32000R1994

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1994/2000

2000 m. rugsėjo 18 d.

nustatantis galutinius kompensacinius mokesčius ir galutinai surenkantis laikinuosius kompensacinius mokesčius už Taivanio kilmės stireno-butadieno-stireno termoplastinio kaučiuko importą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], ypač į jo 14 ir 15 straipsnius,

atsižvelgdama į pasiūlymą, kurį pateikė Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1) Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1092/2000 [2] (toliau – Laikinojo muito Reglamentas) buvo nustatyti laikinieji kompensaciniai mokesčiai už Taivanio kilmės stireno-butadieno-stireno termoplastinio kaučiuko (toliau – SBS), klasifikuojamo KN ex40021900 ir ex400299 subpozicijose, importą.

(2) Dėl lygiagrečiai atliekamo antidempingo tyrimo Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1091/2000 [3] buvo nustatyti laikinieji antidempingo muitai Taivanio kilmės SBS importui į Bendriją.

B. TOLESNĖ TVARKA

(3) Atskleidus esminių faktų ir aplinkybių, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas pritaikyti laikinąsias priemones, kelios suinteresuotos šalys raštu pateikė pastabų. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (toliau – Pagrindinis Reglamentas) 11 straipsnio 5 dalį, visoms suinteresuotoms šalims, kurios paprašė suteikti progą pasiaiškinti žodžiu, buvo suteikta proga kreiptis į Komisiją su prašymu būti išklausytoms.

(4) Komisija toliau siekė kaupti ir tikrinti visą informaciją, kuri jos manymu buvo būtina galutinėms išvadoms suformuluoti.

(5) Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti pritaikyti galutinius kompensacinius mokesčius už Taivanio kilmės SBS importą ir galutinai surinkti laikinaisiais tam importui nustatytais muitais užtikrintas sumas.

Po šio atskleidimo joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti savo pareiškimus.

(6) Buvo apsvarstyti suinteresuotų šalių žodžiu ir raštu pateikti argumentai, tam tikrais atvejais į juos buvo atsižvelgta, formuluojant galutines išvadas.

(7) Peržiūrėjus laikinąsias išvadas, atsižvelgiant į informaciją, kuri buvo sukaupta nuo jų suformulavimo, daroma išvada, kad šiuo dokumentu turėtų būti patvirtintos laikinajame Reglamente pateiktos pagrindinės išvados.

C. NAGRINĖJAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(8) Nagrinėjamas produktas – tai stireno-butadieno-stireno termoplastinis kaučiukas, klasifikuojamas KN ex40021900 ir ex400299 subpozicijose.

(9) Vienas Bendrijos importuotojas teigė, kad iš Taivanio importuoto SBS takumas ir atsparumas skyrėsi nuo gaminamojo Bendrijoje. Tačiau Komisijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Taivanio gamintojai gamina skirtingų tipų SBS, kurių sudėtis tiksliai atitinka gaminamųjų Bendrijoje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iš Taivanio importuotų vienos bendrovės produktų kokybė galėjo būti blogesnė 1995 ir 1996 m., kai ši bendrovė pradėjo SBS gamybą, tačiau jos gaminių kokybė greitai pasiekė Bendrijoje gaminamo SBS kokybės lygį. Galiausiai tyrimas parodė, kad Bendrijos vartotojai nejaučia skirtumo tarp iš Taivanio importuoto SBS ir pagamintojo Bendrijoje. Komisija padarė išvadą, kad iš Taivanio importuotas SBS ir pagamintasis Bendrijoje pasižymi tomis pačiomis savybėmis, ir kad jų kokybė yra to paties lygio.

(10) Kitas Bendrijos importuotojas teigė, kad sausas ir suskystintas SBS turėtų būti vertinami kaip du skirtingi produktai, nes sausą ir suskystintą SBS naudoja skirtingos pramonės šakos. Tačiau skirtingi SBS gamintojai ir vartotojai Komisijai patvirtino, kad dauguma Bendrijos vartotojų, ypač avalynės pramonės, nejaučia skirtumo tarp sauso ir suskystinto SBS. Todėl daroma išvada, kad negalima išskirti sauso ir suskystinto SBS rinkų.

(11) Ta pati bendrovė taip pat teigė, kad sausas ir suskystintas SBS yra artimi kitų tipų produktams, tokiems kaip stireno-izopreno-stireno produktai (toliau – SIS), kuriuos taip pat gamina Bendrijos SBS gamintojai. Ši bendrovė teigė, kad nėra pagrindo atskirti SBS nuo šių kitų produktų. Tačiau tyrimas parodė, kad sausas ir suskystintas SBS yra vienodos butadieno ir stireno fizinės sudėties, jie skiriasi tik tuo, kad gamybos proceso pabaigoje pridedama aliejaus. Dėl šios fizinės sudėties SBS aiškiai skiriasi nuo kitų produktų, tokių kaip SIS. Todėl daroma išvada, kad šiame tyrime sausas ir suskystintas SBS turėtų būti vertinami kaip tas pats atskiras produktas, kaip apibrėžta pagrindinio Reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(12) Kadangi daugiau argumentų nepateikta, laikinojo muito Reglamento 15–18 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra patvirtinamos.

D. SUBSIDIJOS

(13) Laikinojo muito Reglamento išvados dėl kompensacinių subsidijų, kurias gavo eksportuojantys gamintojai, yra galutinai patvirtinamos, išskyrus šiame dokumente aiškiai nurodytais atvejais.

I. BENDRI KLAUSIMAI

1. Vyraujančios komercinės palūkanų normos apskaičiavimo tvarka

(14) Laikinai buvo nuspręsta šiame tyrime naudoti 9 % bendrą palūkanų normą. Ši norma buvo nustatyta, remiantis tyrimo metu sukaupta informacija, kuri buvo pripažinta tinkama šiam tikslui. Taivanio Vyriausybė (toliau – TV) pareiškė abejonių dėl šios normos patikimumo.

(15) Atsižvelgdama į šį teiginį, Komisija perskaičiavo bendrai taikomą palūkanų normą. Nustatoma, kad atitinkama atskaitos taško palūkanų norma sudaro 7,99 %, ji apskaičiuota, remiantis vidutinėmis komercinėmis palūkanų normomis, kurias per tiriamąjį laikotarpį taikė 8 didžiausi vietiniai Taivanio bankai. Šios normos skelbiamos viešai, jos sudaro dalį statistinės informacijos, kurią kas mėnesį skelbia Kinijos Respublikos Centrinio banko ekonominių tyrimų departamentas.

2. Palūkanų normos taikymas, skaičiuojant subsidijos dydį

(16) TV teigė, kad metodas, pagal kurį palūkanų suma pridedama prie nominalios vertės, negali būti taikomas tariamoms mokesčio kredito subsidijų sumoms, nes mokesčio kreditas, kurį yra nurodžiusios bendrovės, panaudojamas tik grąžinant mokesčius, t. y. iki kitų metų kovo 31 d. Todėl TV teigė, kad iki tos dienos bendrovės šia lengvata nesinaudoja.

(17) Atsakant į šį argumentą, tariama, kad kadangi lengvatą sudaro kasmet mokėtino tiesioginio mokesčio sumažinimas, pati lengvata kartojasi kasmet. Taigi, lengvatai turėtų būti priskirtas ir palūkanų elementas, nes bendrovėms nereikia atviroje rinkoje skolintis sumos, kuri atitinka šia sutaupytą mokesčio sumą.

II. INDIVIDUALI TVARKA

1. Paskolos, taikant lengvatines palūkanų normas: lengvatos už automatizavimo ir taršą mažinančias iniciatyvas

(18) Šios schemos apibūdintos laikinojo muito Reglamento 32–41 konstatuojamosiose dalyse. Jų pagrindą sudaro Pagerinimo pramonės statuto (toliau – PPS) 21 straipsnio 1 dalis.

(19) TV teigė, kad šios paskolos yra visuotinai prieinamos beveik visoms Taivanio bendrovėms, jos nėra teikiamos tik tam tikroms įmonėms, taigi, joms neturėtų būti taikomas kompensavimas. Teigiama, kad teisė naudotis šiomis lengvatomis suteikta ne tik tam tikroms įmonėms; kad teisė dalyvauti programoje suteikiama objektyvių kriterijų pagrindu.

(20) Kalbant apie šiuos teiginius, nustatyta, kad Taivanio valdžios institucijos galimybę pasinaudoti lengvatomis suteikia tik "investicijoms į svarbias įmones ar projektus, susijusius su pramonės gerinimu ar pramonės infrastruktūros tobulinimu", kurie "atitinka Vyriausybės pramonės politiką dėl paramos protingai pramonės įmonių plėtrai" (PPS 21 straipsnis). Šio straipsnio nuostatos negali būti vertinamos kaip objektyvios, nes kriterijai nėra neutralūs, jie yra ekonominio pobūdžio, o jų taikymas – horizontalus, nes iš anksto žinoma, kad vienos įmonės turi daugiau galimybių už kitas pasinaudoti šių paskolų teikiama nauda vien dėl to, kad atstovauja tam tikram verslo sektoriui. Taigi šios lengvatos vieniems sektoriams neišvengiamai teikia daugiau naudos už kitus. Šiuo pagrindu pirmiau pateiktas teiginys yra atmetamas.

(21) Daroma išvada, kad šią tvarką reikia pripažinti specifine, nes ji taikoma tik tam tikroms įmonėms, kaip apibrėžta pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte. Todėl laikinojo muito Reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados yra patvirtinamos.

Subsidijos dydžio apskaičiavimo tvarka

(22) Nauda, kurią gauna eksportuojantys gamintojai, buvo apskaičiuota laikinojo muito Reglamento 38–40 konstatuojamosiose dalyse nustatyta tvarka.

(23) Nauda, kurią gavo dvi bendrovės, nurodytos laikinojo muito Reglamente, sudarė 0,07 % Pritaikius kitą palūkanų normą, bendrovei "Chi Mei" šis skaičius sumažinamas iki 0,06 %

2. Atleidimas nuo muito mokesčio: naujos įrangos ir taršą mažinančios įrangos pirkimai

(24) Šios tariamos kompensacinės subsidijos teisinį pagrindą sudaro Kinijos Respublikos Muitinės importo tarifų bei importo ir eksporto prekių klasifikatoriaus (toliau – Muitinės kodeksas) 84 skyriaus 3 ir 9 papildomos pastabos, 85 skyriaus 4 ir 5 papildomos pastabos bei 90 skyriaus 1 ir 2 papildomos pastabos.

(25) TV teigė, kad ši Muitinės programa neatitinka nė vieno subsidijos apibrėžimo iš pateiktųjų pagrindinio Reglamento 2 straipsnyje, pirmiausia dėl to, kad nėra tiesioginio lėšų pervedimo, nepateikiama prekių ir nesuteikiama paslaugų, taip pat nėra paramos, atsižvelgiant į kainą ar pajamas. Šis teiginys atmetamas, nes pagal šią schemą numatytas atleidimo nuo mokėtinų muito mokesčių pavidalo TV finansinis įnašas, kaip pažymėta pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, taigi lengvata yra suteikiama.

(26) TV taip pat teigė, kad ši schema, kuri apibūdinta laikinojo muito Reglamento 44–54 konstatuojamosiose dalyse, vertinama kaip įprasta vietinio muitinės plano dalis. Net jei muitinės programa ir būtų subsidija, jai nebūtų galima taikyti kompensavimo pagal pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą.

(27) Visų pirma buvo teigiama, kad galimybę naudotis šia atleidimo nuo muito mokesčio schema turi visos Taivanio bendrovės, pageidaujančios įsigyti įrangos, kuri negaminama vietoje, todėl negali būti tariama, kad šis atleidimas taikomas tik konkrečioms įmonėms, nes įmonių, kurios pageidauja pasinaudoti šia lengvata, skaičius yra neribotas, o lengvatos taikymas administruojamas, laikantis objektyvių ir neutralių kriterijų.

(28) Taikant pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punktą, nelaikoma, kad Muitinės kodekso papildomų pastabų nuostatos yra ekonominio pobūdžio, o jų taikymas – horizontalus, nes šia schema gali naudotis tik tam tikros įmonės. Kad įmonės galėtų pasinaudoti šios schemos teikiamomis lengvatomis, jos turi būti registruotos ir kvalifikuotos įmonės – gamintojos arba techninių paslaugų įmonės, kurios naudotų šią schemą, importuodamos mechanizmus, įrangą ir instrumentus, skirtus oro taršos, vandens užteršimo, triukšmo ar vibracijos prevencijai, arba skirtus naudoti aplinkos būklės tikrinimo ir bandymo arba atliekų šalinimo, tyrimų ir eksperimentų arba tyrimo ir analizės tikslais, kurie nurodyti Muitinės kodekso konkrečiuose skyriuose.

(29) Šie teiginiai atmetami, o laikinojo muito Reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje pateiktos laikinosios išvados yra patvirtinamos.

Subsidijos dydžio apskaičiavimo tvarka

(30) Eksportuojantiems gamintojams suteiktų lengvatų dydis apskaičiuotas, laikantis laikinojo muito Reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje paaiškintos tvarkos.

(31) Nustatyta, kad nauda, kurią gavo du eksportuojantys gamintojai atitinkamai sudarė 0,05 % ir 0,04 %

3. Atleidimas nuo muito mokesčio: žaliavų importas

(32) Šios tariamos kompensacinės subsidijos, kuri apibūdinta laikinojo muito Reglamento 55–60 konstatuojamosiose dalyse, teisinį pagrindą sudaro Muitinės kodekso 29 skyriaus 6 papildoma pastaba.

(33) TV teigė, kad ši programa neatitinka nė vieno subsidijos apibrėžimo iš pateiktųjų pagrindinio Reglamento 2 straipsnyje, pirmiausia dėl to, kad nėra tiesioginio lėšų pervedimo, nepateikiama prekių ir nesuteikiama paslaugų, taip pat nėra paramos, atsižvelgiant į kainą ar pajamas. Šis teiginys taip pat atmetamas, nes pagal šią schemą numatytas atleidimo nuo mokėtinų muito mokesčių pavidalo TV finansinis įnašas, kaip pažymėta pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, taigi, lengvata yra suteikiama.

(34) TV teigė, kad ši schema vertinama kaip įprasta vietinio muitinės plano dalis. Net jei ši muitinės programa ir būtų subsidija, jai nebūtų galima taikyti kompensavimo pagal pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą

(35) Buvo teigiama, kad ši muito mokesčių lengvata, importuojant žaliavas, kurios negaminamos arba kurių nepakanka vietinėje rinkoje, nėra taikoma vien tik tam tikroms bendrovėms, nes kriterijai, kuriais remiantis atleidžiama nuo muito mokesčio, yra objektyvūs ir neutralūs.

(36) Ši schema aiškiai taikoma tik konkretiems gamintojams, kuriems galioja gamyklų administravimo taisyklės, ji taikoma importuojant konkrečiai išvardytas žaliavas, šiuo atveju chemines medžiagas, naudojamas vien tik plastikų, dirbtinio pluošto, gumos ir naftos chemijos tarpinių junginių gamybai cheminės reakcijos būdu, be to, su sąlyga, kad šios medžiagos dar nėra gaminamos Taivanyje arba jų trūksta. Todėl Komisija daro išvadą, kad ši schema aiškiai skirta tik tam tikroms įmonėms, kurios atitinka Muitinės kodekso konkrečios papildomos pastabos nuostomis nustatytas sąlygas. Manoma, kad šios sąlygos nėra neutralaus ar ekonominio pobūdžio, o jų taikymas – horizontalus.

(37) Vienas eksportuotojas pažymėjo, kad atrodys, jog visi skaičiavimai atlikti bendrovės lygiu, išskyrus žaliavų importo muito mokesčio lengvatos skaičiavimus; todėl ta bendrovė teigė, kad šios subsidijos laipsnį taip pat reikėtų skaičiuoti bendrovės lygiu.

(38) Atsakant į šį argumentą, reikėtų aiškiai pasakyti, kad kai subsidijos lengvata taikoma tik konkrečiam produktui, šiuos subsidijos sumos skyrimo vardiklis turėtų atspindėti tik to produkto pardavimus (arba eksportą). Kitais atvejais vardiklyje turėtų būti nurodoma lengvatos gavėjo bendra pardavimų (arba eksporto) suma.

(39) Bendrovės teisingai pastebėjo, kad Komisija laikėsi šio požiūrio, skaičiuodama žaliavų importo muito mokesčio lengvatos dydį. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas vien tik nagrinėjamam produktui suteiktų lengvatų dydis, todėl vardiklyje buvo panaudotas atitinkamas pardavimų kiekis. Išnagrinėjus visas kitas apibūdintas schemas, nustatyta, kad lengvatos buvo taikomos ne vien konkrečiam produktui, todėl vardiklyje panaudotas bendras pardavimų kiekis.

(40) Todėl laikinojo muito Reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje pateiktos laikinosios išvados yra patvirtinamos.

Subsidijos dydžio apskaičiavimo tvarka

(41) Eksportuojantiems gamintojams suteiktų lengvatų dydis apskaičiuotas, laikantis laikinojo muito Reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje paaiškintos tvarkos.

(42) Nustatyta, kad nauda, kurią gavo du gamintojai – eksportuotojai sudarė nuo 0,61 % iki 0,97 %.

4. Mokesčių kreditai ir atleidimas nuo mokesčių

(43) Kadangi dėl šių schemų pastabų negauta, laikinojo muito Reglamento 22–31 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra patvirtinamos.

5. Kompensacinių subsidijų dydis

(44) Nustatytos šios bendradarbiaujančių bendrovių vidaus subsidijų normos:

| Bendrovė "Chi Mei Corporation" | Bendrovė "Lee Chang Yung Chemical Industry Corporation" |

Mokesčių kreditai ir atleidimas nuo mokesčių | 0,42 % | 0,32 % |

Paskolos už lengvatines palūkanas | 0,06 % | 0,07 % |

Importo mokesčio lengvata | 1,02 % | 0,65 % |

Bendras subsidijos dydis: | 1,50 % | 1,04 % |

E. ŽALA

1. Bendrijos pramonės apibrėžimas

(45) Kadangi negauta pastabų dėl Bendrijos pramonės apibūdinimo, laikinojo muito Reglamento 67 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados yra patvirtinamos.

2. Vartojimas Bendrijoje

(46) Kadangi negauta pastabų dėl vartojimo Bendrijoje, laikinojo muito Reglamento 67 konstatuojamojoje dalyje pateiktas jo įvertinimas yra patvirtinamas.

3. SBS importas iš Taivanio į Bendriją

a) Importo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė importo kaina

(47) Kadangi negauta pastabų dėl Taivanio importo į Bendriją apimties, rinkos dalies ir vidutinių importo kainų, laikinojo muito Reglamento 69–72 konstatuojamosiose dalyse pateikti jų įvertinimai yra patvirtinami.

b) Kainos numušimas

(48) Reikia prisiminti, kad pirmiau kainų numušimas laikinai nustatytas, remiantis eksporto kainos (cif kainos Bendrijos pasienyje, sumokėjus muitus) ir Bendrijos pramonės nustatytų kainų (gamintojo kainų) palyginimu. Panašių tipų produktų pardavimo kaina, kuria buvo remiamasi – tai pardavimo kaina nepriklausomiems klientams, atskaičius nuolaidas.

(49) Kaip pažymėta 9 konstatuojamojoje dalyje, buvo gauta pastabų dėl skirtingų produktų tipų palyginamumo, tačiau nustatyta, kad iš Taivanio importuotas SBS ir pagamintasis Bendrijoje turi vienodas savybes.

(50) Šios pastabos neturėjo poveikio laikinojo Reglamento išvadoms, todėl nustatyta, kad vidutinis kainos numušimo skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės vidutinių pardavimo kainų procentine dalimi, sudaro 12.3 %

4. Bendrijos pramonės ekonominė padėtis

(51) Vienas Bendrijos importuotojas pažymėjo, kad nebuvo atlikti 1995 m. atsargų ir pelningumo rodiklių skaičiavimai. Kaip pažymėta laikinojo muito Reglamento 81 ir 82 konstatuojamosiose dalyse, tikslių atsargų kiekių ir pelningumo rodiklių nebuvo galima gauti, nes vienoje bendrovėje buvo padaryta apskaitos sistemų pakeitimų, o kitoje – struktūrinių pakeitimų. Bet kuriuo atveju tyrimas parodė, kad 1995 m. pelningumas buvo aukštesnis už 1996 m. Tai patvirtina žalos buvimą.

(52) Kadangi daugiau negauta jokių pastabų dėl skaičių, apibūdinančių Bendrijos pramonės gamybą, pajėgumus, pardavimų apimtis, pardavimo kainas, rinkos dalį, atsargas, pelningumą, investicijas ir užimtumą, laikinojo muito Reglamento 76–84 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra patvirtinamos.

(53) Remiantis tuo, kad išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė esminės žalos, kaip nustatyta laikinojo muito Reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje.

F. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Subsidijuojamo importo poveikis

(54) TV ir vienas Bendrijos importuotojas teigė, kad didelė Bendrijos pramonės rinkos dalis (tiriamuoju laikotarpiu ji sudarė 89 %) rodo, kad Taivanio importas negalėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, nes jo rinkos dalis buvo žymiai mažesnė (6,1 %). Šiuo atveju nustatyta, kad Taivanio importas, kuris konkurencinėje ir skaidrioje rinkoje darė didelį kainų spaudimą (tiriamuoju laikotarpiu kainų numušimas sudarė 12,3 %), turėjo didelį poveikį Bendrijos pramonei. Kad išlaikytų savo rinkos dalį, Bendrijos pramonė turėjo paklusti kainų žemėjimo tendencijai (nuo 1995 m. iki tiriamojo laikotarpio kaina sumažėjo 47 %). Dėl šios priežasties Bendrijos pramonė patyrė didelių nuostolių (nuo 1996 iki tiriamojo laikotarpio pelningumo rodiklis pasikeitė nuo + 14,9 % iki – 9,8 %). Galiausiai manoma, kad didelė Bendrijos rinkos dalis neapsaugojo jos nuo nesąžiningos subsidijuojamos Taivanio konkurencijos, ir kad dėl Taivanio importo atsiradęs kainų spaudimas yra pagrindinė šiai pramonei padarytos žalos priežastis.

2. Kiti veiksniai

(55) TV teigė, kad dėl padidėjusių Bendrijos gamintojų investicijų tarp šių gamintojų atsirado didesnė konkurencija, ir žala atsirado dėl šių konkurencinių jėgų veikimo. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad nuo 1995 m. investicijų apimtys svyravo, kaip pažymėta laikinojo Reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje, o ne didėjo, kaip teigia TV. Investicijos išliko gana mažos apimties, kuri atitiko įprasto įrangos atnaujinimo lygį. Didžiausias investicijas gamintojai padarė iki 1995 m., kai steigė gamybos padalinius.

(56) TV taip pat teigė, kad Bendrijos pramonės patirta žala galėjo atsirasti padidėjus žaliavų kainoms. Tačiau, kaip pažymėta laikinojo muito Reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje, žaliavų kainos svyravo nuo 1995 m., tačiau nebuvo matyti konkrečios tendencijos. Labiau tikėtina, kad jų pokyčiai kartojasi cikliškai, todėl jais negalima pagrįstai paaiškinti nuolatinio SBS kainų mažėjimo, kuris stebimas nuo 1995 m.

(57) Vienas Bendrijos importuotojas teigė, kad Bendrijos pramonei padaryta žala galėjo atsirasti dėl padidėjusių gamybos ir pardavimo bei bendrų administravimo išlaidų. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad nors nuo 1995 m. iki 1999 m. šios sąnaudos buvo panašaus lygio, Bendrijos gamintojų pardavimų vertė labai smarkiai krito (39 %) dėl sumažėjusių kainų.

3. Išvada

(58) Kadangi negauta kitų argumentų dėl Bendrijos pramonės patirtos žalos atsiradimo priežasčių, laikinojo muito Reglamento 110 ir 111 konstatuojamosiose dalyse pateikta išvada, kad SBS importas iš Taivanio padarė žalos Bendrijos pramonei, yra patvirtinama.

G. BENDRIJOS INTERESAS

1. Bendrijos pramonės interesas

(59) Kadangi negauta pastabų dėl Bendrijos pramonės intereso, laikinojo muito Reglamento 113–117 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados yra patvirtinamos.

2. Poveikis vartotojams

(60) Priėmus reglamentą, nustatantį laikinąsias priemones, du Bendrijos importuotojai pareiškė susirūpinimą dėl išlyginamųjų priemonių poveikio jų klientams. Reikėtų pažymėti, kad viena iš šių bendrovių importavo iš Taivanio gamintojo, kuris nebendradarbiavo, atliekant šį tyrimą, ir šiam gamintojui buvo pritaikyta laikinoji kumuliacinė subsidija bei nustatytas 28,2 % dempingo muito tarifas. Tačiau pritaikius galutines priemones, visi importuotojai turės galimybę pirkti SBS iš Bendrijos gamintojų, iš kurio nors bendradarbiaujančio Taivanio gamintojo ar iš kito šaltinio, kuriam priemonės netaikomos.

(61) Todėl manoma, kad, pritaikius galutines priemones, kainos turėtų vidutiniškai padidėti 1,1 % Tyrimo metu patvirtinta, kad šis kainų padidėjimas turėtų tik ribotą poveikį vartotojams. Buvo išanalizuotas muito mokesčių poveikis keliems tipiniams vartotojams; SBS sudarė 40 % jų gamybos išlaidų. Nustatyta, kad, pritaikius priemones, su SBS susijusios jų veiklos vidutinis pelningumas sumažėtų 0,3 %

(62) Be to, kadangi dauguma Bendrijos vartotojų pagrindinę dalį sunaudojamo SBS perka iš Bendrijos gamintojų, jie nepajaustų jokio didesnės jų perkamo kiekio dalies kainų padidėjimo.

(63) Galiausiai, kadangi Bendrijos importuotojai nepateikė papildomų faktų, o Bendrijos vartotojai neatsiuntė pastabų, laikinojo muito Reglamento 123 konstatuojamosios dalies išvada yra patvirtinama.

3. Išvada

(64) Nemanoma, kad nauji argumentai dėl Bendrijos intereso nustatymo yra tokio pobūdžio, kad reikėtų pakeisti išvadą, jog nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių reikėtų atsisakyti pritaikyti išlyginamąsias priemones. Todėl laikinosios išvados yra patvirtinamos.

H. GALUTINĖS PRIEMONĖS

(65) Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijų, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, manoma, kad yra tikslinga pradėti taikyti galutines išlyginamąsias priemones, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonė patiria dėl subsidijuojamo importo iš Taivanio.

1. Žalos pašalinimo laipsnis

(66) Kaip paaiškinta laikinojo muito Reglamento 127 konstatuojamojoje dalyje, nežalingo lygio kainos nustatomos, prie Bendrijos pramonės pardavimo kainos pridedant jos vidutinį faktinį nuostolį ir 8 % pelno skirtumą, kad tos kainos padengtų Bendrijos pramonės gamybos sąnaudas ir užtikrintų pagrįstą pelną, nesant subsidijuojamo importo iš nagrinėjamos šalies.

2. Muito mokesčio forma ir lygis

(67) Pagal pagrindinio Reglamento 24 straipsnio 1 dalį, jokiai prekei nėra taikomi kartu ir antidempingo muitai, ir kompensaciniai mokesčiai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį. Subsidijavimo schemos, kurios buvo šio tyrimo objektas, nebuvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Dėl šios priežasties šios subsidijos turėjo poveikio gamintojų – eksportuotojų eksporto ir vidaus rinkos kainoms, taigi neturėjo įtakos dempingo skirtumui.

(68) Pagal pagrindinio Reglamento 15 straipsnio 1 dalį kompensacinio mokesčio dydis turi atitikti subsidijos skirtumą, nebent žalos skirtumas būtų mažesnis.

(69) Todėl bendradarbiaujantiems Taivanio gamintojams nustatomi tokio dydžio kompensaciniai mokesčiai:

– bendrovei "Chi Mei Corporation" | 1,5 % |

– bendrovei "Lee Chang Yung Chemical Industry Corporation" | 1,0 % |

(70) Kaip paaiškinta laikinojo muito Reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, dvi bendradarbiaujančios eksportuojančios bendrovės į Europos bendriją eksportavo mažiau kaip 30 % viso per tiriamąjį laikotarpį importuoto Taivanio kilmės SBS.

(71) Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja kompensacinės subsidijos, kuriomis naudojasi nebendradarbiaujantys eksportuotojai. Manoma, kad šie gamintojai nebendradarbiavo, nes nauda, kurią jie gavo, naudodamiesi kompensacinėmis subsidijomis, buvo aukščiau de minimis lygio. Pagal pagrindinio Reglamento 28 straipsnio nuostatas bei remiantis skunde pateikta informacija, taip pat tyrimo metu nustatytais faktais, taip pat siekiant išvengti apdovanojimo už nebendradarbiavimą, manoma, kad yra tikslinga įvesti 8,2 % kompensacinio mokesčio likutinį lygį.

I. LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS

(72) Atsižvelgiant į nustatytą eksportuojančių gamintojų kompensacinių subsidijų dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos didelę apimtį, laikoma būtina, kad Reglamentu (EB) Nr. 1092/2000 įvestu laikinu kompensaciniu mokesčiu užtikrintos sumos būtų galutinai surinktos, taikant galutinai įvestą mokesčio tarifą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo dokumentu įvedamas galutinis kompensacinis mokestis už Taivanio kilmės kilmės stireno-butadieno-stireno termoplastinio kaučiuko, klasifikuojamo KN ex40021900 ir ex400299 subpozicijose (TARIC kodai: 4002190010, 4002991010 ir 4002999091), importą

2. Šių bendrovių pagamintiems produktams nustatytas galutinis kompensacinis mokestis, taikomas galutinei cif kainai Bendrijos pasienyje, prieš sumokant mokesčius, sudaro:

Bendrovė | | Mokesčio tarifas | TARIC papildomas kodas |

Bendrovei "Chi Mei Corporation", Tainan, Tavianis | 1,5 % | A127 |

Bendrovei "Lee Chang Yung Chemical Industry Corporation", Taipėjus, Taivanis | 1,0 % | A128 |

Visoms kitoms Taivanio bendrovėms | 8,2 % | A999 |

2. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų mokesčių.

2 straipsnis

Sumos, užtikrintos pagal laikiną kompensacinį mokestį, įvestą Reglamentu (EB) Nr. 1092/2000 už Taivanio kilmės importą, galutinai surenkamos, taikant normą, atitinkančią galutinai nustatytą mokesčio tarifą. Užtikrintos sumos, kurios viršija galutinę kompensacinio mokesčio normą, grąžinamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse

Priimta Briuselyje, 2000 m. rugsėjo 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. Védrine

[1] OL L 288, 1997 10 21, p. 1.

[2] OL L 124, 2000 5 25, p. 26.

[3] OL L 124, 2000 5 25, p. 12.

--------------------------------------------------