This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32009R0182
Commission Regulation (EC) No 182/2009 of 6 March 2009 amending Regulation (EC) No 1019/2002 on marketing standards for olive oil
2009 m. kovo 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 182/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų
2009 m. kovo 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 182/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų
OL L 63, 2009 3 7, p. 6–8
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
No longer in force, Date of end of validity: 02/02/2012; panaikino 32012R0029
7.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 63/6 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 182/2009
2009 m. kovo 6 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 113 straipsnio 1 dalies a punktą ir 121 straipsnio a punktą kartu su 4 straipsniu,
kadangi:
(1) |
Tikslinga išaiškinti, kad pavadinimas, kuriuo parduodamas alyvuogių aliejus ir alyvuogių išspaudų aliejus, turėtų atitikti vieną iš bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamente nustatytų aprašų. Papildoma informacija apie kiekvieną apibrėžiamo aliejaus kategoriją taip pat turėtų būti įrašyta etiketėse, bet nebūtinai arti pavadinimo, kuriuo produktas yra parduodamas. Ant prekių, kurių sudėtyje yra alyvuogių aliejaus, etikečių neturėtų būti reikalaujama pateikti aprašymo, todėl nereikalaujama įrašyti ir papildomos informacijos. |
(2) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1019/2002 (2) buvo įvestos neprivalomosios alyvuogių aliejaus kilmės vietos nurodymo etiketėje priemonės, nors tikslas buvo sukurti privalomą kilmės vietos nurodymo etiketėje sistemą ypač grynam ir grynam alyvuogių aliejui, atsižvelgiant į tai, kad dėl skirtingų žemės ūkio tradicijų, vietinio spaudimo būdų ir maišymo praktikų, priklausomai nuo geografinio regiono, toks aliejus gali būti visiškai skirtingo skonio ir kokybės. Nuo tada taikomos neprivalomosios priemonės pasirodė nepakankamos, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo dėl tikrųjų gryno alyvuogių aliejaus savybių. Be to, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3), nuo 2002 m. nustatytos atsekamumo taisyklės, taikomos nuo 2005 m. sausio 1 d. Kadangi ūkio subjektai ir administracijos šioje srityje sukaupė pakankamai patirties, galima reikalauti etiketėje privalomai nurodyti ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus kilmės vietą. |
(3) |
Nemaža dalis ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus Bendrijoje yra sudaryta iš aliejaus, kurių kilmės šalys yra įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, mišinių. Reikėtų nustatyti paprastas nuostatas, kad ant tokių mišinių etikečių būtų nurodyta kilmės vieta. Tokios paprastos taisyklės leidžia panaikinti buvusias nuostatas dėl „vyraujančios kilmės vietos“ nurodymo etiketėje, kurias sudėtinga įgyvendinti, sunku kontroliuoti ir kurios gali klaidinti. |
(4) |
Kai kurie terminai, apibūdinantys organoleptines savybes, nurodančias ypač gryno ir gryno alyvuogių aliejaus skonį ir (ar) kvapą, neseniai buvo apibrėžti Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos (TAAT) persvarstytame gryno alyvuogių aliejaus organoleptinio vertinimo metode. Tokie ypač gryno alyvuogių aliejaus ir gryno alyvuogių aliejaus etiketėse vartojami terminai turėtų būti palikti apibūdinti aliejui, įvertintam taikant atitinkamą analizės metodą. Kai kuriems ūkio subjektams, šiuo metu naudojantiems rezervuotus terminus, reikia pereinamųjų priemonių. |
(5) |
Kelios valstybės narės, siekdamos išlaikyti tradicijas ir tam tikrą produkcijos kokybę nacionaliniu lygmeniu, išlaikė nacionalines taisykles, kuriomis draudžiama alyvuogių aliejaus ir kitų aliejinių augalų sėklų aliejaus mišinių gamyba vidaus vartojimo tikslams. Reglamento (EB) Nr. 1019/2002 nuostatos netaikomos tunams ir sardinėms, kuriems taikomas 1992 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1536/92, nustatantis bendrus konservuotų tunų ir pelamidžių prekybos standartus (4), bei 1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus (5). Siekiant aiškumo, šie aspektai turėtų būti aiškiai paminėti Reglamente (EB) Nr. 1019/2002. |
(6) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1019/2002. |
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1019/2002 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (6) nuostatų, šiuo reglamentu nustatomi konkretūs alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XVI priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose, 3 ir 6 punktuose, mažmeninės prekybos etapo standartai. |
2) |
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
6) |
8 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
7) |
9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Siekdamos patikrinti 4, 5 ir 6 straipsniuose minimas nuorodas, suinteresuotosios valstybės narės gali numatyti priemones, skirtas įmonėms, kurių pakavimo įrengimai yra tų valstybių narių teritorijoje, patvirtinti.“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, iki 2009 m. liepos 1 d. Bendrijoje teisėtai pagamintais ir paženklintais etiketėmis arba į Bendriją teisėtai importuotais ir išleistais į laisvą apyvartą produktais galima prekiauti, kol pasibaigs jų atsargos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2009 m. kovo 6 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 155, 2002 6 14, p. 27.
(4) OL L 163, 1992 6 17, p. 1.
(5) OL L 212, 1989 7 22, p. 79.
(6) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.“
(7) OL L 163, 1992 6 17, p. 1.
(8) OL L 212, 1989 7 22, p. 79.“;