12.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2022/95 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Remiantis tolesniu tyrimu, kurį atlikus nustatyta, kad šis muitas buvo absorbuotas, Reglamentu (EB) Nr. 663/98 (3) buvo iš dalies pakeistos priemonės. Atsižvelgusi į prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ir dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, Reglamentu (EB) Nr. 658/2002 (4) Taryba nustatė 47,07 EUR/t galutinį antidempingo muitą importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, kurio KN kodai yra 3102 30 90 ir 3102 40 90. Galiausiai, buvo atlikta produkto apibrėžtosios srities tarpinė peržiūra ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 945/2005 (5) importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato (toliau – AN) kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91, nustatytas galutinis 41,42–47,07 EUR/t antidempingo muitas.

(2)

2007 m. balandžio 19 d. Reglamentu (EB) Nr. 442/2007 (6) Taryba nustatė galutines antidempingo priemones importuojamam Ukrainos kilmės AN.

(3)

2005 m. rugpjūčio 30 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą, susijusį tik su dempingu, pateikė Eurochem, Rusijos eksportuojantis AN gamintojas.

(4)

Eurochem tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad aplinkybės pasikeitė ir kad visų pirma palyginus jo duomenimis pagrįstą normaliąją vertę ir nagrinėjamojo produkto eksporto kainas, kai šis produktas parduodamas eksportui į Bendriją, dempingas būtų gerokai mažesnis už dabartines priemones. Todėl jau nėra būtina toliau taikyti galiojančių priemonių, kurių dydis buvo pagrįstas anksčiau nustatytu žalos skirtumu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad būta pakankamai įrodymų, pateisinančių tarpinės peržiūros inicijavimą, 2005 m. lapkričio 30 d. Komisija inicijavo šią peržiūrą (7).

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojimo terminą (8), 2007 m. sausio 17 d. Komisija gavo prašymą atlikti galiojimo termino peržiūrą.

(7)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso AN Bendrijoje, vardu pateikė Europos trąšų gamintojų asociacija (ETGA) (toliau – pareiškėjas).

(8)

Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Bendrijos pramonei greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų. Viena šalis teigė, kad siekdama įvertinti pasikeitusias aplinkybes, susijusias su 2004 m. ir 2007 m. įvykusia ES plėtra, Komisija turėjo ex officio kartu pradėti dempingo ir jo daromos žalos tarpinę peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtais pranešimais (9) ragino suinteresuotąsias šalis prašyti inicijuoti tarpines peržiūras, jei jos gali pateikti įrodymų, kad priemonės labai skirtųsi, jeigu jos būtų nustatytos remiantis ir naujų valstybių narių informacija. Komisija tokių prašymų ir pagrįstų įrodymų negavo. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad be tokių įrodymų plėtra per se nėra pakankamas pagrindas inicijuoti peržiūrą. Taigi šis prašymas turėjo būti atmestas.

(9)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2007 m. balandžio mėn. 14 d. Komisija ją inicijavo (10).

(10)

Atliekant tarpinę peržiūrą tiriami tik Eurochem dempingo aspektai. Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojančiam gamintojui, eksportuojančios šalies atstovams ir Bendrijos gamintojams.

(11)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo: Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, eksportuojančios šalies atstovams, importuotojams, Bendrijos gamintojams, vartotojams ir pareiškėjui (ETGA).

(12)

Atsižvelgiant į didelį Bendrijos gamintojų ir importuotojų Bendrijoje skaičių (23), laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, išnagrinėti, ar atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nereikėtų atlikti atrankos. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra tikrai būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Bendrijos gamintojų ir importuotojų prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(13)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į tai, kad 14 Bendrijos gamintojų nurodė pageidaujantys bendradarbiauti, nuspręsta, kad būtina atlikti Bendrijos gamintojų atranką.

(14)

Tik vienas importuotojas reagavo į pranešimą apie inicijavimą ir nuo pat pradžios pareiškė norą bendradarbiauti. Tačiau šis importuotojas nepateikė jokios prašomos informacijos, kadangi nuo 2005 m. jis nebeimportavo amonio nitrato iš Rusijos.

(15)

Tarpinės peržiūros klausimynas buvo nusiųstas Eurochem, kuri bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus.

(16)

Priemonių galiojimo termino peržiūros klausimynai nusiųsti visiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams susijusiose šalyse, susijusiems importuotojams, atrinktiems Bendrijos gamintojams, naudotojams ir pareiškėjui.

(17)

Priemonių galiojimo termino peržiūros klausimyno atsakymus pateikė:

(18)

Trys Rusijos gamintojai ir (arba) platintojai. Šios bendrovės yra: Open Joint Stock Company (OJSC) Mineral and Chemical company Eurochem (toliau – Eurochem), Acron (toliau – Acron), ir JSC Minudiobreniya (toliau – Minudiobreniya).

(19)

Keturi atrinkti Bendrijos gamintojai:

(20)

Iš 55 galimų amonio nitrato importuotojų į Bendriją, į kuriuos buvo kreiptasi, tik 3 bendrovės atsakė nurodydamos, kad jos nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto neimportavo.

(21)

ES žemės ūkio profesinių organizacijų komitetas (COPA), ES žemės ūkio kooperatyvų konfederacija (COGECA), Anglijos ir Velso nacionalinė ūkininkų sąjunga ir Švedijos ūkininkų federacija pateikė pastabas raštu.

(22)

Atliekant abu tyrimus, suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per atitinkamuose pranešimuose apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(23)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga atliekant tyrimą, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

Tikrinamųjų vizitų nebuvo surengta, kadangi nė vienas nagrinėjamosios šalies AN importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų.

(24)

Dalinės tarpinės peržiūros dėl importo iš Eurochem, atliekamos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, tiriamuoju laikotarpiu pasirinktas laikotarpis nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. (toliau – tarpinės peržiūros tiriamasis laikotarpis arba TPTL).

(25)

Priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasirinktas laikotarpis nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau – priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamasis laikotarpis arba priemonių galiojimo termino PTL). Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki priemonių galiojimo termino PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(26)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti bendrovei Eurochem taikomas antidempingo priemones ir toliau taikyti galutinį antidempingo muitą Rusijos kilmės AN. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Jų pastabos buvo deramai apsvarstytos ir tam tikrais atvejais į jas buvo atsižvelgta.

(27)

Šiose peržiūrose nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 945/2005, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių KN kodai yra 3102 30 90, 3102 40 90, ex 3102 29 00, ex 3102 60 00, ex 3102 90 00, ex 3105 10 00, ex 3105 20 10, ex 3105 51 00, ex 3105 59 00 ir ex 3105 90 91.

(28)

Nustatyta (kaip ir ankstesniuose tyrimuose), kad Rusijoje gaminamo bei vidaus rinkoje parduodamo AN ir į Bendriją iš Rusijos eksportuojamo AN pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl atliekant šiuos tyrimus jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(29)

Bendrijos pramonės gaminamas amonio nitratas pagal fizines technines savybes yra panašus produktas lyginant su Rusijos į Bendriją eksportuojamu amonio nitratu.

(30)

Kadangi visus produktus, kuriuos Eurochem pardavė Bendrijoje per TPTL, pagamino tik vienas susijęs gamintojas, NAK Azot, normaliosios vertės ir eksporto kainos tyrimas atliktas atsižvelgiant tik į šį gamintoją. NAK Azot pagamintiems importuojamiems produktams taikytinas dempingo skirtumas ir muitas, jeigu jis yra, taip pat turi būti taikomi susijusiai bendrovei, Nevinka Azot.

(31)

Į Bendriją buvo eksportuota tik viena produkto rūšis, todėl normalioji vertė nustatyta tik pagal šią produkto rūšį. Buvo nagrinėjama, ar pakankamas kiekis buvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Kiekvieno sandorio vidaus pardavimo kainos buvo palygintos su bendromis gamybos sąnaudomis.

(32)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad energijos, pvz., elektros energijos ir dujų, sąnaudos sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį ir reikšmingą bendrų gamybos sąnaudų dalį. Siekiant patikrinti įprastines prekybos sąlygas, taip pat buvo nagrinėjama, ar su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos buvo pagrįstai atspindėtos susijusių šalių dokumentuose.

(33)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad elektra nebūtų tinkamai parodyta apskaitoje. Šiuo klausimu, inter alia, pastebėta, kad Eurochem per TPTL mokėtos elektros energijos kainos atitiko kainas tarptautinėje rinkoje, palyginti su kitomis šalimis, pvz., Kanada ir Norvegija. Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie dujų kainas.

(34)

Nagrinėjant dujų tiekimą, pagal tarptautiniu mastu pripažintų energetikos rinkose besispecializuojančių šaltinių skelbiamus duomenis faktiškai buvo nustatyta, kad Eurochem mokėta kaina sudarė maždaug penktadalį gamtinių dujų iš Rusijos eksporto kainos. Be to, remiantis visais turimais duomenimis, dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje buvo reguliuojamos, t. y. kur kas mažesnės už rinkos kainas, mokamas už gamtines dujas, pvz., JAV, Kanadoje, Japonijoje ir ES. Šios keturios rinkos sudaro 46 % pasaulio dujų suvartojimo, o dominuojančios vidaus kainos šiose keturiose rinkose pakankamai parodo sąnaudas. Dėl to pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį šios dujų rinkos gali būti laikomos tipiškomis. Turima informacija kartu rodo, kad Rusijos dujų pardavimo vidaus rinkoje kainos netgi nedengia dujų tiekėjo Gazprom sąnaudų.

(35)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad NAK Azot tiriamuoju laikotarpiu mokėtos dujų kainos negali būti taikomos nustatant nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį. Todėl, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, NAK Azot sąnaudos, t. y. šiuo atveju dujų tiekimo sąnaudos, turėjo būti pakoreguotos, kad parodytų su panašaus produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas per TPTL. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant šią peržiūrą nagrinėjamas tik Eurochem vykdomo dempingo lygis, dėl duomenų trūkumo nebuvo galima koreguoti pagal kitų gamintojų ar eksportuotojų Rusijoje mokėtas neiškreiptas kainas. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį buvo nuspręsta koreguoti remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų. Šiuo atveju koreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos be transporto sąnaudų (toliau – koreguota kaina Vaidhauze).

(36)

Todėl NAK Azot nurodytos gamybos sąnaudos buvo perskaičiuotos pagal pakoreguotas dujų kainas. Remiantis šiomis perskaičiuotomis gamybos sąnaudomis buvo nustatyta, kad visas vidaus produktas, kuris buvo tiesiogiai lyginamas su vienintele šios bendrovės eksportuojama produkto rūšimi, buvo parduotas nepelningai, t. y. nevyko prekyba įprastomis sąlygomis. Todėl reikėjo nustatyti normaliąją vertę. Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis prie produkto rūšies, eksportuojamos į Bendriją, gamybos sąnaudų, pakoreguotų pagal minėtas dujų sąnaudas, pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų suma bei pelno dydis.

(37)

Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas negalėjo būti nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nes NAK Azot nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo tipinis. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto nebuvo galima taikyti, nes buvo tiriama tik dar vieno gamintojo veikla (Nevinka Azot). 2 straipsnio 6 dalies b punktas irgi nebuvo taikomas, nes tai pačiai bendrajai produktų kategorijai priklausančių NAK Azot produktų gamybos sąnaudas taip pat reikėtų koreguoti pagal dujų sąnaudas, remiantis nurodytomis priežastimis. Taigi, pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos buvo nustatytos vadovaujantis pagrįstu metodu. Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis nagrinėjamojo produkto kiekis ir smarkiai konkuruoja šalies ir užsienio bendrovės. Šiuo atžvilgiu buvo nagrinėjama visuomenei prieinama informacija apie trąšų verslo sektoriuje veikiančias dideles bendroves. Buvo nustatyta, kad šiam tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, nes šiame pasaulio regione biržos sąrašuose esančios bendrovės viešai teikia daug patikimos ir išsamios finansinės informacijos. Todėl pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal trijų Šiaurės Amerikos gamintojų vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelną. Šios bendrovės buvo vienos didžiausių azoto trąšų sektoriuje veikiančių bendrovių; tai nustatyta skaičiuojant jų tos pačios bendrosios produktų kategorijos (azoto trąšų) pardavimą vidaus rinkoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui (vidutiniškai 80 % bendrovės ir (arba) komercinės veiklos segmento apyvartos), o jų pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas yra tipiški sėkmingai šiame versle veikiančių bendrovių paprastai patiriamoms sąnaudoms bei gaunamam pelnui.

(39)

Pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų procentinė dalis buvo 6,9 %. Apskaičiuotas vidutinis pelno skirtumas buvo 9,1 %. Reikėtų pažymėti, kad šiuo būdu nustatyta pelno suma neviršijo pelno, kurį Rusijos gamintojai gavo parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus savo vidaus rinkoje.

(40)

Buvo nustatyta, kad Eurochem per TPTL pardavė Bendrijai nagrinėjamąjį produktą pagal tarpininkavimo sutartį per du susijusius prekybininkus, vienas kurių, Eurochem Trading, yra įsikūręs Šveicarijoje, o kitas, Cumberland, – Britanijos Mergelių salose. 2005 m. pradžioje pastarasis nutraukė savo veiklą.

(41)

Eksporto kaina nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, pagal faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už eksportuojančios šalies eksportui į Bendriją parduotą produktą.

(42)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos gamintojų kainomis EXW sąlygomis, NAK Azot lygiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi, buvo koreguojama, atsižvelgiant į transporto, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų skirtumus, pakavimo sąnaudas, suteiktus kreditus ir komisinius mokesčius, jei jie buvo taikyti ir įrodyti patikrintais faktais. Pardavimas eksportui vykdomas per pirmiau minėtus susijusius prekybininkus, kurių funkcijos, kaip nustatyta, yra panašios į tarpininko, dirbančio už komisinį mokestį, funkcijas, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą eksporto kaina buvo pakoreguota kiekvienam iš šių prekybininkų. Nebendradarbiaujant Bendrijos importuotojams, šis koregavimas buvo padarytas 1,5 % lygiu, kuris atitiko komisinį mokestį, mokėtą nepriklausomiems tarpininkams, kurie dalyvavo produkto, nagrinėjamo pirminiame tyrime, prekyboje.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(44)

Nustatyta, kad dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 28,3 %.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo ištirta, ar pasikeitusias aplinkybes dėl dempingo būtų galima pagrįstai laikyti ilgalaikio pobūdžio.

(46)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad atliekant ankstesnį tyrimą normalioji vertė buvo nustatyta pagal pelningo pardavimo kainas JAV vidaus rinkoje, nes Rusija tuo metu neturėjo rinkos ekonomikos statuso. Atliekant šį tyrimą Rusija laikoma rinkos ekonomikos šalimi, todėl normalioji vertė nustatyta pagal Eurochem gamybos sąnaudas, prireikus jas koreguojant. Nenustatyta jokių požymių, kad atliekant šią peržiūrą nustatyta normalioji vertė negalėtų būti laikoma ilgalaikio pobūdžio.

(47)

Lyginant ankstesnio ir šio tyrimo normaliąsias vertes ir eksporto kainas nustatyta, kad, atsižvelgiant į palyginamas produkto rūšis, normalioji vertė gerokai padidėjo, tačiau vidutinė eksporto kaina padidėjo dar daugiau, todėl dempingo lygis sumažėjo. Nustatyta, kad eksporto į kitas rinkas kainos iš esmės atitinka eksporto į Bendriją kainas. Nerasta jokių įrodymų, kad eksporto pardavimas nebus tęsiamas dempingo kainomis, tačiau mažesniu nei per pirminį tyrimą nustatytu dempingo lygiu.

(48)

Tuo remiantis daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės, atsižvelgiant į ankstesnį tyrimą dėl dempingo (kuris atliekant šį tyrimą nustatytas palyginus Eurochem normaliąją vertę ir eksporto kainas), gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikio pobūdžio.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, antidempingo muito dydis neturėtų viršyti nustatyto dempingo skirtumo, o turėtų būti mažesnis už tokį skirtumą, jei mažesnio muito pakanka pašalinti Bendrijos pramonei padarytą žalą. Rusijai taikomi galiojantys muitai buvo apskaičiuoti pagal žalos skirtumą, o atliekant šį tyrimą nustatytas naujas dempingo skirtumas yra mažesnis už anksčiau apskaičiuotą žalos skirtumą, todėl muitas turėtų būti pakoreguotas, atsižvelgiant į atliekant šį tyrimą nustatytą dempingo skirtumą, t. y. 28,3 %.

(50)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo ir ilgalaikį pasikeitusių aplinkybių pobūdį, individualus antidempingo muitas, taikomas Eurochem importuojamam nagrinėjamajam produktui, turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į naujai nustatytą dempingo skirtumą.

(51)

Nustatytas dempingo lygis yra mažesnis už ankstesniame tyrime nustatytą žalos skirtumą, todėl nustatomas muito dydis turėtų atitikti nustatytą dempingo lygį.

(52)

Ankstesniame tyrime buvo nustatytas muitas (konkreti suma už toną), todėl tai turėtų būti taikoma ir šiame tyrime. Taigi, muito suma yra 32,82 EUR/t. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 945/2005 muitą reikėtų taikyti proporcingai AN kiekiui, marginaliosioms ir maistinėms medžiagoms, jei AN trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės.

(53)

Nors šis muitas pagrįstas NAK Azot duomenimis, kaip nurodyta pirmiau, bet jis bus taikomas Eurochem pardavimui, nepriklausomai nuo to, kurioje susijusioje gamykloje buvo pagamintas produktas.

(54)

Siekiant nuoseklumo visų pirma nagrinėta, ar pastaruoju metu buvo vykdomas dempingas, ir tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

(55)

Kaip minėta, trys eksportuojantys gamintojai (Eurochem, Acron ir Minudiobreniya) bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(56)

Komisija patikrino, ar pardavimas vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Šiuo tikslu išnagrinėtos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto gamybos sąnaudos.

(57)

Gaminant nagrinėjamąjį produktą pagrindinis žaliavų komponentas yra dujos ir jos sudaro didžiąją gamybos sąnaudų dalį. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi buvo tiriama, ar su aptariamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai parodytos nagrinėjamųjų šalių apskaitoje.

(58)

Remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė tarptautiniu mastu energetikos rinkų srityje pripažinti šaltiniai, nustatyta, kad Rusijos gamintojo mokamos Vyriausybės nustatytos kainos buvo neįprastai mažos. Pavyzdžiui, jos sudarė vieną ketvirtadalį gamtinių dujų iš Rusijos eksporto kainos ir buvo gerokai mažesnės už dujų kainą, kurią mokėjo Bendrijos gamintojai.

(59)

Kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai parodytos bendradarbiaujančių gamintojų dokumentuose, jos turėjo būti atitinkamai koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo jokių pakankamai tipiškų neiškreiptų Rusijos vidaus rinkos dujų kainų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį buvo nuspręsta koreguoti remiantis informacija iš kitų tipiškų rinkų. Šiuo atveju pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos be transporto sąnaudų ir pakoreguota pagal paskirstymo vietoje sąnaudas (toliau – pakoreguota kaina Vaidhauze). Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES mazgas ir didžiausia Rusijos dujų rinka. Atitinkamai, jis gali būti laikomas tipiška rinka.

(60)

Rusijos eksportuotojai pateikė keletą argumentų, susijusių su pakoreguota kaina Vaidhauze.

(61)

Pirma, jie teigė, kad bet koks jų dujų kainos vidaus rinkoje koregavimas būtų nepateisinamas, nes apskaitos dokumentai visiškai parodo panašaus produkto gamybos ir pardavimo veiklos sąnaudas kilmės šalyje. Šiam argumentui pagrįsti buvo pateiktas nepriklausomos konsultacinės įmonės atliktas tyrimas, kuriame nurodyta, kad Rusijos eksportuotojų mokėta dujų kaina visiškai parodė dujų tiekėjų gamybos ir pardavimo sąnaudas. Reikia paminėti, kad palyginimui dujų sąnaudos bei dujų tiekimo Rusijos AN gamintojams sąnaudos, kaip išdėstyta tyrimo išvadose, buvo apskaičiuotos sąnaudos, tokiu būdu tai nebuvo tikrosios per priemonių galiojimo termino PTL patirtos sąnaudos. Taip pat nėra aišku, ar nustatytos sąnaudos buvo bendros sąnaudos, kaip nustatyta pagrindiniame reglamente, taip pat įskaitant bendras gamybos ir bendras pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas, susijusias su dujų gamyba ir pardavimu. Galiausiai, taip pat pažymima, kad atliekant šį tyrimą nebuvo galima patikrinti turimos informacijos apie dujų tiekėjo sąnaudas ir pagal turimą informaciją neparodoma, kad Rusijos dujų vidaus pardavimo kainos padengė dujų tiekėjo, Gazprom, sąnaudas per visą priemonių galiojimo termino PTL.

(62)

Bet kokiu atveju, laikoma, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, vienintelis faktas, kad tiekėjo pirkėjams taikoma dujų kaina padengia sąnaudas, nėra kriterijus, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar panašaus produkto gamybos sąnaudos, nurodytos bendrovės sąskaitose, tinkamai atspindi sąnaudas, susijusias su nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudomis. Dėl minėtų priežasčių (straipsniai, kuriuos paskelbė tarptautiniu mastu energetikos rinkų srityje pripažinti šaltiniai, ir dujų kainų Rusijoje palyginimas su eksportuotų Rusijos dujų kainomis) nustatyta, kad taip nėra. Antra, Rusijos AN gamintojai neatsižvelgė į pastebėtą akivaizdžiai didelį Rusijos vidaus rinkoje mokamos dujų kainos ir iš Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų kainos bei Bendrijos gamintojų mokamos kainos skirtumą. Jie taip pat neatsižvelgė į tai, kad gamtinių dujų vidaus kainos Rusijoje buvo reguliuojamos ir nebuvo galima laikyti, kad jos tinkamai parodo paprastai neiškreiptose rinkose mokamą kainą. Todėl, net jeigu AN gamintojo mokėta dujų kaina padengė tiekėjo patirtas vieneto gamybos ir pardavimo sąnaudas, šie argumentai yra nereikšmingi, kadangi dujų rinkos kaina nebūtinai tiesiogiai susijusi su jos gamybos ir pardavimo sąnaudomis, ir kaina, už kurią Rusijos bendrovės pirko dujas per priemonių galiojimo termino PTL, tebėra reguliuojamos valstybės ir, kaip minėta, yra gerokai mažesnės už nereguliuojamų rinkų kainos lygį (per priemonių galiojimo termino PTL Rusijos dujų kaina sudarė apie ketvirtadalį jų eksporto kainos). Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(63)

Buvo teigiama, kad koreguojant dujų kainas de facto taikytas normaliosios vertės nustatymo metodas, kuris nėra numatytas pagrindiniame reglamente. Todėl, dujų vidaus rinkos sąnaudas pakeitus sąnaudomis, koreguotomis pagal koreguotą kainą Vaidhauze, bei atsižvelgiant į tai, kad šios sąnaudos sudaro didžiąją bendrų panašaus produkto sąnaudų bei nustatytos normaliosios vertės dalį, normalioji vertė de facto būtų pagrįsta trečiosios „tipiškos“ rinkos duomenimis. Atsižvelgiant į tai buvo teigiama, kad rinkos ekonomikos šalių normaliajai vertei nustatyti pagrindiniame reglamente numatyti tik tokie metodai: i) pagal panašaus produkto vidaus rinkos kainą įprastomis prekybos sąlygomis arba kitaip, jei parduodama ne įprastomis prekybos sąlygomis, ii) pagal gamybos sąnaudas kilmės šalyje (pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų ir pelno sumą) arba iii) tipiškas panašaus produkto eksporto į atitinkamą trečiąją šalį kainas. Rusijos eksportuotojai teigė, kad tuo remiantis normalioji vertė neturėtų būti pagrįsta trečiosios tipiškos rinkos duomenimis.

(64)

Atsižvelgiant į tai pirmiausiai reikia paminėti, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse išdėstytus metodus. Tačiau siekiant nustatyti, ar šalies viduje produktas buvo parduodamas įprastinėmis prekybos sąlygomis sprendžiant pagal kainą, t. y. ar pardavimas buvo pelningas, pirmiausia reikia nustatyti, ar AN gamintojo sąnaudos buvo patikimas pagrindas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Tik patikimai nustačius sąnaudas galima rinktis metodą, pagal kurį būtų nustatoma normalioji vertė. Todėl buvo neteisingai teigiama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį nustatant tinkamas sąnaudas normaliosios vertės nustatymui taikytas naujas metodas. Todėl Rusijos gamintojų argumentai šiuo požiūriu turėjo būti atmesti.

(65)

Be to, buvo teigiama, kad net jeigu reikėtų koreguoti vidaus rinkos gamtinių dujų sąnaudas, Rusijos gamtinių dujų kaina Vaidhauze nebūtų patikimas tokio koregavimo pagrindas, kadangi ta kaina yra nustatyta pagal ilgalaikes dujų sutartis, pagal kurias kainos skaičiavimo formulė yra susijusi su naftos produktų kainomis ir todėl nėra susijusi su gamybos ir tiekimo Eurochem, esančiai Rusijoje, sąnaudomis. Be to, buvo teigiama, kad Rusijos dujų kaina Vaidhauze nėra patikima, kadangi jai darė įtaką ypač aukštos ir galbūt nekonkurencingos vidaus dujų kainos Vokietijoje, kurias tiria Vokietijos konkurencijos institucijos.

(66)

Pirmiausia reikia paminėti, kad vienas iš pirminių kriterijų pasirenkant pagrindą, pagal kurį nustatomos dujų kainos, buvo tai, kad jis pagrįstai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Neginčytina, kad Vaidhauzo kainos tenkina šias sąlygas. Be to, didžiausias Rusijos dujų kiekis yra importuojamas per Vaidhauzo mazgą, todėl jis yra tinkamas koregavimo pagrindas. Tuo remiantis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį Vaidhauzas buvo laikomas tipiška rinka ir tinkamu pagrindu nustatant dujų sąnaudas. Antra, nesvarbu, ar pati kaina priklauso nuo sąnaudų, jei ta kaina tinkamai parodo neiškreiptose rinkose paprastai mokamą kainą. Dėl Vaidhauze importuotų dujų kainos, nėra jokių požymių, kad valstybė kišasi nustatant kainą, todėl ši sąlyga tenkinama. Galiausiai, kalbant apie argumentą dėl nekonkurencingo vidaus dujų kainos nustatymo Vokietijoje, reikia paminėti, kad Federalinio kartelių biuro (vok. Bundeskartellamt) tyrimas tebevyksta ir jo išvados nėra pateiktos. Be to, tyrimas yra susijęs su kainomis, kuriomis pagrindiniai Vokietijos dujų paskirstytojai parduoda dujas Vokietijos vidaus rinkoje, o ne su kaina, kuria jie perka iš Rusijos importuotas dujas. Kitaip nei buvo teigiama, šios dvi kainos nebūtinai yra susijusios, kadangi dujų paskirstytojų ir pirkėjų ekonominiai interesai yra visiškai priešingi. Todėl galima daryti išvadą, kad paskirstytojai siekia išlaikyti kuo aukštesnį perpardavimo kainos lygį, bet kartu yra suinteresuoti gauti kuo didesnį pelną, t. y. kad jų pirkimo kainos lygis išliktų kuo žemesnis. Argumentas, kad senesni Vokietijos rinkos dalyviai neturi paskatų derėtis dėl mažesnių Rusijos importuotų dujų kainų Vaidhauze yra tik nepagrįsta prielaida. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(67)

Be to, buvo teigiama, kad vidaus rinkos gamtinių dujų sąnaudas reikėtų koreguoti pagal Rusijos nereguliuojamas dujų kainas. Visų pirma tai, kad Komisija galėjo remtis kitu pagrindu nereiškia, kad Vaidhauzo pasirinkimas buvo netinkamas. Svarbiausias kriterijus renkantis pagrindą, pagal kurį nustatomos dujų kainos, yra tai, kad jis tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Neginčytina, kad kainos Vaidhauze tenkina šias sąlygas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nereguliuojamomis vidaus rinkos kainomis parduotų dujų kiekis per priemonių galiojimo termino PTL buvo nedidelis (mažiau nei 2 %) ir tai, kad tokios kainos buvo panašesnės į reguliuojamas vidaus rinkos kainas nei į laisvai nustatytas eksporto kainas, galima daryti išvadą, kad nereguliuojamos kainos buvo iškreiptos dėl vyraujančių reguliuojamų kainų. Todėl nereguliuojamų vidaus rinkos kainų nebuvo galima taikyti.

(68)

Taip pat buvo teigiama, kad valstybės reguliuojamos Rusijos gamtinių dujų vidaus kainos nuolat didėja. Todėl vidaus rinkos kaina negali būti laikoma nekonkurencinga arba nepagrįstai maža. Atsižvelgiant į tai buvo nurodyta, kad Rusijos Vyriausybė priėmė dekretą (12), kuriuo nustatoma valstybinė programa, pagal kurią Rusijos dujų kainos pramonės naudotojams iki 2011 m. didės keletą kartų.

(69)

Šis argumentas nėra pagrįstas, kadangi renkantis tipišką rinką atsižvelgiama ne į tai, ar taikant tokias kainas galima gauti pelną, o į tai, ar kainos tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Tai nebūdinga valstybės reguliuojamoms kainoms. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(70)

Taip pat siūlyta koreguojant remtis Rusijos eksporto į kaimynines rinkas kainomis, tačiau nebuvo pateikta jokios išsamesnės informacijos arba įrodymų apie tokias rinkas. Nuspręsta, kad Baltijos valstybėms taikomos Rusijos eksporto kainos, apie kurias gauta šiek tiek informacijos, buvo nepakankamai tipiškos, nes pardavimo į šias šalis kiekiai buvo palyginti nedideli. Be to, trūko reikalingų duomenų apie transportavimo ir paskirstymo sąnaudas, todėl bet kokiu atveju nebuvo galima nustatyti patikimų kainų Baltijos valstybėse. Todėl šios kainos negalėjo būti taikomos atliekant koregavimą.

(71)

Taip pat buvo teigiama, kad jei taikoma eksporto kaina Vaidhauze, Rusijos eksporto muitas, mokamas už visą eksportą, turėjo būti išskaičiuotas iš kainos Vaidhauze, kadangi eksporto muitas taikytas ne vidaus rinkoje.

(72)

Iš tiesų rinkos kaina Vaidhauze, kuris buvo laikomas tipiška rinka pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne kaina prieš juos sumokant. Pirkėjo požiūriu svarbi yra ta kaina, kurią jis turi sumokėti Vaidhauze, todėl nesvarbu, kokią tos kainos dalį sudaro eksporto mokestis ir kokia dalis yra mokama dujų tiekėjui. Tačiau pastarasis, kita vertus, visuomet sieks maksimizuoti savo kainą ir todėl nustatys aukščiausią kainą, kurią pirkėjai pasirengę mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ši kaina visuomet yra didesnė už gamybos sąnaudas, ir dujų tiekėjas gali gauti didelį pelną, nustatant kainą yra svarbiau ne eksporto mokesčio dydis, o tai, kokią kainą pasirengę mokėti pirkėjai. Todėl padaryta išvada, kad neiškreipta kaina yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne kaina prieš juos sumokant. Todėl argumentai šiuo atžvilgiu buvo atmesti.

(73)

Atsižvelgiant į tai, buvo teigiama, kad vietos paskirstytojų antkainis neturėtų būti pridėtas prie eksporto kainos Vaidhauze, nes paskirstytojų pelnas jau yra įtrauktas į kainą Vaidhauze. Šiuo atžvilgiu buvo teigiama, kad vietos paskirstytojai Rusijoje yra dujų tiekėjui visiškai priklausančios pavaldžiosios įmonės, todėl pridedant šių paskirstytojų pelną jis gali būti apskaitytas dvigubai. Taip pat buvo tvirtinama, kad reikėtų atsižvelgti į natūralius lyginamuosius Rusijos pranašumus. Be to, buvo teigiama, kad koreguojant vidaus rinkos dujų kainas reikia įvertinti tai, kad Rusijos vidaus dujų kainos yra mažesnės nei eksportuojamų dujų kaina, nes dujų Rusijoje randama gausiai, o Bendrijoje – ne. Taip pat buvo tvirtinama, kad per priemonių galiojimo termino PTL viena šalis teikdama gamtines dujas iš pagrindinių aukšto slėgio vamzdynų į gamybos vietą nenaudojo vietinių paskirstytojų žemo slėgio vamzdynų. Todėl koreguojant dujų kainą reikėtų neįtraukti regioninio transportavimo kainų.

(74)

Pažymima, kad vietos paskirstytojų antkainis apima ne tik bendrovių pelno dydį, bet ir sąnaudas, patiriamas perkant ir perparduodant gamtines dujas.

(75)

Be to, šis argumentas nebegalėjo būti pakankamai patikrintas. Taip yra todėl, kad Rusijos dujų tiekėjo ir jo pavaldžiųjų bendrovių veikla atliekant šį tyrimą nebuvo nagrinėjama, todėl nebuvo pakankamai informacijos apie organizaciją bei jos sąnaudų struktūrą. Taip pat pažymima, kad padėtis Rusijoje dėl, inter alia, artimų dujų tiekėjo ir Rusijos Vyriausybės ryšių nėra pakankamai skaidri, kad būtų galima gauti reikalingus įrodymus.

(76)

Be to, pareiškėjas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga, negalėjo pateikti jokios papildomos informacijos arba įrodymų, kad paskirstymo sąnaudos iš tiesų buvo įtrauktos į Vaidhauze mokamą kainą, ir koks buvo tų sąnaudų dydis. Tačiau kadangi pirkėjai vidaus rinkoje pirko dujas iš vietos tiekėjų, reikėjo įvertinti tai, kad jie turėtų mokėti vietos paskirstymo sąnaudas, kurios skiriasi nuo sąnaudų, įskaičiuotų į nekoreguotą Vaidhauze mokamą kainą.

(77)

Atsižvelgiant į tai reikia pabrėžti, kad nors koreguojant dujų kainą transportavimo sąnaudos nebuvo įtrauktos, su šiuo koregavimu susijęs poveikis būtų reikšmingas skaičiuojant dempingo skirtumą, tačiau apskaičiuotas dempingo skirtumas būtų reikšmingas ir priemonių galiojimo termino peržiūros išvados nebūtų keičiamos. Atitinkamai šis argumentas buvo atmestas. Tačiau jei Rusijos gamintojai pateiks pakankamų patikrinamų įrodymų, kuriais remiantis galima sumažinti dempingo skirtumą, Komisija šiuo atžvilgiu gali svarstyti galimybę iš naujo pradėti tarpinės peržiūros tyrimą.

(78)

Kalbant apie tariamus lyginamuosius pranašumus, susijusius su Rusijos dujų ištekliais, reikia pažymėti, kad svarbiausias kriterijus renkantis pagrindą, pagal kurį nustatomos dujų kainos, yra tai, kad jis tinkamai atspindi kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Dominuojančios rinkos sąlygos vidaus rinkoje šia prasme nėra svarbios. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(79)

Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas negalėjo būti nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį arba 2 straipsnio 6 dalies a punktą, nes nei vieno bendradarbiaujančio eksportuotojo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo tipiškas. 2 straipsnio 6 dalies b punktas irgi nebuvo taikomas, nes dėl dujų kainų taip pat reikėtų pakoreguoti eksportuojančių gamintojų tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausančių prekių gamybos sąnaudas dėl 58 ir 59 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių. Taigi, pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos buvo nustatytos vadovaujantis pagrįstu metodu. Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis nagrinėjamojo produkto kiekis ir smarkiai konkuruoja šalies ir užsienio bendrovės. Šiuo atžvilgiu buvo nagrinėjama visuomenei prieinama informacija apie trąšų verslo sektoriuje veikiančias didžiausias bendroves. Nustatyta, kad šiam tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) gamintojų duomenys, nes šiame pasaulio regione biržos sąrašuose esančios bendrovės viešai teikia daug patikimos ir išsamios finansinės informacijos. Todėl pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos bei pelnas buvo nustatyti pagal trijų Šiaurės Amerikos gamintojų vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelną. Šios bendrovės buvo vienos didžiausių azoto trąšų sektoriuje veikiančių bendrovių, tai nustatyta skaičiuojant jų tos pačios bendrosios produktų kategorijos (azoto trąšų) pardavimą vidaus rinkoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui, o jų pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos ir pelnas atitinka tipiškus sėkmingai šiame versle veikiančių bendrovių paprastai patiriamas sąnaudas bei gaunamą pelną. Reikia paminėti, kad pardavimų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų suma ir šiuo būdu nustatytas pelnas neviršijo bendradarbiaujančių Rusijos bendrovių pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų sumos ir gauto pelno.

(80)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(81)

Tais atvejais, kai buvo parduodama per susijusį importuotoją, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis to susijusio importuotojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainomis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoreguotos visos sąnaudos, patirtos nuo įvežimo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pagrįstą pelno dydį.

(82)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į skirtumus, susijusius su transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomomis sąnaudomis, taip pat komisiniais, pakavimo bei kredito mokesčiais.

(83)

Dempingo skirtumas nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis palyginus svertinę vidutinę normaliąją vertę ir svertinę vidutinę eksporto kainą.

(84)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per priemonių galiojimo termino PTL buvo vykdomas dempingas. Palyginus tikrąsias svertines vidutines eksporto kainas su svertine vidutine normaliąja verte, nustatyta, kad Eurochem dempingo skirtumas viršijo 74 %, Acron – 54 %, o Minudiobreniya – 92 %.

(85)

Nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL importas iš Rusijos sumažėjo nuo maždaug 785 000 tonų iki maždaug 155 891 tonos. Tai vis dar yra didelė rinkos dalis (apie 2 %). Įtakos augimui turėjo 10 naujų valstybių narių įstojimas į Bendriją 2004 m. ir 2 valstybių narių įstojimas 2007 m.; šios valstybės iki šių datų importui iš Rusijos netaikė antidempingo muitų, o taikė dabar galiojančius muitus.

(86)

Reikėtų priminti, kad Rusijos eksportuotojai jau bandė neteisėtai padidinti eksportą į Bendriją dviem būdais. Kadangi nustatyta, kad eksportuotojai vykdė absorbciją (pvz., sumažintos eksporto kainos, todėl išaugo dempingas), 1998 m. Reglamentu (EB) Nr. 663/98 muitai padidinti iki dabar galiojančio dydžio (47 EUR/t, t. y. apie 40 % dabartinės Rusijos eksporto kainos).

(87)

2005 m. birželį Reglamentu (EB) Nr. 945/2005 muitai buvo pradėti taikyti ir kitų formų iš Rusijos importuojamam AN – tai buvo deklaruojama kaip „sudėtinės trąšos“, tačiau jų pagrindą sudarė AN. Tai rodo, kad Rusijos eksportuotojai nuolat bando padidinti dempingo kainomis į Bendriją eksportuojamo AN kiekį.

(88)

Taip pat reikia pažymėti, kad priemonių galiojimo termino PTL apie 50 % bendradarbiaujančių Rusijos gamintojų eksporto į Bendriją sudarė eksportas į Bulgariją ir Rumuniją (kuriose iki 2007 m. sausio 1 d. nebuvo taikomi antidempingo muitai). Tai, kad į šias šalis prieš plėtrą buvo eksportuojama dempingo kaina, rodo, kad panaikinus priemones tikėtinas dempingas.

(89)

Vykdant tyrimą atskleista, kad parduodami produkciją trečiosioms šalims Rusijos eksportuotojai taiko dempingo kainas. Šioms šalims taikomos eksporto kainos dažniausiai yra panašios į Bendrijai taikomas eksporto kainas.

(90)

Australija ir JAV taiko antidempingo priemones iš Rusijos importuojamam AN. Tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo sistemingą polinkį taikyti dempingo kainas ir tikimybę, kad panaikinus priemones į Bendriją eksportas bus vykdomas dempingo kainomis.

(91)

Priemonių galiojimo termino PTL žinomų Rusijos eksportuotojų laisvi pajėgumai buvo maždaug 1,7–2,3 mln. tonų. Šis kiekis – tai beveik ketvirtis Bendrijoje suvartojamo AN. Per tyrimą nenustatyta jokių veiksnių, kurie užkirstų kelią greitam šių pajėgumų panaudojimui. Išnagrinėtas galimas šių laisvų pajėgumų panaudojimas.

(92)

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad didžiausios pasaulio AN eksporto rinkos yra apsaugotos nuo importo iš Rusijos. Australija ir JAV taiko antidempingo priemones iš Rusijos importuojamam AN, o Kinija tokį importą visiškai draudžia. Todėl padaryta išvada, kad laisvų pajėgumų šios rinkos, atrodo, neabsorbuotų.

(93)

Rusijos eksportuotojai įtikinėjo, kad vartojimas NVS šalyse nuo 2005 m. nuolat augo ir tikimasi, kad taip bus ir artimiausiais metais, o Rusijoje gaminamas AN visų pirma skirtas visiškai patenkinti šių rinkų poreikius. Šie teiginiai nepagrįsti tinkamais patikrinamais įrodymais. Be to, jie buvo nevisapusiški, kadangi nebuvo atsižvelgta į AN gamybą NVS šalyse, o tai gali sudaryti Rusijai pardavimų konkurenciją šiose rinkose. Bet kokiu atveju, netgi atsižvelgus į NVS vartojimo pokyčius, pagal IFA statistiką (13) dar liks daug laisvų pajėgumų artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į Bendrijoje esamas kainas, kurios, remiantis bendradarbiaujančių įmonių pateiktais duomenimis, yra žymiai aukštesnės nei Rusijoje ir NVS rinkose, Rusijos įmonės gali turėti paskatų išnaudoti laisvus pajėgumus eksportui į Bendriją, o ne pardavimui vietos ar NVS šalių rinkose.

(94)

Teiginių apie galimus pardavimus kitų trečiųjų šalių rinkoms, kuriais būtų absorbuoti minėti laisvi pajėgumai, nepateikta. Tyrimo metu kitų trečiųjų šalių rinkos nagrinėtos remiantis bendradarbiaujančių šalių pateikta informacija; nustatyta, kad, remiantis jų vartojimu, AN šaltiniais ir kainomis jos, atrodo, negalėtų absorbuoti tiek papildomo Rusijos eksporto, kad laisvi eksporto pajėgumai pasidarytų nereikšmingi Bendrijai.

(95)

Be to, patvirtinta, kad Bendrija yra svarbiausia AN rinka pasaulyje, Rusijos artumas padeda spręsti logistinius aspektus, o Rusijos eksportuotojai sukūrė gerus tiekimo į Bendriją kanalus.

(96)

Apibendrinant galima pasakyti, kad, atsižvelgiant į galimus panaudoti laisvus pajėgumus, nustatyta, jog panaikinus dabartines priemones, Rusijos eksportuotojai žymiai padidintų į Bendriją eksportuojamo AN kiekį.

(97)

Dėl pirmiau minėtų Bendrijos ir trečiųjų šalių rinkų kainų skirtumų Rusijos eksportuotojams būtų pelningiau eksportą į trečiąsias šalis pakeisti eksportu į Bendriją. Dėl šios priežasties eksportas žymiai išaugtų.

(98)

Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į sąlyginius kainų lygius, nepanaudotus pajėgumus ir minėtas paskatas, tikėtina, jog: panaikinus galiojančias antidempingo priemones i) dempingas tęsis, ii) į Bendriją bus eksportuojama ženkliai daugiau.

(99)

Bendrijoje panašų produktą gamina dvidešimt trys gamintojai, kurie pagamina visą Bendrijoje gaminamo panašaus produkto produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(100)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo vienuolika gamintojų:

(101)

Kadangi šie vienuolika Bendrijos gamintojų pagamina maždaug 75 % visos Bendrijos gamybos per PTL, laikoma, kad jie sudaro didžiąją panašaus produkto visoje Bendrijoje gamybos dalį. Todėl laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė).

(102)

Kaip nurodyta pirmiau, buvo atrinktos keturios bendrovės. Visi atrinkti Bendrijos gamintojai bendradarbiavo ir per nustatytą laikotarpį atsiuntė klausimyno atsakymus. Be to, likę bendradarbiavę gamintojai pateikė tam tikrus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(103)

Tikrasis suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu, kitų Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu ir Eurostato duomenimis apie visą ES importą. Atsižvelgiant į 2004 ir 2007 m. Europos Sąjungos plėtrą ir siekiant analizės aiškumo bei nuoseklumo, visi žalos rodikliai nustatyti pagal ES-27 rinką visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(104)

2003–2006 m. suvartojimas Bendrijos rinkoje smuko 16 %, vėliau PTL truputį paaugo. Bendrai nustatyta vartojimo mažėjimo tendencija; nuo 2003 m. iki PTL vartojimas iš viso sumažėjo maždaug 10 %.

1   lentelė

(105)

Importo iš Rusijos kiekis, rinkos dalis ir vidutinės kainos kito, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Šios kiekio ir kainų tendencijos pagrįstos Eurostato duomenimis.

2   lentelė

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Rusijos importuojamas kiekis nuolat mažėjo. Jų rinkos dalis smuko nuo 9,5 % 2003 m. iki 2,1 % priemonių galiojimo termino PTL. Kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu pakilo nuo 73 iki 124 EUR/t. Iš šių pokyčių matyti bendra kilimo tendencija, pastebėta viso pasaulio rinkose, bet nematyti pagrindinės žaliavos – dujų – kainos kilimo.

(107)

Palyginimas parodė, kad importo iš Rusijos kaina, neskaičiuojant taikomo antidempingo muito, yra 30 %, arba ne mažiau kaip 60 EUR/t, žemesnė nei Bendrijos pramonės kaina. Nes pridėjus antidempingo muitą prie aukščiausių Rusijos eksporto kainų, kaina yra žemesnė 7 %, arba ne mažiau kaip 13 EUR/t.

(108)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie nagrinėjamuoju laikotarpiu iš kitų trečiųjų šalių importuotą kiekį. Šios kiekio ir kainų tendencijos taip pat grindžiamos Eurostato duomenimis.

3   lentelė

(109)

Eksporto iš Gruzijos kiekis nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL išaugo, o eksportas iš Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Reikia pažymėti, kad importui iš Ukrainos taikomas 29,26–33,25 EUR/t antidempingo muitas, kurio taikymas pratęstas Reglamentu (EB) Nr. 442/2007. Taip pat reikia pasakyti, kad visu nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš visų trečiųjų šalių kainos buvo žymiai didesnės nei importo iš Rusijos kainos.

(110)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(111)

Nustatyta, kad kai kurie bendradarbiavę Bendrijos pramonės gamintojai naudojo panašų produktą įvairioms kitoms reikmėms. Taip pagaminti produktai nekonkuruoja su panašiu produktu.

(112)

Tokia toje pačioje įmonėje perdirbta amonio nitrato produkcija nepatenka į atvirą rinką ir todėl tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. Todėl nagrinėta, ar atliekant analizę reikėtų (o jeigu reikėtų, tai kokiu lygiu) atsižvelgti į tolesnį Bendrijos pramonės panašaus produkto produkcijos naudojimą. Per tyrimą nustatyta, kad naudojimas bendrovės reikmėms nagrinėjamuoju laikotarpiu sudaro nereikšmingą Bendrijos pramonės produkcijos dalį, t. y. iki 25 % visos produkcijos. Į šiuos kiekius neatsižvelgta arba, jeigu to reikėjo ir tai nurodyta toliau, jie buvo aptarti atskirai siekiant išnagrinėti atitinkamus žalos rodiklius.

(113)

Tais atvejais, kai taikoma atranka, remiantis įprasta praktika tam tikri žalos rodikliai (gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, rinkos dalies, augimo, užimtumo ir našumo) nagrinėjami visos Bendrijos pramonės (toliau lentelėse – BP) mastu, o tie žalos rodikliai, kurie susiję su atskirų bendrovių veiklos rezultatais, kaip antai: kainos, atsargos, gamybos sąnaudos, pelningumas, atlyginimai, investicijos, investicijų grąža, pinigų srautai, pajėgumas pritraukti kapitalo, yra nagrinėjami remiantis surinkta informacija atrinktų Bendrijos gamintojų mastu (toliau lentelėse – AG).

(114)

Bendrijos pramonės gamyba, įskaitant produkciją savoms reikmėms, 2003–2005 m. buvo beveik pastovi – maždaug 8,4 mln. tonų. 2006 m. ji smuko iki maždaug 7,7 mln. tonų, o nagrinėjamuoju laikotarpiu pakilo iki 2003 m. lygio. Savoms reikmėms naudojamos produkcijos kiekis 2003–2006 m. mažėjo, o priemonių galiojimo termino PTL – išaugo. Augimą priemonių galiojimo termino PTL daugiausia lėmė tai, kad vienas subjektas tuo laikotarpiu vykdė reorganizaciją didindamas savo vidaus vartojimą. Pardavimui skirtos produkcijos kiekis nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL sumažėjo 5 %.

4   lentelė

(115)

2003–2006 m. nustatyta gamybos pajėgumų mažėjimo tendencija. Priemonių galiojimo termino PTL jie išaugo, nes vienas Bendrijos gamintojas pertvarkė savo įrenginius dėl savo reikmių. Kaip jau minėta atliekant pirminį tyrimą, pajėgumų naudojimui, susijusiam su šios rūšies gamyba ir pramone, įtakos gali turėti kitų, ta pačia gamybos įranga galimų gaminti produktų gamyba, todėl tai yra ne toks reikšmingas žalos rodiklis.

5   lentelė

(116)

Nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL Bendrijos pramonės parduotas kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo 8 %. Šis pokytis atitinka bendrą suvartojimo mažėjimo Bendrijos rinkoje tendenciją.

6   lentelė

(117)

Bendrijos pramonės rinkos dalis 2003–2005 m. išaugo 3,3 %, o priemonių galiojimo termino PTL krito 1,6 %. Bendrai nustatytas 1,7 % augimas.

7   lentelė

(118)

Kadangi pardavimų nuosmukis buvo šiek tiek mažesnis nei suvartojimo nuosmukis, Bendrijos pramonės rinkos dalis truputį išaugo.

(119)

Užimtumas Bendrijos pramonėje nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL smuko 8 % – daugiau, nei pati gamyba. Tai rodo Bendrijos pramonės pastangas nuolat didinti našumą ir konkurencingumą.

8   lentelė

(120)

Nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL vieno Bendrijos pramonės dirbančiojo metinis našumas padidėjo 9 %; tam teigiamos įtakos turėjo sumažėjęs darbuotojų skaičius ir padidėjusi Bendrijos pramonės gamyba.

9   lentelė

(121)

Importas iš Rusijos buvo vykdomas aiškiai dempingo kainomis. Šis kiekis sudaro maždaug 2 % rinkos dalį, kuri, kalbant apie tokius plataus vartojimo produktus kaip AN, gali daryti didelę įtaką visai Bendrijos pramonei. Tačiau šiuo atveju taikytos priemonės neutralizavo didžiąją tokio poveikio dalį.

(122)

Atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų vidutinė neto pardavimų kaina nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL labai padidėjo – tai atspindi tuo metu vyravusias palankias tarptautinės AN rinkos sąlygas ir spaudimą didinti pardavimų kainas dėl išaugusių sąnaudų (visų pirma dujų kainos).

10   lentelė

(123)

Ataskaitinio laikotarpio pabaigos atrinktų gamintojų atsargos nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL išaugo daugiau kaip dvigubai. Tą tikriausiai lėmė vis dažniau dėl pardavimo kylantys sunkumai, kuriems įtaką daro smunkantis vartojimas.

11   lentelė

(124)

Kaip toliau parodyta lentelėje, 2003 m. – priemonių galiojimo termino PTL vidutinis darbuotojo atlyginimas padidėjo 13 %. Atsižvelgiant į infliacijos lygį ir bendrai sumažėjusį darbuotojų skaičių, laikoma, kad šis atlyginimų didėjimas yra nedidelis.

12   lentelė

(125)

Keturių atrinktų gamintojų metinės investicijos į panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 121 %, nors tam tikrų svyravimų būta. Šios investicijos daugiausia buvo susijusios su gamybos įrenginių modernizavimu. Tai rodo Bendrijos pramonės pastangas nuolat didinti našumą ir konkurencingumą.

13   lentelė

(126)

Bendrai vidutinis pelningumas buvo apie 8 %. Tai yra toks lygis, kurio reikia siekti, jei nėra žalą keliančio dempingo. Tai rodo, kad priemonės turėjo teigiamo poveikio. Visgi 2006 m. ir priemonių galiojimo termino PTL rezultatai nebuvo tokie geri, o tai rodo, kad čia slypi tam tikras silpnumas. Naudojamo kapitalo grąža (ROCE), išreikšta procentais nuo investicijų buhalterinės neto vertės (po amortizacijos), visu nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat, kaip pelningumas.

14   lentelė

(127)

Pinigų srautai nagrinėjamuoju laikotarpiu truputį – 6 % – sumažėjo, nors būta įvairių svyravimų, o 2006 m. nukrito iki ypatingai žemo lygio. Reikia pažymėti, kad grynųjų paradavimų pelningumas iki žemiausio lygio nukrito taip pat 2006 m., o vėliau priemonių galiojimo termino PTL šiek tiek išaugo.

15   lentelė

(128)

Atliekant tyrimą nenustatyta, kad atrinkti Bendrijos gamintojai būtų turėję kokių nors sunkumų bandydami pritraukti kapitalą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad kai kurios iš šių bendrovių yra didelių grupių narės, jų veiklą finansuoja grupė, kuriai priklauso, per bendrą grynųjų pinigų fondą arba pagrindinės bendrovės teikiamas grupės vidaus paskolas.

(129)

Nuo 2003 m. iki priemonių galiojimo termino PTL žalos rodikliai rodo gerėjimą, bet yra tam tikrų niuansų. Rinkos dalis išaugo, nors ir nežymiai ir ne dėl pardavimų (kurie sumažėjo), bet labiau dėl neproporcingo vartojimo mažėjimo. Vieneto pardavimo kaina daugiausia dėl išaugusių sąnaudų padidėjo, tačiau ne tiek, kiek būtų buvę galima tikėtis atsižvelgiant į bendrai aukštas trąšų kainas. Vartojimas smuko, bet gamyba nesumažėjo; taip atsitiko tikriausiai ne dėl to, kad Bendrijos pramonės padėtis rinkoje pagerėjo, bet dėl to, kad išaugo vartojimas savo reikmėms, o tai rodo apsauginę reakciją į mažėjančią paklausą. Pelningumas bendrai irgi išaugo, tačiau 2006 m. ir priemonių galiojimo termino PTL buvo tam tikrų sunkumų.

(130)

Pinigų srautai tam tikru mastu atspindi pastebėtas pelno tendencijas. Atlyginimai šiek tiek didėjo, Bendrijos pramonė investavo toliau. Našumas kilo – tai atspindi Bendrijos pramonės pastangas racionalizuoti ir gerinti veiklą vykdant investicijas.

(131)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad trąšų pramonės atveju po pardavimo gautas pelnas nėra tinkamas žalos pelnui nustatymo rodiklis; kokybės aspektu tinkamesni vertinimo rodikliai būtų naudojamo kapitalo grąža ir (arba) investicijų grąža. Be to, buvo teigiama, kad pagal pastaruosius rodiklius Bendrijos pramonė patyrė žalą.

(132)

Atsižvelgus į tam tikrus trąšų pramonės ypatumus (inter alia, kapitalo naudojimo intensyvumą) ir trąšų rinkos pobūdį (žaliavų kainų ir galutinių produktų kainų kintamumą), pritariama, kad po pardavimo gautas pelnas gali būti ne pats geriausias pelningumo rodiklis ir jis turėtų būti papildomas tokiais rodikliais kaip naudojamo kapitalo ir investicijų grąža. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad, jei nebūtų importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė būtų galėjusi gauti reikiamo dydžio grąžą. Pareiškėjas taip pat neparodė, kokią pelno maržą pasiektų Bendrijos pramonė, jeigu tokio importo nebūtų, o tai turėjo būti padaryta vadovaujantis Pirmosios instancijos teismo bylos T-210/95 (14) sprendimu. Šio sprendimo 60 dalyje nustatyta: „…pelno dydis, kuriuo turi remtis Taryba, apskaičiuodama tikslinę kainą, kuria bus pašalinta aptariama žala, turi būti lygus tokiam pelno dydžiui, kurio Bendrijos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis esant normalioms konkurencingumo sąlygoms, kai nevykdomas importas dempingo kaina“. Todėl šis argumentas atmestas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytą žymų žalos sumažėjimą labiausiai nulėmė taikomos priemonės. Priemonės, dėl kurių pardavimo kainos Bendrijoje išaugo, užkirto kelią eksporto labai mažomis kainomis kiekio augimui, o tai leido Bendrijos pramonei pasiekti minėtų geresnių rezultatų.

(133)

Analizuoti du pagrindiniai kriterijai: i) tikėtinas eksporto kiekis iš nagrinėjamosios šalies ir kainos; ii) numatomas prognozuojamo kiekio iš nagrinėjamosios šalies ir kainų poveikis Bendrijos pramonei.

(134)

Nustatyta, kad Rusijos gamintojai turi maždaug 2 mln. tonų laisvų pajėgumų, o tai yra maždaug ketvirtis Bendrijos rinkos. Šie pertekliniai pajėgumai, kuriuos galima bet kada panaudoti, rodo, kad Rusijos gamintojai turi galimybę greitai padidinti dabartinę gamybą ir atitinkamai AN eksportą.

(135)

Be to, turint galvoje tai, kad paklausa Rusijos rinkoje yra sąlyginai nedidelė ir daug metų nekinta, Rusijos gamintojai labai priklauso nuo eksporto į trečiąsias šalis. Kaip išaiškinta pirmiau, toks eksportas buvo vykdomas taikant gerokai mažesnes kainas, palyginti su eksporto į Bendriją kainomis.

(136)

Šiomis aplinkybėmis dėl kainų Bendrijos rinka, palyginti su visomis kitomis eksporto rinkomis, Rusijos eksportuojantiems gamintojams atrodytų patraukli. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima pagrįstai prognozuoti, jog panaikinus priemones didelė eksporto į trečiąsias šalis dalis bus nukreipta į Bendrijos rinką. Be to, Bendrijos rinka, palyginus su kitomis nei NVS šalys eksporto rinkomis, būtų patrauklesnė dėl sąlyginio jos artumo, todėl dabartinis Rusijos gamintojų eksportas į trečiąsias šalis būtų nukreiptas į Bendriją.

(137)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Bendrijos rinka Rusijos gamintojų požiūriu prarado dalį patrauklumo. Ji teigė, kad po 2004 ir 2007 m. ES plėtros daugiau Bendrijos gamintojai aprūpina Bendrijos rinką geriau nei anksčiau. Be to, suinteresuotoji šalis teigė, kad kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti AN naudojimo apribojimus. Šie argumentai turėjo būti atmesti. Naudojimo apribojimai vienodai paveiktų tiek Bendrijos, tiek Rusijos gamintojus. Tiekimas Bendrijos vidaus rinkoje po 2004 ir 2007 m. plėtros išaugo dėl naujosiose valstybėse narėse pradėtų taikyti antidempingo muitų. Nuo 2005 m. iki priemonių galiojimo termino PTL importas iš Rusijos iš tiesų sumažėjo. Tačiau, nepaisant šiek tiek išaugusio vidaus rinkos tiekimo, kainos Bendrijoje tuo pat laikotarpiu išaugo. Kainos Bendrijoje žymiai padidėjo, nes labai išaugo sąnaudos (dujų kaina). Bendrijos pramonė galėjo įveikti išaugusias sąnaudas tik dėl to, kad antidempingo priemonės turėjo poveikio. Tačiau dėl vyraujančių aukštų kainų Bendrijos rinka turėtų būti labai patraukli Rusijos gamintojams, išlaikiusiems žymiai žemesnes tiek vidaus rinkos, tiek eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainas.

(138)

Teigta, kad Bendrijos gamintojai vis mažiau paveikiami tariamo dujų kainų skirtumo. Taip tat teigta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos gamintojai importavo daugiau pigaus amonio, todėl yra mažiau priklausomi nuo dujų. Be to, dėl kai kurių atvejų teigta, jog Bendrijos gamintojai galėjo pirkti gamtines dujas palankesnėmis nei Vaidhauzo sąlygomis. Šie teiginiai nepagrįsti. Nors amonio importas augo, per tyrimą nenustatyta, kad jo žymiai daugiau būtų naudota AN gamybai. Tikriausiai didžioji dalis importuoto amonio naudota kitais tikslais. Per tyrimą taip pat nenustatyta žymiai palankesnių nei Vaidhauzo sąlygų. Pirmiau minėti dujų kainų skirtumai ir toliau buvo laibai dideli ir turėjo didelės įtakos minėtoms sąnaudoms (taigi ir kainoms). Dėl šių priežasčių susiklosto tokia padėtis, kad Bendrijos kainos prognozuojamoje ateityje Rusijos eksportuotojams būtų struktūriškai patrauklesnės.

(139)

Siekdami padidinti tokio plataus vartojimo produkto, kurio kaina yra lemtingas veiksnys, rinkos dalį, Rusijos eksportuotojai, tikėtina, konkuruotų kaina. Kaip pabrėžta pirmiau, ne vienas veiksnys rodo, jog tikėtina, kad Rusijos eksportuotojai taikytų labai žemas eksporto kainas. Atsižvelgiant į tai, kad net taikant esamas priemones kainos yra tam tikra dalimi žemesnės, toks skirtumas tik dar labiau padidėtų, jeigu kainos nukristų kaip prognozuojama.

(140)

Be to, reikia pabrėžti, kad Rusijos eksportuotojai (kadangi jie dėl dvejopo kainų nustatymo gali naudotis dujų kainos skirtumu) gali eksportuoti AN į Bendriją labai mažomis dempingo kainomis ir vis tiek gauti daug pelno iš tokio eksporto dempingo sąlygomis. Šis veiksnys taip pat suteikia patrauklumo Bendrijos rinkai Rusijos eksportuotojų požiūriu – net jeigu kalbama apie labai mažas eksporto kainas.

(141)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tikėtina, kad, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti priemonių, didelis papildomas Rusijoje gaminamo AN (pagaminto panaudojus laisvus pajėgumus ir (arba) nukreipus esamą eksportą) kiekis būtų eksportuojamas į Bendriją dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonė būtų priverta mažinti savo kainas.

(142)

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytą tikimybę, kad reikšmingai padidėtų eksportas iš Rusijos į Bendrijos rinką dempingo kainomis, kurios lemtų priverstinį kainų mažinimą, siekdama išlaikyti pirkėjus, Bendrijos pramonė, tikėtina, turėtų labai sumažinti savo pardavimo kainas. Tai patvirtina ir tai, kad AN yra nepastovi prekė, kurios kainoms didelį poveikį gali daryti importas dempingo kaina, dėl kurios Bendrijos pramonė yra priversta mažinti savo kainas. Dėl to žymiai sumažėtų pelningumas.

(143)

Dėl palankių rinkos sąlygų, kurias rodo kai kurie 2006 m. ir priemonių galiojimo termino PTL rodikliai, reikėtų pažymėti, kad jų vaidmuo (kartu su taikomomis antidempingo priemonėmis) buvo svarbus palaikant aukštą kainų lygį. Iš tiesų per tą laikotarpį ribotos pasaulinės pasiūlos ir paklausos santykis ir išaugusios sąnaudos (dujų kainos) lėmė dideles visų azoto trąšų kainas. AN, kaip ir kitos azoto trąšos, yra plataus vartojimo prekė, kurios kainai įtaką daro įvairūs faktoriai: nuo kintančių dujų kainų (kurios turi didelį poveikį tiekimui, nes dujos yra svarbiausia sąnaudų dalis) iki oro sąlygų, pasėlių ir grūdų atsargų, atsižvelgiant į šiuos veiksnius paklausa arba didėja, arba mažėja. Manoma, kad per ateinančius metus AN paklausa, ypač Bendrijos rinkoje, šiek tiek sumažės. Iš esmės visu nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatyta vartojimo smukimo tendencija. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos kainų Bendrijos pramonė buvo priversta smarkiai sumažinti savo kainas, dėl galimo importo iš Rusijos padidėjimo Bendrijos pramonė bus priversta arba labai sumažinti savo kainas (atitinkamai dėl to sumažės jos pelnas), arba prarasti didelę rinkos dalį (atitinkamai dėl to sumažės jos pajamos), arba ir sumažinti kainas, ir prarasti rinkos dalį. Sėkmingas Bendrijos pramonės restruktūrizavimas galbūt galėtų atsverti tik dalį tokio galimo kainų spaudimo, o visam atsigavimo procesui kiltų pavojus. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones pablogėtų Bendrijos pramonės bendri veiklos rezultatai.

(144)

Tai, kas išdėstyta pirmiau, leidžia daryti išvadą, kad jeigu priemonės nustotų galioti, labai tikėtina, kad labai padidėtų nagrinėjamosios šalies eksportas dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonė būtų priversta sumažinti savo kainas. Tai greičiausiai lemtų kainų mažinimo tendenciją rinkoje, todėl tikėtinas neigiamas poveikis Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai. Tai visų pirma trukdytų finansiniam atsigavimui, kuris buvo iš dalies pasiektas nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl vėl gali būti daroma žala.

(145)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus, buvo remiamasi įvairių susijusių interesų vertinimu.

(146)

Reikėtų priminti, kad per pradinį tyrimą laikyta, kad priemonės neprieštarautų Bendrijos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, taigi analizuojama padėtis, kuri buvo jau nustačius antidempingo priemones, ir leidžiama įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį tiriamoms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės.

(147)

Todėl nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Bendrijos interesams.

(148)

Bendrijos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiama jos ekonominės padėties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. Bendrijos pramonė išlaikė perspektyvią pelno maržą, nors sąnaudos augo (ypač dujų kaina), ir sugebėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu padidinti rinkos dalį.

(149)

Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus naudingos šiuo metu taikomos priemonės, ir ji toliau atsigaus išlaikydama ir stabilizuodama pelningumą. Jeigu priemonės nebebus taikomos, tikėtina, kad padidės nagrinėjamosios šalies importas dempingo kainomis, kuris darys žalą Bendrijos pramonei versdamas mažinti pardavimo kainas ir taip keldamas grėsmę jos šiuo metu teigiamai finansinei padėčiai.

(150)

Kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs atitinkamos šalies importuotojas.

(151)

Primenama, kad per ankstesnius tyrimus nustatyta, jog priemonių taikymas neturėtų didelio poveikio, nes importuotojai paprastai prekiauja ne tik AN, bet – gana dideliu mastu – ir kitomis trąšomis. Panaikinus kitų trąšų antidempingo priemones, tai, kas išdėstyta pirmiau, pasireikštų dar labiau. Importuojamam Rusijos ir Baltarusijos, Kroatijos, Libijos ir Ukrainos kilmės karbamidui taikomos antidempingo priemones panaikintos atitinkamai 2007 m. rugpjūčio mėn. ir 2008 m. kovo mėn. (15). Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš susijusios šalies mažėjimo tendencija leidžia daryti išvadą, kad kai kuriems importuotojams priemonių taikymas turėjo neigiamų pasekmių. Tačiau kadangi importuotojai nebendradarbiavo ir todėl nebuvo įtikinamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes, buvo padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nereikėtų toliau taikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(152)

Nėra patikimos informacijos, rodančios, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų reikšmingą neigiamą poveikį importuotojams arba prekybininkams.

(153)

AN naudotojai yra Bendrijos ūkininkai. Kai kurios ūkininkų asociacijos pateikė pareiškimus, kuriuose teigiama, jog dėl pastaraisiais metais augančių trąšų kainų, kai kurių jų gaminamų produktų kainų smukimo ir dėl aplinkosaugos reikalavimų patiriamų išlaidų ūkininkų pelnas vis mažėja. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti įrodymais.

(154)

EFMA (Europos trąšų gamintojų asociacija) pateikė pagrįstus agronominius ir ekonominius įrodymus, jog AN sudaro nedidelę ūkininkų visų gamybos sąnaudų dalį. Todėl nustatyta, kad šiuo metu galiojančios priemonės nepadarė didelės neigiamos įtakos jų ekonominei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamo poveikio finansiniams ūkininkų interesams.

(155)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti dabartinių antidempingo priemonių.

(156)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisija, gavusi Acron holdingo kompanijos narių OJSC Acron ir OJSC Dorogobuzh prašymą, pradėjo dalinę tarpinę peržiūrą (16). Tarpinės peržiūros rezultatai pateikti Tarybos reglamente (EB) Nr. 236/2008 (17). Per tarpinę peržiūrą Acron pareiškė pageidavimą pasiūlyti kainos įsipareigojimą, bet per pagrindinio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus nepateikė tinkamai pagrįsto pasiūlymo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau minėto Tarybos reglamento 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, Taryba nusprendė, kad pareiškėjui turėtų būti išimties tvarka leidžiama baigti rengti įsipareigojimo pasiūlymą per 10 kalendorinių dienų nuo to reglamento įsigaliojimo dėl keleto klausimų sudėtingumo, o būtent: 1) nagrinėjamojo produkto kainos kintamumo, dėl kurio reikėtų indeksuoti minimalias kainas, nors pagal pagrindines sąnaudas negalima pakankamai paaiškinti paties kintamumo ir 2) ypatingos nagrinėjamojo produkto rinkos padėties. Paskelbus Reglamentą (EB) Nr. 236/2008, Acron per tame reglamente nustatytą terminą pateikė priimtiną kainos įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(157)

Vykdant 2005 m. lapkričio 30 d. pradėtą dalinę tarpinę peržiūrą (18) Eurochem pateikė priimtiną kainos įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(158)

Komisija Sprendimu 2008/577/EB (19) priėmė įsipareigojimų pasiūlymus. Sprendime išsamiau išdėstytos šių įsipareigojimų priėmimo priežastys. Taryba pripažįsta, kad įsipareigojimų pasiūlymais pašalinamas žalingas dempingo poveikis ir pakankamai apribojamas priemonių vengimo pavojus.

(159)

Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės vykdo įsipareigojimus, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą, sprendimas atleisti nuo antidempingo muito priklauso nuo i) pateiktos įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kuri yra prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikta bent priede nurodyta informacija ir deklaracija; ii) to, kad importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir, iii), to, kad deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jei nesilaikoma pirmiau nurodytų sąlygų, prievolė sumokėti muitą atsiranda, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją.

(160)

Jei Komisija pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį dėl pažeidimo atšaukia priimtą įsipareigojimą nurodydama konkrečius sandorius, ir susijusias sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis, skola muitinei atsiranda priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją.

(161)

Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei (įprastinė su prekyba susijusi rizika) priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją gali atsirasti, kaip apibūdinta 159 ir 160 konstatuojamosiose dalyse, net jei Komisija tiesiogiai arba netiesiogiai priėmė gamintojo, iš kurio jie perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą.

(162)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 7 dalį muitinė turėtų nedelsdama pranešti Komisijai, jei nustatomi įsipareigojimų pažeidimo požymiai.

(163)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija Eurochem ir Acron pasiūlytus įsipareigojimus laiko priimtinais ir informavo Eurochem ir Acron apie pagrindinius faktus, aplinkybes ir įsipareigojimus, kuriais pagrįstas šis pripažinimas.

(164)

Pažeidus ar atšaukus įsipareigojimus arba jei Komisija atšaukia įsipareigojimo priėmimą, pagal 9 straipsnio 4 dalį Tarybos nustatytas antidempingo muitas taikomas automatiškai remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalimi.

(165)

Visoms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones iš Rusijos importuojamam produktui ir, kai pagrįstai reikia, iš dalies keisti jų dydį. Buvo nustatytas laikas pastaboms ir tvirtinimams dėl atskleistų faktų pateikti. Nebuvo gauta jokių pastabų, dėl kurių reikėtų keisti pirmiau pateiktas išvadas.

(166)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo ir į ilgalaikį pasikeitusių aplinkybių pobūdį, individualus antidempingo muitas, taikomas Eurochem importuojamam nagrinėjamajam produktui, turėtų būti iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į naujai nustatytą dempingo skirtumą.

(167)

Nustatytas dempingo lygis yra mažesnis už ankstesniame tyrime nustatytą žalos skirtumą, todėl nustatomas muito dydis turėtų atitikti nustatytą dempingo lygį.

(168)

Pradiniame tyrime buvo nustatytas muitas (konkreti suma už toną), todėl tai turėtų būti taikoma ir šiame tyrime. Taigi, muito suma yra 32,82 EUR/t. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 945/2005 muitą reikėtų taikyti proporcingai AN kiekiui, marginaliosioms ir maistinėms medžiagoms, jei AN trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 % masės.

(169)

Nors šis muitas pagrįstas NAK Azot duomenimis, kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, jis bus taikomas Eurochem pardavimui, nesvarbu, kurioje susijusioje gamykloje produktas buvo pagamintas.

(170)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, iš Rusijos importuojamam AN taikomos antidempingo priemonės turėtų būti ir toliau taikomos.

(171)

Kadangi vykdant dalinę tarpinę peržiūrą dviem eksportuotojams suteikta galimybė teikti įsipareigojimų pasiūlymus, ypatingas dėmesys, atitinkamai, bus teikiamas tarpinių peržiūrų inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, siekiant išnagrinėti kitus galimus įsipareigojimų pasiūlymus, jei Komisija gautų pakankamai įrodymų, kad tokioms peržiūroms yra pagrindas.

(172)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo tęsimosi, galimo žalos kartojimosi ir Bendrijos interesų, importuojamiems Rusijos kilmės AN reikėtų ir toliau taikyti antidempingo priemones, kad Bendrijos pramonei importo dempingo kaina daroma žala nesikartotų,

a)

Eurochem įmonių grupės įmonės Open Joint Stock Company (OJSC) Mineral and Chemical Company Eurochem, Maskva, Rusija, prekėms, pagamintoms su ja susijusioje įmonėje JSC NAK Azot, Novomoskovskas, Rusija arba su ja susijusioje įmonėje JSC Nevinka Azot, Nevinomyskas, Rusija, kurias parduoda Eurochem Trading GmbH, Cugas, Šveicarija, pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui (papildomas TARIC kodas A522):

b)

Visoms kitoms bendrovėms (papildomas TARIC kodas A999):

—

juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ir

—

su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

—

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

—

jeigu dėl 1 dalyje aprašyto importo nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

—

jeigu Komisija atšaukia pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį priimtą įsipareigojimą reglamentu arba sprendimu, kuriame nurodomi konkretūs sandoriai, ir susijusias įsipareigojimo sąskaitas faktūras paskelbia negaliojančiomis.