19.10.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/103

(1)

2006 m. vasario 16 d. raštu Komisijai buvo pateiktas skundas dėl Belgijos valdžios institucijų pagalbos Ostendės žuvų aukcionui, įregistruotas numeriu CP 40/06. 2007 m. liepos 31 d. buvo gautas dar vienas skundas tuo pačiu reikalu.

(2)

2006 m. kovo 13 d., 2006 m. birželio 26 d. ir 2007 m. liepos 11 d. raštais Komisija paprašė Belgijos valdžios institucijų pateikti informaciją apie tas priemones, ir jai buvo atsakyta 2006 m. gegužės 11 d., 2006 m. spalio 20 d. ir 2007 m. lapkričio 27 d. raštais.

(3)

Išnagrinėjusi Belgijos valdžios institucijų pateiktą informaciją ir dokumentus Komisija 2008 m. liepos 3 d. pranešė Belgijos valdžios institucijoms apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnyje nustatytą procedūrą.

(4)

2008 m. liepos 16 d. raštu Belgijos valdžios institucijos perdavė Komisijai tam tikrus dokumentus, susijusius su Ostendės žuvų aukciono privatizavimu, kurį numatė Ostendės miestas.

(5)

2008 m. liepos 25 d. raštu Belgijos valdžios institucijos paprašė pratęsti joms skirtą pastabų teikimo terminą iki 2008 m. rugsėjo 8 d. Šis terminas buvo pratęstas 2008 m. rugpjūčio 4 d.

(6)

2008 m. rugsėjo 8 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(7)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis per mėnesį nuo šio paskelbimo dienos pateikti savo pastabas.

(8)

2008 m. spalio 9 d. Komisija susitiko su Belgijos valdžios institucijomis. Per šį susitikimą Belgijos valdžios institucijos suteikė informaciją apie tai, kokiu būdu jos ketino organizuoti žuvų aukciono privatizavimą.

(9)

Komisija gavo šių suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabas: EAFPA (Europos žvejybos uostų ir aukcionų asociacijos, angl. European Association of Fishing Ports and Auctions), NOVA (Nationaal Overleg Visafslagen), Flanders Ship Repair (Flandrijos laivų remonto), Zeebrugse Vis Promotie vzw (ZVP), Grimsby Fish Market (Grimsbio žuvų turgaus), Zeebrugse Visveiling (ZV), EFC (Europos žuvų centro, angl. European Fish Centre) ir laivų remonto įmonės Gardec.

(10)

2008 m. lapkričio 4 d. raštu šias pastabas Komisija nusiuntė Belgijai, taip suteikdama galimybę reaguoti. Belgija nepateikė jokių komentarų dėl trečiųjų šalių pastabų.

(11)

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalimi, Komisija 2009 m. rugsėjo 8 d. raštu, kurio numeris C(2009) 6907, įsakė pateikti informaciją, reikalaudama išsamaus atsakymo į jos 2006 m. kovo 13 d., 2006 m. birželio 26 d. ir 2007 m. liepos 11 d. raštuose bei sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateiktus klausimus.

(12)

2009 m. spalio 7 d. raštu Belgijos valdžios institucijos paprašė informacijos teikimo terminą pratęsti iki 2009 m. lapkričio 9 d. Šis terminas buvo pratęstas 2009 m. spalio 9 d. Belgijos valdžios institucijos savo rašte dar paprašė, kad Komisija joms perduotų trečiųjų šalių pateiktas pastabas. Suteikdama leidimą vėluoti, Komisija dar kartą perdavė trečiųjų šalių pastabas ir savo 2008 m. lapkričio 4 d. rašto kopiją.

(13)

2009 m. spalio 22 d. raštu Belgijos valdžios institucijos pranešė Komisijai niekada negavusios Komisijos 2008 m. lapkričio 4 d. rašto. Dėl šios priežasties jos paprašė dar vienu mėnesiu pratęsti minėtą terminą, kad galėtų atsakyti į trečiųjų šalių pateiktas pastabas.

(14)

2009 m. lapkričio 5 d. raštu Komisija pratęsė terminą iki 2009 m. lapkričio 27 d., suteikdama Belgijos valdžios institucijoms galimybę atsakyti į trečiųjų šalių pastabas.

(15)

Belgijos valdžios institucijos, gavusios Komisijos įsakymą pateikti informaciją, pateikė atsakymus ir papildomą informaciją apie žuvų aukciono privatizavimą.

(16)

2009 m. lapkričio 30 d. raštu Belgija perdavė savo pastabas apie trečiųjų šalių pateiktus komentarus.

(17)

Ostendės žuvų aukcionas, anksčiau priklausęs valstybei, buvo labai suskaidytas ir, pasak Belgijos valdžios institucijų, daugelį metų blogai valdomas. Jo veiklos rezultatai buvo prasti. 1991–2001 m. aukciono dalis, turint omenyje į Belgijos uostus atvežamos žuvies kiekį, sumažėjo nuo maždaug 37 % iki 20 % (6) 1997–2001 m. apyvarta nuo 20 550 000 EUR sumažėjo iki 13 440 000 EUR (7), ir daugelį metų (įskaitant 2001 m.) Ostendės miestas (toliau – miestas) užregistruodavo vidutiniškai 1 850 000 EUR metinius aukciono nuostolius.

(18)

2001 m. miestui teko rinktis: uždaryti žuvų aukcioną ar jį pertvarkyti. 2001 m. lapkričio 23 d. miestas nutarė pagal Belgijos teisės aktus restruktūrizuoti Ostendės žuvų aukcioną į savarankišką savivaldybės bendrovę, kurios vienintelis akcininkas būtų miestas.

(19)

Šio sprendimo pertvarkyti aukcioną pagrindas buvo finansinis planas, kuriame pateikta viena hipotezė (laikoma pozityvia), ir dviejų puslapių verslo planas, kuriuos parengė HAMA Consult NV. Šie dokumentai rodo, kad žuvų aukcionas per devynerius metus galėtų tapti pelningu, jei būtų paverstas atskiru juridiniu subjektu suteikiant jam 250 000 000 BEF (maždaug 6,2 mln. EUR) pradinį kapitalą, kurio visa suma sumokėtina per penkerius metus. Ši atskira įmonė buvo pavadinta Gemeentebedrijf Vismijn Oostende (toliau – AGVO). AGVO perėmė finansinį įsipareigojimą apmokėti įvairias bankų paskolas, suteiktas buvusiam Ostendės žuvų aukcionui.

(20)

Kaip nurodyta 18 punkte, miestas, siekdamas restruktūrizuoti žuvų aukcioną, 2001 m. lapkričio 23 d. (8) įsteigė savarankišką savivaldybės bendrovę AGVO. Savarankiška savivaldybės bendrovė yra atskiras juridinis subjektas, įkurtas pagal naujojo savivaldybių įstatymo 261 straipsnį, skirtą savivaldybių institucijoms ir paslaugoms, kurios nėra įprastos savivaldybių paslaugos, organizuoti, didžiausią dėmesį skiriant komercinio arba gamybinio pobūdžio institucijoms arba paslaugoms, kurios valdomos ir tvarkomos taikant gamybinius arba komercinius metodus.

(21)

Dėl akcijų turėjimo ir valdymo organų įstatyme reikalaujama, kad miestas, kaip steigiančioji savivaldybė, turėtų balsų daugumą. Iš tikrųjų miestas turi 100 % bendrovės AGVO akcijų ir pagal AGVO įstatus skiria visus direktorių valdybos narius. Dauguma šių direktorių turi būti miesto tarybos nariai.

(22)

AGVO šiuo metu turi ne mažiau kaip dvi visiškai jai priklausančias patronuojamąsias įmones: NV Exploitatie Vismijn Oostende (toliau – EVO) ir NV Pakhuizen (toliau – PAKHUIZEN).

(23)

Įmonė EVO buvo įsteigta 2002 m. rugpjūčio 8 d. aukcionui ir visai su juo susijusiai veiklai valdyti. EVO suteiktas 371 840 EUR pradinis kapitalas. Nuosavybė padalyta į 15 000 lygiaverčių akcijų be nominalios vertės, 14 999 akcijas suteikiant įmonei AGVO ir vieną akciją – p. Miroir, miesto tarybos nariui.

(24)

Įmonę EVO valdo direktorių valdyba. Valdybos narius skiria akcininkai šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Atsižvelgiant į akcijų pasiskirstymą, EVO yra visiškai kontroliuojama AGVO.

(25)

Įmonę PAKHUIZEN 1988 m. įsteigė laivų savininkai, kad galėtų tvarkyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. 2005 m. AGVO perėmė įmonę PAKHUIZEN, už 350 000 EUR sumą įsigydama visas jos akcijas.

(26)

Įmonę PAKHUIZEN valdo direktorių valdyba. Valdybos narius skiria akcininkai šešerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Nuo 2005 m. įmonė PAKHUIZEN priklauso AGVO ir yra jos kontroliuojama.

(27)

Pagal AGVO įstatus bendrovei pavedamos užduotys, kurias Belgijos valdžios institucijos apibūdina kaip „viešųjų interesų“ ir „komercines užduotis“. Viešųjų interesų užduotis vykdo pati bendrovė AGVO; komercines užduotis atlieka jai visiškai priklausančios patronuojamosios įmonės: EVO, o nuo 2005 m. ir PAKHUIZEN.

(28)

Dėl viešųjų interesų užduočių Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad AGVO patikėta valdyti Ostendės žvejybos uostą (tai apima žvejybos uosto ribose esančios valstybinės ir privačios valdos valdymą bei priežiūrą), tikrinti iškrautas vartoti skirtas žuvis, nustatyti muitą aukciono kainoms ir kartu patikrinti, ar iškrautam laimikiui taikomas PVM, prižiūrėti, kad tarp kanalo ir žvejybos doko (kuriuo naudojasi ne tik žvejybos laivai) veiktų šliuzai, vietos valdžios institucijų vardu vykdyti viešųjų ryšių funkciją ir renovuoti pastatus bei aprūpinti jais (išnuomoti) viešąsias arba pusiau viešas institucijas, pavyzdžiui, Flandrijos regionui (angl. Flemish Region) arba Vakarų Flandrijos provincijai (angl. West Flanders Province).

(29)

EVO valdo Ostendės žuvų aukcioną. Jos veikla iš esmės susijusi su žvejybos aukciono valdymu ir darbo organizavimu, sandėlių nuomojimu bei kitomis pagalbinės veiklos rūšimis. Valdydama aukcioną, EVO renka aukciono mokestį, kuris sudaro 6 % kainos. Perkantieji šiame aukcione moka pirkėjo komisinius, kurie sudaro 1–3 %, ir privalo mokėti žuvų dėžių nuomos mokestį. Šio mokesčio dydis nežinomas.

(30)

Be to, įmonė EVO suteikia paskolas laivų savininkams, kurie yra jos klientai. Pastaruoju metu kelios paskolos buvo suteiktos taikant Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą (Euribor) + 2 %. Tačiau ne visos paskolos, atrodo, buvo suteiktos šiomis sąlygomis. Mainais už paskolą reikalaujama, kad laivų savininkai parduotų savo žuvis Ostendės aukcione.

(31)

Be to, įmonė laivų savininkams teikia kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, padengia dalį arba visas su transportu, kuriame yra šaldymo įranga, susijusias išlaidas.

(32)

PAKHUIZEN veikla daugiausia susijusi su nekilnojamojo turto perstatymu, atstatymu, apdaila, statyba (rekonstravimu), nugriovimu, eksploatavimu, administravimu ir išnuomojimu.

(33)

2001 m. lapkričio 23 d. miestas, steigdamas bendrovę AGVO, suteikė jai 250 mln. BEF (6 179 338,12 EUR) pradinį kapitalą, išmokėtiną per penkerius metus, kasmet vienodomis dalimis. Nuo 2002 m. išmokėtos šešios pradinio kapitalo metinės dalys, kurių bendra suma 3 596 665,62 EUR: 2002 m. birželio 28 d. įmoka – 619 734 EUR, 2003 m. birželio 26 d. įmoka – 570 155 EUR, 2004 m. birželio 25 d. įmoka – 570 155 EUR ir 2005 m. birželio 26 d. įmoka – 570 155 EUR. Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, Belgija savo pastabose nurodė, kad 2006 m. ir 2007 m. buvo atliktos dvi 619 734 EUR įmokos. Kiek Komisijai žinoma, bendrovė AGVO dar nepareikalavo 2 582 672,5 EUR pradinio kapitalo likučio.

(34)

Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad bendrovė AGVO pradinio kapitalo dalį panaudojo „viešiesiems tikslams“ ir einamosioms banko kapitalo paskoloms bei palūkanoms grąžinti. Pradinį kapitalą ji dar panaudojo įmonės PAKHUIZEN akcijoms įsigyti. Galiausiai ji panaudojo jį apmokėti įmonės EVO pradinį kapitalą ir suteikti EVO paskolas, kurios vėliau (2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d.) buvo konvertuotos į kapitalą atleidžiant nuo skolų mokėjimo.

(35)

2002 m. rugpjūčio 8 d., steigiant įmonę EVO, jai buvo suteiktas 371 840,29 EUR pradinis kapitalas. Vėliau bendrovė AGVO padidino įmonės EVO kapitalą atleisdama ją nuo skolų. 2004 m. gruodžio 31 d. šis kapitalas buvo padidintas 1 387 044 EUR, 2005 m. gruodžio 31 d. – 710 000,75 EUR ir 2007 m. gruodžio 21 d. – 1 500 114,96 EUR. Iš viso AGVO suteikė EVO 3 969 000 EUR kapitalą.

(36)

Nors Belgijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie tai, kad EVO pradinis kapitalas buvo padidintas ir kad 2006 m. gruodžio 31 d. jis siekė 2 468 885 EUR, jos nepranešė Komisijai apie konkretų kapitalo didinimo būdą. Komisija, gavusi trečiųjų šalių pastabas, atkreipė dėmesį į 2007 m. gruodžio 21 d. padidėjusį kapitalą ir į tai, kad kapitalas buvo padidintas atleidžiant nuo skolų. Belgija šios trečiųjų šalių pastabų dalies nekomentavo.

(37)

Ir bendrovei AGVO, ir įmonei EVO miestas suteikė ne tik pradinį kapitalą, bet ir nemokamas garantijas privačioms paskoloms gauti.

(38)

Bendrovei AGVO suteiktos garantijos dėl trijų paskolų, gautų 2004 m. kovo 26 d. (609 379,40 EUR) ir balandžio 23 d. (2 117 500 EUR) bei 2005 m. balandžio 22 d. (550 000 EUR), iš viso 132 199 987 BEF (3 276 879 EUR).

(39)

Įmonei EVO suteiktos garantijos 2002 m. birželio 28 d. ir rugsėjo 27 d. paimtoms paskoloms. Tačiau remiantis Belgijos valdžios institucijų pateikta informacija minėtos paskolos vis tik nebuvo paimtos. 2004 m. balandžio 23 d. ir 2005 m. balandžio 22 d. miestas vėl suteikė nemokamas garantijas įmonės EVO paskoloms. Šios paskolos buvo paimtos ir sudarė 145 505 820 BEF (3 606 995 EUR). Belgijos valdžios institucijos, neužsimindamos apie jokią datą, nurodė, kad miestas suteikė garantiją dar vienai, 78 000 EUR paskolai. Atsižvelgdama į tai, kad ši informacija buvo nurodyta Belgijos valdžios institucijų 2008 m. rugsėjo 4 d. pateiktose pastabose ir kad ankstesnės pastabos buvo pateiktos 2007 m. lapkričio 23 d., Komisija daro prielaidą, kad ši papildoma garantija buvo suteikta būtent per tą laikotarpį.

(40)

Bendrovė AGVO suteikė nemokamas garantijas dar dviem įmonės EVO paskoloms, kurių bendra suma 600 000 EUR. Nepateikta informacijos apie sprendimo suteikti nemokamas garantijas priėmimo datą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad EVO įsteigta 2002 m. rugpjūčio 22 d. ir Belgijos valdžios institucijų pateiktame dokumente, kuriame minimos dvi paskolos, aprašyta 2006 m. rugpjūčio 3 d. padėtis, Komisija daro prielaidą, kad garantija buvo suteikta per tą laikotarpį.

(41)

Pagal 2001 m. lapkričio 23 d. priimtų įstatų 30 straipsnį AGVO suteikiama išimtinė teisė nemokamai naudotis Ostendės žvejybos uosto žeme ir pastatais (9).

(42)

Be to, įstatų 30 straipsnyje nurodyta, kad vėlesniame etape miestas gali perduoti AGVO tos žemės ir pastatų nuosavybės teisę (ar kitas teises).

(43)

Taip ir atsitiko 2004 m. kovo 26 d., kai miestas suteikė AGVO pagalbą – perdavė nekilnojamąjį turtą įvairiais Ostendės žvejybos uoste esančiais pastatais, kurių plotas 57 500 m2. Šios pagalbos inventorinė vertė – 14 891 524 EUR – nurodyta savivaldybės apskaitoje. Perduoti buvo tik pastatai (žuvų aukcionas, įstaigos ir sandėliai), bet ne žemė, ant kurios jie pastatyti. Pačia žeme pagal neterminuotą koncesijos sutartį su žemės sklypų savininku Flemish Region naudojasi miestas. AGVO pagal jos įstatų 30 straipsnį ir toliau turėjo išimtinę teisę naudotis šia žeme.

(44)

2004 m. kovo 26 d. perduotą nekilnojamąjį turtą sudarė 14 754 m2 pastatų, dėl kurių miestas ir PAKHUIZEN dar 1989 m. buvo 45 metams sudarę ilgalaikę nuomos sutartį. Pagal šią sutartį PAKHUIZEN už naudojimąsi pastatais moka simbolinį mokestį – 1 000 BEF (25 EUR) per metus. Mainais PAKHUIZEN sutartimi įpareigota savo lėšomis neatlyginamai renovuoti ilgalaikėje nuomos sutartyje apibūdintus sandėlius taip, kad jie atitiktų būsimus teisės aktus. Kita vertus, po 27 nuomos metų (2016 m.) miestui PAKHUIZEN kasmet skirs išmoką, sudarančią 50 % įmonės metinio grynojo pelno. Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad PAKHUIZEN savo įsipareigojimų nesilaikė ir bent jau iki 2005 m. nurodytų sandėlių nerenovavo, kaip reikalaujama sutartyje. Tačiau Belgijos valdžios institucijos pažymėjo, kad, bendrovei AGVO įsigijus PAKHUIZEN akcijas, renovacijai ir remontui 2005 m. buvo išleisti 257 872 EUR, o 2006 m. – 68 816 EUR. Tiksli su 2007 m. atliktais darbais susijusių išlaidų suma nežinoma.

(45)

Nuo 2004 m. kovo 26 d., kai miestas perdavė pastatų nuosavybės teisę AGVO, pastaroji ilgalaikėje nuomos sutartyje su PAKHUIZEN pakeitė susitariančiąją šalį miestą. Taip AGVO įgijo teisę kasmet rinkti 25 EUR mokestį ir po 27 nuomos metų gauti išmoką, sudarančią 50 % metinio įmonės PAKHUIZEN grynojo pelno.

(46)

Belgija nurodė, kad iš bendrovei AGVO atitekusio 57 500 m2 ploto:

(47)

EVO nemoka nuomos už naudojimąsi minėtais pastatais. Belgija nurodė, kad mainais ji apmoka visas eksploatacijos ir renovacijos išlaidas. PAKHUIZEN tebemoka 25 EUR per metus.

(48)

Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad nuo 2002 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės EVO ir PAKHUIZEN už darbus, susijusius su renovacija ir infrastruktūra, sumokėjo atitinkamai 182 377,31 EUR ir 381 835,16 EUR, o eksploatacijos išlaidos sudarė atitinkamai 193 255,70 EUR ir 133 895,35 EUR.

(49)

Po restruktūrizacijos ir bendrovė AGVO, ir įmonė EVO užregistravo nuostolius, kurie vis didėjo, nors 2003–2004 m. AGVO ir gavo nedidelį pelną. Iki 2006 m. pabaigos susikaupė beveik 3 000 000 EUR AGVO įmonės nuostolių ir daugiau kaip 4 000 000 EUR trumpalaikių bei ilgalaikių skolų, o įmonei EVO 2006 m. pabaigoje teko perkelti daugiau kaip 3 400 000 EUR nuostolių, daugiau kaip 5 800 000 EUR trumpalaikių ir ilgalaikių skolų ir maždaug 1 000 000 EUR vertės neigiamą kapitalą.

(50)

Nepaisydamos šių susikaupusių nuostolių, AGVO ir EVO įsitraukė į spekuliacinę veiklą ir ėmė plėsti savo veiklos sritis. Pavyzdžiui, 2006 m. AGVO įsigijo 51 % Islandijoje įsisteigusios bendrovės HAF Holding BO akcijų, o EVO 2006 m. dalyvavo Karališkųjų krabų projekte (10) (Norvegijoje įsikūrusi įmonė Polardrift). EVO taip pat buvo susijusi su Islandijos bendrove HAF Holding. Be to, EVO 2005 m. sudarė sutartį su prekybos agentu, pagal kurią šis agentas buvo įpareigotas Islandijos aukcionuose pirkti aukštos kokybės žuvis, kurios po to būtų parduodamos Ostendės žuvų aukcione.

(51)

Įvairūs tarpininkai EVO komercinę strategiją apibūdino kaip nesąžiningą konkurenciją, kurią sudaro pasiūlymas, be kita ko, prisiimti visas užsienio uostuose pakrautų žuvų atvežimo į Ostendę išlaidas arba jų dalį ir paskolos pasiūlymas laivų savininkams palankiomis sąlygomis, jei sugautas žuvis jie parduos Ostendės aukcione.

(52)

Šie projektai, kaip ir trečiųjų šalių apibūdinta komercinė strategija, atrodo, reiškia tai, kad EVO ėmėsi bet kokia kaina didinti savo rinkos dalį ir apyvartą. Bet kuriuo atveju iš AGVO ir EVO metinių ataskaitų matyti, kad EVO, nepaisant jos sudėtingos finansinės padėties, išsilaikyti rinkoje galėjo tik miestui padedant (11).

(53)

AGVO buvo suteiktas 250 mln. BEF (6 179 338 EUR) pradinis kapitalas. Atsižvelgdama į didelius ankstesnius nuostolius ir labai trumpą bei neišbaigtą verslo planą, Komisija sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą priėjo prie išvados, kad privatus investuotojas nebūtų investavęs į žuvų aukcioną tokios sumos, todėl šis pradinis kapitalas laikomas valstybės pagalba. Komisija pareiškė abejones dėl jos suderinamumo su vidaus rinka, kadangi Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairės) (12) nustatytos sąlygos, taikytinos tuo metu, kai buvo suteikta pagalba, atrodo, nebuvo vykdomos.

(54)

Be to, miestas perdavė AGVO pastatus, nereikalaudamas už tai atlygio ir nenustatęs AGVO jokių panašios vertės įpareigojimų. Komisija mano, kad privatus investuotojas būtų pareikalavęs pagrįstos kainos už tokį įnašą ir kad pastatų perdavimas turėtų būti laikomas valstybės pagalba. Pasirodo, ši pagalba sumažino bendrovės AGVO gamybos sąnaudas ir yra pagalba veiklai. Komisija nei SESV 107 straipsnyje, nei Valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo gairėse (toliau – Žuvininkystės gairės) (13) nerado jokios nuostatos, kuri leistų Komisijai tokią pagalbą pripažinti teisėta.

(55)

Be to, miestas suteikė garantijas AGVO paskoloms. Nors privačios veiklos vykdytojai būtų privalėję už garantijas sumokėti, miestas jas suteikė nemokamai. Komisija padarė išvadą, kad šios garantijos turi būti laikomos valstybės pagalba. Pasirodo, ir ši pagalba sumažino AGVO gamybos sąnaudas ir yra pagalba veiklai. Komisija nei SESV 107 straipsnyje, nei Žuvininkystės gairėse nerado jokios nuostatos, kuri būtų leidusi Komisijai laikyti ją suderinama su vidaus rinka.

(56)

Galiausiai miestas suteikė AGVO teisę nustatyti ir rinkti savivaldybei mokamus mokesčius ir naudotis gautomis pajamomis, o tai lengvata, kurios privačios įmonės paprastai negauna. Komisija mano, kad Altmark  (14) sprendimo sąlygos nebuvo įvykdytos ir kad nauda, atsirandanti iš teisės nustatyti ir rinkti savivaldybės mokesčius, turėtų būti laikoma valstybės pagalba. Neturėdama jokios informacijos apie tą mokestį, Komisija padarė išvadą, kad iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog ją reikia tirti kaip pagalbą veiklai, ir kad nei SESV 107 straipsnyje, nei Žuvininkystės gairėse nėra nuostatos, pagal kurią šią pagalbą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(57)

Miestas ir bendrovė AGVO suteikė garantijas EVO paskoloms. Nors privačios veiklos vykdytojai būtų privalėję už garantijas sumokėti, miestas ir AGVO jas suteikė nemokamai, todėl Komisija padarė išvadą, kad šios garantijos turi būti laikomos valstybės pagalba. Pasirodo, ši pagalba sumažino bendrovės EVO gamybos sąnaudas ir yra pagalba veiklai. Komisija nei SESV 107 straipsnyje, nei Žuvininkystės gairėse nerado jokios nuostatos, kuri leistų Komisijai šią pagalbą laikyti suderinama su vidaus rinka, ir pareiškė abejones dėl šių priemonių suderinamumo su vidaus rinka.

(58)

AGVO leido EVO nuolat nemokamai naudotis AGVO priklausančiais pastatais, kurių bendras plotas 13 600 m2. Komisija mano, kad privatus investuotojas būtų pareikalavęs už tai pagrįstos kainos ir kad ši galimybė nemokamai naudotis pastatais turi būti laikoma valstybės pagalba. Pasirodo, ši pagalba sumažino bendrovės EVO gamybos sąnaudas ir yra pagalba veiklai. Komisija nei SESV 107 straipsnyje, nei Žuvininkystės gairėse nerado jokios nuostatos, kuri leistų Komisijai šią pagalbą laikyti suderinama su vidaus rinka, ir pareiškė abejones dėl šių priemonių suderinamumo su vidaus rinka.

(59)

Ilgalaikės miesto ir PAKHUIZEN nuomos sutarties sąlygų poveikis buvo tas, kad PAKHUIZEN galėjo turėti naudos dėl kasmet mažėjančių jos veiklos sąnaudų. Komisija priėjo prie išvados, kad ši nauda yra valstybės pagalba, kuriai netaikytina nė viena Žuvininkystės gairėse nurodyta priemonė; be to, ji neatitinka ir kitų horizontaliųjų ar specialiųjų gairių, kurios galėtų būti taikomos tokioms įmonėms, tikslų. Ir pagal Žuvininkystės gaires, ir pagal horizontaliąsias valstybės pagalbos taisykles tokia pagalba būtų laikoma pagalba veiklai, kuri nesuderinama su vidaus rinka. Todėl Komisija pareiškė abejones dėl to, kad ši priemonė galėtų būti suderinama su vidaus rinka.

(60)

Be to, Komisija pastebėjo, kad Ostendės žuvų aukcionu besinaudojančioms žvejybos įmonėms EVO teikė lengvatų – paslaugas teikė mažesne kaina nei paprastai nustato privačios veiklos vykdytojas; tą patį padarė ir įmonė PAKHUIZEN, išnuomojusi pastatus mažesne kaina nei paprastai nustato privačios veiklos vykdytojas.

(61)

Komisijos nuomone, šios lengvatos yra valstybės pagalba; nei SESV 107 straipsnyje, nei Žuvininkystės gairėse ji nerado jokios nuostatos, kuri leistų Komisijai šią pagalbą laikyti suderinama su vidaus rinka, ir pareiškė abejones dėl šių priemonių suderinamumo su vidaus rinka.

(62)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į turimą informaciją Komisija mano, kad visos 3 dalyje nurodytos priemonės turi būti laikomos valstybės pagalba, ir abejoja dėl šios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.

(63)

Visos suinteresuotos trečiosios šalys, pateikusios pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, pritarė argumentams, nurodytiems minėtame sprendime. Be to, jos pareiškė patyrusios žalą dėl AGVO, EVO ir PAKHUIZEN neteisėtai suteiktos pagalbos (prarado klientus ir pajamas) ir paragino Komisiją imtis būtinų priemonių šiai pagalbai uždrausti bei pareikalauti sugrąžinti tai, kas suteikta neteisėtai.

(64)

EAFPA pabrėžia, kad aptariamos pagalbos priemonės iškraipo rinką, ir ragina Komisiją uždrausti šią pagalbą bei pareikalauti sugrąžinti tai, kas suteikta neteisėtai.

(65)

Įmonė NOVA, kaip skundą pateikęs asmuo, palaiko Komisijos sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Jos nuomone, svarbu užtikrinti aukciono veiklos skaidrumą ir vienodas veiklos sąlygas. Be to, ji ragina Komisiją priimti tinkamas priemones, užtikrinančias, kad galimai su rinka nesuderinama pagalba būtų grąžinta.

(66)

Įmonė Flanders Ship Repair aiškina, kad dėl valstybės pagalbos laivų ekspeditoriai persikėlė į Ostendę. Flanders Ship Repair teigia dėl to praradusi pajamų, nes į Ostendę perėję ekspeditoriai savo laivų Zebriugėje neberemontavo. Flanders Ship Repair prašo priimti neigiamą sprendimą su grąžinimu ir taikyti laikinąsias priemones.

(67)

ZVP, žuvų pirkėjų ir perdirbėjų Belgijos rytinėje pakrantėje susivienijimas, tvirtina, kad neteisėta valstybės pagalba ir kitos lengvatos suteikė Ostendės žuvų aukcionui galimybę dirbtinai pritraukti užsienio ir Zebriugės laivus. Be to, vietos politikai ir EVO direktorių valdybos nariai interviu ir oficialiuose pareiškimuose spaudai, ypač pabrėždami tai, kad Belgijoje vietos pakaktų tik vienam, būtent Ostendės žuvų aukcionui, sukėlė abejonių dėl Zebriugės žuvų aukciono, taigi ir dėl šalia esančio verslo parko ateities. Dėl to buvo prarastos pajamos, sumažėjo, buvo sustabdytos arba atšauktos investicijos ir komercinė veikla.

(68)

Be to, ZVP teigia mėginusi atkreipti vietos valdžios institucijų dėmesį į šią problemą, bet nesėkmingai.

(69)

Galiausiai ZVP nurodo, kad įmonė EVO per statytinį, pasinaudodama valstybės lėšomis, įsteigė išpjovų (filė) gamybos įmonę, pavadintą Ostend Filleting Factory, kuri taip pat nesilaiko sąžiningos konkurencijos principų.

(70)

Grimsby Fish Market, JK žuvų aukcionas, nurodo, kad apie 2005–2006 m. EVO pradėjo pirkti žuvis tiesiai iš Islandijos žvejų (aukštomis) fiksuotomis kainomis ir parduodavo jas Ostendės aukcione naudodami laikrodį, dažnai žemesnėmis kainomis, ir daro išvadą, kad šie nuostoliai padengti valstybės pinigais. Grimsby Fish Market ragina atlikti EVO finansinių ataskaitų auditą ir ištirti Islandijos žuvų tiekėjų finansavimo metodus bei nuostolius, kuriuos EVO patyrė dėl tokių prekybos metodų.

(71)

ZV ir EFC atkreipė Komisijos dėmesį į kitą galimą nesąžiningą praktiką ir valstybės pagalbos priemones, būtent į tai, kad AGVO/EVO nemokamai naudojosi savivaldybės darbuotojais ir kad EVO suteikė kainų garantijas, pagrįstas Zeebrugse Visveiling aukciono kaina.

(72)

Jos toliau aiškina, kodėl, jų nuomone, konkurencija yra iškreipta ir padarytas poveikis prekybai tarp valstybių narių.

(73)

Be to, jos atkreipė Komisijos dėmesį į papildomą kapitalo injekciją AGVO ir EVO (atleidžiant nuo skolų).

(74)

Galiausiai jos nurodo, kad Belgijos valdžios institucijos nesustabdė pagalbos.

(75)

Gardec yra Zebriugės laivų remonto įmonė. Ji palaiko Komisijos sprendimą ir priduria, kad patyrė žalą dėl nesąžiningos Ostendės komercinės praktikos (sumažėjo jos apyvarta), bei nurodo, kad paskolos, suteiktos sunkumus patiriančioms įmonėms, leido joms išsilaikyti Ostendėje, o jų skolos Zebriugėje liko nesumokėtos.

(76)

Belgijos valdžios institucijos savo 2008 m. rugsėjo 8 d. pastabose, pateiktose Komisijai pradėjus oficialią procedūrą, pareiškė manančios, kad Komisija turėtų tirti tik žuvų aukcionų rinką. Kadangi nei AGVO, nei PAKHUIZEN nėra šios rinkos dalyviai, jų labui taikytos priemonės su šia procedūra nesusijusios. Apskritai jos mano, kad Komisija tinkamai neapibrėžė tyrimo apimties ir kad yra dvigubo pagalbos skaičiavimo pavojus.

(77)

Belgijos valdžios institucijos atkakliai tvirtina, kad AGVO nevykdo komercinės veiklos ir todėl negali būti daromas poveikis konkurencijai. Todėl AGVO suteikta pagalba negali būti laikoma valstybės pagalba. Be to, jos tvirtina, kad daugių daugiausia gali būti tiriamos tik EVO skirtos lėšos (pavyzdžiui, įmonei EVO per bendrovę AGVO perduoto pradinio kapitalo dalis). Jos tvirtina, kad likusi lėšų dalis buvo panaudota viešųjų interesų užduotims ir negali turėti poveikio konkurencijai žuvų aukcionų rinkoje.

(78)

Belgijos valdžios institucijos nurodo, kad nors bendrovei AGVO ir buvo pažadėtas 6 197 338,12 EUR pradinis kapitalas, iki šiol AGVO gavo tik 3 569 667 EUR.

(79)

Dėl teisės rinkti mokesčius ar rinkliavas Belgijos valdžios institucijos mano, kad teisė rinkti mokesčius yra susijusi su AGVO viešųjų interesų užduotimis ir negali būti laikoma valstybės pagalba, be to, bet kuriuo atveju AGVO neturi įgaliojimų imti mokesčių už šliuzus ir elingą.

(80)

Dėl pastatų jos tvirtina, kad neturi reikšmės, kam priklauso pastatai: miestui ar kitam viešajam subjektui. Pastatų perdavimą AGVO jos laiko paprastu turto paskyrimu vidaus tvarka. Belgijos valdžios institucijos primena, kad AGVO nevykdo komercinės veiklos, tad pastatų perdavimas negali būti laikomas valstybės pagalba. Be to, jos tvirtina, kad pastatų perdavimas yra susijęs su įpareigojimu remontuoti juos ir palaikyti gerą būklę, taigi ši pagalba nesuteikė AGVO naudos.

(81)

Jos mano, kad ir nemokamos garantijos negali būti laikomos valstybės pagalba, nes jos suteiktos paskoloms, kurias AGVO pasiėmė valdžios institucijoms nuomojamų pastatų remontui. Vis dėlto jos pripažįsta, kad viena iš garantuojamų paskolų (550 000 EUR vertės) pasinaudojo EVO.

(82)

Galiausiai Belgijos valdžios institucijos pažymi, kad Altmark sprendimas šiuo atveju netaikytinas, nes AGVO viešųjų interesų užduotys nėra ekonominės. Be to, jų nuomone, nėra kryžminio subsidijavimo pavojaus, nes AGVO nevykdo komercinės veiklos.

(83)

Belgija tvirtina, kad Ostendės (žuvų aukciono) teisė į žemės sklypą yra ribota, todėl emfiteuzės komercinė vertė yra mažesnė. Be to, PAKHUIZEN yra įsipareigojusi remontuoti ir renovuoti pastatus, ir tai ypatingas įpareigojimas, didžia dalimi kompensuojantis simbolinę nuomą.

(84)

Be to, Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad PAKHUIZEN veiklą vykdo tik žvejybos sektoriuje naudojamų pastatų tvarkymo rinkoje. Jų teigimu dėl renovavimo įsipareigojimų ir dėl prastos pastatų būklės įmonės veikla vargu ar gali būti laikoma komercine. Galiausiai tai, kad PAKHUIZEN valdomi pastatai gali būti išnuomoti tik su žvejybos sektoriumi susijusiai veiklai vykdyti, Belgijos valdžios institucijos pateikia kaip argumentą, kad PAKHUIZEN su niekuo nekonkuruoja.

(85)

Belgijos valdžios institucijos dar pastebi, kad PAKHUIZEN akcijas AGVO nusipirko rinkos kaina ir kad PAKHUIZEN pastatus nuomoja rinkos kaina (turint omenyje, kad jie nebuvo gerai suremontuoti).

(86)

Belgijos valdžios institucijos nurodo, kad tai, jog pastatai nemokamai perduoti EVO valdyti, kompensuoja EVO įsipareigojimas prisiimti renovacijos išlaidas, kurias paprastai padengia pastatų savininkai.

(87)

Be to, jos tvirtina, kad nemokamos EVO paskolų garantijos turi būti tiriamos atsižvelgiant į aukciono privatizavimo ir restruktūrizavimo planą. Jų teigimu, restruktūrizuodamas žuvų aukcioną miestas elgėsi kaip privatus investuotojas, kadangi atkurti žuvų aukciono kapitalą ekonominiu atžvilgiu buvo pelningiau nei uždaryti aukcioną, ir kad, jei aukcionas būtų privatizuotas, miestas turėtų galimybę susigrąžinti savo investiciją, iš privataus aukciono savininko imdamas nuomos mokestį. Jos dar pabrėžia, kad privatizuoti žuvų aukcioną buvo planuojama dar 2002 m. ir kad privatizacija buvo galima tik po restruktūrizavimo.

(88)

Konkrečiai dėl nemokamos garantijos jos pastebi, kad paskolos buvo panaudotos žuvų aukciono finansavimui užbaigti; finansavimas prasidėjo nuo miesto suteiktos kapitalo injekcijos (įmonei AGVO, o per ją ir EVO). Belgijos valdžios institucijos pažymi, kad suteikdamas garantiją miestas gerokai sumažino restruktūrizacijos išlaidas. Jos dar tvirtina, kad be miesto garantijos nebūtų buvusi suteikta jokia paskola, ir pažymi, kad tai, jog patronuojančioji įmonė siūlo apdrausti patronuojamosios įmonės paskolas, yra įprasta komercinė praktika.

(89)

Belgijos valdžios institucijos pastebi, kad Komisija tą pačią pagalbą paskaičiavo du kartus, o iš tikrųjų dviejų pagalbų nėra: yra arba pagalba EVO, arba pagalba žvejams. Jos mano, kad jeigu aptariamos priemonės būtų laikomos valstybės pagalba, tada tai būtų valstybės pagalba įmonei EVO ir įmonei PAKHUIZEN ir būtų sutrikdyta konkurencija tų įmonių lygiu, bet ne laivų savininkų ar žvejybos įmonių lygmeniu. Jos dar tvirtina, kad bet kuriuo atveju EVO ir PAKHUIZEN neteikia savo paslaugų mažesnėmis nei rinkos kainomis. Konkrečiai dėl EVO jos aiškina, kad EVO siūlo paslaugas, kurios siūlomos ir kitur. Be to, Belgijos valdžios institucijos pastebi, kad EVO nesiūlo sandėliavimo patalpų, nemokamos elektros energijos ir nėra atsakinga už uostą ar elingą. Jos nurodo, kad vandens kaina įtraukta į aukciono mokestį ir kad EVO nesuteikia laivų savininkams paskolų žemesnėmis nei rinkos kainomis. Galiausiai jos tvirtina, kad praktiškai EVO niekada nevertė įtraukti į sutartį straipsnių, įpareigojančių laivų savininkus savo laimikį parduoti EVO aukcione.

(90)

Belgija pranešė Komisijai, kad 2008 m. gegužės 22 d. nuspręsta privatizuoti Ostendės žuvų aukcioną ir kad miestas pradėjo viešosios atrankos procedūrą, siekdamas rasti partnerį įmonei EVO eksploatuoti.

(91)

Savo pastabose Belgija aiškina, kad privatizacija vyks steigiant naują įmonę, kuri eksploatuos žuvų aukcioną. Žuvų aukciono pastatai bus grąžinti miestui, o naujoji įmonė privalės su miestu sudaryti nuomos sutartį. Ši įmonė nebus įpareigota perimti kitą žuvų aukciono turtą (darbuotojus, žuvų dėžes, sutartis, laivų savininkų paskolas ir kt.).

(92)

Kadangi pardavimo ir nuomos sutartis bus suderėta rinkos kainomis, pagalba naujajai įmonei nebus teikiama ir negali būti iš jos susigrąžinta.

(93)

Belgija 2009 m. lapkričio 16 d. raštu pranešė Komisijai apie tolesnę privatizacijos proceso eigą.

(94)

Belgija jame nurodo, kad pirmasis žingsnis buvo 2009 m. rugsėjo 4 d. bendrovei AGVO priklausančių pastatų nuosavybės teisės sugrąžinimas miestui neatlyginamai, taip pat su pastatais susijusių teisių bei įsipareigojimų (nuomos sutarčių) grąžinimas. Be to, miestas perėmė iš AGVO ir PAKHUIZEN įvairias paskolas. Vėliau pastatų nuosavybės teisė perduota Flemish Region, kuri sumokėjo miestui įvairių rūšių kompensaciją: Flemish Region miestui sumokėjo 3 500 000 EUR, be to, miestui buvo suteikta teisė iki 2010 m. sausio 1 d., o kai kuriais atvejais iki birželio 30 d. rinkti viešųjų ir pusiau viešų organizacijų, kurios nuomoja pastatus, nuomos mokestį. Galiausiai Flemish Region perėmė visas miesto skolas ir (arba) paskolas.

(95)

Belgija tvirtina, kad, grąžinus miestui pastatų nuosavybės teisę, valstybės pagalbos klausimas išspręstas.

(96)

Belgija toliau nurodė, kad PAKHUIZEN nutarė nutraukti 1989 m. su miestu sudarytą ilgalaikę nuomos sutartį. Belgija tikisi, kad įmonė PAKHUIZEN netrukus bus likviduota, todėl valstybės pagalbos procedūra galimai liktų be objekto.

(97)

Dėl EVO Belgija paaiškino, kad atrankos kriterijus atitikęs kandidatas nepasiūlė miestą tenkinančių sąlygų. Todėl EVO ir toliau egzistuos, kol atsiras tinkamas kandidatas, kuris perims EVO turtą.

(98)

Belgija galiausiai nurodė, kad AGVO tebeegzistuos, kol bus išspręstas visų likusių skolų ir (arba) įsipareigojimų klausimas.

(99)

Belgija prašo Komisijos atidėti savo sprendimą, kol bus baigta privatizavimo procedūra.

(100)

Islandijos klausimu Belgija nurodo, kad EVO niekada nepirko žuvų tiesiai iš Islandijos laivų savininkų ar žvejų, o pirko iš Islandijos žuvų aukcionų tarpininkaujant prekybos agentui.

(101)

Be to, Belgija tvirtina, kad netrukus paaiškėjo, jog Islandijos žuvų perpardavimas nepelningas. Taigi maždaug po metų, 2006 m. kovo 17 d., buvo nutarta nutraukti šį pirkimą ir perpardavimą. Belgija pateikė minėto sprendimo kopiją.

(102)

Belgija aiškina, kad priežastis, dėl kurios Islandijos žuvų aukcionuose žuvys buvo perkamos aukštomis kainomis, o po to Ostendėje parduodamos mažesnėmis, nebuvo kokia nors strategija, kuria buvo siekiama pritraukti į Ostendę islandiškas žuvis; taip buvo dėl to, kad aukštesnės kokybės žuvys, kurias prekybos agentas pirkdavo Islandijoje ir kurios buvo skirtos EVO, šios įmonės niekada nepasiekdavo, nes jas tiesiai iš minėto agento nupirkdavo privati išpjovų įmonė Luna Fish, o į įmonę EVO būdavo atvežamos žemesnės kokybės islandiškos žuvys, kurių nebuvo įmanoma parduoti pelningai būtent dėl žemesnės kokybės. Belgija daro išvadą, kad EVO greičiausiai yra tokios praktikos auka. Atskleidus šią problemą, buvo atleistas AGVO/EVO paskirtas administratorius ir komercijos direktorius.

(103)

Dėl tariamai neatlygintino valstybės tarnautojų naudojimo administravimo, apskaitos ir valdymo užduotims vykdyti Belgija tvirtina, kad ZV pareiškimai pagrįsti tik įtarimais ir kad EVO turi savų darbuotojų toms užduotims atlikti, be to, kai kurie EVO darbuotojai kartais vykdo viešųjų interesų užduotis (prižiūri žuvų aukciono kelią).

(104)

Belgija dar užsimena, kad ZV pareiškimas, jog EVO užtikrina mažiausią kainą atsižvelgdama į Zebriugės aukciono kainą, nėra niekuo pagrįstas. Belgija dar teigia, jog žvejybos įmonės galėjo tai tvirtinti, kai derėjosi su ZV, laikydamosi strategijos gauti iš ZV geresnes komercines sąlygas.

(105)

Ostend Filleting Factory (OFF) klausimu Belgija pabrėžia, kad trečiųjų šalių pateikti dokumentai rodo tik tai, kad įmonę OFF įsteigė privačios šalys, bet nerodo, kaip OFF dalyvauja nesąžiningoje konkurencijoje. Belgija nurodo, kad PAKHUIZEN tik 2006 m. kovo mėn. įsigijo 60 % OFF akcijų. OFF pavadinimas tada buvo pakeistas į Ostend Premium Fish bvba, ir galiausiai ši įmonė 2008 m. sausio 14 d. bankrutavo.

(106)

Dėl tariamų nuostolių, kuriuos Gardec ir Flanders Ship Repair patyrė dėl minėtos valstybės pagalbos, Belgija mano, kad net jeigu valstybės pagalba turėjo paskatinti laivus plaukti į Ostendę, o ne į Zebriugę, vis tiek nebūtų įrodytas priežastinis ryšys su nuostoliais. Belgija tvirtina, kad laivų savininkai ne visada savo laivus atiduoda remontuoti konkretaus laivo registracijos uoste, bet kartais pasinaudoja Rytų Europoje (Lenkijoje) teikiamomis pigesnėmis remonto paslaugomis. Belgija pastebi, kad Ostendėje aiškiai sumažėjo laivų remonto įmonių.

(107)

2006 m. kovo 13 d. ir birželio 26 d. raštais Komisija paprašė Belgijos valdžios institucijų informacijos apie juridinį Ostendės žuvų aukciono statusą, valstybės dalyvavimą ir detalių apie finansinius srautus tarp valstybės ir žuvų aukciono.

(108)

Belgijos valdžios institucijos 2006 m. spalio 19 d. rašte pabrėžia faktą, kad be komercinės veiklos (vadovavimo žuvų aukcionui) bendrovei AGVO buvo pavestos viešųjų interesų užduotys. Tačiau šiais klausimais pateikta labai trumpa informacija, joje nebuvo to, kas leistų Komisijai įvertinti, ar lengvatos, kurias miestas suteikė AGVO, gali būti laikomos kompensacija už bendros (ekonominės) svarbos užduotis ir ar suteikta kompensacija nebuvo pernelyg didelė ir nekilo kryžminio subsidijavimo pavojaus.

(109)

Todėl, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 2 dalyje, Komisija 2007 m. liepos 11 d. raštu Belgijos valdžios institucijų paprašė pateikti išsamią informaciją apie AGVO patikėtas viešųjų interesų užduotis. Visų pirma ji klausė, ar tos užduotys gali būti laikomos užduotimis, susijusiomis su viešosiomis paslaugomis, kaip apibrėžta 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendime dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (2005/842/EB) (15), ir kuo remiantis.

(110)

2007 m. lapkričio 27 d. raštu Belgijos valdžios institucijos tiktai pareiškė, kad AGVO patikėtos užduotys nebuvo ekonominės ir kad Sprendimas 2005/842/EB bendrovės veiklai netaikomas. Jos tvirtino, kad visas viešųjų interesų užduotis AGVO vykdo neatlyginamai.

(111)

Komisija 2008 m. liepos 2 d. sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą nurodė, kad AGVO, EVO ir PAKHUIZEN sudaro grupę įmonių, kurios veikia žuvų aukcionų rinkoje ir teikia papildomas paslaugas, o miestas joms suteikė įvairių lengvatų, iškreipusių konkurenciją šioje rinkoje. Viešųjų interesų užduočių kompensavimo klausimu Komisija paminėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo įvykdyti Teisingumo Teismo Altmark sprendime nurodyti kriterijai. Be to, dėl informacijos tuo klausimu stygiaus Komisija negalėjo nustatyti, ar, visų pirma, teisė nustatyti ir rinkti mokesčius galėtų būti laikoma kompensacija už viešųjų interesų paslaugas, ir abejojo dėl pagalbos suderinamumo. Todėl savo sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą 121 konstatuojamojoje dalyje Komisija paragino Belgijos valdžios institucijas perduoti visą informaciją, kuri padėtų įvertinti aptariamas priemones.

(112)

Belgijos valdžios institucijos nei pastabose, kurios buvo gautos 2008 m. rugsėjo 8 d., nei per 2008 m. spalio 9 d. įvykusį susitikimą nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų Komisijai ištirti, ar AGVO suteiktos lengvatos galėtų būti laikomos bendros (ekonominės) svarbos užduočių atlyginimu. Belgijos valdžios institucijos tik pakartojo, kad Altmark kriterijai šiuo atveju netaikytini, nes AGVO vykdė tik viešųjų interesų užduotis.

(113)

Tačiau šis atsakymas Komisijos netenkino, kadangi AGVO užsiėmė ekonomine veikla.

(114)

Todėl remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalimi Komisija 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakė pateikti informaciją, kuri būtų naudinga, visų pirma:

(115)

2009 m. lapkričio 16 d. rašte Belgijos valdžios institucijos pakartojo, kad AGVO pavestos šios viešųjų interesų užduotys: žvejybos uosto valdymas, pastatų renovavimas ir nuomojimas viešosioms arba pusiau viešoms organizacijoms ir viešosios teritorijos valdymas bei tvarkymas (įskaitant į žuvų aukcioną vedančio kelio priežiūrą). Jos tvirtina, kad šios užduotys yra viešųjų interesų paslaugos, kadangi jos nėra teikiamos konkretiems gavėjams. Jos neatskiria bendros neekonominės svarbos užduočių ir viešųjų ekonominės svarbos paslaugų, bet pripažįsta, kad kai kurios arba visos viešųjų interesų užduotys gali būti ekonominio pobūdžio.

(116)

Belgijos valdžios institucijos pripažįsta, kad bendrovė AGVO per savo patronuojamąją įmonę EVO dalyvauja komercinėje veikloje, t. y. valdo žuvų aukcioną, o tai nėra viešieji interesai.

(117)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad iš tikrųjų AGVO negauna kompensacijos už jos atliekamas bendros svarbos užduotis. Jos finansuojamos iš AGVO biudžeto. Taigi metodikos, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti kompensaciją, nėra. Belgijos valdžios institucijos dar tvirtina, kad neįmanoma remiantis AGVO ir EVO ataskaitomis atskirti išlaidas ir pajamas, susijusias su bendros svarbos užduotimis ir komercinėmis užduotimis.

(118)

Kaip galima padaryti išvadą iš įvairių sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą konstatuojamųjų dalių (pavyzdžiui, 85 konstatuojamosios dalies), tyrimas aprėpia daugiau nei žuvų aukcionų rinką; tiriama su žuvų aukcionu susijusi veikla (aplink žuvų aukcioną esančių pastatų nuoma, žvejybos uosto valdymas ir t. t.). Todėl bendrovei AGVO arba įmonei PAKHUIZEN suteiktos lengvatos, kurios tiesiogiai nesusijusios su žuvų aukciono veikimu, taip pat nagrinėjamos pagal šią procedūrą.

(119)

Be to, Komisija išnagrinėjo lengvatas, kurias įmonei EVO tiesiogiai suteikė miestas arba AGVO. Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą EVO pradinis kapitalas ir vėlesni kapitalo didinimai nebuvo išnagrinėti kaip atskiros priemonės, o kaip bendrovei AGVO dalimis suteiktas kapitalas. Į juos buvo žiūrima tik kaip į vieną iš būdų, kaip AGVO panaudojo iš miesto dalimis gautą kapitalą. Tačiau Belgijos valdžios institucijos savo pastabose tvirtino, kad Komisija nepakankamai atskyrė AGVO, PAKHUIZEN ir EVO vykdomą veiklą bei užduotis ir kad dėl užduočių paskirstymo tarp AGVO ir EVO lengvatos, suteiktos AGVO, šiam tyrimui svarbios tik tiek, kiek jos buvo „perduotos“ EVO. Todėl dėl aiškumo ir atsižvelgiant į Belgijos valdžios institucijų rūpestį pradinio kapitalo suteikimas EVO ir vėlesnis jo didinimas atskirai nagrinėjami 10.1.2.2.3 punkte. Tikrojo pagalbos gavėjo nustatymo klausimas nagrinėjamas 319 konstatuojamojoje dalyje.

(120)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(121)

Kaip paaiškinta pirmiau, šis tyrimas susijęs su galima pagalba, suteikta AGVO, EVO, PAKHUIZEN ir žvejybos įmonėms, kurios naudojasi Ostendės žuvų aukcionu ir EVO bei PAKHUIZEN paslaugomis. Visos šios įmonės turi būti laikomos SESV 107 straipsnyje nurodytomis įmonėmis. Vienintelis subjektas, dėl kurio Belgijos valdžios institucijos rimtai tai ginčija, yra AGVO, kuri, pasak Belgijos valdžios institucijų, vykdo tik viešųjų interesų užduotis.

(122)

Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad AGVO atlieka „viešųjų interesų užduotis“ („taken van openbaar belang“). Tačiau panašu, kad AGVO dalyvauja ekonominėje veikloje ir todėl dėl 123–129 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių turi būti laikoma įmone (16), nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(123)

AGVO nuomoja pastatus viešosioms ir pusiau viešoms institucijoms bei įmonėms. Taigi AGVO tiesiogiai teikia paslaugas rinkoje (nuomos paslaugos).

(124)

Be to, bendrovei AGVO pavesta eksploatuoti ir valdyti žvejybos uostą. Kaip patvirtino Pirmosios instancijos teismas ir Teisingumo Teismas sprendime Aéroports de Paris  (17), infrastruktūros priemonių valdymas gali būti ekonominė veikla. Kalbant apie uostų infrastruktūrą, tai patvirtina, be kita ko, sprendimai Flemish Ports ir Roterdamo uosto plėtros bylose (18). Komisija atkreipia dėmesį, kad paslaugas, prekes ir infrastruktūros priemones AGVO teikia už atlygį. AGVO pagal jos įstatus iš tikrųjų turi teisę nustatyti ir rinkti mokesčius savo paslaugoms kompensuoti.

(125)

Be to, AGVO prekes ir paslaugas rinkoje teikia ir per savo patronuojamąsias įmones EVO bei PAKHUIZEN.

(126)

Bendrovė AGVO turi įmonių EVO ir PAKHUIZEN kontrolinį akcijų paketą ir iš tikrųjų vykdo šią kontrolę tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaudama valdyme:

(127)

Tarp AGVO, EVO ir PAKHUIZEN egzistuoja ir kitokie ryšiai, kurie atitinkamai rodo, kad bendrovė AGVO su savo patronuojamosiomis įmonėmis susijusi organiškais bei funkciniais ryšiais: AGVO suteikė garantijas EVO paskoloms; AGVO perduoda EVO ir PAKHUIZEN valdyti pastatus, AGVO metinės ataskaitos rodo, kad AGVO nuolat teikė paskolas įmonėms EVO ir PAKHUIZEN.

(128)

Visi šie elementai leidžia AGVO vykdyti funkcijas, susijusias ne tik su EVO ir PAKHUIZEN kontrole, bet ir su vadovavimu bei finansinės paramos teikimu joms. Dėl šių priežasčių AGVO turi būti laikoma įmone, kuriai taikomi konkurencijos teisės aktai, ypač dėl jos dalyvavimo EVO ir PAKHUIZEN veikloje (19).

(129)

Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos pripažino, kad EVO ir PAKHUIZEN yra AGVO veiklos vykdytojos, kad per EVO AGVO dalyvavo komercinėje veikloje ir kad priemonės, kurios naudingos AGVO, poveikį rinkai gali daryti per EVO. Pastabose ir atsakymuose bendrovę AGVO, įmones PAKHUIZEN ir EVO jos yra linkusios laikyti viena įmone ir aiškiai pareiškė, kad į AGVO ir EVO reikėtų žiūrėti kaip į vieną bendrą subjektą.

(130)

Galiausiai reikėtų nurodyti, kad AGVO neturi atskiros jos vykdomų ekonominių ir neekonominių užduočių apskaitos, tad neatmetama kryžminio subsidijavimo galimybė.

(131)

Viešosios investicijos laikomos valstybės pagalba, kai akivaizdu, kad valdžios institucija, skirianti bendrovei kapitalo injekciją, ne tiktai teikia nuosavą kapitalą įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiuo atveju bendrovės finansinė padėtis, ypač jos skolų struktūra ir apimtis, yra tokia, kad negalima tikėtis, jog per pagrįstą laiką kapitalo investicijos duos normalią grąžą (dividendais arba kapitalo prieaugiu). Todėl būtina įvertinti, ar privatus investuotojas, savo dydžiu prilygstantis viešąjį sektorių valdantiems juridiniams asmenims, panašiomis aplinkybėmis nuspręstų atlikti tokio dydžio kapitalo injekciją tai įmonei restruktūrizuoti, ar likviduotų ją, visų pirma atsižvelgdamas į investavimo metu turimą informaciją ir numatomus pokyčius (20).

(132)

Belgijos valdžios institucijos įrodinėja, kad miesto sprendimas suteikti AGVO 250 mln. BEF (6 179 338 EUR) pradinį kapitalą buvo ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas. Pasirinkimas restruktūrizuoti aukcioną buvo padarytas remiantis finansiniu ir verslo planais, rodančiais, kad investavus nedaug aukcionas po aštuonerių metų galėtų vėl tapti pelningas, jei neperims ankstesnių nuostolių. Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad privatus investuotojas tokiomis pat aplinkybėmis būtų priėmęs tokį pat sprendimą.

(133)

Remdamasi turima informacija Komisija šios nuomonės nepalaiko.

(134)

Kaip pirmiau minėta, prieš restruktūrizaciją Ostendės žuvų aukciono darbo rezultatai buvo blogi, jo rinkos dalis pastoviai mažėjo. Komisija mano, kad įprastas privatus investuotojas nebūtų panašiomis aplinkybėmis pasirinkęs varianto suteikti daugiau kaip 6 000 000 EUR pradinį kapitalą, remdamasis vos vienu finansiniu planu, kuriame pateikta 2002–2010 m. finansinė prognozė su „teigiama hipoteze“, ir vos dviejų puslapių verslo planu.

(135)

Juo labiau kad, kaip išsamiau nurodyta 259 konstatuojamojoje dalyje, AGVO, kaip Ostendės žuvų aukciono veiklos tęsėja, suteikiant pradinį kapitalą galėjo būti laikoma sunkumų patiriančia bendrove. Įprastas privatus investuotojas, susidūręs su sunkumus patiriančia bendrove, norėtų gauti tvirtas garantijas dėl bendrovės perspektyvų ir nepasitenkintų dokumentais, kuriais remdamasis sprendimą priėmė miestas.

(136)

Komisija pabrėžia, pirma, investicijos svarbą ir, antra, užsitęsusią nuostolingą Ostendės žuvų aukciono padėtį (21). Atsižvelgdamas į šiuos faktus ir į tai, kad įmonė veikė labai konkurencingos, bet mažėjančios rinkos sąlygomis, įprastas privatus investuotojas savo sprendimą būtų grindęs daug išsamesniu finansiniu ir verslo planu, kuriame būtų įvairių hipotezių bei scenarijų, o ne tik atsižvelgtų į finansinį planą, pagrįstą tik viena hipoteze, kuri, be to, buvo apibūdinta kaip „teigiama“.

(137)

Be to, galima daryti prielaidą, kad įprastas privatus investuotojas būtų pareikalavęs tyrimo, ypač rinkos erdvės, kurią tuo metu užėmė ši pramonės šaka, pagrįsto tuo metu iškraunamu kiekiu ir vietos paklausa, bei plano, kuriame būtų paaiškinta, kaip ši veikla turėtų būti pertvarkyta, kokios priemonės numatytos tam, kad ankstesni dideli nuostoliai nepasikartotų ir padidėtų našumas (naujos investicijos, nauja rinkodaros strategija ir t. t.).

(138)

Tačiau verslo plane nėra nė vieno iš minėtų elementų.

(139)

Be to, jis grindžiamas daugybe prielaidų ir faktinių elementų, kurie laikomi tikrais, bet nepaaiškinami ir nepagrindžiami, o kai kurie, atrodo, yra labai hipotetiški ir neįtikimi. Pavyzdžiui, sunku sutikti su prielaida, kad aukciono veiklos apyvarta per kitus penkerius metus išaugs 10 %, kai prieš restruktūrizaciją iškraunamas kiekis ir apyvarta nuolat mažėjo, rinka tapo labai konkurencinga, o žuvų kvotos mažėjo. Nėra ir paaiškinimų, kaip apskaičiuojamos socialinės bei darbų perkėlimo į kitą bendrovę išlaidos, vandens ir energijos sąnaudos. Be to, verslo plane nurodyta, kad šios išlaidos per devynerius metus nuo AGVO įkūrimo visiškai nepakito. Tačiau tai vargu ar įmanoma, ypač kai tikimasi, kad apyvarta per tą patį laikotarpį padvigubės.

(140)

Todėl finansinis planas ir verslo planas yra ne tik trumpi ir neišsamūs, bet ir nepakankamai įtikimi. Įprastas privatus investuotojas nebūtų jais pasikliovęs ir investavęs 250 mln. BEF į nuostolingą įmonę rinkai mažėjant (22).

(141)

Jei ir būtų galima sutikti, kad finansinis ir verslo planai buvo išsamūs bei patikimi, quod non, Komisija pažymi, kad privatus investuotojas vis tiek nebūtų investavęs tokios sumos, kokią investavo miestas. Remiantis finansiniu planu ir verslo planu, atrodo, būtų pakakę ir mažesnės kapitalo sumos. Atsižvelgdamas į mažą kapitalo grąžą įprastas privatus investuotojas nebūtų investavęs tokios sumos, kai tai nebuvo būtina.

(142)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad pagrįstesnis sprendimas buvo tęsti žuvų aukciono veiklą, o ne uždaryti aukcioną.

(143)

Tačiau Belgijos valdžios institucijos nenurodo, kokia būtų šios veiklos nutraukimo kaina, ir iš tikrųjų nepaaiškina, kodėl sprendimas uždaryti aukcioną laikytinas nepagrįstu.

(144)

Belgijos valdžios institucijos toliau mėgina pateisinti 2001 m. priimto sprendimo suteikti AGVO 250 mln. BEF kapitalo injekciją, remiantis sprendimu privatizuoti žuvų aukcioną, pagrįstumą. Jos tvirtina, kad ši privatizacija buvo 2001 m. patvirtinto restruktūrizacijos plano dalis ir kad be šios restruktūrizacijos žuvų aukciono privatizacija nebuvo įmanoma.

(145)

Komisija primena, kad pagal precedentų teisę ir praktiką, norint ištirti, ar valstybė narė elgėsi kaip apdairus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis investuotojas, reikia atsižvelgti į padėtį tuo laikotarpiu, kai buvo taikomos finansinės paramos priemonės, ir įvertinti valstybės elgesio ekonominį pagrįstumą, bet susilaikyti nuo vertinimo, pagrįsto vėlesnėmis aplinkybėmis (23).

(146)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad dabartinė privatizacija yra 2001 m. sprendimo dėl restruktūrizacijos dalis ir kad sprendimo restruktūrizuoti žuvų aukcioną pagrįstumą būtina įvertinti atsižvelgiant į privatizacijos procesą. Tačiau įvairūs Belgijos valdžios institucijų pateikti dokumentai jų tvirtinimo nepagrindžia. Svarbiausia, kad apie šį ketinimą privatizuoti žuvų aukcioną neužsiminta nei sprendime restruktūrizuoti žuvų aukcioną, nei verslo plane, nei finansiniame plane. Nė viename iš šių dokumentų nėra įrodymų, kad sprendimas investuoti į žuvų aukcioną 6 200 000 EUR būtų (be kita ko) motyvuotas ar pagrįstas tuo, kad ši investicija suteiks galimybę po tam tikro laiko privatizuoti žuvų aukcioną. Jų tvirtinimą sunku suderinti ir su AGVO įstatais, kuriuose nurodoma, kad AGVO įsteigta neribotam laikui, kad miestas ketina kontroliuoti AGVO ir kad AGVO (taigi miestas) turi kontroliuoti patronuojamąsias įmones arba bendroves, kuriomis ji domisi.

(147)

Be to, būtų galima tikėtis, kad sprendimas privatizuoti bus svarstomas, jei žuvų aukcionas vėl būtų pelningas, siekiant už žuvų aukcioną gauti geresnę kainą, kuri faktiškai padėtų susigrąžinti bent dalį papildomos 250 mln. BEF investicijos. Tačiau tai, kad finansiniame ir verslo planuose privatizacija nepaminėta, dar ne viskas: sprendimas privatizuoti nebuvo priimtas netgi tuo metu, kai žuvų aukcionas dirbo pelningai. Priešingai – jis buvo priimtas tik po dvejų AGVO ir įmonei EVO labai nuostolingų metų, Komisijai jau pradėjus tyrimą. Visa tai rodo, kad 2001 m. miesto priimtame sprendime restruktūrizuoti privatizavimas nenumatytas.

(148)

Be to, Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad būsimasis privatus partneris perims EVO gerą reputaciją ir galės pasirinkti perimti pageidaujamą turtą (darbuotojus, mašinas, žuvų identifikavimo lenteles ir t. t.) arba jo neperimti. Jis neprivalės perimti EVO įsipareigojimų. Tokiomis aplinkybėmis sunku suprasti, kodėl tokio požiūrio nebuvo laikomasi 2001–2002 m. (papildomai neinvestuojant 250 mln. BEF).

(149)

Be to, jei visa tai įėjo į 2002 m. žuvų aukciono restruktūrizavimo planą, joks privatus investuotojas nebūtų sutikęs investuoti į šį žuvų aukcioną 250 mln. BEF, kad vėliau aukcioną perparduotų, nes, remdamasis verslo planu, jis negalėtų pagrįstai tikėtis atgauti šią investiciją vien tik po kelerių metų pardavęs aukciono gerą reputaciją. Teisingumo Teismas šiuo atžvilgiu nusprendė, kad privatus investuotojas, vykdydamas struktūrinę politiką, bendrąją ar sektorių, ir atsižvelgdamas į ilgalaikio pelningumo perspektyvas, negalėtų po kelerius metus patirtų nuostolių pagrįstai atlikti kapitalo investiciją, kuri būtų susijusi su įmonės pardavimu, panaikinančiu bet kokią tikimybę gauti pelno, netgi ilgalaikės perspektyvos požiūriu (24).

(150)

Belgijos valdžios institucijos dar tvirtina, kad restruktūrizacija ir po jos įvykdyta privatizacija padės susigrąžinti investicijas, surenkant mokestį, kurio bus reikalaujama už žuvų aukciono pastatų nuomą.

(151)

Tačiau šis argumentas taip pat neįtikimas. Finansiniame plane nurodyta, kad per aštuonerius metus miestas prarastų 121 603 000 BEF (šalia anksčiau susikaupusių nuostolių), kol galėtų atgauti 250 mln. BEF kapitalo injekcijos, kurią suteikti nutarta 2001 m., dalį. Komisija pažymi, kad miestas dar 2002 m. galėjo nutarti išnuomoti trečiajai šaliai žuvų aukciono pastatus. Tai galėjo suteikti miestui galimybę jau 2002 m. susigrąžinti nemažą pinigų sumą, Ostendės žuvų aukcionui išleistą prieš jį restruktūrizuojant, arba bent nuimti finansinę naštą, susijusią su paskolų grąžinimu bankams, užuot taip smarkiai rizikavus (ypač atsižvelgiant į prastus ankstesnius aukciono veiklos rezultatus) dar labiau padidinti nuostolius, kuriuos reikėtų padengti vėlesniame etape.

(152)

Belgijos valdžios institucijos toliau pabrėžia, kad sprendimas restruktūrizuoti žuvų aukcioną nebuvo priimtas lengvai; iš pradžių jį atmetė miestą kontroliuojanti valdžios institucija (toezichtautoriteit), nes nebuvo pakankamai požymių, kad žuvų aukcionas bus perspektyvus. Ir iš tiesų Komijai pateikti dokumentai rodo, kad sprendimas restruktūrizuoti žuvų aukcioną iš pradžių buvo atmestas, nes pagal pirmąjį finansinį planą reikėjo tikėtis, kad po penkerių metų susikaups 190 000 000 BEF nuostolių.

(153)

Šis elementas, užuot patvirtinęs minėto sprendimo pagrįstumą, atskleidžia, kad, pirma, ketinimas restruktūrizuoti žuvų aukcioną ir suteikti jam naujo, papildomo kapitalo netgi nebuvo pagrįstas tikslu po tam tikro laiko padaryti jį vėl pelningą. Dar daugiau – antrasis finansinis planas dėl to elemento atrodo dar mažiau išbaigtas ir dar mažiau patikimas, nes nepateikta paaiškinimų, kaip pirmajame ir antrajame planuose buvo galima numatyti tokius skirtingus rezultatus. Todėl dar mažiau tikėtina, kad privatus investuotojas būtų priėmęs sprendimą tokiomis pat aplinkybėmis investuoti į aukcioną dar 250 mln. BEF.

(154)

Remdamasi pirmiau minėtais elementais, Komisija daro išvadą, kad įprastas privatus investuotojas nebūtų priėmęs sprendimo investuoti į aukcioną 250 mln. BEF tokiomis pat sąlygomis. Tai patvirtina ir Komisijai pateikti dokumentai. Jie rodo, kad vienas iš motyvų, dėl kurių nuspręsta restruktūrizuoti, o ne likviduoti aukcioną, buvo politinio ir socialinio pobūdžio: tikėtasi, kad restruktūrizavimas padės išsaugoti užimtumą mieste, kuriame nedarbo lygis viršijo 12 % (25); privatus investuotojas į tokią priežastį nebūtų atsižvelgęs (26).

(155)

Todėl šis veiksmas suteikia AGVO pranašumo prieš konkurentus ir palaiko ją, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(156)

Pagal AGVO įstatų 30 straipsnį šiai bendrovei nuo jos įsisteigimo suteikta išimtinė teisė nemokamai naudotis Ostendės žvejybos uosto žeme ir pastatais.

(157)

2004 m. bendrovei AGVO buvo perduoti įvairūs Ostendės žvejybos uoste esantys pastatai ir infrastruktūra, kurių plotas pagal to meto miesto įrašus sudarė 57 500 m2, ir visiška jų nuosavybės teisė. Pagal savivaldybės apskaitą tuometinė šio turto buhalterinė vertė buvo 14 891 524 EUR. Komisija negavo informacijos, kuri leistų jai nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę tuo metu, kai jis buvo perduotas AGVO.

(158)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad sprendimas perduoti AGVO nekilnojamojo turto nuosavybės teisę niekada negalėjo būti laikomas valstybės pagalba, nes jis buvo susijęs tik su nekilnojamojo turto perdavimu vienos valdžios institucijos kitai, kadangi AGVO komercinės veiklos nevykdo.

(159)

Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 10.1.1 punkte, AGVO tiesiogiai ir netiesiogiai per savo patronuojamąsias įmones vykdo komercinę veiklą ir turi būti laikoma įmone. Todėl šis sprendimas perduoti AGVO nekilnojamojo turto nuosavybės teisę negali būti laikomas paprastu nekilnojamojo turto perdavimu vienos valdžios institucijos kitai, ypač dėl to, kad šis nekilnojamasis turtas daugiausia naudojamas ekonominei veiklai vykdyti (nuomos paslaugos, žuvų aukciono veikla, žvejybos uosto valdymas).

(160)

Komisija mano, kad įprastas privatus investuotojas nesutiktų perduoti tokios vertės nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, negaudamas už tai pagrįstos kainos.

(161)

Belgijos valdžios institucijos pareiškė, kad pastatų būklė buvo labai bloga, tad pastatų buhalterinė vertė buvo padidinta. Be to, jos įrodinėjo, kad renovacijos išlaidos, kurias turėjo mokėti AGVO, buvo tokios didelės, kad nuosavybės perdavimas gali būti laikomas nuline operacija.

(162)

Tačiau Belgijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai įrodymų, kad buhalterinė minėto turto vertė padidinta; be to, Komisija negavo įrodymų, kad renovacijos išlaidos atitiktų tikrąją tų pastatų nuosavybės teisių vertę.

(163)

Komisijos turima informacija rodo, kad su Belgijos valdžios institucijų argumentu sutikti negalima.

(164)

Visų pirma reikėtų pažymėti, kad nuo pat AGVO sukūrimo, dar prieš perduodant nuosavybės teisę, jai buvo suteikta išimtinė teisė nemokamai naudotis žvejybos uosto žeme ir pastatais, įskaitant žuvų aukcioną. Bendrovės įstatuose nenurodyti jokie konkretūs įsipareigojimai, susiję su privalomaisiais renovavimo darbais, kuriuos AGVO turėtų prisiimti. Pagal jos įstatų 3 straipsnį AGVO turi teisę, jei panorėtų, eksploatuoti, remontuoti, modernizuoti pastatus (27), bet įstatuose nėra nuostatos, įpareigojančios AGVO renovuoti tam tikrus pastatus.

(165)

Taigi nuo pat susikūrimo AGVO disponavo žvejybos uosto žeme ir pastatais, ir jai nereikėjo mokėti nuomos ar kitaip už tai atsilyginti. Privatus investuotojas nebūtų sutikęs suteikti įmonei išimtinę naudojimosi teisę, negaudamas tinkamo atlygio.

(166)

2004 m. gruodžio 30 d. nekilnojamojo turto perdavimo akte, kuriuo miestas perdavė AGVO pastatų nuosavybės teisę, taip pat nenurodyta jokių ypatingų sąlygų ar įpareigojimų AGVO, susijusių su konkrečiais renovavimo darbais. Faktiškai tai yra bendro pobūdžio dokumentas, kuriuo miestas perduoda AGVO visas su minėtais pastatais susijusias teises ir pareigas. Neatrodo, kad minėtame akte bendrovei AGVO pavesta atsakomybė būtų tokio pobūdžio, kuris pateisintų jokio atlygio nereikalavimą už perduotą pastatų nuosavybės teisę.

(167)

Be to, neginčijama tai, kad AGVO dar turi ir teisę nuomoti pastatus arba suteikti koncesijos teises. Pastatai, bent jau jų dalis, turi komercinę vertę. Belgijos valdžios institucijos pripažino, kad jų dalis buvo išnuomota viešosioms arba pusiau viešoms organizacijoms, dalis – privatiems subjektams (žr. šio sprendimo 46 konstatuojamąją dalį).

(168)

Galiausiai Komisija pažymi, kad bendrovei AGVO suteiktas dar vienas pranašumas, susijęs su minėtomis renovacijos išlaidomis. Belgijos valdžios institucijos pateikė Komisijai garantijų, kurios buvo nemokamai suteiktos tam tikroms paskoloms, sąrašą. Pagal tą Komisijai perduotą sąrašą kai kurios garantuojamos paskolos buvo paimtos renovacijos išlaidoms finansuoti. Todėl, nepaisant to, kad AGVO nebuvo įpareigota užsiimti tokia renovacija, šiomis garantijomis dar buvo sumažinta bent jau tam tikra AGVO vykdytos renovacijos išlaidų dalis. Dėl tos pačios priežasties negalima pritarti argumentui, kad nemokamai perduota nuosavybės teisė buvo tam tikra „kompensacija“ už labai dideles renovacijos, kurią AGVO įpareigota atlikti, sąnaudas.

(169)

Net jei renovacijos išlaidas ir būtų galima laikyti ypač svarbiomis ir tam tikra prasme atlygiu už perduotą pastatų nuosavybės teisę, nors Belgijos valdžios institucijos to neįrodė, tai, kad bendrovei AGVO jau nuo pat įsikūrimo buvo suteikta išimtinė teisė nemokamai naudotis Ostendės žvejybos uosto žeme ir pastatais, vis tiek turėtų būti laikoma naudos, laikytinos valstybės pagalba, suteikimu. Klausimas, ar miestas elgėsi kaip įprastas privatus investuotojas, iš tikrųjų turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į duomenis, kurie buvo prieinami priimant sprendimą (28). Šiuo atveju miestas, priimdamas sprendimą, turėjo žinoti, kad suteikia AGVO pranašumą, kadangi 2001 m. lapkričio 9 d.HAMA Consult NV parengto verslo plano 11 punkte aiškiai nurodyta, kad žuvų aukcionas neseniai buvo modernizuotas ir kad per kitus 10 metų reikšmingos investicijos nėra tikėtinos.

(170)

Be to, remiantis Komisijos komunikatu dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (29), kad perduodant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir pastatų nuosavybės teisę juos būtų galima laikyti atitinkančiais rinkos kainą, parduodant paprastai turėtų būti besąlygiškai taikoma konkurso procedūra arba prieš tai turi būti atliktas nepriklausomų ekspertų vertinimas. Nė vienos iš šių procedūrų nesilaikyta. Šiuo atveju juo labiau reikėjo, kad ekspertai įvertintų pastatų vertę, kad už AGVO suteiktą išimtinę naudojimo teisę, o po to ir perduotą nuosavybę būtų deramai atlyginta, nes, Belgijos valdžios institucijų nuomone, buhalterinė vertė neatitiko tikrosios vertės.

(171)

Taigi atrodo, kad bendrovei AGVO miesto suteiktas leidimas nemokamai naudotis pastatais, o po to ir šių pastatų perdavimas yra veiksmas, kurio negalima laikyti atitinkančiu įprastus ekonominius standartus, ir įprastas privatus investuotojas panašiomis sąlygomis tokių veiksmų nesiimtų.

(172)

Belgijos valdžios institucijų nuomone, valstybės pagalbos klausimas nebeegzistuoja, kadangi nuosavybė miestui sugrąžinta (be kompensacijos).

(173)

Tačiau Komisija su tokia pozicija nesutinka.

(174)

Komisija norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, nors nuosavybė miestui buvo grąžinta, poveikio faktui, jog 2002–2009 m. AGVO turėjo naudos, nemokamai gavusi išskirtinę teisę naudotis minėtais pastatais, neatsižvelgiant į tai, kuo remiantis – įstatų 30 straipsniu ar 2004 m. gruodžio 30 d. nuosavybės perdavimo aktu, tai neturi. Ji ypač abejoja, kad neseniai sugrąžinto turto vertė bent jau atitinka ankstesniame sakinyje minėtos naudos vertę, pridėjus palūkanas, kurias pagal valstybės pagalbos taisykles privalu mokėti grąžinant neteisėtą ir su rinka nesuderinamą pagalbą.

(175)

Be to, Komisija mano, kad jei AGVO perdavus nuosavybę ir toliau naudosis tais pastatais nemokamai arba mažesne nei rinkos kaina, ji ir toliau naudosis valstybės pagalba (30).

(176)

Pagal Komisijos pranešimo dėl ES sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (Pranešimas dėl garantijų) (31) 2.1.1 punktą laikoma, kad valstybės garantija suteikia pranašumo tam tikrai įmonei, jei dėl valstybės garantijos paskolą jos gavėjas gali gauti palankesnėmis finansinėmis sąlygomis nei tos, kurios paprastai taikomos finansų rinkose, už šią garantiją nemokėdamas rinkos mokesčio, atitinkančio rinkos sąlygomis mokamą mokesčio tarifą. Norint nustatyti įprastas rinkos sąlygas, miesto elgesį reikėtų palyginti su privataus kreditoriaus, siekiančio gauti pagrįstą pelną, veiksmais (32).

(177)

Pranešime dėl garantijų pateikiamas tam tikras skaičius nuorodų į tai, kaip garantija vertinama remiantis valstybės pagalbos taisyklėmis. Visų pirma konstatuojama, kad garantija turi atitikti kai kuriuos kriterijus, kad nebūtų laikoma valstybės pagalba. Kai kurie iš jų šiuo atveju kelia problemų.

(178)

Už garantijas nesumokėta rinkos kaina, nes garantijos buvo suteiktos visai nemokamai.

(179)

Be to, garantijos apėmė daugiau kaip 80 % nesugrąžintos paskolos, kadangi jos apėmė visą paskolą. Tai sustiprina gautą naudą, nes kai valstybės garantija yra 100 %, skolintojas neturi paskatos tinkamai įvertinti AGVO kreditingumą, taigi tinkamai nustatyti paskolos finansines sąlygas, atsižvelgiant į AGVO rizikos koeficientą (33).

(180)

Todėl akivaizdu, kad šios garantijos leido AGVO gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis už tas, kurios paprastai taikomos finansų rinkose (34), ypač atsižvelgiant į menkus, o dažnai ir neigiamus bendrovės AGVO ir jos patronuojamųjų įmonių rezultatus.

(181)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad normalu, kai akcininkas suteikia nemokamą garantiją jo kontroliuojamai įmonei. Tačiau šis pareiškimas nepagrįstas įrodymais ar pavyzdžiais. Dar sunkiau tai suderinti su privataus kreditoriaus elgesiu.

(182)

Miesto sprendimas suteikti nemokamas garantijas finansų institucijoms dėl AGVO paskolų įprastomis finansų rinkų sąlygomis yra tikrai neįprastas. Įprastomis aplinkybėmis tokia garantija būtų atlyginta sumokant atitinkamą mokestį, kuris rodo su šia garantija susijusią riziką (35), net jeigu paskolos laiduotojas yra akcininkas, turintis kontrolinį akcijų paketą (36). Be to, įprastas garantijas teikiantis privatus kreditorius, prieš suteikdamas garantiją imtųsi kokių nors saugos priemonių ir iš anksto patikrintų paskolos sąlygas, susijusią riziką ir t. t., o Belgijos pateikta informacija rodo, kad tai nebuvo padaryta (37). Aptariamu atveju tai labiausiai abejotina, atsižvelgiant į žuvų aukciono, kuris pastaraisiais metais nuolat patyrė didelius nuostolius ir kuris veikia labai konkurencingoje ir mažėjančioje rinkoje, finansinę padėtį (38).

(183)

Kaip išsamiau nurodyta 259 konstatuojamojoje dalyje, AGVO turėjo būti laikoma bendrove, patiriančia sunkumus, kaip nurodyta 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Pagal nustatytą praktiką sunkumus patiriančioms įmonėms suteiktos garantijos gali būti laikomos valstybės pagalba (39).

(184)

Belgijos valdžios institucijos įrodinėja, kad garantijos buvo suteiktos paskoloms, skirtoms renovuoti (atnaujinti) viešosioms ir pusiau viešoms įstaigoms nuomojamus pastatus. Jos tvirtina, kad, kadangi renovacija įeina į bendrovės AGVO viešąją užduotį, garantija turi būti laikoma dalyvavimu šioje viešojoje užduotyje ir todėl negali būti laikoma valstybės pagalba.

(185)

Visų pirma reikėtų pažymėti, kad neaišku, ar garantuotos paskolos iš tikrųjų buvo panaudotos numatyta paskirtimi. Net jei Komisijai pateikta informacija iš tikrųjų rodo, kad garantijas miestas suteikė atsižvelgdamas į AGVO ketinimą paskolas naudoti renovacijos darbams finansuoti, taip pat panašu, kad miestas nesusiejo nemokamų garantijų su renovacijos darbų vykdymu; be to, miestas nepanaikino nemokamų garantijų ir nepaprašė atlyginti, kai vėliau buvo nustatyta, kad paskolos tikrai buvo panaudotos kitiems tikslams.

(186)

Belgijos valdžios institucijos paaiškino, kad taip atsitiko dėl to, jog paskolos buvo panaudotos kitiems tikslams nei buvo paskelbta. Pavyzdžiui, Fortis paskola, kuri iš pradžių buvo skirta įmonės PAKHUIZEN akcijoms pirkti, galiausiai nebuvo panaudota tam tikslui, o, matyt, panaudota renovacijai.

(187)

Be to, Belgijos valdžios institucijos pripažino, kad 550 000 EUR paskola, gauta iš ING Bank, iš pradžių buvo numatyta renovacijos darbams, o galiausiai panaudota įmonei EVO paremti. Neabejotina, kad nemokama šios paskolos garantija negali būti laikoma parama renovacijos užduotims atlikti. Kitais žodžiais tariant, negalima sakyti, kad miestas elgėsi taip, kaip būtų elgęsis įprastas privatus laiduotojas (įskaitant tą, kuris kontroliavo aptariamą bendrovę), būtent, visų pirma ištirtų, ar tikėtina, kad paskola, kuriai būtų suteikta garantija, bus grąžinta, o paskui patikrintų, ar paskola tikrai buvo panaudota projektui, kuriam ji iš pradžių buvo numatyta.

(188)

Dėl garantuotų paskolų, kurios iš tikrųjų (visiškai ar iš dalies) buvo panaudotos renovacijai, būtina priminti, kad bendrovės AGVO veikla, susijusi su nuomojimu, yra ekonominė veikla ir kad nemokamų garantijų suteikimas AGVO suteikia jai pranašumą nuomos rinkoje. Be to, nemokamos garantijos gerina AGVO finansinę padėtį apskritai: ji gali naudotis finansiniais ištekliais, kuriuos įprastomis aplinkybėmis būtų turėjusi sumokėti kitais tikslais nei viešosioms arba pusiau viešoms įstaigoms nuomojamiems pastatams renovuoti.

(189)

Galiausiai net jeigu būtų pripažinta, kad pastatų nuomojimą viešosioms arba pusiau viešoms organizacijoms galima laikyti bendros ekonominės svarbos paslauga, kuri būtų patikėta AGVO, Altmark sprendime nustatytos sąlygos nevykdomos, taigi būtina daryti išvadą, kad nemokamos garantijos yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(190)

Teisingumo Teismo sprendime Altmark byloje nurodyta, kad kompensacija už viešąją paslaugą nėra valstybės pagalba, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jei ji atitinka visus šiuos kriterijus: „[…] Pirma, įmonė gavėja privalo faktiškai būti įpareigota vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus, o šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti […]“; „[…] Antra, kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti nustatyti iš anksto objektyviu ir skaidriu būdu […]“; „[…] Trečia, kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną […]“; ir „[…] Ketvirta, kai įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įpareigojimus, kiekvienu konkrečiu atveju nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, kuri leistų pasirinkti paraišką pateikusią organizaciją, galinčią teikti šias paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų analize, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai […] priemonių […], būtų patyrusi […], atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu“.

(191)

Minėtų kriterijų šiuo atveju nesilaikoma. Komisija ne tik abejoja, ar viešųjų paslaugų įsipareigojimų pavedimas AGVO yra susijęs su pastatų nuomojimu viešosioms ir pusiau viešoms organizacijoms, bet ir pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos aiškiai patvirtino, jog kompensavimo kriterijai nenustatyti. Be to, AGVO nepasirinko atskiros apskaitos sistemos, taigi nėra priemonių kompensacijos permokai ar kryžminiam įvairios AGVO veiklos subsidijavimui išvengti. Bet tai dar ne viskas – AGVO nebuvo atrinkta viešųjų pirkimų konkurso tvarka, o Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad už teikiamas paslaugas bendruomenė moka mažiausią kainą.

(192)

Miestas suteikė bendrovei AGVO teisę nustatyti ir rinkti bendruomenės mokesčius už naudojimąsi žvejybos uostu bei žuvų aukcionu.

(193)

Šie AGVO surinkti mokesčiai, pasirodo, yra valstybės lėšos, kurios iš dalies (40) perduotos AGVO. Be to, jos yra nauda, kurios įprastomis aplinkybėmis AGVO negautų, todėl ši įmonė palaikoma, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(194)

Šiuo atveju Belgijos valdžios institucijos nurodė, kad mokesčio rinkimas yra bendrovei AGVO pavesto viešųjų interesų užduočių, ypač užduoties valdyti žvejybos uostą, dalis ir faktiškai yra atpildas. Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad užduočių ir teisės rinkti mokesčius perdavimas turėtų būti laikomas paprastu užduočių paskirstymu valstybėje ir negali būti laikomas valstybės pagalba.

(195)

Tačiau, kaip jau įrodyta šio sprendimo 10.1.1 punkte, AGVO yra įmonė, atitinkanti SESV 107 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibūdinimą, ir Belgijos valdžios institucijos tai pripažino 2009 m. lapkričio 27 d. rašte. Kaip paaiškinta 124 konstatuojamojoje dalyje, žvejybos uosto valdymas yra ekonominė veikla.

(196)

Komisija ištyrė, ar teisė rinkti mokesčius ir naudotis gautomis pajamomis galėjo būti laikoma kompensacija už bendros ekonominės svarbos paslaugas ir ar kompensacija atitiko visus Altmark sprendime nustatytus kriterijus.

(197)

Tačiau, kaip jau nustatyta šio sprendimo 191 konstatuojamojoje dalyje, šie kriterijai neįvykdyti, nes, pavyzdžiui, nenustatyti kompensacijos apskaičiavimo kriterijai.

(198)

Galiausiai net jei ir būtų pripažinta, kad teisę rinkti mokesčius ir naudotis gautomis pajamomis reikėtų vertinti kaip kompensaciją ir (arba) atlygį už viešųjų (ne ekonominės svarbos) interesų užduotis, AGVO vis tiek vykdo komercinę veiklą, ir Belgijos valdžios institucijos tai aiškiai pripažino. Kadangi Belgijos valdžios institucijos pripažino ir tai, kad AGVO neveda atskiros apskaitos, todėl su AGVO nekomercinėmis užduotimis susijusių išlaidų ir pajamų nebuvo įmanoma atskirti, kryžminio subsidijavimo išvengti negalima, ir mokesčiai turėtų būti vertinami kaip nauda.

(199)

Atsižvelgiant į ankstesnes konstatuojamąsias dalis, 10.1.2.1.1–10.1.2.1.4 punktuose nurodyti veiksmai suteikė AGVO palankumą, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(200)

Komisija mano, kad miestas skyrė įmonei EVO tiesioginę pagalbą, nemokamai suteikdamas garantijas jos iš privačių bankų paimtoms paskoloms, ir pagalbą per AGVO, leisdamas nemokamai naudotis 13 600 m2 ploto pastatais, nemokamai suteikdamas garantijas iš privačių bankų gautoms paskoloms ir suteikdamas jai pradinį kapitalą bei jį padidindamas.

(201)

Dėl miesto ir AGVO suteiktų garantijų Komisija mano, kad už jas nebuvo sumokėta rinkos kaina, kadangi šios garantijos suteiktos visai nemokamai. Be to, jos apima daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos.

(202)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad būtų natūralu, jei bendrovės kontrolinį paketą turintis akcininkas nemokamai suteiktų garantiją jo kontroliuojamai bendrovei. Tačiau šis tvirtinimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, tai ypač sunkiai suderinama su privataus investuotoju elgesiu. Įprastomis aplinkybėmis už tokią garantiją būtų reikėję sumokėti mokestį, atitinkantį su ta garantija susijusią riziką (41), net jeigu laiduotojas yra patronuojančioji bendrovė (42). Be to, Teisingumo Teismas jau yra priėmęs sprendimą, kad netgi valstybės įmonių grupių komercinės operacijos turi būti kompensuojamos pagal įprastas rinkos sąlygas (43).

(203)

Dar reikėtų pažymėti, kad, kaip išsamiau nustatyta 306 konstatuojamojoje dalyje, EVO turėjo būti vertinama kaip sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. ir 2004 m. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (44) (2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairės). Jos finansinė padėtis išliko sunki per visą 2003–2008 m. laikotarpį. 2003 m. pabaigoje daugiau kaip pusė jos registruoto kapitalo išnyko; ši padėtis nepasikeitė ir vėlesniais metais, nepaisant to, kad kapitalas nuosekliai didėjo.

(204)

Pagal nustatytą praktiką sunkumus patiriančioms įmonėms suteiktos garantijos gali būti laikomos valstybės pagalba (45).

(205)

Belgijos valdžios institucijos dar pridėjo, kad be nemokamos miesto garantijos EVO nebūtų gavusi paskolų. Komisijos nuomone, šis pripažinimas ir pastoviai bloga finansinė EVO padėtis rodo, kad privatūs bankai taip pat nebūtų suteikę paskolų, jei miestas (arba AGVO) nebūtų suteikęs nemokamos garantijos. Todėl garantuojamos paskolos taip pat suteikia EVO naudą (46).

(206)

Galiausiai Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad garantijas reikėtų laikyti žuvų aukciono restruktūrizavimo dalimi.

(207)

Tačiau Komisija pažymi, kad nei nemokamos garantijos, nei investicijos, kurioms, matyt, buvo gautos paskolos, verslo plane nepaminėtos. Be to, aptariamos paskolos ir garantijos (t. y. tos, kuriomis iš tikrųjų buvo pasinaudota) buvo suteiktos ne 2002 m., kai buvo įsteigta įmonė EVO, o vėliau – 2004 m. ir 2005 m. Tai, kad buvo suteikta nemažai garantijų, rodo ir tai, jog jos buvo suteiktos pareikalavus jų kiekvienąkart, kai buvo pareiškiama, kad įmonei EVO reikalinga garantija paskolai iš kredito institucijos gauti. Komisija dar pastebi, kad viena iš Fortis suteiktų ir miesto garantuotų paskolų iš tikrųjų buvo panaudota paskoloms laivų savininkams suteikti, tad sunku pripažinti, kad tai gali būti vertinama kaip restruktūrizacijos ar net būsimo žuvų aukciono privatizavimo plano dalis.

(208)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad nemokamos garantijos, kurias suteikė miestas ir AGVO, yra EVO parodytas palankumas, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(209)

Belgijos valdžios institucijos įrodinėjo, kad AGVO sprendimas suteikti EVO teisę nemokamai naudotis pastatais gali būti laikomas atitinkančiu įprastus rinkos standartus, kurių panašiomis sąlygomis laikytųsi įprastas privatus investuotojas.

(210)

Komisija negali sutikti su šiuo teiginiu. Šiam pareiškimui prieštarauja Belgijos valdžios institucijų nurodytas faktas, kad būsimasis strateginis partneris turės sudaryti nuomos sutartį dėl žuvų aukciono pastatų naudojimo ir mokėti nuomos mokestį. Be to, negalima nuginčyti, kad AGVO, būdama visateisė EVO savininkė (47), tikėjosi, jog EVO gaunamų pajamų pakaks ir kapitalo prieaugis, kurį ji tokiu būdu gautų, pateisina tai, kad neimamas nuomos mokestis. Juk aukcionas dirbo patirdamas didelius vidutinius metinius nuostolius.

(211)

Belgijos valdžios institucijos tvirtino, kad nuomos nemokėjimą kompensavo tai, kad EVO turėjo apmokėti žuvų aukciono renovacijos ir remonto išlaidas, kurias paprastai apmoka savininkas. Pasak Belgijos valdžios institucijų, nuo 2002 m. žuvų aukciono renovacijos ir infrastruktūros darbams EVO išleido 182 377,31 EUR.

(212)

Komisija visų pirma pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad EVO yra įsipareigojusi prisiimti visas žuvų aukciono pastatų renovavimo išlaidas; nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad EVO už renovavimo darbus faktiškai sumokėjo 182 377,31 EUR.

(213)

Komisija toliau pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad būtų labai neįprasta, jei nuomininkas apmokėtų renovavimo išlaidas arba kad jam tokiu atveju nereikėtų mokėti nuomos. Jos nenurodė ir darbų, kurie buvo atlikti, taigi Komisija negali nustatyti, ar tie darbai būtų įprasti nuomininkui. Be to, iš gautų dokumentų aiškėja, kad 2004–2007 m. AGVO taip pat vykdė renovacijos darbus, kurių vertė 36 497,40 EUR. O tai neatitinka Belgijos valdžios institucijų tvirtinimo, kad visas eksploatavimo ir renovavimo išlaidas turėtų apmokėti EVO.

(214)

Be to, Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad už renovavimo darbus įmonės EVO tariamai sumokėti 182 377,31 EUR atitiktų nuomos mokestį, kuris įprastomis rinkos sąlygomis būtų daugiau kaip per penkerius metus sumokėtas už naudojimąsi 13 600 m2 ploto pastatais.

(215)

Be to, jei renovacijos išlaidas ir būtų galima laikyti ypač svarbiomis ir tam tikra atlygio už naudojimąsi pastatais forma (nors Belgijos valdžios institucijos to neįrodė), 2001 m. lapkričio 21 d. verslo plane aiškiai nurodyta, kad, kadangi žuvų aukcionas buvo neseniai modernizuotas, didesnių investicijų per kitus dešimt metų nelaukiama. Todėl kai 2002 m. AGVO nusprendė nemokamai perduoti pastatus EVO neturėdama pagrįstų vilčių, kad išlaidos, susijusios su tariamu įmonės EVO įsipareigojimu finansuoti jų eksploatavimą bent jau atitiks nuomos mokestį, kurį investuotojas būtų pasirengęs už ją sumokėti, AGVO suteikė EVO naudą. Kadangi klausimas, ar AGVO elgėsi kaip įprastinis privatus investuotojas, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į informaciją, turėtą priimant sprendimą (48), būtina daryti išvadą, kad EVO, kuriai 2002 m. buvo suteikta galimybė nemokamai naudotis 13 600 m2 ploto pastatais, gavo valstybės pagalbą, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(216)

Dėl EVO suteikto maždaug 370 000 pradinio kapitalo Komisija nurodo šio sprendimo 10.1.2.1.1 punkte pateiktą jos pačios atliktą analizę. Belgijos valdžios institucijos iš tikrųjų patvirtino, kad EVO pradinis kapitalas buvo finansuotas iš AGVO pradinio kapitalo. Kaip Komisija jau minėjo, privatus investuotojas nebūtų restruktūrizavęs žuvų aukciono ir investavęs į jį 250 mln. BEF, jis a fortiori nebūtų taip elgęsis ir steigęs 100 % patronuojamos įmonės, kuriai skirtų naujo kapitalo dalį.

(217)

Dėl kapitalo didinimo bendrovei AGVO atleidžiant įmonę EVO nuo skolos Komisija taip pat gali nurodyti savo atliktą analizę, pateiktą šio sprendimo 10.1.2.1.1 punkte. Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad kapitalas buvo didinamas (iš dalies (49)) ir AGVO pradinio kapitalo sąskaita.

(218)

Be to, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių reikėtų manyti, kad AGVO nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų veikęs privatus investuotojas.

(219)

Viešosios investicijos laikomos valstybės pagalba, kai akivaizdu, kad atitinkamos bendrovės finansinė padėtis ir ypač jos skolų struktūra bei apimtis yra tokios, jog negalima tikėtis normalios grąžos (dividendų ar kapitalo prieaugio) per pagrįstą laiką nuo padarytos kapitalo investicijos.

(220)

Komisija pažymi, kad pirmą kartą kapitalas padidintas atleidžiant nuo skolos buvo 2004 m. gruodžio 31 d., beveik po pusantrų metų nuo įmonės EVO įsteigimo. Kapitalo didinimas buvo akivaizdžiai sumanytas kaip priemonė dideliems EVO nuostoliams kompensuoti. Tą patį galima pasakyti ir apie kapitalo didinimą 2005 m. bei 2007 m. Šių priemonių, matyt, buvo imtasi ne siekiant per trumpą ar ilgą laiką gauti tam tikrą kapitalo grąžą, o norint kompensuoti ankstesnius nuostolius. Privatus investuotojas niekada nebūtų nutaręs didinti kapitalą, ypač paskutiniuosius du kartus. EVO finansinė ir ekonominė būklė nebuvo gera, ir padėtis nesiklostė taip, kaip buvo skelbiama verslo plane: kad nuostoliai pastoviai mažės, o ne sparčiai didės. Ir iš tikrųjų jau 2003 m. pabaigoje daugiau kaip pusė EVO registruoto kapitalo prapuolė; padėtis nepasikeitė ir vėlesniais metais, nepaisant to, kad kapitalas buvo nuosekliai didinamas. Nesitikėdamas kapitalo grąžos ateityje, privatus investuotojas nebūtų didinęs įmonės kapitalo tam, kad kompensuotų nuostolius (50). Jis rimtai apsvarstytų kitus galimus variantus (įmonės uždarymo, pardavimo ir t. t.) ir bent jau pareikalautų kai kurių garantijų arba restruktūrizavimo priemonių. Be to, konkretus kapitalo didinimo būdas (atleidimas nuo skolos) patvirtina, kad tų kapitalo didinimo atvejų negalima laikyti 2001 m. planuojamos restruktūrizacijos dalimi.

(221)

Be to, reikėtų paminėti, kad EVO turi būti laikoma sunkumus patiriančia įmone (51). Pagal nusistovėjusią tvarką, sunkumus patiriančių įmonių kapitalo didinimas laikomas valstybės pagalba (52).

(222)

Todėl nuoseklus EVO kapitalo didinimas suteikė šiai įmonei palankumą, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(223)

Dėl ilgalaikės nuomos sutarties, pagal kurią įmonė PAKHUIZEN naudosis pastatais (53), Komisija, atsižvelgdama į turimą informaciją, mano, kad ji suteikia palankumą. Pirma, tik 25 EUR metinis mokestis negali būti laikomas normaliu atlygiu už 45 metų ilgalaikę 14 754 m2 ploto pastatų nuomą, net jei tų pastatų būklė labai prasta ir juos reikia renovuoti. Nieko nekeičia faktas, kad reikalaujama, jog PAKHUIZEN renovuotų šiuos pastatus. Ir tikrai, pagal Belgijos teisę (54) pastatų savininkas neįpareigojamas remontuoti pastatus. Yra priešingai – nuomininkas privalo palaikyti gerą pastatų būklę ir atlikti įprastus remonto darbus. Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad renovavimo darbai, kurių PAKHUIZEN turėjo imtis pagal ilgalaikę nuomos sutartį, nebūtų įprasti remonto darbai. Be to, Belgijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kad su šiuo įsipareigojimu susijusios išlaidos atitiktų nuomos mokestį, kuris už minimus pastatus būtų gautas įprastomis rinkos sąlygomis.

(224)

Be to, Belgijos valdžios institucijos pripažino, kad PAKHUIZEN neįvykdė savo įsipareigojimų dėl renovacijos ir nesilaikė pastatų paskirties. Akivaizdu, kad miestas nesiėmė jokių veiksmų prieš PAKHUIZEN, kad pastaroji vykdytų susitarimą, nors ir turėjo teisę tai padaryti. Todėl, net jei, atsižvelgiant į renovacijos sąnaudas, būtų galima laikyti, kad 25 EUR per metus atitinka rinkos kainą – quod non – PAKHUIZEN bet kuriuo atveju būtų gavusi naudą nuo tada, kai tapo aišku, jog miestas atsisakė priversti ją vykdyti sutartį.

(225)

Be to, dėl pastatų išnuomojimo įmonei PAKHUIZEN taikant tų pastatų priežiūros ir renovavimo sąlygas reikia pažymėti, kad, laikantis rinkos ekonomikos investuotojo principo ir atsižvelgiant į Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus nustatytas sąlygas, valdžios instituciją galima laikyti veikiančia kaip rinkos ekonomikos subjektas, jei sutartis ji sudaro pačia aukščiausia kaina, skelbdama atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį paraiškų konkursą ir pasirinkdama geriausią pasiūlymą pateikusį investuotoją arba remdamasi nepriklausomo eksperto atliktu rinkos vertės įvertinimu. Tačiau, atrodo, kad buvo kitaip.

(226)

Tai, kad po 27 metų pastatų savininkui (iš pradžių miestui, po to AGVO) suteikiama teisė į pusę PAKHUIZEN metinių pajamų, ankstesnės analizės nekeičia. Tokia nauda yra pernelyg tolima ir netikra, kad pastatų savininkui turėtų kokios nors tikros grynosios dabartinės vertės. Be to, net jei tokia vertė ir būtų, Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad ši vertė – net jei skaičiuosime ją kartu su kasmet gaunamais 25 EUR, pridėjus (nekasdienes) renovacijos išlaidas – yra tokia didelė, kad prilygtų nekilnojamojo turto, kuriuo naudojasi PAKHUIZEN, nuomai rinkos kaina.

(227)

Todėl PAKHUIZEN turi naudos, susijusios su kasmetėmis veiklos išlaidomis, ir tai yra palankumas, kaip nurodyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(228)

Dėl laikotarpio po 2004 m. kovo 26 d., kurią bendrovė AGVO tapo aptariamų pastatų savininke, Komisija pažymi, kad nuomos sutartis ir toliau buvo taikoma tomis pačiomis sąlygomis kaip ir anksčiau, todėl PAKHUIZEN suteikta nauda išliko.

(229)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pareiškė, kad įmonės EVO ir galbūt PAKHUIZEN žvejybos įmonėms, kurios naudojosi aukcionu, siūlė savo paslaugas mažesne kaina nei siūlytų įprastas privatus investuotojas.

(230)

Atrodo, kad EVO apmoka (grąžina) visas arba dalį žuvų, kurios bus parduodamos Ostendės aukcione, vežimo konteineriuose iš įvairių Europos vietų išlaidas. Be to, EVO, matyt, suteikia paskolas, kurių palūkanų normos mažesnės nei rinkos, jei besiskolinanti įmonė įsipareigoja sugautas žuvis parduoti Ostendės aukcione.

(231)

Trečiųjų šalių pateiktos pastabos leidžia manyti, kad EVO praktikuoja veiklą, kuri griauna įprastą konkurenciją rinkoje, bet Komisija neturi tai patvirtinančios informacijos. Belgijos valdžios institucijos užginčijo tai, kad EVO siūlo paslaugas geresnėmis nei rinkos sąlygomis.

(232)

Nors Komisija gavo labai nedaug įrodymų apie komercines sąlygas, kuriomis EVO siūlė savo paslaugas, negalima atmesti to, kad Ostendės žuvų aukcionu besinaudojančioms įmonėms suteikiamas Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nurodytas palankumas. Tačiau šiuo metu Komisija įžiūri tam tikrą Belgijos valdžios institucijų argumentų pagrįstumą: tai, kad pasinaudodama valstybės pagalba EVO galėjo teikti savo paslaugas geresnėmis sąlygomis nei tuo atveju, jei šios pagalbos nebūtų gavusi, nebūtinai reiškia, kad valstybės pagalba buvo perduota laivų savininkams ir žvejybos įmonėms.

(233)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad negalima daryti tvirtos išvados, jog nauda perduota laivų savininkams. Be to, panašu, kad, kadangi Komisija šiame sprendime nurodo nutraukti pagalbą AGVO, EVO ir PAKHUIZEN ir ją susigrąžinti, palankumas nebus toliau teikiamas arba bent jau labai sumažės. Galiausiai, pagrindinis pagalbos gavėjas bet kuriuo atveju yra restruktūrizuotas žuvų aukcionas, kuris pasinaudojo pagalba, kad išsilaikytų rinkoje ir padidintų savo rinkos dalį, nuostolingai teikdamas paslaugas ir taip sutrikdydamas įprastą rinkos veikimą.

(234)

Komisija pažymi, kad minėta veikla yra susijusi su paties miesto veiksmais ir veiksmais, kurie buvo finansuoti iš valstybės išteklių ir yra priskirtini miestui.

(235)

Pirmiausia miestas suteikė AGVO pagalbą, duodamas šiai įmonei pradinį kapitalą iš savivaldybės biudžeto, suteikdamas AGVO nemokamas paskolų iš privačių bankų garantijas, perduodamas jai savo pastatų nuosavybės teisę ir suteikdamas teisę nustatyti bei rinkti savivaldybės mokesčius. Be to, jis suteikė pagalbą įmonei PAKHUIZEN, sudarydamas su ja ilgalaikę nuomos sutartį, leidžiančią naudotis pastatais, ir EVO – suteikdamas nemokamas paskolų iš privačių bankų garantijas.

(236)

Todėl šios priemonės yra finansuojamos iš valstybės lėšų ir priskirtinos valstybei.

(237)

Antra, dėl naudos, kurią bendrovė AGVO suteikė įmonėms EVO ir PAKHUIZEN, Komisija pažymi, kad, atsižvelgiant į atitinkamus įstatų straipsnius, AGVO yra vienintelis EVO akcininkas (be p. Miroir, kuris turi vieną akciją iš 15 000 ir iš tikrųjų yra miesto tarybos narys), taip pat ir PAKHUIZEN akcininkas, skiriantis visus tų įmonių direktorių valdybos narius. Miestas yra vienintelis AGVO akcininkas, o miesto taryba skiria visus AGVO valdybos narius. Todėl miestas turi galimybę daryti lemiamą įtaką AGVO.

(238)

Toliau AGVO pagal šios įmonės įstatus yra patikėta valdyti, plėtoti ir eksploatuoti Ostendės žuvų aukcioną, žvejybos doką bei jo priestatus ir vykdyti tiesiogiai ar netiesiogiai su tuo susijusią veiklą. Kitaip tariant, AGVO įstatai įpareigoja ją dalyvauti žuvų aukciono valdyme.

(239)

Kalbant konkrečiai apie ilgalaikį pastatų išnuomojimą įmonei PAKHUIZEN, tą tiesiogiai padarė miestas.

(240)

Taigi, atsižvelgiant į Stardust bylą (55) ir į tai, kad toms įmonėms, kaip pirmiau minėta, suteikta valstybės parama, AGVO turi būti laikoma valstybės kontroliuojamu juridiniu subjektu, o jos sprendimai, susiję su kapitalo injekcijomis EVO, nemokamomis EVO paskolų garantijomis ir EVO suteikta teise nemokamai naudotis pastatais, turėtų būti laikomi sprendimais, finansuojamais iš valstybės lėšų ir priskirtinais valdžios institucijai.

(241)

Belgijos valdžios institucijos neginčijo šių išvadų. Atvirkščiai – jos patvirtino, kad miestas kontroliuoja įmones EVO ir PAKHUIZEN per (56) bendrovę AGVO.

(242)

Miesto veiksmai yra naudingi AGVO, EVO ir PAKHUIZEN. AGVO, EVO ir PAKHUIZEN sudaro bendrojoje rinkoje veikiančių įmonių, aukcione parduodančių žuvis ir teikiančių žvejybos sektoriui su tuo susijusias paslaugas, grupę.

(243)

Žuvų aukcionų rinka yra labai konkurencinga rinka, kurioje tiesiogiai tarpusavyje konkuruoja kaimyninių valstybių narių aukcionai, mėginantys pritraukti kuo daugiau žvejų iš įvairių valstybių narių. Todėl bet koks šios rinkos dalyviui suteikiamas palankumas iškreipia aukcionų konkurenciją arba kelia grėsmę, kad ji gali būti iškreipta, ir taip gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(244)

Tai patvirtina trečiųjų šalių pateiktos pastabos. Ir tikrai JK, Olandijos ir kiti Europos žuvų aukcionai ar žuvų aukcionų susivienijimai susidomėjo šia procedūra ir paaiškino, kokį poveikį valstybės pagalbos priemonės turėjo jų verslui.

(245)

Galiausiai Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos nurodė, jog susidomėjimą Ostendės žuvų aukciono pirkimu išreiškė ne tik Belgijos, bet ir kitų valstybių narių aukcionai.

(246)

Kalbant apie nuomos paslaugų rinkas, pagalba šiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms gali iškreipti konkurenciją įmonių, kurios nuomos paslaugas teikia kituose žvejybos uostuose, įskaitant kitose valstybėse narėse esančius uostus, atžvilgiu ir įmonių, nuomojančių netoli Ostendės žvejybos uosto esančius pastatus (tarp jų gali būti ir kitų valstybių narių įmonės), atžvilgiu. Be to, pagalbos priemonės galėjo padėti išlaikyti arba sustiprinti AGVO ir PAKHUIZEN, kurių veiklą nesuteikus pagalbos būtų perėmusi arba būtų galėjusi perimti kita įmonė, padėtį rinkoje. Reikėtų prisiminti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką vien tai, jog įmonei gaunant ekonominę naudą, kurios ji nebūtų gavusi įprastomis savo veiklos sąlygomis, jos konkurencingumas lyginant su kitomis konkuruojančiomis įmonėmis sustiprinamas, rodo, kad yra konkurencijos iškraipymo galimybė (57).

(247)

Dėl žvejybos uostų valdymo Komisija mano, kad pagalba tokioms įmonėms galėtų iškraipyti konkurenciją kitų žvejybos uostus valdančių įmonių, konkuruojančių su Ostendės žvejybos uostu, atžvilgiu. Be to, pagalbos priemonės galėjo padėti įmonei išlaikyti arba sustiprinti savo padėtį rinkoje, o nesuteikus pagalbos tokios įmonės veiklą būtų perėmusi arba būtų galėjusi perimti kita įmonė (58).

(248)

Komisija dar norėtų pridurti, kad, nors AGVO ir PAKHUIZEN nėra tiesioginės žuvų aukcionų rinkos dalyvės, jos teikia su šia veikla susijusias pagalbines paslaugas, darančias poveikį žuvų aukciono patrauklumui. Be to, Komisija pažymi, kad AGVO žuvų aukcionų rinkoje veikia netiesiogiai, per jos patronuojamąją įmonę EVO. Todėl bendrovei AGVO ir įmonei PAKHUIZEN suteikta pagalba gali ne tik iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių konkrečioje rinkoje, kurioje jos veikia (nuomos rinkoje ir žvejybos uostų rinkoje), ir žuvų aukcionų rinkoje.

(249)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad atitinkančiais SESV 107 straipsnio 1 dalį ir todėl valstybės pagalba turi būti laikomi šie veiksmai:

(250)

Valstybės pagalba gali būti paskelbta suderinama su vidaus rinka, jei ji atitinka vieną iš SESV numatytų išimčių. Aptariamos įmonės yra įmonės, kurios daugiausia veikia žuvininkystės sektoriuje, taip pat aktyviai dalyvauja nuomos paslaugų rinkoje. Komisija mano, kad AGVO, kaip žvejybos uosto valdytoja, ir EVO, kaip žuvų aukciono operatorė, yra įmonės, kurių didelė veiklos dalis turėtų būti laikoma žuvininkystės sektoriaus veikla. Labiau abejotina, kad PAKHUIZEN gali būti laikoma žuvininkystės sektoriuje veikiančia įmone.

(251)

Kalbant apie valstybės pagalbą žuvininkystės sektoriui, valstybės pagalbos priemonės laikomos suderinamomis su vidaus rinka, jei jos atitinka Valstybės pagalbos žuvininkystei gairėse nustatytas sąlygas. Pagal dabartinių gairių 5.3 punktą „neteisėta pagalba“, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 dalies f punkte, bus įvertinta remiantis gairėmis, taikytinomis tą pagalbą nustatančio administracinio akto įsigaliojimo metu. Todėl pagalbą reikia vertinti remiantis 2001, 2004 ir 2008 m. žuvininkystės gairėmis.

(252)

Kadangi PAKHUIZEN negali būti laikoma žuvininkystės įmone, Komisija pažymi, kad pagalba turėtų būti vertinama remiantis visiems sektoriams taikytinomis bendrosiomis taisyklėmis ir atsižvelgiant į pagalbos tikslus.

(253)

Galiausiai Komisija pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos neužginčijo Komisijos analizės dėl suderinamumo.

(254)

Vertinant valstybės pagalbą, kurią miestas suteikė AGVO, būtina atskirti įvairius veiksmus ir jų atlikimo datas.

(255)

Belgijos valdžios institucijos pareiškė, kad pradinis kapitalas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Ostendės žuvų aukciono restruktūrizavimą.

(256)

Remiantis 2001 m. žuvininkystės gairių, taikytinų restruktūrizavimo laikotarpiu, 2.2.4 punktu, pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms restruktūrizuoti reikia vertinti pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, taikytinas tuo metu, kai ta pagalba buvo suteikta, t. y. šiuo atveju pagal 1999 m. gaires, ir kai ji teikiama žuvininkystės bei akvakultūros sektoriuje veikiančioms įmonėms (59).

(257)

Pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 2.1 punktą sunkumus patiriančia laikoma tokia įmonė, kuri naudodamasi savo ištekliais ar lėšomis, kurias gali gauti iš savo savininko, akcininkų ar kreditorių, nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, valdžios institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverstų ją nutraukti veiklą. Įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai yra didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė.

(258)

Komisijos nuomone, nėra abejonių, kad Ostendės žuvų aukcionas 2001 m. turėjo visus sunkumus patiriančios įmonės požymius. Ir iš tikrųjų, kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie į Belgijos uostus atvežamų žuvų kiekį, į Ostendę atvežamų žuvų 1991–2001 m. sumažėjo maždaug nuo 37 % iki 20 %. 1997–2001 m. aukciono apyvarta sumažėjo nuo 20 550 000 EUR iki 13 440 000 EUR, o per daugelį metų miestas užregistravo 1 850 000 EUR vidutinį metinį nuostolį. Taigi 2001 m. miestas turėjo nutarti, ką daryti: uždaryti aukcioną ar jį restruktūrizuoti. Todėl Komisija mano, kad Ostendės žuvų aukcionas yra sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse. Belgijos valdžios institucijos šiai išvadai neprieštaravo.

(259)

Nors AGVO yra naujai sukurtas juridinis subjektas, Komisija pažymi, kad AGVO pradinio kapitalo formavimas buvo Ostendės žuvų aukciono restruktūrizavimo plano dalis. Kadangi pastarasis buvo sunkumus patirianti įmonė, o AGVO buvo įsteigta tik Ostendės žuvų aukciono restruktūrizavimo tikslu, ir kadangi AGVO perėmė ne tik Ostendės žuvų aukciono turtą, bet ir finansinę atsakomybę už įvairias banko paskolas, AGVO galima laikyti sunkumus patiriančia įmone tuo metu, kai jai buvo suteiktas pradinis kapitalas. Taigi galima laikyti, kad pradinis kapitalas yra restruktūrizavimo pagalba (60), kaip apibrėžta 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse.

(260)

Nors AGVO atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 30 punktą, pagalba aukcionui restruktūrizuoti įsteigiant AGVO ir suteikiant jai 250 mln. BEF (6 179 338 EUR) pradinį kapitalą, neatitinka 1999 m. gairių 32 punkte nustatytų suderinamumo su vidaus rinka sąlygų.

(261)

Visų pirma pagal minėtų gairių 32 punktą „Restruktūrizavimo planas, kuris turi būti sudaromas kuo trumpesniam laikotarpiui, per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis prielaidomis apie būsimas veiklos sąlygas, turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą“. Komisija nemano, kad 19 konstatuojamojoje dalyje nurodytas restruktūrizavimo planas atitinka tas sąlygas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad plane nėra konkrečių vidaus priemonių, galinčių pagerinti aukciono veiklą ir padėti nutraukti nuostolingą veiklą.

(262)

Be to, skirtingai negu reikalaujama 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 32 punkte, panašu, kad restruktūrizacija nebuvo pagrįsta rinkos tyrimu, kuris suteiktų informaciją apie būsimą pasiūlą ir paklausą, pateiktų atitinkamos rinkos analizę ir kitą 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių I priede minimą informaciją.

(263)

Restruktūrizavimo plane nėra ir 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 33 punkte nurodytų elementų, tai yra aplinkybių, nulėmusių įmonės sunkumus, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti, ar siūlomos tinkamos priemonės; dabartinę ir būsimą pasiūlą bei paklausą susijusių produktų rinkoje, numatant geriausius ir blogiausius scenarijus, tarpines prielaidas ir konkrečius įmonės privalumus bei trūkumus.

(264)

Be to, Komisija mano, kad turima informacija nerodo, jog pagalba buvo minimali, t. y. tik tiek, kiek reikia, kaip reikalaujama 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 40 punkte, arba kad iš pagalbos gavėjo būtų reikalauta įnešti savo lėšų dalį. Šiuo atžvilgiu tikslinga pažymėti ir tai, kad pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 41 punktą pagalba turi būti naudojama tik įmonės gyvybingumui atkurti ir neturėtų suteikti jos gavėjui galimybės padidinti gamybos pajėgumus, kai įgyvendinamas restruktūrizavimo planas. Tačiau, kaip pirmiau pažymėta, 2001 m. parengtas finansinis planas rodo, kad žuvų aukcionas po aštuonerių metų galėjo atsigauti neišleidus visų 250 mln. BEF. Verslo plane dar numatyta, kad per pirmuosius penkerius restruktūrizuoto aukciono veikimo rinkoje metus 10 % padidės jo apyvarta, o tai galėtų reikšti, kad žuvų aukcioną ketinta plėsti. Taigi atkūrimo planas, atrodo, nebuvo skirtas užtikrinti, kad pagalba būtų naudojama tik įmonės gyvybingumui atkurti, o norėta suteikti žuvų aukcionui teisę naudotis papildomais finansiniais ištekliais jo gamybos pajėgumams didinti, veiklai plėsti ir (arba) agresyviai elgtis rinkoje. Iš gautos informacijos matyti, kad pagalba tikrai buvo panaudota aukciono veiklai plėsti (61) ir agresyviai, rinką iškraipančiai veiklai vykdyti (62).

(265)

Komisija toliau nurodo, kad restruktūrizavimo plane nėra priemonių, užtikrinančių, jog bus įgyvendintas visas planas ir bus laikomasi visų jame nurodytų sąlygų.

(266)

Be to, Belgija neįrodė, kad buvo imtasi kompensacinių priemonių pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35–39 punktus arba kad buvo įvykdytos konkrečios (alternatyvios) žemės ūkiui (įskaitant žuvininkystę) taikomos sąlygos, nustatytos 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 73–82 punktuose (63). Tikrai nepanašu, kad miestas būtų ėmęsis priemonių kuo labiau sumažinti neigiamą aptariamos pagalbos poveikį konkurentams, nepaisant, kad to reikalaujama 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35 punkte. Vis dėlto, atsižvelgiant į specifinę žuvų aukcionų padėtį, susijusią visų pirma su ribota pasiūla dėl kasmet Sąjungos lygmeniu priimamų ribojamųjų išteklių išsaugojimo priemonių, labai tikėtina, kad pagalba neigiamai paveiktų konkuruojančius aukcionus, o miestui derėjo skirti ypač daug dėmesio šiam klausimui.

(267)

Todėl AGVO suteikta pagalba žuvų aukcionui restruktūrizuoti yra nesuderinama nei su 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytomis sąlygomis, nei su 2001 m. žuvininkystės gairėmis, kurios yra susijusios su sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis.

(268)

Dėl to, ar kapitalo suteikimas galėtų būti laikomas kompensacija už įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas, Komisija nurodo savo analizę, pateiktą šio sprendimo 10.2.1.4 punkte.

(269)

Kaip nustatyta šio sprendimo 10.1.2.2.2 punkte, išimtinė teisė nuo 2002 m. kovo 14 d. nemokamai naudotis žeme ir pastatais suteikta, o vėliau kelių pastatų, kurių plotas 57 500 m2, nuosavybės teisė miesto perduota nenustatant bendrovei AGVO panašios vertės įpareigojimų. Kaip pažymėta, nei įstatai, nei perdavimo aktas nesusiję su kokia nors ypatinga ar neįprasta sąlyga arba įpareigojimu, kurie pateisintų nuomos mokesčio ar atlygio nebuvimą.

(270)

Todėl toks veiksmas turi būti laikomas pagalba, skirta pagerinti įmonės padėtį ir padidinti jos verslo likvidumą, o tai sumažintų pagalbos gavėjo gamybos sąnaudas.

(271)

Komisija nenustatė, kad ši pagalba atitiktų nors vieną iš 2001 m. žuvininkystės gairėse numatytų suderinamumo su vidaus rinka taisyklių, o Belgijos valdžios institucijos taip pat nepateikė tokių įrodymų.

(272)

Dėl to, kiek išimtinio naudojimo teisės suteikimas ir nuosavybės teisės perdavimas neatlygintinai turėtų būti siejami su žuvų aukciono restruktūrizavimu, Komisija šio sprendimo 260 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse jau nustatė, kad, nors tuo metu, kai buvo taikoma restruktūrizavimo pagalba, AGVO būtų buvę galima laikyti atitinkančia pagalbos skyrimo reikalavimus (t. y. sunkumus patiriančia įmone), 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių sąlygos neįvykdytos.

(273)

Dėl to, kiek išimtinio naudojimo teisės suteikimas ir nuosavybės teisės perdavimas galėtų būti laikomi kompensacija už įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas, Komisija nurodo savo analizę, pateiktą šio sprendimo 10.2.1.4 punkte.

(274)

Belgijos valdžios institucijos mano, kad būtina atskirti nemokamas garantijas paskoloms, skirtoms renovacijos darbams, ir toms, kurios buvo naudojamos EVO remti.

(275)

Šiuo atžvilgiu jos pripažino, kad 550 000 EUR paskola buvo naudojama EVO remti.

(276)

Belgijos valdžios institucijos pareiškė, kad nemokamos garantijos paskoloms, kurios buvo naudojamos EVO remti, turėtų būti siejamos su žuvų aukciono restruktūrizavimu.

(277)

Tačiau Komisija pažymi, kad, kaip nustatyta šio sprendimo 260 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, nors tuo metu, kai buvo taikoma restruktūrizavimo pagalba, AGVO būtų buvę galima laikyti atitinkančia restruktūrizavimo pagalbos skyrimo reikalavimus (t. y. sunkumus patiriančia įmone), 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių sąlygos neįvykdytos.

(278)

Be to, Komisija pažymi, kad nemokamos garantijos yra pagalbos priemonės, nenurodytos restruktūrizacijos plane. Komisija primena, kad pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.2.3 punktą ir 2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.3 punktą (64) restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą. Todėl, netgi darant prielaidą, kad pirminė pagalba, būtent, pradinis kapitalas ir t. t., atitiko taikomas sanavimo ir restruktūrizavimo gaires, – quod non, – nemokamos garantijos neatitinka sąlygos „tik vieną kartą“.

(279)

Belgijos valdžios institucijos, atrodo, nori pasakyti, kad galiausiai miestas nutarė suteikti nemokamas paskolų garantijas, užuot toliau kasmet dalimis mokėjęs pradinį kapitalą. Tačiau Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo planas nebuvo pataisytas pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 52 punktą ir 2004 m. gaires. Be to, neaišku, ar pagalbos suma buvo padidinta, ar sumažinta, o gal buvo pakeista pagalbos forma. Iš tikrųjų, nors ir ne visas pradinis kapitalas buvo išmokėtas metinėmis dalimis, kaip iš pradžių buvo numatyta, pagal įstatymą AGVO turėjo teisę reikalauti, kad jos akcininkas išmokėtų pradinio kapitalo likutį. AGVO šia teise pasinaudojo 2006 m. ir 2007 m., kai jai buvo išmokėtos kitos dalys.

(280)

Todėl Komisija mano, kad nemokama 550 000 EUR paskolos garantija nesuderinama nei su 1999 m., nei su 2004 m. gairių sąlygomis, nei su 2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis.

(281)

Dėl nemokamų garantijų paskoloms, kurios buvo naudojamos renovacijai, Komisija nurodo savo analizę, pateiktą šio sprendimo 10.2.1.4 punkte.

(282)

Belgijos valdžios institucijos įrodinėjo, kad dalis pradinio kapitalo, dalis pastatų ir dalis garantuojamų paskolų buvo panaudotos bendros (ekonominės) svarbos paslaugoms teikti, būtent, žvejybos uostui tvarkyti ir pastatams viešosioms ir pusiau viešoms organizacijoms nuomoti. Jos taip pat laikėsi nuomonės, kad teisė iš žvejybos uosto naudotojų rinkti (ir naudoti) mokesčius turėtų būti laikoma AGVO viešųjų interesų užduočių dalimi.

(283)

Belgijos valdžios institucijos neįrodė, kad šios priemonės gali būti paskelbtos suderinamomis pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį. Reikia nepamiršti, kad valstybei narei, kuri remiasi SESV 106 straipsnio 2 dalimi nukrypdama nuo pagrindinių Sutarties taisyklių, privalu įrodyti, kad tos nuostatos taikymo sąlygų laikomasi (65). Bet kuriuo atveju Komisija patikrino, ar pagalbos priemones būtų galima laikyti kompensacija už viešųjų paslaugų teikimą pagal SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

(284)

Šiuo atžvilgiu Komisija 1996 m. (66) ir 2001 m. (67) komunikatuose dėl bendros svarbos paslaugų Europoje ir 2005 m. Bendrijos bendrosiose nuostatose dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (68) išsamiai išdėstė sąlygas, kurių laikantis valstybės pagalbą galima laikyti suderinama pagal 106 straipsnio 2 dalį.

(285)

Viena šių sąlygų yra ta, kad valstybė narė pagalbą gaunančiai įmonei turi patikėti konkretų bendros ekonominės svarbos uždavinį. Tokiame patikėjimo akte ar aktuose turi būti tiksliai nurodytas bent įsipareigojimų teikti viešąją paslaugą pobūdis, apimtis ir trukmė bei atitinkamos įmonės identifikavimo duomenys.

(286)

Komisija galėtų sutikti, kad bendrovės AGVO įstatuose jai pavesta valdyti žvejybos uostą ir kad šis pavedimas reiškia konkrečius įpareigojimus.

(287)

Tačiau dėl AGVO nuomos veiklos Komisija pažymi, kad bendrovei AGVO nustatyti įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas nėra aiškiai apibrėžti. Visų pirma ji negalėjo rasti jokios nuostatos, kuria AGVO būtų paskirti konkretūs įpareigojimai šiuo atžvilgiu, o Belgijos valdžios institucijos nepateikė daugiau informacijos šiuo klausimu. Belgijos valdžios institucijos, atrodo, laikosi nuomonės, kad tai, jog pastatus nuomojančios organizacijos yra viešosios arba pusiau viešos, būtinai reiškia, kad įmonės, kurios išnuomoja toms organizacijoms pastatus, pačios teikia viešąją paslaugą. Tačiau Komisija negali sutikti su šia nuomone, nes šis faktas pats savaime nereiškia, kad buvo patikėta ar pavesta vykdyti konkretų viešosios paslaugos įpareigojimą, kuris skirtųsi nuo įsipareigojimų, kuriuos vykdo kiekvienas privatus nuomotojas. Todėl Komisija daro išvadą, kad Belgija neįrodė, jog bendrovei AGVO buvo patikėtas įpareigojimas teikti viešąsias paslaugas, susijusias su jos vykdoma nuomos veikla.

(288)

Be to, Komisija mano, kad AGVO suteiktos pagalbos priemonės neatitinka ir būtinumo bei proporcingumo reikalavimo.

(289)

Kompensacijos būtinumo ir proporcingumo reikalavimai yra šie (visų pirma žr. 2005 m. Bendrijos bendrųjų nuostatų dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma 14, 15, ir 17 punktus):

(290)

Komisija pažymi, kad būtinumo ir proporcingumo reikalavimai šiuo atveju neįvykdyti. Belgija pripažino, kad kompensavimo kriterijai nebuvo apibrėžti. Be to, Belgijos valdžios institucijos paaiškino Komisijai, kad nebuvo įmanoma nustatyti išlaidų, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, ir pajamų, gautų juos vykdant. Komisija toliau pažymi, kad AGVO savo atskiroms veikloms rūšims neveda atskiros apskaitos. Todėl kompensacija už viešųjų paslaugų įsipareigojimus gali būti panaudota veiklai kitose rinkose. Keli bylos elementai rodo, kad buvo suteikta pernelyg didelė kompensacija. Pavyzdžiui, dėl nemokamų paskolų garantijų šio sprendimo 186 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad garantuojamos paskolos galėjo būti ir buvo naudojamos kitiems tikslams nei numatyta iš pradžių. Kadangi į įmonę EVO investuota kapitalo dalis (3 969 000 EUR) ir kaina, sumokėta už įmonės PAKHUIZEN akcijų įsigijimą (350 000 EUR) (iš viso 4 319 000 EUR), viršija bendrovei AGVO iš tikrųjų sumokėtą kapitalą (3 596 665,62 EUR), AGVO būtinai turėjo panaudoti paskolas ir galbūt mokesčius joms finansuoti.

(291)

Dėl minėtų priežasčių Komisija negali šių pagalbos priemonių laikyti suderinamomis su sąlygomis, nustatytomis pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(292)

Dėl valstybės pagalbos, kurią miestas ir bendrovė AGVO suteikė įmonei EVO, vertinant būtina išskirti įvairius veiksmus ir datas, kada jie vyko.

(293)

Šiuos sprendimus reikia įvertinti remiantis 2001 m. gairėmis:

(294)

Šiuos sprendimus reikia įvertinti remiantis 2004 m. gairėmis:

(295)

Šiuos sprendimus reikia įvertinti remiantis ir 2001 m., ir 2004 m. gairėmis:

(296)

Šį sprendimą reikia įvertinti remiantis ir 2004 m., ir 2008 m. gairėmis:

(297)

Pagal 2001 m. gairių 1.2 punktą ir 2004 m. žuvininkystės gairių 3.7 punktą valstybės pagalba, suteikta nenustatant šios pagalbos gavėjams jokio įpareigojimo ir skirta įmonių padėčiai pagerinti bei jų verslo likvidumui padidinti arba apskaičiuota atsižvelgiant į pagamintą ar parduotą kiekį, produktų kainas, pagamintų vienetų skaičių arba gamybos būdus, kuria yra sumažinamos gavėjo gamybos sąnaudos arba padidinamos gavėjo pajamos, yra pagalba veiklai, todėl laikoma nesuderinama su vidaus rinka. Pagal 2008 m. gairių 3.4 punktą pagalba veiklai, kuri, pavyzdžiui, padidina jos gavėjo verslo likvidumą arba yra apskaičiuota atsižvelgiant į pagamintą ar parduotą kiekį, produktų kainas, pagamintų vienetų skaičių arba gamybos būdus, kuria yra sumažinamos gavėjo gamybos sąnaudos arba padidinamos gavėjo pajamos, iš esmės yra nesuderinama su vidaus rinka. Suderinama ji gali būti laikoma tik tada, kai aiškiai ir neabejotinai padeda siekti bendrosios žuvininkystės politikos tikslų.

(298)

Turima informacija rodo, kad nemokamos paskolų garantijos ir teisė nemokamai naudotis žuvų aukcionu buvo suteikta nenustatant įmonei EVO jokio konkretaus įpareigojimo, dėl kurio ši pagalba taptų suderinama su kuria nors žuvininkystės gairėse numatyta sąlyga.

(299)

Atrodo, kad nemokamos paskolų garantijos tikrai buvo suteiktos remiantis prašymais suteikti įvairios paskirties paskolas, ir nepanašu, kad būtų nustatytos kokios nors konkrečios sąlygos ar prievolės.

(300)

Belgijos valdžios institucijų pateikta informacija rodo net ir tai, kad paaiškėjus, jog garantuotos paskolos galiausiai buvo panaudotos ne tuo tikslu, apie kurį buvo pranešta iš pradžių, nebuvo nei taikytos sankcijos, nei panaikinta garantija. Pavyzdžiui, netgi iš pradžių paskelbus, kad 1 795 000 EUR paskola, kurią suteikė Fortis, yra skirta, be kita ko, papildomoms mašinoms ir žuvų dėžėms pirkti bei keliems modifikavimo darbams finansuoti, iš tikrųjų ji (bent jau jos dalis) buvo panaudota paskoloms laivų savininkams suteikti. Ši garantija nebuvo atšaukta, be to, garantijos buvo suteiktos ir vėliau, o tai aiškiai rodo, kad miestas neketino taikyti EVO už garantiją kokių nors sąlygų.

(301)

Nemokamos garantijos padidino EVO verslo likvidumą, nes šiai įmonei nereikėjo mokėti už šias garantijas, be to, kaip aiškėja, EVO nebūtų gavusi paskolų be šios garantijos.

(302)

Teisė nemokamai naudotis aukciono pastatu taip pat padidino EVO likvidumą, kadangi leido sutaupyti išlaidas už nuomos mokestį, kurį ji būtų turėjusi mokėti rinkos sąlygomis.

(303)

Komisija neįsivaizduoja, kaip nemokamas garantijas ir teisę nemokamai naudotis pastatais būtų galima laikyti priemonėmis, padedančiomis siekti bendrosios žuvininkystės politikos tikslų. Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokios tai įrodančios informacijos.

(304)

Belgijos valdžios institucijos tvirtina, kad šios priemones turi būti vertinamos jas siejant su žuvų aukciono restruktūrizavimu.

(305)

Pirma, reikia įvertinti, ar EVO atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairių reikalavimus. Įmonę EVO būtų galima laikyti sunkumus patiriančia įmone, kaip apibrėžta 1999 m. ir 2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse.

(306)

Pagal 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 8 punktą ir 2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 punktą įmonė, priklausanti didesnei įmonių grupei, paprastai neatitinka sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos reikalavimų. Tačiau ji galėtų juos atitikti, jei ją būtų įkūrusi sunkumus patirianti įmonė. Įmonę EVO įsteigė bendrovė AGVO, kuri pati yra naujas 2001 m. restruktūrizuoto Ostendės žuvų aukciono juridinis darinys. Reikėtų pažymėti, kad AGVO – tai ankstesnio Ostendės žuvų aukciono, kurį valdė valstybė ir kuris neturėjo juridinio subjekto statuso, tęsinys. Kaip nurodyta šio sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad AGVO, nors ir naujai susikūrusi, yra sunkumus patirianti įmonė, atitinkanti 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairių reikalavimus. Kadangi EVO sukurta ketinant restruktūrizuoti bendrovę AGVO, EVO (kartu su AGVO) galima laikyti sunkumus patiriančia įmone ir suteikti jai pagalbą sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse numatytomis sąlygomis.

(307)

Tačiau net jei EVO ir atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairių reikalavimus, vis tiek šio sprendimo 260 konstatuojamoji dalis ir tolesnės konstatuojamosios dalys rodo, kad 1999 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytos sąlygos neįvykdytos. Be to, kadangi minėtos pagalbos priemonės restruktūrizavimo plane nebuvo numatytos, kyla tos pačios problemos, kurios nurodytos šio sprendimo 278 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(308)

Todėl nemokamos paskolų garantijos ir teisė nemokamai naudotis žuvų aukcionu turi būti laikoma pagalba veiklai, kaip apibrėžta 2001, 2004 ir 2008 metų žuvininkystės gairėse; tokios priemonės nepadeda įgyvendinti bendrosios žuvininkystės politikos tikslų. Taigi jos nesuderinamos su vidaus rinka.

(309)

Įmonė EVO įsteigta Ostendės žuvų aukciono restruktūrizavimo tikslu. Be to, Belgijos valdžios institucijos patvirtino, kad AGVO pradinio kapitalo dalis (t. y. 371 840 EUR) panaudota EVO pradiniam kapitalui ir tolesniam jo didinimui.

(310)

Taigi reikia įvertinti, ar pradinio kapitalo suteikimą ir tolesnį jo didinimą būtų galima laikyti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba, kaip apibrėžta atitinkamai 1999 m. ir 2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse.

(311)

EVO (kartu su AGVO) gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, kaip apibrėžta atitinkamai 1999 m. ir 2004 m. sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse ir apibūdinta 10.2.2.1 punkte.

(312)

Tačiau, kaip jau pirmiau nurodyta šio sprendimo 260 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse dalyse, restruktūrizavimo pagalbos teikimo reikalavimai šiuo atveju neįvykdyti.

(313)

Todėl pradinio kapitalo suteikimo ir tolesnio kapitalo didinimo negalima laikyti suderinamu su vidaus rinka.

(314)

Miesto ir įmonės PAKHUIZEN sudarytos nuomos sutarties sąlygų poveikis tas, kad PAKHUIZEN galėjo turėti naudos iš to, jog kasmet mažėjo jos veiklos sąnaudos. Tokios rūšies pagalba neįeina į tokioms įmonėms taikytinas žuvininkystės gairėse nurodytas priemones ir neatitinka kitose horizontaliosiose ar specialiosiose gairėse nustatytų tikslų. Ir pagal atitinkamas žuvininkystės gaires, ir pagal horizontaliąsias valstybės pagalbos taisykles tokios rūšies pagalba būtų laikoma pagalba veiklai, kuri nesuderinama su vidaus rinka.

(315)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad šio sprendimo 10.1.5 punkte nurodytos priemonės turi būti laikomos valstybės pagalba, kad jos nesuderinamos su vidaus rinka ir turi būti susigrąžintos taip, kaip nurodyta 11 dalyje.

(316)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“. Tikslas pasiekiamas tada, kai pagalbos gavėjas arba, kitaip tariant, ja iš tikrųjų pasinaudojusios įmonės grąžina pagalbą, prireikus kartu su palūkanomis.

(317)

Reglamente (EB) Nr. 659/1999 nenustatytas neteisėtos pagalbos, apibrėžtos jo 1 straipsnio f punkte, t. y. pagalbos, įgyvendintos iki to laiko, kai Komisija jau gali padaryti išvadą dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka, nagrinėjimo senaties terminas. Tačiau to reglamento 15 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas, kad senaties terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui priteisiama neteisėta pagalba, ir kad senaties terminas nutraukiamas, kai Komisija imasi kokių nors priemonių.

(318)

Senaties terminas buvo nutrauktas, kai 1996 m. kovo 13 d. Belgijai buvo nusiųstas prašymas pateikti informaciją. Todėl susigrąžinama tik po 1996 m. kovo 13 d. suteikta pagalba.

(319)

Siekiant nustatyti, kas turi būti susigrąžinta iš AGVO, EVO ir PAKHUIZEN, reikėtų atsižvelgti į tai, kad bendrovei AGVO suteiktos pagalbos dalis buvo perduota EVO. Kaip nurodė Belgijos valdžios institucijos, ši pagalba iš tikrojo gavėjo turėtų būti susigrąžinta tik kartą.

(320)

Dėl šios priežasties tais atvejais, kai miesto suteikta pagalba galiausiai pasiekdavo EVO, iš AGVO turi būti susigrąžinta ta pagalbos dalis, kuri nebuvo perduota EVO.

(321)

Iš EVO susigrąžintiną pagalbą sudaro:

(322)

Pagalbą sudarantis nemokamų garantijų elementas – tai iš esmės garantuotų paskolų dydis, nebent Belgijos valdžios institucijos pateiktų įrodymų, kad EVO turėjo galimybę gauti tokias garantijas rinkoje; tuo atveju šį pagalbos elementą sudarytų galėjęs būti rinkos mokestis už garantiją.

(323)

Belgijos valdžios institucijos pareiškė, kad galiausiai EVO neįsisavino dviejų paskolų, kurioms garantija buvo suteikta 2002 m. Todėl, nors pagalba buvo suteikta (sprendimas suteikti nemokamą garantiją buvo priimtas), iš tikrųjų EVO tuo nepasinaudojo. Todėl pagalbos, suteiktos nemokamų paskolų garantijų, dėl kurių susitarta 2002 m. birželio 28 d. ir rugsėjo 27 d., forma, grąžinti nereikia. Tad reikėtų susigrąžinti 4 284 995 (3 606 995 + 78 000 + 600 000) EUR sumą.

(324)

Pagalbą, kurią turi sugrąžinti PAKHUIZEN, sudaro nauda, gauta dėl to, kad ilgalaikės nuomos sutartis buvo sudaryta ne rinkos kaina.

(325)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnį pagalba išieškoma tik už dešimt metų, skaičiuojant nuo 2006 m. kovo 13 d.

(326)

Naudą sudaro nuomos mokestis, kuris pagal ilgalaikę nuomos sutartį būtų sumokėtas už pastatus įprastomis rinkos sąlygomis, atskaičiavus a) 25 EUR kasmet ir b) renovacijos išlaidas, kurias PAKHUIZEN patyrė, bet nebūtų patyrusi taikant įprastas Belgijos teisėje nustatytas taisykles (69). Ginčijamas laikotarpis trunka iki susigrąžinimo dienos arba, jei nuomos sutartis baigėsi iki paskelbiant nurodymą grąžinti pagalbą, – nuomos sutarties galiojimo pabaigos.

(327)

Pagalbą, kurią turi sugrąžinti AGVO, sudaro pradinis kapitalas, nauda, gauta suteikus šiai įmonei nemokamas paskolų garantijas, nauda, gauta suteikus jai išimtinę teisę naudotis Ostendės žvejybos uosto žeme ir pastatais nuo 2002 m. kovo 14 d. iki 2004 m. kovo 25 d. (pastatais, kurie vėliau perduoti AGVO) ir nuo 2002 m. kovo 14 d. iki susigrąžinimo dienos (likusia žeme ir pastatais, kurie neįtraukti į nuosavybės perdavimo aktą, sudarytą 2004 m. kovo 26 d.), ir nauda, gauta 2004 m. kovo 26 d. nemokamai jai perdavus nuosavybės teisę į 57 500 m2 ploto pastatus Ostendės žvejybos uoste.

(328)

Dėl pradinio kapitalo Komisijai pateikta informacija rodo, kad, nors iš pradžių buvo skirta 250 mln. BEF (6 200 000 EUR) pagalba, ji dar nevisiškai išmokėta. Todėl turėtų būti nurodyta grąžinti tik tą sumą, kuri iš tikrųjų buvo išmokėta AGVO, tai yra 3 596 665,62 EUR, remiantis naujausia Komisijai pateikta informacija. Jei bendrovei AGVO buvo išmokėta daugiau, skirtumas taip pat turi būti grąžintas.

(329)

Pagalbą sudarantis nemokamų garantijų elementas – tai iš esmės garantuotų paskolų dydis, nebent Belgijos valdžios institucijos pateiktų įrodymų, kad AGVO turėjo galimybę gauti tokias garantijas rinkoje; tuo atveju šį pagalbos elementą sudarytų galėjęs būti mokesčio už garantiją rinkos tarifas, taikytinas tuo metu, kai dėl jų buvo susitarta (2004 m. kovo 26 d., 2004 m. balandžio 23 d. ir 2005 m. balandžio 22 d.).

(330)

Jei rinkoje nesuteikiamos garantijos tokios rūšies sandoriams, pagalbos elementas turėtų būti skaičiuojamas taip pat, kaip ir lengvatinės paskolos subsidijos ekvivalentas, būtent kaip konkrečios rinkos palūkanų normos, kurią AGVO mokėtų be garantijos, ir palūkanų normos, kuri jai taikoma dėl suteiktos valstybės garantijos, skirtumas. Jeigu rinkos palūkanų norma nežinoma ir jeigu valstybė narė nori naudoti orientacinę palūkanų normą, Komisija pabrėžia, kad individualios garantijos pagalbos intensyvumas turi būti skaičiuojamas laikantis sąlygų, nustatytų Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (70). Tai reiškia, kad reikia atkreipti tinkamą dėmesį į sumą, kuria turi būti iki maksimalaus dydžio padidinta bazinė palūkanų norma, siekiant atsižvelgti į tam tikrą rizikos profilį, susijusį su garantuojama operacija, įmonėmis, kurioms suteikiama garantija, ir įkeistu turtu.

(331)

Dėl naudos, gautos išskirtinai nemokamai naudojantis Ostendės žvejybos uosto žeme ir pastatais, pagalba prilygsta nuomos mokesčiui, kurį bendrovė AGVO rinkos sąlygomis būtų turėjusi mokėti už išskirtinį naudojimąsi Ostendės žvejybos uosto žeme ir pastatais nuo 2002 m. kovo 14 d. iki sugrąžinimo dienos arba paskutinės dienos, kurią AGVO turėjo teisę nemokamai naudotis pastatais, remdamasi savo įstatais, pastatų nuosavybės teisės perdavimo aktu ar kitais dokumentais.

(332)

Komisija žino, kad dalies žemės ir pastatų komercinė vertė buvo nedidelė arba jos apskritai nebuvo (pavyzdžiui, kelių). Tačiau Komisija pažymi, kad tam tikra žemės ir pastatų dalis neabejotinai turėjo komercinę vertę (žuvų aukcionas, įstaigos, sandėliai), o kita žemės ir pastatų dalis (žvejybos uosto infrastruktūra) suteikė AGVO galimybę teikti paslaugas laivų savininkams, ir kad AGVO turėjo teisę imti mokestį mainais už teikiamas paslaugas. Į šiuos elementus būtina atsižvelgti skaičiuojant nuomą.

(333)

Dėl naudos, gautos iš surinktų mokesčių, pagalba prilygsta mokesčiui, surinktam nuo bendrovės įsisteigimo iki pagalbos sugrąžinimo dienos arba paskutinės dienos, kurią AGVO turėjo teisę rinkti minėtus mokesčius.

(334)

Galiausiai Komisija nurodo, kad iš sumos, kurią turi sugrąžinti AGVO, turėtų būti atskaičiuota įmonei EVO perduota pagalba kapitalo pavidalu (3 969 000 EUR) ir suma, prilygstanti leidimui nemokamai naudotis pastatais, esančiais veikiančio žuvų aukciono teritorijoje.

(335)

Komisija žino, kad AGVO buvo pavestos kai kurios neekonominio pobūdžio viešosios užduotys (iškrautų vartoti skirtų žuvų tikrinimas, PVM taikymo iškrautoms žuvims priežiūra, viešųjų ryšių funkcijos) ir žvejybos uosto valdymas. Komisija mano, kad iš sumos, kurią turi sugrąžinti AGVO, turėtų būti atskaičiuotos įrodytos minėtų užduočių vykdymo išlaidos.

(336)

Belgijos valdžios institucijos Komisijai pranešė, kad miestas ir AGVO planavo privatizuoti žuvų aukcioną. Jos įrodinėjo, kad privatizacijai pasibaigus nebeliks valstybės pagalbos klausimo ir procedūra neteks objekto.

(337)

Komisija šiuo atžvilgiu norėtų priminti, kad, nors privatizacija ir galėtų užbaigti aptariamų pagalbos priemonių teikimą, ji nepanaikins naudos, kuri pagalbos gavėjams buvo suteikta iki to laiko, kai pagalbos priemones buvo baigta teikti. Vienintelė susigrąžinimo paskirtis – atkurti ankstesnę padėtį, siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje. Komisija atkreipia Belgijos valdžios institucijų dėmesį į Komisijos pranešimą „Dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo“ (71), ypač jo 3.2.4 dalį, kurioje rašoma apie valstybės pagalbos susigrąžinimą iš likviduojamų bendrovių ir iš nemokių pagalbos gavėjų. Prašymas atidėti šio sprendimo priėmimą (žr. 99 konstatuojamąją dalį) būtų nepriimtinas, kadangi svarbu, kad neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba būtų sugrąžinta kuo skubiau,

a)

visą sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas), susigrąžintiną iš AGVO, EVO ir PAKHUIZEN;

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad AGVO, EVO ir PAKHUIZEN buvo nurodyta grąžinti pagalbą.