This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32008D0723
2008/723/EC: Commission Decision of 18 July 2007 on State aid C 37/05 (ex NN 11/04) implemented by Greece — tax-exempt reserve fund (notified under document number C(2008) 3251) (Text with EEA relevance)
2008/723/EB: 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 37/05 (ex NN 11/04), kurią suteikė Graikija neapmokestinamo atsargų fondo pavidalu (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3251) (Tekstas svarbus EEE)
2008/723/EB: 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 37/05 (ex NN 11/04), kurią suteikė Graikija neapmokestinamo atsargų fondo pavidalu (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3251) (Tekstas svarbus EEE)
OL L 244, 2008 9 12, p. 11–33
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
12.9.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 244/11 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2007 m. liepos 18 d.
dėl valstybės pagalbos C 37/05 (ex NN 11/04), kurią suteikė Graikija neapmokestinamo atsargų fondo pavidalu
(pranešta dokumentu Nr. C(2008) 3251)
(Tekstas autentiškas tik graikų kalba)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/723/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,
atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,
paprašiusi suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1),
kadangi:
I. PROCEDŪRA
(1) |
Remdamasi surinkta informacija, 2003 m. spalio 22 d. raštu (D/56772) Komisija paprašė Graikijos pateikti informaciją apie kelias įstatymo projekte „Plėtros ir socialinės politikos priemonės – mokesčių kontrolės priemonių objektyvumas ir kitos nuostatos“ numatytas priemones, siekdama įvertinti, ar šios priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnyje. Pagal vienos iš šių projekte numatytų priemonių nuostatas tam tikroms bendrovėms leidžiama sukurti specialųjį neapmokestinamą atsargų fondą, kuriam skiriama iki 35 % jų pelno ir kurio lėšos skirtos tokio pat dydžio investicijoms. Komisija taip pat priminė Graikijai apie jos prievolę pranešti Komisijai apie visas priemones, kurios sudaro pagalbą, prieš jas įgyvendinant, kaip nustatyta EB sutarties 88 straipsnio 3 dalyje. |
(2) |
2003 m. lapkričio 27 d. raštu (A/38170) Graikijos valdžios institucijos pateikė dalį prašytos informacijos. Atsakymai nebuvo išsamūs, todėl Komisija 2003 m. gruodžio 3 d. raštu (D/57817) priminė Graikijos valdžios institucijoms apie savo prašymą ir savo teisę nurodyti Graikijai pateikti prašomą informaciją pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (2), 10 straipsnio 3 dalį. Vėliau Komisija gavo 2003 m. gruodžio 8 d. (A/38600) ir 2004 m. sausio 21 d. (A/30440) raštus, kuriuose Graikijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos. Tačiau atsakymai buvo labai bendro pobūdžio ir nebuvo pakankamai išsamūs, kad Komisija galėtų įvertinti priemones pagal EB sutarties 87 ir 88 straipsnius. |
(3) |
2004 m. sausio 15 d. Graikija priėmė Įstatymą Nr. 3220/2004 „Plėtros ir socialinės politikos priemonės – mokesčių kontrolės priemonių objektyvumas ir kitos nuostatos“, kuris įsigaliojo 2004 m. sausio 30 d. po paskelbimo Graikijos oficialiajame leidinyje Nr. 3220/2004 (FEK A 15). |
(4) |
2004 m. gegužės 13 d. raštu (COM(2004) 1894) Komisija priėmė įsakymą pateikti informaciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 3 dalį. 2004 m. gegužės 14 d. raštu Komisija pranešė Graikijos valdžios institucijoms apie šį sprendimą. |
(5) |
2004 m. birželio 17 d. raštu, kurį Komisija užregistravo 2004 m. birželio 23 d. (CAB(2004)1647), Graikijos valdžios institucijos pateikė dalį informacijos, kuri buvo būtina siekiant įvertinti, ar aptariama priemonė atitinka EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. |
(6) |
2004 m. rugsėjo 7 d. (D/56332), 2004 m. rugsėjo 21 d. (D/56733) ir 2005 m. sausio 27 d. (D/50744) raštais Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos. Graikija pateikė Komisijai papildomos informacijos 2004 m. gruodžio 6 d. raštu, kurį Komisija užregistravo 2004 m. gruodžio 13 d. (A/39659), 2005 m. sausio 11 d. raštu, kurį Komisija užregistravo 2005 m. sausio 17 d. (A/30523), ir 2005 m. balandžio 25 d. raštu, kurį Komisija užregistravo 2005 m. balandžio 29 d. (A/33595). |
(7) |
2005 m. liepos 13 d. raštu Komisija pranešė Graikijos valdžios institucijoms apie savo ketinimą priimti įsakymą sustabdyti pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 11 straipsnio 1 dalį. 2005 m. liepos 25 d. raštu, kurį Komisija užregistravo 2005 m. liepos 29 d. (A36189), Graikijos valdžios institucijos pasiūlė panaikinti priemonę, tačiau tik pajamoms ir pelnui, sukauptam po 2005 m. sausio 1 d., tačiau priemonė liktų galioti pajamoms ir pelnui, sukauptam iki tos datos. |
(8) |
2005 m. spalio 20 d. raštu (3) Komisija pranešė Graikijai nusprendusi pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos priemonės. Šiame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame sprendime (4) Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl priemonės. |
(9) |
2005 m. lapkričio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 21 d. raštais, kuriuos Komisija užregistravo atitinkamai 2005 m. lapkričio 22 d. (A/39597) ir 2005 m. gruodžio 23 d. (A/40796), Graikija paprašė pratęsti pastabų dėl 2005 m. spalio 20 d. sprendimo pateikimo terminą. |
(10) |
2005 m. lapkričio 25 d. ir 2006 m. sausio 12 d. raštais Komisija leido atitinkamai pratęsti terminą. |
(11) |
2006 m. sausio 30 d. raštu, kurį Komisija užregistravo 2006 m. sausio 31 d. (A/30817), Graikija pateikė papildomos informacijos ir paprašė trečią kartą pratęsti terminą, tačiau Komisija atsisakė tai padaryti. |
(12) |
2006 m. vasario 14 d. faksu, kurį Komisija užregistravo tą pačią dieną (A/31227), trečioji šalis – Graikijos pramonės federacija – paprašė pratęsti terminą pastaboms dėl 2005 m. spalio 20 d. sprendimo pateikti. 2006 m. vasario 20 d. raštu Komisija atsisakė pratęsti terminą, nes manė, kad pastaboms teikti numatytas laikotarpis, kuris pagal 1999 m. kovo 22 d. Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalį paprastai neturėtų būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, yra pakankamas. Be to, nebuvo nurodyta jokių konkrečių prašymą pratęsti terminą pateisinančių aplinkybių. |
(13) |
2006 m. vasario 28 d. faksu, kurį Komisija užregistravo tą pačią dieną (A/32693), Graikijos pramonės federacija (GPF) pateikė savo pastabas kaip suinteresuotoji trečioji šalis. |
(14) |
2006 m. balandžio 6 d. e. raštu, kurį Komisija užregistravo tą pačią dieną (A/32693), ir 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. spalio 26 d. raštais, kuriuos Komisija užregistravo atitinkamai 2006 m. birželio 20 d. (A/34774) ir 2006 m. spalio 30 d. (A/38658), Graikija pateikė papildomos informacijos. 2006 m. birželio 16 d. rašte Graikija pareiškė, kad 2006 m. balandžio 6 d. raštu pateikta informacija turi būti nagrinėjama pagal šią procedūrą, o ne kaip atskiras pranešimas. |
II. IŠSAMUS PAGALBOS SCHEMOS APRAŠYMAS
II.1. Schemos tikslas
(15) |
Graikijos įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnio (toliau – priemonė arba schema) tikslas – skatinti ekonominę plėtrą visuose Graikijos regionuose, didinti užimtumą bei verslumą ir stiprinti ekonomikos konkurencingumą. |
II.2. Teisinis schemos pagrindas
(16) |
Teisinis schemos pagrindas – Graikijos įstatymas Nr. 3220/2004 „Plėtra ir socialinės politikos priemonės – mokesčių kontrolės priemonių objektyvumas ir kitos nuostatos“ (5) (toliau – Įstatymas Nr. 3220/2004), įsigaliojęs 2004 m. sausio 28 d. jį paskelbus Graikijos oficialiajame Vyriausybės leidinyje (FEK A 15). Graikijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad atitinkamos tinkamos finansuoti sąnaudos, pagalbos intensyvumas, reikalavimus atitinkančios įmonės ir projektai nustatyti Regioninės plėtros įstatyme Nr. 2601/1998 (6) (toliau – Įstatymas Nr. 2601/1998). |
II.3. Pagalbos formos
(17) |
Pagalba suteikiama pagalbos gavėjui sukuriant specialųjį neapmokestinamą atsargų fondą, kuriam skiriama iki 35 % jo bendro nepaskirstytojo pelno 2004 m. Be to, fondas gali būti sukurtas skiriant jam iki 50 % 2003 m. pelno atėmus 2002 m. pelną arba, jei įmonė 2003 m. padarė tinkamas finansuoti investicijas, atsargų fondą gali sudaryti ne didesnė nei tos investicijos suma, kuri neturi viršyti 35 % bendro nepaskirstytojo 2003 m. pelno. Pagalba suteikiama Graikijos mokesčių institucijoms priėmus pagalbos gavėjo mokesčių deklaraciją. Tai paprastai buvo atliekama per pirmąjį 2004 m. ir 2005 m. pusmetį. Fondą gali naudoti Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje minėtos įmonės neatsižvelgiant į jų tvarkomos mokesčių apskaitos kategoriją ar jų įsisteigimo vietą. Atsargų fondo tikslas – per trejus metus po fondo sukūrimo padaryti investicijas, kurių suma bent prilygtų fondo dydžiui. |
(18) |
Praėjus trejiems metams po neapmokestinamo atsargų fondo sukūrimo datos įmonės kapitalas padidinamas visa tinkamoms finansuoti investicijoms panaudota atsargų suma, kuriai netaikomas pelno mokestis. Per pirmuosius trejų metų laikotarpio metus pagalbos gavėjai turi panaudoti investicijoms bent trečdalį specialiojo atsargų fondo. Per trejus metus investicijoms nepanaudota fondo dalis laikoma pavėluotai gautu papildomu pelnu, kuris apmokestinamas pagal bendrąsias mokesčių nuostatas ir jam taikomos teisėtos palūkanos. Teisėta palūkanų norma sudaro mažiausiai 1 % šios sumos per mėnesį, t. y. mažiausiai 12 % per metus, tad yra gerokai didesnė nei orientacinė 4,43 % norma, taikoma 2004 m. suteiktai pagalbai, ir 4,08 % norma, taikoma 2005 m. suteiktai pagalbai (7). |
II.4. Pagalbos gavėjai ir apribojimai pagal sektorius
(19) |
Įmonė gali pasinaudoti schema, jei veikia viename iš Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje apibrėžtų 23 sektorių. Pirmajam, gamybos (8), sektoriui priskiriama tekstilės medžiagų, pagrindinių metalų ir automobilių gamyba (9). Kiti sektoriai yra šie: tausi energijos gamyba (10), taikomieji moksliniai tyrimai ir plėtra (11), aukštųjų technologijų paslaugos (12), programinės įrangos kūrimas (13), aukštos kokybės paslaugos (14), kasyba (15), karjerų eksploatavimas, mineralų ir marmuro apdorojimas (16), intensyvusis žemės ūkis ir žuvininkystė (17), žemės ūkio ir agropramonės kooperatyvai (18), žemės ūkio produktų ir žuvies pakavimas (19), miestų plėtra (20), viešosios automobilių stovėjimo aikštelės (21), suskystintų dujų ir kuro įmonės (22), vežimas į nutolusius prieigos prie jūros neturinčius rajonus (23), didelės bendrosios įmonės (24), didelės tarptautinės prekybos bendrovės (25), prekybos įmonės (26), terapijos ir reabilitacijos centrai ir neįgaliųjų namai (27), specifinės turizmo įmonės (28), vienuolynų bendrabučiai ir kultūros centrai (29), inžinerija (30), įmonės, veikiančios į paveldo sąrašus įtrauktuose pastatuose ar besiverčiančios tradicine gamyba, arba naudojančios kilmės pavadinimą (31). Bendrovės, veikiančios gamybos sektoriuje, taip pat intensyviojo žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose, taip pat gali pasinaudoti schema savo veiklai ne Graikijoje (32). Tarptautinės prekybos bendrovės gali pasinaudoti schema savo veiklai Graikijoje ir už Bendrijos ribų (33). |
(20) |
Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje kiekvienam sektoriui taip pat apibrėžiamos konkrečios išlaidos, kurioms gali būti skirtos fondo lėšos. Pagal schemą pagalbos gavėjais gali būti tik įmonės, darančios Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje minėtoms kategorijoms priskiriamas investicijas. Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad priemonė taikoma visoms bet kurioje Graikijos vietoje įsisteigusioms įmonėms neskiriant vietos ir užsienio įmonių ar naujų ir senų įmonių. |
II.5. Reikalavimus atitinkantys projektai
(21) |
Pagalba susijusi su investicijomis ir veiklos sąnaudomis, susijusiomis su Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje apibrėžtų rūšių verslo veikla. Investicinių sąnaudų atveju pradinės investicijos neskiriamos nuo atnaujinimui skirtų investicijų. Investiciniai projektai daugiausia gali būti susiję su:
|
(22) |
Veiklos sąnaudos daugiausia gali būti šios:
|
II.6. Pagalbos intensyvumas
(23) |
Mokesčio lengvata atitinka visą atsargų fondui skirtam pelnui taikytiną mokestį. Taikytinas pelno mokesčio tarifas – 35 %. Mažiausiai trečdalis atsargų turi būti panaudota per pirmuosius metus po fondo sukūrimo, o likusi dalis – ne vėliau kaip per trejus metus. Apskaičiuojant didžiausią pagalbos intensyvumą pagalbos, ir išlaidų sumos turi būti diskontuotos pirmųjų metų pabaigai. Naudotina palūkanų norma – Bendrijos orientacinė ir nuolaidų norma Graikijai taikytina pagalbos suteikimo metu (72), t. y. 4,43 % 2004 m. ir 4,08 % 2005 m. Taigi didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas – atitinkamai 37,05 % ir 36,89 % (73). |
II.7. Pagalbos kaupimas
(24) |
Įstatyme Nr. 3220/2004 aiškiai pašalinta kaupimo su pagalba, suteikta pagal Įstatymą Nr. 2601/1998, galimybė. Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad nėra jokių kitų pagalbos schemų, kurios remtų tas pačias tinkamas finansuoti sąnaudas. |
II.8. Schemos trukmė ir biudžetas
(25) |
Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje minėtos įmonės pagal Įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnį gali sukurti specialųjį neapmokestinamą atsargų fondą tik iš pelno, sukaupto 2003 ir 2004 m. Schemos biudžetas nenurodytas ir, atsižvelgiant į tai, kad schema yra mokesčio lengvata, bendra prarastų Vyriausybės pajamų suma neribota ir priklauso nuo ankstesnio pelno ir 2005–2007 m. padarytų tinkamų finansuoti investicijų bei susijusių reikalavimų. |
III. PRIEŽASTYS PRADĖTI PROCEDŪRĄ
(26) |
Komisija mano, kad pagalbos schema, apie kurią nebuvo pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Ji susijusi su valstybės ištekliais, suteikia pagalbos gavėjams pranašumą, yra selektyvi ir daro poveikį prekybai. Tai buvo nauja priemonė, kuri buvo įgyvendinta iš anksto nepranešus Komisijai, todėl ji yra neteisėta pagalba. |
(27) |
Komisija išnagrinėjo schemą pagal EB sutarties 87 straipsnį ir, jei taikomos šios nuostatos, visų pirma pagal konkrečias valstybės pagalbos taisykles. Komisija labai abejojo, ar priemonė atitinka kurios nors iš taikytinų taisyklių kriterijus, taigi – ar priemonė yra suderinama su bendrąja rinka. |
IV. TREČIŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS
(28) |
Graikijos pramonės federacija (toliau – GPF) pateikė savo pastabas kaip suinteresuotoji trečioji šalis. |
(29) |
GPF pirmiausia pareiškė, kad Komisija gerokai apribojo jos teises, atmetusi jos prašymą pratęsti terminą pastaboms pateikti. |
(30) |
Vėliau GPF įrodinėjo, kad priemonė yra bendro pobūdžio ir nėra selektyvi. Net jei kai kurie priemonės aspektai yra selektyvaus pobūdžio, neapmokestinamas atsargų fondas buvo sukurtas siekiant remti bet kurios įmonės tam tikrų rūšių investicines sąnaudas, taigi tai turėtų būti laikoma bendrąja mokesčių priemone. |
(31) |
GPF teigia, kad priemonė yra esama pagalba, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalyje. Federacijos nuomone, Įstatyme Nr. 3220/2004 paprasčiausiai pritaikomas atsargų fondo, kuris numatytas pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 nustatytoje valstybės pagalbos schemoje, kuriai Komisijai pritarė, kūrimo metodas. |
(32) |
GPF mano, kad Įstatyme Nr. 3220/2004 nustatytas techninis pritaikymas, t. y. galimybė sukurti neapmokestinamą atsargų fondą prieš darant investicijas, neturi konkrečios įtakos schemos taikymo sričiai, mastui ar poveikiui. |
(33) |
GPF taip pat mano, kad pakeitus atsargų fondo kūrimo metodą tiesiogiai nepadidėtų nei pagalbos gavėjų grupė, nei biudžetas ir nebūtų investuota didesnė suma, nei ta, kurią remiasi Komisija. |
(34) |
Pasak GPF, net jei kiti Įstatyme Nr. 3220/2004 nustatyti pakeitimai būtų laikomi nauja pagalba, ji turėtų būti laikoma atskirtinu esamos pagalbos schemos pakeitimu. Šiuo atveju reikėtų pranešti tik apie atitinkamas naujas nuostatas, o pakeista schema, kaip ir anksčiau, būtų laikoma esama pagalba (74). |
(35) |
GPF nuomone, argumentai, kuriais pagrįstas sprendimas pradėti procedūrą, yra neaiškūs ir dviprasmiški ir Komisija neįvykdė savo pareigos nurodyti priežastis pagal EB sutarties 253 straipsnį, nebent ji pagrindė savo sprendimą kitais veiksniais. |
(36) |
GPF kritiškai vertina tai, kad sprendime pradėti procedūrą nepaaiškinta, kaip apskaičiuotas pagalbos intensyvumas, kad būtų įmanoma palyginti jį su pagalbos intensyvumu, taikomu pagal Įstatymą Nr. 2601/1998. |
(37) |
GPF taip pat įrodinėja, kad net jei Komisija mano, jog apie atskirtinus pakeitimus turėjo būti pranešta kaip apie naują pagalbą, jų suderinamumas turi būti vertinamas kiekvieno konkretaus pagalbos gavėjo atžvilgiu konkrečiais atvejais (75). Tai darydama, Komisija visų pirma turi atsižvelgti į savo ankstesnį sprendimą, kuriame Įstatymas Nr. 2601/1998 buvo laikomas suderinama pagalba ir kuris turi būti laikomas pagrindu, kuris negali būti keičiamas atliekant šią procedūrą. |
V. GRAIKIJOS PASTABOS
V.1. Įstatymas Nr. 3220/2004 yra esama pagalba
(38) |
Graikijos valdžios institucijų nuomone, tai, kad nagrinėjama pagalba buvo nustatyta kitame įstatyme, o ne ankstesniame Įstatyme Nr. 2601/1998, pagal teismų praktiką (76) nėra pakankamas pagrindas laikyti ją nauja pagalba. |
(39) |
Graikija teigia, kad Įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnio 2 dalyje nepakeičiamas investicijų atlikimo terminas. |
(40) |
Be to, Graikija įrodinėja, kad įmonių atsargų fondo sukūrimo laiko pakeitimas nėra tiesiogiai susijęs su pagalbos gavėjų grupės padidėjimu. |
(41) |
Graikija taip pat mano, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp pagalbos gavėjų grupės padidėjimo ir konkurencijos iškraipymo. |
(42) |
Graikijos valdžios institucijos taip pat mano, kad įmones, kurios pasinaudoja Įstatymu Nr. 3220/2004, būtina suskirstyti į šias dvi kategorijas:
|
(43) |
Galiausiai Graikija įrodinėja, kad priežastys, kurias nurodė Komisija, apibrėždama pagal Įstatymą Nr. 3220/2004 nustatytą priemonę kaip naują valstybės pagalbą, yra neaiškios ir netinkamos, o tai pažeidžia EB sutarties 253 straipsnį. |
V.2. Galimybė įtraukti priemonę į esamas suderinamos Bendrijos valstybės pagalbos sistemas
(44) |
Graikijos valdžios institucijos mano, kad investicijos, atliekamos iš neapmokestinamo atsargų fondo, gali būti įtrauktos į šias leistinos valstybės pagalbos sistemas:
|
(45) |
Pagalba sunkumų patiriančioms įmonėms ir pagalba eksportui nėra numatyta, o Graikijoje įsisteigusios užsienio įmonės gali pasinaudoti aptariama priemone. |
(46) |
Graikijos valdžios institucijos savo atsakyme taip pat pateikė pasiūlymą dėl įstatymo projekto, pagal kurį priemonė būtų įtraukta į esamas valstybės pagalbos sistemas. Jos siūlo atgaline data vertinti neapmokestinamus atsargų fondus kaip valstybės pagalbą ir įsteigti nacionalinę valdžios instituciją, kuri ex post vertintų kiekvieno konkretaus atvejo atitiktį Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėms. |
V.3. Informacija apie investicijas, kurioms taikomos Bendrijos valstybės pagalbos taisyklės
(47) |
Pasak Graikijos valdžios institucijų, 3 315 įmonių gavo mažesnę nei 100 000 EUR sumą, taigi šiuos atvejus galima priskirti de minimis schemai. Kitų 320 įmonių atžvilgiu buvo pradėtas ir dar tęsiasi atskirų atvejų nagrinėjimas. |
(48) |
Remiantis jau užbaigtomis patikromis, investicijos, kurios, pasak Graikijos valdžios institucijų, gali atitikti RPG, yra šios:
|
V.4. Neigiamo Komisijos sprendimo šiuo klausimu finansinės pasekmės
(49) |
Graikijos valdžios institucijos mano, kad neigiamas sprendimas ir paskesnis sumų susigrąžinimas būtų pražūtingas šaliai. Graikijos valdžios institucijos teigia, kad pagal ETT praktiką teismas gali išimties tvarka atsižvelgti į nepakeliamas finansines savo sprendimo pasekmes ir apriboti jo padarinius (86). |
VI. ĮVERTINIMAS
VI.1. Priemonės priskyrimas valstybės pagalbai
(50) |
Komisija mano, kad nagrinėjama priemonė atitinka visas keturias sąlygas, kad ją būtų galima laikyti pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje ir tiksliau paaiškinta Bendrijos pranešime apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (87). |
(51) |
Teisingumo Teismas nuolat laikėsi nuomonės, kad priemonė, kurią pasitelkusios viešosios valdžios institucijos tikras įmones atleidžia nuo mokesčio ir pagal kurią asmenys, kuriems taikoma lengvata, atsiduria palankesnėje finansinėje padėtyje negu kiti mokesčių mokėtojai, nors ji ir nėra susijusi su valstybės išteklių perdavimu, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje (88). |
VI.1.1. Valstybės ištekliai
(52) |
Pirma, priemonė susijusi su valstybės ištekliais, nes Graikijos valstybė netenka jai priklausančių pajamų iš mokesčių. |
VI.1.2. Pranašumas
(53) |
Antra, priemonė suteikia pagalbos gavėjams pranašumą, nes jiems leidžiama sudaryti neapmokestinamą atsargų fondą, kuriam skiriama iki 35 % 2004 m. pelno (2005 finansiniais metais) ir iki 50 % 2003 m. pelno (2004 finansiniais metais), atėmus 2002 m. pelną (2003 finansiniais metais). Tai, kad dalis pagalbos gavėjų pelno neapmokestinama, leidžia jiems išvengti išlaidų, kurios paprastai apmokamos iš jų biudžeto. Jeigu atsargų fondas nebuvo panaudotas, o atidėtam mokesčių mokėjimui netaikoma jokių palūkanų arba taikoma mažesnė palūkanų norma, palyginti su Graikijai nustatyta Bendrijos orientacine ir nuolaidų norma, skirtumas tarp mokestinio įsiskolinimo, įskaitant bendras orientacines palūkanas, ir faktinės mokėtinos sumos taip pat yra nauda. |
(54) |
Pagal Graikijos teisės aktus atsargų fondas, kuris nebuvo panaudotas, turi būti apmokestintas taikant teisėtą palūkanų normą. Teisėta palūkanų norma nepanaudotai sumai sudarys bent 1 % per mėnesį, t. y. mažiausiai 12 % per metus, taigi ji gerokai didesnė nei orientacinė 4,43 % norma, taikytina pagalbai, suteiktai 2004 m., ir 4,08 % norma, taikytina pagalbai, suteiktai 2005 m. (89). Taigi dėl valstybės prarastų pajamų iš mokesčių, kurios buvo suteiktos fondui ir kurios apmokestinamos taikant teisėtą palūkanų normą, pranašumas nesuteikiamas ir tai nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes palūkanų pobūdis nėra palankesnis nei paskolos, suteiktos rinkos sąlygomis. Teikiant paskolas sunkumų nepatiriančioms įmonėms, kaip laikoma pagal Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (90), jos atitinka orientacinę palūkanų normą, pridėjus galbūt 400 ar daugiau bazinių punktų, jei įsipareigojimui nesuteikiama garantija. |
VI.1.3. Selektyvumas
(55) |
Trečia, priemonė yra selektyvi, nes palanki tik įmonėms, kurios verčiasi Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje minėtų rūšių verslo veikla. Priemone gali naudotis tik išvardytų sektorių, o ne sektorių, kurie nebuvo įtraukti į sąrašą, bendrovės. Be to, pagal Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnį kai kuriems sektoriams reikalingi antriniai teisės aktai, kad jos galėtų atitikti reikalavimus ir pasinaudoti pranašumais. Pasak Graikijos valdžios institucijų, tokie antriniai teisės aktai nebuvo įgyvendinti. Galiausiai kiekvienam sektoriui taikomas kitoks reikalavimus atitinkančių veiklos rūšių sąrašas, todėl įvairiuose sektoriuose veikiančios bendrovės naudojasi priemone skirtingu mastu. Taigi priemonė yra selektyvi net Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje išvardytų sektorių atžvilgiu. Todėl Graikijos valdžios institucijų ir trečiosios šalies pareiškimas, kad ši schema yra bendrojo pobūdžio apmokestinimo priemonė, yra nepagrįstas. |
VI.1.4. Poveikis prekybai ir konkurencijos iškraipymas
(56) |
Ketvirta, priemonė daro poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Priemone pagalbos gavėjams suteikiamas pranašumas, todėl ji gali iškraipyti konkurenciją arba kelia tokį pavojų. Be to, Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje minėtų rūšių veikla iš tiesų susijusi su Bendrijos vidaus prekyba. Taigi pagalbos pagal šią priemonę gavėjams nedraudžiama vykdyti ekonominę veiklą, susijusią valstybių narių tarpusavio prekyba. Todėl pagalbos schema gali daryti poveikį prekybai ir iškraipyti konkurenciją. |
VI.1.5. Išvada
(57) |
Tai, kas išdėstyta pirmiau, rodo, kad aptariama priemonė yra schema, pagal kurią suteikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Taip pat svarbu atminti, Komisija jau pripažino Graikijos valdžios institucijų minimą Įstatymą Nr. 2601/1998 valstybės pagalbos schema, nors ir manė, kad ji yra suderinama (91). |
VI.2. Schemos priskyrimas neteisėtai pagalbai
(58) |
Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f dalį „neteisėta pagalba“ – tai nauja pagalba, įgyvendinta prieštaraujant Sutarties 93 straipsnio 3 daliai [dabar – 88 straipsnio 3 dalis]. Pagal to paties reglamento 1 straipsnio c dalį „nauja pagalba“ – tai visa pagalba, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus. |
(59) |
Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką esamos pagalbos pakeitimas turi būti laikomas nauja pagalba, o pradinė schema tampa nauja pagalbos schema, tik jei pakeitimas paveikia tikrąją pradinės schemos esmę. Jeigu naujasis elementas yra aiškiai atskiriamas nuo pradinės schemos, esama schema nelaikoma iš esmės pakeista (92). |
(60) |
Tačiau ši priemonė turi keletą svarbių procedūrinių ir esminių skirtumų. |
VI.2.1. Procedūriniai pakeitimai
(61) |
Pirma, ši priemonė nebuvo tik esamų priemonių pakeitimas, tai buvo nauja atskira priemonė, nes ji nepanaikino ir nepakeitė jokios ankstesnės priemonės. Be to, priemonių taikymo laikotarpiai nesekė vienas po kito. |
(62) |
Kaip minėta, Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad Įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnio nuostatų tikslas iš esmės yra papildyti Įstatymą Nr. 2601/1998, kurį Komisija patvirtino 1999 m. nagrinėdama bylą NN 59/A/1998 kaip nacionalinę regioninės plėtros sistemą pagal RPG (93). Reikėtų pažymėti, kad Įstatymas Nr. 2601/1998 buvo panaikintas 2005 m. vasario mėn. Vis dėlto Komisija pažymi, kad ši priemonė yra nauja pagalba. |
(63) |
Pirma, Įstatymas Nr. 3220/2004 taikomas tam tikriems projektams kai kuriuose sektoriuose. Jame minimas reikalavimus atitinkančių sektorių ir projektų sąrašas, pateiktas Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnyje. Tačiau jame nėra aiškiai nurodyta, kad jis pakeičia pastarąjį įstatymą. Be to, abu teisės aktai galiojo vienu metu, nes Įstatymas Nr. 3220/04 įsigaliojo 2004 m. sausio 28 d., pagalbos priemonės pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 terminas baigėsi 2004 m. gruodžio 23 d., o Įstatymas Nr. 2601/1998 buvo panaikintas 2005 m. vasario mėn. Galiausiai, nors laikotarpis, per kurį pagal dvi schemas buvo kuriami fondai, nesutapo, laikotarpiai, per kuriuos buvo taikytos priemonės, iš dalies sutapo, nes abu teisės aktai buvo taikyti 2003 ir 2004 m. pelnui. Tai, kad dvi priemonės buvo taikytos vienu metu, įrodo, kad viena iš jų nekeičia ir nepakeičia kitos. Taigi ši priemonė laikinai nėra vien tik pagal NN 59/A/1998 (94) patvirtintos priemonės pakeitimas ar pratęsimas, ji yra atskira pagalbos schema. |
(64) |
Antra, buvo pakeista pagalbos suteikimo procedūra, o tai turėjo įtakos sąlygoms, kurias bendrovės turėjo patenkinti pagalbai gauti. |
(65) |
Pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 buvo būtina teikti paraišką dėl pagalbos Graikijos valdžios institucijoms, kurios prieš suteikiant pagalbą turėjo patvirtinti paraišką. Pagal sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Įstatymas Nr. 2601/1998 (95), Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo tikrinti pagalbos kaupimo ir derinimo ribas, taip pat ar laikomasi 1996 m. MTP sistemos ir 1994 m. aplinkos apsaugos gairių, ar transporto įranga nėra įtraukta į transporto sektorių ir ar nėra numatyta pagalba eksportui. Be to, valdžios institucijos buvo įpareigotos ir turėjo galimybę tikrinti šiuos klausimus gavusios paraišką. |
(66) |
Pagal Įstatymą Nr. 3220/2004 buvo leidžiama kurti specialiuosius neapmokestinamus atsargų fondus tiesiogiai remiantis pelno mokesčio nuostatomis, ir pagalbos gavėjas nebuvo įpareigotas teikti Graikijos valdžios institucijoms konkrečios informaciją apie reikalavimus atitinkančią veiklą. Be to, Graikijos valdžios institucijos pagal įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pagal procedūrą, pagal kurią buvo patvirtinta pagalba, suteikta pagal Įstatymą Nr. 2601/1998, neturėjo galimybės atsisakyti suteikti pagalbą. |
(67) |
Pagal sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Įstatymas Nr. 2601/1998, prieš leisdamos sukurti neapmokestinamą atsargų fondą Graikijos valdžios institucijos turėjo patvirtinti investicijų užbaigimą. Taigi pagalbos gavėjai pirmiausia turėjo panaudoti savo finansavimo šaltinius, kad galėtų gauti pagalbą. Įstatyme Nr. 3220/2004 nenumatyta jokio panašaus įpareigojimo. |
(68) |
Kalbant apie Graikijos valdžios institucijų pateiktą argumentą, kad bent tam tikrais atvejais pagalba galėjo būti gauta pagal Įstatymą Nr. 2601/1998, reikia pabrėžti, kad šis argumentas nereikšmingas, nes pagal naują priemonę buvo taikoma kitokia ir lengvesnė procedūra, o kriterijai pagalbai gauti ir pagalbos nauda visiems galimiems pagalbos gavėjams buvo padidinti. |
VI.2.2. Esminiai pakeitimai
(69) |
Pirma, pagal Komisijos sprendimą byloje NN 59/A/1998 (96), pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 tinkamomis finansuoti buvo tik pradinės investicijos ir buvo nustatyta tik viena išimtis – pagalba veiklai, skirta perkėlimui į pramonines zonas, o pagal Įstatymą Nr. 3220/2004 taip pat gali būti suteikta pagalba veiklai, įskaitant atnaujinimui skirtas investicijas, ir kitokia pagalba bet kokiai reikalavimus atitinkančiai veiklai. Pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 investicijos, kurioms buvo suteikta pagalba, turėjo būti daromos penkeriems metams, o pagal Įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnio 9 dalį būtina išlaikyti 2 straipsnio 2 dalyje numatytą investicinį arba ilgalaikį turtą tik trejus kalendorinius metus. |
(70) |
Be to, pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 buvo įmanoma pasinaudoti keturių formų pagalba:
|
(71) |
Įstatyme Nr. 3220/2004 nenumatytos pirmosios trys pagalbos formos, nurodytos 70 punkto a–c dalyse. Be to, neapmokestinamos atsargos gali būti panaudotos visoms tinkamoms finansuoti sąnaudoms iki 100 % jų sumos neatsižvelgiant į vietovę ir tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų sumą. |
(72) |
Antra, pasikeitė laikotarpis, per kurį buvo sukurtas neapmokestinamas fondas, palyginti su išlaidų finansuoti tinkamai veiklai laiku. Pagal Įstatymą Nr. 2601/1998 neapmokestinami atsargų fondai galėjo būti sukurti tais metais, kai turėta išlaidų finansuoti tinkamai arba per daugiausia dešimt vėlesnių metų. Pagal Įstatymą Nr. 3220/2004 fondai galėjo būti sukurti per vienerius–trejus metus iki išlaidų finansuoti tinkamai veiklai laiko. Naujoji priemonė yra gerokai naudingesnė pinigų srautų atžvilgiu, nes leidžia įmonėms pasinaudoti mokesčio lengvata prieš investuojant. Be to, priemonės veikimas turi nevienodų pasekmių pagalbos gavėjų galimybėms įgyvendinti reikalavimus atitinkančius projektus. Naujosios schemos pagalbos gavėjų skaičių gali padidinti bendrovės, kurios pagal ankstesnę priemonę neturėjo pakankamai likvidumo savo projektams iš anksto finansuoti, tačiau, nustačius mokesčio lengvatą, galėjo tai padaryti. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar padidėjo bendras pagalbos biudžetas, ar nauda konkrečioms įmonėms. Visos naujosios priemonės sąlygos apskritai yra mažiau ribojančios ir vien to pakanka nuspręsti, kad tai yra nauja pagalba. |
(73) |
Savo rašytinėse pastabose Graikijos valdžios institucijos ypač remiasi 1994 m. rugpjūčio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimu byloje C–44/93 Namur Les Assurances du credit (97). Šiame sprendime Teismas nurodė, kad tai, jog dėl priemonės pagalbos biudžetas hipotetiniais atvejais gali padidėti, neturėtų būti laikoma požymiu, kad tai yra nauja pagalba, jei pagalba suteikiama pagal ankstesnes įstatymų nuostatas, kurios nebuvo pakeistos. Tačiau Komisija mano, kad pirmiau pateikta analizė aiškiai parodo, kad Įstatymo Nr. 3220/2004 nuostatos labai skiriasi nuo Įstatymo Nr. 2601/1998 nuostatų. Taigi ji nemano, kad minėtas sprendimas šiuo atveju yra reikšmingas. |
(74) |
Graikijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad pagalbos gavėjų grupės padidinimas neiškraipo konkurencijos. Tačiau pagal gerai nusistovėjusią Teismo ir Komisijos praktiką bet kokia valstybės pagalba sektoriuose, kuriuose yra konkurencija, gali iškreipti konkurenciją. Todėl apie ją turi būti pranešta, kad Komisija galėtų įvertinti tokios pagalbos suderinamumą. |
(75) |
Galiausiai, nepaisant to, kad Graikijos valdžios institucijos pareiškė, jog Komisijos sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateikti argumentai yra neaiškūs ir netinkami, būtina pabrėžti, kad Komisija tame sprendime nurodė šias dvi priežastis, dėl kurių, jos nuomone, priemonė yra nauja pagalba: 1) aiškus teisinis pagrindas ir 2) skirtinga priemonė, pagal kurią fondas kuriamas skirtingu laiku galėtų daryti skirtingą įtaką vidaus rinkai. Komisija taip pat pateikė pavyzdį nurodydama galimą didesnę pagalbos gavėjų grupę ir biudžeto padidėjimą. Komisija mano, kad toks pagrindimas buvo tinkamas aptariamam sprendimui, nes Komisijos argumentai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti taip, kad susiję asmenys galėtų nustatyti sprendimo priežastis. |
VI.2.3. Nauja pagalba
(76) |
Komisija mano, kad atliekant pirmiau pateiktą analizę buvo nustatyti tam tikri požymiai, kurie rodo, kad pagal Įstatymą Nr. 3220/2004 nustatyta schema iš tikrųjų turėtų būti laikoma nauja pagalbos schema. Visų pirma, pagal šį įstatymą nustatyta schema tam tikrą laiką buvo taikoma kartu su schema, nustatyta pagal Įstatymą Nr. 2601/1998, ir joje numatytos kitokios sąlygos ir procedūra pagalbai teikti. |
(77) |
Tačiau net jei Įstatymas Nr. 3220/2004 galėtų būti laikomas ankstesnės schemos pakeitimu, aišku, kad šiame įstatyme nustatyti pakeitimai yra esminio pobūdžio, nes daro poveikį pagalbos priemonės suderinamumo su bendrąja rinka įvertinimui (98) ir nėra grynai formalūs ar administracinio pobūdžio. Be to, pakeitimai taikomi visiems pagalbos gavėjams ir reikalavimus atitinkančiai veiklai. Taigi naujoji schema pakeitė visą pagalbos priemonę ir negali būti aiškiai atskirta nuo esamos pagalbos. |
(78) |
Taigi, priešingai nei teigia Graikijos valdžios institucijos, visa priemonė yra nauja pagalba. |
VI.2.4. Neteisėta pagalba
(79) |
Graikijos valdžios institucijos nepranešė apie priemonę prieš jos įgyvendinimą ir įgyvendino ją pažeisdamos EB sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi priemonė yra neteisėta pagalba, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio f dalyje. |
VI.3. Neteisėtos pagalbos schemos suderinamumas
(80) |
Nustačius, kad schema susijusi su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, ar priemonė gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka. |
(81) |
Komisija išnagrinėjo schemą pagal EB sutarties 87 straipsnį, ir visų pirma pagal šias nuostatas (kai jos taikomos):
Pagalba buvo įvertinta pagal taisykles, kurios buvo taikytos suteikiant pagalbą. |
(82) |
Atliekant išankstinį tyrimą, Graikijos valdžios institucijos pateikė keletą pareiškimų dėl pagalbos priemonės apribojimo siekiant sumažinti trūkumus suderinamumo su RPG atžvilgiu. Be kitko, jos įsipareigojo laikytis Daugiasektorinės pagalbos dideliems investiciniams projektams sistemos ir nesuteikti pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms. Tačiau pranašumas pagalbos gavėjams suteikiamas tiesiogiai pagal įstatymą netaikant jokių papildomų sąlygų ir ne administracijos nuožiūra. Antriniai teisės aktai reikalingi tik keletui remiamų sektorių ir projektų, kad jie būtų tinkami. Neįskaitant aplinkybių, kuriomis reikalingi antriniai teisės aktai, atrodo neįmanoma, kad Graikijos valdžios institucijos galėtų primesti mokesčių mokėtojams kokių nors įsipareigojimų remdamosi įstatymų pripažintomis teisėmis. Todėl vertinant priemonę į šiuos įsipareigojimus negali būti atsižvelgta. |
(83) |
Komisija negali sutikti nei su Graikijos valdžios institucijų, nei su GPF pateiktais argumentais (108). Visų pirma, kalbant apie Graikijos valdžios institucijų argumentą, kad pagalba įmonėms, kurios jau turėjo teisę sukurti neapmokestinamą atsargų fondą pagal ankstesnę schemą, yra esama pagalba, Komisija pažymi, kad tinkamumas pagal esamą schemą nepateisina pagalbos suteikimo pagal naują schemą. Savo atsakyme į Komisijos sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą Graikijos valdžios institucijos pasiūlė įsteigti nacionalinę valdžios instituciją, kuri ex post nagrinėtų kiekvieno konkretaus atvejo atitiktį Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėms. Komisija pažymi, kad pagalbos suderinamumo nagrinėjimas yra jos prerogatyva, todėl šis pasiūlymas negali būti priimtas. |
VI.3.1. De minimis reglamento taikymas
(84) |
2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – de minimis reglamentas) (109) negali būti taikomas visai schemai. Įstatyme nėra jokių nuostatų, pagal kurias pagalba, kurią gali gauti pagalbos gavėjas, būtų apribota 100 000 EUR suma (110). Be to, nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 69/2001 3 straipsnio nuostatų dėl kaupimo ir stebėsenos. |
(85) |
Kalbant apie žuvininkystės ir žemės ūkio sektorius, specialiosios nuostatos dėl de minimis pagalbos nustatytos 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (111). Šis reglamentas įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. ir taikomas pagalbai, suteiktai prieš jam įsigaliojant, jeigu individuali pagalba atitinka visas jo 1 ir 3 straipsniuose nustatytas sąlygas. |
(86) |
Komisijos reglamente (EB) Nr. 1860/2004 nustatyta, kad žemės ūkio ar žuvininkystės produktų srityse suteikta pagalba, kuri per bet kurį trejų metų laikotarpį neviršija 3 000 EUR vienam gavėjui ir didžiausios kiekvienai valstybei narei nustatytos sumos (Graikijos žemės ūkiui ir žuvininkystei tai sudaro atitinkamai 34 965 000 EUR ir 2 036 370 EUR) nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jeigu jos dydis nėra nustatytas pagal rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį, ji nėra susijusi su eksportu (susijusi su eksportuojamais kiekiais, paskirstymo tinklo kūrimu bei veikla arba kitomis su eksporto veikla susijusiomis einamosiomis išlaidomis) ir nepriklauso nuo to, ar vartojami vietos, ar importuoti produktai. Pagalba, suteikta pagal schemą, nustatytą pagal Įstatymą Nr. 3220/2004, ir atitinkanti pirmiau minėtas sąlygas, nebus laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. |
(87) |
Įstatyme nėra jokių nuostatų, pagal kurias pagalba, kurią gali gauti pagalbos gavėjas, būtų apribota 3 000 EUR ar didžiausia Graikijai nustatyta de minimis suma. Be to, nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1860/2004 3 straipsnio nuostatų dėl kaupimo ir stebėsenos. |
(88) |
2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (112) pagal jo 5 straipsnio 1 dalį gali būti taikomas transporto sektoriui ir įmonėms žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, jei pagalba atitinka visas jo 1 ir 2 straipsniuose nustatytas sąlygas. Pagal šiuos straipsnius pagalbos, kurią gali gauti pagalbos gavėjas, suma neturi viršyti 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų didžiausių tinkamų finansuoti sumų, t. y. 200 000 EUR įmonėms žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros sektoriuje ir 100 000 EUR įmonėms transporto sektoriuje. Be to, pagal šiuos straipsnius pagalba žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba besiverčiančioms įmonėms neturi būti suteikiama šiais atvejais:
Galiausiai pagalba neturi būti suteikiama įmonėms, vežančius krovinius keliais samdos pagrindais arba už atlygį, įsigyti krovinių vežimo keliais transporto priemonių. |
(89) |
Įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias būtų ribojama pagalbos suma, kurią gali gauti pagalbos gavėjas. Be to, nesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 1 ir 2 straipsnių nuostatų. |
(90) |
Taigi schema neatitinka reglamentų sąlygų. |
VI.3.2. Suderinamumas pagal RPG
(91) |
Priemonė pirmiausia turėtų būti išnagrinėta pagal RPG. Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų pirminė gamyba, žuvininkystės sektorius ir anglių pramonė neįtraukta į RPG taikymo sritį. Tačiau pagal šią priemonę pagalba žemės ūkio produktų gamybai gali būti suteikiama dviejuose sektoriuose – intensyvaus žemės ūkio ir žuvininkystės, taip pat žemės ūkio ir agropramonės kooperatyvams. Be to, kasybos, karjerų eksploatavimo, mineralų ar marmuro apdorojimo sektoriuose gali būti remiama anglių kasyba. Taigi, pagalba šiuose sektoriuose jokiais atvejais negali būti pateisinama pagal RPG. |
(92) |
Pagal RPG pagalba, taikant įvairias sąlygas, gali būti suteikiama ir pradinėms investicijoms, ir didesnėms veiklos sąnaudoms. Šiame įstatyme nepaaiškinta, kuri iš šių dviejų galimybių taikoma. |
(93) |
Pirma, pagal RPG 4.4 punktą pradinė investicija turi būti susijusi su pagrindiniu kapitalu, susijusiu su naujos įmonės kūrimu, esamos įmonės plėtimu, naujos veiklos pradžia arba įmonės, kuri buvo uždaryta arba būtų buvusi uždaryta, jei nebūtų nupirkta, tačiau kuri nepriklauso sunkumų patiriančiai įmonei, pirkimu. Komisija nemano, kad pagal šią priemonę tinkamos finansuoti investicinės sąnaudos atitinka šią apibrėžtį, todėl negali būti laikomos pradinėmis investicijomis. Atnaujinimui skirtos investicijos yra įtrauktos į tinkamus finansuoti investicinius projektus, pvz., jos skirtos projektams, susijusiems su transporto priemonėmis didesniame gamyklos plote, taip pat personalui, kompiuteriams, baldams ir įranga, žemės darbams, prieigai prie kasyklų užtikrinti ar naudotiems sunkvežimiams. Nepanašu, kad investicija į pastatus ir įrangą, skirtą darbininkams apgyvendinti ir jų socialiniams poreikiams tenkinti, būtų produktyvi investicija. Vežimo į nepasiekiamus, nutolusius prieigos prie jūros neturinčius rajonus sektoriuje į projektų, susijusių su vežimo įranga, standartinę bazę įtraukta transporto įranga, o tai prieštarauja RPG (113). Programinės įrangos pirkimui ir vėlesniam programinės įrangos plėtojimui nustatyta iki 60 % visų investicijų riba viršija apribojimą investicijoms į nematerialųjį turtą, kurios neturi viršyti standartinės bazės daugiau kaip 25 %. Kitos būtinos sąlygos, kad programinė įranga būtų priskirta prie tinkamų finansuoti sąnaudų, taip pat nėra nustatytos (114). Be to, programinės įrangos plėtojimas programinės įrangos kūrimo sektoriuje yra einamasis verslas, todėl tame sektoriuje laikomas veiklos sąnaudomis. Pagal Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 2 dalį investicinė pagalba taip pat gali būti suteikta veiklai ne Graikijoje. Tačiau tai neatitinka reikalavimų pagal RPG. |
(94) |
Be to, didžiausias pagalbos intensyvumas, kuris šioje priemonėje sudaro iki 37,05 % ir 36,89 % tinkamų finansuoti sąnaudų atitinkamai 2004 ir 2005 m., viršija Graikijos regioninės pagalbos žemėlapyje (115) apibrėžtus didžiausio pagalbos intensyvumo lygius. Visų pirma, panašu, kad Graikijos regioninės pagalbos žemėlapio A ir B srityse gali būti viršytos didžiausios pagalbos intensyvumo ribos, nustatytos projektams, įgyvendinamiems pagal Įstatymo Nr. 2601/1998 5 straipsnį (t. y. 35 %), projektams, kurie yra bendrai finansuojami pagal Bendrijos paramos sistemą (116) (t. y. 35 %) ir kitiems projektams (A sritims nenumatyta jokios regioninės pagalbos, o B sritims – 18,4 %). C ir D srityse gali būti viršytos didžiausios ribos, nustatytos turizmo projektams (t. y. 33,2 %) ir kitiems projektams (35,1 %). |
(95) |
Priemonėje nenumatytas įpareigojimas, kad pradinės investicijos būtų daromos ne trumpiau kaip penkeriems metams, kaip reikalaujama pagal RPG 4.10 punktą. |
(96) |
Antra, pagal RPG 4.15 punktą išimtiniais atvejais pagalba veiklai gali būti pagrįsta dėl savo įnašų į regiono plėtrą, kai jos lygis proporcingas sunkumams, kuriuos ja siekiama palengvinti. Tačiau Komisija negavo jokių tokių įrodymų ir labai abejoja, ar ši ypač plataus masto priemonė, apimanti visą Graikijos teritoriją ir daug plačiai apibrėžtų sektorių, gali išspręsti specifinius regioninius sunkumus. |
(97) |
Todėl Komisija pažymi, kad visa schema, kurioje nepaisoma taikymo srities, pradinių investicijų apibrėžties ir pagalbos intensyvumo nuostatų, yra nesuderinama pagal RPG. Be to, jokia pagal schemą suteikta individuali pagalba nebuvo nuo pat pradžių susieta su teisiniu įpareigojimu daryti remiamame regione pradines investicijas mažiausiai penkeriems metams. Jokia individuali pagalba veiklai nebuvo pagrįsta nuo pat pradžių. Taigi jokia pagal šią schemą suteikta individuali pagalba negali būti laikoma suderinama pagal RPG. |
VI.3.3. Suderinamumas pagal DS (2002 m.)
(98) |
Pagal DS (2002 m.) būtina pranešti apie visą regioninę investicinę pagalbą, jeigu siūlomos pagalbos suma viršija didžiausią leistiną pagalbos sumą, kuri gali būti suteikta 100 mln. EUR investicijoms pagal DS taikant mažesnes aukščiausias regioninės pagalbos ribas. Šioje priemonėje nebuvo pašalinta galimybė teikti didelę investicinę pagalbą, nebuvo numatytas įpareigojimas atskirai pranešti apie tokius atvejus ir jiems nebuvo taikytos mažesnės pagalbos ribos. |
(99) |
Taigi Komisija pažymi, kad priemonėje nepaisoma pirmiau minėtų DS sąlygų, todėl ji yra nesuderinama pagal DS. Be to, schema turi atitikti RPG, kad būtų suderinama su DS (2002 m.). Tačiau šiuo atveju taip nėra, kaip parodyta ankstesnėje dalyje. Visų pirma jokia pagal schemą suteikta individuali pagalba nebuvo nuo pat pradžių susieta su teisiniu įpareigojimu išlaikyti remiamame regione pradines investicijas mažiausiai penkerius metus. Taigi jokia pagal šią schemą suteikta individuali pagalba negali būti laikoma suderinama pagal DS (2002 m.). |
VI.3.4. Suderinamumas pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos gaires
(100) |
Graikijos valdžios institucijos paaiškino, kad priemonė nebuvo taikoma sunkumų patiriančioms įmonėms. Iš esmės ja galėjo pasinaudoti pelną gaunančios bendrovės. Todėl ši schema negali būti suderinama pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Taigi jokia pagal šią schemą suteikta individuali pagalba negali būti laikoma suderinama pagal šias gaires. |
VI.3.5. Suderinamumas pagal aplinkos apsaugos gaires
(101) |
Komisija taip pat įvertino, ar pagalba kai kuriems projektams gali būti pripažinta suderinama su aplinkos apsaugos gairėmis. Pagal aplinkos apsaugos gaires galima vertinti šias investicijas: investicijas aplinkos apsaugai skatinti (117), aplinkosaugos technologijų diegimą ir pritaikymą, investicijas į energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, kombinuotą elektros energijos ir šilumos gamybą bei energijos taupymą, taip pat perdirbimo įrenginių įrengimą ir plėtrą. |
(102) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 28 punktą leidžiama suteikti MVĮ investicinę pagalbą per trejus metus nuo naujų privalomų Bendrijos standartų priėmimo. Pagal šią schemą pagalba nėra siejama su naujų Bendrijos standartų įvedimu ir joje nėra aiškiai apibrėžtos investicinės sąnaudos. |
(103) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 29 punktą leidžiama suteikti investicinę pagalbą, jeigu tai padeda įmonėms atitikti griežtesnius nei Bendrijoje taikomus aplinkosaugos standartus. Šioje schemoje pagalbai nenustatyta sąlyga, kad būtų siekiama atitikti griežtesnius nei Bendrijoje taikomus standartus, ir joje nėra aiškiai apibrėžtos investicinės sąnaudos. |
(104) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 30 punktą leidžiama suteikti pagalbą investicijoms į energijos taupymo priemones. Šioje schemoje nėra aiškiai apibrėžtos investicinės sąnaudos. |
(105) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 31 punktą leidžiama suteikti pagalbą investicijoms į kombinuotą elektros energijos ir šilumos gamybą, jei konversijos veiksmingumas yra ypač didelis. Šioje schemoje pagalbai netaikoma sąlyga, kad konversijos veiksmingumas būtų ypač didelis, nėra aiškiai apibrėžtos investicinės sąnaudos ir gali būti nepaisoma gairėse nurodytų atitinkamų didžiausių pagalbos intensyvumo ribų. |
(106) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 32 punktą leidžiama suteikti investicinę pagalbą, siekiant skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių nesant privalomų Bendrijos standartų. Tačiau šioje schemoje nepateikta aiški atsinaujinančiųjų energijos šaltinių apibrėžtis, todėl neaišku, kokiu mastu taikomos gairių 32 punkto nuostatos. Be to, schemoje nėra aiškiai apibrėžtos investicinės sąnaudos ir neaišku, ar paisoma atitinkamų didžiausių pagalbos intensyvumo ribų. |
(107) |
Net jei investicijos pagal šį punktą atitiktų reikalavimus, Graikija neįrodė, kad tinkamos finansuoti sąnaudos atitiktų aplinkos apsaugos gairių 36 ir 37 punktuose, kuriuose apibrėžtos pagrindinės investicijos ir tinkamos finansuoti sąnaudos, nustatytas sąlygas. |
(108) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 38 punktą leidžiama suteikti pagalbą užterštų pramonės regionų atkūrimui, kai už teršimą atsakingas asmuo nėra nustatytas arba jo negalima priversti padengti išlaidų. Šioje schemoje pagalbai netaikoma sąlyga, kai už teršimą atsakingas asmuo nėra nustatytas arba jo negalima priversti padengti išlaidų. |
(109) |
Pagal aplinkos apsaugos gairių 39 punktą leidžiama suteikti investicinę pagalbą, jei įmonės, įsisteigusios miesto teritorijoje arba Natura 2000 skirtoje teritorijoje, teisėtai užsiima veikla, dėl kurios atsiranda didelė tarša, ir dėl šios priežasties privalo persikelti iš savo įsisteigimo vietos į labiau tinkamą vietą. Įmonės vietos pakeitimas turi būti atliekamas aplinkosaugos sumetimais ir grindžiamas administraciniu ar teismo sprendimu, o įmonė privalo laikytis griežčiausių aplinkosaugos standartų, galiojančių naujame regione, į kurį ji persikelia. Pagalbos intensyvumas gali sudaryti ne daugiau kaip 30 % arba, MVĮ atveju, 40 % tinkamų finansuoti sąnaudų. Tinkamos finansuoti sąnaudos – tai sąnaudos, susijusios su žemės pirkimu arba įrenginių, kurių pajėgumas toks pat kaip paliktosios gamyklos, statyba ar pirkimu, atėmus visą dėl persikėlimo į kitą vietą gautą naudą. Nuo tinkamų finansuoti sąnaudų, kurioms gali būti suteikta investicinė pagalba, turi būti atskaityta visa nauda, gauta dėl sąnaudų taupymo ar pajėgumo padidėjimo per pirmuosius penkerius veiklos metus, arba techniškai panašių investicijų, kurios neužtikrina tokio pat aplinkos apsaugos lygio, sąnaudos. Tačiau šioje schemoje nėra numatytas joks tokio pobūdžio tinkamų finansuoti sąnaudų sumažinimas. Šioje schemoje pagalba nesiejama su pirmiau minėtais apribojimais, įpareigojimu persikelti į kitą vietą ir tinkamoms finansuoti sąnaudoms taikomomis sąlygomis. Schemoje nepaisoma didelėms bendrovėms nustatyto 30 % didžiausio pagalbos intensyvumo. Be to, nėra pašalinta galimybė gauti pagalbą veiklai, skirtą persikėlimui į kitą vietą. |
(110) |
Kalbant apie išlaidas, skirtas įrengti ir plėsti įrenginius žaliavoms ir kitoms medžiagoms iš pakuotės ir naudotų produktų gaminti, schemoje nėra pašalinta galimybė naudoti pagalbą antrinėms medžiagoms ne iš pagalbos gavėjo šaltinių. Tai neatitinka principo „teršėjas moka“, pagal kurį įmonė turi investuoti siekdama gerinti aplinkosaugos veiksmingumą ir mažinti taršą (118). Taigi aplinkos apsaugos gairės netaikomos perdirbimo įrenginių, kurie bus naudojami antrinėms medžiagoms ne iš pagalbos gavėjo šaltinių perdirbti, įrengimui ir plėtrai. Neturėdama galimybės įvertinti šios priemonės pagal aplinkos apsaugos gaires, Komisija tiesiogiai įvertino ją pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Anksčiau Komisija pagal nusistovėjusią tvarką vertino tokius atvejus pagal tris papildomus kriterijus: 1) pagalba neturėtų atleisti pirminių teršėjų nuo naštos, kurią jie turėtų prisiimti pagal Bendrijos teisės aktus, 2) apdorojamos medžiagos priešingu atveju nebūtų surinktos arba būtų apdorojamos labiau aplinką teršiančiu būdu, 3) projektai turėtų būti naujoviški, t. y. technologijos turėtų „neapsiriboti šiuolaikiniais technikos laimėjimais“ (119). Schema neužtikrina, kad pagalba išlaidoms, skirtoms įrengti ir plėsti įrenginius žaliavoms ir kitoms medžiagoms iš pakuotės ir naudotų produktų gaminti, atitinka tris pirmiau minėtus papildomus kriterijus. |
(111) |
Be to, nėra pašalinta galimybė suteikti pagalbą veiklai diegiant ir pritaikant aplinkosaugos technologijas. Ši pagalba galėtų būti pagrįsta, tik jei būtų suteikta atliekų tvarkymui, energijos taupymo priemonėms, energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių arba kombinuotai šilumos ir energijos gamybai. Pagalba turėtų atitikti aplinkos apsaugos gairių 43–67 punktuose nustatytas sąlygas. Tačiau priemonėje nenurodyta, kad pagalba veiklai turi būti suteikiama apibrėžtiems tikslams ir nepaisoma atitinkamų sąlygų. |
(112) |
Abejonės, kurias Komisija išreiškė pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, nebuvo išsklaidytos, todėl schema negali būti pripažinta suderinama. |
(113) |
Taigi Komisija pažymi, kad schemoje nepaisoma pirmiau minėtose aplinkos apsaugos gairėse ar, kaip rodo Komisijos praktika, EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytų sąlygų, todėl ji yra nesuderinama pagal aplinkos apsaugos gaires ir EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Be to, Komisija išnagrinėjo visus aplinkos apsaugos gairių punktus ir Komisijos praktiką pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir nustatė, jog Graikijos valdžios institucijos neįrodė, kad kokia nors individuali pagalba nuo jos suteikimo momento būtų suderinama pagal šias gaires arba Komisijos praktiką pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (120). |
VI.3.6. Suderinamumas pagal MTP sistemą
(114) |
Pagal Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemos (121), galiojančios nuo 2006 m. gruodžio 30 d., 10.3 skirsnio paskutinę įtrauką, neteisėtos valstybės pagalbos įvertinimui taikoma sistema, galiojusi suteikiant pagalbą, t. y. MTP sistema (122). |
(115) |
Kai kurie projektai galbūt yra susiję su mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, todėl Komisija taip pat įvertino jas pagal MTP sistemą. Tai taikomųjų mokslinių tyrimų laboratorijų steigimas, plėtra ar modernizavimas, vėlesnis programinės įrangos plėtojimas, naujų technologijų diegimo tyrimai, naujovių ir naujoviškų prototipų kūrimas bei patentų registracija. |
(116) |
Komisija pažymi, kad pagalba pirmiau minėtiems projektams gali patekti į pagrindinę MTP sistemos taikymo sritį, tik jei šiuos projektus sudaro mokslinių tyrimų veikla, kaip apibrėžta MTP sistemos I priede. Be to, Komisija mano, kad jie neapima vien mokslinių tyrimų ir plėtros, kaip apibrėžta MTP sistemos I priede. Remiantis įstatymo formuluotėmis, tinkamos finansuoti sąnaudos pagal priemonę nebūtinai turi atitikti tokias sąnaudas pagal MTP sistemą. |
(117) |
Be to, jei mokslinių tyrimų projektai ar patentų kūrimas, kuriam suteikiama pagalba, yra susiję su plėtra prieš pradedant konkuruoti, ir jei netaikoma jokių papildomų priedų, viršijama Graikijai paprastai taikytina didžiausia 35 % pagalbos intensyvumo riba (25 % bazinis intensyvumas + 10 % 87 straipsnio 3 dalies a punkte apibrėžtiems regionams), nes didžiausias pagalbos intensyvumas pagal priemonę sudaro iki 37,05 % ir 36,89 % atitinkamai 2004 ir 2005 m. Pagal valstybės pagalbos taisykles patento registracijos sąnaudos neatitinka reikalavimų pagalbai suteikti, jeigu pareiškėjas yra didelė įmonė. Tačiau pagal schemą nepašalinama galimybė didelėms įmonėms gauti pagalbą patentų registracijai. |
(118) |
Skatinamasis poveikis didelių įmonių atveju turi būti nustatytas ir patikrintas prieš suteikiant pagalbą. Pagal MTP sistemą ši sąlyga buvo taikytina visai MTP pagalbai didelėms bendrovėms, įskaitant fiskalinę pagalbą. Tačiau schemoje nenumatyta, kad skatinamasis poveikis būtų nustatomas prieš suteikiant pagalbą. Pagalbą gaunanti įmonė nebuvo įpareigota plėsti MTP veiklą, todėl net tai, kad dėl pagalbos kai kurios įmonės išplėtė MTP veiklą, negali pateisinti skatinamojo poveikio, nes tai galėjo nulemti su pagalba nesusiję veiksniai. |
(119) |
Be to, žemės ūkio sektoriuje nepastebima jokių atitikties 1998 m. Komisijos komunikate, iš dalies keičiančiame Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai sistemą (123), išvardytoms keturioms sąlygoms požymių. |
(120) |
Taigi Komisija pažymi, kad schemoje nepaisoma pirmiau minėtų MTP sistemos sąlygų, todėl ji yra nesuderinama pagal MTP sistemą. Be to, jokiai pagal schemą didelėms bendrovėms suteiktai individualiai pagalbai nuo pat pradžių nebuvo taikoma skatinamojo poveikio sąlyga. Graikijos valdžios institucijos neįrodė, kad kuri nors individuali pagalba nuo jos suteikimo momento būtų suderinama pagal MTP sistemą. Taigi jokia pagal šią schemą suteikta individuali pagalba negali būti laikoma suderinama pagal MTP sistemą. |
VI.3.7. Suderinamumas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 (mokymo BIR)
(121) |
Komisija įvertino pagalbą mokymui, susijusią su automatizacijos sistemų diegimu (124), su programine įranga susijusiu mokymu (125) ir kitu mokymu (126) pagal mokymo BIR. |
(122) |
Remiantis įstatymo formuluotėmis, negalima nustatyti, ar tinkamos finansuoti sąnaudos pagal priemonę atitinka tokias sąnaudas pagal mokymo BIR. Jei mokymas, kuriam suteikiama pagalba, skirtas konkrečiai bendrovei, gali būti viršyta didelėms bendrovėms taikoma didžiausia 35 % pagalbos intensyvumo riba (25 % bazinis intensyvumas + 10 % 87 straipsnio 3 dalies a punkte apibrėžtiems regionams), nes didžiausias pagalbos intensyvumas pagal priemonę sudaro iki 37,05 % ir 36,89 % atitinkamai 2004 ir 2005 m. |
(123) |
Taigi Komisija pažymi, kad schemoje nepaisoma pirmiau minėtų mokymo BIR sąlygų, tad ji negali būti laikoma suderinama pagal mokymo BIR. |
VI.3.8. Suderinamumas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. (EB) 70/2001 (MVĮ BIR)
(124) |
Komisija pažymi, kad pagal priemonę pagalbos sumos ar reikalavimus atitinkantys sektoriai ar projektai neskirstomi pagal naudos gavėjo dydį. Taigi visa priemonė negali būti laikoma suderinama pagal MVĮ BIR. Tačiau jei pagalba pagal priemonę suteikiama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos MVĮ BIR I priede, gali būti taikomas bendrosios išimties reglamentas. |
(125) |
Aukščiausios pagalbos intensyvumo ribos, taikomos investicinei pagalbai MVĮ Graikijoje, kuri pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a dalį gali gauti regioninę pagalbą visoje savo teritorijoje, yra 15 % didesnės, palyginti su didžiausiomis ribomis pagal RPG. Tai taikoma visiems šio sprendimo 21 dalyje nurodytiems investiciniams projektams, išskyrus investicijas į žemės ūkio sektorių, investicijas į transporto priemones vežimo sektoriuje (127) ir investicijas į užsienį (128). Aukščiausios pagalbos intensyvumo ribos pažeidžiamos projektuose, išskyrus turizmą ir garažus A ir B srityse pagal Graikijos regioninės pagalbos žemėlapį (A sritims nenumatyta jokios regioninės pagalbos, B sritims – 18,4 %, o MVĮ – 15 % priedas). Be to, siekiant taikyti tokią aukštesnę ribą reikalaujama išlaikyti investicijas remiamame regione mažiausiai penkerius metus. Tačiau pagal priemonę tai nėra privaloma. Transporto sektoriuje transporto priemonių ir transporto įrangos sąnaudos neįtraukiamos į tinkamas finansuoti sąnaudas. |
(126) |
Pagalba mažųjų ir vidutinių įmonių tiesioginėms užsienio investicijoms ne Graikijoje gali būti suteikta tik taikant didžiausią atitinkamai 15 % ir 7,5 % pagalbos intensyvumo ribą. Tačiau pagal šią priemonę gali būti viršytos abi šios aukščiausios ribos. |
(127) |
Pagalba MVĮ gali būti suteikta naujų technologijų diegimo tyrimams, tyrimams, susijusiems su procesų diegimu ir produktų sertifikavimu, organizacijos ir rinkų tyrimams bei tinkamumo pagalbai gauti tyrimams. Tačiau priemonė negarantuoja, kad šias paslaugas teikia išorės konsultantai. Neatmetama galimybė, kad tokie tyrimai – tai nuolatinė ar periodiškai atliekama veikla, taigi jie būtų susiję su įprasta operacine veikla. |
(128) |
Taigi Komisija pažymi, kad schemoje nepaisoma pirmiau minėtų MVĮ BIR sąlygų, tad ji yra nesuderinama pagal MVĮ BIR. |
VI.3.9. Suderinamumas pagal Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gaires
(129) |
Žemės ūkio sektoriuje analizę būtina atlikti dviem lygiais: perdirbimo ir prekybos bei pirminės gamybos, turint omenyje, kad abiem atvejais reikia atsižvelgti į atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kurie galiojo suteikiant pagalbą, t. y. į Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gaires (toliau – žemės ūkio gairės) ir 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (129). |
(130) |
Kalbant apie pirminę gamybą, atitinkamos nuostatos, į kurias reikia atsižvelgti remiantis priemonėmis, tinkamomis finansuoti sąnaudoms ir veiklos sąnaudomis, apibrėžtomis Įstatyme Nr. 3220/2004, nustatytos žemės ūkio gairių 4.1, 13 ir 14 punktuose, kurie skirti atitinkamai investicinei pagalbai, pagalbai kokybiškų žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai skatinti bei pagalbai techninei paramai teikti. |
(131) |
Pagal Žemės ūkio gairių 4.1 punktą atliekant investicijas prie tinkamų finansuoti sąnaudų gali būti priskiriama nekilnojamojo turto statyba, įsigijimas ar gerinimas, naujos mašinos ir įrenginiai (įskaitant kompiuterinę programinę įrangą) ir bendrosios sąnaudos (pavyzdžiui, mokesčiai architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijos, patentų ir licencijų įsigijimas), kurių dydis neviršija 12 % kitų minėtų išlaidų sumos. Leidžiama suteikti pagalbą augalų pirkimui, išskyrus vienmečius augalus. Tame pat punkte nustatyti pagalbos dydžiai sudaro 40 % tinkamų finansuoti sąnaudų „normaliose“ vietovėse ir 50 % ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse, didinant normą penkiais procentiniais punktais jauniems ūkininkams, darantiems investicijas per penkerius metus nuo įsisteigimo. |
(132) |
Kad gautų pagalbą, ūkiai taip pat turi atitikti būtinus aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir higienos standartus, investicijos turi būti skirtos produktams, turintiems įprastą pardavimo rinką, o bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma neturi viršyti bendrų paramos reikalavimus atitinkančių investicijų ribos, kurią valstybė narė nustatė pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus (130) 7 straipsnį. |
(133) |
Perkeliant į kitą vietą ūkio pastatus gali būti numatytos kelios galimybės:
|
(134) |
Kai investicijos atliekamos dėl aplinkosaugos priežasčių, žemės ūkio gairių 4.1.2.4 punkte nustatyta, kad 40 % ar 50 % ūkininkavimui mažiau palankiose vietovėse taikomas pagalbos dydis gali būti padidintas 20 arba 25 procentiniais punktais, jei investicijos viršija galiojančius būtinius Bendrijos reikalavimus. Tokiu atveju padidinimas turi būti taikomas tik papildomoms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, kurių reikia minėtam tikslui pasiekti, ir netaikomas investicijoms, dėl kurių padidėja gamybos pajėgumas. |
(135) |
Pagal žemės ūkio gairių 13 punktą pagalba procesų ir produktų sertifikavimo įvedimui ir susijusiems tyrimams negali viršyti 100 000 EUR pagalbos gavėjui per bet kurį trejų metų laikotarpį arba MVĮ atveju – 50 % tinkamų finansuoti sąnaudų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. |
(136) |
Pagal žemės ūkio gairių 14 punktą pagalba mokymui negali viršyti 100 000 EUR pagalbos gavėjui per bet kurį trejų metų laikotarpį arba MVĮ atveju – 50 % tinkamų finansuoti sąnaudų, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Be to, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos: galimybę gauti pagalbą turi turėti visi, kurie atitinka reikalavimus atitinkamoje vietovėje, o jeigu paslaugą teikia gamintojų grupės arba kitos žemės ūkio savitarpio paramos organizacijos, ji neturi būti teikiama tik šių grupių ar organizacijų nariams ir indėlis į tokios grupės ar organizacijos administracines sąnaudas neturi viršyti paslaugos teikimo sąnaudų. |
(137) |
Remiantis Komisijos turima informacija atrodo, kad schemai apskaičiuoti pagalbos intensyvumo dydžiai (37,05 % 2004 m. ir 36,89 % 2005 m.) neviršija dydžių, nustatytų įvairiuose pirmiau minėtų žemės ūkio gairių punktuose, bet neįmanoma nustatyti, ar buvo patenkintos visos šio sprendimo 131–136 punktuose išvardytos sąlygos, išskyrus perkėlimo į kitą vietą priemones, kurioms skirtos schemos nuostatos atitiko 133 punkte apibūdintas taisykles. Visų pirma:
|
(138) |
Abejonės, kurias Komisija išreiškė pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, nebuvo išsklaidytos, tad schema negali būti pripažinta suderinama. |
(139) |
Pagalba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai reglamentuojama žemės ūkio gairių 4.2 punkte, kuriame nustatyti du taisyklių rinkiniai:
|
(140) |
Šiuo atveju taikytinas tik pirmasis taisyklių rinkinys, nes Komisija ne patvirtino schemą, pagal kurią numatyta suteikti pagalbą žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai, bet jai nepritarė. |
(141) |
Kaip ir pirminės gamybos atveju, Komisija pažymi, kad schemai apskaičiuoti pagalbos intensyvumo dydžiai neviršija nustatytųjų žemės ūkio gairių 4.2 punkte, tačiau neįmanoma nustatyti, ar buvo patenkintos visos šio sprendimo 139 punkto pirmojoje įtraukoje minėtos sąlygos. Visų pirma:
|
(142) |
Abejonės, kurias išreiškė Komisija pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, nebuvo išsklaidytos, tad schema negali būti pripažinta suderinama. |
(143) |
Taigi Komisija pažymi, kad, išskyrus perkėlimo į kitą vietą priemones, schemoje nepaisoma pirmiau minėtų žemės ūkio gairių sąlygų, tad ji yra nesuderinama pagal žemės ūkio gaires. Be to, Komisija nustatė, jog Graikijos valdžios institucijos neįrodė, kad kuri nors individuali pagalba nuo pat suteikimo momento būtų suderinama pagal šias gaires arba Komisijos praktiką pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. |
VI.3.10. Suderinamumas pagal valstybės pagalbos rekomendacijas, taikytinas žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui
(144) |
Žuvininkystės ir akvakultūros įmonės gali pasinaudoti nagrinėjama priemone. Su žuvininkyste ir akvakultūra susiję projektai dėl valstybės pagalbos turi būti vertinami pagal gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo. Įsigaliojus Graikijos įstatymui Nr. 3220/2004, kuriame nustatyta nagrinėjama pagalbos schema, 2005 m. sausio 1 d. gairės buvo pakeistos. Taigi pagalbai, suteiktai iki 2004 m. lapkričio 1 d., turėtų būti taikomos 2001 m. gairės dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (131). Šiuo metu galiojančios 2004 m. gairės (132) taikomos pagalbai, suteiktai po 2004 m. lapkričio 1 d. |
(145) |
Bendrai reikėtų pažymėti, kad Komisija negali pripažinti suderinama jokios valstybės pagalbos, jeigu atitinkama valstybė narė nenurodė visos pagalbos vienai priemonei sumos ir pagalbos intensyvumo. Vertinant schemą būtina atsižvelgti į kumuliacinį visų valstybės subsidijų poveikį gavėjui. Nagrinėjamoje schemoje nepateikiama tokių išsamių duomenų ir pagal ją neįmanoma atlikti tokio įvertinimo. Be to, nagrinėjamoje schemoje neužtikrinama, kad valstybė narė tikrins pagalbos gavėjo atitiktį bendrosios žuvininkystės politikos taisyklėms. |
(146) |
Abiejose gairių versijose draudžiama pagalba, pagal kurią gavėjui nenustatoma jokių įsipareigojimų. Šiose gairėse pabrėžiama būtinybė vykdyti tokios pagalbos, ypač pagalbos, kuri suteikiama mokesčio lengvatos pavidalu, kontrolę. Valstybė narė nepateikė jokios informacijos, kuri leistų įvertinti pagalbą žuvininkystei ir akvakultūrai, todėl Komisija turi laikyti ją nesuderinama. |
(147) |
Komisija turėtų tikrinti investicinę pagalbą pagal įvairias pagalbos gavėjų rūšis (žvejai, akvakultūra, perdirbimas ir prekyba). Kiekviena priemonės paraiška turėtų būti atskirai vertinama remiantis išsamiomis gairėse išvardytomis sąlygomis. Pagal schemoje pateiktą informaciją tokio įvertinimo neįmanoma atlikti. |
(148) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad Įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnis, kiek jis yra susijęs su žuvininkyste ir akvakultūra, yra nesuderinamas. Abejonės, kurias Komisija išreiškė pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, nebuvo išsklaidytos, tad schema negali būti pripažinta suderinama. Be to, Komisija nustatė, jog Graikijos valdžios institucijos neįrodė, kad kuri nors individuali pagalba nuo jos suteikimo momento būtų suderinama pagal šias gaires (133). |
VI.3.11. Suderinamumas pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalis
(149) |
Šiuo atveju negali būti taikoma nė viena iš EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, nes šia priemone nesiekiama tose nuostatose išvardytų tikslų. |
(150) |
Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti. Suderinamumo pagal šį straipsnį įvertinimo kriterijai atspindėti pirmiau aptartose konkrečiose taisyklėse. |
(151) |
Kalbant apie EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą, aptariama pagalba nėra skirta bendrajam Europos interesui svarbaus projekto vykdymui skatinti arba dideliam Graikijos ekonomikos sutrikimui atitaisyti, taip pat nėra skirta kultūrai remti ar paveldui išsaugoti. |
(152) |
EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktas susijęs su pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, jei tokia pagalba nepaveikia prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Tai gali būti pagalba vienuolynams bendrabučiams ir kultūros centrams statyti, į paveldo sąrašus įtrauktuose pastatuose veikiančioms ar tradicine gamyba besiverčiančioms arba kilmės pavadinimą naudojančioms įmonėms į paveldo sąrašus įtrauktiems pastatams remontuoti ir restauruoti, investicijoms į tradicinės gamybos įrenginius ar tradicinių produktų ar procesų, kurie laikomi gamtos paveldu, sertifikavimą. Tačiau Komisija neturi jokios informacijos apie šios veiklos pobūdžio sąsają su kultūriniu paveldu, tokios pagalbos mastą ir jos poveikį prekybos sąlygoms. Todėl Komisija negali priimti sprendimo dėl šių priemonių suderinamumo pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punktą. |
(153) |
Galiausiai būtina išnagrinėti, ar pagalbai gali būti taikoma EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis, pagal kurią pagalba gali būti laikoma suderinama, jei ji skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti ir jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Suderinamumo pagal šį straipsnį įvertinimo kriterijai atspindėti pirmiau aptartose konkrečiose taisyklėse. Bet kokia pagalba, neatitinkanti konkrečiose taisyklėse nustatytų sąlygų, turi būti išsamiai pagrįsta, tačiau Graikijos valdžios institucijos to nepadarė. Taigi Komisija negali priimti sprendimo dėl šių priemonių suderinamumo tiesiogiai pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. |
VI.4. Išvada
(154) |
Pagalbos schema, tiek visa, tiek visos jos dalys, išskyrus ūkio pastatų perkėlimą žemės ūkio sektoriuje, neatitinka jokių Sutartyje nustatytų išimčių, todėl Komisijos nuomone, pagalbos schema yra nesuderinama su bendrąja rinka, išskyrus ūkio pastatų perkėlimą žemės ūkio sektoriuje, kuriam, remiantis pirmiau atlikta analize, suteikta pagalba:
|
(155) |
Pagal schemą suteikta individuali pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka:
|
(156) |
Visa kita pagal schemą suteikta individuali pagalba turi būti laikoma nesuderinama su bendrąja rinka. |
VII. SUSIGRĄŽINIMAS
(157) |
Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį, jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad atitinkama valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurių reikia pagalbai iš pagalbos gavėjo susigrąžinti. |
(158) |
Gali būti susigrąžinta tik nesuderinama pagalba. Suderinamumas nustatomas projekto, kuriam suteikiama pagalba, lygiu. Be to, nustatoma, ar pagalba buvo suderinama pagal kurias nors Bendrijos valstybės pagalbos taisykles ar esamos pagalbos schemas, kai buvo suteikiama pagal tuo metu galiojusias taisykles. |
(159) |
Jeigu Komisija patvirtina pagalbą, apie kurią buvo pranešta, pagalbos priemone turi būti garantuota, kad laikomasi visų taikytinų taisyklių sąlygų. Kurios nors iš sąlygų nesilaikymas reikštų nesuderinamumą. Taigi vertinant suderinamumą neteisėtai pagalbos priemonei netaikomas joks palankesnis požiūris. Kad būtų padaryta išvada dėl suderinamumo, nuo pat pradžių turi būti laikomasi visų esminių sąlygų. Tai reiškia, kad bandymai atgaline data nustatyti papildomas sąlygas nepanaikins pagalbos priemonės nesuderinamumo tuo metu, kai buvo suteikta pagalba. |
(160) |
Tik pagalba, suteikta pagal de minimis pagalbos reglamentus (EB) Nr. 69/2001 ir (EB) Nr. 1860/2004, tam tikras MVĮ ir mokymo BIR nuostatas ir tam tikras žemės ūkio gairių nuostatas, galbūt galėtų būti laikoma atitinkančia visas esmines sąlygas nuo suteikimo momento. |
(161) |
Kalbant apie Graikijos pareiškimus, kad Komisija turi apriboti susigrąžinimo mastą, nes jis turėtų Graikijai nepakeliamų finansinių pasekmių, Komisija pažymi, kad pagal teismo praktiką (134) valstybė narė gali pasinaudoti visiškai neįmanomo dalyko argumentu tik kaip gynybos priemone siekdama išvengti pagalbos susigrąžinimo. Tačiau finansiniai sunkumai nėra toks visiškai neįmanomas dalykas. |
(162) |
Sprendimuose Graikijos nurodytose bylose (135) buvo minėta galimybė, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimo galiojimas atgaline data galėtų būti apribotas apribojant, išimtiniais atvejais, laikiną sprendimo poveikį, jeigu sprendimas turėtų labai svarbių ekonominių pasekmių dėl, visų pirma, didelio sąžiningai užmegztų teisinių santykių skaičiaus ir kai minėta praktika buvo taikoma dėl Bendrijos nuostatų neaiškumo. |
(163) |
Graikijos pareiškimai dėl pagrindinės priemonės negalioja, nes tai yra valstybės pagalbos priemonė, apie kurią nebuvo pranešta, todėl tai nepatvirtinta priemonė. Todėl Graikijos minėtoje teismo praktikoje (136) nurodytos lengvinančios aplinkybės dėl sąžiningo veikimo ir Bendrijos nuostatų neaiškumo pagrįstai negali būti taikomos. |
(164) |
Kalbant apie galimą sąžiningumą, pagalbos gavėjai negali remtis sąžiningumo argumentu, jeigu neturėjo teisėtų lūkesčių gauti pagalbą. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką (137) teisėtus lūkesčius dėl pagalbos teisėtumo gali sukelti tik Bendrijos institucijos, jei jos priima sprendimą patvirtinti pagalbą arba nesiima priemonių dėl nesuderinamos priemonės, nors turėjo jų imtis. Tačiau iš procedūros matyti, kad Komisija pranešė Graikijos valdžios institucijoms apie susirūpinimą dėl priemonės suderinamumo, kai tik apie ją sužinojo, praėjus vos keliems mėnesiams po jos įsigaliojimo. Paskui Komisija tęsė savo tyrimą. Taigi Graikija negali remtis teisėtais lūkesčiais, siekdama išvengti galimo susigrąžinimo. Be to, negalima teigti, kad Bendrijos nuostatos dėl valstybės pagalbos yra neaiškios. |
(165) |
Taigi Komisija atmeta galimybę nustatyti Graikijos neteisėtos pagalbos susigrąžinimui apribojimus ar išimtis, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Valstybės pagalbos schema, kurią įgyvendino Graikija pagal Įstatymo Nr. 3220/2004 2 straipsnį, yra nesuderinama su bendrąja rinka.
2. Žemės ūkio sektoriuje ūkio pastatų perkėlimui į kitą vietą suteikta pagalba nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jei perkėlimas susijęs su turto nusavinimu, kuris pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus suteikia teisę į kompensaciją. Kitais perkėlimo atvejais ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.
2 straipsnis
Individuali pagalba, suteikta pagal šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą, nėra pagalba, jei suteikimo metu atitinka sąlygas, nustatytas reglamente, priimtame pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 (138), kuris buvo taikomas suteikiant pagalbą, 2 straipsnį.
3 straipsnis
Individuali pagalba, suteikta pagal šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą, kuri, ją suteikiant, atitiko sąlygas, nustatytas pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį priimtą reglamentą arba pagal kitą patvirtintą pagalbos schemą, yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu neviršija didžiausio tos rūšies pagalbai taikytino pagalbos intensyvumo lygio.
4 straipsnis
1. Graikija susigrąžina iš pagalbos gavėjų pagal šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą suteiktą nesuderinamą pagalbą.
2. Susigrąžintinoms sumoms taikomos palūkanos, skaičiuojamos už visą laikotarpį: nuo sumų perdavimo pagalbos gavėjams datos iki faktinio jų susigrąžinimo.
3. Palūkanos apskaičiuojamos pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (139) V skyrių.
4. Graikija nuo šio sprendimo pranešimo dienos panaikina visas pagalbos sumas, mokėtinas pagal 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą.
5 straipsnis
1. Pagal 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą suteikta pagalba turi būti susigrąžinta nedelsiant ir veiksmingai.
2. Graikija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo dienos.
6 straipsnis
1. Per du mėnesius nuo šio sprendimo pranešimo dienos Graikija pateikia šią informaciją:
a) |
pagalbos gavėjų, gavusių pagalbą pagal 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą, sąrašą ir visą kiekvieno iš jų pagal schemą gautos pagalbos sumą; |
b) |
visą sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš kiekvieno pagalbos gavėjo; |
c) |
išsamų priemonių, kurių jau buvo imtasi ar kurių planuojama imtis, siekiant įgyvendinti šį susitarimą, aprašymą; ir |
d) |
dokumentus, įrodančius, kad pagalbos gavėjams buvo nurodyta grąžinti pagalbą. |
Graikija pateikia šią informaciją pagal priede pateiktą formą.
2. Graikija nuolat praneša Komisijai apie pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalines priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, kol bus užbaigtas pagal 1 straipsnio 1 dalyje minėtą schemą suteiktos pagalbos susigrąžinimas. Komisijai paprašius, Graikija nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau imtasi ar kurių planuojama imtis, kad įgyvendintų šį sprendimą. Ji taip pat teikia išsamią informaciją apie pagalbos ir susigrąžinimo palūkanų sumas, jau susigrąžintas iš pagalbos gavėjų.
7 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Graikijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2007 m. liepos 18 d.
Komisijos vardu
Neelie KROES
Komisijos narė
(1) OL C 20, 2006 1 27, p. 16.
(3) C(2005) 3873, 2005 10 20.
(4) Žr. 1 išnašą.
(5) 2004 m. sausio 28 d. oficialusis Vyriausybės leidinys Nr. A 15.
(6) Αναπτυξιακός Νόμος 2601/1998, 1998 m. balandžio 15 d. Graikijos oficialusis Vyriausybės leidinys Nr. A 81.
(7) EB valstybės pagalbos nuoroda, paskelbta tinklavietėje http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/others/reference_rates.html
(8) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punktas.
(9) Įstatymo Nr. 2601/1998 priedo 15 straipsnis.
(10) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies b punktas.
(11) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies c punktas.
(12) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies d punktas.
(13) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies e punktas, būtina įgyvendinti.
(14) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies f punktas.
(15) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies g punktas.
(16) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies h punktas.
(17) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies i punktas.
(18) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies j punktas.
(19) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies k punktas.
(20) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies l punktas.
(21) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies m punktas.
(22) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies n punktas.
(23) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies o punktas, būtinas antrinis teisės aktas.
(24) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies p punktas.
(25) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies q punktas, būtina įgyvendinti.
(26) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies r punktas.
(27) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies e punktas.
(28) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies t punktas.
(29) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies u punktas.
(30) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies v punktas.
(31) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies w punktas.
(32) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 2 dalis.
(33) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies q punkto paskutinis sakinys.
(34) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis ir kiti.
(35) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis ir kiti.
(36) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis.
(37) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis, c punkto ii papunktis ir f punkto ii papunktis.
(38) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis ir kiti.
(39) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis ir kiti.
(40) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto ix papunktis ir kiti.
(41) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto x papunktis.
(42) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xi papunktis ir kiti.
(43) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xii papunktis ir kiti.
(44) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xiii papunktis ir kiti.
(45) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xiv papunktis ir kiti.
(46) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xxi papunktis.
(47) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xxii papunktis.
(48) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies b punkto ix papunktis.
(49) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis.
(50) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis ir p punkto vi papunktis.
(51) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis.
(52) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies g punkto viii papunktis ir h punkto viii papunktis.
(53) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies n punkto ii papunktis.
(54) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies o punkto i papunktis, q punkto vi papunktis, t punkto v papunktis ir u punkto iv papunktis.
(55) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies p punkto iv papunktis.
(56) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies q punkto vi papunktis.
(57) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies l punkto i papunkčio paskutinis sakinys, p punkto iii papunktis, t punkto i ir ii papunkčiai, kai susiję su modernizavimu, u punkto i papunktis, kai susiję su modernizavimu, ir ii papunktis, taip pat w punkto i ir ii papunkčiai.
(58) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis ir kt.
(59) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto vii papunktis ir kt.
(60) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto viii papunktis ir i punkto x papunktis.
(61) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xv papunktis, e punkto v papunktis (500 mln. GRD) ir g punkto xii papunktis.
(62) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xv papunktis, e punkto v papunktis ir g punkto xii papunktis.
(63) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xvi papunktis.
(64) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xvii papunktis.
(65) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xviii papunktis.
(66) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xx papunktis.
(67) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xx papunktis.
(68) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies g punkto x papunktis ir h punkto xi papunktis.
(69) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies i punkto vii papunktis.
(70) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies p punkto viii papunktis.
(71) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies p punkto ix papunktis.
(72) Nustatyta pagal Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo, OL C 273, 1997 9 9, p. 3, paskelbta tinklavietėje http://europa.eu.int/comm/competition/state_aid/others/reference_rates.html
(73) Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas apskaičiuotas kaip didžiausia leistina pagalbos suma, išreikšta kaip tinkamų finansuoti sąnaudų procentinė dalis, taikant abiem sumoms nuolaidos normą pagal pagalbos suteikimo metus:
,
(74) 2004 m. vasario 9 d. Komisijos ataskaita apie Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms įgyvendinimą, C(2004) 434, 56 punktas.
(75) 2004 m. vasario 9 d. Komisijos ataskaita apie Komisijos pranešimo dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms įgyvendinimą, C(2004) 434, 51 punktas. Taip pat žr. 2001 m. liepos 11 d. (OL L 174, 2002 7 4, p. 31), 2001 m. gruodžio 20 d. (OL L 40, 2003 2 14) ir kitus Komisijos sprendimus.
(76) 1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimo Namur-Les Assurances du Crédit SA prieš Office National du Ducroire ir Belgijos valstybę, C-44/93, Rink. p. II-2309, 83 punktas, 2002 m. balandžio 30 d. Sprendimo Gibraltaro Vyriausybė prieš Europos Bendrijų Komisiją, T-195/01 ir T-207/01, Rink. p. II-2309,1 09–111 punktai.
(78) OL C 74, 1998 3 10, p. 9.
(79) OL C 70, 2002 3 19, p. 8.
(80) OL L 237, 2001 9 6, p. 16.
(81) OL C 45, 1996 2 17, p. 5.
(82) OL L 10, 2001 1 13, p. 20.
(83) OL L 10, 2001 1 13, p. 33.
(84) OL C 232, 2000 8 12, p. 17.
(85) OL C 229, 2004 9 14, p. 5 ir OL C 19, 2001 1 20, p. 7.
(86) 2005 m. kovo 15 d. ETT sprendimo Bidar prieš London Borough of Ealing, Secretary of State for Education and Skills, C–209/03, Rink. p. I–2119, 68–69 punktai; 2006 m. kovo 14 d. generalinio advokato išvados byloje Banca Popolare di Cremona prieš Agenzia Entrate Ufficio Cremona, C–475/03, Rink. p. I–9373, 75 punktas; generalinio advokato išvados byloje Wienand Meilicke ir kt. prieš Finanzamt Bonn-Innenstadt, C–292/04, dar nepaskelbtos, 34 punktas.
(87) OL C 384, 1998 12 10, p. 3.
(88) 1999 m. gegužės 19 d. Sprendimas Italijos Respublika prieš Komisiją, C–6/97, Rink. p. I–2981, 16 punktas.
(89) EB valstybės pagalbos orientacinė norma paskelbta tinklavietėje http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/others/reference_rates.html
(90) OL C 273, 1997 9 9, p. 3.
(91) 1999 m. vasario 3 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. NN59/A/98 (Nr. SG(99) D/884), OL C 84, 1999 3 26, p. 7.
(92) 2002 m. balandžio 30 d. Sprendimo Gibraltaro Vyriausybė prieš Europos Bendrijų Komisiją, T–195/01 ir T–207/01, Rink. p. II–2309, 109 ir 111 punktai.
(93) Žr. 78 išnašą.
(94) Žr. 91 išnašą.
(95) Žr. 81 išnašą.
(96) Žr. 91 išnašą.
(97) 1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimo Namur Les Assurances du Crédit SA prieš Office National du Ducroire ir Belgijos valstybę, C–44/93, Rink. p. I–3829, 28 punktas.
(98) Išsamūs argumentai pateikti VI.3 skirsnyje.
(99) Žr. 78 išnašą.
(100) Žr. 79 išnašą.
(101) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.
(102) Žr. 80 išnašą.
(103) Žr. 81 išnašą.
(104) Žr. 82 išnašą.
(105) Žr. 83 išnašą.
(106) Žr. 84 išnašą.
(107) Žr. 85 išnašą.
(108) Žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries prieš Komisiją, T–349/03, Rink. p. II–2197, 64 punktą.
(109) OL L 10, 2001 1 13, p. 30.
(110) 2005 m. kovo 3 d. Sprendimas Wolfgang Heiser prieš Finanzamt Innsbruck, C–172/03, Rink. p. I–1627.
(111) OL L 325, 2004 10 28, p. 4.
(112) OL L 379, 2006 12 28, p. 5. Reglamentas, pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 69/2001.
(113) RPG, 23 išnaša.
(114) RPG, 4.6 punktas.
(115) Komisija patvirtino 2000–2006 m. Graikijos regioninės pagalbos žemėlapį Sprendimu dėl valstybės pagalbos Nr. 469/1999 (2000 m. sausio 21 d. Komisijos raštas, SG(2000) D/100661) ir pakeitė jį Sprendimu dėl valstybės pagalbos Nr. 349/2002 (2002 m. liepos 17 d. Komisijos raštas, C(2002) 2604 galutinis).
(116) Bendrijos paramos Graikijai sistema 2000–2006 m., Komisijos sprendimas E(2000) 3405.
(117) T. y. investicijas, susijusias su aplinkos apsauga, dirvos, podirvio, vandens ir oro taršos apribojimu, natūralios aplinkos atkūrimu ir antriniu vandens panaudojimu.
(118) Aplinkos apsaugos gairių 29 punktas, susijęs su 18 punkto b dalimi.
(119) Aplinkosaugos dotacijų finansavimas pagal programą WRAP ir WRAP nuomos garantijų fondas. OL L 102, 2004 4 7, p. 59 apie bendrąją investicijų į perdirbimą schemą. Apie bylas, susijusias su popieriaus perdirbimu žr. sprendimą dėl valstybės pagalbos C61/2002 pagal programą WRAP, paskelbtą OL L 314, 2003 11 28, p. 26, ir sprendimą Stora Enso Langerbrugge, paskelbtą OL L 53, 2005 2 26, p. 66. Šiose bylose taikyti kriterijai taip pat pakomentuoti 2004 m. metinėje konkurencijos ataskaitoje.
(120) 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Ferriere Nord prieš Komisiją, T–176/01, Rink. p. II–3931, 94 punktas.
(121) OL C 323, 2006 12 30, p. 1.
(122) Žr. 81 išnašą.
(123) OL C 48, 1998 2 13, p. 2.
(124) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis ir kiti.
(125) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies p punkto vi papunktis.
(126) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies a punkto xv papunktis, e punkto v papunktis ir g punkto xii papunktis.
(127) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 1 dalies o punkto i papunktis.
(128) Įstatymo Nr. 2601/1998 3 straipsnio 2 dalis.
(129) OL L 325, 2004 10 28, p. 4.
(130) OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas, pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).
(131) OL C 19, 2001 1 20, p. 7.
(132) OL C 229, 2004 9 14, p. 5.
(133) 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo Ferriere Nord prieš Komisiją, T–176/01, Rink. p. II–3931, 94 punktas.
(134) Žr. visų pirma 2003 m. birželio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C–404/00, Rink. p. I–6695, 45 punktą ir 2005 m. gegužės 12 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C–415/03, Rink. p. I–3875, 35 punktą.
(135) Žr. 88 išnašą.
(136) 2005 m. kovo 15 d. ETT sprendimo Bidar prieš London Borough of Ealing, Secretary of State for Education and Skills, C–209/03, Rink. p. I–2119, 68–69 punktai; ETT sprendimo Wienand Meilicke ir kiti prieš Finanzamt Bonn-Innenstadt, C–292/04, dar nepaskelbtas, 34 punktas.
(137) 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija prieš Europos Bendrijų Komisiją, C–91/01, Rink. p. I–4355, 66 punktas.
(138) OL L 142, 1998 5 14, p. 1.
(139) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.
PRIEDAS
Informacija apie Graikijos atliekamą Komisijos sprendimo C 37/2005 (ex NN 11/2004) įgyvendinimą (Neapmokestinamas atsargų fondas)
Informacija apie gautos, susigrąžintinos ir jau susigrąžintos pagalbos sumas
Pagalbos gavėjas |
Pagal schemą gautos pagalbos bendra suma (1) |
Susigrąžintinos pagalbos bendra suma (1) (Pagrindinė) |
Jau susigrąžinta bendra suma (1) |
|
Pagrindinė |
Susigrąžinimo palūkanos |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(°) |
Mln. nacionaline valiuta. |