8.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 147/1

(1)

2004 m. gegužės 11 d. bendrovė „Centro Europa 7 s.r.l.“ („Europa 7“) pateikė skundą dėl Valstybės pagalbos pagal 2003 m. gruodžio 24 d. Įstatymo Nr. 350 4 straipsnio, 1 dalį (2004 m. Finansų įstatymas). Skundo autorius 2005 m. vasario 10 d. išdėstė galutinę informaciją ir nuomonę rašte, kuriame teigė, kad Italijos vyriausybė perfinansavo priemonę pagal Įstatymo Nr. 311/2004 (2005 m. Finansų įstatymas) 211 dalį ir prašė Komisijos pradėti oficialią tyrimo procedūrą. 2005 m. gegužės 3 d. skundą dėl dviejų minėtų straipsnių pateikė ir bendrovė „Sky Italia s.r.l.“ („Sky Italia“). 2005 m. birželio 22 d. įvyko Komisijos tarnybų ir „Sky Italia“ susitikimas. 2005 m. rugpjūčio 31 d.„Sky Italia“ pateikė papildomą informaciją dėl 2004 m. gegužės 3 d. Įstatymo „Pagrindiniai normatyvai dėl radijo ir televizijos sistemos struktūros ir dėl RAI („Italijos radijas ir televizija S.p.a.“), bei įgaliojimas Vyriausybei dėl vienintelio radijo ir televizijos teksto publikavimo“ (Gasparri įstatymas), kuris reglamentuoja televizijos sektorių Italijoje, pakeitimų. Galiausiai, laukiant sprendimo 2005 m. spalio 31 d.„Sky Italia“ paprašė Komisijos pareikalauti Italijos vyriausybės panaikinti priemonę, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (2), nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 11 straipsnio 1 dalimi.

(2)

2004 m. spalio 13 d., 2005 m. balandžio 21 d. ir 2005 m. liepos 15 d. raštais Komisija paprašė Italijos vyriausybės pateikti informaciją. Informacija buvo pateikta 2004 m. lapkričio 5 d., 2005 m. gegužės 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 12 d., paprašius trumpam pratęsti atsakymo terminą. 2005 m. birželio 6 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Italijos valdžios institucijų susitikimas.

(3)

2005 m. rugsėjo 20 d. ir 2005 m. lapkričio 16 d. raštais Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad neketina pratęsti schemos ta pačia forma.

(4)

2005 m. gruodžio 21 d. raštu Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl minėtos pagalbos (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl tiriamų priemonių.

(5)

2006 m. vasario 13 d. raštu pratęsus terminą, Italija atsakė į sprendime pradėti procedūrą suformuluotą prašymą pateikti pastabas. Be to, Komisija sulaukė pastabų iš šių suinteresuotųjų šalių: „Nacionalinė elektrotechnikos ir elektronikos įmonių federacija“ (ANIE) – 2006 m. birželio 19 d. raštas; „Europa 7“ – 2006 m. birželio 19 d. raštas; „Europos palydovinio tinklo operatorių asociacija“ (European Satellite Operator Association) (ESOA) – 2006 m. birželio 20 d. raštas; „Mediaset S.p.A.“ – 2006 m. birželio 20 d. raštas; „Italijos radijas ir televizija S.p.a.“ (RAI) – 2006 m. birželio 23 d. raštas, ir „Sky Italia“ – 2006 m. birželio 26 d. raštas. 2006 m. liepos 12 d. raštu Komisija šias pastabas nusiuntė Italijai, kuri šiuo klausimu nepateikė jokių pastabų.

(6)

Oficialios tyrimo procedūros objektas yra Įstatymo Nr. 350/2003 (2004 m. Finansų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis, 2003 m. gruodžio 30 d.decreto interministeriale (tarpministerinis dekretas) „Subsidijos antžeminei skaitmeninei televizijai ir plataus diapazono internetinei prieigai, remiantis 2003 m. gruodžio 24 d. Įstatymo Nr. 350 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis“ ir Įstatymo Nr. 311/2004 (2005 m. Finansų įstatymas) 211 dalis.

(7)

2004 m. Finansų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta 150 EUR valstybės dotacija skirti vartotojams, įsigyjantiems arba išsinuomojantiems signalų priėmimo prietaisus, vadinamus „set up box“ arba „decoder“ (toliau – dekoderis), kurie, naudodami skaitmenines antžemines technologijas ir susijusias interaktyvias paslaugas, priima programų transliacijas. Visas finansavimo biudžetas sudaro 110 mln. EUR. Pabrėžiama, kad subsidijos negali būti teikiamos dekoderiams, kurie nepriima antžeminių skaitmeninių signalų, net jei ir leidžia priimti bei naudoti interaktyvias paslaugas. Su tuo yra susijęs toliau cituojamas straipsnis:

„2004 m. kiekvienam transliacijos paslaugų vartotojui, įsigyjančiam arba išsinuomojančiam prietaisą, tinkamą priimti programų transliacijas, naudojant skaitmenines antžemines technologijas (T-DVB/C-DVB) ir susijusias interaktyvias nekoduotas paslaugas, bei sumokėjusiam atitinkamą abonementinį mokestį einamiems 2004 metams, be jokių papildomų mokesčių tiekėjui, yra skiriama 150 EUR valstybės dotacija. Pagalba suteikiama neviršijant 110 mln. EUR sumos limito“.

(8)

Minėto Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje patikslinama, kad subsidijos skiriamos C-DVB technologiją naudojančių dekoderių įsigijimui ar nuomai su sąlyga, kad kabelinės televizijos operatoriaus komerciniame pasiūlyme aiškiai nurodoma, kurie informacijos turinio kūrėjai su kabelinės platformos valdytojais susitarė dėl T-DVB signalo tiekimo kabeliu sąlygų.

(9)

Pasak Italijos valdžios institucijų, subsidijos yra suteikiamos vartotojams įsigyti arba išsinuomoti dekoderius, kurie leis priimti skaitmeninį nekoduotą signalą be papildomų mokesčių vartotojui ir programos tiekėjui. Remiantis Italijos pareiškimu, nekoduoto skaitmeninio signalo priėmimas yra laikomas dekoderio gebėjimu atlikti bet kokias bet kurio transliuotojo interaktyvias paslaugas. Toks būtų trumpas apibrėžimas, paaiškinantis, kad dekoderis turi leisti praeiti interaktyvioms nekoduotoms funkcijoms (arba jos turi būti ne tik interaktyvios, bet taip pat tarp jų turi būti sąveika). Kalbama apie dekoderį atviru standartu, skirtu taikomų programų sąsajoms (API), kur Daugialypės terpės namų programos (MHP) yra beveik vienintelis pavyzdys.

(10)

Pagal 2005 m. Finansų įstatymo 211 dalį priemonė perfinansuojama tai pačiai 110 mln. EUR išlaidų sumai, tačiau subsidija dekoderiui sumažėja iki 70 EUR. Aptariama schema neteko galios 2005 m. gruodžio 1 d.

(11)

Priemonė buvo sėkminga dėl dviejų priežasčių. Yra aišku, kad apie du milijonus Italijos piliečių įsigijo dekoderį pasinaudodami skiriamomis subsidijomis. Toks skaičius sudaro pusę parduotų dekoderių iki 2005 m. lapkričio mėn. Tačiau kitus dekoderius vartotojai įsigijo nesikreipdami dėl subsidijų, net jei įsigyti dekoderiai atitiko reikalavimus pagalbai gauti. Be to, dėl gamybos masto ekonomijos, kurią lėmė padidėjusi paklausa, interaktyvių dekoderių kaina vartotojams sumažėjo nuo 300 ir (arba) 350 EUR iki maždaug 150 EUR.

(12)

Po dviejų minėtų priemonių 2006 m. pasirodė panaši priemonė, numatyta 2005 m. gruodžio 23 d. Įstatymo Nr. 266/2005 (2006 m. Finansų įstatymas) 1 straipsnio 572 dalyje, pagal kurią Sardinijos ir Aostos slėnio vartotojams, įsigijusiems dekoderį (4) nuo 2005 m. gruodžio 1 iki 31 d., skiriama 90 EUR, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 70 EUR dotacija.

(13)

Lyginant su priemonėmis, numatytomis 2004 m. ir 2005 m., 2006 m. Finansų įstatymas tiesiogiai susieja pagalbą dėl dekoderių interaktyvumo, atskirai neišskirdamas neantžeminių dekoderių.

(14)

2006 m. gegužės 11 d. nutarime Italijos nacionalinė konkurencijos ir rinkos tarnyba (Autorità garante della concorrenza e del mercato, toliau – AGCM) atmetė (5) skundą dėl pateikto 2006 m. Finansų įstatymo 1 straipsnio 572 dalies, kuriame buvo teigiama, jog tokia priemonė buvo palanki bendrovėms, susijusioms su S. Berluskonio šeima. Procedūroje buvo remiamasi 2004 m. liepos 20 d. Įstatymu Nr. 215 dėl interesų konflikto.

(15)

„Europa 7“ yra Italijos bendrovė, kuri nuo 1999 m. turi išskirtinę transliacijos su analogine technologija teisę. Vis dėlto bendrovė dar negalėjo dirbti transliacijos su analogine technologija rinkoje, dėl tariamai nacionalinių įstaigų, kurios nepriskyrė dažnių, reikalingų „Europa 7“ transliacijai, veiksmų.

(16)

„Sky Italia“ yra mokama televizija, transliuojanti palydoviniu būdu, ir priklausanti „News Corporation“. Bendrovė buvo įkurta 2003 m. „News Corporation“ įsigijus kontrolinius „Telepiù S.p.A.“ ir „Stream S.p.A.“ paketus; toks susiliejimas buvo patvirtintas priėmus tam tikrus įsipareigojimus (Byla Nr. COMP/M.2876 Newscorp/Telepiù). Prisiėmus įsipareigojimus buvo paprašyta, kad „Sky Italia“ perleistų savo veiklą antžeminėje platformoje: bendrovė negali dirbti Italijoje kaip antžeminio tinklo operatorius arba mokamos antžeminės televizijos operatorius.

(17)

Transliacijos skaitmenizavimo srityje analizuojama priemonė sutampa visose šiuo metu galimose transliacijos platformose: kabelinės, palydovinės ir žemės transliacijose. Toliau su DVB-T remiamasi skaitmenine vaizdo transliacija antžeminiame tinkle. Kitose skaitmeninės vaizdo transliacijos formose remiamasi DVB-S (palydoviniu būdu) ir DVB-C (kabeliniu būdu). Pagrindinis perėjimo į skaitmeninę sistemą pranašumas, lyginant su transliacija analogine technologija, yra transliacijos pajėgumo padidėjimas visose platformose, naudojant veiksmingesnį radijo dažnių spektrą (6). Tai ypač svarbu antžeminei televizijai atsižvelgiant į radijo spektro disponavimo ribas. Nuo 2002 m. iki 2005 m. Komisija įrodė aktyviai remianti perėjimą prie skaitmeninės transliacijos, priimdama nemažai su tuo susijusių komunikatų (7). Tokiuose komunikatuose Komisija taip pat remia vadinamųjų atvirų standartų skaitmeninių technologijų plėtrą arba technologijų, kurios leidžia interaktyvias paslaugas su galutiniais vartotojais ir sąveiką per taikomųjų programų sąsajas (API), t. y. įvairūs gamintojai ir vartotojai turi galimybę būti tarpusavyje susieti, naudodami vieną programą, kuri yra laisvai naudojama visų rinkoje esančių operatorių.

(18)

Skaitmeniniu būdu labiausiai paplitusiais televizijos prietaisais transliuojamų programų vaizdo perdavimui reikia naudoti dekoderį (net jei kai kuriuose naujos gamybos televizijos prietaisuose dekoderis yra įmontuotas). Rinkoje esama dviejų tipų skaitmeninių dekoderių, kurie, atsižvelgiant į jų charakteristikas ir funkcijas, gali būti skirstomi maždaug taip: a) paprastas skaitmeninių programų antžeminės ar palydovinės platformos atkodavimas; b) sąveika (galimybė transliuotojams siųsti informaciją); c) sąlyginis priėjimas (galimybė atkoduoti mokamos televizijos paslaugas); d) sąveika (galimybė naudoti tuos pačius dekoderius tam, kad matytumėme programas, transliuojamas toje pačioje platformoje skirtingų transliuotojų). Sąveika gali būti vykdoma transliuotojams pritaikius atvirus standartus ir naudojant dekoderiuose atitinkamas atviras sietis; kaip alternatyva sąveikai yra būtina, kad priklausančių uždarų technologijų savininkai sutiktų leisti naudotis reikalingais specialiais duomenimis. Nors teoriškai vienas dekoderis gali teikti daugelį ankščiau aprašytų funkcijų kombinacijų, praktikoje labiausiai paplitusios šios dekoderio kategorijos: a) vadinamieji „zapper“ (paprasta atkodavimo funkcija); b) Sky priklausantys dekoderiai (interaktyvūs, su sąlyginiu priėjimu, tačiau ne atviri) ir c) finansuojami dekoderiai (interaktyvūs, su sąlyginiu priėjimu ir atviri).

(19)

Italijoje yra keturios televizijos transliacijos platformos: i) palydovinė, kai galima žiūrėti pagrindinius nekoduotus kanalus ir kanalus per „Sky Italia“, kurių programos yra prieinamos, įsigijus abonentą arba sudarius pay per view sutartį; ii) antžeminė televizija, transliuojama hercais (8), kurioje 2005 m. gruodžio mėnesį dirbo 6 nacionaliniai transliuotojai, tokie, kaip RAI (nekoduota), „Mediaset“ (9) (nekoduota ir su pay per view), „Telecom Italia Media/La 7“ (nekoduota ir su pay per view), „Holland Coordinator & Service Company Italia“ (HCSC), kuri yra „Prima TV/Dfree“ savininkė, „Gruppo l’Espresso“ ir „Television Broadcasting Systems“ (nekoduota) (10). Be to, suskaičiuojama beveik 500 vietinių analoginės antžeminės televizijos transliacijos operatorių ir 78 (11) vietinių skaitmeninės televizijos operatorių; iii) kabelinė, kur dirba „Fastweb“ (nekoduota, mokamos paslaugos); ir iv) „X-DSL“, kur dirba „Fastweb“ ir „Italijos Telekomo Rosso Alice“ (nekoduota, mokamos paslaugos).

(20)

„Sky Italia“ yra palydovinė mokama televizija, kuri užima beveik monopolistinę padėtį Italijos palydovinės mokamų televizijos programų transliacijos rinkoje, tačiau, kaip minėta, negali dirbti Italijoje kaip antžeminio tinklo operatorius arba mokamos antžeminės televizijos operatorius.

(21)

Transliacija kabeliniu būdu Italijoje beveik neegzistuoja, nepaisant to, kad „Fastweb“ – kabelinio tinklo savininkas ir mokamos televizijos operatorius, dirbantis kai kuriuose Italijos miestuose, 2004 m. kovo mėnesį įsigijo apie 140 000 TV vartotojų, naudodamas pluoštinę infrastruktūrą ir DSL.

(22)

Italijoje televizija žiūrima daugiausia antžeminiu būdu, rinka apima 19 mln. šeimų iš esamų 22 mln. šeimų. Pagrindiniai operatoriai rinkoje yra viešųjų paslaugų perdavimo stotis (RAI) su trimis kanalais ir komercinė stotis „Mediaset“, taip pat turinti tris kanalus. Šiems dviems operatoriams priklauso apie 85 % viešosios televizijos Italijoje. 2005 m. kovo 11 d. nutarime Italijos nacionalinė konkurencijos ir rinkos tarnyba (Autorità garante della concorrenza e del mercato, (toliau – AGCOM)), išanalizavusi televizijos rinką remdamasi Įstatymu Nr. 112/2004, priėjo prie išvados, kad du operatoriai užima dominuojančią kolektyvinę poziciją šioje rinkoje (12) ir primeta kai kuriuos įsipareigojimus (13), siekdami išlaikyti pačios rinkos pliuralizmą. Be to, 2006 m. birželio 27 d. AGCOM Komisijai pateikė svarbesnių rinkų apibrėžimą analoginės antžeminės televizijos rinkoje ir reikšmingos rinkos pajėgumo įvertinimą, darydama išvadą, kad RAI ir „Mediaset“ užima dominuojančią kolektyvinę poziciją tokioje rinkoje; tačiau AGCOM nepateikė jokių situacijos koregavimo priemonių. 2006 m. liepos 27 d. pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį, kuri nustato visų elektroninio ryšio tinklų ir paslaugų norminę bazę (pagrindų direktyva) (14), Komisija nusiuntė AGCOM savo pastabas, kuriose, nors iš esmės ir sutikdama su AGCOM išvadomis, paprašė išsamesnės analizės ir paprašė kuo skubiau AGCOM pateikti jai koregavimo priemones. Galiausiai, šiuo metu Komisija tiria skundą, kuriame teigiama, kad Įstatymas Nr. 112/2004, reglamentuojantis perėjimą (switch-over) nuo transliacijos, naudojančios analoginę technologiją prie transliacijos, naudojančios antžeminę skaitmeninę technologiją, sukuria kliūtis naujiems konkurentams patekti į viešosios televizijos ir transliavimo paslaugų rinką. Paprašius Italijos pateikti savo pastabas dėl skundo, ir kai Italijai bei suinteresuotoms šia priemone įmonėms buvo išsiųstas prašymas dėl informacijos, 2006 m. liepos 19 d. Italijai buvo išsiųstas raštas dėl minėtos Direktyvos 2002/21/EB, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (15) ir 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (16) pažeidimų. Italija atsakė 2006 m. rugsėjo 15 d. Gavusi pastarąjį atsakymą, Komisija iš Italijos gavo Valstybės įstatymo projekto dėl Italijos normatyvų radijo ir televizijos sektoriuje reformos, kopiją; reforma siūloma ištaisyti rašte dėl nevykdymo iškeltas problemas: tokį teisės akto projektą šiuo metu kruopščiai nagrinėja Komisija.

(23)

2005 m. birželio mėnesį skaitmeninės televizijos susumuota užimama rinkos dalis sudaro 34,5 % šeimų, apie7,3 mln. žiūrovų. Šį skaičių sudaro antžeminės skaitmeninės televizijos; palydovinės televizijos žiūrovai sudarė 10 % šeimų; daugiau nei trečdalis iš jų (0,8 mln.) – televizijos programų pay per view  (17) žiūrovai. Vis dėlto šio nutarimo akto publikavimo metu abu skaitmeninės televizijos – antžeminės ir palydovinės – pasiūlymo tipai turėjo būti pasiekę panašią vartotojų dalį (5 mln. palydovinės televizijos žiūrovų ir 4 mln. antžeminės skaitmeninės televizijos žiūrovų).

(24)

Palydovinės televizijos skverbimasis yra ribotas: 2005 m. birželio mėnesį apie 16 % šeimų (4,8 mln. žmonių) turėjo parabolinę anteną. Apie keturis penktadalius šių šeimų turi „Sky Italia DTH“ (palydovinės) platformos abonementą: 2005 m. birželio mėn. pastaroji turėjo apie 3,3 mln. vartotojų, o pagal vertinimus, tų pačių metų pabaigoje abonentų skaičius sudarė 3,9 mln. Taigi „Sky Italia“ yra trečiasis televizijos operatorius Italijoje (18).

(25)

Nuo 2004 m. pabaigos „Sky“, siekdama užkirsti kelią piratavimui, pradėjo koduoti savo signalą su jai priklausančia, vadinamąja NDS technologija; Italijos rinkoje ši technologija priklauso valdančiajai „Newscorp“ grupei, kuri yra „Sky“ patronuojanti bendrovė. Tai yra „uždaros“ technologijos tipas, t. y. norint prieiti prie NDS dekoderių, reikia turėti priėjimą prie technologijos arba nustatyti dekoderio komponentus, priešingai nei bendros atviros sąveikos dekoderiuose. „Sky“ išnuomoja savo abonentams dekoderius, kurie naudoja šią „uždarą“ technologiją: kai bendrovė nusprendė pritaikyti NDS technologiją, ji pakeitė visus jos abonentų turimus dekoderius.

(26)

Tuo tarpu antžeminiai skaitmeniniai transliuotojai šiandien naudoja vadinamąją vieną „atvirą“ technologiją arba technologiją, kuri sąveikaudama naudoja atvirus standartus. Šiuo metu tai yra vienintelė programa, kuri vienu metu gali priimti visus antžeminės skaitmeninės televizijos kanalus su vieninteliu dekoderiu: tokiu būdu sukuriama dabartinė analoginės technologijos situacija – interaktyvi ir su sąlyginio priėjimo funkcijomis, kurios leidžia naudoti iš anksto apmokamas pay per view korteles.

(27)

Pagalbos priemonė yra skirta dekoderiams, priimantiems antžeminę skaitmeninę transliaciją, kuria teikiamos interaktyvios paslaugos. Lyginant su analogine technologija, naudojant skaitmeninę technologiją galima transliuoti daugiau televizijos kanalų tuo pačiu dažniu. Atvirų sąsajų naudojimo pranašumai buvo paminėti anksčiau.

(28)

Italija pradėjo skaitmenizacijos procesą, remdamasi 2001 m. kovo 20 d. Įstatymu Nr. 66, pagal kurį perėjimas prie skaitmeninės sistemos (switch over) turėtų būti papildytas ir transliacija analogine sistema turėtų būti nutraukta (vadinamasis switch off) iki 2006 m. gruodžio mėn. Nuo 2003 m. pabaigos skaitmeninės transliacijos (T-DVB) buvo atliekamos kartu su analogine technika (vadinamoji fase in simulcast). 2005 m. gruodžio 22 d. Įstatyminiu potvarkiu Nr. 273 switch off data nukelta iki 2008 m.; vėliau 2006 m. rugpjūčio 30 d. Komunikacijų ministras Gentilonis pareiškė, kad switch off data dar kartą nukeliama iki 2012 m. lapkričio 30 d. (19)

(29)

Tuo metu, remiantis Įstatymu Nr. 112/2004, reglamentuojančiu sektorių Italijoje, tik transliuotojai, kurie transliuoja naudodami analoginę technologiją, gali prašyti licencijų dėl eksperimentinių skaitmeninių transliacijų ir (arba) sutikimo dėl skaitmeninės transliacijos. Analoginiai operatoriai neprivalo oficialiai atlaisvinti dažnius, kurie niekada nebuvo naujai priskirti arba kurių pardavimą reglamentuotų Italija, naudojusi analoginę technologiją po perėjimo į skaitmeninę sistemą. Naujieji konkurentai gali turėti priėjimą rinkoje tik įsigiję dažnius iš jau rinkoje esančių operatorių. 2005 m. gruodžio mėn. jau buvo suteikti leidimai 7 tankintuvams (multiplex – dažnio procesams, turintiems vieną ar daugiau programų) antžeminėms skaitmeninėms televizijoms. RAI ir „Mediaset“ turi du tankintuvus, o „Telecom Italia/TV International“, „D-Free“ ir „Espresso Grupė“ turi po vieną tankintuvą. Remiantis Italijos reglamentavimo sistema, tinklo operatoriai, turintys daugiau nei vieną licenciją transliacijai skaitmeniniu būdu, turi perleisti 40 % savo juostos priėjimo nepriklausomų programų tiekėjams. 2006 m. „Telecom Italia“ ir mobilusis operatorius H3G, po to, kai iš jau egzistuojančių regioninių ir vietinių analoginių operatorių perėmė infrastruktūras ir leidimus, suteikė priėjimą prie antžeminės skaitmeninės rinkos ir sukūrė du naujus tankintuvus skaitmenizavęs įsigytus tinklus.

(30)

Riba tarp pagrindinių Italijos transliuotojų ir tinklo operatorių nėra labai žymi antžeminės televizijos sektoriuje, kadangi tiek RAI, tiek „Mediaset“, „La7“ ir „D-Free“ turi savo kontroliuojamą antžeminės transliacijos dalį. Pastebėta, kad Italijos televizijos rinkai yra būdinga stipri vertikali integracija tarp tinklo operatorių ir transliuotojų. Privalomą teisinį atskyrimą tarp dviejų bendrovės tipų nustatė tik AGCOM 2001 m. Nutarimu 435/01/CONS, tačiau tik dėl skaitmeninės televizijos. Tuo tarpu kalbant apie palydovinę televiziją, pažymėtina, jog tinklo operatoriai nėra integruoti su transliuotojais.

(31)

Kalbant apie veikimo zoną 2004 m. T-DVB, anot AGCOM (20), daugiau nei 50 % gyventojų buvo aprūpinti bent jau 2 tankintuvais, tuo tarpu 60 % buvo potencialiai aprūpinti 3 tankintuvais. Remiantis rinkos tendencijomis, veikimo zona turėtų žymiai padidėti. Italijos nuomone, 85 % šeimų galėtų būti aprūpintos mažiausiai 2 tankintumais, perėjus prie antžeminės skaitmeninės sistemos. Kita vertus, transliacija palydoviniu būdu galėtų aprūpinti praktiškai 100 % gyventojų.

(32)

Kalbant apie programas, remiantis 2005 m. birželio mėn. Italijos įstaigų duomenimis, 23 nacionaliniai kanalai ir apie 250 vietinių programų buvo transliuojami nekoduotu antžeminiu skaitmeniniu dažniu. Iš nacionalinių kanalų dešimt buvo transliuojami simulcast antžemine analogine televizija (transliacija vienu metu naudojant analoginę ir skaitmeninę technologijas); keturi kanalai buvo sukurti specialiai skaitmeniniam transliavimui; kiti kanalai buvo transliuojami simulcast būdu palydovine transliacija.

(33)

Kaip jau buvo minėta, praeityje televizijos rinkoje buvo įprasta žiūrėti masinę nekoduotą televiziją, transliuojamą antžeminiu analoginiu būdu ir buvo siūloma mokama palydovinė televizija. Įvedus antžeminę skaitmeninę televiziją ir plėtojant kabelinę televiziją bei televiziją internetu šis modelis keičiasi. Iš tiesų nuo 2005 m. sausio mėn. „Mediaset“ ir „Telecom Italia“ (per „La7“) įvedė į T-DVB mokamą A serijos futbolo televizijos rungtynių paslaugą, kuri grindžiama iš anksto apmokamų kortelių sistema. Taip pat TF1 (kuriai priklauso 49 % „D-Free“ transliuotojo) pareiškė savo potencialų susidomėjimą įvesti mokamus kanalus naudojant T-DVB tankintuvą. Interaktyvi skaitmeninė technologija, esanti dekoderiuose, finansuojamuose pagal priemonę, leidžia teikti mokamas televizijos paslaugas su iš anksto apmokama kortele.

(34)

2005 m. televizijos rinkoje visos gautos pajamos siekė 6 851 mln. EUR, iš kurių apie 57 % (3 885 mln. EUR) gauti iš reklamos ir 21 % RAI įvesto radijo ir televizijos mokesčio ir iš siūlomos mokamos televizijos (atitinkamai 1 483 ir 1 437 mln. EUR). Pajamos iš mokamos televizijos siekia 1 199 mln. EUR iš abonentų (nuo 2004 m. padidėjo 26,4 %) ir 238 mln. EUR, gauta iš pay per view (nuo 2004 m. padidėjo 65 %): nemaža pastarosios sumos dalis (45 mln. EUR) gauta iš naujų antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugų.

(35)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pirmiausia pastebėjo, kad atrodė, jog aprašyta priemonė atitiko EB steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje minimus kriterijus, todėl tai galėjo būti laikoma valstybės pagalba. Visų pirma, aptariama pagalba lėmė diskriminaciją tarp jau rinkoje dirbančių antžeminių televizijos transliuotojų bei kabelinio tinklo operatorių ir palydovinių operatorių bei kitų antžeminių transliuotojų, kurie tuo metu negalėjo vykdyti savo veiklos. Komisija pastebėjo, kad gavėjai gauna netiesioginę naudą ir paprašė suinteresuotųjų šalių pasiūlyti metodus, kuriais tokia nauda būtų tiksliai paskaičiuota.

(36)

Be to, Komisija išreiškė abejones dėl pagalbos suderinamumo su EB sutartimi. Nagrinėjamu atveju atrodo, kad nebuvo taikoma nei bendro draudimo skirti pagalbą, minimo EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje, išimtis, nei EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta išimtis. Komisija mano, kad ypač problematiškas faktas yra tai, kad Italijos siektas tikslas, arba atvirų standartų platinimas skaitmeninėje televizijoje, buvo pasiektas padarant neproporcingą žalą konkurencijai ir be reikalo pažeidžiant technologinio neutralumo principą.

(37)

Galiausiai Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, kad Italijos vyriausybė ir suinteresuotosios šalys galėtų suformuluoti savo pastabas dėl laikino aptariamos priemonės Komisijos įvertinimo ir perduoti Komisijai visą su tuo susijusią informaciją.

(38)

Apskritai tiek Italijos įstaigos, tiek „Mediaset“ atkreipė dėmesį, kad aptariama priemonė nėra pagalba, o jeigu ji tokia būtų, tai būtų suderinama. RAI pareiškė turėjusi veikti pagal jai primestus teisinius įsipareigojimus, taigi negalėjusi nepasinaudoti priemone. Tuo tarpu skundo autoriai ir ESOA patvirtino, kad, anot jų, priemonė yra neteisėta.

(39)

Visų pirma Italijos įstaigos ir „Mediaset“ remiasi AGCOM (21) sprendimu, atmetančiu pateiktą skundą dėl 2006 m. Finansų įstatymo 1 straipsnio 572 dalies nuostatų arba dėl priemonės, kuri sudaro tiriamąją priemonę. Šio skundo autorius pritarė, kad 2006 m. Finansų įstatymo 1 straipsnio 572 dalis buvo palanki su S. Berluskonio šeima susijusioms įmonėms, platinančioms dekoderius. Procedūroje remiamasi įstatymu dėl interesų konflikto dėl valstybės postus užimančių pareigūnų (22).

(40)

Italijos įstaigų pastabose, ypač tiesiogiai susijusių su sprendimu pradėti procedūrą, teigiama, kad priemonė nėra pagalba, kadangi: a) gavėjai negauna naudos ir b) nėra iškreipiama konkurencija, bet ir tuo atveju, jei priemonė būtų pagalba, ji būtų suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punkte ir EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktuose numatytomis išimtimis. Italijos įstaigos sutaria dėl fakto, kad neteikiama jokia pagalba dekoderių gamintojams bei, kad visi tinklo operatoriai ir transliuotojai turi būti tame pačiame lygmenyje. „Mediaset“ pabrėžė panašius punktus, nors ir pateikė skirtingas pastabas.

(41)

Italija sutinka, kad nėra pagrįsto tikrumo, jog paramos gavėjai pasinaudojo valstybės subsidijuojamomis lėšomis pagal aptariamą priemonę, kadangi nėra jokio įrodymo, kad minėti gavėjai finansavo vartotojų įsigytus dekoderius. Italija sutinka, kad, skirtingai nei buvo nutarta Teismo sprendimo byloje Nyderlandai prieš Komisiją (23) pradėti procedūrą, nebuvo netgi ekonomiškai skatinama, kad gavėjai finansuotų vartotojus, kadangi: a) pastarieji yra rinkoje dirbantys operatoriai ir nėra suinteresuoti užbaigti perėjimą prie skaitmeninės sistemos, nes kai tik jis bus užbaigtas, jie patirs stipresnę konkurenciją turint omenyje, kad vartotojai, turintys skaitmeninę technologiją, galės kreiptis į daug daugiau konkurentų; b) atsižvelgiant į pajamų procentą, gautą iš pay per view 2004 m. ir 2005 m., pay per view rinka buvo per maža, kad galėtų kompensuoti galimus šio tipo nuostolius ir negali būti vienintelė priežastis vartotojų įsigytiems dekoderiams finansuoti; c) nustatytas terminas baigti transliacijas naudojant analogines technologiją (switch off) nebuvo pakankamai patikimas todėl, kad nebuvo nustatytas vartotojų ratas, tad nebuvo įmanoma, jog switch off įvyktų.

(42)

Sudėtinga būtų nustatyti valstybės lėšų sumas, pervestas minėtiems paramos gavėjams. Valstybės pagalbos Nr. C 25/2004, kuri yra Sprendimo 2006/513/CE (24) objektas, atveju Komisija išbraukė „T-System“ iš pagalbos gavėjų sąrašo, nes nebuvo galima patvirtinti lėšų pervedimo bendrovės naudai pagrįstumo ir jų sumos.

(43)

Antra, „Mediaset“ atkreipia dėmesį, kad antžeminės stotys ir palydoviniai transliuotojai nėra bendrovės, kurias būtų galima lyginti: antžeminės skaitmeninės televizijos operatoriai siekė tik įgyvendinti skaitmenizaciją ir skatinti perėjimą prie skaitmeninės sistemos progresyviniais etapais (su simulcast ir switch off), todėl antžeminiai transliuotojai turi laikytis specifinių viešųjų paslaugų įsipareigojimų – siekdamos užtikrinti transliaciją visoje Italijos teritorijoje – ir turi naudoti atviras technologijas. Kaip teigia „Mediaset“, projektu buvo siekiama palengvinti perėjimą nuo analoginės prie skaitmeninės technologijos ir skatinti atvirų standartų plėtojimą tokiomis sąlygomis, kai buvo nustatytas įstatymo terminas dėl privalomo perėjimo nuo transliacijos per analoginę technologiją prie transliacijos skaitmenine technologija – vadinamasis skaitmeninis switchover, kuris lėmė specialius mokesčius antžeminės skaitmeninės televizijos operatoriams (infrastruktūrų mokesčiai „Mediaset“ buvo labai dideli). Be to, „Mediaset“ paneigia, kaip patvirtinama sprendime pradėti procedūrą, ir teigia, kad nesiimta jokios gynybos dėl naujų konkurentų patekimo į rinką įsigyjant transliacijos infrastruktūras (pavyzdžiui, „Mediaset“ pamini H3G, patekusią į rinką dėl įsigyto vietinio transliuotojo), bei, kad nauji konkurentai neturi mokėti simulcast mokesčių.

(44)

Tuo pačiu RAI atkreipia dėmesį, kad Komisija neatsižvelgia į įsipareigojimus, kurių turi laikytis įmonė, kaip viešųjų paslaugų televizijos transliuotojas ir, kad, pasak RAI, panaikina spėjamos naudos buvimą. Tai priklauso nuo kelių veiksnių: i) RAI gali atlikti perėjimą prie skaitmeninės sistemos (turint omenyje, kad ji yra viešųjų paslaugų įmonė) tik tuomet, jei antžeminės skaitmeninės televizijos įsiskverbimo procento dalis pasieks analoginės televizijos procento dalį; ir ii) RAI turėjo pasirinkti, į kurį antžeminės skaitmeninės transliacijos sektorių investuoti laikantis savo įsipareigojimų pagal įstatymą, o ne pagal rinkos kriterijus, turint omenyje, kad iki 2005 m. sausio 1 d. ji privalėjo įsigyti du tankintuvus, kad iš viso būtų apimama bent jau 70 % gyventojų, taip siekiant greitai pereiti prie skaitmeninės sistemos, pasinaudojant subsidijomis dekoderiams. Bendra išlaidų suma sudarė 150 mln. EUR. Atsižvelgiant į perėjimo prie skaitmeninės sistemos termino pabaigą, faktą, kad RAI transliuoja tik nekoduota sistema, gana ribotą žiūrovų skaičių ir tai, kad į metinį abonementinį mokestį skaitmenizacijos mokesčių už 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. buvo neįvesti, RAI patyrė išlaidų tik už technologiją (dažnis ir infrastruktūros) – tai mokesčiai, kuriuos įmonė turėtų sumokėti nesikreipdama dėl pagalbos, tuo tarpu pagreitinimas pereiti prie skaitmeninės sistemos neužtikrino papildomų pajamų.

(45)

Visų pirma Italija atkreipia dėmesį, kad antžeminės ir palydovinės transliacijos operatoriai nėra konkurentai toje pačioje mokamos televizijos rinkoje, nes užima skirtingus rinkos segmentus, t. y. nekoduotos televizijos segmentą ir mokamos televizijos segmentą. Be to, televizijos pay per view pasiūlymai pradėti teikti tik 2005 m. antroje pusėje. Dviejų rinkų atskyrimas taip pat tinka tinklo operatoriams, kaip tai patvirtino AGCOM savo nutarimu (25), atitinkančiu RAI/Rami d ’ azienda  (26) nutarimą ir Autorità garante della concorrenza e del mercato  (27) atliktą pažintinę apklausą dėl televizijos sektoriaus.

(46)

Be to, dekoderio kaina daro tik nežymią įtaką vartotojo vieno iš dviejų platformų pasirinkimui. Tai, kad konkurencija nebuvo iškraipyta, patvirtina taip pat faktas, jog pirmąjį 2005 m. pusmetį „Sky“ abonentų buvo užregistruota 7,4 % daugiau.

(47)

Panašius argumentus pateikė „Mediaset“, kuri atkreipia dėmesį, kad priemonė nėra atrankinė, nes pagalba suteikiama vartotojams, bei, kad atrankos aspektui įtakos turi „Sky“ komercinis pasirinkimas naudoti NDS technologiją: būtent ši technologija lemia diskriminaciją ir leidžia „Sky“ prašyti mokėti abonentą tam, kad būtų susigrąžinti mokesčiai už dekoderius. Visi operatoriai, jei tik to nori, gali naudoti technologiją, kuri suteikia jiems teisę pasinaudoti minėtomis subsidijomis.

(48)

Kaip pagrindinę pastabą Italija pabrėžia, kad Komisija pripažįsta sąveikos privalumą ir kad palydovinių dekoderių išbraukimui iš pagalbos gavėjų sąrašo poveikio turėjo faktas, kad tuo metu, kai buvo įvesta pagalbos priemonė, nebuvo palydovinių dekoderių, galinčių teikti sąveiką. Be to, po 2006 m. Finansų įstatymo, kuriame buvo įtraukti ir palydoviniai dekoderiai, „Sky“ nepakeitė dekoderio savybių, kad pasinaudotų subsidija.

(49)

Italija sutinka, kad 50 % (procentai nurodyti AGCOM ir pateikti Komisijos sprendimo pradėti procedūrą (28) 55 punkte) šeimų, įsigijusių dekoderį nuo 2006 m. pabaigos arba iki 2008 m. pabaigos, yra žemas, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo siekiama išplatinti interaktyvius ir brangiausius dekoderius. Sumažinus kainą dėl gamybos masto ekonomijos, kurią apibrėžia subsidijos, dekoderius įsigyti galėtų ir nepasiturinčios šeimos.

(50)

Pagalbos priemonė skatintų įgyvendinti bendro europinio intereso projektą, perėjimą prie skaitmeninės sistemos (arba switchover), kuris yra daugiašalės programos, palaikomos nemažo skaičiaus valstybių narių, dalis, laikantis galiojančios teisinės sistemos (C-62/87 ir C-72/87, 22 punktas); kodėl išbraukiama palydovinė sistema, bus paaiškinta pagrindinėje pastaboje.

(51)

Jeigu paklausa nėra skatinama, tai, kad įstatymu yra nustatytas terminas, neužtikrina, jog transliacija analogine sistema bus baigta: iš tiesų vartotojai nebūtų buvę pasiruošę turint omenyje, kad rinkoje jau veikiantys antžeminiai transliuotojai visiškai nesuinteresuoti subsidijuoti vartotojo įsigytus dekoderius tuomet, kai daugelis vartotojų turi antžeminę analoginę televiziją.

(52)

Vartotojams sumokėtos subsidijos už antžeminę skaitmeninę sistemą būtų pagrįstos, nes pagal tokią sistemą jie nemoka papildomų mokesčių, norėdami matyti nekoduotas programas, priešingai nei tai daroma pagal palydovinės televizijos sistemą, kuomet prašoma, kad vartotojas mokėtų už parabolinę anteną ir abonento mokestį už mokamos televizijos paslaugas. Kabelinės televizijos atveju Italijos įstaigos pateisino subsidijas dekoderiams, nepaisant to, kad mokami papildomi mokesčiai, nes šie mokesčiai nėra tiesiogiai susiję su televizijos paslaugomis ir todėl, kad bendrai Italija norėjo skatinti plataus diapazono signalų juostos plėtojimą.

(53)

Italija nesutinka su Komisijos pastaba, kad pagalbos priemonė turi įtakos konkurencijai tarp platformų, tačiau, mano, kad „ateityje nauja skaitmeninė platforma padidins konkurenciją įvairiuose televizijos rinkos segmentuose“ vartotojų naudai.

(54)

Komisijos teiginiuose, kad veikiantys operatoriai jau gauna kompensaciją pereidami prie skaitmeninės sistemos, nes skaitmeninė technologija suteikia didesnių pajėgumų transliuojant žemomis kainomis, neatsižvelgiama į išskirtinį tokio perėjimo mokesčių ir subsidijų santykį, kadangi rinkoje jau veikiantys tinklo operatoriai, turintys daugiau nei vieną licenciją skaitmeninei transliacijai, turi perleisti 40 % juostos diapazono priėjimo tiekėjams, su kuriais jų nesieja jokie nuosavybės ryšiai.

(55)

Pagrindiniai pagalbos pereinant prie skaitmeninės sistemos gavėjai (nauji konkurentai rinkoje) nesutampa su tais, kuriems tenka šio perėjimo mokesčiai (vartotojai ir ypač egzistuojantys operatoriai). Kadangi padidėjusi konkurencija, su kuria susiduriama, nėra kompensuojama sumažinant mokesčius, rinkoje jau dirbantys operatoriai nėra skatinami nutraukti transliaciją analogine technologija, be to, net kai operatoriai gauna kokios naudos, tai turėtų būti laikoma kompensacija už sumokėtus mokesčius. „Mediaset“ sutinka su tuo pačiu argumentu.

(56)

Be to, „Mediaset“ teigia, kad paprasčiausiai priversti antžeminės sistemos operatorius padengti dekoderių mokesčius, neskaitant nustatytų perėjimo į skaitmeninę sistemą mokesčių, nepadėtų pakankamai padengti mokesčius ir „Mediaset“ rizikuotų būti išnaudojama (vadinamoji free riding situacija) kitų bendrovių, nes „atviros technologijos“ dekoderius vartotojai galėtų naudoti žiūrėdami konkurentų kanalus.

(57)

Kai buvo įgyvendinta pagalbos priemonė, palydovinių dekoderių interaktyvumas buvo labai ribotas dėl naudojamos savo technologijos be atvirų API standartų. Italija pažymi, kad net ir po papildomų 2006 m. Finansų įstatymo įvestų pakeitimų, šiandien rinkoje nėra palydovinių „sąveikos“ dekoderių. Taip pat „Mediaset“ atkreipia dėmesį į poreikį skatinti interaktyvias paslaugas.

(58)

Italija pabrėžia, kad televizijos pay per view rinka skiriasi nuo palydovinės televizijos – kalbama apie du skirtingus produktus. Bet kokiu atveju parama reikalinga naujiems konkurentams, kad jie galėtų patekti į mokamos televizijos rinką, ir tai turėtų suteikti didesnės naudos vartotojams.

(59)

„Mediaset“ teigia, kad nebuvo jokių nereikalingų konkurencijos iškraipymų, kadangi: i) diskriminacija yra paprasčiausiai „Sky“ komercinių sprendimų pasekmė; ii) antžeminė televizija transliuoja vietinius kanalus, tuo tarpu 80 % vietinių programų nėra transliuojamos palydoviniu būdu, nes pajamos iš vietinių kanalų nėra pakankamos dengiant transliacijos išlaidas (palydovo negali palyginti su nekoduota transliacija); ir iii) tai, kad rinka veikia nepakankamai, matoma tik kalbant apie dekoderius antžemine skaitmenine sistema, o ne apie palydovinius dekoderius, nes palydovinė televizija grindžiama abonentų sistema ir šiuo atveju galima susigrąžinti mokesčius, patirtus tiekiant dekoderius klientams bei, atsižvelgiant į tai, kad „Sky“, kaip monopolininkė, nesusiduria su free riding problema.

(60)

Nutarime 2006/513/EB (29) Komisija pareiškė, kad pagalba neatitinka EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkto, nes nebuvo susijusi su išskirtiniu kultūriniu turiniu, bei nėra skirta smulkiems vietiniams operatoriams, kurie priešingu atveju nepatektų į antžeminės sistemos platformą. Italijoje yra daug vietinių antžeminių transliuotojų, kurie transliuoja aiškiai nustatytą kultūrinį produktą, kurį Italija ketina saugoti. Atsižvelgiant taip pat į Komisijai dirbančių ekspertų nuomonę, kad palydovas nėra veiksmingas teikiant vietines paslaugas, palydoviniai dekoderiai neturi būti subsidijuojami.

(61)

Komisija neturėtų nurodyti susigrąžinti pagalbos, jei tai prieštarauja bendriesiems Bendrijos teisės principams. Taip būna tuomet, kai nuo pat pradžių sąmoningai suvokiama, jog susigrąžinimas neįmanomas (30). Nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kuris transliuotojas gavo pagalbą iš valstybės išteklių ir kokio ji dydžio. Todėl Komisija neturėtų reikalauti susigrąžinti pagalbą. Be to, Italija teigia, kad transliuotojai jokiu būdu negalėjo atsisakyti pagalbos, tad net jei gavėjai ir būtų atitinkamai pasielgę, transliuotojai nebūtų galėję jos atsisakyti. Komisija pateikė tokio pobūdžio argumentus Sprendime 2006/513/EB (31).

(62)

„Sky Italia“, ESOA ir „Europa7“ sutinka su Komisija, kad pagalbos priemonė nėra pagalba antžeminės skaitmeninės televizijos operatoriams. Be to, iš anksto nepaprieštaravo išvadai, jog priemonė nėra pagalba dekoderių gamintojams: ypač du skundo autoriai neprieštarauja tokiai išvadai, nors skunde, kurį pateikė „Sky Italia“, buvo teigiama priešingai.

(63)

„Sky Italia“ savo analizėje didžiausią dėmesį skiria teigiamos priemonės įtakai antžeminės skaitmeninės televizijos operatoriams, ypač „Mediaset“ ir „Telecom Italia“. „Sky“ teigia, kad tuo metu, kai susijungė „Telepiù/Newscorp“, Komisija sudarė sąrašą kliūčių patekti į rinką ir plėstis antžeminiams skaitmeniniams televizijos operatoriams, kuriems reikėjo korekcinių priemonių (32). Priešingai nei spėjo Komisija, dėl subsidijų naujieji konkurentai, kurie iš tiesų buvo operatoriai, dirbantys analoginės televizijos rinkoje, lėmė greitą antžeminės skaitmeninės televizijos išplitimą.

(64)

Subsidijos „Mediaset“ ir „Telecom Italia“ atnešė trigubos naudos: visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad priėjimas prie antžeminių skaitmeninių dekoderių ir priėjimas prie antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojų yra papildomas, sumažėjusi dekoderių kaina lėmė tiek dekoderių, tiek transliuotojų poreikį, yra išties normalu, kad antžeminiai skaitmeniniai transliuotojai savo platformų bazę, kaip tai padarė „Sky“, sumokėjusi mokesčius, kurių dar nesusigrąžino, o subsidijos padėjo antžeminės skaitmeninės sistemos operatoriams įtikinti vartotojus pereiti prie naujo televizijos pasiūlymo. Be to, priemonė padėjo išvengti free riding problemos kuriant klientų bazę.

(65)

Antra, remiantis vienu Global Equity Division della Deutsche Bank (33) tyrimu, subsidijos leistų „Mediaset“ patekti į mokamos televizijos rinką su nedidele rizika ir nedideliais mokesčiais. Subsidijos sumažino „Mediaset“ ir Telecom Italia finansavimo mokesčius: a) tiesiogiai, nes tam, kad būtų sulaukta tokio poveikio, dėl gautų subsidijų antžeminės skaitmeninės televizijos bendrovės būtų turėjusios investuoti daugiau nei 100 mln. EUR, t. y. pusė visų „Mediaset“ patirtų išlaidų investuojant į infrastruktūras 2005 m. sausio mėn.; ir b) netiesiogiai, nes buvo sumažintas netikrumas dėl perėjimo prie skaitmeninės sistemos sėkmės.

(66)

Galiausiai, atsižvelgiant į dvišalę rinkos prigimtį, platus klientų ratas, suteikiantis galimybę gauti įdomių programų už nedidelę kainą, suteikia pranašumo taip pat reklamos rinkoje.

(67)

„Sky“ teigia, kad minėti pranašumai yra išskirtiniai, kadangi jos komercinė laisvė buvo ribota dėl jos riboto augimo procento; to padarinys – išaugę kapitalo mokesčiai. Bendrovė pateikia keletą skaičių, pagrįsdama savo teiginį, kad dekoderių antžeminei skaitmeninei sistemai pardavimų augimas, pardavimai subsidijuoti valstybės, turėjo neigiamo poveikio jo „Premium Sports“ paketo pardavimui.

(68)

„Europa7“ taip pat sutinka, kad buvo suteikta nauda transliuotojams ir kitiems antžeminės skaitmeninės televizijos sektoriaus operatoriams. „Europa7“ cituoja Autorità garante della concorrenza e del mercato, kuri pripažino, kad priemonė turėjo tokias pasekmes: pusė dekoderių buvo įsigyti pasinaudojant subsidijomis; 2005 m. pirmą pusmetį antžeminė skaitmeninė sistema padvigubėjo dėl mokamos antžeminės skaitmeninės televizijos, tuo tarpu mokamos palydovinės televizijos dalis išaugo tik vienu procentu.

(69)

Suteikiama nauda yra atrankinė, nes subsidijos nepadėjo „Europa7“ patekti į rinką, ir kuriai dar nebuvo priskirtas transliacijos dažnis, tačiau paprasčiausiai leido „Mediaset“ ir RAI padidinti paklausą ir investicijas bei išplėsti jų galias rinkoje, skaitmeninės televizijos sektoriuje.

(70)

Antra, „Europa7“ teigia, kad priemonės nepateisina jokios bendro intereso priežastys, nes i) vartotojų skatinimas įsigyti antžeminius skaitmeninius dekoderius susijęs su teise vykdyti komercinę veiklą; ii) perėjimas prie skaitmeninės sistemos jau buvo atidėtas; iii) jei priemonė skatina konkurenciją taip, kad riboja „Sky“ rinkos galias, reiškia, kad ji naudinga jau analoginės televizijos rinkoje dirbantiems oligopoliniams operatoriams, turintiems licencijas.

(71)

Galiausiai „Europa7“ pabrėžia, kad susigrąžinimas yra logiška pagalbos panaikinimo pasekmė ir tai, kad sunkumai, su kuriais susiduriama norint apskaičiuoti šią pagalbą, nepateisina pagalbos nesusigrąžinimo. Tuo atveju, jei būtų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti pagalbos sumą, Italija galėtų sumokėti konkurentams kompensaciją.

(72)

ESOA mano, kad palydovinė platforma buvo nustumta į nepalankią padėtį, nors ir užėmė aukštesnę padėtį panaudodama televizijos transliacijos radijo dažnių spektrą ir būtent palydoviniai operatoriai įsipareigojo visiškai padengti skaitmeninės technologijos transliacijos įvedimo mokesčius. Todėl ESOA mano, kad subsidijos, skirtos antžeminei skaitmeninei televizijai, yra neteisėta pagalba ir neproporcinga netinkamo rinkos veikimo, kurį buvo siekiama ištaisyti, atžvilgiu.

(73)

ANIE nepateikė ypatingų pastabų dėl pagalbos priemonės, tačiau išsiuntė skundo kopiją „Sky Italia“ dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, pateikta Autorità garante della concorrenza e del mercato, kuri savo ruožtu dar nepasisakė šiuo klausimu.

(74)

Atsižvelgiant į ANIE teiginius, kai kurie dekoderių gamintojai paprašė „Sky“ išduoti licencijas dėl tam tikrų NDS technologijos, naudojamos koduojant palydovinius signalus, aspektų; tai technologija priklausanti „Sky“, turinčiai išskirtines teises Italijoje. Šios licencijos yra svarbios norint gaminti dekoderius, turinčius vadinamąją atvirą sąveiką, t. y. galintys iššifruoti tiek skaitmeninius, tiek palydovinius signalus tuo atveju, kai naudojama NDS technologija.

(75)

Nuo 2005 m. „Sky“ pradėjo koduoti savo sistemą tik NDS sistema. Šios technologijos savininkas Italijos rinkai yra dukterinė „Newscorp“ grupės, kuri yra patronuojanti „Sky“ bendrovė, kompanija. „Sky“ sutinka, kad perėjo prie NDS technologijos, siekdama sustabdyti piratavimą. Tai nuosavybės teise priklausanti ir „uždara“ technologija, nes priėjimui prie NDS dekoderių reikia turėti priėjimą prie technologijos arba prie tam tikrų dekoderių komponentų, priešingai nei vyksta bendros sąveikos dekoderių atveju.

(76)

„Sky“ nuomoja savo abonentams dekoderius, kuriuose yra integruota ši uždara technologija. Kai ji nusprendė pritaikyti NDS technologiją, bendrovė pasirūpino pakeisti visus savo abonentų turimus dekoderius.

(77)

„Sky“ atsisako dalintis technologija, kurios savininkė ji yra, su bendros jungties dekoderių gamintojais, nes mano, kad iš to kilęs susitarimas neapsaugotų jos pakankamai nuo piratavimo. ANIE teigia, kad „Sky“ nurodyta priežastis, arba susirūpinimas dėl galimų piratavimo veiksmų, nėra pagrįsti, tuo tarpu bendrovės naudojami savi dekoderiai yra veiksmingi apsaugant monopolistinę poziciją mokamos televizijos rinkoje. Dėl tokio „Sky“ pasirinkimo tokia įmonė galėtų pritraukti savo klientus bei apspręstų ribotas rinkos galimybes, taip pat dekoderių gamintojams, ir todėl trukdytų technologijų vystymuisi šiame sektoriuje (34).

(78)

Italija nesuformulavo jokios nuomonės dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų.

(79)

Komisija išanalizavo, ar priemonę galima laikyti valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytos sąlygos, kaip nustatyti valstybės pagalbos egzistavimą. Visų pirma, turi būti kalbama apie valstybės intervenciją, arba valstybės lėšų panaudojimą. Antra, intervencija turi teikti gavėjui išskirtinę ekonominę naudą. Trečia, turi iškraipyti konkurenciją arba kelti tokią grėsmę. Ketvirta, turi gebėti daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(80)

Aptariama priemonė yra įtraukta į 2004 m. ir 2005 m. Finansavimo įstatymą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tad yra aiškiai priskiriama valstybei ir yra susijusi su valstybės lėšų panaudojimu, kaip tai buvo pabrėžta sprendime pradėti procedūrą. Komisija patvirtina vertinimą pagal 79 punktą, pagal kurį valstybės lėšų kriterijus yra įvykdytas. Šios išvados nepaneigė nei Italija, nei trečiosios šalys.

(81)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigia, kad net jei tiesioginiai subsidijų gavėjai yra galutiniai vartotojai, priemonė gali apimti ir netiesioginę naudą: i) transliuotojams, kurie dirba antžeminėje skaitmeninėje ir kabelinėje platformose; ii) tinklų operatoriams, kurie perduoda signalą; ir iii) dekoderių gamintojams.

(82)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nustatė, kad netiesioginė nauda gali patekti į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir pateikė nuorodą į susijusią teismų praktiką (35). Kalbant apie transliuotojus, naudojančius T-DVB/C-DVB, Komisija mano, kad priemonė padeda tokiems transliuotojams kurti ir vystyti savo auditorijos (arba televizijos žiūrovų) skaičių, nes leidžia jiems išvengti tų mokesčių, kuriuos jie būtų turėję sumokėti, jei būtų norėję pasiekti tokio pat lygmens savo skaitmeninę auditoriją; be to, leido sumažinti mokesčius, kuriuos įprastai būtų turėję padengti transliuotojai, transliuojantys simulcast būdu. Tinklo operatorių atveju nauda akivaizdi kalbant apie potencialaus poreikio, kurį lėmė stotys, naudojančios „privilegijuotą“ platformą, augimą. Galiausiai Komisija, pripažinusi, kad atrankinė nauda nėra lengvai paskaičiuojama, pakvietė visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl galimo paskaičiavimo arba naudingo metodo, skirto įvertinti naudą, gautą iš priemonės įvairiems netiesioginiams gavėjams.

(83)

Komisija, sulaukusi suinteresuotųjų šalių pastabų, dėl toliau šiame sprendime nurodytų priežasčių, vis dar laikosi nuomonės, kad priemonė teikia išskirtinę naudą antžeminės ir kabelinės mokamos televizijos operatoriams.

(84)

Nauda, kurią gauna transliuotojai, yra galimybė plėsti auditoriją, ypač didinti pay per view veiklą: be šios priemonės skaitmeninė sistemos auditorija nebūtų plėtusis tokiu pat mastu, nebent pačios stotys būtų finansavusios savo potencialių žiūrovų priėmimo mokesčius. Auditorijos plėtra yra viena iš esminių mokamos televizijos ar transliuotojo, pageidaujančio padidinti savo mokamos televizijos paslaugas, komercinė veikla, turint omenyje, kad klientų (t. y. žiūrovų) skaičius yra pagrindinis įplaukų gavimo ir žemų pay per view pasiūlymų kainų nustatymo veiksnys. Tai taip pat rodo palydovinių operatorių patirtos išlaidos siekiant sukurti ir vystyti tokią klientų bazę ir po to, perėjus prie skaitmeninės technologijos, papildomus mokesčius dėl jos išlaikymo (36). Pavyzdžiui, vienas iš skundo autorių – „Sky Italia“ – teigia, kad nemokamai teikė savo abonentams dekoderį ir parabolinę anteną.

(85)

Taip pat galima pažymėti, kad pagrindinis priemonės padarinys buvo sumažintos dekoderių, teikiančių interaktyvias paslaugas, kainos, kurios labiau priartėjo prie vadinamųjų zapper kainų. Pagalbos subsidijuojamų dekoderių rūšis leidžia vartotojams pasinaudoti standartiniu nekoduotų televizijos kanalų pasiūlymu, veikiančiu su analogine technologija, bei pasinaudoti mokamos ir interaktyvių paslaugų televizijos pasiūlymais, kuriuos teikia daugybė transliuotojų ir programų tiekėjų. Prie interaktyvių paslaugų gali būti priskirtos E-government paslaugos, kurios yra prieinamos dėl smart card  (37). Todėl pagalba leidžia vartotojams naudotis žymiai daugiau pasiūlymų už tą pačią kainą, kurią mokėdavo seniau įsigydami tik pakankamai paprastą dekoderį, leidžiantį pasinaudoti mažesniu paslaugų skaičiumi.

(86)

Daroma išvada, kad priemonė paskatino vartotojus pereiti nuo analoginės televizijos prie antžeminės skaitmeninės televizijos. Tai suteikė naudos transliuotojams, ypač atsižvelgiant į paslaugas, kurių nebuvo galima gauti analoginėje technologijoje. Kitaip tariant, valstybės subsidijos leido T-DVB transliuotojams išvengti rinkoje paplitusios komercinės praktikos (dekoderių finansavimo) mokesčių ir buvo naudinga kuriant auditoriją.

(87)

Netiesioginis patvirtinimas, pagrindžiantis šį argumentą, pateiktas „Deutsche Bank“ (38) dokumente, kuriame aprašoma ir siūloma investuotojams gauti pajamas, įsigijus „Mediaset“ akcijas; „Deutsche Bank“ tyrimų departamentas parodo, kaip dėl savo ypatingos pozicijos, palankių rinkos sąlygų, jos rinkos strategijos ir vartotojams suteiktų subsidijų,„„Mediaset“ gali plėtoti antžeminę skaitmeninę televiziją kaip žemos rizikos priemonę tam, kad patektų į mokamos televizijos rinką“.

(88)

Kita priemonės jau dirbantiems rinkoje antžeminės sistemos operatoriams suteikta nauda yra tai, kad ji leido jiems sustiprinti savo jau įgytą poziciją antžeminėje skaitmeninėje platformoje kalbant apie ženklo įvaizdžio padėtį ir ištikimybę klientams: nauda yra susijusi su naujomis paslaugomis, ypač su mokamos televizijos, kuri siūloma skaitmeninėje platformoje. Taigi priemonė gali sustiprinti galiojančios teisinės sistemos pagrindus, t. y. faktą, kad pagrindiniai transliuotojai kontroliuoja tinklo operatorius ir kad licenciją transliacijai skaitmenine technologija įmanoma gauti tik jei tai susiję su licencija, galiojančia transliacijai analogine technologija. Rinkoje jau dirbantys operatoriai gali lengvai pervesti savo analoginio transliavimo licencijas į skaitmeninį, tuo tarpu nauji konkurentai pirma turi įsigyti rinkoje analoginės transliacijos licenciją tam, kad galėtų vėliau vykdyti transliaciją skaitmenine technologija. Naujų konkurentų situaciją laiko atžvilgiu gali dar labiau pabloginti tokios priemonės kaip ši, kuri padidina rinkoje jau dirbančių operatorių auditoriją.

(89)

Anksčiau pateikti argumentai netaikomi paslaugoms, kurios jau teikiamos analoginėje platformoje ir kurias vartotojai jau žino. Be to, neįmanoma, kad paankstintas perėjimas prie skaitmeninės platformos būtų lėmęs ženklių bendro šių programų (paslaugų) žiūrovų skaičiaus (analoginė plius skaitmeninė) proporcijų padidėjimą.

(90)

Tiek Italijos, tiek „Mediaset“ pateiktas argumentas, kad naudos nėra, nes be valstybės pagalbos gavėjai nebūtų finansavę vartotojų įsigytų dekoderių, nėra įtikinamas. Jeigu daroma prielaida, kad vartotojai nebūtų galėję įsigyti atvirų dekoderių be minėtų subsidijų, arba kad pay per view rinka buvo labai ribotų matmenų, subsidijų skyrimas būtų leidęs sukurti klientų bazę antžeminės sistemos transliuotojams, kuri priešingu atveju nebūtų buvusi sukurta. Jei antžeminiai transliuotojai nebūtų finansavę įsigytų „sąveikos“ dekoderių (jie vieninteliai šiuo metu leidžia žiūrėti mokamos televizijos programas naudojantis iš anksto apmokamų kortelių pay per view sistema), bijodami kitų stočių piratavimo veiksmų, to pasekmė būtų buvusi pavėluotas mokamos televizijos paslaugų pasiūlymas. Todėl ši priemonė buvo naudinga antžeminės transliacijos transliuotojams įveikti tokius išorinius faktorius ir sukurti komercines galimybes.

(91)

Be to, Komisija nesutinka su teiginiu, kad gavėjų pajėgumas ar suinteresuotumas kurti pagalbos rezultatus net ir be pačios pagalbos yra laikomi svarbiais kriterijais sprendžiant, ar pagalba suteikia, ar nesuteikia naudos. Iš tiesų nagrinėjamu atveju antžeminės transliacijos transliuotojams suteikta nauda yra paprasčiausias priemonės padarinys. Gavėjų elgesys, kai tik priemonė buvo nustatyta, buvo paprasčiausiai orientuotas į pajamų didinimą atsižvelgiant į taip susiklosčiusią situaciją išplečiant savo komercinę veiklą, kuri nebūtų buvusi įmanoma be subsidijos. Būtent taip įvyko aptariamu atveju, turint omenyje, kad pagal AGCOM (39) Metinę ataskaitą 2005 m. pajamų iš mokamos televizijos, ypač iš antžeminės skaitmeninės pay per view, padidėjimas buvo itin ženklus, nors bendrai pasiektas lygmuo nėra labai aukštas.

(92)

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką priemonės padariniai yra lemiantys ir svarbūs siekiant nustatyti, ar yra naudos, ką netiesioginių paramos gavėjų atveju ir patvirtino Teisingumo Teismas sprendime byloje Vokietija prieš Komisiją (40).

(93)

Komisija taip pat nesutinka su Italijos ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta pastaba, jog nėra jokios naudos. Pirma, Komisija nesutinka su Italijos teiginiu, kad nėra jokios naudos, nes neįmanoma nustatyti valstybės lėšų sumos, pervestos gavėjams. Italijos cituotame Sprendime 2006/513/EB (41) Komisija nepaneigė netiesioginės naudos, kurią gavo tam tikri pagalbos gavėjai (tinklo operatoriai), buvimo fakto, tačiau paprasčiausiai atleido pastaruosius vykdyti įsipareigojimą susigrąžinti, nes nebuvo įmanoma nustatyti, ar buvo pervestos valstybės lėšos.

(94)

Komisija taip pat atmeta tiek „Mediaset“, tiek RAI pateiktas pastabas, kad negalima lyginti antžeminės transliacijos stočių su palydoviniais transliuotojais, nes antžeminės televizijos operatoriai turi įgyvendinti perėjimą prie skaitmeninės sistemos per įstatymo numatytus terminus ir privalo apmokėti simulcast kaštus: dėl to priemonė nesuteiktų išskirtinės naudos.

(95)

Pagrindinė priežastis, dėl kurios antžeminės televizijos operatoriai buvo įpareigoti pereiti prie skaitmeninės sistemos, yra ta, kad antžeminės sistemos transliacija užima tokią radijo dažnių spektro dalį, kuri teikia labai aukšto lygmens vertę (42). Iš tiesų, didelis radijo dažnių kiekis, reikalingas analoginės technologijos transliacijai, sudarė techninę kliūtį naujiems konkurentams patekti į antžeminės transliacijos rinką, ir tai prisidėjo išsaugant du polius, sudarytus iš RAI ir „Mediaset“. Tai, kad antžeminės televizijos operatoriai intensyviai naudoja ribotą išteklių (radijo dažnių spektrą), pateisina nelygybę dėl įsipareigojimų, kurie buvo jiems priskirti lyginant su kitų platformų operatoriais. Radijo dažnių naudojimosi teisė nepriklauso transliuotojams, nors jie gali patvirtinti faktą, kad nacionalinių reglamentavimo įstaigų radijo dažnių asignavimas ir priskyrimas grindžiamas objektyviais, skaidriais, nediskriminuojančiais ir proporcingais kriterijais (43). Galiausiai priemonė nėra suvokiama kaip proporcinga perėjimo prie skaitmeninės sistemos mokesčiams. Visų pirma, Komisijai neatrodo, kad subsidijos vartotojams gali būti lengvai nustatomos taip, jog būtų proporcingos išlaidoms, kurias patyrė įmonės „switchover“ procese. Antra, valstybė narė turi įrodyti priemonės proporcingumą. Vis dėlto Italija nepateikė nei aiškaus mokesčių, susijusių su „switchover“, vertinimo, nei tikslių nurodymų dėl naudos, kurios transliuotojai sulaukė iš priemonės, proporcingumo.

(96)

Kadangi transliacijai reikia naudoti transliacijos paslaugas, teikiamas tinklo operatorių, antžeminės skaitmeninės televizijos plėtojimas galėtų pastariesiems suteikti netiesioginės naudos. Galima manyti, kad tai, jog transliuotojas pasiruošęs mokėti, kad galėtų naudotis transliacijos paslaugomis, priklauso nuo pajamų dydžio, kurias gali gauti dėl užimamos padėties specialioje platformoje, ir šiuo atveju tai priklauso nuo toje platformoje turimų televizijos žiūrovų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad priemonė daro įtaką antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugų vartotojų skaičiui, tinklo operatoriams galėtų būti daromas netiesioginis teigiamas poveikis.

(97)

Vis dėlto negalima būti tikriems, kad priemonė jau padarė įtakos transliuotojų atitinkamos padėties skirtingose platformose pasirinkimui, bei negalima paskaičiuoti kainos, kurią minėti transliuotojai būtų galėję sumokėti nesant priemonei. Be to, dėl nuosavybės ryšių tarp stočių ir tinklo operatorių antžeminėje skaitmeninėje platformoje yra ne taip aišku ir lengva atskirti du paramos gavėjų tipus; su šiuo punktu sutinka taip pat Italija. Vis dėlto manoma, kad tuomet, jei ateityje priemonė būtų pakartota ir nuolat padėtų dabartiniams televizijos analogine technologija žiūrovams pereiti prie antžeminės skaitmeninės platformos, minėta priemonė, darydama įtaką įvairių platformų auditorijos dydžiams, taip pat turėtų poveikio transliuotojų pasirinkimui pagal jų padėtį tam tikroje platformoje. Todėl galimas priemonės pakartojimas duotų naudos antžeminio skaitmeninio tinklo operatoriams, išskyrus palydovinių tinklų operatorius.

(98)

Galiausiai yra tinklo operatorių, kurie ne tik parduoda transliacijos paslaugas stotims, bet ir parduoda televizijos paslaugų įrangą tiesiogiai visuomenei. Vienas tokių, pavyzdžiui, yra „Fastweb“ kabelinis „triple play“ (44) operatorius, kuris taip pat yra mokamos televizijos tiekėjas. Šiuo atveju tinklo operatorius gauną panašią naudą į tą, kurios sulaukia transliuotojai, kaip aprašyta 84–88 punktuose.

(99)

Kaip jau buvo pabrėžta sprendime pradėti procedūrą, netiesioginę naudą dekoderių gamintojams sudaro galimybė parduoti didesnį kiekį dekoderių nei būtų galėję parduoti, jei priemonė nebūtų taikoma. Išties, subsidijomis siekiama priemonėje minimus dekoderius padaryti pigesniais vartotojams, o tai leidžia gamintojams padidinti savo pardavimus nesumažinant gaminio kainos arba padidinti kainą neprarandant klientų.

(100)

Priemonės nauda, suteikiama antžeminės sistemos transliuotojams ir mokamos kabelinės televizijos operatoriams, yra atrankinė. Ne visi transliuotojai gali netiesiogiai gauti naudos iš priemonės: yra transliuotojų, veikiančių tik palydovinėje platformoje, kurie negalės gauti pajamų dėl aptariamų subsidijų padidėjus skaitmeninės televizijos žiūrovų skaičiui.

(101)

Taigi atrankos būdu nauda taip pat bus priskirta dekoderių gamintojų pramonei.

(102)

Transliuotojai

(103)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nustatė naudą, tekusią transliuotojams ir antžeminių tinklų operatoriams, išskyrus transliuotus, kurie naudoja skirtingas technologines platformas arba transliuotojus, kurie šiuo metu negali transliuoti.

(104)

Antžeminė skaitmeninė transliacija konkuruoja ne vien tik su nekoduota analogine transliacija, tačiau ir su mokama televizija: pagalba leidžia T-DVB ir C-DVB operatoriams patekti į rinkas, susijusias su pigesne mokama televizija ir pradėti konkuruoti su jau veikiančiais operatoriais (pvz., „Sky Italia“). Tai patvirtina AGCOM  (45) ataskaitos, kurioje teigiama, kad paramos subsidijos lemia transliuotojų, naudojančių T-DVB, auditorijos augimą, išvados, kaip tai taip pat patvirtina Autorità garante della concorrenza e del mercato, pabrėždama technologinio neutralumo principą (46).

(105)

Komisija, gavusi Italijos ir suinteresuotųjų šalių pastabų, laikosi tos nuomonės, kad iš subsidijų gauta selektyvi nauda gali iškraipyti konkurenciją. Visų pirma, kyla abejonių dėl teiginių, kad antžeminės sistemos ir palydoviniai operatoriai nėra konkurentai toje pačioje mokamos televizijos rinkoje ir kad dekoderių mokesčiai tik daro nežymią įtaką vartotojų pasirinkimui tarp dviejų skirtingų platformų: taigi atmetama išvada, kylanti iš tokių teiginių, t. y. jog priemonė neiškraipo konkurencijos.

(106)

Remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi pakanka, kad pagalba keltų grėsmę iškreipti konkurenciją, suteikdama atrankinę naudą. Nors šiuo metu mokamos antžeminės skaitmeninės televizijos pasiūlymas negali būti lyginamas su mokamos palydovinės televizijos pasiūlymu nei paslaugų tipo atžvilgiu (pay per view televizija lyginant su mėnesiniu abonentu), nei ekonominės apimties atžvilgiu (2005 m. palydovinė televizija gavo beveik 95 % pajamų iš abonentų), visgi egzistuoja tam tikra dviejų pasiūlymų tipų kaita. Kai tik antžeminė skaitmeninė platforma bus sėkmingai įvesta ir įsitvirtins rinkoje su mokamos televizijos paslaugomis, taip pat dėl subsidijų dekoderiams, ji galės pradėti konkuruoti su analoginėmis paslaugomis, teikiamomis alternatyviose platformose.

(107)

Panašus modelis yra užregistruotas kitose valstybėse narėse: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kur jau BskyB cituotoje apklausoje „Office of Fair Trading“ (OFT) prieita prie išvados, kad „Football Association Premier League“ varžybos, transliuojamos tiesiogiai, sudaro vienintelę svarbią rinką, išsiplėtojusią visose televizijos platformose. Taigi akivaizdu, kad pagal mokamos televizijos išsivystymo stadiją antžeminės skaitmeninės platformos televizijos pasiūlymas gali būti konkurencingas palydovinės televizijos pasiūlymo atžvilgiu.

(108)

Be to, subsidijos buvo suteiktos kritiniame etape t. y. tokiu metu, kai daugelis antžeminės analoginės televizijos žiūrovų patyrė perėjimą prie skaitmeninės televizijos ir galėjo rinktis investuoti į antžeminės transliacijos arba į palydovinės transliacijos dekoderio prietaisą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažinta investicijos į antžeminės televizijos prietaisą (arba dekoderį) kaina, akivaizdu, kad minėtos subsidijos turėjo įtakos pasirinkimui. Atsižvelgiant į mokesčius pereinant iš vienos platformos į kitą, kai tik pasirenkama, iškraipymo rezultatas, kuriam poveikio turėjo subsidijos, galėtų ir tęstis.

(109)

Galima prisiminti, kad Autorità italiana garante della concorrenza e del mercato nutarime (47), kuriame įvertintas galimas interesų konflikto buvimas, siekiant nustatyti ar subsidijos dekoteriams, paminėtiems nutarime, turėjo įtakos interesų konfliktui pirmajam ministrui priklausančių įmonių naudai, neatskyrė antžeminės ir palydovinės televizijos rinkų, tačiau ištyrė mokamos televizijos rinką ir 52 punkte pareiškė, kad „Mediaset“, „Telecom Italia“, „Sky“ ir „Fastweb“ gali būti laikomi potencialiais konkurentais mokamos televizijos rinkoje, nepaisant skirtingo mokamos televizijos pasiūlymo tipo.

(110)

Be to, negalima sutikti su Italijos ir „Mediaset“ pateikta pastaba, kad atrankos aspektui ir priemonės konkurencijos iškreipimo rezultatui įtakos turėjo „Sky“ komercinis sprendimas naudoti NDS technologiją, nes įstatymo tekste palydoviniai dekoderiai nebuvo įtraukti į priemonės paramos gavėjus, net ir tuo atveju, jei palydoviniai operatoriai būtų ketinę taikyti dekoderius, turinčius su tuo susijusią „atvirą“ technologiją. Netinkamas taip pat faktas, kad po 2006 m. Finansų įstatymo papildomų pakeitimų siekiant subsidijuoti visus „sąveikos“ dekoderius, nepaisant platformos, „Sky Italia“ neatsiribojo nuo „uždaros“ technologijos dekoderių tam, kad naudotų dekoderius, kuriems skiriamos subsidijos. Iš tiesų kalbama apie tokią strategiją, kuri gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo anksčiau įmonės atliktų investicijų ir nuo pasirinkimo laukti Komisijos sprendimo dėl naujos priemonės tinkamumo.

(111)

Netiesioginių patvirtinimų, kad patekimas į sumažintų mokesčių mokamą televiziją daro poveikį konkurencijos iškraipymui, randama „Deutsche Bank“ tyrime (p. 18 ir toliau), kuriame analizuojami finansiniai scenarijai, atsirandantys „Mediaset“ plėtojant pay per view futbolo rungtynių transliacijas, ir tai atliekant taip, kad jie priklausytų nuo klientų, kurie nebūtų įsigiję „Sky Italia“, ir taip darant įtaką DTH mokamos televizijos augimo procentui. Kita vertus, net ir „Sky Italia“ pateikti skaičiai, suprantami ir pavaizduoti taip, kad „Sky Italia“ abonentų augimo procentui įtaką daro subsidijuojamų dekoderių pardavimas, taip pat patvirtina nuomonę, kad mokamos televizijos rinkoje yra tam tikras konkurencingumo laipsnis.

(112)

Nukrypimas nuo konkurencijos nustatytas ne tik transliuotojų lygmenyje, bet galėtų būti ir tinklo operatorių lygmenyje. 2005 m. gruodžio mėn. Italijoje suskaičiuota apie 4,8 mln. palydovinės televizijos žiūrovų, tačiau tik 3,5 mln. „Sky“ abonentų: taigi likę 1,3 mln. žiūrovų buvo suinteresuoti nekoduotos palydovinės televizijos pasiūlymu. Tai rodo, kad palydovinė nekoduota televizija vartotojams gali būti kaip alternatyva antžeminei skaitmeninei ir kabelinei televizijai; be to, gali taip pat padėti pereiti prie skaitmeninės televizijos. Kadangi priemonėje palydovinė platforma nepriskirta prie minėtų subsidijų ir skiria subsidijas atrankiniu būdu antžeminiams skaitmeniniams ir kabeliniams dekoderiams, dėl priemonės žiūrovai gali būti nukreipti link transliuotojų, kurie naudoja antžeminį ar kabelinį tinklą, o ne link palydovinių operatorių.

(113)

Transliacijos paslaugų ir tinklo paslaugų rinkos yra atviros tarptautinei konkurencijai. Nuo tada, kai atrankiniu būdu palaikomi tam tikri tinklo operatoriai arba tam tikros stotys, konkurencija iškreipiama, pakenkiant ekonominės veiklos vykdytojams, kurie galėtų būti iš kitų valstybių narių. Palydovinių operatorių ar vieno iš skundo autorių, „Sky Italia“, pavyzdžiai šiuo klausimu yra iškalbingi. To padarinys – aptariama priemonė remia tam tikras įmones konkurentų bendrojoje rinkoje atžvilgiu.

(114)

Išvados, kurią Komisija padarė, t. y., kad konkurencijos iškraipymas tarp transliuotojų ir tarp tinklo operatorių galėtų daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, nepaneigė nei viena suinteresuotoji šalis; todėl Komisija patvirtina sprendime pradėti procedūrą nurodytą išvadą, kad priemonė daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(115)

Apibendrinant, nors pagrindiniai gavėjai gauna iš aptariamos priemonės tik netiesioginę naudą, Komisija mano, kad ji yra valstybės pagalba, naudinga mokamos televizijos operatoriams, kurie naudoja T-DVB; pagalba, kuri visų pirma jiems leidžia sukurti klientų bazę ir vėliau teikti naujas paslaugas bei žemomis kainomis patekti į mokamos televizijos rinką. Tai galioja ir kabelinės televizijos operatoriams, kurie teikia mokamos televizijos paslaugas ir todėl yra mokamos televizijos operatoriai.

(116)

Komisija mano, kad priemone teikiama netiesioginė pagalba, nes pagalbos schemos pagrindinė pasekmė buvo netiesioginės naudos suteikimas nurodytiems gavėjams, nors jie neturi tiesioginio ryšio su subsidijuojamo gaminio įmonėmis-gamintojomis.

(117)

Nagrinėjamu atveju net neabejojama, kad valstybės pagalba egzistuoja, taikant „Altmark“ (48) bylos sprendimą kartu su galimu mokesčių kompensavimu už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą. Nei vienas iš keturių čia nurodytų kriterijų (bendrojo ekonominio intereso paslaugų nustatymas ir suteikimas, kompensacijos dydžio nustatymas ex ante, jokios papildomos kompensacijos ar jokio veiksmingo tiekėjo pasirinkimas viešojo konkurso būdu arba papildomų grynųjų išlaidų, patirtų gerai valdomos įmonės, vertinimo) nėra įvykdytas.

(118)

Todėl RAI pastaba, kad priemonė nėra pagalba pačios RAI naudai, nes pastaroji turi vykdyti specialias investicijas į skaitmeninę televiziją, atsižvelgdama į jos viešųjų paslaugų įsipareigojimus, negali būti priimtina.

(119)

Kalbant apie antžeminio skaitmeninio tinklo operatorius, Komisija, nors ir manydama, kad priemonė potencialiai iškraipė konkurenciją jų naudai, negali pagrįstai teigti, kad jų atvejų nauda pasireiškė jau priemonės taikymo laikotarpiu. Todėl ji daro išvadą, kad remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi minėti tinklo operatoriai nėra valstybės pagalbos gavėjai.

(120)

Galiausiai, Komisija pažymi, kad sprendime pradėti procedūrą, be televizijos transliuotojų ir tinklo operatorių, ji nustatė trečią potencialių netiesioginių pagalbos gavėjų kategoriją, t. y. dekoderių gamintojus.

(121)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl fakto, kad priemonė yra pagalba dekoderių gamintojams, atsižvelgiant į tai, kad subsidijos teikiamos dekoderiams, turintiems MHP standartą, arba atvirą API, kuri yra prieinama nemokamai bet kuriam gamintojui. Pagalba yra skirta vartotojams, kurie gali pasirinkti iš visų gamintojų dekoderių; taigi atrodė, kad atrankos būdu pagalba nėra palanki jokiam dekoderių gamintojui remiantis gamybos vieta. Taip pat neatrodė, kad egzistuotų gamintojai, kurie būtų specializavęsi subsidijuojamų dekoderių gamyboje ir kurie būtų galėję būti pranašesni kitų modelių gamintojų atžvilgiu. Neatrodė, kad dekoderių gamintojai konkuruotų su kitų sektorių operatoriais, kurie negalėjo pasinaudoti priemone. Galiausiai, neatrodė, kad priemone – dėl jos objekto ir bendros struktūros – būtų buvę siekiama suteikti naudos dekoderių gamintojams.

(122)

Kita vertus, Komisija pastebi, kad dekoderių gamintojai naudojasi sektoriaus pranašumais, kuriais negali pasinaudoti kiti ekonomikos sektoriai, ir kurie lemia nukrypimą skirstant lėšas ekonomikos sektoriuje. Komisija mano, kad nors ir nei vienoje iš gautų pastabų sprendime pradėti procedūrą nėra kalbama apie pagalbą dekoderių gamintojams, neįmanoma visiškai atmesti konkurencijos iškraipymo šiame gamintojų lygmenyje galimybės.

(123)

Tačiau Komisija taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi nebūtina nustatyti, ar priemonė yra, ar nėra pagalba dekoderių gamintojams. Netiesioginis priemonės poveikis, kalbant apie dekoderių pardavimų padidėjimą, technologiniu požiūriu yra susijęs su bet kokia iniciatyva, net ir neutraliausia, kurios nusprendžia imtis viešosios įstaigos skaitmeninės televizijos plėtros skatinimui. Kaip bus paaiškinta toliau skirsnyje IV.B, tuo atveju, jei pasirodytų, jog tai yra pagalba dekoderių gamintojams, Komisija tai laikytų suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(124)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejones dėl fakto, kad aptariama priemonė yra pagalba, suderinama su vieninga rinka remiantis EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punktu, 86 straipsnio 2 dalimi ir 87 straipsnio 3 dalies c punktu, netaikant kitų EB sutarties 87 straipsnyje numatytų išimčių nagrinėjamu atveju. Vis dėlto Italijos ir „Mediaset“ pastabose pateiktais argumentais, kuriais atmetamos Komisijos pastabos, suformuluotos sprendime pradėti procedūrą, teigiama, kad priemonė yra suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punktu ir 87 straipsnio 3 dalies c punktu; be to, Italija teigė, kad jų nuomone šiuo atveju taikytinos išimtys, numatytos EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte ir 87 straipsnio 3 dalies d punkte. Gavusi Italijos ir suinteresuotųjų šalių pastabas, Komisija toliau laikosi nuomonės, kad pagalba nėra suderinama su bendrąja rinka dėl šiame sprendime toliau nurodytų priežasčių.

(125)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigė, kad terminas „socialinis aspektas“ turėtų būti aiškinamas ribotai ir todėl, remiantis Komisijos praktika, toks terminas turėtų būti siejamas su pagalba, skirta patenkinti neprivilegijuotų visuomenės sluoksnių poreikius: sprendime pradėti procedūrą buvo nurodytas valstybės pagalbos aviacijos (49) sektoriuje gairių pavyzdys – pagal jas socialinio pobūdžio pagalba turi iš esmės apimti tik specialias keleivių kategorijas. Komisija laikėsi nuomonės, kad aptariamos priemonės atveju įstatyme nėra jokios nuorodos į socialinį statusą arba į paramos gavėjo ekonominę situaciją ir pateikė AGCOM atliktą apklausą dėl dekoderių už prieinamą kainą buvimą rinkoje, kurioje lyg ir nurodoma, kad ne visiems asmenims reikia pagalbos pereinant prie skaitmeninės televizijos: rinkos tendencija yra tokia, kad „optimistinio“ scenarijaus atveju iki 2006 m. daugiau nei 50 % šeimų būtų turėjusios dekoderį, o „pesimistinio“ (50) scenarijaus atveju – 2008 m. pradžioje.

(126)

Italijos argumentas, jog AGCOM prognozuoja, kad 50 % procentų šeimų bus įsigijusios dekoderį iki 2006 m. pabaigos arba iki 2008 m. pabaigos, yra menkas, jei atsižvelgiama į aukštesnes „sąveikos“ dekoderių kainas, ir nekeičia Komisijos įvertinimo, nes Italija nepateikė jokio argumento, įrodančio, kad pagalba yra skirta tik tiems asmenims, kuriems to reikia, arba kad visiems žmonėms reikia tokios pagalbos.

(127)

Analogiškai Komisija dėl dviejų priežasčių negali sutikti su teiginiu, kad priemonė dėl masto ekonomijos, kurią lėmė sumažėjusios dekoderių kainos, turėjo netiesioginį poveikį nepasiturinčių šeimų naudai. Pirma, išimtys dėl pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka yra aiškinamos siaurai; tas pat galioja ir socialinio pobūdžio pagalbos sąvokai, kai pagalba turi būti aiškinama kaip pagalba, skirta išskirtinai ir tiesiogiai neturtingesniems visuomenės sluoksniams. Antra, sutikti su Italijos pateikta pastaba reikštų pritarti teiginiui, kad visai visuomenei suteikiama pagalba yra socialinio pobūdžio, nes ji būtų skirta taip pat tiems sluoksniams, kuriems tos pagalbos reikia. Remiantis tokiu spėjimu reiktų manyti, kad visa netiesioginė pagalba, suteikta vartotojams ar investuotojams, yra suderinama pagalba, o tai reiškia nepaisyti bendrojo draudimo suteikti valstybės pagalbą išimčių ribojančio pobūdžio.

(128)

Apibendrinant teigiama, kad priemonė nėra socialinio pobūdžio ir kad išimtis, numatyta EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punkte, nėra taikoma.

(129)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigia, kad pagalbai netaikoma išimtis, numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Vis dėlto pateiktose pastabose Italija teigia, kad nuo tada, kai skaitmeninis perėjimas (arba switchover) tampa bendro europinio intereso projektu, įtrauktu į tarpvalstybinę programą, remiamą įvairių valstybių narių, išimtis, numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte, turėtų būti taikoma atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimus bylose Exécutif régional wallon ir SA Glaverbel prieš Komisiją (51).

(130)

Šiais atvejais, Valonijos regiono vyriausybė teikė paramą „Glaverbel“ bendrovei, kuri investuodavo į aukštosios technologijos sektorius, pavyzdžiui, į plonos juostos fotovoltainių ląstelių vystymą sektorių, kuris yra susijęs su Strategine Europos informacinių technologijų tyrimo ir vystymo programa (ESPRIT): būtent šiuo pagrindu Valonijos vyriausybė nustatė, kad pagalba yra suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta išimtimi. ESPRIT buvo Europos bendrijos įsteigta programa. Teismas nusprendė, kad Komisija įgyvendino savo įgaliojimus aptariamu klausimu ir kad šalys neįrodė, kad priemonė skatino bendro europinio intereso projekto vykdymą.

(131)

Nagrinėjamu atveju Komisija nemano, kad Italijos priimtos priemonės skatinti dekoderių pardavimą atitinka EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punkte numatytą išimtį. Priemonė yra individuali kiekvienos valstybės narės iniciatyva ir, kaip paaiškinta toliau šiame sprendime, lemia nereikalingą konkurencijos iškraipymą. Priemonės neįmanoma laikyti tokia gerai apibrėžto, suderinto ar koordinuoto su kitomis valstybėmis narėmis, projekto dalimi, jog būtų galima neatsižvelgti į pasitvirtinančius neigiamus prekybos ir konkurencijos rezultatus bei užtikrinti bendro europinio intereso įgyvendinimą. Italija pastebi, kad „Bendrija suinteresuota užbaigti perėjimą prie skaitmeninės sistemos“ ir kad augantis valstybių narių skaičius skatina šio tikslo siekimą; tai argumentas, aptariamas kitame skirsnyje, kuriame analizuojamos galimos priemonės atitikimo EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktui priežastys.

(132)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė, kad nėra tikra dėl fakto, jog pagalba stotims galėtų būti laikoma atitinkančia EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Komisija toliau laikosi tos pačios nuomonės, net gavusi suinteresuotųjų šalių pastabų.

(133)

Tam, kad pagalba atitiktų EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, ja turi būti siekiama bendro intereso tikslo reikiamu ir proporcingu būdu. Visų pirma priemonė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į žemiau nurodytus aspektus:

(134)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė, kad perėjimas prie skaitmeninės sistemos lemia ženklią naudą (veiksmingesnis radijo dažnių spektro panaudojimas ir transliacijos pajėgumų padidėjimas) ir dėl to pagerėja paslaugos ir išplečiamas pasiūlymas vartotojams. Todėl tame pačiame sprendime pradėti procedūrą Komisija teigia, kad perėjimas nuo transliacijos analogine technologija prie transliacijos skaitmenine technologija ir atvirų standartų paplitimas dėl interaktyvumo turi būti laikomi bendro intereso tikslais. Pateiktose pastabose Italija sutinka su Komisija dėl šio punkto. Vis dėlto „Europa7“ pakartojo pastabą, kurią „Sky Italia“ pateikė savo skunde, pabrėždama, kad nėra jokio bendro intereso, nes dabartiniame etape skaitmeninių dekoderių įsigijimas yra susijęs su grynai komercine veikla ir nauda, atsirandančia dėl perėjimo prie skaitmeninės sistemos, jau buvo nukeltas 2012 m.

(135)

Komisija nesutinka su „Europa7“ pateikta pastaba. Visų prima, kaip jau buvo pareikšta sprendime pradėti procedūrą, Komisija pritaria perėjimui prie skaitmeninės sistemos, kurios pranašumus pabrėžė „eEurope“ 2005 m. veiksmų plane, dviejuose komunikatuose dėl perėjimo prie skaitmeninės sistemos (52) ir komunikate, pavadintame „e2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (53). Reglamentavimas neturėtų nei nustatyti, nei palengvinti specialios skaitmeninės platformos naudojimą, t. y. turėtų prisitaikyti prie vadinamojo „technologinio neutralumo“ principo, nors remiantis Direktyva 2002/21/EB (54), galima nuspėti veiksmus, kai reikia ištaisyti rinkos nesėkmes, kurios ypač domina tam tikrą platformą. Galiausiai, rinkoje turėtų įsitvirtinti platformos, kurios yra labiau pranašesnės vartotojams.

(136)

Komunikate dėl interaktyvios skaitmeninės televizijos paslaugų sąveikos (55) Komisija pabrėžia taip pat „sąsajos“ ir „sąveikos“ svarbą. Komunikate patikslinama, kad „Komisija nori užtikrinti, kad Europos piliečiai gautų naudos iš to, kad daugėja interaktyviosios DTV paslaugų, teikiamų perdavimo sistemomis, kurios vis labiau plinta“. Interaktyvi televizija prideda prie skaitmeninės televizijos, neskaitant vaizdo, keletą funkcionalių aspektų, kurie galėtų būti panaudoti ne tik komerciniais tikslais, bet taip pat įgyvendinant e.vyriausybės funkcijas, skirtas ir tiems visuomenės nariams, kurie patiria daugiau sunkumų dėl informatikos.

(137)

Komisija komunikate taip pat atkreipia dėmesį į sąveikos trūkumą (kuris susijęs tiek su techninės sąveikos, tiek su prieigos klausimais) ir galimi vartotojų pasirinkimo apribojimai galėtų daryti įtaką laisvam informacijos srautui, informacijos priemonių pliuralizmui ir kultūrinei įvairovei. Šis susirūpinimas galėtų būti trumpai apibrėžtas taip: vartotojai negalės įsigyti universalaus standartizuoto dekoderio, galinčio priimti visas nekoduotas ir mokamos televizijos paslaugas, ir gali būti priversti naudoti brangesnius dekoderius, turinčius API. Transliuotojai patirtų kliūčių, siekdami plėtoti ir teikti interaktyvias paslaugas, nes turėtų derėtis su tinklų operatoriais, integruotais vertikaliame lygmenyje ir kontroliuojančiais API technologijas. Atviros API palengvina sąveiką arba interaktyvių programų pervedimą tarp tiekimo mechanizmų, ir užtikrina, kad programų funkcionalumas išliks vientisas ir nepakeistas. Komisija taip pat pabrėžia, kad MHP normatyvai šiuo metu yra labiausiai pažengę Europoje atviri API normatyvai ir kad, be to, Komisija priims papildomas priemones, kad būtų paskatintas savanoriškas jų įgyvendinimas. Būdas, kaip sumažinti papildomus mokesčius vartotojams, turintiems prietaisus su standartinio vykdymo varikliais kaip MHP, slypi vartotojams skirtose subsidijose. Komisija daro išvadą, kad dėl to valstybės narės gali teikti vartotojams valstybines subsidijas.

(138)

Antra, net jeigu daugelis ankščiau išvardytų pranašumų, ypač tie, kurie nėra susiję su komercine veikla, bus įgyvendinti tik ateityje, tai nėra tinkama priežastis manyti, kad priemonė neprisidės prie bendro intereso tikslo siekimo. Iš kitos pusės, Komisija netgi nemano, kad faktas, jog šiuo metu tik stebima nauda, susijusi su komercine veikla, turi įtakos tam, kad nėra jokio bendro intereso tikslo. Priešingai, nauda vartotojams yra ne tik esminis bet kurios konkurencijos politikos elementas, bet ir teigiamas valstybės intervencijos poveikis, o sustiprėjusi vartotojų gerovė gali be abejonės patekti į bendro intereso apibrėžimą.

(139)

Todėl Komisija pažymi, kad pagalbos priemone siekiama aiškiai nustatyto bendro intereso tikslo.

(140)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažįsta, kad perėjimui prie skaitmeninės televizijos gali kliudyti tam tikros netinkamos rinkos veikimo situacijos ir socialinio vientisumo problemos; todėl pirmoje vietoje suteiktos vartotojams subsidijos yra priimtinas būdas palengvinti tokį perėjimą su sąlyga, kad jos skiriamos laikantis technologinio neutralumo principo.

(141)

Komisija pateikė savo preliminarią nuomonę dėl aptariamos priemonės, susijusios su įvairiomis galimybėmis (56), jog rinka nevisiškai veiks, arba su įvairiais socialinių problemų tipais ir ypač su rinkomis, susijusiomis su transliuotojais, būtent:

(142)

Pagal paminėtus punktus visų pirma reikia išanalizuoti, ar kalbama apie konkrečias nevisiško rinkos veikimo situacijas, kurios kliudo veiksmingai veikti pačiai rinkai; antra, ar valstybės pagalba yra tinkamiausia priemonė nevisiškam rinkos veikimui ištaisyti; trečia, ar suteikta pagalba tinka minimaliai siekiant minėto tikslo.

(143)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, kad koordinavimo problema tarp rinkos operatorių gali iš esmės būti „nevisiškas rinkos veikimas“, nes televizijos transliuotojai turi suderinti bendrus duomenis perėjimui iš skaitmeninės transliacijos taip, kad kuo daugiau būtų sumažinti lygiagrečios transliacijos mokesčiai, ypač dėl to, kad radijo dažnių spektras nėra pakankamas analoginės ir skaitmeninės televizijos signalų transliavimui tuo pat metu (vadinamasis simulcast). Gali būti, kad vartotojai bus pasiruošę pereiti prie skaitmeninės platformos tik kai ši galės transliuoti daug transliuotojų. Todėl transliuotojai gali panorėti palaukti kitų operatorių atėjimo prieš pereidami prie skaitmeninės platformos. Jei nėra koordinavimo tarp operatorių, dėl tokio požiūrio gali būti uždelstas perėjimas prie skaitmeninės televizijos. Todėl vertėtų sutrumpinti simulcast etapo trukmę ir veikti taip, kad transliuotojai pereitų tuo pat metu prie skaitmeninės televizijos.

(144)

Vis dėlto Komisija mano, kad priemonė nėra tinkamas instrumentas spręsti tokį nevisišką rinkos veikimą. Iš tiesų vien dėl nustatyto termino pereiti prie skaitmeninės televizijos (2006 m. gruodžio 31 d. – data, kai buvo pradėta įgyvendinti priemonė), atrodo, kad pakanka padrąsinti transliuotojus planuoti ir koordinuoti perėjimą prie naujos platformos ir padėti vartotojams prisitaikyti prie naujos transliacijos technologijos. Jeigu skiriamos subsidijos vartotojams gali sustiprinti antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugų paklausą, nereikia spręsti ypatingą koordinavimo tarp rinkos operatorių klausimą.

(145)

Grįžtant prie 1 punkto, Italija pažymi, kad tai, jog yra nustatytas terminas, neužtikrina transliacijos analogine technologija nutraukimo tuo atveju, kai poreikis nėra skatinamas: iš tiesų nesuinteresuoti mokama televizija vartotojai nebus pasiruošę, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje jau veikiantys antžeminiai transliuotojai nėra suinteresuoti subsidijuoti vartotojų įsigytų dekoderių panašioje situacijoje. Todėl atsižvelgiant į situaciją antžeminės analoginės televizijos transliuotojų konkurencijos požiūriu ir į faktą, kad vartotojai naudojosi daugiau pastaruoju televizijos tipu, nei vienas operatorius nėra skatinamas pradėti perėjimo prie skaitmeninės televizijos etapą.

(146)

Komisija atkreipia dėmesį, kad, jos nuomone, įstatymo terminas yra pakankama priemonė nevisiškam rinkos veikimui ištaisyti, kurį lemia koordinavimo poreikis. Italijos institucijoms nusprendus pradėti perėjimo prie skaitmeninės televizijos procesą ir įstatymu nustačius terminą baigti transliaciją analogine technika, televizijos transliuotojai, jau veikiantys rinkoje, turi atsižvelgti į tokį sprendimą kaip į neginčijamą faktą ir dėl to pradėti plėtoti naujas komercines strategijas. Galimi sunkumai, kuriems įtakos turėjo nepakankama paklausa, turi būti vertinami atskirai ir neturi būti siejami su koordinavimo tarp rinkos operatorių poreikiu.

(147)

Bet kuriuo atveju, Komisija mano, kad atsižvelgiant į platų Italijos televizijos rinkos mastą, rizika, kad nebus pasiektas kritinis vartotojų skaičius (pakankamas investicijoms į antžeminę skaitmeninę televiziją pateisinti), nėra tokia, kad komercinės veiklos subjektai nesugebėtų su ja susidoroti.

(148)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija sutinka, kad pasiūlymas teikti vartotojams, kurie turi atnaujinti savo analoginius aparatus, kompensacijas yra reikalinga priemonė, nes perėjimas prie skaitmeninės televizijos gali įvykti be ypatingų sunkumų. Nuomonė, nors ir pateisinanti vartotojams suteikiamą pagalbą, visgi nepateisina diskriminacijos tarp antžeminės ir palydovinės platformų, turint omenyje, kad nereikia orientuoti vartotojų skaitmeninės platformos link, kaip tai daroma aptariamos priemonės atveju.

(149)

Italija savo pastabose nurodė jau minėtą argumentą, kad priemonėje numatoma, jog dekoderiai leidžia žiūrėti nemokamą televiziją be jokių mokesčių vartotojui; dėl to palydovinė platforma nepatenka į priemonės subsidijų gavėjų tarpą, nes vienintelis palydovinis operatorius „Sky Italia“ prašo sumokėti už prieigą prie jos programų.

(150)

Tačiau Komisija pažymi, kad palydovinėje televizijoje galima gauti nekoduotos televizijos pasiūlymą net ir vartotojams, kurie nėra „Sky“ abonentai. Be to, neturėtų būti jokios priežasties išbraukti iš subsidijų gavėjų tuos vartotojus, kurie pasirenka pereiti prie skaitmeninės televizijos paslaugų, teikiamų mokant abonentinį mokestį: būtent pati Italija taip pat sutinka su tokia pozicija suteikti subsidijas vartotojams, kurie naudojasi kabelinės platformos transliacija, kai reikia pasirašyti abonentą.

(151)

Jeigu sąlyga „be jokių mokesčių vartotojui“ aiškinama kaip papildomi mokesčiai žiūrint nekoduotus kanalus neskaitant jau vartotojo patirtų mokesčių tam, kad gautų kitas transliuotojų paslaugas, tuomet ir palydovinės televizijos abonentai nemoka papildomai už nekoduotą televiziją. Kita vertus, jeigu nutarimas suvokiamas ta prasme, kad vartotojas neturi mokėti jokios sumos už nekoduotus kanalus, neaišku, kodėl subsidijos teikiamos dekoderiams kitų platformų, kurios ima abonento mokestį už tam tikras interneto ir telekomunikacijos paslaugas.

(152)

Italija mano, kad skirtingas S-DVB ir C-DVB traktavimas gali būti pateisintas dabartinės plačios juostos plėtros skatinimo politikos. Komisija negali sutikti su šia nuomone, nes parama plačios juostos plėtojimui negali pateisinti konkurencijos iškraipymo tarp transliuotojų: į bet kurią galimą plataus diapazono juostai teikiamą pagalbą turi būti atitinkamai atsižvelgta ir ji turi būti atskirai įvertinta.

(153)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija priminė, kad pagalba nėra tinkamas instrumentas sprendžiant nežymios konkurencijos problemas, ir kad pagalbos suteikimas antžeminei technologijai, kadangi „Sky Italia“ užima monopolistinę padėtį palydovinės ir mokamos televizijos rinkoje, nėra pakankamas argumentas, pagrindžiantis suderinamumą.

(154)

Komisija atkreipia dėmesį, kad dėl įsipareigojimų, kurių buvo paprašyta „News Corporation“ įsigijant kontrolinį „Telepiù“ ir „Stream“ paketą, jau gali kilti susirūpinimas dėl konkurencijos. Iš tiesų faktas, kad neįmanoma, visų pirma „Sky“, įsigyti teisių visose platformose dėl tiesioginių futbolo rungtynių transliacijos, akivaizdžiai naudingas kitiems mokamos televizijos operatoriams, įskaitant antžeminius skaitmeninius transliuotojus.

(155)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija sutinka, kad perėjimo prie skaitmeninės televizijos proceso aplinka buvo palanki rinkoje jau veikiantiems transliuotojams analogine technologija, kadangi licencijos dėl transliacijos skaitmenine technologija buvo suteikiamos automatiškai ir be jokių valstybės kompensacijų tinklo operatoriams, susijusiems su transliuotojais. Nors transliuotojai turėjo atiduoti trečiosioms šalims dalį savo transliacijos, jie turėjo garantuotus 60 % transliacijos pajėgumus; be to, skaitmeninė technologija leidžia transliuotojams didesnius transliacijos pajėgumus už mažesnius mokesčius. Visi šie veiksniai atrodo pakankami, kad transliuotojams būtų teikiama kompensacija už perėjimo prie skaitmeninės televizijos mokesčius.

(156)

Italija ir „Mediaset“ teigia, kad šio argumento atveju neatsižvelgiama į tikrąjį perėjimo mokesčių ir naudos santykį, turint omenyje, kad pagrindiniai pagalbos gavėjai, pereidami prie skaitmeninės sistemos (naujieji rinkos konkurentai) nesutampa su tais, kuriems tenka šio perėjimo mokesčiai (vartotojai ir ypač veikiantys operatoriai). Mokesčių sumažinimas neteikia kompensacijos rinkoje jau dirbantiems operatoriams už padidėjusią konkurenciją, kurią patiria, turint omenyje, jog jie turi perleisti 40 % savo pajėgumų nepriklausomiems gamintojams. Taigi rinkoje jau dirbantys operatoriai nėra suinteresuoti perleisti transliacijas analogine technologija; tiksliau, net tuomet, kai transliuotojai, transliuojantys analogine technologija, gauna kažkokią naudą, ši turėtų būti laikoma kompensacija už patirtus mokesčius.

(157)

Komisija mano, kad pirmiau pateiktas argumentas grindžiamas klaidingu spėjimu, t. y. kad turi būti kompensuojami galimai veikiančių ir rinkoje valdžią turinčių operatorių patirti nuostoliai dėl padidėjusios konkurencijos rinkoje. Įsipareigojimas pereiti prie skaitmeninės sistemos arba naujas radijo dažnių priskyrimas, leidžiantis ateiti naujiems konkurentams, yra teisėta reglamentavimo intervencija ir nesuteikia teisės į jokią kompensaciją, ypač, jei atsižvelgiama į tai, kad ankstesnės televizijos licencijos buvo suteiktos ne konkurso būdu ir nenustačius termino galiojimo laiko. Taigi skaičiuojant perėjimo prie skaitmeninės sistemos mokesčius nereikia atsižvelgti į rinkoje jau dirbančių transliuotojų prarastas pajamas.

(158)

Kitas „Mediaset“ pateiktas argumentas yra toks: jeigu įmonė pati turėtų finansuoti „atviros technologijos“ dekoderius, ji patirtų free riding poveikį iš konkurentų pusės, kadangi vartotojas galėtų matyti ir kitus kanalus naudodamas „Mediaset“ finansuojamus dekoderius.

(159)

Komisija neatmeta šio argumento visiškai, nors ir mano, kad transliuotojai galėtų būti suinteresuoti platesnių televizijos pasiūlymų, prie kurių priskiriami taip pat konkurentų rodomi kanalai, teikimu. Tai yra tikra tiesa Italijos rinkos atveju, kuomet vartotojai yra įpratę naudotis nekoduota televizijos transliacija, kai subsidijuojami „atviros technologijos“ dekoderiai leidžia atgaminti, naujos skaitmeninės technologijos rėmuose, šiuo metu egzistuojančią schemą analoginei technologijai (su prisidėjusia mokama televizija). Atsižvelgiant į tai, būtų įmanoma teigti, kad pagrindiniai transliuotojai padengia dekoderių įsigijimo subsidijavimo mokesčius ir patiria tam tikrus konkurentų (57) free riding veiksmus.

(160)

Bet kuriuo atveju Komisija sutinka su valstybės pagalbos, nukreiptos į paklausos skatinimą siekti transliuotojams padėti padengti perėjimo prie skaitmeninės televizijos mokesčius, intervencijos galimybe ir atsižvelgiant į šio perėjimo sukeltus išorinius veiksnius bei iš to kylančias free riding problemas. Komisija taip pat mano, kad minėti argumentai negali pagrįsti fakto, kad pagalba yra skirta atrankiniu būdu antžeminei televizijai ir atmeta konkuruojančią palydovinę platformą.

(161)

Pateiktose pastabose dar prieš priimant sprendimą pradėti procedūrą, Italija teigia, kad skaitmeninės technologijos naudingos naujovėms skatinti ir taip teikti interaktyvias paslaugas (galimybė vartotojui „bendrauti“ su sistema) ir sąveiką (galimybė vartotojui turėti prieigą prie visų transliuotojų naudojant vienintelį dekoderį).

(162)

Jau sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, jog priemonė leido, kad interaktyvių dekoderių kaina būtų sulyginta su paprastesnių modelių, netinkamų interaktyvioms paslaugoms („zapper“), kainomis.

(163)

Visgi pateiktose pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Italija tinkamai nepagrindė, kodėl palydovinė sistema išbraukta iš priemonės pagalbos gavėjų, tik atkreipė dėmesį, kad, kai pagalbos priemonė įsigaliojo, palydovinių dekoderių interaktyvumas buvo labai ribotas dėl naudojamos technologijos, neturinčios atvirų API standartų.

(164)

Komisija mano, kad šie argumentai tinkamai nepagrindžia to, kad pagalba tinka antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojams, teikiantiems mokamos televizijos paslaugas, bei mokamos kabelinės televizijos operatoriams dėl toliau nurodytų priežasčių. Visų pirma, techniškai buvo įmanoma pateikti rinkai dekoderius, turinčius interaktyvias galimybes, teikiamas nekoduotos palydovinės televizijos žiūrovams. Išbraukdama iš pagalbos gavėjų a priori palydovinius dekoderius, priemonė tikriausiai sukliudė aukštos kokybės palydovinių dekoderių plitimui. Antra, 2004 m. ir pirmaisiais 2005 m. mėnesiais „Sky Italia“ pradėjo pereiti prie technologijos su „uždaru“ standartu ir neįmanoma atmesti galimybės, kad ji būtų galėjusi priimti kitą sprendimą, jeigu pagalbos priemonė būtų naudinga taip pat ir palydovinei televizijai.

(165)

Taigi Komisija laikosi nuomonės, kad atmetus palydovinę platformą, remiantis argumentu, jog tuo metu, kai priemonė buvo priimta pirmą kartą, palydovinė televizija naudojo tik „nesąveikaujančius“ dekoderius, nebuvo atsižvelgta į faktą, kad palydovinės televizijos operatoriai būtų sugebėję teikti „sąveiką“ ir pasiruošę tai padaryti, siekdami pasinaudoti priemone.

(166)

Netgi tuo atveju, jeigu viešo pobūdžio intervencija galėtų būti pagrįsta atsižvelgiant į tam tikras nevisiško rinkos veikimo situacijas ir į tam tikras vientisumo problemas, Komisija laikosi nuomonės, kad būdas, kuriuo priemonė suvokiama, sukelia nereikalingų konkurencijos iškraipymų.

(167)

Komisija skirsnyje IV. A. 3 „Konkurencijos iškraipymas“ pateikė priežastis, dėl kurių ji mano, kad yra pastebimas toks iškraipymas, priešingai nei teigia Italija ir „Mediaset“. Be to, kaip jau buvo pareikšta sprendime pradėti procedūrą, faktas, kad palydovinės televizijos operatoriai buvo aiškiai išbraukti iš subsidijų gavėjų, yra nereikalingas ir daro įtaką konkurencijos iškraipymui mokamos televizijos rinkoje, kurioje pagalbos gavėjai yra jau rinkoje dirbantys operatoriai, veikiantys ypač koncentruotoje antžeminės analoginės televizijos rinkoje ir gali remtis labai plačia žiūrovų (auditorija) auditorija.

(168)

Tačiau konkurencija nėra iškreipiama dekoderių gamintojų atveju. Priemonė skatina technologijos vystymąsi kalbant apie aukštesnio našumo dekoderių, turinčių standartų, prieinamų visiems gamintojams, formą. Nauda gali būti priskirta bet kuriam dekoderio gamintojui, kuris nori pradėti šio tipo gamybą, įskaitant gamintojus iš kitų valstybių narių. Nors ir tiesa, kad priemonė pakeis įprastą rinkos lėšų paskirstymą, skatina dekoderių poreikį, šis rezultatas yra savaime neišvengiama bet kurios viešosios politikos, žvelgiant iš technologiniu požiūriu net ir pačios neutraliausios, išdava, palanki perėjimui prie skaitmeninės televizijos. Taigi neįmanoma teigti, kad priemonė daro įtaką nereikalingam konkurencijos iškraipymui kalbant apie dekoderių gamintojus.

(169)

87 straipsnio 3 dalies c punkte reikalaujama, kad būtų subalansuoti teigiamas vystymasis, kylantis iš tam tikros priemonės, ir jos neigiamas poveikis konkurencijai. Dabartiniame kontekste, atrodo, perėjimas prie skaitmeninės televizijos ir sąveika yra bendro intereso tikslai, kurie, iš tokio perėjimo prie skaitmeninės televizijos iškilus išoriniams veiksniams ir vientisumo problemoms, kurias lėmė tai, kad vartotojai turėjo pereiti prie skaitmeninės televizijos, iš esmės, gali pagrįsti pagalbą pagal vartotojams suteiktas subsidijas.

(170)

Priemonė pateikia nustatytas savybes, kurios nėra nei reikalingos, nei proporcingos ir lemia nereikalingą iškraipymą jau rinkoje dirbančių antžeminės televizijos transliuotojų naudai, tokioje rinkoje, kuriai akivaizdžiai būdinga griežta oligopolija ir kurioje tokie iškraipymai gali ženkliai paveikti konkurenciją.

(171)

Todėl Komisija mano, kad pagalba antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojams, teikiantiems mokamos televizijos paslaugas, ir mokamos kabelinės televizijos operatoriams negali būti suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. Kita vertus, Komisija mano, kad, jei priemonė dekoderių gamintojų naudai būtų pateikiama kaip pagalba, ji būtų tinkama remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(172)

Italija sutinka, kad, atsižvelgiant į gausų vietinių antžeminės televizijos transliuotojų, kuriuos Italijos vyriausybė ketina apsaugoti, skaičių, priemonė yra suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies d punkte numatytą išimtį, atsižvelgiant į jos teigiamą poveikį kultūrinei įvairovei. Turint omenyje, kad palydovinė televizija veiksmingai nesiūlo teikti vietines paslaugas, palydoviniai dekoderiai neturi būti subsidijuojami pagal priemonę.

(173)

Komisija nemano galinti sutikti su anksčiau Italijos pateiktu argumentu. Priemonė nėra specialiai skirta nei kultūriniams tikslams, nei kultūrinei įvairovei skatinti, palaikydama vien vietinius operatorius, kurių, be pagalbos, net nebūtų rinkoje: apskritai priemonė yra palanki antžeminės televizijos transliuotojams ir mokamos kabelinės televizijos operatoriams. Taigi atsižvelgiant į ribotą išimčių taikymo pobūdį, Komisija negali sutikti, kad plačių proporcijų ir plataus masto poveikio priemonė gali būti pagrįsta tik teigiamu poveikiu vietiniams transliuotojams.

(174)

Komisija mano, kad nagrinėjamu atveju neįmanoma laikytis išimties, numatytos EB steigimo sutarties 86 straipsnio 2 dalyje, taikomoje valstybei kompensuojant mokesčius, patirtus tiekiant viešąsias paslaugas. Iš tiesų valstybė narė neaiškiai apibrėžė ir nustatė viešųjų paslaugų įsipareigojimus, pagal kuriuos priemonė būtų proporcingų matmenų kompensacija; tiksliau, tokia priemonė yra naudinga įvairių operatorių, kurie neteikia viešųjų paslaugų, įprastai komercinei veiklai.

(175)

Net ir viešųjų paslaugų transliuotojo atveju RAI tuomet, kai egzistuotų viešųjų paslaugų įsipareigojimas, susijęs su investicijomis, įgyvendintomis skaitmeninės televizijos sektoriuje, tokių investicijų mokesčiai turėtų būti tiksliai apibrėžti taip, kad būtų pritaikyta atitinkamo dydžio kompensacija.

(176)

Taigi daroma išvada, kad pagalba antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojams, kurie teikia mokamos televizijos paslaugas, ir mokamos kabelinės televizijos operatoriams, nėra numatytoje jokioje sutarties numatytoje išimtyje ir todėl, nėra suderinama su bendrąją rinka.

(177)

Komisija daro išvadą, kad Italijos suteiktos subsidijos antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojų, kurie teikia mokamos televizijos paslaugas, ir mokamos kabelinės televizijos operatorių naudai įsigyjant dekoderius, galinčius priimti televizijos signalus naudojant antžeminę skaitmeninę technologiją, yra pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Pagalba nesuderinama su bendrąja rinka. Suinteresuota valstybė narė apie ją nepranešė Komisijai pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir buvo neteisėtai įgyvendinta negavus Komisijos leidimo. Antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojai, teikiantys mokamas televizijos paslaugas, ir mokamos kabelinės televizijos operatoriai, susidomėję pagalba, turi ją grąžinti.

(178)

Komisija taip pat daro išvadą, kad dekoderių gamintojai neturi grąžinti jokios pagalbos.

(179)

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Komisija, patvirtinusi, kad pagalba nesuderinama su bendrąja rinka, yra kompetentinga nuspręsti, kad suinteresuota valstybė turi panaikinti arba pakeisti pagalbą (58). Pagal tą pačią nusistovėjusią Teismo praktiką valstybei priskirta prievole panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su bendrąja rinka, siekiama atstatyti statusą quo ante  (59). Šiuo klausimu Teismas nustatė, kad toks tikslas yra pasiektas, kai pagalbos gavėjas grąžino sumas, suteiktas jam neteisėtų subsidijų forma, tokiu būdu netekdamas naudos, kuria pasinaudojo rinkoje savo konkurentų atžvilgiu, ir ankstesnė prieš pagalbos suteikimą buvusi situacija yra atstatyta (60).

(180)

Atsižvelgiant į minėtą nusistovėjusią praktiką, Reglamento (EB) Nr. 659/1999 (61) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo [...]. Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.“

(181)

Italijos pastabose nurodoma, kad Komisija neturėtų išieškoti pagalbos, nes tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui:

(182)

Nagrinėjamu atveju Komisija mano, kad nei vienas bendrasis Bendrijos teisės principas neprieštarauja tam, kad butų susigrąžinta pagalba. Kalbant apie teisėtą pavedimą, Teisingumo Teismas nusprendė: „atsižvelgiant į privalomą valstybės pagalbos kontrolės, kurią vykdo Komisija, remdamasi sutarties 93 straipsniu (-dabartinis 87 straipsnis)pobūdį, pagalbą gavusios įmonės gali priimti iš esmės teisėtą pavedimą dėl pagalbos reguliarumo tik tuomet, kai pagalba buvo suteikta, laikantis 93 straipsnyje numatytos procedūros. Iš tiesų, atidus ekonomikos operatorius turėtų sugebėti įsitikinti, kad tokios procedūros buvo laikomasi“ (64). Gavėjas gali nesutikti grąžinti pagalbos tik tais atvejais, kai gali būti taikomos „išskirtinės aplinkybės, kuriomis jis galėjo pagrįsti savo teisėtumą pagal įprastą pagalbos pobūdį“ (65).

(183)

Pagalba buvo suteikta be išankstinio pranešimo; tačiau nagrinėjamu atveju neįmanoma patvirtinti išskirtinių aplinkybių buvimo, nes nėra jokios priežasties, dėl kurios pagalbą gavusi įmonė galėjo manyti esanti tikra, remdamasi specialiais faktais ar iš Komisijos gautomis garantijomis, kad jai suteiktos viešųjų institucijų subsidijos neturėjo būti laikomos pagalba.

(184)

Kalbant apie tai, kad gavėjai negalėjo atsisakyti pagalbos, Komisija pastebi, kad tuo atveju, jei būtų sutinkama su panašiu argumentu, valstybės narės galėtų teikti netiesioginę pagalbą vartotojams, neleisdamos Komisijai jokiu būdu atstatyti normalios konkurencijos sąlygų. Komisija taip pat pastebi, kad neatrodo, jog reikia remtis Sprendimu 2006/513/EB (66), kadangi tuo atveju Komisija nusprendė, kad priemonė galėjo būti panaikinta susigrąžinant visą suteiktą pagalbą iš tiesioginių gavėjų ir veiksmingai taip veikė. Toje situacijoje nebuvo iškeltas klausimas dėl galimybės atsisakyti pagalbos. Taigi reikia pastebėti, kad byloje Vokietija prieš Komisiją (67) Komisija nurodė grąžinti pagalbą, suteiktą investuotojams, kurie įsigijo akcijų įmonėse, įsikūrusiose naujuose vokiškuose Länder ir Berlyno vakaruose, ir kad grąžinimo tvarka buvo patvirtinta Teismo.

(185)

Italija taip pat pareiškė, kad susigrąžinimas yra neįmanomas, nes neįmanoma nustatyti, kuris transliuotojas gavo pagalbą, pervedant valstybės lėšas ir už kokią sumą.

(186)

Tiesa, kad Komisija negali nustatyti įsipareigojimo, kurio vykdymas nuo pat pradžių būtų objektyviai ir absoliučiai neįmanomas. Komisija pripažįsta, kad atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju nustatytus faktus, tam tikra prasme gali būti sudėtinga, palyginti su kitais atvejais, tiksliai nustatyti valstybės lėšų sumą, kuri buvo skirta pagalbos gavėjams. Nepaisant to, Komisija mano, kad įmanoma paskaičiuoti pagalbos gavėjų gautą naudą.

(187)

Taigi Komisija mano, kad nėra pakankamų priežasčių tam, kad valstybė narė būtų atleista nuo įsipareigojimo panaikinti priemonę ir atstatyti konkurencines sąlygas.

(188)

Nagrinėjamu atveju valstybė privatiems subjektams sumokėjo subsidijas tam tikrų dekoderių įsigijimui; tačiau nei vartotojai, nei dekoderių gamintojai negali būti laikomi valstybės pagalbos gavėjais pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismas jau išaiškino, kad pagalba susigrąžinama iš efektyvių pagalbos gavėjų, kurie, nagrinėjamu atveju yra antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojai, teikiantys mokamos televizijos paslaugas, ir mokamos kabelinės televizijos operatoriai (68).

(189)

Iš tiesų, skyriuose IV.A.2 ir IV.A.3 pateikusi argumentus dėl atrankinės naudos buvimo vertinimo ir konkurencijos iškraipymo, Komisija mano, kad pagrindinė priemonės nauda yra klientų bazės sukūrimas įvedant naujas skaitmenines paslaugas, ypač pay per view veiklai, ir padidėjęs kabelinių operatorių klientų skaičius.

(190)

Todėl Komisija prašo grąžinti pagalbą iš antžeminės skaitmeninės televizijos transliuotojų, kurie teikia mokamas televizijos paslaugas, ir iš mokamos kabelinės televizijos operatorių.

(191)

Nustatydama, kas turi būti susigrąžinta iš transliuotojų, Komisija pripažįsta, kad tiksliai nustatyti valstybės lėšas, kuriomis pasinaudojo gavėjai, yra gana sudėtinga užduotis. Taip yra ne vien dėl to, kad pagalba buvo suteikta netiesiogiai per vartotojus, tačiau dar ir todėl, kad buvo susijusi su dekoderio prietaisu, reikalingu gauti transliuotojų paslaugas, o ne vien tik paslaugas.

(192)

Vis dėlto remiantis Teisingumo Teismo praktika nei viena Bendrijos teisės nuostata neįpareigoja, kad Komisija akte dėl pagalbos, patvirtintos nesuderinama su bendrąja rinka, grąžinimo, nustatytų tikslią gražinamos pagalbos sumą. Pakanka, kad Komisijos sprendime būtų elementai, leidžiantys sprendimo gavėjui nuspręsti, jog tokia suma yra per didelė (69).

(193)

Todėl Komisija mano, kad reikia pateikti tam tikras orientacines gaires, kaip nustatyti gautą naudą. Komisija mano, kad atsižvelgiant į esmines tiriamo atvejo detales, tinkamas metodas būtų paskaičiuoti gautų iš priemonės papildomų pajamų dydį iš naujų skaitmeninių paslaugų ir iš mokamos televizijos ar pay per view televizijos pasiūlymų.

(194)

Primenama, kad sprendime pradėti procedūrą Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti naudos dydžio vertinimą ar bent jau pasiūlyti Komisijai metodą, kuriuo remiantis būtų tiksliai paskaičiuota atrankinė nauda, kuria pasinaudojo gavėjai. Tačiau jokių nuomonių šiuo klausimu nesulaukta; tik „Sky Italia“ pateikė preliminarų sąrašą dėl pagalbos poveikio, tačiau nepasiūlė tikslaus dydžio nustatymo metodo, kuris būtų buvęs naudingas grąžintinai sumai paskaičiuoti.

(195)

Komisija mano, kad gauta papildoma nauda gali būti paskaičiuojama kaip pajamų dalis, gauta iš papildomų žiūrovų skaičiaus, kurį pritraukė pay per view televizijos pasiūlymas ir nauji skaitmeniniai kanalai pritaikius valstybės pagalbos priemonę.

(196)

Taigi pirmasis elementas, kurį reiktų pateikti, yra papildomų žiūrovų skaičiaus, kurį užregistravo antžeminė ir mokama kabelinė televizija, įvertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad didelis vartotojų, tinkamų pasinaudoti subsidijomis, skaičius nesikreipė dėl jų ir turint omenyje, kad tie, kurie tuo pasinaudojo, galėjo būti paskatinti taip elgtis remiantis skirtingu požiūriu į esamas subsidijas, žiūrovų skaičius, kurių sprendimui įtakos turėjo teikiamos subsidijos, nėra lygus bendram skaičiui žiūrovų, įsigijusių dekoderį pasinaudojant subsidijomis.

(197)

Norint nustatyti, kaip subsidijos turėjo įtakos vartotojų elgsenai, reikia apibrėžti vartotojų paklausos modelį ir įvertinti įvairių šio poreikio skatinimo priemonių svarbą. Mokamos televizijos paslaugų kainos (įskaitant prietaisus) įtaka vartotojų pasirinkimui parodys poveikį, gautą suteikiant subsidijas.

(198)

Pirmajame analizės etape nustatomas vartotojų pasirinkimo modelis tarp pagrindinių jų turimų alternatyvų. 2004 m. ir 2005 m. Italijos antžeminės skaitmeninės televizijos vartotojai galėjo rinktis iš keturių pagrindinių variantų:

(199)

Mokama televizija antžeminėje, palydovinėje ir kabelinėje platformoje susidaro iš įvairių mokamų paslaugų, kad žiūrovams būtų rodomos aukšto lygmens (vadinamieji premium) specialios televizijos programos. Vartotojai, nesidomintys mokamos televizijos pasiūlymu, pereina prie skaitmeninės televizijos visų pirma dėl techninių priežasčių, nes 2004–2005 m. nekoduotos televizijos pasiūlymas, teikiamas skaitmenine technologija, yra be abejonės turtingesnis nei analogine technologija, tačiau iš esmės labai nesiskiria. Subsidijų teikimas neturi įtakos šių vartotojų pasirinkimui, taigi jie neturėtų būti skaičiuojami.

(200)

Tačiau buvo tam tikras skaičius vartotojų, suinteresuotų premium programomis (mokama televizija), kurie turėjo rinktis tarp dviejų rinkoje esančių antžeminės skaitmeninės televizijos tiekėjų („Mediaset“ ir „Telecom Italia“), palydovinės televizijos tiekėjo ir „Fastweb“; pagalba galėjo turėti įtakos šių vartotojų pasirinkimui.

(201)

Komisija mano, kad reikia atsižvelgti į skirtumą tarp „Fastweb“, kuris yra triple play operatorius, pasiūlymo ir kitų mokamos televizijų tiekėjų pasiūlymų, siekiant paskaičiuoti vartotojus, kurie pasirinko „Fastweb“ vien dėl pagalbos.

(202)

Kita vartotojų grupė, kurių pasirinkimui įtakos galėjo turėti pagalbos teikimas, yra marginaliniai mokamos televizijos vartotojai, t. y. tie, kurie labiau renkasi premium programas, ir kuriems įtaką galėtų daryti tokių programų specialūs pasiūlymai ir reklama. Pagalbos suteikimas galėjo padidinti skaičių tiekėjų, atėjusių į tokių poreikių tipo antžeminę skaitmeninę televiziją.

(203)

Pavyzdžiui, atskiro pasirinkimo poreikio modelis (discrete choice demand model) (70) galėtų įvertinti įvairių veiksnių (pavyzdžiui, programų turinys ir kaina) poveikį įvairaus tipo vartotojų pasirinkimui. Tam, kad toks modelis būtų gerai parengtas, Komisijai reikės Italijos pagalbos, turint omenyje, kad modelio apibrėžimas be abejonės priklauso nuo turimų duomenų ir nuo jų pobūdžio. Elementas, leidžiantis įvertinti įvairius veiksnius (pavyzdžiui, programos turinį ir kainą) turi poveikio įvairaus tipo vartotojų pasirinkimui, kaip atskiro pasirinkimo poreikio modelis galėtų leisti nustatyti papildomų žiūrovų, kurie renkasi pay per view ir motyvuotų tik dėl esamos pagalbos, skaičių, tokiu būdu neskaičiuojant kitos dalies vartotojų, kurie atspindi naują 2004–2005 m. užregistruotą paklausą.

(204)

Kai tik paskaičiuojamas papildomų antžeminės mokamos televizijos ir pay per view televizijos pasiūlymų žiūrovų skaičius, antrajame etape įvertinamas vidutinės pajamos iš vartotojo (average revenue per user) 2004 m. ir 2005 m. Tam reikia viso mokamos ir pay per view televizijos paslaugų vartotojų skaičiaus: vidutinės pajamos vienam vartotojui, gaunamos padalinant bendras pajamas, gautas iš mokamos televizijos, iš viso vartotojų skaičiaus.

(205)

Padauginus vidutines pajamas vienam vartotojui iš paskaičiuoto papildomų vartotojų skaičiaus gaunama papildomų pajamų, gautų iš pagalbos priemonės, suma. Siekiant paskaičiuoti grąžinamą sumą iš paskutinio skaičiaus, atimami papildomi paslaugos mokesčiai už šiuos papildomus vartotojus (71), tai mokesčiai, kuriuos numato Komisija, yra atitinkamai žemi, nes padidėję transliacijos mokesčiai nėra skaičiuojami ir fiksuoti mokesčiai netūrėtų būti įtraukiami į skaičiavimą.

(206)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pareiškė, kad valstybė narė, patirianti netikėtų ir nenumatytų sunkumų arba pastebėjusi pasekmes, į kurias Komisija neatsižvelgė, gali pateikti tokias problemas pačios Komisijos vertinimui, pasiūlydama su tuo susijusius pakeitimus. Tokiu atveju Komisija ir valstybė narė turi dirbti išvien tam, kad sunkumai būtų išspręsti visapusiškai laikantis EB sutarties nuostatų (72).

(207)

Todėl Komisija ragina Italiją pateikti Komisijos vertinimui bet kokias problemas, su kuriomis susidūrė įgyvendindama šį sprendimą.

(208)

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija: