31979L0795

Komisijos direktyva

1979 m. liepos 20 d.

derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 71/127/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių galinio vaizdo veidrodžius, suderinimo

(79/795/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 78/547/EEB [2], ypač į jos 11, 12 ir 13 straipsnius,

atsižvelgdama į 1971 m. kovo 1 d. Tarybos direktyvą 71/127/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių galinio vaizdo veidrodžius, suderinimo [3],

kadangi, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos pažangą, dabar įmanoma reikiamas nuostatas išplėsti, sugriežtinti ir labiau suderinti jas su tikrosiomis bandymų sąlygomis;

kadangi Tarybos direktyvoje 71/127/EEB numatyta, kad iš vairuotojo vietos reguliuojamų išorinių galinio vaizdo veidrodžių specifikacijos turi būti sudarytos iškart, kai tik tai bus įmanoma techniškai;

kadangi šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvų dėl techninių kliūčių panaikinimo motorinių transporto priemonių prekybos srityje derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 71/127/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 3 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa keičiama taip:

"Tariama, kad šio straipsnio 1 dalyje apibrėžto patvirtinto tipo reikalavimų nesilaikoma, jeigu nesilaikoma I priedo 2 skyriaus reikalavimų."

2. 7 straipsnis pakeičiamas taip:

"1. Nuo 1980 m. vasario 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės dėl su galinio vaizdo veidrodžiais susijusių priežasčių:

a) - atsisakyti transporto priemonių tipui suteikti EEB tipo patvirtinimą, išduoti Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje numatytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą,

- uždrausti pradėti eksploatuoti transporto priemones,

jei tokio tipo transporto priemonių galinio vaizdo veidrodžiai atitinka šios direktyvos nuostatas;

b) - atsisakyti galinio vaizdo veidrodžių tipui suteikti EEB sudėtinės dalies arba nacionalinį tipo patvirtinimą, jei tie galinio vaizdo veidrodžiai atitinka šios direktyvos nuostatas, arba

- atsisakyti galinio vaizdo veidrodžių tipui suteikti nacionalinį sudėtinės dalies tipo patvirtinimą, jei jie atitinka šios direktyvos nuostatas.

2. Nuo 1981 m. spalio 1 d. valstybė narė:

a) - nebeišduoda Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje numatyto dokumento transporto priemonių tipui, kurio galinio vaizdo veidrodžiai neatitinka šios direktyvos nuostatų,

- gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonių tipui, kurio galinio vaizdo veidrodžiai neatitinka šios direktyvos nuostatų;

b) - nesuteikia galinio vaizdo veidrodžių tipui EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo, jei jie neatitinka šios direktyvos nuostatų,

- gali atsisakyti suteikti galinio vaizdo veidrodžių tipui nacionalinį sudėtinės dalies tipo patvirtinimą, jei jie neatitinka šios direktyvos nuostatų.

3. Nuo 1984 m. spalio 1 d. valstybės narės:

- gali uždrausti pradėti eksploatuoti transporto priemones, kurių galinio vaizdo veidrodžiai neatitinka šios direktyvos nuostatų,

- gali uždrausti pateikti į rinką galinio vaizdo veidrodžius, kurie neturi šioje direktyvoje nustatyto EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo."

3. I, II ir III priedai pakeičiami šios direktyvos I, II, III ir IV priedais.

2 straipsnis

Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1980 m. vasario 1 d., įgyvendina šia direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

3 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1979 m. liepos 20 d.

Komisijos vardu

Étienne davignon

Komisijos narys

[1] OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

[2] OL L 168, 1978 6 26, p. 39.

[3] OL L 68, 1971 3 22, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. "Galinio vaizdo veidrodis" – tai bet koks įtaisas skirtas užtikrinti aiškų galinį 3.4 punkte apibrėžto regėjimo lauko vaizdą, išskyrus sudėtingas optines sistemas, pvz., periskopus.

1.2. "Vidinis galinio vaizdo veidrodis" – tai 1.1 punkte apibrėžtas įtaisas, įrengtas transporto priemonės keleivių salone.

1.3. "Išorinis galinio vaizdo veidrodis" – tai 1.1 punkte apibrėžtas įtaisas, pritvirtintas prie išorinio transporto priemonės paviršiaus.

1.4. "Papildomas galinio vaizdo veidrodis" – tai ne 1.1 punkte apibrėžto tipo įtaisas, kurį galima pritvirtinti tiek transporto priemonės viduje, tiek išorėje, jei jis atitinka 2 punkto, išskyrus 2.1.1, 2.2 ir 2.3.4 teksto dalis, nuostatas.

1.5. "Galinio vaizdo veidrodžio tipas" – tai įtaisai, kurie nesiskiria tokiomis pagrindinėmis charakteristikomis:

1.5.1. galinio vaizdo veidrodžio atspindimojo paviršiaus matmenimis ir kreivio spinduliu;

1.5.2. galinio vaizdo veidrodžių konstrukcija, forma ar medžiagomis, įskaitant jungtį su kėbulu.

1.6. "Galinio vaizdo veidrodžio klasė" – tai visi įtaisai, turintys vieną arba daugiau bendrų charakteristikų arba funkcijų. Vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai priskiriami I klasei. Papildomi vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai priskiriami Is klasei.

Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai priskiriami II ir III klasėms.

Papildomi išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai priskiriami IIs ir IIIs klasėms.

1.7. "r" – tai šio priedo 1 priedėlio 2 skyriuje nurodytu būdu išmatuotas atspindimojo paviršiaus kreivio spindulio vidurkis.

1.8. "Pagrindinis kreivio spindulys viename atspindimojo paviršiaus taške (ri)" – tai vertės, gautos 1 priedėlyje apibrėžtu matavimo įrenginiu, matuojant atspindimojo paviršiaus lanke, kuris eina per veidrodžio centrą lygiagrečiai 2.2.2.1 papunktyje apibrėžtam segmentui b, ir lanke, kuris yra statmenas tam segmentui.

1.9. r

=

r

+ r′

1.10. "Veidrodžio centras" – tai atspindimojo paviršiaus matomo ploto centroidė.

1.11. "Galinio vaizdo veidrodžio sudedamųjų dalių kreivio spindulys" – tai apskritimo, kuris labiausiai atitinka atitinkamos dalies kreivą formą, lanko spindulys "c".

1.12. "Vairuotojo akių vietos" – tai 635 mm aukštyje virš IV priede nustatyto vairuotojo sėdynės H taško esantys du taškai, tarp kurių yra 65 mm atstumas. Tuos taškus jungianti tiesi linija yra statmena vertikaliai išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai. Atkarpos, jungiančios vairuotojų akių vietas, centras yra vertikalioje išilginėje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės gamintojo nurodytos vairuotojui skirtos sėdimosios vietos centrą.

1.13. "Abiakis matymo laukas" – tai bendras regėjimo laukas, susidedantis iš dešiniosios ir kairiosios akių regėjimo laukų (žr. schemą toliau).

+++++ TIFF +++++

1.14. "Transporto priemonių tipas atsižvelgiant į galinio vaizdo veidrodžius" – tai motorinės transporto priemonės, vienodos tokiais pagrindiniais parametrais:

1.14.1. matymo lauką mažinančiais kėbulo elementais;

1.14.2. taško R koordinatėmis;

1.14.3. galinio vaizdo veidrodžio nustatytomis padėtimis ir tipu.

1.15. "M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės" – tai transporto priemonės, apibrėžtos Direktyvos 70/156/EEB I priede.

2. GALINIO VAIZDO VEIDRODŽIŲ EEB SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO NUOSTATOS

2.1. Bendrosios techninės sąlygos

2.1.1. Visus galinio vaizdo veidrodžius turi būti galima reguliuoti.

2.1.2. Atspindimojo paviršiaus kraštas turi būti įtvirtintas korpuse, kurio krašto per visą perimetrą vertė "c" visose vietose ir visomis kryptimis turi būti ≥ 2,5 mm. Jei atspindimasis paviršius išsikiša iš korpuso, išsikišusios dalies krašto kreivio spindulys "c" turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm, o atspindimasis paviršius, kai jis labiausiai išsikišęs ir veikiamas 50 N jėga horizontalia kryptimi, maždaug lygiagrečia išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai, turi įeiti atgal į korpusą.

2.1.3. Kai galinio vaizdo veidrodis sumontuotas ant lygaus paviršiaus, neatsižvelgiant į įtaiso nustatymo padėtį, visų dalių, įskaitant dalis, kurios po 2.4.2 punkte numatyto bandymo išlieka pritvirtintos prie laikiklio, kad jas galėtų paliesti 165 mm skersmens rutulys (jei galinio vaizdo veidrodis yra vidinis) arba 100 mm skersmens rutulys (jei galinio vaizdo veidrodis yra išorinis), kreivio spindulys "c" turi būti ne mažesnis kaip 2,5 mm.

2.1.3.1. 2.1.3 punkte nustatyti spindulio reikalavimai netaikomi tvirtinimo kiaurymių ar įdubų, kurių skersmuo ar ilgiausia įstrižainė yra mažesnė kaip 12 mm, briaunoms, jei jos yra užapvalintos.

2.1.4. Tvirtinimo prie transporto priemonės įtaiso konstrukcija turi būti tokia, kad 50 mm skersmens cilindras, kurio ašis sutampa su galinio vaizdo veidrodžio sukimosi atitinkamo smūgio kryptimi ašimi ar viena iš ašių, praeitų bent per dalį paviršiaus, prie kurio įtaisas yra pritvirtintas.

2.1.5. Atitinkamos nuostatos netaikomos 2.1.2 ir 2.1.3 punktuose nurodytoms išorinių galinio vaizdo veidrodžių dalims, kurios yra pagamintos iš medžiagos, kurių kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra ne didesnis kaip 60.

2.1.6. Jei vidinių galinio vaizdo veidrodžių dalys yra pagamintos iš medžiagos, kurių kietumas pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra ne didesnis kaip 50, ir sumontuotos ant standžios atramos, 2.1.2 ir 2.1.3 punktų reikalavimai taikomi tik atramai.

2.2. Matmenys

2.2.1. Vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai (I klasė)

a = 15 cm ×

1 +

1000r

2.2.2. Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai (II ir III klasės)

2.2.2.1. Atspindimojo paviršiaus matmenys turi būti tokie, kad tais matmenimis apribotame plote būtų galima įbrėžti:

- stačiakampį, kurio vertikaliosios kraštinės aukštis 4 cm, o centimetrais išmatuotas horizontaliosios kraštinės ilgis lygus vertei "a",

- su stačiakampio vertikaliąja kraštine lygiagrečią atkarpą, kurios ilgis, nurodytas centimetrais, lygus vertei "b".

2.2.2.2. Mažiausios "a" ir "b" vertės nurodytos toliau pateiktoje lentelėje:

Galinio vaizdo veidrodžių klasės | Transporto priemonių, kurioms yra skirti galinio vaizdo veidrodžiai, kategorijos | a | b |

II | M2, M3, N2 ir N3 | 171 + 1000r | 20 |

III | M1 ir N1 | 131 + 1000r | 7 |

2.3. Atspindimasis paviršius ir atspindžio koeficientas

2.3.1. Galinio vaizdo veidrodžio atspindimasis paviršius turi būti plokščias arba išgaubtas.

2.3.2. Skirtumai tarp kreivio spindulių

2.3.2.1. Kiekviename atskaitos taške skirtumas tarp ri arba r'i ir rp turi neviršyti 0,15 r.

2.3.2.2. Skirtumas tarp bet kurio kreivio spindulio (rp1, rp2 ir rp3) ir r turi neviršyti 0,15 r.

2.3.2.3. Kai r yra mažesnis kaip 3000 mm, 2.3.2.1 ir 2.3.2.2 papunkčiuose nurodyta vertė 0,15 r pakeičiama verte 0,25 r.

2.3.3. Vertė "r" neturi būti mažesnė kaip:

- jei tai yra II klasės galinio vaizdo veidrodžiai – 1800 mm,

- jei tai yra I ir III klasės galinio vaizdo veidrodžiai – 1200 mm.

2.3.4. Įprastas atspindžio koeficientas, nustatytas šio priedo 2 priedėlyje aprašytu būdu, turi būti ne mažesnis kaip 40 %.

Jei veidrodis turi dvi padėtis ("dienos" ir "nakties"), jam esant "dienos" padėtyje turi būti įmanoma atpažinti kelių eismo signalų spalvas. Į "nakties" padėtį nustatyto veidrodžio įprastas atspindžio koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 4 %.

2.3.5. Įprastai naudojant, atspindimasis paviršius turi išlaikyti 2.3.4 punkte nurodytas savybes nepaisant ilgalaikio nepalankių oro sąlygų poveikio.

2.4. Bandymai

2.4.1. Galinio vaizdo veidrodžių reakcija į smūgį ir prie atramos ar koto pritvirtinto veidrodžio korpuso lenkimą išbandoma kaip aprašyta 2.4.2 ir 2.4.3 punktuose.

2.4.1.1. 2.4.2 punkte nurodyto bandymo nebūtina daryti su II arba IIs klasių išoriniais galinio vaizdo veidrodžiais, kurių nė viena dalis nėra žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės, kai transporto priemonės yra veikiama apkrovos, atitinkančios leidžiamą maksimalią jos masę.

Tokiais atvejais gamintojas turi pateikti aprašymą, nurodantį, kad galinio vaizdo veidrodis turi būti primontuotas taip, kad nė viena jo dalies jokioje galimoje nustatymo padėtyje nebūtų žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės, kai transporto priemonės yra veikiama apkrovos, atitinkančios leidžiamą maksimalią jos masę.

Kai naudojamasi šia išlyga, strypas turi būti paženklintas nenutrinamu simboliu 2m ir

+++++ TIFF +++++

atitinkamai patvirtintas tipo patvirtinimo liudijimas.

2.4.2. Smūginis bandymas

2.4.2.1. Bandymo įrenginio aprašymas

2.4.2.1.1. Bandymo įrenginys – tai švytuoklė, galinti svyruoti apie dvi viena kitai statmenas horizontalias ašis, iš kurių viena yra statmena švytuoklės "paleidimo" trajektorijos plokštumai.

Švytuoklės galą sudaro plaktukas standžiu 165 ± 1 mm skersmens rutulio formos galu, padengtu 5 mm storio gumos, kurios kietumas, pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra 50, sluoksniu.

Įrenginyje yra įtaisas, kuriuo galima nustatyti didžiausią sverto kampą paleidimo plokštumoje.

2.4.2.2.6 paragrafo smūginius reikalavimus atitinkantys bandiniai tvirtinami prie švytuoklės konstrukcijos tvirtai pritvirtiname stove.

Toliau esančiame 1 paveiksle pavaizduoti bandymo įrenginio matmenys ir konstrukcija.

+++++ TIFF +++++

1 paveikslas

2.4.2.1.2. Švytuoklės smūgio centras sutampa su plaktuko rutulinio galo centru. Tas centras yra 1 m ± 5 mm atstumu nuo švytuoklės sukimosi ašies paleidimo plokštumoje. Sumažintoji švytuoklės masė yra m0 = 6,8 ± 0,05 kg (m0 santykis su bendra švytuoklės mase m ir atstumu "d" tarp švytuoklės sunkio centro ir jos sukimosi ašies yra išreiškiamas lygtimi:

m

= m

)

2.4.2.2. Bandymo aprašymas.

2.4.2.2.1. Galinio vaizdo veidrodžiai prie atramos tvirtinami taip, kaip nurodo įtaiso gamintojas arba, kai taikytina, transporto priemonės gamintojas.

2.4.2.2.2. Galinio vaizdo veidrodžio bandomosios padėties parinkimas.

2.4.2.2.2.1. Galinio vaizdo veidrodžiai įtvirtinami bandymo įrenginyje taip, kad ašys, kurios yra horizontali ir vertikali, kai galinio vaizdo veidrodis primontuotas prie transporto priemonės pagal užsakovo montavimo instrukcijas, būtų panašioje padėtyje.

2.4.2.2.2.2. Kai galinio vaizdo veidrodis turi reguliavimo pagrindo atžvilgiu įtaisą, bandoma jį nustačius taip, kad turėtų suveikti bet kuris sukamasis įtaisas. Nustatymo padėtis turi būti užsakovo nustatytose ribose.

2.4.2.2.2.3. Kai galinio vaizdo veidrodis turi jo atstumo nuo pagrindo reguliavimo įtaisą, bandoma jį nustačius taip, kad atstumas tarp korpuso ir pagrindo būtų kuo trumpesnis.

2.4.2.2.2.4. Kai atspindimasis paviršius juda korpuse, jis turi būti nustatytas taip, kad toliausiai nuo transporto priemonės esantis viršutinis kampas būtų labiausiai išsikišęs iš korpuso.

2.4.2.2.3. Išskyrus vidinių galinio vaizdo veidrodžių 2 bandymą (žr. 2.4.2.2.6.1 papunktį), švytuoklei esant vertikalioje padėtyje, per plaktuko centrą einančios horizontali ir išilginė vertikali plokštumos turi eiti per 1.10 punkte apibrėžtą veidrodžio centrą. Švytuoklės sukimosi išilginė kryptis turi būti lygiagreti išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai.

2.4.2.2.4. Kai nustačius pagal 2.4.2.2.1 ir 2.4.2.2.2 papunkčių nuostatas, plaktukui grįžti trukdo galinio vaizdo veidrodžio dalys, smūgio vieta paslenkama atitinkamo sukimosi ašiai statmena kryptimi.

Poslinkis turi būti ne didesnis, nei būtina bandymui atlikti; jis turi būti apribotas taip, kad:

- daužiklio rutulinis galas bent jau liestųsi su 2.1.4 punkte apibrėžtu cilindru,

- arba sąlyčio su plaktuku taškas būtų ne mažiau kaip 10 mm nuo atspindimojo paviršiaus krašto.

2.4.2.2.5. Bandymo metu plaktukas paleidžiamas iš aukščio, kuriame jis atsiduria švytuoklę pakreipus 60° kampu nuo vertikalės ir kad daužiklis į galinio vaizdo veidrodį atsitrenktų tada, kai švytuoklė būna vertikalioje padėtyje.

2.4.2.2.6. Į galinio vaizdo veidrodžius plaktukas trenkiasi pagal tokius skirtingus reikalavimus:

2.4.2.2.6.1. Vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai

- 1 bandymas – Smūgio vieta turi būti kaip apibrėžta 2.4.2.2.3 papunktyje. Smūgiuojama taip, kad plaktukas atsitrenktų į galinio vaizdo veidrodžio atspindimąjį paviršių.

- 2 bandymas – Į veidrodžio kraštą: taip, kad smogiamas smūgis su veidrodžio plokštuma sudarytų 45° kampą ir kad jis būtų horizontalioje plokštumoje, einančioje per veidrodžio centrą. Smūgis turi būti nukreiptas į atspindimąjį paviršių.

2.4.2.2.6.2. Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai

- 1 bandymas – Smūgio vieta turi būti kaip apibrėžta 2.4.2.2.3 arba 2.4.2.2.4 papunkčiuose. Smūgiuojama taip, kad plaktukas atsitrenktų į galinio vaizdo veidrodžio atspindimąjį paviršių.

- 2 bandymas – Smūgio vieta turi būti kaip apibrėžta 2.4.2.2.3 arba 2.4.2.2.4 papunkčiuose. Smūgiuojama taip, kad plaktukas atsitrenktų į priešingą atspindimajam paviršiui galinio vaizdo veidrodžio pusę.

2.4.3. Lenkimo bandymas su veidrodžio korpusu, pritvirtintu prie koto

2.4.3.1. Bandymo aprašymas

Veidrodžio korpusas į įtaisą horizontaliai įdedamas taip, kad reguliavimo įtaiso dalis būtų galima stipriai priveržti. Didžiausio veidrodžio korpuso matmens kryptimi, arčiausiai to pritvirtinimo prie reguliavimo dalies vietos esantis korpuso galas užfiksuojamas 15 mm pločio standžiu ribotuvu, kuris apima visą korpuso ilgį.

Kitame veidrodžio korpuso gale pirmiau aprašytas standus ribotuvas padedamas taip, kad jį būtų galima veikti apibrėžta bandymo apkrova (2 paveikslas).

Priešingas jėgos veikiamas korpuso galas gali būti ne tiesiog užfiksuojamas, kaip pavaizduota 2 paveiksle, bet priveržiamas.

Galinio veidrodžio korpuso lenkimo bandymo įtaiso pavyzdys

+++++ TIFF +++++

2.4.3.2. Bandymo apkrova yra 25 kg. Jos poveikis trunka vieną minutę.

2.5. Bandymų rezultatai

2.5.1. Atliekant 2.4.2 punkte aprašytus bandymus, į veidrodį atsitrenkusi švytuoklė turi pasvirti iki taško, kuriame jos projekcija paleidimo plokštumoje su vertikale sudarytų ne mažesnį kaip 20° kampą.

Bandymo matavimo tikslumas turi būti ± 1°.

Šis reikalavimas netaikomas prie priekinio stiklo klijuojamiems galinio vaizdo veidrodžiams, kuriems po bandymo galioja 2.5.2 punkte nurodyti reikalavimai.

2.5.2. Jeigu atliekant 2.4.2 punkte aprašytus bandymus prie priekinio stiklo priklijuoto galinio vaizdo veidrodžio pritvirtinimo detalė sulūžtų, likusi dalis virš tvirtinimo pagrindo neturi išsikišti daugiau kaip per 1 cm, o jos išdėstymas po bandymo turi atitikti 2.1.3 punkte nustatytus reikalavimus.

2.5.3. Atliekant 2.4.2 ir 2.4.3 punktuose aprašytus bandymus, veidrodis turi nesulūžti. Tačiau leidžiama, kad veidrodis sulūžtų, jeigu laikomasi vieno iš toliau nurodytų reikalavimų:

2.5.3.1. stiklo šukės lieka prikibusios prie galinės veidrodžio dalies arba paviršiaus, kuris yra stipriai pritvirtintas prie veidrodžio korpuso; stiklas gali iš dalies atsiklijuoti nuo pagrindo, jei iš abiejų trūkio pusių jo neatsiklijuoja daugiau kaip po 2,5 mm. Leidžiama, kad smūgio vietoje nuo veidrodžio paviršiaus atsiskirtų smulkios šukės;

2.5.3.2. veidrodis pagamintas iš beskeveldrio stiklo.

2.6. EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo sąlygos ir ženklinimas

2.6.1. Paraiška dėl EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo

2.6.1.1. Paraišką galinio vaizdo veidrodžio EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimui gauti pateikia prekinio ženklo ar pavadinimo savininkas arba jo įgaliotasis atstovas.

2.6.1.2. Kiekvieno tipo galinio vaizdo veidrodžiui pateikiama paraiška ir:

2.6.1.2.1. techninis aprašymas, kuriame nurodytas transporto priemonių tipas (-ai), kuriam (-iems) skirtas galinio vaizdo veidrodis;

2.6.1.2.2. pakankamai detalūs galinio vaizdo veidrodžio brėžiniai ir montavimo instrukcijos: brėžiniuose turi būti nurodyta siūloma EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo vieta;

2.6.1.2.3. keturi galinio vaizdo veidrodžiai: trys – bandymams, o vieną laboratorija pasilieka tolesniems tyrimams, jei jų reikėtų. Laboratorija gali pareikalauti papildomų bandinių.

2.6.2. EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas

2.6.2.1. EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklas yra stačiakampyje įrašyta mažoji raidė "e" ir raidė (-ės) ar skaičius, žymintys sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusią valstybę narę:

1 Vokietija

2 Prancūzija

3 Italija

4 Nyderlandai

6 Belgija

11 Jungtinė Karalystė

13 Liuksemburgas

18 Danija

IRL Airija

Greta stačiakampio turi būti užrašytas EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris.

Tą numerį sudaro liudijime nurodytas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris (žr. II priedą), o prieš jį – du skaitmenys, reiškiantys eilės numerį, priskirtą Tarybos direktyvos 71/127/EEB naujausiam esminiam techniniam pakeitimui, galiojančiam EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo suteikimo dieną. Pakeitimo eilės numeris ir liudijime nurodytas sudėtinės dalies tipo patvirtinimo numeris atskiriami žvaigždute. Šios direktyvos eilės numeris yra 01.

2.6.2.2. Pagrindinė galinio vaizdo veidrodžio dalis pirmiau nurodytu tipo patvirtinimo ženklu (simboliu ir numeriu) nenutrinamai paženklinama taip, kad jis matytųsi net primontavus galinio vaizdo veidrodį prie transporto priemonės.

EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklo pavyzdžiai [1]

+++++ TIFF +++++

Pirmiau nurodytu EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu paženklinta prekė – tai I klasės veidrodis (vidinis galinio vaizdo veidrodis), kuriam tipo patvirtinimą suteikė Vokietija (e 1), o patvirtinimo numeris yra 01*1471.

+++++ TIFF +++++

Pirmiau nurodytu EEB sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklu paženklinta prekė – tai IIs klasės veidrodis (papildomas išorinis galinio vaizdo veidrodis), kuriam tipo patvirtinimą suteikė Prancūzija (e 2), o patvirtinimo numeris yra 01*387.

3. TVIRTINIMO PRIE TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI

3.1. Bendrieji reikalavimai

3.1.1. Galinio vaizdo veidrodžiai turi būti pritvirtinti taip, kad nejudėtų taip, jog žymiai pasikeistų išmatuotas regėjimo laukas, ir nevibruotų tiek, kad vairuotojas galėtų netinkamai įvertinti matomą vaizdą.

3.1.1.1. 3.1.1 punkte nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi transporto priemonei judant iki 80 % jos didžiausio projektinio greičio, tačiau ne greičiau kaip 150 km/h.

3.1.2. Prie M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių turi būti pritvirtinami II klasės išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai, o prie M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių – II arba III klasės veidrodžiai.

3.2. Skaičius ir vieta

3.2.1. Galinio vaizdo veidrodžiai turi būti išdėstyti taip, kad savo sėdynėje vairavimo padėtyje sėdintis vairuotojas aiškiai matytų už transporto priemonės esančio kelio vaizdą.

3.2.2. Visose M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse įrengiamas ir vidinis, ir išorinis galinio vaizdo veidrodžiai. Valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešiniąja kelio puse, išorinis galinio vaizdo veidrodis tvirtinamas kairėje transporto priemonės pusėje, o valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse – dešinėje transporto priemonės pusėje.

3.2.2.1. Jei vidinis galinio vaizdo veidrodis neatitinka 3.4.2 punkte nustatytų reikalavimų, prie transporto priemonės gali būti primontuotas papildomas išorinis galinio vaizdo veidrodis. Valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešiniąja kelio puse, jis tvirtinamas kairėje transporto priemonės pusėje, o valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse – dešinėje transporto priemonės pusėje.

3.2.2.2. Jei vidiniame galinio vaizdo veidrodyje nesimato jokio galinio vaizdo, jis nėra būtinas.

3.2.3. Prie visų M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių turi būti pritvirtinti du išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai – po vieną iš abiejų transporto priemonės pusių.

3.2.4. Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai turi būti matomi pro šoninius langus arba pro tą priekinio stiklo dalį, kurią nuvalo priekinio stiklo valytuvai. Ši nuostata netaikoma išoriniams galinio vaizdo veidrodžiams, valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešiniąja kelio puse, pritvirtintiems dešinėje M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių pusėje, o valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse – kairėje tų pačių kategorijų transporto priemonių pusėje.

3.2.5. Jei matuojant regėjimo lauką transporto priemonė yra važiuoklės ir kabinos pavidalo, gamintojas turi nurodyti mažiausią ir didžiausią kėbulo plotį, kuris, jei būtina, imituojamas manekeno galvos plokštėmis. Visos bandant įvertintos transporto priemonės ir veidrodžio konfigūracijos turi būti nurodytos tipo patvirtinimo liudijime.

3.2.6. Dviejų plokštumų arba "dvigubi" veidrodžiai neleidžiami, jei regėjimo lauko reikalavimams įvykdyti būtinos abi plokštumos. Tačiau jie leistini, jei pagrindinis veidrodis atitinka visus II arba III klasės veidrodžių reikalavimus. Į papildomą veidrodį atsižvelgiama nustatant aukštį virš žemės ir išsikišimą pagal 3.2.10 punktą. Papildomo veidrodžio korpusas taip pat turi atitikti 2.1.2 punkto reikalavimus.

3.2.7. Nurodytasis išorinis galinio vaizdo veidrodis vairuotojo pusėje turi būti pritvirtintas taip, kad kampas tarp vertikalios išilginės transporto priemonės simetrijos plokštumos ir vertikalios plokštumos, einančios per galinio vaizdo veidrodžio ir 65 mm ilgio atkarpos, jungiančios vairuotojo akių vietas, centrus būtų ne didesnis kaip 55°.

3.2.8. Galinio vaizdo veidrodžiai už išorinio transporto priemonės kėbulo turi išsikišti ne žymiai daugiau, kiek būtina tam, kad būtų laikomasi 3.4 punkte nustatytų regėjimo laukų reikalavimų.

3.2.9. Jei pakrautos transporto priemonės apatinis išorinio galinio vaizdo veidrodžio kraštas yra mažiau kaip 2 m aukštyje virš žemės, tas galinio vaizdo veidrodis už gabaritinio transporto priemonės pločio, matuojant be galinio vaizdo veidrodžių, neturi išsikišti daugiau kaip 0,20 m.

3.2.10. Jei laikomasi 3.2.8 ir 3.2.9 punktų reikalavimų, galinio vaizdo veidrodžiai gali išsikišti už didžiausio leistino gabaritinio transporto priemonių pločio.

3.3. Reguliavimas

3.3.1. Vidinį galinio vaizdo veidrodį vairuotojui turi būti įmanoma reguliuoti sėdint vairuotojo vietoje.

3.3.2. Vairuotojo pusėje pritvirtintą išorinį galinio vaizdo veidrodį, turi būti galima reguliuoti iš transporto priemonės vidaus, neatidarius jos durų (langas gali būti atviras). Veidrodį tam tikroje padėtyje galima užfiksuoti ir iš išorės.

3.3.3. 3.3.2 punkto reikalavimai netaikomi išoriniams galinio vaizdo veidrodžiams, kuriuos po to, kai jie buvo išjudinti iš pirmiau nustatytosios, į buvusiąją padėtį galima nustatyti be jokio reguliavimo.

3.4. Regėjimo laukai

3.4.1. Bendrosios nuostatos

Toliau apibrėžti regėjimo laukai turi būti nustatyti taikant abiakį regėjimą, kai stebėtojo akys yra 1.12 poskyryje apibrėžtose "vairuotojo akių vietose". Regėjimo laukai nustatomi, kai transporto priemonė yra paruošta važiuoti pagal Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.6 punkto apibrėžimą ir be priekinio keleivio joje vežamas vieną keleivį atitinkantis 75 kg ± 1 % masės svarmuo. Regėjimo laukai nustatomi pro langus, kurių bendras šviesos pralaidumo koeficientas, matuojant statmenai paviršiui, yra ne mažesnis kaip 70 %.

3.4.2. Vidinis galinio vaizdo veidrodis

Regėjimo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 20 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurios centras yra vertikali išilginė transporto priemonės simetrijos plokštuma, ir kuri tęsiasi nuo 60 m už vairuotojo akių vietos (3 paveikslas) iki horizonto.

3.4.2.1. Regėjimo lauką gali sumažinti atramos galvai ir saulės skydeliai, galinio lango valytuvai ir šildymo elementai, jei jų projekcijos vertikaliai išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai statmenoje plokštumoje neuždengia daugiau kaip 15 % nustatyto regėjimo lauko.

3.4.3. Dešiniąja kelio puse važiuoti skirtų transporto priemonių kairėje pusėje pritvirtintas išorinis galinio vaizdo veidrodis ir kairiąja kelio puse važiuoti skirtų transporto priemonių dešinėje pusėje pritvirtintas išorinis galinio vaizdo veidrodis

3.4.3.1. Regėjimo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 2,50 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią dešinėje pusėje (kai transporto priemonė skirta važiuoti dešiniąja puse) arba kairėje pusėje (kai transporto priemonė skirta važiuoti kairiąja puse) riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią kairįjį transporto priemonės tašką (kai transporto priemonė skirta važiuoti dešiniąja puse) arba tolimiausią dešinįjį transporto priemonės tašką (kai transporto priemonė skirta važiuoti kairiąja puse), ir kuri tęsiasi nuo 10 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto (4 paveikslas).

3.4.4. Dešiniąja kelio puse važiuoti skirtų transporto priemonių dešinėje pusėje pritvirtintas išorinis galinio vaizdo veidrodis ir kairiąja kelio puse važiuoti skirtų transporto priemonių kairėje pusėje pritvirtintas išorinis galinio vaizdo veidrodis

3.4.4.1. Regėjimo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 3,50 m pločio plokščią ir horizontalią kelio dalį, kurią kairėje pusėje (kai transporto priemonė skirta važiuoti dešiniąja puse) arba dešinėje pusėje (kai transporto priemonė skirta važiuoti kairiąja puse) riboja plokštuma, lygiagreti vertikaliai išilginei transporto priemonės simetrijos plokštumai ir einanti per tolimiausią dešinįjį transporto priemonės tašką (kai transporto priemonė skirta važiuoti dešiniąja puse) arba tolimiausią kairįjį transporto priemonės tašką (kai transporto priemonė skirta važiuoti kairiąja puse), ir kuri tęsiasi nuo 30 m už vairuotojo akių vietos iki horizonto.

3.4.4.2. Be to, 4 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, einančios per vairuotojo akių vietą (4 paveikslas), vairuotojui turi būti matoma 0,75 m pločio kelio juosta.

3.4.5. Kliūtys

Nustatant pirmiau nurodytus regėjimo laukus neatsižvelgiama į kliūtis, kurias sudaro durų rankenėlės, gabaritiniai žibintai, posūkių rodikliai, galinių bamperių kraštai ir panašių į išvardytuosius kėbulo elementų sudaromas kliūtis.

3.4.6. Bandymo tvarka

Regėjimo laukas nustatomas įrengus akių vietoje galingus šviesos šaltinius ir nagrinėjant ant vertikalaus stebėjimo ekrano atsispindėjusią šviesą. Galima taikyti ir kitus lygiaverčius metodus.

+++++ TIFF +++++

[1] Pateikti skaitmenys yra tik pavyzdžiai.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

EEB SUDĖTINĖS DALIES TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMO PAVYZDYS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖS EEB TIPO PATVIRTINIMO ATSIŽVELGIANT Į GALINIO VAIZDO VEIDRODŽIŲ ĮRENGIMĄ LIUDIJIMO PRIEDAS

(1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo 4 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnis)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

TAŠKO H NUSTATYMO IR SANTYKINĖS R IR H TAŠKŲ PADĖTIES PATIKRINIMO TVARKA

Taikomos atitinkamos Direktyvos 77/649/EEB III priedo dalys.

--------------------------------------------------