23.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 160/11

(1)

2007 m. rugpjūčio 6 d. raštu Prancūzija pranešė Komisijai apie restruktūrizavimo pagalbą grupei FagorBrandt.

(2)

2007 m. spalio 10 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios pagalbos.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti su šia pagalba susijusias pastabas.

(4)

Komisija gavo trijų suinteresuotųjų šalių – dviejų konkurentų ir pagalbos gavėjos – pastabas. Įmonė Electrolux savo pastabas išdėstė 2007 m. gruodžio 14 d. rašte. Po 2008 m. vasario 20 d. įvykusio susitikimo su Komisijos tarnybomis ši įmonė 2008 m. vasario 26 d. ir kovo 12 d. raštuose pateikė papildomų pastabų. Vienas konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, pateikė pastabas 2007 m. gruodžio 17 d. rašte (3). FagorBrandt savo pastabas pateikė 2007 m. gruodžio 17 d. rašte. Komisija nusiuntė šias pastabas Prancūzijai 2008 m. sausio 15 d. ir kovo 13 d. raštuose, sudarydama pastarajai galimybę jas pakomentuoti, ir gavo Prancūzijos komentarus, išdėstytus atitinkamai 2008 m. vasario 15 d. rašte ir dokumente, pateiktame 2008 m. kovo 18 d. įvykusio susitikimo metu (žr. toliau).

(5)

2007 m. lapkričio 13 d. rašte Prancūzija pateikė Komisijai savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. 2008 m. kovo 18 d. įvyko Komisijos tarnybų, Prancūzijos valdžios institucijų ir FagorBrandt susitikimas. Po šio susitikimo Prancūzijos valdžios institucijos pateikė informaciją 2008 m. balandžio 24 d. ir gegužės 7 d. raštuose. Antrasis minėtų šalių susitikimas įvyko 2008 m. birželio 12 d. Po šio susitikimo Prancūzijos valdžios institucijos pateikė informaciją 2008 m. liepos 9 d. rašte. 2008 m. liepos 15 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Prancūzijos valdžios institucijos pateikė 2008 m. liepos 16 d.

(6)

Aptariamoji pagalba yra restruktūrizavimo pagalba. Numatoma pagalbos suma siekia 31 milijoną EUR. Šią dotaciją skiria Prancūzijos ekonomikos, finansų ir užimtumo ministerija.

(7)

Pagalbos gavėja yra FagorBrandt S.A., turinti kelias pavaldžiąsias įmones, kurios vykdo gamybinę ir prekybinę veiklą. Ši grupė (toliau – FagorBrandt) tiesiogiai priklauso bendrovei Fagor Electrodomésticos S. Coop (toliau – Fagor), pagal Ispanijos įstatymus įsteigtam kooperatyvui. Šios kooperatinės bendrovės kapitalą pasiskirstę maždaug 3 500 narių (darbuotojų–dalininkų), kurių nė vienam negali priklausyti daugiau kaip 25 % kooperatyvo kapitalo.

(8)

Fagor pati priklauso kooperatyvų grupei Mondragón Corporación Cooperativa (toliau – MCC), kurios kiekvienas kooperatyvas išsaugo savo teisinį ir finansinį savarankiškumą. Fagor priklauso MCC pramonės sektoriaus grupės namų ūkio skyriui.

(9)

2007 m. FagorBrandt apyvarta siekė 903 milijonus EUR. Ji yra stambios namų ūkio įrangos gamintoja; šią įrangą sudaro trys pagrindinės įrenginių grupės: skalbimo (indaplovės, skalbyklės, drabužių džiovyklės ir skalbyklės-džiovyklės), šaldymo (šaldytuvai, šaldymo dėžės ir vertikalūs šaldikliai) ir valgio gaminimo (tradicinės orkaitės, mikrobangų krosnelės, viryklės, viryklių plokštės ir gartraukiai).

(10)

Sprendimo pradėti procedūrą 2.1 skirsnyje Komisija pateikė daugiau informacijos apie pagalbos gavėją ir paaiškino sunkumų, su kuriais pastaroji susidūrė, priežastis.

(11)

Komisija pareiškė abejonių dėl penkių dalykų: i) dėl restruktūrizavimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimo apėjimo rizikos; ii) dėl įpareigojimo atlyginti nesuderinamą pagalbą apėjimo rizikos; iii) dėl įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo; iv) dėl kompensuojamųjų priemonių nepakankamumo; v) dėl pagalbos apribojimo iki būtino mažiausio dydžio, pirmiausia dėl pagalbos gavėjos įnašo.

(12)

FagorBrandt, įsteigta 2002 m. sausį, pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – restruktūrizavimo gairės) (4) 12 dalį buvo naujai įsteigta įmonė iki 2005 m. sausio, t. y. trejus metus nuo jos įsteigimo. Tai reiškia, kad tiek tuo metu, kai įmonė buvo atleista nuo mokesčių pagal Bendrojo mokesčių kodekso 44f straipsnį (toliau – pagalba pagal 44f straipsnį), tiek 2003 m. gruodį, kai Komisija paskelbė šia pagalbą nesuderinama ir nurodė ją išieškoti (5), FagorBrandt buvo naujai įsteigta įmonė. Taigi pagal restruktūrizavimo gairių 12 dalį jai nebuvo galima skirti restruktūrizavimo pagalbos. Todėl Prancūzijos delsimas išieškoti pagalbą, paskelbtą nesuderinama 2003 m. gruodį, iki tol, kol įmonė tapo nebe naujai įsteigta ir jai buvo galima skirti restruktūrizavimo pagalbą, gali reikšti, kad buvo apeitas restruktūrizavimo gairių 12 dalyje nustatytas draudimas.

(13)

Atkreipdama dėmesį į tai, kad pagalba, apie kurią pranešta, iš esmės skirta atlyginti pagalbą pagal 44f straipsnį, Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar šios pagalbos suteikimas nereiškia, kad apeinamas įpareigojimas atlyginti nesuderinamą pagalbą ir ar dėl to pastarosios pagalbos išieškojimas netampa beprasmis ir netenka veiksmingumo.

(14)

Kalbant apie įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimą, Komisija suabejojo dėl dviejų dalykų. Pirma, atkreipus dėmesį į tai, kad 2007 m. planuojama maždaug 20 % didesnė apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, Komisijai kilo klausimas, kuo remiantis daroma tokia prognozė. Antra, Komisija pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane nenurodoma, kaip FagorBrandt rengiasi spręsti nesuderinamos pagalbos, kurią gavo jos pavaldžioji įmonė Italijoje, atlyginimo klausimą.

(15)

Komisijai taip pat kilo abejonių, ar priimtina tai, kad neįgyvendinamos restruktūrizavimo plane nustatytas priemones papildančios kompensuojamosios priemonės. Komisija priminė, kad:

(16)

Galiausiai Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar įvykdytos restruktūrizavimo gairių 43 ir 44 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prancūzijos valdžios institucijos pagalbos pagal 44f straipsnį atlyginimo neįtraukė į restruktūrizavimo išlaidas, be to, šios institucijos nepaaiškino, iš kur atsirado kai kurios sumos, priskirtos prie „pačios pagalbos gavėjos išteklių“.

(17)

Electrolux pažymi, kad siekdama spręsti su pasauline konkurencija susijusias problemas ji ėmėsi įgyvendinti didelius ir labai daug kainuojančius restruktūrizavimo planus. Norėdama išlikti konkurencinga ji buvo priversta imtis drastiškų priemonių, pavyzdžiui, uždaryti aštuonias gamyklas Vakarų Europoje, kurių produkcijos gamybą daugiausia perėmė kitos Europoje veikiančios įmonės ir naujos gamyklos Lenkijoje bei Vengrijoje. Panašias restruktūrizavimo operacijas atliko dauguma stambios namų ūkio įrangos sektoriaus įmonių. Taigi Electrolux skundžiasi dėl to, kad FagorBrandt galėjo gauti dotaciją, padėjusią jai išvengti padėties, kurią likusi sektoriaus dalis turi suvaldyti panašios paramos negavusi. Todėl, pasak Electrolux, ši pagalba iškraipo konkurenciją kitų įmonių sąskaita.

(18)

Pirma, šis konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, mano, kad numatyta pagalba nepadės įmonei atkurti ilgalaikio gyvybingumo. Jis mano, kad siekiant užtikrinti įmonės išlikimą reikia atlikti esminį pramoninį reorganizavimą. Tačiau šis konkurentas mano, kad FagorBrandt neturės pakankamai išteklių būtinoms investicijoms finansuoti. Pagalba taip pat nepadės šiai įmonei pasiekti dydžio, būtino norint pagerinti savo padėtį derantis su didžiaisiais platintojais, kurie teikia pirmenybę Europos Sąjungos rinkoje geriau įsitvirtinusiems tiekėjams.

(19)

Antra, šis konkurentas mano, kad pagalba nėra apribota iki būtino mažiausio dydžio, nes FagorBrandt gali gauti restruktūrizavimui reikiamą finansavimą iš savo akcininko ir kooperatyvo (t. y. MCC, į kurį įeina Caja Laboral bankas), kuriam minėtas akcininkas priklauso.

(20)

Trečia, šis konkurentas mano, kad pagalba gali paveikti konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą. Viena vertus, dauguma šio sektoriaus įmonių gamina savo produkciją Europoje, taigi gali būti laikomos Europos įmonėmis. Konkuruojančios Azijos ir Turkijos įmonės gerai įsitvirtinusios tik kai kurių gaminių rinkose. Kita vertus, Europos lygiu FagorBrandt yra penkta pagal dydį šios produkcijos gamintoja ir užima tvirtą poziciją Prancūzijos, Ispanijos ir Lenkijos rinkose. Todėl šis konkurentas mano, kad nesant kompensuojamųjų priemonių Komisija negali pripažinti pagalbos suderinama.

(21)

Ketvirta, dėl anksčiau Prancūzijos ir Italijos suteiktos neteisėtos pagalbos darytinos dvi išvados: FagorBrandt nuolat susiduria su sunkumais, todėl kyla abejonių dėl jos gyvybingumo, be to, pagalba apie kurią pranešta, tikriausiai bus panaudota neteisėtai pagalbai atlyginti, taip apeinant įpareigojimą atlyginti tokią pagalbą.

(22)

FagorBrandt pastabos panašios į Prancūzijos valdžios institucijų pastabas, kurios glaustai išdėstytos toliau.

(23)

Dėl galimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimo apėjimo Prancūzijos valdžios institucijos neginčija, kad pagal restruktūrizavimo gairių 12 dalį FagorBrandt trejus metus nuo jos įkūrimo turi būti laikoma naujai įsteigta įmone. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad klausimą dėl galimos restruktūrizavimo pagalbos FagorBrandt pradėta kelti tik 2006 m. atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais įmonė susidūrė nuo 2004 m., ir į jos finansinės padėties blogėjimą nuo 2005 m., t. y. penktaisiais jos gyvavimo metais. Kitaip tariant, įmonė neturėjo pagrindo prašyti restruktūrizavimo pagalbos, kol jos padėtis netapo tokia, kad ši pagalba būtų pateisinama, t. y. 2006 m. Todėl klausimas dėl galimo „trejų metų taisyklės“ nesilaikymo nekeltinas.

(24)

Dėl galimybės, kad suteikiant pagalbą, apie kurią pranešta, įpareigojimas atlyginti pagalbą netenka veiksmingumo Prancūzija primena, kad FagorBrandt nėra sunkumus patirianti įmonė tik dėl to, kad turi atlyginti suteiktą pagalbą. Iš tikrųjų jos finansiniai sunkumai prasidėjo 2004 m. ir padėtis labai pablogėjo 2005–2006 m. Komisija sprendime pradėti procedūrą pripažino, kad įmonė yra sunkumus patirianti įmonė pagal restruktūrizavimo gaires. Todėl Prancūzija daro išvadą, kad įmonei gali būti skirta restruktūrizavimo pagalba, jei įvykdytos ir kitos tokiai pagalbai gauti nustatytos sąlygos. Klausimas, ar įmonė išliktų 2007 arba 2008 m., jei neturėtų atlyginti pagalbos, nekeltinas, nes pagalbą atlyginti privaloma pagal Komisijos 2003 m. priimtą neigiamą sprendimą dėl pagalbos pagal 44f straipsnį. Taigi pagalbos skyrimas pateisinamas dėl finansinių sunkumų, susidariusių dėl įmonės jau patirtų restruktūrizavimo išlaidų, dar nebaigto restruktūrizavimo ir visų kitų išlaidų, į kurias turi atsižvelgti įmonė, įskaitant pagalbos atlyginimą.

(25)

Dėl ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo ir dviejų abejonių, išreikštų sprendime pradėti procedūrą, Prancūzijos valdžios institucijų nuomonė tokia. Dėl prognozės, kad 2007 m. apyvarta padidės 20 %, palyginti su 2006 finansiniais metais, ji iš esmės paaiškinama 2006 m. pradėtais FagorBrandt veiklos masto pokyčiais. Dėl neatsižvelgimo į neteisėtos pagalbos (suteiktos bendrovei Brandt Italia perimant Ocean Spa namų ūkio įrangos gamybos veiklą), kurią gavo jos pavaldžioji bendrovė Italijoje, atlyginimą Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad šis atlyginimas neturėtų paveikti įmonės gyvybingumo atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią galiausiai privalo sumokėti Brandt Italia, nesiekia [1 milijono] (8) EUR, nes likusią dalį padengė minėtos veiklos pardavėjas.

(26)

Dėl kompensuojamųjų priemonių nebuvimo Prancūzija primena, kad įmonė 2004 m. pardavė bendrovę Brandt Components (gamyklą Nevere). Be to, bendrovė sumažino gamybos pajėgumą sustabdydama šaldymo dėžių ir atskirai pastatomų mikrobangų krosnelių gamybą. Prancūzijos valdžios institucijos taip pat primena, kad pagalba labai nedaug teiškraipė konkurenciją, todėl kompensuojamųjų priemonių būtinybė sumažėjo. Iš tikrųjų Europoje įmonei FagorBrandt priklauso [0–5] % rinkos; tai labai mažai, palyginti su pagrindiniais jos konkurentais. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad įmonės išlikimas rinkoje leidžia išvengti oligopolinės situacijos. Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai Prancūzijos valdžios institucijos pasiūlė įgyvendinti papildomas kompensuojamąsias priemones.

(27)

Dėl Komisijos abejonių, susijusių su pagalbos apribojimu iki būtino mažiausio dydžio ir su pačios pagalbos gavėjos įnašu, Prancūzijos valdžios institucijų nuomonė tokia. Dėl pagalbos atlyginimo neįtraukimo į restruktūrizavimo išlaidas jos pažymi, kad nesuderinamos pagalbos atlyginimo a priori negalima priskirti restruktūrizavimo išlaidoms. Dėl „pačios pagalbos gavėjos išteklių“, nurodytų pranešime apie pagalbą, Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad kalbama apie banko paskolas.

(28)

Dėl Electrolux pastabų Prancūzija pažymi, kad restruktūrizavimo priemonės, kurių ėmėsi Electrolux ir kiti konkurentai, buvo skirtos ne sunkiai ekonominei padėčiai ištaisyti, o sustiprinti savo padėtį stambios namų ūkio įrangos rinkoje. Todėl Prancūzija mano, kad FagorBrandt padėtis nelygintina su jos konkurentų, kurie, be to, disponuoja daug didesniais finansiniais ištekliais, nes yra daug stambesni, padėtimi.

(29)

Dėl įmonės, kuri pageidavo likti nežinoma, pastabų, susijusių su ilgalaikiu FagorBrandt gyvybingumo atkūrimu, Prancūzijos valdžios institucijos pirmiausia pažymi, kad FagorBrandt ėmėsi priemonių, skirtų iš pradžių sustabdyti nuostolius ir padidinti pelną, kad vėliau būtų galima pasiekti geresnę padėtį rinkoje, pirmiausia plėtojant […]. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad FagorBrandt ir toliau disponuos realiais mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos ištekliais, „kurie jai sudaro sąlygas pateikti į rinką naujoviškas, didelę pridėtinę vertę turinčias prekes“.

(30)

Dėl tvirtinimo, kad pagalba nėra apribota iki būtino mažiausio dydžio, nes FagorBrandt gali gauti finansavimą iš savo akcininkų, Prancūzijos valdžios institucijos pabrėžia, kad MCC yra ne kontroliuojančioji bendrovė, o kooperatyvų grupė. Kiekvienas šios grupės kooperatyvas, įskaitant Fagor ar Caja Laboral banką, yra savarankiškas ir priklauso nuo savo paties darbuotojų-kooperatyvo narių, kurie yra jo savininkai, sprendimų. Todėl FagorBrandt gali tikėtis tik Fagor finansinės paramos, kurią riboja pastarosios dabartiniai pajėgumai. FagorBrandt įsigijimas sumažino bendrovės Fagor galimybes skirti lėšų ir šiandien ji gali teikti finansavimą tik iki tam tikros ribos.

(31)

Atsakydamos į pastabas dėl galimų neigiamų padarinių konkurencijai Prancūzijos valdžios institucijos atskleidžia prieštaravimus, slypinčius suinteresuotojo asmens, pageidavusio likti nežinomu, teiginiuose. Viena vertus, pastarasis tvirtina, kad pagalba gali paveikti konkurencijos sąlygas Europos rinkoje. Kita vertus, jis teigia, kad FagorBrandt yra per maža, palyginti su stambiosiomis įmonėmis, todėl kyla pavojus jos gyvybingumui. Be to, dėl kompensuojamųjų priemonių nebuvimo Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad jos jau įgyvendino tinkamas kompensuojamąsias priemones ir siūlo taikyti papildomas.

(32)

Atsakydama į teiginius, susijusius su anksčiau Prancūzijos ir Italijos suteikta neteisėta pagalba, Prancūzija primena, kad ši pagalba buvo skirta įgyvendinti ne įmonės restruktūrizavimo programą, o sistemą, pagal kurią siekta teritorijoje išsaugoti darbo vietas. Be to, remdamasi 2007 m. gruodžio 17 d.FagorBrandt Komisijai pateikta informacija, Prancūzija pabrėžia, kad nėra faktinio ryšio tarp suteiktos pagalbos sumos (apie 20 milijonų EUR grynosios pagalbos atskaičius mokesčius) ir nesuderinamos pagalbos sumos (apie [25–30] milijonų EUR, įskaitant palūkanas). Be to, restruktūrizavimo išlaidos vertinamos [50–90] milijonų EUR, taigi yra daug didesnės už prašomos restruktūrizavimo pagalbos sumą. Galiausiai Prancūzijos valdžios institucijos primena pakeičiamą išlaidų pobūdį.

(33)

Dėl įmonės FagorBrandt Komisijai pateiktų komentarų Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad jos sutinka su šiais patikslinimais, juo labiau, kad jie papildo jų pačių pastabas.

(34)

Sprendimo pradėti procedūrą 3.1 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad priemonė yra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Nė viena šalis šios išvados neginčijo.

(35)

EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios nesuderinamumo taisyklės, nurodytos minėto straipsnio 1 dalyje. Sutarties 87 straipsnio 2 dalies leidžiančios nukrypti nuostatos šiuo atveju aiškiai netaikytinos.

(36)

Dėl Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų Komisija pažymi, kad pagalbos tikslas nėra regioninis ir šio straipsnio b dalis aiškiai netaikytina, taigi galima taikyti tik c dalies leidžiančią nukrypti nuostatą. Šioje dalyje nustatyta, kad leidžiama valstybės pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šiomis aplinkybėmis nustatyta, kad pagalba buvo suteikta siekiant atkurti ilgalaikį sunkumus patiriančios įmonės gyvybingumą. Restruktūrizavimo gairėse Komisija išdėstė, kaip vertina tokios pagalbos suderinamumą. Taigi šios gairės ir yra teisinis vertinimo pagrindas. Komisija mano, kad šiuo atveju netaikytinos jokios kitos Bendrijos rekomendacijos. Prancūzija taip pat nenurodė jokios kitos Sutartyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Be to, nė viena suinteresuotoji šalis nekritikavo šio teisinio pagrindo pasirinkimo, apie kurį buvo paskelbta jau sprendime pradėti procedūrą.

(37)

Kad gautų restruktūrizavimo pagalbą įmonė pirmiausia turi būti pripažinta sunkumus patiriančia įmone pagal restruktūrizavimo gairių 2.1 skirsnį.

(38)

Sprendimo pradėti procedūrą 24 dalyje Komisija pažymėjo, kad įmonė panaši į sunkumus patiriančią įmonę pagal restruktūrizavimo gairių 11 dalį. Sprendimo pradėti procedūrą 27 dalyje Komisija taip pat nurodė, kad pagal restruktūrizavimo gairių 13 dalį įmonės patiriami sunkumai tapo per dideli, kad jų įveikimą galėtų finansuoti Ispanijoje veikiantis jos akcininkas. Priešingai šiam preliminariam vertinimui konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, mano, kad FagorBrandt, siekdama įveikti sunkumus, su kuriais susidūrė, gali gauti Fagor ir MCC finansinę paramą. Todėl reikia nustatyti, ar sprendime pradėti procedūrą pateiktas vertinimas turi būti pakeistas. Komisija pažymi, kad šis konkurentas savo teiginį grindžia spaudoje pasirodžiusiu straipsniu (9), kuriame nurodoma, kad Fagor gali lengvai gauti lėšų finansinėse rinkose. Tačiau Komisija pažymi, kad šis straipsnis paskelbtas 2005 m. balandį ir kad finansinė Fagor padėtis vėliau labai pablogėjo. Prancūzijos valdžios institucijos primena, kad finansinės Fagor skolos (neįskaitant FagorBrandt skolų finansavimo) 2005 m. […] (10), pirmiausia įsigijus FagorBrandt akcijų ir atlikus dideles pramonės investicijas pačioje Fagor. Be to, 2006 m. Fagor 26,9 milijono EUR padidino FagorBrandt kapitalą. Dėl visų šių aplinkybių nepaprastai sumažėjo kooperatyvo skolinimosi galimybės, jo įsiskolinimo koeficientai smarkiai viršijo visuotinai pripažintas ribas. Todėl Komisija mano, kad nėra pagrindo keisti sprendime pradėti procedūrą pateiktą vertinimą dėl to, ar įmonė atitinka reikalavimus pagal restruktūrizavimo gairių 11 ir 13 dalis.

(39)

Nagrinėjant, ar įmonė atitinka reikalavimus pagal restruktūrizavimo gairių 2.1 skirsnyje apibrėžtas sąlygas, sprendime pradėti procedūrą pareikšta abejonė dėl vieno dalyko, t. y. dėl restruktūrizavimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimo apėjimo rizikos (žr. šio sprendimo 3 punktą „Priežastys, dėl kurių pradėta procedūra“).

(40)

Komisija išnagrinėjo įmonės finansinę padėtį, kuri atsispindi toliau pateikiamoje 1 lentelėje. Iš jos aiškiai matyti, kad pirmuosius trejus savo gyvavimo metus įmonė, net jei būtų atlyginusi pagalbą pagal 44f straipsnį, neatitiko restruktūrizavimo gairių 10 ir 11 dalyse nustatytų kriterijų, kad ją būtų galima laikyti sunkumus patiriančia įmone: dėl restruktūrizavimo gairių 10 dalies atrodo, kad net jei nuo 2004 m. (t. y. po to, kai buvo priimtas galutinis neigiamas Komisijos sprendimas) įmonė būtų atlyginusi 22,5 milijono EUR pagalbą, 2004 m. ji dar nebūtų praradusi pusės savo nuosavo kapitalo; dėl restruktūrizavimo gairių 11 dalies, net jei nuo 2004 m. įmonė būtų atlyginusi 22,5 milijono EUR pagalbą, nuostolingi jai būtų buvę tik vieni metai (2004-ieji), o to nepakanka, kad ji būtų pripažinta sunkumus patiriančia įmone pagal šią dalį. Todėl reikia konstatuoti, kad finansinė grupės FagorBrandt padėtis pablogėjo nuo 2005 m., todėl ją neabejotinai galima laikyti sunkumus patiriančia įmone pagal restruktūrizavimo gaires (t. y. įmone, kuri, „institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai“ būtų priversta „nutraukti veiklą“) nuo 2006 m. (atsižvelgiant į įpareigojimą atlyginti pagalbą pagal 44f straipsnį) ir 2007-aisiais.

1   lentelė

(41)

Komisija taip pat nustatė, kad per pirmąjį 2005 m. ketvirtį Fagor grupė priėmė sprendimą nupirkti 90 % įmonės akcijų už [150–200] milijonų EUR. Tai rodo, kad rinkoje nebuvo laikoma, jog įmonė yra sunkumus patirianti įmonė pagal restruktūrizavimo gaires, t. y. įmonė, kuri, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai būtų priversta nutraukti veiklą.

(42)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad 2002 m. sausį įsteigtos įmonės pirmuosius trejus jos gyvavimo metus nebuvo galima laikyti sunkumus patiriančia įmone, net jeigu ji nedelsdama būtų atlyginusi pagalbą pagal 44f straipsnį. Todėl Komisija mano, kad Prancūzijos delsimo išieškoti pagalbą pagal 44f straipsnį iki 2005 m. (t. y. trejus metus nuo FagorBrandt įsteigimo) pasekmė nebuvo dirbtinis įmonės, kuri kitaip būtų pasitraukusi iš rinkos, veiklos palaikymas. Komisija taip pat mano, kad šiuo laikotarpiu įmonė neturėjo pagrindo prašyti restruktūrizavimo pagalbos. Todėl, Komisijos nuomone, Prancūzijos delsimas išieškoti pagalbą pagal 44f straipsnį iki 2005 m. sausio nereiškia, kad buvo apeitas restruktūrizavimo pagalbos naujai įsteigtoms įmonėms draudimas pagal restruktūrizavimo gairių 12 dalį.

(43)

Taigi darytina išvada, kad abejonės dėl įmonės teisės gauti pagalbą išsklaidytos ir Komisija mano, kad restruktūrizavimo gairių 2.1 skirsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

(44)

Atsižvelgiant į restruktūrizavimo gairių 23 dalį ir į tai, kad pagalba, apie kurią pranešta, atrodo iš esmės skirta pagalbai pagal 44f straipsnį atlyginti, sprendimo pradėti procedūrą 30 dalyje reiškiama abejonių, kad pagalba, apie kurią pranešta, gali reikšti, jog apeinamas įpareigojimas atlyginti nesuderinamą pagalbą ir dėl to pastarasis tampa beprasmis ir netenka veiksmingumo.

(45)

Nagrinėdama šį klausimą Komisija atsižvelgė į tai, kas išdėstyta toliau.

(46)

Pirma, pagal nusistovėjusią teismų praktiką nesuderinamos pagalbos atlyginimas leidžia atkurti iki pagalbos suteikimo buvusią padėtį ir taip panaikinti pagalbos nulemtą konkurencijos iškraipymą. Taigi šiuo atveju atlyginus pagalbą pagal 44f straipsnį, įskaitant palūkanas (tokia yra naujosios pagalbos skyrimo sąlyga), būtų atkurta iki šios pagalbos paskyrimo buvusi padėtis.

(47)

Antra, įmonė turi teisę gauti restruktūrizavimo pagalbą. Ir tikrųjų įmonės finansiniai sunkumai iš esmės susiję ne su nesuderinamos pagalbos atlyginimu. Juos lėmė kiti dalykai, dėl kurių nuo 2004 m. buvo patirta nuostolių (žr. pirmiau pateiktą 1 lentelę). Nesuderinamos pagalbos atlyginimas ateityje tik dar labiau padidins šiuos sunkumus tiek, kad įmonė nebegalės jų įveikti be valstybės pagalbos. Be to, pradėtas įgyvendinti veiklos restruktūrizavimo planas, kurio išlaidos siekia [50–90] milijonų EUR. Taigi matyti, kad veiklos restruktūrizavimui, būtinam siekiant atkurti veiklos pelningumą, reikalingos labai didelės išlaidos, daug didesnės nei atlygintina pagalba pagal 44f straipsnį, siekianti 22,5 milijono EUR, neįskaitant palūkanų. Tai įrodo, kad FagorBrandt yra sunkumus patirianti įmonė, kuriai gresia žlugimas. Taigi ji, kaip ir bet kuri tokioje padėtyje atsidūrusi įmonė, gali gauti restruktūrizavimo pagalbą, jei įvykdomos kitos restruktūrizavimo gairėse nustatytos sąlygos.

(48)

Trečia, savo 1991 m. sprendime, susijusiame su bendrove Deggendorf  (11), pažymėdama, kad „visa neteisėtai suteikta pagalba, kurią Deggendorf nuo 1986 m. atsisako atlyginti (…), kartu gali suteikti šiai bendrovei daug neteisėtos naudos, kuri trikdytų prekybos sąlygas taip, kad prieštarautų bendram interesui“, Komisija nusprendė, kad naujoji pagalba būtų suderinama, jei „valdžios institucijos sustabdytų pagalbos mokėjimą bendrovei Deggendorf (…) tol, kol bus pradėta išieškoti nesuderinama pagalba (…)“. Savo 1997 m. gegužės 15 d. sprendime (12) Teisingumo Teismas patvirtino požiūrį, kurio laikėsi Komisija. Nuo tada Komisija priėmė kelis sprendimus, kuriuose laikėsi tokio pat požiūrio, t. y. laikyti naują pagalbą suderinama įpareigojant sustabdyti jos mokėjimą iki tol, kol atlyginama neteisėta pagalba (13). Komisija pažymi, kad šiuo atveju nuo tada, kai naujoji pagalba atitinka restruktūrizavimo gairėse nustatytus reikalavimus, nėra jokių kliūčių laikytis tokio pat požiūrio, kaip ir priimant sprendimą Deggendorf byloje, t. y. laikyti naująją pagalbą suderinama, jei jos mokėjimas būtų sustabdytas iki tol, kol bus atlyginta pagalba pagal 44f straipsnį.

(49)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teiginius, Komisijos abejonės buvo išsklaidytos.

(50)

Šiomis aplinkybėmis Komisija norėtų šį tą patikslinti. Pagal restruktūrizavimo gairių 23 dalį Komisija, tirdama restruktūrizavimo pagalbą, įpareigojama atsižvelgti „visų pirma, (…) į anksčiau suteiktos pagalbos ir naujosios pagalbos bendrą įtaką ir, antra, į tą faktą, kad anksčiau suteikta pagalba nebuvo grąžinta“. Atitinkamoje restruktūrizavimo gairių išnašoje nurodyta, kad ši nuostata pagrįsta minėtu sprendimu Deggendorf byloje. Aptariamuoju atveju Prancūzija įsipareigojo prieš pradėdama mokėti naują pagalbą išieškoti pagalbą pagal 44f straipsnį. Šiame sprendime Komisija pagal minėtą Deggendorf byloje priimtą sprendimą turi šį įpareigojimą paversti pagalbos, apie kurią pranešta, suderinamumo sąlyga. Taip ji užtikrins, kad ankstesnė pagalba nebūtų sumuojama su naująja ir kad ankstesnė pagalba būtų atlyginta. Taigi vertinant likusius naujosios pagalbos aspektus nebereikės atsižvelgti nei į bendrą ankstesnės ir naujosios pagalbos poveikį, nei į tai, kad neatlyginta neteisėta pagalba.

(51)

Sprendimo pradėti procedūrą 2.2 skirsnyje Komisija aprašė pagrindines restruktūrizavimo plano priemones (14). Sprendimo pradėti procedūrą 3.3.3 skirsnyje Komisija pareiškė mananti, kad šis planas atrodo atitinkantis restruktūrizavimo gairių 35–37 dalyse nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant, atrodo, kad restruktūrizavimo planas leidžia atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą. Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai, kuri baigėsi šiuo sprendimu, Komisija išsamiau išnagrinėjo dalykus, kuriais pagrįstas restruktūrizavimo planas, kad galėtų patvirtinti arba atmesti šį pradinį vertinimą.

(52)

Komisija įvertino restruktūrizavimo plane pateiktas prognozes, pirmiausia susijusias su augimo perspektyvomis. Komisija palygino jas su dabartinėmis tendencijomis.

(53)

CECED (15) teigimu, 2005–2007 m. Vakarų Europos rinka augo nuosaikiai (apie 2 % per metus), o Rytų Europos – sparčiai (apie 7 % per metus). Tačiau pastarasis augimo rodiklis yra abejotinas, priklausantis nuo ekonomikos svyravimų, nes dviženklį augimą lengvai gali pakeisti dviženklis smukimas.

(54)

Ilgalaikės perspektyvos požiūriu planuojama, kad Vakarų Europos ir Rytų Europos vartotojų pirkimo elgsena suvienodės, bet kol kas dėl mažos pastarųjų šalių perkamosios galios didžiausią paklausą turi būtiniausios (skalbyklės ar šaldytuvai) bei pigesnės ir paprastesnės prekės. Tačiau būtent į šias rinkas atėjo konkurentai iš Turkijos ir Azijos.

(55)

Taigi potencialios rinkos, kuriose gali įsitvirtinti FagorBrandt, yra Vakarų Europoje, nes jos svarbesnės ne tik vertės, bet ir apimties atžvilgiu, be to, mažiau susijusios su pigiomis prekėmis, kurių gamybos srityje FagorBrandt nebegali konkuruoti ir kurios paskatino spartų rinkos augimą Rytų Europoje.

(56)

Tiksliau, FagorBrandt atskaitos rinka – tai Prancūzijos rinka, kurioje ši grupė parduoda [50–80] proc., gamina [75–100] proc. savo produkcijos ir įdarbina [75–100] proc. savo darbuotojų. Pasak GIFAM (16), Prancūzijoje stambios namų ūkio įrangos rinka 2007 m. išaugo 1 %, palyginti su 2006 m., tiek apimties, tiek vertės atžvilgiu. Tiksliau, […] įrangos rinka, į kurią siekia dėmesį sutelkti FagorBrandt, palyginti su 2006 m., padidėjo […] proc., o […] įrangos pardavimas sumažėjo […] proc.

(57)

Vertinimai pagal prekių rūšis rodo, kad pirmaujančios rinkos, kurios plėtojamos Europoje, pirmiausia Prancūzijoje, tai iš esmės […] rinkos. […] įrangos dalis didėja, o šaldymo įrangos padėtis yra beveik nekintanti, kaip matyti iš šios, pateikiamos iš GIFAM atlikto tyrimo, lentelės:

(…)

(58)

Taigi FagorBrandt sprendimas pirmiausia dėmesį sutelkti į […] ir, be to, plėtoti […], atrodo derantis su įvairių rinkos segmentų ir prekių kitimu.

(59)

Komisija, išanalizavusi kitus svarbius restruktūrizavimo plane pateikiamus duomenis, kuriais siekiama pagrįsti su FagorBrandt ilgalaikiu veiklos pelningumu susijusias prognozes, mano, kad jos yra realistinės. Todėl tolesnėje analizėje bus nagrinėjami tik du sprendime pradėti procedūrą minėti abejonių sukėlę dalykai, susiję su restruktūrizavimo plano realistiškumu ir pakankamumu.

(60)

Pirma, Komisija paprašė paaiškinimų, susijusių su 2007 m. laukiamu 20 % apyvartos padidėjimu. Prancūzijos valdžios institucijos paaiškino, kad 2006 m. pasikeitė FagorBrandt veiklos apimtis, nes Fagor perleido įmonei FagorBrandt savo prekių ženklo platinimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos rinkose, o vėliau – ir visą įmonės Fagor Prancūzijoje vykdytą veiklą (17). Su šia veikla susijusi apyvarta 2007 m. buvo įvertinta [50–100] milijonų EUR ir įtraukta į FagorBrandt 2007 m. apyvartą. Atsižvelgiant į nepakitusią veiklą buvo numatoma, kad apyvarta padidės tik [5–10] proc. Vėliau Prancūzija pateikė Komisijai su faktiška 2007 m. apyvarta susijusius duomenis. Ji siekia 903 milijonus EUR; 2006 m. ji buvo 779,7 milijono EUR, t. y. per metus padidėjo apie 16 %.

(61)

Antra, Komisija pažymėjo, kad restruktūrizavimo plane nenurodyta, kaip FagorBrandt rengiasi spręsti nesuderinamos pagalbos, kurią gavo jos pavaldžioji įmonė Italijoje, atlyginimo klausimą, todėl kilo abejonių dėl įmonės gyvybingumo atkūrimo. Prancūzijos valdžios institucijos patikslino, kad Italijos valdžios institucijų atliekamas nesuderinamos pagalbos išieškojimas neturėtų turėti įtakos grupės finansinei padėčiai. Iš tikrųjų įmonės Ocean SpA namų ūkio įrangos gamybos veiklos, kurią įsigijo Brandt Italia, įsigijimo kaina buvo padidinta pagalbos, kurią turėjo gauti Brandt Italia, dydžio suma, t. y. [5–10] milijonų EUR (įmonės Brandt Italia faktiškai gautos [5–10 milijonų] EUR pagalbos dydžio suma). Todėl Prancūzijos valdžios institucijos konstatuoja, kad beveik visa iš neteisėtos pagalbos gauta nauda atiteko pardavėjui Ocean SpA (jam liko nesumokėta tik [mažiau kaip 1 milijonas] EUR). Prancūzijos valdžios institucijos priduria, kad šį teiginį patvirtina 2004 m. liepos 5 d. Brešos teismo sprendimas; šis teismas, į kurį kreipėsi Brandt Italia po to, kai buvo priimtas 2004 m. kovo 30 d. neigiamas Komisijos sprendimas, susijęs su Italijos pagalbos sistema, nurodė apriboti naudojimąsi paskutine įsigijimo kainos, kurią sumokėjo Brandt Italia, mokėjimo dalimi, t. y. [5–10] milijonų EUR. Todėl Italijos suteiktos pagalbos atlyginimas, kurį įpareigota atlikti Brandt Italia, turėtų nesiekti [1 milijono] EUR.

(62)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais Komisija daro išvadą, kad sprendime pradėti procedūrą pareikštos abejonės, susijusios su įmonės gyvybingumo atkūrimu, yra išsklaidytos.

(63)

Kaip minėta, konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, ginčija, kad restruktūrizavimas gali padėti atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą. Pirmiausia jis mano, kad įmonė turėjo perkelti dalį savo gamybos į nebrangios gamybos zonas, kur ji gali pasinaudoti masto ekonomija. Antra, įmonė negalės atlikti savo prekėms tobulinti būtinų investicijų į pramonę, kasmet pareikalaujančią didelių investicijų į gamybos įrangą, koncepciją, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Galiausiai šis konkurentas pabrėžia, kad įmonė lieka per maža palyginti su konkurentais. Tolesnėse dalyse Komisija išnagrinės, ar šios konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, pastabos paneigia jos išvadas, susijusias su įmonės gyvybingumo atkūrimu.

(64)

Dėl būtinybės perkelti dalį savo gamybos į šalis, kuriose pigesnė gamyba, Komisija pažymi, kad Prancūzijos valdžios institucijos išsamiai atsakė į šį klausimą. Jos primena, kad FagorBrandt, taip pat kai kurių vien Europoje veiklą vykdančių jos konkurentų, pasirinkta vystymosi kryptis (naujoviškų ir didelę pridėtinę vertę turinčių prekių gamyba) nesiderina su sistemingu jų produkcijos perkėlimu į šalis, kuriose nebrangi gamyba. […]. Stambiosios įmonės, įsteigdamos gamybos vienetus nebrangios gamybos šalyse, taip pat siekia ten išplėsti prekybą.

(65)

Dėl konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, tvirtinimo, kad FagorBrandt negalės atlikti didelių investicijų, būtinų siekiant likti konkurencinga, ir kad įmonė per maža, palyginti su stambiosiomis įmonėmis, Komisija pažymi, kad ji pati sprendimo pradėti procedūrą 8 dalyje nurodė, kad šie dalykai prisidėjo prie įmonės sunkumų. Tačiau Komisija pažymi, jog iš restruktūrizavimo plano atrodo, kad šiuos sunkumus galima įveikti. Iš tikrųjų įmonė ketina […]. Be to, Komisija pažymi, kad kai kurios šio sektoriaus įmonės, nepaisant to, kad yra nedidelės, palyginti su stambiosiomis įmonėmis ir gausia pastarųjų produkcija Vakarų Europoje, sugeba išlikti konkurencingos dėmesį sutelkdamos į tam tikras prekes ir rinkos segmentus. Be to, Komisija pažymi, kad vis didesnė FagorBrandt integracija į Fagor grupę taip pat padeda spręsti šias su įmonės dydžiu susijusias problemas. Apibendrindama Komisija pripažįsta, kad aspektai, į kuriuos atkreipė dėmesį konkurentas, yra iššūkiai įmonei FagorBrandt, bet mano, kad restruktūrizavimo planas gali padėti juos įveikti ir pakankamai tikėtina, kad jį įgyvendinant bus atkurtas įmonės gyvybingumas.

(66)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, pastabos nepaneigia jos išvados, kad restruktūrizavimo planas leidžia atkurti ilgalaikį FagorBrandt gyvybingumą.

(67)

Galiausiai dėl įmonės ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo Komisija pagal restruktūrizavimo gairių 38 dalies paskutinįjį sakinį turi nustatyti, ar numatytos kompensuojamosios priemonės nekelia grėsmės įmonės gyvybingumui. Pradėjus procedūrą Prancūzijos valdžios institucijos pasiūlė papildomų kompensuojamųjų priemonių, kurios nebuvo įtrauktos į prie pranešimo apie pagalbą pridėtas finansines prognozes. Komisija mano, kad šios papildomos priemonės būtinos, todėl jos turi būti įgyvendinamos. Šios priemonės (penkeriems metams sustabdyti Vedette prekių ženklu pažymėtų šaldymo, valgio gaminimo įrangos ir indaplovių teikimą į rinką) neigiamai paveiks įmonės finansinius rezultatus, todėl reikia įsitikinti, kad įmonė gali jas įgyvendinti.

(68)

Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, toliau pateikiamose dviejose lentelėse nurodomi įmonės finansiniai rezultatai atsižvelgiant į minėtas papildomas kompensuojamąsias priemones. Pirmojoje lentelėje remiamasi optimistiniu scenarijumi, antrojoje – pesimistiniu.

(69)

Šios lentelės pagrįstos toliau išdėstytomis prielaidomis, susijusiomis su apyvartos sumažėjimu dėl to, kad bus sustabdytas kelių prekių grupių, pažymėtų Vedette prekių ženklu, teikimas į rinką. Dėl šio sustabdymo gali sumažėti:

(70)

Optimistiniame scenarijuje atsižvelgiama tik į a ir b punktuose minimą poveikį; tokiu atveju dėl prekių teikimo į rinką sustabdymo apyvarta, susijusi su sustabdyta prekių grupe […], sumažėja [60–90] proc., o apyvarta, susijusi su kitomis prekėmis, teikiamomis į rinką su Vedette prekių ženklu – [20–30] proc. Pesimistiniame scenarijuje atsižvelgiama į c punktą darant prielaidą, kad su sustabdyta prekių grupe susijusi apyvarta sumažės [110–140] proc. (šis nuostolis gali turėti įtakos ne tik […], bet ir […]). Prancūzijos valdžios institucijos teigia, kad toks pesimistinis scenarijus atitinka įmonės patirtį: 2003 m. ji nusprendė sustabdyti […] Prancūzijoje, siekdama dėmesį sutelkti į […], nes buvo galimybė pasinaudoti specialiai parengtu pardavimo personalu. Tačiau šio sustabdymo padariniai buvo labai neigiami, nes įmonė prarado ne tik realizuotą […] apyvartą, bet ir […] (per dvejus metus patirti tik nuostoliai, susiję su šiais dviem prekių ženklais pažymėta […] įranga (pagal kurios pradinį […] vienetų, iš kurių […] […], pardavimą turėjo būti gauta pelno), t. y. [120–140] proc. nuostolis palyginti su sustabdyta apimtimi) (19).

(71)

Remdamasi pirmiau pateiktų dviejų lentelių duomenų analize ir kitais Prancūzijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis Komisija pažymi, kad nustatytos kompensuojamosios priemonės susilpnins įmonę, nes nuo 2009 m., t. y. nuo šių priemonių įgyvendinimo pradžios, neigiamai paveiks įmonės rezultatus. Tačiau nuo 2010 m. įmonė sugrįš prie teigiamo grynojo rezultato, kuris paskesniais metais didės. Todėl Komisija mano, kad kompensuojamosios priemonės nors ir susilpnins įmonę, bet nesutrukdys atkurti jos gyvybingumo.

(72)

Restruktūrizavimo gairių 38 dalyje nustatyta, jog tam, kad Komisija leistų skirti restruktūrizavimo pagalbą, turi būti imtasi kompensuojamųjų priemonių siekiant sumažinti neigiamą pagalbos poveikį prekybos sąlygoms. Priešingu atveju laikoma, kad pagalba „prieštarauja bendram interesui“ ir turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka. Ši sąlyga dažnai įvykdoma apribojant veiklą, kurią įmonė gali tęsti pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui.

(73)

Pranešdama apie pagalbą Prancūzija tvirtino, kad kompensuojamosios priemonės šiuo atveju nebūtinos, pirmiausia dėl to, kad dėl pagalbos nebus per daug iškraipyta konkurencija. Sprendimo pradėti procedūrą 37, 38 ir 40 dalyse Komisija glaustai paaiškino, kodėl atmeta šį teiginį.

(74)

Tolesnėse dalyse Komisija išsamiau paaiškino, kodėl mano, kad pagalba sukelia iškraipymą ir kodėl, kitaip nei teigia Prancūzijos valdžios institucijos, būtina įgyvendinti kompensuojamąsias priemones.

(75)

Kaip jau minėta, FagorBrandt veikia stambios namų ūkio įrangos gamybos ir tiekimo platintojams (o ne tiekimo ir pardavimo privatiems asmenims) sektoriuje. Dėl geografinio stambios namų ūkio įrangos rinkos masto Komisija anksčiau yra pareiškusi nuomonę, kad ši rinka yra bent jau Bendrijos masto, pirmiausia dėl kliūčių patekti į ją nebuvimo, techninio suderinimo ir palyginti mažų transporto išlaidų (20). Įmonės FagorBrandt ir abiejų pastabas atsiuntusių konkurentų pateikti duomenys patvirtina, kad ši rinka yra Bendrijos masto.

(76)

Komisija mano, kad restruktūrizavimo pagalba savaime iškraipo konkurenciją neleisdama gavėjui pasitraukti iš rinkos ir taip stabdydama konkuruojančių įmonių plėtrą. Taigi ši pagalba trukdo pasitraukti iš rinkos nenašiausioms įmonėms, nors, kaip pažymima restruktūrizavimo gairių 4 dalyje, tai „yra įprastas rinkai veiksmas“. Todėl įmonei FagorBrandt skirta pagalba, apie kurią pranešta, sukelia minėtą konkurencijos iškraipymą. Tačiau Komisija pažymi, kad toliau išdėstyti veiksniai apriboja neigiamus šio konkurencijos iškraipymo padarinius. Pirma, įmonei FagorBrandt priklausanti Europos stambios namų ūkio įrangos rinkos dalis sudaro daugiausia 5 % (21). Antra, šioje rinkoje veikia keturi konkurentai, kurių rinkos dalys sudaro 10 ir daugiau proc. (Indesit, Whirlpool, BSH ir Electrolux) (22). Be to, konkurentas, pageidavęs likti nežinomas, pripažino, kad FagorBrandt yra palyginti maža Europos rinkoje veikianti įmonė (žr. pirmiau šio konkurento pareikštas abejones, susijusias su įmonės gyvybingumo atkūrimu ir jos mažumu), kurios rinkos dalis mažėja (23). Trečia, pagalbos suma apribota atsižvelgiant į Europoje pasiektą įmonės FagorBrandt apyvartą (pagalba sudaro mažiau kaip 4 % 2007 m. apyvartos) ir keturių pagrindinių šios rinkos dalyvių apyvartą, kuri yra didesnė už įmonės FagorBrandt apyvartą (24).

(77)

Ankstesnėje dalyje nagrinėjamas pagalbos sukeltas konkurencijos iškraipymas; pagal restruktūrizavimo gairių 38 dalį, kuri savo ruožtu atspindi Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, reikia išanalizuoti neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybos sąlygoms mastą. Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 38 dalyje, pagalba iškraipo valstybių narių ekonominės veiklos išdėstymą, taigi ir jų tarpusavio prekybą. FagorBrandt – tai įmonė, kurios didžioji gamybinės veiklos dalis vykdoma ir darbuotojai dirba Prancūzijoje ([75–100] proc. įmonės produkcijos pagaminama Prancūzijoje). Be valstybės pagalbos FagorBrandt greitai pasitrauktų iš rinkos. Tačiau prekės, pagamintos FagorBrandt gamyklose, iš esmės konkuruoja su prekėmis, kurias konkurentai gamina kitose valstybėse narėse (25). Todėl įmonės FagorBrandt pasitraukimas iš rinkos leistų jos konkurentams Europoje labai padidinti savo pardavimo apimtį ir gamybą. Pagalbos poveikis yra toks, kad Prancūzijoje išlieka gamybinė veikla, kuri priešingu atveju iš dalies būtų perkelta į kitas valstybes nares. Taigi pagalba daro neigiamą poveikį prekybos sąlygoms sumažindama kitose valstybėse narėse įsisteigusių konkurentų galimybes eksportuoti savo gaminius į Prancūziją (26). Pagalba taip pat sumažina eksporto galimybes į šalis, į kurias FagorBrandt ir toliau eksportuos savo gaminius. Atsižvelgiant į įmonės FagorBrandt pardavimo apimtį ir atitinkamų darbo vietų skaičių šio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms negalima nepaisyti.

(78)

Remdamasi pirmiau pateikta analize Komisija mano, kad yra būtinos realios (t. y. veiksmingos), nors ir ribotos, kompensuojamosios priemonės.

(79)

Sprendimo pradėti procedūrą 39 dalyje Komisija pareiškė abejonių, ar priemones, apie kurias pranešė Prancūzijos valdžios institucijos, galima laikyti kompensuojamosiomis atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo gairių 40 dalyje nurodoma, jog „nurašymai ir nuostolingos veiklos nutraukimas, kas, siekiant atkurti įmonės gyvybingumą, bet kokiu atveju būtų būtina, kompensacinių priemonių įvertinimo tikslais nebus laikomi pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimu“. Atrodo, kad visoms Prancūzijos valdžios institucijų aprašytoms priemonėms taikytina ši išimtis. Vykstant oficialiai tyrimo procedūrai Prancūzija pakartojo mananti, kad šaldymo dėžių ir atskirai pastatomų mikrobangų krosnelių gamybos sustabdymas, taip pat bendrovės Brandt Components pardavimas yra trys tinkamos kompensuojamosios priemonės. Todėl Komisija atliko išsamią šių priemonių analizę ir padarė toliau pateikiamas išvadas.

(80)

Dėl šaldiklių gamyklos (įkurtos Leskene) uždarymo 2005 m. Prancūzija savo 2007 m. rugpjūčio 6 d. pranešime pažymėjo, kad ši gamykla, „kurioje visai grupei FagorBrandt buvo gaminami šaldikliai-dėžės ir šaldytuvai vynui, pasiekė dydį (…), nebeleidžiantį padengti nei jos kintamųjų, nei pastoviųjų išlaidų ir dėl to 2004 m. buvo patirtas [5–10] milijonų EUR veiklos nuostolis“. Taigi nėra jokios abejonės, kad šiuo atveju kalbama apie nuostolingos veiklos nutraukimą, kuris būtinas siekiant atkurti įmonės gyvybingumą (27), ir kad taikant restruktūrizavimo gairių 40 dalį tai neturi būti laikoma kompensuojamąja priemone.

(81)

Atskirai pastatomų mikrobangų krosnelių gamybos Eznė gamykloje sustabdymas taip pat laikytinas nuostolingos veiklos nutraukimu, būtinu siekiant atkurti įmonės gyvybingumą; tai, beje, savo raštuose aiškiai pripažino ir Prancūzijos valdžios institucijos (28). Tai, kad ši veikla nepelninga, nestebina, kadangi atskirai pastatomos mikrobangų krosnelės susijusios su vienu iš tų rinkos segmentų, kuriame labiausiai įsitvirtino prekės iš pigios gamybos šalių (29). Be to, su Eznė gamykla svarbių sutarčių dėl mikrobangų krosnelių gamybos nepasirašė kitos įmonių grupės (30). Taigi, remiantis restruktūrizavimo gairių 40 dalimi, darytina išvada, kad ši priemonė neturi būti laikoma kompensuojamąja.

(82)

Tačiau 2004 m. kovą įmonė Austrijos grupei ATB už [2–5] milijonus EUR pardavė savo pavaldžiąją įmonę Brandt Components (gamyklą Nevere). Šiuo atveju kalbama ne apie nurašymą (31) ir ne apie veiklos nutraukimą. Taigi šiai priemonei netaikytina išimtis, nustatyta minėtoje restruktūrizavimo gairių 40 dalies nuostatoje. 2004 m. kovą (32) parduotos įmonės 2003 m. apyvarta buvo [25–45] milijonų EUR (atitinkanti [2–5] proc. įmonės 2003 m. apyvartos), joje dirbo [250–500] darbuotojų (t. y. [5–10] proc. įmonės darbuotojų). Ši įmonė buvo įtraukta į skalbyklėms skirtų elektros variklių kūrimą, tobulinimą, gamybą ir pateikimą į rinką. Taigi dėl šio pardavimo susilpnėjo įmonės pozicija skalbyklių sudedamųjų dalių rinkoje.

(83)

Komisija pripažįsta, kad ši priemonė yra kompensuojamoji, tačiau mano, kad ji viena negali kompensuoti neigiamo pirmiau aprašytos pagalbos poveikio. Komisija pirmiausia pažymi, kad ši priemonė nesusilpnina įmonės FagorBrandt pozicijos stambios namų ūkio įrangos rinkoje (33), pagrindinėje rinkoje, kurioje lieka veikti ši įmonė.

(84)

Siekdamos išsklaidyti sprendime pradėti procedūrą pareikštas abejones dėl kompensuojamųjų priemonių, apie kurias pranešta, nepakankamumo Prancūzijos valdžios institucijos siūlo penkeriems metams sustabdyti šaldymo įrangos ir Vedette prekių ženklu pažymėtos valgio gaminimo įrangos teikimą į rinką. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos siūlo arba sustabdyti Vedette prekių ženklu pažymėtų indaplovių teikimą į rinką, arba perleisti […] prekių ženklą.

(85)

Kaip minėta, FagorBrandt [50–80] proc. savo produkcijos parduoda Prancūzijos rinkoje; 2006 m. įmonei priklausė [10–20] proc. šios rinkos dalies vertės atžvilgiu ir [10–20] proc. – apimties atžvilgiu. Tai reiškia, kad jei FagorBrandt būtų nutraukusi savo veiklą, tuo daugiausia būtų pasinaudoję Prancūzijos rinkoje veikiantys jos konkurentai, galėdami padidinti savo pardavimo apimtį. Taigi būtent šioms įmonėms didžiausią poveikį turi dėl pagalbos įmanomas FagorBrandt išlikimas. O Italijos rinkoje FagorBrandt savo produkcijos parduoda labai mažai. Todėl kaip kompensuojamajai priemonei Komisija pirmenybę teikia Vedette prekių ženklu pažymėtų indaplovių teikimo į rinką sustabdymui, o ne […] prekių ženklo perleidimui, nes Vedette prekių ženklu pažymėtos prekės (34) teikiamos vien tik į Prancūzijos rinką, o […] prekės parduodamos daugiausia […].

(86)

Todėl siekiant nustatyti, ar šios papildomos kompensuojamosios priemonės pakankamos, reikia išanalizuoti jų mastą.

(87)

Vedette prekių ženklu pažymėtos šaldymo įrangos (šaldytuvų ir šaldiklių) 2007 m. buvo parduota už [10–20] milijonų EUR; tai sudarė [1–3] proc. grupės FagorBrandt apyvartos.

(88)

Šaldymo įrangos teikimo į rinką sustabdymas penkeriems metams leis Prancūzijos rinkoje veikiantiems konkurentams sustiprinti savo poziciją šaldymo įrangos rinkoje. Pagal 2007 m. atliktą GfK (Vokietijos rinkos tyrimų instituto) tyrimą pagrindiniai įmonės FagorBrandt (kuriai priklauso […] proc. rinkos) konkurentai Prancūzijos šaldytuvų rinkoje – tai Whirlpool ([…] proc.), Indesit ([…] proc.) ir Electrolux ([…] proc.). Šaldiklių rinkoje pagrindiniai įmonės FagorBrandt (kuriai priklauso […] proc. šios rinkos) konkurentai yra Whirlpool ([…] proc.), Liebherr ([…] proc.) ir Electrolux ([…] proc.).

(89)

Vedette prekių ženklu pažymėtos valgio gaminimo įrangos 2007 m. buvo parduota už [5–10] milijonų EUR; tai sudarė [0,5–1,5] proc. grupės FagorBrandt apyvartos.

(90)

Valgio gaminimo įrangos teikimo į rinką sustabdymas penkeriems metams leis konkurentams sustiprinti savo poziciją viryklių rinkoje. Pagal 2007 m. atliktą GfK tyrimą pagrindiniai įmonės FagorBrandt (kuriai priklauso […] proc. rinkos) konkurentai Prancūzijos viryklių rinkoje yra Indesit ([…] proc.), Electrolux ([…] proc.) ir Candy ([…] proc.).

(91)

Vedette prekių ženklu pažymėtų indaplovių 2007 m. buvo parduota už [5–10] milijonų EUR; tai sudarė [0,5–1,5] proc. grupės FagorBrandt apyvartos.

(92)

Pagal 2007 m. atliktą GfK tyrimą pagrindiniai įmonės FagorBrandt (kuriai priklauso […] proc. rinkos) konkurentai Prancūzijos indaplovių rinkoje yra BSH ([…] proc.), Whirlpool ([…] proc.) ir Electrolux ([…] proc.). Todėl Vedette prekių ženklu pažymėtų indaplovių teikimo į rinką sustabdymas leis konkurentams išplėsti savo veiklą šioje rinkoje.

(93)

Apibendrinant galima teigti, kad prekybos Vedette prekių ženklu pažymėta įranga, kurios teikimas į rinką bus sustabdytas, apyvarta sudaro [3–5] proc. grupės apyvartos (35). Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad dėl to įmonėje reikės atlikti svarbius pakeitimus […].

(94)

Kompensuojamąsias priemones sudaro tam tikrų Vedette prekių ženklu pažymėtų prekių (valgio gaminimo ir šaldymo įrangos bei indaplovių) (36) teikimo į rinką sustabdymas penkeriems metams ir įmonės Brandt Components pardavimas. Taigi kalbama apie realų (t. y. veiksmingą), bet ribotą veiklos sumažinimą. Todėl šis sumažinimas yra proporcingas pirmiau išnagrinėtam konkurencijos ir prekybos iškraipymui.

(95)

Todėl Komisija mano, kad šios priemonės leidžia išvengti nederamų konkurencijos iškraipymų pagal restruktūrizavimo gairių 38–40 dalis.

(96)

Kad būtų galima skirti pagalbą pagal restruktūrizavimo gairių 43–45 dalis reikia, kad pagalbos dydis ir intensyvumas apsiribotų griežtu restruktūrizavimo sąnaudų minimumu, reikalingu restruktūrizavimui atlikti, atsižvelgiant į turimus bendrovės, jos akcininkų arba ją valdančios verslo grupės finansinius išteklius. Pagalbos gavėjai turi savais ištekliais svariai prisidėti prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo, įskaitant įmonės išlikimui nebūtino turto pardavimą arba pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu.

(97)

Sprendimo pradėti procedūrą 43 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo išlaidos, kurias pranešime apie pagalbą aprašė Prancūzijos valdžios institucijos, siekia [50–90] milijonų EUR. Šios išlaidos finansuojamos taip (37):

(98)

Sprendimo pradėti procedūrą 44 dalyje Komisija pareiškė abejojanti dėl dviejų su šiais duomenimis susijusių dalykų. Pirma, Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų paaiškinti, kodėl jos neįtraukė pagalbos atlyginimo į restruktūrizavimo išlaidas. Antra, Komisija paprašė paaiškinti, koks yra „pačios pagalbos gavėjos įnašo“ pobūdis.

(99)

Į antrąjį klausimą Prancūzijos valdžios institucijos atsakė nurodydamos, kad „pačios pagalbos gavėjos įnašą“ sudaro įmonės FagorBrandt rinkoje gautos banko paskolos. Prancūzijos valdžios institucijos patikslino, kad įmonė 2006 m. sudarė banko paskolų sutarčių už [25–30] milijonų EUR; 2007 m. paskolų suma pasiekė [30–35] milijonus EUR (38). Šių paskolų grąžinimas buvo užtikrintas pagamintų prekių atsargomis. Komisija pažymi, kad kalbama apie „pasinaudojimą rinkos sąlygomis gaunamu išoriniu finansavimu“ pagal restruktūrizavimo gairių 43 dalį, todėl tai yra tinkamas įnašas.

(100)

Atsakydamos į pirmąjį Komisijos klausimą Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad nesuderinamos pagalbos atlyginimas a priori negali būti laikomas restruktūrizavimo išlaidomis (nei pačios pagalbos gavėjos įnašu pagal restruktūrizavimo gairių 43–44 dalis). Todėl šis atlyginimas ir nebuvo įtrauktas į restruktūrizavimo išlaidas. Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad šis atlyginimas, įvertintas [25–30] milijonų EUR (įskaitant palūkanas), žinoma, yra įtrauktas į verslo planą, pridėtą prie pranešimo apie pagalbą, kaip ir bet kurios kitos įprastos finansinės išlaidos. Komisija mano, kad nesuderinamos pagalbos atlyginimas privalo būti įtrauktas į verslo planą, todėl šiuo atveju taip ir padaryta (39). Dėl to, ar šis atlyginimas oficialiai turi būti laikomas restruktūrizavimo išlaidomis pagal restruktūrizavimo gairių 43 dalį, Komisija pažymi, kad net jei taip ir būtų, tai nesumažintų pačios pagalbos gavėjos įnašo tiek, kad šis nesiektų 50 %, reikalaujamų pagal restruktūrizavimo gairių 44 dalį. Iš tikrųjų net jei pagalbos, įskaitant palūkanas, atlyginimas būtų įtrauktas į restruktūrizavimo išlaidas (tokiu atveju siekiančias apie [75–100] milijonų EUR), tai dar labiau sumažintų iš pagalbos lėšų finansuojamą restruktūrizavimo išlaidų dalį ir padidintų pagalbos gavėjos (40) ir jos akcininkų finansuojamą išlaidų dalį. Todėl Komisijai nebūtina šiuo klausimu ką nors pridurti.

(101)

Taigi sprendime pradėti procedūrą pareikštos Komisijos abejonės išsklaidytos ir ji daro išvadą, kad pačios pagalbos gavėjos ir jos akcininkų įnašas viršija 50 % restruktūrizavimo išlaidų, kaip nustatyta didelėms įmonėms taikomų restruktūrizavimo gairių 44 dalyje.

(102)

Dėl konkurento, kuris pageidavo likti nežinomas, tvirtinimo, kad pagalba nėra apribota iki būtino mažiausio dydžio, nes FagorBrandt gali gauti savo akcininko ir grupės, kuriai pastarasis priklauso, finansavimą, Komisija jau atsakė analizuodama, ar įmonė atitinka reikalavimus.

(103)

Galiausiai Komisija patikrino ne tik tai, ar laikomasi oficialiai nustatyto reikalavimo, kad pačios pagalbos gavėjos įnašas viršytų 50 %, bet ir tai, ar pagalba apribota iki būtino mažiausio dydžio, pirmiausia remdamasi restruktūrizavimo gairių 45 dalyje apibrėžtais kriterijais. Komisija mano, kad pagalba yra apribota iki būtino mažiausio dydžio ir kad pagalbos suma neleidžia įmonei turėti „grynųjų pinigų pertekliaus, kurį būtų galima naudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai, agresyviai, rinką iškreipiančiai veiklai“. Komisija pažymi, kad suteikus pagalbą ir pasibaigus restruktūrizavimui grupė bus dar labai įsiskolinusi.

(104)

Įmonės FagorBrandt restruktūrizavimo planas, įskaitant visus Prancūzijos prisiimtus įsipareigojimus, turi būti visiškai įgyvendintas (41). Komisija prašo ją informuoti apie pasiektą pažangą vykdant planą ir su juo susijusius įsipareigojimus.

(105)

Pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei bus įgyvendintos visos nustatytos sąlygos,