(1)

Būtinumas parengti vietinio eismo per sieną taisykles siekiant konsoliduoti Bendrijos teisinį pagrindą išorinių sienų klausimais buvo pabrėžtas Komisijos komunikate „Siekiant integruoto Europos Sąjungos valstybių narių išorinių sienų valdymo“. 2002 m. birželio 13 d. šį būtinumą patvirtino Taryba, patvirtinusi „Europos Sąjungos valstybių narių išorinių sienų valdymo planą“, kuriam vėliau 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijoje pritarė Europos Vadovų Taryba.

(2)

Išsiplėtusios Bendrijos labui reikia užtikrinti, kad sienos su kaimyninėmis šalimis nebūtų kliūtis prekybai, socialiniams ir kultūriniams mainams ar regioniniam bendradarbiavimui. Dėl to turėtų būti sukurta veiksminga vietinio eismo per sieną sistema.

(3)

Vietinio eismo per sieną režimas yra išimtis iš bendrųjų taisyklių, reglamentuojančių pasienio kontrolę asmenų, kertančių Europos Sąjungos valstybių narių išorines sienas, kaip nustatyta 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (2).

(4)

Bendrija turėtų nustatyti kriterijus ir sąlygas, kurių turi būti laikomasi sudarant palankesnes sąlygas pasienio gyventojams kirsti išorines sausumos sienas naudojantis vietinio eismo per sieną režimu. Tokie kriterijai ir sąlygos turėtų užtikrinti, kad palengvintas sienos kirtimas bona fide pasienio gyventojams, turintiems teisėtų priežasčių dažnai kirsti išorinę sausumos sieną, būtų suderintas su būtinumu užkirsti kelią nelegaliai imigracijai, taip pat galimoms grėsmėms saugumui, kurias kelia nusikalstama veikla.

(5)

Paprastai siekiant išvengti piktnaudžiavimo, vietinio eismo per sieną leidimas turėtų būti išduodamas tik asmenims, kurie pasienio regione teisėtai gyveno bent vienerius metus. Dvišaliais susitarimais, sudarytais tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių, gali būti numatomas ilgesnis gyvenimo šalyje laikotarpis. Išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, susijusiais su nepilnamečiais, šeiminės padėties pokyčiais ar žemės paveldėjimu, minėtuose dvišaliuose susitarimuose taip pat gali būti numatytas trumpesnis gyvenimo šalyje laikotarpis.

(6)

Vietinio eismo per sieną leidimai turėtų būti išduodami pasienio gyventojams, nesvarbu, ar jiems taikomas vizos reikalavimas pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (3). Todėl šis reglamentas turėtų būti skaitomas kartu su Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 (4), iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, kuris skirtas pasienio gyventojus, besinaudojančius šiuo reglamentu įsteigtu vietinio eismo per sieną režimu, atleisti nuo reikalavimo turėti vizą. Todėl šis reglamentas gali įsigalioti tik kartu su minėtu iš dalies keičiančiu reglamentu.

(7)

Bendrija turėtų nustatyti konkrečius vietinio eismo per sieną leidimo išdavimo pasienio gyventojams kriterijus ir sąlygas. Šie kriterijai ir sąlygos turėtų atitikti atvykimo sąlygas, taikomas pasienio gyventojams, kertantiems išorinę sausumos sieną naudojantis vietinio eismo per sieną režimu.

(8)

Vietinio eismo per sieną taisyklių nustatymas Bendrijos lygiu neturėtų paveikti laisvo judėjimo teisės, kuria naudojasi Sąjungos piliečiai ir jų šeimų nariai, taip pat jai lygiaverčių teisių, kuriomis naudojasi trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai pagal Bendrijos ir jos valstybių narių – vienos susitarimų šalies – ir atitinkamų trečiųjų šalių – kitos susitarimų šalies – sudarytus susitarimus. Tačiau kai pagal vietinio eismo per sieną režimą pasienio gyventojams palengvintas sienos kirtimas reiškia mažiau sistemingą kontrolę, toks palengvinimas turėtų būti savaime taikomas visiems asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise ir gyvena atitinkamoje pasienio teritorijoje.

(9)

Kad vietinio eismo per sieną režimas būtų taikomas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išlaikyti arba prireikus sudaryti dvišalius susitarimus su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, jei jie atitinka šiame reglamente nustatytas taisykles.

(10)

Šis reglamentas neturi poveikio specialioms taisyklėms, taikomoms Seutai ir Melilai, kaip nurodyta Ispanijos Karalystės deklaracijoje dėl Seutos ir Melilos miestų Baigiamajame akte, pridedamame prie Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, pasirašyto 1990 m. birželio 19 d. Šengene (5).

(11)

Pasienio gyventojams, kurie piktnaudžiauja šiuo reglamentu nustatytu vietinio eismo per sieną režimu, valstybės narės turėtų taikyti nacionalinės teisės numatytas sankcijas.

(12)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus prie ataskaitos turėtų būti pridėti teisės aktų pasiūlymai.

(13)

Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(14)

Kadangi šio reglamento tikslas, būtent nustatyti vietinio eismo per sieną režimo prie išorinių sausumos sienų nustatymo kriterijus ir sąlygas, turi tiesioginį poveikį Bendrijos acquis dėl išorinių sienų ir jo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(15)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, nėra jo saistoma ir neprivalo jo taikyti. Turint omenyje, kad šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties Trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal to protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos turėtų nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje.

(16)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (6), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai (7).

(17)

Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (8) nedalyvauja. Dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma bei neprivalo jo taikyti.

(18)

Šis reglamentas plėtoja Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9) nedalyvauja. Dėl to Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir nėra jo saistoma arba neprivalo jo taikyti.

(19)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibūdinta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte, skaitomame kartu su Sprendimo 2004/849/EB (10) 4 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimo 2004/860/EB (11) 4 straipsnio 1 dalimi, nurodytai sričiai.

(20)

Šio reglamento 4 straipsnio b punktas ir 9 straipsnio c punktas yra Šengeno acquis pagrindu priimamos ar kitaip su juo susijusios nuostatos, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,

a)

ilgalaikio buvimo;

b)

galimybės imtis ekonominės veiklos ir vertimosi ja;

c)

muitų ir mokesčių klausimų.

1)

išorinė sausumos siena – tai bendra sausumos siena tarp valstybės narės ir kaimyninės trečiosios šalies;

2)

pasienio teritorija – tai teritorija, esanti ne daugiau 30 kilometrų atstumu nuo valstybės sienos. Suinteresuotos valstybės savo dvišaliuose susitarimuose, kaip numatyta 13 straipsnyje, nurodo vietinio administravimo rajonus, kurie yra laikomi pasienio teritorija. Jei kurio nors tokio rajono dalis yra daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų atstumu nuo sienos linijos, ji vis tiek turi būti laikoma pasienio teritorijos dalimi;

3)

vietinis eismas per sieną – tai pasienio gyventojų judėjimas reguliariai kertant išorinę sausumos sieną, siekiant būti pasienio teritorijoje dėl, pavyzdžiui, socialinių, kultūrinių, pagrįstų ekonominių priežasčių ar dėl šeimos ryšių ir šiame reglamente nustatytų terminų neviršijantį laikotarpį;

4)

asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise – tai:

5)

trečiosios šalies pilietis – tai asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, ir kuriam netaikomas 4 punktas;

6)

pasienio gyventojai – tai trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra teisėtai išgyvenę valstybės narės kaimyninės šalies pasienio teritorijoje 13 straipsnyje numatytuose dvišaliuose susitarimuose nurodytą laikotarpį, kuris yra ne trumpesnis kaip vieneri metai. Tačiau išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais, numatytais dvišaliuose susitarimuose, trumpesnis nei vienerių metų gyvenimo šalyje laikotarpis taip pat gali būti laikomas pakankamu;

7)

vietinio eismo per sieną leidimas – tai III skyriuje nurodytas specialus dokumentas, leidžiantis pasienio gyventojams kirsti išorinę sausumos sieną pagal vietinio eismo per sieną režimą;

8)

Šengeno konvencija – tai Konvencija, įgyvendinanti 1985 m. birželio 14 d. Šengene pasirašytą Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo susitarimą dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo (13).

a)

turi vietinio eismo per sieną leidimą ir, jei to reikalaujama 13 straipsnyje nurodytuose dvišaliuose susitarimuose, galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus;

b)

nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo įvestas perspėjimas neįsileisti tų asmenų;

c)

nėra laikomi keliančiais grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, ir ypač jei valstybių narių nacionalinėse duomenų bazėse neįvestas perspėjimas neįsileisti dėl tų pačių priežasčių.

a)

leidimo turėtojo vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė bei gyvenamoji vieta;

b)

leidimą išdavusi institucija, išdavimo data ir galiojimo laikas;

c)

pasienio teritorija, kurioje leidimo turėtojui leidžiama judėti;

d)

galiojančio kelionės dokumento (-ų), leidžiančio (-ų) jo turėtojui kirsti išorines sienas, kaip numatyta 9 straipsnio a punkte, numeris (-iai).

a)

turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti išorines sienas, kaip apibrėžta Šengeno konvencijos 17 straipsnio 3 dalies a punkte;

b)

pateikia dokumentus, įrodančius jų, kaip pasienio gyventojų, statusą ir teisėtas priežastis dažnai kirsti išorinę sausumos sieną naudojantis vietinio eismo per sieną režimu;

c)

nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje buvo įvestas perspėjimas neįsileisti;

d)

nėra laikomi keliančiais grėsmę kurios nors iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, ir ypač jei valstybių narių nacionalinėse duomenų bazėse nėra įvestas perspėjimas neįsileisti dėl tų pačių priežasčių.

a)

įsteigia specialius sienos kirtimo punktus, skirtus tik pasienio gyventojams;

b)

rezervuoja specialias eismo juostas pasienio gyventojams įprastiniuose sienos kirtimo punktuose;

c)

atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir kai išskirtinai yra ypatingo pobūdžio reikmė, leidžia pasienio gyventojams kirsti savo sieną ne tose vietose, kuriose yra nustatyti išorinės sausumos sienos kirtimo punktai, o kitose nustatytose vietose, ir ne tomis valandomis, kurios yra juose nustatytos.

a)

be informacijos, kurios reikalaujama 7 straipsnio 3 dalyje, vietinio eismo per sieną leidime išsamiai nurodoma, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis gali būti kertama išorinė sausumos siena;

b)

susijusi valstybė narė atsitiktine tvarka tikrina ir reguliariai stebi eismą per sieną siekdama užkirsti kelią neleistino sienos kirtimo atvejams.