EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02018R0842-20230516

Consolidated text: 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/842/2023-05-16

02018R0842 — LT — 16.05.2023 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/842

2018 m. gegužės 30 d.

kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 156 2018.6.19, p. 26)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/857 2023 m. balandžio 19 d.

  L 111

1

26.4.2023




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/842

2018 m. gegužės 30 d.

kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013

(Tekstas svarbus EEE)



▼M1

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – 2030 m. 40 %, palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis. Juo prisidedama prie ilgalaikio tikslo – ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kad po to būtų pasiektas neigiamas išmetamųjų teršalų kiekio balansas. Taip prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 ( 1 ) (toliau – Europos klimato teisės aktas) ir Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo. Šiame reglamente taip pat nustatomos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

▼B

2 straipsnis

Taikymo sritis

▼M1

1.  
Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 ( 2 ), išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą (išskyrus jūrų transporto veiklą ir veiklą, kuri jame išvardyta tik tos direktyvos 14 ir 15 straipsnių tikslais).

▼B

2.  
Nedarant poveikio šio reglamento 7 straipsniui ir 9 straipsnio 2 daliai, šis reglamentas netaikomas išmetamam ir absorbuojamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, patenkančiam į Reglamento (ES) 2018/841 taikymo sritį.
3.  
Šio reglamento tikslais CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“, bus apskaitomas kaip lygus nuliui.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmetamas anglies dioksido (CO2), metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluoangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), azoto trifluorido (NF3) ir sieros heksafluorido (SF6) kiekis, nustatytas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 ir patenkantis į šio reglamento taikymo sritį;

2.

metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos – didžiausias kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais leidžiamas išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nustatomas pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnį;

3.

ES ATLPS leidimas – leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio a punkte.

4 straipsnis

Metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio ribos 2021–2030 m. laikotarpiu

▼M1

1.  
2030 m. kiekviena valstybė narė apribos savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent iki tai valstybei narei I priedo 2 skiltyje nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, nustatytu pagal šio straipsnio 3 dalį.
2.  

Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir į korekcijas pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį ir į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:

a) 

2021 m. ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo tos valstybės narės 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, vidurkio ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba; valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba ties penkiomis dvyliktosiomis atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvota;

b) 

2023 m., 2024 m. ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės tų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;

c) 

2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. tos valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį ta valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį laikantis šio straipsnio 3 dalies, vidurkio ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba; valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti ties devyniomis dvyliktosiomis nuo 2023–2024 m.

3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos, išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis.

2021 m. ir 2022 m. metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas Komisija nustato remdamasi naujausių 2005 m., 2016 m., 2017 m. bei 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, išsamia peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos tos metinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos.

2023 m., 2024 m. ir 2025 m. metines išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas Komisija nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal šios dalies antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis toje antroje pastraipoje nurodytų 2016 m., 2017 m. bei 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis.

2026–2030 m. laikotarpio metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas Komisija nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal šios dalies antrą pastraipą, ir naujausių 2021 m., 2022 m. bei 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, išsamia peržiūra.

4.  
Be to, 3 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, remiantis valstybių narių pagal 6 straipsnio 3, 3a ir 3b dalis praneštais procentiniais dydžiais, nurodomi bendri kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. pagal 9 straipsnį tikrinant, kaip valstybė narė laikosi reikalavimų. Jeigu visų valstybių narių bendrų kiekių suma viršija bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės bendri kiekiai proporcingai sumažinami, kad nebūtų viršyta bendra suma.

▼B

5.  
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M1

6.  
Pagal 1 ir 2 dalis imdamosi veiksmų, kuriais siekiama apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės atsižvelgia į poreikį visiems užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką. Komisija gali paskelbti gaires, kad padėtų valstybėms narėms tuo atžvilgiu.

▼B

5 straipsnis

Lankstumo priemonės, susijusios su pasiskolinimu, rezervavimu ir perleidimu

▼M1

1.  
2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 7,5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos dalies kiekį.

▼B

2.  
2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.

▼M1

3.  

Valstybė narė, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali:

a) 

2021 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos dalį, sudarančią iki 75 % 2021 m. nustatytos jos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos, vėlesniems metams iki 2030 m. ir

b) 

2022–2029 m. laikotarpio atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos dalį, sudarančią iki 25 % jos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.

4.  
Valstybė narė gali iki 10 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. laikotarpio atžvilgiu ir iki 15 % – 2026–2030 m. laikotarpio atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

▼B

5.  
Valstybė narė, kurios peržiūrėtas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šio straipsnio 1–4 dalis ir 6 straipsnį, gali perleisti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitoms valstybėms narėms. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.

▼M1

5a.  
Prieš bet kokį metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų perleidimą pagal 4 ir 5 dalis valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja Reglamentu (ES) 2018/1999 įsteigtą Klimato kaitos komitetą apie savo ketinimą perleisti dalį savo atitinkamų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos.

▼M1

6.  
Pajamas ar tų pajamų finansinės vertės ekvivalentą, gautus perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės turėtų panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje ar trečiosiose valstybėse. Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir tą informaciją viešai paskelbia lengvai prieinama forma.

▼B

7.  
Pagal 4 ir 5 dalis atliekamas metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų perleidimas gali būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projekto ar programos, atliktos parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuotos gaunančiosios valstybės narės, išdava, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo ir užtikrinamas atsekamumas.
8.  
Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį reikalavimų laikymuisi pagal šio reglamento 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo.

6 straipsnis

Tam tikroms valstybėms narėms po ES ATLPS leidimų sumažinimo skirtos lankstumo priemonės

1.  
Šio reglamento II priede išvardytos valstybės narės gali ribotai atšaukti ne daugiau kaip 100 milijonų ES ATLPS leidimų, bendrai atsižvelgiant į tai, kaip jos laikosi reikalavimų pagal šį reglamentą. Toks leidimų atšaukimas atliekamas iš pardavimui aukcionuose skirtų atitinkamos valstybės narės kiekių pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnį.
2.  
ES ATLPS leidimai, į kuriuos atsižvelgiama pagal šio straipsnio 1 dalį, laikomi apyvartoje esančiais ES ATLPS leidimais Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnio 4 dalies tikslais.

Atlikdama pirmąją peržiūrą pagal to sprendimo 3 straipsnį, Komisija apsvarsto, ar toliau taikyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą apskaitą.

3.  
II priede išvardytos valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie ketinimus pasinaudoti ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu, nurodytu šio straipsnio 1 dalyje, neviršijant II priede kiekvienai atitinkamai valstybei narei paskirto procentinio dydžio kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais, kad užtikrintų savo reikalavimų laikymąsi pagal 9 straipsnį.

▼M1

II priede išvardytos valstybės narės gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė Komisijai praneša apie tai atitinkamai ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.

▼M1

3a.  
Malta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, jeigu ji ketina pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu neviršydama II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams nurodyto procentinio dydžio, kai pagal 9 straipsnį tikrinama, kaip ji laikosi reikalavimų.
3b.  
Nepaisant 3 dalies, II priede išvardytos valstybės narės, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. nepranešusios Komisijai apie ketinimą pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu arba išnaudoti visą šią galimybę neviršijant II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams kiekvienai atitinkamai valstybei narei nurodyto procentinio dydžio, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai, jeigu jos ketina pasinaudoti arba toliau naudotis tuo ribotu ES ATLPS leidimų atšaukimu neviršijant II priede kiekvieniems 2025–2030 m. laikotarpio metams kiekvienai atitinkamai valstybei narei nurodyto procentinio dydžio, kai pagal 9 straipsnį tikrinama, kaip ji laikosi reikalavimų.

▼M1

4.  
Valstybei narei paprašius, pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnio 1 dalį paskirtas vyriausiasis administratorius (toliau – vyriausiasis administratorius) atsižvelgia į dydį, neviršijantį pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį nustatyto bendro kiekio, tikrinant, kaip ta valstybė narė laikosi reikalavimų pagal šio reglamento 9 straipsnį. Kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį atšaukiama viena dešimtoji tai valstybei narei pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį nustatyto bendro ES ATLPS leidimų kiekio. Kiekvienais 2025–2030 m. laikotarpio metais pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį atšaukiama viena šeštoji pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį valstybėms narėms, pranešusioms Komisijai pagal šio straipsnio 3a ir 3b dalis, nustatyto bendro ES ATLPS leidimų kiekio.
5.  
Jei valstybė narė pagal 3 dalį pranešė Komisijai apie savo sprendimą peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta anksčiau, tai valstybei narei atšaukiamas atitinkamai mažesnis ar didesnis ES ATLPS leidimų kiekis kiekvienais metais atitinkamai 2026–2030 m. arba 2028–2030 m. laikotarpiu.

▼B

7 straipsnis

▼M1

Papildomas grynojo kiekio, absorbuoto dėl LULUCF, panaudojimas

1.  

Tiek, kiek valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos atitinkamų metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotą, įskaitant metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas, rezervuotas pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, pagal šio reglamento 9 straipsnį tikrinant, kaip ji tais metais laikėsi reikalavimų, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo absorbuoto ir bendro grynojo išmesto teršalų kiekio, susijusio su bendros žemės apskaitos kategorijomis, įtrauktomis į Reglamento (ES) 2018/841 taikymo sritį, sumos, jei:

a) 

suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už 2021–2025 m. laikotarpį neviršija pusės tai valstybei narei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

aa) 

suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už 2026–2030 m. laikotarpį neviršija pusės tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

▼B

b) 

toks kiekis viršija pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnį tai valstybei narei nustatytus reikalavimus;

c) 

valstybė narė pagal Reglamentą (ES) 2018/841 iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo absorbuoto kiekio nei perkėlė;

d) 

valstybė narė laikėsi Reglamento (ES) 2018/841 ir

e) 

valstybė narė yra pateikusi šioje dalyje numatytos lankstumo priemonės numatomo naudojimo aprašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

▼M1 —————

▼M1

8 straipsnis

Taisomieji veiksmai

1.  

Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė nedaro pakankamos pažangos, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame:

a) 

išsamiai paaiškina, kodėl ta valstybė narė nedaro pakankamos pažangos, kad įvykdytų tuos įsipareigojimus;

b) 

įvertina, kaip Sąjungos finansavimas prisidėjo prie tos valstybės narės pastangų įvykdyti tuos įsipareigojimus, ir kaip ji ketina panaudoti tokį finansavimą, kad padarytų pažangą siekdama tuos įsipareigojimus įvykdyti;

c) 

nurodo papildomus veiksmus, papildančius tos valstybės narės integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 arba sustiprinančius jo įgyvendinimą, kuriuos ji turi įgyvendinti, kad įvykdytų tuos įsipareigojimus taikydama vidaus politiką bei priemones ir įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kartu pridėdama išsamų kiekybiniais duomenimis (jei jų yra) grindžiamą vertinimą, kiek, kaip numatoma, dėl tų veiksmų sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

d) 

pateikia griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

Jei valstybė narė yra įsteigusi nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, ji gali prašyti jo patarimo, kad nustatytų būtinus veiksmus, nurodytus pirmos pastraipos c punkte.

2.  
Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra, Komisijai atliekant savo darbą, padeda vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.
3.  
Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali atitinkamai patikslinti savo taisomųjų veiksmų planą. Jeigu atitinkama valstybė narė į Komisijos nuomonę ar į didžiąją jos dalį neatsižvelgia, ta valstybė narė Komisijai pateikia pagrindimą.
4.  

Kiekviena valstybė narė savo taisomųjų veiksmų planą, kaip nurodyta 1 dalyje, ir bet kokį pagrindimą, kaip nurodyta 3 dalyje, paskelbia viešai. Komisija užtikrina, kad jos nuomonė, kaip nurodyta 3 dalyje, būtų paskelbta viešai.

▼B

9 straipsnis

Patikra, kaip laikomasi reikalavimų

1.  

2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5, 6 ir 7 straipsnius, taikomos šios priemonės:

a) 

prie kitų metų valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiaus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto šiltnamio efektą sukeliančių kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 12 straipsnį priimtų priemonių, ir

b) 

valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins 4 straipsnio laikymosi.

Vyriausiasis administratorius pirmos pastraipos b punkte nurodytą draudimą taiko Sąjungos registre.

▼M1

2.  
Jeigu valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, kaip nustatyta pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.

▼B

10 straipsnis

Korekcijos

1.  

Komisija pakoreguoja kiekvienai valstybei narei pagal šio reglamento 4 straipsnį nustatytą metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą, kad būtų atsižvelgta į:

a) 

pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį išduotų ES ATLPS leidimų skaičiaus korekcijas, kurios atsirado dėl šaltinių aprėpties pagal tą direktyvą pokyčių, laikantis pagal tą direktyvą priimtų Komisijos sprendimų dėl nacionalinių kvotų planų 2008–2012 m. laikotarpiu galutinio patvirtinimo;

b) 

ES ATLPS leidimų arba kreditų, išduotų atitinkamai pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 ir 24a straipsnius, skaičiaus korekcijas, atsižvelgiant į valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, ir

c) 

ES ATLPS leidimų, susijusių su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu iš įrenginių, kuriems netaikoma ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį, tuo laikotarpiu, kol ATLPS netaikoma, skaičiaus korekcijas.

2.  
IV priede nurodytas kiekis pridedamas prie tame priede nurodytos kiekvienai valstybei narei paskirtos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2021 m.
3.  
Komisija paskelbia skaičius, gautus atlikus tokias korekcijas.

11 straipsnis

Saugos rezervas

1.  
Sąjungos registre sukuriamas saugos rezervas, kuris atitinka iki 105 mln. CO2 ekvivalento tonų kiekį, su sąlyga, kad 1 straipsnyje nurodytas Sąjungos tikslas yra įgyvendinamas. Saugos rezervu galima naudotis kartu su 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytomis lankstumo priemonėmis.
2.  

Valstybė narė gali pasinaudoti saugos rezervu, jeigu tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

a) 

jos BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis (Eurostato 2016 m. balandžio mėn. paskelbtais duomenimis) buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį;

b) 

jos suminis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2013–2020 m. sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, yra mažesnis nei jos suminės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2013–2020 m., ir

c) 

jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas 2026–2030 m. laikotarpiu, nepaisant to, kad ji:

i) 

išnaudojo lankstumo priemones pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis,

ii) 

kiek įmanoma, maksimaliai panaudojo grynąjį absorbuotą kiekį pagal 7 straipsnį, net jei tas kiekis nesiekia III priede nustatyto lygio, ir

iii) 

neatliko nė vieno grynojo perleidimo kitoms valstybėms narėms pagal 5 straipsnį.

3.  
Valstybė narė, kuri atitinka šio straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas, iš saugos rezervo gauna papildomą kiekį, kuriuo padengiamas trūkstamas kiekis ir kuris naudojamas reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį. Tas kiekis negali viršyti 20 % bendro kiekio, kuriuo ji viršijo tikslą 2013–2020 m. laikotarpiu.

Jeigu dėl to susidarantis bendras kiekis, kurį turi gauti visos šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės, viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, kiekvienai iš tų valstybių narių turintis atitekti kiekis proporcingai sumažinamas.

4.  
Visas saugos rezervo kiekis, likęs po paskirstymo pagal 3 dalies pirmą pastraipą, paskirstomas toje pastraipoje nurodytoms valstybėms narėms proporcingai jų likusiam trūkstamam kiekiui, tačiau jo neviršijant. Tas kiekis kiekvienai iš tų valstybių narių gali papildyti toje pastraipoje nurodytą procentinį dydį.
5.  
Užbaigus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnyje nurodytą 2020 m. peržiūrą, Komisija dėl kiekvienos šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės paskelbia kiekius, atitinkančius 20 % bendro kiekio, kuriuo ji viršijo tikslą 2013–2020 m. laikotarpiu, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

12 straipsnis

Registras

1.  

Komisija pagal 13 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant užtikrinti tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudojantis Sąjungos registru, dėl:

a) 

metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų;

b) 

lankstumo priemonių naudojimo pagal 5, 6 ir 7 straipsnius;

c) 

patikrų, kaip laikomasi reikalavimų pagal 9 straipsnį

d) 

korekcijų pagal 10 straipsnį, ir

e) 

saugos rezervo pagal 11 straipsnį.

2.  
Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras Sąjungos registre ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrindamas, kad nebūtų pažeidimų.
3.  
1 dalies a–e punktuose ir 2 dalyje nurodyta informacija prieinama viešai.

13 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 12 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▼M1

15 straipsnis

Peržiūra

1.  
Šis reglamentas peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, tarptautinius pokyčius bei pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo ir Reglamento (ES) 2021/1119 tikslų.
2.  
Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento veikimo, įskaitant dėl metinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros, taip pat dėl šio reglamento I priede nustatytų nacionalinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų tinkamumo, kiek tai susiję su jų indėliu siekiant Sąjungos klimato srities tikslų pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Toje ataskaitoje, visų pirma, įvertinama, ar reikia papildomos Sąjungos politikos ir priemonių, atsižvelgiant į būtiną Sąjungos bei jos valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą laikotarpiu po 2030 m. Joje taip pat įvertinama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikomas šis reglamentas, mažinimo trajektorija, kuri yra suderinama su tikslu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, atsižvelgiant į prognozuojamą orientacinį Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, nurodytą Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 4 dalyje, taip pat į tai, kad siekiant to tikslo svarbu skatinti tiek valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą, tiek ekonominį efektyvumą. Jeigu tikslinga, su ta ataskaita gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama į valstybių narių ilgalaikes strategijas, parengtas ir pateiktas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnio 1 dalį, ir į Komisijos pagal to reglamento 15 straipsnio 9 dalį atliktą jų vertinimą.

▼M1

15a straipsnis

Mokslinės rekomendacijos

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 ( 3 ) 10a straipsnį įsteigta Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (toliau – Patariamoji taryba) gali savo iniciatyva teikti mokslines rekomendacijas arba skelbti ataskaitas dėl Sąjungos priemonių, klimato politikos tikslų, metinių išmetamųjų teršalų lygių ir lankstumo priemonių pagal šį reglamentą. Komisija apsvarsto atitinkamas Patariamosios tarybos rekomendacijas ir ataskaitas, visų pirma, kiek tai susiję su būsimomis priemonėmis, kuriomis siekiama toliau mažinti sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

▼B

16 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:

1. 

7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a) 

įterpiamas šis punktas:

„aa) 

nuo 2023 m. – X-2 metais jose dėl žmogaus veiklos išmestą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 ( *1 ) 2 straipsnyje nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, laikydamosi UNFCCC ataskaitų teikimo reikalavimų;

b) 

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės savo ataskaitose kasmet praneša Komisijai apie bet kokį ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 7 straipsnyje nustatytomis lankstumo priemonėmis, taip pat apie pajamų panaudojimą pagal to reglamento 5 straipsnio 6 dalį. Per tris mėnesius nuo tokios informacijos gavimo iš valstybių narių Komisija tą informaciją pateikia susipažinti šio reglamento 26 straipsnyje nurodytam komitetui.“;

2. 

13 straipsnio 1 dalies c punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„ix) 

nuo 2023 m. – informaciją apie nacionalinę politiką ir priemones, įgyvendinamas siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, taip pat informaciją apie planuojamą papildomą nacionalinę politiką ir priemones, numatytas siekiant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apriboti dar labiau, nei reikalaujama pagal tuo reglamentu nustatytus įpareigojimus;“;

3. 

14 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„f) 

nuo 2023 m. – bendras prognozuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai iš taršos šaltinių, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir Direktyva 2003/87/EB.“;

4. 

21 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„c) 

įgyvendinant įpareigojimus pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnį. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į pažangą, susijusią su Sąjungos politika ir priemonėmis, ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą taip pat įtraukiama prognozuojama Sąjungos pažanga įgyvendinant jos nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, sudarančius Sąjungos įsipareigojimą visos ekonomikos mastu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat prognozuojama valstybių narių pažanga vykdant jų įpareigojimus pagal tą reglamentą.“

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M1




I PRIEDAS

VALSTYBIŲ NARIŲ IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO ĮPAREIGOJIMAI PAGAL 4 STRAIPSNIO 1 DALĮ



 

Valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo 2030 m., palyginti su jų 2005 m. išmestu kiekiu, kaip nustatyta pagal 4 straipsnio 3 dalį, įpareigojimai

 

1 skiltis

2 skiltis

Belgija

–35  %

–47  %

Bulgarija

–0  %

–10  %

Čekija

–14  %

–26  %

Danija

–39  %

–50  %

Vokietija

–38  %

–50  %

Estija

–13  %

–24  %

Airija

–30  %

–42  %

Graikija

–16  %

-22,7  %

Ispanija

–26  %

-37,7  %

Prancūzija

–37  %

-47,5  %

Kroatija

–7  %

-16,7  %

Italija

–33  %

-43,7  %

Kipras

–24  %

–32  %

Latvija

–6  %

–17  %

Lietuva

–9  %

–21  %

Liuksemburgas

–40  %

–50  %

Vengrija

–7  %

-18,7  %

Мalta

–19  %

–19  %

Nyderlandai

–36  %

–48  %

Austrija

–36  %

–48  %

Lenkija

–7  %

-17,7  %

Portugalija

–17  %

-28,7  %

Rumunija

–2  %

-12,7  %

Slovėnija

–15  %

–27  %

Slovakija

–12  %

-22,7  %

Suomija

–39  %

–50  %

Švedija

–40  %

–50  %

▼B




II PRIEDAS



VALSTYBĖS NARĖS, KURIOS GALI RIBOTAI ATŠAUKTI ES ATLPS LEIDIMUS, ATSIŽVELGIANT Į REIKALAVIMŲ LAIKYMĄSI, KAIP NUMATYTA 6 STRAIPSNYJE

 

Didžiausias 2005 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal 4 straipsnio 3 dalį, procentinis dydis, į kurį galima atsižvelgti

Belgija

2  %

Danija

2  %

Airija

4  %

Liuksemburgas

4  %

▼M1

Мalta

7  %

▼B

Nyderlandai

2  %

Austrija

2  %

Suomija

2  %

Švedija

2  %




III PRIEDAS



▼M1

BENDRAS GRYNASIS ABSORBUOTAS KIEKIS, SUSIJĘS SU ŽEMĖS KATEGORIJOMIS, PATENKANČIOMIS Į REGLAMENTO (ES) 2018/841 TAIKYMO SRITĮ, Į KURIAS VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, PAGAL ŠIO REGLAMENTO 7 STRAIPSNIO 1 DALIES a IR aa PUNKTUS

▼B

 

Didžiausias kiekis, išreikštas milijonais CO2 ekvivalento tonų

Belgija

3,8

Bulgarija

4,1

Čekija

2,6

Danija

14,6

Vokietija

22,3

Estija

0,9

Airija

26,8

Graikija

6,7

Ispanija

29,1

Prancūzija

58,2

Kroatija

0,9

Italija

11,5

Kipras

0,6

Latvija

3,1

Lietuva

6,5

Liuksemburgas

0,25

Vengrija

2,1

Мalta

0,03

Nyderlandai

13,4

Austrija

2,5

Lenkija

21,7

Portugalija

5,2

Rumunija

13,2

Slovėnija

1,3

Slovakija

1,2

Suomija

4,5

Švedija

4,9

▼M1 —————

▼B

Iš viso ne daugiau kaip

►M1  262,2  ◄




IV PRIEDAS



KOREKCIJŲ PAGAL 10 STRAIPSNIO 2 DALĮ DYDIS

 

Dydis, išreikštas CO2 ekvivalento tonomis

Bulgarija

1 602 912

Čekija

4 440 079

Estija

145 944

Kroatija

1 148 708

Latvija

1 698 061

Lietuva

2 165 895

Vengrija

6 705 956

Мalta

774 000

Lenkija

7 456 340

Portugalija

1 655 253

Rumunija

10 932 743

Slovėnija

178 809

Slovakija

2 160 210



( 1 ) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

( 2 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

( 3 ) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).

( *1 ) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).“;

Top