32003D0048

Tarybos sprendimas 2003/48/TVR

2002 m. gruodžio 19 d.

dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo kovojant su terorizmu konkrečių priemonių įgyvendinimo pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 4 straipsnį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30, 31 straipsnius ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Ispanijos Karalystės iniciatyvą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi:

(1) 2001 m. rugsėjo 21 d. savo neeiliniame susitikime Europos Sąjungos Vadovų Taryba pažymėjo, kad terorizmas yra reali grėsmė pasauliui ir Europai ir kad kova su terorizmu bus prioritetinis Europos Sąjungos tikslas,

(2) 2001 m. rugsėjo 28 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1373 (2001), nustatančią daugelį įvairių kovos su terorizmu, ypač kovos su terorizmo finansavimu, strategijų.

(3) 2001 m. spalio 8 d. Europos Sąjungos Taryba dar kartą patvirtino Europos Sąjungos ir jos narių pasiryžimą atlikti deramą vaidmenį koordinuojant pasaulinę kovos su terorizmu koaliciją globojant Jungtinėms Tautoms.

(4) 2001 m. spalio 19 d. Europos Sąjungos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ji yra pasiryžusi kovoti su visų formų terorizmu visame pasaulyje ir toliau dės pastangas stiprinti tarptautinės bendruomenės kovos su visų formų ir rūšių terorizmu koaliciją, pavyzdžiui, stiprinant operatyvinių tarnybų, atsakingų už kovą su terorizmu, Europolo, Eurojusto, žvalgybos tarnybų, policijos pajėgų ir teisminių institucijų bendradarbiavimą.

(5) 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu [3] 4 straipsnis numato, kad valstybės narės, išnaudodamos policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose galimybes pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, teikia viena kitai kuo didžiausią pagalbą užkertant kelią terorizmui ir su juo kovojant. Tokia pagalba turi remtis valstybių narių turimomis galiomis pagal Europos Sąjungos aktus ir kitus valstybėms narėms privalomus tarptautinius susitarimus bei konvencijas ir jas kuo plačiausiai naudoti. Pagalba turi būti teikiama laikantis valstybių narių nacionalinių įstatymų, ypač įstatymų, reglamentuojančių baudžiamųjų tyrimų konfidencialumą.

(6) Bendroji pozicija 2001/931/BUSP ir papildomos priemonės, numatytos šiame sprendime, yra susijusios su konkrečiais asmenimis, grupėmis ir organizacijomis, išvardytomis tos bendrosios pozicijos priede, kuris yra reguliariai atnaujinamas.

(7) Nors Bendroji pozicija 2001/931/BUSP nustato tam tikras garantijas siekiant užtikrinti, kad asmenys, grupės ir organizacijos būtų įtraukiamos į sąrašą tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas, Taryba turi daryti reikiamas išvadas dėl valstybių narių teismo priimtų priešingų galutinių išvadų ir laikinų nutarimų.

(8) Šis sprendimas gerbia pagrindines teises ir principus, pripažintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje. Jokia šio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip leidžianti pažeisti teisinę apsaugą, teikiamą Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP priede išvardytiems asmenims, grupėms ir organizacijomis pagal nacionalinę teisę,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Šiame sprendime:

a) "išvardyti asmenys, grupės ar organizacijos" - tai Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP priede išvardyti asmenys, grupės ar organizacijos;

b) "teroristiniai nusikaltimai" - nusikaltimai, nurodyti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu [4];

c) "Europolo konvencija" - tai 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos policijos biuro įsteigimo [5];

d) "Eurojusto sprendimas" - tai 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais [6];

e) "jungtinės tyrimo grupės" suprantamos taip, kaip 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių [7].

2 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė savo policijos tarnybose paskiria specializuotą tarnybą, kuri pagal nacionalinę teisę turi prieigą ir gali rinkti visą svarbią informaciją, susijusią su savo teisėsaugos institucijų atliekamais baudžiamaisiais tyrimais dėl teroristinių nusikaltimų, siejamų su išvardytais asmenimis, grupėmis ar organizacijomis, arba atsirandančią tuos tyrimus atliekant.

2. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad bent toliau nurodyta tos specializuotos tarnybos surinkta informacija būtų perduota Europolui per tos valstybės nacionalinį padalinį pagal nacionalinę teisę ir jeigu leidžia Europolo konvencijos nuostatos, kad ji būtų tvarkoma pagal tos konvencijos 10 straipsnį, ypač 10 straipsnio 6 dalį:

a) asmens, grupės ar organizacijos tapatybės nustatymo duomenys;

b) tiriamos veikos ir jų konkrečios aplinkybės;

c) sąsajos su kitais svarbiais teroristinių nusikaltimų atvejais;

d) komunikacijų technologijų naudojimas;

e) masinio naikinimo ginklo turėjimo keliama grėsmė.

3 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė pagal Eurojusto sprendimo 12 straipsnį paskiria Eurojusto nacionalinį korespondentą terorizmo klausimais arba atitinkamą teisminę ar kitą kompetentingą instituciją, arba ten, kur leidžia teisinė sistema, daugiau negu vieną instituciją, ir pagal nacionalinę teisę užtikrina, kad šis korespondentas ar atitinkama teisminė institucija ar kita kompetentinga institucija turėtų prieigą ir rinktų visą svarbią informaciją, susijusią su savo teisminių institucijų atliekamais baudžiamaisiais tyrimais dėl teroristinių nusikaltimų, siejamų su išvardytais asmenimis, grupėmis ar organizacijomis, arba atsirandančią tuos tyrimus atliekant.

2. Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad bent toliau nurodyta nacionalinio korespondento arba atitinkamos teisminės ar kitos kompetentingos institucijos surinkta informacija būtų perduota Eurojustui pagal nacionalinę teisę ir tiek, kiek leidžia Eurojusto sprendimo nuostatos, pagal jas, kad jis galėtų atlikti savo uždavinius:

a) asmens, grupės ar organizacijos tapatybės nustatymo duomenys;

b) tiriamos ar persekiojamos veikos ir jų konkrečios aplinkybės;

c) sąsajos su kitais svarbiais teroristinių nusikaltimų atvejais;

d) savitarpio teisinės pagalbos prašymų, įskaitant teismo pavedimus, kuriuos gali būti pateikusi kita valstybė narė arba kurie gali būti pateikti kitai valstybei narei, buvimas, taip pat jų rezultatai.

4 straipsnis

Valstybės narės prireikus imasi reikiamų priemonių kurti bendras tyrimo grupes, kad būtų galima atlikti teroristinių nusikaltimų, su kuriais siejami išvardyti asmenys, grupės ar organizacijos, kriminalinių nusikaltimų tyrimus.

5 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad visais svarbiais duomenimis, kuriuos jos perduoda Europolui ir Eurojustui pagal 2 ir 3 straipsnius ir kurie yra siejami su bet kuriuo iš išvardytų asmenų, grupių ar organizacijų arba su nusikaltimais, kuriuos, kaip manoma, jie padarė arba ruošiasi daryti, Europolas ir Eurojustas galėtų keistis, jeigu numatyta šių dviejų institucijų pasirašytiname bendradarbiavimo susitarime, pagal Europolo konvenciją ir Eurojusto sprendimą.

6 straipsnis

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kitų valstybių narių prašymai dėl savitarpio teisinės pagalbos ir teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, susiję su išvardytais asmenimis, grupėmis ar organizacijomis, būtų skubiai išnagrinėti, ir jiems būtų teikiama pirmenybė.

7 straipsnis

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad bet kuri svarbi informacija, esanti dokumente, byloje, informacijos elemente, objekte ar kitoje įrodymo priemonėje, areštuotoje ar konfiskuotoje atliekant kriminalinių nusikaltimų tyrimus ar baudžiamuosius procesinius veiksmus, susijusius su teroristiniais nusikaltimais, prieš bet kurį iš išvardytų asmenų, grupių ar organizacijų, galėtų būti prieinama ar nedelsiant galima gauti kitų suinteresuotų valstybių narių institucijoms pagal nacionalinę teisę ir atitinkamus tarptautinės teisės aktus tais atvejais, kai prieš tuos išvardytus asmenis, grupes ar organizacijas yra atliekami arba galėtų būti pradėti tyrimai.

8 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. Espersen

[1] OL C 126, 2002 5 28, p. 22.

[2] Nuomonė pateikta 2002 m. rugsėjo 24 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

[4] OL L 164, 2002 6 22, p. 3.

[5] OL C 316, 1995 11 27, p. 2.

[6] OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

[7] OL L 162, 2002 6 20, p. 1.

--------------------------------------------------