 ir tolesni straipsniai.

5.   Teismas priima sprendimą dėl apeliacinio skundo. Jeigu Teismas panaikina arbitražo komiteto sprendimą, jis gali vėl perduoti bylą komitetui.

8 skyrius

SPRENDIMŲ IŠAIŠKINIMAS

102 straipsnis

1.   Prašymas išaiškinti teismo sprendimą pateikiamas laikantis šio reglamento 37 ir 38 straipsnių nuostatų. Be to, jame nurodoma:

a)	sprendimas, kurį prašoma išaiškinti;

b)	tos teksto vietos, kurias prašoma išaiškinti.

Prašymas turi būti pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, šalių atžvilgiu.

2.   Suteikęs šalims galimybę pateikti savo pastabas ir išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą.

Sprendimo dėl išaiškinimo originalas pridedamas prie išaiškinto sprendimo originalo. Išaiškinto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl išaiškinimo.

9 skyrius

PRAŠYMAI PRIIMTI PREJUDICINIUS SPRENDIMUS IR KITI IŠAIŠKINIMO PRAŠYMAI

103 straipsnis

1.   Nagrinėjant bylas, kurias reglamentuoja Statuto 23 straipsnis, yra vadovaujamasi šio reglamento nuostatomis, atsižvelgiant į dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pobūdžio būtinus pakeitimus.

2.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos prašymams priimti prejudicinį sprendimą, pateikiamiems pagal Protokolą dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti 1968 m. vasario 29 d. Konvenciją dėl įmonių ir juridinių asmenų tarpusavio pripažinimo ir Protokolą dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašytus 1971 m. birželio 3 d. Liuksemburge, taip pat prašymams, nurodytiems pastarojo Protokolo 4 straipsnyje.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir kitiems pagal kitus susitarimus pateikiamiems išaiškinimo prašymams.

104 straipsnis

1.   103 straipsnyje minimi nacionalinių teismų sprendimai valstybėms narėms perduodami originalo kalba su vertimu į valstybės, kuriai jie skirti, valstybinę kalbą. Jei to reikia dėl nacionalinio teismo sprendimo apimties, vietoj šio vertimo pateikiamas sprendimo santraukos, kurios pagrindu ši valstybė užims atitinkamą poziciją, vertimas į valstybės, kuriai jis skirtas, valstybinę kalbą. Ši santrauka perteikia vieno ar kelių klausimų, dėl kurių pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, pilną tekstą. Šioje santraukoje tiek, kiek ši informacija nurodoma nacionalinio teismo sprendime, pateikiamas pagrindinės bylos dalykas, svarbiausi pagrindinės bylos šalių argumentai, glaustas prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindimas, taip pat teismų praktika ir Sąjungos bei nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis remiamasi.

Tais atvejais, kuriuos reglamentuoja Statuto 23 straipsnio trečia pastraipa, apie nacionalinių teismų sprendimus pranešama valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai originalo kalba su sprendimo, o prireikus – santraukos vertimu į vieną iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kurią pasirenka pranešimo adresatas.

Jei trečioji valstybė turi teisę dalyvauti procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal Statuto 23 straipsnio ketvirtą pastraipą, jai pranešamas nacionalinio teismo sprendimas originalo kalba su sprendimo, o prireikus – santraukos vertimu į vieną iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kurią pasirenka atitinkama trečioji valstybė.

2.   Visais atvejais, susijusiais su pagrindinės bylos šalių atstovavimu ir dalyvavimu prejudicinio sprendimo procese, Teismas atsižvelgia į procesines nuostatas, taikomas prašymą pateikusiame nacionaliniame teisme.

3.   Jeigu klausimas, dėl kurio Teismui yra pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, yra tapatus klausimui, dėl kurio Teismas jau yra priėmęs sprendimą, arba jeigu atsakymą į klausimą galima aiškiai nustatyti iš Teismo praktikos, Teismas, susipažinęs su generalinio advokato nuomone, bet kada gali spręsti klausimą motyvuota nutartimi, kurioje nurodomas ankstesnis sprendimas arba atitinkama Teismo praktika.

Taip pat Teismas gali priimti sprendimą motyvuota nutartimi, pranešęs prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusiam teismui, susipažinęs su pastabomis, kurias pateikė Statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys, ir su generalinio advokato nuomone, jeigu atsakymas į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nekelia pagrįstų abejonių.

4.   Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies nuostatų, procesą dėl prejudicinio Teismo sprendimo sudaro ir žodinė proceso dalis. Tačiau pateikus faktų išdėstymą arba rašytines pastabas, nurodytas Statuto 23 straipsnyje, Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, pranešęs asmenims, kurie pagal pirmiau išvardytas nuostatas turi teisę pateikti tokį faktų išdėstymą arba pastabas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti kitaip, jeigu nė vienas iš šių asmenų nėra pateikęs prašymo, kuriame nurodytos priežastys, dėl kurių jis pageidauja būti išklausytas. Prašymas pateikiamas per tris savaites nuo pateiktų faktų išdėstymo arba rašytinių pastabų įteikimo tai šaliai arba asmeniui. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

5.   Išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali nurodyti nacionaliniam teismui pateikti paaiškinimą.

6.   Išlaidų, susijusių su procesu dėl prejudicinio sprendimo, klausimą sprendžia nacionalinis teismas.

Esant ypatingoms aplinkybėms, kad būtų palengvintas šalies atstovavimas ar dalyvavimas, Teismas gali suteikti teisinę pagalbą.

104a straipsnis

Nacionalinio teismo prašymu pirmininkas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, gali išimties tvarka nuspręsti taikyti pagreitintą procedūrą, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jeigu dėl minėtų aplinkybių nustatoma, kad sprendimas dėl šio Teismui pateikto klausimo yra neatidėliotinai reikalingas.

Tuo atveju pirmininkas nedelsdamas paskiria posėdžio datą, apie kurią pranešama pagrindinės bylos šalims ir kitiems Statuto 23 straipsnyje nurodytiems asmenims kartu su pranešimu apie sprendimą, pagal kurį Teismui yra perduodamas klausimas.

Šalys ir kiti pirmiau esančioje pastraipoje nurodyti suinteresuotieji asmenys per ne trumpesnį kaip 15 dienų pirmininko nustatytą terminą gali pateikti faktų išdėstymą arba rašytines pastabas. Pirmininkas gali nurodyti šalims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims savo faktų išdėstyme arba rašytinėse pastabose apsiriboti esminiais teisiniais klausimais, kurie iškyla dėl Teismui perduoto klausimo.

Apie faktų išdėstymą arba rašytines pastabas, jei tokių esama, prieš posėdį pranešama šalims ir pirmiau nurodytiems asmenims.

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą.

104b straipsnis

1.   Prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kuriame pateikiamas vienas ar keli klausimai, susiję su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinėje dalyje nurodytomis sritimis, nacionalinio teismo prašymu arba išimtiniais atvejais Teismo iniciatyva gali būti nagrinėjamas pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų.

Nacionalinio teismo prašyme pateikiamos teisinės ir faktinės aplinkybės, patvirtinančios skubą bei pagrindžiančios šios nukrypstančios nuo įprastos procedūros taikymą, ir pagal galimybes nurodomas jo siūlomas atsakymas į prejudicinius klausimus.

Jeigu nacionalinis teismas nepateikė prašymo dėl sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros taikymo, Teismo pirmininkas gali, jeigu iš pirmo žvilgsnio procedūra atrodo taikytina, prašyti toliau nurodytos kolegijos įvertinti būtinybę nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal šią procedūrą.

Sprendimą nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą priima paskirta kolegija, remdamasi teisėjo pranešėjo pranešimu, susipažinusi su generalinio advokato nuomone. Kolegijos sudėtis nustatoma pagal 11d straipsnį bylos paskyrimo teisėjui pranešėjui dieną, jeigu taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą prašo nacionalinis teismas, arba, jeigu šios procedūros taikymo klausimas nagrinėjamas Teismo pirmininko prašymu, – tokio prašymo pateikimo dieną.

2.   Teismo kancleris pasirūpina, kad ankstesnėje dalyje nurodytas prašymas priimti prejudicinį sprendimą tuo atveju, kai nacionalinis teismas prašė taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą arba kai pirmininkas paprašė paskirtos kolegijos įvertinti būtinybę nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal šią procedūrą, būtų nedelsiant perduotas nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims, valstybei narei, kurios teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, bei Statuto 23 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms pagal šios nuostatos sąlygas.

Sprendimas nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ar jo nenagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą nedelsiant įteikiamas nacionaliniam teismui ir šalims, valstybei narei ir ankstesnėje pastraipoje nurodytoms institucijoms. Sprendime nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą nustatomas terminas, per kurį jie gali pateikti pareiškimus arba rašytines pastabas. Sprendime gali būti nurodyti teisiniai klausimai, dėl kurių turi būti pareikšta nuomonė šiuose pareiškimuose ar rašytinėse pastabose, ir nustatyta maksimali šių rašytinių dokumentų apimtis.

Iš karto po pirmoje pastraipoje numatyto įteikimo prašymas priimti prejudicinį sprendimą taip pat perduodamas Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, kitiems nei minėto įteikimo adresatai, o sprendimas nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ar jo nenagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą taip pat perduodamas tiems patiems suinteresuotiesiems asmenims iš karto po to, kai atliktas antroje pastraipoje numatytas įteikimas.

Šalys ir kiti suinteresuotieji asmenys, nurodyti Statuto 23 straipsnyje, kai tik įmanoma, informuojami apie numatomą posėdžio datą.

Kai nusprendžiama prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, procedūra vyksta pagal Statuto 23 straipsnio nuostatas ir pagal šio reglamento taikytinas nuostatas.

3.   Prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį nuspręsta nagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, ir pateikti pareiškimai arba rašytinės pastabos įteikiami Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, kitiems nei ankstesnės dalies pirmoje pastraipoje nurodytos šalys ir suinteresuotieji asmenys. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas kartu su vertimu, prireikus – kartu su prašymo santrauka, pagal 104 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Be to, pateikti pareiškimai arba rašytinės pastabos įteikiami bylos šalims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims, nurodytiems ankstesnės dalies pirmoje pastraipoje.

Apie posėdžio datą pranešama šalims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims kartu su ankstesnėse pastraipose nurodytu dokumentų įteikimu.

4.   Ypatingos skubos atvejais kolegija gali nuspręsti atsisakyti rašytinės proceso dalies, nurodytos šio straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

5.   Paskirta kolegija priima sprendimą, prieš tai susipažinusi su generalinio advokato nuomone.

Ji gali nuspręsti posėdžiauti esant 3 teisėjų sudėčiai. Tokiu atveju ją sudaro paskirtos kolegijos pirmininkas, teisėjas pranešėjas ir pirmasis teisėjas arba prireikus du pirmieji teisėjai, paskirti iš 11c straipsnio 2 dalyje nurodyto sąrašo, kai nustatoma paskirtos kolegijos sudėtis pagal šio straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą.

Ji taip pat gali nuspręsti perduoti bylą Teismui, kad šis ją paskirtų didesnio teisėjų skaičiaus sudėties teismui. Sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra tęsiama naujos sudėties teisme, prireikus – po žodinės proceso dalies atnaujinimo.

6.   Šiame straipsnyje numatyti procesiniai dokumentai laikomi perduotais, persiuntus Teismo kanceliarijai telefaksu arba kita Teismo turima technine ryšio priemone pasirašyto procesinio dokumento originalo kopiją ir jį pagrindžiančius dokumentus kartu su 37 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu. Pirmiau nurodytų dokumento ir priedų originalas perduodamas Teismo kanceliarijai.

Šiame straipsnyje nurodytus dokumentų įteikimą ir pranešimus galima atlikti persiunčiant dokumento kopiją telefaksu arba kita Teismo ir gavėjo turima technine ryšio priemone.

10 skyrius

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS PAGAL EAEBS 103–105 STRAIPSNIUS

105 straipsnis

1.   Pareiškimai pagal EAEBS 103 straipsnio trečią pastraipą pateikiami keturiais patvirtintais egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas Europos Komisijai.

2.   Kartu su pareiškimu pateikiamas susitarimo arba sutarties, dėl kurios kreipiamasi, projektas, suinteresuotai valstybei skirtos Europos Komisijos pastabos ir visi kiti patvirtinantys dokumentai.

Europos Komisija savo pastabas Teismui pateikia per dešimt dienų; išklausius suinteresuotos valstybės nuomonę, šis terminas gali būti pirmininko pratęstas.

Patvirtinta pastabų kopija įteikiama tai valstybei.

3.   Kai tik paduodamas pareiškimas, pirmininkas vieną iš teisėjų paskiria pranešėju. Kai tik paskiriamas teisėjas pranešėjas, pirmasis generalinis advokatas paskiria bylą vienam iš generalinių advokatų.

4.   Sprendimas priimamas uždarame posėdyje, išklausius generalinį advokatą.

Suinteresuotos valstybės ir Europos Komisijos atstovų ir patarėjų nuomonė išklausoma, jeigu jie to pageidauja.

106 straipsnis

1.   EAEBS 104 straipsnio paskutinėje pastraipoje ir 105 straipsnio paskutinėje pastraipoje numatytais atvejais taikomos šio reglamento 37 ir tolesnių straipsnių nuostatos.

2.   Pareiškimas įteikiamas valstybei, kurios subjektas yra asmuo arba įmonė, dėl kurios yra pateiktas pareiškimas.

11 skyrius

NUOMONĖS

107 straipsnis

1.   Pagal SESV 218 straipsnį pateiktas Europos Parlamento prašymas pateikti Teismo nuomonę įteikiamas Tarybai, Europos Komisijai ir valstybėms narėms. Analogiškas Tarybos prašymas įteikiamas Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Analogiškas Europos Komisijos prašymas įteikiamas Tarybai, Europos Parlamentui ir valstybėms narėms. Analogiškas valstybės narės prašymas įteikiamas Tarybai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir kitoms valstybėms narėms.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį institucijos ir valstybės narės, kurioms buvo įteiktas prašymas, gali pateikti savo rašytines pastabas.

2.   Nuomonė gali būti pateikta ne tik tuo klausimu, ar numatomas susitarimas atitinka Sutarčių nuostatas, bet ir dėl to, ar Sąjunga arba kuri nors Sąjungos institucija yra kompetentinga sudaryti tą susitarimą.

108 straipsnis

1.   Kai tik paduodamas prašymas pateikti nuomonę, pirmininkas vieną iš teisėjų paskiria pranešėju.

2.   Po svarstymo uždarame posėdyje, išklausęs generalinius advokatus, Teismas paskelbia motyvuotą nuomonę.

3.   Nuomonė, pasirašyta pirmininko, pasitarimuose dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, įteikiama Tarybai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.

109 straipsnis

(Panaikintas)

12 skyrius

IŠAIŠKINIMO PRAŠYMAI PAGAL EB SUTARTIES 68 STRAIPSNĮ

109a straipsnis

(Panaikintas)

13 skyrius

GINČŲ, NURODYTŲ SĄJUNGOS SUTARTIES 35 STRAIPSNYJE PAGAL IKI LISABONOS SUTARTIES ĮSIGALIOJIMO GALIOJUSIĄ REDAKCIJĄ, SPRENDIMAS

109b straipsnis

1.   Kilus ESS 35 straipsnio 7 dalyje pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, kuri palikta galioti prie Sutarčių pridėtu protokolu Nr. 36, nurodytiems ginčams tarp valstybių narių, dėl klausimo sprendimo į Teismą kreipiamasi vienos iš ginčo šalių prašymu. Prašymas įteikiamas kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai.

Kilus ESS 35 straipsnio 7 dalyje pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, kuri palikta galioti prie Sutarčių pridėtu protokolu Nr. 36, nurodytiems ginčams tarp valstybių narių ir Europos Komisijos, dėl klausimo sprendimo į Teismą kreipiamasi vienos iš ginčo šalių prašymu. Jeigu prašymą padavė valstybė narė, jis įteikiamas kitoms valstybėms narėms, Tarybai ir Europos Komisijai. Jeigu prašymą padavė Europos Komisija, jis įteikiamas valstybėms narėms ir Tarybai.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį institucijos ir valstybės narės, kurioms buvo įteiktas prašymas, pateikia savo rašytines pastabas.

2.   Kai tik pateikiamas šio straipsnio 1 dalyje minimas prašymas, pirmininkas paskiria teisėją pranešėją. Iškart po to pirmasis generalinis advokatas paskiria prašymą vienam iš generalinių advokatų.

3.   Sprendimą dėl ginčo Teismas priima po to, kai generalinis advokatas pateikia savo išvadą.

Valstybės narės arba vienos iš 1 dalyje nurodytų institucijų prašymu prašymo nagrinėjimas apima ir žodinę proceso dalį.

4.   Ta pati tvarka taikoma ir tada, kai valstybių narių susitarimas suteikia Teismui jurisdikciją priimti sprendimus ginčuose tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir institucijų.

IV DALIS

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL BENDROJO TEISMO SPRENDIMŲ

110 straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 29 straipsnio 2 dalies b bei c punktuose ir 29 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje išdėstytų nuostatų, apeliaciniuose procesuose dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kaip nurodyta Statuto 56 ir 57 straipsniuose, proceso kalba yra Bendrojo Teismo sprendimo, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas, kalba.

111 straipsnis

1.   Apeliacinis skundas paduodamas Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo kanceliarijai.

2.   Bendrojo Teismo kanceliarija nedelsdama perduoda Teisingumo Teismo kanceliarijai Bendrojo Teismo bylos medžiagą ir prireikus – apeliacinį skundą.

112 straipsnis

1.   Apeliaciniame skunde nurodoma:

a)	apelianto pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	kitų Bendrojo Teismo bylos šalių pavardės arba pavadinimai;

c)	apeliacinio skundo pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

d)	apelianto reikalavimai.

Apeliaciniams skundams taikomos šio reglamento 37 straipsnio ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatos.

2.   Prie apeliacinio skundo pridedamas Bendrojo Teismo sprendimas, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde nurodoma data, kada apeliantui buvo pranešta apie sprendimą, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas.

3.   Jeigu apeliacinis skundas neatitinka 38 straipsnio 3 dalies arba šio straipsnio 2 dalies reikalavimų, taikoma šio reglamento 38 straipsnio 7 dalis.

113 straipsnis

1.   Apeliaciniu skundu gali būti prašoma:

—	visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—	visiškai arba iš dalies patenkinti tuos pačius reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmojoje instancijoje; ir negalima pareikšti kitokių reikalavimų.

2.   Apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko.

114 straipsnis

Visoms Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalims įteikiamas apeliacinis skundas. Taikomos šio reglamento 39 straipsnio nuostatos.

115 straipsnis

1.   Bet kuri iš Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių gali per du mėnesius nuo apeliacinio skundo įteikimo pateikti atsiliepimą į skundą. Atsiliepimo į skundą pateikimo terminas nepratęsiamas.

2.   Atsiliepime į skundą nurodoma:

a)	atsiliepimą į skundą pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	data, kada šaliai buvo įteiktas apeliacinis skundas;

c)	pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

d)	atsiliepimą į skundą pateikiančios šalies reikalavimai.

Taikomos šio reglamento 37 straipsnio ir 38 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

116 straipsnis

1.   Atsiliepimu į skundą gali būti prašoma:

—	visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą arba visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—	visiškai arba iš dalies patenkinti tuos pačius reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmojoje instancijoje; ir negalima pareikšti kitų reikalavimų.

2.   Atsiliepime į skundą negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko.

117 straipsnis

1.   Apeliacinį skundą ir atsiliepimą į skundą galima papildyti apelianto dubliku ir atsiliepimą į skundą pateikusios šalies tripliku, jeigu pirmininkas, per septynias dienas nuo atsiliepimo į skundą įteikimo gavęs apelianto pateiktą prašymą, nusprendžia, kad tolesni pareiškimai yra reikalingi ir aiškiai leidžia apeliantui pateikti dubliką, kad jis galėtų apginti savo požiūrį arba kad būtų pagrindas priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo. Pirmininkas nustato datą, iki kurios turi būti pateiktas apelianto dublikas ir, įteikus tą dubliką, datą, iki kurios turi būti pateiktas atsiliepimą į skundą pateikusios šalies triplikas.

2.   Jeigu atsiliepime į skundą reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, remiantis pagrindu, kuris nebuvo pateiktas apeliaciniame skunde, apeliantas arba kuri kita šalis gali per du mėnesius nuo atsiliepimo į skundą įteikimo pateikti dubliką tik dėl to pagrindo. Kiekvienam kitam po tokio dubliko pateikiamam pareiškimui taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

118 straipsnis

Atsižvelgiant į tolesnes nuostatas, Teisingumo Teismo apeliacinėse bylose dėl Bendrojo Teismo sprendimo taikomi šio reglamento 42 straipsnio 2 dalis, 43, 44, 55–90, 93, 95–100 ir 102 straipsniai.

119 straipsnis

Jeigu apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas, Teismas gali bet kuriuo metu, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

120 straipsnis

Pateikus pareiškimus pagal šio reglamento 115 straipsnio 1 dalį ir, jeigu reikia, pagal 117 straipsnio 1 ir 2 dalis, Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą bei bylos šalis, gali nuspręsti atsisakyti žodinės proceso dalies, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių pateikia prašymą, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių ji pageidauja būti išklausyta. Prašymas pateikiamas per tris savaites po to, kai šaliai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

121 straipsnis

44 straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas Teismui po to, kai pateikiami šio reglamento 115 straipsnio 1 dalyje ir tam tikrais atvejais – 117 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyti pareiškimai. Jeigu tokių pareiškimų nepateikiama, ta pati tvarka taikoma pasibaigus jų pateikimui nustatytam terminui.

122 straipsnis

Jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teismas.

Bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų:

—	šio reglamento 70 straipsnis taikomas tik institucijų paduotiems apeliaciniams skundams,

—	nukrypstant nuo šio reglamento 69 straipsnio 2 dalies nuostatų, pareigūnų arba kitų institucijos tarnautojų pateiktuose apeliaciniuose skunduose Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims, jeigu to reikalauja teisingumas.

Jeigu apeliacinis skundas yra atsiimamas, taikoma 69 straipsnio 5 dalis.

Jeigu valstybės narės arba institucijos, kuri nedalyvavo Bendrojo Teismo byloje, apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas gali nurodyti šalims pasidalyti išlaidas arba nurodyti laimėjusiam apeliantui padengti išlaidas, kurias pralaimėjusiai šaliai teko patirti dėl apeliacinio proceso.

123 straipsnis

Prašymas įstoti į apeliacinį procesą gali būti paduotas Teismui per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo paskelbimo, kaip nurodyta 16 straipsnio 6 dalyje.

IVa DALIS

BENDROJO TEISMO SPRENDIMŲ PERŽIŪRĖJIMAS

123a straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 29 straipsnio 2 dalies b bei c punktuose ir 29 straipsnio 3 dalies ketvirtoje ir penktoje pastraipose išdėstytų nuostatų, kai, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio antra pastraipa, Teisingumo Teismas nusprendžia peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, proceso kalba yra Bendrojo Teismo sprendimo, kuris turi būti peržiūrėtas, kalba.

123b straipsnis

Įsteigiama specialioji kolegija, kuri 123d straipsnyje nustatytomis sąlygomis sprendžia, ar reikia peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą pagal Statuto 62 straipsnį.

Šią kolegiją sudaro Teisingumo Teismo pirmininkas ir keturi penkių teisėjų kolegijų pirmininkai, skiriami pagal šio reglamento 6 straipsnyje nustatytą vyresniškumo tvarką.

123c straipsnis

Kai tik nustatoma pagal SESV 256 straipsnio 2 ar 3 dalis priimamo sprendimo paskelbimo data, Bendrojo Teismo kanceliarija apie tai praneša Teisingumo Teismo kanceliarijai. Šis sprendimas perduodamas iškart po jo paskelbimo.

123d straipsnis

Pirmojo generalinio advokato pasiūlymas peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą perduodamas Teisingumo Teismo pirmininkui ir kartu apie šį perdavimą pranešama Teismo kancleriui. Kai Bendrojo Teismo sprendimas yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį, apie pasiūlymą peržiūrėti Teismo kancleris nedelsdamas praneša Bendrajam Teismui, nacionaliniam teismui, pastarajame teisme nagrinėjamos bylos šalims bei kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims.

Kai tik gaunamas pasiūlymas peržiūrėti, iš 123b straipsnyje nurodytos teisėjų kolegijos pirmininkas paskiria teisėją pranešėją.

Ši kolegija, remdamasi teisėjo pranešėjo pranešimu, nusprendžia, ar reikia peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą. Sprendime peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą nurodomi klausimai, kurie turi būti peržiūrėti.

Kai Bendrojo Teismo sprendimas yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, apie Teisingumo Teismo sprendimą peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą Teismo kancleris nedelsdamas praneša Bendrajam Teismui, proceso pastarajame teisme šalims bei kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims.

Kai Bendrojo Teismo sprendimas yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį, apie Teisingumo Teismo sprendimą peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą arba jo neperžiūrėti Teismo kancleris nedelsdamas praneša Bendrajam Teismui, nacionaliniam teismui, pastarajame teisme nagrinėjamos bylos šalims bei kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims. Pranešimas apie sprendimą peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

123e straipsnis

Sprendimas peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą įteikiamas šalims ir kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims. Įteikiant valstybėms narėms ir valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai, pridedamas Teisingumo Teismo sprendimo vertimas šio reglamento 104 straipsnio 1 dalies pirmojoje ir antroje pastraipoje numatytomis sąlygomis. Be to, Teisingumo Teismo sprendimas perduodamas Bendrajam Teismui ir, kai pastarojo sprendimas priimtas pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį, – atitinkamam nacionaliniam teismui.

Per vieną mėnesį nuo pirmesnėje pastraipoje numatyto įteikimo šalys ir kiti suinteresuotieji asmenys, kuriems buvo įteiktas Teisingumo Teismo sprendimas, gali pateikti pareiškimus arba rašytines pastabas dėl klausimų, kurie turi būti peržiūrėti.

Kai tik priimamas sprendimas peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, pirmasis generalinis advokatas peržiūrą paskiria vienam iš generalinių advokatų.

Paskyręs teisėją pranešėją, pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo bendrajame Teisingumo Teismo posėdyje datą. Šiame pranešime pateikiami teisėjo pranešėjo pasiūlymai dėl to, ar imtis kokių nors parengiamųjų priemonių, kokios sudėties teismui paskirti peržiūrą, ir dėl to, ar reikia rengti posėdį, taip pat dėl generalinio advokato nuomonės pateikimo būdo. Išklausęs generalinį advokatą, Teisingumo Teismas sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis pagal teisėjo pranešėjo pasiūlymus.

Kai Bendrojo Teismo sprendimas, kurį reikia peržiūrėti, yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

V DALIS

EEE SUSITARIMU NUSTATYTI PROCESAI

123f straipsnis

1.   EEE susitarimo 111 straipsnio 3 dalimi (3) numatytu atveju klausimo sprendimas Teismui perduodamas Susitariančiųjų Šalių, tarp kurių jis iškilo, prašymu. Prašymas įteikiamas kitoms Susitariančiosioms Šalims, Europos Komisijai, ELPA priežiūros institucijai ir prireikus kitiems asmenims, kuriems reikėtų pranešti apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl to paties Sąjungos teisės aiškinimo klausimo.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį Susitariančiosios Šalys ir kiti asmenys, kuriems buvo įteiktas prašymas, gali pateikti rašytines pastabas.

Prašymas pateikiamas viena iš 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų. Taikomos to straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos. Mutatis mutandis taikomos 104 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2.   Kai tik pateikiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas, pirmininkas paskiria teisėją pranešėją. Iškart po to pirmasis generalinis advokatas paskiria prašymą vienam iš generalinių advokatų.

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas uždarame posėdyje priima motyvuotą sprendimą dėl prašymo.

3.   Teismo sprendimas, pasirašytas pirmininko, pasitarimuose dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, įteikiamas Susitariančiosioms Šalims ir kitiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

123g straipsnis

EEE susitarimo 34 protokolo 1 straipsnyje numatytu atveju ELPA valstybės teismo prašymas įteikiamas bylos šalims, Susitariančiosioms Šalims, Europos Komisijai, ELPA priežiūros institucijai ir prireikus kitiems asmenims, kuriems reikėtų pranešti apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl to paties Sąjungos teisės aiškinimo klausimo.

Jeigu prašymas pateikiamas kita kalba nei nurodytos 29 straipsnio 1 dalyje, kartu su juo pateikiamas vertimas į vieną iš šių kalbų.

Per du mėnesius nuo šio pranešimo bylos šalys, Susitariančiosios Šalys ir kiti pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys turi teisę pateikti pareiškimus dėl bylos arba rašytines pastabas.

Šiame procese vadovaujamasi šio reglamento nuostatomis, atsižvelgiant į dėl prašymo pobūdžio būtinus pakeitimus.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

124 straipsnis

1.   Pirmininkas nurodo asmenims, kurie Teisme turi prisiekti kaip liudytojai arba ekspertai, atitinkamai sakyti tiesą arba atlikti savo užduotį sąžiningai ir nešališkai bei įspėja juos dėl baudžiamosios atsakomybės už šios pareigos nevykdymą pagal jų valstybės nacionalinę teisę.

2.   Liudytojai prisaikdinami pagal šio reglamento 47 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą arba jų nacionalinėje teisėje nustatytu būdu.

Jeigu nacionalinė teisė suteikia galimybę teismo procesuose šalia priesaikos arba vietoje jos duoti priesaikai prilyginamą iškilmingą pasižadėjimą, liudytojas gali duoti tokį pasižadėjimą jo valstybės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis ir forma.

Jeigu nacionalinėje teisėje nėra nuostatų nei dėl priesaikos, nei dėl iškilmingo pasižadėjimo, laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos.

3.   Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis galioja ekspertams, tik šiuo atveju nuoroda į šio reglamento 47 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą pakeičiama nuoroda į 49 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą.

125 straipsnis

Atsižvelgdamas į SESV 253 straipsnio nuostatas bei pasikonsultavęs su suinteresuotųjų valstybių vyriausybėmis, Teismas priima papildomą reglamentą, susijusį su:

a)	Teismo pavedimais;

b)	prašymais suteikti nemokamą teisinę pagalbą;

c)	pranešimais dėl liudytojų arba ekspertų priesaikos pažeidimo, pateikiamais pagal Statuto 30 straipsnį.

125a straipsnis

Teismas gali priimti praktinius nurodymus, pirmiausia skirtus pasirengti posėdžiams bei jų eigai, taip pat pareiškimams bei rašytinėms pastaboms pateikti.

126 straipsnis

Šis reglamentas pakeičia Europos Bendrijų Teisingumo Teismo procedūros reglamentą, priimtą 1974 m. gruodžio 4 d. ( Europos Sąjungos oficialusis leidinys Nr. L 350, 1974 12 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1991 m. gegužės 15 d.

127 straipsnis

Šis reglamentas, autentiškas visomis 29 straipsnio 1 dalyje nurodytomis kalbomis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja antro mėnesio po jo paskelbimo pirmąją dieną.

---

(1)  OL L 176, 1991 4 7, p. 7 ir OL L 383, 1992 12 29 (klaidų ištaisymas) su pakeitimais, padarytais 1995 m. vasario 21 d. (paskelbta OL L 44, 1995 2 28, p. 61), 1997 m. kovo 11 d. (paskelbta OL L 103, 1997 4 19, p. 1 ir OL L 351, 1997 12 23, p. 72 (klaidų ištaisymas)), 2000 m. gegužės 16 d. (paskelbta OL L 122, 2000 5 24, p. 43), 2000 m. lapkričio 28 d. (paskelbta OL L 322, 2000 12 19, p. 1), 2001 m. balandžio 3 d. (paskelbta OL L 119, 2001 4 27, p. 1) ir 2002 m. rugsėjo 17 d. (paskelbta OL L 272, 2002 10 10, p. 24 ir OL L 281, 2002 10 19, p. 24 (klaidų ištaisymas)), 2003 m. balandžio 8 d. (paskelbta OL L 147, 2003 6 14, p. 17), Procedūros reglamento priedo pakeitimu, padarytu 2003 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimu (paskelbta OL L 172, 2003 7 10, p. 12), 2004 m. balandžio 19 d. (paskelbta OL L 132, 2004 4 29, p. 2), 2004 m. balandžio 20 d. (paskelbta OL L 127, 2004 4 29, p. 107), 2005 m. liepos 12 d. (paskelbta OL L 203, 2005 8 4, p. 19), 2005 m. spalio 18 d. (OL L 288, 2005 10 29, p. 51), 2006 m. gruodžio 18 d. (OL L 386, 2006 12 29, p. 44), 2008 m. sausio 15 d. (OL L 24, 2008 1 29, p. 39), 2008 m. birželio 23 d. (OL L 200, 2008 7 29, p. 20), 2008 m. liepos 8 d. (OL L 200, 2008 7 29, p. 18), 2009 m. sausio 13 d. (OL L 24, 2009 1 28, p. 8) ir 2010 m. kovo 23 d. (OL L  92, 2010 4 13, p. 12).

(2)  Žr. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL L 162, 1997 6 19, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 81), 2 straipsnį.

(3)  OL L 1, 1994 1 3, p. 27.

PRIEDAS

SPRENDIMAS DĖL OFICIALIŲJŲ ŠVENČIŲ

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS,

atsižvelgdamas į Procedūros reglamento 80 straipsnio 2 dalį, kuria Teismui pavedama sudaryti oficialiųjų švenčių sąrašą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Kaip numatyta reglamento 80 straipsnio 2 dalyje, oficialiosiomis šventėmis yra laikomos šios šventės:

—	Naujųjų metų diena,

—	Velykų pirmadienis,

—	gegužės 1 d.,

—

Šeštinės,

—	Sekminių pirmadienis,

—	birželio 23 d.,

—	rugpjūčio 15 d.,

—	lapkričio 1 d.,

—	gruodžio 25 d.,

—	gruodžio 26 d.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos oficialiosios šventės yra šventės, kurios švenčiamos toje valstybėje, kurioje yra Teisingumo Teismo būstinė.

2 straipsnis

Procedūros reglamento 80 straipsnio 2 dalis taikoma tik oficialiosioms šventėms, nurodytoms šio sprendimo 1 straipsnyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas, kuris pridedamas prie Procedūros reglamento, įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.