2.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 90/7

(1)

Koordinavimo centrams taikomos schemos teisinis pagrindas yra 1982 m. gruodžio 30 d. Karaliaus nutarimas Nr. 187. Komisija 1984 m. gegužės 2 d. ir 1987 m. kovo 9 d. sprendimais leido taikyti šią schemą, pareikšdama nuomonę, kad ji neprieštarauja valstybės pagalbai taikomoms Sutarties taisyklėms.

(2)

Kaip buvo įsipareigojusi pagal Elgesio kodeksą verslo apmokestinimo klausimais (toliau – Verslo kodeksas), priimtą 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija (3), Komisija persvarstė šią schemą remdamasi valstybės pagalbai taikomomis Sutarties taisyklėmis ir savo komunikatu dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (4).

(3)

2001 m. liepos 11 d. Komisija pasiūlė naudingas priemones, kuriomis siekiama koordinavimo centrams taikomą schemą visoms suinteresuotosioms įmonėms panaikinti ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d. Belgija nesutiko su šiomis naudingomis priemonėmis, pažymėdama, kad ji teisėtai privalo laikytis 10 metų galiojančių susitarimų, kol jų galiojimas pasibaigs (kai kurių iš jų galiojimas baigėsi po 2005 m. gruodžio 31 d.).

(4)

Nepritarus naudingoms priemonėms, 2002 m. vasario 27 d. Komisija pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą (5) pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio (tapusio 88 straipsniu) taikymo taisykles (6), 19 straipsnio 2 dalį. Šia proga Komisija pakvietė trečiąsias suinteresuotąsias šalis pateikti jai savo komentarus, visų pirma dėl aplinkybių, leidžiančių nustatyti teisėtų lūkesčių buvimą.

(5)

Šią oficialią tyrimo procedūrą Komisija baigė priimdama galutinį neigiamą sprendimą (2003 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 2003/757/EB dėl Belgijos įgyvendintos pagalbos schemos Belgijoje įsteigtiems koordinavimo centrams) (7), apie kurį Belgijai buvo pranešta 2003 m. vasario 18 d. Aptardama esamą pagalbą, Komisija neprašė išieškoti praeityje suteiktos pagalbos. Tačiau kaip pereinamojo laikotarpio priemonės Sprendime 2003/757/EB koordinavimo centrams buvo numatytas leidimas schemos teikiamą naudą gauti tol, kol baigsis dabartinio jų leidimo galiojimas, ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Belgija ir koordinavimo centrų asociacija Forum 187 pateikė ieškinius Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, siekdamos sustabdyti ir panaikinti visą minėtą sprendimą arba jo dalį (bylos C-182/03 ir T-140/03, tapusi C-217/03).

(6)

2003 m. birželio 26 d. nutartimi (8) Teisingumo Teismo pirmininkas sustabdė Sprendimo 2003/757/EB vykdymą „tiek, kiek juo (draudžiama) Belgijos Karalystei pratęsti pranešimo apie minėtą sprendimą metu galiojusius koordinavimo centrų leidimus.“ Be to, joje buvo nurodyta, kad „remiantis (šia) nutartimi padaryti pratęsimai (nebegalės) galioti po tos dienos, kai bus paskelbtas sprendimas pagrindinėje byloje.“

(7)

Belgijos prašymu 2003 m. liepos 16 d. Tarybos sprendime 2003/531/EB dėl Belgijos vyriausybės pagalbos suteikimo tam tikriems Belgijoje įsteigtiems koordinavimo centrams (9) pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą pažymėta, kad „pagalba, kurią Belgija ketina iki 2005 m. gruodžio 31 d. suteikti įmonėms, kurios 2000 m. gruodžio 31 d. turėjo leidimą veikti kaip koordinavimo centrai pagal 1982 m. gruodžio 30 d. Karaliaus nutarimą Nr. 187, ir šių leidimų galiojimas turėjo baigtis tarp 2003 m. vasario 17 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d., yra suderinama su bendrąja rinka“. Aptariamos pagalbos tikslas buvo koordinavimo centrams taikomą schemą išlaikyti minėtoms įmonėms. Komisija Sprendimą 2003/531/EB apskundė Teisingumo Teismui (byla C-399/03).

(8)

2003 m. liepos 16 d. Komisija į Sprendimą 2003/531/EB atsakė spaudos pranešimu ir patikslino: „nutartyje pateikti argumentai ir pats rezoliucinės dalies tekstas leidžia manyti, kad šiuo pagrindu suteikta pagalba yra galutinai skirta centrams, net jei Teisingumo Teismas vėliau turėtų Belgijos ieškinį atmesti iš esmės.“ (IP/03/1032).

(9)

2006 m. birželio 22 d. sprendimu (10) Teisingumo Teismas iš dalies panaikino Komisijos sprendimą „tiek, kiek jame nenumatytos pereinamojo pobūdžio priemonės, taikytinos koordinavimo centrams, kurių prašymai dėl leidimo pratęsimo buvo nagrinėjami pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną arba kurių leidimų galiojimas baigėsi pranešimo apie šį sprendimą dieną arba netrukus po pranešimo apie jį.“ Tą pačią dieną jis taip pat panaikino Sprendimą 2003/531/EB (11).

(10)

2006 m. liepos 4 d. rašte (12) Komisija paprašė Belgijos pateikti jai tam tikrą informaciją, siekdama nustatyti, kokių tinkamų veiksmų turi būti imamasi paskelbus 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą bylose C-182/03 ir C-217/03. Buvo prašoma informacijos apie tai, kaip Belgija įgyvendino Sprendimą 2003/757/EB, iš dalies sustabdytą 2003 m. birželio 26 d. nutartimi. Prašomai informacijai pateikti Belgijai buvo suteiktas 20 darbo dienų terminas – iš esmės iki 2006 m. rugpjūčio 2 d.

(11)

Negavusi atsakymo, 2006 m. rugpjūčio 23 d. Komisija nusiuntė Belgijai priminimo raštą (13). Prašomai informacijai pateikti Belgijai buvo suteiktas naujas 10 darbo dienų terminas – iš esmės iki 2006 m. rugsėjo 7 d.

(12)

2006 m. rugsėjo 13 d. Belgijai buvo nusiųstas neoficialus elektroninis laiškas su dviejų minėtų raštų kopija. 2006 m. rugsėjo 14 d. rašte, kuriame buvo nurodytas minėtas elektroninis laiškas ir prie jo pridėti raštai, Belgija nurodė, kad niekada negavo šių raštų. 2006 m. rugsėjo 29 d. rašte Komisija paragino Belgiją perduoti iš pradžių liepos 4 d. prašytą informaciją ir išsamiai informuoti ją apie Belgijos ketinimus dėl koordinavimo centrų. Taip pat buvo pasiūlyta surengti techninį posėdį. Kadangi 2006 m. spalio 12 d. Belgijos pateiktame atsakyme nebuvo jokios prašytos informacijos, Komisija 2006 m. lapkričio 10 d. rašte dar kartą priminė prašomos informacijos svarbą ir pareikalavo, kad Belgija pageidaujamus atsakymus pateiktų ne vėliau kaip 2006 m. lapkričio 22 d. Paskutiniame 2006 m. lapkričio 17 d. Belgijos rašte vis dar nebuvo pateikta jokio esminio atsakymo.

(13)

2007 m. sausio 16 d. Belgija perdavė Komisijos prašytą informaciją. 2007 m. vasario 8 ir 16 d. raštuose Belgija pateikė papildomus patikslinimus. Be to, 2007 m. vasario 5 d., 15 d. ir kovo 5 d. įvyko trys Komisijos ir Belgijos valdžios institucijų susitikimai.

(14)

2007 m. kovo 21 d. rašte Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą 2002 m. vasario 27 d. pradėtą procedūrą išplėsti ir taikyti šiai pagalbai pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį.

(15)

Komisijos sprendimas išplėsti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (14). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl tinkamų pereinamojo pobūdžio priemonių, kurias pagal Teisingumo Teismo sprendimą ji turėtų numatyti.

(16)

Komisija gavo Forum 187  (15) ir trijų koordinavimo centrų pastabas šiuo klausimu. Ji perdavė pastabas Belgijai, suteikdama galimybę jas pakomentuoti, ir 2007 m. liepos 19 bei 30 d. raštuose gavo jos komentarus.

(17)

Pagrindinis koordinavimo centrams taikomos schemos teisinis pagrindas yra 1982 m. gruodžio 30 d. Karaliaus nutarimas Nr. 187. Koordinavimo centras yra tarptautinei grupei priklausanti įmonė, kuri tam tikras papildomomis laikomas paslaugas (finansavimas, grynųjų pinigų valdymas, moksliniai tyrimai ir plėtra ir t. t.) teikia tik kitoms tos pačios grupės įmonėms. Nuo 1983 m. pagal specialią Komisijos patvirtintą schemą šioms įmonėms Belgijoje buvo taikoma labai sumažinta pelno mokesčio bazė, jos buvo atleistos nuo įvairių mokesčių (kapitalo mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, mokesčio prie šaltinio). Ši schema buvo taikoma suteikus 10 metų galiojantį leidimą, kuriame nurodyta, kad koordinavimo centras atitinka Karaliaus nutarime Nr. 187 nustatytas sąlygas. Šis leidimas tomis pačiomis sąlygomis buvo pratęsiamas pasibaigus 10 metų terminui (16).

(18)

2006 m. gruodžio 27 d. Belgija priėmė įstatymą (17), leidžiantį iki 2010 m. gruodžio 31 d. pratęsti leidimą visiems koordinavimo centrams, kurie to paprašytų, prireikus atgaline data. Be centrų, kurių leidimai buvo pratęsti tarp 2003 m. vasario 17 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d., šia galimybe pratęsti leidimą taip pat galės naudotis centrai, kurių leidimai baigia galioti tarp 2006 m. sausio 1 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d., ir nepatikslintas skaičius centrų, kurių leidimai baigs galioti ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d., bet kurie iki šios dienos nebus pateikę prašymo pratęsti leidimo. Apie šį įstatymą Komisijai nebuvo pranešta pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, bet jo įsigaliojimas buvo sustabdytas numatant sąlygą, kad Komisija turi patvirtinti, jog jam neprieštarauja.

(19)

Iš 2002 m. veikusių 243 koordinavimo centrų 2007 m. vis dar veikia 173. Iš jų 27-ių leidimai galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal Sprendimą 2003/757/EB. Kitų 136 centrų leidimų galiojimas baigiasi iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl jie yra suinteresuoti įstatyme siūloma galimybe jį pratęsti. Atrodo, kad 2006 m. gruodžio 27 d. įstatyme numatytas pratęsimas taip pat galėtų būti taikomas neapibrėžtam koordinavimo centrų, kurie tarpiniu laikotarpiu buvo nutraukę savo veiklą, skaičiui.

(20)

Priėmus 2003 m. birželio 26 d. nutartį, kuria sustabdomas draudimas pratęsti nebegaliojančius koordinavimo centrų leidimus, Belgija turėjo galimybę šiuos leidimus pratęsti. Tačiau taip pratęsti leidimai negalėjo galioti ilgiau nei iki sprendimo dėl bylos esmės priėmimo dienos. Teisingumo Teismas sprendimą priėmė 2006 m. birželio 22 d.

(21)

Remdamasi turima informacija Komisija tikėjosi, kad Belgija koordinavimo centrų leidimus pratęs tik iki 2005 m. pabaigos, kaip nuspręsta įgyvendinant Elgesio kodeksą ir kaip Belgija kelis kartus to reikalavo. Komisija 2006 m. liepos 4 d. rašte paprašė, kad Belgija tai patvirtintų. Belgija patvirtino, kad pagal 2006 m. birželio 22 d. nutartį pratęsti leidimai galioja tik iki 2005 m. gruodžio 31 d., išskyrus keturis centrus, kurių leidimai buvo pratęsti neapibrėžtam laikotarpiui. Belgija taip pat pranešė Komisijai apie ketinimą pagal savo pateiktą Teisingumo Teismo sprendimo aiškinimą visų koordinavimo centrų leidimus pratęsti iki 2010 m. pabaigos ir 2006 m. gruodžio mėn. priimti įstatymą, kurio tikslas – sudaryti galimybę bendrai pratęsti galiojimą po 2005 m., prireikus ir atgaline data.

(22)

Nesusitarus dėl pateikto Teisingumo Teismo sprendimo aiškinimo, 2007 m. kovo 21 d. Komisija pareiškė nuomonę, kad turi išplėsti oficialią tyrimo procedūrą, kad pateiktų savąjį sprendimo aiškinimą ir paskelbtų nuostatas, kuriomis, jos nuomone, ji turi remtis nustatydama Teisingumo Teismo prašytą „naująjį“ pereinamąjį laikotarpį. Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl Belgijos pateikto Teisingumo Teismo sprendimo aiškinimo ir dėl jos ketinimo visų koordinavimo centrų leidimus pratęsti iki 2010 m. pabaigos.

(23)

Išplėtus procedūrą, pastabas pateikė Belgija, Forum 187 ir trys koordinavimo centrai, kurių leidimų galiojimas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. arba 2004 m. gruodžio 31 d. ir buvo pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d. Iš šių pastabų matyti, kad už pereinamojo laikotarpio, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d., nustatymą Belgija ir koordinavimo centrai pasisako dėl šių priežasčių:

(24)

Belgija reiškia nuomonę, kad 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymu tik įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas, jame nėra numatoma nauja pagalbos schema, bet pratęsiama esama schema. Vienas iš koordinavimo centrų taip pat reiškia nuomonę, kad jo prašymas pratęsti leidimą, pateiktas Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, bet prieš priimant įstatymą, yra pagrįstas sprendime, o ne įstatyme pripažinta pratęsimo teise.

(25)

Belgijos ir koordinavimo centrų pateiktais argumentais siekiama įrodyti, kad Komisija visiems koordinavimo centrams schemą turi leisti taikyti iki 2010 m. gruodžio 31 d. – arba pagal Teisingumo Teismo iškeltą lygybės principą, pagal kurį visiems centrams turėtų būti suteiktas ilgiausias skirtas pereinamasis laikotarpis (t. y. iki 2010 m. gruodžio 31 d.), arba pagal teisėtų lūkesčių principą, pagal kurį Komisija kaip Teisingumo Teismo reikalaujamo tinkamo pereinamojo laikotarpio pradžią turėtų nustatyti kitą datą, o ne 2003 m. vasario 18 d., t. y. Teisingumo Teismo sprendimo datą ir net šio sprendimo datą. Nei Belgija, nei suinteresuotosios įmonės nepateikė argumentų siekdamos įrodyti, kad tinkamas pereinamasis laikotarpis, Teisingumo Teismo apibrėžtas kaip būtinas koordinavimo centrams, kad jie prisitaikytų prie schemos pasikeitimo, turėtų būti pratęstas nuo 2003 m. vasario 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. trukti ilgiau nei 7 metus ir 10 mėnesių. Dėl šioje dalyje išdėstytų priežasčių Komisija reiškia nuomonę, kad pereinamojo laikotarpio pradžia turi būti 2003 m. vasario 18 d. ir kad jo trukmė turi būti pagrįsta. Be to, remdamasi turima informacija Komisija pažymi, kad šio tinkamo pereinamojo laikotarpio galiojimas baigėsi 2005 m. gruodžio 31 d.

(26)

Teisingumo Teismo sprendime skelbiama, kad Sprendimas 2003/757/EB panaikinamas „tiek, kiek jame nenumatytos pereinamojo pobūdžio priemonės, taikytinos koordinavimo centrams, kurių prašymai dėl leidimo pratęsimo buvo nagrinėjami pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną arba kurių leidimų galiojimas baigėsi pranešimo apie šį sprendimą dieną arba netrukus po pranešimo apie jį“. Sprendimo 163 punkte Teisingumo Teismas nurodo, kad „sąvoka „netrukus po“ reiškia datą, tokią artimą pranešimo apie ginčijamą sprendimą datai, kad atitinkami koordinavimo centrai neturėjo laiko prisitaikyti prie nagrinėjamos tvarkos pakeitimo“.

(27)

Visų pirma svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtina Sprendimo 2003/757/EB pagrįstumą, nes koordinavimo centrams taikomą schemą apibrėžia kaip nesuderinamą su bendrąja rinka. Šį apibrėžimą Teisingumo Teisme užginčijo Forum 187, bet ne Belgija. Apibrėžimui nėra taikomas dalinis minėto sprendimo sustabdymas ir panaikinimas. Todėl koordinavimo centrams taikoma schema yra nesuderinama nuo pranešimo apie minėtą sprendimą dienos.

(28)

Be to, Komisija Teisingumo Teismo sprendimą aiškina taip: paskelbtas panaikinimas yra pagrįstas tuo, kad Sprendimu 2003/757/EB kai kurioms įmonėms buvo atimta galimybė naudotis tinkamomis pereinamojo pobūdžio priemonėmis, kurios joms turėtų būti suteiktos, kad jos galėtų prisitaikyti prie apmokestinimo schemos pasikeitimo.

(29)

Iš tikrųjų Teisingumo Teismas kritikuoja draudimą nedelsiant, net laikinai, pratęsti koordinavimo centrų leidimus, nes jis pažeidžia teisėtus kai kurių centrų, „kurių prašymai dėl leidimo pratęsimo buvo nagrinėjami pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną arba kurių leidimų galiojimas baigėsi pranešimo apie šį sprendimą dieną arba netrukus po pranešimo apie jį“, lūkesčius. Teisingumo Teismas pažymi, kad šie centrai teisėtai galėjo tikėtis pasinaudoti tinkamu pereinamuoju laikotarpiu, kad prisitaikytų prie schemos pasikeitimo, ir gauti laikiną leidimo pratęsimą, jei tai būtina siekiant pasinaudoti šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

(30)

Todėl vykdydama Teisingumo Teismo sprendimą Komisija turi leisti pratęsti leidimus, jei šis pratęsimas (laikinas) yra būtinas siekiant nepažeisti koordinavimo centrų teisės į tinkamą pereinamąjį laikotarpį. Todėl Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismas nepanaikina viso draudimo pratęsti leidimus (net laikinai), kaip savo ieškiniuose prašė Belgija ir Forum 187 ir kaip siūloma generalinio advokato išvadose. Todėl šis draudimas galioja, išskyrus atvejį, kai pratęsti leidimus yra būtina siekiant iš esmės įgyvendinti sprendimą.

(31)

Kaip pažymėta gautuose komentaruose, Teisingumo Teismas taip pat kritikuoja faktą, kad įmonėms buvo suteikti įvairūs pereinamieji laikotarpiai – nuo keleto mėnesių iki kelerių metų, argumentuodamas tuo, jog tai pažeidžia bendrą vienodo požiūrio principą. Todėl Teisingumo Teismas siūlo Komisijai nustatyti visoms suinteresuotosioms įmonėms vieną ir tinkamą pereinamąjį laikotarpį, t. y. laikotarpį, leidžiantį joms prisitaikyti prie schemos pasikeitimo.

(32)

Taigi Komisija suklydo pripažindama teisėtus koordinavimo centrų lūkesčius, pagrįstus leidimų trukme (10 metų), ir kai kuriems centrams suteikė per trumpą pereinamąjį laikotarpį (t. y. trumpesnį nei tinkamas pereinamasis laikotarpis), o kitiems centrams – per ilgą pereinamąjį laikotarpį (t. y. ilgesnį nei tinkamas pereinamasis laikotarpis).

(33)

Tačiau savo rezoliucinę dalį Teisingumo Teismas formuluoja numatydamas leidimų panaikinimą tik tuo atveju, kai tinkamo pereinamojo laikotarpio nėra nustatyta tam tikroms įmonėms, „kurių prašymai dėl leidimo pratęsimo buvo nagrinėjami pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną arba kurių leidimų galiojimas baigėsi pranešimo apie šį sprendimą dieną arba netrukus po pranešimo apie jį“. Teisingumo Teismo sprendimo 163 punkte taip pat plačiau nurodoma, kaip reikėtų suprasti sąvoką „netrukus po“.

(34)

Todėl vykdydama Teisingumo Teismo sprendimą Komisija neturi atkurti visiškai vienodo požiūrio visiems koordinavimo centrams, bet kai kurioms įmonėms, kurios nukentėjo dėl tinkamo pereinamojo laikotarpio nebuvimo, kompensuoti šio nevienodo požiūrio sukeltas pasekmes. Šiuo atveju vienodas požiūris reiškia tai, kad visoms įmonėms suteikiamas pereinamasis laikotarpis, leidžiantis joms prisitaikyti prie schemos. Sprendime nepanaikinamas pereinamojo laikotarpio nustatymas įmonėms, kurioms buvo suteiktas ilgesnis pereinamasis laikotarpis nei tinkamas siekiant prisitaikyti prie schemos pasikeitimo, todėl Komisija negali jo sutrumpinti norėdama atkurti vienodą požiūrį.

(35)

Tačiau Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismas nepatikslina tinkamų pereinamojo pobūdžio priemonių trukmės, taip pat įmonių, kurios neturėjo galimybės naudotis tokiomis tinkamomis priemonėmis, todėl yra suinteresuotos panaikinti leidimus, skaičiaus. Visų pirma sprendime nenurodoma, kad aptariamas tinkamas pereinamasis laikotarpis baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d., ir Komisija neįpareigojama, kaip teigia Belgija, vien taikant vienodo požiūrio principą pereinamąjį laikotarpį visoms įmonėms suderinti pagal Sprendime 2003/757/EB suteiktą ilgiausiąjį iš pereinamųjų laikotarpių – t. y. 2010 m. gruodžio 31 d. Atrodo, kad Teisingumo Teismas, priešingai, kaip tinkamą siūlo visiems koordinavimo centrams lygiavertį laikotarpį, skirtą tik leisti jiems prisitaikyti prie schemos pasikeitimo, ir netaikyti jo tik tiems centrams, kurių leidimų galiojimas greitai baigiasi.

(36)

Todėl Komisija pažymi, kad Sprendime 2003/757/EB numatytas pereinamasis laikotarpis turi būti pakeistas tik atsižvelgiant į Teisingumo Teismo paskelbtą panaikinimą. Ji taip pat pažymi, kad Teisingumo Teismo nurodytas tinkamas pereinamasis laikotarpis turi būti apibrėžtas remiantis duomenimis, įrodančiais jo tinkamumą, t. y. ne tik jo pakankamumą, bet taip pat būtinumą. Sprendimo išplėsti procedūrą tikslas buvo leisti Belgijai ir suinteresuotosioms trečiosioms šalims

(37)

Toliau šiame sprendime Komisija siekia įrodyti, kad Teisingumo Teismo įvardytas tinkamas pereinamasis laikotarpis visiems koordinavimo centrams turėtų prasidėti 2003 m. vasario 18 d. ir baigtis 2005 m. gruodžio 31 d., o ne 2010 m. gruodžio 31 d. Paskui Komisija aptaria situacijas, kuriomis, jos nuomone, pačios Komisijos paskatinti teisėti lūkesčiai ją įpareigoja kai kuriems koordinavimo centrams leisti taikyti schemą po 2005 m. gruodžio 31 d.

(38)

Belgijos ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių komentaruose siūloma, kad pereinamojo laikotarpio pradžia, kurią turi nustatyti Komisija Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, negali būti pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB diena. Nurodomos įvairios datos, visų pirma šio sprendimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje diena ir pranešimo apie šį sprendimą diena.

(39)

Komisija, priešingai, pažymi, kad Teisingumo Teismo nurodytas tinkamas pereinamasis laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dienos, t. y. nuo 2003 m. vasario 18 d.

(40)

Visų pirma 2003 m. birželio 26 d. nutartis 2006 m. birželio 22 d. iš esmės buvo pakeista Teisingumo Teismo sprendimu, kuris atgaline data galioja pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dieną. Teisingumo Teismo sprendime atsižvelgiama į koordinavimo centrų padėtį pranešimo apie minėtą sprendimą dieną. Todėl nėra priežasties galvoti, kad Teisingumo Teismas reikalauja pereinamojo laikotarpio, kurio pradžia skirtųsi nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą dienos.

(41)

Be to, Teisingumo Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma ši data, nes sprendimas panaikinamas „tiek, kiek jame nenumatytos pereinamojo pobūdžio priemonės, taikytinos koordinavimo centrams, kurių prašymai dėl leidimo pratęsimo buvo nagrinėjami pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną arba kurių leidimų galiojimas baigėsi pranešimo apie šį sprendimą dieną arba netrukus po pranešimo apie jį.“ (pabraukimai įterpti).

(42)

Be to, Komisija pažymi, kad esami teisėti koordinavimo centrų lūkesčiai, pagrįsti ankstesniais šiuo klausimu Komisijos priimtais sprendimais ir pozicijomis, buvo nutraukti ne vėliau kaip pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dieną. Iš tikrųjų šiame sprendime Komisija koordinavimo centrams taikomą schemą vertina kaip su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą ir prašo ją iš dalies pakeisti arba panaikinti. Šis vertinimas nebuvo panaikintas ir jį patvirtino Teisingumo Teismas savo 2006 m. birželio 22 d. sprendime. Todėl jis galioja nuo pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB Belgijai dienos. Be to, kartu su minėtu sprendimu buvo paskelbtas Komisijos pranešimas spaudai, sprendimui buvo skirta daug vietos spaudoje. Todėl Komisija reiškia nuomonę, kad pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dieną ji gali laikyti paskutine diena, kurią buvo nutraukti teisėti lūkesčiai, kuriais koordinavimo centrai rėmėsi laikydami schemą suderinama su bendrąja rinka, taigi ir šiais pasibaigusiais teisėtais lūkesčiais pagrįstų pereinamojo pobūdžio priemonių pradžios diena. Atsižvelgdama į tai, kad teisėti lūkesčiai nutrūko nuo pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dienos, Komisija pažymi, jog pereinamojo laikotarpio pradžios nukėlimo į vėlesnę dieną, net į minėto sprendimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dieną, negalima pagrįsti. Iš tikrųjų Forum 187, koordinavimo centrams atstovaujanti ir jų vardu veikianti asociacija, kurią, anot jos pačios pareiškimų, kaip tokią pripažįsta Belgija, pateikdama visas detales Sprendimą 2003/757/EB Teisingumo Teismui apskundė 2003 m. balandžio pabaigoje, taigi prieš paskelbiant sprendimą Oficialiajame leidinyje – tai įrodo, kad koordinavimo centrai per juos ginti įgaliotą asociaciją susipažino su minėto sprendimo turiniu ir visų pirma sužinojo tai, kad pagalba vertinama kaip nesuderinama su bendrąja rinka, bei susipažino su Belgijai nustatytu įpareigojimu iš dalies pakeisti arba panaikinti aptariamą schemą.

(43)

Galiausiai Komisija pažymi, kad joks koordinavimo centras praktiškai nepatyrė žalos uždraudus pratęsti leidimus ir visi jie – arba pagal Sprendimą 2003/757/EB, arba pagal 2003 m. birželio 26 d. nutartį – nuo 2003 m. vasario 18 d. galėjo pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, leidžiančiu jiems prisitaikyti prie Komisijos nustatytos schemos pakeitimo. 2003 m. birželio 26 d. nutartyje taip pat aiškiai nurodoma pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB diena, sustabdant sprendimo galiojimą „tiek, kiek juo draudžiama Belgijos Karalystei pratęsti pranešimo apie minėtą sprendimą metu galiojusius koordinavimo centrų leidimus“ (pabraukimas įterptas). Todėl sustabdžius jo galiojimą, 2003 m. vasario 17 d. galiojusius leidimus ir schemos galiojimą buvo galima pratęsti ne daugiau kaip iki 2006 m. birželio 22 d. – dienos, kai buvo priimtas sprendimas dėl bylos esmės. Be to, nuo 2003 m. liepos 16 d. Komisija patvirtino, kad neprašys grąžinti pagal 2003 m. birželio 26 d. nutartį suteiktą pagalbą, taip garantuodama koordinavimo centrams, kad pereinamasis laikotarpis jiems gali būti taikomas faktiškai ir galutinai, įsigaliojus nurodytam sustabdymui.

(44)

Be to, Komisija pažymi, kad ji negali palankiai priimti Belgijos ir koordinavimo centrų argumentų, pateiktų prašant tinkamo pereinamojo laikotarpio pradžią nukelti į vėlesnę dieną. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas 2003 m. vasario 17 d. patvirtino, kad pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl teisėti lūkesčiai, sukelti 1984 m. ir 1987 m. Komisijos sprendimais, kuriuose leidžiama taikyti schemą, baigėsi ne vėliau kaip 2003 m. vasario mėn. Jeigu Teisingumo Teismo sprendimo datos ir jo turinio koordinavimo centrai nežinojo, šis nežinojimas nėra susijęs su Komisijos veiksmais. Todėl teismo procesas negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių, kuriais būtų galima pasinaudoti prieš Komisiją ir kuriais remiantis koordinavimo centrams taikoma schema būtų suderinama su bendrąja rinka. Teismo procesas vykdomas pateikus ieškinius, kurie patys savaime neturi stabdomojo poveikio. Todėl šio proceso trukme negalima pagrįsti pereinamojo laikotarpio pratęsimo, faktiškai koordinavimo centrams suteikto nuo 2003 m. vasario 18 d., juo labiau nesutinkant su pereinamojo laikotarpio pradžios diena.

(45)

Siekdama apibrėžti tinkamų pereinamojo pobūdžio priemonių turinį ir tikslią tinkamo pereinamojo laikotarpio trukmę, Komisija rėmėsi turima informacija, gauta prieš priimant Sprendimą 2003/757/EB arba tuoj po jo priėmimo Belgijai ar suinteresuotosios įmonėms prisiėmus įsipareigojimus, pateikus prašymus ir pareiškimus. Iš tikrųjų Komisija pažymi, kad ši informacija geriausiai parodo ne tik 2003 m. vasario 17 d. buvusią Belgijos, bet taip pat ir suinteresuotųjų įmonių poziciją. Reakcijos į kai kuriuos oficialius nacionalinių valdžios institucijų teisės aktus, kuriuos galima ginčyti, arba į Sprendimą 2003/531/EB nebuvimas taip pat buvo aiškinamas kaip suinteresuotųjų įmonių pritarimo ženklas.

(46)

Pirma, dirbdama Elgesio kodekso priežiūros grupėje Belgija įsipareigojo koordinavimo centrams taikomą schemą panaikinti ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d. Šis įsipareigojimas yra įtrauktas į 2000 m. lapkričio 26 ir 27 d. Tarybos išvadas (21).

(47)

Šios išvados buvo paskelbtos spaudos pranešime (22), ir jomis remdamasis Belgijos finansų ministras 2000 m. gruodžio 20 d. Atstovų rūmuose pareiškė, kad „pirmą kartą 2000 12 31 leidimus gavusiems koordinavimo centrams […] schema iki 2005 m. gruodžio 31 d. galės būti toliau taikoma arba pagal pradinį leidimą, arba pagal pratęstą leidimą […].“ (23).

(48)

Komisijai skirtame 2003 m. kovo 6 d. rašte, kuriame minimos Tarybos išvados ir Finansų ministro pranešimas, Belgija pažymėjo, kad „šiomis sąlygomis Belgija koordinavimo centrų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, kurie baigia galioti 2005 m. gruodžio 31 d.“. Belgija šį argumentą taip pat iškėlė Teisingumo Teisme (sprendimo 141 ir 142 punktai). Nors Teisingumo Teismas į jį neatsižvelgė kaip į pagrindžiantį teisėtus lūkesčius, susijusius su Komisija, tačiau politinis Belgijos įsipareigojimas koordinavimo centrams atrodo tinkamas siekiant įvertinti pereinamąjį laikotarpį, kurį Belgija laikė jiems tinkamu.

(49)

Antra, tame pačiame 2003 m. kovo 6 d. rašte Belgija pateikė tokį atsakymą į klausimą dėl Sprendime 2003/757/EB Komisijos apibrėžto pagrįsto termino: „Atitinkamai Komisija koordinavimo centrams suteikė pagrįstą terminą. Sprendimas leisti taikyti galiojantį leidimą visą jo galiojimo laiką yra pagrįstas, išskyrus koordinavimo centrus, kurių galiojantis leidimas baigiasi po Komisijos sprendimo priėmimo einančiais mėnesiais ir konkrečiai iki 2005 m. pabaigos, nes šie centrai neturės laiko prisitaikyti prie ankstyvo koordinavimo centrams taikomos schemos nutraukimo. Šiuo atveju pagrįsto termino neužtenka.“ Ji taip pat prašė Komisijos pataisyti Sprendimą 2003/757/EB ir „numatyti galimybę centrams, kurių dabartinis leidimas baigia galioti iki 2005 m. pabaigos, pagal esamą schemą iki 2005 m. pabaigos jį pratęsti.“ Komisija iš to dar kartą daro išvadą, kad, Belgijos nuomone, pagrįstas terminas nebuvo suteiktas koordinavimo centrams, kurių leidimas baigė galioti iki 2005 m. gruodžio 31 d., o suteikus pagrįstą terminą šiems koordinavimo centrams jis turėjo būti pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(50)

Trečia, 2003 m. kovo 20 d. ir gegužės 26 d. Belgija pranešė Komisijai apie savo „ketinimą 2000 m. gruodžio 31 d. veikusiems koordinavimo centrams, kurių leidimas baigia galioti tarp 2003 m. vasario 17 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d., iki 2005 m. gruodžio 31 d. išsaugoti koordinavimo centrams taikomą schemą.“ Ji taip pat paprašė Tarybos pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą priimti sprendimą, leidžiantį atlikti šį pratęsimą. Šį sprendimą (Sprendimas 2003/531/EB) Taryba priėmė 2003 m. liepos 16 d. Jo 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Nauja numatyta pagalba yra laikina. Ji […] leis gavėjams toliau vykdyti veiklą Belgijoje bent tuo laikotarpiu, kuris yra būtinas šiai šaliai, kad būtų įgyvendintos kitos jos teritorijoje įsteigtiems koordinavimo centrams skirtos priemonės, arba lengviau reorganizuoti aptariamų tarptautinių grupių investicijas, staigiai nenutraukiant sutarčių“. Apie Belgijos prašymą ir Sprendimą 2003/531/EB spaudoje buvo parašyti keli straipsniai. Komisija į minėtą sprendimą atsakė 2003 m. liepos 16 d. paskelbdama spaudos pranešimą. Nei Forum 178, nei joks suinteresuotas koordinavimo centras neapskundė minėto sprendimo ir neužginčijo iki 2005 m. gruodžio 31 d. apriboto pratęsimo.

(51)

Ketvirta, Teisingumo Teismas Forum 187 ieškinį apibendrina taip: „Forum 178 […] prašo, kad Komisijos sprendimas būtų panaikintas tiek, kiek juo nenumatytos pereinamojo pobūdžio priemonės centrams, kurių leidimų galiojimas baigiasi tarp 2003 m. vasario 17 d. ir 2004 m. gruodžio 31 d.“; „centrams, kurių leidimo galiojimas baigėsi 2003 m. ir 2004 m., reikėjo dvejų metų pereinamojo laikotarpio, kad jie galėtų reorganizuotis ir, jei reikia, išsikelti iš Belgijos“ (24). Komisija pažymi, kad nuo 2003 m. vasario 17 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. praėjo 34 mėnesiai.

(52)

Penkta, Belgija pratęsė koordinavimo centrų leidimus, kurių galiojimas baigėsi tarp 2003 m. vasario 17 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d., kaip buvo leista 2003 m. birželio 26 d. nutartimi. Išskyrus keturis koordinavimo centrus, visi šie leidimai buvo pratęsti iki 2005 m. gruodžio 31 d. Nei Belgija, nei suinteresuotosios įmonės neapskundė šios aiškiai apribotos leidimų trukmės. Taip pat atrodo, kad jokia suinteresuotoji įmonė nei iki 2005 m. gruodžio 31 d., nei netgi iki 2006 m. birželio 22 d. nepateikė prašymo pratęsti leidimą naujam laikotarpiui.

(53)

Šešta, dėl reikalavimo priimti tinkamas pereinamojo pobūdžio priemones, leidžiančias Belgijai suderinti savo teisės aktus, o koordinavimo centrams – prisitaikyti prie naujos apmokestinimo schemos, naudinga pažymėti šias nuostatas:

(54)

Todėl Belgijoje nusprendusioms likti suinteresuotosioms įmonėms paprasta, nereikalaujanti didelių pertvarkymų (29) ir patraukli pakaitinė schema buvo taikoma ne ilgiau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. Taigi taip pat remiantis ir šiuo aspektu atrodo, kad 2005 m. gruodžio 31 d. yra pagrįsta data, iki kurios turi baigtis Teisingumo Teismo reikalautas tinkamas pereinamasis laikotarpis, nes ji leidžia visiems koordinavimo centrams prie kitos schemos pereiti nenutraukiant veiklos. Be to, Komisija pažymi, kad 70 iš 243 2002 m. veikusių koordinavimo centrų iš tikrųjų nutraukė savo veiklą Belgijoje.

(55)

Dėl jau nurodytų priežasčių Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismo reikalautas tinkamas pereinamasis laikotarpis turėtų baigtis 2003 m. vasario 18 d.–2005 m. gruodžio 31 d. Daugelio koordinavimo centrų, kurių leidimas buvo pratęstas remiantis 2003 m. birželio 26 d. nutartimi, leidimai Belgijos buvo pratęsti tik iki 2005 m. gruodžio 31 d., todėl tai atitinka 2 ir 3 skirsniuose apibrėžtą tinkamą pereinamąjį laikotarpį.

(56)

Tačiau keturių koordinavimo centrų, kurių leidimas buvo pratęstas remiantis 2003 m. birželio 26 d. nutartimi, leidimą Belgija pratęsė neapibrėžtam laikui. Bet Komisija pažymi, kad 2003 m. birželio 26 d. nutartyje aiškiai nustatyta, jog leidimai pratęsiami tik iki sprendimo dėl bylos esmės priėmimo dienos. Todėl jeigu suinteresuoti koordinavimo centrai neatsisakė koordinavimo centrams taikomos schemos, pasirinkdami pajamoms taikomą 2006 m. sąlyginių palūkanų schemą, šiems leidimams iki 2006 m. birželio 22 d. buvo taikoma minėta nutartis.

(57)

Nors Komisija reiškia nuomonę, kad tinkamas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2005 m. gruodžio 31 d., ji vis dėlto pripažįsta, kad jos 2003 m. liepos 16 d. spaudos pranešimas galėjo sukelti teisėtus suinteresuotų koordinavimo centrų lūkesčius, kad nebus prašoma grąžinti pagalbos, kurią jie faktiškai gavo iki Teisingumo Teismo sprendimo dėl bylos esmės priėmimo dienos.

(58)

Galiausiai koordinavimo centrams taikoma schema yra apmokestinimo schema, taikoma mokestiniais metais. Tačiau daugeliu atvejų mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Kadangi sprendimas buvo priimtas 2006 m. viduryje, Komisija pažymi, kad teisėtų lūkesčių principas kiekvienai suinteresuotai įmonei turi būti taikomas iki įprasto mokestinio laikotarpio, buvusio sprendimo priėmimo dieną, pabaigos.

(59)

Sprendime 2003/757/EB pripažįstama, kad visi koordinavimo centrai turi teisėtų lūkesčių, jog pranešimo apie minėtą sprendimą dieną galiojusių leidimų galiojimo trukmė yra 10 metų, ir remiantis tuo pačiu pagrindu jame apibrėžiamas tinkamas pereinamasis laikotarpis. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad taikant nuolatine tapusią schemą leidimo pratęsimas buvo paprastas administracinis formalumas. Todėl koordinavimo centrai galėjo teisėtai tikėtis, kad jiems bus taikomas tinkamas pereinamasis laikotarpis, ir baigiant galioti jų leidimams taip pat galėjo tikėtis, kad minėti leidimai bus pratęsti taikant šį tinkamą pereinamąjį laikotarpį.

(60)

Kaip nurodyta (31)–(34) konstatuojamosiose dalyse, Teisingumo Teismas taip pat išreiškė nuomonę, kad suteikiant įvairius pereinamuosius laikotarpius pagal tai, kada baigia galioti leidimai, buvo taikomas nevienodas požiūris. Komisija iš to daro išvadą, kad visiems koordinavimo centrams ji turėtų numatyti vieną – tinkamą – pereinamąjį laikotarpį.

(61)

Tačiau Teisingumo Teismas Sprendime 2003/757/EB numatytą pereinamojo pobūdžio priemonės apibrėžimą panaikino tik tiek, kiek jis buvo nepakankamas, t. y. kai kuriems koordinavimo centrams, kurių leidimo galiojimas greitai baigiasi, numatytas laikas buvo trumpesnis už tinkamą pereinamąjį laikotarpį. Kaip jau buvo paaiškinta, Komisija reiškia nuomonę, kad Teisingumo Teismo paskelbtas panaikinimas skirtas tik koordinavimo centrams, kurių leidimas buvo pratęstas tarp 2003 m. vasario 17 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d., ir kad tinkamas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2005 m. gruodžio 31 d.

(62)

Todėl Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismo sprendimu koordinavimo centrams, kurių leidimas, galiojęs 2003 m. vasario 17 d., baigė galioti 2005 m. gruodžio 31 d. arba vėliau, Sprendime 2003/757/EB pateiktas pereinamojo laikotarpio apibrėžimas nebuvo panaikintas. Nors atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendimą Komisija dabar reiškia nuomonę, kad šiems koordinavimo centrams nustatytas pereinamasis laikotarpis buvo per ilgas, ji pažymi, kad Sprendimas 2003/757/EB nebuvo panaikintas, todėl toliau yra taikomas tiek, kiek jame yra numatytas pereinamasis laikotarpis, kuris kiekvienam suinteresuotam centrui baigiasi pasibaigus pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dieną galiojusiam leidimui. Todėl, kadangi Sprendimas 2003/757/EB vis dar yra taikomas, pagal jį Komisija negali sumažinti suinteresuotiems koordinavimo centrams minėtame sprendime nustatyto pereinamojo laikotarpio.

(63)

Be to, bet koks Komisijos sprendimas, kuriuo siekiama visiems koordinavimo centrams numatyti lygiavertį, 2005 m. gruodžio 31 d. besibaigiantį pereinamąjį laikotarpį, neturėtų jokios praktinės reikšmės dėl (62) konstatuojamojoje dalyje nurodytiems koordinavimo centrams Sprendimo 2003/757/EB sukeltų teisėtų lūkesčių.

(64)

Komisija pažymi, kad nors Belgija nepranešė apie 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymo nuostatas, kuriomis siekiama visų koordinavimo centrų leidimus leisti pratęsti iki 2010 m. pabaigos, ji sustabdė jo įsigaliojimą laukdama, kol šią schemą aiškiai patvirtins Komisija. Dėl šiame skirsnyje išdėstytų priežasčių Komisija pažymi, kad negali patvirtinti šių nuostatų, ir prašo Belgijos jų netaikyti.

(65)

2005 m. pabaigoje pagal 2003 m. birželio 26 d. nutartį pratęstų leidimų galiojimas baigėsi, išskyrus 4 skirsnyje nurodytų keturių koordinavimo centrų leidimus. Jokio papildomo pratęsimo nei Belgija, nei koordinavimo centrai aiškiai nenumatė iki sprendimo paskelbimo 2006 m. birželio 22 d. Naujas teisinis pagrindas, leidžiantis pratęsti visų koordinavimo centrų leidimus iki 2010 m. pabaigos, buvo priimtas tik 2006 m. gruodžio 27 d. – praėjus vieneriems metams po to, kai baigėsi minėtų leidimų galiojimas. Be to, pagal šį įstatymą leidimus pratęsti galima atgaline data, prireikus įmonėms, kurioms tuo laiku nebebuvo taikoma koordinavimo centrų schema.

(66)

Priešingai nei Belgija, Komisija pažymi, kad 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymu ne vien įgyvendinamas 2006 m. birželio 22 d. sprendimas, taikant esamą priemonę, bet numatoma nauja schema, dėl kurios galbūt būtų taikoma neteisėtai pagalbai numatyta procedūra, jei schema įsigaliotų be išankstinio Komisijos leidimo.

(67)

Iš tikrųjų 2006 m. birželio 22 d. sprendime patvirtinama, kad koordinavimo centrams taikoma schema yra nesuderinama nuo pranešimo apie Sprendimą 2003/757/EB dienos. Ne vėliau kaip nuo šio pranešimo dienos schema nebebuvo esamos pagalbos schema, o koordinavimo centrams pradėtas taikyti pereinamasis laikotarpis, per kurį jiems gali būti toliau taikoma schema, bet jie nebegali remtis 1984 m., 1987 m. ir 1990 m. Komisijos sprendimais ar komunikatais (30) pagrįstais teisėtais lūkesčiais, kaip tai darė anksčiau. Pateikti ieškiniai ir tik 2006 m. birželį Teisingumo Teismo patvirtintas nesuderinamumas iš dalies nekeičia šio fakto. Iš tikrųjų ieškiniai patys savaime neturi stabdomojo poveikio ir 2003 m. birželio 26 d. nutartimi nebuvo panaikintas vertinimas, kad pagalbos schema yra nesuderinama. Dėl tų pačių priežasčių teisėti Belgijos lūkesčiai dėl koordinavimo centrams taikomos schemos suderinamumo buvo nutraukti ne vėliau kaip priėmus Sprendimą 2003/757/EB, žinant tai, kad remdamasi 2003 m. birželio 26 d. nutartimi Belgija leidimus leido pratęsti tik iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(68)

A fortiori Komisija pažymi, kad Teisingumo Teismui paskelbus sprendimą, galutinai patvirtinantį schemos nesuderinamumą su bendrąja rinka, Belgijos priimtas sprendimas iki 2010 m. pabaigos pagal prašymą pratęsti visų koordinavimo centrų leidimus negali būti esama priemonė ir jam negali būti taikomi bet kokie Komisijos sukelti teisėti lūkesčiai. Visų pirma koordinavimo centrų, kurių leidimai buvo pratęsti remiantis 2003 m. birželio 26 d. nutartimi, pripažinti teisėti lūkesčiai negalės būti plačiau taikomi pagal 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymą leistiems pratęsti leidimams. Iš tikrųjų leidimams, leistiems pratęsti vėliau nei buvo priimtas Teisingumo Teismo sprendimas dėl bylos esmės, nebetaikoma 2003 m. birželio 26 d. nutartis, todėl 2003 m. liepos 16 d. Komisijos spaudos pranešimas nebesukels jokių teisėtų lūkesčių.

(69)

Todėl nuo šiol bet koks suteiktas nesuderinamos pagalbos schemos pratęsimas turėtų būti laikomas neteisėta pagalba, kurią gali būti paprašyta išieškoti.

(70)

Kaip nurodyta (23) konstatuojamojoje dalyje, Belgija taip pat reikalauja vienodo požiūrio principą taikyti mokestinėms priemonėms, dėl kurių, kaip ir dėl koordinavimo centrams taikomos schemos, buvo priimtas sprendimas dėl valstybės pagalbos. Visų pirma yra minimos kontroliuojančiosioms bendrovėms, vadinamoms „1929 m. įstatymo kontroliuojančiosiomis bendrovėmis“, Liuksemburge taikoma schema, Gibraltaro „nuo mokesčių atleistoms bendrovėms“ („exempt companies“) taikoma schema ir Madeiros laisvajai zonai taikoma schema, kuriomis Komisija iki 2010 m. suteikė pereinamojo pobūdžio priemones ir netgi leido taikyti schemą naujiems dalyviams.

(71)

Komisija pažymi, kad kiekviena byla yra atskira. Kiekviename iš susijusių sprendimų pereinamojo pobūdžio priemonės buvo nustatytos atsižvelgiant į atskiras kiekvienai schemai būdingas ypatybes, į jos gavėjus ir suinteresuotąją valstybę narę. Komisija pažymi, kad tą patį darė Belgijos koordinavimo centrų atveju, pagrįsto pereinamojo laikotarpio pabaigą dėl pirmiau nurodytų priežasčių Sprendime 2003/757/EB nustatydama ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d.

(72)

Komisija visų pirma pažymi, kad šis sprendimas priimtas paskelbus Teisingumo Teismo sprendimą, kuris juo turi būti įgyvendinamas. Komisija jokiu būdu negali vien tik palyginti kitose bylose suteiktų pereinamojo pobūdžio priemonių trukmės vietoj to, kad įgyvendintų šį Teisingumo Teismo sprendimą.

(73)

Be to, nepateikdama išsamaus pagrindimo dėl esmės (jį Komisija pateikė (23) konstatuojamojoje dalyje nurodytuose sprendimuose), Komisija dėl formos pažymi, kad kai kurie sprendimai yra priimti seniai, kiti – daug anksčiau, kad kai kuriuose leidžiama prie schemos prisijungti naujiems dalyviams, kituose – ne ir kad įgyvendinant kai kuriuos sprendimus numatytos sąlygos. Be to, taip pat galėtų būti naudojami kiti palyginamieji klausimai, kurie, Komisijos nuomone, taip pat yra tinkami. Taigi Nyderlanduose taikytai tarptautinės veiklos finansavimo schemai (Concernfinancieringsactiviteiten), kuri Komisijos sprendimu 2003/515/EB (31) buvo nutraukta taip pat 2003 m. vasario 17 d., pereinamojo pobūdžio priemonės buvo apibrėžtos tokiu pat būdu kaip ir koordinavimo centrams, atsižvelgiant į tai, kad leidimų galiojimo trukmė yra 10 metų. Be to, nors dėl specialių platinimo ir paslaugų centrams taikomų schemų Komisija nepriėmė sprendimo, Belgija 2005 m. gruodžio 31 d. jas panaikino visoms įmonėms. 2005 m. rugsėjo 20 d. paskelbtame administraciniame aplinkraštyje, kuriame numatytas šis panaikinimas, nurodoma, kad ši schema buvo pakeista nuo 2003 m. sausio 1 d. įgyvendinama išankstinių sprendimų sistema (2002 m. gruodžio 24 d. įstatymo 20 straipsnis).

(74)

Dėl šių priežasčių Komisija pažymi, kad ji negali priimti palyginimu su kitomis bylomis pagrįstų argumentų.

(75)

Belgija pažymi, kad ilgesnį pereinamąjį laikotarpį pateisintų teisinis nesaugumas, atsiradęs Komisijai nesugebant greitai nustatyti naujų pereinamojo pobūdžio priemonių po to, kai Teisingumo Teismas paskelbė apie panaikinimą.

(76)

Komija pažymi, kad atsakomybė dėl nurodyto vėlavimo negali būti priskirta jai.

(77)

Pirma, Komisijai nebuvo pranešta – ir netgi nepateikta informacinė medžiaga – nei apie Belgijos pateiktą aiškinimą, nei iš jo paaiškėjusį jos ketinimą visų koordinavimo centrų leidimą pratęsti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(78)

Antra, Komisija 2006 m. liepos 4 d. nusiuntė Belgijai raštą, kad būtų surinkta informacija, būtina taikant Teisingumo Teismo sprendimą, ir gauti patvirtinimą, kad Sprendimas 2003/757/EB įgyvendinamas gerai, atsižvelgdama į 2003 m. birželio 26 d. nutartį ir minėtą Teisingumo Teismo sprendimą. Negavus atsakymo, pirmasis priminimas buvo nusiųstas 2006 m. rugpjūčio 23 d. Nepaisant vėlesnių priminimų, tiek oficialių, tiek neoficialių, ir suteiktų papildomų terminų atsakymui pateikti, prašoma informacija Komisijai buvo suteikta tik 2007 m. sausį. Tačiau iš 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymo aiškinamojo memorandumo ir 379 straipsnio matyti, kad Finansų ministras buvo įgaliotas nuo 2006 m. liepos 20 d. kuo greičiau patenkinti prašymus pratęsti koordinavimo centrų leidimus.

(79)

Remdamasi iki tol turėta informacija (žr. (21) konstatuojamąją dalį) Komisija tikėjosi, kad Belgija visų koordinavimo centrų leidimus pratęs iki 2005 m. pabaigos – laikotarpio, kuris, Komisijos nuomone, atitinka Teisingumo Teismo reikalautą tinkamą pereinamąjį laikotarpį. Tačiau 2007 m. sausį Belgijos pateiktoje informacijoje pranešta apie Belgijos ketinimą visų koordinavimo centrų leidimus pratęsti iki 2010 m. pabaigos pagal 2006 m. gruodį priimtą įstatymą, apie kurį nepranešta Komisijai. Remiantis šiais naujais duomenimis, 2007 m. kovo 21 d. buvo priimtas sprendimas išplėsti procedūrą ir analizuojami nauji Belgijos bei trečiųjų šalių pateikti argumentai.

(80)

Į Komisijos 2006 m. liepos 4 d. pateiktus klausimus Belgija atsakė 2007 m. sausio 16 d.

(81)

Komisija visų pirma turi iš dalies pakeisti Sprendimą 2003/757EB tiek, kiek jis buvo panaikintas 2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimu.

(82)

2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-182/03 ir C-217/03 Sprendimas 2003/757/EB buvo panaikintas „tiek, kiek jame nenumatytos pereinamojo pobūdžio priemonės, taikytinos koordinavimo centrams, kurių prašymai dėl leidimo pratęsimo buvo nagrinėjami pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną arba kurių leidimų galiojimas baigėsi pranešimo apie šį sprendimą dieną arba netrukus po pranešimo apie jį.“

(83)

Priėmus šį Teisingumo Teismo sprendimą, Sprendime 2003/757/EB numatytos priemonės turi būti iš dalies pakeistos taip:

(84)

Sprendimas daugiau neturi būti iš dalies keičiamas. Visų pirma Komisija neginčija Sprendimu 2003/757/EB suteiktų pereinamųjų laikotarpių tiek, kiek jame yra leidžiama nesuderinamą schemą kai kuriems koordinavimo centrams taikyti iki jų dabartinio leidimo galiojimo pabaigos ir ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Šios sprendimo nuostatos Teisingumo Teismas nepanaikino, todėl ji vis dar yra taikoma.

(85)

Antra, Komisija taip pat turi pripažinti, kad jos 2003 m. liepos 16 d. spaudos pranešimas galėjo sukelti keturių koordinavimo centrų, kurių leidimas neribotai trukmei buvo pratęstas remiantis 2003 m. birželio 26 d. nutartimi, teisėtus lūkesčius, jog nesuderinama schema jiems galės būti taikoma iki Teisingumo Teismo sprendimo dėl bylos esmės priėmimo dienos. Kadangi šis Teisingumo Teismo sprendimas buvo priimtas 2006 m. birželio 22 d., atsižvelgiant į mokestinį priemonės pobūdį teisėtų lūkesčių taikymas turi būti išplėstas, kad nesuderinamą schemą šiems koordinavimo centrams būtų galima taikyti iki įprasto mokestinio laikotarpio, buvusio Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo dieną, pabaigos.

(86)

Trečia, Komisija turi paraginti Belgiją atsisakyti ketinimo įteisinti 2006 m. gruodžio 27 d. įstatymo nuostatas, kuriomis siekiama visų koordinavimo centrų leidimus pratęsti iki 2010 m. gruodžio 31 d., nes šios nuostatos yra nesuderinamos su bendrąja rinka,