Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 22014A0120(01)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimas dėl Europos palydovinės navigacijos programų

OL L 15, 2014 1 20, p. 3–17 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/2014/20/oj

Related Council decision

20.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 15/3


Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos

BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

dėl Europos palydovinės navigacijos programų

EUROPOS SĄJUNGA,

ir

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios šalys

(toliau – valstybės narės)

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

toliau – Šalis arba Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į bendrą interesą plėtoti globalią navigacijos palydovinę sistemą (toliau – GNSS), specialiai skirtą civiliniams tikslams,

PRIPAŽINDAMOS Europos GNSS programų svarbą Europos Sąjungos ir Šveicarijos navigacijos ir informacijos infrastruktūrai,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir kitose pasaulio vietose GNSS prietaikos vis labiau plėtojamos,

ATSIŽVELGDAMOS į bendrą suinteresuotumą plėtoti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos ilgalaikį bendradarbiavimą palydovinės navigacijos srityje,

PRIPAŽINDAMOS, kad Šveicarija visapusiškai dalyvauja GALILEO ir EGNOS programose nuo jų projektavimo etapų,

ATSIŽVELGDAMOS į Kosmoso tarybos rezoliucijas, visų pirma į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją „Europos kosmoso politika“ ir 2008 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją „Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“, kuriose pripažįstama, kad Europos Sąjunga, Europos kosmoso agentūra (toliau – EKA) ir jų atitinkamos valstybės narės yra trys pagrindiniai subjektai Europos kosmoso politikos srityje, taip pat į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Pasauliniai uždaviniai: visapusiškai pasinaudoti Europos kosminių sistemų teikiamomis galimybėmis“, kurioje Europos Komisija ir EKA raginamos sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms, kurios nėra kartu ir Europos Sąjungos, ir EKA narės, dalyvauti visuose bendradarbiavimo programų etapuose,

ATSIŽVELGDAMOS į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“,

NORĖDAMOS oficialiai įtvirtinti bendradarbiavimą visais Europos GNSS programų aspektais,

PRIPAŽINDAMOS Šveicarijos susidomėjimą visomis pagal EGNOS ir GALILEO teikiamomis GNSS paslaugomis, įskaitant paslaugą valstybinėms institucijoms (toliau – PVI),

ATSIŽVELGDAMOS į 2007 m. birželio 25 d. Europos bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimą,

PRIPAŽINDAMOS 2008 m. balandžio 28 d. Šveicarijos Konfederacijos ir Europos Sąjungos susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija (toliau – Saugumo susitarimas),

ATSIŽVELGDAMOS į naudą, kuri būtų gauta, jei Šalių teritorijose būtų užtikrinamas lygiavertis Europos GNSS ir jų teikiamų paslaugų apsaugos lygis,

PRIPAŽINDAMOS Šalių įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, visų pirma Šveicarijos, kaip nuolat neutralios valstybės, įsipareigojimus,

PRIPAŽINDAMOS, jog 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (1) nustatyta, kad Europos bendrija turi būti viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar suformuoto vykdant Europos GNSS programas, savininkė, kaip apibrėžta tame reglamente,

ATSIŽVELGDAMOS į 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra (2),

ATSIŽVELGDAMOS į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (3),

SUSITARĖ:

I   DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

1.   Šio Susitarimo tikslas – paskatinti ir sustiprinti ilgalaikį Šalių bendradarbiavimą civilių administruojamos palydovinės navigacijos srityje ir sudaryti jam palankesnes sąlygas, visų pirma Šveicarijai dalyvaujant Europos GNSS programose.

2.   Šveicarijos dalyvavimo programose forma ir sąlygos nustatomos šiame Susitarime.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime:

1.   Europos globalios navigacijos palydovinės sistemos (Europos GNSS)– pagal programą GALILEO ir Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (toliau – EGNOS) sukurtos sistemos;

2.   patikslinimo sistemos– vietos arba regioninės sistemos, pavyzdžiui, EGNOS, kurios pagerina globalių GNSS naudotojams teikiamų paslaugų kokybę, pavyzdžiui, tikslumą, prieinamumą, vientisumą ir patikimumą;

3.   GALILEO– civilių administruojama autonomiška Europos globali palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo sistema, skirta Europos Sąjungos, EKA ir jų atitinkamų valstybių narių sukurtoms ir išplėtotoms GNSS paslaugoms teikti. GALILEO valdymas gali būti perduotas privačiai šaliai. Numatyta, kad pagal GALILEO bus teikiamos viešai prieinamos, komercinės paskirties, žmonių gyvybės apsaugos ir paieškos bei gelbėjimo paslaugos, taip pat apsaugota ribotos prieigos paslauga valstybinėms institucijoms, konkrečiai skirta leidimą turinčių viešojo sektoriaus naudotojų poreikiams tenkinti;

4.   GALILEO vietiniai elementai– vietos mechanizmai, skirti GALILEO palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo signalų naudotojams teikti informaciją, kuri papildo iš pagrindinių naudojamų palydovų priimamą informaciją. Vietiniai elementai gali būti papildomai išdėstyti aplink oro uostus, jūrų uostus ir miesto ar kitose geografiniu požiūriu sudėtingose vietovėse. GALILEO pateiks vietinių elementų bendruosius modelius;

5.   globalios navigacijos, padėties ir laiko nustatymo įranga– bet kokia civilinės paskirties galutiniam vartotojui skirta įranga, galinti perduoti, priimti ar apdoroti palydovinius navigacijos ar laiko nustatymo signalus, kuria teikiamos paslaugos arba kuri veikia kartu su regionine patikslinimo sistema;

6.   paslauga valstybinėms institucijoms (PVI)– pagal programą GALILEO sukurtoje sistemoje teikiama paslauga, kuria gali naudotis tik vyriausybių leidimą turintys naudotojai konfidencialaus pobūdžio reikmėms, kurioms būtina užtikrinti veiksmingą prieigos kontrolę ir aukšto lygio paslaugos tęstinumą;

7.   reguliavimo priemonė– Šalies įstatymas, kitas teisės aktas, politikos priemonė, taisyklė, procedūra, sprendimas ar panašus administracinis veiksmas;

8.   sąveikumas– galimybė globalią bei regionines navigacijos palydovų sistemas, patikslinimo sistemas ir jų teikiamas paslaugas naudoti kartu, užtikrinant galimybę vartotojams geriau pasinaudoti pajėgumais, nei būtų įmanoma teikiant tik vienos sistemos atvirąsias paslaugas;

9.   intelektinė nuosavybė– kaip apibrėžta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos steigimo konvencijos, pasirašytos 1967 m. liepos 14 d. Stokholme, 2 straipsnio viii dalyje;

10.   įslaptinta informacija– bet kokios formos informacija, kuri turi būti apsaugota nuo neleistino atskleidimo, kuris galėtų įvairiu mastu pakenkti pagrindiniams Šalių arba atskirų valstybių narių interesams, įskaitant nacionalinį saugumą. Jos įslaptinimo laipsnis nurodomas slaptumo žyma. Tokią informaciją Šalys įslaptina laikydamosi galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų; turi būti saugomas įslaptintos informacijos konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo principai

Bendradarbiaudamos pagal šį Susitarimą Šalys susitaria laikytis šių principų:

1.

abipusė nauda, pagrįsta bendra teisių ir pareigų pusiausvyra, įskaitant įnašus ir prieigą prie visų paslaugų pagal 15 straipsnį;

2.

vienodos galimybės dalyvauti bendradarbiavimo veikloje, vykdant Europos Sąjungos ir Šveicarijos GNSS projektus;

3.

laiku vykdomas keitimasis informacija, kuri gali turėti įtakos bendradarbiavimo veiklai;

4.

tinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

5.

palydovinės navigacijos paslaugų teikimo laisvė Šalių teritorijose;

6.

neribojama prekyba Europos GNSS produktais Šalių teritorijose.

II   DALIS

BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS

4 straipsnis

Bendradarbiavimo veikla

1.   Palydovinės navigacijos ir laiko nustatymo srityje bendradarbiaujama radijo dažnio spektro, mokslinių tyrimų ir mokymo, viešųjų pirkimų, pramoninio bendradarbiavimo, intelektinės nuosavybės teisių, eksporto kontrolės, prekybos ir rinkos plėtojimo, standartizavimo, sertifikavimo ir reguliavimo priemonių, saugumo, keitimosi įslaptinta informacija, darbuotojų mainų ir prieigos prie paslaugų sektoriuose. Šalys gali iš dalies keisti šį sektorių sąrašą pagal 25 straipsnį.

2.   Šis Susitarimas neturi įtakos Europos Sąjungos institucijų autonomijai reglamentuoti Europos GNSS programų ar Europos Sąjungos nustatytos struktūros, skirtos Europos GNSS programų veikimui. Šis Susitarimas taip pat neturi įtakos taikytinoms reguliavimo priemonėms, kuriomis įgyvendinami ginklų neplatinimo įsipareigojimai, eksporto kontrolė ir nematerialaus technologijų perdavimo kontrolė. Jis taip pat neturi įtakos nacionalinėms saugumo priemonėms.

3.   Atsižvelgdamos į taikytinas reguliavimo priemones, Šalys, kiek tai praktiškai įmanoma, skatina bendradarbiavimo veiklą pagal šį Susitarimą, siekdamos sudaryti panašias dalyvavimo jų veikloje galimybes 1 straipsnyje išvardytuose sektoriuose.

5 straipsnis

Radijo dažnių spektras

1.   Šalys toliau bendradarbiauja ir teikia abipusę paramą Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (toliau – ITU) sprendžiant radijo dažnių spektro klausimus, atsižvelgdamos į 2004 m. lapkričio 5 d. Susitarimo memorandumą dėl GALILEO radionavigacijos palydovinės paslaugų sistemos ITU registracijos valdymo.

2.   Šalys keičiasi informacija apie GALILEO palydovinės navigacijos sistemoms paskirtus atitinkamus dažnius ir ją saugo, siekdamos užtikrinti, kad GALILEO paslaugomis galėtų naudotis vartotojai visame pasaulyje, visų pirma Šveicarijoje ir Europos Sąjungoje.

3.   Siekdamos radijo navigacijos dažnių spektrą apsaugoti nuo trikdymo ir trukdžių, Šalys nustato trukdžių šaltinius ir ieško abipusiai priimtinų tokių trukdžių pašalinimo būdų.

4.   Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti suprantama kaip nukrypstanti nuo taikytinų ITU nuostatų, įskaitant ITU radijo ryšio reglamentus.

6 straipsnis

Moksliniai tyrimai ir mokymas

1.   Šalys skatina bendrą mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą Europos GNSS srityje pagal Europos Sąjungos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų programas ir kitas atitinkamas Šalių mokslinių tyrimų programas. Bendra mokslinių tyrimų veikla prisidedama prie būsimo Europos GNSS plėtojimo planavimo.

2.   Šalys nustato tinkamą mechanizmą, skirtą efektyviam ryšių palaikymui ir dalyvavimui atitinkamose mokslinių tyrimų programose užtikrinti.

7 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.   Vykdydamos pirkimus, susijusius su Europos GNSS programomis, Šalys taiko savo įsipareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) sutartį dėl viešųjų pirkimų (toliau – SVP) ir pagal 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų.

2.   Nedarant poveikio SVP XXIII straipsniui (peržiūrėto SVP III straipsnis), Šveicarijos subjektai turi teisę dalyvauti paslaugų, susijusių su Europos GNSS programomis, pirkimo procedūroje.

8 straipsnis

Pramoninis bendradarbiavimas

Šalys skatina ir remia savo įmonių bendradarbiavimą, įskaitant bendrų įmonių steigimą, Šveicarijos įmonių dalyvavimą atitinkamose Europos pramonės asociacijose ir Europos Sąjungos įmonių dalyvavimą atitinkamose Šveicarijos pramonės asociacijose, siekiant diegti tinkamai veikiančias Europos palydovinės navigacijos sistemas bei skatinti GALILEO prietaikų ir paslaugų naudojimą ir plėtojimą.

9 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas pramoniniam bendradarbiavimui, Šalys suteikia ir užtikrina tinkamą bei veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą su Europos GNSS plėtojimu bei veikimu susijusiose srityse ir sektoriuose, laikydamosi PPO sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS), nustatytų aukščiausių tarptautinių standartų, įskaitant veiksmingus tokių standartų įgyvendinimo užtikrinimo būdus.

10 straipsnis

Eksporto kontrolė

1.   Siekdama užtikrinti, kad Šalys taikytų vienodą su Europos GNSS programomis susijusią eksporto kontrolės ir ginklų neplatinimo politiką, Šveicarija laiku priima ir pagal savo jurisdikciją ir nacionalinės teisės aktus bei procedūras taiko priemones, kuriomis užtikrinama eksporto kontrolė ir technologijų, duomenų bei elementų, kurie specialiai suprojektuoti ar pritaikyti Europos GNSS programoms, neplatinimas. Šiomis priemonėmis užtikrinamas eksporto kontrolės ir neplatinimo lygis, lygiavertis taikomam Europos Sąjungoje.

2.   Jei įvyksta įvykis, dėl kurio lygiaverčio eksporto kontrolės ir neplatinimo lygio, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, užtikrinti neįmanoma, taikoma 22 straipsnyje nustatyta procedūra.

11 straipsnis

Prekyba ir rinkos plėtra

1.   Šalys skatina prekybą ir investicijas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos palydovinės navigacijos infrastruktūrą bei globalios navigacijos, padėties ir laiko nustatymo įrangą, įskaitant su Europos GNSS programomis susijusius vietinius elementus ir prietaikas.

2.   1 dalyje nustatytais tikslais Šalys didina visuomenės informuotumą apie veiklą GALILEO palydovinės navigacijos sistemos srityje, nustato galimas kliūtis GNSS prietaikų naudojimo plėtojimui ir imasi atitinkamų priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam plėtojimui.

3.   Kad būtų veiksmingai nustatomi vartotojų poreikiai ir į juos veiksmingai reaguojama, Šalių subjektai gali naudotis būsimu GNSS naudotojų forumu.

4.   Šis Susitarimas neturi poveikio Šalių teisėms ir įsipareigojimams pagal PPO steigimo sutartį.

12 straipsnis

Standartai, sertifikavimas ir reguliavimo priemonės

1.   Pripažindamos požiūrių derinimo tarptautiniuose globalios palydovinės navigacijos paslaugų standartizavimo ir sertifikavimo forumuose naudą, Šalys visų pirma bendrai remia GALILEO ir EGNOS standartų rengimą ir skatina jų taikymą visame pasaulyje, pabrėždamos sąveikumą su kitomis GNSS.

Vienas iš to derinimo tikslų – skatinti, kad GALILEO paslaugos būtų plačiai ir novatoriškai naudojamos kaip pasaulinis navigacijos ir laiko nustatymo standartas teikiant viešąsias, komercines ir žmonių gyvybės apsaugos paslaugas. Šalys sudaro palankias sąlygas GALILEO prietaikoms plėtoti.

2.   Siekdamos propaguoti ir įgyvendinti šio Susitarimo tikslus, Šalys atitinkamai bendradarbiauja visais GNSS klausimais, kurie kyla pirmiausia Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir ITU.

3.   Šalys užtikrina, kad priemonės, susijusios su Europos GNSS techniniais standartais, sertifikavimo bei licencijavimo reikalavimais ir procedūromis, nesudarytų nereikalingų kliūčių prekybai. Vidaus reikalavimai grindžiami iš anksto nustatytais objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais.

4.   Šalys imasi reikiamų reguliavimo priemonių, kad būtų galima visapusiškai naudoti GALILEO imtuvus, antžeminę ir kosmoso įrangą teritorijoje, kuri priklauso jų jurisdikcijai. Šiuo atžvilgiu Šveicarija jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje GALILEO taiko ne mažiau palankų režimą nei kitoms panašioms radijo navigacijos palydovinių paslaugų sistemoms.

13 straipsnis

Saugumas

1.   Siekdamos apsaugoti Europos GNSS programas nuo tokių pavojų, kaip piktnaudžiavimas, trukdžiai, kitokie trikdymai ir priešiški veiksmai, Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų palydovinės navigacijos paslaugų, susijusios infrastruktūros ir ypatingos svarbos turto vientisumą, saugą ir saugumą jų teritorijoje, nedarant poveikio 4 straipsnio 2 daliai.

2.   1 dalyje nustatytais tikslais Šveicarija laiku priima ir pagal savo jurisdikciją bei nacionalinės teisės aktus ir procedūras taiko priemones, kuriomis užtikrinamas saugumo ir saugos lygis, lygiavertis užtikrinamam Europos Sąjungoje taikomomis Europos GNSS programų konfidencialaus pobūdžio turto, informacijos ir technologijų apsaugos, kontrolės ir valdymo priemonėmis, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo pavojų ir nepageidaujamo platinimo.

3.   Jei įvyksta koks nors įvykis, dėl kurio tokio lygiaverčio saugumo ir saugos lygio, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, užtikrinti neįmanoma, taikoma 22 straipsnyje nustatyta procedūra.

14 straipsnis

Keitimasis įslaptinta informacija

1.   Europos Sąjungos įslaptinta informacija keičiamasi ir ji saugoma pagal Saugumo susitarimą ir pagal Saugumo susitarimo įgyvendinimo priemones.

2.   Šveicarija gali keistis nacionaline slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija apie Europos GNSS programas su tomis valstybėmis narėmis, su kuriomis ji tuo tikslu sudarė dvišalius susitarimus.

3.   Šalys siekia nustatyti išsamią ir nuoseklią teisinę sistemą, pagal kurią visos Šalys galėtų keistis su programa GALILEO susijusia įslaptinta informacija.

15 straipsnis

Galimybė naudotis paslaugomis

Šveicarija gali naudotis visomis Europos GNSS paslaugomis, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir PVI pagal atskirą PVI susitarimą.

Šveicarija yra pareiškusi susidomėjimą PVI, nes ji tai laiko svarbiu savo dalyvavimo Europos GNSS programose aspektu. Šalys siekia sudaryti PVI susitarimą, kuriuo būtų užtikrintas Šveicarijos PVI dalyvavimas, kai tik Šveicarija pateiks prašymą šiuo klausimu ir bus baigta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje numatyta procedūra.

16 straipsnis

Dalyvavimas Europos GNSS agentūros veikloje

Šveicarija turi teisę dalyvauti Europos GNSS agentūros veikloje sąlygomis, kurios turi būti nustatytos Europos Sąjungos ir Šveicarijos susitarime. Tos derybos prasideda, kai tik Šveicarija pateikia prašymą šiuo tikslu, o Europos Sąjunga baigia reikiamas savo procedūras.

17 straipsnis

Dalyvavimas komitetuose

Šveicarijos atstovai yra kviečiami dalyvauti kaip stebėtojai komitetuose, įsteigtuose valdyti, plėtoti ir įgyvendinti veiklą pagal Europos GNSS programas, laikantis atitinkamų taisyklių bei procedūrų ir nesuteikiant jiems teisės balsuoti. Tai visų pirma apima dalyvavimą GNSS programų komitete ir GNSS saugumo taryboje, įskaitant jų darbo grupes ir specialiąsias grupes.

III   DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Finansavimas

Šveicarija prisideda prie Europos GNSS programų finansavimo. Šveicarijos įnašas skaičiuojamas pagal proporcingumo koeficientą, gaunamą nustačius santykį tarp Šveicarijos bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis ir valstybių narių bendrųjų vidaus produktų rinkos kainomis sumos.

2008–2013 m. laikotarpiu Šveicarijos įnašas Europos GNSS programoms sudaro 80 050 870 EUR.

Ši suma mokama taip:

 

2013 m.: 60 000 000 EUR

 

2014 m.: 20 050 870 EUR

2014 m. ir vėliau Šveicarijos įnašas mokamas kasmet.

IV   DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Atsakomybė

Kadangi Šveicarija nebus Europos GNSS savininkė, jai netenka jokia dėl nuosavybės kylanti atsakomybė.

20 straipsnis

Jungtinis komitetas

1.   Įsteigiamas Jungtinis komitetas, vadinamas Europos Sąjungos ir Šveicarijos GNSS komitetu. Jį sudaro Šalių atstovai ir jis atsako už šio Susitarimo administravimą ir tinkamą taikymą. Tuo tikslu Jungtinis komitetas rengia rekomendacijas. Šiame Susitarime numatytais atvejais jis priima sprendimus; Šalys tuos sprendimus vykdo pagal savo vidaus taisykles. Jungtinis komitetas sprendimus priima bendru sutarimu.

2.   Jungtinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, inter alia, turi būti pateiktos posėdžių šaukimą, pirmininko skyrimą bei jo kadencijos trukmę reglamentuojančios nuostatos.

3.   Jungtinis komitetas susirenka, kai tai būtina. Europos Sąjunga arba Šveicarija gali prašyti sušaukti posėdį. Jungtinis komitetas susirenka į posėdį per 15 dienų nuo prašymo pateikimo pagal 22 straipsnio 2 dalį.

4.   Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti darbo grupes ar ekspertų grupes, jei mano, kad jų pagalbos reikia Jungtinio komiteto užduotims vykdyti.

5.   Jungtinis komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti I priedą.

21 straipsnis

Konsultacijos

1.   Siekdamos užtikrinti tinkamą šio Susitarimo įgyvendinimą Šalys reguliariai keičiasi informacija ir, kuriai nors iš jų paprašius, rengia konsultacijas Jungtiniame komitete.

2.   Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas bet kuriuo klausimu, kilusiu dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo.

22 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Kiekviena Šalis po konsultacijų Jungtiniame komitete gali imtis atitinkamų apsaugos priemonių, taip pat sustabdyti vieną ar kelis bendradarbiavimo veiksmus, jei ji nustato, kad Šalys nebegali užtikrinti lygiaverčio eksporto kontrolės ar saugumo lygio. Kai dėl delsimo galėtų kilti pavojus tinkamam GNSS veikimui, gali būti imamasi laikinų apsaugos priemonių be išankstinių konsultacijų su sąlyga, kad konsultacijos bus pradėtos tuoj pat po šių priemonių patvirtinimo.

2.   1 dalyje nurodytų priemonių taikymo sritis ir trukmė yra ne didesnės, nei būtina padėčiai ištaisyti ir deramai teisių ir įsipareigojimų pagal šį Susitarimą pusiausvyrai užtikrinti. Kita Šalis gali prašyti Jungtinio komiteto surengti konsultacijas dėl tų priemonių proporcingumo. Jei šio ginčo neįmanoma išspręsti per šešis mėnesius, bet kuri Šalis gali ginčą perduoti privalomam arbitražui I priede nustatyta tvarka. Ta tvarka nesprendžiami šio Susitarimo nuostatų, identiškų atitinkamoms Europos Sąjungos teisės nuostatoms, aiškinimo klausimai.

23 straipsnis

Ginčų sprendimas

Nedarant poveikio 22 straipsniui, visi ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo sprendžiami konsultuojantis Jungtiniame komitete.

24 straipsnis

Priedai

Šio Susitarimo priedai yra neatskiriama jo dalis.

25 straipsnis

Peržiūra

Šis Susitarimas gali būti bet kada iš dalies keičiamas ir išplečiamas abipusiu Šalių susitarimu.

26 straipsnis

Nutraukimas

1.   Europos Sąjunga arba Šveicarija gali nutraukti šį Susitarimą, pranešusi apie tai kitai Šaliai. Šis Susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo gavimo dienos.

2.   Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos pagal jį nustatytų priemonių ar suteiktų konkrečių teisių ir prisiimtų įsipareigojimų intelektinės nuosavybės srityje galiojimui ar trukmei.

3.   Nutraukus šį Susitarimą Jungtinis komitetas pateikia pasiūlymą, kad Šalys galėtų išspręsti visus neišspręstus klausimus, įskaitant finansinius padarinius, laikydamosi pro rata temporis principo.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šį Susitarimą Šalys patvirtina laikydamosi savo vidaus procedūrų. Jis įsigalioja antro mėnesio nuo paskutinio pranešimo apie patvirtinimą pirmą dieną.

2.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, Šveicarija ir Europos Sąjunga susitaria, Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiais šio Susitarimo klausimais, laikinai jį taikyti nuo kito mėnesio po to, kai jos viena kitai praneša apie tam būtinų procedūrų užbaigimą, pirmos dienos.

Per šio Susitarimo laikino taikymo laikotarpį iš Šveicarijos ir Europos Sąjungos atstovų sudaromas 20 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas.

3.   Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui.

4.   Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

Image

За Релублика България

Image

Za Českou republiku

Image

For Kongeriget Danmark

Image

Für die Bundesrepublik Deutschland

Image

Eesti Vabariigi nimel

Image

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Image

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Image

Por el Reino de España

Image

Pour la République française

Image

Za Republiku Hrvatsku

Image

Per la Repubblica italiana

Image

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Image

Latvijas Republikas vārdā –

Image

Lietuvos Respublikos vardu

Image

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Image

Magyarország részéről

Image

Gћar-Repubblika ta' Malta

Image Image

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Image

Für die Republik Österreich

Image

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Image

Pela República Portuguesa

Image

Pentru România

Image

Za Republiko Slovenijo

Image

Za Slovenskú republiku

Image

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

Image

För Konungariket Sverige

Image

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Image

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione Svizzera

Image


(1)  OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

(2)  OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

(3)  OL L 287, 2011 11 4, p. 1.


I PRIEDAS

ARBITRAŽO PROCEDŪRA

Jeigu ginčas sprendžiamas arbitražo teisme, skiriami trys arbitrai, nebent Šalys nusprendžia kitaip.

Kiekviena Šalis per 30 dienų paskiria po vieną arbitrą.

Du paskirtieji arbitrai bendru sutarimu skiria trečiąjį arbitrą, kuris nėra nė vienos iš Šalių pilietis. Jeigu per du mėnesius nuo jų skyrimo arbitrai negali sutarti, jie pasirenka trečiąjį arbitrą iš Jungtinio komiteto sudaryto septynių asmenų sąrašo. Jungtinis komitetas šį sąrašą sudaro ir atnaujina, laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių.

Jeigu Šalys nenusprendžia kitaip, arbitražo teismas nustato savo darbo taisykles. Sprendimus jis priima balsų dauguma.


II PRIEDAS

ŠVEICARIJOS FINANSINIS ĮNAŠAS EUROPOS GNSS PROGRAMOMS

1.

2008–2013 m. laikotarpiu finansinis įnašas, kurį Šveicarija turi sumokėti į Europos Sąjungos biudžetą, kad galėtų dalyvauti Europos GNSS programose, yra toks (eurais):

2013 m.

2014 m.

60 000 000

20 050 870

2014 m. ir vėliau Šveicarijos įnašas mokamas kasmet.

2.

Galioja Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas Finansinis reglamentas (1) ir jo taikymo taisyklės (2), visų pirma administruojant Šveicarijos įnašą.

3.

Šveicarijos atstovų ir ekspertų, dalyvaujančių Komisijos rengiamuose posėdžiuose, kuriuose svarstomi klausimai dėl programų įgyvendinimo, kelionės ir gyvenimo išlaidas apmoka Komisija, laikydamasi tokios pačios tvarkos, kuri šiuo metu galioja ir valstybių narių ekspertams.

4.

Komisija pateikia Šveicarijai prašymus sumokėti įnašą į programų biudžetą pagal šį Susitarimą.

Šio įnašo suma nurodoma eurais ir mokama į Komisijos sąskaitą banke eurais.

5.

Mokėjimai vykdomi taip:

a)

2013 m., pradėjus laikinai taikyti šį Susitarimą, Šveicarija savo įnašą sumoka ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo sumokėti įnašą gavimo.

b)

2014 m. Šveicarija savo įnašą (tiek už 2008–2013 m. laikotarpį, tiek už 2014 m.) sumoka ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo sumokėti įnašą gavimo. Šis prašymas sumokėti įnašą pateikiamas ne anksčiau kaip liepos 1 d.

c)

2015 m. ir vėlesniais metais Šveicarija, jei prašymą sumokėti įnašą gauna ne vėliau kaip kovo 1 d., savo įnašą sumoka ne vėliau kaip balandžio 1 d. Jei Šveicarija prašymą sumokėti įnašą gauna po kovo 1 d., įnašas sumokamas ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo gavimo.

Jei įnašas nesumokamas laiku, Šveicarija, terminui pasibaigus, nuo nesumokėtos sumos moka palūkanas. Palūkanoms apskaičiuoti taikoma palūkanų norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir kuri galiojo mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją 3,5 procentinio punkto.


(1)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (ES OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(2)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (ES OL L 362, 2012 12 31, p. 1).


Top