31985R2600

Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2600/85

1985 m. rugsėjo 16 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 890/78, nustatantį išsamias apynių sertifikavimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1971 m. liepos 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1696/71 dėl bendro apynių rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Graikijos stojimo aktu, ir ypač į jo 2 straipsnio 5 dalį,

kadangi Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 890/78 [2] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1979/83 [3], nustatyti minimalūs reikalavimai prekybai apyniais; kadangi į šiuos reikalavimus įtrauktas ir reikalavimas dėl didžiausio pažiedžių kiekio neparuoštuose apyniuose;

kadangi prekybinė praktika rodo, kad pažiedžių kiekio proporcija paprastai neturi įtakos apynių kokybei; kadangi dėl to galima apsieiti ir be šio apynių tiekimo rinkai reikalavimo;

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apynių vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 890/78 I ir II priedai taisomi atsižvelgiant į šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Taikoma apyniams nuo 1985 m. ir vėlesniems derliams.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1985 m. rugsėjo 16 d.

Komisijos vardu

Frans Andriessen

Pirmininko pavaduotojas

[1] OL L 175, 1971 8 4, p. 1.

[2] OL L 117, 1978 4 29, p. 43.

[3] OL L 195, 1984 7 19, p. 34.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. I priedas keičiamas taip:

I priedas

APYNIŲ SPURGŲ TIEKIMO RINKAI MINIMALŪS REIKALAVIMAI

Charakteristikos | Apibūdinimas | Maksimalus kiekis (% svorio) |

Paruošti apyniai | Neparuošti apyniai |

aDrėgmė | Vandens kiekis | 12 | 14 |

bLapai ir koteliai | Lapų dalys nuo išsišakojusių ūselių, išsišakoję ūseliai, lapų arba spurgų koteliai; kad apynių koteliai būtų priskirti prie stiebų, jie turi būti mažiausiai 2,5 cm ilgio | 6 | 6 |

cApynių atliekos | Smulkios dalelės, atsirandančios nuimant derlių mašinomis, nuo tamsiai žalios iki juodos spalvos, dažniausiai tai nėra spurgo likučiai | 3 | 4 |

dSėklos, jei apyniai su sėklomis | Subrendę spurgo vaisiai | 2 | 2 |

2. II priedo C dalies 1 skirsnis keičiamas taip:

"1. Lapų, stiebų, pažiedžių ir atliekų kiekio nustatymas

1. Penki 100 g mėginiai išsijojami 2 mm sietu. Surenkamas lupulinas, atliekos bei sėklos ir ranka išrenkamos sėklos. Mėginiai dedami vienoje pusėje. 2 mm sieto turinio perkeliama į 10 mm sietą ir vėl išsijojamas.

Apynių spurgai, lapai, stiebai ir priemaišos surenkamos nuo sieto ranka, o spurgų lapeliai, sėklos, lupulinas, atliekos ir kai kurie lapai bei stiebai iškrenta pro sietą. Viskas išrūšiuojama ranka ir suskirstoma į tokias grupes:

1) lapai ir stiebai;

2) apyniai (spurgų lapeliai, apynių spurgai ir lupulinas);

3) atliekos;

4) sėklos.

Atliekų ir lupulino negalima atskirti. Dėl to kiekvieno iš jų santykinis procentais turi būti nustatytas objektyviai įvertinant spalvą, o svoris apskaičiuojamas darant prielaidą, kad jie yra vienodo tankio.

Pasveriamos įvairios grupės ir nustatomas kiekvienos grupės pirminio mėginio svoris procentais."

--------------------------------------------------