23.10.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 279/21

---

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2007/677/BUSP

2007 m. spalio 15 d.

dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 25 straipsnio trečią pastraipą ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Rezoliucijoje 1706 (2006) dėl padėties Sudano Darfūro regione Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST) dar kartą patvirtino savo susirūpinimą dėl to, kad Darfūre tebesitęsiantis smurtas gali turėti neigiamos įtakos likusiai Sudano daliai ir regionui, visų pirma Čadui ir Centrinės Afrikos Respublikai, ir pabrėžė, kad siekiant ilgalaikės taikos Darfūre turi būti imamasi spręsti klausimus, susijusius su regioniniais saugumo aspektais. Rezoliucijoje 1769 (2007), kuria buvo leista pradėti vykdyti Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų (AS ir JT) jungtinę operaciją Darfūre (UNAMID), JTST pareiškė esanti pasirengusi pritarti JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymams dėl galimo įvairių sričių JT pajėgų dislokavimo rytinėje Čado dalyje bei šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje, siekiant gerinti civilių saugumą šiuose regionuose.

(2)

2007 m. liepos 23 d. išvadose Taryba pakartojo savo įsipareigojimą toliau remti AS ir JT pastangas išspręsti konfliktą Sudano Darfūro regione, susijusias ir su politiniu procesu, kuriuo siekiama visapusiško bei tvaraus atitinkamų konflikto šalių nesutarimų sprendimo, ir su AS ir JT taikos palaikymo pastangomis vykdant AS ir JT jungtinę operaciją Darfūre. Ji pabrėžė remianti nuolatines pastangas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas humanitarinei veiklai Darfūre, ir esanti pasirengusi apsvarstyti tolesnes humanitarinės pagalbos pristatymo ir civilių apsaugos užtikrinimo priemones, visų pirma JT sistemoje.

(3)

Taryba taip pat pabrėžė Darfūro krizės regioninį aspektą ir neatidėliotiną būtinybę spręsti krizės destabilizuojančio poveikio humanitarinei bei saugumo padėčiai kaimyninėse šalyse klausimą ir pakartojo pritarianti įvairių sričių JT pajėgų dislokavimui rytinėje Čado dalyje bei šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje, taip pat nurodė esanti pasirengusi apsvarstyti ES karinę perėjimą užtikrinančią operaciją, skirtą tokiam įvairių sričių JT pajėgų dislokavimui remti, siekiant gerinti saugumą tose vietovėse.

(4)

2007 m. rugpjūčio 10 d. pranešime JT Generalinis Sekretorius pasiūlė dislokuoti įvairių sričių pajėgas, įskaitant galimą ES karinį komponentą, rytinėje Čado dalyje ir šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje, inter alia, siekiant gerinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų saugumą, sudaryti geresnes sąlygas humanitarinės pagalbos pristatymui ir sukurti palankias sąlygas atstatymo bei vystymosi pastangų šiuose regionuose stiprinimui.

(5)	2007 m. rugpjūčio 27 d. JTST pirmininkas padarė pareiškimą Saugumo Tarybos vardu, kuriame palankiai įvertino JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymus dėl įvairių sričių pajėgų dislokavimo Čado Respublikoje bei Centrinės Afrikos Respublikoje, įskaitant galimą ES karinių pajėgų dislokavimą.

(6)	2007 m. rugsėjo 12 d. Taryba patvirtino galimos ES karinės operacijos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje bendrą koncepciją.

(7)	2007 m. rugsėjo 17 d. laišku Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pranešė JT Generaliniam Sekretoriui apie Tarybos priimtą sprendimą.

(8)	Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijos palankiai įvertino galimą ES karinių pajėgų dislokavimą atitinkamoje savo šalyje.

(9)

2007 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija (JTSTR) 1778 (2007) buvo patvirtintas JT misijos Centrinės Afrikos Respublikoje ir Čade (MINURCAT) įsteigimas, taip pat buvo leista ES dislokuoti pajėgas šiose šalyse 12 mėnesių laikotarpiui nuo deklaracijos dėl pirminio operatyvinio pajėgumo paskelbimo. Be to, rezoliucijoje numatytas poreikių įvertinimas, kurį per 6 mėnesius nuo tos datos atlieka ES ir JT, atsižvelgiant į tolesnius susitarimus, įskaitant galimą JT operaciją.

(10)

Pagal Tarybos bendruosius veiksmus 2007/108/BUSP (1) Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Sudane įgaliojimuose nustatytais politiniais tikslais deramai atsižvelgiama į konflikto Darfūre regioninį poveikį Čado Respublikai bei Centrinės Afrikos Respublikai. Todėl Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Sudane turėtų būti įgaliotas teikti politines konsultacijas ES pajėgų vadui, inter alia, siekiant užtikrinti bendrą suderinimą su ES veiksmais Sudano ir Darfūro atžvilgiu.

(11)	Pagal ES sutarties 25 straipsnio trečią pastraipą Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų vykdyti ES karinės operacijos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje politinę priežiūrą, strategiškai jai vadovauti bei priimti atitinkamus sprendimus.

(12)

Vadovaujantis ES sutarties 28 straipsnio 3 dalimi, dėl šių karinio ar gynybinio pobūdžio bendrųjų veiksmų atsirandančias einamąsias išlaidas turėtų apmokėti valstybės narės pagal 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimą 2007/384/BUSP, nustatantį Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (2) (toliau – ATHENA).

(13)

ES sutarties 14 straipsnio 1 dalyje reikalaujama bendruosiuose veiksmuose nustatyti priemones, kurias Europos Sąjunga gali naudoti. Finansinė orientacinė ES karinės operacijos bendrųjų išlaidų suma 12 mėnesių yra geriausia esama sąmata ir ji neturi įtakos galutinėms sumoms, įtrauktinoms į biudžetą, tvirtinamą pagal ATHENA nustatytas taisykles.

(14)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus ir todėl nedalyvauja finansuojant operaciją,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Misija

1.   Europos Sąjunga vykdo karinę perėjimą užtikrinančią operaciją Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, pavadintą EUFOR Tchad/RCA, laikydamasi įgaliojimų, nustatytų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijoje (JTSTR) 1778 (2007).

2.   Šiuo tikslu dislokuotos pajėgos veikia vadovaudamosi 2007 m. rugsėjo 12 d. Tarybos patvirtintais politiniais ir strateginiais tikslais.

2 straipsnis

ES operacijos vado paskyrimas

Generolas Leitenantas Patrick NASH skiriamas ES operacijos vadu.

3 straipsnis

ES operacijos vadavietė

ES operacijos vadavietė įkuriama Mont Valérien.

4 straipsnis

ES pajėgų vado paskyrimas

Generolas Brigados vadas Jean-Philippe GANASCIA skiriamas ES pajėgų vadu.

5 straipsnis

Operacijos planavimas ir pradžia

Taryba priima sprendimą pradėti ES karinę operaciją po to, kai bus patvirtintas Operacijos planas ir Veiksmų pradžios taisyklės.

6 straipsnis

Politinė priežiūra ir strateginis vadovavimas

1.   Tarybos atsakomybe PSK vykdo ES karinės operacijos politinę priežiūrą ir strategiškai jai vadovauja. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal ES sutarties 25 straipsnį. Šis įgaliojimas apima teises iš dalies keisti planavimo dokumentus, įskaitant Operacijos planą, Pavaldumo tvarką ir Veiksmų pradžios taisykles. Jis taip pat apima teises priimti vėlesnius sprendimus dėl ES operacijos vado ir (arba) ES pajėgų vado skyrimo. Tarybai, kuriai padeda Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, paliekama sprendimų dėl ES karinės operacijos tikslų ir jos nutraukimo teisė.

2.   PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3.   PSK gauna reguliarias ataskaitas iš Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininko (ESKKP) apie ES karinės operacijos vykdymą. Prireikus PSK į savo posėdžius gali kviesti ES operacijos vadą ir (arba) ES pajėgų vadą.

7 straipsnis

Karinis vadovavimas

1.   ES karinis komitetas (ESKK) stebi, kad ES karinė operacija, kuriai vadovauja ir už kurią atsako ES operacijos vadas, būtų tinkamai vykdoma.

2.   ESKK gauna reguliarias ES operacijos vado ataskaitas. Prireikus ESKK į savo posėdžius gali kviesti ES operacijos vadą ir (arba) ES pajėgų vadą.

3.   Ryšys su ES operacijos vadu pirmiausia palaikomas per ESKK pirmininką.

8 straipsnis

ES reagavimo veiksmų derinimas

1.   Pirmininkaujanti valstybė narė, Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, ES specialusis įgaliotinis, ES operacijos vadas ir ES pajėgų vadas užtikrina savo atitinkamos veiklos, susijusios su šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimu, glaudų koordinavimą.

2.   Nepažeidžiant pavaldumo tvarkos, ES pajėgų vadas konsultuojasi su ES specialiuoju įgaliotiniu ir atsižvelgia į jo politinius patarimus, visų pirma regioninio politinio pobūdžio klausimais, išskyrus atvejus, kai sprendimus reikia priimti skubiai ar kai svarbiausia užtikrinti operacijos saugumą.

9 straipsnis

Santykiai su Jungtinėmis Tautomis, Čado Respublika, Centrinės Afrikos Respublika ir kitais dalyviais

1.   Su Jungtinėmis Tautomis, Čado valdžios institucijomis, Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijomis, kaimyninėmis šalimis bei kitais atitinkamais dalyviais ryšys pirmiausia palaikomas per Generalinį sekretorių-vyriausiąjį įgaliotinį, kuriam padeda ES specialusis įgaliotinis ir kuris glaudžiai bendradarbiauja su pirmininkaujančia valstybe nare.

2.   ES operacijos vadas, glaudžiai koordinuodamas veiksmus su Generaliniu sekretoriumi-vyriausiuoju įgaliotiniu, dėl klausimų, susijusių su jo misija, palaiko ryšius su Jungtinių Tautų Taikos palaikymo operacijų departamentu.

3.   ES pajėgų vadas dėl klausimų, susijusių su jo misija, palaiko glaudžius ryšius su MINURCAT ir vietos vadžios institucijomis, taip pat atitinkamais atvejais su kitais tarptautiniais dalyviais.

4.   Nepažeidžiant ATHENA 12 straipsnio, Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir ES vadai sudaro reikiamus susitarimus su Jungtinėmis Tautomis dėl savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo tvarkos.

10 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Nepažeidžiant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir bendros institucinės struktūros bei vadovaujantis atitinkamomis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, operacijoje gali būti kviečiamos dalyvauti trečiosios valstybės.

2.   Taryba įgalioja PSK paprašyti trečiųjų valstybių siūlyti prisidėti prie operacijos ir pagal ES operacijos vado bei ESKK rekomendacijas priimti atitinkamus sprendimus dėl pritarimo siūlomam indėliui į operaciją.

3.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimuose, kurie turi būti sudaryti ES sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Padėdamas pirmininkaujančiai valstybei narei, Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis gali jos vardu derėtis dėl tokių susitarimų. Jei ES ir trečioji valstybė buvo sudariusios susitarimą, nustatantį pastarosios dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant šią operaciją.

4.   Trečiosios valstybės, kurių karinis indėlis į ES karinę operaciją yra reikšmingas, kasdieninio operacijos valdymo klausimais turi tas pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir operacijoje dalyvaujančios ES valstybės narės.

5.   Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl Prisidedančių šalių komiteto sudarymo, jei trečiųjų valstybių karinis indėlis yra reikšmingas.

11 straipsnis

Bendrijos veiksmai

1.   Taryba ir Komisija pagal savo atitinkamus įgaliojimus užtikrina šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo ir kitos Bendrijos išorės veiklos nuoseklumą, vadovaudamosi ES sutarties 3 straipsniu. Šiuo tikslu Taryba ir Komisija bendradarbiauja.

2.   ES veiklos Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje koordinavimo priemonės nustatomos atitinkamais atvejais vietoje ir Briuselyje.

12 straipsnis

ES vadovaujamų pajėgų statusas

Dėl ES vadovaujamų pajėgų ir jų personalo statuso, įskaitant privilegijas, imunitetus ir kitas garantijas, reikalingas misijai įvykdyti ir sklandžiai funkcionuoti, susitariama ES sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis gali jos vardu derėtis dėl tokių susitarimų.

13 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Bendrąsias ES karinės operacijos išlaidas administruoja ATHENA.

2.   ES karinės operacijos bendrosioms išlaidoms padengti skirta finansinė orientacinė suma yra 99 200 000 EUR. ATHENA 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta orientacinės sumos procentinė dalis yra 50 %.

14 straipsnis

Informacijos teikimas Jungtinėms Tautoms ir kitoms trečiosioms šalims

1.   Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas pagal Tarybos saugumo nuostatus teikti Jungtinėms Tautoms ir kitoms trečiosioms šalims, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, ES įslaptintą informaciją ir ES karinės operacijos tikslams priimtus dokumentus kiekvienai iš jų atitinkamu įslaptinimo lygiu.

2.   Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas teikti Jungtinėms Tautoms ir kitoms trečiosioms šalims, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, ES neįslaptintus dokumentus, susijusius su operacijos svarstymu Taryboje, kuriems taikomas profesinės paslapties laikymosi reikalavimas pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį (3).

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir užbaigimas

1.   Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

2.   ES karinė operacija užbaigiama ne vėliau kaip po 12 mėnesių užtikrinus pirminį operatyvinį pajėgumą. ES pajėgos pradeda atsitraukimą pasibaigus ES karinei operacijai. Atsitraukimo laikotarpiu ES pajėgos gali toliau vykdyti joms patikėtas užduotis pagal JTST 1778 (2007), neviršydamos savo likusių pajėgumų; visų pirma toliau taikoma ES karinės operacijos pavaldumo tvarka.

3.   Šie bendrieji veiksmai panaikinami atsitraukus ES pajėgoms, laikantis patvirtinto ES karinės operacijos nutraukimo plano ir nepažeidžiant atitinkamų ATHENA nuostatų.

16 straipsnis

Paskelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 46, 2007 2 16, p. 63.

(2)  OL L 152, 2007 6 13, p. 14.

(3)  2004 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas 2004/338/EB, Euratomas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 106, 2004 4 15, p. 22). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/34/EB, Euratomas (OL L 22, 2006 1 26, p. 32).

---