1.   Šio Susitarimo tikslas Šalims:

2.   Siekdamos 1 dalyje nurodytojo tikslo Šalys šį Susitarimą įgyvendina remdamosi abipusio pasitikėjimo bei lygios partnerystės principais ir vadovaudamosi tarptautine teise.

3.   Šalys stiprina partnerystę palaikydamos dialogą ir bendradarbiaudamos abipusiškai svarbiais įvairiais politiniais klausimais, užsienio ir saugumo politikos ir kito sektorių lygmens bendradarbiavimo srityse. Šiuo tikslu Šalys rengia visų lygių, įskaitant vadovų, ministrų ir vyresniųjų pareigūnų, susitikimus, ir skatina platesnio masto savo tautų tarpusavio ir parlamentinius mainus.

1.   Šalys toliau puoselėja bendras vertybes ir laikosi demokratijos ir teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, kuriais yra pagrįsta Šalių vidaus ir tarptautinė politika. Šiuo atžvilgiu Šalys dar kartą patvirtina, kad laikosi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir susijusių tarptautinių sutarčių žmogaus teisių srityje, kurių šalys jos yra.

2.   Šalys skatina laikytis šių bendrų vertybių ir principų tarptautiniuose forumuose. Šalys bendradarbiauja ir, kai tinkama, koordinuoja veiksmus, taip pat ir su trečiosiomis šalimis arba trečiosiose šalyse, skatindamos laikytis tų vertybių ir principų ir jų laikydamosi.

1.   Šalys bendradarbiauja skatindamos tarptautinę ir regioninę taiką ir saugumą.

2.   Šalys kartu skatina taikiai spręsti ginčus, be kita ko, savo atitinkamuose regionuose, ir ragina tarptautinę bendruomenę visus ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, remiantis tarptautine teise.

1.   Šalys bendradarbiauja stiprindamos ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimą, kad užkirstų kelią masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimui, laikydamosi visų savo prievolių pagal tarptautinę teisę, be kita ko, pagal Šalims taikomus atitinkamus tarptautinius susitarimus, ir kitų tarptautinių prievolių, ir jas įgyvendindamos.

2.   Šalys skatina laikytis 1968 m. liepos 1 d. Londone, Maskvoje ir Vašingtone sudarytos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (toliau – Neplatinimo sutartis), kuri yra esminis pagrindas siekiant branduolinio nusiginklavimo, kertinis pasaulinio branduolinio ginklo neplatinimo režimo akmuo ir pagrindas skatinant branduolinę energiją naudoti taikiais tikslais. Be to, Šalys vykdo atitinkamą politiką ir toliau aktyviai prisideda prie pasaulinių pastangų kurti saugesnį pasaulį visiems, pabrėždamos, kad svarbu išspręsti visas ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimo keliamas problemas ir kad reikia laikytis Neplatinimo sutarties ir ją stiprinti, taip pat prie pasaulinių pastangų kurti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų laikantis Neplatinimo sutarties tikslų taip, kad būtų skatinamas tarptautinis stabilumas, ir remiantis ne mažesnio saugumo užtikrinimo visiems principu.

3.   Šalys toliau kovoja su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visų pirma, kurdamos ir toliau taikydamos dvejopo naudojimo ir su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių ir technologijų veiksmingą eksporto kontrolės, įskaitant galutinio naudojimo kontrolę, sistemą ir numatydamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės pažeidimus.

4.   Šalys palaiko ir stiprina dialogą šioje srityje, kad konsoliduotų Šalių įsipareigojimus, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

1.   Šalys bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus pasauliniu, regioniniu, subregioniniu ir vietos lygmenimis įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų perdavimo kontrolės srityje, siekdamos užkirsti kelią jų nukreipimui, prisidėti prie taikos, saugumo ir stabilumo ir mažinti žmonių kančias visais minėtais lygmenimis. Šalys pagrįstai formuoja perdavimo kontrolės politiką ir ją įgyvendina, be kita ko, tinkamai atsižvelgdamos į viena kitos saugumo problemas pasauliniu lygmeniu ir susiedamos perdavimo kontrolės politiką su savo atitinkamais ir kitais regionais.

2.   Dar kartą patvirtindamos atitinkamus savo įsipareigojimus, prisiimtus laikantis atitinkamų tarptautinių teisės aktų, kaip antai Sutarties dėl prekybos ginklais, sudarytos 2013 m. balandžio 2 d. Niujorke, Jungtinių Tautų veiksmų programos dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo ir susijusių Jungtinių Tautų rezoliucijų, Šalys bendradarbiauja ir, kai tinkama, koordinuoja veiksmus pagal tas priemones, kad galėtų reguliuoti tarptautinę prekybą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai įprastiniais ginklais, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, taip pat šaudmenis, ir jų nukreipimui ir ją panaikinti. Bendradarbiaujant pagal šią dalį, kai tinkama, skatinamas visuotinis tos sistemos taikymas ir remiamas visiškas jos įgyvendinimas trečiosiose šalyse.

3.   Šalys palaiko ir stiprina dialogą, kuriuo prisidedama prie jų įsipareigojimų pagal šį straipsnį vykdymo ir konsolidavimo.

1.   Šalys bendradarbiauja skatindamos vykdyti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančių sunkių nusikaltimų tyrimą ir persekiojimą, be kita ko, Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir, kai tinkama, ginčų sprendimo institucijose, įsteigtose pagal susijusias Jungtinių Tautų rezoliucijas.

2.   Šalys bendradarbiauja skatindamos siekti 1998 m. liepos 17 d. Romoje priimto Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto (toliau – Statutas) tikslų. Tuo tikslu jos:

1.   Šalys bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, kad užkirstų kelią visų formų ir apraiškų teroro aktams ir kovotų su jais pagal taikomą tarptautinę teisę, įskaitant Šalims taikomus tarptautinius kovos su terorizmu susitarimus, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, ir Jungtinių Tautų Chartijos principus.

2.   Šalys stiprina bendradarbiavimą atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir susijusias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

3.   Šalys skatina palaikyti dialogą ir keistis informacija bei nuomonėmis dėl teroro aktų, jų vykdymo metodų ir praktikos, užtikrinant privatumo ir asmens duomenų apsaugą pagal tarptautinę teisę ir savo atitinkamus įstatymus ir kitus teisės aktus.

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą užkirsdamos kelią cheminei, biologinei, radiologinei ir branduolinei rizikai, ją mažindamos, kontroliuodamos ir į ją reaguodamos.

2.   Šalys stiprina bendradarbiavimą siekdamos stiprinti trečiųjų šalių institucinius gebėjimus valdyti cheminę, biologinę, radiologinę ir branduolinę riziką.

1.   Vykdydamos įsipareigojimą siekti veiksmingo daugiašališkumo Šalys deda pastangas keistis nuomonėmis, stiprinti bendradarbiavimą ir, kai tinkama, koordinuoti savo pozicijas Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse ir regioninėse organizacijose ir forumuose.

2.   Šalys bendradarbiauja skatindamos vykdyti Jungtinių Tautų reformą, kad būtų padidintas visos Jungtinių Tautų sistemos, įskaitant Saugumo Tarybą, veiksmingumas, efektyvumas, skaidrumas, atskaitingumas, pajėgumas ir reprezentatyvumas.

1.   Šalys intensyviau keičiasi nuomonėmis apie vystymosi politiką, be kita ko, palaikydamos nuolatinį dialogą ir, kai tinkama, koordinuodamos savo konkrečią darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo pasauliniu mastu politiką.

2.   Šalys, kai tinkama, koordinuoja savo pozicijas vystymosi klausimais tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose.

3.   Šalys deda pastangas dar daugiau skatinti savo atitinkamas vystymosi agentūras ir departamentus keistis informacija, bendradarbiauti ir, kai tinkama, koordinuoti šalyje vykdomus veiksmus.

4.   Šalys taip pat deda pastangas keistis informacija, geriausia praktika ir patirtimi paramos vystymuisi srityje ir bendradarbiauti siekiant pažaboti neteisėtus finansinius srautus ir užkirsti kelią pažeidimams, sukčiavimui, korupcijai ir kitai neteisėtai veiklai, kuri daro poveikį jų ir šalių gavėjų finansiniams interesams visais lygmenimis, ir su jais kovoti.

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą ir, kai tinkama, skatina koordinuoti veiksmus dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis nelaimių prevencijos, švelninimo, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje, siekdamos sumažinti nelaimių riziką ir padidinti atsparumą šioje srityje.

2.   Šalys deda pastangas bendradarbiauti vykdant humanitarines operacijas, įskaitant pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju operacijas, kad užtikrintų veiksmingus suderintus atsakomuosius veiksmus.

1.   Šalys intensyviau keičiasi informacija ir patirtimi siekdamos skatinti glaudų dvišalį ir daugiašalį politikos koordinavimą savo bendriems tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo tikslams pasiekti, taip pat skatinti darbo vietų kūrimą, panaikinti perviršinį makroekonominį disbalansą ir kovoti su visų formų protekcionizmu.

2.   Šalys intensyviau keičiasi informacija apie savo finansų politiką ir teisės aktus, kad sustiprintų bendradarbiavimą finansiniam stabilumui ir fiskaliniam tvarumui užtikrinti, be kita ko, tobulindamos apskaitos, audito, bankininkystės, draudimo, finansų rinkų ir kitų finansų sektoriaus segmentų reguliavimo ir priežiūros režimus ir remdamos susijusiose tarptautinėse organizacijose ir forumuose šiuo metu vykdomą darbą.

1.   Šalys siekia bendradarbiauti intensyviau keisdamosi informacija ir palaikydamos dialogą transporto politikos, praktikos ir kitose abipusiškai svarbiose srityse, susijusiose su visų rūšių transportu, taip pat, kai tinkama, koordinuoja savo pozicijas tarptautiniuose transporto srities forumuose.

2.   1 dalyje nurodytos bendradarbiavimo sritys, be kitų:

1.   Šalys intensyviau keičiasi nuomonėmis ir informacija apie savo atitinkamą kosmoso politiką ir veiksmus šioje srityje.

2.   Šalys deda pastangas bendradarbiauti, kai tinkama, be kita ko, palaikydamos nuolatinį dialogą apie kosmoso tyrimą ir taikų naudojimą, įskaitant Šalių palydovinių navigacijos sistemų tarpusavio suderinamumą, Žemės stebėjimą ir stebėseną, klimato kaitą, kosmoso mokslą ir technologijas, su kosmosu susijusios veiklos saugumo aspektus ir kitas abipusiškai svarbias sritis.

1.   Šalys skatina bendradarbiavimą pramonės sektoriuje siekdamos didinti savo įmonių konkurencingumą. Šiuo tikslu jos intensyviau keičiasi nuomonėmis ir geriausia praktika, susijusiomis su jų atitinkama pramonės politika tokiose srityse kaip inovacijos, klimato kaita, energijos vartojimo efektyvumas, standartizacija, įmonių socialinė atsakomybė bei mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimas ir jų tarptautinimo rėmimas.

2.   Šalys lengvina savo viešojo ir privačiojo sektorių vykdomus bendradarbiavimo veiksmus, siekdamos didinti savo atitinkamų įmonių konkurencingumą ir bendradarbiavimą, be kita ko, skatindamos jų tarpusavio dialogą.

1.   Šalys intensyviau keičiasi nuomonėmis, informacija ir geriausia praktika dėl aplinkos politikos ir teisės aktų ir stiprina bendradarbiavimą šiose srityse:

2.   Šalys deda pastangas stiprinti bendradarbiavimą vykdant atitinkamus tarptautinius susitarimus ir Šalims taikomas priemones, taip pat tarptautiniuose forumuose.

1.   Pripažindamos poreikį greitai, visapusiškai ir išsamiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad būtų toliau dedamos pastangos apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, Šalys imsis vadovaujančio vaidmens kovoje su klimato kaita ir jos neigiamu poveikiu ir, be kita ko, imsis veiksmų vidaus ir tarptautiniu mastu, kad sumažintų išmetamųjų antropogeninės kilmės teršalų kiekį. Šalys bendradarbiauja, kai tinkama, pagal 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke sudarytą Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kad pasiektų tos konvencijos tikslą įgyvendindamos 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje sudarytą Paryžiaus susitarimą ir stiprintų daugiašalį teisinį pagrindą. Jos taip pat siekia stiprinti bendradarbiavimą kituose susijusiuose tarptautiniuose forumuose.

2.   Kad paskatintų darnų vystymąsi Šalys taip pat siekia bendradarbiauti intensyviau keisdamosi informacija ir geriausia praktika ir, kai tinkama, skatindamos koordinuoti abipusiškai svarbius klimato kaitos politikos aspektus, įskaitant:

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą žemės ūkio politikos, kaimo plėtros ir miškotvarkos politikos srityje, įskaitant tvarų žemės ūkį, aprūpinimo maistu saugumą, aplinkos apsaugos reikalavimų įtraukimą į žemės ūkio politiką, kaimo vietovių plėtros politikos, žemės ūkio maisto produktų skatinimo ir kokybės politikos srityje, įskaitant geografines nuorodas, ekologinę gamybą, tarptautinę žemės ūkio padėtį, tvarią miškotvarką ir tvaraus žemės ūkio, kaimo plėtros bei miškininkystės politikos sąsajas, taip pat aplinkos bei klimato kaitos politikos srityje.

2.   Šalys stiprina bendradarbiavimą žemės ūkio ir miškotvarkos mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais.

1.   Šalys skatina palaikyti dialogą ir stiprina bendradarbiavimą žuvininkystės politikos srityje, laikydamosi atsargumo principo ir ekosistemų metodo, kad remiantis geriausia turima moksline informacija būtų skatinamas žuvininkystės išteklių ilgalaikis išsaugojimas, veiksmingas valdymas ir tvarus naudojimas.

2.   Šalys intensyviau keičiasi nuomonėmis ir informacija ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą, siekdamos užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti.

3.   Šalys stiprina bendradarbiavimą su atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis.

1.   Šalys stiprina bendradarbiavimą užimtumo, socialinių reikalų ir deramo darbo srityse, kaip antai dėl užimtumo politikos ir socialinės apsaugos sistemų, atsižvelgdamos į globalizacijos ir demografinių pokyčių socialinį aspektą ir keisdamosi nuomonėmis ir patirtimi, taip pat, kai tinkama, bendradarbiaudamos bendros svarbos klausimais.

2.   Šalys stengiasi laikytis tarptautiniu mastu pripažintų darbo ir socialinių standartų, juos propaguoti ir taikyti, taip pat skatinti deramą darbą, remdamosi savo atitinkamais įsipareigojimais laikytis susijusių tarptautinių teisės aktų, kaip antai 1998 m. birželio 18 d. priimtos Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijos dėl pagrindinių darbo principų ir teisių ir 2008 m. birželio 10 d. Tarptautinės darbo organizacijos priimtos Deklaracijos dėl socialinio teisingumo sąžiningos globalizacijos tikslais.

1.   Šalys stiprina teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma dėl skatinimo laikytis teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų ir jų veiksmingumo.

2.   Šalys stiprina teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose remdamosi 2009 m. lapkričio 30 d. Briuselyje ir 2009 m. gruodžio 15 d. Tokijuje pasirašytu Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimu dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (su atitinkamais galimais pakeitimais).

1.   Šalys intensyviau keičiasi nuomonėmis ir informacija apie jų atitinkamą politiką ir veiklą kibernetinėje srityje ir skatina keistis tokiomis nuomonėmis ir informacija tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose.

2.   Šalys stiprina bendradarbiavimą siekdamos kuo daugiau propaguoti ir saugoti žmogaus teises ir laisvą informacijos srautą kibernetinėje erdvėje. Šiuo tikslu ir remdamosi sutarimu, kad tarptautinė teisė taikoma kibernetinėje erdvėje, jos, kai tinkama, bendradarbiauja nustatydamos ir rengdamos tarptautines normas ir skatindamos stiprinti pasitikėjimą kibernetinėje erdvėje.

3.   Šalys, kai tinkama, bendradarbiauja siekdamos didinti trečiųjų šalių gebėjimus stiprinti jų kibernetinį saugumą ir kovoti su kibernetiniais nusikaltimais.

4.   Šalys stiprina bendradarbiavimą siekdamos užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, įskaitant neteisėto turinio platinimą internetu, ir su jais kovoti.

1.   Šalys skatina palaikyti dialogą dėl migracijos srities politikos, kaip antai dėl teisėtos migracijos, neteisėtos imigracijos, prekybos žmonėmis, prieglobsčio ir sienų valdymo, įskaitant vizų ir kelionės dokumentų saugumą, atsižvelgiant į migracijos socialines ir ekonomines realijas.

2.   Šalys stiprina bendradarbiavimą, kad užkirstų kelią neteisėtai imigracijai ir ją kontroliuotų, be kita ko, užtikrindamos savo piliečių readmisiją nepagrįstai nedelsiant ir jiems suteikdamos tinkamus kelionės dokumentus.

1.   Šalys intensyviau keičiasi nuomonėmis ir informacija apie savo švietimo, jaunimo ir sporto sričių politiką.

2.   Šalys, kai tinkama, skatina imtis bendradarbiavimo veiksmų švietimo, jaunimo ir sporto srityse, pavyzdžiui, vykdyti bendras programas, asmenų mainus, taip pat keistis informacija ir patirtimi.

1.   Šalys deda pastangas stiprinti kultūrinę veiklą vykdančių asmenų ir meno kūrinių mainus ir, kai tinkama, imtis bendrų iniciatyvų įvairiose kultūros srityse, be kita ko, audiovizualinių darbų, pvz., filmų, srityje.

2.   Šalys skatina savo atitinkamų pilietinės visuomenės ir kultūros sektorių institucijų atstovus palaikyti dialogą ir bendradarbiauti, kad būtų didinamas tarpusavio informuotumas ir supratimas.

3.   Šalys deda pastangas bendradarbiauti susijusiose tarptautinėse organizacijose, visų pirma Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje, abipusiškai svarbiais klausimais, kad galėtų siekti bendrų tikslų ir skatinti kultūrų įvairovę ir kultūros paveldo apsaugą.

1.   Įsteigiamas Jungtinis komitetas, kurį sudaro Šalių atstovai. Jungtiniam komitetui bendrai pirmininkauja abiejų Šalių atstovai.

2.   Jungtinis komitetas:

3.   Jungtinis komitetas sprendimus priima bendru sutarimu.

4.   Jungtinis komitetas paprastai renkasi kartą per metus pakaitomis Tokijuje ir Briuselyje. Be to, jis renkasi bet kurios Šalies prašymu.

5.   Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

1.   Šalys imasi visų reikiamų bendrųjų ar konkrečių veiksmų, kad įvykdytų savo prievoles pagal šį Susitarimą, remdamosi abipusio pasitikėjimo bei lygios partnerystės principais ir vadovaudamosi tarptautine teise.

2.   Kilus bet kokiam ginčui dėl šio Susitarimo aiškinimo, taikymo ar įgyvendinimo, Šalys deda daugiau pastangų konsultuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje, kad kilęs ginčas būtų išspręstas laiku ir taikiai.

3.   Jei ginčo negalima išspręsti pagal 2 dalį, bet kuri Šalis gali prašyti ginčą perduoti Jungtiniam komitetui, kuriame jis būtų toliau aptariamas ir nagrinėjamas.

4.   Šalių nuomone, ypač sunkus ir svarbus 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje aprašytų prievolių, kurios atitinkamai yra bendradarbiavimo pagal šį Susitarimą esminis elementas, pažeidimas, kuris dėl išskirtinio sunkumo ir pobūdžio kelia grėsmę taikai bei saugumui ir daro tarptautinį poveikį, gali būti nagrinėjamas kaip ypatingos skubos atvejis.

5.   Jeigu mažai tikėtinu ir nenumatytu atveju bet kurios iš Šalių teritorijoje nustatomas 4 dalyje nurodytas ypatingos skubos atvejis, Jungtinis komitetas per 15 dienų nuo kitos Šalies prašymo surengia skubias konsultacijas.

Jei Jungtinis komitetas negali priimti abipusiškai priimtino sprendimo, tuo klausimu skubiai surengiamas ministerijų atstovų lygmens posėdis.

6.   Jei dėl ypatingos skubos atvejo ministerijų atstovų lygmeniu nepriimamas abipusiškai priimtinas sprendimas, 5 dalyje nurodytą prašymą pateikusi Šalis gali nuspręsti pagal tarptautinę teisę sustabdyti šio Susitarimo nuostatų taikymą. Be to, Šalys pažymi, kad 5 dalyje nurodytą prašymą pateikusi Šalis pagal tarptautinę teisę gali imtis kitų tinkamų priemonių ne pagal šį Susitarimą. Ta Šalis nedelsdama raštu praneša kitai Šaliai apie savo sprendimą ir jį taiko trumpiausią laikotarpį, kuris yra būtinas klausimui išspręsti Šalims priimtinu būdu.

7.   Šalys nuolat stebi ypatingos skubos atvejo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas sustabdyti šio Susitarimo nuostatų taikymą, raidą. Sprendimą dėl šio Susitarimo nuostatų taikymo laikino sustabdymo priėmusi Šalis šį sprendimą atšaukia iš karto, kai tam atsiranda pagrindas, ir bet kuriuo atveju iš karto, kai ypatingos skubos atvejis nustoja egzistuoti.

8.   Šis Susitarimas nedaro poveikio ir neturi įtakos kitų Šalių sudarytų tarpusavio susitarimų aiškinimui arba taikymui. Tiksliau šio Susitarimo ginčų sprendimo nuostatos niekaip nepakeičia kitų Šalių sudarytų tarpusavio susitarimų ginčų sprendimo nuostatų ir nedaro joms jokio poveikio.

1.   Šį Susitarimą Japonija ratifikuoja, o Sąjungos Šalis patvirtina arba ratifikuoja pagal savo atitinkamas taikomas teisines procedūras. Japonijos ratifikavimo dokumentu ir Sąjungos Šalies dokumentu, kuriuo patvirtinama, kad patvirtinimas arba ratifikavimas yra baigtas, pasikeičiama Tokijuje. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą antro mėnesio po to, kai pasikeičiama dokumentais, dieną.

2.   Neatsižvelgdamos į 1 dalį, Sąjunga ir Japonija šio Susitarimo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies, 11, 12, 13, 14, 15 (išskyrus 2 dalies b punktą), 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31 ir 37 straipsnių, 38 straipsnio 1 dalies, 39, 40, 41, 42 (išskyrus 2 dalies c punktą), 43, 44, 45, 46 ir 47 straipsnių, 48 straipsnio 3 dalies, 49, 50 ir 51 straipsnių nuostatas taiko iki Susitarimo įsigaliojimo. Jos pradedamos taikyti pirmą antro mėnesio po to, kai Japonija praneša Sąjungai, kad Japonija baigė ratifikavimą, arba po to, kai Sąjunga praneša Japonijai, kad baigė šiam tikslui būtinas taikomas teisines procedūras, dieną, iš šių datų pasirenkama vėlesnė. Pranešama diplomatinėmis notomis.

3.   Šio Susitarimo nuostatos, kurios pagal 2 dalį turi būti taikomos iki šio Susitarimo įsigaliojimo, turi tokią pačią teisinę galią, kokią turėtų, jei abiem Šalims šis Susitarimas galiotų.

1.   Šis Susitarimas galioja tol, kol nėra nutraukiamas pagal 2 dalį.

2.   Bet kuri Šalis gali pateikti kitai Šaliai pranešimą raštu apie ketinimą nutraukti šį Susitarimą. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kurią kita Šalis gauna tą pranešimą.

3.   Bet kuri Šalis gali raštu pranešti kitai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti Susitarimo taikymą iki įsigaliojimo, numatyto 47 straipsnio 2 dalyje. Susitarimo nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kurią kita Šalis gauna tą pranešimą.

1.   Sąjunga praneša Japonijai apie trečiųjų šalių prašymus siekti narystės Sąjungoje.

2.   Šalys aptaria, be kita ko, Jungtiniame komitete, visą poveikį, kurį trečiosios šalies narystė Sąjungoje gali daryti šiam Susitarimui.

3.   Sąjunga praneša Japonijai apie sutarties dėl trečiosios šalies narystės Sąjungoje pasirašymą ir įsigaliojimą.