32002D0018

Komisijos sprendimas

2001 m. gruodžio 21 d.

nustatantis Bendrijos ekologinio ženklo darbo planą

(pranešta dokumentu Nr. C(2001) 4395)

(tekstas svarbus EEE)

(2002/18/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos [1], ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 numato, kad Komisija turi nustatyti Bendrijos ekologinio ženklo darbo planą.

(2) Darbo planas turėtų apimti sistemos kūrimo strategiją, kuri nustatytų aplinkos gerinimo ir skverbimosi į rinką tikslus, nebaigtinį produktų grupių, kurios bus laikomos Bendrijos veiksmų prioritetais, sąrašą bei Bendrijos sistemos ir kitų ekologinio ženklo suteikimo sistemų valstybėse narėse koordinavimo ir bendradarbiavimo planus.

(3) Darbo plane taip pat turėtų būti numatomos priemonės šiai strategijai įgyvendinti ir apibūdinamas planuojamas sistemos finansavimas.

(4) Pagaliau, atsižvelgiant į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001, leidžiantį organizacijoms savanoriškai dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) [2], darbo plane turėtų būti bendrais bruožais apibūdinamos paslaugos, kurioms sistema netaikoma.

(5) Darbo planas turėtų būti periodiškai keičiamas.

(6) Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 17 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimamas priede išdėstytas Bendrijos ekologinio ženklo darbo planas.

2 straipsnis

Darbo plano keitimas inicijuojamas iki 2004 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Margot Wallström

Komisijos narė

[1] OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

[2] OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

BENDRIJOS EKOLOGINIO ŽENKLO DARBO PLANAS

ĮŽANGA

Bendrijos ekologinis ženklas buvo įvestas 1992 m. siekiant paskatinti verslo įmones kurti produktus, kurie per visą savo gyvavimo ciklą mažiau kenktų aplinkai, ir teikti vartotojams geresnę informaciją apie šį poveikį.

Nuo to laiko atsirado naujų politinių požiūrių į subalansuotas prekes ir paslaugas. Šios pastangos, kurios buvo dedamos visais politiniais lygmenimis, pasiekė kulminaciją Žaliojoje knygoje dėl integruotos produktų politikos [1] (IPP). Šis dokumentas siūlo naują strategiją, skirtą stiprinti ir iš naujo sutelkti su produktais susijusią aplinkosaugos politiką bei sukurti rinką ekologiškesniems produktams, kuri taip pat taptų viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje – "Aplinkosauga 2010 metais: mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas" [2].

Strategiją, kurią Komisija pasiūlė Žaliojoje knygoje dėl integruotos produktų politikos, šiuo metu aptaria kitos Europos institucijos ir suinteresuotos šalys. Šių plačių diskusijų baigtis suteiks įžvalgų apie tai, kaip integruotos produktų politikos strategija gali būti sėkmingai integruota į aplinkosaugos politiką. Diskusijos taip pat bus pagrindas būsimai Baltajai knygai, išdėstysiančiai Komisijos išvadas dėl tokio IPP požiūrio įgyvendinimo. Strategija, kurią pasiūlė Žalioji knyga, apima tris pagrindines sudedamąsias dalis, būtent – kainų mechanizmus, ekologinę vartotojų paklausą bei priemones, remiančias aplinkai mažiau kenkiančių produktų kūrimą ir naudojimą. Sustiprinta ir iš naujo sutelkta aplinkosauginio ženklinimo strategija vartotojams, inter alia, turėtų lengviau teikti suprantamą, reikšmingą ir patikimą informaciją.

Tai suteikia naujų galimybių Europos ekologiniam ženklui, kuris iki šiol turėjo veikti menkai remiamas arba iš viso neremiamas kitomis politikos priemonėmis ir rinkoje dar nepasiekė patenkinamo matomumo lygio. Europos ekologinio ženklo sistemoje yra nemažai su produktų politika, pagrįsta gyvavimo ciklo mąstymu, susijusios informacijos ir profesinės patirties, kurios turėtų būti prieinamos suinteresuotoms šalims, dalyvaujančioms toliau kuriant integruotos produktų politikos požiūrį.

Todėl šis darbo planas turėtų būti suvokiamas atsižvelgiant į tebesitęsiančias diskusijas dėl ES integruotos produktų politikos, šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos rengimą ir Bendrijos subalansuotos plėtros strategiją. Europos Sąjungos subalansuotos plėtros strategija yra dalis jos pasirengimo 2002 m. Johanesburgo pasaulio viršūnių susitikimui dėl subalansuotos plėtros. Šiame viršūnių susitikime, vyksiančiame po 1992 m. Rio de Žaneiro proceso, Europos Sąjunga bandys pasiekti "pasaulinį susitarimą" dėl subalansuotos plėtros. 2001 m. birželio mėnesį Europos Taryba Geteborge [3] sutarė dėl subalansuotos plėtros strategijos ir aplinkosaugos aspektu papildė Lisabonos procesą dėl įdarbinimo, ekonominių reformų ir socialinės sanglaudos. Aiškiai paminėdama integruotą produktų politiką kaip bendros atsakomybės užduotį ir pakviesdama pramonininkus dalyvauti kuriant ir plačiau naudojant aplinkai nekenkiančias technologijas, Europos Taryba pati akcentavo svarbą, tenkančią ekonominio augimo atsiejimui nuo išteklių naudojimo.

Aplinkosauginis ženklinimas bus svarbi sudedamoji dalis visuose šiuose naujuose požiūriuose, prie kurių labai prisidės ISO I tipo ženklai (pagal ISO 14024 gyvavimo ciklu pagrįsti ir trečiosios šalies sertifikuoti ekologiniai ženklai), tokie kaip Bendrijos ekologinis ženklas. Turėtų būti pripažinta, kad ekologinis ženklas bei savanoriška ir atrankinė sistemos nėra tokios galingos ir universalios, kad galėtų teikti tokias priemones kaip reglamentai. Tačiau geros aplinkosauginio ženklinimo sistemos liks patrauklios vartotojams dėl savo betarpiškumo ir paprastumo. Jos taip pat yra palankios verslo įmonėms, nes padidina produktų vertę ir suteikia rinkodaros pranašumų pardavimo punktuose. Ekologinis ženklas taip pat siūlo kontrolinį tašką aplinkosauginiam pasižymėjimui Europos lygmeniu, pavyzdžiui, ekologiškesniais paversdamas viešuosius pirkimus ir nustatydamas ekologiškus produktus, kuriems gali būti sumažinti mokesčiai. Be to, direktyvos dėl elektros ir elektronikos prietaisų poveikio aplinkai projekte siūloma, kad ekologinis ženklas leistų daryti prielaidą apie atitikimą direktyvos reikalavimams.

Pagaliau, nors ir aišku, kad Bendrijos ekologinis ženklas dar nepakankamai įsiskverbė į rinką, dabar jo padėtis yra geresnė nei bet kada iki šiol, nes pastoviai plečiasi produktų grupių asortimentas, produktai ekologiniais ženklais ženklinami beveik visose valstybėse narėse, ir pastoviai atsiranda naujų pritaikymo sričių. Be to, naujų rinkos galimybių teikia nauji požiūriai, tokie kaip IPP bendrai ir ypač viešųjų pirkimų pavertimas ekologiškesniais. Vis dėlto dar reikia daug nuveikti siekiant paversti ekologinį ženklą patrauklesniu gamintojams, platintojams, vartotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Ypač būtina plačiau pripažinti, kad ekologinis ženklas yra aplinkosauginio pasižymėjimo ženklas, turintis keletą unikalių teigiamų bruožų. Jis yra vienintelis iš tikrųjų europinis ekologinis ženklas, galiojantis visose penkiolikoje ES valstybių narių ir trijose EEE valstybėse narėse. Jis yra ne privatus, o visuomeninis ženklas, sukurtas vadovaujant Europos institucijoms. Kriterijai rengiami labai išsamiai konsultuojantis visoms suinteresuotoms šalims, įskaitant valdžios institucijas, vartotojų ir aplinkos apsaugos nevyriausybinių organizacijų atstovus, mažas ir vidutines įmones, platintojus ir kt. Jis yra aplinkosauginis, o ne sveikatingumo ar kokybės ženklas, nors atsižvelgiama ir į šiuos aspektus. Jis atsižvelgia į visus produkto gyvavimo ciklo etapus, t. y. jis nėra vienam aspektui skirtas ženklas arba toks, kuris apsiriboja vien produkto savybėmis. Jis naudoja tą patį identifikavimo ženklą plačiam produktų grupių asortimentui, todėl jis yra lengvai atpažįstamas vartotojams, kurie gali neabejoti, kad ženklą turintis produktas yra vienas geriausių aplinkosaugos veiksmingumo požiūriu. Tai nėra paties gamintojo tvirtinimas, nes atitikimą kriterijams sertifikuoja, patikrina ir stebi nepriklausoma trečioji šalis (viena iš kompetentingų ekologinio ženklo institucijų).

Todėl pagrindinis šio darbo plano tikslas yra remtis šiais tvirtais pagrindais ir kitiems trejiems metams nustatyti darbo programą, kuri:

- pavers ekologinį ženklą sėkmingesne ir veiksmingesne priemone, gerinančia produktų ir paslaugų aplinkosauginę kokybę,

- įneš indėlį paverčiant vartojimą labiau subalansuotu ir į politinius tikslus, nustatytus Bendrijos subalansuotos plėtros strategijoje, šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ir būsimoje Baltojoje knygoje dėl integruotos produktų politikos strategijos,

- veiksmingiausiai panaudos išteklius, kuriuos sistemai skiria Komisija, valstybės narės ir Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdybos (EUEB) nariai [4].

SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJA 2002–2004 M.

1. Politika ir strategija

Bendrijos ekologinis ženklo sistema visą laiką rengia ir pritaiko savo ilgalaikes politiką ir strategiją, kurias be kita ko reikėtų glaudžiai integruoti į tebesitęsiančias diskusijas dėl ES integruotos produktų politikos, šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos rengimą ir subalansuotą Bendrijos plėtros strategiją. Ekologinio ženklo sistemai taip pat reikėtų atidžiai sekti bendresnius produktų ženklinimo pokyčius, įskaitant ISO II ir III tipo ženklus bei etinius, kokybės ir sveikumo ženklus.

Siekiant veiksmingiau valdyti įvairias susijusias diskusijas bei informacijos srautą ir pačioje sistemoje, ir užsienio forumuose, bei parengti ir vadovauti debatams dėl sistemos ateities, turėtų būti įsteigta veikianti ir nuolatinė politikos valdymo grupė.

Tikslas

Toliau rengti ir pritaikyti sistemos ilgalaikes politiką ir strategiją bei integruoti ekologinį ženklą į įvairias rengiamas politikos kryptis, susijusias su subalansuotu vartojimu (kaip antai: IPP, viešųjų pirkimų pavertimas ekologiškesniais, platesnis ženklinimas, sumažinti mokesčiai ekologiškiems produktams ir t. t.).

Įgyvendinimo priemonės

EUEB turėtų įsteigti nuolatinę politikos valdymo grupę, kuri rengtų ir pritaikytų jos ilgalaikes politiką ir strategiją bei koordinuotų ir prisidėtų prie pirmiau minėtų politikos pokyčių. Šie politiniai klausimai taip pat turėtų būti aptariami per pirmininkų posėdžius [5].

2. Aplinkos gerinimo ir skverbimosi į rinką tikslai

Aplinkos gerinimo ir skverbimosi į rinką tikslai iš esmės yra:

a) laipsniškai didinant ekologiniu ženklu paženklintų produktų grupių asortimentą, plėsti ekologiniu ženklu paženklintiems produktams potencialiai atvirų rinkų skaičių,

b) kiekvienoje šių rinkų (produktų grupių) reikšmingai didinti ekologinio ženklo matomumą (t. y. ekologiniu ženklu paženklintų produktų skaičių rinkoje),

c) ir todėl visą laiką stiprinti bendrą sistemos aplinkosauginę naudą ir jos indėlį paverčiant vartojimą labiau subalansuotu.

a) Produktų grupių rengimas

Šiuo metu yra priimti kriterijai septyniolikai produktų grupių (vyniojamajam popieriui, indaplovėms, dirvos gerinimo medžiagoms, lovų čiužiniams, vidaus darbams skirtiems dažams ir lakams, apavui, tekstilės gaminiams, asmeniniams kompiuteriams, skalbikliams, indaplovių plovikliams, kopijavimo popieriui, elektros lemputėms, nešiojamiems kompiuteriams, šaldytuvams, skalbimo mašinoms, universaliems ir sanitariniams valikliams bei rankomis plaunamų indų plovikliams).

Tęsiasi darbas dėl mažiausiai penkių naujų produktų grupių (kietųjų grindų dangų, televizorių, baldų, vakuuminių siurblių ir turistų apgyvendinimo), kuris turėtų būti baigtas 2002 m.

Ilgalaikis tikslas yra nustatyti produktų grupių rinkinį, kuris apimtų pakankamai išbaigtą produktų asortimentą, kad patrauktų mažmenininkus, gamintojus ir vartotojus bei būtų suvaldomas darbo, būtino nustatyti ir reguliariai tikslinti jų kriterijus, požiūriu. Artimiausiu metu turėtų būti nuo 25 iki 35 produktų grupių (dėl nebaigtinio prioritetinių produktų grupių sąrašo žiūrėkite 4 skirsnio a dalį ir 3 skirsnio a dalį bei II priedėlį). Tam tikrais atvejais kiekvienos produktų grupės taikymo sritis turėtų būti laipsniškai plečiama, pavyzdžiui, taip pat apimant tam tikrus profesionaliam naudojimui skirtus produktus.

Šiuo metu sistema, jos procedūros ir ištekliai yra tokie, kad kasmet galima parengti nuo keturių iki aštuonių Komisijos sprendimų dėl produktų grupių kriterijų. Paprastai esamų produktų grupių tikslinimas turėtų vykti kas ketverius arba penkerius metus (nors šis laikotarpis ir turėtų būti pritaikomas kiekvienam atskiram atvejui), o tai reikštų maždaug nuo keturių iki šešių tikslinimų kasmet ir todėl galbūt leistų kasmet nustatyti dvi naujas produktų grupes.

Tikslas

Nustatyti produktų grupių rinkinį, kuris apimtų pakankamai išbaigtą ir valdomą produktų asortimentą, kad patrauktų mažmenininkus, gamintojus ir vartotojus.

Per penkerius metus nustatytų produktų grupių skaičius turėtų padidėti iki 25–35.

Įgyvendinimo priemonės

Atsižvelgdamos į prioritetinių produktų grupių sąrašą, Komisija, EUEB ir valstybės narės turėtų ne tik atlikti būtinus pakeitimus, bet ir kasmet nustatyti vieną arba dvi naujas darbo plano produktų grupes.

Produktų grupės kriterijų galiojimo trukmė paprastai turėtų būti nuo ketverių iki penkerių metų (nors šis orientacinis laikotarpis turėtų būti pritaikomas kiekvienam atskiram atvejui).

Siekdama palengvinti kriterijų nustatymą EUEB turėtų įsteigti darbo grupę, kuri imtųsi daugeliui produktų grupių bendrų horizontalių klausimų (pavyzdžiui, antipirenų, pakuočių ir t. t.).

b) Skverbimasis į rinką, matomumas ir vartotojų susipažinimas

Yra keturi kriterijai įvertinti ekologinio ženklo matomumą:

- bendrovės: bendrovių, kurioms suteiktas ekologinis ženklas, skaičius,

- produktai: produktų, kuriems šios bendrovės turi ekologinį ženklą, skaičius,

- gaminiai: šių produktų gaminių, tiekiamų rinkai su ekologiniu ženklu, skaičius,

- vertė: šių gaminių gamintojo pardavimo vertė.

Šiuo metu (2001 m. rugpjūčio mėn.) ekologinį ženklą keliems šimtams savo produktų naudoja 83 bendrovės (palyginti su 37 bendrovėmis 2000 m. kovo mėn.). Tekstilės gaminiai bei dažai ir lakai yra sėkmingiausios produktų grupės pareiškėjų skaičiaus požiūriu. Didelę visų ekologiniu ženklu paženklintų gaminių pardavimų vertės dalį sudaro vyniojamasis popierius. Ekologinio ženklo turėtojų ir jų produktų pasiskirstymas Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje tebėra gana netolygus, tačiau, palyginti su prieš vienerius metus buvusia padėtimi, rodo daug geresnį ir labiau subalansuotą produktų aprėpimą dvylikoje iš septyniolikos produktų grupių bei turinčiuosius licencijas trylikoje ir aštuoniolikos dalyvaujančiųjų šalių. 2000 m. preliminariais duomenimis, parduota apie 17 milijonų ekologiniu ženklu paženklintų gaminių, kurių gamybos vertė siekė apie EUR 38 milijonus.

Faktinio įsiskverbimo į rinką požiūriu, Bendrijos ekologiniu ženklu paženklinti produktai tebėra gana nereikšmingi, nes šiuo metu atstovauja mažiau kaip 1 % bendros įvairių produktų grupių rinkos. Pavyzdžiui, 1999 m. gamintojo pardavimo ekologiniu ženklu paženklintų vidaus darbams skirtų dažų ir lakų pardavimų vertė ES siekė apie EUR 8 milijonus, palyginti su bendra apie EUR 7200 milijonų visų apdailos dažų pardavimų verte.

Todėl trumpalaikės perspektyvos tikslas yra reikšmingai didinti ekologiniu ženklu paženklintų produktų skaičių, kad ekologinis ženklas būtų matomas rinkoje ir padidėtų jo poveikis aplinkai. Ilgalaikės perspektyvos tikslas yra visą laiką didinti šį matomumą siekiant priartėti prie visiško teorinio ekologinio ženklo įsiskverbimo į rinką potencialo, kuris paprastai siekia nuo 1 % iki 30 % visos rinkos (priklausomai nuo konkrečios produktų grupės ir jos atitinkamų ekologinio ženklo kriterijų atrankumo).

Reikėtų akcentuoti, kad pasaulinė I tipo ekologinių ženklų patirtis rodo, jog tokiems artimi įsiskverbimo į rinką lygiai pasiekiami retai, ir paprastai tai buvo pasiekta tik geografiškai apribotų rinkų vienoje ar dviejose produktų grupėse. Todėl ekologiniam ženklui turėtų būti keliami realūs, tačiau tuo pat metu ambicingi tikslai. Trumpalaikėje perspektyvoje siekiant pasiekti minimalų matomumo lygį, reikėtų, kad per metus mažiausiai 25 % padidėtų ekologiniu ženklu paženklintų gaminių vertė ir (arba) kiekis.

Matomumas anaiptol nėra tiksli sąvoka, tačiau ekologinio ženklo požiūriu galima manyti, kad minimalus matomumas yra pasiektas, jei visų ES ir EEE vartotojai turi galimybę apsipirkdami rinktis ekologiniu ženklu paženklintus įvairių rūšių produktus pernelyg aktyviai jų neieškodami. Pavyzdžiui, apytikris orientacinis apibrėžimas galėtų būti, jog mažiausiai trijų ar keturių skirtingų produktų grupių ekologiniu ženklu paženklinti produktai kiekvienos valstybės narės rinkai turėtų būti tiekiami tokiais kiekiais, kurie sudarytų mažiausiai 1 % visos tų produktų grupių rinkos.

Šiuo požiūriu kompetentingos ekologinio ženklo institucijos kiekvienoje valstybėje narėje nustatė tam tikras esamas produktų grupes, kurioms sutelktų savo rinkodarą ir skatinimą, ypač įskaitant tekstilės gaminius, apavą, dažus ir lakus, dirvos gerinimo medžiagas bei vyniojamąjį popierių.

Nors galutinėje analizėje sprendimo, ar naudoti ekologinį ženklą, teisė visiškai priklauso atskiroms bendrovėms (ir iš esmės sprendžiama remiantis ekonominiais ir rinkodaros veiksniais), vis dėlto EUEB, valstybės narės ir Komisija gali reikšmingai įtakoti ekologinio ženklo skverbimąsi į rinką. Aktyviai skatinant ekologinį ženklą visoms suinteresuotoms šalims (taip pat žiūrėti skirsnį apie bendrus skatinamuosius veiksmus), išsamiu konsultavimusi ir diskusijomis nustatant kriterijus taip pat siekiama kaip įmanoma labiau subalansuoti aplinkosaugines ambicijas ir techninį pagrįstumą, kad kriterijai būtų patrauklūs gamintojams, platintojams ir vartotojams.

Kadangi dabar daug daugiau atitinkamų gamintojų ir mažmenininkų žino apie ekologinį ženklą ir apie galimybes, kurias jų produktams siūlo nauja sistema, jie, kaip svarbiausios suinteresuotos šalys, turėtų būti kaip įmanoma greičiau teisingai informuojami.

Per pastaruosius kelerius metus Europos Komisijos atlikti įvairūs tyrimai išryškino tam tikras su komunikacijos procesu susijusias rinkos kliūtis, inter alia skirtingo, tačiau vis dar nepakankamo lygio informaciją apie sistemą ir jos galimybes, bei ekologinio ženklo laikymą santykinai silpna rinkodaros priemone. Kiti veiksniai apima vangumą dalyvauti pačiose ekologinio ženklo sistemose ir ypač kai kurių produktų grupių (pavyzdžiui, tekstilės gaminių) pareiškėjams kylančius sunkumus atitinkant atrankos kriterijus, nes jie ne visada visiškai kontroliuoja visą tiekimo grandinę. Daugelis šių kliūčių kyla dėl komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp dalyvių, dalyvaujančių skatinant ir skleidžiant sistemą, problemų ir yra sprendžiamos šiame darbo plane.

Kitas su matomumu bei skverbimusi į rinką ir todėl su tiesiogine ženklo aplinkosaugine nauda labai susijęs aspektas yra akcentuotas nesenoje sutartyje dėl ekologinio ženklo rinkodaros Graikijoje, kurioje tyrimas siekė, kad plačioji visuomenė geriau atpažintų gėlės identifikavimo ženklo ekologinį ženklą. Siekiant, kad identifikavimo ženklas įtakotų vartotojų pasirinkimą, vartotojai turtėtų turėti galimybę suprasti (žinodami, girdėję arba perskaitę kartu su ženklu platinamas brošiūras ir t. t.), jog ekologinį ženklą turintis produktas mažiau kenkia aplinkai. Pavyzdžiui, anksčiau (1999 m.) Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad 39 % vartotojų žinojo arba galėjo atspėti, ką reiškia Europos ekologinis ženklas, nors tik mažesnė dalis (22 %) jį tiesiogiai atpažino kaip Bendrijos ekologinį ženklą.

Kadangi tik santykinai mažas produktų skaičius turi ekologinį ženklą, skatinamieji veiksmai, norint, kad jie būtų ekonomiškai efektyviausi, turėtų labiau susikoncentruoti ne į vartotojus, o į gamintojus ir platintojus. Daugiau šių gamintojų ir platintojų pradėjus naudoti ekologinį ženklą ir vykdant daugiau atitinkamo skatinimo, turėtume tikėtis, kad atpažinimo lygis didės, ir tuomet bus labiau verta imtis konkrečiai į vartotojus nukreiptų susipažinimo didinimo veiksmų.

Tuo tarpu Komisija parengė brošiūras, aiškinančias konkrečių produktų grupių ekologinio ženklo tikslus ir reikšmę, kurios pridedamos prie ekologiniu ženklu ženklinamų produktų juos parduodant vartotojams. Dabar brošiūras turėtų sistemingiau platinti EUEB nariai.

Net ir turint didžiulių rinkodaros išteklių prireikia daugelio metų, kol prekių ženklai įsitvirtina ir pradedami plačiai atpažinti. Nors ilgalaikis tikslas turėtų būti tai, kad daugiau kaip pusė Europos vartotojų Europos ekologinį ženklą atpažintų kaip aplinkosauginio pasižymėjimo ženklą, turėtų būti pripažinta, kad to galima siekti tik laipsniškai. Trumpalaikėje perspektyvoje ir neviršijant esamų išteklių turėtų būti atliekami tyrimai, kurie stebėtų atpažinimo lygį ir vartotojų susipažinimo pokyčius. Turėtų būti tiriami ir įgyvendinami šių rodiklių didinimo būdai.

Ypač 2000–2001 m. Danijos skatinamoji kampanija vartotojams parodė, kad įmanoma reikšmingai padidinti vartotojų susipažinimą (šiuo atveju susipažinimas padidėjo keturis kartus – iki 20 %) glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus su konkretaus sektoriaus gamintojais ir platintojais. Pagrindinis šios sėkmės veiksnys buvo tai, kad, pradėjus reklaminę kampaniją (per televiziją, brošiūromis pardavimo punktuose ir t. t.), didelis gamintojų skaičius rinkai vienu metu pateikė ekologiniu ženklu paženklintų produktų (tekstilės gaminių ir valiklių).

Tikslai

Ekologiniu ženklu paženklintų prekių vertės ir (arba) kiekio metinis padidinimas mažiausiai 25 %.

Iki darbo plano pabaigos pasiekti minimalų matomumo lygį dviejuose trečdaliuose valstybių narių.

Apie ekologinį ženklą turėtų žinoti visi atitinkami gamintojai ir mažmenininkai.

Ilgalaikėje perspektyvoje daugiau kaip pusė Europos vartotojų turėtų Europos ekologinį ženklą atpažinti kaip aplinkosauginio pasižymėjimo ženklą.

Įgyvendinimo priemonės

Iki pirmų darbo plano metų pabaigos EUEB turėtų sukurti atsiskaitymo mechanizmus, siekdama užsitikrinti metinę statistiką, kuri leistų stebėti įvairių produktų grupių skverbimąsi į rinką.

Iki pirmų darbo plano metų pabaigos EUEB turėtų nustatyti pirmiau minėtą minimalaus ekologinio ženklo matomumo lygio kriterijų ir įvertinti, kuriose šalyse šis lygis pasiektas.

EUEB, valstybės narės ir Komisija turėtų per visą ekologinio ženklo darbo plano trukmę atskirai ir (arba) kartu imtis veiksmų, skirtų skatinti Bendrijos ekologinį ženklą. Veiksmai turėtų būti ypač nukreipti į mažmenininkus ir viešųjų pirkimų pareigūnus (žiūrėti toliau). Apie šiuos veiksmus turėtų būti pranešama (ir informacija apie juos pasikeičiama) EUEB pirmininkų posėdžiuose, kurie vyksta du kartus per metus. Taip pat turėtų būti pranešama apie skatinimui skirtus išteklius ir kaip įmanoma daugiau, tačiau ne mažiau kaip 50 %, šių išteklių turėtų būti skiriama produktų grupių rengimui ir tikslinimui. Tuo pat metu turėtų būti sistemingai siekiama atsakomosios reakcijos iš suinteresuotų šalių ir į ją atsižvelgiama.

Kiekvienoje valstybėje narėje už ekologinį ženklą atsakingos kompetentingos institucijos, interesų grupės ir valdžios institucijos turėtų prioritetinėmis pasirinkti tam tikras nustatytas produktų grupes ir tam tikrais atvejais šioms grupėms turėtų skirti didelę dalį savo rinkodaros pastangų.

EUEB turėtų sukurti ekonomiškai efektyvią metodiką, kuri leistų stebėti Bendrijos ekologinio ženklo identifikavimo ženklo atpažinimą tarp vartotojų, ir turėtų rengti ekonomiškai efektyvius veiksmus, kurie šį atpažinimą laipsniškai didintų.

Taip pat žiūrėkite bendrus skatinamuosius veiksmus (4 skirsnio b dalis ir 5 skirsnis).

c) Aplinkosauginė nauda

Bendras ekologinio ženklo tikslas yra skatinti produktus, kurie, lyginant su kitais tos pačios produktų grupės produktais, gali potencialiai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, tokiu būdu prisidėdami prie veiksmingo išteklių naudojimo ir aukšto aplinkos apsaugos lygio. Tokiu būdu ekologinis ženklas prisideda prie vartojimo pavertimo labiau subalansuotu ir prie politinių tikslų, nustatytų Bendrijos subalansuotos plėtros strategijoje (pavyzdžiui, klimato pokyčių, išteklių veiksmingumo ir ekologinio toksiškumo srityse), šeštojoje aplinkosauginių veiksmų programoje ir būsimoje Baltojoje knygoje dėl integruotos produktų politikos strategijos.

Ankstesni tyrimai ir ataskaitos parodė, kad konkrečią ekologinių ženklų aplinkosauginę naudą yra sunku apskaičiuoti dėl sunkumų atskiriant šią naudą nuo aplinkosauginės naudos, kuri pasiekiama kitomis aplinkosaugos priemonėmis, ir ją vertinant. Vis dėlto įmanoma apskaičiuoti didžiausią potencialią aplinkosauginę naudą, kuri galėtų būti pasiekta, jei visi tam tikros produktų grupės produktai atitiktų ekologinio ženklo kriterijus. Siūlant naujus produktų grupės kriterijus, šis didžiausias potencialas turėtų kaip įmanoma labiau įvertinamas techniniais tyrimais.

Bendra prasme tiesioginė ekologinio ženklo aplinkosauginė nauda yra labai susijusi su jo įsiskverbimu į rinką. Pirma, nauda pasiekiama konsoliduojant ir didinant ekologiniu ženklu paženklintų produktų, kurie mažiau kenkia aplinkai, pardavimus ir, antra, patobulinimais, kuriuos produktų gamintojai turi įgyvendinti, siekdami atitikti ekologinio ženklo kriterijus. Ekologinio ženklo aplinkosauginės naudos didinimo pažanga yra neabejotinai priklausoma nuo įvairių skatinamųjų ir rinkodaros veiksmų, kurie jau vykdomi ir numatyti šiame darbo plane.

Praktiniu požiūriu ekologinis ženklas užtikrina tam tikrą svarbią netiesioginę naudą, kurios neatspindi ekologiniu ženklu paženklintų produktų arba licencijų skaičiai. Ši netiesioginė nauda yra teigiama bei turėtų būti vertinama ir skatinama.

Vienas iš svarbiausių ekologinio ženklo netiesioginės naudos aspektų yra didėjantis ekologinio ženklo arba kitų aplinkosaugos kriterijų naudojimas viešuosiuose arba privačiuose pirkimuose. Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 10 straipsnyje teigiama: "Siekdamos skatinti ekologiniu ženklu paženklintų produktų naudojimą, Komisija ir kitos Bendrijos institucijos, taip pat kitos valdžios institucijos nacionaliniu lygmeniu, nepažeisdamos Bendrijos teisės aktų, rodo pavyzdį keldamos produktams konkrečius savo reikalavimus".

Viešieji pirkimai Europos rinkoje užtikrina apie 14 % [6] paklausos, o bendrovių bei kitų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų pirkėjai turėtų būti skatinami savo paraiškų konkursuose sistemingiau naudoti ekologinio ženklo kriterijus. Dabar Komisijos aiškinamasis dokumentas dėl viešųjų pirkimų ir aplinkos [7] paaiškina, kaip tai galima daryti.

Tačiau pirkėjų susipažinimas kol kas yra nepakankamas, kad turėtų didelį poveikį rinkai. Todėl vienas iš konkrečių tikslų turėtų būti siekis artimiausiais metais didinti ekologiškų produktų paklausą tarp valstybinių ir privačių pirkėjų. Turėtų būti atliekami tyrimai ir nagrinėjamos priemonės, kaip šiuos skaičius padidinti.

Taip pat turėtų būti akcentuota, kad tai yra viena iš sričių, kurioje ekologinio ženklo poveikis nebūtinai yra susijęs su jį turinčių produktų skaičiumi. Gali pasirodyti, kad ekologinio ženklo kriterijus atitinka ir todėl pirkėjo yra pasirenkamas produktas, kuris nebūtinai turi ekologinį ženklą.

Panaši netiesioginė nauda, kurią taip pat ne visada atspindi ekologiniu ženklu paženklintų produktų skaičius, yra didėjantis ekologinio ženklo kriterijų, kaip aplinkosauginio pasižymėjimo etalono, naudojimas bendrovėms kuriant arba netgi tiekiant rinkai savo produktus. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės įsitikina, kad jų produktai atitinka tam tikrus arba visus ekologinio ženklo kriterijus, tačiau nebūtinai pateikia paraišką suteikti ekologinį ženklą.

Tikslai

Prisidėti prie vartojimo pavertimo labiau subalansuotu ir prie politinių tikslų, nustatytų Bendrijos subalansuotos plėtros strategijoje, šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ir būsimoje Baltojoje knygoje dėl integruotos produktų politikos strategijos,

Laipsniškai kurti tiesioginės ir netiesioginės ekologinio ženklo naudos kokybinius ir kiekybinius vertinimus,

Vidutinės trukmės perspektyvoje viešųjų pirkimų pareigūnai turėtų būti informuojami apie galimybes naudoti ekologinio ženklo kriterijus savo paraiškų konkursuose,

Vidutinės trukmės perspektyvoje turėtų būti aiškiai išplėtotas ekologinio ženklo kriterijų, kaip aplinkosauginio pasižymėjimo etalono, vaidmuo.

Įgyvendinimo priemonės

Per visą ekologinio ženklo darbo plano trukmę EUEB, valstybės narės ir Komisija turėtų atskirai ir (arba) kartu imtis veiksmų, kurie informuotų viešųjų ir privačių pirkimų pareigūnus apie galimybes naudoti ekologinio ženklo kriterijus savo paraiškų konkursuose.

Per pirmus trejus šio plano metus EUEB turėtų parengti ir patobulinti metodiką ir kriterijus, vertinančius tiesioginę ir netiesioginę ekologinio ženklo aplinkosauginę naudą. Nustatant naujus arba tikslinant esamus kriterijus, turėtų būti sistemingai vertinama kiekvienos produktų grupės didžiausia potenciali nauda. Turėtų būti nustatyta strategija, kuri leistų stebėti, vertinti ir didinti netiesioginę ekologinio ženklo kriterijų aplinkosauginę naudą.

3. Nebaigtinis prioritetinių produktų grupių sąrašas

a) Prioritetinės produktų grupės

Kad produktų grupė būtų laikoma prioritetine Bendrijos ekologiniam ženklui, ji turi atitikti įvairias sąlygas. Visų pirma Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma keletas svarbiausių reikalavimų dėl produktų grupės atitikimo ekologiniam ženklinimui. Produktas turi būti reikšmingas vidaus rinkos požiūriu ir būti parduodamas galutiniam vartojimui. Jis privalo būti susijęs su dideliu poveikiu aplinkai, kurį gali teigiamai įtakoti vartotojų pasirinkimas, o gamintojai ir mažmenininkai privalo norėti ekologiniu ženklu ženklinti savo produktus.

Kita vertus, turėtų būti įvertinamas produktų grupių aktualumas, potencialas ir valdomumas. Aktualumas yra susijęs su susijusio poveikio aplinkai dydžiu ir pobūdžiu, potencialas – su potencialia aplinkosaugine nauda, o valdomumas – su lygiu, kuriuo produktų grupę gali įtakoti ekologinis ženklinimas.

1 priedėlis apibendrina svarbiausius į svarstymą pretenduojančių produktų grupių vertinimo aspektus. Remiantis šiuo kontroliniu klausimų sąrašu, kiekviena į svarstymą pretenduojanti produktų grupė turėtų būti įvertinta kaip "labai prioritetinė", "vidutiniškai prioritetinė", "nelabai prioritetinė" arba "neprioritetinė", ir turėtų būti atitinkamai paskirstyti ištekliai. Neturėtų būti ir toliau dirbama su produktų grupe, kuri įvertinta kaip "neprioritetinė".

Kol kas kiekvienam iš klausimų teikiama santykinė svarba nėra apibrėžta ir gana pagrįstai gali skirtis kiekvienu atskiru atveju. Be to, reikia atsižvelgti į IPP pokyčius (pavyzdžiui, į galimybes svarstomoms produktų grupėms parengti II arba III ISO tipų ženklinimą). Bendras kiekvienos grupės prioriteto vertinimas pasiekiamas EUEB diskusijomis ir sutarimu. Metodika (todėl ir 1 priedėlis) turėtų būti toliau tobulinami ir atnaujinami bei turėtų būti taikomi prioritetinėms produktų grupėms, išvardintoms 2 priedėlyje, kuris apima nustatytas ir tebesvarstomas produktų grupes bei pasiūlymus naujoms produktų grupėms (į svarstymą pretenduojančias produktų grupes).

Vėliau turėtų būti atitinkamai atnaujinamas 2 priedėlis, jei būtina pataisant į svarstymą pretenduojančių produktų grupių pavadinimus, kad būtų tiksliau atsižvelgiama į būsimą jų taikymo sritį. Taip pat reikėtų pastebėti, kad, tikslinant nustatytas produktų grupes, tam tikrais atvejais jų taikymo sritis turėtų būti laipsniškai plečiama, pavyzdžiui, apimant tam tikrus profesionalaus naudojimo produktus.

Pažymima, kad 2 priedėlio sąrašai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 5 straipsnyje, nėra baigtiniai. Bet kuriuo metu Komisija gali EUEB įgalioti rengti ir periodiškai tikslinti ekologinius kriterijus bei vertinimo ir patikros reikalavimus 2 priedėlyje neišvardintoms produktų grupėms. Šie sąrašai taip pat gali būti atnaujinami šio darbo plano galiojimo laikotarpiu (Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 17 straipsnyje nustatyta tvarka), ir gali būti pridedamos naujos produktų grupės.

Tikslai

Geriausiai panaudoti produktų grupių rengimui skirtus išteklius sutelkiant dėmesį į tas produktų grupes, kurios labiausiai tinka Bendrijos ekologiniam ženklui.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB turėtų parengti ir patobulinti prioritetų suteikimo metodiką, ypač siekdama sukurti aplinkosauginį vertinimą ir nustatyti tinkamą klausimų svarbą. Tai be kita ko turėtų atsižvelgti į nustatytų produktų grupių sėkmingumą ar nesėkmingumą, kurie turi būti aiškiai analizuojami. Atitinkamai turėtų būti atnaujinamas 1 priedėlis.

2 priedėlio prioritetinių produktų grupių lentelė ir jų atitinkamas prioritetiškumas turėtų būti reguliariai atnaujinami pasikonsultavus su EUEB ir taikant pirmiau aprašytą metodiką. Ypač jei nėra nustatytas 2 priedėlio produktų grupių prioritetinis vertinimas, jis turėtų būti atliktas kaip įmanoma greičiau. Kiekvienos produktų grupės keitimo atveju jos prioritetą turėtų pakartotinai įvertinti EUEB.

b) Paslaugų, kurioms sistema netaikoma, bendras apibūdinimas

Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 2 straipsnis iš ekologinio ženklo sistemos taikymo srities aiškiai neišskiria jokių paslaugų. Tačiau visos produktų – ir prekių, ir paslaugų – grupės privalo atitikti 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, ir joms privalo būti taikomas Komisijos sprendimas, nustatantis ekologinio ženklo suteikimo tai produktų grupei ekologinius kriterijus.

Panašiai ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001, leidžiančio organizacijoms savanoriškai dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), 3 straipsnis iš EMAS taikymo srities neišskiria jokių paslaugų. Bendra prasme bet kuris paslaugos tiekėjas, siekiantis pagerinti jos bendrą aplinkosauginį veiksmingumą, gali savo paties iniciatyva pateikti paraišką dėl registracijos EMAS, kad ir koks būtų jo teikiamos paslaugos tipas.

Nėra jokios a priori priežasties, dėl kurios ekologinio ženklo taikymo sritis ilgalaikėje perspektyvoje išskirtų kokias nors paslaugas. Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 2 straipsnio 2 dalies apribojimai ir taip išskirs daug daugiau paslaugų nei prekių, kaip neturinčių didelio poveikio aplinkai ar didelio potencialo įtakoti aplinkos gerinimą vartotojų pasirinkimu.

Bendrijos ekologinis ženklas turėtų bent iš pradžių atsižvelgti į paprastesnes paslaugas, kurios yra glaudžiai susijusios su prekėmis, tokias kaip automobilių plovimas (naudojantis vandenį, energiją ir ploviklius) arba tekstilės gaminių valymo paslaugos (naudojančios skalbimo mašinas, transportą, energiją, atliekas, valiklius ir t. t.).

Viena to priežasčių yra tai, kad ir Bendrijos ekologinio ženklo, ir nacionalinių ženklų sistemose turima daug mažiau patirties su paslaugomis ir joms taikant gyvavimo ciklo metodikas nei su prekėmis. Šiuo požiūriu vertingas bus pirmos su paslaugomis susijusios produktų grupės "turistų apgyvendinimas" nustatymas ir pirmoji patirtis. Tačiau būtų patartina šio darbo plano trukmės laikotarpiu be kitų inicijuoti vienos ar dviejų su paslaugomis susijusių produktų grupių pagrįstumo tyrimus siekiant pagilinti mūsų patirtį ir supratimą apie paslaugas.

Yra aiškių rinkodaros argumentų, rodančių, kad naudingiau pirma užbaigti prekių, kurios yra patraukliausios gamintojams, mažmenininkams ir vartotojams, "šeimas" ir ilgainiui visų glaudžiai susijusių paslaugų "šeimas" prieš inicijuojant naujas su paslaugomis susijusias "šeimas", tokias kaip ekologinis finansavimas arba viešasis administravimas.

Bendrijos ekologinio ženklo vaidmuo platesniame IPP ir kitų politikos sričių kontekste taip pat bent iš pradžių ragina plėsti numatomų prekių asortimentą prieš parengiant sistemos numatomų paslaugų asortimentą.

Nepaisant to, kintant mūsų supratimui apie prekes ir paslaugas bei taip pat kintant ir vystantis ekologinio ženklo sistemos vaidmeniui, tam tikros kol kas nenustatytos paslaugos gali teisėtai tapti ekologinio ženklo prioritetais.

Baigiant nėra tinkama išskirti jokios konkrečios paslaugos. Pirmiau minėto kontrolinio sąrašo taikymas kiekvienu atskiru atveju turėtų užtikrinti objektyvų prekių ir paslaugų produktų grupių vertinimo būdą. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar tam tikra paslauga yra aiškiai susijusi su esamomis produktų grupėmis.

Pagaliau reikia akcentuoti ekologinio ženklo ir EMAS (bei kitų aplinkosaugos vadybos sistemų, tokių kaip ISO 14001) papildomus ir vienas kitą remiančius vaidmenis. Trumpai sakant aišku, kad EMAS turinti bendrovė yra sistemingai valdoma aplinkosauginiu požiūriu ir visą laiką gerina savo aplinkosauginį veiksmingumą viršydama minimalius teisinius reikalavimus. Aišku, kad ekologinį ženklą turintis produktas yra vienas iš geriausių aplinkosauginiu požiūriu. EMAS turinčiai bendrovei būtų naudinga savo aplinkosaugos politikoje naudoti ekologinio ženklo kriterijus kaip aiškų ir tikslų savo produktų aplinkosauginį tikslą. Ekologinį ženklą turinčiai ar jį savo produktams norinčiai gauti bendrovei būtų naudinga naudoti EMAS siekiant valdyti ir išlaikyti savo atitikimą visiems atitinkamiems kriterijams. Pagal naują ekologinio ženklą sistemą tapo įmanomos įvairios mokesčių nuolaidos, pavyzdžiui, EMAS ir ISO sertifikuotoms bendrovėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei iniciatoriams.

Įgyvendinimo priemonės

Per pirmus trejus darbo plano metus EUEB turėtų parengti ekologinių kriterijų paslaugoms nustatymo metodiką ir ištirti paslaugų asortimentą, siekiant įvertinti jų prioritetiškumą.

Per pirmus dvejus darbo plano metus EUEB turėtų analizuoti potencialią sąveikos tarp ekologinio ženklo ir EMAS bei kitų aplinkosaugos vadybos sistemų, kaip antai ISO 14001, naudą.

4. Bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp ES sistemos ir kitų ekologinio ženklo sistemų valstybėse narėse

Bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp Bendrijos ekologinio ženklo sistemos ir kitų ekologinių ženklų sistemų valstybėse narėse turėtų laipsniškai tapti sistemingesnis ir visapusiškesnis. Tai gali reikšmingai padidinti Europos ženklinimo sistemų indėlį į jų veiksmus skatinti ir plėtoti subalansuotą vartojimą.

Yra kelios tokių bendradarbiavimo ir koordinavimo sritys, įskaitant pasikeitimą informacija, bendrą skatinimą ir produktų grupių rengimą.

Ypač galėtų būti reikšmingai sutaupyta išteklių geriau koordinuojant produktų grupių rengimą.

Tikslas

Laipsniškai ir sistemingai kurti bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp Bendrijos ekologinio ženklo sistemos ir kitų ekologinių ženklų sistemų valstybėse narėse.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų įsteigti nuolatinę bendradarbiavimo ir koordinavimo valdymo grupę.

a) Produktų grupių rengimo koordinavimas

Bendrijos ekologinio ženklo sistema ir kitų ženklų sistemos turėtų sistemingai keistis informacija apie esamas savo produktų grupes ir savo produktų grupių rengimo programas bei tam tikrais atvejais turėtų koordinuoti savo pastangas apjungdamos išteklius, patirtį ir rezultatus. Tai lemtų abipuses santaupas ir atitinkamų skirtingų sistemų vaidmenų išsiaiškinimą bei palengvintų suderinimą (tais atvejais, kai panašūs ženklai turi panašius tikslus).

Kiekvienas skirtingas požiūris turi savo privalumų, ir jie turėtų būti rengiami lygiagrečiai. Atsižvelgiant į skirtingas situacijas ir galimybes, bendras sprendimas dėl kiekvienos kiekvieno ženklo produktų grupės turėtų būti priimamas taip:

ES "taip", nacionalinis arba regioninis "ne": tais atvejais, kai tam tikrai produktų grupei yra ES kriterijai, o nacionalinis arba regioninis ženklas jų neturi, nacionalinio (arba regioninio) ženklo sistema turėtų nuspręsti (ir pranešti EUEB):

i) šiai produktų grupei kriterijų nerengti (t. y. bus prieinamas tik ES ženklas). Tai gamintojams suteiktų paprastesnio pasirinkimo privalumą, sustiprintų ES ženklą ir tai produktų grupei reikalautų aktyvesnės ES ženklo rinkodaros;

ii) nacionaliniais kriterijais patvirtinti ES kriterijus (pavyzdžiui, kaip tai elektros lempučių atveju padarė Austrija). Tai nacionaliniams gamintojams suteiktų pasirinkimo galimybę vietinei rinkodarai naudoti nacionalinį ir (arba) ES ženklą, o kitose valstybėse narėse – ES ženklą. Tai turėtų būti laikoma abiejų ženklų stiprinimu;

iii) patvirtinti nuo ES ženklo besiskiriančius kriterijus. Tai turėtų būti motyvuojama skirtingais aplinkosauginiais arba rinkodaros tikslais ir turėtų būti nacionaliniu ir ES lygmenimis aiškiai paaiškinta visoms suinteresuotoms šalims. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai ES kriterijai yra labai griežti, nacionalinio ženklo sistema gali teisėtai siekti apimti didesnį rinkos segmentą patvirtindama ne tokius griežtus kriterijus ir atvirkščiai. Nacionalinio ženklo sistema taip pat gali turėti konkretų aplinkosauginį tikslą, kurį nori akcentuoti kriterijuose ir kuris galbūt yra ne toks aktualus ar tinkamas Europos lygmeniu. Tačiau jei tinka, daugeliu atvejų abi pusės turėtų stengtis pasiekti kriterijų konvergencijos.

ES "ne", nacionalinis "taip": tais atvejais, kai yra nacionaliniai (arba regioniniai) kriterijai, Bendrijos ekologinio ženklo sistema turėtų į tai atsižvelgti vertindama galimybės nustatyti produktų grupę ES lygmeniu prioritetą. Jei ES ženklo sistema nuspręstų veikti, EUEB, rengdama ES kriterijus, turėtų atsižvelgti į esamus nacionalinius kriterijus. Visi skirtumai tarp nacionalinių ir galutinių kriterijų turėtų būti nustatyti, apibūdinti bendrais bruožais ir paaiškinti bei perduoti atitinkamoms suinteresuotoms šalims.

ES "ne", nacionalinis "ne": tais atvejais, kai nėra nei nacionalinių, nei ES kriterijų, Bendrijos ekologinio ženklo ir nacionalinių ženklų sistemos turėtų kiekvienu atskiru atveju aptarti, ar rengti kriterijus tinkamiausia ES, ar nacionaliniu, ar abiem lygmenimis (šiuo atveju paaiškinant, kokie bus papildantys požiūriai ir kodėl), ir kaip veiksmingiausiai veikti.

ES "taip", nacionalinis "taip": tais atvejais, kai tam tikrai produktų grupei yra ir nacionalinis, ir Bendrijos ekologiniai ženklai, turėtų būti priimamas sprendimas kriterijus laipsniškai suderinti (pavyzdžiui, viena iš dviejų sistemų patvirtina kitos kriterijus), patvirtinti papildančius požiūrius (žr. aukščiau) arba vienam (ar abiem) ženklams panaikinti produktų grupę.

Tikslas

Laipsniškai koordinuoti produktų grupių rengimą įvairiose ES ženklinimo sistemose.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų keisti ir kataloguoti visas produktų grupes, kurias numato ekologinio ženklo sistemos ES ir valstybėse kandidatėse (ir pagaliau kitose šalyse) bei nustatyti šių produktų grupių ir jų kriterijų centrinio registro nustatymo ir atnaujinimo mechanizmą

EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų nustatyti mechanizmą, skirtą laipsniškai koordinuoti darbo programas ir keistis informacija.

EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų nuspręsti, kurie iš 4 skirsnio a dalyje bendrais bruožais apibūdintų situacijų ir požiūrių turėtų būti taikomi kiekvienai kiekvieno ženklo sistemos produktų grupei.

EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų kaip įmanoma labiau suderinti savo ploviklių sudedamųjų dalių duomenų bazes (PSDD sąrašus) ir susijusius klausimus.

Tęsiantis produktų grupių rengimui, EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų ištirti galimybes abipusiškai, tinkamu būdu pripažinti tarpinius ir galutinius produktus, turinčius vieną iš kitų ženklų valstybėse narėse, pavyzdžiui, produktų grupėse, kuriose už paženklintų produktų naudojimą suteikiamas kreditas.

EUEB turėtų atsižvelgti į atitinkamą darbą, kurį atlieka Pasaulinis ekologinio ženklinimo tinklas (GEN).

b) Bendri veiksmai, skirti skatinti ES sistemą ir kitas valstybių narių ekologinio ženklo sistemas bei jų ekologiniu ženklu paženklintus produktus, be kita ko siekiant padidinti vartotojų susipažinimą ir supratimą apie sistemų bendrus ir papildomus vaidmenis

Įvairioms suinteresuotoms šalims turėtų būti suteikta informacija, paaiškinanti įvairių Europos ekologinių ženklų vertę, pristatanti įvairias sistemas, nors ir su skirtingomis produktų grupėmis ir tikslais, ne kaip konkuruojančias, bet labiau kaip papildančias viena kitą, bei visada prisidedanti prie bendro galutinio tikslo dėl subalansuotos plėtros ir tinkamų vartojimo modelių.

Tai pareikalaus kai kuriose bendrose diskusijose tarp Bendrijos ženklo sistemos ir kitų ženklų sistemų valstybėse narėse pasiekti tarpusavio supratimą ir pristatyti sistemas bei jų bendrus ir papildančius tikslus ir vaidmenis.

Vienu iš konkrečių aspektų turėtų būti bendros sutampančių produktų grupių skatinamosios kampanijos paaiškinant vartotojams sutampančių sistemų skirtingus aplinkosauginius aspektus (jei tokių yra) ir naudą.

Taip pat svarbu sukurti bendrą tinklalapį (duomenų bazę), kuri Europos vartotojams bei valstybiniams ir privatiems pirkėjams leistų lengviau rasti ekologiniu ženklu paženklintų produktų (t. y. informacijos apie tai, kur jų galima įsigyti, kas yra jų gamintojas, kontaktinius duomenis).

Tais atvejais, kai nacionalinis (arba regioninis) ir ES ženklai turi kriterijus tam tikrai produktų grupei, aišku, kad geriausia įmanoma išeitis (vartotojų informavimo ir ekologinio ženklinimo, kaip priemonės skatinti subalansuotą vartojimą, stiprinimo požiūriais) yra tai, kad pareiškėjai prašytų ir gautų abu ženklus. Nacionaliniu lygmeniu gamintojas turės naudos dėl nacionalinio ženklo vietinio populiarumo ir ES ženklo europinio aspekto, o ES ženklas bus naudingas parduodant savo produktus kitose valstybėse narėse (kuriose jo nacionalinis ženklas paprastai yra mažiau žinomas). Greta vienas kito rodomi ženklai padidintų vartotojų susipažinimą su abiem identifikavimo ženklais, ir būtų sustiprintos abi sistemos.

Siekiant paskatinti abiejų ženklų naudojimą, mokesčių struktūros turėtų būti pritaikytos taip, kad abiejų ženklų norintis pareiškėjas gautų tinkamą nuolaidą. Pavyzdžiui, jam galėtų būti leista iš mokesčio, kurį jis moka už vieną ženklą, išskaičiuoti už kitą ženklą mokamą mokestį. Turėtų būti atidžiai ištirtos to finansinės pasekmės (teigiamos ir neigiamos, trumpalaikės ir ilgalaikės) bei procedūros spręsti galimas problemas.

Tikslas

Laipsniškai didinti susipažinimą su ES ženklo ir kitų ženklų valstybėse narėse bendrais ir papildančiais tikslais ir vaidmenimis.

Įgyvendinimo priemonės

Pirmaisiais darbo plano metais Komisija, valstybės narės, EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybės narėse turėtų bendrai rengti informaciją suinteresuotoms šalims (gamintojams, vartotojams, platintojams, valstybiniams pirkėjams ir t. t.) apie nacionalinių ženklų ir ES ženklo buvimą bei jų bendrus ir papildančius vaidmenis ir tikslus. Antraisiais darbo plano metais turėtų būti imtasi veiksmų šią informaciją skleisti.

EUEB ir kitos ženklinimo sistemos valstybėse narėse turėtų keistis ir skleisti informaciją apie tai, kokie yra ir kur parduodami ekologiniu ženklu paženklinti produktai.

Komisija, EUEB ir kitų ženklų sistemos valstybėse narėse turėtų ištirti galimybes internete sukurti ekologiniu ženklu paženklintų produktų "ekologinę parduotuvę" (ir (arba) atitinkamus veiksmus). Jei tinka, tuo pat metu turėtų būti pasiūlyti jos realizavimo tvarkaraštis ir biudžetas.

EUEB ir nacionalinės ženklinimo sistemos turėtų parengti bendrus veiksmus, skirtus skatinti ekologinio ženklo kriterijus naudoti viešuosiuose ir privačiuose pirkimuose.

Komisija, konsultuodamasi su EUEB, turėtų ištirti galimybes ir progas Bendrijos ekologinio ženklo mokesčio struktūrą pritaikyti taip, kad, atsižvelgiant į finansines pasekmes (teigiamas ir neigiamas, trumpalaikes ir ilgalaikes), būtų galima pasiūlyti tinkamą nuolaidą pareiškėjams, kurie nori ir Bendrijos ekologinio ženklo, ir vieno ar daugiau kitų ženklų valstybėse narėse, bei, prireikus, pasiūlyti pataisytą sprendimą. Tą patį turėtų daryti kitų ženklų sistemos valstybėse narėse.

5. Bendri skatinimo veiksmai

(

Pastaba:

šie bendri veiksmai skatinti ES ženklą papildo pirmiau apibūdintus su nacionalinių ženklų sistemomis bendrus veiksmus bei tebesitęsiančius skatinamuosius veiksmus, kuriuos vykdo atskiros valstybės narės, EUEB nariai ir Komisija

).

Savanoriška sistema gali būti sėkminga ir turėti didelį poveikį rinkai tik tuo atveju, jei ją remia didelės apimties skatinimo ir rinkodaros veikla. Pakeisto reglamento 10 straipsnyje valstybės narės ir Komisija yra raginamos bendradarbiaujant su EUEB nariais skatinti naudoti Bendrijos ekologinį ženklą susipažinimo didinimo akcijomis ir informacinėmis kampanijomis vartotojams, gamintojams, prekybininkams, mažmenininkams ir plačiajai visuomenei. Labai svarbu, kad dalyvautų įvairios suinteresuotos šalys, ypač tos, kurios gali būti skleidėjomis (tokios kaip mažmeninės prekybos sektorius bei vartotojų ir aplinkos apsaugos nevyriausybinės organizacijos). Jie turėtų būti aiškiai nustatyti, ir turėtų būti parengta tikslinė strategija, kaip geriausia kiekvieną jų informuoti.

Ypač EUEB turėtų ir toliau du kartus per metus organizuoti reguliarius posėdžius, iš esmės skirtus rinkodarai ir skatinimui bei strateginei plėtrai, ir turėtų sudaryti nuolatinę rinkodaros valdymo darbo grupę bei koordinuoti visų rūšių bendrus skatinamuosius veiksmus, įskaitant Komisijos ir valstybių narių veiksmus.

Kaip nurodyta pirmiau (žiūrėti skirsnį apie skverbimąsi į rinką), bendri skatinimui ir rinkodarai (bendriems ar atskiriems) skirti ištekliai turėtų būti dideli ir siekti mažiausiai 50 % išlaidų, skiriamų techniniam produktų grupių rengimui, lygio.

Tikslas

EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų tinkamai koordinuoti savo rinkodaros pastangas bei rengti ir įgyvendinti bendrus veiksmus.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB turėtų įsteigti nuolatinę rinkodaros valdymo grupę.

Skatinimui (bendram ar atskiram) skirti ištekliai turėtų kiek įmanoma labiau didėti 50 % išlaidų, skiriamų produktų grupių rengimui ir keitimui, intervale.

EUEB turėtų susitikti du kartus per metus iš esmės aptarti rinkodarą ir skatinimą bei sistemos strateginę plėtrą (pirmininkų posėdžiai).

EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų kartu nustatyti įvairias svarbiausias tikslines grupes bei kiekvienai jų apbrėžti ir įgyvendinti strategijas.

a) Bendra skatinamoji veikla, skirta padidinti suinteresuotų šalių susipažinimą

Pagrindinis tikslas yra gamintojus, vartotojus ir skleidėjus (mažmenininkus ir nevyriausybines organizacijas), iš tikrųjų – visas suinteresuotas šalis, visą laiką informuoti apie ekologinį ženklą ir jo pokyčius. Dalis tinkamų priemonių yra spausdinta medžiaga (brošiūros ir informaciniai biuleteniai, straipsniai) ir tinklalapis. Tuo pat metu turėtų būti sistemingai siekiama suinteresuotų šalių atsakomosios reakcijos ir į ją atsižvelgiama.

Tiek, kiek tai susiję su brošiūromis, jau yra Komisijos ir įvairių kompetentingų institucijų parengtas baigtinis medžiagos asortimentas (ekologinio ženklo informacinis rinkinys), kuris turėtų būti sistemingai prieinamas atitinkamoms suinteresuotoms šalims bei turėtų būti reguliariai atnaujinamas ir tobulinamas. Šios brošiūros galėtų būti geriau panaudotos, o EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų koordinuoti savo pastangas, kad riboti ištekliai būtų veiksmingiau panaudoti rengti brošiūras, informacinius biuletenius ir tinklalapį bei juos sistemingiau skleisti tikslinėms grupėms.

Panašiai Bendrijos ekologinio ženklo tinklalapis (http://europa.eu.int/ecolabel) jau yra pagrindinis visos atitinkamos informacijos šaltinis, kurį reikia aktyviai ir bendrai valdyti bei reguliariai atnaujinti. Siekiant sustiprinti jo pasitikimumą ir skaidrumą, turėtų būti skatinamas reguliarus visų suinteresuotų šalių, įskaitant vartotojų ir aplinkos apsaugos nevyriausybines organizacijas, indėlis.

Svarbu ne tik suteikti tinkamas informavimo priemones, bet ir apgalvoti tokius renginius kaip parodos ir mugės, kuriuose Europos ekologinį ženklą būtų galima pristatyti platesnei visuomenei. Iki šiol nebuvo sistemingai analizuota, kurios parodos arba mugės yra tinkamiausios skatinti ekologinį ženklą. Kitas svarbus aspektas yra galimybė ekologiniu ženklu paženklintus produktus naudoti didžiuosiuose renginiuose, tokiuose kaip pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės ar festivaliai ir t. t.

Pagaliau vis dar plačiai paplitęs klaidingas požiūris, kad ekologinio ženklo prašymas yra sunkus, biurokratiškas ir brangus procesas, nors, neseniai pakeitus reglamentą ir mokesčių struktūrą, taikymas yra paprastesnis ir pigesnis nei buvo anksčiau. Be to, nustatant kriterijus kiekvienam produktui, ypatingas dėmesys skiriamas išlaikyti mažiausias sąnaudas ir tiksliai paaiškinti, kokius dokumentus ir tyrimų ataskaitas pareiškėjas turi pateikti. Geresnę informaciją dėl šių aspektų reikia tiksliai perduoti suinteresuotoms šalims.

Tikslas

Visą laiką visas suinteresuotas šalis informuoti apie ekologinį ženklą ir jo pokyčius. Tuo pat metu turėtų būti sistemingai siekiama suinteresuotų šalių atsakomosios reakcijos ir į ją atsižvelgiama.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB ir Komisija turėtų organizuoti ekologinio ženklo tinklalapio atnaujinimą ir nuolatinį tobulinimą.

EUEB turėtų organizuoti ir koordinuoti brošiūrų ir kitos spausdintos medžiagos rengimą ir platinimą.

EUEB turėtų parengti renginių, kuriuose ekologinis ženklas turėtų būti pristatomas, sąrašą ir pasiūlymą ekologiniu ženklu paženklintus produktus naudoti pasirinktuose didžiuosiuose renginiuose.

EUEB turėtų užtikrinti, kad informacija suinteresuotoms šalims paaiškintų procedūras, laiką ir išlaidas, susijusius su paraiška suteikti ekologinį ženklą.

b) Bendra skatinamoji veikla, skirta padidinti visuomenės ir privačių pirkėjų susipažinimą

Pirmesnis skirsnis apie skverbimąsi į rinką akcentuoja valstybinių ir privačių pirkėjų potencialą. Bendra skatinamoji veikla turėtų būti sutelkta šiai svarbiausiai tikslinei grupei. Būtina informacija ir apie teisinę sistemą (kaip pirkėjas gali ekologinio ženklo kriterijus įtraukti į savo paraiškų konkursus, kaip dabar paaiškinta Komisijos aiškinamajame dokumente dėl viešųjų pirkimų ir aplinkos), ir apie įvairioms produktų grupėms esamus kriterijus. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį ir vėl turi atlikti ekologinio ženklo tinklalapis. Turėtų būti organizuojami bendri EUEB ir valstybinių pirkėjų susitikimai bei taip pat turėtų būti svarstomos nacionalinės ir (arba) regioninės kampanijos.

Tikslas

Vidutinės trukmės perspektyvoje viešųjų pirkimų pareigūnai turėtų būti informuojami apie galimybes savo paraiškų konkursuose naudoti ekologinio ženklo kriterijus.

Įgyvendinimo priemonės

Iki antrų darbo plano metų pabaigos EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų parengti bendrą strategiją ir bendrus veiksmus, kurie skatintų ekologinio ženklo kriterijus naudoti viešuosiuose ir privačiuose pirkimuose.

Komisija turėtų parengti vadovą apie ekologiškus viešuosius pirkimus, kuris be kitų aspektų turėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip kriterijai gali būti panaudoti paraiškų konkursuose. EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti kaip įmanoma platesnį šio vadovo skleidimą valstybiniams pirkėjams ir turėtų organizuoti mokymus ir informavimą bei kitus atitinkamus veiksmus. Atitinkama informacija turėtų būti talpinama ekologinio ženklo tinklalapyje.

c) Bendras skatinimas bei parama mažoms ir vidutinėms įmonėms bei platintojams

Be įvairių pirmesniuose skirsniuose išdėstytų skatinamųjų veiksmų turėtų būti sukurti tinklai, kurie remtų mažų ir vidutinių įmonių paraiškas suteikti ekologinį ženklą. Mažos ir vidutinės įmonės ne visada turi pakankamų priemonių ar informacijos, kad galėtų įvertinti ekologinio ženklo siūlomas galimybes ir parengti sėkmingas paraiškas. Joms turėtų padėti tinklai, kuriuose dalyvautų kiti pareiškėjai, interesų grupės, kompetentingos institucijos ar kitos atitinkamos organizacijos, tokios kaip verslo federacijos arba regioninės valdžios institucijos.

Svarbus vaidmuo tenka ir mažmenininkams, kaip tarpininkams tarp gamintojų ir vartotojų. Pavyzdžiui, mažmenininkai galėtų ekologinį ženklą naudoti siekdami pagerinti savo pačių prekių ženklo produktų kokybės įvaizdį bei siekti savo vartotojams pasiūlyti kitų ekologiniu ženklu paženklintų produktų. Todėl strateginio bendradarbiavimo su mažmenininkais kūrimas turėtų būti prioritetas.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB turėtų parengti strategiją ir veiksmus, kuriais būtų įsteigti ekologinio ženklo rėmimo tinklai mažoms ir vidutinėms įmonėms.

EUEB turėtų kurti strateginį bendradarbiavimą su mažmenininkais.

6. Planuojamas sistemos finansavimas

Dėl daugelio organizacijų, įskaitant viešąjį valdymą, dalyvavimo (pavyzdžiui, Komisijos biudžetas yra metinis) negalima parengti tikslių biudžetų būsimiems metams.

Vis dėlto ekologinio ženklo sistemos reikalavimai susideda iš dviejų pagrindinių dalių, būtent – išteklių produktų grupių rengimui bei rinkodarai ir skatinimui.

2000 m. ekologiniam ženklui skirti numatomi ištekliai, įskaitant skirtus EUEB, Komisijos ir valstybių narių, buvo apie 45 asmenys ir EUR 4 milijonai (neįskaitant atlyginimų). Iš jų apie EUR 2,8 milijono buvo skirti rinkodarai ir skatinimui.

Šis išteklių lygis yra pakankamas produktų grupių rengimui ir keitimui, ir jis, atsižvelgiant į EUEB, Komisijos ir valstybių narių metines biudžeto galimybes, galėtų būti ir toliau skiriamas kiekvienais metais. Šie ištekliai turėtų būti naudojami kaip įmanoma veiksmingiau.

2000 m. bendras pajamų iš kompetentingų įstaigų gaunamų mokesčių lygis buvo apie EUR 280000, ir galima tikėtis, kad, sistemai plečiantis, jis didės. Tai turėtų leisti reguliariai didinti išteklių, skirtų rinkodarai ir skatinimui (neįskaitant rinkodaros ir skatinimo, kurį vykdo ekologinį ženklą gavusios bendrovės), lygį, kuris turėtų pasiekti mažiausiai 50 % išteklių, skirtų rengti ir tikslinti produktų grupes.

Tikslas

Planuoti ilgalaikį sistemos finansavimą kaip įmanoma veiksmingiau naudojant skirtus išteklius.

Įgyvendinimo priemonės

EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų siekti susitarti dėl ilgalaikio sistemos finansavimo.

[1] COM(2001)68 galutinis.

[2] COM(2001)31 galutinis.

[3] Pirmininkavimo išvados, 2001 m. birželio 15–16 d., SN 200/01, p. 4; Komisijos komunikatas: "Stabili Europa – pasaulio pažangos vizija: Europos Sąjungos tolygios plėtros strategija" (9175/01).

[4] Pastaba:Komisija vykdo EUEB sekretoriato funkcijas ir dalyvauja visoje jos veikloje.

[5] EUEB posėdžiai, kuriuos, siekiant aptarti politiką ir rinkodarą, du kartus per metus savo šalyje organizuoja EUEB pirmininkas (-ė).

[6] Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl viešiesiems pirkimams taikomų Bendrijos teisės aktų ir galimybių integruoti aplinkos apsaugos aspektus į viešuosius pirkimus, COM(2001)274 galutinis.

[7] Komisijos aiškinamasis komunikatas dėl viešiesiems pirkimams taikomų Bendrijos teisės aktų ir galimybių integruoti aplinkos apsaugos aspektus į viešuosius pirkimus, COM(2001)274 galutinis.

--------------------------------------------------

1 priedėlis

PRIORITETŲ SUTEIKIMO METODIKA

Tolimesnis nebaigtinis kontrolinis sąrašas apibendrina pagrindinius klausimus, kurie turėtų būti paklausti apie kiekvieną į svarstymą pretenduojančią produktų grupę (teigiami atsakymai į visus klausimus yra palankūs tai produktų grupei nustatinėti ekologinius kriterijus):

Aplinkosauginiai klausimai: ar produktų grupė…

1. … turi didelį poveikį aplinkai pasauliniu, regioniniu arba bendru lygmenimis?

2. … turi didelį potencialą pagerinti aplinką vartotojų pasirinkimu?

3. … yra susijusi su prioritetinėmis aplinkosaugos politikos sritimis, priemonėmis ir teisės aktais (pavyzdžiui, IPP, atliekomis, klimato pokyčiais, energijos ženklu)?

Su rinka susiję klausimai: ar produktų grupė…

4. … atstovauja dideles pardavimų ir prekybos apimtis vidaus rinkoje?

5. … gamintojams ir (arba) mažmenininkams suteikia galimybių ir paskatų siekti konkurencinio pranašumo siūlant ekologiniu ženklu paženklintus produktus?

6. … turi aplinkosauginių argumentų, kurie jau yra susiję su jos tiekimu rinkai?

7. … atitinka aiškius suinteresuotų šalių interesus šios produktų grupės ekologiniam ženklui?

8. … pasižymi didelėmis pardavimų galutiniam naudojimui ar vartojimui apimtimis?

9. … turi didelę viešųjų pirkimų rinką?

10. … turi didelę šios produktų grupės privačių pirkimų rinką?

11. … gaminama smukliųjų gamintojų?

12. … tarp vartotojų pasižymi dideliu perkamumu (pavyzdžiui, kiekvieną dieną arba kiekvieną savaitę)?

13. … remia esamą produktų grupių "šeimą"?

14. … suteikia ypatingą galimybę padidinti bendrą sistemos matomumą?

Kiti susiję klausimai: ar produktų grupė…

15. … apima vartotojų sveikatos ir saugos klausimus?

16. … Europoje ar kitur yra kito ekologinio ženklo sistemoje ir, jei taip, ar produktų grupė toje sistemoje yra sėkminga?

17. … nustatyta kaip tinkama naudojimo standartams?

--------------------------------------------------

2 priedėlis

NEBAIGTINIS PRIORITETINIŲ PRODUKTŲ GRUPIŲ SĄRAŠAS

Esamos arba tebesvarstomos produktų grupės

Vyniojamojo popieriaus produktai

Kopijavimo popierius

Dirvos gerinimo medžiagos

Vidaus darbams skirti dažai ir lakai

Tekstilės gaminiai

Apavas

Indaplovių plovikliai

Skalbikliai

Universalūs ir sanitarinių patalpų valikliai

Rankomis plaunamų indų plovikliai

Lovų čiužiniai

Elektros lemputės

Asmeniniai kompiuteriai

Nešiojami kompiuteriai

Skalbimo mašinos

Šaldytuvai

Indaplovės

Turistų apgyvendinimas

Baldai

Kietosios grindų dangos

Televizoriai

Vakuuminiai siurbliai

Padangos

Galimos naujos produktų grupės

(

Pastaba:

šiuo metu EUEB ir Komisija išsamiai vertina šių galimų naujų produktų grupių prioritetiškumą ir nustatinėja geriausius tvarką ir laiką jų rengimui.

)

Spausdinimo popierius

Spausdinimo popieriaus produktai

Perdirbto popieriaus produktai, rašymo popierius

Tapetai

Šiukšlių maišai/plastmasiniai maišai

Parduotuvių maišai ir apsipirkimo krepšiai

Rašymo priemonės

Telefonai

Kopijavimo aparatai

Smulkūs buitiniai elektros prietaisai

Mados aksesuarai

Pirštinės

Odos gaminiai

Sporto įranga

Žaislai ir žaidimai

Pakuotės

Pasidaryti pačiam skirti produktai

Oro kondicionieriai

Šildymo sistemos

Vandens pašildymo sistemos

Apšiltinimas

Statybinės dalys

Statybos paslaugos

Mažmeninės prekybos paslaugos

Sausas valymas

Finansinės paslaugos

Transporto paslaugos

Pristatymo paslaugos

Transporto priemonių remonto paslaugos

Automobiliai

Virtuvės ir buities reikmenys ir t. t.

Higienos produktai (higieniniai rankšluosčiai ir servetėlės ir t. t.)

Šampūnas ir muilas

--------------------------------------------------

3 priedėlis

TIKSLŲ IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ SANTRAUKA

Tikslai | Įgyvendinimo priemonės |

2002 | 2003 | 2004 |

Politika ir strategija

Toliau rengti ir pritaikyti sistemos ilgalaikes politiką ir strategiją bei integruoti ekologinį ženklą į įvairias politikos sritis, susijusias su subalansuotu vartojimu. | Suformuoti nuolatinę politikos valdymo grupę, kuri rengtų ir pritaikytų ilgalaikes politiką ir strategiją bei koordinuotų ir prisidėtų prie politikos pokyčių. | Tęsti. | Tęsti. |

Produktų grupių rengimas

Nustatyti produktų grupių rinkinį, kuris apimtų pakankamai išbaigtą ir valdomą produktų asortimentą, kad galėtų patraukti mažmenininkus, gamintojus ir vartotojus. Per penkerius metus turėti 25–35 produktų grupes. | Įsteigti naujų produktų grupių. Paprastai pataisyti kriterijų galiojimą iki ketverių penkerių metų. Sukurti kriterijų paslaugoms nustatymo metodiką. Suformuoti darbo grupę, kuri imtųsi daugeliui produktų grupių bendrų horizontalių klausimų. | Įsteigti naujų produktų grupių. | Įsteigti naujų produktų grupių. |

Geriausiai panaudoti produktų grupių rengimui skirtus išteklius sutelkiant dėmesį toms produktų grupėms, kurios labiausiai tinka Bendrijos ekologiniam ženklui. | Parengti ir patobulinti prioritetų suteikimo metodiką. Koordinuoti su kitomis ekologinių ženklų sistemomis. | Tęsti. Atnaujinti prioritetinių produktų grupių lentelę. Įvertinti paslaugų grupių asortimentą. | Tęsti. |

Rinkodara, skatinimas

Koordinuoti rinkodaros pastangas bei rengti ir įgyvendinti bendrus veiksmus. | Įsteigti nuolatinę rinkodaros valdymo grupę. EUEB susitinka du kartus per metus aptarti rinkodarą ir skatinimą bei sistemos strateginę plėtrą (pirmininkų posėdžiai). | Nustatyti įvairias svarbiausias tikslines grupes bei kiekvienai jų apbrėžti ir įgyvendinti strategijas. | Tęsti. |

Ekologiniu ženklu paženklintų prekių metinis pagausinimas mažiausiai 25 %. Pasiekti minimalų matomumo lygį dviejuose trečdaliuose valstybių narių. Visą laiką visas suinteresuotas šalis informuoti apie ekologinį ženklą ir jo pokyčius. Tuo pat metu siekti atsakomosios reakcijos iš suinteresuotų šalių. Apie ekologinį ženklą turėtų žinoti visi atitinkami gamintojai ir mažmenininkai. Daugiau kaip pusė Europos vartotojų turėtų Bendrijos ekologinį ženklą atpažinti kaip aplinkosauginio pasižymėjimo ženklą. | Imtis skatinimo. Kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti svarbiausias produktų grupes ir joms sutelkti rinkodaros pastangas. Atnaujinti ir tobulinti ekologinio ženklo tinklalapio struktūrą. Organizuoti ir koordinuoti brošiūrų ir kitos spausdintos medžiagos rengimą ir platinimą. Parengti renginių, kuriuose ekologinis ženklas turėtų būti pristatomas, sąrašą. Informuoti potencialius pareiškėjus apie paraiškų procedūras ir išlaidas. Sukurti atsiskaitymo mechanizmus, skirtus užsitikrinti metinę statistiką, kuri leistų stebėti skverbimąsi į rinką. | Imtis skatinimo. Toliau atnaujinti tinklalapį, platinti brošiūras, dalyvauti renginiuose, informuoti apie išlaidas ir t. t. Parengti strategiją ir veiksmus mažų ir vidutinių įmonių rėmimo tinklams ir strateginiam bendradarbiavimui su mažmenininkais. Sukurti ekonomiškai efektyvią metodiką, kuri leistų stebėti Bendrijos ekologinio ženklo identifikavimo ženklo atpažinimą tarp vartotojų, ir parengti ekonomiškai efektyvius veiksmus, kurie šį atpažinimą laipsniškai didintų. | Imtis skatinimo. Toliau atnaujinti tinklalapį, platinti brošiūras, dalyvauti renginiuose, informuoti apie išlaidas ir t. t. Skatinimui skirti ištekliai turėtų sudaryti mažiausiai 50 % išteklių, skirtų produktų grupių rengimui. |

| Nustatyti minimalaus ekologinio ženklo matomumo lygio kriterijų ir įvertinti, kuriose šalyse šis lygis pasiektas. | | |

Tiesioginis ir netiesioginis poveikis

Informuoti viešųjų pirkimų pareigūnus apie galimybes naudoti ekologinio ženklo kriterijus savo paraiškų konkursuose. | Parengti vadovą apie ekologiškus viešuosius pirkimus ir ekologinio ženklo kriterijus, jį skleisti (taip pat ir tinklalapyje) bei organizuoti mokymus ir informavimą. | Parengti bendrą strategiją ir bendrus veiksmus, kurie skatintų ekologinio ženklo kriterijus naudoti viešuosiuose ir privačiuose pirkimuose. | Tęsti. |

Prisidėti prie vartojimo pavertimo labiau subalansuotu. Laipsniškai sukurti tiesioginės ir netiesioginės ekologinio ženklo naudos kokybinius ir kiekybinius vertinimus. Turėtų būti aiškiai išplėtotas ekologinio ženklo kriterijų, kaip aplinkosauginio pasižymėjimo etalono, vaidmuo. | Parengti metodiką ir kriterijus, vertinančius tiesioginę ir netiesioginę ekologinio ženklo aplinkosauginę naudą. Nustatant naujus arba tikslinant esamus kriterijus, sistemingai vertinama kiekvienos produktų grupės didžiausia potenciali nauda. Nustatoma strategija, kuri leistų stebėti, vertinti ir didinti netiesioginę ekologinio ženklo kriterijų aplinkosauginę naud. | Tęsti. Analizuoti sąveikos su EMAS naudą. | Tęsti. |

Bendradarbiavimas ir koordinavimas

Laipsniškai sukurti bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp Bendrijos ekologinio ženklo sistemos ir kitų ekologinių ženklų sistemų valstybėse narėse. Laipsniškai koordinuoti produktų grupių rengimą įvairiose ES ženklinimo sistemose. | Įsteigti nuolatinę bendradarbiavimo ir koordinavimo valdymo grupę. Tikslinti ir kataloguoti visas produktų grupes, kurias numato ekologinio ženklo sistemos ES ir valstybėse kandidatėse. Nustatyti produktų grupių ir jų kriterijų centrinio registro nustatymo ir atnaujinimo mechanizmą. Nustatyti, kaip kiekviena kiekvieno ženklo sistemos produktų grupė tinka Europos ir (arba) nacionalinėje sistemose. | Nustatyti mechanizmą, skirtą laipsniškai koordinuoti įvairių sistemų darbo programas ir keistis informacija. Ištirti galimybes valstybėse narėse "pripažinti" tarpinius ir galutinius produktus, turinčius vieną iš kitų ženklų Atsižvelgti į atitinkamą darbą, kurį atlieka su Pasaulinis ekologinio ženklinimo tinklas (GEN). | Suderinti ploviklių sudedamųjų dalių duomenų bazes (PSDD sąrašus) ir susijusius klausimus. |

Laipsniškai didinti susipažinimą su ES ženklo ir kitų ženklų valstybėse narėse bendrais ir papildančiais tikslais ir vaidmenimis. | Bendrai rengti ir skleisti informaciją suinteresuotoms šalims apie nacionalinių ženklų ir ES ženklo buvimą bei jų bendrus ir papildančius vaidmenis ir tikslus. Keistis informacija apie tai, kur parduodami kokie ekologiniu ženklu paženklinti produktai. | Tęsti. Ištirti galimybes internete sukurti ekologiniu ženklu paženklintų produktų "ekologinę parduotuvę". Parengti bendrus veiksmus, kurie skatintų ekologinio ženklo kriterijus naudoti viešuosiuose pirkimuose. | Tęsti. Ištirti galimybes ir progas Bendrijos ekologinio ženklo mokesčio struktūrą pritaikyti taip, kad būtų galima pasiūlyti tinkamą nuolaidą pareiškėjams, kurie nori ir Bendrijos ekologinio ženklo, ir vieno ar daugiau kitų ženklų valstybėse narėse. |

Finansavimas

Planuoti ilgalaikį sistemos finansavimą kaip įmanoma veiksmingiau naudojant skirtus išteklius. | | Siekti susitarti dėl ilgalaikio sistemos finansavimo | Tęsti. |

--------------------------------------------------