30.4.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/3

---

IŠ DALIES PAKEISTAS SUSITARIMAS,

įkuriantis Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisiją

Susitariančiosios Šalys,

PRIMINDAMOS atitinkamose 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatose įtvirtintas tarptautinės teisės normas,

TAIP PAT PRIMINDAMOS 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, 1993 m. lapkričio 24 d. Susitarimą, skirtą skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, ir kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus, susijusius su gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimu ir valdymu,

ATSIŽVELGDAMOS Į 1995 m. spalio 31 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos 28-ojoje sesijoje priimtą Atsakingos žuvininkystės elgesio kodeksą ir susijusius Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos priimtus dokumentus,

BŪDAMOS BENDRAI SUINTERESUOTOS plėtoti ir tinkamai panaudoti gyvuosius jūrų išteklius Viduržemio ir Juodojoje jūrose (toliau – Susitarimo taikymo teritorija),

PRIPAŽINDAMOS, kad skirtingi Susitarimo taikymo teritorijos subregionai pasižymi specifiniais požymiais,

PASIRYŽUSIOS užtikrinti ilgalaikę gyvųjų jūrų išteklių bei jūrų ekosistemų išsaugojimą ir tausų jų panaudojimą Susitarimo taikymo teritorijoje,

PRIPAŽINDAMOS ekonominę, socialinę ir maistinę naudą, kurią teikia tausus gyvųjų jūrų išteklių panaudojimas Susitarimo taikymo teritorijoje,

TAIP PAT PRIPAŽINDAMOS, kad pagal tarptautinę teisę valstybės turi bendradarbiauti išsaugant ir valdant gyvuosius jūrų išteklius ir užtikrinant jų ekosistemų apsaugą,

PATVIRTINDAMOS, kad atsakinga akvakultūros veikla mažina neigiamą poveikį gyviesiems jūrų ištekliams ir yra svarbi plėtojant ir geriau panaudojant gyvuosius vandens išteklius, įskaitant apsirūpinimą maistu,

SUVOKDAMOS poreikį išvengti neigiamo poveikio jūros aplinkai, išlaikyti biologinę įvairovę ir sumažinti gyvųjų jūrų išteklių panaudojimo ir eksploatavimo keliamą ilgalaikio arba nepataisomo poveikio riziką,

SUPRASDAMOS, kad veiksmingas išteklių išsaugojimas ir valdymas turi būti grindžiami turima geriausia moksline informacija ir atsargumo metodo taikymu,

SUVOKDAMOS priekrantės žvejybos bendruomenių svarbą ir tai, kad į sprendimų priėmimo procesą reikia įtraukti žvejus ir atitinkamas profesines bei pilietinės visuomenės organizacijas,

PASIRYŽUSIOS veiksmingai bendradarbiauti ir imtis veiksmų, kad užkirstų kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasytų nuo jos ir ją panaikintų,

PRIPAŽINDAMOS besivystančių valstybių ypatingus poreikius, kad padėtų joms veiksmingai dalyvauti išsaugant, valdant ir auginant gyvuosius jūrų išteklius,

BŪDAMOS ĮSITIKINUSIOS, kad gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimas ir tausus panaudojimas Susitarimo taikymo teritorijoje ir jūrų ekosistemų, kuriose esama tų išteklių, apsauga yra ypač svarbūs mėlynojo augimo ir darnaus vystymosi sąlygomis,

PRIPAŽINDAMOS, kad šiuo tikslu pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos konstitucijos XIV straipsnį jos struktūroje reikia įsteigti Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisiją (Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija; jos santrumpa – BVJŽK),

SUSITARĖ:

1 straipsnis

(Vartojamos apibrėžtys)

Šiame Susitarime:

a)   1982 m. Konvencija– 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

b)   1995 m. Susitarimas– 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo;

c)   akvakultūra– gyvųjų vandens išteklių auginimas;

d)   Susitariančioji Šalis– bet kuri valstybė ir regioninė ekonominės integracijos organizacija, pagal 4 straipsnį įeinanti į Komisijos sudėtį;

e)   bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra Susitariančioji Šalis– Organizacijos narė arba asocijuotoji narė ir tos jai nepriklausančios valstybės, kurios laikosi 8 straipsnio b punkte nurodytų priemonių ir kurios yra Jungtinių Tautų arba bet kurios jų specializuotosios agentūros narės ir nėra oficialiai susijusios su Komisija kaip Susitariančiosios Šalys;

f)   žvejyba– gyvųjų jūrų išteklių ieškojimas, viliojimas, suradimas, gaudymas, paėmimas ar surinkimas arba bet kokia veikla, kuria galima pagrįstai tikėtis privilioti, surasti, pagauti, paimti ar surinkti gyvuosius jūrų išteklius;

g)   žvejybos pajėgumas– didžiausias galimas sužvejoti žuvų kiekis žvejybos plote arba vieno žvejybos vieneto (pavyzdžiui, žvejo, bendruomenės, laivo arba laivyno) per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, sezoną, metus) didžiausias galimas sužvejoti žuvų kiekis, atsižvelgiant į žuvų išteklių biomasę bei pasiskirstymą pagal amžių ir esamą technologijų lygį, kai nėra nustatyta reglamentuojamų žvejybos laimikio kiekio apribojimų ir jei yra visapusiškai panaudojamos turimos priemonės;

h)   žvejybos pastangos– konkrečios rūšies žvejybos įrankių kiekis, panaudotas žvejybos plote per tam tikrą laiko vienetą (pavyzdžiui, žvejybos tralais valandų skaičius per dieną, užmestų kabliukų skaičius per dieną arba ištrauktų pakrantės velkamųjų tinklų skaičius per dieną). Kai naudojami dviejų ar daugiau rūšių žvejybos įrankiai, prieš susumuojant atitinkamas pastangas, jos turi būti pritaikytos prie kurios nors standartinės rūšies;

i)   su žvejyba susijusi veikla– bet kokie veiksmai, kuriais prisidedama prie pasirengimo žvejybos veiklai arba jai rengiamasi, įskaitant žuvies iškrovimą, pakavimą, perdirbimą, perkrovimą arba vežimą, taip pat darbuotojų, degalų, žvejybos įrankių ir kitų išteklių parūpinimą;

j)   neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba– 2001 m. FAO tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 3 punkte nustatyta veikla;

k)   didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis– didžiausias teorinis pusiausvyrą užtikrinantis laimikis, kurį galima (vidutiniškai) nuolat išžvejoti iš išteklių esamomis (vidutinėmis) aplinkos sąlygomis, nedarant poveikio reprodukcijos procesui;

l)   vienos valstybės ribas viršijantys ištekliai– ištekliai, kurių esama tiek išskirtinėse ekonominėse zonose, tiek rajonuose, esančiuose už išskirtinių ekonominių zonų ir besiribojančiuose su jomis;

m)   laivas– bet kokios rūšies laivas ar valtis, naudojamas, įrengtas naudoti arba numatomas naudoti žvejybai arba su žvejyba susijusiai veiklai.

2 straipsnis

(Tikslas)

1.   Šiuo dokumentu Susitariančiosios Šalys Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – Organizacija) konstitucijos struktūroje įkuria komisiją, vadinamą Bendrąja Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – Komisija), kad būtų galima vykdyti šiame Susitarime nurodytas funkcijas ir įsipareigojimus.

2.   Susitarimu siekiama užtikrinti gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimą ir biologiniu, socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos aspektais tausų panaudojimą, taip pat darnų akvakultūros vystymą Susitarimo taikymo teritorijoje.

3.   Komisijos buveinė yra Romoje (Italija).

3 straipsnis

(Susitarimo taikymo teritorija)

1.   Į šio Susitarimo geografinę taikymo teritoriją patenka visi Viduržemio ir Juodosios jūrų vandenys.

2.   Jokia šio Susitarimo nuostata ir jokie veiksmai ar veikla, kurių imtasi vykdant šį Susitarimą, nereiškia kurios nors Susitariančiosios Šalies reikalavimų ar pozicijos dėl bet kurios tokios Susitariančiosios Šalies vandenų ir zonų teisinio statuso ir dydžio pripažinimo.

4 straipsnis

(Narystė)

1.   Komisijos narėmis gali būti Organizacijos narės bei asocijuotosios narės ir tos jai nepriklausančios valstybės, kaip antai Jungtinių Tautų, bet kurių iš JT specializuotųjų agentūrų narės,

a)

kurios yra: i) pakrantės valstybės arba asocijuotosios narės, kurių visa teritorija arba jos dalis yra Susitarimo taikymo teritorijoje; ii) valstybės arba asocijuotosios narės, kurių laivai Susitarimo taikymo teritorijoje užsiima šiame Susitarime nurodytų išteklių žvejyba arba ketina užsiimti žvejyba, arba iii) regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurių nare yra bet kuri i arba ii papunktyje nurodyta valstybė ir kurioms ta valstybė yra perdavusi kompetenciją šio Susitarimo srities klausimais;

b)	ir kurios pritaria šiam Susitarimui pagal 23 straipsnio nuostatas.

2.   Šiame Susitarime terminas „kurių laivai“, kalbant apie Susitariančiąja Šalimi esančią regioninę ekonominės integracijos organizaciją, reiškia tokios Susitariančiąja Šalimi esančios regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybės narės laivus.

5 straipsnis

(Bendrieji principai)

Siekdama šio Susitarimo tikslo, Komisija:

a)

priima rekomendacijas dėl išsaugojimo ir valdymo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos veiklos tvarumą, kad būtų išsaugoti gyvieji jūrų ištekliai, išlaikytas ekonominis ir socialinis žuvininkystės gyvybingumas ir akvakultūra; priimdama tokias rekomendacijas, Komisija ypač daug dėmesio skiria priemonėms, kuriomis užkertamas kelias peržvejojimui ir mažinamas išmetamų žuvų kiekis. Komisija taip pat itin daug dėmesio skiria galimam poveikiui mažos apimties žvejybai ir vietos bendruomenėms;

b)	vadovaudamasi 8 straipsnio b punktu rengia atitinkamas priemones, grindžiamas turimomis geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgdama į atitinkamus aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius veiksnius;

c)	taiko atsargumo metodą pagal 1995 m. Susitarimą ir FAO Atsakingos žuvininkystės elgesio kodeksą;

d)	akvakultūrą, įskaitant kultūra grindžiamą žvejybą, laiko priemone pajamų ir mitybos įvairinimui skatinti ir tokiu būdu užtikrina, kad būtų atsakingai naudojami gyvieji jūrų ištekliai, būtų išsaugota genetinė įvairovė ir sumažintas neigiamas poveikis aplinkai bei vietos bendruomenėms;

e)	atitinkamai skatina laikytis subregioninio požiūrio į žuvininkystės valdymą ir akvakultūros vystymą, kad būtų geriau atsižvelgiama į Viduržemio ir Juodosios jūrų specifinius požymius;

f)	imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi jos rekomendacijų, siekiant atgrasyti nuo neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veiklos ir ją panaikinti;

g)	skatina savo sprendimų priėmimo proceso ir kitos veiklos skaidrumą; ir

h)	vykdo kitą atitinkamą veiklą, kuri gali būti svarbi Komisijai siekiant įgyvendinti pirmiau apibrėžtus principus.

6 straipsnis

(Komisija)

1.   Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai Komisijos sesijose atstovauja vienas delegatas, kurį gali lydėti jo pavaduotojas ir ekspertai bei patarėjai. Komisijos posėdžiuose pavaduotojai, ekspertai ir patarėjai dalyvauja be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai pavaduotojas pavaduoja nesantį delegatą.

2.   Pagal 3 dalį kiekvienai Susitariančiajai Šaliai skiriamas vienas balsas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame Susitarime numatyta kitaip. Visų Komisijos narių dauguma sudaro kvorumą.

3.   Regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, kiekviename Komisijos ar jai pavaldžios institucijos posėdyje suteikiama teisė į tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, kurios turi teisę balsuoti tokiame posėdyje.

4.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, naudojasi savo narystės teisėmis pakaitom su savo valstybėmis narėmis, kurios yra Komisijos Susitariančiosios Šalys, jų atitinkamos kompetencijos srityse. Kai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, pasinaudoja savo balsavimo teise, jos valstybės narės nesinaudoja savosiomis, ir atvirkščiai.

5.   Bet kuri Komisijos Susitariančioji Šalis gali kreiptis į regioninę ekonominės integracijos organizaciją, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, arba į jos valstybes nares, kurios yra Komisijos Susitariančiosios Šalys, su prašymu suteikti informaciją apie tai, kuri – Susitariančiąja Šalimi esanti regioninė ekonominės integracijos organizacija ar jos valstybės narės – yra kompetentinga tam tikru klausimu. Gavusi tokį prašymą regioninė ekonominės integracijos organizacija arba atitinkamos valstybės narės suteikia šią informaciją.

6.   Prieš prasidedant bet kokiam Komisijos ar jai pavaldžios institucijos posėdžiui, regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, arba jos valstybės narės, kurios yra Komisijos Susitariančiosios Šalys, nurodo, kuri – regioninė ekonominės integracijos organizacija ar jos valstybės narės – yra kompetentinga tam tikru klausimu, numatomu svarstyti posėdyje, ir kuri – regioninė ekonominės integracijos organizacija ar jos valstybės narės – naudojasi balsavimo teise kiekvienu konkrečiu darbotvarkės klausimu. Ši dalis neužkerta kelio regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, arba jos valstybėms narėms, kurios yra Komisijos Susitariančiosios Šalys, pateikti šioje dalyje nurodytą bendrą deklaraciją, kuri ir toliau galioja tiems klausimams ir darbotvarkės punktams, kurie numatomi svarstyti visuose vėlesniuose posėdžiuose, su galimybe pritaikyti tokias išimtis ar ją taip modifikuoti, kaip gali būti nurodyta prieš bet kurį atskirą posėdį.

7.   Tais atvejais, kai darbotvarkės punktas apima ir klausimus, kurių atžvilgiu kompetencija buvo perduota regioninei ekonominės integracijos organizacijai, ir klausimus, kurie priklauso jos valstybių narių kompetencijai, ir regioninė ekonominės integracijos organizacija, ir jos valstybės narės gali dalyvauti diskusijose. Tokiais atvejais posėdyje priimant spendimus atsižvelgiama tik į tos Susitariančiosios Šalies, kuri turi teisę balsuoti, pasisakymą.

8.   Siekiant nustatyti kiekvieno Komisijos posėdžio kvorumą, regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra Komisijos Susitariančioji Šalis, delegacijos nariai įskaičiuojami ta apimtimi, kuria ji gali balsuoti posėdyje, kuriame siekiama nustatyti kvorumą.

9.   Komisijos sesijų ir kitų posėdžių bei Komisijos organizuojamos veiklos dažnumui, trukmei ir tvarkaraščio nustatymui taikomas išlaidų efektyvumo principas.

7 straipsnis

(Biuras)

Komisija dviejų trečdalių balsų dauguma išrenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Jie trys sudaro Komisijos biurą, kuris veikia vadovaudamasis darbo tvarkos taisyklėse nustatytais įgaliojimais.

8 straipsnis

(Komisijos funkcijos)

Komisija, atsižvelgdama į savo tikslus ir bendruosius principus, vykdo šias funkcijas:

a)	reguliariai stebi ir vertina gyvųjų jūrų išteklių būklę;

b)

pagal 13 straipsnio nuostatas rengia ir rekomenduoja taikyti atitinkamas priemones, įskaitant priemones: i) Susitarimo taikymo teritorijoje esantiems gyviesiems jūrų ištekliams išsaugoti ir valdyti; ii) žvejybos veiklos poveikiui gyviesiems jūrų ištekliams ir jų ekosistemoms mažinti; iii) daugiamečiams valdymo planams, taikomiems visuose atitinkamuose subregionuose remiantis ekosisteminiu požiūriu į žuvininkystę, priimti siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas toks išteklių lygis, kuris viršytų lygį, kuriam esant galima gauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir tuos planus derinant su veiksmais, kurių jau imtasi nacionaliniu lygiu; iv) ribojamos žvejybos rajonams įkurti siekiant apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas, įskaitant veisyklas ir nerštavietes, bet jomis neapsiribojant, ir taikomas kartu su panašiomis priemonėmis, kurios jau gali būti įtrauktos į valdymo planus, arba kuriomis tos priemonės papildomos; v) užtikrinti (jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis), kad duomenys ir informacija būtų renkami, pateikiami, tikrinami, saugomi ir platinami laikantis atitinkamos duomenų konfidencialumo politikos ir reikalavimų; vi) imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyta nuo jos ir ji būtų panaikinta, įskaitant veiksmingos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros mechanizmus; vii) reikalavimų nesilaikymo atvejams spręsti, be kita ko, taikant atitinkamą priemonių sistemą. Komisija šią priemonių sistemą ir jų įgyvendinimo būdą nustato savo darbo tvarkos taisyklėse;

c)	skatina darnų akvakultūros vystymą;

d)	Reguliariai peržiūri socialinius ir ekonominius žvejybos pramonės aspektus, be kita ko, rinkdama ir vertindama ekonominius ir kitus duomenis bei informaciją, turinčius reikšmės Komisijos darbui;

e)	skatina institucinių pajėgumų ir žmogiškųjų išteklių plėtojimą, visų pirma per švietimą, mokymą ir profesinę veiklą Komisijos kompetencijos srityse;

f)	didina bendravimo ir konsultavimosi su akvakultūros ir žvejybos srityse suinteresuotais pilietinės visuomenės atstovais mastą;

g)	skatina, rekomenduoja, koordinuoja ir vykdo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, įskaitant bendradarbiavimo projektus žvejybos ir gyvųjų jūrų išteklių apsaugos srityse;

h)	dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma tvirtina ir iš dalies keičia savo darbo tvarkos taisykles ir finansų nuostatus bei kitus jos funkcijoms vykdyti reikalingus vidaus administracinius aktus;

i)	tvirtina savo biudžetą bei darbo programą ir vykdo visas kitas šio Susitarimo tikslui pasiekti reikalingas funkcijas.

9 straipsnis

(Komisijai pavaldžios institucijos)

1.   Prireikus Komisija gali sudaryti laikinąsias, specialiąsias ar nuolatines pavaldžias institucijas, kurios nagrinėja ir teikia informaciją su Komisijos tikslais susijusiais klausimais, ir darbo grupes, kurios nagrinėja konkrečias technines problemas ir dėl jų teikia rekomendacijas. Sudarytų pavaldžių institucijų įgaliojimai išdėstomi darbo tvarkos taisyklėse, atsižvelgiant į poreikį laikytis subregioninio požiūrio. Komisija taip pat gali įsteigti specialius Juodosios jūros regionui skirtus mechanizmus, kuriais bus siekiama užtikrinti visapusišką visų pakrantės valstybių dalyvavimą įgyvendinant su žuvininkystės valdymu susijusiu sprendimus, atsižvelgiant į šių valstybių statusą Komisijoje.

2.   1 dalyje nurodytas pavaldžias institucijas ir darbo grupes sušaukia Komisijos pirmininkas tokiu metu ir tokioje vietoje, kuriuos nustato pirmininkas, atitinkamai pasikonsultavęs su Organizacijos generaliniu direktoriumi.

3.   Komisija sudaro 1 dalyje nurodytas pavaldžias institucijas ir darbo grupes atsižvelgdama į turimas reikalingas lėšas ir, prieš Komisijai priimant bet kokį su išlaidomis susijusį sprendimą, vykdomasis sekretorius jai pateikia administracinio ir finansinio poveikio ataskaitą.

4.   Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę paskirti vieną atstovą į bet kurią pavaldžią instituciją ir darbo grupes; vykstant sesijai juos gali lydėti pavaduotojai, ekspertai bei patarėjai.

5.   Susitariančiosios Šalys tokiu būdu teikia visą informaciją, turinčią reikšmės visų pavaldžių institucijų ir darbo grupių veikimui, kad jos galėtų atlikti savo pareigas.

10 straipsnis

(Sekretoriatas)

1.   Sekretoriatą sudaro vykdomasis sekretorius ir Komisijos personalas. Vykdomasis sekretorius ir sekretoriato personalas skiriami į pareigas ir jų statusas reglamentuojamas vadovaujantis Organizacijos administracinės veiklos instrukcijose, Tarnybos nuostatuose ir Personalo taisyklėse išdėstytomis sąlygomis ir laikantis juose nurodytų procedūrų, kurios paprastai taikomos kitiems Organizacijos personalo nariams.

2.   Komisijos vykdomąjį sekretorių skiria generalinis direktorius Komisijos pritarimu arba tuo atveju, kai jis skiriamas laikotarpiu tarp eilinių Komisijos sesijų – Susitariančiųjų Šalių pritarimu.

3.   Vykdomasis sekretorius atsako už Komisijos politikos ir veiklos įgyvendinimo stebėseną ir už ją atsiskaito Komisijai, vadovaudamasis darbo tvarkos taisyklėse išdėstytais įgaliojimais. Prireikus vykdomasis sekretorius taip pat eina vykdomojo sekretoriaus pareigas kitose Komisijos įsteigtose pavaldžiose institucijose.

11 straipsnis

(Finansinės priemonės)

1.   Kiekvienos eilinės sesijos metu Komisija patvirtina savo autonominį trejų metų biudžetą; jį galima peržiūrėti kasmet per eilines sesijas. Biudžetas patvirtinamas jos Susitariančiųjų Šalių bendru sutarimu, tačiau su sąlyga, kad jei nepaisant visų pastangų tos sesijos metu neįmanoma pasiekti bendro sutarimo, klausimas sprendžiamas balsavimu, o biudžetas patvirtinamas dviejų trečdalių jos Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma.

2.   Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja kasmet sumokėti jai tenkančią įnašo į autonominį biudžetą dalį pagal įnašų schemą, kurią Komisija priima arba koreguoja bendru sutarimu. Schema pateikiama finansų nuostatuose.

3.   Bet kuris Susitariančiąja Šalimi tapęs subjektas, kuris nėra Organizacijos narys, privalo sumokėti Komisijos nustatyto dydžio įnašą Organizacijos patirtoms išlaidoms, susijusioms su Komisijos veikla, padengti.

4.   Įnašai mokami laisvai konvertuojamomis valiutomis, jei kitaip nenustato Komisija ir tam pritaria Organizacijos generalinis direktorius.

5.   Komisija gali priimti aukas ir kitų formų pagalbą iš organizacijų, asmenų ir kitų šaltinių reikmėms, susijusioms su bet kurios iš jos funkcijų vykdymu. Komisija taip pat gali priimti savanoriškus įnašus, sumokėtus bendru pagrindu ar susijusius su konkrečiais Komisijos projektais ar veikla, kuriuos vykdo sekretoriatas. Gauti savanoriški įnašai, aukos ir kitų formų pagalba mokami į patikos fondą, kurį turi įsteigti ir administruoti Organizacija pagal savo finansų nuostatus ir taisykles.

6.   Susitariančioji Šalis, vėluojanti Komisijai sumokėti savo finansinius įnašus, neturi balso Komisijoje, jei jos įsiskolinimo suma lygi įnašų sumai, kurią ji turėjo sumokėti per dvejus ankstesniuosius kalendorinius metus, arba už ją didesnė. Tačiau Komisija gali leisti tokiai Susitariančiajai Šaliai balsuoti, jei ji įsitikina, kad įnašas nesumokėtas dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo Susitariančiosios Šalies, tačiau ji jokiu atveju nepratęsia jos balsavimo teisės ilgesniam negu ateinančių dvejų kalendorinių metų laikotarpiui.

12 straipsnis

(Išlaidos)

1.   Sekretoriato išlaidos, įskaitant susijusias su publikacijomis ir informaciniais pranešimais, taip pat Komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų išlaidas jiems vykdant pareigas Komisijos vardu tarp Komisijos sesijų, nustatomos ir apmokamos iš Komisijos biudžeto.

2.   Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srities projektų, kurių savarankiškai arba rekomendavus Komisijai imasi atskiros Susitariančiosios Šalys, išlaidas nustato ir apmoka atitinkamos Susitariančiosios Šalys.

3.   Išlaidas, susijusias su vykdomais mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros srities bendradarbiavimo projektais, jei jos negaunamos kitais būdais, nustato ir padengia Susitariančiosios Šalys tokia forma ir dalimi, dėl kurių jos tarpusavyje susitaria.

4.   Ekspertų, pakviestų asmeniškai dalyvauti Komisijos ir jai pavaldžių institucijų posėdžiuose, išlaidos apmokamos iš Komisijos biudžeto.

5.   Komisijos išlaidos apmokamos iš jos autonominio biudžeto, išskyrus išlaidas, susijusias su tokiu personalu ir įrenginiais, kuriais gali pasirūpinti Organizacija. Išlaidos, kurias turi prisiimti Organizacija, nustatomos ir apmokamos neviršijant generalinio direktoriaus parengto ir Organizacijos konferencijos patvirtinto dvejų metų biudžeto ribų pagal Organizacijos finansų nuostatus ir taisykles.

6.   Delegatų, jų pavaduotojų, ekspertų ir patarėjų, kurie dalyvauja Komisijos ir jai pavaldžių institucijų posėdžiuose kaip Vyriausybių atstovai, taip pat sesijų stebėtojų patirtas išlaidas padengia atitinkamos Vyriausybės ar organizacijos. Pripažįstant besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypatingus poreikius, remiantis 17 straipsniu ir atsižvelgiant į turimas lėšas, išlaidos galėtų būti apmokamos iš Komisijos biudžeto.

13 straipsnis

(Sprendimų priėmimas)

1.   8 straipsnio b punkte nurodytos rekomendacijos priimamos dviejų trečdalių Komisijoje esančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. Tokių rekomendacijų tekstą vykdomasis sekretorius perduoda kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, bendradarbiaujančiajai šaliai, kuri nėra Susitariančioji Šalis, ir atitinkamai šaliai, kuri nėra Susitariančioji Šalis.

2.   Pagal šio straipsnio nuostatas Komisijos Susitariančiosios Šalys įsipareigoja įgyvendinti visas pagal 8 straipsnio b punktą priimtas rekomendacijas nuo Komisijos nustatytos dienos, kuri negali būti anksčiau negu baigiasi šiame straipsnyje nustatytas laikotarpis prieštaravimams pareikšti.

3.   Bet kuri Komisijos Susitariančioji Šalis gali per šimtą dvidešimt dienų nuo pranešimo apie rekomendaciją dienos dėl jos pareikšti prieštaravimą, ir tokiu atveju ji nėra įpareigota ją įgyvendinti. Kartu su prieštaravimu turėtų būti pateiktas prieštaravimo motyvų paaiškinimas raštu, ir atitinkamais atvejais pasiūlymai dėl alternatyvių priemonių. Jei prieštaravimas pareiškiamas per šimto dvidešimties dienų laikotarpį, bet kuri kita Susitariančioji Šalis gali bet kada per papildomą šešiasdešimties dienų laikotarpį pareikšti panašų prieštaravimą. Susitariančioji Šalis taip pat gali bet kuriuo metu atsiimti savo prieštaravimą ir įgyvendinti rekomendaciją.

4.   Jei rekomendacijai prieštarauja daugiau negu vienas trečdalis Komisijos Susitariančiųjų Šalių, kitos Susitariančiosios Šalys iš karto atleidžiamos nuo visų tos rekomendacijos įgyvendinimo įsipareigojimų; tačiau kelios iš jų ar jos visos gali tarpusavyje susitarti dėl rekomendacijos įgyvendinimo.

5.   Vykdomasis sekretorius nedelsdamas informuoja kiekvieną Susitariančiąją Šalį apie kiekvieno prieštaravimo gavimą ar jo atsiėmimą.

6.   Išimtiniais atvejais, jei tarp Komisijos sesijų Susitariančiosios Šalys turi priimti sprendimus, susijusius tik su Komisijos ir jai pavaldžių institucijų skubiais procedūriniais ir administraciniais klausimais (išskyrus klausimus, susijusius su šio Susitarimo arba Komisijos darbo tvarkos taisyklių aiškinimu bei pakeitimų priėmimu), kai to prašo Susitariančioji Šalis ir pasikonsultavęs su pirmininku taip nustato vykdomasis sekretorius, gali būti naudojamasi bet kokiomis greitojo ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines ryšių priemones.

14 straipsnis

(Įsipareigojimai, susiję su sprendimų įgyvendinimu Susitariančiosiose Šalyse)

1.   Pagal šio straipsnio nuostatas Komisijos Susitariančiosios Šalys įsipareigoja įgyvendinti visas pagal 8 straipsnio b punktą Komisijos priimtas rekomendacijas nuo Komisijos nustatytos dienos, kuri negali būti anksčiau negu baigiasi 13 straipsnyje nustatytas laikotarpis prieštaravimams pareikšti.

2.   Kiekviena Susitariančioji Šalis priimtas rekomendacijas atitinkamai perkelia į nacionalinius įstatymus, teisės aktus ar atitinkamus regioninės ekonominės integracijos organizacijos teisės aktus. Jos kasmet Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo, kaip įgyvendino rekomendacijas ir (arba) jas perkėlė į nacionalinę teisę, be kita ko, pateikia atitinkamus su šiomis rekomendacijomis susijusius teisėkūros dokumentus, kurių gali prireikti Komisijai, ir informaciją apie jų žuvininkystės sektoriaus stebėseną ir kontrolę. Komisija šia informacija naudojasi siekdama įvertinti, ar rekomendacijos yra įgyvendinamos vienodai.

3.   Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi priemonių ir bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jos, kaip vėliavos valstybės ir uosto valstybės, pareigos būtų vykdomos vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais aktais, kurių šalis ji yra, ir Komisijos priimtomis rekomendacijomis.

4.   Komisija, taikydama reikalavimų nesilaikymo atvejų nustatymo procedūrą, kreipsis į Susitariančiąsias Šalis, kurios nesilaiko Komisijos priimtų rekomendacijų, kad išspręstų reikalavimų nesilaikymo atvejus.

5.   Komisija savo darbo tvarkos taisyklėse nustato atitinkamas priemones, kurių ji gali imtis, kai nustatoma, kad Susitariančiosios Šalys ilgą laiką ir nepagrįstai nesilaiko jos rekomendacijų.

15 straipsnis

(Stebėtojai)

1.   Remdamasi Organizacijos taisyklėmis, Komisija gali pakviesti stebėtojų teisėmis jos darbe dalyvauti regionines ar tarptautines Vyriausybines organizacijas ir regionines ar tarptautines arba kitas nevyriausybines organizacijas, įskaitant privačiojo sektoriaus organizacijas, kurių interesai ir tikslai yra tokie patys kaip ir Komisijos arba kurių veikla yra susijusi su Komisijos ar jai pavaldžių institucijų veikla, arba šioms organizacijoms paprašius leisti joms dalyvauti jos darbe.

2.   Bet kurios Organizacijos narės ar asocijuotosios narės, kuri nėra Susitariančioji Šalis, prašymu ji gali būti pakviesta stebėtojos teisėmis dalyvauti Komisijos ir jai pavaldžių institucijų sesijose. Ji gali teikti memorandumus ir dalyvauti diskusijose be balso teisės.

16 straipsnis

(Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ir institucijomis)

1.   Komisija abipusės svarbos klausimais bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis.

2.   Komisija siekia sudaryti tinkamas sąlygas konsultuotis, bendradarbiauti ir plėtoti bendrą veiklą su kitomis atitinkamomis organizacijomis ir institucijomis, be kita ko, sudarant susitarimo memorandumus ir partnerystės susitarimus.

17 straipsnis

(Besivystančių valstybių, kurios yra Susitariančiosios Šalys, ypatingų poreikių pripažinimas)

1.   Remdamasi atitinkamomis 1995 m. Susitarimo nuostatomis, Komisija visapusiškai pripažįsta besivystančių valstybių, kurios yra šio Susitarimo Susitariančiosios Šalys, ypatingus poreikius.

2.   Siekdamos šiame Susitarime nustatytų tikslų, Susitariančiosios Šalys gali bendradarbiauti tiesiogiai arba per Komisiją ir teikti nustatytiems poreikiams patenkinti reikalingą pagalbą.

18 straipsnis

(Šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys)

1.   Komisija per sekretoriatą gali pakviesti šalis, kurios nėra Susitariančiosios Šalys ir kurių laivai užsiima žvejyba Susitarimo taikymo teritorijoje, visų pirma pakrantės valstybes, visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant jos rekomendacijas, be kita ko, tampant bendradarbiaujančiomis šalimis, kurios nėra Susitariančiosios Šalys. Komisija jos Susitariančiųjų Šalių bendru sutarimu gali priimti bet kokį prašymą suteikti bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, statusą, tačiau su sąlyga, kad jei nepaisant visų pastangų neįmanoma pasiekti bendro sutarimo, klausimas bus sprendžiamas balsavimu, o bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, statusas bus suteikiamas dviejų trečdalių jos Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma.

2.   Komisija per sekretoriatą keičiasi informacija apie laivus, Susitarimo taikymo teritorijoje užsiimančius žvejyba arba su žvejyba susijusia veikla, kurie plaukioja su šalių, kurios nėra šio Susitarimo Susitariančiosios Šalys, vėliava, ir nustato šalių, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, vykdomos veiklos, kuria daromas neigiamas poveikis Susitarimo tikslui, atvejus ir juos sprendžia, be kita ko, atitinkamais atvejais taikydama su tarptautine teise suderinamas sankcijas, kurios yra nustatytos darbo tvarkos taisyklėse. Sankcijos gali apimti nediskriminacines su rinka susijusias priemones.

3.   Komisija imasi su tarptautine teise ir šiuo Susitarimu suderinamų priemonių, kad tokie laivai būtų atgrasyti nuo vykdomos veiklos, kuria keliamas pavojus taikytinų rekomendacijų veiksmingumui, ir reguliariai teikia ataskaitas apie visus veiksmus, kurių imtasi reaguojant į šalių, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, Susitarimo taikymo teritorijoje vykdomą žvejybą arba su žvejyba susijusią veiklą.

4.   Komisija atkreipia bet kurios iš šalių, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, dėmesį į bet kokią veiklą, kuri, bet kurios Susitariančiosios Šalies nuomone, daro neigiamą poveikį Susitarimo tikslo įgyvendinimui.

19 straipsnis

(Ginčų dėl Susitarimo aiškinimo ir taikymo sprendimas)

1.   Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, atitinkamos Šalys konsultuojasi tarpusavyje, kad derybų, tarpininkavimo, tyrimo ar bet kokiu kitu jų pasirinktu taikiu būdu rastų sprendimą.

2.   Jei atitinkamos Šalys negali susitarti pagal 19 straipsnio 1 dalį, jos kartu gali šį klausimą perduoti spręsti komitetui, kurį sudaro po vieną kiekvienos ginčo šalies paskirtą atstovą ir Komisijos pirmininkas. Tokio komiteto išvados, kurios nors ir nėra privalomojo pobūdžio, yra pagrindas atnaujinti klausimo, dėl kurio kilo ginčas, svarstymą tarp atitinkamų Susitariančiųjų Šalių.

3.   Bet koks pagal 19 straipsnio 1 ir 2 dalis neišspręstas ginčas dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo kiekvienu atveju visų ginčo šalių sutikimu gali būti perduotas spręsti arbitražui. Arbitražo procedūros rezultatai šalims yra privalomi.

4.   Tais atvejais, kai ginčas perduodamas spręsti arbitražui, arbitražo teismas sudaromas šio susitarimo priede nustatyta tvarka. Priedas yra sudedamoji šio susitarimo dalis.

20 straipsnis

(Santykis su kitais Susitarimais)

Šiame Susitarime nuorodos į 1982 m. Konvenciją arba kitus tarptautinius susitarimus nedaro poveikio jokios valstybės pozicijai dėl 1982 m. Konvencijos pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo prie jos arba pozicijai dėl kitų susitarimų arba Susitariančiųjų Šalių teisėms, jurisdikcijai bei įsipareigojimams pagal 1982 m. Konvenciją arba 1995 m. Susitarimą.

21 straipsnis

(Komisijos oficialiosios kalbos)

Komisijos oficialiosios kalbos yra tokios Organizacijos oficialiosios kalbos, kurias nustato pati Komisija. Delegacijos gali vartoti bet kurią iš šių kalbų sesijų metu ir savo ataskaitose bei pranešimuose. Oficialiųjų kalbų vartojimas per Komisijos privalomas sesijas verčiant žodžiu sinchroniniu būdu ir verčiant raštu dokumentus nustatomas darbo tvarkos taisyklėse.

22 straipsnis

(Pakeitimai)

1.   Komisija gali iš dalies keisti šį Susitarimą dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma. Kaip numatyta 2 dalyje, pakeitimai įsigalioja nuo tos dienos, kai juos patvirtina Komisija.

2.   Pakeitimai, susiję su naujais Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimais, įsigalioja po to, kai jiems pritaria du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių, o susiję su kiekviena atskira Susitariančiąja Šalimi – tik kai jiems pritaria ta Susitariančioji Šalis. Pritarimo pakeitimams dėl naujų įsipareigojimų dokumentai deponuojami Organizacijos generaliniam direktoriui, kuris praneša visoms Organizacijos narėms ir Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui apie pritarimo dokumentų gavimą ir apie tokių pakeitimų įsigaliojimą. Bet kurios Susitariančiosios Šalies, kuri nepritarė pakeitimui dėl papildomų įsipareigojimų, teises ir įsipareigojimus toliau reglamentuoja šio Susitarimo nuostatos taip, kaip prieš priimant pakeitimą.

3.   Apie šio Susitarimo pakeitimus pranešama Organizacijos tarybai, kuri turi teisę nepritarti bet kuriam pakeitimui, kurį ji mano esant nesuderinamą su Organizacijos siekiais ir tikslais arba su Organizacijos konstitucijos nuostatomis. Jei Organizacijos taryba mano esant reikalinga, ji gali perduoti pakeitimą Organizacijos konferencijai, kuri turi tokią pačią galią.

23 straipsnis

(Pritarimas)

1.   Šiam Susitarimui gali pritarti Organizacijos narės arba asocijuotosios narės.

2.   Komisija dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma gali pritarti kitų valstybių, kurios yra Jungtinių Tautų, bet kurios iš JT specializuotųjų agentūrų ar Tarptautinės atominės energijos agentūros narės ir kurios yra pateikusios narystės prašymą ir oficialiu dokumentu paskelbusios, kad pritaria tokiam šio Susitarimo tekstui, koks galioja jų priėmimo dieną, narystei.

3.   Susitariančiųjų Šalių, kurios nėra Organizacijos narės arba asocijuotosios narės, dalyvavimas Komisijos veikloje priklauso nuo to, ar jos prisiima tokią proporcingą sekretoriato išlaidų dalį, kuri gali būti nustatyta pagal atitinkamas Organizacijos finansų nuostatų ir taisyklių nuostatas.

4.   Bet kurios Organizacijos narės ar asocijuotosios narės pritarimas šiam Susitarimui vykdomas pritarimo dokumentą deponuojant Organizacijos generaliniam direktoriui ir įsigalioja generaliniam direktoriui priėmus tokį dokumentą.

5.   Subjektų, kurie nėra Organizacijos nariai, pritarimas šiam Susitarimui vykdomas pritarimo dokumentą deponuojant Organizacijos generaliniam direktoriui, o narystė prasideda tą dieną, kai Komisija pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas patvirtina narystės prašymą.

6.   Organizacijos generalinis direktorius informuoja visas Komisijos narėmis esančias Susitariančiąsias Šalis, visas Organizacijos nares ir Jungtinių Tautų Generalinį sekretorių apie visus įsigaliojusius pritarimo dokumentus.

7.   Šalys, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, gali pritarti šiam Susitarimui su išlygomis, kurios įsigalioja tik jei joms pritaria du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių. Laikoma, kad Susitariančiosios Šalys, kurių kompetentingos valdžios institucijos nepateikė atsakymo per tris mėnesius nuo pranešimo dienos, pritarė išlygai. Jei tokio pritarimo negauta, išlygą padariusi valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija netampa šio Susitarimo šalimi. Organizacijos generalinis direktorius nedelsdamas praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie visas išlygas.

24 straipsnis

(Įsigaliojimas)

Šis Susitarimas įsigalioja nuo penktojo pritarimo dokumento gavimo dienos.

25 straipsnis

(Išlygos)

1.   Šiam Susitarimui gali būti pritarta su išlygomis, kurios negali būti nesuderinamos su Susitarimo tikslais ir kurios daromos vadovaujantis bendrosiomis tarptautinės viešosios teisės normomis, kurios išdėstytos 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės II dalies 2 skyriuje.

2.   Komisija reguliariai įvertina, ar dėl išlygos gali kilti pagal 8 straipsnio b punktą priimtų rekomendacijų nesilaikymo atvejų, ir gali apsvarstyti galimybę taikyti atitinkamas priemones, kaip numatyta jos darbo tvarkos taisyklėse.

26 straipsnis

(Pasitraukimas)

1.   Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasitraukti iš šio Susitarimo bet kuriuo metu praėjus dvejiems metams nuo Susitarimo įsigaliojimo tos Susitariančiosios Šalies atžvilgiu dienos, apie tokį pasitraukimą pranešdama raštu Organizacijos generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas apie tai informuoja visas Susitariančiąsias Šalis ir Organizacijos nares. Pranešimas apie pasitraukimą įsigalioja po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai jį gauna Organizacijos generalinis direktorius.

2.   Susitariančioji Šalis gali pateikti pranešimą apie pasitraukimą, susijusį su viena ar keliomis teritorijomis, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Kai Susitariančioji Šalis informuoja apie savo pasitraukimą iš Komisijos, ji nurodo, kuriai (-ioms) teritorijai (-oms) pasitraukimas turi būti taikomas. Jei tokia deklaracija nepateikiama, laikoma, kad pasitraukimas taikomas visoms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius Susitariančioji Šalis yra atsakinga, išskyrus asocijuotąsias nares.

3.   Laikoma, kad bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri praneša apie pasitraukimą iš Organizacijos, kartu pasitraukia ir iš Komisijos; laikoma, kad šis pasitraukimas taikomas visoms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius atitinkama Susitariančioji Šalis yra atsakinga, tačiau nelaikoma, kad toks pasitraukimas taikomas asocijuotajai narei.

27 straipsnis

(Susitarimo nutraukimas)

Šis Susitarimas automatiškai nutraukiamas, jei ir kai dėl pasitraukusiųjų narių lieka mažiau kaip penkios Susitariančiosios Šalys, jei likusios Susitariančiosios Šalys vieningai nenusprendžia kitaip.

28 straipsnis

(Tvirtinimas ir registracija)

Pirminis šio Susitarimo tekstas buvo parengtas prancūzų kalba tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt devintųjų metų rugsėjo 24 dieną Romoje.

Šio Susitarimo ir visų jo pakeitimų du egzempliorius anglų, arabų, ispanų ir prancūzų kalbomis tvirtina Komisijos pirmininkas ir Organizacijos generalinis direktorius. Vienas iš šių egzempliorių deponuojamas Organizacijos archyvuose. Kitas egzempliorius perduodamas įregistruoti Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui. Be to, generalinis direktorius tvirtina šio Susitarimo kopijas ir perduoda po vieną egzempliorių kiekvienai Organizacijos narei ir tokiems šio Susitarimo Susitariančiosiomis Šalimis esantiems ar galintiems tapti subjektams, kurie nėra Organizacijos nariai.

---

---