18.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/5

(1)

2003 m. rugpjūčio 19 d. Komisija pranešime (toliau – pranešimas apie pradedamą nagrinėjimą), išspausdintame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), paskelbė pradedamą antidempingo nagrinėjimą dėl okoumé faneros, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR), importo į Bendriją.

(2)

Antidempingo nagrinėjimas buvo pradėtas, gavus 2003 m. liepos 7 d. Europos faneros pramonės federacijos (toliau – skundą pateikusi institucija) gamintojų, šiuo atveju atstovaujančių daugiau nei pusei Bendrijoje pagaminamos okoumé faneros, vardu pateiktą skundą. Skunde buvo pateikti šios prekės dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti nagrinėjimo pradžią.

(3)

Komisija apie nagrinėjimo pradžią oficialiai informavo KLR gamintojus eksportuotojus, importuotojus ir prekybininkus bei jų asociacijas, tiekėjus ir vartotojus, apie kuriuos žinoma, kad jiems tai turi reikšmę, atitinkamos eksportuojančiosios šalies atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus. Suinteresuotoms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytą laikotarpį.

(4)

Atsižvelgiant į didelį skunde išvardytų Kinijos gamintojų eksportuotojų skaičių ir didelį panašios prekės gamintojų skaičių Bendrijoje, pranešime apie pradedamą nagrinėjimą buvo numatyta pavyzdžių atranka, siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(5)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga pavyzdžių atranka, ir teigiamo atsakymo atveju atrinkti pavyzdžius, visų gamintojų eksportuotojų ir Bendrijos gamintojų buvo paprašyta prisistatyti Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie pradedamą nagrinėjimą, pateikti svarbiausią informaciją apie su preke susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2002 m. liepos 1 d. – 2003 m. birželio 30 d.).

(6)

Išnagrinėjus gamintojų eksportuotojų pateiktą informaciją ir dėl nedidelio atsakymų į pavyzdžių atrankos klausimus skaičiaus, buvo nuspręsta, kad eksportuotojų atranka nėra būtina.

(7)

Kalbant apie Bendrijos gamintojus, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, pasirinko Bendrijos gamintoją, kurio gamybos ir pardavimų apimtis geriausiai atstovauja Bendrijos pramonę, kurią būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Remdamasi iš Bendrijos gamintojų gautais atsakymais, Komisija atrinko penkias bendroves trijose valstybėse narėse. Atranka buvo pagrįsta tiek gamybos, tiek pardavimų apimtimis. Pavyzdys, atrinktas remiantis pirmiau išvardytais kriterijais, taip pat atstovauja geografinei įvairovei.

(8)

Siekiant, kad KLR gamintojai eksportuotojai panorėję galėtų pateikti prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija Kinijos gamintojams, apie kuriuos žinoma, kad jiems tai turi reikšmę, išsiuntė prašymo formas. Prašymai dėl RER (arba IR, jei ištyrus paaiškėja, kad prašymas neatitinka RER keliamų reikalavimų) buvo gauti iš aštuonių gamintojų eksportuotojų.

(9)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytą laikotarpį. Atsakymai buvo gauti iš šešių Kinijos gamintojų eksportuotojų, penkių atrinktų Bendrijos gamintojų ir vieno analogiškos šalies Maroko gamintojo.

(10)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti pirmines išvadas dėl dempingo, dėl jo kylančios žalos ir Bendrijos intereso. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(11)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę KLR gamintojams eksportuotojams, kuriems RER galėjo būti nesuteiktas, ir siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis analogiškos šalies (Maroko) duomenimis, buvo atliktas patikrinimas šios bendrovės patalpose:

(12)

Tyrimo dėl dempingo ir žalos metu buvo tiriamas laikotarpis nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis, arba TL). Nustatant žalą buvo remiamasi tendencijomis nuo 1999 m sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – atitinkamas laikotarpis).

(13)

Fanera – tai medienos pagrindo plokštės, kurios yra mechaniškai atsparios ir tuo pačiu lengvos. Ją sudaro suklijuoti medienos sluoksniai. Ji sujungta su nelyginiu skersai suklijuotų sluoksnių skaičiumi. Išorini; sluoksnių plaušų kryptis paprastai lygiagreti plokštės ilgajai kraštinei. Tokia struktūra užtikrina faneros stiprumą ir stabilumą.

(14)

Fanerą galima gaminti iš įvairių medienos rūšių. Pagrindinės medienos rūšys, naudojamos faneros gamybai Europoje, yra bukas, beržas, melsvoji eglė, tuopa ir okoumé.

(15)

Okoumé medis auga tik Gabone, Pusiaujo Gvinėjoje ir Kamerūne, todėl jį turi importuoti tiek Europos, tiek Kinijos faneros gamintojai. Kadangi okoumé medis neturi šakų, jis fanerai suteikia puikią kokybę, glotnų paviršių ir geras mechanines savybes. Todėl okoumé fanera pasižymi ypatingomis išvaizdos ir mechaninėmis savybėmis, dėl kurių šis produktas skiriasi nuo kitų faneros rūšių.

(16)

Okoumé fanera turi platų galutinių naudotojų ratą. Ją naudoja statybos pramonėje išorės apdailos staliai ir dailidės apkalimui, langinėms, išorės pusrūsiams ir baliustradoms bei apkalimui iš vandens telkinio pusės. Ji taip pat naudojama labiau dekoratyviniams tikslams, pavyzdžiui, kelių transporte (pvz.: automobiliuose, autobusuose, karavanuose, stovyklavimo vagonėliuose), jūrų transporte (jachtose), baldų pramonėje ir durims gaminti.

(17)

Yra dvi okoumé faneros rūšys: fanera, pagaminta tik iš okoumé medžio, (toliau – okoumé fanera) ir fanera, kurios bent vienas išorinis sluoksnis pagamintas iš okoumé, o kita – iš kitokios medienos (toliau – okoumé dengta fanera). Abi okoumé faneros rūšys atrodo vienodai. Nepaisant skirtingų mechaninių savybių, visų jų pagrindinės fizinės savybės yra vienodos, ir jos daugiausia naudojamos tiems pat tikslams.

(18)

Aptariamoji prekė yra fanera, kurią sudaro tik medienos sluoksniai, ne storesni kaip 6 mm, kurios bent vienas išorinis sluoksnis yra iš okoumé medienos ir kurios kilmės šalis yra KLR, ir kurios dabartinis KN kodas – ex 4412 13 10. Šis apibrėžimas taikomas tiek okoumé, tiek okoumé dengtai fanerai, kaip aprašyta pirmiau.

(19)

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį viena bendrovė į Bendriją eksportavo plėvele dengtą okoumé fanerą. Šios prekės išorinis sluoksnis pagamintas iš okoumé medienos (kiti sluoksniai – iš kitos medienos), dengtos plastikine plėvele. Buvo laikoma, kad šis produktas nėra aptariamoji prekė, nes jį sudarė ne vien medienos sluoksniai, ir jo išorė skyrėsi nuo okoumé faneros. Todėl jo fizinės ir techninės savybės nebuvo vienodos. Todėl jis nėra nagrinėjamas.

(20)

Buvo nustatyta, kad aptariamoji prekė ir okoumé fanera, pagaminta KLR ir parduodama šalies viduje, produktas, pagamintas ir parduodamas analogiškos šalies (Maroko) vidaus rinkoje, produktas, pagamintas Bendrijos pramonės ir parduodamas Bendrijoje, pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojami pagal tą pačią paskirtį. Todėl šie produktai laikinai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b papunktį antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus reikalavimus.

(22)

Dėl patogumo ir supratimui palengvinti kriterijai, kuriuos pareiškėjos bendrovės turi įrodyti atitinkančios, yra apibendrinami taip:

(23)

Aštuoni KLR gamintojai eksportuotojai paprašė RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir atsakė į prašymo formas dėl RER taikymo gamintojams eksportuotojams.

(24)

Vienos bendrovės (antra bendrovė – toliau pateikiamoje lentelėje) prašymas buvo atmestas išnagrinėjus atsakymą į prašymo formą dėl RER taikymo, kuriame nebuvo įrodyta, kad laikomasi visų kriterijų. Kitos bendrovės (ketvirta bendrovė lentelėje) prašymas buvo atmestas, kadangi ji atsisakė bendradarbiauti iki patikrinimo. Todėl buvo neįmanoma patikrinti, ar bendrovė atitinka kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(25)

Komisija rinko ir tikrino kitų šešių bendrovių patalpose visą informaciją, pateiktą prašymuose dėl RER taikymo, ir kuri, jos manymu, yra būtina.

(26)

Tyrimas parodė, kad keturios iš pirmiau paminėtų šešių bendrovių atitinka visus reikalaujamus kriterijus, todėl joms buvo suteiktas RER. RER buvo suteiktas šiems keturiems KLR gamintojams eksportuotojams:

(27)

Kiti du prašymai buvo atmesti. Šioje lentelėje apibendrinama, pagal kuriuos penkis kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, keturioms bendrovėms nebuvo suteiktas RER.

(28)

Aptariamoms bendrovėms buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pirmiau pateiktų rezultatų. Dvi bendrovės nurodė, kad rezultatai neteisingi ir kad joms turėtų būti suteiktas RER.

(29)

Dėl pirmojo kriterijaus pirma bendrovė nurodė, kad, priešingai Komisijos išvadoms, įmokėto kapitalo šaltinis buvo aiškus, ir pardavimai šalies viduje buvo vykdomi rinkos kainomis. Tačiau bendrovė negalėjo pateikti daugiau įrodymų, kurie paneigtų Komisijos išvadas. Kalbant apie vidaus pardavimus, buvo nustatyta, kad bendrovės kainų nustatymo politika neatitiko rinkos ekonomikos principų, nes aukštesnės kokybės okoumé fanera buvo parduodama už tą pačią kainą, kaip ir paprasta fanera. Todėl šios dvi pretenzijos buvo atmestos.

(30)

Ta pati bendrovė teigė, kad buvo atliktas nepriklausomas jos sąskaitų auditas pagal tarptautinius standartus. Tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad auditoriai nepateikė pastabų, kurias numato tarptautiniai standartai (labiausiai užkliuvo skirtingi balansai tiems patiems metams be jokių paaiškinimų ir beveik viso įmokėto kapitalo netekimas be jokių komentarų). Kadangi dėl šių problemų buvo rimtai suabejota sąskaitų patikimumu, buvo nuspręsta, kad sąskaitų auditas negalėjo būti atliktas, vadovaujantis tarptautiniais standartais. Todėl ši pretenzija buvo taip pat atmesta.

(31)

Pirma bendrovė teigė, kad nebuvo valstybės įsikišimo ar iškraipymų, perimtų iš ne rinkos ekonomikos sistemos. Tačiau mokėjimai už teisę naudotis žeme, mokėtini vietos valdžios institucijoms, nebuvo atlikti keliolika metų be jokių paaiškinimų. Todėl negalima atmesti valstybės ar vietos valdžios įsikišimo, ir bendrovė negalėjo įrodyti esanti nepriklausoma nuo valstybės įsikišimo. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(32)

Galiausiai pirma bendrovė teigė, kad ji pasinaudojo teisiniu aiškumu ir stabilumu bankroto ir nuosavybės įstatymų dėka. Tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tam tikrais finansiniais metais nuostoliai buvo didesni nei kapitalas. Todėl buvo konstatuota, kad nepaisant to, jog bendrovei teoriškai gali galioti bankroto įstatymai, de facto jie negaliojo, nes antraip tokiomis aplinkybėmis tai bendrovei turėjo būti pradėta bankroto byla. Svarbu pastebėti, kad auditoriai šiuo klausimu taip pat nepateikė jokių pastabų. Tokiu būdu bendrovė neįrodė, kad ji veikia pagal teisinę sistemą, garantuojančią teisinį aiškumą. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(33)

Trečia bendrovė tvirtino, kad ji bendradarbiavo su Komisija. Ši bendrovė turėjo dvi susijusias bendroves, gaminusias ir eksportavusias aptariamą prekę į Bendriją per tiriamąjį laikotarpį. Tačiau nė viena šių bendrovių apie save nepranešė iki pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatyto galutinio termino. Todėl buvo laikoma, kad šie gamintojai eksportuotojai vengė bendradarbiauti.

(34)

Komisija nuolat tiria, ar susijusių bendrovių grupė kaip visuma atitinka RER sąlygas, o tai reiškia, kad kiekviena susijusi bendrovė, gaminanti ir (arba) parduodanti aptariamą prekę, turėtų atitikti RER kriterijus. Atsižvelgiant į susijusių bendrovių vengimą bendradarbiauti šiuo atveju, buvo neįmanoma nustatyti, ar grupė kaip visuma įvykdė RER reikalavimus, todėl trečiai bendrovei nebuvo galima suteikti RER.

(35)

Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pateikti pastabas, tačiau prieštaravimų neatsirado. Buvo konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo Komisijos išvadoms.

(36)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, nustatomas muitas šalims, paminėtoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje, išskyrus tais atvejais, kai bendrovės gali įrodyti pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, kad jų eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimų sąlygos yra laisvai nustatomi, kad valiuta keičiama pagal rinkos kursą ir kad valstybė nesikiša, leisdama apeiti priemones, jei eksportuotojams nustatomi skirtingi muitų tarifai.

(37)

Aštuoni gamintojai eksportuotojai, prašantys RER taikymo, taip pat paprašė individualaus režimo taikymo, jei jiems būtų nesuteiktas RER. Tačiau nė vienai bendrovei, kuriai nebuvo suteiktas RER, nebuvo galima suteikti IR.

(38)

Be abejonės, dviems bendrovėms, kurios vengė bendradarbiauti, IR negalėjo būti suteiktas, kadangi nebuvo galima patikrinti, ar jos atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(39)

Vietoje atliktas tyrimas parodė, kad pirmos bendrovės apskaitos ir eksporto dokumentai buvo nepatikimi, ir juose buvo rasta rimtų trūkumų. Atsižvelgiant į didelį šios bendrovės neaiškumą, buvo nuspręsta, kad netinka nustatyti individualų dempingo skirtumą. Be abejonės, kadangi eksporto pardavimai nėra patikimi, paskaičiuoti individualų skirtumą de facto neįmanoma, nes negalima panaudoti bendrovės eksporto duomenų. Be to, kadangi bendrovė negalėjo užtikrinti, kad, šiam eksportuotojui suteikus individualų skirtumą, priemonės nebus apeitos, todėl nėra pagrindo suteikti individualų skirtumą. Taigi šiai bendrovei IR nebuvo suteiktas.

(40)

Galiausiai antra bendrovė, kuri priklauso valstybei, negalėjo įrodyti, kad valstybės įsikišimas neleistų apeiti priemones, jei eksportuotojams būtų suteikti kitokie muitų tarifai.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirma ištyrė, ar kiekvieno bendradarbiaujančio gamintojo eksportuotojo okoumé faneros vidaus pardavimai yra tipiški, t.y. ar bendra pardavimų apimtis atstovauja bent 5 proc. visos gamintojo eksporto pardavimų apimties į Bendriją. Tyrimai parodė, kad vidaus pardavimai buvo tipiški tik dviejų iš keturių gamintojų eksportuotojų atvejais.

(42)

Tuomet Komisija nustatė okoumé faneros rūšis, kurias šalies viduje parduoda šalys, turinčios bendrus tipiškus vidaus pardavimus, ir kurios buvo tos pačios ar tiesiogiai palyginamos su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją.

(43)

Kiekvienos rūšies, kurią parduoda gamintojai eksportuotojai vidaus rinkose ir kurią galima tiesiogiai palyginti su okoumé fanera, parduodama eksportui į Bendriją, atveju buvo nustatyta, ar vidaus pardavimai pakankamai tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo nustatyta, kad tam tikros okoumé faneros rūšies vidaus pardavimai yra pakankamai tipiški, jei bendra tos rūšies vidaus pardavimų apimtis per tiriamąjį laikotarpį siekė 5 proc. ar daugiau bendros panašios okoumé faneros rūšies, eksportuojamos į Bendriją, pardavimų apimties. Vienos iš dviejų bendrovių, kurių vidaus pardavimai buvo tipiški, keturios produkto rūšys atitiko šią sąlygą, o kitos bendrovės jokia produkto rūšis nepasirodė pakankamai tipiška.

(44)

Vėliau Komisija ištyrė, ar pirmiau paminėtos keturios produkto rūšys galėtų būti parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis, nustatydama pelningų pardavimų nepriklausomiems šios okoumé faneros rūšies pirkėjams santykį. Tais atvejais, kai okoumé faneros rūšies, parduodamos neto pardavimų kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už paskaičiuotas gamybos sąnaudas, pardavimų apimtis buvo didesnė nei 80% tos rūšies bendros pardavimų apimties ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė rėmėsi faktine vidaus kaina, paskaičiuota kaip visų tos rūšies vidaus pardavimų kainos svertinis vidurkis per tiriamąjį laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar pardavimai buvo pelningi, ar ne. Tais atvejais, kai tos okoumé faneros rūšies pelningų pardavimų apimtis siekė 80% ar mažiau tos rūšies bendros pardavimų apimties arba kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė rėmėsi faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningų pardavimų svertinis vidurkis, su sąlyga, kad šie pardavimai siekė 10 % ar daugiau tos rūšies bendros pardavimų apimties. Nustatant normaliąją vertę, buvo galima naudoti tik vienos prekės rūšies vidaus kainas. Kitų trijų prekės rūšių atveju mažiau nei 10 % šių prekės rūšių vidaus pardavimų buvo pelningi per TL.

(45)

Tais atvejais, kai bet kurios prekės rūšies pelningų pardavimų apimtis siekė mažiau nei 10 % tos rūšies bendros pardavimų apimties, buvo laikoma, jog už vidaus kainą buvo parduota nepakankamai tos rūšies prekių, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę. Kai gamintojo eksportuotojo parduodamos tam tikros prekės rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo atkurtąją normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo atkurta remiantis kiekvieno gamintojo patirtomis gamybos sąnaudomis ir pakankama suma pardavimo, bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (toliau – PBA sąnaudos) bei pelnui. Komisija galėjo naudoti dviejų bendrovių, kurių panašios prekės vidaus pardavimai buvo tipiški pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, PBA sąnaudas. Pelno skirtumui, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, buvo naudojamas kiekvienos pirmiau paminėtos bendrovės pelnas įprastomis prekybos sąlygomis.

(47)

Abiems bendrovėms, kurių vidaus pardavimai nebuvo tipiški, buvo galima panaudoti abiejų bendrovių, kurių vidaus pardavimai buvo tipiški, svertinį PBA sąnaudų ir pelno vidurkį.

(48)

Vienos iš bendrovių atveju Komisija negalėjo pakankamai aiškiai nustatyti, ar klausimyno atsakymuose nurodyti sąnaudų asignavimai pakankamai atspindėjo sąnaudas, susijusias su aptariamosios prekės gamyba ir pardavimais. Bendrovei buvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas patikrinimo metu, tačiau ji nesugebėjo paaiškinti išlaidų asignavimų nesuderinamumo. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išlaidų asignavimai buvo padaryti apyvartos pagrindu, nustatant gamybos sąnaudas.

(49)

Viena bendrovė iš vietinių gamintojų pirko tuopos vienasluoksnę fanerą. Šie gamintojai, neregistruoti kaip PVM mokėtojai, nemoka PVM. Tačiau bendrovė sumažino faneros kainą 13 proc., t.y. PVM dydžiu. Jie ginčijo, kad taip buvo sutarta su PVM institucija. Tačiau, bendrovei neįrodžius, kad PVM buvo veiksmingai kompensuotas, buvo nuspręsta atmesti tokį tariamą PVM sumažinimą, nes reikia atsižvelgti tik į faktiškai patirtas išlaidas.

(50)

Viena bendrovė pasiūlė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į gamybos savikainą per ilgesnį nei tiriamąjį laikotarpį. Pasak bendrovės, tai geriau atspindėtų faktiškai patirtas sąnaudas, atsižvelgus į tam tikrus sąskaitų pataisymus ir mažą gamybos apimtį Kadangi bendrovė negalėjo pateikti jokių šių tariamų pataisymų įrodymų, Komisija naudojo bendrovės pateiktus duomenis iš TL.

(51)

Viena bendrovė pirko vienasluoksnę fanerą iš susijusios bendrovės. Kadangi šių sandorių pervedimų kainos neatspindėjo šios vienasluoksnės faneros gamybos sąnaudų, jas reikėjo pakeisti nesusijusia pervedimų kaina, kuri buvo nustatyta pagal kitų bendrovės sandorių su nesusijusiais tiekėjais kainą.

(52)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą gamintojų eksportuotojų, kuriems nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas, normaliąją vertę reikia nustatyti remiantis analogiškos šalies kainomis ar atkurta verte.

(53)

Pranešime apie pradedamą nagrinėjimą Marokas buvo laikomas kaip tinkama rinkos ekonomikos trečiąja šalimi, kad būtų galima nustatyti KLR normaliąją vertę, ir suinteresuotos šalys buvo paragintos pateikti savo pastabas. Trys gamintojai eksportuotojai per nustatytą laikotarpį užginčijo šį pasirinkimą ir analogiškomis šalimis pasiūlė Braziliją ir Indoneziją.

(54)

Norėdama nustatyti, ar Maroko, kaip analogiškos šalies, numatomas pasirinkimas buvo tinkamas, visų pirma, Komisija susisiekė su visais žinomais okoumé faneros gamintojais už Europos Bendrijos ir KLR ribų, būtent Maroke, Brazilijoje ir Indonezijoje. Tačiau nagrinėjimo metu bendradarbiavo tik viena Maroko bendrovė, kurios duomenys buvo patikrinti.

(55)

Tuomet tyrimas parodė, kad kitose šalyse, būtent Malaizijoje ir Turkijoje, taip pat galėtų būti okoumé faneros gamintojų. Buvo susisiekta su žinomais gamintojais šiose šalyse, ir tik viena Turkijos bendrovė sutiko bendradarbiauti nagrinėjime. Tačiau atsižvelgus į reglamento numatytus galutinius terminus laikinosios normaliosios vertės nustatymui bei į tai, kad Turkijos gamintojas pateikė duomenis vėlai ir kad nagrinėjimas dar nėra baigtas, Komisija nusprendė Maroką pasirinkti analogišką šalimi, nustatydama laikinąją normaliąją vertę.

(56)

Trys gamintojai eksportuotojai pasipriešino šiam pasiūlymui, argumentuodami, kad Maroko gamintojo kainos struktūra nepanaši į Kinijos gamintojų kainos struktūrą ir kad Maroko rinkoje vidaus konkurencija per silpna.

(57)

Šiuo klausimu tyrimas laikinai patvirtino, kad Maroko vidaus rinkoje yra tik vienas gamintojas ir kad taikomas didelis muitas. Tačiau buvo nuspręsta, kad Maroko gamintojo pardavimai yra didelės apimties ir kad jie yra pakankamai tipiški palyginti su Kinijos kilmės aptariamos prekės eksportu į Bendriją apimtimi per TL. Todėl buvo nuspęsta, jog šių argumentų nepakanka, kad Komisija tinkamai neapskaičiuotų laikiną normaliąją vertę, deramai patikslintą, atsižvelgus į muitą. Jei tyrimo metu, remiantis Turkijos bendrovės pateiktų duomenų vykdomo nagrinėjimo rezultatais, vėliau būtų nuspręsta, kad Turkija yra tinkamesnė analogiška šalis, į šiuos naujus elementus bus deramai atsižvelgta.

(58)

Siekiant nustatyti, ar prekių, panašių į Kinijos gamintojų eksportuotojų Bendrijoje parduodamas prekes, pardavimai Maroko rinkoje buvo vykdomi įprastos prekybos sąlygomis, vidaus pardavimo kaina buvo sulyginta su bendromis gamybos sąnaudomis, t.y. gamybos ir PBA sąnaudomis. Kadangi didelė dalis prekės rūšių pardavimų vidaus rinkoje patyrė nuostolių, ir svertinis gamybos sąnaudų vidurkis buvo didesnis už svertinį pardavimo kainos vidurkį, reikėjo atkurti normaliąją vertę.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo atkurta, remiantis gamintojo patirtomis gamybos sąnaudomis ir pakankama pardavimo suma, bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (toliau – PBA sąnaudos) bei pelnu. Buvo galima panaudoti jo PBA sąnaudas, nes panašios prekės vidaus pardavimai buvo tipiški. Pelno atžvilgiu buvo nuspręsta laikinai panaudoti pakankamą pelno skirtumą, kuris atspindėtų vidutinę bendrovės bendro pelno skirtumą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktu.

(60)

Eksporto kainos bendradarbiaujantiems gamintojams eksportuotojams buvo nustatytos, remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už aptariamą prekę, ją parduodant vartojimui Bendrijoje pirmajam nepriklausomam pirkėjui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(61)

Nebendradarbiaujantiems gamintojams eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl eksporto kainos buvo paskaičiuotos, remiantis žemiausia bendradarbiaujančio gamintojo eksportuotojo, kuriam nebuvo suteikti RER ir IR, patvirtinta eksporto kaina.

(62)

Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos ex-works lygiu ir tuo pačiu prekybos lygiu palyginimą, buvo deramai atsižvelgta į nurodytus ir įrodytus skirtumus, kurie turėjo įtakos kainos ir kainų palyginamumui, atliekant pataisymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Pataisymai, kur derėjo ir buvo pagrįsti, buvo padaryti transporto, draudimo ir aptarnavimo, pakavimo ir kredito išlaidų, banko mokesčių ir komisiniuose mokesčių atžvilgiu.

(63)

Buvo nustatyta, kad viena bendrovė visus savo eksporto pardavimus vykdė per Kinijos prekybininką. Prekybininkas buvo atsakingas už santykius su pirkėjais, naujų užsakymų paiešką, sąskaitų-faktūrų išrašymą galutiniam pirkėjui ir net – per kitą bendrovę – už PVM kompensacijos už eksportą išsiuntimą gamintojui. Mainais prekybininkas gaudavo komisinį mokestį nuo pardavimų ir nuolaidą, perkant tam tikrą prekės kiekį. Buvo manoma, kad pastaroji nuolaida galėjo būti priskirta tik eksporto pardavimams. Todėl bendra nuolaidos suma buvo priskirta, remiantis eksporto apyvarta per TL, o apskaičiuojant bendrovės eksporto kainas, buvo atsižvelgta į sumą, atitinkančią aptariamos prekės pardavimus Europos Bendrijoje.

(64)

Kinijos bendrovėms eksportuojant aptariamą prekę, jos turi teisę į PVM kompensaciją, kuri prilygsta 13 % apyvartos pagal FOB. Tačiau PVM, kurį bendrovės turi įskaityti savo sąskaitose, yra 17 % apyvartos pagal FOB. Todėl apskaičiuojant eksporto kainą, buvo atsižvelgta į šį 4 % skirtumą.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas buvo nustatytas, palyginus svertinį normaliosios vertės vidurkį su svertiniu eksporto kainų prekės rūšiai vidurkiu, kaip nustatyta pirmiau.

(66)

Laikinieji dempingo skirtumai, išreikšti nesumokėto CIF Bendrijos sienos kainos muito procentais, yra tokie:

(67)

Norėdama apskaičiuoti dempingo skirtumą, taikomą visiems KLR eksportuotojams, visų pirma, Komisija nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palyginti turimi duomenys, daugiausia pateikti skunde, ir iš KLR eksportuotojų gauti atsakymai į klausimyną. Šis palyginimas parodė, kad bendradarbiavimo lygis buvo ypač žemas (20 %.).

(68)

Dempingo skirtumas buvo paskaičiuotas, palyginus svertinį normaliosios vertės vidurkį, nustatytą analogiškai šaliai, ir svertinį eksporto kainos vidurkį, apskaičiuotą remiantis faktais, aprašytais skyrelyje „Eksporto kaina“.

(69)

Tokiu pagrindu laikinai nustatytas dempingo lygis visai šaliai buvo 48,5 % nesumokėto CIF Bendrijos sienos kainos muito.

(70)

Yra žinoma, kad Bendrijoje aptariamą prekę gamina Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje šie gamintojai:

(71)

Komisija nustatė, kad visos pirmiau išvardytos bendrovės gali būti vadinamos Bendrijos gamintojais pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies prasme. Visų pirmiau išvardytų įmonių produkcija sudaro Bendrijos produkcijos dalį.

(72)

Pagal skunde pateiktus apskaičiavimus, su Komisija bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų sukaupta produkcija, į kurios dalį įeina penkių atrinktų Bendrijos gamintojų produkcija, sudaro 85 % visos Bendrijoje pagamintos okoumé faneros produkcijos. Todėl laikytina, kad jie įeina į Bendrijos pramonės sudėtį pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies prasme.

(73)

Kadangi buvo vykdoma Bendrijos pramonės pavyzdžių atranka, žala buvo įvertinta, remiantis surinkta informacija. Bendrijos lygiu buvo įvertintos produkcijos, našumo, pardavimų, rinkos dalies, užimtumo ir gamybos plėtros tendencijos, o pagal surinktus duomenis iš atrinktų Bendrijos gamintojų, buvo išanalizuotos kainų, pelningumo, pinigų srautų, galimybės sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas, darbo užmokesčio tendencijos.

(74)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas, remiantis Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, kitų Bendrijos gamintojų pardavimų Bendrijos rinkoje apskaičiuotomis apimtimis ir KLR, Maroko bei Gabono kilmės bei aptariamų prekių, kurios kilmės šalys yra kitos trečiosios šalys, ir kuri yra klasifikuojama KN kodu 4412 13 10 ir atitinka šiuo muitinės kodu klasifikuojamos produkcijos dalį, importo dalimis. Ši dalis ir visas importas buvo apskaičiuotas, taikant skunde nurodytą metodą.

(75)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos tikrasis Bendrijos suvartojimas išaugo nuo 394 663 m3 iki 447 979 m3, t.y., padidėjo 14 %.

(76)

Aptariamos prekės iš KLR importo į Bendriją apimtis padidėjo nuo 1 093 m3 1999 M. IKI 83 606 m3 per TL. Iki 2001 m. buvo importuojama nedaug, tačiau vėliau buvo pastebimas spartus augimas iki TL pabaigos.

(77)

Atitinkama rinkos dalis išaugo nuo 0,3% 1999 m. iki 18,7 % per TL. Ypač spartus augimas nuo 2,4 % iki 18,7 % buvo pastebimas nuo 2001 m. iki TL pabaigos.

(78)

Iš KLR importuojamos aptariamos prekės vidutinė kaina sumažėjo nuo 469 EUR/m3 1999 m. iki 393 EUR/m3 per TL, t.y. 16,2 %. Kadangi 1999 m. ir 2000 m. importo apimtys buvo labai mažos, atitinkamų kainų duomenys nėra itin reikšmingi. Tačiau, nepaisant nedidelio 2000–2001 m. padidėjimo, nagrinėjamu laikotarpiu bendra tendencija vėl sumažėjo.

(79)

Siekiant išanalizuoti kainų pateikimą mažesnėmis kainomis, atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų taikomų pardavimų kainos prekės rūšiai svertinis vidurkis nepriklausomų vartotojų atžvilgiu buvo palygintas su atitinkamo importo eksporto kainų svertiniu vidurkiu. Palyginimas buvo padarytas, atskaičius lengvatą ir nuolaidą. Kainos Bendrijos pramonėje buvo patikslintos pagal ex-works kainą. Atitinkamo importo kainos buvo skaičiuojamos pagal CIF kainas, atitinkamai jas patikslinus, atsižvelgiant į muitus ir sąnaudas po importo.

(80)

Buvo atkreiptas Komisijos dėmesys į tai, kad bendra Bendrijos pramonės pagamintų prekių kokybė yra aukštesnė už panašių prekių, importuotų iš KLR, kokybę. Remiantis nustatytais duomenimis, buvo patvirtinta, kad šiuo kokybės skirtumu buvo pagrįstas apskaičiuotas 10 % patikslinimas, pridėtas prie bendradarbiaujančių gamintojų eksportuotojų CIF grynosios franko Bendrijos siena kainos.

(81)

Po šio palyginimo buvo įsitikinta, kad per TL aptariama prekė, kurios kilmės šalis KLR, buvo parduota Bendrijoje kainomis, kurios nuo 11 % iki 52 % sumažino vidutines Bendrijos pramonės pardavimo kainas.

(82)

Vadovaudamasi pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Komisija išnagrinėjo visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, kurie daro poveikį Bendrijos pramonei nuo 1999 m. iki TL pabaigos.

(83)

Produkcijos apimtis Bendrijos pramonėje sumažėjo 10 % tarp 1999 m. ir TL, nuo 295 915 m3 iki 267 591 m3.

(84)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos užimtumas sumažėjo 9 %. Be to, per TL viena iš įmonių nusprendė sumažinti savo personalą 66 etatais, nors dėl teisinių priežasčių tai oficialiai įvyks tik po TL. 1999–2001 m. našumas išaugo, paskui nuo 2001 m. iki TL pabaigos vėl sumažėjo dėl produkcijos apimčių sumažėjimo.

(85)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimų Europos Bendrijoje apimtis sumažėjo 10 %, nuo 283 121 m3 iki 255 943 m3 per TL. Nuo 2001 m. iki TL pabaigos ji mažėjo ypač smarkiai (– 12 %).

(86)

Bendrijos pramonės rinkos dalis per TL sumažėjo nuo 71,7 % 1999 m. iki 57,1 %. Ji ypač smarkiai sumažėjo per 18 mėnesių po to, kai per TL labai padidėjo importas iš Kinijos: nuo 72,9 % 2001 iki 57,1 %.

(87)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos, kai Bendrijos suvartojimas padidėjo 14 %, Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje apimtis sumažėjo 10 %. Kita vertus, per tą patį laikotarpį importo iš KLR apimtis smarkiai padidėjo. Importo iš KLR dalis rinkoje padidėjo daugiau kaip 16 procentinių punktų, o Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 15 procentinių punktų. Taigi importo padidėjimas reiškė, kad Bendrijos pramonė neprisidėjo prie rinkos augimo, vykusio nuo 1999 m. iki TL.

(88)

Atsargų lygis šioje pramonėje paprastai neturi didelės reikšmės, nes dažniausia gamyba vykdoma siekiant patenkinti užsakymus. Dėl išsamumo reikia pasakyti, kad Bendrijos pramonės atsargų lygiai nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo. To pagrindinė priežastis – vienas didžiausių Bendrijos gamintojų vykdė racionalizaciją. Tačiau laikoma, kad šiuo atveju dėl minėtų priežasčių atsargos nebuvo svarbus žalos rodiklis.

(89)

Gamybos pajėgumas buvo nustatytas remiantis dviem pamainom naudojamų faneros presų skaičiumi ir pajėgumais. Kadangi kai kurie gamintojai okoumé fanerą gamina naudodami tas pačias gamyklas ir tas pačias priemones, kaip ir gamindami kitą fanerą, reikėjo nustatyti gamybos pajėgumo apskaičiavimo būdą. Tokiais atvejais aptariamos prekės gamybos pajėgumas buvo apskaičiuojamas nustatant faktiškai pagamintos okoumé faneros proporciją, lyginant su visa to gamintojo pagaminta fanera, ir tada šią proporciją pritaikant visam tos gamyklos pajėgumui.

(90)

Nepamirštant to, kas pasakyta pirmiau, nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos pajėgumas sumažėjo 5 %. 2001 m. jis sumažėjo dėl to, kad buvo uždarytas vienas gamybos vienetas. Per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės pajėgumo panaudojimas sumažėjo nuo 87 % iki 74 %, t. y., 15 %.

(91)

Bendrijos pramonės vidutinės m3 kainos liko palyginti stabilios: jos nominaliai pakilo nuo 1999 m. iki TL pabaigos. Tai, kad nepaisant pigaus importo iš Kinijos kainos nesumažėjo, galima paaiškinti Bendrijos gamintojų sprendimu šiek tiek pakeisti savo gaminių asortimentą.

(92)

1999–2001 m. pramonė nemažai investavo: nuo 6,5 mln. eurų iki 10,4 mln. eurų kasmet. Po 2001 m., kai labai išaugo importas iš KLR, investicijos smarkiai sumažėjo – iki vos 1,3 mln. eurų per TL.

(93)

Netolimoje praeityje, įskaitant nagrinėjamą laikotarpį, okoumé faneros, kuri yra platesnės medžio gaminių pramonės dalis, Bendrijos gamintojai patyrė nemažas pertvarkymo ir konsolidacijos permainas. Tarp tų permainų buvo savininkų kaita ir įmonių persigrupavimas, kartais didesnėse pramoninėse grupėse, ir nemažos investicijos į anksčiau minėtą modernizaciją.

(94)

Kalbant apie galimybes pritraukti kapitalo, Bendrijos pramonė neteigė, ir nebuvo jokių požymių, kad Bendrijos pramonei būtų kilę sunkumų pritraukti kapitalo savo veiklai. Tai galima laikyti minėtos konsolidacijos, dėl kurios kai kurie Bendrijos gamintojai galėjo pasinaudoti didelių pramoninių grupių ištekliais, rezultatu.

(95)

Per nagrinėjamą laikotarpį atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas per TL žymiai sumažėjo: nuo 3,5 %, 1999 m. iki – 8.9 %. Investicijų grąža keitėsi pagal tokią pat tendenciją, per TL nukrisdama nuo 15,6 % 1999 m. iki – 27,5 %.

(96)

Panašios prekės generuoti pinigų srautai smarkiai sumažėjo: nuo 7,6 mln. eurų 1999 m. iki 0,059 eurų per TL. Per tą patį laikotarpį įvyko kelios esmingos trumpalaikės pinigų srautų permainos, kurias lėmė atsargų lygio permainos ir išlaidos negrynaisiais pinigais, susijusios su anksčiau minėtu pramonės pertvarkymu.

(97)

Per nagrinėjamą laikotarpį darbo sąnaudos sumažėjo 7 %: nuo 32,2 mln. eurų 1999 m. iki 29,9 mln. eurų per TL, nes buvo sumažintas įdarbintų asmenų skaičius. Vidutinės darbo išlaidos vienam darbuotojui padidėjo 7 %: nuo 26 770 eurų iki 28 638 eurų, t. y., kaip ir vartotojų kainos.

(98)

Kalbant apie importo dempingo kaina apimtį ir kainą, esamo dempingo skirtumo, kuris taip pat yra didelis, poveikis Bendrijos pramonei negali būti laikomas nežymiu.

(99)

Bendrijos pramonė nebuvo tokioje situacijoje, kad jai reikėtų išieškoti atlyginimą už ankstesnius žalingo dempingo padarinius.

(100)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos aptariamosios prekės importo iš KLR į Bendriją apimtis padidėjo nuo 1 093 m3 iki 83 606 m3. Ją atitinkanti rinkos dalis per TL padidėjo nuo 0,3 % 1999 m. iki 18,7 %. Ji labiausiai didėjo nuo 2002 m. iki TL pabaigos. Nagrinėjamu laikotarpiu vidutinės importo dempingo kaina prekių kainos sumažėjo 16,2 % ir buvo gerokai žemesnės už Bendrijos pramones kainas – jos buvo pateikiamas 11 %–52 % mažesne kaina.

(101)

Išnagrinėjus išvardytuosius veiksnius, matyti, kad nuo 1999 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo. Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 10 %, o jos dalis rinkoje sumažėjo 14,6 procentinių punktų. Nuo 2001 m. mažėjo ir užimtumas. Atrinktųjų Bendrijos gamintojų atveju ženkliai sumažėjo investicijos ir pelningumas, o investicijų grąža ir pinigų srautai sumažėjo itin smarkiai. Pablogėjusią Bendrijos pramonės padėtį labiausiai lėmė sumažėjusios pardavimų apimtys, kurias atspindi mažėjantis pajėgumų panaudojimas. Realūs kainų lygiai nuo 1999 m. iki TL pabaigos sumažėjo tik nežymiai.

(102)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, laikinai daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(103)

Remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo ištirta, ar importas dempingo kaina, kurio kilmės šalis yra KLR, sukėlė Bendrijos pramonei tokius rimtus padarinius, jog juos būtų galima laikyti materialiniais. Taip pat buvo ištirti kiti be importo dempingo kaina žinomi veiksniai, kurie taip pat galėtų padaryti žalą Bendrijos pramonei, kad būtų užtikrinta, jog šių veiksnių padaryta žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

(104)

Nuo 1999 m iki TL aptariamos KLR prekės, importuojamos į Bendriją importo apimtis nuo nedidelio lygio išaugo iki 83 606 m3 Atitinkama jos Bendrijoje užimamos rinkos dalis padidėjo nuo 0,3 % 1999 m. iki 18,7 % per TL. Sparčiausias augimas vyko nuo 2001 m. iki TL imtinai.

(105)

2000 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, pablogėjus Bendrijos pramonės ekonominei situacijai, ypač, atsižvelgus į pardavimų apimtis, rinkos dalį, užimtumą, investicijas, pelningumą, investicijų grąžą ar grynųjų pinigų srautus, ženkliai padidėjo importo, kurio kilmės šalis yra atitinkama valstybė, apimtis. Kaip buvo paminėta pirmiau, dėl KLR importo žymiai, nuo 11 % iki 52 %, sumažėjo vidutinė Bendrijos pramonės pardavimo kaina.

(106)

Nagrinėjant importo dempingo kaina daromą poveikį, buvo nustatyta, kad kaina yra svarbus konkurencijos elementas, nagrinėjant okoumé faneros santykinai standartizuotas savybes. Be to, atsižvelgus netgi į kokybės skirtumus, importo dempingo kaina prekių kainos buvo žymiai žemesnės už Bendrijos pramonės ir kitų trečiųjų šalių eksportuotojų kainas.

(107)

Galiausiai, buvo nustatyta, kad Bendrija prarado keletą svarbių klientų, kurie pasirinko Kinijos faneros tiekėjus. Todėl daroma laikina išvada, kad atitinkamo importo poveikis, dėl kurio nuo 2001 m. ženkliai padidėjo importo apimtis ir užimamos rinkos dalis, ir kuris buvo tiekiamas žemomis dempingo kainomis, tapo lemiama Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies praradimo priežastimi, dėl kurios pablogėjo finansinė situacija.

(108)

Remiantis Eurostato duomenimis, importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, šiek tiek padidėjo, nuo 60 975 m3 1999 m. iki 62 430 m3 per TL. Tačiau jų užimamos rinkos dalies bendras dydis sumažėjo, nuo 15,4 % 1999 m. iki 13,9 % per TL. Pagrindinės atskiros šalys, eksportuojančios aptariamą prekę į Bendriją, yra Gabonas ir Marokas. Gabono užimama bendra rinkos dalis išliko stabili ir sudarė 5 %, o Maroko užimamos rinkos dalis išaugo nuo 1,1 % iki 2,4 %.

(109)

Remiantis Eurostato duomenimis, nuo 1999 m. iki TL pabaigos trečiųjų šalių, išskyrus KLR kilmės importo vidutinė kaina beveik nepakito. Per šį laikotarpį kitų šalių importo kainos padidėjo 50 % palyginti su KLR importo kainomis. Todėl importas iš trečiųjų šalių nedarė tokio konkurencinio poveikio Bendrijos pramonei, kokį darė KLR kilmės importas. Be to, bet kurios tai grupei priklausančios šalies rinkos dalis nesudarė daugiau nei 5 %.

(110)

Todėl daroma laikina išvada, kad kitų trečiųjų šalių importas negalėjo būti lemiama priežastis, dėl kurios būtų atsiradusi Bendrijos patirta žala.

(111)

Buvo tvirtinama, kad dėl konkurencijos sumažėjus Bendrijos pramonės eksportui, pablogėjo jos finansinė situacija. Iš tikrųjų, tiriamų EB nepriklausančių gamintojų pardavimai sumažėjo nuo 9 522 m3 1999 m. iki 7 374 m3 TL. Tačiau šio sumažėjimo dydis ir tai, kad per TL ne EB pardavimai sudaro mažiau nei 5 % EB pardavimų, rodo, kad tokie pokyčiai negalėjo būti lemiama priežastis, dėl kurios būtų atsiradusi Bendrijos patirta žala.

(112)

Per TL kitų Bendrijos gamintojų pardavimų apimtys sumažėjo nuo numatytos 49 474 m3 1999 m. iki 46 000 m3 per TL. Per tą patį laikotarpį jų dalis Bendrijos rinkoje sumažėjo nuo 12,5 % iki 10,3 %, tačiau nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad jų kainos būtų buvusios mažesnės už bendradarbiavusių Bendrijos pramonės gamintojų pardavimų apimčių kainas. Todėl daroma laikina išvada, kad kitų Bendrijos gamintojų pagamintos ir parduotos prekės nedarė poveikio Bendrijos pramones patirtai žalai.

(113)

Buvo tvirtinama, kad pelningumas Bendrijos pramonėje gali sumažėti dėl padidėjusių pramonės, ypač žaliavų, sąnaudų. Tačiau patikrinimo metu surinkti duomenys parodė, kad nuo 1999 m. iki TL visos vidutinės sąnaudos išaugo ne daugiau, nei padidėjo bendras Bendrijos kainų lygis, t.y. 8 %. Kadangi sumažėjo produkcijos apimtis, dalį šio sąnaudų padidėjimo lėmė išaugusi nustatyta vieneto sąnaudų kaina, ir yra tikėtina, kad kintamos sąnaudos išaugo netgi mažiau nei bendros vidutinės sąnaudos.

(114)

Todėl yra daroma laikinoji išvada, kad esant normalioms ekonominėms sąlygoms ir nesant stipriam kainų poveikiui, pramonėje neturėtų būti sunku pakelti tokį sąnaudų padidėjimą, koks buvo nuo 1999 m. iki TL pabaigos, ir kad dėl tokio padidėjimo negalima nepastebėti priežastinio ryšio tarp KLR importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(115)

Tuo pačiu metu, kai padidėjo importo, kurio kilmės šalis KLR, apimtys, ypač nuo 2001 m. iki TL pabaigos, kai ženkliai sumažėjo pardavimų kainos ir kainų sumažinimo lygis, Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

(116)

Buvo ištirtas kitų trečiųjų šalių importas, Bendrijos pramonės eksportas, kitų gamintojų veiklos rodikliai, išlaidų pokytis, tačiau nenustatyta, kad tai buvo lemiama priežastis, dėl kurios galėjo atsirasti Bendrijos patirta žala.

(117)

Todėl remiantis pirmiau padaryta analize, kurios metu buvo išskirtas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės situacijai nuo importo dempingo kaina padaryto žalingo poveikio, daroma laikina išvada, kad KLR kilmės importas padarė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(118)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl Bendrijos interesų nereikia priimti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms nagrinėjime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

(119)

Okoumé fanera yra plačiausiai naudojama visos Bendrijos medienos produktų pramonės prekė. Kai kurios tiriamos bendrovės visiškai arba iš dalies specializuojasi okoumé prekėse, turinčiose išskirtinius gamybos proceso, kokybės, taikymo, prekybos tinklų ir kt. ypatumus. Šios bendrovės Bendrijoje tiesiogiai įdarbina daugiau nei 1 400 žmonių.

(120)

Įvedus priemones tikimasi, kad bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir sąžininga konkurencija rinkoje bus atstatyta. Bendrijos pramonė tuomet galės padidinti prekybos apimtis, o tuo pačiu ir savo pelno dydį, reikalingą pritraukti tolesnes investicijas į savo gamyklas. Dėl to turėtų padidėti našumas, sumažėti vieneto kaina ir pagerėti Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(121)

Iš kitos pusės, jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad Bendrijos pramonės situacija ir toliau blogės. Ji negalėtų užtikrinti būtinų investicijų, kad būtų galima efektyviai konkuruoti su importu dempingo kaina iš trečiųjų šalių. Iš tiesų, atsižvelgiant į pajamų mažėjimą ir patirtą materialinę žalą, tikėtina, kad neįvedus priemonių Bendrijos pramonės finansinė padėtis ir toliau blogės. Dėl to bendrovės gali būti artimoje ateityje priverstos nutraukti gamybą ir atleisti savo darbuotojus.

(122)

Taigi, daroma laikinoji išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas leis Bendrijos pramonei atsigauti nuo patirto žalingo dempingo poveikio, ir kad priemonių įvedimas atitinka Bendrijos pramonės interesus.

(123)

Komisija išsiuntė klausimynus visiems žinomiems importuotojams, prekybininkams ir naudotojams. Iš viso buvo išsiųsti 27 klausimynai importuotojams ir prekybininkams ir jų asociacijoms bei 12 naudotojų. Atsakymų į šiuos klausimynus nebuvo gauta.

(124)

Gamintojai eksportuotojai pažymėjo, kad Europos statybos ir baldų pramonėms reikia daug ir pigios okoumé faneros tam, kad jie išliktų konkurencingi Europos ir eksporto rinkose. Nors eksportuotojai ir neturi teisės dalyvauti svarstant Bendrijos interesus, buvo ištirta jų pateiktų argumentų esmė. Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai nebendradarbiauja, ir į tai, kad okoumé fanera labai plačiai taikoma ir naudojama daugelyje įvairių sektorių, nebuvo galima įvertinti galimo muito poveikio naudotojų sąnaudoms.

(125)

Be to, reikėtų priminti, kad priemonių tikslas – ne užkirsti kelią importui į Bendriją, bet užtikrinti, kad prekės nebūtų importuojamos žalinga dempingo kaina. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad penki tiriami Bendrijos gamintojai dar turi nepanaudotų gamybos pajėgumų. Šie nepanaudoti pajėgumai ir eksportas iš trečiųjų šalių suteikia naudotojams alternatyvių pasiūlos šaltinių.

(126)

Be to, nei viena iš šių pramonių naudotojų nepateikė savo pozicijos dėl šio nagrinėjimo. Taigi, gali būti daroma laikina išvada, kad tyrimo išvados iš esmės nepaveiks jų galimybės konkuruoti.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daroma laikina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių neįvesti priemonių, ir kad priemonių taikymas atitiktų Bendrijos interesus.

(128)

Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, atsiradusiai dėl importo dempingo kaina, reikia priimti laikinąsias antidempingo priemones.

(129)

Nustatant šių muitų dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir į muito, reikalingo atlyginti padarytą žalą Bendrijos pramonei, dydį.

(130)

Atsižvelgiant į Bendrijos pramonės pelningumą 1999 metais, kurie, pramonės nuomone, gali būti laikomi vidutiniais, buvo nustatyta, kad apyvartos 5 % pelnas yra minimalus dydis, kokį Bendrijos pramonė galėtų tikėtis gauti, jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(131)

Kainų pakėlimas buvo nustatytas lyginant importo kainos svertinį vidurkį, naudojamą nustatant dirbtinį kainų sumažinimą, ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų prekių nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota koreguojant tiriamų Bendrijos gamintojų pardavimo kainą, atsižvelgiant į jų realų pelną ir nuostolį per tyrimo laikotarpį, ir pridedant aukščiau minėtą pelno maržą. Visi skirtumai, gauti iš šio palyginimo, buvo išreikšti procentais nuo bendros CIF importo vertės.

(132)

Kadangi priemonių žalai atlyginti dydis buvo didesnis negu nustatytas dempingo skirtumas, laikinosios priemonės turi būti grindžiamos pastaruoju skirtumu.

(133)

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, daroma prielaida, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, PRC kilmės importui turi būti nustatomi laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis lygus mažiausiam dempingo ir žalos skirtumui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju, visi muitų tarifai nustatomi pagal nustatytą dempingo skirtumą.

(134)

Šiame reglamente nurodyti atskiros bendrovės antidempingo muito tarifai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išsiaiškintais faktais. Šie tarifai atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šie muitų tarifai (kitokie, nei taikomi „kitoms bendrovėms“) taikomi išimtinai tik toms prekėms, kurias pagamino konkretūs paminėti juridiniai asmenys aptariamoje šalyje. Importuojamoms prekėms, pagamintoms kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šie tarifai bus netaikomi, ir joms galios muitų tarifai, taikomi„visoms kitoms bendrovėms“.

(135)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytus antidempingo muito tarifus (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip antai, gamybą, prekybą vidaus rinkoje ir eksportą, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su patariamuoju komitetu, iš dalies pakeis šį reglamentą vadovaudamasi atnaujintu bendrovių, kurioms taikytini individualūs muito tarifai, sąrašu.

(136)

Tam, kad būtų užtikrintas geras administravimas, turi būti nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotos šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytą laiką, gali pateikti savo požiūrį raštu ir prašyti būti išklausytos Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones,