21.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/1

(1)

2003 m. rugpjūčio 4 d. raštu Komisija paprašė informuoti apie valstybės pagalbos kontrolę Lenkijoje, taip pat apie galimą pagalbą, teikiama pagalbos gavėjui restruktūrizuoti. Vėliau tai buvo aptarta įvairiuose Komisijos institucijų ir Lenkijos valdžios institucijų techniniuose susitikimuose ir per intensyvų susirašinėjimą tarp Komisijos ir Lenkijos.

(2)

2004 m. sausio 23 d. konsultantas, atsakingas už nepriklausomą restruktūrizavimo programos Lenkijoje įvertinimą pagal 8 protokolą, pareiškė Komisijai savo nuomonę.

(3)

2004 gegužės 19 d. raštu Komisija informavo Lenkiją, kad nutarė pradėti pagalbos tyrimo procedūrą pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį ir paprašė pateikti nurodytą informaciją.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis teikti savo pastabas dėl pagalbos.

(5)

2004 m. birželio 26 d. Lenkija atsakė į pateiktus klausimus. Lenkija taip pat paprašė Komisijos sprendimo pagal 8 protokolo 10 punktą dėl sutikimo pakeisti Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo programą.

(6)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas ir persiuntė jas Lenkijai 2004 m. rugsėjo 27 d.

(7)

2004 m. lapkričio 22 d. raštu Lenkija atsakė į suinteresuotųjų šalių pastabas. Vėliau Komisijos tarnybos kelis kartus susitiko su Lenkijos valdžios atstovais. Galutinė papildoma informacija pateikta 2005 m. birželio 8 d. raštu.

(8)

Pagalbos gavėja plieno gamintoja Huta Częstochowa S.A. (toliau – HCz, žr. 2 punkto a dalį) yra su sunkumais susidūrusi bendrovė. 2002 m. spalio mėn. HCz išnuomojo savo gamybinį turtą naujai bendrovei Huta Stali Częstochowa Sp. z o.o. (toliau – HSCz, žr. 2 punkto b dalį).

(9)

Tai dviejų rūšių pagalbos byla: finansinio HCz restruktūrizavimo (žr. 3 punktą) ir kelių kitų tiesioginių pagalbos priemonių (žr. 4 punktą).

(10)

„Restruktūrizavimas“ vyko trimis etapais, tačiau valstybės pagalbos kontrolės atžvilgiu domina tik paskutinysis etapas. Pirmasis restruktūrizavimo bandymas 2001 m. lapkričio mėn. per teismines derybas su kreditoriais nepavyko. Dėl to 2002 m. spalį HCz turėjo prašyti pradėti bankroto paskelbimo procedūrą. 2003 m. vasario mėn. pagal naują teisės aktą HCz gavo restruktūrizavimo leidimą. Tai sustabdė bankroto skelbimą. Pagal restruktūrizavimo planą numatomas aktyvų padalijimas tarp įvairių bendrovių ir bendrovių arba turto pardavimas. Viena bendrovė gaus plieno gamybos aktyvus, kad atsiskaitytų su komerciniais kreditoriais (bankais ir oficialiais paslaugų tiekėjais), o kita – daugiausia žemę, kad atsiskaitytų su viešojo sektoriaus kreditoriais (skolos viešosioms institucijoms, pvz., mokesčiai). Be to, kad būtų grąžinti nerestruktūrizuotini viešieji ir komerciniai įsiskolinimai, bus parduoti likę HCz filialai.

(11)

HCz – antras pagal dydį plieno gamintojas Lenkijoje. Daugiausia gamina legiruotą skardą „quarto“ (3), gatavo plieno rūšį, sudarančią 60 proc. bendrovės pardavimų. Šis gaminys naudojamas laivams statyti ir statyboje.

(12)

Pirmoji HCz gamykla buvo įkurta 1896–1902 metais. HCz sudaro gana šiuolaikiška plieno liejykla ir storų lakštų valcavimo cechas, kuriame yra elektrinė aukštakrosnė, nuolatinio veikimo liejimo prietaisas ir storų lakštų valcavimo staklynas su galutinio apdorojimo įrenginiais. Nominalusis plieno liejyklos (gaminančios pusfabrikačius, t. y. plokščiuosius bliumus) našumas – 700 000 tonų, o valcavimo cecho (gaminančio iš pusfabrikačių galutinę produkciją) – apie 780 000 tonų.

(13)

HCz turi 14 pavaldžių bendrovių, kurios jai teikia papildomas paslaugas, savininkė. Jai priklauso vamzdžių gamintoja Rurexpol Sp z o.o.  (4), kokso gamybos įmonė Koksownia Sp. z o.o., elektros įmonė Elsen Sp. z o.o. 2002 m. bendrovėje HCz ir jos filialuose dirbo apie 5 000 žmonių.

(14)

100 % HCz priklauso Lenkijos valstybės iždo ministerijai. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 370 mln. PLN (apie 70 mln. eurų (5). 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovės aktyvų apskaitinė vertė buvo 768,5 mln. PLN (apie 160 mln. eurų).

(15)

Nuo 2001 m. vasaros HCz finansinė padėtis buvo sunki. Įmonė negalėjo sumokėti skolos (kuri 2003 m. pabaigoje buvo 1,4 mlrd. PLN arba 310 mln. eurų); didesnė dalis jos turto, įskaitant visus plieno aktyvus, yra užstatyti pagrindinių kreditorių naudai.

(16)

2001 m. lapkričio 11 d. HCz pasiūlė pradėti teisminį derybų su kreditoriais procesą dėl HCz skolų grąžinimo atidėjimo. Proceso tikslas – restruktūrizuoti bendrovę iš dalies panaikinant įsiskolinimą kreditoriams. 2002 m. spalio mėn. teismas nutraukė teismo procesą, nes kreditoriai nesutiko dėl restruktūrizavimo paketo. Anot Lenkijos valdžios institucijų, derybos su kreditoriais nepavyko, nes kreditoriai reikalavo, kad HCz visas skolas sumokėtų iš valstybės skirtos pagalbos.

(17)

2002 m. spalio m. 28 d. HCz pranešė, kad pradeda bankroto procedūrą. Pagal Lenkijos įstatymus, pasibaigus deryboms su kreditoriais, HCz privalėjo paskelbti bankroto procedūros pradžią, nes negalėjo sumokėti skolų, kurių buvo reikalaujama derybų su kreditoriais nutraukimo metu. Nuo to laiko Hcz išnuomojo savo gamybinį turtą, nutraukė plieno gamybą ir veikia tik kaip holdingo susivienijimas savo filialams. Šiuo metu ją sudaro tik valdymo organas, kuriame dirba apie 40 žmonių.

(18)

Vykstant HCz bankroto procedūrai, siekiant įmonėje išlaikyti gamybos nenutrūkstamumą ir kad sindikatas nenutrauktų veiklos bankroto paskelbimo procedūros metu, buvo įsteigtas naujas ūkio subjektas – HSCz, valdomas Towarzystwo Finansowe Silesia Sp. z o.o. (toliau – TFS), ribotos atsakomybės bendrovės, veikiančios plieno pramonės srityje, kurioje daugumą akcininkų sudaro Lenkijos valstybės iždo ministerija.

(19)

2002 m. spalio 28 d. HSCz iš HCz išsinuomojo įrangą, reikalingą plieno gamybai (taip pat plieno liejyklą, storų lakštų valcavimo cechą, kokso gamybos cechą ir kai kurias pagrindines paslaugas). Pagal nuomos sutartį HSCz kas mėnesį turi mokėti [...] (6) mln. PLN nuomos mokesčio ir įdarbinti 2 057 HCz darbuotojų (šiuo metu – 1 950).

(20)

Nuomos sutartyje numatytas HSCz nuomos mokesčio atidėjimas 14 mėnesių. Nors sutartyje vienareikšmiškai neapibrėžtos palūkanos už mokėjimo atidėjimą, 2004 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotos palūkanos už uždelstą mokėjimą – [...] PLN, kurias HSCz sumokėjo HCz.

(21)

TFS perdavė HSCz tik minimalų 50 000 PLN reikalaujamą kapitalą. Kad galėtų dirbti rinkoje be apyvartinio kapitalo, HSCz sutrumpino skolų mokėjimo laikotarpį iki 15 dienų ir pratęsė įsipareigojimų mokėjimo laikotarpį iki 50 dienų ir daugiau. Tai buvo įmanoma dėl to, kad visi pagrindiniai tiekėjai (išskyrus vieną) sutiko su tokiais įsipareigojimų mokėjimo terminais, nes norėjo išsaugoti HSCz kaip savo pagrindinį klientą. Iš tikrųjų daug tiekėjų sudarė vadinamąsias natūrinių mainų sutartis, pagal kurias už žaliavą, dažniausiai už laužą, mokėta gatava produkcija, pvz., plieno lakštais, skirtais konkretiems galutiniams vartotojams. Tos įmonės atidžiai stebėjo HSCz gamybą ir buhalteriją, o mainais už patiriamą riziką reikalavo nemažų kompensacijų.

(22)

Papildomų garantijų pareikalauta tik įsipareigojimų, susijusių su energijos tiekimu iš Polskie Sieci Energetyczne S.A. (toliau – PSE), atžvilgiu, pagal tris garantijas po [...] mln. PLN kiekviena, kurias pasirašė TSF. Viena vertus, tai garantija, kurią sudaro trys [...] mln. PLN vertės garantiniai vekseliai, kita vertus – trys sutikimo pareiškimai dėl neatidėliotino išieškojimo pagal Lenkijos civilinio proceso kodekso 777 straipsnį. Taip PSE gavo [...] mln. PLN garantiją. 2002 m. lapkričio 28 d. išduoti du vekseliai (garantijos) kiekvienas po [...] mln. PLN, galiojantys iki 2003 birželio 30 d., o [...] mln. PLN garantija, įpareigojanti iki 2005 m. kovo 31 d., suteikta 2002 m. gruodžio 30 d. Pagal visus vekselius ir garantijas HSCz sumokėjo [...] PLN dydžio pastovias palūkanas, tuo tarpu už [...] mln. PLN sumos garantiją – apie 0,8 %. Tačiau neapmokėtos sąskaitos už elektros energiją niekad neviršijo [...] mln. PLN, atsižvelgiant į tai, kad pagal garantinę sutartį HSCz įsipareigojo sumokėti uždelstas sumas per 5 savaites.

(23)

1998 m. birželio mėn. Lenkijos Ministrų Taryba priėmė pirmą Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo programą. Ji buvo atnaujinta 2001 m., o 2001 m. rugpjūčio 24 d. prie jos pridėtas geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo įstatymas (7), kuris suteikė įstatyminį pagrindą restruktūrizuoti Lenkijos plieno pramonę.

(24)

2002 m. lapkričio mėn. 5 d. Lenkijos Ministrų Taryba priėmė pirmos restruktūrizavimo programos pakeitimą. Buvo pakeistas programos pavadinimas – Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo ir vystymosi iki 2006 m. programa (toliau – Nacionalinė restruktūrizavimo programa arba NRP). Pagal programą nuo 1997 iki 2006 m. restruktūrizuojant Lenkijos plieno pramonę leidžiama suteikti daugiausiai 3,387 mlrd. PLN (713 mln. EUR) valstybės pagalbą.

(25)

NRP teigiama, kad Lenkijoje yra 17 plieno pramonės įmonių, kurias galima suskirstyti į tris grupes. Pirmai priklauso aštuonios įmonės, kurios pagal NRP gauna valstybės pagalbą. Iš esmės ši pagalba buvo skirta konsoliduoti keturioms pagrindinėms Lenkijos plieno pramonės bendrovėms, kurios sujungtos su didžiausiu šalyje plieno gamintoju Polskie Huty Stali S.A. (toliau – PHS), dabar vadinamu Mittal Steel Poland (toliau – MSP) po pardavimo kontroliuojančiajai bendrovei LNM (8), kuris pastaruoju metu pakeistas į Mittal Steel  (9). Kitai grupei priklauso dalis bendrovių, kurios nebuvo įtrauktos į restruktūrizavimo programą, nes plieno gamyba nebuvo jų pagrindinė veiklos sritis, arba dėl to, kad negavo pagalbos. Trečiajai grupei priklauso trys bendrovės, kurios gavo pagalbą, tačiau tam tikru metu joms buvo pradėta bankroto procedūra.

(26)

HCz priklausė trečiajai grupei. Atsižvelgiant į HCz siūlymą pradėti bankroto paskelbimo procedūrą, HCz klausimu NRP pažymėta, kad „tolesnis įmonės restruktūrizavimas vyks jos bankroto metu“ (3.12 ir 5.1 skyriai). Iš tikrųjų 3.1.3.3 skyriuje HCz įvardinta kaip viena iš bendrovių, „kurioms taikytos bankroto procedūros“, ir patvirtinama, kad įmonė yra valdoma „bankrutuojančios įmonės administratoriaus“. NRP 5.4.2 skyriuje pažymėta, kad „HCz restruktūrizavimui būtina suteikti apie 1 mlrd. PLN valstybės pagalbos. Bet tai neduotų laukiamų rezultatų. Todėl HCz bus restruktūrizuota bankroto metu, o įmonės gamybos turtas bus įsisavintas naujai sukurtos HSCz. Naujas ūkio subjektas tęs HCz gamybinę veiklą be valstybės pagalbos jos restruktūrizavimui. HCz turtas nebus perimtas jokių bendrovių, kurios yra valstybės pagalbos gavėjos.

(27)

NRP buvo pateiktas ES. 2003 m. kovo mėn. 25 d. intensyvios derybos su Komisija buvo užbaigtos. Po įvertinimo Komisija pateikė Tarybos sprendimą dėl viešosios pagalbos gavimo terminų pratęsimo Lenkijos plieno pramonės sektoriuje iki 2003 m. pabaigos pagal Europos sutartį (kuri iš pradžių įpareigojo tik iki 1997 m.), pasiekiant rentabilumą iki 2006 m.; tai 2003 m. liepos mėn. patvirtino Taryba (10).

(28)

Todėl ES padarė Lenkijai nuolaidą ir suteikė Lenkijos plieno pramonei pagalbą restruktūrizavimui (11). Pagrindiniai NRP apibrėžimai pateikti Stojimo sutarties 8 protokole dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo. 8 protokole pažymėta, kad 3 387 milijardų PLN pagalba teikiama aštuonioms nurodytoms įmonėms (HCz tame sąraše nebuvo). Kita vertus, protokole pažymėta, kad Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimui nenumatoma jokių papildomų lėšų.

(29)

2002 m. spalio 30 d., tuoj pat po HCz sprendimo paskelbti bankrotą, priimtas įstatymas dėl viešosios pagalbos įmonėms, ypač svarbioms darbo rinkai (pakeista 2003 m. lapkričio mėn. (12), toliau – 2002 m. spalio 30 d. įstatymas) (13). Įstatymas leido įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimui skirtomis lėšomis ir išvengti likvidavimo. Šiuo tikslu įstatymas leido pažvelgti į restruktūrizavimą kitu kampu, t. y. numatyti viešosios skolos dalinį grąžinimą. Anksčiau skolų grąžinimo tvarkaraštį galima buvo tik pakeisti arba perkelti.

(30)

Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 7 straipsnio 1 dalį restruktūrizuojama įmonė gauna teisę išvengti bankroto nuo restruktūrizavimo proceso pradžios iki jo pabaigos arba skolos grąžinimo. Restruktūrizavimo procesas turi būti užbaigtas per 24 mėnesius nuo sprendimo apie restruktūrizavimą (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

(31)

Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą organizuojamas įsipareigojimų viešojo sektoriaus komerciniams kreditoriams, atsiradusių iki 2002 m. liepos mėn., ir įsipareigojimų viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams, atsiradusių prieš 2002 m. birželio mėn., finansinis restruktūrizavimas (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 3 straipsnis; be to, antras laikotarpis pratęstas vieneriems metams). Kitaip nei įsipareigojimų viešojo sektoriaus komerciniams kreditoriams, kurių privatus finansinis restruktūrizavimas įmanomas pagal restruktūrizavimo susitarimą, kuriam turi pritarti mažiausiai 50 proc. kreditorių (pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 4 skyrių), įsipareigojimus viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams galima iš dalies panaikinti pagal bendrovės Agencja Rozwoju Przemysłu S.A (toliau – ARP), atsakingos už įmonių restruktūrizavimo priežiūrą pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 5 skyrių, vadovo sprendimą.

(32)

Be to, pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo 2003 m. lapkričio 14 d., šio įstatymo 5 a skyriuje numatyta galimybė atgauti tam tikrą sumą pinigų iš viešojo sektoriaus institucinių kreditorių pretenzijų pagal ypatingų atvejų restruktūrizavimą, pagal kurį pagalbos gavėjas perduoda neužstatytos turto dalies, kuri sudaro bent 25 proc. visos skolos, nuosavybės teisę bendrovei, priklausančiai ARP (vadinamai Operatorius). Tas turtas vėliau parduodamas, kad būtų atsiskaityta su viešojo sektoriaus kreditoriais (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 32 straipsnio d punktas). Tačiau viešojo sektoriaus kreditoriai turi pritarti ypatingam restruktūrizavimo atvejui (2002 m. spalio 30 d. įstatymo 32 straipsnio h punktas).

(33)

5a skyrius ir restruktūrizavimas ypatingais atvejais išplečia laiko ir materialinę restruktūrizuotinų pretenzijų sritis. Pretenzijos restruktūrizuojamos kitais metais (iki 2003 m. birželio 30 d.) ir pagal įstatymo 32 straipsnio a punktą jos gali apimti daugiau įsiskolinimų viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams rūšių pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą (14).

(34)

2003 m. sausio mėn. 21 d. HCz kartu su ARP pasiūlė ją restruktūrizuoti pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymą. 2003 m. vasario 21 d. ARP vadovas priėmė pasiūlymą ir įpareigojo pradėti restruktūrizavimo procesą pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, todėl HCz nebegrėsė likvidavimas.

(35)

2003 m. balandžio mėn. 18 d. HCz pasiūlė ARP restruktūrizavimo planą. Pasiūlymo pagrindinė mintis buvo HCz aktyvų padalijimas į gamybinį turtą ir likusius aktyvus bei gamybinio turto pardavimas kaip pagrįstą veiklos tęstinumu koncerno perdavimą privačiam investuotojui. 2003 m. liepos 2 d. ARP patvirtino restruktūrizavimo planą. Po to planas buvo pateiktas Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai (toliau –UOKiK), kuri 2003 m. liepos mėn. 25 d. planą priėmė su sąlyga, kad viešoji pagalba nebus teikiama (15).

(36)

2003 m. rugpjūčio mėn. 7 d. ARP pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 10 straipsnio 4 dalį priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo. 2003 m. spalio mėn. restruktūrizavimo planas buvo pakeistas atsižvelgus į UOKiK reikalavimus. 2003 m. gruodžio 1 d. planą priėmė APR, kuri pakeitė pirminį restruktūrizavimo sprendimą.

(37)

2004 m. balandžio mėn. 30 d. APR pateikė kitą pakeistą sprendimą dėl restruktūrizavimo. Jo pagrindas buvo 2004 m. balandžio mėn. 26 d. realizuotas verslo planas. Plano pakeitimas buvo būtinas atsižvelgiant į 2002 m. spalio 30 d. įstatymo pakeitimus. Jame teikiamas išsamesnis aktyvų padalijimo aprašymas (16).

(38)

Restruktūrizavimo plane, priklausomai nuo įsipareigojimų, apibrėžtos kelios kreditorių grupės:

(39)

Pirmai grupei priklauso įsipareigojimai viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams (sumos suskaičiuotos 2003 m. birželio mėn. 30 d.):

apie [...] mln. PLN socialinio draudimo įmokų socialinio draudimo įstaigai (toliau – ZUS) (restruktūrizuotinų – [...] mln., nerestruktūrizuotinų – [...] mln.);

Taigi „viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai“ yra ZUS, FGŚP ir PFRON, kurios yra pavaldžios Ūkio ir darbo ministerijai, Čenstakavos miesto savivaldybė, mokesčių inspekcija bei Miesto valdyba ir Silezijos vaivadija. Be to, mažesni mokėjimai susiję su įvairiais kitais valsčiais, pvz., Porajaus.

(40)

Antrai grupei priklauso įsipareigojimai komerciniams kreditoriams (sumos suskaičiuotos 2003 m. rugsėjo 30 d.), pagal kuriuos galima išskirti įsipareigojimus viešojo ir privačiojo sektorių kreditoriams. Pirmam pogrupiui (toliau – viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai) priklauso:

(41)

Antram pogrupiui, taip pat trečiai grupei, priklauso šie privatūs kreditoriai (sumos suskaičiuotos 2003 m. rugsėjo 30 d.)

(42)

Restruktūrizavimo planas numato anksčiau minėtų skolų finansinį restruktūrizavimą. Aktyvai buvo padalinti tarp trijų bendrovių.

(43)

Restruktūrizavimo planas numato, kad kreditoriai, valdantys komercines skolas, užuot jas atgavę, galėtų prisijungti prie plieno gamybos aktyvų valdymo. Tai turėtų įvykti skolos panaikinimo metu dalyvaujant naujai įkurtame filiale MH. MH būtų visų plieno gamybos įrenginių, kurie apima visą plieno gamybos, storų lakštu valcavimo įrangą ir administracinį pastatą, savininkas.

(44)

Aktyvų vertė nustatyta pagal Lenkijos įstatymus, taikomus valstybinėms įmonėms, kurios reikalauja aktyvų įvertinimo prieš pardavimą. Todėl 2003 m. rugpjūčio mėn. įmonė ATEST atliko aukštakrosnės (liejyklos) vertinimą (17). Tai leido gauti [...] mln. PLN sumą. Be to, Čenstakavos miesto įmonė PROFCENTR įvertino valcavimo gamybos cechą [...] mln. PLN. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad komerciniai kreditoriai tuos vertinimus užginčijo dėl pernelyg optimistinių vertinimo metodų, 2003 m. gruodžio mėn. ATEST vertino iš naujo, remdamasi sumažėjusiu sujungtų valcavimo cecho ir liejyklos piniginių lėšų pervedimu, ir taip buvo gauta [...] mln. PLN. Be to, buvo atliktas vertinimas pagal šveicarų sistemą (2/3 sumažėję pervedimai, 1/3 aktyvų vertinimas) ir gauta [...] mln. PLN. Šią vertę daugmaž patvirtino 2003 m. gruodžio mėn. LNM pasiūlymas, kuriame šie aktyvai buvo įvertinti [...] mln. PLN, o 2003 m. pabaigoje pataisyta į [...] mln. PLN (tačiau 2005 m. kovo mėn. ši vertė beveik padvigubėjo iki [...tarp 600 ir 650] mln. PLN, atsižvelgiant į didelį plieno kainų augimą).

(45)

2003 m. spalio mėn. 13 d. komerciniai kreditoriai pasirašė susitarimą dėl skolų restruktūrizavimo nuo 2002 m. birželio mėn. (toliau – restruktūrizavimo susitarimas), kuris įsigaliojo 2003 m. gruodžio 9 d. Remiantis MH buhalterine verte, t. y. 320 mln. PLN, susitarime pirmiausiai nustatyta, kad skolos šiems kreditoriams, egzistavusios iki 2002 m. birželio 30 d., bus sureguliuotos per dalinę – 80,44 proc. – MH įmonės akcijų konversiją. 72,47 proc. bendro akcijų paketo išmokėta proporcingai pagal esamas civilinio įsiskolinimo kreditorių pretenzijas, o 7,97 proc. skirta proporcingai užstatams. Tai leido 2003 m. sumokėti apie 60 proc., o 2005 m. – apie 30 proc. skolos.

(46)

Antra, restruktūrizavimo susitarime nustatyta, kad likusius 19,56 proc. MH akcijų RFG panaudos visiškam grąžinimui – viena vertus, įsipareigojimų delspinigių, kurie buvo iki 2002 m. birželio mėn. iki susitarimo įsigaliojimo, t. y. 2003 m. gruodžio 9 d. (po šio laikotarpio jį pakeis restruktūrizavimo susitarimas), kita vertus, įsipareigojimų, kurie liko po 2002 m. birželio mėn., delspinigių.

(47)

Restruktūrizavimo susitarimas buvo kelis kartus keistas dėl galutinio termino, kuriuo kreditoriai gauna MH akcijas, pakeitimo ir strateginių investuotojų pasiūlymų teikimo grafiko pakeitimų.

(48)

Restruktūrizavimo susitarimą pirmiausiai sudarė kreditoriai, kuriems priklauso 54 proc. reikalaujamos skolos, t. y. viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai: PSE, Zaklad energetyczny ARP, PKP, PGNiG, ir privatūs kreditoriai: BPH Bank ir BPK Logo. Kredyt Bank, ING BSK, Citibank Handlowy, Bank Millenium, CZW Węglozbyt ir Kompania Węglowa iš pradžių susitarimui nepritarė. Tačiau pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo antros dalies 23 straipsnį pasiektam susitarimui pritarė visi komerciniai kreditoriai.

(49)

2004 m. kovo mėn. Bank Millenium, CZW Węglozbyt ir Kompania Węglowa prisijungė prie restruktūrizavimo susitarimo. Be to, apie pritarimą restruktūrizavimo programos ekonominėms nuostatoms pranešė Kredyt Bank, ING BSK ir Citibank Handlowy.

(50)

Komisija supranta, kad MH bus parduota kartu su užstatais, esančiais įmonės aktyvuose, nes iš pardavimo gautos lėšos bus panaudotos likusiems nerestruktūrizuotiniems viešojo sektoriaus instituciniams ir komerciniams įsiskolinimams grąžinti, dėl to bus išlaisvinti užstatai.

(51)

Restruktūrizavimo plane, patvirtintame restruktūrizavimo sprendimu, nustatyta, kad Operator atsako už visus restruktūrizuotinus įsiskolinimus, buvusius iki 2003 m. birželio 30 d.

(52)

Pagal 2002 m. spalio 30 d. įstatymo 32 straipsnio d punktą HCz perduos įmonei Operator dalį neužstatyto turto, sudarančio mažiausiai 25 proc. įsiskolinimų, perkeltų Operator. Šie aktyvai nurodyti restruktūrizavimo plane, juos sudaro žemės sklypas, kurio dalyse bus įsteigtas pramoninis parkas, elektros energijos įmonė Elsen ir 10 mln. PLN įsiskolinimų. Operator bandys už aktyvus gauti kuo daugiau pinigų. Turto dalių pardavimo pabaiga numatyta 2005 m. rugsėjo mėn., vėliausiai – 2005 m. gruodžio mėn.

(53)

Operator gaunamo žemės sklypo vertę nepriklausomas auditorius įvertino 120,6 mln. PLN. Kartu su įmonės Elsen akcijomis, kurios įvertintos apie 25,4 mln. PLN ir 10 mln. PLN vertės įsiskolinimais, Operator turtas turėtų būti 156 mln. PLN (18). Šį įvertinimą ARP vardų atliko BRE Corporate Finance, Commerzbank investicinės bankininkystės skyrius Lenkijoje (19).

(54)

Įsiskolinimų perdavimas įmonei Operator automatiškai atleidžia nuo šių įsipareigojimų vykdymo. Tačiau kadangi yra nerestruktūrizuotinų skolų, kai kuriems kreditoriams liks garantijų tol, kol HCz/RFG turės galimybę išmokėti įsipareigojimus po MH pardavimo.

(55)

ZUS, Čenstakavos miesto savivaldybė, PFRON ir Silezijos vaivadija pritarė restruktūrizavimui kaip ypatingam atvejui. Kita vertus, Lenkija informavo, kad Čenstakavos mokesčių inspekcija, FGŚP ir Porajaus savivaldybė 2005 m. birželio mėn. pradžioje atmetė šią restruktūrizavimo formą, nes pripažino, kad likvidavimas atneš geresnių rezultatų. Todėl jų skolos bus pripažintos kaip nerestruktūrizuotinos ir HCz/RFG turės jas grąžinti. Lenkijos valdžios institucijos garantavo visišką šių skolų grąžinimą.

(56)

HCz pervadinama į RFG. RFG taps kelių dalių likusio turto savininkas, tarp jų – daugumos HCz filialų, tokių kaip Rurexpol ir kokso gamybos cechas, todėl dauguma bus parduota strateginiam investuotojui. Be to, kelios turto dalys, kurias nuomojo HSCz, bus perduotos filialui Majątek Hutniczy Plus (toliau – MH Plus), kad būtų perparduotos strateginiam investuotojui RFG naudai.

(57)

Pirmą kartą RFG turtą įvertino 2003 m. pabaigoje firmai (PROFCEN, Čenstakavos miestas) dirbantys konsultantai. Šis vertinimas pridėtas prie vėlesnių priklausomų bendrovių vertinimų, kuriuos vykdė firma ATEST. Po to MH ir HM Plus vertė dokumentais patvirtinta strateginių investuotojų pasiūlymuose. Kitas vertinimo pagrindas apibrėžtas 2005 m. pradžioje po pasiūlymo pirkti įvairių filialų akcijas (žr. 62 punktą), kuris rodo reikšmingą akcijų kurso kilimą plieno rinkoje. Filialų vertės pateiktos toliau:

1 lentelė.

Parduodamu RFG filialų vertės vertinimas

(58)

RFG privalės sumokėti visus nerestruktūrizuotinus viešuosius įsiskolinimus (apie […] mln. PLN) (21). Papildomai jis privalės sumokėti restruktūrizuotų į MH akcijas civilinių įsiskolinimų delspinigius už laikotarpį nuo 2002 m. liepos mėn. 1 d. iki 2003 m. gruodžio mėn. 9 d. ([...] mln. PLN) ir visus naujus įsiskolinimus viešajam sektoriui su delspinigiais, apskaičiuotais po 2002 m. birželio mėn. (įvertinti […] mln. PLN) (22). RFG už filialo pardavimą gaus […] mln. PLN, iš kurių [...] mln. PLN bus skirta nesureguliuotoms skoloms grąžinti, [...] mln. restruktūrizavimo sąnaudoms apmokėti, o apie [...] mln. PLN lieka RFG.

(59)

HCz ir TFS kartu su HCz kreditoriais, stebimi Lenkijos valstybės iždo ministerijos, planuoja parduoti MH, MH Plus, kokso gamybos įmonės, Rurexpol ir kai kurių kitų filialų akcijas kartu su HSCz akcijomis strateginiam investuotojui. Šis procesas turi vykti stebint derybų komitetui, kuriam priklauso HCz, TFS ir 9 kreditorių (BPH, Citibank Handlowy, Bank Millennium, Kredyt Bank, ING BSK, PSE, PKP, PGNiG ir ARP) atstovai.

(60)

Pirmo konkurso paskelbimo metu kontroliuojančioji bendrovė LNM N.V. (kuri dabar susijungė ir pavadinta Mittal Steel, toliau – LNM) ir Donbaso pramonės susivienijimas (toliau – Donbass ) buvo pasirinkti TFS ir HCz kaip pageidaujami pasiūlymų teikėjai ir gavo išskirtines teises deryboms. Įstojimo susitarimas buvo parafuotas 2004 m. kovo mėn. 31 d., o vėliau pripažintas negaliojančiu. 2004 m. rudenį konkursas atnaujintas dalyvaujant pirmenybę turintiems pasiūlymų teikėjams.

(61)

2005 m. vasario mėn. dėl pasiūlytos kainos pirmenybės teisę gavo LNM. Kaina žymiai padidėjo dėl akcijų kurso kilimo kokso ir plieno rinkoje. 2005 m. balandžio mėn. 15 d. parafuota sutartis su LNM. Tačiau 2005 m. gegužės mėn. 16 d. po nesėkmingų LNM derybų su profesinėmis sąjungomis buvo pradėtos derybos su Donbass. Pasak Lenkijos valdžios institucijų, šiuo metu tik Donbass pasiryžęs sumokėti LMN pasiūlytą kainą, todėl 2005 m. birželio mėn. 16 d. buvo parafuotas susitarimas, sudarantis pagrindą galutinei įmonių pardavimo sutarčiai Donbass naudai.

(62)

Pakete už MH ([...(tarp 600 ir 650) mln. PLN), MH Plus (apie [...] mln. PLN), kokso gamybos bendrovę (apie [...] mln. PLN), Rurexpol ir 8 kitus filialus HCz (kartu apie [...] mln. PLN) ir HSCz (apie [...] mln. PLN – šią sumą gaus TSF) bus sumokėta apie [...] mln. PLN. Pardavėjai nustatė minimalias sumas, bet, atsižvelgus į pasiūlytą kainą už visus sandorio objektus, jos buvo proporcingai padidintos (kitaip būtų rizika gauti iš įvairių pareiškėjų geresnius pasiūlymus atskiroms dalims).

(63)

2004 m. spalio mėn. TSF pateikė realizuotą Individualų verslo planą (toliau – IBP), skirtą HSCz 2004–2006 m. su sąlyga, kad HSCz veikla ir aktyvai bus sujungti į vieną įmonę (į kurią įeina MH, MH Plus ir HSCz). IBP numato esančioje įmonėje 252,6 mln. PLN investiciją. Be to, numatomi keli kiti restruktūrizavimo šaltiniai, tokie kaip sąnaudų mažinimas ir ekologijos programos. Pagal IBP atsižvelgiant į šias lėšas numatyta, kad 2004–2006 metais atsipirks per 10 proc. investicijų ir grįš daugiau kaip 5 proc. kapitalo.

(64)

Derybų metu buvo iškelta sąlyga, kad investuotojas realizuotų Investicinę programą per 24 mėn. nuo HSCz, MH ir MH Plus valdymo pradžios. Be to, pardavimo susitarimas įpareigoja investuotoją nemažinti gatavos produkcijos gamybos pajėgumų iki 2006 m. gruodžio mėn. 31 d. Tai galima įvykdyti investavus į naują karšto valcavimo lakštų gamybos liniją.

(65)

Restruktūrizavimo padariniams įvertinti bendrovė PriceWaterhouseCoopers Lenkijos vardu atliko pirminę ekonominę analizę (toliau – PWC analizė), kurioje palygintas skolų išmokėjimas restruktūrizavimo atveju ir likvidavimo atveju. Restruktūrizavimo duomenys paimti iš 2003 m. restruktūrizavimo sutarties ir iš 2003 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. sprendimo dėl restruktūrizavimo. Likvidavimo duomenys gaunami iš hipotetinio likvidavimo teisės taikymo (23), remiantis palankiausiu viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams scenarijumi.

(66)

Analizėje parodyta, kad likvidavimas ir restruktūrizavimas įvyks pirmu atveju – 2003 m. gruodžio 31 d. (žr. 2 lentelę), kitu atveju – 2005 m. kovo 31 d. (žr. 3 lentelę). Skolų sumos ir aktyvų vertė skaičiuojamos pagal šiuo momentu aktualias vertes (pvz., MH vertė 2003 m. yra [...(tarp 325 ir 375)] mln. PLN, o 2005 m. – jau [...(tarp 600 ir 650)] mln. PLN). Dviejų skirtingų laikotarpių analizė daroma todėl, kad viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai pritarė restruktūrizavimui pagal 2 lentelę, o viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai 2003 m. nesutiko, ir tik žymiai vėliau restruktūrizavimui pritarė, atsižvelgdami į 2005 m. kovo mėn. scenarijų. Per šį laikotarpį skaičiai žymiai pasikeitė: viena vertus, dėl papildomų procentų padidėjo kreditorių gautinos sumos, kita vertus, padidėjo įplaukos abiejų scenarijų atvejais, t. y. likvidavimo ir restruktūrizavimo, dėl nagrinėjamų aktyvų vertės padidėjimo.

2 lentelė.

2003 m. gruodžio mėn. pajamų palyginimas

3 lentelė.

2005 m. kovo mėn. pajamų palyginimas

(67)

Nuo 1997 m. iki 2002 m. gegužės mėn. HCz gavo 25 161 072,08 PLN (5,3 mln. EUR) valstybės finansinės pagalbos.

(68)

Pagal veiklos ir užimtumo restruktūrizavimo programą skirta 19 699 452 PLN (4,15 mln. EUR):

(69)

Be to, Mokslinių tyrimų komitetas (Komitet Badań Naukowych, toliau – KBN) skyrė HCz 5 461 620 PLN (1,15 mln. EUR). Ši dotacija buvo skirta pagal susitarimą tarp HCz ir KBN bei Geležies metalurgijos instituto Glivicuose dėl tyrimo ir plėtros programų pagalbos ir realizavimo (toliau – tyrimo ir plėtros programos). Skirtos tokios dotacijos:

(70)

Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. sausio mėn. HSCz naudojosi skirtingais finansavimo šaltiniais.

(71)

HCz atidėjo įsipareigojimų ZUS ir FGŚP mokėjimą, tačiau po tam tikro laiko sumokėjo. Susumavus visos skolos (sumokėtos vėliau nei po 2 savaičių nuo reikalaujamos datos) sudaro 18 155 302 PLN. Kitų skolų, kurių mokėjimo terminas bendrai neviršijo šešių mėnesių, atveju HSCz sumokėjo atitinkamai numatytas palūkanas, t. y. 560 383 PLN.

(72)

Čenstakavos mokesčių inspekcija sutiko atidėti 7 mln. PLN mokesčių mokėjimą mainais į reguliuotų palūkanų sumokėjimą. Tačiau Vyriausybė panaikino dėl įsiskolinimo priskaičiuotų palūkanų dalį. Skirtumas tarp sureguliuotų ir visų numatytų palūkanų sudaro 31 145 PLN.

(73)

PFRON panaikino HSCz 22 821 PLN įsipareigojimus ir sutiko, kad tie įsipareigojimai būtų sumokėti dalimis apie 350 000 PLN. Taip buvo suteikta 8 150 PLN pagalba. Kartu su pelnu dėl panaikintų finansinių įsiskolinimų (31 145 PLN) HSCz skola sumažėjo 62 116 PLN (apie 13 077 EUR).

(74)

2002 m. lapkričio mėn. 27 d. ir 2003 m. lapkričio mėn. 20 d. KBN skyrė 1 100 000 PLN ir 280 000 PLN dotacijas, kurių suma 1 380 000 PLN, kai visos lėšos sudarė 4 370 000 PLN (30,4 %), skirtas pramoniniams tyrimams ir veiklai, susijusiai su ikikonkurencine plėtra pagal projektą, kurio tikslas buvo teikti pagalbą analizuojant technologinio proceso, kurio metu dėl plieno kokybės ir našumo pagerinimo keičiamos jo sudedamųjų dalių paskirstymas, modernizavimo būdus (45).

(75)

Komisija savo sprendime pradėti tyrimo procedūrą suabejojo, ar Lenkijos realizuotos lėšos yra pagalba, dėl trijų priežasčių:

(76)

Be to, Komisija susirūpino ar pagal 8 protokolo 4 punkto a papunktį LNM turės teisę gauti HCz akcijas, nes LNM jau yra MSP savininkas, kuris pagal 8 protokolą yra valstybės pagalbos gavėjas.

(77)

2004 m. rugsėjo mėn. 9 d. rašte UK Steel, veikdama HCz konkurentų iš Jungtinės Karalystės vardu, teigia, kad, jų nuomone, skolų panaikinimas ir skolų mokėjimo atidėjimas iki jų visiško grąžinimo jau yra valstybės pagalba. Pritaria Komisijos susirūpinimui, kad esant normalioms rinkos sąlygoms HCz plieno aktyvai būtų likviduoti, o ne išnuomoti HSCz. Be to, UK Steel ragina Komisiją pritaikyti 8 protokolo 4 punkto b papunktį, pagal kurį LNM būtų uždrausta įsigyti HCz aktyvus.

(78)

2004 m. rugsėjo mėn. 10 d. rašte Čekijos Respublika, kaip plieno pramonės bendrovės Vítkovice Steel, gaminančios plieno lakštus, savininkė, pareiškė, kad yra suinteresuota Komisijos tyrimo eiga.

(79)

2004 m rugsėjo mėn. 10 d. raštu patvirtinta, kad įmonė LNM dalyvauja Komisijos tyrimo procedūroje kaip viena iš potencialių pasiūlymų teikėjų. LNM tvirtina, jog jos tikslas yra įrodyti, kad plieno įmonių HCz privatizavimas ir kitų LNM grupės įmonių ryšiai atitinka Stojimo sutartį ir valstybės pagalbos taisykles. Taip pat patvirtina, kad nuo jos priklausoma bendrovė MSP neįsigyja HCz įmonių. Pakartotinai vienareikšmiškai patvirtina, kad jeigu jai pavyktų įsigyti HCz įmones, ji valdys jas kaip nepriklausomus subjektus visiškai nepriklausomai nuo MSP ir užtikrins, kad tarp jų ir MSP nevyks valstybės pagalbos arba gamybinių pajėgumų perdavimo. Vieninteliai santykiai tarp šių bendrovių būtų prekybos santykiai, leidžiantys MSP tiekti HCz bliumą – tai būtų organizuota skaidriai ir pagal rinkos kainas, kurios nesiskirtų nuo konkurentų kainų.

(80)

2004 m. rugsėjo mėn. 13 d. raštu patvirtinta, kad bendrovė Donbass dalyvauja Komisijos tyrimo procedūroje kaip viena iš potencialių pareiškėjų. Donbass nuomone, restruktūrizavimas vyksta pagal rinkos sąlygas. Tačiau ji abejoja, ar likvidavimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jis yra ilgas ir kruopštus, ji būtų suinteresuota HCz aktyvų pirkimu.

(81)

Lenkijos Respublika suteikė papildomą informaciją. Lenkija teigia, kad nei per HCz restruktūrizavimą, nei HSCz vykdant veiklą nebuvo teikiama valstybės pagalba. Sutinka tik su tuo, kad iki 2002 m. pabaigos pagalba HCz faktiškai buvo suteikta. Pabaigoje Lenkija aiškina, kodėl Komisija turi pritarti KPR pakeitimui.

(82)

Lenkija pateikia naujus argumentus, kodėl per restruktūrizavimą HCz nebuvo skirta valstybės pagalba. Todėl prideda anksčiau minėtą likvidavimo scenarijaus analizę, kurią atliko PWC. Lenkija siekia įrodyti, kad per restruktūrizavimą visiems viešiesiems kreditoriams bus grąžinta daugiau skolų, nei per likvidavimą.

(83)

Analizėje remiamasi atitinkama skolų vertės tyrimu, kuris anksčiau nebuvo atliekamas. Iš tikrųjų PWC analizė patvirtina, kad skolos viešiesiems kreditoriams užtikrinamos daugiausia negamybiniu turtu ir tik maža jų dalis yra užtikrinta gamybos turtu, tačiau skolos privatiems kreditoriams yra daugiausia užtikrintos (vertingiausiu) gamybiniu turtu. Be to, net tuomet, kai viešojo sektoriaus kreditorių skolos yra užtikrintos gamybiniu HCz turtu, jos yra užregistruotos vėlesne data, nei privačių kreditorių skolos. Pagal Lenkijos bankroto įstatymą pirmiausiai išmokomos tos skolos, kurių kreditoriai buvo užregistruoti anksčiau.

(84)

Remdamasi analize Lenkija įrodo, kad restruktūrizavimas atitinka privataus kreditoriaus reikalavimus. Tik keli viešojo sektoriaus kreditoriai restruktūrizavimo atveju gaus mažiau nei likviduojant įmonę (tie, kurie 2 ir 3 lentelėse pažymėti minuso ženklu), tačiau daugiau nei realistinio likvidavimo scenarijaus atveju.

(85)

Lenkija pareiškė, kad viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams 2003 m. PWC analizė – labai optimistinis scenarijus. Iš tikrųjų tolimesnis pajamų sumažinimas bankroto metu yra pirmiausia teismo kontroliuojamų likvidavimo procesų Lenkijoje rezultatas. Šio proceso metu administratoriaus sąnaudos paprastai yra 5 proc. nuo pardavimo, o HCz atveju greičiausiai bus net 10 proc. Be to, likvidavimas tęsiasi ilgai; tai gali dar sumažinti vertę.

(86)

Lenkija taip pat tvirtina, kad dėl likvidavimo aktyvai gali būti išparduoti dalimis, nes kai kurie kreditoriai turi nuosavybės teisę į atskiras turto dalis ir gali jas parduoti. Dėl to investuotojai negali būti tikri, kad nusipirks sukomplektuotą gamybos liniją, o tai galį sumažinti jos kainą. Kaip pavyzdį Lenkija pateikė įmonės Huty Andrzej likvidavimą, per kurį teisių į gamybinį turtą padalijimas žymiai apsunkino įmonės pardavimą bei sumažino jos kainą. Be to, likvidavimo metu įmonė gali būti parduota už daug mažesnę kainą, negu ją parduodant restruktūrizavimo proceso metu.

(87)

Lenkija taip pat teigia, kad „deficitiniai“ viešojo sektoriaus kreditoriai nuolat turi geresnes pozicijas, negu privatūs kreditoriai, kurie pritardavo restruktūrizavimui (išsamesnės informacijos žr. 2 ir 3 lentelėse). (46)

(88)

Lenkija aiškina, kad kreditoriai nenori pasirašyti restruktūrizavimo susitarimo dažniausiai dėl to, kad netiki restruktūrizavimo programos teigiamais rezultatais ir tuo, kad pasiteisins lūkesčiai. Be to, Lenkija daro prielaidą, kad privatūs kreditoriai atsargiai žiūri į naujus pasiūlymus labiausiai dėl to, kad bankai bijo keisti skolas ir užstatytus aktyvus į įnašus, nes auditoriai arba Bankų kontrolės inspekcija sumažina skolų vertę ir įpareigoja trūkumus įrašyti apskaitoje. O esamos būklės išsaugojimas, priešingai, leidžia jiems išlaikyti apskaitos įrašuose aukštesnę vertę, net jeigu ji yra nereali.

(89)

Tačiau, kai restruktūrizavimas atrodo įgyvendinamas, o laikas, reikalingas rezultatams pasiekti, nėra labai ilgas ir yra didelė tikimybė gauti pinigines lėšas mainais už skolas, atsiranda tendencija pritarti tokiam sprendimui. Faktiškai Lenkija pateikė raštus iš Kredyt Bank ir ING BSK, kuriais patvirtinama, kad net daugiausiai dėl restruktūrizavimo prarandantys bankai pritaria restruktūrizavimo planui kaip geresniam sprendimui, nei likvidavimas. O privatūs civilinių įsiskolinimų kreditoriai patvirtino, kad yra pasiruošę tolimesniam palūkanų grąžinimo mažinimui, kad būtų užtikrinta, jog HCz disponuoja pakankamomis lėšomis sumokėti visas nerestruktūrizuotinas skolas bei apmokėti su jomis susijusias sąnaudas.

(90)

Kitoje dalyje Lenkija nurodo, kad viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai, kurie pagal PWC analizę atgautų dėl restruktūrizavimo mažiau nei per likvidavimą, bet kokiu atveju negalėtų užkirsti kelio deryboms su kreditoriais pagal Lenkijos įstatymus. Be to, priklausantieji nepatenkintų kreditorių mažumai faktiškai negalėtų reikalauti likvidavimo.

(91)

Viešojo sektoriaus institucinių kreditorių atžvilgiu Lenkija informuoja, kad užstatų, valdomų viešojo sektoriaus institucinių kreditorių, atlaisvinimas ir įsiskolinimų perkėlimas į naują objektą – įmonę Operator – nevyksta automatiškai. Šiuo atveju reikalautas išskirtinis ir individualus kiekvieno viešojo sektoriaus institucinio kreditoriaus sutikimas. Tai pagal Lenkijos įstatymus yra atliekama savanoriškai. Geriausi to pavyzdžiai yra trys viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai (Čenstakavos miesto mokesčių inspekcija, FGŚP ir Porajaus valsčius), kurie nepritarė restruktūrizavimui pagal ypatingus atvejus, pripažindami, kad likvidavimas jiems naudingesnis.

(92)

Lenkija taip pat pateikė informaciją apie HSCz veiklą. Tvirtinama, kad HCz plieno gamybos aktyvų nuomai įmonei HSCz paprastai neprieštarautų joks privatus kreditorius. Kadangi ilgalaikių teismo paskirtų administratorių veikla nutrauktų gamybą, turto nuoma prieš likvidavimą nepriklausomai firmai, nekontroliuojamai administratorių, yra būdas išsaugoti aktyvus nenutraukiant veiklos. Todėl privatus kreditorius pagal nuomos sutartį sutiktų atidėti mokėjimus.

(93)

Be to, Lenkija savo veikloje neįžiūri valstybės pagalbos požymių, nes finansavimas buvo vykdomas iš tiekėjų paskolų komercinėmis sąlygomis ir avansų iš plieno gamybos įmonės klientų, kurie nenorėjo parasti HCz/HSCz kaip klientų.

(94)

Dėl sąskaitų už elektros energiją apmokėjimo PSE Polska tvirtina, kad garantijos nėra valstybės pagalba, nes HSCz mokėjo TSF už garantijas pagal rinkos vertę, kuri lygi 2 proc. tikros vertės. Šį vertė buvo skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kad garantuota suma niekada neviršytų 6 mln. PLN, dėl to 120 000 PLN palūkanos faktiškai turi būti lygios 2 proc. Palyginimui Lenkija teikia Valstybinio kreditų garantijų fondo pavyzdį: fondas teikia „paskolų garantijas“ daugiau nei 25 komercinių bankų klientams pagal palūkanų normą, kuri šiuo metu yra iki 1 proc. 1 metams, 1,2 proc. 2 metams ir 1,4 proc. 3 metams. Be to, Lenkija tvirtina, kad užstatų vertė ir jų sumos atitinka rinkos sąlygų reikalavimus.

(95)

Pirma, Lenkija pripažįsta, kad 19 699 452 PLN (4 147 332 EUR) pagalba HCz, suteikta 1997–2002 m. gegužės mėn., buvo restruktūrizavimo pagalba.

(96)

Antra, dėl KBN pagalbos Lenkija tvirtina, kad dotacijos atitinka pagrindinių Bendrijos nuostatų kriterijus teikiant pagalbą tyrimo darbams ir plėtrai (toliau – Pagrindinės tyrimo darbų ir plėtros taisyklės) (47) ir jas derėtų traktuoti kaip tokios rūšies pagalbą.

(97)

Lenkija tvirtina, kad iš dalies jas apima 2001 m. lapkričio 30 d. KBN pirmininko priimta programa dėl valstybės biudžete esančių mokslo finansavimo lėšų, kurios Stojimo sutartyje yra įrašytos esamų pajamų šaltinių suvestinėje, kriterijų ir jų skyrimo ir skaičiavimo būdų. Tai susiję su mažiausiai 1 380 000 PLN dotacijų įmonei HSCz, kurios skirtos, priėmus šią programą.

(98)

Toliau Lenkija taip pat tvirtina, kad KBN 5 461 620 PLN dydžio dotacijos įmonei HCz, nepaisant to, kad jos buvo skirtos ne pagal programą, turi būti pripažintos kaip pagrįstos, atitinkančios panašias pagrindinių nuostatų sąlygas dėl valstybės pagalbos skyrimo tyrimams ir plėtrai. Nors jos buvo skirtos iki įsigaliojo Programa, tai yra pagalba, įvertinta pagal tuos pačius Programos kriterijus ir dėl to pagal pagrindines nuostatas dėl tiriamųjų darbų ir plėtros. Lenkija teigia, kad trūksta išsamesnės informacijos apie pagalbą, aprašytą II dalyje, nes KBN buvo likviduota.

(99)

Trečia, Lenkija praneša, kad HSCz gavo skirtingų finansavimo lėšų. Atidėtas nuomos mokestis įmonei HCz ir palūkanų mokėjimas ZUS ir FGŚP buvo sureguliuoti kartu su nustatytomis 16 proc. palūkanomis nuo 2002 m. liepos iki 2003 m. sausio 21 d., kiti 13 proc. sumokėti iki 2003 m. rugsėjo 24 d. ir 12,25 proc. – iki 2004 m. lapkričio 25 d.

(100)

Pagaliau 62 116 PLN (apie 13 077 EUR) pagalba, kaip atleidimas nuo mokesčių, kurią suteikė PFRON ir mokesčių inspekcija, nebuvo grąžinta, nes mokesčių institucijos nepriima grąžinimo be skolos išieškojimo sprendimo. Lenkija vis dėlto tvirtina, kad ši pagalba atitinka de minimis taisykles.

(101)

Lenkija padarė išvadą dėl Komisijos pritarimo pakeisti KRP pagal 8 protokolo 10 punktą. Lenkija užtikrina, kad HCz tęs savo veiklą be pagalbos ir nebus likviduota. Mainais Lenkija pasižada, kad 1997–2006 m. HCz negaus papildomos valstybės pagalbos ir nepadidins anksčiau aprašytų gamybinių pajėgumų iki 2006 m., tai yra iki 8 protokole pažymėtos restruktūrizavimo pabaigos

(102)

Lenkijos valdžios institucijos paaiškina, kad 2002 m. rudenį rengiant KRP, HCz restruktūrizavimas be valstybės pagalbos pripažintas neįmanomu. Kol buvo galimybė grąžinti visas skolas padedant valstybei, joks kreditorius nesutiko anuliuoti savo skolų dalies. Tačiau kai KPR atmetė galimybę skirti HCz pagalbą, įmonės kreditoriai nusprendė sumažinti skolas. Be to, tik įsigaliojus 2002 m. spalio 30 d. įstatymui tapo įmanoma pagal Lenkijos įstatymus nurašyti civilinius įsiskolinimus ir sumokėti kreditoriams jų valdomo proceso metu.

(103)

Lenkija užtikrina Komisiją, kad susitarimas parduoti MH, HSCz ir kitas įmones strateginiam investuotojui neleis skirti HCz valstybės pagalbos pagal 8 protokolą. Todėl pardavimo susitarime su investuotoju bus numatyta atitinkama stebėjimo veikla.

(104)

8 protokolo 1 punkte teigiama, kad „nepažeidžiant EB sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės pagalba, kurią Lenkija skyrė nustatytoms Lenkijos pramonės dalims restruktūrizuoti, atitinka bendrosios rinkos reikalavimus“, jeigu tarp kitų sąlygų yra įvykdytos sąlygos, apibrėžtos minėtame Protokole.

(105)

Pagal 8 protokolo 3 punktą valstybės pagalba gali būti skirta tik įmonėms, įvardintoms 1 priede. Lenkija pasirinko 8 bendrovės iš sąrašo. Jame nėra nei HCz, nei HSCz, nei jokio HCz filialo.

(106)

Pagal 8 protokolo 6 punkto trečią pastraipą Lenkijos metalurgijos pramonei restruktūrizuoti uždrausta bet kokia papildoma valstybės pagalba. Todėl 8 protokolo 18 punktu Komisija įgaliota pateikti „atitinkamas priemones, kurios užtikrintų, kad kiekviena bendrovė grąžintų gauta pagalbą“, jei restruktūrizavimo stebėjimo metu bus išaiškinti neatitikimai dėl „papildomos netinkamos valstybės pagalbos plieno pramonei“ skyrimo.

(107)

Pagalbos Lenkijos metalurgijos pramonei teikimo terminus pagal restruktūrizavimo programą pagal Europos susitarimą Taryba pratęsė iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šis tvirtinimas pripažintas pagal 8 protokolą Lenkijai stojant į ES. Kad šį tikslą galima būtų pasiekti, jis apima laikotarpį iki ir po įstojimo. Tiksliau tariant, leidžia ribotos apimties pagalbą restruktūrizavimo tikslais 1997–2003 m. ir draudžia tolesnę valstybės pagalbą Lenkijos metalurgijos pramonės restruktūrizavimui 1997–2006 m. Šiuo atžvilgiu jis taip pat skiriasi nuo kitų Stojimo Sutarties nuostatų, tokių kaip perėjimo mechanizmas, pažymėtas IV skyriuje („esanti pagalbos procedūra“), kuris susijęs tik su prieš įstojimą skirta valstybės pagalba – tokio dydžio, koks „bus toliau taikomas po“ įstojimo datos. 8 protokolą galima suvokti kaip lex specialis, kuriuos, susijusiais klausimais, keičia kiti Stojimo sutarties dokumentai (48).

(108)

Dėl to, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsniai netaikomi suteiktai iki įstojimo valstybės pagalbai, kuri neteikiama po įstojimo, 8 protokolo nuostatos išplečia valstybės pagalbos kontrolę pagal Europos Bendrijos sutartį visokeriopos pagalbos, skirtos Lenkijos plieno pramonei restruktūrizuoti 1997–2006 m., atžvilgiu.

(109)

Pagal Europos Bendrijos sutarties 88 straipsnio 2 dalį sprendimą galima priimti Lenkijai įstojus į ES, nes 8 protokole trūksta išsamaus aprašymo ir būtina naudoti įprastas taisykles ir normas. Tam taikomas taip pat 1999 m. kovo mėn. 22 d. EB Tarybos potvarkis Nr. 659/1999, nustatantys išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (49) (toliau – procedūrinis potvarkis)

(110)

Pagal EB Sutarties 87 straipsnio pirmą dalį valstybės pagalba arba bet kokia valstybės narės skirta pagalba, arba bet kokios formos valstybės rezervų naudojimas, kuris trukdo konkurencijai arba gali iškraipyti konkurenciją dėl pagalbos kai kurioms įmonėms, neatitinka bendrosios rinkos taisyklių toje srityje, kurioje daro įtaką prekybai tarp valstybių narių. EB Sutarties 86 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad EB Sutarties 87 straipsnis taikomas ir viešosioms įmonėms, t. y. įmonėms, kurias valdo valstybė.

(111)

Valdžiai panaikinus skolas, suteikiamas konkurencinis pranašumas, nes taip leidžiama netekti pajamų ir tai sudaro pagalbą iš valstybės lėšų. Tačiau pagal tradicinį paaiškinimą valstybės lėšos sudaro valstybės pagalbą pagal EB Sutarties 87 straipsnį tik tuomet, kai gaunanti jas įmonė įgauna konkurencinį pranašumą, kurio negautų esant normalioms rinkos sąlygoms. Iš tikrųjų nustatyta, kad investuotojas rinkos ekonomikos sąlygomis gali realizuoti struktūrinę politiką, pagal kurią vadovaujamasi ilgametėmis investuoto kapitalo rentabilumo perspektyvomis. Tačiau, kita vertus, kaip matyti iš esančio paaiškinimo, kreditorius rinkos ekonomikos sąlygomis siektų išieškoti skolas iš skolininko, esančio sunkioje finansinėje padėtyje, per realų laikotarpį (50).

(112)

Pirmos instancijos teismo nuomone, jeigu skolininkas, esantis sudėtingoje finansinėje padėtyje, siūlo skolos restruktūrizavimą, kad išvengtų likvidacijos, kiekvienas kreditorius privalo kuo išsamiau palyginti suteiktos sumos išieškojimo galimybes per restruktūrizavimą ir firmos likvidavimo metu (toks vertinimas toliau – privataus kreditoriaus testas). (51) Pirmos instancijos teismas nustatė, kad privataus kreditoriaus testą veikia daug veiksnių, tarp jų: kreditoriaus pretenzijų tipai (garantinės pretenzijos, pirmenybinės ar paprastos), turimos garantijos būdas ir apimtis, kreditoriaus vertinimas, per kokį laiką įmonė gali tapti rentabili, tai pat suma, kurią gaus likvidavimo atveju.

(113)

Komisija įvertino Lenkijos pateiktą informaciją ir dokumentaciją dėl HCz restruktūrizavimo ir nustatė, kad proceso pradžioje kilusios abejonės buvo išsklaidytos. Komisija mano, kad restruktūrizavimas atitinką privataus kreditoriaus testą.

(114)

Remdamasi PWC analize Komisija nemano, kad viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams likvidavimas būtų naudingesnis už restruktūrizavimą. Iš PWC analizės paaiškinimų Komisija supranta, kad viešojo sektoriaus kreditoriai turėjo panašias garantijas, kaip ir privatūs kreditoriai, pagrįstus tokiais pat gamybiniais aktyvais, tačiau jos buvo užregistruoti vėliau, nei privačių kreditorių garantijos. Todėl pirmiausia bus išmokėtos skolos privatiems kreditoriams, o tai sumažins išmokėjimus viešojo sektoriaus instituciniams kreditoriams.

(115)

Be to, dabar Komisija gali pripažinti, kad dabartinis HCz restruktūrizavimo pasiūlymas bus naudingas kiekvienam viešojo sektoriaus kreditoriui. Todėl Komisija tvirtina, kad valstybinės skolos turi būti įvertintos pagal 2003 m. gruodžio mėn. padėtį. Vėliau iš tikrųjų buvo pakeistas restruktūrizavimo susitarimas, bet jo pagrindiniai elementai tebegalioja. Tačiau valstybės kreditoriams galiojimo data yra 2005 m. birželio mėn., be to šie kreditoriai dar turi besąlygiškai pritarti restruktūrizavimo spendimo sąlygoms.

(116)

Analizė, pagal kurią restruktūrizavimas kreditoriams labiau apsimoka negu likvidavimas, valstybės kreditoriams pasitvirtina net geriausio galimo likvidavimo scenarijaus kontekste. Priėmus tokį scenarijų, 2005 m. tik tris viešojo sektoriaus instituciniai kreditoriai ir 2003 m. vienas viešojo sektoriaus komercinis kreditorius (52) restruktūrizavimo atveju galėtų gauti mažiau nei per likvidavimą. Tačiau visi trys viešojo sektoriaus komerciniai kreditoriai pasisakė prieš restruktūrizavimą, o Lenkijos valdžia garantavo visų skolų grąžinimą iš RFG aktyvų. Taigi šie valstybės kreditoriai nesuteikė skolininkui jokios naudos ir neįtraukė valstybės lėšų, todėl jų veiksmų negalima sieti su valstybės pagalba (53).

(117)

Kalbant apie viešojo sektoriaus komercinių kreditorių, bendrovę Zakład Energetyczny, kuris yra vietinis energijos tiekėjas Čenstakavos regione, būtina pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kad išmokėjimų skirtumas restruktūrizavimo ir likvidavimo metu yra labai mažas. Antra, Komisija supranta, kad privatus kreditorius, teikiantis HCz paslaugas daugeliu atvejų pasisakys prieš jos likvidavimą, nes HCz ilgesniam laikui arba visiškai nutraukus gamybą prarastų svarbų klientą. Tai ypač aktualu bendrovei Zakład Energetyczny, kuria tai reikštų didžiausio pirkėjo praradimą. Taigi kreditorius veikė savo prekybos interesų naudai ir nesuteikė HCz netinkamo pranašumo.

(118)

Be to, Komisija supranta, kad atsižvelgiant į anksčiau minėtą paaiškinimą (54), pagal kurį „sumą gautina likvidavimo atveju“ turi būti palyginta su „įmonės galimybės pasiekti rentabilumo vertinimu“, pagal privataus kreditoriaus testą reikalaujama realistiško likvidavimo vertinimo palyginti su restruktūrizavimu.

(119)

Šiuo atveju restruktūrizavimo galimybė yra akivaizdi. Civilinės teisės skolos bus parduotos strateginiam investuotojui, o dokumentų, patvirtinančių rimtus pasiūlymus, buvo (2003 m.) ir yra (2005 m.). Be to, skolos perdavimas įmonei Operator turi ekonominį pagrindimą. Aktyvų vertę patvirtina patikima vertinimo įmonė.

(120)

Komisija taip pat supranta, kad likvidavimo atveju nėra galimybės užtikrinti sumos, pateiktos kaip PWC analizės pavyzdys. Analizė atlikta pagal palankiausią viešiesiems kreditoriams scenarijų, ji remiasi panašiais lūkesčiais iš restruktūrizavimui skirtų aktyvų pardavimo. Tačiau nėra garantijos, kad administratorius pardavinės visus aktyvus vieno proceso metu. Pažymėtina, kad kai kurie kreditoriai gali atsiimti užstatytus aktyvus, dėl to pardavimo metu kaina tikriausiai bus žemesnė nei restruktūrizavimo metu. Šiai hipotezei patvirtinti Lenkija pateikė empirinius įrodymus.

(121)

Privačių kreditorių elgesys aiškiai rodo tokį jų rinkos santykiais grindžiamą mąstymą. Iš tikrųjų ir privatūs kreditoriai pritarė restruktūrizavimui, nepaisant rezultatų, pateiktų 2 ir 3 lentelėse, kurie rodo jų atveju likvidavimo naudą. Pavyzdžiui, privačių subjektų kontroliuojamas bankas BPH 2003 m. dėl likvidavimo iš suteikto 75 mln. PLN kredito turėjo 19 proc. (14 mln. PLN) nuostolių, o restruktūrizavimo metu turėtų prarasti 49 proc. (37 mln. PLN). Restruktūrizuojant, palyginti su palankiausiu likvidavimo scenarijumi, grąžinama tik 62 proc. Tačiau BPH pritarė restruktūrizavimui.

(122)

Jeigu tas pats kriterijus būtų pritaikytas viešiesiems kreditoriams, beveik kiekvienas iš jų pasisakytų už restruktūrizavimą, t. y. visi civilinių įsiskolinimų viešojo sektoriaus kreditoriai ir didžioji dalis viešojo sektoriaus institucinių kreditorių.

(123)

Komisija taip pat išsklaidė abejones dėl to, ar HCz produkcijos perdavimas HSCz reiškia pagalbos teikimą. Komisija mano, kad plieno aktyvų nuoma prieš skelbiant įmonės likvidavimą bendrovei, kuri nebus kontroliuojama likviduojamos įmonės administratoriaus, yra prasminga.

(124)

Be to, Komisija pripažino, kad HSCz gavo apyvartinį kapitalą ir garantiją iš TSF komercinėmis sąlygomis, kurios atitinką privataus kreditoriaus testą. Komisija supranta, kad HSCz buvo finansuojama iš suteiktų komercinėmis sąlygomis tiekėjų paskolų ir avansų iš bendrovės klientų, kurie buvo gyvybiškai suinteresuoti tolimesne plieno gamyba bendrovėje Huta Częstochowa.

(125)

Dėl suteiktos TSF garantijos, remdamasi individualių garantijų praktiniu vertinimu, Komisija pripažįsta, kad šį garantija nėra valstybės pagalba (55).

(126)

Pirma, HSCz neturėjo finansinių sunkumų, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (56). Be to, tai yra nauja neslegiama skolų bendrovė, kuri jau turi pakankamai daug užsakymų. Antra, bendrovė turėjo galimybę be valstybės įsikišimo gauti paskolų iš finansinių rinkų. Ir trečia, garantijos taikomos apibrėžtai maksimaliai sumai ir yra uždaros.

(127)

Dėl garantijos kainos, Komisija neranda įrodymų, kad sumokėtos palūkanos neatitinka rinkos kainos. Tai tampa akivaizdu nagrinėjant Lenkijos argumentą, kad garantinė suma pagal susitarimo apibrėžimus faktiškai neviršijo 6 mln. PLN sumos ir dėl to palūkanos buvo 2 proc. Tačiau net jei komisiniai sudarytų 0,8 proc., panašių garantijų pavyzdžiai, pagal kuriuos palūkanos buvo 1 proc., rodo kad tai rinkos vertę atitinkančios palūkanos, juo labiau, TFS turėjo visą informaciją apie HSCz ir galėjo pabranginti stebėjimo priemones, kurios ribotų garantinę sumą. Be to, Komisija primena, kad kitose plieno pramonės bylose galiojančiais buvo pripažintos palūkanos, kurios buvo mažesnės negu šiuo atveju (57).

(128)

Nuo 1997 m. birželio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. iš valstybės rezervo HCz gavo 25 161 072,08 PLN (apie 5,3 mln. EUR) lėšų. Kadangi stori plieno lakštai yra plačiai išvystytos prekybos objektas visoje Europoje, tokia Lenkijos pagalba galėjo sudaryti kliūčių konkurencijai, sudaryti HCz palankias sąlygas ir turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių. Todėl pagal EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį tokios lėšos yra valstybės pagalba.

(129)

1 328 000 PLN dydžio KBN dotacija suteikė HSCz ekonominį pranašumą ir yra valstybės pagalba, be to, turi įtakos prekybos mainams ir gali sudaryti kliūčių konkurencijai.

(130)

Tačiau Komisija neįžvelgia jokios naudos dėl HCz pavėluotai sumokėtų prievolių viešajam sektoriui. Kadangi HSCz neturėjo sunkumų, Komisija neturi pagrindo tikėtis, kad privatus kreditorius viešųjų institucijų vietoje reikalautų skolų grąžinimo per trumpą laiką (58).

(131)

Be to, pagal Lenkijos įstatymus HSCz sumokėjo nustatytas palūkanas už įsiskolinimus, o jų dydis viršijo Komisijos nustatytą rekomenduojamą normą. Komisija primena, kad pagal procedūrinio potvarkio 14 straipsnį proceso dėl neteisėtai suteiktos pagalbos tikslas nustatyti sumą, kuria reikia atgauti, kad būtų nustatyta padėtis, kuri susiklostytų, jei pagalba nebūtų suteikta. Tačiau jei gavėjas išmokėjo sumą, lygią arba didesnę už palūkanas, priskaičiuotas nuo pagalbos sutekimo dienos iki jos grąžinimo momento, tokios lėšos pagal Komisijos praktiką ir EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį jau nėra valstybės pagalba.

(132)

Iš esmės nustatytos palūkanos, kurių dydis 2002–2004 m. svyravo nuo 16 iki 12,25 proc. (žr. 98 punktą), viršija orientacinę palūkanų normą, kurią taikė Komisija teikdama pagalbą. Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos (EB) nutarimą Nr. 794/2004 dėl Tarybos (EB) potvarkio Nr. 659/1999, nustatančio ypatingus EB Sutarties 93 straipsnio taikymo principus, vykdymo (toliau – vykdymo potvarkis) (59), tai yra praeitų metų paskutinių trijų mėnesių tarpbankinių apsikeitimo sandorių už penkis metus normų vidurkis pridėjus 75 bazinius punktus. Lenkijai šį orientacinė norma 2004 m. gegužės 1 d. sudarė 7,62 proc (60). Iki 2004 m. Lenkijoje nebuvo tarpbankinių penkerių metų apsikeitimo sandorių normos. Bet kokiu atveju ir kiti rodikliai, tokie kaip metinių iždo obligacijų grąžinimo vidurkis, buvo žymiai mažesni (2002 m. – 8,24 proc., 2003 m. – 5,34 proc. ir 2004 m. – 6,63 proc.).

(133)

Valstybės pagalba gali būti tik kaip mokesčių Čenstakavos miesto mokesčių inspekcijai ir PFRON atidėjimas, kurie nesumokėti ir kartu sudaro 62 116,09 PLN.

(134)

25 161 072,08 PLN pagalba, kurią gavo HCz nuo 1997 m. birželio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn., buvo suteikta atsižvelgiant į tai, kad pagal KPR ir 8 protokolą ji bus pripažinta kaip valstybės pagalba, tačiau HCz likvidavimo apskaitoje buvo nutylėtą. Tačiau pagal 8 protokolą tokia pagalba, restruktūrizacijos tikslams yra neleistina; tai yra draudžiama pagalba, išskyrus atvejus, kai pagal kitus, valstybės pagalbą reglamentuojančius dokumentus, tai yra leistina pagalba.

(135)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos principai plieno pramonės sektoriui iki 2002 m. liepos 23 d. buvo nustatyti 1996 m. gruodžio mėn. 18 d. Komisijos sprendimu Nr. 2496/ECSC, kuriuo nustatytos valstybės narės pagalbos plieno pramonei taisykles (61) (toliau – pagalbos plieno pramonei kodeksas) (62)

(136)

Pagal Pagalbos plieno pramonei kodekso 2 straipsnį leidžiama pagalba mokslinių tyrimų darbams ir plėtrai pagal pagrindinius principus. Remdamasi penkiomis KBN suteiktomis pagalbos priemonėmis, kurios siekė 5 461 620 PLN, Komisija neturi rimtų abejonių dėl jų atitikimo pagrindiniams principams dėl mokslo tyrimo darbų ir plėtros pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 straipsnio 2 dalį (63).

(137)

Pirma, nors dotacijoms, skirtoms KBN bendrovei HCz, tiesiogiai netaikoma 2001 m. lapkričio 30 d. KBN Pirmininko programa dėl iš valstybės biudžeto mokslui skirtų lėšų kriterijų skyrimo ir skaičiavimo būdo (kurį komisiją priėmė kaip pagalbą iš pagalbos priemonės PL Nr. 6, Stojimo sutarties IV priedas), atrodo, kad ir Lenkija ne kitaip įvertino savo pagalbą prieš patvirtinant programą. Iš tikrųjų Lenkija jau KPR apibrėžę „KBN lėšas“ kaip „leistinus viešosios pagalbos įrankius, skiriant dotacijas moksliniams tyrimams ir plėtrai“ (64). Taip Komisija įvertino KPR ir patvirtino jį 2003 m. liepos mėn. Tarybos sprendimu (žr. 26 punktą).

(138)

Antra, pagalbos lėšos atitinka mokslinių tyrimų ir plėtros darbų pagrindinius principus. Suprantama, kad pagalba buvo skirta moksliniams tyrimams ir plėtrai. Juo labiau, kad ši pagalba yra mažesnė už didžiausią pagal laisvosios rinkos taisykles ribą, kuri nustatyta mokslinių tyrimų ir plėtros darbų pagrindiniuose principuose, atsižvelgiant į papildomą 10 proc. nuolaidą. Be to, pagalbos gavėjas yra 87 straipsnio 3 dalies a punkte pažymėtame regione. (65) Tai yra arba pagalba pramoniniams tyrimams, kuri neviršija 60 proc. (punktas 0 brūkšnys pirmas, antras ir ketvirtas), arba pagalba, skirta pramoniniams tyrimams arba veiklai, susijusiai su ikikonkurencine plėtra, kuri neviršija veiklos, susijusios su ikikonkurencine plėtra, ribos, sudarančios 35 proc. (punktas 0 brūkšnys trečias, ketvirtas ir penktas). Be to, pagalba padidino motyvaciją ir Lenkijos valdžia įtikino, kad be pagalbos HCz nesugebėtų atlikti mokslinių tyrimų bei plėtros darbų.

(139)

Komisija dėl to atsisakė svarstyti prieštaravimą dėl pagalbos, gautos iš KBN 1997–2001 m., ir pagal Stojimo sutarties IV priedą pripažįsta ją kaip leistiną mokslinio tyrimo ir plėtros programą, o ne restruktūrizavimui skirta pagalbą pagal 8 protokolą.

(140)

Tačiau likusiai 19 699 452 PLN pagalbos daliai, kuri buvo skirta veiklos ir užimtumo restruktūrizavimui, Pagalbos plieno pramonei kodekse Komisija nesurado nutarimų, pagal kuriuos jį būtų leista. Akivaizdu, kad tai nėra pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai arba įmonės uždarymui (4 str.). Be to, tai nėra leistina pagalba pagal EB direktyvas dėl valstybės pagalbos aplinkosaugai (66). Bet kokiu atveju Lenkijos valdžia neturėjo jokių išimčių, nei pagal Pagalbos plieno pramonei kodeksą, nei pagal EB direktyvas.

(141)

Atsižvelgdamos į tai, kad šios lėšos nepriklauso kitai išimčiai pagal Pagalbos plieno pramonei kodeksą, ECSC, Komisija pripažįsta, kad pagal Pagalbos plieno pramonei kodekso 1 straipsnį tai yra restruktūrizavimui skirta pagalba, kuri pagal 8 protokolą neatitinka bendrosios rinkos principų.

(142)

2002 ir 2003 m. KBN skyrė HSCz 1 380 000 PLN. Šią pagalbą galima laikyti pagalba PL Nr. 6 pagal Įstojimo sutarties IV priedą. Remdamasi penkiomis, suteiktomis KBN, pagalbos priemonėmis, kurių dydis nurodytas PL Nr. 6, Komisija neturi rimtų abejonių dėl jų atitikimo pagrindiniams tyrimo darbų ir plėtros principams pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 straipsnio 2 dalį.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kad pagalbą, kurią skyrė KBN bendrovei HCz yra leistina, potenciali neleistina pagalbos suma, kurią gavo HSCz, yra 62 116,09 PLN (apie 13 077 EUR). Tačiau tokia suma tenkina 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento Nr. 69/2001 sąlygas dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai pagal de minimis taisykles  (67), todėl Komisija gali pripažinti, kad šios lėšos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.

(144)

Dėl pirmiau išvardintų priežasčių Komisija pripažįsta, kad lėšos, kurias Lenkija skyrė iki HCz restruktūrizavimo pagal 2003 m. rugpjūčio mėn. 7 d. restruktūrizavimo planą, pakeistą 2003 m. gruodžio 1 d., nėra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Be to, Lenkijos skirtos lėšos HSCz veiklai taip pat nėra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros dotacijos, kurias KBN skyrė bendrovėms HCz ir HSCz, atitinka bendrosios rinkos principus.

(145)

Tačiau 19 699 452 PLN (4,1 mln. EUR) pagalba restruktūrizavimo tikslams, kurią HCz gavo 1997–2002 m., neatitinka bendrosios rinkos principų ir pagal 8 protokolo 18 punktą turi būti grąžinta.

(146)

Reikalavimas grąžinti bus taikomas tai įmonei, kuri pasinaudojo pagalba. Ūkio subjektas, gavęs šią pagalba, tuo metu buvo juridinio asmens HCz dalis. Kadangi pačios HCz aktyvai ir pasyvai dalijami tarp trijų bendrovių – RFG, MH ir Operator, kurios įvardijamos kaip HCz paveldėtojos – juridinis asmuo, kuris gavo pagalbą, yra ne tik HCz, bet ir tie subjektai, kurie gavo HCz aktyvus ir pasyvus. Todėl pagalbą grąžinti reikalaujama iš HCz, RFG, MH ir Operator, kurie privalo kartu už ją atsakyti.

(147)

Grąžintinų sumų atžvilgiu pagal įgyvendinimo reglamento nuostatas bus priskaičiuotos palūkanos. Įgyvendinimo reglamentas, ypač jo 9 straipsnio 4 dalis, nustato, kad jeigu nėra tarpbankinių penkerių metų apsikeitimo sandorių normų, Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuota valstybe nare, gali nustatyti valstybės pagalbos grąžinimo procentinę normą pagal kitokią metodiką, remdamasi prieinama informacija. Kadangi Lenkijai nebuvo prieinamos tarpbankinių penkerių metų apsikeitimo sandorių normos tuo laikotarpiu, kai buvo suteikta pagalba, neatitinkanti bendrosios rinkos principų, taikoma pagalbos grąžinimo procentinė norma turi remtis prieinama procentine norma, kurią šiuo laikotarpiu reikia pripažinti galiojančia.

(148)

Lenkija pranešė, kad KPR pakeitimo tikslas yra išvengti HCz likvidavimo ir restruktūrizuoti ją be valstybės pagalbos. Pagal 8 protokolo 10 punktą tokiam pakeitimui Komisija neprieštarauja.

(149)

Pagal 8 protokolo 10 punktą „Bet kokiems vėlesniems bendro restruktūrizavimo plano ir individualių planų pakeitimams turi pritarti Komisija ir, tam tikrais atvejais, Taryba.“ Kadangi Komisijos sprendimas liečia valstybės pagalbą, derėtų remtis EB sutarties 88 straipsnio ir reglamento Nr. 659/99 darbo tvarkos taisyklėmis. Šiame kontekste sprendimus priima Komisija, išskyrus atvejus, kai pagal 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą sprendimas dėl pagalbos, atitinkančios bendrosios rinkos principus, yra priimamas esant išskirtinėms aplinkybėms.

(150)

Be to, Komisija turi teisę patvirtinti pasiūlytą pakeitimą, jei nesikeičia pagrindinė vertė, nurodyta Protokole dėl valstybės pagalbos, gamybiniai pajėgumai ir valstybės pagalbos grafikas ir jos proporcingumas (68). KPR pakeitimas neturi jokios įtakos 8 protokolui. Pagal 8 protokolą HCz netaps pagalbos gavėja ir nepasikeis visi Lenkijos plieno pramonės gamybiniai pajėgumai, pateikti 7 punkte.

(151)

Be to, Lenkija pakankamai motyvavo šį pasikeitimą. HCz restruktūrizavimas bus rinkos sąlygomis paremta alternatyva. Be to, pagal ankstesnį vertinimą įrodyta, kad HCz, kitaip nei iki 2003 m., gali būti restruktūrizuota be valstybės pagalbos.

(152)

Tačiau Komisija remiasi prielaida, kad ji negali pritarti HCz skirtai pagalbai, kuri buvo suteikta 1997–2002 metais. Pritarimas reikštu, kad HCz atsiras pagalbos gavėjų sąraše, o tai leistų padidinti galimą valstybės pagalbą Lenkijos plieno pramonei kartu keičiant pusiausvyrą tarp įsipareigojimų dėl valstybės pagalbos ir konkurencijos iškreipimo. Tokio pakeitimo Komisija negalėtų patvirtinti be Tarybos pritarimo.

(153)

Komisija patvirtina, kad HCz ir HSCz priklausančių bendrovių pardavimas yra 8 protokolo 4 punkto pažeidimas.

(154)

Pagal 8 protokolo 4 punktą „Bendrovė gavėja negali:

KPR (p. 26) kartoja, kad ši nuostata turi apsaugoti nuo HCz turto arba jo dalių perdavimo pagalbos gavėjui, kuriam taikomas 8 protokolas.

(155)

Komisija mano, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į 4 punkto a papunktį, o ne į 4 punkto b papunktį, nes susidurta ne su aktyvų, o įmonės akcijų pardavimu, o tai laikoma susivienijimu (69). Strateginis investuotojas gaus tik įmonių akcijas, o ne jų aktyvus. Be to, 4 punkto b papunkčio pritaikymo pakanka HCz likvidavimui, kuris nebuvo paskelbtas.

(156)

Komisija nepastebėjo, kad būtų pažeistas 8 protokolo 4 punkto a papunktis, nes ši nuostata vienareikšmiškai nukreipta į pagalbos gavėjus pagal 8 protokolą, tačiau nei Donbass, nei LNM jiems nepriklauso.

(157)

Iš tikrųjų LNM įsigijo pagalbos gavėją – MSP. Tačiau Komisija turi įrodymų, kad LNM veikia MSP vardu arba kaip jos atstovas. Anaiptol, LNM ir MSP veikia kaip atskirtos, autonominės bendrovės. Net jeigu Komisija interpretuotų šio teisės akto prielaidas taip, kad jis draudžia kryžminį pagalbos gavėjų subsidijavimą (tikriausiai MSP) ir subjektų, kurie nebus gavėjais (šiuo atveju HCz), subsidijavimą, Komisija gavo pakankamas garantijas, kad laisvas pirkėjas susilaikys nuo kryžminio HCz subsidijavimo iš pagalbos, gautos pagal KPR. Šioms garantijoms patvirtinti Lenkijai ir LNM pateikė taikomus įsipareigojimus (žr. p. 78 ir p. 105).