32004D0100

Tarybos sprendimas

2004 m. sausio 26 d.

nustatantis Bendrijos veiksmų programą aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti

(2004/100/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

kadangi:

(1) Sutartimi nustatoma Sąjungos pilietybė, kuri papildo ir nepanaikina nacionalinės pilietybės ir kuri turi būti skatinama tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumą.

(2) Bendrijos ir valstybių narių tikslai yra užimtumo skatinimas, geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, tinkama socialinė apsauga, žmogiškųjų išteklių plėtra siekiant ilgalaikio aukšto užimtumo ir kova su atskirtimi.

(3) Veiksmingas ir vienodas Bendrijos teisės aktų taikymas yra naujas prioritetas, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui. 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė turėtų būti grindžiama skaidrumo ir demokratiškos kontrolės principais, vedant atvirą dialogą su piliečių visuomene apie tokios erdvės tikslus ir principus. Europos Sąjungos valstybinių ir aukščiausiųjų administracinių teisminių institucijų tarybų asociacija skatina keistis požiūriais ir patirtimi, susijusiais su šiais klausimais, ir derina bei pateikia visuomenei valstybės tarybų teismo sprendimus, susijusius su Bendrijos teise.

(4) Europos Parlamento 1988 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje [2] nuspręsta dėti didesnes pastangas stiprinant ryšius tarp skirtingų valstybių narių piliečių ir konstatuota, kad būtų protinga ir pageidautina teikti konkrečią Bendrijos institucijų pagalbą plėtojant bendradarbiavimo projektus tarp skirtingų valstybių narių bendruomenių arba miestų.

(5) Europos Vadovų Tarybos Nicoje 2000 m. gruodžio mėn. priimtoje 23 deklaracijoje pripažįstama būtinybė stiprinti ir kontroliuoti Sąjungos ir jos institucijų demokratinį teisėtumą ir skaidrumą, siekiant jas priartinti prie valstybių narių piliečių. Nicoje patvirtinta socialinės politikos darbotvarkė remiasi naujos formos vadovavimu, pabrėžiančiu pilietinį dialogą kaip esminį veiksnį skatinant bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Darbotvarkė numato, kad nevyriausybinės organizacijos, pvz., Europos nevyriausybinių visuomeninių organizacijų programa, glaudžiai siejasi su įtraukties politikos ir lygių galimybių visiems plėtojimu.

(6) Laekeno deklaracijoje, kuri pridedama prie 2001 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, teigiama, kad vienas iš pagrindinių uždavinių, kurį turi spręsti Europos Sąjunga, yra rasti būdus, kaip priartinti piliečius prie Sąjungos ir jos institucijų.

(7) Europos Sąjungos 2003 m. ir ankstesnių finansinių metų bendrojo biudžeto A-321, A-3020, A-3021, A-3024, A-3026, A-3036 ir B3-305 eilutėse numatytos sumos buvo svarbios skatinant ilgalaikį dialogą apie Europos kūrimą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir savivaldybėmis.

(8) Taryba dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, jog būtina tęsti miestų bendradarbiavimo programas, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį skatinant Europos gyventojų pilietinį identitetą ir tarpusavio supratimą. Pabrėžiama, kad daugiametėje programoje turėtų būti numatytas atitinkamas biudžetas miestų bendradarbiavimo programoms ir jų skatinimui, kurio kasmet reikalavo Europos Parlamentas vykstant biudžeto sudarymo procedūrai. Be to, pabrėžiama, jog labai svarbu, kad miestų bendradarbiavimo programų taikymo tvarka ir jų administravimas būtų suprantami, o pačios programos kuo artimesnės piliečiams.

(9) Asociacija "Mūsų Europa" – tai specialistų kolektyvas, kurį sudaro Europos visuomenę ir politinį, socialinį, ekonominį ir mokslinį pasaulius atstovaujančios asmenybės, realizuojančios glaudesnės Europos Sąjungos idėjas; ši asociacija siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų.

(10) Žano Monė ir Roberto Šumano namai yra europiečių susitikimų vieta, kurioje diskutuojama apie Europos integracijos pradininkus ir novatorišką Europos integracijos veiklą tuo metu, kada gyveno ir darbavosi šie du Europos pradininkai, ir gaunama informacijos apie šiandienos ir rytdienos Europą; šios organizacijos siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų.

(11) Europos Pabėgėlių ir tremtinių taryba atstovauja pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų organizacijoms Europos Sąjungoje skatindama laikytis principų ir politikos, prisidedančių prie Sutarties tikslų, susijusių su prieglobsčiu, ir kovos su socialine atskirtimi.

(12) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [3] (toliau – Finansinis reglamentas) remiasi pagrindiniu aktu, kuris turi būti priimtas ir taikomas šiems paramos veiksmams.

(13) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, tvirtinant Finansinį reglamentą, įsipareigojo siekti garantijų, kad šis pagrindinis aktas pradėtų galioti finansiniais 2004 metais. Komisija įsipareigojo atsižvelgti į pastabas dėl biudžeto, susijusias su įgyvendinimu.

(14) 2003 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos priimta Tarpinstitucinė deklaracija dėl pagrindinių aktų, susijusių su dotacijomis, išimties tvarka numato pereinamojo laikotarpio sąlygas dėl išlaidų tinkamumo nustatymo laikotarpio, kuris turi būti įtrauktas į šią programą.

(15) Ši institucijų deklaracija taip pat numato 2004 ir 2005 metais taikytinas pereinamojo laikotarpio priemones dotacijoms pagal programos 2 dalį.

(16) Turėtų būti numatytos nuostatos dėl šios programos geografinės apimties, siekiant ją taikyti ir stojančiosioms valstybėms narėms, ir galbūt, atskirais atvejais, ELPA/EEE šalims ir šalims kandidatėms.

(17) Finansinė orientacinė suma, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo [4] 34 punkte, įtraukiama į šį sprendimą visam programos galiojimo laikotarpiui, nedarant įtakos Sutartyje apibrėžtoms biudžeto valdymo institucijos galioms.

(18) Bet kuris ne Bendrijos finansavimas iš valstybinių lėšų turi atitikti Sutarties 87 ir 88 straipsnius.

(19) Ūkio subjektai, kurių veiksmai neatitinka Europos Sąjungos ir jos narių tikslų viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo srityse, šios programos teikiama nauda naudotis negali.

(20) Bet kuri pagal šį sprendimą suteikta parama turėtų griežtai atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos tikslas

1. Šis sprendimas nustato Bendrijos veiksmų programą, skirtą paremti įstaigas, dirbančias aktyvaus europinio pilietiškumo srityje, ir skatinti veiksmus, susijusius su šia sritimi.

Šia programa siekiama tokių tikslų:

a) skatinti ir skleisti Europos Sąjungos vertybes ir tikslus;

b) priartinti piliečius prie Europos Sąjungos ir jos institucijų ir paskatinti juos dažniau kreiptis į jos institucijas;

c) įtraukti piliečius į svarstymus ir diskusijas apie Europos Sąjungos kūrimą;

d) stiprinti ryšius ir mainus tarp šalių, dalyvaujančių programoje, piliečių, visų pirma miestų bendradarbiavimo susitarimais;

e) skatinti institucijų, susijusių su aktyvaus ir bendradarbiaujančio pilietiškumo skatinimu, iniciatyvas.

2. Vykdant veiklą, kuriai skiriama parama pagal šią programą, siekiama paremti įstaigų, kurios laikosi programos tikslų, funkcionavimą ir skatinti jų veiksmus pagal priede nustatytus kriterijus.

3. Programa pradedama 2004 m. sausio 1 d. ir tęsiasi iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Patekimas į programą

Įstaigos, siekiančios gauti Bendrijos dotaciją kokiems nors veiksmams, turi atitikti priede nustatytus reikalavimus.

Veiksmai turi atitikti pagrindinius Bendrijos veiklos, susijusios su aktyvaus pilietiškumo sritimi, principus.

Siekdamos atitikti reikalavimus, pagal kuriuos veiklos dotacijos skiriamos nuolatinei darbų programai, kurią vykdanti įstaiga siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų aktyvaus pilietiškumo srityje arba tikslo, kuris yra Europos Sąjungos veiklos šioje srityje dalis, įstaigos atitinka šio priedo reikalavimus ir yra tokios struktūros, kuri leistų suderinti veiksmus, turinčius potencialų poveikį visoje Europos Sąjungoje.

3 straipsnis

Stojančių valstybių, ELPA/EEE šalių ir narystės Europos Sąjungoje siekiančių šalių kandidačių patekimas į programą

Šioje programoje numatytuose veiksmuose gali dalyvauti įstaigos, įsisteigusios:

a) stojančiose valstybėse, kurios Stojimo sutartį pasirašė 2003 m. balandžio 16 d.;

b) ELPA/EEE šalyse, pagal EEE susitarime nustatytas sąlygas;

c) Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurių dalyvavimo sąlygos turi būti nustatytos laikantis Europos sutarčių, jų papildomų protokolų ir atitinkamų asociacijų tarybų sprendimų;

d) Turkijoje, kurių dalyvavimo sąlygos turi būti nustatytos pagal Europos bendrijos ir Turkijos Respublikos bendrąjį susitarimą dėl Turkijos Respublikos dalyvavimo Bendrijos programose bendrųjų principų [5].

4 straipsnis

Paramos gavėjų parinkimas

1. Veiklos dotacijos nuolatinei darbų programai, kurią vykdanti įstaiga siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų aktyvaus pilietiškumo srityje arba tikslo, kuris yra Europos Sąjungos veiklos šioje srityje dalis, skiriamos laikantis bendrų priede nustatytų kriterijų.

2. Dotacijos programoje apibrėžtiems veiksmams finansuoti yra skiriamos laikantis bendrų priede nustatytų kriterijų. Veiksmai atrenkami konkurso būdu.

5 straipsnis

Dotacijos skyrimas

Dotacijos įvairiems programos veiksmams finansuoti skiriamos laikantis atitinkamose priedo dalyse nustatytų nuostatų.

6 straipsnis

Finansinės nuostatos

Finansinė orientacinė suma šiai programai įgyvendinti 2004–2006 m. laikotarpiu yra 72 milijonai eurų.

Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų.

7 straipsnis

Priežiūra ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie programos tikslų įgyvendinimą. Tokia ataskaita, inter alia, remiasi nepriklausoma įvertinimo ataskaita, kuri turi būti pateikiama ne vėliau kaip iki 2006 m. pabaigos ir kurioje įvertinama bent jau bendras programos tinkamumas ir darnumas, jos įgyvendinimo veiksmingumas (veiksmų parengimas, parinkimas ir jų įgyvendinimas) ir įvairių veiksmų bendras bei individualus veiksmingumas siekiant 1 straipsnyje ir priede nustatytų tikslų.

8 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Jei dotacijos pagal priedo 1 ir 2 skirsnius buvo skirtos 2004 m., išlaidų tinkamumo nustatymas gali prasidėti 2004 m. sausio 1 d., jeigu išlaidos nebuvo patirtos iki dotacijos paraiškos pateikimo dienos arba iki biudžetinių dotacijos gavėjo metų pradžios.

Tokioms dotacijoms gauti Finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalyje minimi susitarimai išimties tvarka gali būti pasirašomi ne vėliau kaip 2004 m. birželio 30 d.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2004 m. sausio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Cowen

[1] 2003 m. lapkričio 20 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[2] OL C 122, 1988 5 9, p. 38.

[3] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[4] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

[5] OL L 61, 2002 3 2, p. 29.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. Remiama veikla

1 straipsnyje nustatytas bendras tikslas – remti darbą aktyvaus europinio pilietiškumo srityje skatinant šioje srityje dirbančių įstaigų veiksmus ir funkcionavimą.

Ši parama teikiama skiriant dviejų rūšių dotacijas:

- veiklos dotacija, kuria bendrai finansuojamos išlaidos, susijusios su nuolatine darbų programa, kuria vykdančios įstaigos siekia bendrus Europos interesus atitinkančių tikslų aktyvaus europinio pilietiškumo srityje arba tikslo, kuris yra Europos Sąjungos veiklos šioje srityje dalis (1 ir 2 dalys),

- arba dotacija, kuri skiriama bendrai finansuoti konkretų veiksmą šioje srityje (3 dalis).

Pilietinės visuomenės įstaigų ir kitų struktūrų veiksmai, pvz., savivaldybių ir įstaigų, veikiančių Europoje aktyvaus pilietiškumo srityje, kurie gali prisidėti paremiant Bendrijos veiklą ir padaryti ją veiksmingesnę, visų pirma yra šie:

- daugiašalio bendradarbiavimo veiksmai Europos lygiu,

- piliečių susitikimai ir debatai Europai svarbiomis temomis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos institucijos ir politika, jų vertybės, tikslai ir galios,

- neformalūs svarstymų, švietimo ir mokymo projektai,

- veiksmai, skatinantys piliečių dalyvavimą ir iniciatyvą,

- mainai tarp piliečių ir jų organizacijų,

- informacijos apie Bendrijos veiksmus skleidimas,

- finansuojamų veiksmų rengimas, stiprinimas ir vertinimas.

Pagrindinės Europos nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) programos veiklos rūšys yra šios:

- padėti savo nariams aiškinantis ES politiką bendrus interesus atitinkančiais klausimais, visų pirma apie socialines teises, ES socialinę politiką ir programas bei pilietinį dialogą,

- informuoti savo narius apie jiems svarbios Bendrijos politikos plėtrą, tokiu būdu palengvinant jų dialogą ir konsultacijas su ES institucijomis ir per savo narius plečiant šią veiklą nacionaliniu mastu,

- skatinti dialogą su kitomis grupuotėmis, užsiimančiomis bendrus interesus atitinkančiais klausimais (socialiniais partneriais, kitomis Europos NVO grupėmis, šalių kandidačių NVO ir pan.),

- stiprinti visuomenines Europos Sąjungos ir šalių kandidačių NVO, pvz., šios programos dalyviams keičiantis patirtimi, praktika ir informacija.

Pagrindinės Europos Pabėgėlių ir tremtinių tarybos veiklos sritys yra šios:

- atstovauti pabėgėlių organizacijoms, prieglobsčio prašantiems ir perkeltiesiems asmenims Europos Sąjungoje,

- derinti jų narių pozicijas Europos Sąjungos atžvilgiu,

- teikti informaciją apie pabėgėlius, prieglobsčio prašančius ir perkeltuosius asmenis Europos institucijoms,

- perduoti Europos Sąjungos informaciją nacionalinėms pabėgėlių taryboms ir nevyriausybinėms organizacijoms,

- prisidėti keičiantis informacija ir gera praktika,

- dalyvauti diskusijose ir svarstymuose apie pabėgėlius, prašančius prieglobsčio ir perkeltuosius asmenis Europoje ir apie Europos Sąjungos veiksmus siekiant padėti tokiems asmenims,

- didinti Europos visuomenės informuotumą per organizacijų narių tinklą,

- skatinti pabėgėlių, prašančių prieglobsčio ir perkeltųjų asmenų dalyvavimą ir iniciatyvą.

Europos Sąjungos valstybinių ir aukščiausiųjų administracinių teisminių institucijų tarybų asociacijos tikslas yra palengvinti Europos Sąjungos valstybinių ir aukščiausiųjų administracinių teisminių institucijų tarybų sprendimų, susijusių su Bendrijos teise, derinimą ir jų pateikimą visuomenei ir palengvinti Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimo metodų surinkimą nacionaliniu lygiu.

Ši programa taip pat apima Komisijos veiksmus kuriant, skatinant ir vadovaujant specialistų kolektyvams, veikiantiems aktyvaus pilietiškumo ir Europos integracijos srityje, ir organizuojant susijusius renginius.

2. Finansuojamų veiklos sričių įgyvendinimas

2.1. Bendrijos finansavimo pagal šią programą reikalavimus atitinkančių įstaigų veiklą sudaro:

2.1.1. 1 dalis: nuolatinės darbo programos, kurias vykdo toliau išvardytos įstaigos, siekiančios bendrus Europos interesus atitinkančio tikslo aktyvaus europinio pilietiškumo srityje:

- asociacija "Mūsų Europa",

- Žano Monė namai,

- Roberto Šumano namai,

- Europos nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) programa,

- Europos Pabėgėlių ir tremtinių taryba (ECRE),

- Europos Sąjungos valstybinių ir aukščiausiųjų administracinių teisminių institucijų tarybų asociacija.

2.1.2. 2 dalis: nuolatinė darbo programa, kurią vykdanti įstaiga siekia bendrus Europos interesus atitinkančio tikslo aktyvaus pilietiškumo srityje arba tikslo, kuris yra Europos Sąjungos politikos šioje srityje dalis.

Tai gali būti susiję su:

- ne pelno įstaiga, skirta padėti aktyviai šiose įstaigose dalyvaujantiems piliečiams,

- ne pelno įstaigų, veikiančių valstybėse, kurios dalyvauja šioje programoje ir remia principus bei politiką, prisidedančius siekiant šios srities tikslų, kartotiniu tinklu Europoje,

- įstaiga, siekiančia tikslo, kuris sudaro Europos Sąjungos politikos šioje srityje dalį.

Kasmetinė veiklos dotacija gali būti skiriama paremti tokios įstaigos nuolatinės darbo programos tvarkymą.

2.1.3. 3 dalis:

a) veiksmai aktyvaus europinio pilietiškumo srityje, kurių imasi visų pirma nevyriausybinės organizacijos, Europos interesus atitinkančios asociacijos ir federacijos arba skirtingų pramonės šakų profesinės sąjungos; nukrypstant nuo Finansinio reglamento 114 straipsnio, skirtingų pramonės šakų profesinės sąjungos, dalyvaujančios Europos dialoge socialiniais klausimais, atitinka reikalavimus pagal šią dalį net ir tuo atveju, jei jos neturi juridinio asmens statuso;

b) veiksmai, skirti skatinti miestų bendradarbiavimą, kurių imasi savivaldybės, vietos ir regioninės bendruomenės ir įstaigos, vietos ir regiono institucijos ir jų organizacijos.

2.2. Priklausomai nuo finansavimo paraiškų skaičiaus ir kokybės, skirstant programos lėšas atsižvelgiama į tokias rekomendacijas:

- lėšos, numatytos pagal 3a dalį, sudaro ne mažiau kaip 20 % kasmetinio šiai programai skirto biudžeto,

- lėšos, numatytos pagal 3b dalį, sudaro ne mažiau kaip 40 % kasmetinio šiai programai skirto biudžeto.

3. Paramos gavėjų parinkimas

3.1. Veiklos dotacija gali būti skiriama tiesiogiai įstaigoms, veikiančioms aktyvaus europinio pilietiškumo srityje pagal šios programos 1 dalį patvirtinus atitinkamą darbo planą ir biudžetą.

3.2. Dotacijoms pagal programos 2 dalį skirti Komisija skelbia konkursą.

Tačiau 2004 m. ir 2005 m., nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dotacijos gali būti skiriamos organizacijoms, kurios minimos priedėlyje.

Bet kuriuo atveju taikomi visi Finansinio reglamento reikalavimai, jo įgyvendinimo taisyklės ir pagrindinis aktas.

Skelbiant konkursą gali būti nurodomos veiklos, prisidedančios įgyvendinant pagrindinį programos tikslą, prioritetinės temos ir rūšys, taip pat nurodoma, ar veikla yra daugiametė.

3.3. Įstaigos, turinčios teisę gauti dotaciją konkrečiam veiksmui pagal programos 3 dalį, bus parenkamos remiantis konkurso rezultatais. Komisija užtikrina, kad konkursas būtų palankus klientams ir nebūtų pernelyg biurokratiškas. Prireikus, organizuojamas dviejų etapų konkursas, pirmajame etape reikalaujant pateikti tik dokumentus, būtinus pasiūlymui įvertinti. Skirtingų pramonės šakų profesinėms sąjungoms, dalyvaujančioms Europos dialoge socialiniais klausimais, gali būti skelbiamas uždaras konkursas.

4. Finansavimo paraiškų vertinimo kriterijai

Finansavimo paraiškos vertinamos pagal:

- programos tikslų atitikimą,

- planuojamos veiklos kokybę,

- galimą šios veiklos paskleidimo visuomenėje kartotinį poveikį,

- geografinį vykdomos veiklos poveikį,

- piliečių dalyvavimą atitinkamų įstaigų organizacijoje,

- siūlomos veiklos ekonominį naudingumą [1].

5. Finansavimas ir išlaidos, atitinkančios reikalavimus

5.1. Pagal 1 dalį, atitinkamų įstaigų reikalavimus atitinkančias išlaidas sudaro sąnaudos ir išlaidos, patirtos dėl jų vykdomų veiksmų.

5.2. Šioms įstaigoms skirta dotacija nėra skirta finansuoti visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas kalendoriniais tokios dotacijos skyrimo metais: ne mažiau kaip 10 % tokios įstaigos bendrai finansuojamo biudžeto turi sudaryti lėšos ne iš Bendrijos šaltinių. Bendrą finansavimą gali sudaryti lėšos natūra, jeigu tokio įnašo vertė neviršija faktiškai patirtų išlaidų ir įrodoma buhalteriniais dokumentais arba įprastomis atitinkamos rinkos kainomis.

5.3. Pagal Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį mažinimo principas netaikomas veiklos dotacijoms, kurios skiriamos tokioms įstaigoms, kadangi tai yra įstaigos, siekiančios bendrus Europos interesus atitinkančio tikslo.

5.4. Pagal 2 dalį išlaidos, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant veiklos dotaciją, yra tinkamam pasirinktos įstaigos funkcionavimui būtinos išlaidos, visų pirma personalo išlaidos, pridėtinės išlaidos (nuomos ir turto mokesčiai, įrengimai, biuro reikmenys, telekomunikacijos, pašto išlaidos ir pan.), vidaus susitikimų išlaidos, leidybos, informavimo ir platinimo išlaidos ir išlaidos, tiesiogiai susijusios su įstaigos veikla.

5.5. Veiklos dotacija pagal 2 dalį nėra skirta finansuoti visas reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas kalendoriniais jos suteikimo metais. Ne mažiau kaip 20 % bendrai finansuojamo biudžeto įstaigose, kurioms taikoma ši dalis, turi sudaryti lėšos ne iš Bendrijos šaltinių. Bendrą finansavimą gali sudaryti lėšos natūra, jeigu tokio įnašo vertė neviršija faktiškai patirtų išlaidų ir įrodoma buhalteriniais dokumentais arba įprastomis atitinkamos rinkos kainomis.

5.6. Pagal Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį, tokiu būdu skiriamos veiklos dotacijos, jas pratęsiant, yra tolygiai mažinamos. Toks mažinimas taikomas pradedant trečiaisiais metais, sumažinimo norma – 2,5 % per metus. Siekiant laikytis šios taisyklės, kuri taikoma nepažeidžiant pirmiau minėtos bendro finansavimo taisyklės, Bendrijos lėšų, skirtų bendrai finansuoti atitinkamais finansiniais metais suteiktas dotacijas, procentinė dalis yra ne mažiau kaip 2,5 punktais mažesnė nei Bendrijos lėšų, skirtų bendrai finansuoti praėjusiais metais suteiktas dotacijas, procentinė dalis.

5.7. Teikiant dotacijas pagal 3 dalį, organizacinėms išlaidoms ir kelionės išlaidoms gali būti taikomi nustatyti koeficientai.

6. Programos administravimas

Atsižvelgdama į ekonominio naudingumo analizę Komisija gali nuspręsti visas arba dalį programos administravimo užduočių patikėti vykdomajai agentūrai, kaip numatyta Finansinio reglamento 55 straipsnyje; ji taip pat gali remtis ekspertais ir gali patirti kitų išlaidų dėl techninės ir administracinės pagalbos, nesusijusios su valstybės institucijų įgaliojimų vykdymu, pagal ad hoc paslaugų sutartis. Ji taip pat gali finansuoti tyrimus ir organizuoti ekspertų susitikimus, kurie padėtų lengviau įgyvendinti programą, ir imasi informavimo, skelbimo ir platinimo veiksmų, tiesiogiai skirtų siekti programos tikslų.

Komisija reguliariai keičiasi nuomone su esamais ir galimais veiklos programos dotacijų gavėjais.

7. Finansavimo gavimo patvirtinimas

Institucijos, asociacijos arba įstaigos, gaunančios savo veiklai dotaciją pagal šią programą, privalo patvirtinti gavusios Europos Sąjungos paramą. Šiuo tikslu Komisija nustato išsamias aiškias rekomendacijas.

8. Rezultatų skleidimas

Kad rezultatus skleisti būtų lengviau, kuo daugiau produktų, finansuojamų iš šios programos lėšų, turi būti pateikiama elektroniniu būdu be mokesčio.

9. Tikrinimai ir auditas

9.1. Veiklos dotacijos gavėjas turi visus Komisijai pateiktinus patvirtinamuosius penkerių metų po paskutiniojo mokėjimo dokumentus, įskaitant audito patikrintą finansinę ataskaitą apie išlaidas, patirtas dotacijos metais. Dotacijos gavėjas užtikrina, kad prireikus Komisijai bus pateikti partnerių arba narių turimi patvirtinamieji dokumentai.

9.2. Komisija gali reikalauti dotacijos panaudojimo audito, kurį tiesiogiai atliktų jos darbuotojai arba jos pasirinkta bet kuri kita kvalifikuota išorės įstaiga. Toks auditas gali būti atliekamas visą susitarimo galiojimo laiką ir penkerius metus po likusios sumos sumokėjimo datos. Prireikus remdamasi audito rezultatais Komisija gali priimti sprendimus dėl sumos atgavimo.

9.3. Komisijos personalas ir Komisijos įgaliotas išorės personalas turi atitinkamą prieigos teisę, visų pirma patekimo į gavėjo įstaigas ir susipažinimo su visa informacija, įskaitant laikomą elektroniniu formatu, kuri būtina tokiam auditui atlikti.

9.4. Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi tokias pačias, visų pirma prieigos, teises kaip Komisija.

9.5. Siekdama apsaugoti finansinius Europos bendrijos interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų, Komisija gali atlikti šioje programoje numatytus patikrinimus vietoje ir kontrolę pagal Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 [2]. Prireikus tyrimus atlieka Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), ir tokiu atveju juos reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 [3].

[1] Gavėjai taiko atitinkamą monitoringo ir įvertinimo programą.

[2] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[3] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

--------------------------------------------------

Priedėlis

- International Secretariat of the Union of European Federalists

- Council of European Municipalities and Regions

- European Citizens Action Service

- European Institute for Advanced Studies in Management

- Centre for European Studies in Strasbourg

- College of Europe in Hamburg

- "Soul for Europe"

- Fair Trials Abroad

- Intercultural Leadership School

- CEJI (Centre européen juif d'information)

- European Academy of Sciences and Arts

- Europäisches Übersetzer-Kollegium Straelen

- Festival of Europe, 9 May

- Association européenne des représentants territoriaux

- Meeting for Friendship among Peoples Association

- Institute of European Affairs (Dublin)

- Centre for European Not-for-profit Organisations

- Institut für Europäische Politik (Berlin)

- European Institute of International Relations (IERI)

- European Academy of the Urban Environment in Berlin

- Trans-European Policy Studies Association (ADEPT)

- Centre for European Policy Studies (CEPS)

- European Policy Centre (EPC)

- Friends of Europe

- International European Movement

--------------------------------------------------