16.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 247/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 428/2005 (2) Taryba importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Saudo Arabijos kilmės poliesterių kuokšteliniams pluoštams (kurie išsamiau aprašyti 15 konstatuojamojoje dalyje) nustatė galutinį antidempingo muitą ir iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 2852/2000 (3), kuriuo importuojamiems Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) kilmės poliesterių kuokšteliniams pluoštams nustatytas galutinis antidempingo muitas. 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismas iš dalies panaikino Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2005 2 straipsnį, susijusį su Korėjos bendrovės Huvis Corp į Europos bendriją eksportuojamiems produktams taikomu antidempingo muitu (4).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1799/2002 (5) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems Baltarusijos kilmės poliesterių kuokšteliniams pluoštams. Tuo reglamentu nustatytų priemonių galiojimas baigėsi 2007 m. spalio 11 d.

(3)

Po skundo atsiėmimo Komisija Sprendimu 2007/430/EB (6) (toliau – nutraukimo sprendimas) nutraukė antidempingo tyrimą dėl importuojamų Malaizijos ir Taivano kilmės poliesterių kuokštelinių pluoštų (toliau – ankstesnis tyrimas). Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį laikyta, kad antidempingo muitų taikymo iš Malaizijos ir Taivano importuojamiems produktams nutraukimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

(4)

Nustačius, kad buvo pakankamai prima facie įrodymų, kad tuo metu galiojusios priemonės toliau galėtų būti nebetinkamos, kadangi tolesnis jų taikymas galėtų prieštarauti Bendrijos interesams, Komisija savo iniciatyva 2007 m. rugpjūčio 30 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (7) inicijavo tuo metu importuojamiems Baltarusijos, Korėjos, Saudo Arabijos ir KLR (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės poliesterių kuokšteliniams pluoštams taikytų priemonių dalinę tarpinę peržiūrą. Atliekant peržiūrą nagrinėjama tik tai, ar tolesnis priemonių taikymas neprieštarauja Bendrijos interesams ir sprendimas galimai būtų taikomas atgaline data nuo 2007 m. birželio 22 d., t. y. nuo nutraukimo sprendimo įsigaliojimo datos.

(5)

Kaip minėta anksčiau, importuojamiems Baltarusijos kilmės produktams nustatytos antidempingo priemonės nustojo galioti 2007 m. spalio 11 d. Dėl to su Baltarusija susijusi peržiūra buvo nutraukta. Tačiau iki tos dienos ji buvo oficialiai atliekama ir Komisija konkrečiai nagrinėjo 2007 m. birželio 22 d.–2007 m. spalio 11 d. galiojusių priemonių taikymo nutraukimo atgaline data klausimą, jei taip būtų nuspręsta.

(6)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė Bendrijos gamintojams, tiekėjams, importuotojams, naudotojams bei naudotojų ir gamintojų asociacijoms, eksportuotojams ir nagrinėjamųjų šalių atstovams. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas raštu ir prašymą išklausyti.

(7)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. 12 gamintojų, 10 naudotojų, 3 importuotojai, viena Europos gamintojų asociacija, viena Austrijos ir Vokietijos gamintojų asociacija, viena Vokietijos naudotojų federacija, dvi šiai federacijai priklausančios asociacijos ir viena Europos naudotojų asociacija pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(8)

Be to, Komisijai pastabas pateikė kiti gamintojai, naudotojai ir importuotojai, kurie nepateikė išsamių klausimyno atsakymų.

(9)

Tarp tyrime dalyvavusių gamintojų ir naudotojų buvo dvi vertikaliai susijusios grupės, gaminančios poliesterių kuokštelinius pluoštus, (iš dalies arba visiškai) skirtus vidaus vartojimui.

(10)

Be to, viena Kinijos eksportuotojų asociacija ir du Korėjos eksportuotojai, padedant jų institucijoms, pareiškė savo nuomonę.

(11)

Baltarusijos ir Saudo Arabijos eksportuotojai savo nuomonės nepareiškė. Be to, nė viena šalis nepateikė pastabų apie priemones, susijusias su šiomis dviem šalimis.

(12)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, jos manymu būtiną nustatyti, ar tolesnis priemonių taikymas prieštarauja Bendrijos interesams. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(13)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) apėmė laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. Su vertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2004 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Primenama, kad ankstesniame tyrime tiriamasis laikotarpis apėmė 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį, o su vertinimu susijusių tendencijų tiriamasis laikotarpis apėmė 2002 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

(15)

Nagrinėjamasis produktas – toks pats kaip ir 1–3 konstatuojamosiose dalyse minėtuose tyrimuose: sintetiniai poliesterių kuokšteliniai pluoštai, nekaršti, nešukuoti ir kitu būdu neparuošti verpimui. Jų klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra 5503 20 00. Jie dažnai vadinami poliesterių kuokšteliniais pluoštais (toliau – PKP).

(16)

Šis produktas yra pagrindinė žaliava, naudojama įvairiais tekstilės produktų gamybos proceso etapais. Bendrijoje PKP naudojami verpimui, t. y. gaminant siūlus tekstilės gaminiams, maišytus arba ne su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ir vilna, arba naudojami ne audimui, o kimšimui, t. y. tam tikriems tekstilės gaminiams, tokiems kaip pagalvėlės, automobilių sėdynės ir striukės, kimšti.

(17)

Nustatant visą suvartojimo Bendrijoje kiekį remtasi Eurostato importo ir eksporto statistiniais duomenimis ir Bendrijos pramonės (kaip apibrėžta 26 konstatuojamojoje dalyje) bei kitų Bendrijos gamintojų duomenimis apie pagamintą kiekį.

1   lentelė

(18)

Kaip nurodyta pateiktoje lentelėje, per nagrinėjamąjį laikotarpį PKP suvartojimas šiek tiek sumažėjo. Ši tendencija akivaizdžiai prieštarauja ankstesniame tyrime nagrinėtai padėčiai, kuomet suvartojimas Bendrijoje, kaip nurodyta Reglamente, kuriuo nustatomi laikinieji muitai (8), per to tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį (2002–2005 m.) padidėjo 3 %.

(19)

Nuo 2004 m. iki PTL iš nagrinėjamųjų šalių į Bendriją importuotas kiekis sumažėjo 28 %, rinkos dalis sumažėjo nuo 24,4 % iki 18 %, o kainos padidėjo 16 %. Šie duomenys grindžiami Eurostato statistiniais duomenimis.

2   lentelė

(20)

Staigus importo iš Korėjos padidėjimas per PTL daugiausiai buvo susijęs su laikinųjų antidempingo muitų taikymu Taivano importuojamiems produktams per pirmąjį 2007 m. semestrą (9). Korėja ir Taivanas yra pagrindiniai mažai besilydančio poliesterio ir tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio tiekėjai. Kadangi kai kurioms bendrovėms nustatytas Taivano importuojamiems produktams taikytų laikinųjų muitų lygis buvo 29,5 %, Bendrijos importuotojai nusprendė įsigyti mažai besilydantį poliesterį ir tuščiavidurį sudėtinį silikonizuotą poliesterį iš Korėjos, kurioje antidempingo muitų dydis buvo gerokai mažesnis.

(21)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 49 %. Toks padidėjimas yra susijęs su 2005 m. kovo mėn. iš Saudo Arabijos ir KLR importuojamiems produktams nustatytais antidempingo muitais ir 2006 m. spalio mėn. panaikintomis antidempingo priemonėmis, taikytomis iš Indonezijos, Tailando ir Indijos importuojamiems produktams.

(22)

Globaliai importo kiekis per laikotarpį padidėjo nuo maždaug 370 KT iki 400 KT. Jei skaičiuojama nuo ankstesnio tyrimo tiriamojo laikotarpio, pokytis buvo nuo maždaug 380 KT iki 400 KT.

(23)

Per PTL Bendrijoje PKP gamino 19 gamintojų. Atliekant šį tyrimą Bendrijos gamintojai glaudžiai bendradarbiavo. Iš 19 Bendrijos gamintojų visiškai bendradarbiavo 12 gamintojų, kurie pagamina 70 % viso pagaminamo kiekio. Kiti Bendrijos gamintojai pateikė pastabas, susijusias su tyrimu, bet bendradarbiavo nevisapusiškai. Be to, dvi gamintojų asociacijos (CIRFS ir IVC) (10) taip pat pateikė pastabas. Visi Bendrijos gamintojai taip pat pateikė informaciją apie gamybą. Atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas (atskirų gamintojų ir asociacijų) galima daryti išvadą, kad Bendrijos gamintojai, pagaminantys 88 % Bendrijoje pagaminamo kiekio, pareiškė savo nuomonę ir prieštarauja priemonių taikymo nutraukimui. Toks bendradarbiavimo lygis yra akivaizdžiai didesnis nei ankstesniame tyrime, kuomet tik trys bendrovės, pagaminančios tik šiek tiek daugiau nei 25 % viso Bendrijoje pagaminamo kiekio, ir viena gamintojų asociacija (CIRFS) bendradarbiavo su Komisija ir vėliau atsiėmė skundą.

(24)

Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos gamintojų padėčiai įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(25)

Kaip minėta, per PTL Bendrijoje PKP gamino 19 gamintojų. Šių 19 gamintojų gamyba sudaro visą Bendrijos gamybos apimtį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(26)

12 Bendrijos gamintojų (Advansa GmbH, Fibracat Europa S.L., Fidion S.r.l., Frana Polifibre SpA, Greenfiber International S.A., IMP Comfort Sp.z o.o., Märkische Faser, Nurel S.A., ORV Manufacturing SpA, Silon s.r.o., Trevira GmbH ir Wellman International Ltd) atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo. Per PTL jie pagamino 347 640 tonų (tai sudarė apie 70 % Bendrijoje pagaminamo kiekio). Atitinkamai jų gamybos kiekis sudarė didžiąją visos nagrinėjamojo produkto gamybos Bendrijoje dalį per PTL.

(27)

Todėl buvo laikoma, kad 12 visiškai bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų sudarė Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau šie gamintojai vadinami Bendrijos pramone.

(28)

Nuo 2004 m. iki PTL Bendrijos pramonės gamyba ir rinkos dalis kito taip:

4   lentelė

(29)

Po sumažėjimo 2005 m. Bendrijos gamyba lyginant su 2004 m. padėtimi padidėjo 10 %. Šis padidėjimas susijęs, inter alia, su naujų PKP įmonių įsteigimu Lenkijoje ir Rumunijoje 2006 m. Tikimasi, kad gamybos apimtis ateityje ir toliau didės dėl minėtų naujų įmonių veiklos konsolidavimo ir naujai pradėsiančios veikti įmonės Bulgarijoje, kurios metiniai pajėgumai bus 12 000–14 500 tonų. Rinkos dalis taip pat sumažėjo 2005 m. ir padidėjo 2006 m. bei 2007 m. Palyginus šios lentelės duomenis su Bendrijos pramonės gamyba ankstesniame tyrime (kaip nurodyta Reglamento, kuriuo nustatyti laikinieji muitai, 70 konstatuojamojoje dalyje) (11) per to tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį (2002–2005 m.), tendencija pakito. Iš tiesų, 2002–2005 m. tos Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 9 %, o šio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamyba padidėjo 10 %. Kalbant apie rinkos dalį, padėtis taip pat pasikeitė. Iš tiesų, Bendrijos pramonės rinkos dalis ankstesniame tyrime sumažėjo 2,3 procentinio punkto, o šiame tyrime Bendrijos pramonės rinkos dalis padidėjo beveik 5 procentiniais punktais.

(30)

2004–2005 m. pajėgumai sumažėjo 6 %. Nuo 2006 m. pajėgumai pradėjo didėti ir per PTL sudarė beveik 413 000 tonų (beveik 13 % daugiau nei 2004 m.). Šį padidėjimą daugiausiai nulėmė tai, kad du iš bendradarbiaujančių gamintojų įsteigė naujas įmones Lenkijoje ir Rumunijoje, kurios pradėjo veikti 2006 m. Pajėgumų panaudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2,4 procentinio punkto. Labiausiai tikėtina šio sumažėjimo priežastis – naujų pajėgumų įdiegimas ir suvartojimo Bendrijoje sumažėjimas. Duomenys apie gamybos pajėgumus akivaizdžiai prieštarauja ankstesniame tyrime gautiems duomenims, pagal kuriuos Bendrijos pramonės pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį (2002–2005 m.) sumažėjo 9 %.

5   lentelė

(31)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės apyvarta Bendrijoje ir parduotų PKP kiekis atitinkamai padidėjo 13 % ir 7 %. Toks padidėjimas susijęs su dviejų naujų įmonių Lenkijoje ir Rumunijoje veiklos pradžia 2006 m. Palyginus šiuos duomenis su ankstesniojo tyrimo duomenimis, pagal kuriuos pardavimo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 1 %, padėtis visiškai pasikeitė ir, remiantis turimais įrodymais, Bendrijos pramonė įdėjo daug pastangų siekdama patenkinti paklausą.

(32)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės vieneto pardavimo ES kaina padidėjo 6,2 % (nuo 1 392 EUR už toną 2004 m. iki 1 478 EUR už toną per PTL). Tačiau nuo 2005 m. kainos šiek tiek sumažėjo. Vidutinės sąnaudos padidėjo 9,7 % (nuo 1 388 EUR už toną 2004 m. iki 1 523 EUR už toną per PTL). Sąnaudos padidėjo daugiausiai dėl to, kad žymiai padidėjo vidutinė daugumos žaliavų kaina (dėl in fine išaugusių pasaulinių naftos kainų). Pateikti duomenys rodo, kad siekdama neprarasti rinkos dalies, Bendrijos pramonė negalėjo pardavimo kainomis visiškai padengti gamybos sąnaudų. Bendrijos pramonės kainų padidėjimas buvo gerokai mažesnis nei ankstesniame tyrime, kuomet per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos padidėjo 12 %.

7   lentelė

(33)

Nuo 2004 m. iki PTL Bendrijos pramonės užimtumo lygis padidėjo 17,8 %, o vidutinis darbuotojo darbo užmokestis sumažėjo 10 %. Nors PKP gamyba nėra imli darbui, pajėgumų ir gamybos padidėjimas sutapo su reikšmingu darbo vietų skaičiaus padidėjimu. Ankstesniame tyrime užimtumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 %, o vidutinės vienam darbuotojui tenkančios darbo sąnaudos padidėjo daugiau nei 30 %, t. y. padėtis buvo visiškai skirtinga.

8   lentelė

(34)

Nagrinėjamojo produkto pardavimo nesusijusiems klientams Bendrijoje pelningumas (12) labai sumažėjo (tiek skaičiuojant nuo 2004 m., tiek ir nuo 2005 m.). Todėl padėtis labai pablogėjo.

9   lentelė

(35)

Nuo 2004 m. iki PTL Bendrijos pramonės investicijų lygis padidėjo 109 %. Šis padidėjimas paaiškinamas tuo, kad Lenkijoje ir Rumunijoje buvo įsteigtos naujos įmonės, kurios pradėjo veikti 2006 m.

(36)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad priešingai nei minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė ketina gaminti daugiau šio produkto; be to, jos gyvybingumas buvo sustiprintas.

(37)

Bendrijos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo beveik 5 procentiniais punktais. Tačiau toks padidėjimas vyko tuo metu, kai suvartojimas sumažėjo daugiau nei 1 %.

(38)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pardavimo kaina padidėjo 6 %, bet nuo 2005 m. šiek tiek sumažėjo. Tačiau šiame kontekste reikia atsižvelgti į tai, kad, kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje, kainos padidėjimas sutapo su sąnaudų padidėjimu 10 %.

(39)

Be to, užimtumo lygis labai padidėjo dėl įsteigtų dviejų naujų įmonių (13). Kalbant apie pelningumą, per paskutiniuosius metus padėtis pablogėjo, nors nuo 2006 m. iki PTL padėtis pagerėjo. Siekdama išlaikyti padėtį rinkoje, Bendrijos pramonė yra priversta parduoti nuostolingai.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nors Bendrijos pramonė gavo šiek tiek naudos dėl antidempingo priemonių, nustatytų iš nagrinėjamųjų šalių importuojamiems produktams, tačiau po buvusio dempingo ji neatsigavo ir jos padėtis išlieka silpna ir pažeidžiama. Jei priemonės nebebūtų taikomos, labai tikėtina, kad dėl tokio paties arba didesnio importo iš nagrinėjamųjų šalių ši padėtis pablogėtų.

(41)

KLR nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 3 mln. tonų; tai 3,5 karto daugiau nei visas suvartojimas Bendrijoje. Šie nepanaudoti pajėgumai nuo 2005 m. (kuomet iš KLR importuojamiems produktams buvo nustatytos antidempingo priemonės) padidėjo 37 %. Korėjos nepanaudoti pajėgumai sekančiais metais bus 114 000 tonų; tai atitinka 14 % viso suvartojimo Bendrijoje. Nors dalis šių nepanaudotų pajėgumų tenka bendrovei, kuriai taikomas 0 % antidempingo muitas, tačiau didžioji jų dalis tenka bendrovėms, kurioms taikomi antidempingo muitai. Apie Saudo Arabiją duomenų nėra. Kadangi priemonių taikymas Baltarusijai baigtas 2007 m. spalio mėn., nebėra poreikio atlikti numatomų nepanaudotų pajėgumų tyrimą. Jei priemonės būtų panaikintos, šių šalių nepanaudoti pajėgumai gali būti nukreipti į Bendriją.

(42)

Kai kurios didžiausios pasaulio eksporto rinkos yra saugomos importuojamiems KLR ir Korėjos kilmės PKP taikant antidempingo muitus. Iš tiesų, Turkijoje ir JAV importui iš KLR taikomi muitai; JAV šie muitai sudaro iki 44,3 %. Be to, Korėjos eksportuojamiems produktams Japonijoje, Turkijoje, Pakistane ir JAV taikomi 0–24,6 % dydžio antidempingo muitai. Jei nagrinėjamos priemonės, kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje, bus panaikintos, Europos Sąjunga bus viena iš svarbiausių rinkų, į kurią iš KLR ir Korėjos eksportuojamiems produktams nebūtų taikomos antidempingo priemonės.

(43)

Kai kurie naudotojai teigė, kad KLR mažina žaliavų, tokių kaip PKP, eksportą. Šio argumento negalima priimti. Remiantis turimais statistiniais duomenimis, grynasis PKP srautas KLR (palyginus gamybą ir vidaus suvartojimą) nuolat didėja ir tikimasi, kad ateinančiais metais jis didės, kaip nurodyta pateikiamoje lentelėje:

11   lentelė

(44)

Tai yra aiškus ženklas, kad PKP eksportas iš KLR didėja ir tikimasi, kad ateityje jis didės, nepaisant argumento, kad KLR mažina PKP eksportą. Dėl to minėtas argumentas atmetamas.

(45)

Naudotojų asociacija nurodė, kad verpalų ir neaustinių medžiagų, pagamintų iš PKP, gamintojai dažnai yra suinteresuoti pirkti ES kilmės pluoštus, siekdami gaminti ES kilmės verpalus ir neaustines medžiagas ir juos eksportuoti į šalis, su kuriomis sudaryti lengvatiniai susitarimai. Tačiau pagal šiame tyrime naudotojų pateiktus duomenis, 85–100 % neaustinių medžiagų produktų, kurių sudėtyje yra PKP, sektoriaus bendrovių apyvartos vykdoma parduodant Bendrijoje. Atitinkamai eksporto į šalis, su kuriomis sudaryti lengvatiniai susitarimai, kilmės taisyklės neturėtų daryti didelės įtakos PKP naudotojams priimant sprendimus dėl produktų kilmės juos įsigyjant. Trūkstant įrodymų, pagrindžiančių asociacijos argumentą, šis argumentas atmetamas.

(46)

Todėl daroma išvada, kad atsižvelgiant į minėtas paskatas tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones, į Bendriją bus eksportuojami dideli kiekiai.

(47)

Bendrijos pramonė daug investavo ir todėl jos gamyba labai išaugo. Bendrijos pramonės padėtis pastaraisiais metais labai pasikeitė; tai pagrindžia naujos pramonės Lenkijoje ir Rumunijoje įsteigimas bei numatoma plėtra Bulgarijoje.

(48)

Nepaisant aktyvesnės plėtros bei didesnių investicijų, kaip minėta, reikia atsižvelgti į tai, kad, kalbant apie pelningumą, Bendrijos pramonės padėtis išlieka pavojinga. Labai tikėtina, kad panaikinus antidempingo priemones importuojamų produktų dempingo kainomis padaugės.

(49)

Dideli importo dempingo kainomis kiekiai būtų papildomas kainų spaudimas Bendrijos pramonei; be to, tai sumažintų pelno dydį ir pelningumą bei padidintų nuostolius. Dėl šios priežasties gali nebebūti tolesnių investicijų, sumažėti inovacijų, pablogėti susijusios pramonės konkurencinė padėtis ir gali būti sumažinama gamyba arba uždaromos įmonės.

(50)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, finansinė Bendrijos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų, jeigu importo dempingo kainomis iš KLR, Korėjos ir Saudo Arabijos būtų dideli kiekiai, o priemonės nebebūtų taikomos. Tuo remiantis daroma išvada, kad priemonių taikymo nutraukimas prieštarautų Bendrijos pramonės interesams.

(51)

PKP rinka yra dalijama į šias dalis: a) verpimas (t. y. siūlų gamyba tekstilės gaminiams, sumaišius ar nesumaišius su kitais pluoštais, tokiais kaip medvilnė ar vilna), b) neaustinė gamyba (t. y. plėvelėms ir raizginiams, neperdirbant pluošto į verpalus, išskyrus popierių) ir c) kimšimas (t. y. tam tikriems tekstilės gaminiams, tokiems kaip pagalvėlės, automobilių sėdynės ir striukės, kimšti).

(52)

16 pramonės naudotojų pateikė pastabas, susijusias su šiuo tyrimu. Jie suvartoja apie 17 % visų Bendrijoje suvartojamų PKP ir apie 13 % viso importuojamų produktų kiekio iš nagrinėjamųjų šalių. Tačiau visapusiškai bendradarbiavo tik 10 naudotojų (14), kurių suvartojamas kiekis sudaro apie 12 % viso Bendrijoje suvartojamo PKP kiekio (visi visapusiškai bendradarbiavę naudotojai priklauso neaustinės gamybos ir kimšimo sektoriams). Tik vienas iš nevisapusiškai bendradarbiavusių naudotojų priklauso verpimo sektoriui.

(53)

Be to, Gesamtverband Textil + Mode (Vokietijos tekstilės pramonių asociacija, atstovaujanti verpimo ir neaustinės gamybos sektoriams), dvi minėtai federacijai priklausančios asociacijos – Industrieverband Garne-Gewebe-Technische Textilien e.V. (IVGT) ir Verband der Deutschen Heimtextilien-Industrie e.V. – bei viena Europos asociacija, atstovaujanti neaustinės gamybos sektoriaus bendrovėms (EDANA), pateikė pastabas ir prašė Komisijos nebetaikyti galiojančių priemonių. Visi minėti naudotojai priklauso vienai ar kelioms iš šių asociacijų. Šių asociacijų suvartojamas kiekis atitinka apie 30 % Bendrijoje suvartojamo PKP kiekio.

(54)

Atskirų naudotojų bendradarbiavimo lygis atliekant šį tyrimą yra akivaizdžiai didesnis nei ankstesniame tyrime. Taip pat reikia pastebėti, kad ankstesniame tyrime savo nuomonę pareiškė tik priemonių netaikymui pritariantys naudotojai (suvartojantys apie 10 % viso suvartojamo kiekio), o atliekant šį tyrimą dalyvavo ir tolesniam priemonių taikymui pritariantys naudotojai.

(55)

Naudotojai, suvartojantys apie 11 % viso suvartojamo PKP kiekio ir apie 10 % viso iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo kiekio, pateikė keletą argumentų dėl tolesnio priemonių taikymo nutraukimo. Visi minėti naudotojai priklauso vienai ar kelioms iš minėtų asociacijų, kurios taip pat pritaria priemonių taikymo nutraukimui. Toliau aptariami naudotojų ir nutraukimui pritariančių asociacijų pateikti argumentai.

(56)

Pirma, jie teigia, kad jų padėtis tampa nepalanki, kadangi didėja galutinių produktų konkurencija iš tų šalių, kurios vietoj eksportuojamų PKP pradėjo eksportuoti neaustinius produktus (pvz., KLR). Jie teigia, kad nutraukus galiojančių priemonių taikymą, jie galėtų naudoti pigesnius pluoštus ir todėl jų galutiniai produktai būtų konkurencingesni už produktus iš Azijos. Jei PKP rinkos kaina sumažės, pelningumas gali padidėti. Reikia atsižvelgti į tai, kad pagrindiniai jų klientai yra nuolaidas taikantys tinklai, kuriems žemiausia kaina yra lemiamas veiksnys, o galutiniams produktams taikomas pelno skirtumas yra labai nedidelis.

(57)

Kalbant apie šiuos argumentus, reikia paminėti, kad remiantis tyrime bendradarbiavusių naudotojų pateikta informacija, jų padėtis (susijusi su pelningumu) išliko nepakitusi nepaisant antidempingo priemonių nustatymo KLR kilmės PKP 2005 m. ir iš šios šalies importuojamų galutinių produktų kiekio padidėjimo. Taip yra todėl, kad PKP įtaka bendroms produktų, kurių sudėtyje yra PKP, sąnaudoms išliko tokia pati (kaip parodyta lentelėje):

12   lentelė

(58)

Todėl padėtis yra kitokia nei ankstesniame tyrime, kuomet naujų antidempingo priemonių (kurios galėjo sudaryti beveik 30 %) nustatymas tam tikrais atvejais neabejotinai būtų turėjęs didesnį neigiamą poveikį PKP naudotojų sąnaudų struktūrai ir galimybei pateikti klientams priimtinus pasiūlymus.

(59)

Be to, jų apyvarta Bendrijoje, susijusi su produktais, kurių sudėtyje yra PKP, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei 10 % (kaip nurodyta 13 lentelėje):

13   lentelė

(60)

Šie duomenys rodo, kad importuojamų galutinių produktų kiekis iš KLR nuo 2005 m. Bendrijos PKP naudotojams nesutrukdė plėstis ir parduoti savo produktus mažmenininkams bei gauti tokį patį pelno dydį. Dėl galimo poveikio galutinėms kainoms, kurias moka vartotojai, nebuvo pateikta jokių argumentų dėl ankstesniame tyrime padarytos išvados, kad nustačius naujus muitus, kurie galėjo sudaryti beveik 30 %, būtų daromas poveikis vartotojams.

(61)

Priemonių taikymo nutraukimui pritariantys naudotojai taip pat teigė, kad PKP kainos Bendrijoje didėja nepaisant dolerio nuvertėjimo. Šis teiginys neatitinka Komisijos tyrimo metu gautų duomenų. Nors 2005 m. PKP kaina staigiai didėjo, po to Bendrijoje pagaminto ir parduodamo PKP (kaip nurodyta 7 lentelėje) ir importuoto PKP (kaip nurodyta 14 lentelėje) kaina išliko stabili (15).

14   lentelė

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepanašu, kad galiojančios priemonės turi didelę įtaką naudotojų bendrovių sąnaudoms ir pelningumui.

(63)

Antra, priemonių taikymui prieštaraujantys naudotojai nurodo, kad Bendrijos užimtumo lygyje yra ženklus skirtumas tarp sektorių, susijusių su PKP gamyba (apie 3 000 darbuotojų) ir naudotojų pramone (tariamai – 70 000 darbuotojų).

(64)

Kalbant apie šį argumentą, nors 70 000 darbuotojų atrodo per didelis skaičius, negalima paneigti, kad naudotojų pramonė yra labiau imli darbui nei gamybos pramonė. Atsižvelgiant į tai, kad visapusiškai bendradarbiavo tik dalis naudotojų (duomenis apie darbo vietas pateikė naudotojai, kurių suvartojama dalis sudaro 12 % viso Bendrijoje suvartojamo PKP kiekio), Komisija negalėjo gauti tikslių duomenų apie užimtumą. Nepaisant to, 15 lentelėje nurodyta, kad visapusiškai tyrime bendradarbiaujantys naudotojai turėjo 5 009 darbuotojus. Iš to būtų galima spręsti, kad su produktų, kurių sudėtyje yra PKP, gamyba yra susiję mažiausiai 40 000–45 000 darbuotojų. Pateikiamoje lentelėje taip pat nurodoma, kaip kito bendradarbiavusių naudotojų užimtumo lygis:

15   lentelė

(65)

Nors bendradarbiavusių bendrovių skaičius yra nedidelis, galima daryti išvadą, kad galiojantys antidempingo muitai nagrinėjamuoju laikotarpiu netrukdė dideliam užimtumo augimui. Atitinkamai šis naudotojų argumentas buvo atmestas. Žinoma, padėtis yra kitokia nei ankstesniame tyrime, kuomet dėl papildomų antidempingo muitų (kurie galėjo sudaryti beveik 30 %) nustatymo galėjo sumažėti užimtumas naudotojų sektoriuje.

(66)

Trečia, šioje dalyje minėti naudotojai nurodo, kad neaustinės gamybos ir kimšimo sektoriuose auga dviejų rūšių PKP paklausa – mažai besilydančio poliesterio ir tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio (kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje), kurių gamyba Bendrijoje ribota, o KLR ir Korėja turi didelius gamybos pajėgumus.

(67)

Į tai atsižvelgiant, remiantis tiksliausiu Komisijos skaičiavimu pagal suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, bendras mažai besilydančio poliesterio suvartojimas Bendrijoje per PTL sudarė apie 85 000–90 000 tonų, o bendras tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio suvartojimas – apie 65 000–70 000 tonų. Bendrijos pramonė šiuo metu tiekia 2 155 tonas mažai besilydančio poliesterio ir 21 543 tonas tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio. Šių rūšių PKP paklausa nuolat didėja; naudotojų asociacijos teigimu, ateinančiais metais abiejų rūšių PKP paklausos metinis padidėjimas bus 6 %.

(68)

Bendrijos PKP gamintojai teigia, kad šių konkrečių rūšių PKP gamyba Bendrijoje yra ribota, nes dėl esamų dempingo kainų jie negali padidinti gamybos. Pagal šiame tyrime surinktus duomenis Bendrijos pramonės mažai besilydančio poliesterio ir tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

16   lentelė

(69)

Pagal šios lentelės duomenis, jei kainos būtų tam tikro lygio, Bendrijos pramonė galėtų patenkinti 88–95 % visos mažai besilydančio poliesterio paklausos ir apie 37 % visos tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio paklausos. Be to, net jei Bendrijos pramonė gamina ribotą šių konkrečių rūšių PKP kiekį, naudotojai gali jų įsigyti iš Korėjos ir KLR taikant ribotus antidempingo muitus (tik 5,7 % muitą bendrovei Huvis Korėjoje ir 4,9 % – bendrovei Far Eastern KLR). Kalbant apie galimybę įsigyti iš Taivano, buvo teigiama, kad Taivano PKP gamyba mažėja, todėl didės kainos arba sumažės pasiūla; o jei šie produktai būtų pakeisti importuojamais iš KLR ir Korėjos, už šiuos iš KLR ir Korėjos importuotus konkrečių rūšių PKP sumokėtų muitų poveikis sąnaudoms būtų reikšmingas, nes Bendrijos naudotojų pelno dydis nedidelis. Šių argumentų negalima priimti. Kita vertus, net jeigu Taivano PKP gamyba mažėja, numatoma, kad nepanaudoti pajėgumai padidės (numatoma, kad nepanaudoti pajėgumai 2008 m. bus 122 000 tonų, o 2009 m. – 150 000 tonų). Taigi, nėra aišku, ar susidarytų struktūrinis tokių rūšių PKP trūkumas.

(70)

Kalbant apie konkrečių rūšių PKP kainas, oficialių statistinių duomenų nėra, bet, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, remiantis bendradarbiaujančių bendrovių pateiktais duomenimis, mažai besilydančio poliesterio kaina (įskaitant antidempingo muitus) nuo 2004 m. iki PTL padidėjo tik 2 %. 2006 m. kaina netgi labai sumažėjo. Tikėtina, kad staigus padidėjimas nuo 2006 m. iki PTL daugiausiai buvo susijęs su laikinųjų antidempingo muitų taikymu Taivano importuojamiems produktams per pirmąjį 2007 m. semestrą. Tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %.

17   lentelė

(71)

Šiuos duomenis reikia nagrinėti atsižvelgiant į šių konkrečių rūšių PKP dalį bendrose produktų, kurių sudėtyje yra PKP, sąnaudose. Pagal bendradarbiaujančių naudotojų pateiktus duomenis mažai besilydančio poliesterio dalis bendrose produktų, kurių sudėtyje yra PKP, sąnaudose sudaro apie 1,98 %, o tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio – 4,38 %. Turint omenyje, kad vidutinis pelningumas – apie 4 %, su šių konkrečių rūšių PKP susijusi bendrų sąnaudų dalis, nepaisant didelio mažai besilydančio poliesterio kainos padidėjimo, nėra reikšminga. Todėl šis argumentas atmetamas.

(72)

Padėtis yra kitokia nei ankstesniame tyrime, kuomet dėl antidempingo muitų (kurie galėjo sudaryti beveik 30 %) nustatymo importuojamiems Taivano kilmės mažai besilydančiam poliesteriui ir tuščiaviduriui sudėtiniam silikonizuotam poliesteriui ir dėl to padidėjusių to pačių produktų kainų poveikis bendroms sąnaudoms būtų buvęs daug didesnis.

(73)

Naudotojai, kurių suvartojamas kiekis sudaro apie 6 % viso Bendrijoje suvartojamo PKP kiekio ir 3 % iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo kiekio, nurodė, kad nutraukus priemonių taikymą naudotojų pramonės pelningumas labai pablogėtų, kadangi dėl bankrutavusio ES PKP sektoriaus PKP kainos per dvejus metus padidėtų ir todėl tikėtina, kad būtų daugiau importuojama produktų, kurių sudėtyje yra PKP.

(74)

Atsižvelgiant į D.4 dalyje išdėstytus argumentus (importo padidėjimo tikimybė nutraukus priemonių taikymą), tokia galimybė nėra atmetama, taip pat gali kilti pavojus, kad nebus išlaikytas veiksmingas konkurencingumas.

(75)

Atsižvelgiant į minėtus veiksnius daroma išvada, kad, nors dauguma tyrime dalyvavusių naudotojų mano, kad tolesnis muitų taikymas prieštarauja jų interesams, atlikus tyrimą nustatyta, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų didelio neigiamo poveikio jų ekonominei ir finansinei situacijai. Be to, priešingai nei ankstesniame tyrime, naudotojų nuomonės dėl galimo galiojančių priemonių nutraukimo poveikio jų verslui skiriasi. Nors, kaip minėta, dauguma jų prašė Komisijos panaikinti antidempingo muitus, nemažai tyrime bendradarbiavusių naudotojų prieštarauja muitų taikymo nutraukimui.

(76)

6 importuotojai arba prekybininkai per pranešime apie tyrimo inicijavimą numatytą laikotarpį pateikė pastabas, susijusias su šiuo tyrimu, bet tik trys iš jų (Saehan Europe, GSI Global Service International ir Marubeni) visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė atsakymus į visus Komisijos klausimus. Visos bendrovės veikia pelningai, o su PKP produktų importu arba prekyba susijusių darbuotojų skaičius yra nedidelis.

(77)

Nepanašu, kad tolesnis muitų taikymas jų verslui turėtų svarbaus neigiamo poveikio. Daugelio iš jų nuomone, jie yra suinteresuoti priemonių iš Korėjos importuojamiems produktams taikymo nutraukimu, bet ne iš KLR importuojamiems produktams, kadangi pastaruoju atveju prekių srautas būtų didelis, o kainų lygis kaip ir jų pelno dydis sumažėtų. Kita vertus, remiantis jų požiūriu, kadangi Korėjos nepanaudoti pajėgumai yra mažesni nei Kinijos, jų nuomone, Korėjos importuojamų produktų poveikis kainoms jų verslui nebus žalingas.

(78)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, nepriklausomai nuo to, ar priemonės toliau taikomos ar ne, poveikis importuotojų ir prekybininkų veiklai bus nedidelis.

(79)

Bendrijos gamintojai, tariamai gaminantys 56 % PKP iš perdirbtų medžiagų, teigė, kad PKP importas dempingo kaina turėjo neigiamos įtakos perdirbimo bendrovių pelningumui; taip pat buvo teigiama, kad polietileno tereftalatą (toliau – PET) perdirbimo bendrovėms renka apie 425 000 darbuotojų. Į tai atsižvelgiant reikia paminėti, kad PET butelių perdirbėjai nenorėjo dalyvauti atliekant šį tyrimą, nors pranešime apie tyrimo inicijavimą jie buvo pakviesti ir Komisija jiems nusiuntė klausimynus, kurių atsakymų nebuvo gauta. Kita vertus, Azijoje perdirbtų PET butelių paklausa yra didelė ir auga, taigi nenustačius antidempingo priemonių PET butelių perdirbėjai ir toliau galės parduoti savo produktus pasaulio rinkoje. Todėl šie argumentai atmetami.

(80)

Be to, Bendrijos gamintojai, gaminantys poliesterių kuokštelinius pluoštus iš perdirbtų medžiagų, sunaudoja mažiau energijos nei dėl cheminių procesų ir iš Azijos importuojamo PKP transportavimo išmetamo anglies dioksido kiekis. Dėl šios priežasties pakeitus Bendrijos pagamintus produktus dempingo kaina importuojamais produktais, ypač iš KLR ir Korėjos, padidėtų išmetamo anglies dioksido kiekis ir būtų kliudoma įgyvendinti ES klimato kaitos tikslus. Atsižvelgiant į tai primenama, kad atliekant antidempingo tyrimą ir nagrinėjant Bendrijos interesus daugiausiai dėmesio skiriama ekonominiam priemonių poveikiui susijusiems ūkinės veiklos vykdytojams; šis tyrimas nėra tiesiogiai susijęs su aplinkosaugos klausimais.

(81)

Dėl Saudo Arabijos (arba Baltarusijos) nebuvo pateikta jokių argumentų; tai reiškia, kad tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Bendrijos interesams.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Bendrijos PKP gamintojai, įskaitant Bendrijos pramonę, patiria naudą dėl taikomų priemonių, bet jų padėtis vis tiek yra pažeidžiama. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jie galėjo padidinti užimamą rinkos dalį, gamybą, pajėgumus, apyvartą ir užimtumo lygį. Be to, jie daug investavo ir įsteigė naujas įmones Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Be to, Tregal, svarbus verpimo pramonės tiekėjas, įveikė finansinius sunkumus ir, remiantis bendrovės pateikta informacija, nuo 2007 m. liepos mėn. jam nebetaikoma apsaugos procedūra (pranc. procédure de sauvegarde). Tačiau jų finansinė padėtis išlieka pavojinga; staigus dempingo kainomis importuojamų prekių antplūdis būtų žalingas. Toliau taikant muitus Bendrijos pramonė gautų didelės naudos ir tikėtina, kad būtų atkuriamas jos gyvybingumas. Ši padėtis visiškai skiriasi nuo ankstesniame tyrime nustatytų aplinkybių, kuomet buvo nustatyta, kad PKP tiekimas Bendrijos rinkoje gali būti probleminis, nes viena bendrovė (La Seda) pakeitė gamybos pobūdį siekdama daugiau gaminti kitų produktų, kita bendrovė (Pennine Fibers) bankrutavo, o bendrovė Tergal patyrė finansinių sunkumų.

(83)

Kalbant apie naudotojus ir importuotojus, iš nagrinėjamųjų šalių importuojamiems produktams taikomi antidempingo muitai nepakenkė jų gyvybingumui ir plėtros galimybėms. Todėl nutraukus priemonių taikymą nauda naudotojams ir importuotojams būtų nedidelė, įvertinant tai, kad antidempingo priemonės jų ekonominei padėčiai neturėjo didelio poveikio. Priešingai šiai išvadai, ankstesnio tyrimo analizė rodo, kad nustačius naujus antidempingo muitus (kurie galėjo sudaryti beveik 30 %) būtų daromas poveikis PKP kainoms, ypač mažai besilydančio poliesterio ir tuščiavidurio sudėtinio silikonizuoto poliesterio kainoms, o tai daugeliui naudotojų galėjo sukelti finansinių sunkumų.

(84)

Todėl daroma išvada, kad galima nedidelė nauda, kurią nutraukus muitų taikymą gautų naudotojai ir PKP importuotojai į Bendriją, būtų neproporcinga dideliems Bendrijos pramonės nuostoliams.

(85)

Atitinkamai galima daryti išvadą, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuojamiems produktams taikomų priemonių nutraukimas atsižvelgiant į Bendrijos interesus yra nepagrįstas.

(86)

Keletas suinteresuotųjų šalių teigė, kad antidempingo priemonės negali būti taikomos diskriminuojant, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje: „kiekvienu atveju atitinkamo dydžio antidempingo muitas turi būti nustatomas, nediskriminaciniu pagrindu produktui, importuojamam dempingo kaina iš visų šaltinių ir darančiam žalos, …“ Taip pat buvo nurodyta, kad nediskriminavimo principas yra pagrindinis PPO teisės principas.

(87)

Suinteresuotųjų šalių, kurios rėmėsi nediskriminavimo principu, teigimu, Reglamente (EB) Nr. 2005/2006 nustatyta, kad PKP buvo importuojami iš Taivano ir Malaizijos dempingo kainomis ir sukėlė žalą. Buvo teigiama, kad „šiems dviems PKP importo šaltiniams antidempingo muitai buvo netaikomi ne todėl, kad Komisija nustatė, kad iš Malaizijos ir Taivano PKP importuojamas ne dempingo kaina arba nekelia žalos …“. Be to, buvo teigiama, kad Komisijos sprendimas nuo 2007 m. birželio 22 d. nebetęsti antidempingo priemonių taikymo iš Malaizijos ir Taivano importuojamiems produktams nepaisant to, kad nustatyta, jog šie produktai importuojami dempingo kaina ir kelia žalą, panaikina pagrindą taikyti tolesnį antidempingo muitų taikymą iš kitų šalių importuojamiems PKP.

(88)

Pirma, pabrėžiama, kad Malaizijos ir Taivano atveju skundas buvo atsiimtas ir Taryba nepadarė galutinės išvados dėl antidempingo muitų taikymo adekvatumo. Todėl tai nėra diskriminacija.

(89)

Antra, teisinių patikrinimų, susijusių su Bendrijos interesais pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį (taikomą Taivano ir Malaizijos atveju) bei 21 straipsnį (taikomą šiuo atveju) pobūdis skiriasi. Atliekant pirmąjį patikrinimą tiriama, ar bendra interesų suma yra pakankamai palanki, kad Komisija galėtų tęsti tyrimą ex officio net ir nesant pagrįsto skundo. Atliekant antrąjį patikrinimą tiriama, ar interesų suma yra pakankamai nepalanki, kad priemonių taikymas būtų nutrauktas. Todėl dėl skirtingo patikrinimų pobūdžio diskriminacijos nėra.

(90)

Trečia, net ir hipotetiniu atveju, kai Taryba priima galutinį sprendimą dėl antidempingo muitų netaikymo importuojamiems Malaizijos ir Taivano kilmės PKP, tai nėra diskriminacija, kadangi minėtas principas yra taikomas tik tuomet, kai tokios pačios išvados padaromos atliekant skirtingus tyrimus dėl to paties produkto. Kitaip tariant, pagal nediskriminavimo principą, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje ir PPO antidempingo susitarimo 9 straipsnio 2 dalyje, panašios situacijos neturi būti traktuojamos skirtingai, o skirtingos situacijos negali būti traktuojamos vienodai. Kaip minėta, šio tyrimo faktai ir išvados visiškai skiriasi nuo Malaizijos ir Taivano atveju nustatytų faktų ir išvadų ir, atitinkamai, dviejų situacijų negalima lyginti.

(91)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, su nediskriminavimo principo taikymu susiję argumentai atmetami.

(92)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat buvo nustatytas terminas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(93)

Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį dalinė tarpinė peržiūra turėtų būti baigta ir nagrinėjamųjų šalių gaminamiems ir į Europos bendriją eksportuojamiems PKP nustatyti antidempingo muitai toliau taikomi,