10.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/1

(1)

Komisija Reglamentu (EB) Nr. 194/2009 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės biodyzelinui nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Tuo pačiu metu atlikus antidempingo tyrimą Komisija Reglamentu (EB) Nr. 193/2009 (3) importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(3)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias kompensacines priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas apie preliminarias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutines kompensacines priemones importuojamam JAV kilmės biodyzelinui ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(5)

JAV Vyriausybė ir kitos suinteresuotosios šalys išreiškė nepasitenkinimą sprendimu suteikti tik šešiolikos dienų laikotarpį, per kurį galima pateikti pastabas dėl pirminio faktų atskleidimo, ir sprendimu atmesti kai kurių šalių prašymus pagrįstai pratęsti laikotarpį, per kurį galima pateikti tas pastabas.

(6)

Pagrindinio reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuotosioms šalims gali būti pateikta išsamesnė informacija, susijusi su esminiais faktais ir aplinkybėmis, kuriais remiantis buvo nustatytos laikinosios priemonės. Tokiomis aplinkybėmis Komisija paprastai atskleidžia faktus visoms suinteresuotosioms tyrimo šalims Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbdama reglamentą, kuriuo nustatomos laikinosios priemonės, ir nurodo laikotarpį, per kurį šalys gali pateikti pastabas. Atliekant šį tyrimą laikytasi tokios pačios tvarkos. Kalbant apie laikotarpį, per kurį šalys turėjo pateikti pastabas, pagrindiniame reglamente nėra nurodyta koks laikotarpis turėtų būti suteiktas. Atliekant šį tyrimą manyta, kad atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą ir būtinybę atsižvelgti į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalyje išdėstytą reikalavimą baigti tyrimą per trylika mėnesių nuo jo pradžios, turėjo būti suteiktas šešiolikos dienų laikotarpis (vėliau pratęstas iki septyniolikos dienų).

(7)

Laikinoji muito norma apie save nepranešusioms ir nebendradarbiavusioms JAV bendrovėms buvo nustatyta palyginus atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą didžiausią subsidijavimo skirtumą ir didžiausią žalos skirtumą bei pasirinkus mažesnį iš šių dydžių. Muito norma buvo nustatyta laikinojo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje („visoms kitoms bendrovėms“ taikoma norma – 237,0 EUR už toną). JAV Vyriausybės nuomone, pagal turimus duomenis ši baudžiamojo poveikio muito norma yra apskaičiuota neteisingai. JAV Vyriausybė mano, kad pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį tam, jog būtų galima remtis turimais faktais, pirmiausia turi būti nustatyta, kad suinteresuotoji šalis atsisakė pateikti „reikiamą informaciją“ arba jos nepateikė (4). JAV Vyriausybės nuomone, vietoje to turėtų būti taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuota svertinė vidutinė norma.

(8)

Atsakant į šią pastabą reikia paminėti, kad pradiniame etape Komisija skunde išvardytoms bendrovėms (daugiau nei 150 bendrovių) nusiuntė atrankos formą, skundą ir pranešimą apie inicijavimą. Atrankos formos kopija taip pat buvo pridėta prie žodinės notos, kuri inicijavus tyrimą nusiųsta Jungtinių Amerikos Valstijų atstovybei prie Europos Bendrijų raginant persiųsti formą Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuotojams ir (arba) gamintojams. Be to, Nacionalinė biodyzelino taryba, kuri nuo pat šio tyrimo pradžios buvo suinteresuotąja šalimi, atstovauja daugeliui Jungtinių Amerikos Valstijų biodyzelino pramonės bendrovių.

(9)

Pranešime apie inicijavimą ir prie atrankos formos pridėtame lydraštyje buvo išdėstytos nebendradarbiavimo pasekmės. Kaip minėta laikinojo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje, atliekant atranką per 15 dienų laikotarpį apie save pranešė ir prašomą informaciją pateikė daugiau nei 50 bendrovių. Iš šių bendrovių importuotas kiekis sudarė daugiau nei 80 % viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Bendriją importuojamo biodyzelino.

(10)

Nustačius laikinąsias priemones Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų paprašyta pateikti papildomos informacijos. Visų pirma institucijų buvo paprašyta paraginti visus kitus Jungtinių Amerikos Valstijų biodyzelino eksportuotojus ir (arba) gamintojus, kurie neišvardyti 1 straipsnyje ir laikinojo reglamento priede bei apie kuriuos nebuvo žinoma inicijuojant tyrimą ir kurie anksčiau neatsisakė bendradarbiauti (5), pranešti apie save.

(11)

Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos pateikė daugiau nei 100 neįtrauktų Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovių (gamintojų ir (arba) eksportuotojų) sąrašą. Nagrinėta, ar kuri nors iš bendrovių buvo kviesta bendradarbiauti inicijuojant tyrimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug sąraše išvardytų bendrovių jau buvo kviestos bendradarbiauti atliekant atranką, bet tuo metu atsisakė bendradarbiauti. Kitaip tariant, šios bendrovės buvo įspėtos apie nebendradarbiavimo pasekmes pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(12)

Tačiau, kalbant apie tas į sąrašą įtrauktas bendroves (tokių bendrovių buvo daugiau nei 40), apie kurias Komisija nežinojo inicijuodama šį tyrimą, buvo pažymėta, kad nustačius laikinąsias priemones JAV institucijos buvo paprašytos pateikti informaciją apie šias bendroves. Todėl nuspręsta šias bendroves įtraukti į šio reglamento priede pateiktą sąrašą ir joms taikyti tokią pačią muito normą, kokia taikoma iš tikrųjų bendradarbiavusioms bet neatrinktoms bendrovėms. Šioms bendrovėms buvo atskleisti esminius faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis ketinta nustatyti galutines priemones, ir jos buvo paragintos pateikti pastabas dėl siūlymo įtraukti jų pavadinimus į šio reglamento priedą.

(13)

Galutinai atskleidus faktus JAV Vyriausybė pritarė siūlymui taikyti vidutinį svertinį muitą papildomoms bendrovėms. Tačiau, JAV Vyriausybės nuomone, nėra aišku, kodėl kitoms bendrovėms taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ taikoma muito norma. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad paaiškinimas dėl bendrovių, kurios vykdant atranką ragintos bendradarbiauti, pateiktas pirmiau. Kalbant apie galimus JAV eksportuotojus ir (arba) gamintojus, kuriems nebuvo individualiai pranešta apie tyrimą arba kurie neminimi 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytame sąraše, pirmiausia pastebima, kad inicijavus tyrimą buvo dedamos pastangos susisiekti su JAV bendrovėmis, kurios gali būti susijusios su šiuo tyrimu (žr. 8 ir 10 konstatuojamąsias dalis). Be to, kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones taip pat buvo dedamos pastangos siekiant nustatyti kitas bendroves; tai atlikus į bendrovių, kurioms bus taikomas svertinis vidutinis muitas, sąrašą papildomai įtraukta daugiau nei 40 bendrovių. Manoma, kad dedant tokias pastangas JAV biodyzelino bendrovėms buvo sudarytos visos galimybės pranešti apie save. Šiuo atžvilgiu pastebima, kad susijusi pramonės asociacija buvo įtraukta į tyrimą nuo jo inicijavimo. Todėl laikoma, kad „visoms kitoms bendrovėms“ taikoma muito norma turėtų būti taikoma bendrovėms, kurios nepranešė apie save.

(14)

Viena bendrovė, kuri pateikė atrankos formos atsakymus ir buvo įtraukta į laikinojo reglamento priedo sąrašą, paprašė, kad jos patronuojanti bendrovė būtų įtraukta į priede pateiktą bendrovių sąrašą. Ši bendrovė taip pat paprašė pakeisti priede nurodytus dviejų bendrovių adresus, kad jie atitiktų bendrovių sąskaitose faktūrose nurodytus adresus.

(15)

Išnagrinėjus šios bendrovės prašymą nuspręsta, kad patronuojanti bendrovė taip pat turėtų būti įtraukta į šio reglamento priede pateiktą sąrašą, kadangi bendrovės atrankos formos atsakyme ji buvo minima kaip vienintelė susijusi bendrovė, užsiimanti biodyzelino verslu. Taip pat patikslinami abiejų bendrovių adresai.

(16)

Dvi bendradarbiaujančios bendrovės pareiškė nesančios eksportuojančios gamintojos ir paprašė išbraukti jų pavadinimus iš priede pateikto sąrašo. Šių bendrovių pavadinimai atitinkamai išbraukti.

(17)

Primenama, kad atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atlikdama žalai įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, Komisija nagrinėjo laikotarpio nuo 2004 m. sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(18)

Kadangi jokių pastabų dėl eksportuojančių JAV gamintojų atrankos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 6–10 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados.

(19)

Kai kurios šalys pateikė pastabas dėl atrinktų Bendrijos gamintojų tipiškumo. Šios pastabos nagrinėjamos 77–81 konstatuojamosiose dalyse.

(20)

Primenama, kad pranešime apie tyrimo inicijavimą tariamai subsidijuojamas produktas buvo apibrėžtas kaip riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišinio pavidalo.

(21)

Skunde pateikta prima facie įrodymų, kad JAV gaminami ir subsidijuojami į Bendriją eksportuojami biodyzelinas ir visi biodyzelino mišiniai su mineraliniu dyzelinu turėjo poveikio Bendrijos biodyzelino gamintojų ekonominei padėčiai. Atsižvelgiant į susijusių JAV biodyzelino gamintojų ir vidaus rinkos ypatybes, prie nagrinėjamojo produkto apibrėžties ketinta priskirti ir į biodyzelino mišinius įmaišytą biodyzeliną. Tačiau manoma, kad pranešime apie inicijavimą ir 20 konstatuojamojoje dalyje pateikta nagrinėjamojo produkto apibrėžtis nėra aiški bei gali kilti keblumų nustatant gamintojus ir produktus, kurie turėtų būti nagrinėjami atliekant tyrimą.

(22)

Atitinkamai, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą, visų pirma siekiant nustatyti subsidijavimo skirtumus ir žalos pašalinimo lygius, buvo būtina aiškiai nustatyti produktus, kurie nagrinėti atliekant tyrimą.

(23)

Atsižvelgiant į JAV rinkos ypatybes nagrinėjamasis produktas preliminariai buvo apibrėžtas kaip riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišinio, kurio faktorius didesnis nei B20, pavidalo. Todėl nagrinėjamuoju produktu laikytas grynas biodyzelinas (B100) ir visi mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % biodyzelino (toliau – nagrinėjamasis produktas). Ši riba laikyta tinkama, kad būtų aiškiai atskirti įvairių rūšių mišiniai, skirti toliau maišyti ir skirti tiesiogiai vartoti JAV rinkoje.

(24)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų nagrinėjamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia.

(25)

Suinteresuotosios šalys pateikė pastabas dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžčių ir prieštaravo dėl abiejų apibrėžčių, nurodydamos tuos pačius argumentus ir neatskirdamos nagrinėjamojo produkto bei panašaus produkto koncepcijų tyrimo kontekste.

(26)

Primenama, kad nagrinėjamojo produkto sąvoka nustatoma pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1–4 dalis, o panašaus produkto sąvokos aiškinimas paminėtas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje. Taigi šie teiginiai bus atskirai nagrinėjami tolesnėse dalyse.

(27)

Viena šalis teiravosi, kokios sudėties mišiniai, kurių sudėtyje biodyzelino kiekis yra mažas (pvz., B21), vis dar turėtų būti laikomi biodyzelinu, palyginti su grynu biodyzelinu (B100) arba panašiais mišiniais, kurių didžiąją dalį sudaro biodyzelinas ir mažesnė dalis mineralinio dyzelino (pvz., B99). Jos teigimu, B100 ir B99 iš esmės buvo išnagrinėti ir visi dempingo bei žalos skaičiavimai buvo atlikti pagal šių dviejų rūšių produktus. Jos nuomone, nustatant ribą visiems mišiniams, kurių faktorius ne mažesnis nei B20, t. y. visiems JAV vartotojams tiesiogiai parduodamiems mažo biodyzelino kiekio mišiniams, dirbtinai iškreipiama nagrinėjamojo produkto apibrėžtis.

(28)

Ta pati šalis taip pat abejojo, ar mišinys, kurio sudėtyje yra 20 % biodyzelino, gali būti laikomas biodyzelino kuru, o ne mineraliniu dyzelinu, kuris nėra įtrauktas į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Ši šalis daro išvadą, jog ES pritaria nuomonei, kad į Suderintą muitų sistemą (toliau – SS) turėtų būti įtraukta nauja pozicija (6), skirta biodyzelinui. Į tai atsižvelgdama Komisija šiame tyrime išplėtė produkto apibrėžtį ir padidino tokių rūšių produktų, kurie susiję su taikomomis priemonėmis, skaičių.

(29)

Be to, šalies nuomone, tyrimo metu nebuvo jokios ribos, pagal kurią būtų nustatyta, koks biodyzelinas priskiriamas KN kodui 3824 90 91, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. ES sukurtam atskiram kodui biodyzelinui. Ši šalis abejojo, ar pagal bendrųjų Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punktą (7) mišinys, kurio sudėtyje yra mažiau nei 50 % biodyzelino, vis tiek gali būti laikomas biodyzelinu. Ji taip pat teigė, kad Komisijos klausimyne minimų pavyzdinių mišinių sudėtyse buvo didelė dalis biodyzelino, todėl, jos manymu, nagrinėjamasis produktas buvo tik biodyzelinas ir mišiniai, kurių sudėtyje yra didelė dalis biodyzelino.

(30)

Šalis taip pat teigė, kad ES negali keisti nagrinėjamojo produkto apibrėžties, o panašaus produkto apibrėžtį palikti skirtingą. Ji nurodė PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 15.1 straipsnį. Šalies teigimu, išvados dėl subsidijavimo ir žalos padarytos pagal B100 ir B99 biodyzeliną, o JAV suderintos tarifų sistemos (toliau – STS) kodams (8), kuriais vadovautasi atliekant tyrimą, nepriskiriami produktai, kurių sudėtyje esančio biodyzelino dalis sudaro tik 20 %. Ji taip pat nurodė atrinktiems JAV biodyzelino gamintojams atskleistas išvadas, kuriose nurodyta, kad atrinkti JAV gamintojai pardavė mišinius, kuriuos sudarė tik įvairių rūšių biodyzelinas. Todėl nagrinėjamajam produktui turėtų būti priskirti tik produktai, kurių sudėtyje yra 100 % biodyzelino (B100), net ir tuo atveju, jei produkto sudėtyje esantis biodyzelinas pagamintas iš skirtingų pramonės žaliavų, arba mišiniai, kurių sudėtyje yra 99 % biodyzelino (B99).

(31)

Šalis nurodė neseniai priimtą Teismo sprendimą (9) dėl importuojamo amonio nitrato ir nurodė, kad išaiškinimas, kuriuo vadovautasi priimant tą sprendimą, taip pat taikomas atliekant šį tyrimą bei kad biodyzelinas, kurio kiekis mišiniuose nėra labai didelis, negali būti nagrinėjamas atliekant tyrimą ir jam negali būti taikomos priemonės, kadangi tai nėra išvadose dėl dempingo ir žalos nurodytas panašus produktas, t. y. produktai, kurių sudėtyje yra tik biodyzelinas (B100) arba mišiniai, kurių sudėtyje 99 % biodyzelino (B99).

(32)

Šalys nepateikė jokių įrodymų arba nuorodų į teisės aktus, kuriais būtų galima įrodyti, kad šiame tyrime nagrinėjamasis produktas buvo neteisingai apibrėžtas. Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1–4 dalių nuostatose nurodytos nagrinėjamojo produkto apibrėžties gairės. 1 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Kompensuojamasis muitas gali būti įvestas norint atlyginti subsidiją, tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktą bet kurios prekės, kuriai leidus laisvai judėti Bendrijoje būtų padaryta žalos, gamybai, eksportui ar pervežimui.“

(33)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, skunde pateikta prima facie įrodymų, kad JAV gaminami ir subsidijuojami į Bendriją eksportuojami biodyzelinas ir visi biodyzelino mišiniai su mineraliniu dyzelinu turėjo poveikio Bendrijos biodyzelino gamintojų ekonominei padėčiai.

(34)

Šalys nepateikė jokių įrodymų, kuriais įrodoma, kad laikinajame reglamente nustatyta riba, skirianti nagrinėjamąjį produktą ir kitokį produktą, yra dirbtina. Kaip minėta laikinojo reglamento 26 ir 28 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad B20 ir galbūt mažesnio faktoriaus mišiniai iš tiesų buvo tiesiogiai parduodami JAV vartotojams. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad maišymo ir vartojimo produktų rinkos yra atskiros rinkos, kurių pirkėjai skirtingi: viena rinka, kurioje biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai skirti tolesniam maišymui, kurį atlieka prekybininkai ir maišytojai, o kitoje rinkoje mišiniai skirti platinti, t. y. skirti vartotojams. Nustačius nagrinėjamojo produkto ribą virš B20 buvo galima aiškiai atskirti produktus, rinkas ir skirtingas šalis JAV bei išvengti painiavos. Todėl teiginys buvo atmestas.

(35)

Visuose antisubsidijų tyrimuose įprasta, kad atskiros tiriamos bendrovės gamina ir parduoda ne visų nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje nurodytų rūšių produktus. Kai kurios bendrovės gali gaminti vos keleto rūšių produktus, o kitų asortimentas gali būti didesnis. Tačiau tai nedaro įtakos nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai. Todėl laikoma, kad teiginys, jog nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai turėtų būti priskirti tik tų rūšių produktai, kuriuos eksportuoja JAV gamintojai ir pagal kuriuos atlikti subsidijavimo ir žalos skaičiavimai, yra nepagrįstas.

(36)

Kaip minėta laikinajame reglamente ir 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą daugiausiai nagrinėtas grynas biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai. Kompensacinės priemonės bus taikomos susijusiems mišiniams, eksportuojamiems į Bendrijos rinką. Todėl manoma, kad klausimas, ar mišinys, kurio sudėtyje yra 20 % biodyzelino gali būti laikomas biodyzelino kuru, o ne mineraliniu dyzelinu, kuris nėra įtrauktas į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, nėra susijęs.

(37)

Reikėtų paaiškinti, kad kiekvienai nagrinėtai bendrovei skirtos išvados dėl subsidijavimo ir žalos buvo padarytos atsižvelgiant tik į susijusių rūšių produktus, kuriuos atitinkama bendrovė pagamino ir pardavė per TL. Teiginys, kad į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį įtraukus mišinius, kurių faktorius didesnis nei B20, būtų daromas neigiamas poveikis JAV gamintojams, yra nepagrįstas ir juo remiantis negalima daryti išvados, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai turėtų būti priskirti tik produktai, kurių sudėtyje yra 100 % biodyzelino (B100), net jeigu jo sudėtyje esantis biodyzelinas pagamintas iš skirtingų pramonės žaliavų, arba mišinys, kurio sudėtyje yra 99 % biodyzelino (B99). Nagrinėjamojo produkto apibrėžčiai priskyrus mišinius, kurių faktorius didesnis nei B20, nepadaryta jokios įtakos išvadoms, skirtoms toms tirtoms bendrovėms, kurios šios rūšies produkto negamina ir neeksportuoja.

(38)

Šalies tvirtinimas, kad Teismo sprendimo išaiškinimas (10) taip pat taikomas atliekant ir šį tyrimą bei kad biodyzelinas, kurio kiekis mišiniuose nėra labai didelis, negali būti nagrinėjamas atliekant šį tyrimą taip pat nėra pagrįstas. Iš tiesų, kiekvienos nagrinėtos bendrovės žalos ir subsidijavimo skirtumai bus nustatyti tiksliai pagal nagrinėjamąjį produktą ir panašų produktą, į kuriuos atsižvelgiant padarytos išvados dėl subsidijavimo ir žalos, t. y. susijusių rūšių produktus, kurių sudėtyje yra biodyzelino ir kurie buvo parduoti vidaus rinkoje ir kuriuos ta bendrovė eksportavo į Bendriją. Be to, ūkinės veiklos vykdytojo pateiktas sprendimas yra susijęs su galiojančių antidempingo priemonių peržiūra, po kurios jos nustatomos ir kitiems nei nagrinėjamasis produktas produktams, o tai nėra susiję su šiuo tyrimu.

(39)

Nors manoma, kad pagal klausimyne, kuris pateiktas siekiant surinkti duomenis tyrimui, pateiktus pavyzdžius negalima daryti galutinių tyrimo išvadų, reikia paminėti, kad Komisija, rengdama klausimyną negali iš anksto žinoti (t. y. prieš atlikdama tyrimą vietoje) kokius vidaus rinkai ir eksportui skirtų rūšių produktus gamina ir parduoda tiriamos bendrovės. Pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnį susijusių rūšių produktai, kurie turėtų būti įtraukti į antisubsidijų tyrimo aprėptį, yra produktai, kurie subsidijuojami taikant kompensuotiną subsidiją. Tokiu atveju kompensacinis muitas gali būti nustatytas norint atlyginti bet kurio produkto gamybai, eksportui ar vežimui tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktą subsidiją.

(40)

Be to, manoma, kad B100 neturėtų būti išbrauktas iš produkto apibrėžties. Visų pirma, kadangi B100 arba grynas biodyzelinas yra pagrindinis produktas, kuriam nustatytos JAV subsidijos. JAV vidaus mokesčių kodekse (toliau – JAV kodeksas), ypač 26 antraštinės dalies, 40A paragrafo d punkte, kuriame aiškiai apibrėžtas terminas biodyzelinas, nurodyta, kad subsidijavimo schema taikyta siekiant remti JAV biodyzelino pramonę. Antra, kadangi atlikus tikrinamąjį vizitą JAV Vyriausybės patalpose nustatyta, kad federalinio biodyzelino mokesčio kreditas (1 USD galonui) JAV gali būti taikomas net ir biodyzelinui, kurį bendrovė, turinti dukterinę bendrovę JAV, sumaišė už JAV ribų.

(41)

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad bet kuriam gryno biodyzelino gamintojui JAV išduodama gamintojo pažyma, minėta laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje. Ši pažyma gali būti perleidžiama, ir kreipiantis dėl subsidijos ji turi būti pateikta JAV Vyriausybei.

(42)

Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis patvirtinama, kad šiame tyrime nagrinėjamas visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose (t. y. grynas biodyzelinas (B100) ir mišiniai, kurių faktorius didesnis nei B20), nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų nagrinėjamojo produkto nuokrypių pagrindinė jo apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia.

(43)

Preliminariai nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjami JAV gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip ir į Bendrijos rinką iš JAV eksportuojami produktai. Atitinkamai Bendrijos pramonės gaminami ir Bendrijos rinkoje parduodami produktai pasižymi panašiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip iš nagrinėjamosios šalies į Bendriją eksportuojami produktai.

(44)

Taigi nerasta jokių įvairių rūšių nagrinėjamojo produkto ir įvairių rūšių Bendrijos produktų, parduodamų Bendrijos rinkoje, skirtumų, dėl kurių reikėtų daryti išvadą, kad Bendrijos rinkoje gaminami ir parduodami įvairių rūšių produktai nėra panašūs produktai, kurių pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios arba labai panašios, kaip JAV gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų rūšių nagrinėjamojo produkto savybės. Todėl padaryta išvada, kad visų rūšių šiame tyrime nagrinėjamas biodyzelinas laikomas panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(45)

Viena šalis teigė, kad panašaus produkto apibrėžtis yra sudėtingai susijusi su nagrinėjamojo produkto nustatymu ir turi būti nustatyta pagal fizines savybes ir galutinę produkto paskirtį. Jos teigimu ES vartojamas ne B20, o dar mažesnio faktoriaus mišinys B5. Todėl panašus produktas buvo neteisingai apibrėžtas. Ji taip pat teigė, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis negali būti keičiama, jei panašaus produkto apibrėžtis lieka skirtinga.

(46)

Kaip aiškiai nurodyta laikinojo reglamento 31–37 konstatuojamosiose dalyse, panašaus produkto apibrėžtis yra susijusi su nagrinėjamojo produkto nustatymu ir iš esmės sudaryta pagal fizines produkto savybes. Taip pat buvo atsižvelgta į tikrąją galutinę produktų paskirtį ir buvo manoma, kad B20 riba taip pat turėtų būti išlaikyta apibrėžiant panašų produktą. Šiuo atveju rūšių, kurių produktai patenka į panašaus produkto apibrėžtį, skaičius taip pat buvo sumažintas derinant su nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi.

(47)

Todėl šalių tvirtinimai, kad panašaus produkto apibrėžtis buvo neteisinga, turi būti atmesti, o laikinoji panašaus produkto apibrėžtis gali būti patvirtinta.

(48)

Viena bendrovė teigė, kad vykdydama atranką Komisija žinojo laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas bendrovės neatrinkimo priežastis. Tuo vadovaujantis bendrovė neturėjo būti išbraukta iš atrinktų bendrovių sąrašo.

(49)

Atsakant į šį teiginį pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar bendrovė atrinkta, tai neturi jokio poveikio tyrimo išvadoms, susijusioms su bendrove. Jei bendrovė būtų atrinkta, jai būtų nustatyta individuali kompensacinio muito norma (kaip atlikta pradiniame etape, nors bendrovė nebuvo atrinkta). Dabartiniu reglamentu bendrovei taip pat nustatoma individuali kompensacinio muito norma. Galutinai atskleidus šias išvadas bendrovė teigė, kad dėl jos faktinio neįtraukimo į atrinktų eksportuotojų sąrašą ji negalėjo pasinaudoti kai kuriomis svarbiomis teisėmis, įskaitant teises, susijusias su individualiu skaičiavimu, taikomu atrinktų eksportuotojų pateiktiems duomenims. Atsakant į tai pažymima, kad šios bendrovės subsidijavimo lygis apskaičiuotas individualiai. Šios bendrovės žalos skirtumas nustatytas kaip nustatyta 173–175 konstatuojamosiose dalyse, t. y. vadovaujantis turimais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nepateikė prašomos informacijos, susijusios su jos pardavimu eksportui ir perpardavimu Bendrijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendrovės argumentas atmetamas.

(50)

Viena bendrovė teigė, kad kompensacinio muito norma buvo skaičiuojama ne tik pagal pardavimą eksportui, bet ir pagal pardavimą vidaus rinkoje. Bendrovė paprašė atitinkamai koreguoti skaičiavimus.

(51)

Dėl šio tvirtinimo pažymima, kad nustatyta, jog visos kompensuojamos subsidijavimo schemos buvo vidaus rinkos subsidijos, t. y. pagal jas gaunama lengvata parduodant tiek vidaus rinkoje, tiek ir eksportui. Vadovaujantis įprasta praktika, pagal kiekvieną schemą per TL gauta lengvata paskirstyta bendram parduotam nagrinėjamojo produkto kiekiui (t. y. parduotam vidaus rinkoje ir eksportui). Todėl bendrovės teiginys atmetamas.

(52)

Ši bendrovė drauge su kita bendrove nurodė, kad CIF vertės, taikytos skaičiuojant kompensacinio muito normą, neatitinka verčių, kurios taikytos skaičiuojant žalą ir dempingą. Bendrovių teigimu, siekiant užtikrinti nuoseklumą, teisingos CIF vertės, kurios taikytos skaičiuojant dempingą ir žalą, taip pat turėtų būti taikomos skaičiuojant kompensacinio muito normą.

(53)

Atsakant į šį tvirtinimą reikia vėl pažymėti, kad, kaip minėta 51 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, jog visos kompensuojamos subsidijavimo schemos buvo vidaus rinkos subsidijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skaičiuojant TL taikytą lengvatą vardikliu pasirinkta bendra pardavimo apimtis, o ne pardavimo eksportui į ES apimtis, taikyta atliekant antidempingo tyrimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes argumentas atmetamas.

(54)

Kai kurios bendrovės ir Nacionalinė biodyzelino taryba teigė, kad kompensacinis muitas neturėtų būti taikomas importuojamam B100, nes skaičiuojant subsidijavimo ir žalos skirtumus nebuvo įvertintas B100 pardavimas. Dėl šio teiginio pastebima, kad skaičiuojant kompensuotinų subsidijų sumas ir žalos skirtumą buvo atsižvelgta į parduotą atrinktų bendrovių pagamintą B100. Atsižvelgiant į šias aplinkybes argumentas atmetamas.

(55)

Viena bendrovė teigė, kad lengvata, kurią ji gavo taikant federalinį akcizo mokesčio ir (arba) pajamų mokesčio kreditą tiriamuoju laikotarpiu (TL) būtų mažesnė nei 1 USD galonui, jei lengvata būtų perskaičiuota padalijant visai pardavimo per TL apimčiai.

(56)

Pagal akcizo mokesčio ir (arba) pajamų mokesčio kredito schemą gauta lengvata apskaičiuota (kaip nurodyta laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje) taikant 1 USD sumą galonui per TL parduoto gryno biodyzelino, neatsižvelgiant į tai, ar jis parduotas kaip grynas biodyzelinas (B100), ar mišinyje. Į šią lengvatą atsižvelgta skaičiuojant laikinojo kompensacinio muito lygį. Nustatant laikinąjį muitą ir šiuo reglamentu nustatomą galutinį muitą daroma prielaida, kad mišiniams taikomas kompensacinis muitas nustatomas proporcingai pagal bendrą biodyzelino procentinę dalį mišinyje. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad taikomas muitas (1 USD galonui gryno biodyzelino) teisingai atspindi per TL gautą lengvatą, nes, pvz., importuojamam B99 taikomas mažesnis muitas, kadangi jo sudėtyje yra mažiau biodyzelino. Šiomis aplinkybėmis bendrovės argumentas atmetamas.

(57)

Kai kurios bendrovės ir Nacionalinė biodyzelino taryba tvirtino, kad parduodamam B100 netaikomas joks federalinio akcizo mokesčio ar pajamų mokesčio kreditas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tokiam parduodamam produktui taikyta šio mokesčio kredito lengvata. Viena iš šių bendrovių teigė, jog nepateikta įrodymų, kad jos per TL parduotam B100 buvo netiesiogiai taikyta mokesčio kredito lengvata (1 USD galonui).

(58)

Atsakant į šį teiginį reikia priminti, jog JAV kodekse nustatyta, kad biodyzelino mišinio kreditas teikiamas tik tuo atveju, jei bendrovė (maišytojas), kuri sumaišo biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu, gauna biodyzelino gamintojo pažymą (toliau – biodyzelino pažyma), kurioje gamintojas nurodo, inter alia, kokiam biodyzelino kiekiui išduota pažyma. Biodyzelino pažyma yra perleidžiama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti mokesčio kreditą (1 USD galonui) už tiek biodyzelino galonų, kiek pareiškėjas sunaudojo gamindamas bet kokį biodyzelino mišinį. Kalbant apie nagrinėtų bendrovių per TL parduotą B100 biodyzeliną, bendrovėms taikyta lengvata, nes pagal biodyzelino pažymą galima pasinaudoti 1 USD galonui mokesčio kreditu.

(59)

Po galutinio faktų atskleidimo kai kurios šalys teigė, kad maišytojų mokesčio kredito lengvatą gauna biodyzelino maišytojas ir nenustatyta, kad pardavus gryną biodyzeliną (B100) jo gamintojas ir (arba) pardavėjas gautų lengvatą. Atsakant į tai reikia pastebėti, kad, kaip minėta pirmiau, biodyzelino pažyma gali būti perleidžiama. Todėl pažymos turėtojas žino, kad pažymos vertė – 1 USD galonui.

(60)

JAV Vyriausybė teigė (kaip nurodyta laikinojo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje), kad bendrovė, siekdama pasinaudoti biodyzelino mišinio kreditu, privalo sumaišyti biodyzeliną ir dyzeliną, todėl lengvatos suma neturėtų būti skaičiuojama pagal gryną biodyzeliną arba biodyzelino kiekį mišinyje, kaip nurodyta laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad dėl 58 konstatuojamojoje dalyje minėtų priežasčių ir kaip nurodyta laikinojo reglamento 54–55 konstatuojamosiose dalyse laikoma, kad visas biodyzelinas subsidijuojamas.

(61)

Šiomis aplinkybėmis manoma, kad B100 gamintojams buvo taikytos lengvatos ir todėl 57–60 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti teiginiai atmetami.

(62)

Kai kurios bendrovės ir Nacionalinė biodyzelino taryba teigė, kad kompensacinis muitas neturėtų būti taikomas importuojamam B100 biodyzelinui, nes parduodant tokį biodyzeliną ES negalima pasinaudoti biodyzelino mokesčio lengvata. Kaip nurodyta 60 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad visas biodyzelinas subsidijuojamas pagal mokesčio kredito schemą. Šiomis aplinkybėmis manoma, kad kompensacinis muitas gali būti taikomas importuojamam grynam biodyzelinui ir mišiniuose esančiam biodyzelinui. Reikia taip pat pastebėti, kad į Bendriją parduodamam B100 biodyzelinui taip pat taikomos smulkių agro-biodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kredito lengvatos.

(63)

Per TL kai kurios atrinktos bendrovės eksportavo nedidelį kiekį B100 į Bendriją. Tačiau panašu, kad nebuvo jokio ekonominio pagrindo eksportuoti į Bendriją B100 vietoje B99, kadangi tik pastarajam tiesiogiai ar netiesiogiai būtų taikomos biodyzelino mišinio kredito lengvatos, išskyrus atvejus, kai eksportuotojas arba pirkėjas galėjo pasinaudoti minėta pajamų mokesčio kredito lengvata. Šiuo atveju JAV gamintojui būtų taikoma tokia pati lengvata kaip ir parduodant B100 vidaus rinkoje. Atskleidus galutinius faktus JAV Vyriausybė pareiškė, jog nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad nebuvo jokio ekonominio pagrindo eksportuoti į Bendriją B100 vietoje B99. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad pateiktoje išvadoje teigiama, jog „panašu“, kad nebuvo jokio ekonominio pagrindo eksportuoti į Bendriją B100 vietoje B99. Ši išvada pagrindžiama pirmiau išdėstytais argumentais.

(64)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad visiškai įmanoma, jog B100 eksportas galėjo būti subsidijuojamas ir panašu, kad nėra jokio ekonominio pagrindo eksportuoti į Bendriją be subsidijų, minėti tvirtinimai atmetami.

(65)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamos laikinojo reglamento 41–63 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados, susijusios su šia schema.

(66)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 64–72 konstatuojamosios dalys.

(67)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 73–86 konstatuojamosios dalys.

(68)

Kadangi negauta jokių pastabų, susijusių su toliau nurodytomis schemomis, patvirtinamos laikinojo reglamento 87–157 konstatuojamosios dalys.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamoms bendrovėms apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 29,1–41,1 %. Kadangi ši suma atitinka laikinojo reglamento 158 konstatuojamojoje dalyje nustatytą sumą, patvirtinama ta konstatuojamoji dalis.

(70)

Neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių subsidijavimo skirtumo skaičiavimo metodika išdėstyta laikinojo reglamento 159 konstatuojamojoje dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijavimo skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytu svertiniu vidutiniu subsidijavimo skirtumu, yra 36,0 %. Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 159 konstatuojamoji dalis.

(71)

Pagrindas, kuriuo remiantis nustatytas subsidijavimo skirtumas šalies mastu išdėstytas laikinojo reglamento 160 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi šiuo atžvilgiu jokių pastabų negauta, patvirtinama laikinojo reglamento 160 konstatuojamoji dalis.

(72)

Viena suinteresuotoji šalis nesutiko su 162 konstatuojamojoje dalyje minimu gamintojų, susijusių su laikinojo reglamento eksportuojančiu JAV gamintoju, grupės neįtraukimu atliekant visos Bendrijos gamybos vertinimą vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalimi. Ji teigė, kad skundui pagrįsti tinkamas vardiklis turėtų būti apie 5 400 tūkst. tonų, o ne sumažintas iki 4 200–4 600 tūkst. tonų, kaip buvo atlikta pradiniame etape.

(73)

Pagrindinio reglamento atitinkamos nuostatos, pagal kurias vertinami pozicija arba pritarimas tyrimui – 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 8 dalis. Primenama, kad susijusios susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nuostatos dėl vidaus pramonės apibrėžties pateiktos ES teisės aktuose (pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje). Šiose nuostatose aiškiai numatyta, kad vidaus gamyba siekiant nustatyti poziciją turėtų būti vertinama bendrai ir jai turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, kokie yra taikomi vidaus pramonei. Bet kokiu atveju dėl šio tvirtinimo nėra keičiama išvada, kad tyrimą rėmė didžiąją dalį Bendrijoje pagaminamo produkto kiekio pagaminantys gamintojai. Net jeigu vardiklis išliktų 5 400 tūkst. tonų, parama tyrimui viršytų 50 %, t. y. daug daugiau nei reikalaujama pagal pagrindinį reglamentą.

(74)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžtis (t. y. grynas biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, kuriuose yra daugiau nei 20 % biodyzelino (B20)), Bendrijos pramonę ir Bendrijos gamybą turėtų sudaryti visos Bendrijos bendrovės, gaminančios biodyzeliną ir mišinius, kurių faktorius didesnis nei B20. Ji teigė, kad nėra įrodymų, kad skundo pateikėjas arba Komisija siekė įtraukti šias bendroves skaičiuodami bendrą gamybos kiekį arba nustatė, kad šie gamintojai pritarė skundui.

(75)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad į bendrą Bendrijos gamybos apimtį, kuri nurodyta laikinojo reglamento 162 konstatuojamojoje dalyje, įskaičiuota biodyzelino mišinių, kurių faktorius didesnis nei B20, gamybos apimtis. Taip pat galima paaiškinti, kad remiantis turima informacija Bendrijos mišinių, kuriuose biodyzelinas sudaro 21–99 % (B21–B99), gamybos apimtis per TL buvo labai nedidelė. Buvo gaminamas tik vienas toks mišinys (B30), priskiriamas šios rūšies mišiniams, o biodyzelino kiekis neviršijo 60 000 tonų. Be to, nustačiusi laikinąsias priemones Komisija kreipėsi į žinomus B30 gamintojus; gavus dviejų gamintojų atsakymus paaiškėjo, kad jie pritaria skundui.

(76)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 161–163 konstatuojamosios dalys dėl Bendrijos gamybos apibrėžties, Bendrijos pramonės ir pozicijos.

(77)

Viena šalis teigė, kad vieno atrinkto Bendrijos gamintojo, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą, veikla buvo labai sėkminga ir vertinant Bendrijos pramonei padarytą žalą reikėjo į tai atsižvelgti. Buvo teigiama, kad šis gamintojas nepatyrė žalos per TL ir, vadovaujantis pagrindinio reglamento 28 straipsniu, turėtų būti remiamasi geriausia turima informacija. Šiuo atžvilgiu šalis siūlė nagrinėjant žalą Bendrijos pramonei remtis viešai skelbiamais šio gamintojo 2007 ir 2008 m. finansiniais duomenimis.

(78)

Komisija, atlikdama antisubsidijų tyrimus ir vertindama žalą paprastai neįtraukia gamintojų, kurie nesutiko bendradarbiauti, ir nesiremia turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 28 straipsniu. Su žala susiję duomenys apėmė 4 metų laikotarpį, o pagal viešai pateikiamus duomenis neįmanoma gauti visos informacijos, kuri būtina siekiant nustatyti viso laikotarpio žalos rodiklius. Šiuo konkrečiu atveju minėtas Bendrijos gamintojas nebuvo įtrauktas į tyrimą, kadangi jis nepateikė visos svarbios informacijos apie veiklą 2004–2006 m. ir pateikė tik dalinę informaciją, susijusią su 2007 m. ir TL. Remiantis viešai pateikta informacija apie šio gamintojo biodyzelino gamybos veiklą 2007 ir 2008 m. nebūtų galima gauti visų duomenų, reikalingų žalos rodikliams visu nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatyti. Tai iškraipytų žalos vertinimui svarbias tendencijas.

(79)

Be to, jei minėtas gamintojas būtų atrinktas, nebūtų galima įvertinti priverstinio kainų mažinimo, kuris buvo daromas visų atrinktų gamintojų pardavimui, kadangi minėta bendrovė nepateikė išsamių pardavimo per TL duomenų pagal skirtingų rūšių produktus. Galiausiai, reikia paminėti, kad priešingai, nei teigė suinteresuotoji šalis, minėtojo gamintojo finansinė padėtis, t. y. viešai skelbiamuose duomenyse nurodytas pelningumas, buvo daug mažesnis už apskaičiuotą bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų vidutinį pelningumą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 lentelėje. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šios šalies pateiktas prašymas turėjo būti atmestas.

(80)

Ta pati šalis teigė, kad atrinkti Bendrijos gamintojai neatstovavo Bendrijos pramonei, kadangi buvo atrinkti tik gryno biodyzelino (B100) gamintojai ir nebuvo įtraukti B20–B99 mišinių gamintojai ir B100 mišinio maišytojai.

(81)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad, kaip minėta 75 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos biodyzelino mišinių (B20–B99) gamyba per TL buvo labai nedidelė. Atsižvelgiant į šį nedidelį kiekį, kuris sudaro mažiau nei 2 % viso per TL Bendrijoje pagaminto panašaus produkto kiekio, gali būti daroma išvada, kad atranka, kuri buvo atlikta pagal didžiausias gamybos ir pardavimo apimtis Bendrijoje, buvo tipiška. Kalbant apie B100 maišytojus, šios bendrovės negali būti laikomos panašaus produkto gamintojais, kadangi jos paprasčiausiai tik sumaišo pagamintą panašų produktą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(82)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 164–166 konstatuojamosios dalys.

(83)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. sausio mėn. iki TL pabaigos. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė iš esmės pradėjo formuotis 2004 m. Todėl nuspręsta, kad atliekant tyrimą dėl galimos žalos ir Bendrijos pramonės ekonominės padėties reikėtų nagrinėti 2005 m. – TL laikotarpio tendencijas (toliau – analizuotas laikotarpis). Kadangi nei viena šalis nepateikė pastabų, susijusių su šiuo metodu, patvirtinama laikinojo reglamento 167 konstatuojamoji dalis.

(84)

Kadangi su šioje lentelėje nurodytu suvartojimu Bendrijoje susijusių pastabų, dėl kurių reikėtų koreguoti duomenis, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 168–173 konstatuojamosios dalys.

(85)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas visas importas iš eksportuojančių JAV gamintojų į Bendrijos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį.

2   lentelė

(86)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad atliekant antisubsidijų tyrimą žala ir priežastinis ryšys turėtų būti nustatyti pagal kitus duomenis nei tuos, kurie naudojami tuo pačiu metu atliekamame antidempingo tyrime. Buvo teigiama, kad išvados dėl subsidijų buvo pagrįstos duomenimis apie i) pačių bendrovių pagamintą, ii) pagamintą ir sumaišytą bei iii) pirktą ir sumaišytą biodyzeliną, eksportuotą į Bendriją, o išvados dėl dempingo, ypač susijusios su pardavimu eksportui į Bendriją, buvo pagrįstos atsižvelgiant tik į atrinktų gamintojų pagamintą biodyzeliną.

(87)

Remiantis šiuo teiginiu atliekant tyrimą visuomet reikėtų vadovautis ne tokiais išsamiais duomenimis, palyginti su antisubsidijų tyrimu. Tačiau pradiniame antidempingo tyrimo etape buvo nustatyta, kad visų atrinktų JAV gamintojų pagamintų produktų eksportas Bendrijos rinkoje buvo vykdomas dempingo kaina. Panaši išvada nustatyta atliekant šį antisubsidijų tyrimą. Taigi, abiejuose tyrimuose nustatyta, kad visas eksportas iš JAV buvo vykdytas dempingo kaina ir buvo subsidijuojamas, todėl buvo įtrauktas atliekant žalos ir priežastinio ryšio tyrimą.

(88)

Tačiau reikia paminėti, kad galutiniame etape nustatyta, jog viena atrinkta JAV bendrovė nevykdė dempingo, ir todėl importo dempingo kaina apimtis ir subsidijuoto importo apimtis, kurios vertinamos nustatant žalą ir priežastinį ryšį abiejų tyrimų atveju, buvo skirtingos. Atliekant antidempingo tyrimą bendras importo dempingo kaina iš JAV kiekis buvo koreguotas siekiant atsižvelgti į tai, kad nustatyta, jog vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas vykdė importą ne dempingo kaina. Tačiau tai nesusiję su antisubsidijų tyrimu.

(89)

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(90)

Vienos suinteresuotosios šalies teigimu, JAV statistinių eksporto duomenų 3824 90 STS pozicijai, pagal kurią laikinajame reglamente nustatytas importas iš nagrinėjamosios šalies, be dyzelino priskirti ir kiti produktai, kaip antai „gyvūniniai ir augaliniai riebalai bei jų mišiniai“. Todėl importo iš JAV apimties tyrimas buvo klaidingas. Ta pati suinteresuotoji šalis siūlė vietoje to remtis nagrinėtiems JAV gamintojams nustatytomis tendencijomis.

(91)

Šiuo atžvilgiu visų pirma pažymima, kad importuotų JAV kilmės produktų kiekis apskaičiuotas pagal JAV STS kodą 3824 90 4000, o ne pagal šios šalies nurodytą šešiaženklę tarifinę poziciją.

(92)

Be to, primenama, kad kaip minėta laikinojo reglamento 170 konstatuojamojoje dalyje, siekiant apskaičiuoti iš JAV importuojamo biodyzelino apimtis nebuvo galima remtis Eurostato duomenimis, kadangi iki 2007 m. pabaigos šis produktas nebuvo klasifikuojamas priskiriant atskiram KN kodui. Iš tiesų biodyzelinas galėjo būti klasifikuojamas priskiriant skirtingiems KN kodams, kuriems priskiriami ir kiti importuoti produktai. JAV statistiniai eksporto duomenys buvo pasirinkti todėl, kad būtų galima įvertinti nagrinėjamojo produkto eksporto apimtis pagal vieną tarifinį kodą ir kadangi tam pačiam kodui priskiriamų kitų produktų apimtis būtų nereikšminga nagrinėjant eksportą į Bendriją.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kad Eurostato duomenys buvo nepakankami, be JAV statistinių eksporto duomenų dar buvo galima vadovautis skunde pateiktais importo duomenimis. Šiuos duomenis skundo pateikėjai gavo iš konfidencialių rinkos tyrimų šaltinių, todėl naudojimasis tokia informacija būtų ribotas. Tačiau siekiant išsamumo, indeksuotos importo apimčių tendencijos būtų tokios:

3   lentelė

(94)

Palyginus 3 lentelės duomenis su 2 lentelės duomenimis paaiškėtų, kad Komisijos atliktas tyrimo laikotarpiu importuoto nagrinėjamojo produkto apimčių vertinimas buvo atsargesnis palyginti su kitame variante pateiktu vertinimu. Be to, 3 lentelėje pateikti duomenys apskaičiuoti remiantis duomenimis, kurių negalima atskleisti, o JAV statistiniai duomenys yra vieša informacija.

(95)

Taikant suinteresuotosios šalies siūlomą metodą, eksporto apimčių kitimo tendencijos, apskaičiuotos pagal nagrinėtų eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, būtų tokios:

4   lentelė

(96)

Palyginus 4 lentelėje ir 2 lentelėje pateiktus duomenis paaiškėtų, kad pagal Komisijos metodą ir pagal suinteresuotosios šalies siūlytą metodą apskaičiuotos tendencijos yra labai panašios.

(97)

Ta pati suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad dėl to, jog nagrinėjamasis produktas yra biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, kuriuose biodyzelinas sudaro nemažesnę dalį nei 20 %, 2 lentelėje pateiktos importo apimtys gali neatitikti tikrosios nagrinėjamojo produkto importo apimties.

(98)

Šiuo atžvilgiu pastebima, kad atlikus tyrimą per TL nebuvo nustatyta nagrinėjamojo produkto, kurio faktorius būtų didesnis nei B20 ir mažesnis nei B99, importo. Kitaip tariant, atlikus tyrimą nenustatyta nagrinėjamojo produkto importo, kadangi dėl sudėtyje esančio nedidelio biodyzelino kiekio produktas būti klasifikuojamas priskiriant kitam JAV STS kodui.

(99)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad laikinojo reglamento 2 lentelėje pateiktas importo kiekis atspindi patikimą, objektyvų ir tradicinį nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją skaičiavimą.

(100)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad iš JAV eksportuoto „splash and dash“ technika pagaminto produkto kiekiai turėjo būti atskirti nuo importuoto JAV kilmės nagrinėjamojo produkto, kadangi pirmasis produktas negali būti laikomas JAV kilmės importuotu produktu.

(101)

Be to, ta pati šalis ir JAV Vyriausybė teigė, kad priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 179 ir 182 konstatuojamosiose dalyse, ne visas JAV eksportas yra JAV kilmės. JAV nėra jokios institucijos, kuri įvertintų ar nustatytų konkretaus eksportuojamo produkto kilmės šalį, ir negalima tvirtinti, kad visas iš JAV teritorijos išvežamas biodyzelinas yra JAV kilmės.

(102)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad biodyzelino pramonė nėra gerai informuota apie JAV surašymo biuro nustatytas kilmės taisykles, susijusias su eksportuojamų prekių kilmės nustatymu, todėl biodyzelino eksportuotojai, pildydami siuntėjų eksporto deklaraciją paprastai nurodo, kad eksportuojamos šalies viduje pagamintos prekės.

(103)

Šalis priminė pradiniame etape nurodytą teiginį, kad į Bendriją importuoto „splash and dash“ technika pagaminto produkto kiekis sudarytų daugiau nei 40 % iš JAV eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Šį teiginį šalis pagrindė JAV statistiniais importo ir eksporto duomenimis (pagal 3824 90 4020 ir 3824 90 4000 STS kodus) bei iš esmės teigė, kad visas į JAV importuotas biodyzelinas buvo reeksportuotas į Bendriją pritaikius „splash and dash“ techniką.

(104)

Atsakant į minėtus teiginius pažymima, kad JAV valdžios institucijų paaiškinimas dėl teiginio, kad nei viena JAV valdžios institucija nevertina ir nenustato konkretaus eksportuojamo produkto kilmės šalies gali būti priimtas.

(105)

Teiginys, kad „splash and dash“ technika pagaminta bent 40 % JAV į Bendriją eksportuoto produkto buvo grindžiamas prielaida, kad visas į JAV importuotas biodyzelinas yra reeksportuojamas į Bendriją pritaikius „splash and dash“ metodą ir importuotas produktas JAV nėra vartojamas arba maišomas prieš eksportuojant.

(106)

Tačiau, remiantis šios šalies duomenimis, 2004–2006 m. importas gerokai viršijo eksportą, o tai reiškia, kad iš kitų šalių importuojamas biodyzelinas yra paklausus JAV vidaus rinkoje. Be to, tokia prielaida yra pernelyg supaprastinta, kadangi nėra atsižvelgiama į kiekius tokio JAV sumaišyto ir į Bendriją eksportuoto biodyzelino, kurio i) mišinio savybės skiriasi nuo žaliavų, pagal kurias visas mišinys būtų pripažintas JAV kilmės, savybių arba ii) didžiąją dalį mišinio sudaro JAV kilmės biodyzelinas, pagal kurį visas sumaišytas produktas būtų laikomas JAV kilmės. Šiuo atžvilgiu primenama, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 180 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėtos JAV bendrovės nurodė, kad vertinant į Bendriją eksportuotus ar šalies vidaus rinkoje parduotus kiekius nebuvo įmanoma atskirti JAV pagaminto, gauto kiekio, ar importuoto kiekio. Taip pat pastebima, kad nagrinėtos susijusios JAV bendrovės teisingai deklaravo kilmę, kadangi visais atvejais ne JAV kilmės biodyzelinas toliau buvo maišomas JAV. Iš tiesų, daugeliu atvejų nagrinėti eksportuojantys gamintojai yra labai didelės bendrovės arba bendrovių grupės, kurių susijusios bendrovės yra Bendrijoje, todėl sunku patikėti, kad jos nežinojo apie galiojančias JAV ir Bendrijos taisykles dėl kilmės nustatymo.

(107)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra jokio pagrindo aiškiai nustatyti nagrinėjamuoju laikotarpiu į Bendriją importuotus produktus, kurie pagaminti pagal „splash and dash“ metodą. Taip pat manoma, kad nėra jokio pagrindo tokį importą (jei jis būtų nustatytas) laikyti ne JAV kilmės importu.

(108)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta visų nagrinėjamuoju laikotarpiu į Bendrijos rinką importuotų JAV kilmės produktų vieneto pardavimo kaina, kaip nustatyta laikinojo reglamento 183 ir 184 konstatuojamosiose dalyse.

5   lentelė

(109)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis importo dempingo kaina iš JAV kainomis, nustatytomis remiantis atrinktų eksportuojančių JAV gamintojų, kurie, kaip nustatyta, vykdė dempingą Bendrijos rinkoje, CIF. Prireikus koreguota atsižvelgiant į muitus, sąnaudas po importo ir biodyzelino gamybai naudotų pramonės žaliavų skirtumus kaip aprašyta laikinojo reglamento 186 konstatuojamojoje dalyje.

(110)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad koregavimas pagal pramonės žaliavų skirtumus buvo nepakankamas, kadangi buvo neteisingai įvertinta skirtumų rinkos vertė. Jie taip pat teigė, kad skirtumai turėtų būti nustatyti pagal skirtingų rūšių biodyzelino kainas Bendrijos rinkoje ir šį teiginį pagrindė rinkos analitiko paskelbtomis Antverpeno muitinėje deklaruotų prekių kainomis.

(111)

Atsižvelgiant į tai pažymima, kad koreguota pagal iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gautus bendrus, patikrintus duomenis apie jų veiklą JAV ir todėl buvo vadovaujamasi tyrimo išvadomis, kurios yra patikimiausias informacijos šaltinis. Be to, nurodytos Bendrijos lygmens kainos nebūtų buvę tinkamu pagrindu atlikti tokį koregavimą, kadangi šių kainų lygiams turėjo įtakos JAV kilmės importuotų subsidijuotų produktų kainų lygiai. Šiuo pagrindu tvirtinimas buvo atmestas.

(112)

Tie patys eksportuojantys gamintojai teigė, kad su pramonės žaliavomis susijęs koregavimas turėtų būti taikomas tik atrinktų eksportuojančių gamintojų parduotiems produktams, o ne atrinktų Bendrijos gamintojų parduotiems produktams, kadangi pastarieji produktai – mišiniai, atitinkantys Bendrijos standartus.

(113)

Manyta, kad šis teiginys buvo nesusijęs, kadangi koreguojant buvo siekiama atsižvelgti į pramonės žaliavų skirtumus, o ne į Bendrijos lygmeniu taikomų skirtingų standartų atitikimo skirtumus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(114)

Skundo pateikėjas abejojo šio koregavimo tinkamumu ir teigė, kad tiek Bendrijos gamintojai, tiek JAV eksportuotojai naudoja įvairias pramonės žaliavas bei gamina įvairius mišinius, kurie tiekiami abiem rinkoms, todėl visi gamintojai turi tokias pačias žaliavų pasirinkimo galimybes.

(115)

Šiuo atžvilgiu pastebima, kad nors iš tiesų Bendrijos gamintojai ir JAV eksportuojantys gamintojai naudoja įvairius mišinius, pagamintus iš skirtingų pramonės žaliavų, tačiau pramonės žaliavų pasiskirstymas skirtingų gamintojų mišiniuose arba to paties gamintojo skirtingiems pirkėjams tiekiamuose mišiniuose gali labai skirtis. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tik išimtiniais atvejais atrinktų Bendrijos gamintojų parduoti mišiniai ir atrinktų eksportuojančių gamintojų Bendrijos rinkoje parduoti mišiniai visiškai sutapo. Dėl to skaičiuojant priverstinai sumažintas kainas ir siekiant atsižvelgti į skirtingų rūšių biodyzelino produktus, nuspręsta, kad reikia koreguoti pagal pramonės žaliavų skirtumus. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(116)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad kainos, taikytos skaičiuojant žalos skirtumą, buvo CIF kainos Bendrijos pasienyje, o ne perpardavimo pirmam nesusijusiam pirkėjui kainos. Jie teigė, kad šie skaičiavimai turėjo būti koreguojami, siekiant atsižvelgti į pirmam nesusijusiam pirkėjui parduoto produkto vertę ir kiekius.

(117)

Nustatyta, kad šis teiginys buvo susijęs su dviem eksportuojančiais gamintojais ir apskaičiuota žala atitinkamai pakoreguota.

(118)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nustatyta, kad vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL, išreikštas Bendrijos pramonės svertinės vidutinės gamintojo kainos EXW sąlygomis procentine dalimi, buvo 18,9–31,9 %, o ne 18,9–33,0 %, kaip nurodyta pradiniame etape.

(119)

Kaip minėta laikinojo reglamento 209–212 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(120)

Iš tiesų, atlikus pradinį tyrimą paaiškėjo, kad pagerėjo kai kurių su Bendrijos pramonės veikla susijusių kiekio rodiklių reikšmės, tačiau dauguma su Bendrijos pramonės finansine padėtimi susijusių rodiklių reikšmių per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pablogėjo. Nors Bendrijos pramonė pajėgė padidinti kapitalą investicijoms, tačiau investicijų grąža per TL ir pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo.

(121)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 195 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas Bendrijos pramonės augimo tyrimas buvo neteisingas. Tiksliau, ši šalis teigė, kad vadovaujantis laikinuoju reglamentu dėl labai padidėjusios biodyzelino paklausos Bendrijos rinkoje atitinkamai turėjo padidėti Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis, nors nėra tiesioginio paklausos padidėjimo ir rinkos dalies padidėjimo ryšio.

(122)

Ta pati šalis taip pat teigė, kad negalima manyti, kad laikinojo reglamento 195 konstatuojamojoje dalyje minėtiems žalos rodikliams, t. y. gamybai, gamybos pajėgumų naudojimui, našumui, parduotam kiekiui, investavimo strategijai, investicijų grąžai, buvo padarytas labai neigiamas poveikis.

(123)

Argumentas dėl neegzistuojančio paklausos ir rinkos dalies ryšio priimtas. Tačiau primenama, kad 2006 m. – TL atrinktų Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo 1,2 karto, o tuo pačiu metu subsidijuoto importo rinkos dalis padidėjo maždaug 17 kartų. Toks santykinai didelis JAV importui tenkančios rinkos dalies padidėjimas susijęs su gerokai mažesnėmis importuotų JAV produktų pardavimo kainomis, kaip nurodyta 5 lentelėje ir 118 konstatuojamojoje dalyje.

(124)

Kalbant apie teiginį dėl bendro visų žalos veiksnių vertinimo, pripažįstama, kad nagrinėtuoju laikotarpiu ne visi veiksniai darė žalą. Tačiau nustatyta, kad veiksniams, kurie susiję su Bendrijos pramonės finansine padėtimi, iš tiesų padarytas didelis poveikis, ypač pelningumui ir investicijų grąžai bei, iš dalies, našumui. Tai grindžiama tuo faktu, kad Bendrijos pramonė buvo priversta konkuruoti ir taikytis prie importuotų subsidijuotų JAV produktų diktuojamos kainos; ji stengėsi išlikti rinkoje (nors ir mažėjant pelningumui), o ne išlaikyti pelningumo lygį, bet prarasti rinkos dalį.

(125)

Kai kurios suinteresuotosios šalys ir JAV Vyriausybė teigė, kad, nepaisant smarkaus sumažėjimo, palyginti su ankstesniais metais, atrinktų ES gamintojų pelningumo ir investicijų grąžos lygiai (vertinant absoliučia verte) 2007 m. ir per TL vis dar buvo geri. Jų teigimu, 2004–2006 m. pelningumo ir investicijų grąžos lygiai buvo netvarūs, ir ES biodyzelino pramonė, kaip ir visos naujos pramonės šakos, nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė įprastą staigaus augimo ir greito nuosmukio atvejį.

(126)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad tokiomis pačiomis besivystančios rinkos sąlygomis kai kurių atrinktų JAV bendrovių pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gerokai didesnis (viršijo 30 %). Taip pat pastebima, kad Bendrijos pramonės patirtas pelningumo ir investicijų grąžos nuosmukis buvo ypač didelis nuo jo atsiradimo pradžios 2006–2007 m. ir visiškai sutapo su JAV biodyzelino importo padidėjimu.

(127)

Keletas Bendrijos gamintojų teigė, kad vertinant žalą reikėtų visiškai atsižvelgti į neatrinktų Bendrijos bendrovių padėtį, ypač įvertinant daugybę bendrovių mažinimo, uždarymo arba naujų projektų stabdymo atvejų, užfiksuotų tokiose bendrovėse nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(128)

Kita vertus, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinajame reglamente pateikta nuoroda į neatrinktus Bendrijos gamintojus yra nesusijusi, kadangi nepatikrinti neatrinktų gamintojų duomenys negali būti naudojami žalai įrodyti. Ši šalis taip pat nurodė, kad pagal viešai pateiktus duomenis kai kurių iš šių neatrinktų gamintojų veikla buvo pelninga.

(129)

Dėl minėtų dviejų teiginių primenama, kad laikinojo reglamento 205–208 konstatuojamosiose dalyse neatrinktų Bendrijos gamintojų padėtis nurodyta kaip papildomas žalos įrodymas, nedarant jokio poveikio apskaičiuotiems žalos rodikliams ir žalos skirtumui, kuriuos skaičiuojant buvo naudojama patikrinta informacija. Todėl šios šalies argumentas atmestas. Kita vertus, neturint patikrintų statistinių duomenų arba atskiros informacijos, susijusios su visų neatrinktų ES gamintojų padėtimi, neįmanoma padaryti tikslios išvados apie visus Bendrijos gamintojus, kaip siūlė Bendrijos gamintojai. Todėl šis argumentas taip pat buvo atmestas.

(130)

Kadangi jokių kitų pastabų, susijusių su preliminariomis išvadomis dėl ekonominės Bendrijos pramonės padėties, negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 188–194 ir 196–208 konstatuojamosios dalys.

(131)

Taip pat patvirtinama išvada, kad Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip nustatyta laikinojo reglamento 209–212 konstatuojamosiose dalyse.

(132)

Primenama, kad subsidijuoto importo iš JAV apimtys per analizuotą laikotarpį labai padidėjo. Subsidijuotas importas ir Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas taip pat akivaizdžiai sutapo laiko atžvilgiu. Be to, pramonė negalėjo nustatyti tokių kainų, kurios atitiktų rinkos sąlygas ir padidėjusias sąnaudas, nes jos kainos per TL buvo priverstinai mažinamos dėl subsidijuoto importo.

(133)

Todėl patvirtinama, kad subsidijuoto importo mažomis kainomis iš JAV augimas per TL darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(134)

Kadangi jokių pastabų, dėl kurių būtų keičiamos preliminarios išvados, negauta, patvirtinama, kad importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis Bendrijos pramonės patirtai žalai galėjo būti tik nereikšmingas.

(135)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad nors paklausos sumažėjimas 2007 m. – TL buvo nereikšmingas (0,5 %), jis vis tik darė žalą Bendrijos pramonei; šalies teigimu, dėl tariamo 10 % paklausos padidėjimo pardavimo apimtis būtų padidėjusi 205 733 tonomis, jei Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis būtų išlikusi tokia pati, kokia nustatyta per TL (29,8 %).

(136)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad šios šalies teiginiai buvo pagrįsti bendromis ir nepagrįstomis prielaidomis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. – TL Bendrijos pramonės dalis padidėjo 2,8 procentinio punkto, patvirtinama laikinojo reglamento 223 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad Bendrijos pramonės patirta žala negali būti susijusi su šiuo nedideliu paklausos sumažėjimu 2007 m. – TL. Todėl, negavus jokių kitų pastabų dėl paklausos Bendrijos rinkoje raidos, patvirtinama laikinojo reglamento 223 konstatuojamoji dalis.

(137)

Viena suinteresuotoji šalis priminė, kad Vokietijoje iš naujo nustatyti energijos mokesčiai neigiamai paveikė ekonominę Bendrijos gamintojų, kurie tiekia produktą tai rinkai, padėtį, kadangi dėl tokių priemonių biodyzelino (B100) paklausa (kurios apimtis – mažiausiai 1,5 mln. tonų ) sumažėjo. Komentuodama tyrimo rezultatus, pateiktus laikinojo reglamento 225 konstatuojamojoje dalyje, ji taip pat teigė, kad net jei nustačius 4,4 % dydžio maišymo reikalavimą Vokietijos rinkai tiekiamam transportui skirtam dyzelinui (B5) būtų kompensuojamas tariamas B100 pardavimo apimties praradimas, B100 kainų lygiai skirtųsi nuo biodyzelino, skirto B5 mišiniams, kainų lygių. Ji teigė, kad B100 buvo gaminamas tik iš brangesnės rapsų žaliavos, o biodyzelinas B5 – iš įvairių pramonės žaliavų, todėl daroma neigiama įtaka Bendrijos gamintojų vidutinei kainai.

(138)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad priešingai nei teigė ši šalis, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Bendrijos gamintojų, tiekiančių Vokietijos rinkai, pardavimo apimtis 2006 m. – TL padidėjo 68 %, o tai patvirtina preliminarią išvadą, kad su B100 pardavimu susiję nuostoliai kompensuoti pritaikius privalomo maišymo reikalavimą. Taip pat pažymima, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nustačius 0,09 EUR mokestį už litrą biodyzelino rinka nesumažėjo (priešingai nei teigė ši šalis), bet paskutiniuoju TL ketvirčiu, nuo 2008 m. sausio 1 d. padidinus mokestį iki 0,15 EUR už litrą, parduoto B100 apimtis labai sumažėjo. Kalbant apie įtaką kainoms, šios šalies teiginiai buvo nepagrįsti, kadangi abiejų rūšių produktams naudotas biodyzelinas turėjo atitikti tuos pačius standartus, t. y. abiems biodyzelino degalams galėjo būti naudojamas toks pats pramonės žaliavų mišinys ir nėra įrodymų, kad šių dviejų rūšių biodyzelino kaina buvo skirtinga. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas buvo atmestas.

(139)

Negavus kitų komentarų dėl viešosios politikos sprendimų, patvirtinama laikinojo reglamento 226 konstatuojamoji dalis.

(140)

Viena suinteresuotoji šalis pripažino, kad atrinktų Bendrijos gamintojų pajėgumų naudojimo norma buvo pakankamai didelė, bet teigė, kad dėl pernelyg didelių Bendrijos gamintojų pajėgumų vis vien būtų patiriama žala, nes dėl šios priežasties padidėtų pastoviosios sąnaudos ir todėl būtų daromas neigiamas poveikis pelningumui. Ji taip pat teigė, kad padidėjus minėtų gamintojų grynajai turto vertei padidėtų pastoviosios sąnaudos, kadangi padidėtų nusidėvėjimo dalis ir finansinės išlaidos.

(141)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad atlikus išsamų Bendrijos pramonės kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų pasiskirstymo sąnaudų struktūroje tyrimą nustatyta, kad pastoviųjų sąnaudų dalis sudarė tik 6 % visų sąnaudų (laikinojo reglamento 228 konstatuojamoji dalis). Be to, reikia pastebėti, kad atlikus tyrimą nustatyti nežymūs šios dalies svyravimai analizuotu laikotarpiu. Dėl tvirtinimo, susijusio su padidėjusios grynosios turto vertės poveikiu pelningumui, reikia pažymėti, kad dėl sąnaudų padidėjimo absoliučiais dydžiais vieneto gamybos sąnaudos automatiškai nedidėjo, kadangi šios sąnaudos priklauso nuo pagamintos produkcijos apimties, kuri, kaip nurodyta laikinojo reglamento 4 lentelėje, analizuotu laikotarpiu pastoviai didėjo. Todėl absoliučiais dydžiais didesnės pastoviosios sąnaudos buvo susijusios su didesniu pagamintos produkcijos kiekiu ir dėl šios priežasties, kaip minėta, susidarė tokia pastoviųjų sąnaudų dalis, palyginti su visomis sąnaudomis. Dėl šios priežasties šios suinteresuotosios šalies pateikti tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(142)

Ta pati šalis tvirtino, kad pernelyg dideli bendri Bendrijos gamintojų pajėgumai turi tiesioginės įtakos kainoms, kadangi gamintojai atkakliai stengėsi sudaryti sutartis (sumažindami kainas iki ribinių sąnaudų) ir todėl gamintojai, kurių pajėgumų naudojimo norma didesnė, aktyviausiai vykdė pardavimą siekdami priverstinai sumažinti konkurentų kainas. Pagrįsdama šį teiginį šalis pateikė vienos atrinktos bendrovės pranešimą apie 2007 m. finansines ataskaitas.

(143)

Tačiau šios šalies tvirtinimai nebuvo pagrįsti įrodymais, kadangi nepateikta jokių nuorodų į šiame pareiškime minėtą kainų konkurenciją, kilusią dėl pernelyg didelių pajėgumų. Pareiškime nurodytas tik Vokietijos Vyriausybės padidintas energijos mokestis, nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas B100 biodyzelinui, dėl kurio paaštrėjo konkurencija B5 biodyzelino rinkoje. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas turėjo būti atmestas.

(144)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl nepanaudotų Bendrijos gamintojų pajėgumų, patvirtinamos laikinojo reglamento 227–230 konstatuojamosios dalys.

(145)

Viena suinteresuotoji šalis ir JAV Vyriausybė teigė, kad nei viename iš laikinojo reglamento 231–235 konstatuojamosiose dalyse pateiktų argumentų neatsižvelgiama į tai, kad sojų aliejaus, palmių aliejaus ir rapsų (canola) aliejaus kainos JAV nuo 2004 m. visą laiką buvo gerokai mažesnės už rapsų aliejaus kainas Bendrijoje ir todėl iš JAV importuotas biodyzelinas konkurencijos požiūriu buvo pranašesnis.

(146)

Primenama, kad atliekant tyrimą siekiama nustatyti, ar materialinė žala Bendrijos pramonei buvo padaryta dėl subsidijuoto importo (kainų ir apimties atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Dėl to pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog reikia įrodyti, kad dėl subsidijuoto importo kainos lygio buvo daroma žala. Taigi tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir todėl nėra jokio reikalavimo tirti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(147)

Subsidijuoto importo poveikis Bendrijos pramonės kainoms faktiškai nagrinėjamas nustatant priverstinį kainų mažinimą, nuosmukį ir kritimą. Todėl lyginamos subsidijuoto eksporto kainos ir Bendrijos pramonės pardavimo kainos, o eksporto kainos, taikomos nustatant žalą, tam tikrais atvejais turi būti koreguojamos, kad jas būtų galima palyginti. Taigi koregavimo taikymas šiuo atveju tik užtikrina, kad kainų skirtumas būtų nustatytas lyginant. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad žaliavų kainos eksportuojančioje šalyje iš esmės negali būti kitu žalą keliančiu veiksniu.

(148)

Pirmiau padaryta išvada taip pat patvirtinama pagrindinio reglamento 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodomi kiti, nei subsidijuotas importas, žinomi veiksniai. Šio straipsnio kitų žinomų veiksnių sąraše nenurodyti jokie veiksniai, kurie daro poveikį subsidijuoto importo kainų lygiui. Trumpai tariant, jei vykdomas subsidijuotas importas ir net jei buvo gauta naudos dėl palankios žaliavų kainų raidos, nelaikoma, kad tokia raida galėtų būti dar vienas žalą darantis veiksnys.

(149)

Taigi veiksnių, kurie turi poveikio subsidijuoto importo kainų lygiui (tokių kaip tariamas konkurencinis pranašumas dėl mažesnių žaliavų kainų) tyrimas negali būti galutinis, be to, toks tyrimas viršytų pagrindinio reglamento reikalavimus.

(150)

Bet kokiu atveju, ir neprieštaraujant tam, kas minėta pirmiau, reikia priminti, kad per TL visame pasaulyje padidėjo žemės ūkio produktų kainos ir kad sojų aliejaus (pagrindinės pramonės žaliavos, kurią naudojo nagrinėjamosios šalies gamintojai) kainos per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei rapsų aliejaus. Tačiau padidėjusios sąnaudos JAV neatsispindėjo subsidijuoto importo Bendrijos rinkoje kainose, dėl kurių priverstinai labai smarkiai sumažintos Bendrijos pramonės kainos.

(151)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šių šalių pateiktas tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(152)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl padidėjusios pramonės žaliavų paklausos ir padidėjusių kainų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 231–238 konstatuojamosios dalys.

(153)

Viena suinteresuotoji šalis pakartotinai tvirtino (žr. laikinojo reglamento 236 konstatuojamąją dalį), kad pagal mineralinio dyzelino kainas nustatoma riba, todėl biodyzelino gamintojai negalėtų atitinkamai padidinti savo kainų pagal atitinkamai padidėjusias pramonės žaliavų kainas.

(154)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad visi Bendrijos gamintojai tiekė rinkoms, kuriose nustatytas privalomo maišymo reikalavimas. Be to, biodyzelinui daugelyje valstybių narių taikomos mokesčių lengvatos, todėl jo kainos yra panašios į mineralinio dyzelino kainas, įvertinant tai, kad pastarajam taikomas energijos mokestis. Tai reiškia, kad galima pripažinti, kad yra tam tikras ryšys su naftos kainomis, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl minėtų priežasčių biodyzelinas iš tiesų gali būti parduodamas didesnėmis kainomis nei mineralinis dyzelinas. Be to, ši šalis nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad mineralinio dyzelino kainos, kurios antroje TL pusėje buvo labai aukštos, per TL darė spaudimą Bendrijos gamintojų biodyzelino kainoms.

(155)

Negavus jokių kitų pastabų, susijusių su mineralinio dyzelino kainų raida, daroma išvada, kad šis veiksnys nedarė žalos Bendrijos pramonei.

(156)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Bendrijos biodyzelino gamyklų vietos, patvirtinamos laikinojo reglamento 239–241 konstatuojamosios dalys.

(157)

Negavus jokių pastabų dėl gamintojų, susijusių su JAV eksportuotojais, importo iš JAV poveikio, patvirtinama laikinojo reglamento 242 konstatuojamoji dalis.

(158)

Atsižvelgiant į šias minėtas aplinkybes ir tai, kad jokių kitų pastabų negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 243–245 konstatuojamosios dalys.

(159)

Atskleidus preliminarias išvadas Bendrijos pramonės gamintojai pritarė Komisijos išvadoms ir patvirtino, kad priemonės atitiktų jų interesus.

(160)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad priemonės neatitiktų Bendrijos pramonės interesų, kadangi dėl jų pasikeistų prekybos srautai, t. y. būtų importuojama iš šalių, kurioms netaikomos priemonės, nes i) Bendrijos rinkos subjektams ir toliau reikėtų pigaus biodyzelino, pagaminto iš sojų ir palmių aliejų, kad galėtų jį sumaišyti su brangesniu Bendrijos pramonės pagamintu biodyzelinu, pagamintu iš rapsų aliejaus, ir ii) iš rapsų aliejaus pagaminto biodyzelino nepakaktų paklausai patenkinti.

(161)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad nors Bendrijos pramonės gamintojai dažniausiai naudoja rapsus, tie patys gamintojai biodyzelino gamybai naudojo ir kitas pramonės žaliavas, kaip antai sojų ir palmių aliejus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitų pramonės žaliavų kaina labai dažnai buvo didesnė, palyginti su subsidijuoto importuoto biodyzelino, pagaminto iš tokių pramonės žaliavų, kaina, Bendrijos pramonės gamintojai negalėjo pasinaudoti galimybe daugiau naudoti sojų ir palmių aliejaus. Todėl tikėtina, kad nustačius priemones bus atkuriamos normalios rinkos sąlygos ir Bendrijos pramonės gamintojams sudaroma galimybė veiksmingiau pritaikyti savo gamybą pagal Bendrijos rinkos skirtingų rūšių biodyzelino poreikius. Šiuo pagrindu tvirtinimas buvo atmestas.

(162)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės interesų, patvirtinamos laikinojo reglamento 247–249 konstatuojamosios dalys.

(163)

Po laikinųjų priemonių nustatymo negavus jokių importuotojų pastabų, daroma išvada, kad labiausiai tikėtina, kad priemonės neturės poveikio importuotojams ir (arba) prekybininkams.

(164)

Po laikinųjų priemonių nustatymo negavus jokių naudotojų pastabų, daroma išvada, kad labiausiai tikėtina, kad kompensaciniai muitai neturės poveikio naudotojams.

(165)

Po laikinųjų priemonių nustatymo negavus jokių tiekėjų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 256–258 konstatuojamosios dalys.

(166)

Atskleidus preliminarias išvadas, viena suinteresuotoji šalis teigė, kad automobilių gamintojai, kurie investavo į biodyzelinui pritaikytų transporto priemonių gamybą, negalės gauti naudos iš tokių investicijų parduodami tokias transporto priemones, jei dėl priemonių biodyzelino kainos Bendrijoje padidės tiek, kad, palyginti su mineralinio dyzelino kainomis, taps nekonkurencingomis.

(167)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad taip galėjo nutikti net ir nenustačius priemonių, t. y. jei mineralinio dyzelino kainos (priklausančios nuo naftos kainų) būtų nukritę tiek, kad taptų konkurencingesnės už biodyzelino kainas. Taigi, teiginys, kad automobilių pramonė investavo neatsižvelgdama į tokį kriterijų, yra nepagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(168)

Atskleidus preliminarias išvadas, viena ES ūkininkų asociacija pareiškė pritarianti išvadoms ir nurodė, kad dėl importuojamo JAV biodyzelino nukentėjo ES aliejinių sėklų augintojai negalėjo realizuoti maždaug 6 mln. tonų aliejinių sėklų (tai sudaro apie 11 % ES užaugintų aliejinių sėklų 2007 ir 2008 m.) ir todėl ne maistui skirtų rapsų sėklų galima vertė sumažėjo 90 EUR už toną. Tačiau šių pavėluotai pateiktų pastabų nebuvo galima patikrinti.

(169)

Viena suinteresuotoji šalis pakartojo pastabas dėl kompensacinių priemonių neatitikties Europos Sąjungos politikai, kuria skatinama naudoti biokurą. Ji taip pat teigė, kad siekdama vystyti savo biodyzelino rinką Europos Sąjunga negali pasikliauti vien tik iš rapsų Bendrijoje pagamintu biodyzelinu.

(170)

Nors į šią pastabą atsakyta laikinojo reglamento 7.6 dalyje, į šios šalies pateiktą klausimą dėl biodyzelino, pagaminto iš rapsų, taip pat atsakoma šio reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje.

(171)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų dėl konkurenciją ir prekybą iškraipančio poveikio, patvirtinamos laikinojo reglamento 259–261 konstatuojamosios dalys.

(172)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti kompensacinių muitų.

(173)

Viena bendrovė pasiūlė skaičiuoti individualų skirtumą, o ne taikyti nustatytą didžiausią atrinktų bendrovių žalos skirtumą (žr. laikinojo reglamento 268–270 konstatuojamąsias dalis) ir pasisiūlė pateikti informaciją, kuri būtina siekiant apskaičiuoti šios bendrovės skirtumą. Bendrovė taip pat buvo pasirengusi galimam vizitui jos dukterinėje bendrovėje. Bendrovė teigė, kad šis pasiūlymas tebegalioja.

(174)

Gavus šios bendrovės klausimyno atsakymus, pateiktus po tyrimo inicijavimo, pastebėti tam tikri informacijos neatitikimai, susiję su bendrovės pardavimu eksportui į Bendriją ir jos susijusio importuotojo perpardavimu Bendrijoje. Bendrovė buvo paprašyta pateikti reikiamą informaciją iki nurodyto termino, bet nereagavo į prašymą. Tuomet bendrovei pranešta (kaip nustatyta laikinojo reglamento 268 konstatuojamojoje dalyje), kad jei nepateikiama prašoma informacija, vadovaujantis pagrindinio reglamento 28 straipsniu galima neatsižvelgti į nepakankamą informaciją, pateiktą klausimyno atsakymuose. Bendrovei pranešta apie jos dalinio bendradarbiavimo pasekmes ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Praėjus dviem savaitėms nuo termino pabaigos bendrovė pateikė atsakymą, kuriame, inter alia, nurodė, kad ji „skubiai pateiks prašomą informaciją“. Tačiau prašomos informacijos bendrovė nepateikė.

(175)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinama, kad šiai bendrovei nustatomas žalos pašalinimo lygis, atitinkantis didžiausią žalos skirtumą, nustatytą atrinktoms bendrovėms.

(176)

Keletas suinteresuotųjų šalių ir JAV Vyriausybė nesutiko su preliminaria išvada, kad 15 % pelno dydis būtų pelnas, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms.

(177)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės pelno dydis, naudotas nustatant žalos pašalinimo lygį, turėtų būti nustatytas pagal pelną, kurį Bendrijos pramonė gavo per TL, t. y. 5,7 %, kadangi toks pelno dydis atitiktų už tokias prekes kaip biodyzelinas gaunamą pelną. Pagrįsdama šį teiginį šalis nurodė JAV etanolio ir augalinių aliejų gamintojų bei naftos perdirbimo gamyklų gautą pelną.

(178)

Pastebima, kad žalos pašalinimo lygis turi būti nustatomas įvertinus pelną, kurį pramonė gali pagrįstai tikėtis gauti parduodama panašų produktą Bendrijos rinkoje, kai nėra vykdomas subsidijuotas importas. Šiame tyrime nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje gautas pelnas gali būti pagrįstai laikomas pelnu, kuris gautas nesant subsidijuoto importo. Iš tiesų, šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (2004–2006 m.) iš JAV importuotas kiekis niekada neviršijo 1 % rinkos dalies, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad tuo laikotarpiu nebuvo subsidijuoto importo. Todėl tuo laikotarpiu Bendrijos pramonės gautas vidutinis pelnas laikytas tinkamu pagrindu nustatyti žalos pašalinimo lygiui, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti investicijas į šios naujai susikūrusios pramonės gamybą. Be to, kalbant apie suinteresuotosios šalies tvirtinimą, atlikus tyrimą nustatyta, kad daugumos JAV eksportuojančių gamintojų gautas vidaus rinkoje vykdytos ir su biodyzelinu susijusios veiklos pelnas gerokai viršijo pelną, kuris buvo taikytas nustatant žalos pašalinimo lygį. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, argumentas turėjo būti atmestas.

(179)

Pagal kai kurių JAV bendrovių prašymus dėl ad valorem muitų perskaičiavimo į fiksuotos sumos muitus, kaip aprašyta 185 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad ad valorem priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis kiekiai buvo apskaičiuoti kaip viso priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis ir koreguotos CIF kainos santykis (žr. 109 konstatuojamojoje dalyje minėtą koregavimą), o turėjo būti taikoma nekoreguota CIF kaina, kaip ir skaičiuojant ad valorem dempingo skirtumą. Todėl buvo perskaičiuoti visų atrinktų JAV bendrovių ad valorem žalos pašalinimo lygiai.

(180)

Kadangi po pirminio faktų atskleidimo kitų pastabų negauta, nežalingoms kainoms apskaičiuoti naudota ta pati metodika, kaip ir minėtoji laikinojo reglamento 266 ir 267 konstatuojamosiose dalyse. Žalos pašalinimo lygis apskaičiuotas kaip visos nekoreguotos CIF importo vertės procentinė dalis.

(181)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis kompensacinis muitas, kad būtų pašalinta subsidijuoto importo daroma žala, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo.

(182)

Atsižvelgiant į tam tikrų suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po pirminio faktų atskleidimo, ir į šiame reglamente aprašytus patikslinimus, kai kurie skirtumai buvo pakeisti.

(183)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos lyginant žalos pašalinimo skirtumus ir subsidijavimo skirtumus. Todėl siūlomi tokie kompensaciniai muitai:

(184)

Atsižvelgiant į tai, kad kompensacinis muitas bus taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės biodyzelino, proporcingai jų biodyzelino kiekiui, manoma, kad siekiant, jog valstybių narių muitinės veiksmingai įgyvendintų priemones, būtų tikslinga muitus nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis biodyzelino kiekiu.

(185)

Kai kurios šalys prieštaravo dėl metodikos, kuri naudota perskaičiuojant ad valorem muitų normas į fiksuotų sumų muitus. Jų teigimu, CIF vertės, kurios taikytos perskaičiuojant ad valorem muitą į fiksuotą sumą, turėjo būti tikrosios CIF vertės, o ne koreguotos atsižvelgiant į pramonės žaliavų skirtumus, kaip aprašyta laikinojo reglamento 185 ir 186 konstatuojamosiose dalyse.

(186)

Šis teiginys išnagrinėtas ir iš tiesų nustatyta, kad perskaičiuojant ad valorem muitus į fiksuotos sumos muitus buvo taikomos koreguotos CIF vertės. Tačiau taip pat nustatyta, kad tos pačios vertės naudotos skaičiuojant priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis sumą kaip ad valorem muitą. Todėl pirmiausia reikėjo koreguoti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis procentinę dalį pagal visą faktinę CIF importo vertę. Pagal tai atitinkamai perskaičiuoti žalos skirtumai. Tačiau, perskaičiavus fiksuotų sumų muitų normas nenustatytas muitų normų skirtumas, palyginti su laikinojo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis muitų normomis, kadangi didesnį ad valorem muitą kompensavo mažesnės CIF kainos (perskaičiuotos iš koreguotų į faktines), taikytos perskaičiuojant minėtus muitus į fiksuotų sumų muitus.

(187)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos kompensacinių muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visai šaliai apskaičiuotas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino nurodytos bendrovės, t. y. konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, ši norma negali būti taikoma – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(188)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą kompensacinio muito normą (pvz., pasikeitus ūkio subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (11) nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(189)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinius kompensacinius muitus. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai apsvarstytos ir prireikus išvados buvo atitinkamai pataisytos.

(190)

Kai kurie JAV bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Pastebima, kad atsižvelgiant į labai skirtingas žaliavų kainas, laikoma, kad produktas nėra tinkamas sudaryti fiksuotos kainos įsipareigojimus. Šiomis aplinkybėmis bendrovės siūlė, kad minimalios importo kainos (toliau – MIK) būtų reguliariai indeksuojamos, atsižvelgiant į rapsų aliejaus kainų svyravimus. Be to, jos pasiūlė taikyti MIK trijų rūšių produktams, atsižvelgiant į importuojamų rūšių produktus (biodyzeliną, pagamintą iš sojų, palmių arba rapsų (canola) aliejaus) ir remiantis per TL nustatytais pramonės žaliavų koeficientais.

(191)

Dėl bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pasiūlymų pastebima, kad pagrindas, pagal kurį nustatomos indeksuojamos MIK, buvo vidutiniškai 7–8 % mažesnis už nežalingą kainą, nustatytą per TL. Be to, siūlomi koeficientai, pagal kuriuos apskaičiuojamos koreguotos MIK minėtų rūšių produktams, buvo netinkami, nes jie buvo susiję su TL. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad šie koeficientai, kurie priklauso nuo pramonės žaliavų kainų skirtumo, nuolatos kinta, jie galėjo labai pasikeisti, palyginti su per TL buvusia padėtimi. Todėl siūlomas iš sojų arba palmių aliejaus pagaminto biodyzelino MIK indeksavimas pagal rapsų aliejaus kainų svyravimus laikytas netinkamu, kadangi jis būtų grindžiamas žaliavų, iš kurių nėra gaminamas nagrinėjamasis eksportuojamas produktas, kainų raida.

(192)

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir nesvarstant kitų praktinių, su atskiromis bendrovėmis susijusių klausimų pagrįstumo nuspręsta, kad įsipareigojimus reikia atmesti, nes MIK nustatymo metodas buvo nepriimtinas, ir siūlomos MIK nebuvo tokio lygio, kad būtų pašalintas žalingas subsidijavimas.

(193)

Atskleidus galutines išvadas skundo pateikėjas paprašė taikyti specialias priemones, kad būtų išvengta priemonių vengimo atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama rinka yra pasaulinė vartojimo prekių rinka, kurioje pakeičiamas produktas gali būti parduodamas per įvairius pardavimo kanalus.

(194)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš tiesų manoma, kad tikslinga atidžiai stebėti iš visų šalių vykdomą biodyzelino importą, kad prireikus būtų lengviau imtis tinkamų veiksmų.

(195)

Atsižvelgiant į nustatytų subsidijavimo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo kompensacinio muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę kompensacinių muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos,