kai laivo kapitonas nustato, kad sužvejoti tropiniai tunai yra įstrigę ar yra sutraiškyti gaubiamajame tinkle, yra sužaloti plėšrūnų arba nugaišo ir sugedo tinkle, kai dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei įprastai ištraukti tinklo, nei žvejoti ir paleisti gyvų žuvų į jūrą;

kai laivo kapitonas nustato, kad tropiniai tunai buvo sužvejoti reiso metu paskutinį kartą užmetus žvejybos įrankį ir nėra pakankamai sandėliavimo pajėgumo, kad būtų galima laikyti per šį užmetimą sužvejotus tunus; tos žuvys gali būti išmetamos į jūrą tik su sąlyga, kad:

gerinti žinias apie ŽSĮ charakteristikas, plūdurų charakteristikas, žvejybą naudojant ŽSĮ, įskaitant žvejybos pastangas, ir susijusį poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims;

veiksmingai valdyti ŽSĮ ir bakenų statymą bei iškėlimą ir jų galimo praradimo atvejus;

sumažinti ir apriboti ŽSĮ ir žvejybos naudojant ŽSĮ poveikį ekosistemai, be kita ko, atitinkamais atvejais imantis veiksmų dėl atskirų mirtingumo dėl žvejybos aspektų (pvz., pastatytų ŽSĮ skaičiaus, įskaitant gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų tinklų užmetimų prie ŽSĮ skaičių, žvejybos pajėgumo, aptarnaujančių laivų skaičiaus).

paviršiuje esanti ŽSĮ konstrukcija negali būti uždengta jokia medžiaga arba gali būti uždengta tik tokia medžiaga, kuri kelia mažiausią pavojų, kad įsipainios netikslinių rūšių gyvūnai, ir

po paviršiumi esančios dalys turi būti sudarytos tik iš medžiagos, į kurią neįsipainioja netikslinių rūšių gyvūnai.

užtikrina, kad visi naudojami ŽSĮ būtų nepinklūs, kaip numatyta pagal X priede išdėstytas gaires;

stengiasi užtikrinti, kad visi ŽSĮ būtų pagaminti iš biologiškai skaidžių medžiagų, pavyzdžiui, neplastikų, išskyrus medžiagas, naudojamas ŽSĮ sekimo plūdurams statyti.

ŽSĮ geografines koordinates;

ŽSĮ pastatymo datą;

ŽSĮ tipą (inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ar bakeno ID, plūduro tipą, pvz., paprastas plūduras ar plūduras, susietas su echolotu) arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką;

ŽSĮ konstrukcines charakteristikas (plūduriuojančiosios dalies ir povandeninės konstrukcijos matmenis ir sudedamąsias medžiagas, taip pat povandeninės konstrukcijos pinklumą).

nuplaukimo pobūdį (ištraukimas, iškėlimas, su elektronine įranga atliekami intervenciniai veiksmai);

ŽSĮ geografines koordinates;

nuplaukimo datą;

ŽSĮ tipą (inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

rąsto aprašą arba ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką);

jei nuplaukus užmetami žvejybos įrankiai, užmetus pasiektą rezultatą – laimikį ir priegaudą, nurodant tiek laikomą laive, tiek išmestą į jūrą gyvų ar negyvų gyvūnų kiekį, o jei nuplaukus žvejybos įrankiai neužmetami, nurodoma tokio sprendimo priežastis (pavyzdžiui, kad nepakanka žuvų arba kad žuvys yra per mažos);

plūduro ID.

paskutines užregistruotas geografines koordinates;

paskutinių geografinių koordinačių užregistravimo datą;

ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID).

savo ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar didesnis, atveju užtikrina, kad iki 2022 m. stebėjimas aprėptų bent 10 % žvejybos pastangų, tuo tikslu laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą;

savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju užtikrina, kad stebėjimas aprėptų 100 % žvejybos pastangų, tuo tikslu laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą.

renkami tik gyvūnų, kurie ištraukiami negyvi, biologiniai ėminiai;

biologiniai ėminiai imami vykdant mokslinių tyrimų projektą, apie kurį pranešta ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui ir kuris plėtojamas atsižvelgiant į to komiteto rekomenduojamus mokslinių tyrimų prioritetus. Į mokslinių tyrimų projektą turėtų būti įtrauktas išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamas projekto tikslas, naudotina metodika, rinktinų ėminių skaičius bei tipas ir ėminių ėmimo laikotarpiai bei rajonai;

biologiniai ėminiai laikomi laive iki atvežimo į iškrovimo uostą ar perkrovimo ir

prie visų pagal šį straipsnį surinktų ėminių iki atvežimo į galutinį iškrovimo uostą privalo būti pridėtas vėliavos valstybės narės arba, jei tai frachtuojami laivai, – frachtuojančios KSŠ ir vėliavos valstybės narės leidimas. Tokiais ėminiais ir kitomis ryklių egzempliorių, kurių ėminiai paimti, dalimis negali būti prekiaujama ir jie negali būti parduodami.

ūdos užmetamos naktį (naktis – laikotarpis tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio, kaip nurodyta jūrų astronominio metraščio dalyje, skirtoje saulėlydžiams ir saulėtekiams pagal vietos, kurioje vykdoma žvejyba, geografines koordinates) ir

ne toliau kaip 3 metrai nuo kabliuko pritaisoma ne lengvesnė kaip 60 g lankstinė jungtis, kad būtų pasiekta optimali grimzdimo sparta.

naudotų tik didelius apskrituosius kabliukus;

jaukui naudotų tik pelekines žuvis arba;

naudotų kitas priemones, kurias ICCAT peržiūrėjo, laiko veiksmingomis ir kurias patvirtino kaip galinčias sumažinti sąveikos su jūrų vėžliais dažnį vykdant žvejybą sekliojo statymo ūdomis.

užtikrina, kad tais atvejais, kai susidūrimo su jūrų vėžliais atvejai pagrindžiami dokumentais ir apie juos pranešama ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, sąveikos su jūrų vėžliais galimybė būtų kiek įmanoma sumažinta ir panaikinta taikant arba nuolat taikant bent vieną iš šių priegaudos mažinimo priemonių:

reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai:

imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų saugų jūrų vėžlių paleidimą į jūrą taip, kad jų išgyvenimo tikimybė būtų kuo didesnė, reikalaudamos, kad:

reikalauja, kad jų žvejai laivuose, tikslingai žvejojančiuose rūšis, kurioms taikoma ICCAT konvencija, visus sugautus komos ištiktus ar nejudančius jūrų vėžlius kuo greičiau įkeltų į laivą, jei tai praktiškai įmanoma, ir padėtų jiems atsigauti, be kita ko, taikydami gaivinimo priemones, kaip nurodyta VI priedo C skirsnyje, prieš grąžindami juos į vandenį;

užtikrina, kad žvejai žinotų apie tinkamus poveikio švelninimo ir elgesio metodus, kaip aprašyta VI priede, ir juos taikytų.

2a dalis netaikoma;

4 ir 5 dalys taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d.

laimikio dydį, įrankių charakteristikas, laiką ir vietą, tikslines rūšis, taip pat tvarkomo laimikio būklę (t. y. į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis);

susidūrimų suskirstymą pagal jūrų vėžlių rūšis ir

užkibimo ar įsipainiojimo (įskaitant ŽSĮ) pobūdį, jauko tipą, kabliuko dydį bei tipą ir gyvūno dydį.

frachtuojami laivai turi frachtuojančios KSŠ išduotą žvejybos leidimą ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašą;

frachtuojamiems laivams neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau kaip vieną frachtavimo susitarimą;

frachtuojamų laivų laimikiai iškraunami tik frachtuojančių KSŠ uostuose, nebent frachtavimo susitarime būtų numatyta kitaip, ir

frachtavimo įmonė yra teisėtai įsteigta frachtuojančioje KSŠ.

informaciją apie jų laivyno praėjusių metų charakteristikas;

ICCAT rūšių žuvų praėjusių metų metinių nominaliųjų laimikio duomenų (įskaitant priegaudos ir į jūrą išmesto kiekio duomenų) įverčius.

praėjusių metų laimikio ir žvejybos pastangų duomenis, pateikdamos išsamius pagal žvejybos rajonus ir laikotarpius išskaidytus duomenis; tie duomenys apima išmestų ir paleistų į jūrą žuvų kiekio įverčius, nurodant žuvų būklę (negyvos ar gyvos);

visus turimus duomenis apie praėjusių metų mėgėjų žvejybos laimikius.

ICCAT konvencijos rajone vykdomoms ICCAT rūšių žuvų ir kartu su tomis žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo operacijoms ir

už ICCAT konvencijos rajono ribų vykdomoms ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų ir kartu su tomis žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo operacijoms.

didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo pavadinimą ir jo numerį didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama perkrauti jūroje, ICCAT registre;

transportinio laivo pavadinimą ir jo numerį transportinių laivų ICCAT registre;

informaciją apie produktą, kurį ketinama perkrauti, pagal rūšis, jei jos yra žinomos, ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

ICCAT rūšių žuvų kiekius, kuriuos ketinama perkrauti, pagal išteklius, jei įmanoma;

kartu su ICCAT rūšių žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekius, kuriuos ketinama perkrauti, pagal rūšis, jei jos yra žinomos;

perkrovimo datą ir vietą;

laimikio (pagal rūšis ir atitinkamais atvejais pagal išteklius) sužvejojimo geografinę vietą pagal ICCAT statistinius rajonus.

visiems laive esantiems asmenims skirtus pakankamai talpius gelbėjimosi plaustus su patikrinimo sertifikatu, galiojančiu visą stebėtojo buvimo laiką;

atitinkamus tarptautinius standartus atitinkančias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimosi kostiumus, kurių užtektų visiems laive esantiems asmenims, ir

tinkamai registruotą nelaimės vietos žymėjimo radijo švyturį (EPIRB) ir paieškos ir gelbėjimo atsakiklį (SART), kurių galiojimo terminas, kol stebėtojas bus laive, nesibaigs.

praėjusiais metais perkrautų ICCAT rūšių žuvų laimikių kiekius pagal rūšis ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

praėjusiais metais perkrautų kitų rūšių žuvų, sužvejotų kartu su ICCAT rūšių žuvimis, laimikių kiekius pagal rūšis, jei jos yra žinomos;

didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, iš kurių praėjusiais metais perkrauta, sąrašą;

išsamią ataskaitą, kurioje įvertinamas į transportinius laivus, į kuriuos perkrauta iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, paskirtų ICCAT regioninių stebėtojų ataskaitų turinys ir išvados.

stebėjimas aprėptų mažiausiai 5 % ICCAT rūšių žuvų tikslingos žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku, tiek gaudyklėmis, tiek žiauniniais tinklais, tiek tralais, pastangų;

frachtuojamų laivų atveju, nukrypstant nuo a punkto, stebėjimas aprėptų mažiausiai 10 % žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku pastangų;

būtų kaupiami reprezentatyvūs laivynų veiklos laikotarpių ir rajonų duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai tinkamų duomenų, atsižvelgiant į laivyno ir atitinkamos žvejybos charakteristikas;

būtų renkami duomenys apie visus žvejybos operacijos aspektus, įskaitant laimikį, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalyje.

žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju – žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi;

žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi;

žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi;

žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų arba dienų skaičiumi ir;

žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų arba žvejybos dienų skaičiumi.

registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

stebėtų atsitiktinio laimikio mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją;

kiek įmanoma, stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ) ir apie jas praneštų;

stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų pagal ICCAT regioninių stebėtojų programą, priimtą pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

atliktų bet kokias kitas mokslines užduotis, kurias rekomenduoja ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas ir kurioms pritaria Komisija.

netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

būtų susipažinę su laive taikomomis ekstremaliųjų situacijų procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietą;

prireikus palaikytų ryšį su kapitonu dėl aktualių su stebėtojais susijusių klausimų ir užduočių;

netrukdytų vykdyti žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

dalyvautų ataskaitiniuose posėdžiuose su atitinkamais mokslo instituto arba už stebėtojų programos įgyvendinimą atsakingos nacionalinės institucijos atstovais.

sudaro tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

sudaro sąlygas stebėtojui veiksmingai vykdyti stebėtojo užduotis, tuo tikslu, be kita ko:

užtikrina stebėtojams gyvenamąją patalpą, taip pat ir prisišvartavus, maitinimą ir tinkamas sanitarines bei medicinines sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

suteikia stebėtojui pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje stebėtojo užduotims atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo užduotims atlikti.

reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, žvejojančiuose ICCAT rūšių žuvis, būtų mokslinis stebėtojas pagal šį reglamentą;

prižiūri savo stebėtojų saugumą;

skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitų valstybių narių arba KSŠ mokslo institutais ar nacionalinėmis institucijomis dėl tarpusavio keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėtojų duomenimis;

savo metinėje ataskaitoje, skirtoje naudoti Komisijai ir ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, pateikia konkrečią informaciją apie ICCAT rekomendacijos 16-14 įgyvendinimą, kuri apima:

pirmą kartą pateikusi d punkto i papunktyje reikalaujamą informaciją, teikdama savo metines ataskaitas praneša apie savo stebėtojų programų struktūros ir modelio pakeitimus tik tada, kai padaroma tokių pakeitimų, ir pagal d punkto ii papunktį reikalaujamą informaciją ir toliau kasmet teikia Komisijai;

kasmet, naudodamasi tam skirtomis ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto parengtomis elektroninėmis formomis ir laikydamasi taikomos kitų duomenų teikimo reikalavimų tvarkos ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia tam komitetui informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis Komisija, visų pirma išteklių įvertinimo ir kitais moksliniais tikslais;

užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.

paskiria savo uostus, į kuriuos leisti įplaukti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį;

paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal šio reglamento 66 straipsnį turi būti perduodamos inspektavimo uoste ataskaitos.

jei pastebėtas laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, vėliavos valstybė narė nepagrįstai nedelsdama imasi tinkamų veiksmų dėl atitinkamo laivo; tiek pastebėjusi valstybė narė, tiek pastebėto laivo vėliavos valstybė narė Komisijai ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA) teikia informaciją apie stebėjimą, įskaitant informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi;

jei pastebėtas laivas plaukioja su kitos KSŠ vėliava, ne KSŠ vėliava, nenustatyta vėliava arba nepriklauso jokiai valstybei, pastebėjusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia Komisijai ir EŽKA visą atitinkamą su stebėjimu susijusią informaciją; Komisija atitinkamai stebėjimo informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.