21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/62

(1)

2005 m. kovo 21 d. laišku Italija pranešė Komisijai apie įmonei „AEM Torino“ ketinamą suteikti pagalbą per didelėms sąnaudoms energetikos sektoriuje atlyginti. 2005 m. gegužės 4 d., liepos 19 d. ir lapkričio 14 d. laiškais Komisija paprašė pateikti papildomą informaciją, minėtą 2005 m. birželio 27 d., liepos 5 d. ir spalio 3 d. bei 2006 m. vasario 1 d. laiškuose.

(2)

2006 m. balandžio 4 d. laišku Komisija informavo Italiją, kad ji nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl šios pagalbos. Italija neatsakė į Komisijos laišką.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(4)

Komisija negavo nei įmonės „AEM Torino“, nei kitų šalių pastabų.

(5)

Pagalba – įmonei „AEM Torino“ ketinama suteikti pagalba per didelėms sąnaudoms energetikos sektoriuje atlyginti. „AEM Torino“ yra municipalizuota įmonė, ypač aktyviai veikianti energetikos sektoriuje. Pagalba grindžiama panašia Komisijos patvirtinta priemone (3).

(6)

Pagalbos suma yra 16,338 mln. EUR, kuri bus sumokama kaip dotacija.

(7)

Italija pareiškė pateiksianti metinę šios priemonės taikymo ataskaitą.

(8)

Italija pabrėžė, kad minima priemonė negali būti sumuojama su kita pagalba.

(9)

2002 m. birželio 5 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą dėl Valstybės pagalbos (C 27/99, ex NN 69/98), kurią Italija teikia viešųjų paslaugų įmonėms, kurios priklauso vietinės reikšmės administracinėms įstaigoms (municipalizuotoms įmonėms (4)) atleidžiant nuo mokesčių ir suteikiant lengvatines paskolas.

(10)

Sprendime Komisija informavo, kad pagalba, apie kurią nebuvo pranešta, yra neteisėta ir nesuderinama ir liepė Italijos valdžios institucijoms susigrąžinti visas su šia priemone susijusias išmokėtas sumas (5).

(11)

Grąžinimo procesas vyko labai lėtai. 2005 m. balandžio 18 d. Italija priėmė įstatymą Nr. 62. Šio įstatymo 27 straipsnis numato, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą, municipalizuotoms įmonėms išmokėtos pagalbos sumos susigrąžinimą. Gavėjams buvo leista grąžinti pagalbos sumą dalimis per 24 mėnesius; tuo tikslu „Agenzia delle entrate“ („Mokesčių agentūra“) 2005 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą.

(12)

Remdamasi pastabomis, pateiktomis tebenagrinėjamoje byloje T-297/02 ACEA prieš Komisiją, pati „AEM Torino“ pareiškė pasinaudojusi Sprendime 2003/193/EB numatyta pagalba, t. y. atleidimu nuo mokesčių 1997 m., 1998 m. ir 1999 m., bei iš „Cassa depositi e prestiti“ gautomis lengvatinėmis paskolomis.

(13)

Remdamasi Italijos pateiktomis pastabomis, įmonė „AEM Torino“ pateikė reikiamą informaciją dar mokesčių įvertinimo ir rinkimo tyrimo, pradėto „Agenzia delle entrate“ priėmus sprendimą, eigoje. „AEM Torino“ turėjo grąžinti neteisėtai gautos pagalbos sumą per šešiasdešimt dienų nuo pranešimo apie tyrimo rezultatus, apie kuriuos, remdamasi Italijos valdžios institucijų atsiųsta informacija, „Agenzia delle entrate“ turėjo pranešti iki 2006 m. sausio 11 d. Italija nepranešė, ar „AEM Torino“ laiku grąžino neteisėtai gautos pagalbos sumą.

(14)

Pagal Italijos valdžios institucijų pateiktą su šia byla susijusią informaciją įmonė „AEM Torino“ nepasinaudojo iš „Cassa depositi e prestiti“ gautomis lengvatinėmis paskolomis.

(15)

Kadangi Komisija negali patikrinti bendros anksčiau neteisėtai gautos pagalbos sumos, taikant Italijos pagalbos „municipalizuotoms įmonėms“ schemą, ir naujos aptariamos pagalbos sumos, Komisija paprašė Italijos užtikrinti, kad skola nesusikauptų ir suteikti pagalbą dėl per didelių sąnaudų tik po to, kai bus grąžinta neteisėtai gautos pagalbos suma. Italija šiuo atžvilgiu nesiėmė jokių veiksmų.

(16)

Komisija nutarė, kad aptariama priemonė turi būti laikoma valstybės pagalba.

(17)

Komisija patikrino šios priemonės suderinamumą su valstybės pagalbos nuostatomis, remdamasi su valstybės pagalbos analizės metodikos dėl per didelių sąnaudų susijusiu pranešimu (6), ir priėjo prie išvados, kad bendros sumos apskaičiavimo būdas ir pats apskaičiavimas sutapo su minėtame pranešime pateikta informacija.

(18)

1997 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismas („Deggendorf“ sprendimas (7)) nusprendė, kad „kai Komisija tiria pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, turi būti atsižvelgiama į svarbius veiksnius, įskaitant, kur galima, anksčiau jau tirtų sprendimų turinį, taip pat kokius įsipareigojimus ankstesnis sprendimas nustatė valstybei narei“. Teisingumo Teismo nuomone nauja pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, kol nebus grąžinta neteisėtai gautos pagalbos suma, nes dėl bendro pagalbos poveikio gali būti labai iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje.

(19)

Remdamasi minėtu teismo sprendimu, Komisija imasi naujos pagalbos vertinimo, patikrindama, ar naujos pagalbos gavėjas įvykdė prievolę grąžinti bet kurios ankstesnės pagalbos sumą, vadovaujantis ankstesniu neigiamu Komisijos sprendimu.

(20)

Nagrinėjamu atveju taikydama pirmiau minėtame sprendime įtvirtintą principą, Komisija teigia, kad: a) įmonė „AEM Torino“ gavo ankstesnę pagalbą, tai yra pagalbą municipalizuotoms įmonėms (žr. 9–15 punktus), kuri turi būti grąžinta pagal Sprendimą 2003/193/EB; b) Italijos valdžios institucijos dar neįvykdė minėtu sprendimu nustatytos prievolės grąžinti išmokėtą sumą. Ssprendimas 2003/193/EB yra susijęs su pagalbos režimu, tačiau jis numato ir prievolę grąžinti neteisėtai ir nesuderintai gautos pagalbos sumą. Taip pat įmonė „AEM Torino“ atvirai prisipažino gavusi minėtą pagalbą, taigi nėra priežasčių, kurios šiuo atveju įrodytų, kad aptariamos priemonės nėra pagalba arba yra jau egzistuojanti pagalba arba ji buvo paskelbta suderinama su bendrąja rinka.

(21)

Praėjus 4 metams po Sprendimo 2003/193/EB priėmimo, Italijos valdžios institucijos vis dar turi susigrąžinti neteisėtai išmokėtas pagalbos sumas. Jos pranešė Komisijai, kad, kiek tai susiję su įsipareigojimo dėl susigrąžinimo įvykdymu, jos vis dar yra tinkamų administracinių priemonių priėmimo ir taikymo stadijoje.

(22)

Italija informavo, kad „AEM Torino“„Agenzia delle entrate“ agentūrai pateikė pareiškimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Agentūros reikalaujamas išmokėti sumas. Visgi, Italijos valdžios institucijos nenurodė:

(23)

Kita vertus, neaišku, ar įmonė „AEM Torino“ pasinaudojo ar ne „Cassa depositi e prestiti“ suteikta paskola, kuri buvo paskelbta neteisėta Sprendimu 2003/193/EB ir, jei taip, ar ją grąžino.

(24)

Taigi, Italija neišaiškino, ar jau buvo grąžinta ankstesnė pagalba, kurią, remiantis faktais, „AEM Torino“ gavo. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją reikia manyti, kad įmonė „AEM Torino“ galėjo gauti pagalbą ir dar negrąžino nustatytos pagal pagalbos schemą išmokėtos sumos, kuri Sprendimu 2003/193/EB buvo paskelbta nesuderinama.

(25)

Komisija negali nustatyti „AEM Torino“ jau gautos pagalbos sumos, kuri buvo suteikta prieš šią naują aptariamą pagalbą, ir kurią dar turi grąžinti; taip pat Komisija negali įvertinti bendros „senos“ ir „naujos“ pagalbos sumos, kurią gavo įmonė „AEM Torino“, ir kaip tai galėtų iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

(26)

Atsižvelgdama į „Deggendorf“ sprendimą, Komisija turi atkreipti dėmesį į ankstesniame sprendime jau tirtas aplinkybes ir į įsipareigojimus, kurie galėjo būti nustatyti valstybei narei panašiu sprendimu; ji negali nuspręsti dėl naujos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka, kol nebus grąžinta senos neteisėtai gautos pagalbos suma.

(27)

Kita vertus, pagalbos per didelių sąnaudų apmokėjimui negalima sumuoti su kita pagalba.

(28)

Pagal Teismo „Deggendorf“ sprendime įtvirtintą principą paprasčiausias įsipareigojimas suteikti naują pagalbą tik visiškai sumokėjus ankstesnės pagalbos sumą būtų padėjęs išvengti bendro dviejų priemonių poveikio ir bet kokio konkurencijos iškraipymo.

(29)

Ne kartą Italija buvo pakviesta išspręsti šį klausimą, tačiau ji atsisakė.

(30)

Todėl bendras dviejų pagalbos priemonių poveikis vis dar išlieka, kurio Komisija negali tinkamai įvertinti. Todėl jau minėta pagalba negali būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka.

(31)

Nei Italija, nei įmonė „ATM Torino“ neišsklaidė abejonių, pateiktų sprendime pradėti procedūrą. Italija neatsakė į laišką, kuriame buvo pranešama apie procedūros pradžią, nebuvo gauta informacija ir iš „AEM Torino“.

(32)

Nebuvo ginčijami argumentai, privertę Komisiją pradėti procedūrą. Priemonė yra pagalba, kuri gali būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka remiantis per didelių sąnaudų metodologija. Visgi, atsižvelgiant į bendrą galimą ankstesnės pagalbos sumą, kurios gavėjas dar neatlygino, Komisija negali patikrinti bendro dviejų pagalbos priemonių poveikio.

(33)

Italija nepateikė jokios informacijos, kuri padėtų Komisijai įvertinti bendrą galimą susikaupusią sumą. Kita vertus, grąžinimo procesas buvo ypatingai lėtas ir sudėtingas. 2005 m. sausio 19 d. Komisija, remdamasi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalimi, nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą, siekdama užtikrinti neatidėliotiną ir veiksmingą Sprendimo 2003/193/EB vykdymą.

(34)

2006 m. birželio 1 d. Teismas nusprendė (8), kad laiku nesiėmusi būtinų priemonių neteisėtai ir nesuderinamai su bendrąja rinka pagalbai susigrąžinti, Italija neįvykdė Sutartyje nustatytų įsipareigojimų.

(35)

Komisijos pareiga užtikrinti, kad nauja pagalba bus suteikta tik tuomet, kai bus užkirstas kelias bet kokiai rizikai dėl susikaupusios sumos, arba tik tuomet, kai įmonė „AEM Torino“ visiškai atlygins jai suteiktą neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą.

(36)

Todėl Komisija turi užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi minėto reikalavimo.

(37)

Taigi Italija gali suteikti naują pagalbą tik pateikusi Komisijai įrodymų, kad susigrąžino iš „AEM Torino“ visą suteiktos pagalbos sumą.

(38)

Remdamasi pateiktais faktais, Komisija patvirtina savo įvertinimą, pagal kurį aptariama priemonė, t. y. pagalba per didelėms sąnaudoms atlyginti, kurią Italija ketina suteikti įmonei „AEM Torino“, turi būti laikoma su EB sutartimi suderinama pagalba.

(39)

Vis dėlto atlikti tyrimai patvirtino, kad Komisija negali nustatyti, ar bendras naujos pagalbos ir ankstesnės neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos poveikis gali iškraipyti konkurenciją, kas savo ruožtu galėtų prieštarauti EB sutarčiai.

(40)

Taigi, remdamasi Reglamento Nr. 659/99 (9) 7 straipsnio 4 dalimi, Komisija konstatuoja, kad aptariamą pagalbą gavėjui bus galima suteikti tik tuomet, kai jis atlygins ankstesnę neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą.

(41)

Pagalba nebus suteikta tol, kol Italija nepateiks Komisijai įrodymų, kad įmonė „AEM Torino“ visiškai atlygino anksčiau gautą pagalbą,