1.6.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 142/19

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Latvijos konvergencijos programą, kuri apima 2009–2012 m. laikotarpį.

(2)

Pasaulinė finansų krizė sustiprino smūgį, kurį Latvija patyrė į priešingą pusę pasikeitus vidaus skolinimo ir būsto kainų augimo tendencijoms, nes sumažėjo kreditavimo galimybės ir buvo sugriežtintos kreditavimo sąlygos. Tuo pačiu metu išorės rinkų nuosmukis turėjo neigiamos įtakos užsienio prekybai atviram sektoriui. Be to, tam tikrų pagrindinių prekybos partnerių valiutų nuvertėjimas dar labiau pablogino ankstesniais metais sumažėjusį konkurencingumą.

Latvijos finansų rinkos ir bankininkystės sektorius nuo 2008 m. spalio mėn. patyrė didelę įtampą. Tai paskatino Latvijos valdžios institucijas paprašyti tarptautinės finansinės pagalbos, kuri buvo suteikta 2008 m. pabaigoje (2) su sąlyga, kad bus įgyvendintas žymus fiskalinis konsolidavimas, taip pat finansų sistemos ir struktūrinės reformos. Vėliau, atsižvelgusi į gerokai didesnį, negu tikėtasi, ekonomikos ir biudžeto sąlygų pablogėjimą pirmąjį 2009 m. pusmetį, vyriausybė įgyvendino papildomas fiskalinio konsolidavimo priemones, kurios iš dalies pagrįstos struktūrinėmis reformomis. Atsižvelgusi į minėtus pokyčius, 2009 m. liepos 7 d. Taryba nusprendė, kad Latvijoje yra perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį rekomendavo jį ištaisyti iki 2012 m. Antrąjį 2009 m. pusmetį į eksportą orientuotas ekonomikos sektorius stabilizavosi, ir jame pasirodė tam tikrų ankstyvų atsigavimo ženklų. Tačiau vidaus paklausos nuosmukis tebebuvo itin didelis, ir tai pirmiausia lėmė smarkus pablogėjimas darbo rinkoje ir neigiamas kreditų augimas. Vis dėlto tarptautinės finansinės pagalbos išmokos, griežtas 2009 m. biudžeto vykdymas ir sėkmingas 2010 m. biudžeto priėmimas kartu su papildomomis fiskalinio konsolidavimo priemonėmis padėjo stabilizuoti pasitikėjimą ir pagerino rinkos požiūrį į Latviją. Pagrindiniai ekonominės politikos uždaviniai tebėra ekonomikos stabilizavimas ir grįžimas prie tinkamai pagrįsto ekonomikos vystymosi proceso. Ekonomikos stabilizavimas dideliu mastu priklauso nuo ilgalaikių lūkesčių pateisinimo, o tam lemiamos reikšmės turi numatyto fiskalinio konsolidavimo plano įgyvendinimas. Ekonomikos stabilizavimas taip pat tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus imtasi struktūriškai pagrįstų ir socialiniu požiūriu nešališkų fiskalinių priemonių, taip pat nuo pažangos restruktūrizuojant ekonomiką ir labiau orientuojant ją į atvirą užsienio prekybai sektorių. Atsižvelgiant į didelį išorės konkurencingumo pablogėjimą ekonomikos pakilimo metais, panašu, kad dar reikėtų atlikti vidaus kainų koregavimą ir padidinti našumą. ES struktūrinių fondų lėšų naudojimas turėtų padėti stiprinti užsienio prekybai atvirą sektorių ir sušvelninti recesijos poveikį.

Smarkus vidaus paklausos sumažėjimas ir neišnaudotų pajėgumų atsiradimas padėjo sušvelninti buvusį disbalansą; sumažėjo infliacija ir buvo panaikintas išorės deficitas – daugiausia dėl didelio importo smukimo. Remiantis skaičiavimais, užsienio sąskaitos balansas, kuris ekonomikos pakilimo metais buvo gerokai neigiamas ir finansuotas su bankininkystės sektoriumi susijusiu kapitalo importu (dėl to sparčiai didėjo grynieji išorės įsipareigojimai), 2009 m., pasiekė daugiau negu 8 % BVP perteklių, ir didelis perteklius, kaip numatoma, išliks per visą programos laikotarpį.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės sąlygomis daugiausia yra ciklinis, neigiamos įtakos padaryta ir potencialios gamybos apimties lygiui. Dėl mažesnių investicijų, kreditavimo galimybių suvaržymo ir didėjančio struktūrinio nedarbo krizė potencialiam augimui taip pat gali turėti įtakos vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Šiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Visų pirma Latvijai svarbu aktyviau įgyvendinti plataus masto struktūrines reformas biudžeto ir valstybės sektoriaus valdymo srityse, kelti įgūdžių lygį siekiant didinti našumą ir efektyviai panaudoti esamas ES struktūrinių fondų lėšas.

(4)

Pagal programos makroekonominį scenarijų numatoma, kad po ypač didelio maždaug 18,0 % gamybos apimties smukimo 2009 m. realusis BVP 2010 m. sumažės dar 4,0 %; 2011 m. realusis BVP padidės 2,0 %, o 2012 m. – 3,8 %. Numatomą grįžimą prie teigiamo augimo labiausiai skatins išorės sektorius, kiek mažiau – kapitalo investicijos, o privataus vartojimo ir bendros vidaus paklausos srityse augimas pasireikš tik programos laikotarpio pabaigoje. Remiantis šiuo metu turimos informacijos vertinimu (3), šis scenarijus atrodo patikimas, bet, atsižvelgiant į recesijos sunkumą, padėtis tebėra labai neaiški.

Programoje pateikta žymios defliacijos 2010 m. projekcija yra tikroviška, bet nustatant 2011 m. numatomos tolesnės defliacijos mastą gali būti nepakankamai įvertinta grįžimo prie kainų stabilumo sparta. Manoma, kad didelis išorės balanso perteklius išliks per visą programos laikotarpį, ir tai iš esmės atrodo tikėtina, nors numatomo pertekliaus dydis atrodo didelis. Programoje pateiktos pinigų ir valiutų keitimo kurso prielaidos atitinka makroekonominį scenarijų.

(5)

Programoje pateiktais skaičiavimais, 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas siekė 10,0 % BVP. Gerokas pablogėjimas, palyginti su 2008 m. 4,1 % BVP deficitu, rodo krizės poveikį valstybės finansams, nors 2009 m. birželio 16 d. konsultuojantis su tarptautiniais skolintojais ir buvo priimtas ribojamasis papildomas biudžetas, kuriame numatytos 4,4 % BVP vertės konsolidavimo priemonės – beveik visos išlaidų srityje. Neatsižvelgiant į tai, kad 2009 m. pradžioje buvo padidinti PVM ir akcizų tarifai, pajamos iš mokesčių nominaliąja išraiška, palyginti su 2008 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Pagal programą ir laikantis įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautinės finansinės pagalbos sąlygas, planuojama, kad fiskalinė politika išliks itin ribojamoji per visą programos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės taikyti fiskalinių priemonių ir kad reikia ištaisyti ekonomikos disbalansą. Tai atitinka Tarybos Latvijai rekomenduojamą pasitraukimo strategiją, kuri grindžiama perviršinio deficito ištaisymu iki 2012 m.

(6)

2009 m. gruodžio 1 d. Parlamento priimtame 2010 m. valstybės biudžete numatytos papildomos diskrecinės konsolidavimo priemonės, kurių poveikis viršija 4,2 % BVP, kaip nustatyta pagal pagalbos mokėjimų balansui sąlygas ir patvirtinta 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacijoje Latvijai. Konsolidavimas gana vienodai paskirstytas išlaidų (2,0 % BVP) ir pajamų (2,2 % BVP) srityse. Dėl fiskalinių priemonių pajamų srityje pajamų santykis gerokai padidės (+ 2,4 % BVP; didelį vardiklio pokytį beveik tiesiogiai atsveria atitinkamas mokesčių bazės sumažėjimas).

Tačiau manoma, kad pirminių išlaidų santykis, nepaisant didelių konsolidavimo pastangų (įskaitant 2009 m. birželio mėn. priemonių perkėlimo poveikį), sumažės tik 0,2 % BVP ir tai daugiausia lems didelis vardiklio pokytis. Priemonės pajamų srityje, be kita ko, apima gyventojų pajamų mokesčio tarifo padidinimą (+ 0,8 % BVP), įvairias reformas, pagal kurias gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sistemos tampa neutralesnės (+ 0,8 % BVP), taip pat papildomą nekilnojamojo turto apmokestinimą (+ 0,3 % BVP, įskaitant apmokestinimo bazės išplėtimą, gana laipsniškai įtraukiant į ją gyvenamąsias patalpas), progresinį automobilių naudojimo apmokestinimą (+ 0,2 % BVP) ir dujų bei tabako akcizų padidinimą. Išlaidų srityje 2010 m. valstybės biudžete nustatytas didelis išlaidų sumažinimas, didele dalimi pagrįstas vidutinės trukmės poveikį turinčiomis struktūrinėmis reformomis, visų pirma žemės ūkio, kultūros, švietimo ir gynybos ministerijoms pavaldžių agentūrų ir įstaigų sujungimu arba likvidavimu; išlaidos papildomai mažinamos 0,5 % BVP transporto priežiūros išlaidų ir subsidijų srityse. Papildomai sumažinus darbo užmokestį vietos valdžios lygmeniu sutaupoma 0,4 % BVP, o sumažinus tam tikrą ribą viršijančias ligos, bedarbio, motinystės ir tėvystės pašalpas sutaupoma 0,2 % BVP. Nenumatoma naudoti daug vienkartinių priemonių. Pagal Komisijos tarnybų apskaičiavimus remiantis programoje pateikta informacija manoma, kad struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) pagerės kiek daugiau nei 2 % (nuo – 7,6 iki – 5,5 %), o tai atitinka reikalingą ribojamąją fiskalinę politiką. Pagerėjimas yra mažesnis, negu nurodytas konsolidavimo priemonių poveikis, ir tai lemia mechaninis mokesčių bazės mažėjimas bei išlaidų palūkanoms padidėjimas 1,1 % BVP.

(7)

Vertinant nominaliąja verte, programoje pateiktas fiskalinis planas atitinka planą, dėl kurio susitarta pagal pagalbos mokėjimų balansui sistemą, būtent deficitas 2011 ir 2012 m. neturi viršyti atitinkamai 6 % ir 3 % BVP, ir atitinka 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją dėl perviršinio deficito ištaisymo vėliausiai iki 2012 m.

Šiems fiskaliniams tikslams įgyvendinti būtinos papildomos konsolidavimo priemonės, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje ir 2010 m. vasario mėn. papildomame susitarimo memorandume. Iš Komisijos tarnybų remiantis programoje pateikta informacija pagal bendrai sutartą metodiką perskaičiuoto struktūrinio balanso matyti, kad atnaujintoje konvergencijos programoje vidutinės trukmės biudžeto tikslas, t. y. 1 % BVP struktūrinis deficitas, programos laikotarpiu nepasiekiamas (4). Vis dėlto, atsižvelgiant į naujausias projekcijas ir skolos lygį, vidutinės trukmės tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Iš Komisijos tarnybų apskaičiuoto struktūrinio balanso matyti, kad atitinkamų fiskalinių priemonių poveikis per dvejus metus sudaro 3,75 % ir didesnė jo dalis pasireiškia laikotarpio pradžioje 2011 m. 2011 ir 2012 m. scenarijus jau paremtas keliomis priemonėmis ir pajamų, ir išlaidų srityje, kurias Latvijos valdžios institucijos jau numatė ir kurias jos įsipareigojo įgyvendinti pagal pagalbos mokėjimų balansui sąlygas. Išlaidų srityje Latvijos valdžios institucijos visų pirma ketina išsamiai peržiūrėti socialinio draudimo išmokų ir pensijų sistemas, pastarosios sistemos atveju siekdamos išsaugoti trijų pakopų pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą ateityje.

(8)

Žvelgiant į ateitį, padėtis gali susiklostyti ne taip palankiai, kaip buvo numatyta programoje, atsižvelgiant į likusio koregavimo dydį inertiškos ekonomikos sąlygomis, neaiškumą dėl būsimų pajamų tendencijų ir priemonių, kuriomis turėtų būti paremtas konsolidavimas, bei reformų, kurių vis dar reikia imtis tvariam atsigavimui paremti, mastą. Kaip pripažinta programoje, finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimas yra svarbi išankstinė ekonomikos atsigavimo sąlyga. Kalbant apie politinę ir įgyvendinimo riziką, dėl fiskalinių priemonių, kurių turi būti imtasi, masto Vyriausybė gali susidurti su teisinėmis problemomis, o atsižvelgiant į artėjančius rinkimus ir iki šiol įgyvendintą didelį konsolidavimą, gali būti sudėtinga rasti papildomų priemonių (be jau patvirtintų didelio masto priemonių), kurių reikia 2011 ir 2012 m. programos tikslams pasiekti.

Kita vertus, Latvijos valdžios institucijos turi labai didelę paskatą įvykdyti privalomuosius įsipareigojimus, prisiimtus pagal pagalbos mokėjimų balansui susitarimus. Be to, Latvijos valdžios institucijų iki šiol įgyvendintas konsolidavimas įtikinamai įrodė, kad jos gali patenkinamai įgyvendinti labai dideles konsolidavimo priemones. Taigi biudžeto projekcijoms ir makroekonominiam scenarijui kylanti rizika atrodo iš esmės subalansuota visu programos laikotarpiu.

(9)

Apskaičiuota, kad 2009 m. bendroji valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 19,5 % BVP ankstesniais metais iki 34,8 % BVP. Numatoma, kad programos laikotarpiu skolos santykis staiga padidės dar 22 procentiniais punktais, ir tą lems didelis fiskalinis deficitas, taip pat didelis teigiamas atsargų ir srautų koregavimas, kuris 2010 m. sudarys 8 % BVP, nes manoma, kad įvairių tarptautinių skolintojų išmokos, sudarančios maždaug 15 % BVP, su kaupu padengs griežto biudžeto poreikius. Tačiau 2011 ir 2012 m. gali kilti rizika, susijusi su galutine bankininkystės sektoriaus paramos priemonių kaina. Taigi, egzistuoja rizika dėl programos projekcijos, pagal kurią skolos santykis pasieks aukščiausią – kiek mažesnį nei 60 % – lygį 2011 m. Pagal paskutinių programos metų, t. y. 2012 m., projekciją skolos santykis sudarys 56,8 % BVP. Nors numatoma, kad skolos santykis tebebus mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę per visą programos laikotarpį, iki 2011 m. jis sparčiai didės.

(10)

Iš vidutinės trukmės skolos projekcijų, kuriose daroma prielaida, kad BVP augimo rodikliai tik laipsniškai pasieks prieš krizę numatytas vertes, o mokesčių rodikliai tik laipsniškai pasieks prieš krizę buvusį lygį, matyti, kad įgyvendinant programoje numatytą biudžeto strategiją, vertinant nominaliąja verte, skolos ir BVP santykis iki 2020 m. bus beveik stabilizuotas.

(11)

Dėl jau įgyvendintų pensijų reformų ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra aiškiai mažesnis nei ES vidurkis. Tačiau dėl programoje nustatytos 2009 m. biudžeto būklės ir visuomenės senėjimo poveikio biudžetui didėja tvarumo atotrūkis.

Vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinus pirminį deficitą, kaip numatyta programoje, mažėtų valstybės finansų tvarumui kylanti rizika, kuri Komisijos 2009 m. tvarumo ataskaitoje (5) įvertinta kaip didelė.

(12)

Atsižvelgiant į ciklišką fiskalinę politiką, kuri buvo įgyvendinama kelerius metus prieš krizę, būtina radikaliai sustiprinti biudžeto sistemą ir valstybės finansų valdymo sistemą. Tam tikra pažanga jau padaryta ir planuojama daugiau iniciatyvų. Į būtinybę atsisakyti tam tikrų nereikalingų suvaržymų biudžete išlaidų lankstumui padidinti atsižvelgta 2009 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarime, pagal kurį finansų ministrui suteikta kompetencija perskirstyti vienam biudžeto subjektui skirtus asignavimus tarp programų, paprogramių ir išlaidų ekonominių kategorijų. Priimant 2010 m. biudžetą padarytais valstybės biudžeto įstatymo pakeitimais sustiprinta su ES struktūrinių fondų lėšomis susijusių išlaidų stebėsena. Kalbant apie ateitį, Finansų ministerija yra įsipareigojusi bendradarbiaudama su kitomis susijusiomis institucijomis parengti ir pateikti fiskalinės drausmės įstatymo projektą, kad anticiklinė fiskalinė drausmė būtų užtikrinta visais viešojo administravimo lygmenimis. Atlikus tam tikras išsamias peržiūras, prieš rengiant kitus biudžetus gali būti pagerintas prioritetų nustatymo ir sprendimų priėmimo procesas: planuojama atlikti visų valstybės įstaigų teikiamų paslaugų analizę, kuria siekiama įvertinti, ar tokių paslaugų teikimą reikia tęsti, sustabdyti arba perduoti rangovams, taip pat bus atlikta visų valstybės įmonių peržiūra jų restruktūrizavimo galimybei įvertinti. Siekiant paremti fiskalinį konsolidavimą, taip pat reikia įdiegti veiksmingas sankcijų skyrimo asmenims už netinkamą viešųjų lėšų panaudojimą procedūras, gerinti valdžios sektoriaus duomenų surinkimą bei apdorojimą ir stiprinti neįvykdytų ir planuojamų įsipareigojimų stebėseną.

(13)

Poveikį pajamų struktūrai darantys esminiai pokyčiai, įskaitant didesnį dėmesį efektyvesniam ir nešališkesniam turto apmokestinimui, gali būti naudingi valstybės finansų kokybei. Tačiau padidinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą darbo mokesčių pleištas tebebus didelis. Nuosekli ilgesnės trukmės mokesčių strategija padėtų optimizuoti apmokestinimo struktūros poveikį augimui. Siekiant užtikrinti vykdomo fiskalinio konsolidavimo sėkmę, taip pat atrodo būtina parengti tinkamas administracines ir teisines kovos su šešėline ekonomika priemones. Ištekliai konsolidavimo poreikiams padengti yra riboti, tad imtasi kelių svarbių veiksmų viešųjų išlaidų efektyvumui padidinti. Stiprinant Valstybinės užimtumo tarnybos pajėgumus, gali būti padidintas aktyvumo darbo rinkoje didinimo priemonių efektyvumas. Apskritai, tikslinis su ES struktūrinių fondų lėšomis susijusio finansavimo naudojimas reikiamu laiku tikriausiai būtų naudingas, siekiant sušvelninti ekonomikos krizės poveikį. 2009 m. gruodžio 1 d. priimtame įstatyme, kuriuo reglamentuojamas valstybės tarnautojų ir centrinės bei vietos valdžios institucijų darbuotojų darbo užmokestis, sujungti visi viešojo sektoriaus darbuotojų nuostatai ir sukurtos papildomos paskatos viešojo sektoriaus darbuotojams padidinus darbo užmokesčio sistemos skaidrumą, o įvairių valdžios sektoriaus lygmenų biudžeto valdymo institucijų atžvilgiu tuo įstatymu sugriežtinta išlaidų kontrolė ir paremtas konsolidavimo procesas.

(14)

Latvija labai smarkiai nukentėjo nuo krizės ir turėjo prašyti tarptautinės finansinės pagalbos. Dėl silpnos darbo rinkos, finansinio įsiskolinimo mažinimo ir fiskalinio konsolidavimo būtinybės ekonomikos atsigavimas užtruks, nors jau matyti teigiamų ženklų, rodančių, kad konkurencingumo rodikliai ėmė gerėti. Nuo 2009 m. vasaros įtampa finansų rinkoje gerokai atslūgo, bet padėtis tebėra itin priklausoma nuo tolesnių veiksmų, kurių bus imtasi likusioms problemoms spręsti. Sustiprinta finansų sektoriaus priežiūra, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su užsienio priežiūros įstaigomis, ir imtasi priemonių, siekiant užtikrinti pakankamą bankininkystės sistemos kapitalizaciją. Siekdama išspręsti valstybės finansų būklės blogėjimo problemą, Latvija ėmėsi drąsių priemonių.

Užtikrinti tvarų valstybės finansų būklės gerėjimą, kartu garantuojant sąžiningą dalijimąsi našta ir remiant ekonomikos konkurencingumą, galėtų padėti tolesnis ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo ir valdymo gerinimas, dėmesys veiksmams, kuriais remiamos tiesioginės užsienio investicijos ir eksportą skatinantis verslas, atitinkamas darbo jėgos mokymas ir švietimas, taip pat aiškesni konkurencingumo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos prioritetai.

(15)

Apskritai 2010 m. programoje pateikta biudžeto strategija atitinka Tarybos rekomendacijas pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir deficito tikslus, nustatytus pagalbos mokėjimų balansui sistemoje. Panašu, kad nuo 2011 m., atsižvelgiant į riziką, biudžeto strategija taip pat iš esmės atitinka abiejose sistemose nustatytus deficito tikslus ir rodo valdžios institucijų siekį 2012 m. atitikti Mastrichto kriterijus ir iki 2014 m. įstoti į euro zoną. Fiskalinė politika dabar atrodo tinkama sklandžiam dalyvavimui VKM II užtikrinti, nes, reaguojant į ūmios recesijos sukeltus iššūkius, šiuo metu vykdoma plataus užmojo didelio struktūrinio deficito korekcija. Tačiau maždaug 2 % BVP vidutinis metinis struktūrinio balanso pagerėjimas yra mažesnis už 2009 m. liepos mėn. Tarybos rekomenduotą fiskalinių priemonių vidutinį metinį poveikį, kuris 2010–2012 m. laikotarpiu turėtų sudaryti bent 2,75 %, ypač atsižvelgiant į palūkanų išlaidų padidėjimą beveik 2 % BVP ir mechaninį mokesčių bazės sumažėjimą laikotarpio pradžioje. Tačiau pagal ciklą pakoreguoto ir struktūrinio balanso rodikliai turi būti vertinami atsargiai, atsižvelgiant į dideles abejones, susijusias su Latvijos potencialaus augimo ir gamybos apimties atotrūkio įverčiais, ir į tai, kad dėl ypač nepastovios ekonominės aplinkos nuo 2008 m. standartiniai elastingumo dydžiai gali nepakankamai parodyti ypatingo nuosmukio, kurį patyrė Latvija, poveikį biudžetui. Apskritai, atsižvelgiant į subalansuotą riziką ir į diskrecinių priemonių, kurių jau imtasi arba kurios jau buvo nustatytos, apimtį, atrodo, kad programoje planuojamos diskrecinės fiskalinės priemonės iš esmės atitinka liepos mėn. Tarybos rekomendacijas.

Vis dėlto atsižvelgiant į likusio fiskalinio koregavimo, kurio turi būti imtasi ir kuris dar neparemtas išsamiai apibūdintomis priemonėmis, mastą, yra rizika, kad biudžeto rezultatai bus prastesni, negu planuojama, nors šią riziką atsveria privalomieji įsipareigojimai, prisiimti pagal tarptautinės finansinės pagalbos susitarimus, ir ligšioliniai valdžios institucijų biudžeto tikslų laikymosi rezultatai. Tai sustiprina būtinybę, kad Latvijos valdžios institucijos, kaip planuojama, 2010 m. pagerintų biudžeto sistemą ir sprendimų priėmimo procesus.

(16)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų. 2009 m. liepos 7 d. rekomendacijose pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo Taryba taip pat paragino Latviją apie pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendacijas, pranešti atskirame atnaujintų konvergencijos programų skyriuje. Latvija visiškai laikėsi šios rekomendacijos.

i)

visapusiškai įgyvendinti 2009 m. gruodžio 1 d. priimtą 2010 m. biudžetą; parengti biudžeto variantus, kuriais remiantis būtų sutaupoma arba būtų gaunamos papildomos pajamos, kad 2011 m. biudžetą būtų galima priimti atsižvelgiant į konsolidavimo poreikius; priimti 2012 m. biudžetą, kuris atitiktų tikslinį fiskalinį planą, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal 104 straipsnio 7 dalį;

ii)

atlikti socialinės apsaugos išmokų plataus masto reformai reikalingą išsamią ir perspektyvinę analizę, siekiant 2011 m. įgyvendinti tokią reformą, o kartu ir papildomas priemones pajamų srityje;

iii)

gerinti fiskalinį valdymą ir skaidrumą, inter alia, priimant fiskalinės drausmės įstatymo projektą, stiprinant privalomąjį vidutinės trukmės biudžeto sistemos pobūdį ir įdiegiant veiksmingas sankcijų skyrimo asmenims už netinkamą viešųjų lėšų panaudojimą procedūras; stiprinti kontrolės, koordinavimo ir sankcijų skyrimo mechanizmus, kuriais siekiama kovoti su šešėline ekonomika;

iv)

skatinti ekonomikos augimą remiant didesnį orientavimąsi į užsienio prekybai atvirą sektorių ir našumo didinimą, kartu užtikrinant, kad esamos ES struktūrinių fondų lėšos pasiektų tikrąją ekonomiką ir laiku restruktūrizuojant valstybės valdomus bankus vidutinės trukmės strategijos laikotarpiu.