25.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/34

---

TARYBOS DIREKTYVA 2009/133/EB

2009 m. spalio 19 d.

dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 94 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (3), buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Tam, kad Bendrijoje būtų sukurtos analogiškos vidaus rinkai sąlygos ir kad būtų užtikrintas efektyvus tokios vidaus rinkos veikimas, gali būti reikalingi įvairių valstybių narių įmonių jungimasis, skaidymas, dalinis skaidymas, turto perleidimas ir keitimasis akcijomis. Šių operacijų neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys, visų pirma, dėl valstybių narių mokesčių nuostatų. Dėl to būtina numatyti tokioms operacijoms taikytinas konkurencijos požiūriu neutralias mokesčių taisykles, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie vidaus rinkos reikalavimų, ir tarptautiniu lygiu padidėtų jų gamybiniai pajėgumai ir konkurencingumas.

(3)	Mokesčių nuostatos tokioms operacijoms yra mažiau palankios nei operacijoms tarp tos pačios valstybės narės įmonių. Šią kliūtį būtina pašalinti.

(4)	Šio tikslo neįmanoma pasiekti Bendrijos lygiu pritaikius valstybėse narėse galiojančias sistemas, nes šių sistemų skirtumai gali sukelti iškraipymus. Tik bendra mokesčių sistema gali užtikrinti tinkamą šio klausimo sprendimą.

(5)	Bendroje mokesčių sistemoje turėtų būti vengiama taikyti mokesčius jungimuisi, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis kartu apsaugant valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji arba įgytoji įmonė, finansinius interesus.

(6)	Dėl jungimosi, skaidymo arba turto perleidimo perleidžiančioji įmonė paprastai yra reorganizuojama į turtą gaunančiosios įmonės nuolatinę buveinę arba tampa susieta su tos įmonės nuolatine buveine savo turtu.

(7)

Perleidžiamo turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo atidėjimo iki faktiško šio turto perleidimo sistema, taikoma turtui, kuris yra perleidžiamas tai nuolatinei buveinei, leidžia atitinkamas turto vertės padidėjimo pajamas atleisti nuo mokesčių, kartu užtikrinant jų galutinį apmokestinimą valstybėje narėje, kurioje perleidžiančioji įmonė yra, jų perleidimo dieną.

(8)

Kadangi šios direktyvos I priedo A dalyje išvardytos įmonės – tai įmonių pelno mokesčio mokėtojai rezidavimo vietos valstybėje narėje, kai kuriuos iš jų kitos valstybės narės gali laikyti finansiškai skaidriais. Siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų veiksminga, valstybės narės, laikančios įmonių pelno mokesčio mokėtojus, kurie nėra rezidentai, finansiškai skaidriais, turėtų suteikti jiems šios direktyvos teikiamą naudą. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pasirinkimą ir netaikyti atitinkamų šios direktyvos nuostatų, kai apmokestinamas tų mokesčių mokėtojų tiesioginis ar netiesioginis akcininkas.

(9)	Taip pat būtina nustatyti apmokestinimo tvarką, taikomą tam tikriems perleidžiančiosios įmonės atidėjimams, atsargoms arba nuostoliams, ir išspręsti apmokestinimo problemas, iškylančias tais atvejais, kai viena iš dviejų įmonių valdo kitos kapitalą.

(10)	Gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkams savaime neturėtų sukelti tokių akcininkų apmokestinimo.

(11)

SE arba SCE sprendimui reorganizuoti savo verslą perkeliant jos registruotą buveinę neturėtų kliudyti diskriminuojančios mokesčių taisyklės arba apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys dėl nacionalinės mokesčių teisės, kuri prieštarauja Bendrijos teisei. Perkėlimas arba su šiuo perkėlimu susijęs įvykis gali sukelti tam tikrą apmokestinimą valstybėje narėje, iš kurios buveinė perkeliama. Kai SE arba SCE turtas lieka efektyviai susijęs su SE arba SCE priklausančia nuolatine buveine ir yra valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ta nuolatinė buveinė turėtų naudotis panašiais privalumais, kokie numatyti 4, 5 ir 6 straipsniuose. Be to, perkeliant registruotą buveinę akcininkai neturėtų būti apmokestinami.

(12)

Šioje direktyvoje nenagrinėjami nuolatinės buveinės kitoje valstybėje narėje nuostoliai, pripažįstami valstybėje narėje, kurios rezidentė yra SE arba SCE. Pirmiausia tais atvejais, kai SE arba SCE registruota buveinė perkeliama į kitą valstybę narę, toks perkėlimas ankstesniajai valstybei narei, kurios rezidentė buvo SE arba SCE, nekliudo laiku įtraukti nuolatinės buveinės nuostolius.

(13)

Būtina valstybėms narėms suteikti galimybę atsisakyti taikyti šią direktyvą, jeigu jungimusi, skaidymu, daliniu skaidymu, turto perleidimu, keitimusi akcijomis arba SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimu siekiama mokesčių slėpimo arba vengimo, arba jeigu dėl tokios operacijos įmonė – nesvarbu, ar ji dalyvauja tokioje operacijoje, ar ne, – nebesilaiko darbuotojų atstovavimo įmonės valdymo organuose nustatytų sąlygų.

(14)	Vienas iš šios direktyvos tikslų – panaikinti kliūtis vidaus rinkos veikimui, pavyzdžiui, dvigubą apmokestinimą. Jeigu to negalima visiškai pasiekti šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių minėtam tikslui pasiekti.

(15)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Kiekviena valstybė narė šią direktyvą taiko:

a)	jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, kuriuose dalyvauja dviejų ar daugiau valstybių narių įmonės;

b)

Europos bendrovių (Societas Europaea arba SE), kaip nustatyta 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (5), ir Europos kooperatinių bendrovių (SCE), kaip nustatyta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (6), registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a)

„jungimasis“ – tai operacija, kuria: i) viena arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus kitai veikiančiai įmonei mainais už šių įmonių akcininkams išleistus antrosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės; ii) dvi arba daugiau įmonių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kurią jos įsteigia, mainais už šių įmonių akcininkams išleistus tos naujos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės; iii) įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus įmonei, kuri turi visus jos kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;

b)

„skaidymas“ – tai operacija, kuria įmonė, kuri baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus dviem arba daugiau esančioms arba naujoms įmonėms, mainais už šios įmonės akcininkams proporcingai padalintus įmonių, įgyjančių turtą bei įsipareigojimus, kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, ir, jeigu taikoma, apmokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

c)

„dalinis skaidymas“ – tai operacija, kuria įmonė, tęsianti savo veiklą, perleidžia vieną arba keletą veiklos padalinių vienai arba daugiau esančių arba naujų įmonių, palikdama bent vieną veiklos padalinį perleidžiančiojoje įmonėje, mainais už šios įmonės akcininkams išleistus proporcingai padalintus turtą bei įsipareigojimus gaunančiųjų įmonių kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius ir, jei taikoma, mokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

d)	„turto perleidimas“ – tai operacija, kuria tęsianti savo veiklą įmonė perduoda visus, vieną arba keletą savo veiklos padalinių kitai įmonei mainais už šios gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius;

e)

„keitimasis akcijomis“ – tai operacija, kuria įmonė įsigyja kitos įmonės kapitalo dalį, kuri suteikia jai daugumą balsų toje kitoje įmonėje, arba, turėdama tokią daugumą, įsigyja papildomą įmonės kapitalo dalį, mainais už tos kitos įmonės akcininkams (už šių akcininkų vertybinius popierius) išleistus pirmos įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius ir, jeigu taikoma, mokėjimą grynais pinigais, kurio suma neviršija 10 % tų mainais išleistų vertybinių popierių nominalios vertės arba, jeigu nominalios vertės nėra, – jų buhalterinės vertės;

f)	„perleidžiančioji įmonė“ – tai įmonė, kuri perleidžia savo turtą ir įsipareigojimus arba perleidžia visus arba vieną arba keletą savo veiklos padalinių;

g)	„gaunančioji įmonė“ – tai įmonė, gaunanti perleidžiančiosios įmonės turtą ir įsipareigojimus arba visus arba vieną arba keletą jos veiklos padalinių;

h)	„įgytoji įmonė“ – tai įmonė, kurioje kita įmonė pradeda valdyti kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;

i)	„įgyjančioji įmonė“ – tai įmonė, kuri pradeda valdyti kitos įmonės kapitalą vertybinių popierių keitimosi būdu;

j)	„veiklos padalinys“ – tai įmonės padalinio, kuris organizaciniu požiūriu yra nepriklausomas ekonominis vienetas, tai yra gali veikti nepriklausomai, visas turtas ir įsipareigojimai;

k)	„registruotos buveinės perkėlimas“ – tai operacija, kuria SE arba SCE, kuri nėra likviduojama arba nėra sukuriamas naujas juridinis asmuo, perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę.

3 straipsnis

Šioje direktyvoje „valstybės narės įmonė“ – tai įmonė, kuri:

a)	yra vienos iš šios direktyvos I priedo A dalyje įvardytų formų;

b)	pagal valstybės narės mokesčių įstatymus mokesčių tikslais yra laikoma tos valstybės narės rezidente, ir pagal su trečiąja šalimi sudarytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį mokesčių tikslais nėra laikoma ne Bendrijos rezidente; ir

c)	jai nustatyta prievolė mokėti vieną iš I priedo B dalyje nurodytų mokesčių be galimybės pasirinkti arba būti atleistai, arba kuriuo nors kitu mokesčiu, kuris pakeistų bet kurį iš pirmiau nurodytų mokesčių.

II   SKYRIUS

JUNGIMUI, SKAIDYMUI, DALINIAM SKAIDYMUI, TURTO PERLEIDIMUI IR KEITIMUISI AKCIJOMIS TAIKOMOS TAISYKLĖS

4 straipsnis

1.   Jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nėra pagrindas apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, apskaičiuotas pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.

2.   Šiame straipsnyje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)   „vertė mokesčių tikslais“– vertė, kuria remiantis pelnas arba nuostolis būtų buvęs apskaičiuotas apmokestinant perleidžiančiosios įmonės pajamas, pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, jeigu toks turtas arba įsipareigojimai būtų parduoti tuo metu, kai įvyksta jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas, tačiau ne dėl jo;

b)   „perleistas turtas ir įsipareigojimai“– perleidžiančiosios įmonės turtas ir įsipareigojimai, kurie dėl jungimo, skaidymo arba dalinio skaidymo tampa efektyviai susiję su gaunančiosios įmonės nuolatine buveine valstybėje narėje, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais.

3.   Jei taikoma 1 dalis, ir jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios įmonės nerezidentės teisinių savybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ir todėl apmokestina akcininkams priklausančią perleidžiančiosios įmonės pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė narė neapmokestina jokių pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal skirtumą tarp perleisto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės ir jų vertės mokesčių tikslais.

4.   1 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu gaunančioji įmonė apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto ir įsipareigojimų, pagal taisykles, kurios perleidžiančiajai įmonei arba įmonėms būtų buvę taikomos, jeigu jungimas, skaidymas arba dalinis skaidymas nebūtų įvykęs.

5.   Jeigu pagal valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įstatymus gaunančioji įmonė turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną arba nuostolį nuo perleisto turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 4 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, kurių atžvilgiu pasinaudojama minėta galimybe.

5 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai, perleidžiančiosios įmonės tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės, esančios valstybėje narėje, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali šiuos atidėjimus arba atsargas perkelti naudodamosi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių, o gaunančioji įmonė tokiu būdu prisiima perleidžiančiosios įmonės teises ir įsipareigojimus.

6 straipsnis

Tais atvejais, kai numatyta, kad jei 1 straipsnio a punkte nurodytas operacijas tarpusavyje vykdytų valstybės narės, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, įmonės, valstybė narė taikytų nuostatas, leidžiančias gaunančiajai įmonei perimti perleidžiančiosios įmonės nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ji išplečia tų nuostatų taikymą ir savo teritorijoje esančios gaunančiosios įmonės nuolatinės buveinės perimtiems tokiems nuostoliams.

7 straipsnis

1.   Jeigu gaunančioji įmonė valdo perleidžiančiosios įmonės kapitalą, jokios turto vertės padidėjimo pajamos, kurios priskiriamos gaunančiajai įmonei panaikinant tą kapitalo valdymą, nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.

2.   Valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies reikalavimų, jeigu gaunančiosios įmonės kapitalo dalis perleidžiančiojoje įmonėje sudaro mažiau kaip 15 %.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. minimali procentinė kapitalo dalis yra 10 %.

8 straipsnis

1.   Jungimo, skaidymo arba keitimosi akcijomis metu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės akcininkui mainais už pastarosios įmonės kapitalui atstovaujančius vertybinius popierius, savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.   Dalinio skaidymo metu gaunančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymas perleidžiančiosios įmonės akcininkui savaime nesukelia tokio akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

3.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu akcininko teisinių savybių įvertinimu pagal jo įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad šis akcininkas yra finansiškai skaidrus, ir todėl apmokestina akcijas turintiems asmenims priklausančią pelno dalį, kai tas pelnas susidaro, ta valstybė narė neapmokestina jokių tų asmenų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų, gautų iš gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskirstymo akcininkui.

4.   1 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautiems vertybiniams popieriams mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už vertybinių popierių, kuriais buvo apsikeista, vertę prieš pat jungimą, skaidymą arba keitimąsi akcijomis.

5.   2 ir 3 dalys taikomos tik tuo atveju, jeigu akcininkas gautų vertybinių popierių bei turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių sumai mokesčių tikslais nepriskiria vertės, didesnės už turėtų perleidžiamosios įmonės vertybinių popierių vertę prieš pat skaidymą.

6.   1, 2 ir 3 dalies taikymas netrukdo valstybėms narėms turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių gautų vertybinių popierių paskesnio perleidimo metu, apmokestinti taip, kaip ir turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių dėl iki įgijimo turėtų vertybinių popierių perleidimo.

7.   Šiame straipsnyje „vertė mokesčių tikslais“ reiškia vertę, kuria remiantis būtų apskaičiuojamas bet koks turto vertės padidėjimas arba nuostolis dėl įmonės akcininko pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

8.   Jeigu pagal valstybės narės, kurios rezidentas jis yra, teisę akcininkas gali pasirinkti kitokią apmokestinimo tvarką nei nustatytoji 4 ir 5 dalyse, 1, 2 ir 3 dalys netaikomos vertybiniams popieriams, dėl kurių tokia galimybe buvo pasinaudota.

9.   1, 2 ir 3 dalys netrukdo valstybei narei apmokestinant akcininkus atsižvelgti į bet kokius mokėjimus grynais pinigais, susijusius su jungimu, skaidymu, daliniu skaidymu arba keitimusi akcijomis.

9 straipsnis

5 ir 6 straipsniai taikomi turto perleidimui.

III   SKYRIUS

SPECIALUS NUOLATINĖS BUVEINĖS PERLEIDIMO ATVEJIS

10 straipsnis

1.   Kai turtas, perleistas jungimo, skaidymo, dalinio skaidymo arba turto perleidimo metu, apima perleidžiančiosios įmonės nuolatinę buveinę, esančią kitoje nei perleidžiančioji įmonė valstybėje narėje, valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, atsisako visų teisių apmokestinti tą nuolatinę buveinę.

Valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, gali į tos įmonės apmokestinamąjį pelną įtraukti tokius nuolatinės buveinės nuostolius, kuriuos ankščiau toje valstybėje narėje buvo galima išskaityti iš įmonės apmokestinamojo pelno ir kurie nebuvo padengti.

Valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, ir valstybė narė, kurioje yra gaunančioji įmonė, šios direktyvos nuostatas tokiam perleidimui taiko taip, lyg valstybė narė, kurioje yra nuolatinė buveinė, būtų valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė.

Ši dalis taikoma ir tuo atveju, kai nuolatinė buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kurios rezidentė yra gaunančioji įmonė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jeigu valstybė narė, kurioje yra perleidžiančioji įmonė, taiko pasauliniu mastu gautų pajamų apmokestinimo sistemą, ta valstybė narė turi teisę apmokestinti bet kokį nuolatinės buveinės pelną arba turto vertės padidėjimo pajamas, gautas vykdant jungimą, skaidymą, dalinį skaidymą arba turto perleidimą, su sąlyga, kad ji taikys atleidimą nuo mokesčio, kuris, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų pritaikytas tam pelnui arba turto vertės padidėjimo pajamoms valstybėje narėje, kurioje yra ta nuolatinė buveinė, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.

IV   SKYRIUS

SPECIALUS SKAIDRIŲ SUBJEKTŲ ATVEJIS

11 straipsnis

1.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu perleidžiančiosios arba įgytosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti šios direktyvos nuostatų apmokestindama tiesioginį arba netiesioginį tos įmonės akcininką dėl tos įmonės pajamų, pelno ar turto vertės padidėjimo pajamų.

2.   Valstybė narė, naudodamasi 1 dalyje nurodyta teise, taiko atleidimą nuo mokesčio, kuriuo, jeigu nebūtų taikoma ši direktyva, būtų apmokestinamos finansiškai skaidrios įmonės pajamos, pelnas ar turto vertės padidėjimo pajamos, tokiu pat būdu ir tokia pat suma, kaip ir tuo atveju, jeigu tas mokestis iš tikrųjų būtų buvęs išskaičiuotas ir sumokėtas.

3.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios arba įgyjančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ji turi teisę netaikyti 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių.

4.   Jei valstybė narė, remdamasi savo atliktu gaunančiosios įmonės nerezidentės teisinių ypatybių įvertinimu pagal jos įsteigimą reglamentuojančią teisę, mano, kad ši įmonė yra finansiškai skaidri, ši valstybė narė gali bet kuriems tiesioginiams ar netiesioginiams akcininkams taikyti tą pačią apmokestinimo tvarką, kurią ji taikytų, jei gaunančioji įmonė būtų tos valstybės narės rezidentė.

V   SKYRIUS

SE ARBA SCE REGISTRUOTOS BUVEINĖS PERKĖLIMUI TAIKOMOS TAISYKLĖS

12 straipsnis

1.   Jei:

a)	SE arba SCE perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; arba

b)	dėl registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę SE arba SCE, kuri yra pirmosios valstybės narės rezidentė, nustoja būti tos valstybės narės rezidente ir tampa kitos valstybės narės rezidente,

registruotos buveinės perkėlimas ar nustojimas būti rezidente nesukelia turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų pagal 4 straipsnio 1 dalį ir gaunamų iš tų SE arba SCE turto ir įsipareigojimų, kurie dėl to lieka efektyviai susiję su SE arba SCE nuolatine buveine valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, ir kurie daro įtaką gaunamam pelnui arba patiriamiems nuostoliams, į kuriuos atsižvelgiama mokesčių tikslais, apmokestinimo toje valstybėje narėje, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė.

2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, jei SE ar SCE apskaičiuoja bet kokį nusidėvėjimą ir bet kokį pelną arba nuostolį nuo turto ir įsipareigojimų, kurie lieka efektyviai susiję su ta nuolatine buveine, tarsi registruota buveinė nebūtų buvusi perkelta arba SE ar SCE nebūtų nustojusi būti rezidente mokesčių tikslais.

3.   Jeigu pagal valstybės narės, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, įstatymus SE arba SCE turi teisę bet kokį nusidėvėjimą arba bet kokį pelną ar nuostolį nuo toje valstybėje narėje liekančio turto arba įsipareigojimų apskaičiuoti kitaip, nei nurodyta 2 dalyje, 1 dalis netaikoma tam turtui ir įsipareigojimams, dėl kurių šia galimybe pasinaudojama.

13 straipsnis

1.   Jei:

a)	SE arba SCE perkelia savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę; arba

b)	dėl registruotos buveinės perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę SE arba SCE, kuri yra pirmosios valstybės narės rezidentė, nustoja būti tos valstybės narės rezidente ir tampa kitos valstybės narės rezidente,

valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai SE arba SCE iki registruotos buveinės perkėlimo tinkamai suformuoti atidėjimai arba atsargos yra iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių ir nėra gauti iš užsienyje esančių nuolatinių buveinių, SE arba SCE nuolatinė buveinė, esanti tos valstybės narės, iš kurios buvo perkelta registruota buveinė, teritorijoje, gali perkelti šiuos atidėjimus arba atsargas naudodamasi tokiais pat atleidimais nuo mokesčių.

2.   Tik tais atvejais, kai numatyta, kad įmonei, perkeliančiai savo registruotą buveinę valstybės narės teritorijoje, būtų leidžiama perkelti kitiems metams arba į ankstesnius metus nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, ta valstybė narė leidžia registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE nuolatinei buveinei, kuri yra jos teritorijoje, perimti SE arba SCE nuostolius, kurie dar nebuvo visiškai atskaityti mokesčių tikslais, jei panašiomis aplinkybėmis įmonė, kurios registruota buveinė būtų likusi toje valstybėje narėje arba kuri būtų likusi tos valstybės narės rezidente, būtų galėjusi perkelti nuostolius kitiems metams arba į ankstesnius metus.

14 straipsnis

1.   SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimas savaime nesukelia akcininkų pajamų, pelno arba turto vertės padidėjimo pajamų apmokestinimo.

2.   1 dalies taikymas nekliudo valstybėms narėms apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, susidariusias dėl registruotą buveinę perkeliančios SE arba SCE kapitalui atstovaujančių vertybinių popierių paskesnio perleidimo.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

1.   Valstybė narė gali atsisakyti taikyti arba gali neleisti pasinaudoti visomis 4–14 straipsnių nuostatomis arba dalimi šių nuostatų, jeigu paaiškėja, kad vienos iš 1 straipsnyje operacijos:

a)

pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių slėpimas arba mokesčių vengimas; tai, kad operacija vykdoma ne dėl tinkamų komercinių priežasčių, pvz., operacijoje dalyvaujančių įmonių veiklos restruktūrizavimo arba racionalizavimo, gali leisti manyti, kad operacijos pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokesčių slėpimas arba mokesčių vengimas;

b)	įmonė – nesvarbu ar ji dalyvauja operacijoje, ar ne – nebeatitinka būtinų reikalavimų dėl darbuotojų atstovavimo įmonės valdymo organuose pagal iki tos operacijos galiojusius susitarimus.

2.   1 dalies b punktas taikomas tol, kol įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva, nėra taikomos Bendrijos teisės nuostatos, kuriose yra lygiavertės darbuotojų atstovavimo įmonių valdymo organuose taisyklės.

16 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Direktyva 90/434/EEB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

18 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2009 m. sausio 13 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 100, 2009 4 30, p. 153.

(3)  OL L 225, 1990 8 20, p. 1.

(4)  Žr. II priedo A dalį.

(5)  OL L 294, 2001 11 10, p. 1.

(6)  OL L 207, 2003 8 18, p. 1.

---

---

---

---