9.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/15

(1)

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba iškėlė tikslą Europos Sąjungai tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomika pasaulyje. Ji pabrėžė, kaip svarbu sukurti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) palankią aplinką, pasidalinti geriausia praktika bei užtikrinti didesnę valstybių narių konvergenciją. 2001 m. birželio 15–16 d. Gotenburgo Europos Vadovų Taryba susitarė dėl Sąjungos tvaraus vystymosi strategijos, skirtos užtikrinti, kad augant ekonomikai kartu stiprėtų socialinė įtrauktis ir aplinkos apsauga. Tvarus vystymasis labai priklauso nuo įmonių gamybos būdų.

(2)

Norint prisidėti prie konkurencingumo ir inovacinio pajėgumo Bendrijoje didinimo, žinių visuomenės tobulėjimo ir tvaraus, subalansuotu ekonomikos augimu grindžiamo vystymosi, reikėtų priimti Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (toliau – Bendroji programa).

(3)

Tai atitinka 2005 m. vasario 2 d. Komisijos komunikato pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui – nauja Lisabonos strategijos pradžia“ nuostatas, kuriomis raginama imtis veiksmų siekiant skatinti augimą ir konkurencingumą, paversti Europą patrauklia investuoti ir dirbti, primenant, kad reikia skatinti verslo iniciatyvą, pritraukti verslui pradėti pakankamą rizikos kapitalą, palaikyti stiprią Europos pramonę skatinant inovacijas, ypač ekologines, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) įsisavinimą bei tausojantį išteklių naudojimą. Nors konkurencingumas labai priklauso nuo dinamiškų, atvirose ir konkurencingose rinkose veikiančių įmonių ir teisingų tam sukurtų pagrindinių sąlygų, visų pirma inovacijoms palankios reglamentavimo sistemos, Bendrijos finansavimas svarbus didinant paramą ir skiriant papildomą finansavimą, skirtą rinkos nesėkmėms atitaisyti.

(4)

2000 m. birželio 19–20 d. Europos Tarybos Santa Maria de Feira patvirtintoje Europos mažųjų įmonių chartijoje (toliau – Chartija) mažosios įmonės apibūdinamos kaip „Europos ekonomikos pagrindas“. Europos politikos priemonės turėtų veiksmingiau įvertinti šių įmonių, tarp jų smulkaus verslo įmonių, specifinį pobūdį, reikalavimus ir lūkesčius. Būtent dėl šios priežasties Bendrosios programos priemonėmis turėtų būti siekiama įgyvendinti Europos mažųjų įmonių chartiją. Įgyvendinant Bendrijos MVĮ skatinimo priemones, pavyzdžiui, 2005 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą – augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“, turi būti atsižvelgta į chartijoje nustatytus tikslus, o Bendroji programa – tai būdas priartėti prie šių tikslų.

(5)

Bendroji programa turėtų būti skirta visų pirma MVĮ, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių sąvokos apibrėžimo (4). Bendrojoje programoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiai besivystančių modernių technologijų MVĮ, mikroįmonių ir amatų sektoriaus įmonių, specialių tikslinių grupių, įskaitant moteris verslininkes, ypatybėms ir reikalavimams.

(6)

Bendroji programa turėtų apimti konkrečias Bendrijos priemones verslininkystės, MVĮ, pramonės konkurencingumo, inovacijų, informacijos ir ryšių technologijų (IRT), aplinkosaugos technologijų ir pažangios energetikos srityse, kurios iki šiol buvo reglamentuojamos 1996 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimu 96/413/EB Bendrijos veiksmų programos Europos pramonės konkurencingumui didinti įgyvendinimo (5), 1997 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1336/97/EB dėl gairių transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje (6), 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE) (7), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (8), 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2001/48/EB dėl daugiametės bendrijos programos, skirtos skatinti Europos skaitmeninio turinio plėtrą ir naudojimą pasauliniuose tinkluose bei informacinės visuomenės kalbinę įvairovę, patvirtinimo (9), 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1230/2003/EB, patvirtinančiu daugiametę veiksmų programą energetikos srityje „Pažangi energetika Europai“ (2003–2006), skirtą paremti tvarų energetikos vystymąsi (10) ir 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2256/2003/EB, patvirtinančiu eEuropa 2005 m. veiksmų plano, geros praktikos platinimo ir tinklo bei informacijos saugumo gerinimo stebėsenos daugiametę programą (MODINIS) (2003–2005 m.) (11).

(7)

Bendrojoje programoje turėtų būti numatyti bendri tikslai, bendros šiems tikslams įgyvendinti skirtos biudžeto lėšos, įvairios programos įgyvendinimo priemonės ir stebėsenos bei vertinimo ir Bendrijos finansinių interesų apsaugos susitarimai.

(8)

Pagal 2003 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Inovacijų politika: Sąjungos metodo atnaujinimas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją“ ir EBPO Oslo vadovą inovacijos – tai prekių ir paslaugų asortimento, taip pat jų susijusių rinkų atnaujinimas ir išplėtimas; nauji dizaino, gamybos, tiekimo ir platinimo metodai; pokyčiai, susiję su vadybos forma, darbo organizacija, darbo sąlygomis ir darbo jėgos įgūdžiais, t. y. technologinės, netechnologinės ir organizacinės inovacijos.

(9)

Į Bendrąją programą neturėtų būti įtraukta moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirta veikla, vykdoma remiantis Sutarties 166 straipsniu. Ši programa turėtų papildyti septintąją Bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos bendrąją programą (2007-2013 m.) (12) (toliau – Septintoji bendroji MTTP programa), kadangi jos tikslas – technologinių ir netechnologinių inovacijų, kurios jau peržengė demonstracijos stadiją ir gali būti pateikiamos į rinką, išbandymas taikymui rinkose. Turėtų būti užtikrinta, kad nėra finansavimo spragų tarp mokslinių tyrimų ir taikymo (technologijų perkėlimo veikla įskaitant pradinį įmonių veiklos etapą). Todėl finansavimas, skirtas mokslinių tyrimų rezultatų komercializacijai – tai užduotis, kurią reikėtų atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su Septintąja bendrąja MTTP programa ir kitomis atitinkamomis mokslinių tyrimų programomis.

(10)

Bendroji programa taip pat turėtų apimti egzistuojančių technologijų, kurios panaudojamos nauju ir novatorišku būdu, teikimą į rinką. Tam tikromis aplinkybėmis bandomieji technologijų demonstravimo projektai bus įtraukti į abi programas, t. y. Bendrąją programą ir Septintąją bendrąją MTTP programą. Tai bus daroma tik tuo atveju, kai tam tikri pademonstruotos technologijos technologiniai sprendimai, pvz., techniniai standartai IRT srityje, turi būti patvirtinti rinkos patekimo stadijoje.

(11)

Bendroji programa turėtų papildyti Struktūrinius fondus ir kitas atitinkamas Bendrijos programas, kartu pripažįstant, kad kiekviena priemonė turėtų būti vykdoma pagal savo ypatingas procedūras. Tokiu būdu tos pačios teisėtos išlaidos neturėtų būti finansuojamos dvigubai.

(12)

Bendrų PP tikslų turėtų būti siekiama įgyvendinant šias specialiąsias programas: „Verslininkystės ir inovacijų programą“, „IRT politikos rėmimo programą“ ir „Pažangios energetikos Europai programą“.

(13)

Vykdant visas programas ir veiksmus, kuriuos apima Bendroji programa, turi būti atsižvelgiama į skaidrumo ir lygių galimybių principus.

(14)

Šiuo sprendimu visai Bendrosios programos įgyvendinimo trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (13) 37 punkte.

(15)

Kiekvienai specialiajai programai turėtų būti skiriamas konkretus orientacinis biudžetas.

(16)

Norint užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas tik rinkos nesėkmėms ištaisyti ir vengiant rinkos iškraipymų, pagal Bendrąją programą skiriamas finansavimas turėtų atitikti Bendrijos valstybės pagalbos taisykles, su jomis susijusias priemones ir Bendrijos nustatytus veikiančių MVĮ apibrėžimus.

(17)

Europos ekonominės erdvės susitarime (toliau – EEE susitarimas) ir papildomuose asociacijų susitarimų protokoluose numatytas atitinkamų šalių dalyvavimas Bendrijos programose. Kitos trečiosios valstybės galėtų prisidėti tuo atveju, jei tai neprieštarauja sutartims ir nustatytai tvarkai.

(18)

Bendrosios programos ir specialiųjų programų vykdymas turėtų būti nuolat stebimas ir vertinamas, kad būtų galima jas koreguoti. Kur įmanoma, rengiant ataskaitas reikia ištirti lyčių lygybės aspekto įtraukimą į programos veiksmus.

(19)

Taip pat reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant išvengti pažeidimų ir sukčiavimo bei atgauti prarastas, neteisingai išmokėtas arba neteisingai panaudotas lėšas, pagal Tarybos reglamentus: 1995 m. gruodžio 18 d. Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (14) ir 1996 m. lapkričio 11 d. Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (15) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (16).

(20)

Pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių augimas ir konkurencingumas priklauso nuo jų sugebėjimo greitai prisitaikyti prie pokyčių ir pasinaudoti savo inovacijų potencialu ir kurti aukštos kokybės produktus. Šis uždavinys iškyla visoms, bet yra ypač sunkus mažesnėms įmonėms. Todėl būtų tikslinga parengti specialiąją programą, kuri vadintųsi „Verslininkystės ir inovacijų programa“.

(21)

Bendrija gali būti valstybių narių pastangų koordinatorė ir atlikti katalizatoriaus vaidmenį. Ji gali prisidėti bei papildyti tokias pastangas, ypač skatindama keitimąsi nacionaline bei regionine patirtimi, praktika ir novatoriškomis idėjomis, nustatydama bei paskleisdama geriausią praktiką ir padarydama, kad įmonių ir inovacijų rėmimo paslaugos būtų prieinamos Europos įmonėms, ypač MVĮ.

(22)

2004 m. sausio 28 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Technologijų skatinimas siekiant tvaraus vystymosi: Europos Sąjungos aplinkosaugos technologijų veiksmų planas“ raginama, kad Bendrijos programomis būtų remiama aplinkosaugos technologinė plėtra ir įsisavinimas bei kad būtų telkiamos finansinės priemonės siekiant dalintis investavimo į aplinkosaugos technologijas rizika.

(23)

Siekiant paremti Europos novatoriškų produktų ir paslaugų rinkos kūrimą, būtina, kad valstybės narės ir Komisija sukurtų patrauklias sąlygas novatoriškoms prekėms ir paslaugoms, imtųsi proaktyvių priemonių viešųjų pirkimų sferoje, kad būtų sukurta rinka pažangioms technologijoms ir prekėms, pagerintų MVĮ prieigą ir patobulintų viešųjų paslaugų kokybę, geriau reglamentuotų ir nustatytų standartus, iš anksto numatydamos poreikius. Komisija turėtų parengti gaires dėl inovacijas skatinančių viešųjų pirkimų.

(24)

Technologinių inovacijų srityje, MVĮ turėtų būti skatinamos dalyvauti aukštųjų technologijų, pvz., kosmoso ir saugumo, sferose, taip pat vystyti Galileo palydovinio pozicionavimo sistemos taikymus.

(25)

Ekologinės inovacijos – tai inovacijos, kuriomis siekiama aiškiai demonstruojamos pažangos tvarios plėtros linkme, mažinant poveikį aplinkai, efektyviau naudojant gamtos išteklius ir energiją. Ekologinės inovacijos yra progresyvi sąvoka ir todėl Bendroji programa turi reaguoti į pokyčius. Ekologinių inovacijų skatinimas pagal Bendrąją programą turėtų būti skirtas padėti įgyvendinti aplinkosaugos technologijų veiksmų planą.

(26)

Atsižvelgiant į veiksmus pagal LIFE+ programą (LIFE+), pagal Bendrąją programą turėtų būti skatinamas aplinkosaugos technologijų taikymas bandomuosiuose projektuose ir rinkos patekimo projektuose, kuriais mažinamas atotrūkis tarp sėkmingo novatoriškų technologijų demonstravimo ir rinkos taikymo, šalinant kliūtis įsiskverbimui į rinką, skatinant savanorišką požiūrį, pvz., aplinkosaugos vadybos srityje ir kuriant suinteresuotų šalių tinklus. Pagal programą turėtų būti remiamos ekologinės inovacijos įmonėse, naudojant projektus ir investicijas į rizikos kapitalo fondus, tačiau neturėtų būti dubliuojamas sąnaudų, finansuojamų pagal LIFE+ programą, finansavimas.

(27)

MVĮ taikomos Bendrijos rinkos finansinės priemonės papildo ir sustiprina nacionalines finansines schemas. Jos gali ypač padėti paskatinti privačias investicijas kuriant naujas inovacines bendroves ir paremti greitai augančias bendroves joms plečiantis siekiant sumažinti nuosavo kapitalo trūkumą. Jos gali padidinti paskolų lėšų, skiriamų jų konkurencingumo ir augimo potencialą palaikančiai veiklai, prieinamumą MVĮ.

(28)

Europos investicijų fondas (EIF) yra specializuota Bendrijos priemonė, skirta teikti rizikos kapitalą ir garantijų priemones MVĮ. Jis ypatingą dėmesį skiria mikrofinansų rėmimui ir pradinės stadijos finansavimui pagal rinkos paklausą ir remiantis pažangiąja patirtimi. Jis prisideda prie Bendrijos tikslų, įskaitant žiniomis paremtos visuomenės kūrimą, inovacijų diegimą, augimą, užimtumo didinimą ir verslo dvasios skatinimą, įgyvendinimo. EIF užtikrina reikalingą Bendrijos programų valdymo tąsą ir šioje srityje jau įgijo nemažai patirties. Tai, kad EIF Komisijos vardu vykdo MVĮ taikomas Bendrijos finansines priemones, nepriklausomuose veiklos vertinimuose laikoma gera praktika. EIF yra kompetentingas remti valstybėse narėse pradedamą viešojo ir privataus sektoriaus partneryste grindžiamą veiklą, kuria siekiama pritraukti rizikingų investicijų srautus iš kapitalo rinkos mažų inovacinių bendrovių labui.

(29)

Dėl artėjančių finansinės aplinkos pokyčių ir naujų apskaitos standartų finansinės institucijos tampa jautresnės rizikai, atsiranda vertinimo kultūra bei gali sumažėti, bent jau pereinamuoju laikotarpiu, MVĮ teikiamas kreditas. Todėl Verslininkystės ir inovacijų programa turėtų būti atsakas į besikeičiančius MVĮ finansavimo poreikius, įskaitant tiesioginio finansavimo poreikį ir šių įmonių prisitaikymą prie naujos finansinės aplinkos vengiant rinkos iškraipymų. Be to, veikla turi prisidėti prie finansų įstaigų gebėjimų įvertinti su inovacijomis susijusią riziką, parengti technologijų reitingą ir padėti MVĮ geriau pasinaudoti rinkose siūlomomis finansinėmis priemonėmis.

(30)

Europos aukštos kokybės verslo ir inovacijų rėmimo paslaugoms tenka svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti, kad informacija, susijusi su prekių ir paslaugų vidaus rinkos veikimu ir galimybėmis, būtų prieinama MVĮ bei perduodant inovacijas, žinias ir technologijas tarpvalstybiniu lygiu. Joms taip pat tenka svarbus vaidmuo padidinant MVĮ galimybę gauti informaciją apie joms taikomus Bendrijos teisės aktus ir apie būsimus teisės aktus, kurių laikytis jos jau gali ruoštis ir prie kurių jos gali prisitaikyti ekonomiškiausiu būdu. Svarbi patirtis ir įgūdžiai buvo sukaupti esamų Europos verslų rėmimo tinklų, pvz., Europos informacijos centrų (EIC) ir Verslo inovacijų centrų (IRC). Išorės vertinimuose teigiama, kad reikėtų sustiprinti Europos verslo rėmimo paslaugų horizontalų vaidmenį, įskaitant esamų paslaugų ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimo pagerinimą, siekiant sukurti „vieną langelį“ vadovaujantis principu „visur galima kreiptis“. Tai yra informacijos apie Bendrijos programas skleidimas ir MVĮ dalyvavimo šiose programose, ypač MVĮ prisijungimo prie Septintosios bendrosios MTTP programos, skatinimas. Vertinimuose taip pat pabrėžiama Komisijos ir MVĮ bendravimo palengvinimo svarba.

(31)

Bendrija, siekdama paremti politikos kūrimą MVĮ, verslininkystės, inovacijų ir pramonės konkurencingumo srityse, turėtų parengti tvirtą analitinį pagrindą. Toks pagrindas suteiktų pridėtinės vertės tose srityse nacionaliniu mastu prieinamai informacijai. Bendrijai reikėtų numatyti bendrą konkurencingumo strategijų kūrimą pramonės ir paslaugų sektoriams ir geriausios praktikos skatinimą įmonių aplinkos ir kultūros, įskaitant įgūdžius, įmonių socialinę atsakomybę ir lygias lyčių galimybes, srityje bei ugdyti jaunus verslininkus, inter alia, švietimo ir besitęsiančio mokymo įstaigose, taip pat nuo mokyklos iki aukštojo išsilavinimo.

(32)

2003 m. kovo 20–21 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba pirmenybę teikė inovacijoms bei verslininkystei ir pabrėžė, kad Europai reikia daugiau stengtis siekiant, kad idėjos taptų tikra pridėtine verte. Ji paragino imtis tolesnės veiklos siekiant sukurti verslo atsinaujinimo sąlygas. Linijinis inovacijos modelis, iš kurio matyti, kad moksliniai tyrimai tiesiogiai susiję su inovacijomis, nepakankamai padeda paaiškinti, kaip vyksta inovacijos ir priimti tinkamus inovacijų politikos sprendimus. Todėl Verslininkystės ir inovacijų programa turėtų būti taikoma pripažįstant, kad įmonės yra inovacijų proceso centre, kad reikėtų skirti paramą siekiant paskatinti įmonių inovacijų veiklą, ruošiant rinką inovacijoms ir inovacijų valdymui bei kultūrai. Tai padėtų užtikrinti, kad inovacijos skatins konkurencingumą ir bus praktiškai diegiamos įmonėse. 2004 m. kovo 25–26 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba teigė, kad švarios technologijos būtinos norint visiškai pasinaudoti įmonių ir aplinkos sinergija. Ekologinių inovacijų, įskaitant novatoriškas švarias technologijas, skatinimas gali padėti panaudoti jų potencialą.

(33)

Žinių perdavimo ir įsisavinimo rinka dažnai yra neskaidri, o dėl informacijos stygiaus ir ryšių užmezgimo nesėkmių atsiranda rinkos kliūtys. Įmonėms taip pat yra sunku įtraukti technologijas, kurios nepriklauso jų tradicinės veiklos sričiai, ir ugdyti naujus sugebėjimus. Inovacijų finansinė rizika gali būti didelė, pelningumas gali būti juntamas vėliau dėl plėtros kliūčių, o mokesčiai gali nebūti neutralūs verslo klestėjimo ar nuosmukio laikotarpiu. Gali trūkti sugebėjimų pasinaudoti galimybėmis. Institucinės arba teisės aktų kliūtys gali stabdyti naujų rinkų kūrimąsi ir jų prieinamumą. Bankroto įstatymai gali labai trukdyti verslo iniciatyvoms dėl baimės patirti nesėkmę. Be to, ekonominės sąlygos gali nulemti, ar inovacijos bus diegiamos, ar ne. Verslo aplinka, palanki verslininkystei, konkurencingumui ir inovacijoms, turėtų būti kuriama vykdant su įmonėmis ir inovacijomis susijusią ekonomikos ir administravimo reformą, kuria ypač skatinamas konkurencingumas, mažinama administracinė našta MVĮ, skatinamas geresnis reglamentavimas verslininkystei, įmonių steigimui ir perkėlimui, augimui ir inovacijoms.

(34)

Šios novatoriškų technologijų skverbimosi į rinką kliūtys ypač susijusios su aplinkosaugos technologijomis. Rinkos kainos dažnai nepakankamai atspindi produktų ir paslaugų aplinkos apsaugos sąnaudas. Dalį sąnaudų, kurių neatspindi rinkos kainos, padengia visa visuomenė, o ne aplinkos teršėjai. Ši rinkos nesėkmė kartu su Bendrijos noru išsaugoti išteklius, vengti taršos ir apsaugoti aplinką mažiau sąnaudų reikalaujančiu būdu, pagrindžia stipresnės paramos ekologinėms inovacijoms poreikį.

(35)

Bendrijos inovacijų veikla siekiama remti inovacijų politikos kūrimą valstybėse narėse ir jų regionuose bei palengvinti naudojimąsi nacionalinės, regioninės ir Europos inovacijų politikos ir paramos veiklos sinergija. Bendrija gali palengvinti tarptautinius pokyčius, abipusį mokymąsi ir ryšių užmezgimą bei bendradarbiavimą inovacijų politikos srityje. Ryšių užmezgimas tarp suinteresuotų asmenų yra svarbus siekiant palengvinti inovacijų diegimui būtinų žinių ir idėjų srautus.

(36)

Tarybos rezoliucijoje, kurią 2004 m. gruodžio 9 d. priėmė Briuselio Telekomunikacijų taryba, numatytas pasiūlymas dėl naujos informacinės visuomenės iniciatyvos sustiprinti informacinės visuomenės įnašą į Europos veiklą. 2005 m. vasario 2 d. Komunikate Komisija siūlo sutelkti pastangas siekiant „skatinti stipresnį ilgalaikį augimą ir sukurti daugiau bei geresnių darbo vietų“. Joje kaip svarbiausias veiksnys pabrėžiamas IRT įsisavinimas privačiame bei viešajame sektoriuose siekiant gerinti Europos inovacijų diegimą bei konkurencingumą. Todėl reikėtų parengti specialiąją IRT politikos rėmimo programą.

(37)

Veiksmai pagal IRT politikos paramos programą turi prisidėti prie 2010 m. strategijos tikslų, atsižvelgiant į kitas Bendrijos programas IRT srityje, kad išvengti pastangų dubliavimosi.

(38)

IRT yra žinių ekonomikos pagrindas. IRT augimas sudaro beveik pusę modernių ekonomikų produktyvumo augimo ir tampa vieninteliu visuomenei iškylančių uždavinių sprendimu. Viešojo sektoriaus ir bendros svarbos paslaugos turi būti tobulinamos atsižvelgiant į atitinkamas Bendrijos politikos kryptis, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, švietimo ir mokymo, aplinkosaugos, transporto ir vidaus rinkos kūrimo bei konkurencingumo srityse.

(39)

Reikėtų skatinti visišką ir geriausią novatoriškomis IRT grindžiamų sprendimų panaudojimą, ypač skirtų paslaugoms visuomenės interesų srityse siekiant gerinti socialiai remtinų grupių, pvz., neįgaliųjų arba pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę. Bendrijos parama taip pat turėtų palengvinti informacinės visuomenės kūrimo veiksmų suderinimą bei įgyvendinimą valstybėse narėse.

(40)

eTEN (Tarpeuropinio telekomunikacijų tinklo) programos tarpiniame įvertinime rekomenduojama pasinaudoti paklausa grindžiama Bendrijos intervencija į transeuropines paslaugas visuomenės interesų srityse paramos projektus.

(41)

Komisijos komunikatuose apie eVyriausybę ir eSveikatą ir su jais susijusiose Tarybos išvadose raginama padidinti inovacijų, pasikeitimo gera praktika ir sąveikos pastangas bei nustatytas didesnės panašių Bendrijos programų sinergijos poreikis. Sąveika yra labai svarbi informacinės visuomenės plėtrai.

(42)

Siekiant spręsti su skaitmeniniu turiniu susijusius informacinei visuomenei iškylančius uždavinius, teisinė bazė buvo apibrėžta 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (17), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (18) ir 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (19).

(43)

Dėl skirtingos valstybių narių praktikos ir toliau atsiranda techninės kliūtys, neleidžiančios pasinaudoti viešojo sektoriaus informacija Sąjungoje.

(44)

Vykdant su skaitmeniniu turiniu susijusią Bendrijos veiklą turėtų būti atsižvelgiama į Bendrijos daugiakalbį ir daugiakultūrį savitumą.

(45)

Gamtinius išteklius, kurių apdairus ir racionalus panaudojimas numatytas Sutarties 174 straipsnyje, sudaro (išskyrus atsinaujinančius energijos šaltinius) nafta, gamtinės dujos ir kietasis kuras, kurie yra pagrindiniai energijos šaltiniai, tačiau jie taip pat yra ir pagrindiniai anglies dvideginio emisijų šaltiniai.

(46)

Komisijos Žaliojoje knygoje „Europos energijos tiekimo saugumo strategijos link“ pastebėta, kad Sąjunga vis labiau priklauso nuo išorinių energijos šaltinių ir kad ši priklausomybė gali per 20–30 metų pasiekti 70 %. Todėl joje pabrėžiamas poreikis suderinti tiekimo politiką su aiškia paklausos politikos veikla bei raginama, kad vartojimas būtų geriau valdomas ir palankesnis aplinkai, visų pirma transporto ir statybos sektoriuose. Joje taip pat raginama pirmenybę skirti naujų ir atsinaujinančių energijos tiekimo šaltinių plėtrai energijos tiekimo srityje siekiant spręsti pasaulinio atšilimo problemą ir iki 2010 m. pasiekti ankstesniuose veiksmų planuose ir rezoliucijose nustatytą tikslą – kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimas sudarytų 12 % bendro Bendrijos energijos vidaus vartojimo.

(47)

2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/77/EB elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (20) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų nacionalinius orientacinius rodiklius, atitinkančius Bendrijos visuotinį orientacinį 12 % bendro vidaus energijos vartojimo iki 2010 m. rodiklį ir ypač 22,1 % orientacinę elektros, pagamintos iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių, bendro Bendrijos elektros vartojimo iki 2010 m. dalį. Komisija 2004 m. gegužės 26 d. komunikate „Atsinaujinančios energijos dalis ES“, įspėjo, kad tikslas pasiekti 12 % sudarančią atsinaujinančios energijos bendro energijos vartojimo dalį Bendrijoje iki 2010 m. nebus įgyvendintas, jeigu nebus imtasi rimtų papildomų veiksmų.

(48)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (21) reikalaujama, kad valstybės narės taikytų mažiausius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems statiniams, siekdamos užtikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą bei reikalauti, kad pastatuose esančios šildymo katilų ir oro kondicionavimo sistemos būtų reguliariai tikrinamos.

(49)

2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (22) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog minimali santykinė biodegalų ir kitų atsinaujinančiųjų degalų dalis būtų teikiama į savo rinką.

(50)

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB (23), reikalaujama, kad valstybės narės atliktų didelio naudingumo termofikacijos nacionalinio potencialo analizę ir kurtų paramos schemas, kurios atspindi nustatytą nacionalinį potencialą.

(51)

Siekiant palengvinti tų Bendrijos priemonių įgyvendinimą, pasiekti didesnį atsinaujinančių energijos šaltinių skverbimąsi į rinką ir pagerinti energijos efektyvumą reikia Bendrijos mastu kurti specialiąsias skatinimo programas, kurias įgyvendinant būtų sukuriamos sąlygos tvarioms energetikos sistemoms veikti, ypač paremti atsinaujinančius energijos šaltinius gaminančios ar vartojančios įrangos standartizaciją, padidinti technologijų naudojimą ir paskleisti geriausią paklausos valdymo praktiką. Tas pats pasakytina apie Bendrijos priemones, susijusias su energijos efektyvumo žymėjimu ant elektros, elektroninės, biuro ir ryšių įrangos bei apšvietimo, šildymo ir oro kondicionavimo įrangos standartizacija. Todėl reikėtų parengti specialiąją „Pažangios energetikos Europai“ programą.

(52)

Pažangios energetikos Europai programa turėtų padėti siekti bendrųjų tikslų, tobulinant energijos išteklių diversifikavimą ir užtikrinant energijos tiekimo saugumą, ir stiprinti Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą aplinkosaugos srityje, vykdant tarptautinius šios srities įsipareigojimus. Specialiojoje programoje numatytos priemonės didinti energijos naudojimo veiksmingumą turėtų skirti daugiau dėmesio technologiniam gamybos procesų tobulinimui ir transporto logistikos veiksmingumo didinimui.

(53)

Tam, kad būtų įgyvendinta visa nustatyta tvarios energetikos strategija, reikia ne tik tęsti Bendrijos paramą politikos kūrimui ir įgyvendinimui bei esamų netechnologinių kliūčių pašalinimui vykdant platesnes reklamos kampanijas, bet visų pirma skatinti investicijų ir novatoriškų technologijų įsisavinimą rinkoje visos Bendrijos mastu.

(54)

Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos efektyvumas yra ne tik naudingi aplinkai, bet yra ir viena iš sparčiausiai augančių Bendrijos pramonės sričių, padedanti kurti naujas ir inovacines darbo vietas. Europos atsinaujinančios energijos pramonė pirmauja pasaulyje pagal atsinaujinančios elektros energijos gamybos technologijas. Tokios technologijos yra naudingos ekonominei ir socialinei sanglaudai bei padeda išvengti šaltinių eikvojimo.

(55)

Sprendimo Nr. 1230/2003/EB galiojimas baigsis 2006 m. gruodžio 31 d.

(56)

Ši Bendroji programa turėtų būti taikoma trims iš keturių konkrečių Sprendimu Nr. 1230/2003/EB priimtos programos sričių: i) energijos efektyvumo ir racionalaus energijos šaltinių naudojimo skatinimas (SAVE); ii) naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimas (ALTENER); ir iii) energijos efektyvumo ir racionalaus energijos šaltinių naudojimo skatinimas transporto sektoriuje (STEER).

(57)

Tarptautinis Sprendimu Nr. 1230/2003/EB priimtos programos (COOPENER) matmuo turėtų toliau būti išlaikomas atsižvelgiant į naujas Bendrijos išorės pagalbos priemones, kaip į teminę programos dalį dėl aplinkos ir tvaraus gamtinių išteklių, tarp jų energijos išteklių, naudojimo. Tačiau tarp atitinkamos teminės programos dalies ir specialiosios Pažangios energetikos Europai programos turėtų būti išlaikytas glaudus ryšys, kurį užtikrina specifinė Europos pažangios energetikos agentūros patirtis ir pagalba MVĮ, įsitvirtinant pažangios energetikos rinkose už Europos ribų.

(58)

Remdamasi gero valdymo ir geresnio reglamentavimo principais Komisija pavedė nepriklausomiems ekspertams atlikti atnaujintos daugiametės Bendrijos programos energetikos srityje ex-ante įvertinimą siekiant sėkmingai įgyvendinti „Pažangios energetikos Europai“ programą po 2006 m. gruodžio 31 d. Savo ataskaitoje ekspertai padarė išvadą, kad būtina užtikrinti „Pažangios energetikos Europai“ programos tęstinumą po 2006 m. ir atnaujinti šią programą paverčiant ją aiškesne ir ambicingesne priemone. Ši programa turėtų būti laikoma priemone, siekiant ES pirmaujančios padėties pasaulyje tvarios energijos technologijų ir didelio energijos naudojimo efektyvumo srityje.

(59)

Turi būti atsižvelgta į poreikį nebiurokratiškai ir aiškiai įgyvendinti šią Bendrąją programą. Komisija turėtų paskelbti lengvai suprantamą ir vartotojui prieinamą vadovą, kuriame aiškiai, paprastai ir skaidriai apibūdinami paramos gavėjų dalyvavimo Bendrojoje programoje principai. Tai turėtų palengvinti MVĮ dalyvavimą. Vartotojo vadove turėtų būti apibūdintos paramos gavėjų teisės ir pareigos; finansinės nuostatos, pvz., teisėtos išlaidos ir jų kompensavimo dydis; administravimo taisyklių ir procedūrų principai, dalyviams palankesnė dviejų etapų paraiškų pateikimo tvarka, su sąlyga, kad dėl tokios procedūros neužsitęsia laikotarpis nuo įvertinimo iki sutarties pasirašymo; projekto rezultatų naudojimo ir sklaidos taisyklės; ir pasiūlymų vertinimo, atrankos ir skyrimo principai.

(60)

Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (24) Komisija, remdamasi ekonominės naudos analizės rezultatais, gali įsteigti naują Bendrosios programos vykdomąją agentūrą arba paskirti esamai vykdomajai agentūrai programos įgyvendinimą.

(61)

Pagal Bendrąją programą taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijų politikos ateities poreikių ir struktūros svarstymas.

(62)

Kadangi šio sprendimo tikslų dėl Bendrijos konkurencingumo ir inovacijų stiprinimo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikalinga daugiašalė partnerystė, keitimasis informacija tarpvalstybiniu mastu ir geros praktikos sklaida Bendrijos lygiu, ir todėl, atsižvelgiant į veiklos apimtį arba jos poveikį, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(63)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (25).

(64)

Atsižvelgiant į specialiosiomis programomis sprendžiamų problemų pobūdį, kiekvieną specialiąją programą Komisijai turėtų padėti įgyvendinti įvairūs komitetai. Tie komitetai posėdžiaus periodiškai tuo pačiu metu, kad būtų įmanoma kartu aptarti visiems rūpimus klausimus, nustatytus EIP valdymo komitetui pasikonsultavus su Komisija.

(65)

Siekiant užtikrinti Bendrosios programos įgyvendinimo efektyvumą ir jos atskirų elementų nuoseklumą, Komisiją turėtų konsultuoti Strateginė patarėjų taryba.

(66)

2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 456/2005/EB, nustatančiu daugiametę Bendrijos programą dėl labiau prieinamo, patogesnio bei tinkamesnio naudoti skaitmeninio turinio Europoje (26) patvirtinama daugiametė Bendrijos programa eContentPlus. Šio sprendimo galiojimo laikas baigsis 2008 m. gruodžio 31 d. Skaitmeninį turinį Europoje daryti prieinamesnį, patogesnį ir tinkamesnį naudoti numatytos priemonės turėtų toliau galioti po minėtos datos pagal šiuo sprendimu priimtą IRT politikos rėmimo programą.

(67)

Sprendime 96/413/EB numatytos priemonės turėtų būti integruotos į Verslininkystės ir inovacijų programą. Todėl reikėtų panaikinti Sprendimą 96/413/EB,

a)

skatinti įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą;

b)

skatinti visas inovacijų formas, įskaitant ekologines inovacijas;

c)

paspartinti tvarios, konkurencingos, inovacinės ir visa apimančios informacinės visuomenės kūrimą;

d)

skatinti energijos efektyvumą ir naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą visuose sektoriuose, įskaitant transporto sektorių.

a)

Verslininkystės ir inovacijų programą;

b)

Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) politikos rėmimo programą;

c)

„Pažangios energetikos Europai“ programą.

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, pagal EEE susitarime numatytas sąlygas;

b)

narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal tų šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytas atitinkamuose pagrindų susitarimuose bei asociacijos tarybos sprendimuose;

c)

Vakarų Balkanų valstybės, pagal nuostatas, kurios kartu su šiomis valstybėms priimamos sudarius pagrindų susitarimus dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose;

d)

kitos trečiosios šalys, jei tai leidžia susitarimai ir procedūros.

a)

galimybes gauti finansavimą mažoms ir vidutinėms įmonėms steigti, plėtoti ir investuoti į inovacijas;

b)

MVĮ bendradarbiavimui palankios aplinkos kūrimą; ypač tarptautinio bendradarbiavimo srityje;

c)

visų tipų inovacijas įmonėse;

d)

ekologines inovacijas;

e)

verslininkystės ir inovacijų kultūrą;

f)

su įmonėmis ir inovacijomis susijusią ekonomikos ir administracijos reformą.

a)

didinti rizikos kapitalo fondų investicijų apimtis ir verslo finansinių rėmėjų skatinamas investicijų priemones;

b)

sukurti MVĮ skolų finansavimo priemonių atsvarą;

c)

gerinti finansinę aplinką ir MVĮ pasirengimą vykdyti investicijas.

a)

skatinti MVĮ paramos paslaugas;

b)

skatinti priemones, kurios padeda ir skatina MVĮ bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir kitais inovacijų srityje dirbančiais veikėjais užsienio įmonėse, įskaitant MVĮ dalyvavimą Europos standartizacijos procese;

c)

skatinti tarptautinį verslo bendradarbiavimą ir sudaryti jam geresnes sąlygas, įskaitant regioninį lygmenį, o taip pat naudojantis MVĮ tinklais paremti ekonominės ir pramoninės veiklos koordinavimą ir plėtrą.

a)

skatinti konkrečių sektorių inovacijas, grupes, inovacijų tinklus, viešojo ir privataus sektorių inovacines partnerystes ir bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis bei naudojimąsi inovacijų valdymu;

b)

remti nacionalines ir regionines verslo inovacijų programas;

c)

remti novatoriškų technologijų diegimą ir koncepcijas, bei novatorišką egzistuojančių technologijų ir koncepcijų taikymą;

d)

remti tarpvalstybinio žinių ir technologijų perdavimo bei intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos ir valdymo paslaugas;

e)

kurti ir tyrinėti naujas inovacinių paslaugų rūšis;

f)

puoselėti technologiją ir žinias perduodant ir kaupiant duomenis.

a)

remti aplinkos apsaugos technologijų ir ekologinių inovacijų priemonių įtraukimą;

b)

bendros investicijos į rizikos kapitalo fondus, kurie teikia lėšų, inter alia, bendrovėms, investuojančioms į ekologines inovacijas, vadovaujantis II priede nustatyta tvarka;

c)

puoselėti ekologinių inovacijų tinklus ir grupes, visuomeninio ir privataus sektoriaus partnerystę ekologinių inovacijų ir verslo paslaugų srityje, skatinant ekologines inovacijas;

d)

skatinti naują ir jungtinį požiūrį į ekologines inovacijas tokiose srityse, kaip aplinkos apsaugos valdymas ir aplinkai nekenkiantis gamybos, procesų ir paslaugų dizainas, atsižvelgiant į visą jų egzistavimo laikotarpį.

a)

skatinti verslią mąstyseną, įgūdžius ir kultūrą, subalansuoti verslo riziką ir atlygį, ypač moterims ir jauniems žmonėms;

b)

skatinti inovacijoms, įmonių plėtrai ir augimui palankią verslo aplinką;

c)

remti politikos kūrimą ir proceso dalyvių, įskaitant tarptautinį nacionalinių ir regioninių programų vadovų bendradarbiavimą, ypač susijusį su programų ir priemonių palankumo MVĮ skatinimu;

d)

skatinti įmonių kūrimą ir perdavimą.

a)

rinkti duomenis, analizuoti ir stebėti veiklos rezultatus, kurti ir koordinuoti politiką;

b)

padėti formuojant ir skatinant su pramonės ir paslaugų sektoriais susijusias konkurencijos strategijas;

c)

remti nacionalinių, regionų ir vietos administracijų abipusį keitimąsi patirtimi.

a)

MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF);

b)

MVĮ garantijų priemonė (SMEG);

c)

Gebėjimų ugdymo schema (CBS).

a)

padeda įkurti ir finansuoti MVĮ bei sumažinti rinkos atotrūkį tarp nuosavo ir rizikos kapitalo, dėl kurio MVĮ negali išnaudoti viso savo augimo potencialo, tobulinant Europos rizikos kapitalo rinką;

b)

remia novatoriškas MVĮ, turinčias didelį augimo potencialą, ypač tas, kurios atlieka mokslinius tyrimus, kuria paslaugas arba produktus ar užsiima kita novatoriška veikla.

—

pirmoji dalis, vadinama GIF1, apima ankstyvąją investicijų dalį (verslo pradžią ir įmonės susikūrimą). Investuojama į specializuotus rizikos kapitalo fondus, tokius kaip ankstyvojo etapo fondai, regiono lygiu veikiantys fondai, į konkrečius sektorius, technologijas arba mokslinius tyrimus ir plėtrą orientuoti fondai bei su inkubatoriais susieti fondai, kurie savo ruožtu teikia kapitalą MVĮ. Pagal GIF1 taip pat galima bendrai su kitais investuotojais investuoti į verslo finansinių rėmėjų skatinamus fondus ir investicijų priemones,

—

antroji dalis, vadinama GIF2, apima plėtros etapo investicijas. Pagal GIF2 investuojama į specializuotus rizikos kapitalo fondus, kurie savo ruožtu teikia pusiau nuosavą arba nuosavą kapitalą novatoriškoms MVĮ, plėtros etape turinčioms didelį augimo potencialą. Pagal GIF2 investicijos, skirtos akcijų išpirkimui ir kapitalui gamybos priemonėms pakeisti, neturėtų būti teikiamos.

a)

teikia priešines garantijas arba prireikus bendras garantijas jas gauti turinčiose teisę šalyse taikomoms garantijų schemoms;

b)

teikia tiesiogines garantijas bet kuriam kitam tinkamam finansiniam tarpininkui.

—

pirmoji dalis – a) skolų finansavimas paskolomis arba išperkamąja nuoma – yra skirta sumažinti MVĮ patiriamų didelių sunkumų gauti finansavimą investicijoms į su tam tikrą žiniomis susijusią veiklą, pavyzdžiui, technologinę plėtrą, inovacijas ir technologijų perdavimą, nes manoma, kad arba šios srities investicijų rizika yra didesnė arba MVĮ stokoja lėšų užstatui,

—

antroji dalis – b) mikrokreditų finansavimas – yra skirta paskatinti finansų įstaigas drąsiau teikti mažesnes paskolas, kurių tvarkymo operacijos paprastai būtų santykinai brangesnės pakankamo užstato neturintiems paskolos gavėjams. Be garantijų ar priešinių garantijų finansiniai tarpininkai gali gauti ir dotacijas didelėms mikrokredito administracinėms išlaidoms iš dalies padengti,

—

trečioji dalis – c) garantijos nuosavo kapitalo arba kvazi-nuosavo kapitalo fondų investicijoms į MVĮ. Šios garantijos apima vietinių arba regioninių fondų, kurie teikia pradinį kapitalą ir (arba) kapitalą veiklos pradžiai, sutvirtinamąjį finansavimą, siekiant sumažinti didelius MVĮ sunkumus, patiriamus dėl jų silpnos finansinės struktūros ir dėl verslo perdavimo,

—

ketvirtąja dalimi – d) MVĮ skolų finansavimo portfelio pavertimu investicijomis – numatoma, atitinkamai susitarus su tikslinėmis įstaigomis dėl rizikos pasidalinimo, sutelkti papildomą MVĮ skolų finansavimą. Tokie sandoriai bus remiami su sąlyga, kad juos teikiančios įstaigos didelę iš sutelkto kapitalo gaunamo likvidumo dalį per priimtiną laikotarpį skirs naujoms MVĮ paskoloms. Tokio skolų finansavimo kiekis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustą portfelio rizikos dydį, bei dėl jo reikėtų vykdyti derybas, atsižvelgiant į trukmę, su kiekviena institucija atskirai.

a)

gerinti investicijų ir technologijų ekspertų žinias apie fondus ir kitus finansinius tarpininkus, investuojančius į novatoriškas ir į augimo potencialą turinčias MVĮ;

b)

skatinti kredito MVĮ teikimą didinant MVĮ teikiamo kredito įvertinimo procedūras.

a)

informacijos, grįžtamojo ryšio, verslo bendradarbiavimo, ir internacionalizavimo paslaugas;

b)

inovacijų paslaugas, bei technologijų ir žinių perdavimo paslaugas;

c)

paslaugas, skatinančias MVĮ dalyvauti Septintojoje bendrojoje MTTP programoje.

a)

atlikti studijas, tyrimus, rinkti duomenis, leisti leidinius, kiek įmanoma paremtus oficialia statistika;

b)

rengti ekspertų, įskaitant valstybės įstaigų ekspertus, MVĮ ir kitų suinteresuotų šalių siunčiamus ekspertus, porinę veiklą, susitikimus, konferencijas ir kitus renginius;

c)

informuoti visuomenę, kurti tinklus ir organizuoti kitą tinkamą veiklą;

d)

lyginti veiklos rezultatus nacionaliniu ir regiono lygiais bei skirti dėmesio geros praktikos pavyzdžiams, įskaitant informavimą apie juos ir jų įgyvendinimą.

a)

konkurencingumo ir su sektoriais susijusių klausimų analizės ir stebėsenos, įskaitant Komisijos metinę ataskaitą apie Europos pramonės konkurencingumą;

b)

įmonių konkurencingumui aktualių Bendrijos priemonių poveikio įvertinimų parengimo ir jų paskelbimo siekiant nustatyti sritis egzistuojančių įstatymų supaprastinimui arba naujų teisinių priemonių parengimui, kurios didintų inovacijų patrauklumą Europos Bendrijoje;

c)

konkrečių Verslininkystės ir inovacijų programos aspektų arba konkrečių jos įgyvendinimo priemonių įvertinimo;

d)

atitinkamos su Verslininkystės ir inovacijų programa susijusios informacijos skleidimo.

a)

priemonės, reikalingos jų įgyvendinimui;

b)

prioritetai;

c)

kokybiniai ir kiekybiniai tikslai;

d)

tinkami įvertinimo kriterijai ir kokybiniai bei kiekybiniai indikatoriai, skirti rezultatų pateikimo efektyvumui įvertinti, kas prisidėtų prie specialiųjų programų tikslų bei visos Bendrosios programos tikslų įgyvendinimo;

e)

veiklos grafikai;

f)

dalyvavimą reglamentuojančios taisyklės;

g)

priemonių pasirinkimo ir įvertinimo kriterijai.

a)

sukurti bendrą Europos informacinę erdvę ir stiprinti informacijos ir ryšių technologijų (IRT) produktų ir paslaugų, bei IRT besiremiančių produktų ir paslaugų vidaus rinką;

b)

skatinti inovacijas plačiau taikant IRT ir investuojant į IRT;

c)

kurti viskam atvirą informacinę visuomenę ir veiksmingesnes visuomenei svarbias paslaugas ir gerinti gyvenimo kokybę.

a)

užtikrinti galimybę lengvai naudotis IRT grindžiamomis paslaugomis ir sukurti tinkamas bendras sąlygas greitai, tinkamai ir veiksmingai įsisavinti susiliejančias skaitmenines ryšio priemones ir paslaugas, įskaitant, inter alia, jų sąveikos, aiškių standartų naudojimo, o taip pat saugumo ir patikimumo aspektus;

b)

gerinti skaitmeninio turinio kūrimo sąlygas, atsižvelgiant į daugiakalbystę ir kultūrinę įvairovę;

c)

renkant duomenis ir analizuojant vystymosi eigą vykdyti Europos informacinės visuomenės stebėseną, taip pat, galimybės naudotis ir naudojimosi skaitmeninėmis ryšių paslaugomis, įskaitant interneto plėtrą, stebėseną ir prieigos prie naudojimosi plačiajuosčiu ryšiu bei jo turinio ir paslaugų vystymosi, stebėseną.

a)

skatinti procesų, paslaugų ir produktų, kuriems sukurti naudojamasi IRT, inovacijas, visų pirma MVĮ ir viešųjų paslaugų sektoriuose, atsižvelgiant į būtinų gebėjimų reikalavimus;

b)

palengvinti viešojo ir privataus sektorių sąveiką bei partnerystes inovacijai ir investicijoms į IRT pagreitinti;

c)

propaguoti IRT ir informuoti visuomenę apie IRT ir jų naujo pritaikymo teikiamas galimybes ir privalumus tiek piliečiams, tiek verslui, įskaitant pasitikėjimo ir atvirumo naujosioms IRT skatinimą, bei Europos lygiu skatinti diskusijas apie naujas IRT tendencijas ir plėtrą.

a)

didinti IRT prieigos galimybes, plėtoti skaitmeninį turinį bei kelti kompiuterinio raštingumo lygį;

b)

sustiprinti pasitikėjimą naudojimusi IRT ir remti naudojimąsi IRT, ypač skiriant dėmesio privatumo apsaugos klausimams;

c)

gerinti elektroninių paslaugų kokybę, veiksmingumą, buvimą ir prieinamumą visuomenei svarbiose srityse, kuriose galima dalyvauti naudojantis IRT, įskaitant, kur tinkama, visą Europą apimančias arba tarpvalstybines tarpusavyje susietas viešąsias paslaugas, taip pat gerinti bendrų interesų grupes ir dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

a)

projektai, įskaitant įgyvendinimo, bandomuosius ir pateikimo rinkai pirmąjį kartą projektus;

b)

geriausios praktikos veiksmai visoje Bendrijoje skleidžiant žinias ir dalijantis patirtimi;

c)

teminiai tinklai, kuriais, bendram tikslui suburiant įvairius proceso dalyvius, siekiama palengvinti bendradarbiavimą ir žinių perdavimą.

a)

atliekamos studijos, tyrimai, renkami duomenys, leidžiami leidiniai, kiek įmanoma paremti oficialia statistika;

b)

rengiami ekspertų, įskaitant valstybės įstaigų ekspertus, MVĮ ir kitų suinteresuotų šalių siunčiamus ekspertus, susitikimai, konferencijos ir kiti renginiai;

c)

informuojama visuomenė, kuriami tinklai ir organizuojama kita atitinkama veikla;

d)

atliekamas nacionalinės veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas ir kuriami geriausios praktikos pavyzdžiai, įskaitant informavimą apie juos ir jų įgyvendinimą.

a)

skatinama atitinkama veikla, skleidžiama informacija, informuojama visuomenė;

b)

keičiamasi informacija, žiniomis ir patirtimi, rengiamos konferencijos, seminarai, praktiniai seminarai ar kitokie susitikimai, administruojama jungtinė grupių veikla.

a)

jos įgyvendinimui būtinos priemonės;

b)

prioritetai;

c)

kokybiniai ir kiekybiniai tikslai;

d)

atitinkami vertinimo kriterijai bei kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, skirti analizuoti veiksmingumą teikiant rezultatus, kurie padės pasiekti specialiųjų programų ir visos Bendrosios programos tikslų;

e)

veiklos grafikai;

f)

dalyvavimo taisyklės;

g)

priemonių atrankos ir vertinimo kriterijai.

a)

didinti energijos efektyvumą ir racionaliai naudoti energijos šaltinius;

b)

skatinti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą ir remti energijos rūšių diversifikaciją;

c)

didinti energijos efektyvumą ir skatinti transporto sektoriuje naudoti naujus bei atsinaujinančius energijos šaltinius.

a)

sukurti tvarumo gerinimui būtinus elementus, plėtoti miestų ir regionų potencialą, paruošti atitinkamiems strateginiams tikslams pasiekti reikiamas teisines priemones; sukurti priemones ir instrumentus, skirtus tęsti ir stebėti Bendrijos ir valstybių narių programos srityse priimtas priemones bei įvertinti jų poveikį;

b)

didinti valstybių narių investicijas į naujas ir pažangiausias technologijas energijos efektyvumo, atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos rūšių diversifikacijos srityse, įskaitant transportą, panaikinant atotrūkį tarp novatoriškų technologijų sėkmingo demonstravimo ir veiksmingo jų pateikimo į masinę rinką tam, kad būtų subalansuotos viešojo ir privataus sektorių investicijos, skatinamos pagrindinės strateginės technologijos, sumažintos išlaidos, būtų sukaupta rinkos patirties, mažinama finansinė rizika ir kitos numatomos rizikos bei kliūtys, trukdančios tokio tipo investicijoms;

c)

pašalinti veiksmingai ir pažangiai gaminti ir vartoti energiją trukdančias ne technologines kliūtis skatinant ugdyti institucinius gebėjimus, inter alia, vietiniu ir regiono lygiais, tokiomis priemonėmis kaip visuomenės informavimas, ypač per švietimo sistemą, pagrindinių proceso dalyvių, verslo atstovų ir apskritai piliečių skatinimas dalintis patirtimi ir žiniomis, taip pat skatinimas skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir geriausias turimas technologijas, ypač jas propaguojant Bendrijos lygiu.

a)

gerinti energijos efektyvumą ir racionalesnį energijos vartojimą, ypač statybos ir pramonės sektoriuose, išskyrus 41 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

teikti paramą rengiant ir taikant teisines priemones.

a)

skatinti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą centralizuotai ir decentralizuotai gaminant elektros energiją, šilumą ir aušinimą bei tuo remti energijos šaltinių įvairinimą, išskyrus 41 straipsnyje numatytą veiklą;

b)

integruoti naujus ir atsinaujinančius energijos šaltinius į vietines aplinkos ir energetikos sistemas;

c)

remti teisinių priemonių rengimą ir taikymą.

a)

remti iniciatyvas, susijusias su visais energijos vartojimo transporto sektoriuje aspektais, ir kuro diversifikaciją;

b)

remti atsinaujinančio kuro ir transporto sektoriuje naudojamos energijos efektyvumą;

c)

teikti paramą rengiant ir taikant teisines priemones.

a)

į kelis ekonomikos sektorius įtraukti energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių aspektus;

b)

įvairias priemones ir proceso dalyvius sujungti viena veikla arba projektu.

a)

strateginės rinkos pokyčių ir energetikos srities tendencijų bendra analize ir reguliaria stebėsena grindžiami tyrimai, reikalingi rengiant naujas teisines priemones arba persvarstant esamus teisės aktus, taip pat ir susijusius su energetikos vidaus rinkos funkcionavimu, įgyvendinant tvarų vystymąsi skatinančią vidutinės trukmės ir ilgalaikę energetikos strategiją, taip pat rengiant ilgalaikius pramonės ir kitų proceso dalyvių savanoriškus įsipareigojimus ir kuriant standartus, ženklinimo ir sertifikavimo sistemas, prireikus taip pat bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis;

b)

tvaraus vystymosi struktūrų ir instrumentų kūrimas, plėtra ir reorganizavimas, įskaitant energetikos valdymą vietos ir regiono lygiais, bei atitinkamų finansinių produktų ir rinkos priemonių kūrimas, panaudojant buvusių ir dabartinių tinklų patirtį;

c)

subalansuotų energijos sistemų ir įrengimų skatinimas siekiant dar labiau pagreitinti jų įsiskverbimą į rinką ir suaktyvinti investicijas, kad būtų palengvintas perėjimas nuo veiksmingesnių technologijų demonstravimo prie jų pardavimo, taip pat visuomenės informavimo kampanijos ir institucinių gebėjimų sukūrimas;

d)

informavimo, švietimo ir mokymo struktūrų kūrimas, rezultatų panaudojimas, žinių ir geriausios praktikos pavyzdžių propagavimas ir skleidimas įtraukiant visus vartotojus, veiksmų ir projektų rezultatų skleidimas ir bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis per veiksmų tinklus;

e)

Bendrijos teisinių ir paramos priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio stebėsena.

a)

jos įgyvendinimui būtinos priemonės;

b)

prioritetai;

c)

kokybiniai ir kiekybiniai tikslai;

d)

atitinkami vertinimo kriterijai bei kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, skirti analizuoti veiksmingumą teikiant rezultatus, kurie padės pasiekti specialiųjų programų ir visos Bendrosios programos tikslų;

e)

veiklos grafikai;

f)

dalyvavimo taisyklės;

g)

priemonių atrankos ir vertinimo kriterijai.

a)

EIP vadybos komitetas (EIPC) Verslininkystės ir inovacijų programai;

b)

IRT vadybos komitetas (IRTK) IRT politikos rėmimo programai;

c)

PEE vadybos komitetas (PEEK) „Pažangios energetikos Europai“ programai.