9.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 322/33

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2005/876/TVR

2005 m. lapkričio 21 d.

dėl keitimosi informacija apie teistumą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį Europos Sąjunga yra iškėlusi sau tikslą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą. Šis tikslas apima ir valstybių narių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija apie asmenims, gyvenantiems valstybių narių teritorijoje, paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius.

(2)

2000 m. lapkričio 29 d. Taryba, vadovaudamasi 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadomis, patvirtino abipusio pripažinimo principo baudžiamosiose bylose įgyvendinimo priemonių programą (3). Šiuo sprendimu siekiama prisidėti siekiant tikslų, numatytų programos 3-oje priemonėje, kuria raginama įvesti tipinę prašymų suteikti informaciją apie teistumą formą, panašią į Šengeno įstaigų naudojamą formą, kuri būtų išversta į visas Sąjungos oficialias kalbas.

(3)

1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (4) 13 ir 22 straipsniai numato Susitariančiųjų Šalių informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimo sistemas, tačiau jos yra pernelyg lėtos ir neatitinka teisminio bendradarbiavimo poreikių tokioje erdvėje kaip Europos Sąjunga.

(4)	Pirmo įvertinimo veiksmo – savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (5) – galutinėje ataskaitoje valstybės narės raginamos supaprastinti apsikeitimo dokumentais tarp valstybių procedūras naudojant, jei tai reikalinga, tipines formas siekiant palengvinti savitarpio teisminę pagalbą.

(5)

2004 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba nurodė Tarybai išnagrinėti priemones dėl keitimosi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius už terorizmo nusikaltimus bei ištirti galimybę sukurti Europos apkaltinamųjų nuosprendžių ir teisių atėmimų registrą, o Komisija komunikate dėl priemonių, kurių reikia imtis siekiant kovoti su terorizmu ir kitomis sunkių nusikaltimų formomis, visų pirma pagerinti keitimąsi informacija, pabrėžė veiksmingo informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir teisių atėmimus perdavimo mechanizmo svarbą.

(6)

Šiame sprendime laikomasi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje numatyto subsidiarumo principo, kadangi valstybių narių informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimo sistemų pagerinimo neįmanoma tinkamai pasiekti vien valstybių narių pastangomis ir reikia suderintų veiksmų Europos Sąjungos lygmeniu. Pagal minėtame 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(7)

Informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimo sistemų pagerinimas reiškia, kad apie vienoje valstybėje narėje paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius kitos valstybės narės piliečiams yra kuo greičiau pranešama tai valstybei narei ir kad kiekviena valstybė narė per labai trumpą laikotarpį gali iš kitų valstybių narių gauti reikalingą informaciją apie teistumą.

(8)

Šiuo sprendimu papildomi ir supaprastinami esami informacijos apie apkaltinamuosius nuosprendžius perdavimo mechanizmai, nustatyti remiantis galiojančiomis konvencijomis. Visų pirma, nuostatos dėl prašymų suteikti informaciją apie teistumą neatima iš teisminių institucijų galimybės tiesiogiai viena kitai suteikti informaciją apie teistumą pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, priimtos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktu (6), 6 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiame sprendime valstybės narės centrinei institucijai numatoma speciali teisė pateikti prašymą suteikti informaciją apie teistumą kitos valstybės narės centrinei institucijai tam tikrais nacionalinėje teisėje numatytais atvejais.

(9)	Asmens duomenys, tvarkomi pagal šį sprendimą, bus saugomi taikant principus, įtvirtintus 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu.

(10)

Pagal Europos Tarybos rekomendaciją Nr. R (84) 10 dėl teistumo ir nuteistųjų reabilitavimo, pagrindinis informacijos apie teistumą tikslas yra informuoti už baudžiamojo teisingumo sistemą atsakingas institucijas apie asmens, kuriam yra iškelta byla, biografijos faktus, siekiant priimti sprendimą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Kadangi bet koks kitas informacijos apie teistumą panaudojimas, galintis sumažinti nuteistojo socialinės reabilitacijos galimybes, turi būti kiek įmanoma labiau ribojamas, pagal šį sprendimą perduotos informacijos panaudojimas kitais nei baudžiamoji byla tikslais gali būti ribojamas pagal prašomosios ir prašančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

(11)	Šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir pakartotinai numatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(12)	Šiuo sprendimu valstybės narės neįpareigojamos teistumo registre registruoti apkaltinamųjų nuosprendžių arba informacijos apie baudžiamąsias bylas, išskyrus tai, kas turi būti registruojama pagal nacionalinę teisę.

(13)	Šis sprendimas netaikomas perduodant sprendimus arba jų nuorašus,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Centrinė institucija

1.   Dėl 2 ir 3 straipsnių taikymo kiekviena valstybė narė paskiria centrinę instituciją. Tačiau informacijai pagal 2 straipsnį siųsti arba atsakymams į prašymus pagal 3 straipsnį teikti valstybės narės gali paskirti vieną arba kelias centrines institucijas.

2.   Kiekviena valstybė narė informuoja Tarybos generalinį sekretoriatą ir Komisiją apie instituciją, paskirtą pagal 1 dalį. Tarybos generalinis sekretoriatas šią informaciją praneša valstybėms narėms ir Eurojustui.

2 straipsnis

Savo iniciatyva teikiama informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius

Kiekviena centrinė institucija nedelsiant informuoja kitų valstybių narių centrines institucijas apie teistumo registre užregistruotus apkaltinamuosius nuosprendžius ir tolesnes priemones, taikomas tų valstybių narių piliečiams. Kai atitinkamas asmuo yra dviejų arba daugiau kitų valstybių narių pilietis, informacija perduodama kiekvienai iš tų valstybių narių, išskyrus atvejus, kai asmuo yra tos valstybės narės pilietis, kurios teritorijoje jis buvo pripažintas kaltu.

3 straipsnis

Prašymas suteikti informaciją apie apkaltinamuosius nuosprendžius

1.   Kai valstybės narės prašoma suteikti informaciją apie teistumą, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, gali kitos valstybės narės centrinei institucijai pateikti prašymą gauti išrašus apie teistumą ir informaciją, susijusią su teistumu. Visi prašymai suteikti informaciją yra siunčiami naudojant šio sprendimo priede pateiktą prašymo formą.

Kai asmuo prašo informacijos apie savo teistumą, valstybės narės, kurioje pateikiamas prašymas, centrinė institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, gali kitos valstybės narės centrinei institucijai pateikti prašymą gauti išrašus apie teistumą ir informaciją, susijusią su teistumu, jeigu atitinkamas asmuo gyvena arba gyveno prašančiojoje arba prašomojoje valstybėje narėje arba yra arba buvo vienos iš jų pilietis.

2.   Naudojant šio sprendimo priede pateiktą formą prašančiosios valstybės narės centrinei institucijai nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip nei per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, ir atsižvelgiant į nacionalinėje teisėje, taisyklėse arba praktikoje numatytas sąlygas, prašomosios valstybės narės centrinė institucija išsiunčia atsakymą. Į atsakymą įtraukiama pagal 2 straipsnį gauta ir prašomosios valstybės narės teistumo registre užregistruota informacija.

Jeigu pagal 1 dalies antrąją pastraipą prašymą pateikia atitinkamas asmuo, šios dalies pirmojoje pastraipoje minėtas laikotarpis neviršija dvidešimties darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

3.   Kai prašomajai valstybei narei reikia papildomos informacijos asmens, dėl kurio pateiktas prašymas, tapatybei nustatyti, ji nedelsdama konsultuojasi su prašančiąja valstybe nare siekdama pateikti atsakymą per dešimt darbo dienų nuo prašytos papildomos informacijos gavimo.

4.   Prie atsakymo pridedama pažyma apie apkaltinamuosius nuosprendžius pagal nacionalinėje teisėje numatytas sąlygas.

5.   Prašymai, atsakymai ir kita susijusi informacija gali būti perduodama bet kokiomis priemonėmis, leidžiančiomis pateikti rašytinį dokumentą, tokiomis sąlygomis, kad gaunančioji valstybė narė galėtų nustatyti dokumento autentiškumą.

4 straipsnis

Asmens duomenų naudojimo sąlygos

1.   Pagal 3 straipsnį baudžiamosios bylos tikslais perduotus asmens duomenis prašančioji valstybė narė gali naudoti tik tai baudžiamajai bylai, kuriai jų buvo prašyta naudojant šio sprendimo priede pateiktą formą.

2.   Pagal 3 straipsnį ne baudžiamosios bylos tikslais perduotus asmens duomenis prašančioji valstybė narė gali naudoti pagal savo nacionalinę teisę tik tuo tikslu, dėl kurio jų buvo prašyta, ir nepažeisdama prašomosios valstybės narės formoje nurodytų apribojimų.

3.   Šis straipsnis netaikomas asmens duomenims, kuriuos valstybė narė gavo pagal šį sprendimą ir kurie yra surinkti toje valstybėje narėje.

5 straipsnis

Kalbos

Prašančioji valstybė narė siunčia formą prašomosios valstybės narės valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų. Prašomoji valstybė narė atsakymą pateikia viena iš savo valstybinių kalbų arba kita abiems valstybėms narėms priimtina kalba. Priimant šį sprendimą ar vėliau bet kuri valstybė narė, pateikdama pareiškimą Tarybos generaliniam sekretoriatui, gali nurodyti, kurios oficialios Europos Bendrijų institucijų kalbos jai yra priimtinos. Tarybos generalinis sekretoriatas šią informaciją praneša valstybėms narėms.

6 straipsnis

Ryšys su kitais teisiniais dokumentais

1.   Valstybėse narėse šiuo sprendimu papildomas ir supaprastinamas 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 ir 22 straipsnių, jos 1978 m. kovo 17 d. (7) ir 2001 m. lapkričio 8 d. (8) papildomų protokolų, 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (9) ir jos 2001 m. spalio 16 d. protokolo (10) įgyvendinimas.

2.   Taikydamos šį sprendimą valstybės narės atsisako teisės tarpusavio santykiuose remtis savo pareikštomis išlygomis dėl 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnio. Šis sprendimas neturi poveikio dėl tos konvencijos 22 straipsnio pareikštoms išlygoms. Tokiomis išlygomis galima remtis dėl šio sprendimo 2 straipsnio.

3.   Šis sprendimas neturi poveikio palankesnių sąlygų taikymui pagal dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių.

7 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės įgyvendina šį sprendimą kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 21 d.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL C 322, 2004 12 29, p. 9.

(2)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(3)  OL C 12, 2001 1 15, p. 10.

(4)  Europos Taryba, Europos sutarčių serija Nr. 30.

(5)  OL C 216, 2001 8 1, p. 14.

(6)  OL C 197, 2000 7 12, p. 1.

(7)  Europos Taryba, Europos sutarčių serija Nr. 99.

(8)  Europos Taryba, Europos sutarčių serija Nr. 182.

(9)  OL C 197, 2000 7 12, p. 3.

(10)  OL C 326, 2001 11 21, p. 1.

---

---