This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02021R0241-20210218
Regulation (EU) 2021/241 of the European Parliament and of the Council of 12 February 2021 establishing the Recovery and Resilience Facility
Consolidated text: 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
02021R0241 — LT — 18.02.2021 — 000.006
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/241 2021 m. vasario 12 d. kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 057 2021.2.18, p. 17) |
Pataisytas:
|
Klaidų ištaisymas, OL L 410, 18.11.2021, p. 197 (reglamento (ES) 2021/241) |
|
|
Klaidų ištaisymas, OL L 151, 2.6.2022, p. 74 ((ES) 2021/241) |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/241
2021 m. vasario 12 d.
kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos ir finansinis paketas
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – priemonė).
Jame nustatomi priemonės tikslai, jos finansavimas, Sąjungos finansavimo formos pagal ją ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, „Europos socialiniam fondui +“, Sanglaudos fondui, Teisingos pertvarkos fondui, Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir jų finansinės taisyklės bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, Vidaus saugumo fondui ir Sienų valdymo ir vizų priemonės fondui taikytinos bendrosios nuostatos (toliau – 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas);
finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama pagal priemonę, kurią galima skirti arba kuri jau yra skirta valstybei narei;
Europos semestras –Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 ( 1 ) 2-a straipsnyje nustatytas procesas;
tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės – pažangos įgyvendinant reformą arba investicijas vertinimo priemonės, kai tarpinės reikšmės yra kokybiniai pasiekimai, o siektinos reikšmės – kiekybiniai pasiekimai;
atsparumas – gebėjimas teisingai, tvariai ir įtraukiai atlaikyti ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius sukrėtimus arba nuolatinius struktūrinius pokyčius; ir
nedaryti reikšmingos žalos – neremti ir nevykdyti ekonominės veiklos, kuria būtų daroma reikšminga žala kuriam nors iš aplinkos tikslų, kai tinkama, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
3 straipsnis
Taikymo sritis
Priemonės taikymo sritis – tai europinės svarbos politikos sritys, suskirstytos į šešis ramsčius:
žalioji pertvarka;
skaitmeninė transformacija;
pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, ir gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis MVĮ;
socialinė ir teritorinė sanglauda;
sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir
naujai kartai, vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai.
4 straipsnis
Bendrieji ir konkretūs tikslai
5 straipsnis
Horizontalieji principai
6 straipsnis
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai
Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnyje nurodytos priemonės įgyvendinamos pagal priemonę:
312 500 000 000 EUR neviršijanti suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, 2018 m. kainomis, skirta negrąžintinai finansinei paramai įgyvendinti, jei laikomasi Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 4 ir 7 dalių.
Kaip numatyta Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 1 dalyje, Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies tikslais tos sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas;
360 000 000 000 EUR neviršijanti suma, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies b punkte, 2018 m. kainomis, skirta paskolos paramai valstybėms narėms pagal šio reglamento 14 ir 15 straipsnius, jei laikomasi Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 5 dalies.
7 straipsnis
Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai ir išteklių naudojimas
8 straipsnis
Įgyvendinimas
Vadovaujantis pagal SESV 322 straipsnį priimtomis atitinkamomis taisyklėmis, visų pirma Finansiniu reglamentu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 ( 2 ), priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.
9 straipsnis
Papildomumas ir papildomas finansavimas
Parama pagal priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.
10 straipsnis
Priemonės, kuriomis priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu
Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį bet kuriuo iš šių atvejų:
pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 3 dalį Taryba priima dvi rekomendacijas iš eilės per tą pačią perviršinio disbalanso procedūrą, remdamasi tuo, kad valstybė narė pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą;
pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 10 straipsnio 4 dalį per tą pačią perviršinio disbalanso procedūrą Taryba priima du sprendimus iš eilės, kuriuose nurodoma, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, nes nesiėmė rekomenduojamų taisomųjų veiksmų;
Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 332/2002, ir todėl nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos;
Taryba nusprendžia, kad valstybė narė neįgyvendina Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.
Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų, ir reikšmingo reikalavimų nesilaikymo atveju.
Sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.
Įsipareigojimų sustabdymas taikomas įsipareigojimams nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.
Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto Komisijos pasiūlymo dėl mokėjimų sustabdymo.
Įsipareigojimai sustabdomi taikant mažesnę iš toliau nurodytų verčių: ne daugiau kaip 25 proc. įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 proc. nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:
kai pirmą kartą nesilaikoma perviršinio deficito procedūros, kaip nurodyta 1 dalyje;
kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, susijusių su taisomųjų veiksmų planu pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies a punkte;
kai nesiimama rekomenduojamų taisomųjų veiksmų pagal perviršinio disbalanso procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte;
kai pirmą kartą nesilaikoma reikalavimų, kaip nurodyta 2 dalies c ir d punktuose.
Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimai gali būti sustabdomi taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatyti pirmoje pastraipoje.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų sustabdymą pagal šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą procedūrą šiais atvejais:
perviršinio deficito procedūra laikinai sustabdoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 9 straipsnį arba Taryba pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo;
Taryba patvirtino atitinkamos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba perviršinio disbalanso procedūra laikinai sustabdoma pagal to reglamento 10 straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;
Komisija padarė išvadą, kad valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002;
Komisija padarė išvadą, kad atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnyje nurodytą makroekonominio koregavimo programą arba priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.
Tarybai panaikinus įsipareigojimų sustabdymą, Komisija gali vėl prisiimti anksčiau sustabdytus įsipareigojimus, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 4, 7 ir 9 dalims.
Sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagal 3 dalies trečioje pastraipoje nustatytą procedūrą, jei įvykdomos šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos.
Vykstant struktūriniam dialogui, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją aptarti šio straipsnio taikymą, kad Europos Parlamentas galėtų pareikšti savo nuomonę. Komisija tinkamai atsižvelgia į Europos Parlamento pareikštą nuomonę.
Komisija pateikia pasiūlymą dėl sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai nedelsiant po jo priėmimo. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos paaiškinti jos pasiūlymo priežastis.
II SKYRIUS
FINANSINIS ĮNAŠAS, PASKIRSTYMO PROCESAS, PASKOLOS IR PERŽIŪRA
11 straipsnis
Didžiausias finansinis įnašas
Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas taip:
70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas, – remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu, kaip nustatyta II priede nustatytoje metodikoje;
30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos, konvertuotos į einamąsias kainas, – remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir, lygiomis dalimis, realiojo BVP pokyčiu 2020 m. bei bendruoju realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu, kaip nustatyta III priede nustatytoje metodikoje. Realiojo BVP pokytis 2020 m. ir bendrasis realiojo BVP pokytis 2020–2021 m. laikotarpiu grindžiami Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis.
12 straipsnis
Finansinio įnašo skyrimas
13 straipsnis
Išankstinis finansavimas
14 straipsnis
Paskolos
Valstybės narės paskolos paramos prašyme nurodoma:
paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;
papildomos reformos ir investicijos pagal 18 straipsnį;
didesnės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos, palyginti su finansinių įnašų, skirtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui atitinkamai pagal 20 straipsnio 4 dalies a arba b punktą, suma.
15 straipsnis
Paskolos susitarimas
Prieš sudarydama paskolos susitarimą su atitinkama valstybe nare, Komisija įvertina, ar:
paskolos paramos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas ir ar
papildomos reformos ir investicijos atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.
Kai Komisija mano, kad paskolos paramos prašymas atitinka 1 dalies kriterijus ir priėmus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą. Paskolos susitarimą, be Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalyje nustatytų elementų, sudaro šie elementai:
paskolos suma eurais, įskaitant, kai taikytina, pagal 13 straipsnį iš anksto finansuojamos paskolos sumą;
vidutinis grąžinimo terminas; Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalis šiam terminui netaikoma;
kainodaros formulė ir paskolos suteikimo laikotarpis;
didžiausias mokėjimų dalimis skaičius ir grąžinimo tvarkaraštis;
kiti elementai, reikalingi paskolai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą.
16 straipsnis
Peržiūros ataskaita
Peržiūros ataskaitoje pateikiami šie elementai:
vertinimas, kokiu mastu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas atitinka taikymo sritį ir kiek juo prisidedama prie šio reglamento bendrojo tikslo pagal 3 straipsnyje nurodytus šešis ramsčius, įskaitant tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais sprendžiama moterų ir vyrų nelygybės problema;
kiekybinis vertinimas, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie:
siektinos reikšmės klimato srityje – bent 37 proc.,
siektinos reikšmės skaitmeninimo srityje – bent 20 proc.,
kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir pastabų bei rekomendacijų valstybėms narėms įgyvendinimo padėtis prieš joms atnaujinant 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
III SKYRIUS
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai
17 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
18 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma nustatomi šie elementai:
paaiškinimas, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, atsižvelgiant į jį įtrauktas priemones, yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę valstybės narės padėtį, taigi juo tinkamai prisidedama prie visų 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius;
paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padedama veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didesnę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant jų fiskalinius aspektus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, kai tinkama, kurios yra skirtos atitinkamoms valstybėms narėms, ar uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė įgyvendinant Europos semestrą;
išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas, be kita ko, remiant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir mažinamas ekonominis ir socialinis COVID-19 krizės poveikis, taip padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir tokiu būdu didinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;
paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu užtikrinama, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicijų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);
kokybinis paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba ketinama spręsti dėl jos iškylančius uždavinius, ir ar joms skiriama suma sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta VI priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki 3 proc. visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios, kaip paaiškinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams;
paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių, ir ar jų suma sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant tikslų skaitmeninimo srityje koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeninimo srities tikslams;
kai tinkama – investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą atveju – saugumo įsivertinimą, grindžiamą bendrais objektyviais kriterijais, kuriais remiantis nustatomos saugumo problemos ir išsamiai nurodoma, kaip tos problemos bus sprendžiamos siekiant laikytis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų;
nurodoma, ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės apima tarpvalstybinius ar daugiašalius projektus;
numatomos reformų ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;
numatomi investiciniai projektai ir susijęs investicijų laikotarpis;
visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos tinkamu pagrindimu ir paaiškinimais, kaip jos atitinka išlaidų veiksmingumo principą bei yra proporcingos numatomam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;
kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą;
papildomos priemonės, kurių gali prireikti;
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnos pagrindimas; ir paaiškinimas, kaip jis dera su 17 straipsnyje nurodytais principais, planais ir programomis;
paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems užtikrinimo ir tų tikslų integravimo laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 2 ir 3 principų, 5-ojo JT darnaus vystymosi tikslo ir, kai tinkama, nacionalinės lyčių lygybės strategijos;
atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;
siekiant parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir, jei įmanoma, jį įgyvendinti, konsultacijų, vykdomų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, proceso santrauka ir tai, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų indėlis;
paaiškinimas apie valstybės narės korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo sistemą, taikomą naudojant pagal priemonę skirtas lėšas, ir tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas;
kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir
visa kita svarbi informacija.
19 straipsnis
Komisijos vertinimas
Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus, kuriuos ji taiko pagal V priedą:
aktualumą:
ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisidedama prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;
ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant fiskalinius aspektus ir rekomendacijas, kai tikslinga, pateiktas pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atitinkamai valstybei narei, nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;
ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimo, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, ir prie ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimo, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;
ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonė nepadarytų reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“); Komisija tuo tikslu teikia valstybėms narėms technines gaires;
ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta VI priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; Komisijos sutikimu paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki bendros 3 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams;
ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ta metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant skaitmeninių tikslų koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams;
Efektyvumas:
ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;
ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;
Ekonomiškumas:
ar valstybės narės pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas ir patikimas ir atitinka išlaidų ekonomijos principą bei yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;
ar atitinkamos valstybės narės pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal priemonę skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas;
Suderinamumas:
ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus.
20 straipsnis
Komisijos pasiūlymas ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas
2 dalyje nurodytas finansinis įnašas nustatomas remiantis visomis atitinkamos valstybės narės pasiūlytame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis išlaidomis, įvertintomis pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Finansinio įnašo suma nustatoma taip:
jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra lygi didžiausiam finansiniam įnašui, paskaičiuotam tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus didžiausio finansinio įnašo visai sumai, paskaičiuotai tai valstybei narei pagal 11 straipsnį;
jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma yra mažesnė už didžiausią finansinį įnašą, paskaičiuotą tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;
jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.
2 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu taip pat nustatoma:
finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;
finansinis įnašas ir, kai taikytina, paskolos paramos suma, mokėtina išankstinio finansavimo forma pagal 13 straipsnį, patvirtinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;
reformų ir investicinių projektų aprašymas ir visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;
terminas, kuris turėtų būti ne vėlesnis kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., iki kurio turi būti pasiektos tiek investicinių projektų, tiek reformų galutinės tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant, kai tinkama, priemones, kurios reikalingos siekiant laikytis 22 straipsnio;
atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu;
Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka, ir
kai tinkama, dalimis mokėtina paskolos suma ir su paskolos paramos mokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.
21 straipsnis
Valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinis keitimas
IV SKYRIUS
Finansinės nuostatos
22 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
15 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose numatomi valstybių narių įsipareigojimai:
reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas yra tinkamai naudojamas laikantis visų taikytinų taisyklių ir ar visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonės yra tinkamai įgyvendinamos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo srityje;
imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, juos nustatyti bei ištaisyti ir imtis teisinių veiksmų nusavintoms lėšoms susigrąžinti, be kita ko, kai tai susiję su bet kuria ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone;
su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikti:
valdymo deklaraciją, įrodančią, kad lėšos panaudotos numatytam tikslui, kad su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įgyvendintomis kontrolės sistemomis reikiamai užtikrinama, kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikomų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konfliktų vengimo, sukčiavimo prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, laikantis patikimo finansų valdymo principo, ir
atliktų auditų santrauką, įtraukiant informaciją apie nustatytus trūkumus ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi;
audito ir kontrolės tikslais bei siekiant pateikti palyginamą informaciją apie pagal atkūrimo ir atsparumo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėms skirtų lėšų panaudojimą, rinkti šių standartinių kategorijų duomenis ir užtikrinti prieigą prie jų:
galutinio lėšų gavėjo pavadinimą;
rangovo arba subrangovo pavadinimą, kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija pagal Sąjungos arba nacionalinę viešųjų pirkimų teisę;
lėšų gavėjo tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) arba rangovo vardą, pavardę ir gimimo datą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 4 ) 3 straipsnio 6 punkte;
pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų visų įgyvendinimo priemonių sąrašą su bendra viešojo tų priemonių finansavimo suma ir nurodant pagal priemonę ir kitus Sąjungos fondus sumokėtų lėšų sumą;
aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti pareigas visiems galutiniams lėšų, mokamų už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemones, gavėjams arba visiems kitiems jų įgyvendinime dalyvaujantiems asmenims ar subjektams aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti panašias pareigas visiems galutiniams išmokamų lėšų gavėjams;
užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 132 straipsnį;
Spręsdama dėl susigrąžinimo ir sumažinimo sumos arba anksčiau grąžintinos sumos, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų pažeidimo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo, valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.
23 straipsnis
Finansinio įnašo įsipareigojimas
24 straipsnis
Finansinių įnašų ir paskolos paramos mokėjimo, jo sustabdymo ir su finansiniais įnašais ir paskolomis susijusių susitarimų nutraukimo taisyklės
Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu atitinkama valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 20 straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.
V SKYRIUS
Institucinės nuostatos
25 straipsnis
Skaidrumas
26 straipsnis
Dialogas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu
Siekdami stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą bei užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali kas du mėnesius pasikviesti Komisijos atstovus, kad apartų šiuos klausimus:
ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo ir gebėjimo prisitaikyti padėtį Sąjungoje bei pagal šį reglamentą priimtas priemones;
valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;
valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą;
pagrindines 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos peržiūros ataskaitos išvadas;
į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo padėtį;
mokėjimo, sustabdymo ir nutraukimo procedūras, įskaitant visas valstybių narių pateiktas pastabas ir taisomuosius veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos užtikrinti pakankamą tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą;
visą kitą aktualią informaciją ir dokumentus, kuriuos ryšium su priemonės įgyvendinimu Komisija pateikia kompetentingam Europos Parlamento komitetui.
VI SKYRIUS
Ataskaitos
27 straipsnis
Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos
Atitinkama valstybė narė Europos semestro kontekste du kartus per metus praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 20 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus, ir apie 29 straipsnio 4 dalyje nurodytus bendrus rodiklius. Tuo tikslu nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos valstybių narių ataskaitos.
VII SKYRIUS
Papildomumas, stebėsena ir vertinimas
28 straipsnis
Koordinavimas ir papildomumas
Komisija ir atitinkamos valstybės narės, veikdamos savo atsakomybės ribose, skatina priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant techninės paramos priemonę, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:
užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;
optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo, ir
užtikrina glaudų už įgyvendinimą ir kontrolę Sąjungos, nacionaliniu ir, kai taikoma, regioniniu lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekti priemonės tikslai.
29 straipsnis
Įgyvendinimo stebėsena
Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos priimti deleguotuosius aktus šiam reglamentui papildyti, siekiant:
nustatyti bendrus rodiklius, kuriais remiantis bus informuojama apie pažangą ir stebima bei vertinama, kaip taikant priemonę siekiama bendrų ir konkrečių tikslų, ir
apibrėžti atsiskaitymo už pagal priemonę numatytas socialines išlaidas, įskaitant skirtas vaikams ir jaunimui, metodiką.
30 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė
31 straipsnis
Metinė ataskaita
Metinėje ataskaitoje pateikiama toliau nurodoma informacija apie:
priemonės indėlį siekiant klimato ir skaitmeninės politikos tikslų;
priemonės veiksmingumo rezultatus remiantis 29 straipsnio 4 dalyje nurodytais bendrais rodikliais;
išlaidas, kurios taikant priemonę finansuojamos pagal 3 straipsnyje nurodytus ramsčius, apimant socialines išlaidas, įskaitant išlaidas vaikams ir jaunimui, kaip nurodyta 29 straipsnio 4 dalyje.
32 straipsnis
Priemonės vertinimas ir ex post vertinimas
33 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
VIII SKYRIUS
Komunikacija ir baigiamosios nuostatos
34 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
35 straipsnis
Komiteto procedūra
36 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Vienai valstybei narei pagal priemonę skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika
Šiame priede nustatoma pagal 11 straipsnį kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika. Pagal šį metodą atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės:
Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:
Didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę (MFCi) nustatomas taip:
MFCi = ν i × (FS)
čia:
FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansavimas, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte, ir
νi – valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:
νi = 0,7 κi + 0,3 αi
čia
κi yra įnašo raktas, taikomas 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos ir nustatytas II priede, ir
αi yra įnašo raktas, taikomas 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos ir nustatytas III priede.
II PRIEDAS
κi – įnašo raktas, taikomas 70 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos – nustatomas taip:
,
čia
, o
,
kai
,
υi ≤ 0,75 valstybėms narėms, kurių
, o
υi ≤ 1,5 valstybėms narėms, kurių
.
Reikšmės ( 5 ):
– 2019 m. nominalusis BVP vienam i valstybės narės gyventojui;
– 2019 m. svertinis BVP vidurkis vienam esamų 27 ES valstybių narių gyventojui;
– 2019 m. BNP vienam i valstybės narės gyventojui;
– 2019 m. svertinis BNP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui.
III PRIEDAS
αi – įnašo raktas, taikomas 30 proc. 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos – nustatomas taip:
Čia:
, o
kai:
,
,
o
Reikšmės:
– 2019 m. BVP vienam i valstybės narės gyventojui;– 2019 m. svertinis BVP vidurkis vienam 27 ES valstybių narių gyventojui;Realiojo BVP sumažėjimas 2020 m. (δGDPi,2020–2019) ir realiojo BVP sumažėjimas 2020 m. ir 2021 m. kartu sudėjus (δGDPi,2020–2019) grindžiamas Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis ir kiekvienos valstybės narės atveju atnaujinamas iki 2022 m. birželio 30 d., Komisijos 2020 m. rudens prognozių duomenis pakeičiant faktiniais rezultatais, pateiktais naujausioje prieinamoje Eurostato kodų serijoje „tec00115 (Realiojo BVP augimo lygis. Mastas)“.
IV PRIEDAS
Taikant I, II ir III prieduose pateiktą metodiką 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai sumai, konvertuotai į einamąsias kainas, bus gaunama toliau pateikiama maksimalaus finansinio įnašo kiekvienai valstybei narei dalis ir suma, nedarant poveikio ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. atnaujinsimiems skaičiavimams:
|
Maksimalus finansinis įnašas kiekvienai ES valstybei narei |
|||||
|
|
70 % skirtos sumos |
30 % skirtos sumos (preliminari suma, grindžiama 2020 m. Komisijos rudens prognozėmis) |
|
||
|
|
Dalis nuo visos sumos (%) |
Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis) |
Dalis nuo visos sumos (%) |
Suma (tūkst. EUR dabartinėmis kainomis) |
Iš viso |
|
BE |
1,56 % |
3 646 437 |
2,20 % |
2 278 834 |
5 925 271 |
|
BG |
1,98 % |
4 637 074 |
1,58 % |
1 631 632 |
6 268 706 |
|
CZ |
1,51 % |
3 538 166 |
3,41 % |
3 533 509 |
7 071 676 |
|
DK |
0,56 % |
1 303 142 |
0,24 % |
248 604 |
1 551 746 |
|
DE |
6,95 % |
16 294 947 |
9,01 % |
9 324 228 |
25 619 175 |
|
EE |
0,32 % |
759 715 |
0,20 % |
209 800 |
969 515 |
|
IE |
0,39 % |
914 572 |
0,07 % |
74 615 |
989 186 |
|
EL |
5,77 % |
13 518 285 |
4,11 % |
4 255 610 |
17 773 895 |
|
ES |
19,88 % |
46 603 232 |
22,15 % |
22 924 818 |
69 528 050 |
|
FR |
10,38 % |
24 328 797 |
14,54 % |
15 048 278 |
39 377 074 |
|
HR |
1,98 % |
4 632 793 |
1,61 % |
1 664 039 |
6 296 831 |
|
IT |
20,45 % |
47 935 755 |
20,25 % |
20 960 078 |
68 895 833 |
|
CY |
0,35 % |
818 396 |
0,18 % |
187 774 |
1 006 170 |
|
LV |
0,70 % |
1 641 145 |
0,31 % |
321 944 |
1 963 088 |
|
LT |
0,89 % |
2 092 239 |
0,13 % |
132 450 |
2 224 690 |
|
LU |
0,03 % |
76 643 |
0,02 % |
16 883 |
93 526 |
|
HU |
1,98 % |
4 640 462 |
2,45 % |
2 535 376 |
7 175 838 |
|
MT |
0,07 % |
171 103 |
0,14 % |
145 371 |
316 474 |
|
NL |
1,68 % |
3 930 283 |
1,96 % |
2 032 041 |
5 962 324 |
|
AT |
0,95 % |
2 231 230 |
1,19 % |
1 230 938 |
3 462 169 |
|
PL |
8,65 % |
20 275 293 |
3,46 % |
3 581 694 |
23 856 987 |
|
PT |
4,16 % |
9 760 675 |
4,01 % |
4 149 713 |
13 910 387 |
|
RO |
4,36 % |
10 213 809 |
3,90 % |
4 034 211 |
14 248 020 |
|
SI |
0,55 % |
1 280 399 |
0,48 % |
496 924 |
1 777 322 |
|
SK |
1,98 % |
4 643 840 |
1,63 % |
1 686 154 |
6 329 994 |
|
FI |
0,71 % |
1 661 113 |
0,41 % |
424 692 |
2 085 805 |
|
SE |
1,24 % |
2 911 455 |
0,36 % |
377 792 |
3 289 248 |
|
ES 27 |
100,00 % |
234 461 000 |
100,00 % |
103 508 000 |
337 969 000 |
V PRIEDAS
Priemonės vertinimo gairės
1. Taikymo sritis
Šių gairių tikslas – kartu su šiuo reglamentu sudaryti pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti valstybių narių pasiūlytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir kitus atitinkamus reikalavimus. Šios gairės yra vertinimo kriterijų taikymo ir finansinio įnašo nustatymo, kaip atitinkamai nurodyta 19 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 4 dalyje, pagrindas.
Vertinimo gairių paskirtis:
pateikti papildomas rekomendacijas dėl valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo proceso;
suteikti papildomos informacijos apie vertinimo kriterijus ir numatyti vertinimo sistemą, kuri turi būti sukurta siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ir
apibrėžti Komisijos pagal vertinimo kriterijus atliktino vertinimo ir finansinio įnašo, kuris turi būti nurodytas Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos sprendimo dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.
Šios gairės yra priemonė, padedanti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų remiamos priemonės tikslų požiūriu svarbios, didelės pridėtinės vertės reformos ir viešosios investicijos, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.
2. Vertinimo kriterijai
Remiantis 19 straipsnio 3 dalimi, Komisija vertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vadovaudamasi aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos kriterijais. Siekdama nustatyti finansinį įnašą pagal 20 straipsnio 4 dalį, atlikusi vertinimą, atlikdama vertinimą Komisija pagal kiekvieną 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo kriterijų suteikia valstybių narių pateiktiems planams reitingus.
Supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais taikant reitingų sistemą suteikiami reitingai nuo A iki C, kaip nurodyta toliau.
Aktualumas
|
2.1. |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį bei taip tinkamai prisideda prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu visapusiškai ir tinkamai subalansuotu būdu prisidedama prie visų šešių 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir maksimalų atitinkamos valstybės narės finansinį įnašą bei prašomą paskolos paramą.
Reitingas
A –
dideliu mastu
B –
vidutiniu mastu
C –
menku mastu |
|
2.2. |
Numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose atitinkamai valstybei narei, ar didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė Europos semestro kontekste. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, kai tinkama, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 dalį, skirtose atitinkamai valstybei narei, ar didelę jų dalį, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė Europos semestro kontekste, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės maksimalų finansinį įnašą ir prašomą paskolos paramą, taip pat konkrečios valstybės narės uždavinių apimtį ir mastą bei į nacionalinę reformų programą įtrauktą informaciją,
ir
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu išsamiai ir tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį
ir
—
šie uždaviniai, įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, laikomi svarbiais atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialui tvariai didinti
ir
—
numatoma, kad įvykdžius siūlomas reformas ir investicijas, susiję uždaviniai bus išspręsti arba į juos bus atsižvelgiama taip, kad būtų reikšmingai prisidėta prie jų sprendimo.
Reitingas
A –
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda veiksmingai spręsti visus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.
B –
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda iš dalies spręsti visus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ar didelę jų dalį arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu iš dalies tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.
C –
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepadeda spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytų uždavinių, ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tinkamai nereaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį. |
|
2.3. |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, institucinio ir socialinio atsparumo didinimo, padedant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, be kita ko, populiarinant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat prie ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimo, taip padidinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama įtraukiai skatinti ekonomikos augimą ir ekonominę sanglaudą, ypač šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus, didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį,
ir
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti socialinę sanglaudą ir stiprinti socialinės apsaugos sistemas, įskaitant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, mažinti socialinį pažeidžiamumą, prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo ir padėti gerinti socialinių rodiklių suvestinės rodiklių lygius,
ir
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama mažinti valstybės narės ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų atžvilgiu,
ir
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama padidinti valstybės narės ekonominių ir (arba) socialinių struktūrų ir institucijų gebėjimą prisitaikyti prie sukrėtimų ir juos atlaikyti,
ir
—
numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės sustiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją.
Reitingas
A –
tikėtinas didelis poveikis
B –
tikėtinas vidutinis poveikis
C –
tikėtinas mažas poveikis |
|
2.4. |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“). Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
jokia į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nedaroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“).
Reitingas
A –
jokia priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams (principas „nedaryti reikšmingos žalos“)
C –
viena ar daugiau priemonių daro reikšmingą žalą aplinkos tikslams (principas „nedaryti reikšmingos žalos“) |
|
2.5. |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta VI priede; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant klimato srities tikslų koeficientai gali būti didinami iki 3 proc. visos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų sumos atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams, jei yra Komisijos sutikimas. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus veiksmingai prisidėta prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, ir atitinkamais atvejais prie dėl jos kylančių uždavinių sprendimo, taip padedant siekti Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir laikytis ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo,
ir
—
valstybės narės taiko metodiką, pagal kurią teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kuris atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti klimato srities tikslų. Korekciniai koeficientai grindžiami intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais, nustatytais VI priede, ir gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimai didina jų poveikį klimato srities tikslams. Ta pati korekcinių koeficientų sistema taikoma priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VI priede išvardytų intervencinių priemonių sričių,
ir
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.
Reitingas
A –
dideliu mastu
B –
vidutiniu mastu
C –
menku mastu |
|
2.6. |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo, ir ar joms skiriamos lėšos sudaro bent 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis skaitmeninių žymenų metodika, nustatyta VII priede; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant tikslų skaitmeninimo srityje koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo,
arba
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie dėl skaitmeninės pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo,
ir
—
valstybės narės taiko metodiką, pagal kurią teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kuris atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti tikslų skaitmeninimo srityje. Korekciniai koeficientai grindžiami intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais, nustatytais VII priede, ir gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį tikslams skaitmeninimo srityje. Ta pati korekcinių koeficientų sistema taikoma priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš VII priede išvardytų intervencinių priemonių sričių,
ir
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.
Reitingas
A –
dideliu mastu
B –
vidutiniu mastu
C –
menku mastu Efektyvumas |
|
2.7. |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones atsiras struktūrinių administravimo ar atitinkamų institucijų pokyčių;
arba
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones atsiras struktūrinių pokyčių atitinkamų sričių politikoje,
ir
—
numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.
Reitingas
A –
dideliu mastu
B –
vidutiniu mastu
C –
menku mastu |
|
2.8. |
Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
struktūros užduotys valstybėje narėje: i) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas, ii) pažangos, įgyvendinant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, stebėsena ir iii) ataskaitų teikimas
ir
—
siūlomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliai yra svarbūs, priimtini ir patikimi,
ir
—
su reformų ir investicijų įgyvendinimo organizavimu susijusi valstybių narių siūloma bendra tvarka (įskaitant nuostatą, kuria užtikrinama, kad būtų skirta pakankamai darbuotojų) yra patikima.
Reitingas
A –
tinkama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti
B –
minimali tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti
C –
nepakankama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti. Veiksmingumas |
|
2.9. |
Valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra tinkama (pagrįsta),
ir
—
valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka numatytų reformų ir investicijų pobūdį ir rūšį (yra tikėtina),
ir
—
valstybė narė pateikė pakankamai informacijos ir įrodymų, kad pagal priemonę finansuotina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma nėra padengta esamo arba planuojamo Sąjungos finansavimo lėšomis,
ir
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra proporcinga numatomam plane numatytų priemonių socialiniam ir ekonominiam poveikiui atitinkamai valstybei narei.
Reitingas
A –
dideliu mastu
B –
vidutiniu mastu
C –
menku mastu |
|
2.10. |
Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta vidaus kontrolės sistema pagrįsta patikimais procesais ir struktūromis ir joje nustatyti aiškūs veikėjai (įstaigos / subjektai) ir jų vaidmuo bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą; ja visų pirma užtikrinamas tinkamas atitinkamų funkcijų atskyrimas,
ir
—
kontrolės sistema ir kita svarbi tvarka, be kita ko, susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašytų duomenų apie galutinius lėšų gavėjus rinkimu ir skelbimu, visų pirma siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skiriamas lėšas,
ir
—
ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aprašyta tvarka, kuria siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, yra tinkama,
ir
—
už kontrolę atsakingi veikėjai (įstaigos / subjektai) turi teisinių galių ir administracinių gebėjimų vykdyti numatytas funkcijas ir užduotis.
Reitingas
A –
tinkama tvarka
C –
nepakankama tvarka Darna: |
|
2.11. |
Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus: Taikymo sritis
—
į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis prisidedama prie tarpusavio poveikio stiprinimo,
arba
—
į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, papildančios viena kitą.
Reitingas
A –
dideliu mastu
B –
vidutiniu mastu
C –
menku mastu |
|
3. |
Finansinio įnašo nustatymas Pagal 20 straipsnį Komisijos pasiūlyme nustatomas finansinis įnašas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, įvertintus pagal 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu ji taiko šiuos kriterijus:
a)
jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi didžiausiam finansiniam įnašui, apskaičiuotam tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus didžiausio finansinio įnašo visai sumai, apskaičiuotai tai valstybei narei pagal 11 straipsnį;
b)
jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą tai valstybei narei pagal 11 straipsnį, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano numatytų visų išlaidų sumai;
c)
jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas. Įgyvendinant šią dalį taikoma tokia formulė:
—
dėl a punkto: jeigu Ci ≥ MFCi, i valstybė narė gauna MFCi
—
dėl b punkto: jeigu Ci < MFCi, i valstybė narė gauna Ci
Čia:
—
i – atitinkama valstybė narė,
—
MFC – didžiausias finansinis įnašas atitinkamai valstybei narei,
—
C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma.
Atlikus vertinimą ir atsižvelgus į reitingus: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:
—
2.2, 2.3, 2.5 ir 2.6 kriterijų – A;
kitų kriterijų:
—
visi A
arba
—
B nėra daugiau nei A ir nėra C.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepakankamai atitinka vertinimo kriterijus, jei galutinio reitingo pagal 2 punkto kriterijus įvertinimas yra:
—
2.2, 2.3, 2.5 ir 2.6 kriterijų – ne A,
kitų kriterijų:
—
daugiau B nei A
arba
—
bent vienas C.
|
VI PRIEDAS
Veiksmų klimato srityje metodika
Priemonės intervencinių priemonių rūšių matmenys ir kodai
|
|
INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS |
Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas |
Paramos siekiant aplinkos tikslų skaičiavimo koeficientas |
|
001 |
Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą |
0 % |
0 % |
|
002 |
Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą |
0 % |
0 % |
|
002a1 |
Investicijos į didelių įmonių (1), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą |
0 % |
0 % |
|
003 |
Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą |
0 % |
0 % |
|
004 |
Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą |
0 % |
0 % |
|
005 |
Investicijos į MVĮ (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą |
0 % |
0 % |
|
005a1 |
Investicijos į didelių įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą |
0 % |
0 % |
|
006 |
Investicijos į viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo įstaigų, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą |
0 % |
0 % |
|
007 |
Labai mažų įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos) |
0 % |
0 % |
|
008 |
MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką |
0 % |
0 % |
|
008a1 |
Didelių įmonių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką |
0 % |
0 % |
|
009 |
Viešųjų mokslinių tyrimų centrų, aukštojo mokslo įstaigų ir kompetencijos centrų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant tinklaveiką (pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla, galimybių studijos) |
0 % |
0 % |
|
010 |
MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B) |
0 % |
0 % |
|
010a1 |
Didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B) |
0 % |
0 % |
|
010b |
MVĮ arba didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B), atitinkantis išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2) |
40 % |
0 % |
|
011 |
Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos |
0 % |
0 % |
|
011a |
Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos, atitinkančios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2) |
40 % |
0 % |
|
012 |
Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai |
0 % |
0 % |
|
013 |
E. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai užtikrinti) |
0 % |
0 % |
|
014 |
MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas) |
0 % |
0 % |
|
015 |
MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas, įskaitant gamybines investicijas |
0 % |
0 % |
|
015a |
Parama didelėms įmonėms naudojant finansines priemones, įskaitant gamybines investicijas |
0 % |
0 % |
|
016 |
Pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų gebėjimų ugdymas |
0 % |
0 % |
|
017 |
MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas) |
0 % |
0 % |
|
018 |
Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams |
0 % |
0 % |
|
019 |
Parama inovacijų grupėms, be kita ko, tarp įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo tinklų, kurie visų pirma naudingi MVĮ |
0 % |
0 % |
|
020 |
Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos) |
0 % |
0 % |
|
021 |
Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
0 % |
0 % |
|
022 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir atsparumui klimato kaitai bei prisitaikymui prie jos, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
100 % |
40 % |
|
023 |
Įmonių, daugiausia dėmesio skiriančių žiedinei ekonomikai, vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijų diegimas, technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas |
40 % |
100 % |
|
024 |
MVĮ efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės |
40 % |
40 % |
|
024a |
Didelių įmonių efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės |
40 % |
40 % |
|
024b |
MVĮ arba didelių įmonių efektyvus energijos vartojimas ir jose vykdomi parodomieji projektai, taip pat pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (3) |
100 % |
40 % |
|
025 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
40 % |
40 % |
|
025a |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma esamų būstų renovacija, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (4) |
100% |
40% |
|
025b |
Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba (5) |
40 % |
40 % |
|
026 |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės |
40 % |
40 % |
|
026a |
Siekiant efektyvaus energijos vartojimo vykdoma viešosios infrastruktūros renovacija arba viešajai infrastruktūrai taikomos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, parodomieji projektai ir pagalbinės priemonės, atitinkančios energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (6) |
100 % |
40 % |
|
027 |
Parama įmonėms, teikiančioms paslaugas, kuriomis prisidedama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai, įskaitant informuotumo didinimo priemones |
100 % |
40 % |
|
028 |
Atsinaujinančioji energija: vėjo energija |
100 % |
40 % |
|
029 |
Atsinaujinančioji energija: saulės energija |
100 % |
40 % |
|
030 |
Atsinaujinančioji energija: biomasės energija (7) |
40 % |
40 % |
|
030a |
Atsinaujinančioji energija: biomasė, kurią naudojant itin sumažinamas išmetamas ŠESD kiekis (8) |
100 % |
40 % |
|
031 |
Atsinaujinančioji energija: jūrų energija |
100 % |
40 % |
|
032 |
Kita atsinaujinančioji energija (įskaitant geoterminę energiją) |
100 % |
40 % |
|
033 |
Pažangios energijos sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir susijęs kaupimas |
100 % |
40 % |
|
034 |
Didelio naudingumo kogeneracija, centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas |
40 % |
40 % |
|
034a0 |
Didelio naudingumo kogeneracija, efektyvus centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, kai per gyvavimo ciklą išskiriamas mažas teršalų kiekis (9) |
100 % |
40 % |
|
034a1 |
Anglis naudojančių šildymo sistemų pakeitimas dujinio šildymo sistemomis klimato kaitos švelninimo tikslais |
0 % |
0 % |
|
034a2 |
Gamtinių dujų, kuriomis pakeičiamos anglys, skirstymas ir transportavimas |
0 % |
0 % |
|
035 |
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus) |
100 % |
100 % |
|
036 |
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: gaisrai (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus) |
100 % |
100 % |
|
037 |
Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: kita, pvz., audros ir sausros (įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus) |
100 % |
100 % |
|
038 |
Su klimatu nesusijusių gamtinių pavojų (pvz., žemės drebėjimų) ir su žmogaus veikla susijusios rizikos (pvz., technologinių avarijų) prevencija ir valdymas, įskaitant informuotumo didinimą, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas, infrastruktūrą ir ekosistemomis grindžiamus metodus |
0 % |
100 % |
|
039 |
Žmonėms vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, kaupimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas) |
0 % |
100 % |
|
039a |
Žmonėms vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas), atitinkantis efektyvumo kriterijus (10) |
40 % |
100 % |
|
040 |
Vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas (įskaitant upių baseinų valdymą, specialias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pakartotinį naudojimą, nuotėkio mažinimą) |
40 % |
100 % |
|
041 |
Nuotekų surinkimas ir valymas |
0 % |
100 % |
|
041a |
Nuotekų surinkimas ir valymas, atitinkantis energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (11) |
40 % |
100 % |
|
042 |
Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės |
40 % |
100 % |
|
042a |
Namų ūkių atliekų tvarkymas: galutinių atliekų apdorojimas |
0 % |
100 % |
|
044 |
Komercinių, pramonės atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo priemonės |
40 % |
100 % |
|
044a |
Komercinių, pramonės atliekų tvarkymas: galutinės ir pavojingos atliekos |
0 % |
100 % |
|
045 |
Skatinimas perdirbtąsias medžiagas naudoti kaip žaliavą |
0 % |
100 % |
|
045a |
Perdirbtųjų medžiagų kaip žaliavos naudojimas, atitinkantis efektyvumo kriterijus (12) |
100 % |
100 % |
|
046 |
Pramoninių vietovių ir užterštos žemės valymas |
0 % |
100 % |
|
046a |
Pramoninių vietovių ir užterštos žemės valymas, atitinkantis efektyvumo kriterijus (13) |
40 % |
100 % |
|
047 |
Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti |
40 % |
40 % |
|
047a |
Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui didelėse įmonėse užtikrinti |
40 % |
40 % |
|
048 |
Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės |
40 % |
100 % |
|
049 |
„Natura 2000“ teritorijų apsauga, atkūrimas ir tausus naudojimas |
40 % |
100 % |
|
050 |
Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, gamtos paveldas ir ištekliai, žalioji ir mėlynoji infrastruktūros |
40 % |
100 % |
|
051 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas) |
0 % |
0 % |
|
052 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose efektyvumui) |
0 % |
0 % |
|
053 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje privačiuose namuose ir verslo patalpose efektyvumui) |
0 % |
0 % |
|
054 |
IRT: itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki bazinės stoties, skirtos pažangiam belaidžiam ryšiui užtikrinti, efektyvumui) |
0 % |
0 % |
|
055 |
IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą) |
0 % |
0 % |
|
055a |
IRT: kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą), atitinkanti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (2) |
40 % |
0 % |
|
056 |
Naujai nutiesti ar atnaujinti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas (14) |
0 % |
0 % |
|
057 |
Naujai nutiesti ar atnaujinti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas |
0 % |
0 % |
|
058 |
Naujai nutiesti ar atnaujinti TEN-T kelių tinklo antriniai jungiamieji keliai ir mazgai |
0 % |
0 % |
|
059 |
Naujai nutiesti ar atnaujinti kiti nacionaliniai, regioniniai ir vietos prieigos keliai |
0 % |
0 % |
|
060 |
Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
0 % |
0 % |
|
061 |
Rekonstruoti ar modernizuoti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas |
0 % |
0 % |
|
062 |
Kiti rekonstruoti ar modernizuoti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai) |
0 % |
0 % |
|
063 |
Transporto skaitmeninimas: keliai |
0 % |
0 % |
|
063a |
Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: keliai |
40 % |
0 % |
|
064 |
Naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
100 % |
40 % |
|
065 |
Naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas |
100 % |
40 % |
|
066 |
Kiti naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai |
40 % |
40 % |
|
066a |
Kiti naujai nutiesti ar atnaujinti geležinkeliai – elektrifikuoti / netaršūs (15) |
100 % |
40 % |
|
067 |
Rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai – TEN-T pagrindinis tinklas |
100 % |
40 % |
|
068 |
Rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai – TEN-T visuotinis tinklas |
100 % |
40 % |
|
069 |
Kiti rekonstruoti ar modernizuoti geležinkeliai |
40 % |
40 % |
|
069a |
Kiti rekonstruoti arba modernizuoti geležinkeliai – elektrifikuoti / netaršūs (15) |
100 % |
40 % |
|
070 |
Transporto skaitmeninimas: geležinkeliai |
40 % |
0 % |
|
071 |
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) |
40 % |
40 % |
|
072 |
Mobilūs geležinkelio objektai |
0 % |
40 % |
|
072a |
Mobilūs geležinkelio objektai – netaršūs / elektrifikuoti (16) |
100 % |
40 % |
|
073 |
Švaraus miesto transporto infrastruktūra (17) |
100 % |
40 % |
|
074 |
Švaraus miesto transporto riedmenys (18) |
100 % |
40 % |
|
075 |
Dviračių infrastruktūra |
100 % |
100 % |
|
076 |
Miesto transporto skaitmeninimas |
0 % |
0 % |
|
076a |
Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: miesto transportas |
40 % |
0 % |
|
077 |
Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (19) |
100 % |
40 % |
|
078 |
Daugiarūšis vežimas (TEN-T) |
40 % |
40 % |
|
079 |
Daugiarūšis transportas (ne miesto) |
40 % |
40 % |
|
080 |
Jūrų uostai (TEN-T) |
0 % |
0 % |
|
080a |
Jūrų uostai (TEN-T), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti |
40 % |
0 % |
|
081 |
Kiti jūrų uostai |
0 % |
0 % |
|
081a |
Kiti jūrų uostai, išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti |
40 % |
0 % |
|
082 |
Vidaus vandens keliai ir uostai (TEN-T) |
0 % |
0 % |
|
082a |
Vidaus vandenų keliai ir uostai (TEN-T), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti |
40 % |
0 % |
|
083 |
Vidaus vandens keliai ir uostai (regioniniai ir vietos) |
0 % |
0 % |
|
083a0 |
Vidaus vandenų keliai ir uostai (regioniniai ir vietos), išskyrus įrenginius, skirtus iškastiniam kurui transportuoti |
40 % |
0 % |
|
083a1 |
Esamų oro uostų saugumas, sauga ir oro eismo vadybos sistemos |
0 % |
0 % |
|
084 |
Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai |
0 % |
0 % |
|
084a |
Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: kiti transporto mazgai |
40 % |
0 % |
|
085 |
Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
086 |
Pradinio ir vidurinio ugdymo infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
087 |
Tretinio mokslo infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
088 |
Profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų švietimo infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
089 |
Būstų infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą |
0 % |
0 % |
|
090 |
Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims, nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą) |
0 % |
0 % |
|
091 |
Kita socialinė infrastruktūra, kuria padedama siekti socialinės įtraukties bendruomenėje |
0 % |
0 % |
|
092 |
Sveikatos priežiūros infrastruktūra |
0 % |
0 % |
|
093 |
Sveikatos priežiūros įranga |
0 % |
0 % |
|
094 |
Sveikatos priežiūros mobilieji ištekliai |
0 % |
0 % |
|
095 |
Sveikatos priežiūros skaitmeninimas |
0 % |
0 % |
|
096 |
Laikino priėmimo infrastruktūra migrantams, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą |
0 % |
0 % |
|
097 |
Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės įsidarbinti |
0 % |
0 % |
|
098 |
Priemonės, kuriomis gerinamos ilgalaikių bedarbių galimybės įsidarbinti |
0 % |
0 % |
|
099 |
Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai |
0 % |
0 % |
|
100 |
Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui |
0 % |
0 % |
|
101 |
Parama socialinei ekonomikai ir socialinėms įmonėms |
0 % |
0 % |
|
102 |
Priemonės, kuriomis modernizuojamos ir stiprinamos darbo rinkos institucijos ir paslaugos siekiant įvertinti ir numatyti bei užtikrinti laiku pagal poreikius pritaikytą pagalbą |
0 % |
0 % |
|
103 |
Parama darbo rinkos poreikių tenkinimui ir pokyčiams |
0 % |
0 % |
|
104 |
Parama darbuotojų judumui |
0 % |
0 % |
|
105 |
Priemonės, skirtos moterų dalyvavimui darbo rinkoje skatinti ir segregacijai pagal lytis darbo rinkoje mažinti |
0 % |
0 % |
|
106 |
Priemonės, kuriomis skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūros ir išlaikomų asmenų priežiūros paslaugomis |
0 % |
0 % |
|
107 |
Priemonės, kuriomis skatinama sveika ir gerai pritaikyta darbo aplinka, siekiant mažinti sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą |
0 % |
0 % |
|
108 |
Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui |
0 % |
0 % |
|
109 |
Parama darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymui prie pokyčių |
0 % |
0 % |
|
110 |
Priemonės, kuriomis skatinama vyresnių žmonių sveikata ir aktyvumas |
0 % |
0 % |
|
111 |
Parama ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
112 |
Parama pradiniam ir viduriniam ugdymui (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
113 |
Parama tretiniam mokslui (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
114 |
Parama suaugusiųjų švietimui (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
115 |
Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje |
0 % |
0 % |
|
116 |
Būdai integruoti palankių sąlygų neturinčius asmenis ir grąžinti juos į darbo rinką |
0 % |
0 % |
|
117 |
Priemonės, skirtos marginalizuotų grupių, tokių kaip romai, galimybėms gauti išsilavinimą ir darbą pagerinti ir jų socialinei įtraukčiai skatinti |
0 % |
0 % |
|
118 |
Parama pilietinei visuomenei, dirbančiai su marginalizuotomis bendruomenėmis, tokiomis kaip romai |
0 % |
0 % |
|
119 |
Konkretūs veiksmai, kuriais siekiama gerinti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą darbo rinkoje |
0 % |
0 % |
|
120 |
Trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos priemonės |
0 % |
0 % |
|
121 |
Priemonės, kuriomis gerinamos lygios galimybės laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis |
0 % |
0 % |
|
122 |
Priemonės, kuriomis gerinamas šeima ir bendruomene grindžiamų priežiūros paslaugų teikimas |
0 % |
0 % |
|
123 |
Priemonės, kuriomis gerinamas sveikatos priežiūros sistemų prieinamumas, efektyvumas ir atsparumas (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
124 |
Priemonės, kuriomis gerinamos galimybės naudotis ilgalaike priežiūra (išskyrus infrastruktūrą) |
0 % |
0 % |
|
125 |
Priemonės, kuriomis modernizuojamos socialinės apsaugos sistemos, įskaitant galimybių gauti socialinę apsaugą skatinimą |
0 % |
0 % |
|
126 |
Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinės integracijos skatinimas |
0 % |
0 % |
|
127 |
Materialinio nepritekliaus problemos sprendimas teikiant pagalbą maistu ir (arba) materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, įskaitant papildomas priemones |
0 % |
0 % |
|
128 |
Viešųjų turizmo išteklių ir turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas |
0 % |
0 % |
|
129 |
Kultūros paveldo ir kultūros srities paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas |
0 % |
0 % |
|
130 |
Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo, išskyrus tinklo „Natura 2000“ teritorijas, apsauga, plėtojimas ir skatinimas |
0 % |
100 % |
|
131 |
Viešųjų erdvių fizinis atnaujinimas ir saugumas |
0 % |
0 % |
|
131a |
Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą |
0 % |
0 % |
|
132 |
Programų įgyvendinimo institucijų ir įstaigų, susijusių su fondų paramos įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimas |
0 % |
0 % |
|
133 |
Bendradarbiavimo su partneriais valstybėje narėje ir už jos ribų stiprinimas |
0 % |
0 % |
|
134 |
Kryžminis finansavimas iš ERPF (parama ESF tipo veiksmams, būtiniems iš ERPF remiamai veiksmo daliai įgyvendinti ir su ja tiesiogiai susijusiems) |
0 % |
0 % |
|
135 |
Viešojo sektoriaus institucijų ir suinteresuotųjų šalių institucinių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektus ir iniciatyvas tarpvalstybiniu, tarptautiniu, jūrų ir tarpregioniniu lygmenimis |
0 % |
0 % |
|
135a |
INTERREG: sienų kirtimo valdymas ir judumo bei migracijos valdymas |
0 % |
0 % |
|
136 |
Atokiausi regionai: visų papildomų išlaidų, patirtų dėl prieigos trūkumo ir teritorinio susiskaldymo, kompensavimas |
0 % |
0 % |
|
137 |
Atokiausi regionai: konkretūs veiksmai, skirti papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl su rinkos dydžiu susijusių veiksnių, kompensuoti |
0 % |
0 % |
|
138 |
Atokiausi regionai: parama, skirta papildomoms išlaidoms, patirtoms dėl klimato sąlygų ir pagalbos teikimo sunkumų, kompensuoti |
40 % |
40 % |
|
139 |
Atokiausi regionai: oro uostai |
0 % |
0 % |
|
140 |
Informavimas ir komunikacija |
0 % |
0 % |
|
141 |
Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė |
0 % |
0 % |
|
142 |
Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas |
0 % |
0 % |
|
143 |
Valstybių narių institucijų, paramos gavėjų ir susijusių partnerių gebėjimų stiprinimas |
0 % |
0 % |
|
01 |
Pagalba plėtojant žaliuosius įgūdžius ir kuriant žaliąsias darbo vietas bei žaliąją ekonomiką |
100 % |
|
|
(1)
Didelės įmonės yra visos įmonės, kurios nėra MVĮ, įskaitant mažas vidutinės kapitalizacijos įmones.
(2)
Jei šia priemone siekiama, kad vykdant veiklą būtų apdorojami arba renkami duomenys siekiant sudaryti sąlygas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip pasiekti didelį įrodytą per eksploatavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą. Jei, siekiant šios priemonės tikslo, duomenų centrai turi laikytis Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekso.
(3)
a) Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) jei šiomis priemonėmis siekiama vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.
(4)
Jei šia priemone siekiama vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos. Pastatų renovacija taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.
(5)
Jei šių priemonių tikslas yra susijęs su naujų pastatų, kurių pirminės energijos paklausa yra bent 20 proc. mažesnė nei reikalauja energijos beveik nevartojantis pastatas (pagal nacionalines taisykles), statyba. Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.
(6)
Jei šia priemone siekiama a) vidutiniškai bent vidutinio lygio renovacijos, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos, arba b) vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Pastatų renovacija taip pat apima infrastruktūrą, kaip nurodyta 85–92 intervencinių priemonių srityse.
(7)
Jei šios priemonės tikslas susijęs su elektros arba šilumos gamyba iš biomasės pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(8)
Jei šios priemonės tikslas susijęs su elektros arba šilumos gamyba iš biomasės pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, ir jei šia priemone siekiama bent 80 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę. Jei šios priemonės tikslas yra susijęs su biodegalų gamyba naudojant biomasę (išskyrus maistinius ir pašarinius augalus), kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2018/2001, ir jei šia priemone siekiama bent 65 proc. sumažinti įrenginyje išmetamą ŠESD kiekį šiam tikslui naudojant biomasę pagal ŠESD kiekio mažinimo metodiką ir Direktyvos (ES) 2018/2001 V priede nustatytą santykinę lygintino iškastinio kuro vertę.
(9)
Didelio naudingumo kogeneracijos atveju – jei šia priemone siekiama, kad per gyvavimo ciklą išmetamas teršalų kiekis būtų mažesnis nei 100gCO2e/kWh arba šiluma / vėsuma būtų gaminama iš atliekinės šilumos. Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo atveju – jei susijusi infrastruktūra atitinka 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1) arba jei esama infrastruktūra atnaujinama, kad atitiktų efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį, arba projektas yra pažangi bandomoji sistema (kontrolės ir energijos valdymo sistemos, daiktų internetas) ar dėl jo centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje taikomas žemesnės temperatūros režimas.
(10)
Jeigu priemone siekiama, kad suprojektuotos sistemos vidutinis suvartojamos energijos kiekis būtų ≤ 0,5 kWh arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI) būtų <= 1,5 ir – sistemos atnaujinimo atveju – kad vidutinis energijos suvartojimas būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažintas daugiau kaip 20 proc.
(11)
Jeigu priemone siekiama, kad suprojektuotos visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančios nuotekų sistemos grynasis energijos suvartojimas būtų nulinis arba – visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančią nuotekų sistemos renovacijos atveju – kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų bent 10 proc. (tik energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, o ne esminiais pokyčiais ar apkrovos pokyčiais).
(12)
Jei priemone siekiama ne mažiau kaip 50 proc. (pagal svorį) atskirai surinktų nepavojingų atliekų apdorojus paversti antrinėmis žaliavomis.
(13)
Jei priemone siekiama pramonines vietoves ir užterštą žemę paversti natūraliu anglies dioksido absorbentu.
(14)
Kiek tai susiję su 56–62 intervencinių priemonių sritimis, 73, 74 ir 77 intervencinių priemonių sritys gali būti naudojamos priemonių, susijusių su alternatyviesiems degalams skirtais intervenciniais veiksmais, elementams, įskaitant elektrifikuotų transporto priemonių įkrovimą arba viešąjį transportą.
(15)
Jeigu priemonės tikslas susijęs su elektrifikuota geležinkelio kelio įranga ir atitinkamais posistemiais ar yra parengtas elektrifikacijos planas, arba ji per 10 metų laikotarpį bus pritaikyta traukiniams, kurių pro išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekis yra nulinis.
(16)
Taip pat taikoma elektriniams šilumvežiams.
(17)
Švaraus miesto transporto infrastruktūra – tai infrastruktūra, sudaranti sąlygas eksploatuoti netaršius riedmenis.
(18)
Švaraus miesto transporto riedmenys – tai netaršūs riedmenys.
(19)
Jei priemonės tikslas atitinka Direktyvą (ES) 2018/2001. |
|||
VII PRIEDAS
Skaitmeninių žymenų metodika pagal Priemonę
Skaitmeninių žymenų metodika:
|
Kodas |
Intervencinių priemonių sritis ir intervencinių priemonių rūšis (1) |
Paramos skaitmeninei pertvarkai skaičiavimo koeficientas |
|
|
1 intervencinių priemonių sritis: junglumas DESI 1 matmuo: junglumas |
|
|
051 |
Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (pagrindinis / tranzitinis tinklas) (2) |
100 % |
|
052 |
Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje daugiabučiuose pastatuose efektyvumui) |
100 % |
|
053 |
Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki paskirstymo taško aptarnaujamojoje vietoje privačiuose namuose ir verslo patalpose efektyvumui) |
100 % |
|
054 |
Itin didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio tinklas (prieigos / vietinė linija, kurios efektyvumas lygus optinių skaidulinių kabelių įrenginių iki bazinės stoties, skirtos pažangiam belaidžiam ryšiui užtikrinti, efektyvumui) (3) |
100 % |
|
054a |
5G tinklo aprėptis, įskaitant nepertraukiamą junglumo užtikrinimą transporto maršrutuose; gigabitinis junglumas (tinklai, kuriais užtikrinama bent 1 Gbps simetrinė atsisiuntimo ir išsiuntimo sparta) socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, pvz., mokykloms, transporto mazgams ir pagrindiniams viešųjų paslaugų teikėjams |
100 % |
|
054b |
Plačios teritorinės aprėpties judriojo ryšio duomenų junglumas |
100 % |
|
|
2 intervencinių priemonių sritis: su skaitmenine sritimi susijusios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą DESI: „ES IRT sektorius ir jo mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatai“ |
|
|
009a |
Investicijos į su skaitmenine sritimi susijusią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą (įskaitant mokslinių tyrimų kompetencijos centrus, pramoninius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, galimybių studijas, ilgalaikio arba nematerialiojo turto įsigijimą su skaitmenine sritimi susijusiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai vykdyti) |
100 % |
|
|
3 intervencinių priemonių sritis: žmogiškasis kapitalas DESI 2 matmuo: žmogiškasis kapitalas |
|
|
012 |
Informacinių technologijų paslaugos ir taikomosios programos, skirtos skaitmeniniams įgūdžiams ir skaitmeninei įtraukčiai (4) |
100 % |
|
016 |
Pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų įgūdžių ugdymas |
40 % |
|
108 |
Parama skaitmeninių įgūdžių vystymui (5) |
100 % |
|
099 |
Specialioji parama jaunimo užimtumui ir jaunimo socialinei ir ekonominei integracijai |
40 % |
|
100 |
Parama savarankiškam darbui ir verslo kūrimui |
40 % |
|
|
4 intervencinių priemonių sritis: e. valdžia, skaitmeninės viešosios paslaugos ir vietos skaitmeninės ekosistemos DESI 5 matmuo: skaitmeninės viešosios paslaugos |
|
|
011 |
Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos (6) |
100 % |
|
011a |
Vyriausybių IRT sprendimai, e. paslaugos, taikomosios programos, atitinkančios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7) |
100 % |
|
011b |
Europos skaitmeninės tapatybės sistemos diegimas viešojo ir privačiojo sektorių reikmėms |
100 % |
|
013 |
e. sveikatos paslaugos ir taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą, daiktų internetą fiziniam aktyvumui ir kasdienį gyvenimą palengvinančiai aplinkai užtikrinti) |
100 % |
|
095 |
Sveikatos priežiūros skaitmeninimas |
100 % |
|
063 |
Transporto skaitmeninimas: keliai |
100 % |
|
063a |
Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: keliai |
100 % |
|
070 |
Transporto skaitmeninimas: geležinkeliai |
100 % |
|
071 |
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) |
100 % |
|
076 |
Miesto transporto skaitmeninimas |
100 % |
|
076a |
Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: miesto transportas |
100 % |
|
084 |
Transporto skaitmeninimas: kiti transporto mazgai |
100 % |
|
084a |
Transporto skaitmeninimas, kai jis iš dalies skirtas išmetamam ŠESD kiekiui mažinti: kiti transporto mazgai |
100 % |
|
033 |
Pažangios energijos sistemos (įskaitant pažangiuosius tinklus ir IRT sistemas) ir susijęs kaupimas |
40 % |
|
011c |
Teisingumo sistemų skaitmeninimas |
100 % |
|
|
5 intervencinių priemonių sritis: įmonių skaitmeninimas DESI 4 matmuo: skaitmeninių technologijų integravimas |
|
|
010 |
MVĮ skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B) |
100 % |
|
010a |
Didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B) |
100 % |
|
010b |
MVĮ arba didelių įmonių skaitmeninimas (įskaitant e. prekybą, e. verslą ir tinkle vykdomus verslo procesus, skaitmeninius inovacijų centrus, gyvąsias laboratorijas, interneto verslininkus ir IRT startuolius, B2B), atitinkantis išmetamo ŠESD kiekio mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7) |
100 % |
|
014 |
MVĮ skirta verslo infrastruktūra (įskaitant pramonės parkus ir zonas) (8) |
40 % |
|
015 |
MVĮ verslo plėtra ir tarptautinimas, įskaitant gamybines investicijas (8) |
40 % |
|
017 |
MVĮ ir MVĮ grupėms skirtos pažangios paramos paslaugos (įskaitant valdymo, rinkodaros ir projektavimo paslaugas) (8) |
40 % |
|
018 |
Inkubacija, parama atžalinėms ir atskirtosioms įmonėms ir startuoliams (8) |
40 % |
|
019 |
Parama inovacijų grupėms, be kita ko, tarp įmonių, mokslinių tyrimų organizacijų ir valdžios institucijų bei verslo tinklų, kurie visų pirma naudingi MVĮ (8) (9) |
40 % |
|
020 |
Inovacijų diegimas MVĮ (procesų, organizacinės, rinkodaros, bendro kūrimo, naudotojų ir paklausos sąlygojamos inovacijos) (8) |
40 % |
|
021 |
Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus technologijų perdavimas ir bendradarbiavimas (8) |
40 % |
|
021a |
Parama skaitmeninio turinio kūrimui ir platinimui |
100 % |
|
|
6 intervencinių priemonių sritis: investicijos į skaitmeninius pajėgumus ir pažangiųjų technologijų diegimą DESI 4 matmuo: skaitmeninių technologijų integravimas ir ad hoc duomenų rinkimas |
|
|
055 |
Kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą) |
100 % |
|
055a |
Kitų rūšių IRT infrastruktūra (įskaitant didelės apimties kompiuterinius išteklius / įrangą, duomenų centrus, jutiklius ir kitą belaidę įrangą), atitinkanti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo kriterijus (7) |
100 % |
|
021b |
Itin specializuotų paramos paslaugų ir priemonių, skirtų viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms, kūrimas (nacionaliniai našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kibernetiniai centrai, dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo objektai, blokų grandinė, daiktų internetas ir kt.) |
100 % |
|
021c |
Investicijos į pažangias technologijas, pvz.: našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus / kvantinio ryšio pajėgumus (įskaitant kvantinį šifravimą); mikroelektronikos projektavimą, gamybą ir integravimą į sistemas; naujos kartos Europos duomenis, debesiją ir tinklo paribio pajėgumus (infrastruktūrą, platformas ir paslaugas); virtualią ir papildytąją realybę, giliąsias technologijas ir kitas pažangias skaitmenines technologijas. Investicijos į skaitmeninės tiekimo grandinės saugumą |
100 % |
|
021d |
Viešojo ir privačiojo sektorių naudotojams skirtų kibernetinio saugumo technologijų, priemonių ir paramos priemonių kūrimas ir diegimas |
100 % |
|
|
7 intervencinių priemonių sritis: skaitmeninio sektoriaus žalinimas |
|
|
027a |
Investicijos į technologijas, įgūdžius, infrastruktūrą ir sprendimus, kuriais gerinamas energijos vartojimo efektyvumas ir užtikrinamas duomenų centrų ir tinklų poveikio klimatui neutralumas |
100 % |
|
(1)
Šioje lentelėje pateiktas intervencinių priemonių aprašas nedaro poveikio konkurencijos taisyklių laikymuisi, visų pirma siekiant užtikrinti, kad intervencinės priemonės neišstumtų privačių investicijų.
(2)
Įskaitant jūrinius kabelius valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių.
(3)
Įskaitant 5G ir 6G tinklus.
(4)
Įskaitant priemones, kuriomis siekiama remti švietimo ir mokymo įstaigų skaitmeninimą (įskaitant investicijas į informacinių technologijų ir ryšių infrastruktūrą), be kita ko, skirtas profesiniam rengimui ir mokymui bei suaugusiųjų mokymui.
(5)
Tai nurodo visų lygmenų skaitmeninius įgūdžius ir apima itin specializuotas švietimo programas, skirtas skaitmeninės srities specialistams rengti (t. y. į technologijas orientuotas programas), mokytojų rengimą, skaitmeninio turinio kūrimą švietimo tikslais ir atitinkamus organizacinius gebėjimus. Tai taip pat apima priemones ir programas, kuriomis siekiama gerinti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius.
(6)
Įskaitant pažangiųjų technologijų (pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto) naudojimą viešųjų paslaugų teikimo, sprendimų priėmimo bei skaitmeninių viešųjų paslaugų ir infrastruktūros (regioninės, nacionalinės ir tarpvalstybinės) sąveikumo užtikrinimo tikslais.
(7)
Jei šia priemone siekiama, kad vykdant veiklą būtų apdorojami arba renkami duomenys siekiant sudaryti sąlygas sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip pasiekti didelį įrodytą per eksploatavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą. Jei, siekiant šios priemonės tikslo, duomenų centrai turi laikytis Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekso.
(8)
40 proc. skaitmeninis koeficientas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai intervencinės priemonės turėtų būti sutelktos į elementus, tiesiogiai susijusius su verslo skaitmeninimu, įskaitant, pavyzdžiui, skaitmeninius produktus, IRT išteklius ir t. t.
(9)
Įskaitant socialinės ekonomikos subjektus. |
||
( 1 ) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).
( 2 ) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).
( 3 ) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).
( 4 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
( 5 ) Visi reglamente naudojami duomenys gauti iš Eurostato. Ankstesnių duomenų galutinis terminas – 2020 m. gegužės mėn.