14.2.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 40/11

---

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2008/112/BUSP

2008 m. vasario 12 d.

dėl Europos Sąjungos misijos saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti (EU SSR GUINEA-BISSAU)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį ir 25 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)	Taikos, saugumo ir stabilumo Afrikoje ir Europoje skatinimas yra vienas pagrindinių strateginių 2007 m. gruodžio 9 d. ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime patvirtintos bendros Afrikos ir ES strategijos prioritetų.

(2)	Saugumo sektoriaus reforma (SSR) Bisau Gvinėjoje yra būtina siekiant stabilumo ir tos šalies tvaraus vystymosi.

(3)	2006 m. lapkričio mėn. Bisau Gvinėjos Vyriausybė pateikė nacionalinę saugumo strategiją, kurioje pabrėžiamas jos įsipareigojimas įgyvendinti SSR.

(4)

Atsižvelgdami į tai, 2007 m. gegužės mėn. Tarybos generalinis sekretoriatas ir Europos Komisija bendradarbiaudami su Bisau Gvinėjos valdžios institucijomis surengė pirminę jungtinę informacijos rinkimo misiją Bisau Gvinėjoje, kurios tikslas – suformuoti bendrą ES požiūrį dėl paramos nacionalinės SSR procesui.

(5)	Siekiant veiksmingai įgyvendinti nacionalinę saugumo strategiją, 2007 m. rugsėjo mėn. Bisau Gvinėjos Vyriausybė pristatė saugumo ir gynybos sektorių pertvarkymo ir modernizavimo veiksmų planą ir šiam veiksmų planui įgyvendinti buvo nustatyta institucinė struktūra.

(6)	Siekdama kovoti su augančia grėsme, kurią kelia šalyje veikiantys organizuoti nusikaltėlių tinklai, 2007 m. rugsėjo mėn. Bisau Gvinėjos Vyriausybė, padedama Jungtinių Tautų kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuro (UNODC), taip pat paskelbė kovos su prekyba narkotikais skubių veiksmų planą.

(7)

Nors 2007 m. rugsėjo 28 d. ataskaitoje JT Generalinis Sekretorius palankiai įvertino Bisau Gvinėjos Vyriausybės veiklą imantis tinkamų priemonių siekiant įgyvendinti SSR, tačiau taip pat pabrėžė, kad šalis nesugeba pati kovoti su prekyba narkotikais ir paragino regioninius ir tarptautinius partnerius teikti techninę bei finansinę paramą.

(8)	2007 m. lapkričio 19 d. Taryba nusprendė, kad Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) veiksmai SSR srityje Bisau Gvinėjoje būtų tinkami, suderinami su Europos plėtros fondo bei kita Bendrijos veikla ir papildytų šią veiklą.

(9)	Pasibaigus 2007 m. spalio mėn. dislokuotai antrajai ES faktų nustatymo misijai, 2007 m. gruodžio 10 d. Taryba patvirtino galimų ESGP veiksmų Bisau Gvinėjos SSR remti bendrąją koncepciją.

(10)	2008 m. sausio 10 d. laiške Bisau Gvinėjos Vyriausybė paprašė ES dislokuoti Europos Sąjungos SSR misiją Bisau Gvinėjoje.

(11)	2008 m. vasario 12 d. Taryba patvirtino pagal ESGP vykdomos misijos SSR Bisau Gvinėjoje remti, kuri vadinama EU SSR GUINEA-BISSAU, operacijų koncepciją.

(12)	2006 m. lapkričio 21 d. išvadose Taryba nurodė, kad SSR šalyse partnerėse yra viena iš esminių ES veiksmų sričių, nustatytų Europos saugumo strategijoje.

(13)	Trečiosios valstybės turėtų dalyvauti misijoje laikydamosi Europos Vadovų Tarybos nustatytų bendrųjų gairių.

(14)	Misijos vadovavimo ir kontrolės struktūra nedaro poveikio misijos vadovo sutartinei atsakomybei Komisijai už misijos biudžeto vykdymą.

(15)	Siekiant vykdyti šią misiją, veiklą turėtų pradėti Tarybos sekretoriate įsteigti budėjimo pajėgumai.

(16)	ESGP misija bus vykdoma atsižvelgiant į padėtį, kuri gali pablogėti ir galėtų pakenkti BUSP tikslams, nustatytiems Sutarties 11 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Misija

1.   Europos Sąjunga (ES) įsteigia ES misiją saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti (toliau – EU SSR GUINEA-BISSAU arba misija), kuri apima parengiamąjį etapą, prasidėsiantį 2008 m. vasario 26 d., ir įgyvendinimo etapą, prasidėsiantį ne vėliau kaip 2008 m. gegužės 1 d. Misija truks ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo pranešimo apie pradinius veiklos pajėgumus.

2.   EU SSR GUINEA-BISSAU veikia pagal 2 straipsnyje nustatytą misijos apibūdinimą.

2 straipsnis

Misijos apibūdinimas

1.   EU SSR GUINEA-BISSAU teikia vietos valdžios institucijoms patarimus ir pagalbą, susijusią su SSR Bisau Gvinėjos Respublikoje, siekiant padėti kurti nacionalinei SSR strategijai įgyvendinti tinkamas sąlygas, glaudžiai bendradarbiaudama su kitais ES, tarptautiniais ir dvišaliais subjektais, ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tolesniam donorų dalyvavimui.

2.   Konkretūs misijos tikslai yra šie:

—	nacionalinės SSR strategijos įdiegimas padedant parengti išsamius įgyvendinimo planus dėl ginkluotųjų pajėgų ir saugumo pajėgų mažinimo/pertvarkymo;

—	pagalba vystymuisi ir poreikių gebėjimų stiprinimo srityje nustatymui, įskaitant mokymą ir įrangą, palankesnių sąlygų sudarymą tolesniam donorų telkimui ir dalyvavimui;

—	nuolatinio dalyvavimo ESGP srityje potencialo ir pavojaus vidutinės trukmės laikotarpiu remiant SSR įgyvendinimą įvertinimas.

3 straipsnis

Misijos struktūra

Misija turi būstinę sostinėje Bisau ir ją sudaro:

a)	misijos vadovas ir misijos vadovo pavaduotojas, kuriems padeda misijos paramos grupė bei patarėjas politiniais klausimais/visuomenės ir spaudos informavimo pareigūnas;

b)	patarėjai, kuriems pavesta dirbti su: — kariuomene, — karinėmis jūrų pajėgomis, — oro pajėgomis, ir ginkluotųjų pajėgų vadavietės lygiu;

c)	patarėjai, kuriems pavesta dirbti su: — teismo policija, — nacionaliniu Interpolo skyriumi, — prokuratūros tarnybomis ir — viešosios tvarkos policija; be kita ko, dėl nacionalinės gvardijos įsteigimo; ir

d)	Techninio koordinavimo komiteto (TKK) sekretoriato patarėjas.

4 straipsnis

Civilinės operacijos vadas

1.   Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų (CPVP) direktorius yra EU SSR GUINEA-BISSAU civilinės operacijos vadas.

2.   Civilinės operacijos vadas, kurio politinę kontrolę vykdo ir kurio veiklos strategiją nustato Politinis ir saugumo komitetas (PSK) bendrai vadovaujant generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, strateginiu lygiu vadovauja EU SSR GUINEA-BISSAU ir vykdo jos kontrolę.

3.   Civilinės operacijos vadas užtikrina tinkamą ir veiksmingą Tarybos sprendimų ir PSK sprendimų įgyvendinimą, be kita ko, prireikus duodamas strateginius nurodymus misijos vadovui.

4.   Visi komandiruoti darbuotojai lieka visiškai pavaldūs siunčiančiosios valstybės nacionalinėms institucijoms ar ES institucijai. Nacionalinės institucijos perduoda savo personalo, grupių ir padalinių veiklos kontrolę civilinės operacijos vadui.

5.   Civilinės operacijos vadui tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad ES pareiga rūpintis savo personalu būtų tinkamai atlikta.

5 straipsnis

Misijos vadovas

1.   Misijos vadovas yra atsakingas už misiją, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje.

2.   Misijos vadovas vykdo civilinės operacijos vado paskirtų prisidedančių valstybių personalo, grupių ir padalinių veiklos kontrolę, taip pat prisiima administracinę ir logistinę atsakomybę, įskaitant už misijai suteiktą turtą, išteklius ir informaciją.

3.   Misijos vadovas teikia nurodymus visam misijos personalui dėl veiksmingo EU SSR GUINEA-BISSAU vykdymo veiksmų vietoje, prisiimdamas atsakomybę už jos koordinavimą ir kasdienį valdymą bei vadovaudamasis civilinės operacijos vado duotais strateginiais nurodymais.

4.   Misijos vadovas yra atsakingas už misijos biudžeto vykdymą. Šiuo tikslu misijos vadovas pasirašo sutartį su Komisija.

5.   Misijos vadovas yra atsakingas už personalo drausmės kontrolę. Komandiruotam personalui drausmines priemones taiko atitinkama nacionalinė ar ES institucija.

6.   Misijos vadovas atstovauja EU SSR GUINEA-BISSAU sprendžiant operacijų srities klausimus ir užtikrina tinkamą informavimą apie misiją.

7.   Misijos vadovas, kuriam padeda Tarybos generalinis sekretoriatas, parengia misijos operacijų planą (OPLAN), kurį tvirtina Taryba.

6 straipsnis

Personalas

1.   EU SSR GUINEA-BISSAU personalą sudaro daugiausia valstybių narių ar ES institucijų komandiruotas personalas. Kiekviena valstybė narė ar ES institucija padengia išlaidas, susijusias su jos komandiruotu personalu, įskaitant kelionės į dislokavimo vietą bei grįžimo iš jos išlaidas, atlyginimus, sveikatos draudimą, išmokas, išskyrus taikomus dienpinigius, išmokas dėl sunkumų ir išmokas dėl rizikos.

2.   Misija pagal sutartį samdo tarptautinius civilius darbuotojus ir vietinius darbuotojus, jei valstybės narės nesuteikia personalo reikiamoms užduotims atlikti.

3.   Visi personalo nariai laikosi misijai skirtų būtiniausių saugumo veiklos standartų ir misijos saugumo plano, kuriais remiama ES saugumo veiksmų vietoje politika. Siekdami apsaugoti ES įslaptintą informaciją, kuri personalui yra patikėta vykdant pareigas, visi personalo nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų (1) (toliau - Tarybos saugumo nuostatai).

7 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   EU SSR GUINEA-BISSAU, kaip krizių valdymo operacijai, nustatoma viena pavaldumo tvarka.

2.   PSK Tarybos atsakomybe vykdo EU SSR GUINEA-BISSAU politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą jai.

3.   Civilinės operacijos vadas, kurio politinę kontrolę vykdo ir kurio veiklos strategiją nustato PSK bendrai vadovaujant generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, yra EU SSR GUINEA-BISSAU vadas strateginiu lygiu ir vykdydamas šias pareigas duoda nurodymus misijos vadovui, teikia jam patarimus ir techninę paramą. ES karinio štabo civilinė-karinė grupė įtraukiama visais aspektais pagal savo įgaliojimus.

4.   Civilinės operacijos vadas atsiskaito Tarybai per generalinį sekretorių-vyriausiąjį įgaliotinį.

5.   Misijos vadovas vadovauja EU SSR GUINEA-BISSAU ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje bei yra tiesiogiai pavaldus civilinės operacijos vadui.

8 straipsnis

Politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas

1.   PSK Tarybos atsakomybe vykdo misijos politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą jai. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal Sutarties 25 straipsnį.

Šis įgaliojimas apima įgaliojimus generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio siūlymu skirti misijos vadovą bei iš dalies keisti operacijų koncepciją (CONOPS) ir OPLAN. Tarybai paliekami įgaliojimai spręsti dėl misijos tikslų ir jos nutraukimo.

2.   PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3.   PSK reguliariai ir prireikus gauna civilinės operacijos vado ir misijos vadovo ataskaitas jų atsakomybės sričiai tenkančiais klausimais.

9 straipsnis

Finansinės priemonės

1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su misija susijusioms išlaidoms padengti, yra 5 650 000 EUR.

2.   Visos išlaidos tvarkomos pagal biudžetui taikomas Bendrijos taisykles ir procedūras, išskyrus tai, kad išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe. Trečiųjų valstybių nacionaliniams subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo.

3.   Misijos vadovas visiškai atsiskaito Komisijai už pagal jo sudarytą sutartį vykdomą veiklą ir yra jos prižiūrimas.

4.   Finansinės priemonės turi atitikti misijos veiklos reikalavimus, įskaitant įrangos suderinamumą.

5.   Su misija susijusios išlaidos gali būti padengiamos nuo šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo dienos.

10 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Nepažeidžiant ES savarankiškumo priimant sprendimus ir jos bendros institucinės struktūros, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos prisidėti prie misijos, jei jos padengia savo komandiruotų darbuotojų išlaidas, įskaitant atlyginimus, visų rūšių rizikos draudimą, dienpinigius ir kelionės į Bisau Gvinėjos Respubliką bei grįžimo išlaidas, taip pat prireikus prisideda prie misijos einamųjų išlaidų padengimo.

2.   Prie misijos prisidedančios trečiosios valstybės turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę misijos veiklą kaip ir valstybės narės.

3.   Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų įnašų priėmimo ir įsteigti Prisidedančiųjų valstybių komitetą.

4.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma sudarant susitarimus Sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis gali jos vardu vesti derybas dėl tokių susitarimų. Jei ES ir trečioji valstybė yra sudariusios susitarimą, nustatantį tos trečiosios valstybės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant misiją.

11 straipsnis

Koordinavimas

1.   Taryba ir Komisija pagal savo atitinkamus įgaliojimus užtikrina šių bendrųjų veiksmų ir Bendrijos išorės veiklos nuoseklumą, vadovaudamosi Sutarties 3 straipsnio antra pastraipa. Taryba ir Komisija bendradarbiauja šiuo tikslu. Susitarimai dėl ES veiklos koordinavimo Bisau Gvinėjos Respublikoje įgyvendinami tiek Bisau, tiek Briuselyje.

2.   Nepažeidžiant pavaldumo tvarkos, misijos vadovas savo veiksmus taip pat glaudžiai derina su Komisijos delegacijos veiksmais siekiant užtikrinti ES veiksmų SSR Bisau Gvinėjoje remti nuoseklumą.

3.   Misijos vadovas glaudžiai derina veiksmus su ES pirmininkaujančios valstybės narės vietos atstovybės ir kitų ES misijų vadovų veiksmais, visų pirma susijusiais su ES dalyvavimu Nacionalinės saugumo strategijos įgyvendinimo valdymo komiteto darbe.

4.   Misijos vadovas bendradarbiauja su kitais šalyje veikiančiais tarptautiniais subjektais, pirmiausia su Jungtinėmis Tautomis, Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (ECOWAS) ir Tarptautine ryšių palaikymo su Bisau Gvinėja grupe.

12 straipsnis

Įslaptintos informacijos teikimas

1.   Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui suteikiama teisė teikti trečiosioms valstybėms, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, kurie yra parengti šiai operacijai, laikantis Tarybos saugumo nuostatų.

2.   Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui suteikiama teisė teikti Jungtinėms Tautoms ir ECOWAS, atsižvelgiant į operacijos veiklos reikmes, ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, kurie yra parengti šiai operacijai, laikantis Tarybos saugumo nuostatų. Šiuo tikslu sudaromi vietiniai susitarimai.

3.   Atsiradus konkrečiai ir su veikla susijusiai būtinybei, generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui taip pat suteikiama teisė teikti priimančiai valstybei ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, pažymėtus ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE“ lygio slaptumo žyma, kurie yra parengti šiai operacijai, laikantis Tarybos saugumo nuostatų. Visais kitais atvejais tokia informacija ir dokumentai priimančiai valstybei pateikiami laikantis atitinkamos tvarkos bei atsižvelgiant į priimančios valstybės ir ES bendradarbiavimo lygį.

4.   Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui suteikiama teisė pateikti trečiosioms valstybėms, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, neįslaptintus ES dokumentus, susijusius su operacijos svarstymais Taryboje ir kuriems pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių (2) 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinio slaptumo reikalavimas.

13 straipsnis

EU SSR GUINEA-BISSAU ir jos personalo narių statusas

1.   EU SSR GUINEA-BISSAU ir jos personalo narių statusas, įskaitant atitinkamais atvejais privilegijas, imunitetus ir kitas papildomas garantijas, būtinas misijos įvykdymui ir sklandžiam veikimui, patvirtinamas Sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis gali jos vardu vesti derybas dėl šių dalykų.

2.   Personalo narį komandiravusi valstybė ar ES institucija yra atsakinga už visas su komandiruote susijusias personalo nario pretenzijas arba pretenzijas dėl jo. Atitinkama valstybė ar ES institucija gali pareikšti ieškinį komandiruotam asmeniui.

14 straipsnis

Saugumas

1.   Civilinės operacijos vadas vadovauja misijos vadovo vykdomam saugumo priemonių planavimui ir užtikrina tinkamą bei veiksmingą EU SSR GUINEA-BISSAU įgyvendinimą pagal 4 ir 7 straipsnius, koordinuodamas savo veiklą su Tarybos generalinio sekretoriato Saugumo tarnyba.

2.   Misijos vadovas yra atsakingas už operacijos saugumą ir užtikrinimą, kad būtų laikomasi operacijai taikomų būtiniausių saugumo reikalavimų, pagal ES politiką dėl personalo, dislokuoto už Europos Sąjungos ribų vykdyti veiksmų pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir ją papildančius dokumentus, saugumo.

3.   Misijos vadovui padeda misijos saugumo pareigūnas (MSP), kuris yra atskaitingas misijos vadovui ir taip pat palaiko glaudžius darbinius santykius su Tarybos saugumo tarnyba.

4.   EU SSR GUINEA-BISSAU personalo nariai, prieš pradėdami eiti pareigas, dalyvauja privalomame mokyme saugumo klausimais pagal OPLAN. Jie taip pat reguliariai dalyvauja MSP misijos vietoje organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose.

5.   Misijos vadovas užtikrina ES įslaptintos informacijos apsaugą pagal Tarybos saugumo nuostatas.

15 straipsnis

Budėjimo pajėgumai

Siekiant vykdyti EU SSR GUINEA-BISSAU, veiklą pradeda budėjimo pajėgumai.

16 straipsnis

Misijos apžvalga

Praėjus šešiems mėnesiams nuo misijos įgyvendinimo etapo pradžios PSK pateikiama misijos apžvalga, remiantis Tarybos generalinio sekretoriato ir misijos vadovo ataskaita.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

Jie taikomi iki 2009 m. gegužės 31 d.

18 straipsnis

Paskelbimas

1.   Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   PSK sprendimai pagal 8 straipsnio 1 dalį dėl misijos vadovo paskyrimo taip pat skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/438/EB (OL L 164, 2007 6 26, p. 24).

(2)  Sprendimas 2006/683/EB, Euratomas (OL L 285, 2006 10 16, p. 47). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/881/EB, Euratomas (OL L 346, 2007 12 29, p. 17).

---