Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007D0175

    2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos priemonės Nr. C 35/2005, kurią Nyderlandai ketina taikyti Appingedame diegiant plačiajuosčio ryšio tinklą (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3226) (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 86, 2007 3 27, p. 1–10 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
    OL L 86, 2007 3 27, p. 1–1 (BG, RO)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/175/oj

    27.3.2007   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 86/1


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2006 m. liepos 19 d.

    dėl valstybės pagalbos priemonės Nr. C 35/2005, kurią Nyderlandai ketina taikyti Appingedame diegiant plačiajuosčio ryšio tinklą

    (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 3226)

    (Tekstas svarbus EEE)

    (2007/175/EB)

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 88 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

    atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

    pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į šias pastabas,

    kadangi:

    II.   PROCEDŪRA

    (1)

    2004 m. lapkričio 2 d. raštu (registruotu 2004 m. lapkričio 18 d., Nr. CP 212/2004) kabelinio tinklo operatorius „Essent Kabelcom“ (toliau – „Essent“) Komisijai padavė neoficialų skundą dėl valstybės pagalbos Appingedame, šiaurinės Nyderlandų dalies savivaldybėje, diegiant šviesolaidinį tinklą (Fibre-to-the-Home, arba FTTH, tinklą). Tuo tarpu „Essent“ patvirtino, kad jo paduotas skundas laikytinas oficialiu.

    (2)

    2004 m. rugsėjo mėn. „Essent“, kuris Nyderlanduose yra antras pagal dydį kabelinio tinklo operatorius, eksploatuojantis kabelinį tinklą ir Appingedame, kreipėsi į Nyderlandų teismą (2). Remdamasis EB sutarties 88 straipsnio 3 dalimi teismas nurodė savivaldybei pranešti Komisijai apie planuojamą teikti pagalbą, bendradarbiauti su Komisija ir sustabdyti tolesnę tinklo plėtrą.

    (3)

    2005 m. vasario 3 d. užregistruotu raštu Nyderlandų valdžios institucijos, „siekdamos teisinio tikrumo“, apie šią priemonę pranešė Komisijai, tačiau nurodė, kad priemonė nėra valstybės pagalba. 2005 m. kovo 31 d. Komisija kreipėsi į Nyderlandų valdžios institucijas, prašydama papildomos informacijos. Pratęsus terminą, 2005 m. rugpjūčio 4 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugpjūčio 16 d., Nyderlandai pateikė atsakymą.

    (4)

    2005 m. spalio 20 d. raštu Komisija pranešė Nyderlandų valdžios institucijoms apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės („sprendimas pradėti tyrimo procedūrą“). Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2005 m. gruodžio 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl priemonės.

    (5)

    Į Komisijos raginimą pateikti pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimo procedūrą Nyderlandų valdžios institucijos atsakė 2006 m. sausio 3 d. raštu. Be to, Komisija gavo šių suinteresuotųjų asmenų pastabas:

    „Essent Kabelcom B.V.“, 2006 m. sausio 13 d. raštas;

    VECAI, 2006 m. sausio 13 d. raštas;

    šios pramonės šakos organizacijos, pageidavusios likti nežinoma, 2006 m. vasario 16 d. raštas.

    (6)

    2006 m. gegužės 3 d. suinteresuotųjų asmenų pastabos buvo persiųstos Nyderlandų valdžios institucijoms. 2007 m. birželio 7 d. Nyderlandai pranešė Komisijai dėl gautų pastabų daugiau pastabų neturintys.

    II.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

    II.1.   Bendroji informacija

    (7)

    Appingedamo savivaldybės nuomone, valstybės įsikišimo reikia tam, kad, suteikus paramą FTTH tinklo kūrimui Appingedame, įmonėms ir gyventojams būtų užtikrintas pažangių plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumas (4). Savivaldybės teigimu, „Essent“ ir telekomunikacijų operatorius KPN Appingedame iš tiesų teikia interneto prieigą, tačiau pažangaus plačiajuosčio ryšio paslaugų nesiūlo. Rinkos dalyviams nepareiškus noro dalyvauti projekte rinkos sąlygomis, savivaldybė nusprendė finansiškai prisidėti prie projekto.

    II.2.   Numatoma priemonė

    (8)

    Šviesolaidinio tinklo pasyvioji dalis (teisės į šulinius, kanalai, optiniai kabeliai ir kt.) taptų viešojo fondo („Stichting Glasvezelnet Appingedam“, toliau – fondas) nuosavybe; fondą įsteigtų ir kontroliuotų savivaldybė. Į pasyviąją tinklo dalį planuojama investuoti 4,9 mln. EUR. Appingedamo savivaldybė suteiktų arba garantuotų tokio dydžio paskolą. Iš pradžių skelbti viešojo pirkimo konkursą pasyviajai tinklo daliai įrengti nebuvo planuojama. Tačiau, kaip nurodyta 2005 m. rugpjūčio 4 d. Nyderlandų valdžios institucijų rašte, savivaldybė nusprendė paskelbti konkursą.

    (9)

    Pasyviosios tinklo dalies pagrindu būtų eksploatuojamas aktyvusis tinklas, kurio operatorius ryšio paslaugų teikėjams siūlytų tik didmenines paslaugas, o šie savo ruožtu galutiniam vartotojui (namų ūkiams ir įmonėms) teiktų plačiajuosčio ryšio paslaugas. Numatomos išlaidos aktyviajam tinklui (telekomunikacijų aparatūrai, tinklo priežiūrai ir kt.) siektų nuo 1 mln. EUR iki 1,3 mln. EUR. Pasak Nydelandų valdžios institucijų, numatoma tinklo aktyviųjų dalių naudojimo trukmė yra 5–8 metai.

    (10)

    Iš pradžių Nyderlandų valdžios institucijos teigė, kad aktyvusis tinklas nuosavybės teise priklausytų ir būtų finansuojamas privačių investuotojų įsteigto juridinio asmens („Stichting Damsternet“). Pradiniame projekto etape buvo žinomi ne visi potencialūs investuotojai. Nyderlandų teigimu, susidomėjimą parodė […] (5), […] ir […].

    (11)

    Tačiau 2005 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nyderlandų valdžios institucijos pareiškė, kad savivaldybė viešųjų pirkimų konkurso būdu aktyviojo tinklo koncesiją, įskaitant tinklo eksploatavimą, perleis operatoriui (toliau – operatorius). Remiantis Komisijos turima informacija, kiti skaitmeninių ryšio paslaugų teikėjai, išskyrus operatorių, neturės galimybės tiesiogiai naudoti pasyviąją tinklo dalį.

    (12)

    Šiame etape koncesijos suteikimo finansinės sąlygos dar nėra aiškios. Koncesijos sutarties projekte yra nuostata, pagal kurią koncesijos turėtojas fondui privalės kasmet mokėti koncesijos mokestį, tačiau fondas „reikalaus sumos, neviršijančios 80 proc. tais metais sukurto pinigų srauto“. Jei pinigų srautas neigiamas, fondas mokesčio nereikalaus. Tokiu atveju fondas paprašys sumokėti mažiausią koncesijos sutarties priede nustatytą sumą. Minėtame priede mokesčio suma dar nenurodyta.

    II.3.   Susijusios produkto ar paslaugos rinkos

    (13)

    Appingedame įdiegus plačiajuosčio ryšio tinklą, skaitmeninio ryšio paslaugų teikėjai turėtų naudotis didmenine prieiga ir galutiniam vartotojui siūlyti mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas. Taigi suplanuoto savivaldybės finansuojamo plačiajuosčio ryšio tinklo įdiegimas Appingedame turės įtakos tiek didmeninei, tiek mažmeninei rinkai.

    (14)

    Mažmeninėje plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkoje Appingedame galutiniam vartotojui paslaugas teikia tiek KPN, tiek „Essent“: „Essent“ teikiamo interneto sparta siekia iki 5Mbit/s, o KPN – iki 6 Mbit/s. Ir „Essent“, ir KPN siūlo trigubą paslaugų paketą (telefonijos, interneto ir skaitmeninės (analoginės) televizijos). Naudodamiesi KPN didmenine prieiga, plačiajuosčio ryšio paslaugas gali teikti ir kiti interneto paslaugų teikėjai. Remiantis Komisijos turima informacija, 2006 m. „Essent“ padidins interneto spartą iki 8 Mbit/s, o pažangiausio produkto sparta sieks net 15 Mbit/s (6). Be to, tiek KPN, tiek „Essent“ išnaudodami turimus tinklus turi techninių galimybių plėsti plačiajuosčio ryšio pajėgumą.

    (15)

    Didmeninėje rinkoje Appingedamo savivaldybė savo įsikišimu siekia per operatorių didmeninį šviesolaidinį tinklą ir didmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas padaryti prieinamus didelio juostos pločio optiniais stiklo pluošto kabeliais (7). Kalbant apie Komisijos rekomendacijoje dėl aktualių rinkų išskirtas didmenines rinkas (8), šiuo atveju minėta priemonė gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti dvi konkrečias rinkas: didmeninę atsietos prieigos prie vietinių linijų rinką (Rekomendacijoje – 11 rinka) ir didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigos rinką (Rekomendacijoje – 12 rinka). Appingedame didmeninę prieigą prie plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti būtinos infrastruktūros ir paslaugų teikia KPN (9).

    II.4.   Priežastys pradėti išsamią tyrimo procedūrą

    (16)

    Komisija sprendime pradėti tyrimo procedūrą reiškia abejonę, ar priemonė yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Kalbant apie priemonės būtinumą, sprendime pradėti tyrimo procedūrą abejojama, ar iš tiesų Appingedame buvo rinkos nepakankamumo požymių.

    (17)

    Sprendime teigiama, kad plačiajuostis ryšys Appingedame jau yra prieinamas, nors teikiamos paslaugos nėra visai identiškos toms, kurias būtų galima teikti per suplanuotą tinklą. Tačiau reiškiama nuomonė, kad esami tinklai ir paslaugos iš dalies sutampa su planuojamoje priemonėje numatytais tinklais ir paslaugomis.

    (18)

    Komisija taip pat teigia, kad sunku įsivaizduoti programas ar paslaugas gyventojams ar įmonėms, kurių nebūtų galima teikti naudojant esamais tinklais tiekiamą plačiajuostį ryšį. Komisijos vertinimu, planuojamu FTTH tinklu ir esamais tinklais teikiamų didmeninių ir mažmeninių paslaugų tarpusavio pakeičiamumas yra didelio masto, todėl artimoje ateityje priemonė galėtų gerokai iškraipyti konkurenciją.

    (19)

    Nyderlandų valdžios institucijų suplanuota priemonė kelia rimtą pavojų, kad valstybės įsikišimas gali išstumti esamas ir būsimas rinkos dalyvių investicijas. Be to, sprendime pradėti tyrimo procedūrą teigiama, kad esamomis aplinkybėmis abejotina, ar šiuo atveju pirmiau minėta priemonė – ir valstybės pagalba apskritai – yra proporcinga siekiamam tikslui.

    III.   KOMISIJAI PATEIKTOS PASTABOS

    III.1.   Trečiųjų šalių pastabos

    (20)

    Komisijai savo pastabas atsiuntė trys suinteresuotosios šalys: „Essent“, VECAI ir viena šiai pramonės šakai priklausanti organizacija, pageidavusi išlikti nežinoma.

    (21)

    Remdamasis CPB (10) ataskaita kabelinio tinklo operatorius „Essent“ tikina, kad Appingedame rinka veikia sėkmingai. CPB atliko tyrimą dėl galimo rinkos nepakankamumo Nyderlandų plačiajuosčio ryšio rinkoje (11) ir padarė išvadą, kad šioje rinkoje reikšmingo nepakankamumo nėra. Ataskaitoje teigiama, kad politines priemones teisinti nepakankamu rinkos veikimu (rinkos nepakankamumu) yra nepagrįsta. „Essent“ teigimu, Nyderlandų ekonomikos ministras savo 2005 m. gruodžio 5 d. rašte Nyderlandų parlamentui (kuris buvo pateiktas Komisijai) pritarė CPB išvadai.

    (22)

    „Essent“ taip pat teigia, kad Appingedamo negalima laikyti socialiai ir ekonomiškai atsilikusiu provincijos rajonu. Paslaugas, kurias savivaldybė pageidauja teikti švietimo, sveikatos priežiūros ir vyresnio amžiaus žmonių slaugos srityse, galima pasiūlyti ir naudojant esamus tinklus. „Essent“ pritaria Komisijos išvadai, jog sunku įsivaizduoti tokias programas ar paslaugas, kurias būtų galima teikti tik FTTH tinklu, o ne esamais tinklais. Be to, „Essent“ nuomone, prieigos prie plačiajuosčio ryšio kainos Appingedame nėra aukštesnės nei kituose Nyderlandų miestuose.

    (23)

    VECAI, Nyderlandų kabelinių tinklų operatorių organizacija, pirmiau minėtas valstybės pagalbos priemones laiko nesuderinamomis su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. VECAI nuomone, valstybės pagalba tiesiogiai iškraipytų konkurenciją rinkoje, kuriai būdinga arši konkurencija.

    (24)

    VECAI teigimu, plačiajuosčio ryšio paslaugų rinka Nyderlanduose veikia tinkamai. Taip pat kaip „Essent“, VECAI savo teiginį grindžia CPB ataskaita ir ekonomikos ministro raštu. Esama infrastruktūra yra tinkama ypač pažangioms plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti. VECAI nuomone, planuojamos investicijos nesukurs nieko naujo, o tik dubliuos esamą infrastruktūrą.

    (25)

    VECAI taip pat aiškina, kad Appingedamo negalima laikyti provincijos rajonu. Be to, VECAI pabrėžia, kad jeigu savivaldybė imsis ne tik infrastruktūros savininko, bet ir viešosios valdžios vaidmens (teiks leidimus, prieigos teises ir kt.), tam tikromis aplinkybėmis gali kilti interesų konfliktas. Vadinasi, teikiant pagalbą plačiajuosčio ryšio iniciatyvoms, iškyla viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto pavojus.

    (26)

    Organizacija, pageidavusi likti nežinoma, mano, kad Komisija turėtų paremti viešų pasyviųjų prieigos infrastruktūrų plėtrą. Organizacija teigia, kad infrastruktūros ir paslaugų atskyrimas sumažintų įėjimo į rinką kliūtis, paskatintų konkurenciją ir skatintų inovacijas. Jos nuomone, konkurencijos taisyklės turi būti skirtos bendrai gerovei skatinti, o ne esamiems rinkos dalyviams apsaugoti.

    (27)

    Organizacija teigia, kad valstybės pagalbos nereikėtų, jei esamos infrastruktūros savininkai savo infrastruktūrą sąžiningai ir atsižvelgdami į sąnaudas padarytų prieinamą visiems kitiems elektroninių ryšio paslaugų teikėjams. Jei taip neatsitiktų, tai reikštų, kad rinka iš tiesų veikia netinkamai, todėl valstybė turėtų galėti įsikišti.

    III.2.   Nyderlandų valdžios institucijų pastabos

    (28)

    Atsakydami į kvietimą pateikti pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimo procedūrą, Nyderlandai nepaneigė nė vieno Komisijos sprendime pradėti tyrimą pateikto teiginio. Nyderlandų valdžios institucijos perdavė keletą dokumentų (tyrimo ataskaitų), paaiškinančių priemonės taikymo priežastis ir atskleidžiančių tinklo galimybes.

    (29)

    Pateiktose ataskaitose pabrėžiamos galimybės pritaikyti numatytą tinklą. Nyderlandų valdžios institucijos teigia, jog pasirinkti šviesolaidinį tinklą paskatino tai, kad esama infrastruktūra nesuteikia pageidaujamų plačiajuosčio ryšio pajėgumo ir paslaugų kokybės. Planuojama infrastruktūra sudarytų sąlygas teikti greitos interneto prieigos, vaizdo konferencijų, vaizdo pagal pageidavimą, interaktyvių žaidimų ar TV ir IP-VPN (12) paslaugas.

    (30)

    Paslaugos ir taikomosios programos, kurias bus galima siūlyti planuojamu FTTH tinklu, laikomos svarbiomis vykdant pačios savivaldybės užduotis (pvz., elektroninės valdžios paslaugos), sveikatos priežiūrai (pvz., nuotolinė medicinos pagalba ir įvairių sveikatos priežiūrą vykdančių įstaigų bendradarbiavimas) ir švietimui (pvz., nuotolinio mokymo programos). Be to, Nyderlandų valdžios institucijos pažymi, kad Appingedame yra daug bedarbių ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga prieiga prie pažangių plačiajuosčio ryšio paslaugų.

    IV.   VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS

    (31)

    Nyderlandai pateikė keletą argumentų, kad taikoma priemonė nėra valstybės pagalba ir kad projektu tesiekiama pasiūlyti viešąją infrastruktūrą.

    IV.1.   Bendroji infrastruktūra?

    (32)

    Nyderlandų valdžios institucijų nuomone, priemonei negalima taikyti EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatų, o reikia ją laikyti įprasta valdžios užduotimi – visoms suinteresuotosioms šalims vienodomis sąlygomis prieinamos viešosios infrastruktūros pateikimu.

    (33)

    Komisija laikosi nuomonės, kad taip galėtų būti tik tuomet, jei infrastruktūra būtų skirta valstybės paslaugoms plačiajai visuomenei teikti ir apsiribotų tik šioms paslaugoms keliamais reikalavimais. Be to, tai turėtų būti infrastruktūra, kurią rinka vargu ar teiktų, nes ji nebūtų ekonomiškai naudinga ir turėtų būti eksploatuojama neteikiant pirmenybės jokiai konkrečiai įmonei.

    (34)

    Todėl Komisija mano, kad šio projekto negalima laikyti bendrosios infrastruktūros plėtra, kuriai nereikėtų taikyti valstybės pagalbos kontrolės. Priešingai nei tam tikra transporto infrastruktūra, kuri visiems potencialiems vartotojams prieinama vienodomis bei nediskriminuojančiomis sąlygomis ir kurios skaidraus verslo sąlygomis rinka negalėtų pasiūlyti (įrengti ir (arba) valdyti), šio tipo infrastruktūrą plėtoja privatūs rinkos dalyviai, nors nebūtinai tokiomis sąlygomis, kurias Appingedamo savivaldybė nustatė minėtoje priemonėje.

    (35)

    Kadangi Appingedame veiklą plėtoja KPN ir „Essent“, teikti vietinį prieigos prie elektroninio ryšio tinklą nėra įprasta valdžios institucijų užduotis, nes tokius tinklus paprastai siūlo elektroninio ryšio paslaugas gyventojams ir įmonėms teikiantys operatoriai. Taigi planuojama priemonė tam tikru mastu dubliuoja rinkos iniciatyvas arba sudaro galimybę teikti paslaugas, kurios jau ir taip yra prieinamos.

    (36)

    Tokio tipo infrastruktūrose ne visuomet išvengiama konkurencijos iškraipymo, todėl būtina tirti kiekvieną atvejį atskirai. Appingedame yra susiklosčiusi tokia rinka, kad priemonė iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją, nes yra konkuruojama su esamais privačioms šalims priklausančiais tinklais ir apsunkinamas investavimas į panašias infrastruktūras ateityje.

    (37)

    Taigi Komisija mano, kad Appingedamo projektas patenka į valstybės pagalbos kontrolės taikymo sritį ir nėra laikytinas bendrąja infrastruktūra, už kurios plėtrą visuomenėje paprastai atsako valstybė.

    IV.2.   Bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimas?

    (38)

    Nors Nyderlandai aiškiai nenurodė, kad tai galėtų būti bendros ekonominės svarbos paslauga, tiriama, ar galima FTTH tinklo plėtrą Appingedame laikyti tokia paslauga.

    (39)

    Valstybės narės turi plačius įgaliojimus paslaugą laikyti bendros ekonominės svarbos paslauga. Tačiau būtina atsižvelgti į EB teismų praktikoje suformuluotus pagrindinius principus (13).

    (40)

    Taikant šią priemonę ketinama, laikantis klasikinių privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės taisyklių, suformuoti sutartimi grįstus santykius tarp aktyviojo tinklo operatoriaus ir savivaldybės ir (arba) fondo, o ne pavesti atlikti ir įgyvendinti bendros ekonominės svarbos paslaugą. Taip manyti galima dėl to, kad jokiuose su šia priemone susijusiuose Nyderlandų valdžios institucijų pranešimuose bei dokumentuose nevartojamas terminas „bendros ekonominės svarbos paslauga“ ar panaši sąvoka. Priešingai nei tais atvejais, kai Komisija padarė išvadą, kad finansinė valstybės pagalba buvo atlyginimas už suteiktą bendros ekonominės svarbos paslaugą, – žr. sprendimą Pyrénées-Atlantiques  (14), šioje byloje nei fondas, nei operatorius nėra aiškiai įpareigojamas kaip bendros ekonominės svarbos paslaugą teikti plačiajuosčio ryšio prieigą visuomenei, gyventojams ir įmonėms kaimo bei nuošaliose vietovėse, kur joks kitas operatorius nesiūlo visur esančio ir įperkamo plačiajuosčio ryšio.

    (41)

    Pyrénées-Atlantiques atveju tiesioginis priemonės tikslas buvo, naudojant didmeninį tinklą, plačiajuosčio ryšio paslaugas padaryti prieinamas visuomenei rajone, kuriame plačiajuosčio ryšio infrastruktūra nebuvo išplėtota. Šios sąlygos Appingedame negalioja, nes čia plačiajuosčio ryšio paslaugos teikiamos dviem tinklais.

    (42)

    Atsižvelgiant į tai, kad Komisija šios priemonės nelaiko bendros ekonominės svarbos paslauga, nėra būtina šios priemonės vertinti pagal kitus sprendimo Altmark  (15) byloje kriterijus.

    III.3.   Appingedamo savivaldybė veikia ne kaip privatus investuotojas

    (43)

    Nyderlandų valdžios institucijos teigia, kad savivaldybės ir fondo investicijų reikia būtent todėl, kad rinkos dalyviai nėra pasirengę investuoti į pasyvųjį FTTH tinklą Appingedame, nes laukiama investicijų grąža būtų nepakankama šioms investicijoms pagrįsti rinkos sąlygomis.

    (44)

    Nyderlandų teigimu, savivaldybė kreipėsi į kelis bankus, prašydama finansuoti investiciją į pasyviąją tinklo dalį, tačiau visi bankai, išskyrus „Bank Nederlandse Gemeenten“ (BNG), atsisakė. BNG yra pasirengęs suteikti paskolą savivaldybei, nes BNG vertino tik paskolos gavėjo, t. y. savivaldybės, kreditingumą, o ne fondo įgyvendinamą FTTH tinklo plėtrą ar patį projektą.

    (45)

    Vadinasi, savivaldybės investicija į fondą ir fondo investicija į pasyvųjį tinklą neatitinka investuotojo rinkos ekonomikos sąlygomis principų, nes rinkos dalyviai neinvestuotų į pasyvųjį tinklą, kaip paaiškėjo, kai savivaldybė kreipėsi į privačius investuotojus.

    III.4.   Priemonės vertinimas

    (46)

    Savo pirmuosiuose raštuose, pateiktuose prieš Komisijai nusprendžiant pradėti tyrimo procedūrą, Nyderlandų valdžios institucijos teigia, kad numatoma priemonė nė vienu iš keturių išskiriamų lygių negali būti vertinama kaip valstybės pagalba. Fondui nebus suteikta jokio pranašumo, o net jei ir būtų suteikta, tai neturėtų įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Be to, Nyderlandai mano, kad pagalba nėra teikiama nei aktyviojo tinklo operatoriui, nei mažmeninių paslaugų teikėjams. Operatorius privalės mažmeninių paslaugų teikėjams, jau anksčiau teikusiems paslaugas esama infrastruktūra, taikyti rinką atitinkančias didmenines kainas. Jei Komisija pareikalautų savivaldybės garantijų, kad operatorius užtikrins rinkos kainas, savivaldybė šią nuostatą galėtų įtraukti į sutartį tarp fondo ir operatoriaus.

    (47)

    Galiausiai Nyderlandai teigia, kad, priešingai nei ATLAS byloje (16), tinklas Appingedame bus daugiausia naudojamas paslaugoms teikti jokios ekonominės veiklos nevykdantiems namų ūkiams ir (arba) gyventojams. Dėl pagalbos Appingedamo įmonėms, ši pagalba neviršija tos, kuri leidžiama pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (17).

    (48)

    Jau savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą (18) Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Nyderlandai nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų.. Pradėjus tyrimo procedūrą, Nyderlandai taip pat nepateikė įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo argumentus.

    (49)

    Pagal EB sutartį ir konsoliduotą teismų praktiką priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, jei:

    priemonę taiko valstybė arba jos taikymas yra finansuojamas iš valstybės išteklių;

    priemonė suteikia pranašumą įmonėms arba produktams;

    priemonė iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją;

    priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

    (50)

    Appingedamo savivaldybė suteiks arba garantuos paskolą. Taigi lėšos pasyviajai tinklo daliai finansuoti bent iš dalies bus gautos iš Appingedamo savivaldybės, todėl šias lėšas reikia laikyti valstybės ištekliais (19).

    (51)

    Paskola, kurią ketina suteikti ar garantuoti savivaldybė, teikia pranašumo keliems rinkos dalyviams:

    (52)

    Savivaldybės sukurtas ir valdomas fondas taptų pasyviosios tinklo dalies savininku. Fondas suteikia galimybę operatoriui naudoti tinklą. Tinklo pasyviosios dalies plėtrą ir nuomą galima laikyti ekonomine veikla, todėl fondą galima apibrėžti kaip įmonę pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

    (53)

    Remiantis Komisijos turima informacija, pasyviąją tinklo dalį finansuoja tik savivaldybė be fondo įnašų. Be to, atrodo, kad fondas už naudojimąsi tinklu nemoka jokio mokesčio. Kaip teigiama 43–45 punktuose, Appingedamo savivaldybės investicija į pasyviąją tinklo dalį neatitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principų. Vadinasi, savivaldybės lėšos teikia pranašumą fondui kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

    (54)

    Nyderlandai patvirtino, kad koncesija eksploatuoti pasyviąją infrastruktūrą bus suteikta viešojo pirkimo konkurso būdu. Jei koncesija suteikiama konkurso būdu, tai sumažina laimėjusios šalies pranašumą kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

    (55)

    Nors dėl konkurso operatorius iš projekto negaus pernelyg didelio pelno, jam bus suteikta galimybė pasyviąja tinklo dalimi naudotis sąlygomis, neatspindinčiomis išlaidų, kurias savivaldybė ir (arba) fondas patirs tiesdami tinklą, todėl savivaldybė iš projekto negaus didžiausio galimo pelno. Nors, kaip jau minėta 8 ir 9 punktuose, nėra aišku, kokiomis finansinėmis sąlygomis bus suteikta koncesija, tikėtina, kad prieigos kaina bus mažesnė nei sąnaudos ir kad ši kaina neatitiks prieigos prie panašaus pasyviojo tinklo rinkos kainų.

    (56)

    Operatorius galės valdyti tinklą, kurio įrengimą finansavo valstybė, ir įeiti į didmeninių paslaugų rinką tokiomis sąlygomis, kurių šioje rinkoje kitomis sąlygomis negalėtų būti. Vadinasi, valstybės įsikišimas operatoriui teikia pranašumo.

    (57)

    Net jeigu visiems suinteresuotiems elektroninio ryšio paslaugų teikėjams bus skaidriomis ir vienodomis sąlygomis suteikta prieiga prie šviesolaidinio tinklo, tikėtina, kad dėl valstybės pagalbos šios prieigos kaina bus mažesnė už sąnaudas ir kad ji neatitiks prieigos prie panašių didmeninio plačiajuosčio ryšio paslaugų rinkos kainų. Vadinasi, šių paslaugų teikėjams suteikiamas pranašumas, nes jie gauna galimybę įeiti į sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų rinką ir vykdyti savo ekonominę veiklą tokiomis sąlygomis, kurių rinkoje negalėtų būti.

    (58)

    Remiantis pirmiau pateikta informacija galima daryti išvadą, kad pagalba operatoriui, paslaugų teikėjams ir kitiems telekomunikacijų paslaugų teikėjams taip pat yra pagalba Appingedamo gyventojams bei įmonėms. Valstybės pagalbos kontrolės taisyklės namų ūkiams netaikomos, tačiau šiame geografiniame rajone įsikūrusios įmonės turės naudos dėl didesnės paslaugų pasiūlos ir mažesnių kainų, palyginti su tomis, kurias už ryšio linijų nuomą ar prisijungimą prie palydovinės sistemos šios įmonės mokėtų komercinėmis sąlygomis. Be to, šios įmonės turėtų pranašumą prieš kituose Nyderlandų rajonuose įsteigtas įmones. Nyderlandų valdžios institucijos nurodė, kad iš tiesų galutiniai vartotojai yra mažosios ir vidutinės įmonės, tačiau neargumentavo, kodėl pagalbą šiai grupei reikėtų laikyti pagrįsta. Be to, akivaizdu, kad ši valstybės pagalbos priemonė neapsiriboja parama galutiniam vartotojui.

    (59)

    Nyderlandai pabrėžė, kad net jeigu Appingedamo įmonėms teikiama pagalba, ši valstybės pagalba neviršija Reglamente (EB) Nr. 69/2001 nustatytų ribų. Komisija pripažįsta, kad kiekvienai įmonei – galutiniam vartotojui teikiamas pranašumas neperžengia de minimis ribos. Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad pagalba viršija reglamente nustatytas ribas ar prieštarauja pagalbos kaupimą reglamentuojančioms nuostatoms.

    (60)

    Pirmiau aprašytas valstybės įsikišimas keičia Appingedame esamas rinkos sąlygas, nes didmeninėje sparčiojo plačiajuosčio ryšio rinkoje sukuria valstybės subsidijuojamą prieigą (operatorius) ir sumažina kliūtis paslaugų teikėjams įeiti į rinkas, pvz., į mažmenines plačiajuosčio ryšio ir telekomunikacijų paslaugų rinkas. Priimdami sprendimus dėl investicijų ir tinklo priežiūros esami operatoriai – „Essent“ ir KPN – remiasi prielaida, kad kiti elektroninio ryšio paslaugų teikėjai turėtų patys atlyginti visas naujojo tinklo statybos išlaidas ar mokėti rinkos kainą už prieigą prie didmeninių paslaugų, tačiau po planuojamo valstybės įsikišimo ši prielaida taptų klaidinga. Tai, kad naujas tinklas taptų prieinamas mažesnėmis nei rinkos kainomis, iškraipytų konkurenciją mažmeninėje plačiajuosčio ryšio paslaugų ir kitų elektroninio ryšio paslaugų rinkoje.

    (61)

    Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įsikišimas gali daryti poveikį kitų valstybių narių telekomunikacijų operatoriams, ši priemonė veikia prekybą. Telekomunikacijų rinkoje vyksta vis aršesnė konkurencija tarp elektroninio ryšio paslaugų teikėjų ir paslaugos teikėjų, kurių veikla yra susijusi su valstybių narių tarpusavio prekyba. Pavyzdžiui, kai kurie Nyderlanduose veikiantys kabelių tinklo operatoriai ar interneto paslaugų teikėjai priklauso tarptautinėms grupėms, veiklą vykdančioms ir investuojančioms visoje Europoje, ne tik Nyderlanduose.

    (62)

    Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad iš valstybės išteklių finansuojamas projektas teikia naudos fondui, operatoriui ir paslaugų teikėjams, o tai bent iš dalies suteikia ekonominio pranašumo Appingedamo įmonėms. Projektas iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

    (63)

    Neabejotinai nustatyta, kad ši priemonė yra laikytina valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, todėl reikia ištirti, ar ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

    V.   SUDERINAMUMO SU BENDRĄJA RINKA VERTINIMAS

    (64)

    EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendrasis principas, draudžiantis valstybės pagalbą Europos bendrijoje. EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra išvardytos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyto nesuderinamumo principo išimtys.

    (65)

    87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kuriais atvejais galima daryti 87 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybės pagalbos draudimo išimtis. Šiuo atveju nė viena 87 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis nėra taikytina. Pagal 87 straipsnio 2 dalies a punktą šio projekto negalima laikyti socialinio pobūdžio valstybės pagalba ir ši pagalba nėra suteikiama tik individualiems vartotojams.

    (66)

    Taip pat netaikytinos 87 straipsnio 3 dalies b ir d punktuose numatytos išimtys. Tačiau reikia pažymėti, kad Appingedamas yra rajone, kuriam galėtų būti skiriama regioninė parama (20), todėl iš esmės jam galėtų būti taikomas EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas dėl regioninės pagalbos. Remdamasi EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, Komisija parengė nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (toliau – gairės) (21). Dėl šių svarstymų 67 punkte nurodytų priežasčių priemonės pagal pirmiau minėtas gaires negalima laikyti pagrįsta.

    (67)

    Priemonė nėra grindžiama aiškiai apibrėžta regionine pagalba ir teikia naudos tik vienam vienos remtino regiono savivaldybės ekonomikos sektoriui. Tuo tarpu gairėse yra nustatyta, kad „Atskiros ad hoc pagalbos [...] [skyrimas apsiribojant] viena veiklos sritimi, gali daryti didelį poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje (šiuo atveju kitiems operatoriams), bet jos poveikis regiono vystymuisi gali būti visiškai nedidelis. [...] Komisija mano, kad tokia pagalba neatitinka ankstesnėje pastraipoje nustatytų reikalavimų [...] (22).

    (68)

    Komisija taip pat parengė kitų gairių ir reglamentų, reguliuojančių valstybės pagalbos, kuriai gali būti taikoma EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta išimtis, teikimą. Nė vienos iš minėtų gairių šiuo atveju nėra taikytinos. Vadinasi, priemonei dar mažiau tinka kiti esami reglamentai ar gairės. Todėl, Komisijos nuomone, priemonės suderinamumą su bendrąja rinka reikia vertinti tiesiogiai pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą (23).

    (69)

    Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą su bendrąja rinka suderinama gali būti laikoma „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

    (70)

    Kad pagalba atitiktų 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas, ji turi būti skirta bendrojo intereso tikslui siekti būtinu ir tikslą atitinkančiu būdu.

    (71)

    Todėl Komisija tirs:

    a)

    ar planuojama priemonė yra skirta pirmiau aiškiai apibrėžtam bendrojo intereso tikslui siekti; kitaip tariant, ar priemonės tikslas yra ištaisyti rinkos nepakankamumą arba siekti kito bendrojo intereso tikslo, pavyzdžiui, sanglaudos.

    Taip pat reikia įvertinti, ar:

    b)

    priemonė yra teikiama taip, kad bendrojo intereso tikslas būtų pasiektas, būtent:

    i.

    ar pagalba yra adekvati, t. y. ar ją taikant tikslas bus tikrai pasiektas, ar yra kitų, neabejotinai geresnių priemonių tam pačiam rezultatui pasiekti?

    ii.

    ar pagalba yra skatinanti, t. y. ar priemonė keičia įmonių elgesį?

    iii.

    ar pagalba yra proporcinga tikslui, t. y. ar tokį pat įmonių elgesio pasikeitimą galima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą arba naudojant mažiau trikdančią priemonę?

    c)

    Ar konkurencijos iškraipymas ir neigiamas poveikis prekybai nėra per didelis ir galutinis rezultatas bus teigiamas?

    (72)

    Komisija privalo išsiaiškinti, ar plačiajuosčio ryšio rinka Nyderlanduose, ypač Appingedame, veikia tinkamai ir ar yra rinkos nepakankamumas, kurį gali ištaisyti valstybės pagalba (24). Pagal naujus duomenis, Nyderlandų plačiajuosčio ryšio rinkoje yra aukštas konkurencijos lygis ir plati pasiūla. Nyderlanduose plačiajuostis ryšys yra labiausiai paplitęs visoje Bendrijoje (2006 m. viduryje buvo apie 30 proc., ir šis skaičius sparčiai auga).

    (73)

    Nyderlandų plačiajuosčio ryšio rinka išsiskiria sparčia plėtra. Elektroninio ryšio paslaugų teikėjai, kabelių tinklo operatoriai ir interneto tiekėjai yra pasirengę Nyderlandų rinkai pasiūlyti ypač didelio galingumo plačiajuosčio ryšio paslaugas (25). Tikimasi, kad ateinančiais metais be valstybės pagalbos bus įrengti naujos kartos tinklai (26). Be to, trečios kartos mobiliosios telefonijos operatoriai šiuo metu Nyderlanduose diegia mobilųjį plačiajuostį ryšį. Komisijos turimais duomenimis, šio ryšio paslaugos jau teikiamos apie 70 proc. Nyderlandų teritorijos (27).

    (74)

    Komisijai žinomi faktai (CPB ataskaita, Komisijos ataskaita, EBPO tyrimas ir kt.) aiškiai rodo, kad rinkos jėgos veikia tinkamai, todėl Nyderlandų plačiajuosčio ryšio rinkoje ryšio paslaugos apima pakankamą teritoriją ir jų pasiūla pakankamai įvairi (28). Reikia pridurti, kad planuojama priemonė kaip valstybės investicija gali išstumti privačią iniciatyvą ir nepadeda gerinti plačiajuosčio ryšio paslaugų pasiūlos.

    (75)

    CPB ataskaitoje teigiama, kad Nyderlandų plačiajuosčio ryšio rinka veikia tinkamai, įmonės yra pakankamai suinteresuotos investuoti į plačiajuostį ryšį ir kad geriausia valstybės politika būtų pasitikėti rinkos jėgomis. Ataskaitoje pažymėta, kad rinkos nepakankamumas yra ribotas ir susijęs su rinkos jėgomis bei nedidelėmis gamybos problemomis. Iš ataskaitos aišku, kad abi šios problemos tinkamai sprendžiamos Nyderlandų priežiūros institucijai OPTA vykdant kontrolę ir moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriant konkrečias subsidijas (29).

    (76)

    Kalbant apie Appingedamą, mažmeninėje rinkoje mažmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas siūlo KPN ir „Essent“. Šiuo metu „Essent“ teikiamo ryšio sparta siekia iki 5 Mbit/s, o KPN – iki 6 Mbit/s. Tiek „Essent“, tiek KPN siūlo trigubą paslaugų paketą (telefonijos, interneto ir skaitmeninės (analoginės) televizijos). Abi įmonės turi techninių galimybių ir planuoja naudodamos esamus tinklus padidinti siūlomų paslaugų plačiajuosčio ryšio galingumą, jei tik bus pakankama tokių paslaugų paklausa. Be to, kiti interneto paslaugų teikėjai, naudodami KPN didmeninę prieigą, gali siūlyti plačiajuosčio ryšio paslaugas.

    (77)

    Dėl didmeninės rinkos, Nyderlandų priežiūros institucija OPTA stambiam operatoriui KPN kai kuriose rinkose pritaikė reguliavimo priemones. KPN teikia didmeninę prieigą prie savo tinklo ir ryšio paslaugų, kad būtų galima teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas (30). Kai kurie kabelių tinklo operatoriai Nyderlandų rinkoje, pavyzdžiui, „Essent“, taip pat teikia didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą tretiesiems asmenims (31).

    (78)

    Kitais iki šiol vertintais atvejais dėl valstybės pagalbos teikiant plačiajuostį ryšį Komisija priėjo išvadą, kad valstybės pagalba įrengiant didmeninius tinklus gali būti tinkama ir proporcinga priemonė spręsti tam tikrą rinkos nepakankamumą ir (arba) nepakankamą finansavimą. Su „baltosiomis“ ar „pilkosiomis“ sritimis (32) susijusiais atvejais rinkoje buvo nepakankama konkuruojančių plačiajuosčio ryšio paslaugų pasiūla arba buvo struktūrinių kliūčių plačiajuosčio ryšio tinklo plėtrai (33).

    (79)

    Nyderlandai argumentuoja tuo, kad būsimoms paslaugoms ir taikomosioms programoms reikės didesnės galios tinklų nei esami vario kabelių arba kombinuotų vario ir stiklo pluošto kabelių tinklai. Tačiau šis tyrimas parodė, kad sunku įsivaizduoti tokias plataus vartojimo taikomąsias programas, kurių po trumpo ar vidutinio laikotarpio nebūtų galima teikti esamais tinklais (34). Tai reiškia, kad naujos kartos tinklais ir esamais tinklais teikiamos paslaugos dideliu mastu dubliuoja vienos kitas, todėl priemonė artimiausioje ateityje gali iškraipyti konkurenciją.

    (80)

    Apibendrinant galima daryti išvadą, kad plačiajuosčio ryšio rinka Appingedame veikia tinkamai, todėl finansinė valstybės pagalba nėra būtina.

    (81)

    Iš tiesų Appingedamas yra Nyderlandų provincijoje, tačiau valstybės įsikišimas vyksta savivaldybėje, kur mažmenines ir didmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas panašiomis kaip ir kituose rajonuose sąlygomis bei kainomis jau teikia keletas elektroninio ryšio paslaugų teikėjų ir tinklų.

    (82)

    Pirmiau minėtoje CPB ataskaitoje daroma išvada, kad nėra požymių, rodančių, jog „a substantial geographical or social digital divide in the Netherlands. Broadband is available in almost all regions. Most consumers can choose between roughly 80 Internet subscriptions in densely populated areas and between approximately 30 in remote areas[„Nyderlandus dalija svarbi geografinė ar socialinė skaitmeninė takoskyra. Plačiajuostis ryšys yra prieinamas beveik visuose rajonuose. Daugelis vartotojų tankiai gyvenamose srityse gali rinktis iš maždaug 80 interneto abonementų, o rečiau gyvenamose – iš 30“]. Tiesa, ataskaitoje pripažįstama, kad yra socialinės atskirties galimybė (vyresnio amžiaus žmonės mažiau naudoja plačiajuostį ryšį), bet valdžios institucijos gali paskatinti šiuos žmones naudotis internetu, taikydamos paklausą skatinančias priemones, pavyzdžiui, informavimo kampanijomis (35).

    (83)

    Vadinasi, tiriamoji priemonė nėra tinkama sanglaudos politikos tikslams siekti. Valstybės pagalba nėra būtina plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti Appingedame ir iškraipo konkurenciją. Kadangi valstybės pagalba nesiekiama bendrąjį interesą atitinkančių tikslų, priemonė neatitinka EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytų suderinamumo su bendrąja rinka kriterijų.

    VI.   IŠVADA

    (84)

    Dėl išvardytų priežasčių Komisija daro išvadą, kad ši priemonė yra valstybės pagalba fondui, šviesolaidinio tinklo operatoriui ir mažmeninių plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams. Kadangi ši valstybės pagalbos priemonė nėra skirta konkrečioms verslo formoms skatinti ar konkrečių rajonų ekonomikai kelti ir nėra teikiama taip, kad nedarytų poveikio prekybai ir nepažeistų bendrojo intereso, ši priemonė yra nepagrįsta pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, todėl nesuderinama su bendrąja rinka.

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Valstybės pagalba, kurią Nyderlandai ketina teikti plėtojant plačiajuosčio ryšio tinklą Appingedame, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

    Dėl šios priežasties valstybės pagalbos teikti negalima.

    2 straipsnis

    Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Nyderlandai praneša Komisijai, kokių priemonių jie ėmėsi šiam sprendimui įvykdyti.

    3 straipsnis

    Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.

    Priimta Briuselyje, 2006 m. liepos 19 d.

    Komisijos vardu

    Neelie KROES

    Komisijos narė


    (1)  OL C 321, 2005 12 16, p. 7.

    (2)  Byla LJ Nr. AQ8920. Ją galima rasti tinklalapyje www.rechtspraak.nl.

    (3)  Žr. 1 išnašą.

    (4)  Plačiajuostis ryšys apibrėžiamas kaip nepertraukiamos (always-on) ryšio paslaugos, suteikiančios galimybę perduoti didelius informacijos kiekius; šios paslaugos gali būti teikiamos naudojant įvairius komunikacijų technologijų („platformų“) derinius. Tai gali būti fiksuoto ryšio ar radijo bangų technologijos, kurios priklausomai nuo konkrečios situacijos gali viena kitą pakeisti ar papildyti. Dabar naudojamų plačiajuosčio ryšio paslaugų parsiuntimo greitis svyruoja nuo 512Kbit/s iki 1Mbit/s. Įmonėms reikalingas spartesnis internetas.

    (5)  Konfidenciali informacija

    (6)  Remiantis duomenimis, kuriuos Komisijai pateikė „Essent“.

    (7)  Šiuo metu Komisijos rekomendacijoje dėl elektroninėms telekomunikacijų paslaugoms aktualių rinkų didmeninės prieigos prie kanalų ir tamsiųjų (neapšviestų) pluoštų rinka nėra paminėta. Taigi, bent jau kol kas, Europos elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje nėra apibrėžtų nuostatų dėl trečiųjų šalių priėjimo prie kanalų ir kabelių infrastruktūros. 2003 m. vasario 11 d. Komisijos rekomendacija 2003/311/EB dėl elektroninių ryšių sektoriaus produktų ir paslaugų rinkų, kurioms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos būtų galima pritaikyti ex ante reguliavimą (OL L 114, 2003 5 8, p. 45).

    (8)  Žr. 6 išnašą.

    (9)  KPN yra labai pajėgus rinkos dalyvis, ypač didmeninės atsietos prieigos ir konkrečių didmeninių nuomojamų linijų rinkose. Todėl KPN privalo laikytis prieigos nuostatų, reguliuojančių svarbius indėlius į plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimą, pavyzdžiui, vietines linijas ar didmenines nuomojamas linijas. Be to, KPN teikia nemokamą bitstream prieigą, didmeninės prieigos produktą.

    (10)  Centraal Planbureau (Nyderlandų ekonominės politikos tyrimų biuras) yra nepriklausomą ekonomikos analizę atliekantis tyrimų biuras. CPB yra nepriklausomas atliekamų tyrimų turinio atžvilgiu, nors oficialiai yra centrinės valdžios dalis.

    (11)  „Do market failures hamper the perspectives of broadband?“, Centraal Planbureau, 2005 m. gruodžio mėn.

    (12)  Internet-protocol based Virtual Private Network services.

    (13)  Kaip Komisija jau buvo pareiškusi dėl prieigos prie plačiajuosčio ryšio, pvz., sprendimo dėl plačiajuosčio ryšio projekto Prancūzijos Pyrénées-Atlantiques rajone 46 punkte. 2004 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. 381/04 „Pyrénées-Atlantiques“ (Prancūzija), OL C 162, 2005 7 2, p. 5.

    (14)  Žr. 11 išnašą.

    (15)  2003 m. liepos 24 d. Sprendimas byloje Altmark Trans und Regierungspräsidium Magdeburg, C-280/00, Rink. p. I-7747.

    (16)  Žr. 2004 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimą byloje Nr. 213/2003 dėl ATLAS projekto Jungtinėje Karalystėje; plačiajuosčio ryšio infrastruktūros schema verslo parkams.

    (17)  OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

    (18)  10 punktas.

    (19)  Kaip teigiama Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijų forma teikiamai valstybės pagalbai (OL C 71, 2000 3 11, 14 p.) 2.1.2 punkte, net jei garantiją suteikusi valstybė neturi nieko mokėti, tai vis tiek galima laikyti valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Nors tiesiogiai ir aiškiai valstybės ištekliai nėra perleidžiami, jie vis tiek yra susiję su valstybės ištekliais. Žr. 1998 m. gruodžio 1 d. Sprendimą byloje „Ecotrade“ prieš AFS, C-200/97, Rink. p. I-7907, 43 punktą ir 2000 m. birželio 13 d. Sprendimą sujungtose bylose EPAC, T-204/97 ir T-270/97, Rink. p. II-2267, 80 ir 81 punktus.

    (20)  Nacionalinis Nyderlandų regioninės paramos žemėlapis 2000–2006 m. (Valstybės pagalba Nr. 228/2000, nuor. SG (2000) D/106075, 2000 8 8).

    (21)  Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės, OL C 74, 1998 3 10.

    (22)  Žr. gairių 2 skyrių „Taikymo apimtis“, p. 10.

    (23)  Šį metodą Komisija taikė ir kitose bylose. Žr., pvz., šiuos sprendimus dėl Jungtinės Karalystės teikiamos valstybės pagalbos: 2004 m. gruodžio 14 d., Nr. 126/04 „Plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas mažosioms ir vidutinėms verslo įmonėms Linkonšyre“; 2004 m. lapkričio 16 d., Nr. 199/04 „Plačiajuosčio ryšio paslaugų verslo fondas“; 2004 m. lapkričio 16 d., Nr. 307/04 „Plačiajuosčio ryšio telekomunikacijos Škotijoje, nutolusiose ir kaimo vietovėse“

    (žr. http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/).

    (24)  2006 m. vasario 20 d. COM (2006) 68, „Europos elektroninių ryšių reguliavimas ir rinkos 2005 m. (11-oji ataskaita)“. 2005 m. spalio mėn. duomenimis, esamų fiksuotų plačiajuosčio ryšio linijų operatoriai užėmė 44 proc. rinkos, DSL mažmeninės linijos – apie 72 proc. Esamų mažmeninių DSL linijų operatorių rinkos dalis toliau mažėja. EBPO gruodžio mėn. statistiniais duomenimis, Nyderlandai, palyginti su kitomis šalimis, plačiajuosčio ryšio srityje pirmauja: www.oecd.org/sti/ict/broadband.

    (25)  Komisijos turimais duomenimis, „Essent“ tikrina simetrinį Ethernet-to-the-Home sprendimą, kurio sparta – 100 Mbit/s, UPC rengiasi Nyderlanduose išleisti naują produktą, kurio sparta – 50 Mbit/s, ir KPN tobulina VDSL ryšio paslaugas, kurių sparta siekia iki 50 Mbit/s.

    (26)  Žr., pvz., OPTA: „KPN's Next Generation Network: All-IP“, Issue Paper, 2006 m. gegužės 22 d.

    (27)  Plg. http://145.7.218.175/covcheck/main.asp ir http://umtscoveragetool.vodafone.nl/UMTSdekking.html#. KPN interneto svetainėje teigiama, kad UMTS naudoja 9 mln. gyventojų 130-yje Nyderlandų miestų: http://www.kpn.com/kpn/show/id=716554 .

    (28)  Nedidelis procentas Nyderlandų gyventojų vis dar neturi prieigos prie plačiajuosčio ryšio, nes gyvena per toli nuo vietinio centro, kad galėtų naudotis Digital Subscriber Line (DSL) paslaugomis, ir (arba) neturi prieigos prie kabelinės televizijos.

    (29)  CPB ataskaita, p. 103.

    (30)  KPN yra ypač stiprus didmeninėje atsietos prieigos ir atskirų didmeninių nuomojamų linijų rinkose, todėl KPN taikomi prieigos apribojimai, susiję su stambiais įnašais į plačiajuosčio ryšio paslaugas, pavyzdžiui, vietines linijas ar didmenines nuomojamas linijas. Be to, KPN teikia nemokamą prieigą prie tam tikrų plačiajuosčio ryšio paslaugų.

    (31)  Pavyzdžiui, „Essent“ teikia WBA, skirtą ISP Introweb (nors tik profesionalams), kabelinio tinklo operatoriai „Stichting CAI Harderwijk“ ir „Kabel Noord“ teikia WBA, skirtą ISP Chello, ir kabelinio tinklo operatorius „Cogas“ teikia WBA, skirtą ISP @Home. Žr. bylą NL/2005/0281 „Didmeninė plačiajuosčio ryšio prieiga Nyderlanduose“, pastabas pagal 2005 m. gruodžio 2 d. direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio 3 dalį.

    (32)  „Baltosiose srityse“ plačiajuostis ryšys iš viso neprieinamas, „pilkosiose srityse“ dominuoja natūrali monopolija, kai vienintelis operatorius kontroliuoja tinklą ir nesuteikia prieigos prie turimos infrastruktūros. Appingedamą galima laikyti „juodąja sritimi“, kurios rinkai būdingas įvairių plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumas ir šias paslaugas teikia ne mažiau kaip dvi konkuruojančios infrastruktūros (pvz., telefono ir kabelinės televizijos tinklai). Jei projektas vykdomas tik „juodojoje srityje“, kyla didelis pavojus, kad valstybės finansavimas išstums esamas ir būsimas privačias investicijas.

    (33)  2006 m. kovo 8 d. priimtame sprendime nesenoje Airijos byloje Nr. 284/05 „Regioninė plačiajuosčio ryšio programa: II ir III Metropolitan Area Network (MAN) programos etapas“ Komisija pritarė valstybės pagalbai plėtojant viešąją didmeninę infrastruktūrą, įskaitant geografinius rajonus, kuriuose veikiantis operatorius jau teikė pagrindines plačiajuosčio ryšio paslaugas. Šį sprendimą lėmė didelis atsilikimas teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas ir Airijos rinkos ypatybės (alternatyvių infrastruktūrų trūkumas, gyventojų tankio pasiskirstymas, labai vėlai veikiančių operatorių pradėtos teikti plačiajuosčio ryšio paslaugos ir kt.).

    (34)  Žr., pvz., „UK Broadband Stakeholder Group“, „Predicting UK Future Residential Bandwidth Requirements“, 2006 m. gegužės mėn.; IDATE, „Etude sur le développement du très haut débit en France“, 2006 m. kovo mėn.

    (35)  CPB ataskaita, p. 14.


    Top