Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32010H0379

2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacija dėl trūkumų pavojingumo vertinimo atliekant (komercinių transporto priemonių) techninį patikrinimą keliuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB

OL L 173, 2010 7 8, p. 97–105 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2010/379/oj

8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/97

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2010 m. liepos 5 d.

dėl trūkumų pavojingumo vertinimo atliekant (komercinių transporto priemonių) techninį patikrinimą keliuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB

(2010/379/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Siekiant saugumo keliuose, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslų, svarbu užtikrinti, kad naudojamos komercinės transporto priemonės būtų tinkamai techniškai prižiūrimos ir tikrinamos, nes tik taip įmanoma garantuoti saugų Sąjungoje važinėjančių transporto priemonių naudojimą eismo sąlygomis.

(2)

Be 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose (1) nurodytų standartų ir metodų, siekiant labiau suderinti sistemą ir užtikrinti visiems vienodas techninio patikrinimo keliuose sąlygas, reikėtų nustatyti tos direktyvos II priede išvardytų trūkumų vertinimo gaires.

(3)

Atsižvelgiant į gedimų pobūdį reikėtų nustatyti tris kategorijas.

(4)

Kiekvienoje gedimų kategorijoje turėtų būti apibūdintos tokios būklės transporto priemonės naudojimo pasekmės,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės trūkumus, nustatytus atliekant transporto priemonės techninį patikrinimą kelyje, turėtų vertinti pagal šios rekomendacijos priede nustatytas gaires.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 5 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1)  OL L 203, 2000 8 10, p. 1.

PRIEDAS

Defektų ir trūkumų vertinimo gairės

Šiame dokumente, parengtame įgyvendinant Direktyvą 2000/30/EB, pateiktos gairės, pagal kurias valstybėms narėms rekomenduojama vertinti defektus (ir techninius defektus, ir kitus neatitikties faktus), nustatytus atliekant transporto priemonių techninį patikrinimą keliuose.

Defektai klasifikuojami taip:

 

MENKI DEFEKTAI (MD)

 

DIDELI DEFEKTAI (DD)

 

PAVOJINGI DEFEKTAI (PD)

Kiekviena defektų kategorija turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į transporto priemonės būklę kaip nurodyta toliau.

MENKI DEFEKTAI

Transporto priemonės saugai didelio poveikio neturintys techniniai defektai ir kiti nežymūs neatitikties faktai. Transporto priemonės nebūtina pakartotinai tikrinti, nes galima pagrįstai manyti, jog nustatyti defektai bus nedelsiant pašalinti.

DIDELI DEFEKTAI

Defektai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga ir (arba) kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, taip pat kiti svarbesni neatitikties faktai. Transporto priemonę būtina kuo greičiau suremontuoti, o jos tolesniam naudojimui gali būti taikomi apribojimai ir sąlygos, pvz., reikalaujama transporto priemonę pateikti išsamesnei techninei apžiūrai.

PAVOJINGI DEFEKTAI

Defektai, dėl kurių tiesiogiai ir neišvengiamai kyla pavojus eismo saugai. Toliau naudoti transporto priemonę kelyje draudžiama, nors tam tikrais atvejais gali būti leidžiama nustatytomis sąlygomis nuvažiuoti tiesiai į nurodytą vietą, pvz., tokią, kurioje transporto priemonę būtų galima suremontuoti arba palikti saugoti.

Transporto priemonė, kurioje yra skirtingas defektų grupes atitinkančių defektų, priskiriama didžiausią defektą atitinkančiai grupei. Transporto priemonė, kurioje nustatyti keli vienos grupės defektai, gali būti priskiriama kitai didesnių defektų grupei, jei dėl bendro tų defektų poveikio transporto priemonė tampa pavojingesnė.

Defektus, kuriuos galima priskirti daugiau kaip vienai kategorijai, patikrinimą atliekantis inspektorius tam tikrai kategorijai priskiria atsižvelgdamas į jų pobūdį, kaip nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose.

Vertinant defektus turėtų būti atsižvelgiama į tipo patvirtinimo reikalavimus, galiojančius transporto priemonę pirmą kartą registruojant arba pradedant naudoti. Nepaisant to, kai kuriems elementams bus taikomi modifikavimo reikalavimai.

Vertinimo reikalavimai

Trūkumai yra techninių defektų ar kitų neatitikties faktų, kuriuos galima nustatyti, pavyzdžiai.

Elementas

Trūkumai

Defektų vertinimo gairės

 

MD

DD

PD

1.   STABDYMO ĮRANGA

1.1.

Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) rankinės svirties ašis

a)

Per didelė ašies įvarža.

 

X

 

b)

Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

 

X

 

1.1.2.

Pedalo ir (arba) rankinės svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

a)

Pernelyg didelė arba nepakankama eigos atsarga.

 

X

 

b)

Stabdžių valdiklis išsijungia ne pagal reikalavimus.

X

X

 

c)

Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

X

 

 

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

a)

Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent du kartus.

 

X

X

b)

Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė, neatitinka reikalavimų (8).

 

X

 

c)

Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

 

X

 

d)

Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

 

X

 

e)

Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

 

X

X

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

X

X

 

1.1.5.

Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas

a)

Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs.

 

X

 

b)

Valdymo įtaisas nepatikimai pritvirtintas ant vožtuvo arba nepatikimai pritvirtintas vožtuvas.

 

X

 

c)

Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

 

X

 

d)

Veikimas netinkamas.

 

X

 

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

a)

Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

 

X

 

b)

Pernelyg didelis svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas.

X

X

 

c)

Dėl svirties pernelyg didelės eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

 

X

 

d)

Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

 

X

 

e)

Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

 

X

 

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

a)

Čiaupas pažeistas arba oro nuotėkis per didelis.

 

X

X

b)

Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

X

 

 

c)

Čiaupas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

d)

Hidraulinių stabdžių skysčio nuotėkis.

 

X

X

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

a)

Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

X

X

 

b)

Čiaupas arba vožtuvas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

X

X

 

c)

Per didelis nuotėkis.

 

X

X

d)

Netinkamas veikimas.

 

X

X

1.1.9.

Suspausto oro balionas

a)

Balionas apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus.

X

X

 

b)

Neveikia išleidimo čiaupas.

X

X

 

c)

Balionas nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

a)

Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

 

X

 

b)

Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

 

X

X

c)

Pagrindinis cilindras nepatikimai pritvirtintas.

 

X

X

d)

Trūksta stabdžių skysčio.

X

X

 

e)

Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

X

 

 

f)

Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

X

 

 

g)

Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

X

 

 

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

a)

Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

X

X

b)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių.

 

X

X

c)

Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos.

 

X

X

d)

Vamzdeliai ne savo vietoje.

X

X

 

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

a)

Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

X

X

b)

Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios arba per trumpos.

X

X

 

c)

Nuotėkis iš žarnelių arba jungčių.

 

X

X

d)

Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

 

X

X

e)

Žarnelės akytos.

 

X

 

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

a)

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas.

 

X

X

b)

Antdėklo arba trinkelės užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

 

X

X

c)

Nėra antdėklo arba trinkelės.

 

 

X

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

a)

Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, per daug subraižytas, įtrūkęs, nepatikimai įtvirtintas arba suskilęs.

 

X

X

b)

Būgno arba disko užteršimas (alyva, tepalu ir t. t.).

 

X

X

c)

Nėra būgno arba disko.

 

 

X

d)

Nepatikimai pritvirtintas pagrindas.

 

X

 

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

a)

Lynas pažeistas arba surištas.

 

X

X

b)

Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

 

X

X

c)

Lynas, trauklė arba jungtis nepatikimai įtvirtinti.

 

X

 

d)

Lyno kanalas pažeistas.

 

X

 

e)

Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

 

X

 

f)

Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

 

X

 

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

a)

Cilindras įtrūkęs ar pažeistas.

 

X

X

b)

Cilindras nesandarus.

 

X

X

c)

Cilindras nepatikimai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

X

d)

Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

 

X

X

e)

Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

 

X

X

f)

Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

X

X

 

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

a)

Trauklės defektas.

 

X

 

b)

Trauklė netinkamai sureguliuota.

 

X

 

c)

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

 

X

X

d)

Reguliatoriaus nėra.

 

 

X

e)

Nėra informacinės lentelės.

X

 

 

f)

Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų (8).

X

 

 

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

a)

Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

b)

Reguliatorius sugedęs.

 

X

 

c)

Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

 

X

 

1.1.19.

Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

a)

Nepatikimos jungtys arba tvirtinimo detalės.

X

X

 

b)

Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos nėra.

 

X

 

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

 

 

X

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

a)

Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

 

X

X

b)

Oro arba antifrizo nuotėkis.

X

X

 

c)

Nepatikimai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

 

X

 

d)

Netinkamas sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas (1).

 

X

X

1.1.22.

Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba turi būti)

a)

Nėra.

 

X

 

b)

Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios.

X

X

 

1.2.

Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

(E)  (9)

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

 

X

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

d)

Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

 

X

 

e)

Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

 

X

 

1.2.2.

Veiksmingumas

(E)  (9)

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius.

 

N1 kategorija – 45 %

 

M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % (2)

 

N2 ir N3 kategorijos – 43 % (3)

 

O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % (4)

 

X

X

1.3.

Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

(E)  (9)

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

 

X

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

X

1.3.2.

Veiksmingumas

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (5) darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę arba (puspriekabėms) bendrą leidžiamą ašių apkrovą (išskyrus L1e ir L3e kategorijų transporto priemones).

 

X

X

1.4.

Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

(E)  (9)

Stabdžius tikrinant kelyje, neveikia vienos pusės stabdžiai, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

X

1.4.2.

Veiksmingumas

(E)  (9)

Bet kurios transporto priemonės stabdymo veiksmingumas, atsižvelgiant į jos didžiausią leidžiamą masę, mažesnis kaip 16 %, arba, jeigu tai motorinė transporto priemonė, mažesnis kaip 12 %, atsižvelgiant į leidžiamą bendrą transporto priemonės masę (taikoma didesnioji masės vertė).

 

X

X

1.5.

Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas

a)

Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

 

X

 

b)

Sistema neveikia.

 

X

 

1.6.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

 

X

 

d)

Pažeisti laidai.

 

X

 

e)

Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

 

X

 

1.7.

Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

8.   NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1.

Triukšmas

8.1.1.

Triukšmo slopinimo sistema

a)

Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus (8).

 

X

 

b)

Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi, gali nukristi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos nėra arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti.

 

X

X

8.2.

Išmetamieji teršalai

8.2.1.

Benzininio variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

a)

Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

X

X

 

b)

Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti netikslūs.

 

X

 

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

(E)  (9)

a)

Išmetamųjų dujų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius

 

X

 

b)

arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

i)

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:

—

4,5 % arba

—

3,5 %,

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį;

ii)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %,

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %

arba

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 % (6),

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %,

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose (8) nurodytą paskirtį.

 

X

 

c)

Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.

 

X

 

d)

Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų sutrikimų.

 

X

 

e)

Iš nuotolinio matavimo įranga nustatytų rezultatų matyti, kad yra reikšmingas reikalavimų neatitikimas.

 

X

 

8.2.2.

Dyzelinių variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

a)

Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

X

X

 

b)

Yra nuotėkių, dėl kurių išmetamųjų teršalų kiekio matavimai gali būti netikslūs.

 

X

 

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

(E)  (9)

Transporto priemonėms, registruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.

a)

Jeigu tai transporto priemonės, registruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose (8) nurodytos datos,

išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, užrašytą ant transporto priemonėje gamintojo įrengtos lentelės;

 

X

 

b)

jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus (8) etaloninių verčių taikyti negalima:

dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,

varikliai su turbininiu kompresoriumi

– 3,0 m-1

arba, jeigu tai reikalavimuose nurodytos transporto priemonės arba transporto priemonės, įregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose nurodytos datos (8)

– 1,5 m-1  (7)

 

X

 

c)

Iš nuotolinio matavimo įranga nustatytų rezultatų matyti, kad yra reikšmingas reikalavimų neatitikimas.

 

X

 

8.4.

Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1.

Skysčių nuotėkis

Bet koks pernelyg gausus skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žalos aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

 

X

X

(1)  Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – toks remontas arba konstrukcijos pakeitimas, kuris turi neigiamos įtakos transporto priemonės saugai kelyje arba aplinkai.

(2)  48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(3)  45 %, jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(4)  43 %, jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(5)  2,2 m/s2 – galioja N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms.

(6)  Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Tarybos direktyvos 70/220/EEB (OL L 76, 1970 4 6, p. 1) arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2002 m. liepos 1 d.

(7)  Tipas patvirtintas laikantis Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytų apribojimų ar vėlesniais pakeitimais; Tarybos direktyvos 88/77/EEB (OL L 36, 1988 2 9, p. 33) I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 ar C eilutės apribojimų ar vėlesniais pakeitimais arba pirmą kartą įregistruota arba pradėta eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

(8)  „Reikalavimai“ nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimais, galiojančiais patvirtinant tipą, pirmą kartą registruojant arba pirmą kartą pradedant naudoti transporto priemonę, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais.

(9)  (E) – šiam elementui patikrinti reikalinga įranga.

Top