17.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 276/3

(1)

2002 m. liepos mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (2) nustatė galutinį kompensacinį 7,1 % muitą (toliau – galiojančios priemonės) importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai, kurios KN kodas yra 2921 42 10 (TARIC kodas 2921421060). Nustatant priemones buvo remiamasi antisubsidijų tyrimo, inicijuoto pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį (toliau – pirminis tyrimas), išvadomis.

(2)

Tuo pat metu Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 (3) nustatė galutinį 18,3 % antidempingo muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui.

(3)

Remdamasi minėtomis kompensacinėmis ir antidempingo procedūromis, Komisija Sprendimu 2002/611/EB (4) priėmė įsipareigojimą dėl kainos, kurį pasiūlė Indijos eksportuojantis gamintojas Kokan Synthetics & Chemicals Pvt Ltd. (toliau – Kokan).

(4)

2003 m. gruodžio mėn. Kokan informavo Komisiją, kad ji pageidauja atsisakyti įsipareigojimo savo noru. Todėl Sprendimu 2004/255/EB (5) buvo panaikintas Komisijos sprendimas, kuriuo priimtas įsipareigojimas.

(5)

Gavusi Kokan pateiktą prašymą 2005 m. balandžio mėn. Komisija inicijavo (6) dalinę tarpinę peržiūrą atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 384/96 (7) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį, ir šios peržiūros metu tirtas tik įsipareigojimo, kurį pasiūlė bendrovė, priimtinumas.

(6)

Pasibaigus tyrimui, 2005 m. gruodžio mėn. Komisija Sprendimu 2006/37/EB (8) priėmė Kokan pasiūlytą įsipareigojimą, susijusį su antidempingu ir kompensacinėmis procedūromis, dėl importuojamos Indijos kilmės sulfanilo rūgšties.

(7)

2006 m. sausio mėn. po 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tyrimo, siekiant atsižvelgti į minėto įsipareigojimo priėmimą, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 123/2006 (9) iš dalies pakeisti Reglamentas (EB) Nr. 1338/2002, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui, ir Reglamentas (EB) Nr. 1339/2002, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas, inter alia, Indijos kilmės sulfanilo rūgšties importui.

(8)

Pasibaigus peržiūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1000/2008 (10) nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai.

(9)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą (11), 2007 m. balandžio 24 d. Komisija gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Prašymą pateikė du Bendrijos gamintojai (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina 100 % sulfanilo rūgšties Bendrijoje.

(10)

Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad, baigus galioti priemonėms, subsidijavimas ir žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(11)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįsti peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, 2007 m. liepos 24 d. Komisija inicijavimo pranešimu, paskelbtu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (12), paskelbė apie kompensacinių priemonių, taikomų importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai, galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(12)

Reikėtų pabrėžti, kad prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį Komisija Indijos Vyriausybei (toliau – IV) pranešė apie gautą tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir paragino Indijos Vyriausybę dalyvauti konsultacijose, kad būtų išsiaiškinta su skundo turiniu susijusi situacija ir rastas abiem šalims priimtinas sprendimas. Indijos Vyriausybė neatsiliepė į šį pasiūlymą dalyvauti konsultacijose. Panašiai Indijos institucijoms buvo pasiūlytos ir vyko konsultacijos atliekant toliau nurodytą dalinę tarpinę peržiūrą. Šių konsultacijų metu nebuvo rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, kuris būtų garantavęs, kad peržiūra nebus inicijuota.

(13)

2007 m. rugsėjo 29 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (13) (toliau – pranešimas apie inicijavimą pagal 19 straipsnį) savo iniciatyva Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą, kurios metu tirtas tik subsidijavimo lygis, nes turėjo pakankamai prima facie įrodymų, kad pasikeitė su subsidijavimu susijusios aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(14)

Peržiūros metu tirtas tik pranešimo apie inicijavimą pagal 19 straipsnį priede nurodytos bendrovės Kokan subsidijavimo lygis, taip pat tirti su kitais eksportuotojais, kurie buvo paraginti pranešti apie save pranešime apie inicijavimą nustatytomis sąlygomis ir per nustatytą laikotarpį, susiję aspektai.

(15)

Subsidijavimo tęsimosi ar kartojimosi tiriamasis laikotarpis – 2006 m. balandžio 1 d.–2007 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Šiuo laikotarpiu taip pat remtasi tiriant tariamas pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių inicijuota dalinė tarpinė peržiūra. Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Komisija oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms, eksportuojančios šalies atstovams, pareiškėjui ir Bendrijos gamintojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros ir dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(17)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(18)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, klausimynai buvo siųsti visoms žinomoms susijusioms šalims: dviem Bendrijos gamintojams, eksportuojančiam Indijos gamintojui, žinomiems importuotojams ir naudotojams bei Indijos Vyriausybei. Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą, klausimynai siųsti Indijos eksportuojančiam gamintojui ir Indijos Vyriausybei.

(19)

Klausimynų atsakymai gauti iš Indijos Vyriausybės, abiejų Bendrijos gamintojų ir eksportuojančio nagrinėjamosios šalies gamintojo, taip pat iš keturių naudotojų. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas importuotojas, ir jokie kiti importuotojai nepateikė Komisijai jokios informacijos arba nepranešė apie save atliekant tyrimus.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant būtiną nustatyti, ar gali tęstis arba pasikartoti subsidijavimas bei jo daroma žala, ir įvertinti Bendrijos interesus bei tariamą pasikeitusį subsidijavimo lygį. Šiuo atžvilgiu Komisija atliko tikrinamuosius vizitus Indijos Vyriausybės, Maharaštros Vyriausybės Mumbajuje, Indijos rezervų banko Mumbajuje patalpose ir šiose bendrovėse:

(21)

Nagrinėjamasis produktas – tai Indijos kilmės sulfanilo rūgštis (toliau – nagrinėjamasis produktas), kuri šiuo metu klasifikuojama KN kodu ex29214210 (TARIC kodas 2921421060). Iš esmės sulfanilo rūgštis yra dviejų rūšių, kurios nustatomos pagal jų grynumą: techninio grynumo ir išgrynintoji. Be to, išgrynintoji rūšis kartais parduodama sulfanilo rūgšties druskos pavidalu. Sulfanilo rūgštis yra naudojama kaip žaliava optinių baliklių, betono priedų, maistinių dažų ir specialių dažiklių gamyboje. Nors sulfanilo rūgšties paskirtis yra įvairi, visos rūšys ir formos naudotojų laikomos viena kitą galinčiomis, prireikus, pakeisti, visos rūšys ir formos pakaitomis naudojamos įvairiose taikymo srityse, todėl, kaip ir pirminio tyrimo metu, jos laikomos vienu produktu.

(22)

Kaip nustatyta pirminio tyrimo metu, šių peržiūrų tyrimų rezultatai patvirtino, kad sulfanilo rūgštis ir jos druskos yra plataus vartojimo prekės, ir tiek jų kokybė, tiek pagrindinės fizinės savybės yra vienodos nepaisant kilmės šalies. Taigi nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas ir eksportuojančio susijusio gamintojo gaminami ir vidaus rinkoje parduodami bei į trečiąsias šalis eksportuojami produktai ir Bendrijos gamintojų gaminami bei Bendrijos rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei yra iš esmės tos pačios paskirties, todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(23)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą ir Bendrijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija buvo tiriamos šios schemos, kurios yra laikomos susijusiomis su subsidijų skyrimu:

(24)

Anksčiau minėtos a), b), c) ir e) schemos yra paremtos Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Eksporto ir importo politikos“, kuri nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. vadinama „Užsienio prekybos politika“, dokumentuose, ir juos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio atvejo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu susijęs vienas „Eksporto ir importo politikos“ dokumentas, t. y. penkerių metų planas laikotarpiui nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2004–2009 m.). Be to, EXIM politiką 2004–2009 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato „2004 m. rugsėjo 1 d.–2009 m. kovo 31 d. procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2004–2009 m.).

(25)

Punkte d) nurodyta atleidimo nuo pajamų mokesčio schema yra pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(26)

Punkte f) nurodytą schemą administruoja Maharaštros valstija, ir ši schema grindžiama Maharaštros Vyriausybės pramonės, energijos ir darbo departamento nutarimais.

(27)

Punkte g) nurodyta eksporto kreditų schema grindžiama 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(28)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas neįsikūręs nei specialiojoje ekonominėje zonoje, nei eksporto perdirbimo zonoje. Tačiau bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo įsteigtas kaip į eksportą orientuota įmonė ir per PTL gavo kompensuotinas subsidijas. Toliau pateikiamas tik EOĮS aprašymas ir vertinimas.

(29)

Išsamesnė informacija apie EOĮS pateikiama EXIM politikos 2004–2009 m. 6 skyriuje ir PV I 2004–2009 m.

(30)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮ schemą gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas savo pagamintas prekes ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮS, privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą (10 milijonų Indijos rupijų).

(31)

EOĮS gali būti įsteigtos ir įkurtos visoje Indijos teritorijoje.

(32)

Prašyme dėl EOĮS statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą produkcijos kiekį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Patvirtinusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮS galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(33)

Pagrindinis EOĮS įsipareigojimas, nustatytas EXIM politikoje 2004–2009 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta (toliau – GPUV), t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę.

(34)

EOĮS įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(35)

Įmones, kurios veikia pagal šias schemas, prižiūri muitinės pareigūnai Muitų įstatymo 65 dalyje nustatyta tvarka.

(36)

Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visas importuojamas medžiagas ir jų vartojimą bei panaudojimą, taip pat eksportą pagal PV I 2004–2009 m. 6.11.1 dalį. Šie dokumentai turėtų būti periodiškai teikiami kompetentingoms institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose.

(37)

Tačiau „[į eksportą orientuota įmonė] neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, pardavimu VTZ (vidaus tarifų zonoje) arba atsargomis“, kaip nurodyta PV I 2004–2009 m. 6.11.2 dalyje.

(38)

Vidaus rinkoje parduodamų prekių išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo procesą prižiūri nuolatinis EOĮ muitinės ir (arba) akcizų pareigūnas.

(39)

Šiuo atveju, siekdamas pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimo ir dalinio mokesčio grąžinimo už iš vietos bendrovių pirktus degalus, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo schema pirkdamas šalyje prekes ir nemokėdamas akcizo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijęs eksportuojantis gamintojas nepasinaudojo pagal nuostatas dėl atleidimo nuo pelno mokesčio teikiamomis lengvatomis pagal EOĮS.

(40)

Buvo nustatyta, kad atleidimo nuo akcizo už prekes, perkamas iš vietos šaltinių, atveju EOĮS nepriklausančios įmonės už pirkimą sumokėtas mokestis gali būti panaudotas kaip kreditas būsimiems muito įsipareigojimams įvykdyti, t. y. pardavimo vidaus rinkoje akcizui sumokėti (vadinamasis „CENVAT mechanizmas“). Todėl už pirkimą sumokėtas akcizas nėra galutinis. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms. Taigi, EOĮS įmonę atleidžiant nuo akcizo už pirkimą, nėra papildomų Vyriausybės prarastų pajamų, todėl EOĮS nesuteikiama jokios papildomos naudos.

(41)

Pagrindinio pardavimo mokesčio grąžinimas ir dalinis mokesčio už iš vietos bendrovių pirktus degalus grąžinimas yra subsidijavimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybės pajamos, kurios būtų gautos netaikant šios schemos, buvo prarastos, o tai reiškia, kad pagal EOĮS buvo suteikta nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, nes įmonė pagerino savo likvidumą susigrąžindama pagrindinį pardavimo mokestį ir mokesčius, kurie paprastai mokami už degalus. Pagal įstatymą subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą. EXIM politikos 02–07 6.1 dalyje nurodytas EOĮS eksporto tikslas, siekiant paskatų, yra conditio sine qua non.

(42)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis pagrindinio už vietoje perkamas prekes pardavimo mokesčio grąžinimu ir daliniu mokesčio už vidaus rinkoje perkamus degalus grąžinimu per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš šios sumos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Tokiu būdu apskaičiuotas subsidijų skirtumas sudarė 3,2 %.

(43)

Išsamus MNKS aprašymas pateikiamas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. 4.37–4.4 dalyse.

(44)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal MNKS schemą negavo jokių lengvatų. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(45)

Išsamus GPESS aprašymas pateikiamas EXIM politikos 2004–2009 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. 5 skyriuje.

(46)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal GPESS negavo jokių lengvatų. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(47)

Buvo nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal APMS negavo jokių lengvatų. Todėl buvo nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(48)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas EXIM politikos 2004–2009 m. 4.1.–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 4.1–4.30 skyriuose. Nuo 2006 m. balandžio 1 d. schemos pavadinimas pakeistas į išankstinių leidimų schemą.

(49)

Buvo nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pagal ILS negavo jokių lengvatų. Todėl buvo nuspręsta, kad šios schemos toliau šiame tyrime analizuoti nereikia.

(50)

Siekdama skatinti pramonės sektorių plėtotę mažiau išsivysčiusiose Maharaštros valstijos vietose, valstijos Vyriausybė nuo 1964 m. teikia lengvatas naujų besiplečiančių įmonių įsikūrimui besivystančiuose valstijos regionuose pagal schemą, kuri yra paprastai žinoma kaip „lengvatų paketo schema“ (LPS). Nuo taikymo pradžios schema keletą kartų buvo iš dalies keista, o „2001 m. schema“ veikė nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ir vėliau buvo pratęsta iki 2007 m. kovo 31 d. Maharaštros Vyriausybės taikomą LPS sudaro kelios poschemės, iš kurių šios yra pagrindinės: i) vidaus mokesčio grąžinimas, ii) atleidimas nuo elektros mokesčio ir iii) atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio arba jo atidėjimas. Maharaštros Vyriausybės tvirtinimu pastaroji mokesčių schema, t. y. nei atleidimas nuo pardavimo mokesčio, nei pardavimo mokesčio atidėjimas, neįtraukta į 2001 m. schemą. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad „Teisę suteikiančiame pažymėjime“ nurodyta, kad bendrovė turi teisę į išmokas pagal šią schemą. Tyrimo metu nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo naudota poschemė iš tiesų buvo susijusi su pardavimo mokesčio atidėjimu (pirmiau nurodyto iii) punkto dalis).

(51)

Norėdamos šia schema naudotis, bendrovės paprastai privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias valstijos vietoves (kurios pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomos į įvairias kategorijas, pvz., mažai išsivysčiusios vietovės, mažiau išsivysčiusios vietovės, mažiausiai išsivysčiusios vietovės), įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Pagrindinis lengvatų dydžio nustatymo kriterijus yra vietovės, kurioje yra arba bus įmonė, kategorija ir investicijų dydis.

(52)

„Teisę suteikiančiame pažymėjime“, kurį Maharaštros Vyriausybė išdavė bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, numatyta, kad pagal pardavimo mokesčio atidėjimo poschemę leidžiama atidėti valstijos pardavimo mokesčius, kurie surenkami pardavus prekes vidaus rinkoje, 12 metų laikotarpiui skaičiuojant nuo tų mokesčių surinkimo metų.

(53)

Maharaštros Vyriausybės taikoma lengvatų paketo schemos mokesčių atidėjimo poschemė yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 dalyje. Išnagrinėtoji poschemė laikoma Maharaštros Vyriausybės finansine parama, nes dėl šios nuolaidos atidedamas Maharaštros Vyriausybės pajamų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti, surinkimas. Šis atidėjimas yra naudingas bendrovei, nes pagerina jos likvidumą.

(54)

Šia poscheme gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines vietoves, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Ne šiose vietovėse įsikūrusios bendrovės naudotis šia poscheme negali. Lengvatos dydis skiriasi pagal tam tikras vietoves. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį schema laikoma individualia, ir todėl – kompensacine.

(55)

Remiantis schemoje esančiu atidėjimo aspektu, atidėta valstijos pardavimo mokesčio suma, surinkta per PTL, laikoma to paties dydžio beprocente paskola, kurią suteikė Maharaštros Vyriausybė. Todėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo lengvata buvo apskaičiuota remiantis palūkanomis, kurios buvo mokamos už palyginamą komercinę bendrovės paskolą per PTL.

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visai PTL apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir nebuvo skirta atsižvelgiant į pagamintą, eksportuotą arba pervežtą kiekį.

(57)

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, subsidijos, kurią bendrovė gavo pagal šią schemą, suma sudaro 0,6 %.

(58)

Išsamus šios schemos aprašymas pateikiamas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 02/04.02.02/2006–07 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 01/04.02.02/2006–07 (Eksporto kreditai rupijomis), kurie yra skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

(59)

Šia schema gali naudotis gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo EKS lengvatomis.

(60)

Pagal šią schemą IRB nustato privalomas didžiausias eksporto kreditų palūkanų normas Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurias komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojams būtų skiriami kreditai už tarptautiniu lygiu konkurencines palūkanų normas“. EKS sudaro dvi poschemės, tai yra prekėms prieš išsiuntimą taikoma eksporto kreditų schema („pakavimo kreditai“), kuri taikoma kreditams, teikiamiems eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant prekes, ir eksporto kreditų schema, taikoma prekėms po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(61)

Pagal minėtus IRB pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas.

(62)

Pirma, EKS kreditų lengvatinės palūkanų normos, nustatytos IRB pagrindiniuose aplinkraščiuose, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas, skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria pasinaudojo minėtas eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Išvada dėl lengvatos buvo padaryta tik nustačius atvejus, kuriais minėti palūkanų normos skirtumai egzistuoja. Pagal IRB pagrindinius aplinkraščius išduotų kreditų ir komercinių „kreditų grynaisiais“ palūkanų normų skirtumo negalima paaiškinti vien tik komercinio banko elgsena rinkoje.

(63)

Antra, nepaisant to, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikomas „Vyriausybės“ apibrėžimas, pateiktas pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos tikslų, pvz., pinigų politikos, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB vadovauja privačioms įstaigoms pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antrą įtrauką, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB pagrindiniuose aplinkraščiuose dėl eksporto kreditų maksimalių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o šiuo atveju taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte.

(64)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už bendrovės naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba pervežtą kiekį. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pasinaudojo lengvatomis pagal EKS ir gavo 0,9 % subsidiją.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamajam eksportuojančiam gamintojui per PTL apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudaro 4,7 %.

(66)

Remiantis turima informacija, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL iš Indijos į Bendriją eksportavo 100 % sulfanilo rūgšties. Negauta informacijos, kuri parodytų, kad kitų galimai esamų eksportuojančių gamintojų subsidijavimo lygis būtų žemesnis.

(67)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi, buvo tikrinama, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, subsidijavimas gali tęstis arba pasikartoti.

(68)

Nustatyta, kad nors priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu subsidijos skirtumas buvo mažesnis už nustatytąjį pirminio tyrimo metu, bendradarbiaujantis Indijos eksportuotojas, eksportuojantis nagrinėjamąjį produktą, toliau gavo Indijos valdžios institucijų kompensuotino subsidijavimo lengvatas. Dėl per PTL tirtos pagrindinės schemos, t. y. EOĮS, reikia pasakyti, kad į eksportą orientuotos įmonės statusas pagal EXIM politiką pakartotinai teikia lengvatas, ir nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios programos būtų panaikintos. Šiomis sąlygomis aišku, kad nagrinėjamojo produkto eksportuotojas ateityje taip pat nuolat gaus kompensuotinas subsidijas.

(69)

Kadangi buvo įrodyta, kad subsidijavimas tęsėsi peržiūros metu ir kad tikėtina, jog tęsis ateityje, subsidijavimo pasikartojimo tikimybės klausimas nebesvarbus.

(70)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį taip pat nagrinėta, ar pasikeitusias aplinkybes, atsižvelgiant į pirminį tyrimą dėl subsidijavimo, galima pagrįstai laikyti ilgalaikėmis.

(71)

Primenama, kad, nebendradarbiaujant jokiam kitam Indijos eksportuotojui, tarpinės peržiūros metu tirtas tik Kokan Synthetics & Chemicals Pvt. Ltd. subsidijavimo lygis.

(72)

Atsižvelgiant į 68 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, dėl pasikeitusių aplinkybių ilgalaikio pobūdžio padaryta išvada, kad nėra priežasčių manyti, kad pasikeitęs subsidijavimo lygis nėra ilgalaikio pobūdžio.

(73)

Bendrijoje panašų produktą gamina 2 gamintojai, kurie, manoma, pagamina visą Bendrijoje gaminamo panašaus produkto kiekį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(74)

Reikėtų pabrėžti, kad, palyginti su pirminiu tyrimu, bendrovės Sorochimie Chimie Fine ir Quimigal SA pakeitė pavadinimus – atitinkamai į Ardenity ir CUF Químicos Industriais.

(75)

Šie du gamintojai bendradarbiavo tyrimo metu ir pritarė prašymui atlikti tyrimą. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje.

(76)

Tikrasis suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis:

(77)

Per PTL Bendrijoje suvartota apie 10 000 tonų sulfanilo rūgšties. Pastebėta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 6 %.

1   lentelė

Suvartojimas Bendrijos rinkoje

(78)

Kad būtų išsaugota konfidenciali verslo informacija, atsižvelgiant į tai, kad Kokan sudaro 100 % Indijos kilmės importo ir kad Bendrijos pramonę sudaro tik du gamintojai, buvo būtina indeksuoti informaciją, pateikiamą toliau esančiose 2 ir 5 lentelėse.

(79)

Importo iš Indijos apimties ir rinkos dalies pokyčiai pateikti toliau esančiose lentelėse.

2   lentelė

Importas iš nagrinėjamosios šalies

3   lentelė

Nagrinėjamosios šalies rinkos dalis

(80)

Importas iš nagrinėjamosios šalies 2003 m.–PTL sumažėjo 40 %, o Indijos importo rinkos dalis – 36 %.

(81)

Vidutinė nagrinėjamojo Indijos kilmės importo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %.

(82)

Siekiant apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo lygį per PTL, Bendrijos pramonės nesusijusiems pirkėjams taikytos gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo palygintos su nagrinėjamosios šalies CIF importo kainomis, kurios buvo tinkamai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į iškrauto produkto kainą, Bendrijos pasienyje. Koregavimas buvo atliktas padidinus kainą ir pridėjus prie jos įprastinį muitą ir išlaidas po įvežimo. Palyginimas parodė, kad dėl pakoreguotų Indijos kainų Bendrijos pramonė nebuvo priversta mažinti kainų. Stebėtą kainos padidėjimą ir mažinimo nebuvimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į įvairius įsipareigojimus dėl kainos, kuriuos Indijos eksportuotojas pasiūlė po priemonių nustatymo 2002 m.

(83)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 9 %. Jų rinkos dalis šiek tiek sumažėjo 3 %. Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Kinijos Liaudies Respublikai, pagrindinėms eksportuojančioms šalims, nagrinėjamuoju laikotarpiu teko beveik 100 % šio importo.

(84)

Sulfanilo rūgšties iš kitų trečiųjų šalių kaina vidutiniškai buvo mažesnė nei Bendrijos pramonės ir Indijos pramonės sulfanilo rūgšties kaina. Primenama, kad importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės sulfanilo rūgščiai 2002 m. nustatytas 21 % antidempingo muitas, kuris po antiabsorbcijos tyrimo 2004 m. padidintas iki 33,7 %.

(85)

Kad būtų išsaugota konfidenciali verslo informacija, su dviem Bendrijos pramonę sudarančiomis bendrovėmis susijusią informaciją buvo būtina indeksuoti.

(86)

Visi svarbūs ekonominiai veiksniai ir rodikliai, susiję su Bendrijos pramone, išnagrinėti pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį.

(87)

Bendrijos pramonės gamybos lygis per PTL buvo 17 % aukštesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo 12 %, nes vienas Bendrijos gamintojas padidino savo pajėgumus investavęs į įrenginius, kad galėtų gaminti išgrynintą sulfanilo rūgštį. Dėl šių dviejų veiksnių nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai padidėjo Bendrijos pramonės pajėgumų išnaudojimo koeficientas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad per PTL Bendrijos pramonė pasiekė patenkinamą pajėgumų išnaudojimo lygį (75–80 %).

(88)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės prekių atsargų kiekis metų pabaigoje sumažėjo 22 %. Atsargų kiekis labai mažėjo 2004 ir 2005 m., tačiau palaipsniui augo 2006 m. ir per PTL.

7   lentelė

Laikotarpio pabaigos atsargų kiekis

(89)

Bendrijos pramonės pardavimo apimtis per PTL buvo 5 % didesnė nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Kadangi suvartojimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 % (žr. 77 konstatuojamąją dalį), Bendrijos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį išaugo 12 %. Konkrečiai, nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis padidėjo apie 7 procentinius punktus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis išliko didesnė nei 50 %.

8   lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(90)

Reikėtų pabrėžti, kad suvartojimo Bendrijoje mažėjimas 2006 m. ir per PTL kažkiek paveikė Bendrijos pramonės augimą. Užimamos rinkos dalies augimas yra beveik vienodai paaiškinamas pardavimo apimties didėjimu ir prastesniu suvartojimu baigiantis nagrinėjamajam laikotarpiui.

(91)

Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo – 26 %. Nuo 2005 m. stebimi pokyčiai ypač parodo poveikį, kurį turėjo antiabsorbcinės priemonės, 2004 m. nustatytos importui iš Kinijos. Bendrijos pramonės vidutinė pardavimo kaina labai išaugo 2004–2005 m. ir po to buvo gana stabili. Tačiau šis augimas buvo lėtesnis nei anilino, kuris yra pagrindinė sulfanilo rūgšties gamybos žaliava, kainos augimas. Iš tikrųjų, anilinas, kuris yra benzeno darinys, sudarė apie 50 % visos gamybos kainos per PTL, ir jo kaina išaugo apie 45 % 2003 m. – PTL.

9   lentelė

Pardavimo kaina

(92)

2003 m. – PTL užimtumas sumažėjo 9 %, o gamyba išaugo – tai rodo, kad išaugo Bendrijos pramonės našumas ir konkurencingumas. Tačiau vidutinės vieno darbuotojo sąnaudos tuo pačiu laikotarpiu išaugo 15 %.

10   lentelė

Užimtumas ir našumas

(93)

Bendrijos pramonės pelningumas, išskyrus 2005 m., sudarė apie 1 % jos apyvartos arba buvo mažesnis. 2004 m. patirta didelių nuostolių, o 2005 m., 2006 m. ir per PTL Bendrijos pramonė dirbo pelningai. Kadangi Bendrijos pramonės pelningumas 2003 m. buvo ypač mažas, padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė pelningumo lygį, kuris vis tiek buvo gerokai žemesnis už tą, kuris galėtų būti priimtinas šios rūšies pramonei.

(94)

Taip pat pabrėžiama, kad žaliavų kainų raida darė įtaką Bendrijos pramonės pelningumui. 2003 m.–PTL vidutinė gamybos kaina padidėjo 25 %. Kaip minėta 91 konstatuojamojoje dalyje, anilinas yra pagrindinė sulfanilo rūgšties gamybos žaliava ir jo kaina sudaro apie pusę gamybos kainos. Kadangi anilino kaina labai išaugo 2004 m., šio kainos padidėjimo Bendrijos pramonė negalėjo perkelti pirkėjams ir patyrė nuostolius. 2005 m. Bendrijos pramonės padėtis pagerėjo, nes anilino kainos stabilizavosi, ir Bendrijos pramonė galėjo padidinti sulfanilo rūgšties kainas tiek, kad galėtų padengti žaliavų kainos augimą. 2006 m. ir per PTL vėl padidėjus anilino kainai, Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo ir buvo mažesnis nei 1 % nuo apyvartos.

(95)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė toliau investavo į savo veiklą, susijusią su sulfanilo rūgštimi. Be investicijų, pirmiausia susijusių su esamo ilgalaikio turto išlaikymu, 2006 m. ir per PTL vienas Bendrijos gamintojas investavo, siekdamas padidinti išgrynintos sulfanilo rūgšties gamybos pajėgumus. Tačiau reikia pabrėžti, kad šie nauji gamybos pajėgumai, tikimasi, visiškai pradės veikti tik nuo 2008 m.

(96)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelnas buvo mažas, investicijų grąžos rodiklis, kuris parodo ikimokestinius rezultatus kaip sulfanilo gamybai naudoto turto pradinės ir baigiamosios buhalterinės apskaitos knygose nurodytos grynosios vidutinės vertės procentus, buvo taip pat labai mažas – apie 2 % per PTL.

(97)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Bendrijos pramonės kapitalo reikalavimus neigiamai paveikė sunki finansinė padėtis. Nors vienas iš Bendrijos gamintojų priklauso didelei grupei, kapitalo reikalavimai ne visada atitinka pageidaujamą lygį, nes finansiniai ištekliai šioje grupėje paprastai skiriami pelningiausioms įmonėms.

(98)

2003 m.–PTL grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo – 85 %, tačiau vis dar buvo teigiamas. Grynųjų pinigų srauto tendencija nesutampa su pelningumo tendencija, nes jai darė įtaką nepiniginiai veiksniai – nusidėvėjimas ir medžiagų atsargų dinamika.

13   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(99)

2003 m.–PTL gerėjo dauguma su Bendrijos pramone susijusių rodiklių: pardavimo apimtis, pajėgumų išnaudojimas, gamybos apimtis, laikotarpio pabaigos atsargos, našumas, investicijos ir investicijų grąža. Tačiau jos pelningumas per PTL buvo mažiau nei 1 % nuo apyvartos.

(100)

Nuo 2004 m. iki PTL pabaigos Bendrijos pramonė gavo naudos dėl jos gaminamos sulfanilo rūgšties vieneto kainos padidėjimo. Vis dėlto, padidėjusia pardavimo kaina nebuvo galima visiškai kompensuoti padidėjusios gamybos kainos, todėl pelno dydis sumažėjo.

(101)

Be to, suvartojimo Bendrijoje mažėjimas 2006 m. ir per PTL trukdė Bendrijos pramonei atsigauti.

(102)

Apskritai aišku, kad dėl nustatytų antisubsidijavimo priemonių Bendrijos pramonė galėjo stabilizuoti savo situaciją, tačiau dėl žaliavų kainų, kurių Bendrijos pramonė negalėjo perkelti pirkėjams, didėjimo negalėjo visiškai atsigauti po patirtos žalos. Vis dėlto, tyrimo metu atskleista, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė pradėjo investuoti į naujus įrenginius.

(103)

Remiantis pirmiau pateikta analize, paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu apimties rodikliai gerėjo. Iš kitos pusės, su Bendrijos pramone susiję finansiniai rodikliai – pelningumas ir grynųjų pinigų srautas – parodė, kad Bendrijos pramonės ekonominė padėtis tebėra pažeidžiama. Todėl daroma išvada, kad pramonė dar nevisiškai atsigavo nuo žalingo subsidijavimo.

(104)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį atlikta žalos pasikartojimo, jeigu būtų panaikintos galiojančios priemonės, tikimybės analizė. Šiuo požiūriu ypač tirtas galimas nagrinėjamosios šalies eksporto apimties ir kainų pokytis, taip pat ir galimas šių veiksnių poveikis Bendrijos pramonės situacijai, jeigu priemonės nebūtų taikomos.

(105)

Primenama, kad nors antisubsidijų priemonės yra taikomos, importo iš nagrinėjamosios šalies užimama rinkos dalis per PTL sudarė 9,7 %.

(106)

Tyrimas atskleidė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas turėjo didelių nepanaudotų pajėgumų, viršijančių 30 % Bendrijos suvartojimo. Šie nepanaudoti pajėgumai rodo, kad minėtasis eksportuojantis gamintojas turi galimybę padidinti savo dabartinę gamybą ir dėl to padidinti savo sulfanilo rūgšties eksportą į Bendriją.

(107)

Taip pat pabrėžiama, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sulfanilo rūgšties suvartojimas Bendrijoje truputį mažėjo ir nesitikima, kad artimiausiais metais paklausa bus tokia, kad būtų absorbuotas potencialiai didėjantis importas iš Indijos, jeigu priemonės nustotų galioti. Pagal tokį scenarijų tikėtina, kad sulfanilo rūgšties eksportas iš Indijos pakeistų didžiąją dalį Bendrijos pramonės pardavimo, nes tikėtina, kad importo kaina būtų mažesnė nei Bendrijos pramonės produkto.

(108)

Tyrimu nustatyta, kad Indijos eksportuojančiam gamintojui Bendrijos rinka tebelieka patraukli. Iš tikrųjų buvo nustatyta, kad vidutinė eksporto kaina, taikoma jo pardavimams į trečiąsias šalis, buvo žymiai mažesnė už eksporto į Bendriją kainą. Tai, kad kainų mažėjimas nenustatytas Indijos eksporto kainoms, paaiškinama įsipareigojimu dėl kainos, vadinasi – ir Indijai taikomomis priemonėmis. Tačiau net tuomet nustatyta, kad Indijos CIF eksporto kaina vidutiniškai buvo mažesnė nei vidutinė Bendrijos pramonės kaina (apie 7 %).

(109)

Todėl tikėtina, kad jeigu nebūtų taikomos jokios priemonės, Indijos eksportuojantis gamintojas būtų paskatintas panaudoti didelę neišnaudotų pajėgumų dalį ir nukreipti savo eksportą iš kitų trečiųjų šalių į patrauklesnę Bendrijos rinką kainomis, kurios būtų gerokai mažesnės už dabartinį Bendrijos pramonės kainų lygį.

(110)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima padaryti išvadą, kad labai tikėtina, jog, panaikinus priemones, importas iš nagrinėjamosios šalies į Bendriją būtų didelės apimties ir subsidijuotomis kainomis, kurios būtų mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendencijos atsiradimą Bendrijos rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Tai visų pirma pakreiptų priešinga kryptimi finansinį atsigavimą, kuris iš dalies buvo pasiektas nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl vėl gali būti daroma žala.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį nagrinėta, ar tolesnis galiojančių antisubsidijavimo priemonių taikymas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus įvertinti įvairūs susiję interesai.

(112)

Tai, kad šis tyrimas yra peržiūra, kurios metu nagrinėjama padėtis, kuriai esant antisubsidijavimo priemonės jau buvo taikytos, leidžia įvertinti bet kokį dabar taikomų antisubsidijavimo priemonių netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims.

(113)

Taigi, nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo subsidijavimo pasikartojimo tikimybės, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju pažeistų Bendrijos interesus.

(114)

Galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu galiojančios priemonės ir ji toliau atsigaus, susigrąžindama rinkos dalį ir didindama pelningumą. Jei priemonės nebus toliau taikomos, Bendrijos pramonei greičiausiai vėl bus daroma žala dėl padidėjusio importo subsidijuota kaina iš nagrinėjamosios šalies, o šiuo metu pažeidžiama pramonės finansinė padėtis blogės.

(115)

Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad toliau taikyti priemones būtų naudinga Bendrijos pramonės interesams.

(116)

Primenama, kad pirminio tyrimo metu nustatyta, kad priemonių nustatymas būtų neturėjęs didelio poveikio Bendrijos sulfanilo rūgšties importuotojams. Tai patvirtina nebendradarbiavimas atliekant šį tyrimą. Todėl nebuvo pateikta įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių nustatymas prieštarautų importuotojų interesams.

(117)

Komisija nusiuntė klausimynus visiems žinomiems naudotojams, iš viso 31, ir tik keturi pateikė klausimynų atsakymus. Tris klausimynų atsakymus atsiuntė Bendrijos bendrovės, kurios gamina optinius baliklius, o vieną klausimyno atsakymą atsiuntė dažus gaminanti bendrovė. Tačiau visų šių trijų naudotojų pateikta informacija, susijusi su priemonių poveikiu ir su sulfanilo rūgšties dalimi, kuri sudaro jų gamybos išlaidų dalį, nebuvo reikšminga.

(118)

Šių keturių naudotojų importuotas nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė 47,3 % viso importo į Bendriją. Be to, kadangi visi šie keturi naudotojai perka didelį sulfanilo rūgšties kiekį iš Bendrijos gamintojų, per PTL jie suvartojo apie 40 % visos Bendrijoje suvartojamos sulfanilo rūgšties.

(119)

Trys naudotojai, remdamiesi tuo, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų nepakanka patenkinti vidaus paklausai ir kad priemonės daro žalą šių naudotojų konkurencingumui gaminant vartotojams skirtus produktus, vienodai pabrėžė, kad jie prieštarauja tolesniam priemonių taikymui. Ketvirtasis naudotojas nepateikė nuomonės, ar jis pritaria tolesniam priemonių taikymui, ar ne.

(120)

Dėl tiekimo padėties Bendrijos rinkoje pabrėžtina, kad esami Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai galėtų patenkinti apie 80 % Bendrijos suvartojimo. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Bendrijos pramonė investavo į naują įrangą, siekdama gaminti didesnį išgrynintos sulfanilo rūgšties kiekį. Bet kuriuo atveju priemonėmis siekiama ne neleisti importo iš nagrinėjamosios šalies į Bendrijos rinką, o užtikrinti, kad būtų importuojama nesubsidijuotomis ir nežalingomis kainomis. Todėl tikimasi, kad iš nagrinėjamosios šalies bus toliau importuojama į rinką, kaip vyko nustačius priemones 2002 m.

(121)

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu už Bendrijos ribų sulfanilo rūgštis gaminama tik keliose pasaulio šalyse: Indijoje, Kinijos Liaudies Respublikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl svarbu, kad Bendrijos pramonė galėtų dirbti veiksmingomis konkurencijos sąlygomis, kad visi naudotojai Bendrijoje galėtų toliau naudotis tiekimu vidaus rinkai.

(122)

Dėl naudotojų konkurencingumo reikėtų pabrėžti, kad, nepaisant, jog šio tyrimo metu nebuvo iš naudotojų gautos informacijos, pirminio tyrimo metu atskleista, kad antisubsidijavimo priemonės mažiau nei 1 % procentu padidintų visas sulfanilo rūgšties turinčių optinių baliklių ir dažų gamybos išlaidas.

(123)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip ir pirminio tyrimo metu padaryta išvada, panašiai manoma ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu: tolesnis priemonių taikymas neturėtų didelio neigiamo poveikio naudotojų padėčiai.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti dabartinių antisubsidijavimo priemonių.

(125)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti ir iš dalies pakeisti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį šalys galėjo teikti pareiškimus ir pastabas. Pastabų, dėl kurių būtų galima pakeisti minėtas išvadas, negauta.

(126)

Atsižvelgiant į išvadas, priemonių galiojimo termino peržiūros metu padarytas dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės, dėl žalos kartojimosi tikimybės ir Bendrijos interesų, importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai reikėtų toliau taikyti priemones, kad subsidijuoto importo daroma žala Bendrijos pramonei nesikartotų.

(127)

Atsižvelgiant į dalinės tarpinės peržiūros, kurios metu tirtas tik subsidijavimo lygis, išvadas dėl bendradarbiaujančio eksportuojančio Indijos gamintojo, manoma, kad yra tikslinga pakeisti taikomą kompensacinio muito 7,1 % normą 4,7 % norma. Kadangi bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL iš Indijos į Bendriją eksportavo 100 % sulfanilo rūgšties, manoma, kad šią muito normą tinka taikyti kitų Indijos gamintojų produkcijos importui. Muito norma nebus taikoma nagrinėjamam importuojamam produktui, kurį gamina ir į Bendriją parduoda bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kurio įsipareigojimas priimtas Sprendimu 2006/37/EB. Atsižvelgiant į tai pabrėžiama, kad priimtame Indijos bendrovės įsipareigojime nurodytos minimalios importo kainos buvo pakeistos, siekiant atsižvelgti į bendro mišraus muito (antidempingo ir kompensacinio), taikomo šiai bendrovei, normos mažėjimą.

(128)

Kompensacinio muito pakeitimas turės poveikį galutiniam 18,3 % antidempingo muitui, kuris Reglamentu (EB) Nr. 1000/2008 buvo nustatytas iš Indijos importuojamai sulfanilo rūgščiai, nes jis buvo koreguotas, siekiant išvengti, kad nebūtų dvigubai apskaitomas eksporto subsidijų lengvatų poveikis (primenama, kad galutinis antidempingo muitas buvo grindžiamas dempingo skirtumu, nes buvo nustatyta, kad šis skirtumas buvo mažesnis nei žalos pašalinimo lygis). Pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir pagrindinio antidempingo reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jokiai prekei nėra taikomos kartu ir antidempingo, ir kompensacinės priemonės, skirtos ištaisyti tai pačiai dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusiai padėčiai. Pirminio tyrimo metu nustatyta, kad tam tikros tirtos subsidijų schemos, kurios buvo kompensacinės, buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Iš esmės šios subsidijos turėjo įtakos eksportuojančio Indijos gamintojo eksporto kainai, taip padidindamos dempingo skirtumą. Todėl pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį galutinis antidempingo muitas buvo patikslintas, kad atspindėtų tikrąjį dempingo skirtumą, liekantį nustačius galutinį kompensacinį muitą, kuriuo atsveriamas eksporto subsidijų poveikis (žr. Reglamento (EB) Nr. 1339/2002 46 konstatuojamąją dalį).

(129)

Todėl dabar reikia pakoreguoti Indijai taikomo galutinio antidempingo muito normą, siekiant atsižvelgti į dabartinio antisubsidijavimo tyrimo metu peržiūrėtą lengvatų, kurios per PTL gautos iš eksporto subsidijų, lygį. Kadangi eksporto subsidijų lengvatos per PTL sudarė 4,1 %, o Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 nustatytas pirminis dempingo skirtumo lygis buvo 24,6 %, peržiūrėtas antidempingo muito lygis turėtų būti 20,5 %. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1000/2008,

—

jas pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ir

—

su tokiomis importuojamomis prekėmis pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti, mažiausiai, šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

—

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

1.

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA FAKTŪRA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2.

Komisijos sprendimo 2006/37/EB, kuriuo priimamas įsipareigojimas, 1 straipsnyje nurodytos prekybinę sąskaitą faktūrą išdavusios bendrovės pavadinimas.

3.

Prekybinės sąskaitos faktūros numeris.

4.

Prekybinės sąskaitos faktūros išdavimo data.

5.

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje faktūroje įrašytos prekės turi būti įformintos Bendrijos pasienio muitinėje.

6.

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

7.

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

8.

Bendrovės, kuri vykdo importuotojo į Bendriją funkciją ir kuriai bendrovė tiesiogiai išdavė prekybinę sąskaitą faktūrą, pridedamą prie prekių, kurioms taikomas įsipareigojimas, pavadinimas.

9.

Prekybinę sąskaitą faktūrą ir toliau pateiktą pasirašytą deklaraciją išdavusio bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė:

„Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės parduodamos tiesioginiam eksportui į Europos bendriją pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir Sprendimu 2006/37/EB priėmė Europos Komisija, taikymo sritį ir pagal jo sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta informacija yra išsami ir teisinga.“