Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02017R1004-20210714

Consolidated text: 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (nauja redakcija)

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1004/2021-07-14

02017R1004 — LT — 14.07.2021 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1004

2017 m. gegužės 17 d.

dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008

(nauja redakcija)

(OL L 157 2017.6.20, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1139 2021 m. liepos 7 d.

  L 247

1

13.7.2021



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/1004

2017 m. gegužės 17 d.

dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008

(nauja redakcija)



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  
Siekiant prisidėti prie bendros žuvininkystės politikos tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, šiuo reglamentu nustatomos biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų žuvininkystės sektoriuje rinkimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklės, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje.
2.  
1 dalyje nurodyti duomenys turi būti renkami tik tuo atveju, jeigu kituose nei šis reglamentas Sąjungos teisės aktuose nėra nustatytos pareigos juos rinkti.
3.  
Tais atvejais, kai žuvininkystės valdymui reikalingi duomenys renkami pagal kitus Sąjungos teisės aktus, šiame reglamente nustatomos tik šių duomenų naudojimo ir perdavimo taisyklės.

2 straipsnis

Duomenų apsauga

Kai taikoma, pagal šį reglamentą renkami duomenys tvarkomi, valdomi ir naudojami vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 ir Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 bei nedarant jiems poveikio.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1.

žuvininkystės sektorius – veikla, susijusi su versline žvejyba, mėgėjų žvejyba, akvakultūra ir žuvininkystės produktų perdirbimo pramone;

2.

mėgėjų žvejyba – neverslinės gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla, kai jūrų biologiniai ištekliai naudojami poilsio, turizmo ar sporto tikslais;

3.

jūrų regionas – Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas geografinis rajonas, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytas rajonas arba 9 straipsnio 11 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte apibrėžtas rajonas;

4.

pirminiai duomenys – duomenys, susiję su atskirais laivais, fiziniais ar juridiniais asmenimis, arba atskiri surinkti duomenys;

5.

metaduomenys – duomenys, suteikiantys kokybinės ir kiekybinės informacijos apie surinktus pirminius duomenis;

6.

išsamūs duomenys – pirminiais duomenimis grindžiami duomenys tokia forma, kad pagal juos negalima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinio ar juridinio asmens;

7.

suvestiniai duomenys – rezultatas, gaunamas konkrečiais analitiniais tikslais apibendrinus pirminius arba išsamius duomenis;

8.

mokslinis stebėtojas – asmuo, įgaliotas stebėti žvejybos operacijas, siekiant rinkti duomenis moksliniais tikslais, kurį paskiria už nacionalinių duomenų rinkimo darbo planų įgyvendinimą atsakinga institucija;

9.

moksliniai duomenys – 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie renkami arba naudojami pagal šį reglamentą.



II SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS IR TVARKYMAS PAGAL DAUGIAMETES SĄJUNGOS PROGRAMAS



1 SKIRSNIS

Daugiametės sąjungos programos

4 straipsnis

Daugiametės Sąjungos programos nustatymas

1.  
Komisija nustato daugiametę Sąjungos programą, skirtą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų rinkimui ir tvarkymui, remdamasi 5 straipsnyje nustatytu turiniu ir kriterijais.

Daugiametės Sąjungos programos dalį, apimančią 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus aspektus, Komisija patvirtina priimdama deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį.

Daugiametės Sąjungos programos dalį, apimančią 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus aspektus, Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktus laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  
Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje numatytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, Komisija konsultuojasi su 9 straipsnyje nurodytomis regioninio koordinavimo grupėmis, ŽMTEK ir kitomis atitinkamomis mokslo įstaigomis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 26 straipsnyje.

5 straipsnis

Daugiametės Sąjungos programos turinys ir nustatymo kriterijai

1.  

Daugiamete Sąjungos programa nustatoma:

a) 

išsamus duomenų reikalavimų, būtinų įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 ir 25 straipsniuose nustatytus tikslus, sąrašas;

b) 

privalomų jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašas;

c) 

su žvejybos ir akvakultūros veikla susijusios ribinės vertės, kurių neviršijant valstybėms narėms neprivaloma rinkti duomenų ar atlikti mokslinių tyrimų jūroje.

2.  

1 dalies a punkte nurodyti duomenys apima:

a) 

biologinius duomenis apie visus išteklius, sužvejotus arba sužvejotus kaip priegaudą vykdant verslinės ir, kai tinkama mėgėjų žvejybos veiklą, Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse (įskaitant ungurius ir lašišas atitinkamuose vidaus vandenyse, taip pat kitas verslinei žvejybai aktualias diadrominių žuvų rūšis), reikalingus tam, kad būtų galima užtikrinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą ir išsaugojimo priemones, būtinus vykdant bendrą žuvininkystės politiką;

b) 

duomenis, kurių reikia siekiant įvertinti Sąjungos žuvininkystės veiklos poveikį jūrų ekosistemai Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse, įskaitant duomenis apie netikslinių rūšių, visų pirma pagal Sąjungos arba tarptautinę teisę saugomų rūšių, išteklių priegaudą, taip pat duomenis apie žuvininkystės poveikį jūrų buveinėms, įskaitant pažeidžiamus jūrų rajonus, ir duomenis apie žuvininkystės poveikį mitybos tinklams;

c) 

duomenis apie Sąjungos žvejybos laivų veiklą Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse, įskaitant duomenis apie Sąjungos laivyno žvejybos mastus, žvejybos pastangas ir pajėgumą;

d) 

su žuvininkystės veikla susijusius socialinius ir ekonominius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti Sąjungos žuvininkystės sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus;

e) 

su jūrų akvakultūra susijusius socialinius ir ekonominius bei tausumo duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus ir tausumą, įskaitant tos veiklos poveikį aplinkai;

f) 

su žuvų perdirbimo sektoriumi susijusius socialinius ir ekonominius duomenis, kurių reikia, kad būtų galima įvertinti to sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus.

3.  
Be to, 1 dalies a punkte nurodyti duomenys gali apimti su gėlųjų vandenų akvakultūra susijusius socialinius ir ekonominius bei tausumo duomenis, kurių reikia, kad būtų įvertinti Sąjungos akvakultūros sektoriaus veiklos socialinius ir ekonominius rezultatus ir tausumą, įskaitant tos veiklos poveikį aplinkai.
4.  

Nustatydama daugiametę Sąjungos programą Komisija atsižvelgia į:

a) 

tai, kokia informacija būtina bendros žuvininkystės politikos valdymui ir veiksmingam įgyvendinimui, kad būtų pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyti jos tikslai. Tokia informacija taip pat turi padėti nustatyti kiekybinius tikslus, kurių reikia įgyvendinant to reglamento 9 straipsnyje nurodytus daugiamečius planus;

b) 

poreikį turėti tinkamus, išsamius ir patikimus duomenis, būtinus sprendimams dėl žuvininkystės valdymo ir dėl ekosistemų, įskaitant pažeidžiamas rūšis ir buveines, apsaugos, priimti;

c) 

poreikį turėti svarbius duomenis, būtinus darniam akvakultūros vystymuisi Sąjungos lygmeniu, atsižvelgiant į daugiausia vietinį jos poveikio pobūdį;

d) 

poreikį pagrįsti politikos priemonių poveikio vertinimus;

e) 

sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į ekonomiškai naudingiausius sprendimus, kad būtų pasiektas duomenų rinkimo tikslas;

f) 

poreikį išvengti esamų laiko eilučių lūžių;

g) 

poreikį supaprastinti duomenų rinkimą ir jo nedubliuoti, kaip nustatyta 1 straipsnyje;

h) 

prireikus, poreikį turėti duomenis, kurie apima žvejybą, apie kurią trūksta duomenų;

i) 

regionų ypatumus ir regioninio koordinavimo grupėse sudarytus regioninius susitarimus;

j) 

Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus;

k) 

duomenų rinkimo veiklos aprėptį geografiniu ir laiko atžvilgiu.

5.  

1 dalies b punkte nurodytas privalomų jūroje atliekamų mokslinių tyrimų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

a) 

tai, kokia informacija būtina bendros žuvininkystės politikos valdymui, kad būtų įgyvendinti jos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyti tikslai;

b) 

informacijos poreikius, susijusius su tarptautiniu mastu sutarta vykdyti koordinavimo ir derinimo veikla;

c) 

tai, kokia informacija būtina valdymo planams vertinti;

d) 

tai, kokia informacija būtina ekosistemų kintamiesiems stebėti;

e) 

tai, kokia informacija būtina, kad būtų užtikrinta tinkama išteklių rajonų aprėptis;

f) 

poreikį išvengti jūroje atliekamų tyrimų dubliavimo ir

g) 

poreikį išvengti esamų laiko eilučių lūžių.

6.  
Išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju atskirų valstybių narių dalyvavimo 1 dalies b punkte nurodytuose moksliniuose tyrimuose jūroje taisyklės grindžiamos tuo, kokia bendro Sąjungai tenkančio atitinkamų išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio dalis tenka atitinkamoms valstybėms narėms. Išteklių, kuriems netaikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju tos taisyklės grindžiamos tuo, kokia bendro atitinkamų išteklių naudojimo santykinė dalis tenka atitinkamoms valstybėms narėms.
7.  
Išteklių, kuriems taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju 1 dalies c punkte nurodyta ribinė vertė nustatoma remiantis tuo, kokia bendro Sąjungai tenkančio atitinkamų išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio dalis tenka atitinkamai valstybei narei. Išteklių, kuriems netaikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, atveju ta ribinė vertė nustatoma remiantis tuo, kokia bendro atitinkamų išteklių naudojimo santykinė dalis tenka atitinkamai valstybei narei. Akvakultūros ir perdirbimo sektorių atveju tokios ribinės vertės turi būti proporcingos valstybės narės tų sektorių dydžiui.



2 SKIRSNIS

Daugiametės sąjungos programos įgyvendinimas valstybėse narėse

6 straipsnis

Nacionaliniai darbo planai

▼M1

1.  
Nedarant poveikio esamoms duomenų rinkimo pareigoms pagal Sąjungos teisę, valstybės narės renka duomenis pagal darbo planą, parengtą vadovaujantis daugiamete Sąjungos programa (toliau – nacionalinis darbo planas).Savo nacionalinius darbo planus valstybės narės pateikia Komisijai elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių nacionalinis darbo planas turi būti pradėtas taikyti, spalio 15 d., nebent vis dar taikomas esamas planas – tokiu atveju jos apie tai praneša Komisijai.
2.  
Ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių nacionalinis darbo planas turi būti pradėtas taikyti, gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 1 dalyje nurodytus nacionalinius darbo planus. Tvirtindama nacionalinius darbo planus, Komisija atsižvelgia į ŽMTEK pagal 10 straipsnį atliktą vertinimą. Jei tokio vertinimo rezultatai rodo, kad nacionalinis darbo planas neatitinka šio straipsnio arba neužtikrina duomenų mokslinio aktualumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo, jos nuomone, būtinus to darbo plano pakeitimus. Po to atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą nacionalinį darbo planą.

▼B

3.  

Nacionaliniuose darbo planuose išsamiai aprašoma:

a) 

kokie duomenys bus renkami pagal daugiametę Sąjungos programą;

b) 

pasiskirstymas laiko ir geografiniu atžvilgiu bei dažnumas, kuriuo tie duomenys bus renkami;

c) 

duomenų šaltinis ir procedūros bei metodai, pagal kuriuos duomenys bus renkami ir tvarkomi sudarant duomenų rinkinius, kurie bus teikiami mokslinių duomenų galutiniams naudotojams;

d) 

kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistema, siekiant pagal 14 straipsnį užtikrinti tinkamą duomenų kokybę;

e) 

kokia forma ir kada duomenys turi būti pateikti mokslinių duomenų galutiniams naudotojams, atsižvelgiant į mokslinių duomenų galutinių naudotojų poreikius, kai jie yra žinomi;

f) 

tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo ir koordinavimo susitarimai, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus, sudarytus siekiant įgyvendinti šiame reglamente nustatytus tikslus, ir

g) 

kaip atsižvelgta į Sąjungos ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus.

4.  
Rengdama savo nacionalinį darbo planą, kiekviena valstybė narė, dalyvaudama 9 straipsnyje nurodytų regioninio koordinavimo grupių veikloje, bendradarbiauja ir derina savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis, visų pirma to paties jūrų regiono valstybėmis, kad būtų užtikrinta pakankama ir veiksminga aprėptis ir nedubliuojama duomenų rinkimo veikla. Vykstant tam procesui valstybės narės taip pat siekia tinkamu lygiu įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Kai tinkama, toks bendradarbiavimas ir koordinavimas taip pat gali vykti ne regioninio koordinavimo grupėse.

▼M1

5.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytų nacionalinių darbo planų pateikimo procedūrų, formato ir grafikų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

7 straipsnis

Nacionaliniai korespondentai

1.  
Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį korespondentą ir apie tai informuoja Komisiją. Nacionalinis korespondentas atlieka ryšių punkto, per kurį Komisija ir valstybės narės keičiasi informacija, susijusia su nacionalinių darbo planų rengimu ir įgyvendinimu, funkciją.
2.  

Be to, nacionalinis korespondentas visų pirma atlieka šias užduotis:

a) 

koordinuoja 11 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos rengimą;

b) 

užtikrina informacijos perdavimą valstybėje narėje, ir

c) 

koordinuoja atitinkamų ekspertų dalyvavimą Komisijos rengiamuose ekspertų grupių posėdžiuose ir dalyvavimą atitinkamų 9 straipsnyje nurodytų regioninio koordinavimo grupių veikloje.

3.  
Jei įgyvendinant nacionalinį darbo planą dalyvauja kelios valstybės narės įstaigos, nacionalinis korespondentas atsako už to darbo koordinavimą.
4.  
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinis korespondentas turėtų pakankamus įgaliojimus atstovauti savo valstybei narei 9 straipsnyje nurodytose regioninio koordinavimo grupėse.

8 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungoje

Valstybės narės bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus, siekdamos toliau gerinti duomenų kokybę, rinkimą laiku ir aprėptį, ir taip sudaro sąlygas toliau gerinti duomenų rinkimo metodų patikimumą, kad būtų pagerinta jų duomenų rinkimo veikla.

9 straipsnis

Regioninis koordinavimas ir bendradarbiavimas

1.  
Kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje, valstybės narės koordinuoja savo duomenų rinkimo veiklą su kitomis valstybėmis narėmis tame pačiame jūrų regione ir deda visas pastangas suderinti savo veiksmus su trečiosiomis valstybėmis, kurios turi suverenias teises į tame pačiame jūrų regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tie vandenys priklauso.
2.  
Siekiant palengvinti regioninį koordinavimą, atitinkamos valstybės narės įsteigia regioninio koordinavimo grupes kiekvienam jūrų regionui.
3.  
Regioninio koordinavimo grupės siekia parengti ir įgyvendinti duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūras, metodus, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės priemones, kad būtų sudarytos sąlygos toliau didinti mokslinių rekomendacijų patikimumą. Tuo tikslu regioninio koordinavimo grupės siekia parengti ir įdiegti regionines duomenų bazes.
4.  
Regioninio koordinavimo grupes sudaro Komisijos ir valstybių narių paskirti ekspertai, įskaitant nacionalinius korespondentus.
5.  
Regioninio koordinavimo grupės parengia savo veiklos darbo tvarkos taisykles ir dėl jų susitaria.
6.  
Kai klausimai susiję su keliais jūrų regionais, regioninio koordinavimo grupės derina savo veiksmus tarpusavyje ir su Komisija.
7.  
Kai būtina, regioninio koordinavimo grupių posėdžiuose stebėtojų teisėmis kviečiami dalyvauti atitinkamų mokslinių duomenų galutinių naudotojų, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 26 straipsnyje nurodytas atitinkamas mokslo įstaigas, regionines žuvininkystės valdymo organizacijas, patariamąsias tarybas ir trečiąsias valstybes, atstovai.
8.  
Regioninio koordinavimo grupės gali parengti regioninių darbo planų projektus, kurie turi atitikti šį reglamentą ir Sąjungos daugiametę programą. Į tuos regioninių darbo planų projektus gali būti įtraukiamos 5 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 5 dalyje nurodytų duomenų rinkimo ir tvarkymo procedūros, metodai ir kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės taisyklės, regioniniu lygmeniu koordinuojamos duomenų rinkimo strategijos ir duomenų teikimo regioninėms duomenų bazėms sąlygos. Jie taip pat gali apimti dalyvavimo jūroje atliekamuose moksliniuose tyrimuose išlaidų pasidalijimo susitarimus.
9.  
Kai regioninio darbo plano projektas yra parengtas, atitinkamos valstybės narės jį pateikia Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti taikomas regioninis darbo planas, spalio 31 d., nebent vis dar taikomas esamas planas – tokiu atveju atitinkamos valstybės narės apie tai praneša Komisijai. Komisija gali patvirtinti regioninio darbo plano projektą priimdama įgyvendinimo aktą. Toks įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tuo tikslu Komisija, prireikus, atsižvelgia į 10 straipsnyje nurodytą ŽMTEK įvertinimą. Jei toks įvertinimas rodo, kad regioninio darbo plano projektas neatitinka šio straipsnio arba neužtikrina duomenų mokslinio tinkamumo ar pakankamos siūlomų metodų ir procedūrų kokybės, Komisija nedelsdama apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir siūlo, jos nuomone, būtinus to darbo plano projekto pakeitimus. Po to atitinkamos valstybės narės pateikia Komisijai pataisytą regioninio darbo plano projektą.
10.  
Laikoma, kad regioniniu darbo planu pakeičiamos arba papildomos atitinkamos kiekvienos susijusios valstybės narės parengtų nacionalinių darbo planų dalys.
11.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų regioninių darbo planų teikimo ir tvirtinimo procedūros, dalyvavimo jūroje atliekamuose moksliniuose tyrimuose išlaidų pasidalijimo susitarimai, jūrų regiono teritorija duomenų rinkimo tikslais, taip pat tų planų teikimo formatas ir tvarkaraščiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

ŽMTEK atliekamas darbo planų vertinimas

ŽMTEK įvertina nacionalinius ir regioninius darbo planus, nurodytus 6 ir 9 straipsniuose. Tai darydamas jis atsižvelgia į:

a) 

tai, ar darbo planai ir visi jų pakeitimai atitinka 6 ir 9 straipsnius, ir

b) 

1 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais darbo planuose numatytų duomenų mokslinį tinkamumą ir siūlomų metodų bei procedūrų kokybę.

11 straipsnis

Nacionalinių darbo planų rezultatų vertinimas ir tvirtinimas

1.  
Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai savo nacionalinių darbo planų įgyvendinimo ataskaitą. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl metinių ataskaitų teikimo ir tvirtinimo procedūros, formos ir tvarkaraščių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2.  

Laikydamasis 10 straipsnio, ŽMTEK įvertina:

a) 

nacionalinių darbo planų vykdymą, ir

b) 

valstybių narių surinktų duomenų kokybę.

3.  

Komisija vertina nacionalinių darbo planų įgyvendinimą remdamasi:

a) 

ŽMTEK atliktu įvertinimu, ir

b) 

konsultacijomis su atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis.



3 SKIRSNIS

Duomenų rinkimo procesui taikomi reikalavimai

12 straipsnis

Prieiga prie duomenų rinkimo vietų

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad už nacionalinio darbo plano įgyvendinimą atsakingos institucijos paskirti duomenų rinkėjai, siekdami vykdyti savo pareigas, turėtų prieigą prie visų žvejybos laimikių, laivų ir kitų duomenų rinkimo vietų, verslo registrų ir bet kokių kitų būtinų duomenų.
2.  
Nedarant poveikio tarptautiniams įsipareigojimams, Sąjungos žvejybos laivų kapitonai įleidžia į laivą mokslinius stebėtojus ir su jais bendradarbiauja, kad jie galėtų atlikti savo pareigas Sąjungos žvejybos laivuose ir, kai tinkama, naudotų nacionaliniuose darbo planuose nustatytus alternatyvius duomenų rinkimo metodus.
3.  
Sąjungos žvejybos laivų kapitonai gali neįleisti į laivą pagal stebėjimo jūroje programą dirbančių mokslinių stebėtojų tik tuomet, kai laive akivaizdžiai trūksta vietos, arba dėl saugos priežasčių, laikantis nacionalinės teisės. Tokiais atvejais duomenys renkami taikant alternatyvius duomenų rinkimo metodus, kurie nustatyti nacionaliniame darbo plane; juos parengia ir kontroliuoja už nacionalinio darbo plano įgyvendinimą atsakinga institucija.



4 SKIRSNIS

Duomenų tvarkymo procesas

13 straipsnis

Duomenų saugojimas

Valstybės narės:

a) 

užtikrina, kad pagal nacionalinius darbo planus surinkti pirminiai duomenys būtų saugiai laikomi kompiuterinėse duomenų bazėse, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų laikomi konfidencialiais;

b) 

užtikrina, kad metaduomenys, susiję su pagal nacionalinius darbo planus surinktais pirminiais socialiniais ir ekonominiais duomenimis būtų saugiai laikomi kompiuterinėse duomenų bazėse;

c) 

imasi visų būtinų techninių priemonių tokiems duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, jų būklės pablogėjimo, arba jų naudojimo ar platinimo be leidimo.

14 straipsnis

Duomenų kokybės kontrolė ir patvirtinimas

1.  
Valstybės narės atsako už pagal nacionalinius darbo planus surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų, perduodamų mokslinių duomenų galutiniams naudotojams, kokybę ir išsamumą.
2.  

Valstybės narės užtikrina, kad:

a) 

taikant tinkamas kokybės kontrolės procedūras būtų tinkamai patikrinama, ar pagal nacionalinius darbo planus surinktuose pirminiuose duomenyse nėra klaidų;

b) 

išsamūs ir suvestiniai duomenys, gauti iš pagal nacionalinius darbo planus surinktų pirminių duomenų, būtų patvirtinami prieš juos perduodant mokslinių duomenų galutiniams naudotojams;

c) 

a ir b punktuose nurodytos pirminių, išsamių ir suvestinių duomenų kokybės užtikrinimo procedūros būtų rengiamos pagal tarptautinių mokslo įstaigų, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, ŽMTEK ir regioninio koordinavimo grupių priimtas procedūras.



III SKYRIUS

DUOMENŲ NAUDOJIMAS

15 straipsnis

Prieiga prie pirminių duomenų ir jų perdavimas

1.  
Kad būtų patikrintas pagal 6 straipsnio 1 dalį surinktų pirminių duomenų, išskyrus socialinius ir ekonominius duomenis, buvimas, valstybės narės užtikrina, kad 13 straipsnio a punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.
2.  
Kad būtų patikrinti pagal 6 straipsnio 1 dalį surinkti socialiniai ir ekonominiai duomenys, valstybės narės užtikrina, kad 13 straipsnio b punkte nurodytos nacionalinės kompiuterinės duomenų bazės būtų prieinamos Komisijai.
3.  
Nedarant poveikio kitomis Sąjungos taisyklėmis nustatytoms pareigoms, valstybės narės sudaro susitarimus su Komisija, siekiant užtikrinti veiksmingą ir netrukdomą Komisijos prieigą prie jų nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių, nurodytų 1 ir 2 dalyse.
4.  
Valstybės narės užtikrina, kad jūroje atliekant mokslinius tyrimus surinkti pirminiai duomenys, laikantis Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, būtų perduoti tarptautinėms mokslo organizacijoms ir atitinkamoms regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų mokslo įstaigoms.

16 straipsnis

Pirminių duomenų tvarkymas

1.  

Valstybės narės tvarko pirminius duomenis sudarydamos išsamių arba suvestinių duomenų rinkinius, vadovaudamosi:

a) 

atitinkamais tarptautiniais standartais, kai taikoma;

b) 

protokolais, dėl kurių susitarta tarptautiniu ar regiono lygmeniu, kai taikoma.

2.  
Kai būtina valstybė narė mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir Komisijai pateikia prašomiems duomenims tvarkyti taikomų metodų aprašymą ir nurodo jų statistines savybes.

17 straipsnis

Galimybės susipažinti su išsamiais ir suvestiniais duomenis užtikrinimo tvarka

1.  
Siekdamos užtikrinti veiksmingą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio ir šio reglamento taikymą, valstybės narės įdiegia atitinkamus procesus ir elektronines technologijas. Jos netaiko nereikalingų apribojimų, kurie trukdytų platinti išsamius ir suvestinius duomenis mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims.
2.  
Valstybės narės užtikrina tinkamas apsaugos priemones tuo atveju, kai duomenys apima informaciją, susijusią su nustatytos arba galimos nustatyti tapatybės fiziniais ar juridiniais asmenimis. Jei kyla rizika, kad bus nustatyta fizinio arba juridinio asmens tapatybė, valstybė narė gali atsisakyti perduoti atitinkamus išsamius ir suvestinius duomenis; tokiu atveju atitinkama valstybė narė pasiūlo anonimiškumą užtikrinančias alternatyvias priemones, skirtas mokslinių duomenų galutinių naudotojų nustatytiems poreikiams tenkinti.
3.  
Tuo atveju, kai mokslinių duomenų galutiniai naudotojai prašymus pateikia tam, kad galėtų pagrįsti rekomendacijas žuvininkystės valdymo subjektams, valstybės narės užtikrina, kad svarbūs išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų atnaujinami ir kad atitinkami mokslinių duomenų galutiniai naudotojai galėtų su jais susipažinti iki prašyme nustatyto termino, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo nuo prašymo pateikti tuos duomenis gavimo dienos.
4.  
Kitų nei 3 dalyje nurodytų prašymu atveju valstybės narės užtikrina, kad svarbūs išsamūs ir suvestiniai duomenys būtų atnaujinami ir kad atitinkami mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų su jais susipažinti per pagrįstą laikotarpį. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos valstybės narės informuoja prašymo pateikėją apie tokio laikotarpio trukmę, kuri turi būti proporcinga prašymo aprėpčiai, ir apie galimą poreikį papildomai tvarkyti prašomus duomenis.
5.  
Tais atvejais, kai dėl prašymo pateikti duomenis, kurį pateikė kiti, nei 3 dalyje nurodyti mokslinių duomenų galutiniai naudotojai, ar kitos suinteresuotosios šalys, reikia papildomai tvarkyti jau surinktus duomenis, valstybės narės gali pateikti sąskaitą prašymo pateikėjui už faktines papildomo reikiamų duomenų tvarkymo prieš juos perduodant išlaidas.
6.  
Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pratęsti 3 dalyje nurodytą terminą.
7.  
Kai išsamių duomenų prašoma norint paskelbti mokslinę publikaciją, valstybės narės, siekdamos apsaugoti už nacionalinio darbo plano įgyvendinimą atsakingos institucijos paskirtų duomenų rinkėjų profesinius interesus, gali reikalauti, kad duomenys būtų paskelbti vėliau – praėjus trejiems metams nuo dienos, su kuria susiję tie duomenys. Apie visus tokius sprendimus ir jų priežastis valstybės narės praneša mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir Komisijai.

18 straipsnis

Suderinamos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos

1.  
Kad sumažintų išlaidas ir sudarytų mokslinių duomenų galutiniams naudotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims palankesnes sąlygas susipažinti su išsamiais ir suvestiniais duomenimis, valstybės narės, Komisija, mokslinės patariamosios įstaigos ir atitinkami mokslinių duomenų galutiniai naudotojai bendradarbiauja siekdami sukurti suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas, atsižvelgdami į Direktyvos 2007/2/EB nuostatas. Tomis sistemomis taip pat sudaromos palankios sąlygos informacijos skleidimui kitoms suinteresuotosioms šalims. Tokios sistemos gali būti regioninės duomenų bazės. Susitarimo dėl tokių sistemų pagrindas gali būti šio reglamento 9 straipsnio 8 dalyje nurodyti regioniniai darbo planai.
2.  
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su procedūromis, forma, kodais ir tvarkaraščiais, naudotinais siekiant užtikrinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą, ir prireikus nustatyti apsaugos priemones tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos apima informaciją, susijusią su nustatytos ar galimos nustatyti tapatybės fiziniais asmenimis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

19 straipsnis

Atsisakymo pateikti duomenis peržiūra

Jei valstybė narė atsisako pateikti duomenis pagal 17 straipsnio 7 dalį, mokslinių duomenų galutinis naudotojas gali paprašyti Komisijos peržiūrėti šį atsisakymą. Jei Komisija nustato, kad atsisakymas nėra tinkamai pagrįstas, ji gali pareikalauti, kad valstybė narė pateiktų duomenis mokslinių duomenų galutiniam naudotojui per vieną mėnesį.

20 straipsnis

Mokslinių duomenų galutinių naudotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių pareigos

1.  

Mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys:

a) 

naudoja duomenis tik savo informacijos prašyme nurodytu tikslu pagal 17 straipsnį;

b) 

tinkamai nurodo duomenų šaltinius;

c) 

atsako už mokslo etikos požiūriu teisingą ir tinkamą duomenų naudojimą;

d) 

informuoja Komisiją ir atitinkamas valstybes nares apie visas spėjamas su duomenimis susijusias problemas;

e) 

pateikia atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai nuorodas į rezultatus, gautus naudojant duomenis;

f) 

neperduoda prašomų duomenų trečiosioms šalims be atitinkamos valstybės narės pritarimo;

g) 

neparduoda duomenų jokiai trečiajai šaliai.

2.  
Valstybės narės praneša Komisijai apie visus atvejus, kai mokslinių duomenų galutiniai naudotojai ir kitos suinteresuotosios šalys nevykdo pareigų.
3.  
Kai mokslinių duomenų galutinis naudotojas ar kitos suinteresuotosios šalys nesilaiko kurio nors 1 dalyje nustatyto reikalavimo, Komisija gali atitinkamai valstybei narei leisti apriboti arba panaikinti tokių duomenų naudotojų prieigą prie duomenų.



IV SKYRIUS

PARAMA MOKSLINĖMS REKOMENDACIJOMS

21 straipsnis

Dalyvavimas tarptautinių įstaigų posėdžiuose

Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniai ekspertai dalyvautų svarbiuose regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir tarptautinių mokslo įstaigų posėdžiuose.

22 straipsnis

Tarptautinis koordinavimas ir bendradarbiavimas

1.  
Valstybės narės ir Komisija koordinuoja savo veiklą ir bendradarbiauja siekdamos toliau gerinti duomenų kokybę, rinkimą laiku ir aprėptį, kad būtų galima dar labiau pagerinti mokslinių rekomendacijų patikimumą, darbo planų kokybę ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Sąjunga yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, bei tarptautinių mokslo įstaigų darbo metodus.
2.  
Toks veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas vyksta nedarant poveikio atviroms mokslinėms diskusijoms ir jais turi būti siekiama skatinti, kad mokslinės rekomendacijos būtų nešališkos.



V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Stebėsena

1.  
Komisija ir ŽMTEK stebi pažangą įgyvendinant 25 straipsnyje nurodyto Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto darbo planus.
2.  
Ne vėliau kaip 2020 m. liepos 11 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
4 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 10 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 4 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Įgyvendinant šį reglamentą Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

26 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  
Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 panaikinamas nuo 2017 m. liepos 10 d.
2.  

Nepaisant 1 dalies:

a) 

panaikintos nuostatos ir toliau taikomos nacionalinėms programoms, patvirtintoms anksčiau nei 2017 m. liepos 10 d.

b) 

daugiametė Sąjungos programa, galiojanti 2017 m. liepos 10 d., kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnyje, ir toliau taikoma visą jos trukmės laikotarpį arba tol, kol pagal šį reglamentą bus priimta nauja daugiametė programa, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

3.  
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



PRIEDAS



Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 199/2008

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 1 dalis

—

1 straipsnio 2 dalis

—

1 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnis

2 straipsnio a, c–h punktai

3 straipsnio 1–7 punktai

2 straipsnio b, i, j ir k punktai

—

—

3 straipsnio 8 ir 9 punktai

3 straipsnis

4 ir 5 straipsniai

4 straipsnis

6 straipsnis

5 straipsnis

8 ir 9 straipsniai

—

7 straipsnis

6 straipsnis

10 straipsnis

7 straipsnis

11 straipsnis

8 straipsnis

—

9 straipsnis

—

10 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

11 straipsnis

12 straipsnio 2 ir 3 dalys

12 straipsnis

5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

—

16 straipsnis

15 straipsnis

17 straipsnis

16 straipsnis

18, 19 ir 20 straipsniai

17 straipsnis

21 straipsnis

19 straipsnis

22 straipsnis

20 straipsnis

23 straipsnis

21 straipsnis

24 straipsnis

22 straipsnis

25 ir 27 straipsniai

24 ir 25 straipsniai

26 straipsnis

23 straipsnio 1 dalis

—

23 straipsnio 2 dalis

28 straipsnis

26 straipsnis

29 straipsnis

27 straipsnis

Priedas

Priedas
Top