32000R0907

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 907/2000

2000 m. gegužės 2 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 taikymo taisykles dėl pagalbos privačiam saugojimui galvijienos sektoriuje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo [1], ypač į jo 26 straipsnio 5 dalį, 41 straipsnį ir 48 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 numato rinkos paramą suteikiant pagalbą privačiam galvijienos saugojimui. Tačiau nuo 2002 m. liepos 1 d. tokią pagalbą bus galima suteikti tik ten, kur vidutinė Bendrijos kaina už vyriškosios lyties galvijų skerdenas nukrenta 103 % žemiau bazinės kainos. Atsižvelgiant į naujas priemones ir siekiant aiškumo reikia pataisyti 1990 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 3445/90, nustatantį išsamias taisykles dėl pagalbos suteikimo privačiam galvijienos saugojimui [2], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3533/93 [3].

(2) Kad būtų pasiektas pagalbos privačiam saugojimui tikslas, ji turėtų būti suteikiama tiktai Bendrijoje įsikūrusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurių veikla sektoriuje ir patirtis užtikrintų, jog saugojimas būtų atliktas tinkamu būdu, ir kurie Bendrijoje turi tinkamos talpos šaltąsias saugyklas.

(3) Dėl tų pačių priežasčių pagalba turėtų būti suteikiama tiktai už geros ir patikimos prekinės kokybės produktų, gavusių 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų šviežios mėsos gamybai ir prekybai [4] I priedo XI straipsnyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/23/EB [5], minimą sveikatos ženklą, saugojimą. Produktai turėtų būti kilę iš Bendrijos ir pagaminti iš galvijų, auginamų laikantis galiojančių veterinarijos reikalavimų. Be to, mėsa turėtų atitikti didžiausią radioaktyvumo lygį, kurį leidžia Bendrijos teisė.

(4) Dėl rinkos situacijos ir jos tolesnės plėtros galėtų būti palanku pasiūlyti susitariančiajai šaliai skirti savo atsargas eksportui nuo jų patalpinimo į saugyklą momento: jeigu jis taip pasielgia, tikslinga nustatyti sąlygas, kuriomis pagal sutartį saugojamai mėsai tuo pačiu metu galėtų būti pritaikytos priemonės, numatytos 1980 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus išankstinio mokėjimo [6] 5 straipsnyje su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2026/83 [7], kad būtų galima išmokėti eksporto grąžinamąsias išmokas avansu.

(5) Kad schema būtų veiksmingesnė, sutartyse turėtų būti nurodytas tam tikras minimalus kiekis, jeigu reikia, suskirstytas pagal produktus, ir susitariančiosios šalies įsipareigojimai turi būti aiškiai nurodyti, visų pirma tie, kuriais remdamasi intervencijos agentūra gali atlikti veiksmingą saugojimo sąlygų patikrinimą.

(6) Sutarties įsipareigojimų laikymąsi užtikrinančio užstato dydžiu turėtų būti nustatytas tam tikras pagalbos procentas.

(7) Atsižvelgiant į 1985 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2220/85, nustatantį bendrąsias išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams [8], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1932/1999 [9], reikėtų apibrėžti pagrindinius reikalavimus, kuriuos įvykdžius užstatas būtų grąžintas. Vienas iš pagrindinių reikalavimų siekiant gauti privataus galvijienos saugojimo pagalbą yra sutartyje nurodyto kiekio saugojimas sutartą laikotarpį. Atsižvelgiant į komercinę praktiką ir dėl praktinių priežasčių turėtų būti leidžiamas tam tikras nuokrypis pagalbos kiekio atžvilgiu.

(8) Jei nesilaikoma tam tikrų saugomo kiekio reikalavimų grąžinant užstatą ir suteikiant pagalbą reikėtų laikytis proporcingumo principo.

(9) Siekiant padidinti schemos veiksmingumą, susitariančiajai šaliai turėtų būti leista gauti pagalbos avansą, jeigu paliekamas užstatas, taip pat turėtų būti nustatytos paraiškos gauti pagalbą pateikimo sąlygos, papildomų dokumentų pristatymas ir išmokėjimo terminas.

(10) Reikėtų nustatyti pagalbos dydžiams ir užstatams taikomų valiutos keitimo kursų nustatymo taisykles.

(11) Ankstesnių žemės ūkio produktų saugojimo schemų patirtis rodo, kad reikia apibrėžti, kokiu mastu Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 [10] taikomas tokiose schemose naudojamiems laikotarpiams, datoms ir terminams nustatyti, ir tiksliai nurodyti datas, kada saugojimas pagal sutartį prasideda ir kada baigiasi.

(12) Reikėtų priimti nuostatą dėl proporcingumo priemonės suteikiant pagalbą tada, kai ne visiškai laikomasi saugojimo laikotarpio. Taip pat reikia priimti nuostatas dėl saugojimo laikotarpio sutrumpinimo, kai iš saugyklų paimta mėsa naudojama eksportui. Turėtų būti pateikiamas įrodymas, kad mėsa buvo eksportuota, kaip ir suteikiant grąžinamąsias išmokas, laikantis 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles [11].

(13) Pagalbos privačiam saugojimui dydis gali būti nustatytas iš anksto. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir spekuliatyvaus naudojimosi tokia schema, reikėtų nustatyti tinkamas priemones. Atsižvelgiant į tokias priemones, gali būti numatytas svarstymo laikotarpis, norint įvertinti rinkos situaciją prieš informuojant apie sprendimus dėl paraiškų. Be to, jeigu tikslinga, reikėtų priimti nuostatas dėl specialių priemonių taikymo nagrinėjamoms paraiškoms.

(14) Privataus saugojimo pagalbos dydį galima nustatyti ir konkurso būdu. Priėmus visus pateiktus pasiūlymus, gali būti nustatytas didžiausias pagalbos dydis. Jeigu nė vienas pasiūlymas nepriimtinas, nesiimama jokių veiksmų.

(15) Reikia priimti nuostatą dėl patikrinimų sistemos, užtikrinančios, kad pagalba nebūtų suteikta nepagrįstai. Todėl valstybės narės turėtų atlikti tinkamus patikrinimus įvairiais saugojimo etapais.

(16) Reikia imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias taisyklių pažeidimams bei sukčiavimams, ir, jeigu reikia, bausti už tai. Todėl, aptikus suklastotą deklaraciją, tikslinga panaikinti susitariančiosios šalies teisę gauti privataus saugojimo pagalbas kitais kalendoriniais metais po tų, kuriais buvo aptikta suklastota deklaracija. Be to už mažesnius pažeidimus valstybės narės turėtų numatyti atitinkamas bausmes.

(17) Kad Komisija susidarytų išsamų vaizdą apie privataus saugojimo pagalbos schemos poveikį, valstybės narės turėtų pateikti jai būtiną informaciją.

(18) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos bendros pagalbos privačiam saugojimui suteikimo taisyklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 26 ir 48 straipsniuose.

2 straipsnis

1. Nuo 2002 m. liepos 1 d. galima nuspręsti suteikti pagalbą privačiam saugojimui, jeigu vidutinė užregistruota Bendrijos rinkos kaina už suaugusių vyriškosios lyties galvijų R3 rūšies skerdenas, apskaičiuota laikantis I priedo, yra 2291 eurų už toną arba žemesnė.

2. Pagalba privačiam saugojimui gali būti suteikiama valstybėje narėje arba visoje Bendrijoje.

3. Pagalbos privačiam saugojimui dydis gali būti nustatomas iš anksto arba nustatomas konkurso būdu.

3 straipsnis

1. Pagalbos privačiam jautienos saugojimui suteikimo sutartys sudaromos tarp valstybių narių intervencinių agentūrų ir fizinių arba juridinių asmenų, toliau vadinamų "susitariančiąja šalimi", laikantis tokių sąlygų:

a) jie yra aktyviai dalyvavę mėsos ir galvijų sektoriuje 12 mėnesių iki paraiškos dėl sutarties arba pasiūlymų pateikimo termino pabaigos;

b) jie yra registruoti nacionaliniame PVM registre;

c) jie turi tinkamas saugyklas, esančias Bendrijoje.

2. Pagalba privačiam saugojimui gali būti suteikiama tik tada, kai mėsa atitinka tokius kriterijus:

a) ji klasifikuojama pagal Bendrijos skerdenų klasifikacijos skalę, nustatytą Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1208/81 [12] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1026/91 [13], ir identifikuota laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 562/2000 [14] 4 straipsnio 3 dalies c punkto;

b) jai yra suteiktas Direktyvos 64/433/EEB I priedo XI skyriuje minimas sveikatos ženklas;

c) ji neturi savybių, dėl kurių būtų netinkama saugojimui ar vėlesniam naudojimui;

d) ji nėra galvijų, paskerstų susidarius kritinei padėčiai;

e) ji yra kilusi iš Bendrijos, laikantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 [15] 39 straipsnio su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1662/1999 [16];

f) jos radioaktyvumo lygis turi neviršyti to, kurį leidžia Bendrijos reglamentai, produkto radioaktyvaus užterštumo lygis tikrinamas tik tada, kai to reikalauja situacija, ir tiktai reikiamu laikotarpiu, o bet kurio reikalingo tikrinimo trukmė ir apimtis nustatomi laikantis Reglamento (EB) Nr.1254/1999 43 straipsnyje nurodytos procedūros;

g) ji turi būti galvijų, paskerstų ne daugiau kaip prieš 10 dienų iki tos dienos, kai produktai dedami į saugyklas, kaip minima 5 straipsnio 3 dalyje;

h) ji dedama į saugyklas šviežia ir saugojama sušaldyta;

i) ji turi būti galvijų, augintų laikantis galiojančių veterinarijos reikalavimų.

4 straipsnis

1. Sutartis sudaroma bent jau mažiausiam kiekvienam produktui nustatytam kiekiui.

2. Paraiška dėl sutarties ar pasiūlymas pateikiami intervencijos agentūrai toje valstybėje narėje, kurioje mėsa bus saugojama.

3. Paraiška dėl sutarties ar pasiūlymas pateikiami bei sutartis sudaroma tiktai vienam iš produktų, už kuriuos gali būti suteikiama pagalba.

4. Paraiška dėl sutarties ar pasiūlymas nepriimami, jeigu juose nėra smulkios informacijos, minimos 5 straipsnio dalies a, b, d ir e punktuose, ir nepateiktas įrodymas apie paliktą reikiamo dydžio užstatą.

5. Sutartyje pateikiama tokia informacija:

a) deklaracija, kuria susitariančioji šalis įsipareigoja krauti į saugyklas ir juose laikyti tiktai tokius produktus, kurie atitinka 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas;

b) saugojamo produkto kiekis ir apibūdinimas;

c) sutartyje minimo bendro kiekio saugojimo terminai, kaip minima 5 straipsnio 1 dalyje;

d) laikymo saugyklose trukmė;

e) pagalbos dydis už toną;

f) palikto užstato dydis;

g) nuostata, pagal kurią saugojimo laikotarpis gali būti sutrumpintas arba pratęstas, laikantis Bendrijos reglamentuose išdėstytų sąlygų.

6. Susitariančioji šalis saistoma bent jau tokių įsipareigojimų:

a) krauti į saugyklas sutartą produktų kiekį 5 straipsnyje nurodytam laikotarpiui ir saugoti jį savo atsakomybe ir išlaidomis, esant tokioms sąlygoms, kurios užtikrina 3 straipsnio 2 dalyje minėtų produktų savybių išlaikymą sutartyje numatytu laikotarpiu, laikomų produktų neperdirbant, nekeičiant kitais ir neperkeliant jų į kitą sandėlį; tačiau išskirtiniais atvejais ir esant tinkamai pagrįstam prašymui, intervencinė agentūra gali leisti saugomus produktus perkelti į kitą vietą;

b) kaip numatyta 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, prieš pristatant kiekvieną atskirą siuntą į saugyklas, tinkamu laiku pranešti intervencinei agentūrai, su kuria sudaryta sutartis, saugojimo datą ir vietą, saugojamų produktų rūšį ir kiekį; intervencinė agentūra gali pareikalauti, kad tokia informacija būtų pateikta ne vėliau kaip likus dviems darbo dienoms iki kiekvienos atskiros siuntos sukrovimo į saugyklas;

c) išsiųsti dokumentus, susijusius su krovimo į saugyklas operacijomis, intervencinei agentūrai ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo 5 straipsnio 4 dalyje minimos datos;

d) saugoti produktus laikantis 26 straipsnyje nurodytų tapatumo nustatymo reikalavimų;

e) leisti intervencinei agentūrai bet kuriuo metu patikrinti, ar laikomasi visų sutartyje išdėstytų reikalavimų.

5 straipsnis

1. Krauti produktus į saugyklas laikymui baigiama ne vėliau kaip praėjus 28 dienoms nuo sutarties sudarymo datos.

Produktai gali būti kraunami į saugyklas atskiromis siuntomis, kiekvieną siuntą sudaro tam tikrą dieną į tam tikrą sandėlį pagal sutartį pristatytas kiekis.

2. Sutarties dalyviai gali krovimo į saugyklas laikotarpiu visą saugojimui skirtą mėsą arba jos dalį supjaustyti arba išimti kaulus, su sąlyga, kad tai bus taikoma tik sutartyje numatytam kiekiui, o išpjaustyta mėsa bus saugojama. Intervencinė agentūra gali pareikalauti, kad norint pasinaudoti šia galimybe, ją apie tai reikia informuoti mažiausiai prieš dvi darbo dienas iki kiekvienos siuntos sukrovimo į saugyklas.

Išpjausčius mėsą ar pašalinus kaulus, likusios stambios sausgyslės, kremzlės, riebalai ir kitos atliekos gali būti nesaugojamos.

3. Kiekviena atskira siunta iš sutartyje numatyto kiekio pradedama krauti į saugyklas tą dieną, nuo kurios ją pradeda kontroliuoti intervencinė agentūra.

Tai ta diena, kurią nustatomas šviežio ar atšaldyto produkto neto svoris:

a) saugojimo vietoje, jeigu mėsa užšaldoma tose patalpose;

b) užšaldymo vietoje, jeigu mėsa užšaldoma su tinkama įranga už saugojimo vietos ribų;

c) kaulų pašalinimo ar pjaustymo vietoje, jeigu mėsa kraunama į saugyklas pašalinus iš jos kaulus ar ją supjausčius.

4. Krovimas į saugyklas baigiasi tą dieną, kai paskutinė atskira sutartyje numatyto kiekio siunta pristatoma saugoti.

Tai ta diena, kai visi sutartyje numatyti švieži arba šaldyti produktai patenka į galutinio saugojimo vietą.

6 straipsnis

1. Jei saugojamiems produktams taikomos Reglamento (EEB) Nr. 565/80 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytos priemonės, taikomos ir 2, ir 3 dalies nuostatos.

2. Laikotarpis, numatytas Reglamento (EB) Nr. 800/1999 29 straipsnio 5 dalyje, pratęsiamas, kad pagal sutartį būtų taikomas ilgiausias saugojimo laikotarpis, pratęsiant jį dar vieną mėnesį.

3. Valstybės narės gali reikalauti, kad produktų sukrovimas saugojimui ir krovimas laikantis Reglamento (EEB) Nr. 565/80 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų prasidėtų tuo pat metu. Jeigu privataus saugojimo sutartis sudaroma kiekiui, kurį sudaro kelios siuntos, dedamos saugoti skirtingomis dienomis, kiekvienai minėtai siuntai gali prireikti atskiros apmokėjimo deklaracijos.

Apmokėjimo deklaracija, kaip minima Reglamento (EEB) Nr. 800/1999 26 straipsnyje, pateikiama už kiekvieną siuntą tą dieną, kurią ji kraunama į saugyklas.

7 straipsnis

1. 4 straipsnio 4 dalyje minėtas užstatas yra 20 % paraiškoje prašomos pagalbos dydžio sumos.

2. Pagrindiniai reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnio 2 dalyje, yra:

a) neatsiimti paraiškos dėl sutarties ar pasiūlymo;

b) pristatyti saugoti ir laikyti saugyklose mažiausiai 90 % sutartyje numatyto kiekio sutartyje numatytą saugojimo laikotarpį susitariančiosios šalies atsakomybe ir 4 straipsnio 6 dalies a punkte numatytomis sąlygomis; ir

c) jeigu taikomas 17 straipsnis, eksportuoti mėsą pagal vieną iš trijų jame nurodytų variantų.

3. Pagal šio reglamento 17 straipsnį Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 27 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl dalinio užstato grąžinimo netaikomos.

4. Užstatai grąžinami nedelsiant, jeigu paraiškos dėl sutarties ar pasiūlymai nepriimami.

5. Jeigu viršijamas krovimo į saugyklą terminas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, užstatas negrąžinamas, laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 23 straipsnio.

Jeigu 5 straipsnio 1 dalyje minėtas laiko limitas viršijamas daugiau kaip 10 dienų, pagalba nesuteikiama.

8 straipsnis

1. Pagalbos dydis nustatomas už toną ir priklauso nuo svorio, nustatomo pagal 5 straipsnio 3 dalį.

2. Pagal 3 dalį ir 17 straipsnį susitariančiosios šalys turi teisę gauti pagalbą, jeigu 7 straipsnio 2 dalyje minėtų reikalavimų yra laikomasi.

3. Pagalba išmokama tiktai už sutartyje numatytą kiekį.

9 straipsnis

Jeigu sutartyje numatytu saugojimo laikotarpiu faktiškai laikomas kiekis yra mažesnis už numatytą sutartyje, bet ne mažesnis kaip 90 % to kiekio, pagalba išmokama už faktiškai laikomą kiekį.

Jeigu tas kiekis yra mažesnis kaip 90 %, bet ne mažesnis kaip 80 % sutartyje numatyto kiekio, pagalba už faktiškai laikomą kiekį sumažinama perpus.

Jeigu tas kiekis yra mažesnis kaip 80 % sutartyje numatyto kiekio, pagalba neišmokama.

10 straipsnis

Jeigu pašalinus iš mėsos kaulus faktiškai saugojamas kiekis neviršija 67 kilogramų mėsos be kaulų 100-ui kilogramų mėsos su kaulais, pagalba neišmokama.

Jeigu faktiškai saugojamas kiekis viršija 67 kilogramus, bet yra mažesnis kaip 75 kilogramai mėsos be kaulų 100-ui kilogramų mėsos su kaulais, pagalbos dydis proporcingai sumažinamas.

Pagalbos dydis nei mažinamas, nei didinamas, jeigu faktiškai saugojamas kiekis yra 75 kilogramai ar daugiau jautienos be kaulų 100-ui kilogramų mėsos su kaulais.

11 straipsnis

Praėjus trims saugojimo mėnesiams gali būti išmokėtas vienas avansas susitariančiosios šalies prašymu, su sąlyga, kad ji palieka užstatą, lygų avansui, be to, 20 %.

Avansas neviršija trijų mėnesių saugojimo laikotarpį atitinkančios pagalbos sumos. Jeigu produktai eksportuojami laikantis 17 straipsnio iki avanso skyrimo, apskaičiuojant avanso dydį atsižvelgiama į faktišką tų produktų saugojimo laikotarpį.

12 straipsnis

1. Paraiška dėl pagalbos išmokėjimo ir papildomi dokumentai įteikiami kompetentingai institucijai per šešis mėnesius pasibaigus ilgiausiam sutartyje numatytam saugojimo laikotarpiui.

Jeigu papildomų dokumentų nebuvo galima pateikti per nustatytą laiko tarpą, nors susitariančioji šalis veikė nedelsdama, kad gautų juos laiku, dokumentams pateikti galima skirti papildomą laiko limitą, tačiau visas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai.

Jeigu taikomas 17 straipsnis, reikiamas įrodymas pateikiamas per skirtą laiką, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 49 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai siekiant nustatyti teisę gauti pagalbą pradedamas tyrimas, kompetentinga institucija pagalbos sumą išmoka kiek galima greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai susitariančioji šalis įteikė paraišką dėl apmokėjimo kartu su reikalingais papildomais dokumentais.

13 straipsnis

1. Pagalbos sumoms taikomas 15 straipsnyje minimos dienos valiutos kursas.

2. Užstato sumai taikomas valiutos kursas, buvęs dieną prieš paliekant užstatą intervencijos agentūrai.

14 straipsnis

Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 3 straipsnio 4 dalis netaikoma nustatant saugojimo laikotarpį, kaip minėta šio reglamento 4 straipsnio 5 dalies d punkte, arba saugojimo laikotarpį, su pakeitimais 4 straipsnio 5 dalies g punkte arba 17 straipsnyje.

15 straipsnis

Pirmoji saugojimo pagal sutartį diena yra diena, einanti po tos, kurią buvo baigta krauti į saugyklas.

16 straipsnis

Išvežti iš saugyklų galima pradėti kitą dieną, paskutinei saugojimo pagal sutartį laikotarpio dienai pasibaigus.

17 straipsnis

1. Pasibaigus dviejų mėnesių saugojimo laikotarpiui, susitariančioji šalis gali išvežti iš saugyklų visą pagal sutartį saugotų produktų kiekį arba jų dalį, tačiau ne mažiau kaip penkias tonas vienai sutartį pasirašiusiai šaliai ir iš vieno sandėlio, arba, jeigu kiekis mažesnis, visą pagal sutartį sandėlyje laikomą kiekį, su sąlyga, kad per 60 dienų po to, kai produktai buvo išvežti iš saugyklų, jie bus:

a) išvežti iš Bendrijos muitų teritorijos neperdirbti;

b) pristatyti į savo paskirties vietą neperdirbti Reglamento (EB) Nr. 800/1999 36 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais arba

c) bus sudėti į maisto produktų sandėlį, patvirtintą laikantis Reglamento (EB) Nr. 800/1999 40 straipsnio, neperdirbti.

2. Sutartyje numatytas saugojimo laikotarpis kiekvienai eksportui skirtai siuntai baigiasi likus dienai iki išvežimo iš saugyklų dienos.

Jis baigiasi eksporto deklaracijos priėmimo dieną, jeigu produktas nebuvo perkeltas.

3. Pagalbos dydis sumažinamas proporcingai saugojimo laikotarpio sutrumpinimui taikant dienos sumas, nustatomas laikantis Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 43 straipsnio.

4. Šiame straipsnyje, eksporto įrodymas pateikiamas laikantis Reglamento (EB) Nr. 800/1999 7 straipsnio.

18 straipsnis

1. Jeigu taikomi 16 ir 17 straipsniai, susitariančioji šalis, prieš ketindama pradėti išvežti produktus iš saugyklų, tinkamu laiku apie tai informuoja intervencinę agentūrą. Intervencinė agentūra gali reikalauti, kad tokia informacija būtų pateikta mažiausiai prieš dvi dienas iki tokios datos.

2. Jeigu įsipareigojimo informuoti intervencinę agentūrą nesilaikoma, pagalba už konkrečią sutartį neišmokama, o visas pagal tą sutartį paliktas užstatas paskelbiamas negrąžintinu.

Jei šio reikalavimo nesilaikoma, tačiau pateikiamas pakankamas įrodymas, kad konkrečią dieną konkretus kiekis buvo išvežtas iš sandėlio, per 30 dienų po išvežimo ir jeigu kompetentingai institucijai tokio įrodymo pakako, pagalba suteikiama, bet 15 % užstato už konkretų kiekį paskelbiama negrąžintinu.

Antrosios pastraipos nuostatos taikomos nepažeidžiant 8 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio.

19 straipsnis

Jeigu susitariančioji šalis nesilaiko sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio pabaigos arba 17 straipsnio 1 dalyje minėto dviejų mėnesių galutinio termino visam saugojamam produktui, už kiekvieną kalendorinę nesilaikymo dieną pagalbos dydis pagal konkrečią sutartį sumažinamas 10 %.

20 straipsnis

Susidarius force majeure aplinkybėms atveju, jeigu jos sutrukdė susitariančiai šaliai vykdyti savo įsipareigojimus, konkrečios valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, kokių, jos nuomone, reikia imtis priemonių dėl buvusių aplinkybių. Ta institucija informuoja Komisiją apie kiekvieną force majeure aplinkybių atvejį ir su tuo susijusius atliktus veiksmus.

II SKYRIUS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

1. Jeigu pagalba nustatoma iš anksto, intervencinė agentūra informuoja kiekvieną pareiškėją apie savo sprendimą sudaryti sutartis registruotu laišku, teleksu, faksu arba pranešimu, patvirtinus jo gavimą penktą darbo dieną po tos dienos, kurią buvo įteikta paraiška, su sąlyga, kad Komisija intervenciniu laikotarpiu nesiims specialių priemonių.

Jeigu situacijos tyrimas parodo, kad šiuo reglamentu įvesta schema buvo naudojama pernelyg dažnai arba yra rizika, kad ji bus naudojama pernelyg dažnai, gali būti imamasi tokių priemonių:

a) sustabdyti šio reglamento taikymą ne daugiau kaip penkioms darbo dienoms;

b) nustatyti tam tikrą procentą, kuriuo paraiškoje sudaryti sutartis nurodyti dydžiai sumažinami, kur tikslinga, laikantis minimalaus kiekio;

c) atmesti iki sustabdymo laikotarpio pateiktas paraiškas, kurių priėmimas būtų sprendžiamas sustabdymo laikotarpio metu.

a punkte nurodytu atveju tuo laikotarpiu pateiktos paraiškos sudaryti sutartis nepriimamos.

2. Jeigu paraiška priimama, sutartis laikoma įsigaliojusia tą dieną, kai pranešama apie 1 dalyje minėtą sprendimą. Intervencijos agentūra nurodo datą, minėtą taikant 5 straipsnio 1 dalį.

22 straipsnis

1. Jeigu pagalba nustatoma pagal pasiūlymą, pasiūlymai apskaičiuojami eurais ir pateikiami konkrečiai intervencinei agentūrai užklijuotame voke su nuoroda į pasiūlymų reglamentą. Intervencinė agentūra neatplėšia voko iki pasiūlymų teikimo termino pabaigos.

2. Pasiūlymus svarsto atitinkamos valstybių narių agentūros slaptame posėdyje; svarstyme dalyvaujantys asmenys prisaikdinami išlaikyti paslaptį.

3. Tinkamus pasiūlymus valstybė narė išsiunčia Komisijai, kad jie būtų pristatyti ne vėliau kaip antrą darbo dieną po galutinės pateikimo datos, kaip nurodyta kvietime.

4. Jeigu nepateikiama jokių pasiūlymų, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją per 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

5. Remdamasi gautais pasiūlymais, Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 43 straipsniu nustatytos procedūros, nusprendžia nustatyti maksimalią pagalbos sumą arba pagalbos neskirti.

6. Kai nustatyta maksimali pagalbos suma, priimami tos sumos neviršijantys pasiūlymai.

7. Per penkias darbo dienos po tos dienos, kurią valstybės narės informuojamos apie Komisijos sprendimą, konkreti intervencinė agentūra informuoja visus konkurso dalyvius apie tą sprendimą registruotu laišku, teleksu, faksu arba raštišku pranešimu.

8. Jeigu pasiūlymas priimtas, laikoma, kad sutartis sudaryta tą dieną, kurią intervencinė agentūra konkurso dalyvius, kaip minėta 7 dalyje. Intervencinė agentūra nustato 5 straipsnio 1 dalies taikymo datą.

III SKYRIUS TIKRINIMAS IR SANKCIJOS

23 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygų, suteikiančių teisę gauti pagalbą. Tam tikslui jos paskiria nacionalinę agentūrą (toliau vadinama "tikrinančia institucija") tikrinti saugojimo operacijas.

24 straipsnis

Susitariančioji šalis pateikia tikrinančiai institucijai visą kiekvienos sutarties dokumentaciją, kuria naudojantis visų pirma galima patikrinti tokią informaciją apie pakrautus į privačias saugyklas produktus:

a) nuosavybę krovimo į saugyklas metu;

b) krovimo į saugyklas datą;

c) dėžių ar kitaip įpakuotų gabalų svorį ir skaičių;

d) buvimą sandėlyje;

e) apskaičiuotą minimalaus sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio pabaigos datą ir, jeigu taikomi 17 ir 19 straipsniai, faktišką iškrovimo datą.

25 straipsnis

Susitariančioji šalis arba, jeigu taikytina, sandėlio operatorius saugojimo vietoje laiko atsargų apskaitą, kurioje pagal kiekvienos sutarties numerį nurodyta tokia informacija:

a) privačiai saugojamų produktų tapatumas;

b) krovimo į saugyklas data ir apskaičiuota sutartyje numatyto minimalaus saugojimo laikotarpio pabaigos data ir faktinė iškrovimo iš saugyklų data;

c) skerdenų pusių, ketvirčių, dėžių ar kitų atskirai saugojamų pakuočių skaičius, produktų apibūdinimas ir kiekvieno padėklo ar kitų atskirai saugojamų pakuočių svoris, jeigu taikytina, užregistruoti individualiomis siuntomis;

d) produktų vieta sandėlyje.

26 straipsnis

Saugojamų produktų tapatumas lengvai nustatomas, taip pat nustatomas pagal atskiras sutartis. Kiekvienas padėklas ir, kur taikytina, kiekvienas atskirai saugojamas pakuotės vienetas pažymimas taip, kad būtų matyti sutarties numeris, produkto apibūdinimas ir svoris. Krovimo į saugyklas data nurodoma kiekvienoje atskiroje siuntoje, pristatytoje į saugyklas tam tikrą dieną.

Sudėjus produktus saugoti, tikrinanti institucija patikrina pirmojoje pastraipoje minėtą žymėjimą ir gali užantspauduoti vietą, kurioje saugojami produktai.

27 straipsnis

1. Tikrinanti institucija pagal kiekvieną sutartį įsipareigoja tikrinti visų 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytų įsipareigojimų vykdymą, laikantis 2–6 dalių nuostatų.

2. Tikrinanti institucija įsipareigoja arba užantspauduoti visus pagal sutartį saugojamus produktus, laikydamasi 26 straipsnio antrosios pastraipos, arba atlikti nepaskelbtą mėginio patikrinimą, užtikrindama, kad produktai būtų laikomi sandėlyje.

Atliekant mėginių patikrinimą, paimamas tipinis mėginys, kuris yra ne mažesnis kaip 10 % viso saugojamo kiekio kiekvienoje valstybėje narėje teikiant pagalbą privačiam saugojimui.

Atliekant tokius mėginių patikrinimus, be 25 straipsnyje minėtos apskaitos, patikrinamas produktų fizinis svoris, rūšis ir tapatumas ir turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 % produkto tikrinamo nepaskelbus.

3. Tikrinanti institucija įsipareigoja atlikti privalomą patikrinimą, užtikrindama, kad produktai būtų sandėlyje paskutinę sutartyje numatyto saugojimo laikotarpio savaitę.

4. Antspaudavimo ar aptarnavimo išlaidas apmoka susitariančioji šalis.

5. Remiantis patikrinimais, atliktais laikantis 2 ir 3 dalių, parengiama ataskaita, kurioje nurodoma:

a) patikrinimo data;

b) jo trukmė;

c) atliktos operacijos.

Ataskaitą pasirašo atsakingas pareigūnas, o jo parašą savo parašu patvirtina susitariančioji šalis arba, jeigu taikytina, sandėlio operatorius, po to ataskaita pridedama prie apmokėjimo bylos.

6. Jeigu aptinkama nemažų pažeidimų bent 5 % pagal vieną sutartį saugojamų produktų tikrinamo kiekio, tikrinamas didesnis mėginys, kurį nustato už tokius patikrinimus atsakinga institucija.

Valstybės narės apie tokius atvejus informuoja Komisiją per keturias savaites.

28 straipsnis

1. Jeigu tikrinanti institucija nustato ir patvirtina, kad 4 straipsnio 5 dalies a punkte minėta deklaracija yra suklastota sąmoningai arba dėl didelio aplaidumo, iš susitariančiosios šalies atimama galimybė gauti privataus saugojimo pagalbos schemos išmokas iki kalendorinių metų, einančių po tų metų, kuriais buvo patvirtinta klastotė, pabaigos.

2. Valstybės narės taiko atitinkamas priemones, jeigu susitariančioji šalis nesilaiko 24, 25 ir 26 straipsniuose pateiktų reikalavimų.

IV SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visas priemones, priimtas laikantis šio reglamento.

2. Valstybės narės faksu informuoja Komisiją:

a) kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį apie kiekius produktų, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos sudaryti sutartis;

b) iki kiekvienos savaitės ketvirtadienio apie produktus ir kiekius, dėl kurių praėjusią savaitę buvo sudarytos sutartys, išskirstydamos informaciją pagal saugojimo laikotarpius, ir pateikia santrauką apie produktus ir kiekius, dėl kurių buvo sudarytos sutartys;

c) kiekvieną mėnesį apie produktus ir bendrus į saugyklas pristatytus kiekius ir, jeigu buvo šalinami kaulai, bendrą mėsos su kaulais kiekį;

d) kiekvieną mėnesį apie produktus ir bendrus faktiškai saugojamus kiekius bei produktus ir bendrus jų kiekius, kurių sutartyje numatytas saugojimo laikotarpis baigėsi;

e) kiekvieną mėnesį, jeigu saugojimo laikotarpis buvo sutrumpintas ar pratęstas laikantis 4 straipsnio 5 dalies g punkto arba sutrumpintas laikantis 17 ar 19 straipsnių, apie produktus ir jų kiekius, kurių saugojimo laikotarpis buvo pakeistas, pakeičiant pradžioje nustatytus ir vėliau pataisytus išvežimo iš saugyklų mėnesius.

30 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3445/90 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priedo koreliacijos lentelę.

31 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gegužės 2 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 160, 1999 6 26, p. 21.

[2] OL L 333, 1990 11 30, p. 30.

[3] OL L 321, 1993 12 23, p. 9.

[4] OJ 121, 1964 7 29, p. 2012/64.

[5] OL L 243, 1995 10 11, p. 7.

[6] OL L 62, 1980 3 7, p. 5.

[7] OL L 199, 1983 7 22, p. 12.

[8] OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

[9] OL L 240, 1999 9 10, p. 11.

[10] OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[11] OL L 102, 1999 4 17, p. 11.

[12] OL L 123, 1981 5 7, p. 3.

[13] OL L 106, 1991 4 26, p. 2.

[14] OL L 68, 2000 3 16, p. 22.

[15] OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

[16] OL L 197, 1999 7 29, p. 25.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

(2 straipsnis)

Vidutinės Bendrijos rinkos kainos už suaugusių jaučių skerdenas apskaičiavimas, išreikštas R3 kokybe

a) Vidutinė R3 kokybe išreikštos A kategorijos nacionalinės rinkos kaina, apskaičiuota laikantis Reglamento (EB) Nr. 562/2000 3 straipsnio a dalies trečiosios įtraukos.

b) Vidutinė R3 kokybe išreikštos C kategorijos nacionalinės rinkos kaina, apskaičiuota laikantis Reglamento (EB) Nr. 562/2000 3 straipsnio a dalies trečiosios įtraukos.

c) Vidutinė nacionalinės rinkos kaina už A/C kategoriją = a ir b svorio vidurkis, apskaičiuotas remiantis kiekvienos kategorijos skerdimų skaičiaus ir bendro nacionalinio A/C kategorijos skerdimų skaičiaus santykiu.

d) Vidutinė nacionalinės rinkos kaina už A/C kategoriją = c svorio vidurkis, apskaičiuotas remiantis bendro nacionalinio A/C kategorijos skerdimų skaičiaus kiekvienoje valstybėje narėje ir bendro A/C kategorijos skerdimų skaičiaus Bendrijoje santykiu.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

(30 straipsnis)

Koreliacijos lentelė

Šis reglamentas | Reglamentas (EEB) Nr. 3445/90 |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnis | — |

3 straipsnis | 2 straipsnis |

4 straipsnis | 3 straipsnis |

5 ir 6 straipsniai | 4 straipsnis |

7 straipsnis | 5 straipsnis |

8, 9, 10 ir 11 straipsniai | 6 straipsnis |

12 straipsnis | 7 straipsnis |

13 straipsnis | 8 straipsnis |

14, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsniai | 9 straipsnis |

20 straipsnis | 10 straipsnis |

21 straipsnis | 11 straipsnis |

22 straipsnis | 12 straipsnis |

23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniai | 13 straipsnis |

28 straipsnis | 14 straipsnis |

29 straipsnis | 15 straipsnis |

30 straipsnis | 16 straipsnis |

31 straipsnis | 17 straipsnis |

I priedas | — |

II priedas | Priedas |

--------------------------------------------------