32002D0668

Tarybos sprendimas

2002 m. birželio 3 d.

dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) šeštosios pamatinės branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo (2002–2006 m.)

(2002/668/Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Pamatinė programa, apimanti visą mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant demonstravimo ir mokymo veiklą branduolinės energetikos srityje, o ši veikla bus įgyvendinama tyrimų ir mokymo programomis, gali būti priimta pagal Sutarties 7 straipsnį.

(2) 2000 m. Komisija pateikė du komunikatus atitinkamai dėl Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo perspektyvų ir tikslų bei Europos mokslinių tyrimų srities realaus sukūrimo ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų gairių 2002-2006 m. laikotarpiui. 2000 m. Komisija taip pat pateikė pranešimą dėl naujovių žinių ekonomikoje.

(3) 2000 m. kovo mėnesį Lisabonoje, 2000 m. birželio mėnesį Santa Marija de Feiroje ir 2001 m. kovo mėnesį Stokholme Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, skirtas sparčiam Europos mokslinių tyrimų ir naujovių srities įkūrimui siekiant tvaraus ekonomikos augimo, didesnio užimtumo ir socialinės sanglaudos. 2001 m. birželio mėnesį Gioteborgo Europos Vadovų Taryba pritarė dėl tvariosios plėtros strategijos ir Lisabonos strategiją papildė trečiu – aplinkosaugos – aspektu.

(4) Europos Parlamentas [4] [5], Taryba [6] [7], Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas [8] ir Regionų komitetas [9] taip pat pritarė Europos mokslinių tyrimų srities sukūrimui.

(5) 2000 m. spalio 19 d. Komisija pateikė Bendrijos penkerių praėjusių metų veiklos įgyvendinimo ir rezultatų išorinio įvertinimo išvadas bei savo pastabas.

(6) Todėl 2002-2006 metų laikotarpiui svarbu priimti naują pamatinę programą, taip pat prisidedančią prie Europos mokslo tiriamojo darbo srities įkūrimo ir naujovių skatinimo.

(7) Šeštojoje pamatinėje programoje išdėstomi moksliniai ir technologiniai tikslai ir numatytos veiklos prioritetai bei nustatomos veiklos, kuri bus įgyvendinama siekiant ginti bendrijos finansinius interesus, pagrindinės kryptys. Svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas šeštosios pamatinės programos finansinis valdymas.

(8) Finansinė bendroji suma tokia prasme, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros pagerinimo 34 punkte [10] yra įtraukta į šį sprendimą visam pamatinės programos laikotarpiui, kartu neturėdama jokio poveikio biudžetinės valdžios įgaliojimams, kaip jie yra apibrėžti Sutartyje.

(9) Jungtinis tyrimų centras turėtų prisidėti prie pamatinės programos įgyvendinimo. Savo specifinės kompetencijos srityje jis gali teikti nepriklausomą, užsakovo interesus atitinkančią paramą bendrijos politikai formuluoti ir įgyvendinti bei šios politikos įgyvendinimo kontrolei atlikti.

(10) Pagal šeštąją pamatinę programą vykdoma veikla turėtų gerbti pagrindinius etikos principus, įskaitant tuos, kurie yra pateikti Europos Sąjungos steigimo sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat būtinybę atsižvelgti į visuomenės pritarimą šiai veiklai.

(11) Vadovaujantis Komisijos pranešimu "Moterys ir mokslas", 1999 m. gegužės 20 d. [11] ir 2000 m. birželio 26 d. [12] Tarybos rezoliucijomis bei 2000 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija [13] dėl šio projekto, yra įgyvendinamas veiksmų planas, kurio tikslas – stiprinti ir didinti moterų vaidmenį moksle bei moksliniuose tyrimuose Europoje, ir tai, nepriklausomai nuo lyties, turėtų užtikrinti pagarbą lygioms galimybėms.

(12) Komisijos Žaliojoje knygoje "Apie Europos energijos tiekimo saugumo strategiją" yra diskutuotinas klausimas dėl kovos su klimato pasikeitimu priemonių ir Europos priklausomybės nuo importuojamos energijos sumažinimo.

(13) Tikslinga, kad Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti nuolatines ataskaitas apie šeštosios pamatinės programos įgyvendinimo rezultatus, ir kad iš anksto, bei prieš pateikdama savo pasiūlymą kitai pamatinei programai, ji atliktų nepriklausomą veiklos įgyvendinimo įvertinimą. Šis įvertinimas visų susijusių dalyvių atžvilgiu turėtų būti atliekamas atvirai.

(14) Siekiant gauti abipusės naudos, svarbus Europos mokslinių tyrimų veiklos tarptautinis ir visuotinis mastas. Šeštoji pamatinė programa atveriama dalyvauti šalims, šiuo tikslu sudariusioms reikiamus susitarimus; ji taip pat atveriama – projektų lygyje ir abipusės naudos pagrindu – trečiųjų šalių įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms dalyvauti moksliniame bendradarbiavime.

(15) Šeštoji pamatinė programa turėtų prisidėti prie plėtimosi, teikdama mokslinę ir technologinę paramą šalims kandidatėms, kad jos galėtų įgyvendinti bendrijos aquis ir integruotis į Europos mokslo tiriamojo darbo sritį. Informacija apie galimybes dalyvauti programoje potencialiems kandidatams turėtų būti pateikiama savalaikiai ir išsamiai.

(16) Komisija konsultavosi su Mokslo ir technikos komitetu, kuris pareiškė savo nuomonę,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

1. Šiuo dokumentu 2002–2006 metų laikotarpiui priimama branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos daugiametė pamatinė programa, toliau – šeštoji pamatinė programa.

2. Šeštoji pamatinė programa apima bendrijos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros, tarptautinio bendradarbiavimo, skleidimo ir eksploatavimo veiklą, taip pat mokymą pagal toliau išvardytas antraštines dalis:

- valdoma termobranduolinė sintezė,

- radioaktyviųjų atliekų tvarkymas,

- radiacinė sauga,

- kita veikla branduolinių technologijų ir saugos srityje,

- Jungtinio tyrimų centro branduolinė veikla.

3. I priede išdėstyti moksliniai ir technologiniai tikslai bei susiję prioritetai ir nurodytos pagrindinės numatytos veiklos kryptys.

2 straipsnis

1. Finansinė orientacinė suma šeštajai pamatinei programai įgyvendinti 2002–2006 m. laikotarpiu yra 1230 milijonų eurų. Kiekvienai veiklos sričiai skirta dalis nustatyta II priede.

2. Išsamios bendrijos finansinio dalyvavimo taisyklės, kurias lemia Finansinis reglamentas, taikomas Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, pateikiamos III priede ir, tam tikrais atvejais, tyrimų ir mokymo programoje (-se), kurias Taryba priims šiam sprendimui įgyvendinti.

3 straipsnis

Visa pagal šeštąją pamatinę programą vykdoma tyrimų veikla yra atliekama laikantis pagrindinių etikos principų.

4 straipsnis

Šeštoji pamatinė programa įgyvendinama vykdant tyrimo ir mokymo programas. Šios programos nustato pagrindinius tikslus ir išsamias įgyvendinimo taisykles.

5 straipsnis

1. Komisija nuolat ir sistemingai, padedama nepriklausomų kvalifikuotų ekspertų, kontroliuoja šeštosios pamatinės programos ir jos tyrimų bei mokymo veiklos programų įgyvendinimą.

2. Kiekvienais metais Komisija, pagal Sutarties 7 straipsnį, pateikia išsamią ataskaitą apie šeštosios pamatinės programos įgyvendinimo rezultatus ir ypač apie rezultatus siekiant jos tikslų bei patenkinant prioritetus, įskaitant šios programos finansinius aspektus.

6 straipsnis

Prieš pateikdama pasiūlymą kitai pamatinei programai Komisija, pasitelkusi nepriklausomus aukštos kvalifikacijos ekspertus, atlieka išorinį programos įgyvendinimo ir praėjusių penkerių metų bendrijos veiklos bei pasiekimų įvertinimą.

Išvadas apie tai, kartu su pastabomis, Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Priimta Liuksemburge, 2002 m. birželio 3 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. C. Aparicio Pérez

[1] OL C 180 E, 2001 6 26, p. 177.

[2] OL C 140 E, 2002 6 13, p. 371.

[3] OL C 260, 2001 9 17, p. 3.

[4] 2000 m. gegužės 18 d. rezoliucija (OL C 59, 2001 2 23, p. 250).

[5] 2001 m. vasario 15 d. rezoliucija (OL C 276, 2001 10 1, p. 271).

[6] 2000 m. birželio 15 d. rezoliucija (OL C 205, 2000 7 19, p. 1).

[7] 2000 m. lapkričio 16 d. rezoliucija (OL C 374, 2000 12 28, p. 1).

[8] 2000 m. gegužės 24 d. pareikšta nuomonė (OL C 204, 2000 7 18, p. 70).

[9] 2000 m. balandžio 12 d. pareikšta nuomonė (OL C 226, 2000 8 8, p. 18).

[10] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[11] OL C 201, 1999 7 16, p. 1.

[12] OL C 199, 2001 7 14, p. 1.

[13] OL C 309, 2000 10 27, p. 57.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS IR PRIORITETAI

Siekiant įgyvendinti tikslus, susijusius su branduoliniais tyrimais ir mokymo veikla, kaip nurodyta Euratomo sutartyje, ir prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo, šeštoji pamatinė programa (Euratomas), toliau – ši programa, turės toliau nurodytą struktūrą.

Programa yra atvira dalyvauti visoms šalims, šiuo tikslu su bendrija sudariusioms asociacijų susitarimus. Kitos trečiosios šalys šioje programoje gali dalyvauti pagal dvišalius bendradarbiavimo susitarimus. Trečiųjų šalių mokslo darbuotojai ir organizacijos taip pat gali dalyvauti konkrečiuose projektuose.

1. TYRIMŲ PRIORITETINĖS TEMINĖS SRITYS

1.1. Valdoma termobranduolinė sintezė

Valdoma termobranduolinė sintezė galėtų prisidėti prie ilgalaikio elektros energijos tiekimo, ir todėl prie tvariosios plėtros keliamų reikalavimų patikimam centralizuotam pagrindinio krūvio elektros energijos tiekimui.

Dėl su fizikos fundamentinių žinių sudėtingumu ir technologinėmis problemomis, kurias reikės išspręsti, susijusių priežasčių, pasiekimai, būtini galimam sintezės pritaikymui energijai gaminti, neišvengiamai taps procesu, turinčių kelis etapus, iš kurių kiekvienas turi poveikį kitam. Tačiau, pačiu artimiausiu laikotarpiu, sintezės technologijų tyrimai galėtų duoti naudingus papildomus technologinius rezultatus.

Pastangos, sutelktos Europos valdomos termobranduolinės sintezės tyrimo integruotos programos kontekste suteikė Europai galimybę tapti pasaulio lydere tiriant sintezę, kai naudojamas magnetinis apribojimas.

Tyrimų pasiekimai ir gauti rezultatai, ypač iš Europos JET Tokamak, dabar leidžia apsvarstyti galimybę siekti "antrosios pakopos", kuri pateiktų įrenginį, galintį sukelti sintezės reakcijas tokiomis sąlygomis, kurios yra panašios į energijos gaminimo reaktoriuje sąlygas.

Baigtas paruošiamasis darbas rengiant "antrosios pakopos" išsamų projektą ITER tarptautinio bendradarbiavimo projekto kontekste leidžia priimti sprendimą imtis šio projekto ir sukonstruoti tokį įrenginį.

Šios veiklos tikslas bus parodyti sintezės energijos gamybos mokslines ir technines galimybes, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus. Tikslūs susitarimai dėl projekto įgyvendinimo priklausys nuo šiuo metu tarptautinio bendradarbiavimo ir paskesnių pasiekimų kontekste vykstančių derybų rezultatų, konkrečiau kalbant, nuo sprendimų, priimtų atsižvelgiant į Europos indėlį į ITER projektą ir vietą, kurioje bus montuojamas įrenginys. Turės būti sukurtas atitinkamas teisinis pagrindas.

Dalyvavimas ITER iniciatyvoje reikalauja įgyvendinti lydinčiąją programą, apimančią šiuos elementus:

- JET eksploatavimą tokiu būdu, kad iš šiuo metu padarytų patobulinimų būtų gaunama naudos. Galimą dalyvavimą tyrimų veikloje, reikalingoje sintezės įrenginių uždarymui,

- tolesnius sintezės fizikos ir technologijos tyrimus, įskaitant: magnetinio apribojimo formulių tyrimą ir įvertinimą, ypač kartu tęsiant Wendelstein 7-X "stelaratoriaus" konstravimą ir Europos asociacijose esančių įrenginių eksploatavimą; technologinių tyrimų koordinuotą veiklą, ypač sintezei skirtų medžiagų tyrimą.

1.2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Šiandien branduolio skilimo energija tiekia 35 % elektros energijos bendrijoje. Ji yra viena iš diskusijos apie priemones, skirtas kovoti su klimato pokyčiais ir Europos priklausomumui nuo importuojamos energijos sumažinti, sudėtinių dalių. Kai kurios dabartinės kartos branduolinės jėgainės bus naudojamos mažiausiai dar 20 metų.

Dėl šių priežasčių branduolio skilimo energijos naudojimas energijai gaminti reikalauja, kad būtų pasiekta pažanga sprendžiant atliekų klausimą, o konkrečiau kalbant, pramonėje pritaikant ilgai išliekančių atliekų tvarkymo techninius sprendimus.

Europos viešojo ir privataus sektoriaus tyrimų pastangos branduolinių atliekų tvarkymo ir saugojimo technologijų atžvilgiu yra labai svarbios. Savo koordinaciniu poveikiu bendrijos veikla šioje srityje leidžia sutelkti jas į kritinę masę ir užtikrinti atliekų tvarkymo institucijų bei suinteresuotų pramonės šakų priimtų gairių ryšį.

Veiksmai apims ir atliekų tvarkymo, ir jų poveikio sumažinimo klausimus. Turint tai omenyje, jie imsis šių aspektų:

- ilgalaikio saugojimo giliuose geologiniuose sluoksniuose procesų tyrimai, kuriant tinklus apie veiklą, vykdomą įvairiose trijų pagrindinių geologinių formacijų tipų vietose,

- tyrimų, skirtų atliekų poveikio sumažinimui, ypač kuriant naujas su atliekomis susijusios žalos sumažinimo technologijas, naudojant padalijimo ir pakeitimo būdus, bei tirti mažesnio atliekų išskyrimo gaminant branduolinę energiją koncepcijų galimybes.

1.3. Radiacinė sauga

Vis dar reikia būti budriems, siekiant toliau užtikrinti išsiskiriantį bendrijos saugos rekordą. Sąjungos plėtimasis taip pat kelia naujus uždavinius. Radiacinės saugos gerinimas ir toliau lieka prioritetinė sritis. Šioje programoje radiacinės saugos veikla bus vykdoma daugiausia šiose srityse:

- žemų spinduliuotės lygių keliamo pavojaus nustatymas,

- medicininė ir natūralių šaltinių spinduliuotė,

- radioekologija,

- rizikos ir nepaprastosios padėties kontrolė,

- darbo vietos ir aplinkos apsauga.

2. KITA VEIKLA BRANDUOLINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR SAUGOS SRITYJE

Pagal šią antraštinę dalį vykdoma veikla siekia:

- atsiliepti į bendrijos sveikatos apsaugos, energetikos ir aplinkosaugos politikos mokslinius ir techninius poreikius,

- užtikrinti, kad būtų išlaikomas aukšto lygio Europos pajėgumas atitinkamose teminiams prioritetams nepriklausančiose srityse,

- prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo.

Ši veikla bus vykdoma daugiausia šiose srityse:

- inovacinės koncepcijos: inovacinių koncepcijų, žadančių pasiekimus saugos, poveikio aplinkai, išteklių naudojimo, pasipriešinimo branduolinio ginklo platinimui srityse, galimybių įvertinimas; patobulintų ir saugesnių procesų plėtra branduolinės energetikos srityje,

- švietimas ir mokymas branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos srityje, siekiantis integruoti ir sustiprinti nacionalines pastangas masinės gamybos ekonominiam privalumui pasiekti, ir papildomai apimantis tokias sritis kaip mobilumas ir žmogiškieji ištekliai, tarptautinis priėjimas prie infrastruktūrų bei koordinaciniai veiksmai,

- esamų branduolinių įrenginių saugos priemonės.

3. JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO (JTC) BRANDUOLINĖ VEIKLA

JTC veikla sieks remti susijusias bendrijos politikos sritis ir konkrečius Sutarties įpareigojimus. Sutelkdamas savo veiksmus į sritis, kuriose būtinas bendrijos dalyvavimas, JTC dirba, kai jo europinis tapatumas teikia pridėtinę vertę ir kai jo veiksmai pagrindžiami pasienio aspektais branduolinės saugos ir apsaugos priemonių srityje ar visuomenės nuomone šiais klausimais. Svarbiausias tikslas bus toliau plėtoti bendradarbiavimą kuriant tinklus, leidžiančius dėl šios kategorijos klausimų pasiekti plataus susitarimo Europos ir pasauliniu lygiu. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į bendradarbiavimą su šalimis kandidatėmis. Mokymo veikla bus svarbi JTC sudėtinė dalis, leisianti padėti aprūpinti bendriją būsima mokslininkų karta, turinčia reikiamus įgūdžius ir kompetenciją. Todėl pagrindinės tyrimų veiklos sritys bus [1]:

3.1. Branduolinė sauga ir apsauga

Atliekų tvarkymo ir saugojimo tyrimai (ypač ilgai išliekančių aktinoidų padalijimo ir pakeitimo metodai) ir radiacinė sauga; įvairių tipų reaktorių sauga, pirmenybę teikiant šalių kandidačių reaktoriams, ir skiliųjų medžiagų kontrolės metodų tobulinimas, taip pat branduolinio ginklo neplatinimo rėmimas. Nebevartojamų branduolinių įrenginių uždarymo priežiūrai bus paskiriami darbuotojai.

3.2. Matavimų sistema ir pamatinė medžiaga

Radionuklidų metrologija, ypač žemo aktyvumo atveju ir atliekant tyrimų ciklus aukšto kompetencinio lygio laboratorijų tinkluose; neutronų ir medžiagos sąveika generuoti pagrindiniams duomenims, kurie bus naudojami atliekų pakeitimui ir naujų sistemų kūrimui tirti. Ši veikla daugiausiai teiks horizontaliąją paramą veiksmams, vykdomiems pagal anksčiau nurodytą 3.1. antraštę.

[1] Be to, JTC turi teisę dalyvauti visoje mokslinių tyrimų veikloje tuo pačiu pagrindu, kaip ir valstybėse narėse įkurtos organizacijos.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

MAKSIMALI BENDROJI SUMA, ATITINKAMOS DALYS IR PASKIRSTYMAS

Suma (milijonai eurų) |

1. | Tyrimų teminių prioritetų sritys | | 890 |

1.1. Valdomas termobranduolinis skilimas | 750 | |

1.2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas | 90 | |

1.3. Radiacijos sauga | 50 | |

2. | Kita veikla branduolinių technologijų ir saugos srityje | | 50 |

3. | Jungtinio tyrimų centro (JTC) branduolinė veikla | | 290 |

Iš viso | | 1230 |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

INSTRUMENTAI

Įvadas

Bendrijos biudžetinė intervencija į netiesioginius veiksmus (pvz., tuos, kurių nesiima JTC) nukreipta į mokslo tiriamuosius centrus, universitetus, verslo ir nacionalines ar tarptautines įstaigas, įsikūrusias valstybėse narėse ar Europos asocijuotose valstybėse ir vykdančias tyrimų veiklą. Pastarosios taip pat gali veikti kaip bendrijos biudžetinės intervencijos tarpininkės. Naujų nepriklausomų valstybių (NNV) įstaigos ir tarptautinės organizacijos ypač gali gauti bendrijos finansavimą, kai pasirodo, jog jis yra būtinas bendrijos tikslams pasiekti.

1. INSTRUMENTAI SINTEZĖS ENERGIJOS SRITYJE

Sintezės energijos tyrimų srityje pagal I priedo 1.1 antraštinę dalį: ypatingas veiklos pobūdis šioje srityje reikalauja konkrečių susitarimų įgyvendinimo. Pradėti projektai bus vykdomi remiantis procedūromis, nustatytomis:

- asociacijos sutartyse,

- Europos sintezės plėtros sutartyje (EFDA),

- visuose kituose daugiašaliuose susitarimuose, sudarytuose tarp bendrijos ir asocijuotų organizacijų ir (arba) juridinių asmenų; jie gali būti sudaryti po to, kai kompetentingas konsultacinis komitetas pateikia savo nuomonę,

- kitos ribotos trukmės sutartys, ypač su valstybių narių įstaigomis ar prie Euratomo pamatinės programos prisijungusių valstybių institucijomis,

- tarptautiniai susitarimai, apimantys projektus, tokius kaip ITER, vykdomus pagal bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programą.

Veikla sintezės energijos tyrimams koordinuoti ir remti gali sietis su tyrimais šiai veiklai remti, informacijos mainų palaikymu, išorinių kompetencijos pajėgumų naudojimu, įskaitant paramą veiklos, stipendijų ir mokymo programų nepriklausomam įvertinimui, leidyba ir kitais veiksmais, skirtais technologijų perdavimui skatinti.

2. INSTRUMENTAI KITOSE SRITYSE

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir radiacinės saugos srityse, priklausančiose tyrimų teminėms prioritetinėms sritims pagal I priedo 1.2. ir 1.3. antraštines dalis bei kitą 2 antraštinės dalies veiklą, bendrija, priklausomai nuo konkrečių programų ir dalyvavimo taisyklių, prisidės prie:

- kompetencijos tinklų, skirtų stiprinti ir plėtoti bendrijos mokslinę ir technologinę kompetenciją Europos lygiu, integruojant dabartiniu metu esančius ar besiformuojančius mokslo pajėgumus ir nacionaliniu, ir regioniniu lygiu,

- integruotųjų projektų, kuriamų tam, kad suteiktų bendrijos konkurencingumui padidintą impulsą ar atkreiptų dėmesį į pagrindinius socialinius poreikius, mobilizuodami kritinę mokslo ir technologijų plėtros išteklių bei kompetencijos masę,

- konkrečių tikslinių tyrimo ar mokymo projektų, kuriamų tam, kad būtų įgyta naujų žinių, kurios galėtų būti panaudotos žymiai pagerinti esamus arba sukurti naujus produktus, technologinius procesus ar paslaugas arba atitiktų kitas visuomenės ir bendrijos politikos sritis, kad įrodytų naujų technologijų, turinčių potencialų ekonominį pranašumą, bet negalinčių būti tiesioginiu pelno šaltiniu, reikalingumą ar palengvintų savalaikį naujų žinių skleidimą Europos lygiu ir geriau integruotų nacionalinę veiklą,

- veiksmų, skirtų žmogiškiesiems ištekliams ir mobilumui skatinti bei plėtoti,

- koordinavimo veiksmų, skirtų skatinti ir remti grupės mokslinių tyrimų vykdytojų ir naujovių įdiegėjų, norinčių pagerinti integraciją, koordinuotas iniciatyvas,

- konkrečios paramos veiksmų, kurių tikslas — nagrinėti mokslinių tyrimų rezultatus ir perduoti žinas bei veiksmus, remiančius mokslinių tyrimų infrastruktūrą, susijusią, pavyzdžiui, su tarptautiniu priėjimu ar paruošiamuoju techniniu darbu (įskaitant įgyvendinamumo tyrimą),

- integruotų infrastruktūrų iniciatyvų, vienoje veikloje suderinančių keletą veiksmų, kurie yra pagrindiniai stiprinant ir plėtojant mokslinių tyrimų infrastruktūras, kad paslaugas būtų galima teikti europiniu lygiu.

3. TIESIOGINIAI VEIKSMAI — JUNGTINIS TYRIMŲ CENTRAS

Tiesioginius veiksmus vykdys Jungtinis tyrimų centras.

--------------------------------------------------