►B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/654

2016 m. gruodžio 19 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 papildomas techniniais ir bendraisiais reikalavimais, susijusiais su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu

(OL L 102 2017.4.13, p. 1)

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/236 2017 m. gruodžio 20 d.

  L 50

1

22.2.2018

1)

Vobės skaičius (W) –
dujų tūrio vieneto atitinkamos šilumingumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis pamatinėmis matavimo sąlygomis santykis:

2)

λ poslinkio koeficientas (Sλ) – matematinė išraiška, rodanti variklio valdymo sistemos reikiamą lankstumą keičiant perteklinio oro santykį λ, jei variklio naudojamų dujinių degalų sudėtis skiriasi nuo gryno metano;

3)

skystųjų degalų naudojimo veiksena – įprasta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai variklis bet kokiomis veikimo sąlygomis nenaudoja jokių dujinių degalų;

4)

dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena – įprasta dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, kai tam tikromis variklio veikimo sąlygomis jis tuo pat metu naudoja skystus degalus ir dujinius degalus;

5)

papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui sumažinti naudojant mechaninio, aerodinaminio, difuzinio ar inercinio atskyrimo funkciją;

6)

reguliatorius – variklio sūkių dažnio ar apkrovos automatinio reguliavimo įtaisas arba sistema, išskyrus NRSh kategorijos variklyje sumontuotą greičio viršijimo ribotuvą, kuriuo ribojamas didžiausiasis variklio sūkių dažnis, vien tik siekiant užtikrinti, kad variklio sukimosi greitis neviršytų tam tikros ribos;

7)

aplinkos temperatūra – laboratorijos (pvz., filtrų svėrimo patalpos arba kameros) temperatūra nustatytomis laboratorijos sąlygomis;

8)

pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės strategija (BECS) – išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, veikianti esant tam tikram variklio sukimo momento ir sūkių dažnio intervalui, jei neveikia papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija (AECS);

9)

reagentas – bet kokia sunaudojamoji arba neatsinaujinanti medžiaga, reikalinga ir naudojama tam, kad papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veiktų efektyviai;

10)

papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės strategija (AECS) – išmetamųjų teršalų kontrolės strategija, įsijungianti ir laikinai pakoreguojanti pagrindinę teršalų išmetimo strategiją tam tikru tikslu, reaguodama į tam tikrą aplinkos ir (arba) eksploatavimo sąlygų visumą ir veikianti tik tol, kol yra tos sąlygos;

11)

geroji inžinerinė praktika – prie visuotinai priimtų mokslinių ir inžinerinių principų ir turimos atitinkamos informacijos priderinti sprendimai;

12)

didelis sūkių dažnis (nhi) – didžiausias variklio sūkių dažnis, kuriuo sukantis varikliui gaunama 70 proc. didžiausiosios galios;

13)

mažas sūkių dažnis (nhi) – mažiausias variklio sūkių dažnis, kuriuo sukantis varikliui gaunama 50 proc. didžiausiosios galios;

14)

didžiausioji galia (Pmax) – didžiausia gamintojo nurodyta galios vertė, išreikšta kW;

15)

dalies srauto skiedimas – dalies išmetamųjų dujų atskyrimo nuo viso srauto ir sumaišymo su atitinkamu kiekiu skiedimo oro prieš kietųjų dalelių ėminių filtrą procesas, kaip išmetamųjų dujų analizės metodas;

16)

rodmenų slinkis – skirtumas tarp nulinio arba kalibravimo signalo ir atitinkamos matavimo prietaiso nurodytos vertės iškart po to, kai ji panaudojama atliekant teršalų išmetimo bandymą;

17)

nustatyti matavimo intervalą – sureguliuoti prietaisą taip, kad jo atsako trukmė atitiktų kalibravimo ribą, lygią 75–100 proc. didžiausios prietaiso intervalo arba tikėtino darbinio intervalo vertės;

18)

patikros dujos – išgrynintasis dujų mišinys, naudojamas dujų analizatorių matavimo intervalui nustatyti;

19)

HEPA filtras – didelio veiksmingumo kietųjų dalelių filtras, kurio apskaičiuotas pradinis mažiausiasis filtravimo veiksmingumas pagal standartą ASTM F 1471-93 yra 99,97 proc.;

20)

kalibravimas – matavimo sistemos atsako nustatymo pagal įvesties signalą procesas, kurio metu išvesties signalas patenka į atskaitos signalų intervalą;

21)

išmetamųjų teršalų savitoji masė – išmetamųjų teršalų masė, išreikšta g/kWh;

22)

valdymo komanda – variklio operatoriaus pateikiamas įvedinys variklio galiai valdyti;

23)

didžiausio sukimo momento sūkių dažnis – variklio sukimosi greitis, kuriuo pasiekiamas gamintojo suprojektuotas didžiausias variklio sukimo momentas;

24)

variklio valdomas sūkių dažnis – variklio darbinis sūkių dažnis, kontroliuojamas įrengtu reguliatoriumi;

25)

atvirai išmetamos karterio dujos – bet kokios iš variklio karterio tiesiogiai į aplinką išmetamos dujos;

26)

zondas – pirmoji tiekimo linijos, kuria ėminys perduodamas kitai ėminių ėmimo sistemos daliai, sekcija;

27)

bandymo intervalas – laiko tarpas, per kurį nustatoma su stabdymu susijusi išmetamųjų teršalų masė;

28)

nulinės vertės nustatymo dujos – dujos, kurių atsakas analizatoriuje yra nulinis;

29)

nustatyti nulinę vertę – sureguliuoti prietaisą taip, kad jo atsakas į nulinės vertės standartines kalibravimo dujas (pvz., išgrynintąjį azotą arba išgrynintąjį orą) būtų nulinis;

30)

kintamu greičiu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas (toliau – kintamo greičio NRSC) – ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas, kuris nėra pastovaus greičio NRSC;

31)

pastoviu greičiu ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas (toliau – pastovaus greičio NRSC) – bet kuris ne keliais judančių mechanizmų pastovios būsenos bandymų ciklas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede: D2, E2, G1, G2 arba G3;

32)

atnaujinimas ir užregistravimas – dažnumas, kuriuo analizatorius pateikia naujas, aktualias vertes;

33)

kalibravimo dujos – išgrynintasis dujų mišinys, naudojamas dujų analizatoriams kalibruoti;

34)

stechiometrinis – susijęs su konkrečiu oro ir degalų santykiu taip, kad jei degalai visiškai oksiduotųsi, degalų arba deguonies nebeliktų;

35)

laikykla – kietųjų dalelių filtras, ėminių ėmimo maišas arba bet koks kitas periodiškai imamiems ėminiams laikyti skirtas įtaisas;

36)

viso srauto skiedimas – viso išmetamųjų dujų srauto maišymo su skiedimo oru metodas, taikomas prieš atskiriant analizės tikslais praskiestų išmetamųjų dujų srauto dalį;

37)

leidžiamoji nuokrypa – intervalas, kuriame turi būti 95 proc. užregistruotų konkrečių tam tikro dydžio verčių, o likę 5 proc. užregistruotų verčių į minėtą intervalą gali nepakliūti;

38)

techninės priežiūros veiksena – speciali dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklio veiksena, įjungiama atliekant remontą ar patraukiant ne keliais judantį mechanizmą į saugią vietą, kai nėra įmanoma dvejopų degalų vienalaikio naudojimo veiksena.

1.1.

Teikdami ES tipo patvirtinimo paraišką gamintojai gali pasirinkti vieną iš variantų pagal variklio degalų intervalą:

1.2.

Standartinio degalų intervalo variklis turi atitikti 1.2.1–1.2.4 punktų reikalavimus.

1.3.

Konkrečių degalų (ED 95 arba E 85) variklis turi atitikti 1.3.1 ir 1.3.2 punktų reikalavimus.

2.1.

Teikdami ES tipo patvirtinimo paraišką gamintojai gali pasirinkti vieną iš variantų pagal variklio degalų intervalą:

2.2.

1 priedėlyje pateiktose lentelėse apibendrinami gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu, SND varomų ir dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių ES tipo patvirtinimo reikalavimai.

2.3.

2.4.

Riboto degalų intervalo variklis turi atitikti 2.4.1–2.4.3 punktuose nustatytus reikalavimus.

2.4.1.   SlGD varomi varikliai, suprojektuoti veikti H arba L dujų intervalu

2.4.2.   Gamtinėmis dujomis arba SND varomi varikliai, suprojektuoti naudoti vienos konkrečios sudėties degalus

2.5.

Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu varomas variklis turi atitikti 2.5.1–2.5.2 punktuose išdėstytus reikalavimus.

2.5.1.   Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis ir (arba) suskystintu biometanu (SkGD) varomas variklis

2.5.2.   Tam tikros sudėties suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) varomas variklis

2.6.

2.7.

Norėdamas gauti dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklių tipo arba variklių šeimos ES tipo patvirtinimą, gamintojas:

1.1.

kokybės valdymo sistema – tarpusavyje susiję arba tarpusavyje sąveikaujantys elementai, kuriuos organizacijos naudoja kokybės politikai valdyti ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama ir kaip siekiama kokybės tikslų;

1.2.

auditas – įrodymų rinkimo procesas, skirtas įvertinti, ar tinkamai taikomi audito kriterijai; auditas turėtų būti objektyvus, nešališkas ir nepriklausomas, o audito procesas turėtų būti sistemiškas ir dokumentuojamas;

1.3.

taisomieji veiksmai – problemų sprendimo procesas, kuriuo nuosekliai siekiama pašalinti neatitikties priežastis arba nepageidaujamą padėtį ir neleisti joms pasikartoti.

2.1.

Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka siekiama užtikrinti, kad kiekvienas variklis atitiktų patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos specifikacijas, veikimo ir ženklinimo reikalavimus.

2.2.

Procedūra visada apima 3 skirsnyje išdėstytą kokybės valdymo sistemų vertinimą, vadinamą pradiniu vertinimu, ir 4 skirsnyje aprašytą patikrą ir su gamyba susijusią kontrolę, vadinamas gaminio atitikties užtikrinimo tvarka.

3.1.

Prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą patvirtinimo institucija tikrina, ar įdiegta pakankama gamintojo nustatyta tvarka ir procedūros, kad būtų užtikrinta veiksminga kontrolė ir gaminami varikliai atitiktų patvirtintą variklio tipą arba variklių šeimą.

3.2.

Pradiniam vertinimui taikomos standarte EN ISO 19011:2011 išdėstytos kokybės ir (arba) aplinkos apsaugos valdymo sistemų audito gairės.

3.3.

Atliekamas patvirtinimo institucijai priimtinas pradinis vertinimas ir laikomasi 4 skirsnyje nustatytos gaminių atitikties užtikrinimo tvarkos, atitinkamai laikantis kurios nors 3.3.1–3.3.3 punktuose aprašytos tvarkos arba derinant visas ar tam tikras tos tvarkos nuostatas (pagal poreikį).

4.1.

Kiekvienas variklis, kuriam pagal Reglamentą (ES) 2016/1628, šį deleguotąjį reglamentą, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/655 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/656 suteiktas ES tipo patvirtinimas, gaminamas taip, kaip atitiktų patvirtintą variklių tipą arba variklių šeimą pagal šio priedo, Reglamento (ES) 2016/1628 ir pirmiau nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo reglamentų reikalavimus.

4.2.

Prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą pagal Reglamentą (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, patvirtinimo institucija tikrina, ar yra nustatyta tinkama tvarka ir ar dokumentuoti kontrolės planai (jie suderinami su gamintoju suteikiant kiekvieną patvirtinimą), kad nustatytais intervalais būtų atliekami reikiami bandymai arba susijusios patikros ir patikrinama nuolatinė atitiktis patvirtintam variklių tipui arba variklių šeimai, įskaitant, jei taikoma, Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nurodytus bandymus.

4.3.

ES tipo patvirtinimo turėtojas:

4.4.

Jeigu, patvirtinimo institucijos nuomone, 4.3.6 punkte nurodyto papildomo audito arba tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, gamintojas užtikrina, kad gamybos atitiktis būtų kuo greičiau atkurta, imdamasis patvirtinimo institucijai priimtinų taisomųjų veiksmų.

5.1.

ES tipo patvirtinimą suteikusi institucija gali bet kada atlikti periodinį auditą ir patikrinti, ar kiekvienoje gamybos įmonėje taikomi gamybos atitikties kontrolės metodai atitinka reikalavimus. Tuo tikslu gamintojas leidžia patekti į gamybos, tikrinimų, bandymų, laikymo ir paskirstymo vietas ir pateikia visą reikiamą informaciją, susijusią su kokybės valdymo sistemos dokumentais ir įrašais.

5.2.

Per kiekvieną peržiūrą inspektoriui pateikiami bandymų, patikrinimų ir gamybos duomenys, visų pirma pagal 4.2 punkte nustatytus reikalavimus dokumentuotų bandymų arba patikrinimų duomenys.

5.3.

Inspektorius gali atsitiktine tvarka parinkti ėminius, skirtus išbandyti gamintojo laboratorijoje arba techninės tarnybos patalpose (tokiu atveju atliekami tik fiziniai bandymai). Mažiausią ėminių skaičių galima nustatyti remiantis paties gamintojo atliktos patikros rezultatais.

5.4.

Jeigu paaiškėja, kad kontrolės lygis nepakankamas, matyti, jog reikia patikrinti bandymų, atliktų pagal 5.2 punktą, pagrįstumą, arba gaunamas pagrįstas kitos patvirtinimo institucijos arba rinkos priežiūros institucijos prašymas, inspektorius parenka ėminius, skirtus išbandyti gamintojo laboratorijoje arba siųsti techninei tarnybai fiziniams bandymams atlikti pagal 6 skirsnyje, Reglamente (ES) 2016/1628 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose išdėstytus reikalavimus.

5.5.

Jeigu, atlikdama patikrinimą arba stebėseną, patvirtinimo institucija arba kitos valstybės narės patvirtinimo institucija pagal Reglamento (ES) 2016/1628 39 straipsnio 3 dalį nustato, jog rezultatai nepatenkinami, patvirtinimo institucija užtikrina, kad kuo greičiau būtų imtasi visų reikiamų veiksmų gamybos atitikčiai atkurti.

6.1.

Jeigu gaminio atitikties kontrolės lygis yra nepakankamas, kaip nurodyta 5.4 arba 5.5 punkte, gamybos atitiktis tikrinama atliekant teršalų išmetimo bandymus, remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IV priede nustatytame ES tipo patvirtinimo sertifikate pateiktu aprašymu.

6.2.

Išskyrus 6.3 punkte nurodytus kitokius atvejus, taikoma toliau aprašyta procedūra.

6.3.

Nukrypstant nuo 6.2.1 punkto, tam tikrų tipų varikliams, kurių per metus ES parduodama mažiau negu 100 vienetų, taikoma toliau aprašyta procedūra.

6.4.

Visus šiuos bandymus galima atlikti naudojant taikomus rinkoje parduodamus degalus. Tačiau, jei gamintojas to prašo, naudojami IX priede aprašyti etaloniniai degalai. Tai taikoma I priedo 1 priedėlyje aprašytiems bandymams, per kuriuos kiekvienas dujinis variklis išbandomas bent su dvejais etaloniniais degalais, išskyrus dujinius variklius, kuriems suteikiamas tam tikros sudėties degalų ES tipo patvirtinimas, – tokiu atveju reikalingi tik vieni etaloniniai degalai. Jeigu naudojami daugiau negu vienos rūšies etaloniniai dujiniai degalai, iš rezultatų turi būti matyti, kad variklis atitinka ribines vertes su kiekvienais degalais.

6.5.

Kilus ginčui dėl dujinių variklių, įskaitant dvejopų degalų vienalaikio naudojimo variklius, atitikties, kai naudojami rinkoje parduodami degalai, bandymai atliekami su kiekvienos rūšies etaloniniais degalais, naudotais bandant pirminį variklį, ir, gamintojo prašymu, su galimais papildomais trečiaisiais degalais, kaip nurodyta I priedo 2.3.1.1.1, 2.3.2.1 ir 2.4.1.2 punktuose, kurie galėjo būti naudojami bandant pirminį variklį. Jei taikoma, rezultatas perskaičiuojamas taikant atitinkamus koeficientus r, r a arba r b, kaip aprašyta I priedo 2.3.3, 2.3.4.1 ir 2.4.1.3 punktuose. Jeigu r, r a arba r b vertė yra mažesnė už 1, pataisa netaikoma. Iš išmatuotų ir, jei taikoma, apskaičiuotų rezultatų turi būti matyti, kad variklis su visais atitinkamais degalais (pvz., degalais Nr. 1, Nr. 2 ir, jei taikoma, trečiaisiais degalais, jei tai gamtinėmis dujomis ir (arba) biometanu varomi varikliai, ir A bei B degalais, jei tai SND varomi varikliai) atitinka ribines vertes.

2.1 pav.

Gamybos atitikties bandymų schema

Tarkime, kad

:

n = esamas imties dydis.

1.1.

sendinimo ciklas – ne keliais judančio mechanizmo arba variklio eksploatavimas (tam tikru sūkių dažniu, apkrova ir galia) per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį;

1.2.

svarbiausios su teršalų išmetimu susijusios sudedamosios dalys – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, variklio elektroninis valdymo įtaisas ir susiję jutikliai bei paleidikliai, taip pat išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema ir visi susiję filtrai, aušintuvai, valdymo vožtuvai bei vamzdžiai;

1.3.

svarbiausi su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių variklio sudedamųjų dalių techninės priežiūros darbai;

1.4.

su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie daro esminį poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui arba dėl kurių gali padidėti įprastai eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

1.5.

variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma smulkiau atsižvelgiant į varikliuose įrengtas panašias papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas;

1.6.

su teršalų išmetimu nesusiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie nedaro esminio poveikio išmetamųjų teršalų kiekiui ir kuriuos atlikus negali ilgam padidėti įprastai eksploatuojamo ne keliais judančio mechanizmo arba variklio išmetamų teršalų kiekis;

1.7.

per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa – sendinimo ciklas ir nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis, per kuriuos nustatomi variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos nusidėvėjimo koeficientai.

2.1.

Šiame priede išsamiai aprašoma, kokia tvarka parenkami varikliai, su kuriais bus atliekami bandymai pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, siekiant variklių tipo arba variklių šeimos ES tipo patvirtinimo tikslais nustatyti nusidėvėjimo koeficientus ir įvertinti gamybos atitiktį. Nusidėvėjimo koeficientai taikomi išmetamiesiems teršalams, matuojamiems pagal VI priedą ir apskaičiuojamiems pagal VII priedą, atitinkamai laikantis 3.2.7 arba 4.3 punkte nustatytos tvarkos.

2.2.

Patvirtinimo institucija neprivalo dalyvauti atliekant bandymus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį arba teršalų išmetimo bandymus, kuriais siekiama nustatyti nusidėvėjimą.

2.3.

Šiame priede taip pat išsamiai aprašomi su teršalų išmetimu susiję ir nesusiję techninės priežiūros darbai, kuriuos reikėtų arba galima atlikti varikliams, bandomiems pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą. Tokie techninės priežiūros darbai turi atitikti eksploatuojamų variklių techninę priežiūrą, apie juos turi būti pranešama galutiniams naujų variklių naudotojams.

3.1.1.

Iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 IX priedo 2 skirsnyje apibrėžtos variklių šeimos parenkami varikliai, su kuriais bus atliekami teršalų išmetimo bandymai, siekiant nustatyti teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomus nusidėvėjimo koeficientus.

3.1.2.

Skirtingų šeimų varikliai taip pat gali būti jungiami į šeimas pagal naudojamos papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos tipus. Norėdamas prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos priskirti variklius, kurių cilindrų išdėstymas skiriasi, bet kuriems taikomos panašios techninės specifikacijos ir kuriuose papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos montuojamos panašiai, gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia duomenis, įrodančius, kad šių variklių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmingumas yra panašus.

3.1.3.

Variklių gamintojas parenka vieną reprezentatyvų tam tikros variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos variklį, kaip nustatyta 3.1.2 punkte, su kuriuo bus atliekami bandymai pagal 3.2.2 punkte nurodytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, ir prieš pradėdamas bandymus apie tai praneša patvirtinimo institucijai.

3.1.4.

Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atvejį geriau atitiktų kitas bandomasis variklis, naudotiną bandomąjį variklį patvirtinimo institucija ir variklių gamintojas parenka drauge.

3.2.1.1.

Gamintojo prašymu patvirtinimo institucija gali leisti taikyti nusidėvėjimo koeficientus, kurie buvo nustatyti taikant ne 3.2.2–3.2.5 punktuose nustatytąsias, o alternatyvias procedūras. Tokiu atveju gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikytos alternatyvios procedūros yra ne mažiau griežtos negu nustatytosios 3.2.2–3.2.5 punktuose.

3.2.2.1.1.

Gamintojas, atsižvelgdamas į gerąją inžinerinę praktiką, nustato variklių nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio ir sendinimo ciklo formą ir trukmę.

3.2.2.1.2.

Gamintojas nustato bandymo taškus, kuriuose per taikytinus ciklus bus matuojamas dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekis.

3.2.2.1.3.

Pagal 3.2.5.1 punktą apskaičiuotos arba pagal 3.2.2.1.2.2 punktą tiesiogiai išmatuotos išmetamųjų teršalų kiekio vertės pradžios taške ir teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške turi atitikti variklių šeimai taikytinas ribines vertes. Tačiau tarpiniuose bandymo taškuose gauti pavieniai teršalų išmetimo bandymų rezultatai šias ribines vertes gali viršyti.

3.2.2.1.4.

Jei variklis priklauso prie variklių kategorijos ar pakategorės, kurioms taikomi NRTC, arba prie NRS kategorijos ar pakategorių, kurioms taikomi dideliems kibirkštinio uždegimo varikliams skirti ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų bandymų ciklai (LSI-NRTC), gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos sutikimo, kad kiekviename bandymo taške būtų atliekamas tik vienas bandymų ciklas (atitinkamai įšilusio variklio paleidimo NRTC ar LSI-NRTC arba NRSC), o kitas bandymų ciklas būtų atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje.

3.2.2.1.5.

Jei variklis priklauso prie variklių kategorijos ar pakategorės, kuriai taikytinas ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede nenustatytas, kiekviename bandymo taške atliekamas tik NRSC.

3.2.2.1.6.

Skirtingoms variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimoms gali būti taikomos skirtingos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos.

3.2.2.1.7.

Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos gali būti trumpesnės už teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, tačiau negali būti trumpesnės už bent vienos ketvirtosios teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio, nurodyto Reglamento (ES) 2016/1628 V priede, dalies ekvivalentą.

3.2.2.1.8.

Leidžiama taikyti spartesnį sendinimą, per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą koreguojant pagal degalų sąnaudas. Koreguojama remiantis įprastomis eksploatavimo sąlygomis suvartojamų degalų kiekio ir per sendinimo ciklą suvartojamų degalų kiekio santykiu, tačiau per sendinimo ciklą suvartojamų degalų kiekis įprastomis eksploatavimo sąlygomis suvartojamų degalų kiekio negali viršyti daugiau kaip 30 proc.

3.2.2.1.9.

Patvirtinimo institucijai sutikus, gamintojas gali taikyti alternatyvius sendinimo metodus.

3.2.2.1.10.

Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa išsamiai aprašoma ES tipo patvirtinimo paraiškoje, apie ją patvirtinimo institucijai pranešama prieš bandymų pradžią.

3.2.2.2.

Jeigu patvirtinimo institucija nusprendžia, kad tarp gamintojo pasirinktų taškų reikia atlikti papildomų matavimų, ji apie tai praneša gamintojui. Gamintojas parengia pataisytą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą ir suderina ją su patvirtinimo institucija.

3.2.3.1.1.

Kiekvienai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai gamintojas nustato, kiek valandų ne keliais judantis mechanizmas arba variklis turi veikti, kad variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimas stabilizuotųsi. Patvirtinimo institucijos prašymu gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis nustatyta ši trukmė. Kita galimybė – norėdamas stabilizuoti variklio papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą, gamintojas gali 60–125 valandas arba lygiavertį laiką eksploatuoti variklį arba ne keliais judantį mechanizmą taikydamas sendinimo ciklą.

3.2.3.1.2.

3.2.3.1.1 punkte nustatyto stabilizavimo laikotarpio pabaiga laikoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžia.

3.2.3.2.1.

Baigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymų programa, kaip aprašyta 3.2.2 punkte. Periodiškai – taip, kaip gamintojas yra nustatęs per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomoje bandymų programoje, ir, jei taikoma, kai pagal 3.2.2.2 punktą taip nusprendžia patvirtinimo institucija, atliekamas variklio dujinių ir kietųjų dalelių išmetimo bandymai, taikant įšilusio variklio paleidimo NRTC ir NRSC arba LSI-NRTC ir NRSC, kurie pagal Reglamento (ES) 2016/1628 IV priedą yra taikytini tai variklių kategorijai.

Gamintojas gali nuspręsti matuoti išmetamųjų teršalų kiekį prieš bet kurią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą ir atskirai matuoti jų kiekį už bet kurios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos.

Vadovaujantis 3.2.2.1.4 punktu, jei susitarta kiekviename bandymo taške atlikti tik vieną bandymų ciklą (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC) atliekamas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje.

Vadovaujantis 3.2.2.1.5 punktu, variklių kategorijos ar pakategorės, kurioms taikytinas ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas Reglamento (ES) 2016/1628 IV priede nenustatytas, atveju kiekviename bandymo taške atliekamas tik NRSC.

3.2.3.2.2.

Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu variklio techninė priežiūra atliekama pagal 3.4 punktą.

3.2.3.2.3.

Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu galima atlikti neplaninę variklio arba ne keliais judančio mechanizmo techninę priežiūrą, jeigu, pvz., įprasta gamintojo diagnostikos sistema nustatoma problema, iš kurios ne keliais judančio mechanizmo operatorius mato, jog įvyko gedimas.

3.2.4.1.

Visų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą atliktų teršalų išmetimo bandymų (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC ir NRSC) rezultatai teikiami patvirtinimo institucijai. Jeigu kuris nors teršalų išmetimo bandymas paskelbiamas negaliojančiu, gamintojas nurodo priežastis, kodėl bandymas paskelbtas negaliojančiu. Tokiu atveju per kitas 100 nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio valandų atliekama kita teršalų išmetimo bandymų seka.

3.2.4.2.

Gamintojas saugo visus įrašus su informacija apie visus variklio teršalų išmetimo bandymus ir techninės priežiūros darbus, atliktus per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu. Ši informacija pateikiama patvirtinimo institucijai kartu su teršalų išmetimo bandymų, atliktų pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, rezultatais.

3.2.5.1.

Pagal 3.2.2.1.2.1 arba 3.2.2.1.2.3 punktą vykdant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, remiantis visais bandymų rezultatais atliekama kiekvieno teršalo, kurio kiekis per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos metu taikant įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC ir NRSC matuojamas kiekviename bandymo taške, geriausios sutapties tiesinės regresijos analizė. Kiekvieno teršalo išmetimo bandymo rezultatai išreiškiami tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kokiu išreikšta variklių šeimai taikytina to teršalo ribinė vertė, pridėjus vieną papildomą skaitmenį po kablelio.

Jeigu, vadovaujantis 3.2.2.1.4 arba 3.2.2.1.5 punktu, kiekviename bandymo taške atliktas tik vienas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), regresinė analizė atliekama remiantis tik kiekviename bandymo taške atlikto bandymų ciklo bandymų rezultatais.

Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos išankstinio leidimo taikyti netiesinę regresiją.

3.2.5.2.

Kiekvieno išmetamojo teršalo kiekio vertės, gautos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir bandomo variklio teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, nustatomos:

Jeigu išmetamųjų teršalų kiekio vertės taikomos prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos priskiriamoms variklių šeimoms, tačiau jų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiai skiriasi, kiekvieno teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio vertės, gautos teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, perskaičiuojamos ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį.

3.2.5.3.

Kiekvienam teršalui taikomas nusidėvėjimo koeficientas (NK) – tai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, santykis (multiplikacinis nusidėvėjimo koeficientas).

Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos išankstinio leidimo kiekvienam teršalui taikyti adityvųjį NK. Adityvusis NK – tai apskaičiuotų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigos taške, ir verčių, gautų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje, skirtumas.

Išmetamam NOx taikomų nusidėvėjimo koeficientų nustatymo tiesinės regresijos būdu pavyzdys pateiktas 3.1 pav.

Multiplikacinių ir adityviųjų NK maišyti vienoje teršalų grupėje neleidžiama.

Jeigu apskaičiuota multiplikacinio NK vertė mažesnė už 1,00, o adityviojo NK – mažesnė už 0,00, nusidėvėjimo koeficientas atitinkamai yra 1,0 arba 0,00.

Vadovaujantis 3.2.2.1.4 punktu, jei kiekviename bandymo taške sutarta atlikti tik vieną bandymų ciklą (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC), o kitas bandymų ciklas (įšilusio variklio paleidimo NRTC, LSI-NRTC arba NRSC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos pradžioje ir pabaigoje, kiekviename bandymo taške atliktam bandymų ciklui apskaičiuotas nusidėvėjimo koeficientas taikomas ir kitam bandymų ciklui.

3.2.6.1.

Užuot nusidėvėjimo koeficientams nustatyti taikę per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, gamintojai gali nuspręsti naudoti 3.1 lentelėje pateiktus priskirtuosius multiplikacinius NK.

Priskirtieji adityvieji NK nepateikiami. Priskirtųjų multiplikacinių NK negalima transformuoti į adityviuosius NK.

PN galima naudoti 0,0 adityvųjį NK arba 1,0 multiplikacinį NK kartu su ankstesnių NK bandymų, per kuriuos kietųjų dalelių skaičiui skirta vertė nebuvo nustatyta, rezultatais, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

3.2.6.2.

Kai naudojami priskirtieji NK, gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia neginčijamus įrodymus, jog galima pagrįstai tikėtis, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sudedamųjų dalių teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumas bus toks, koks turi būti taikant minėtus priskirtuosius koeficientus. Šie įrodymai gali būti pagrįsti konstrukcijos analize, bandymais arba ir vienu, ir kitu.

3.2.7.1.

Pagal VI priedą gautam bandymo rezultatui (svertinei išmetamųjų kietųjų dalelių ir kiekvienos rūšies dujų savitajai masei per ciklą) pritaikius nusidėvėjimo koeficientus, varikliai turi atitikti kiekvieno teršalo atžvilgiu jiems taikomas variklių šeimai nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes. Atsižvelgiant į NK tipą, taikomos šios nuostatos:

Ciklo svertinė išmetamųjų teršalų savitoji masė gali būti pakoreguota, atsižvelgiant į nedažną regeneravimą (jei taikoma).

3.2.7.2.

Taikant multiplikacinį NOx + HC nusidėvėjimo koeficientą, atskiros HC ir NOx NK vertės nustatomos ir atskirai taikomos pagal teršalų išmetimo bandymo rezultatus apskaičiuojant pablogėjusias išmetamųjų teršalų lygio vertes, tuomet gautos pablogėjusios NOx ir HC vertės sudedamos, kad būtų galima nustatyti atitiktį išmetamųjų teršalų ribinei vertei.

3.2.7.3.

Gamintojas gali tam tikrai variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimai nustatytus NK taikyti varikliui, priskiriamam ne prie tos pačios variklių su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema šeimos. Tokiais atvejais gamintojas patvirtinimo institucijai įrodo, kad variklio, kurio variklių šeimos su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema bandymai buvo pirmiau atlikti, ir variklio, kuriam ketinama taikyti NK, techninės specifikacijos ir montavimo ne keliais judančiame mechanizme reikalavimai yra panašūs ir kad to variklio išmetamų teršalų kiekis yra panašus.

Jeigu NK ketinama taikyti varikliui, kurio teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpis yra kitoks, NK perskaičiuojami atsižvelgiant į taikytiną teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpį, ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 3.2.5.1 punkte pateiktą regresijos lygtį.

3.2.7.4.

Kiekvienam teršalui per kiekvieną taikomą bandymų ciklą taikomas NK užregistruojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VI priedo I priedėlyje nustatytame bandymų protokole.

3.3.1.

Gamybos atitiktis išmetamųjų teršalų reikalavimams tikrinama pagal II priedo 6 skirsnį.

3.3.2.

Gamintojas gali išmetamųjų teršalų kiekį matuoti prieš bet kokią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą tuo pačiu metu, kai atliekamas ES tipo tvirtinimo bandymas. Tuo tikslu gamintojas gali neoficialiai nustatyti du atskirus NK: vieną – varikliui be papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos, kitą – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai, ir juos naudoti kaip pagalbinį rodiklį baigiamajam gamybos linijos auditui.

3.3.3.

Suteikiant ES tipo patvirtinimą, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VI priedo 1 priedėlyje nustatytame bandymų protokole užregistruojami tik pagal 3.2.5 arba 3.2.6 punktą nustatyti NK.

3.4.1.1.

Su teršalų išmetimu susiję planinės techninės priežiūros darbai, atliekami, kai variklis yra eksploatuojamas vykdant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, atliekami gamintojo parengtose ne keliais judančio mechanizmo arba variklio galutiniam naudotojui skirtose techninės priežiūros instrukcijose numatytais vienodais intervalais. Šį techninės priežiūros tvarkaraštį per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu prireikus galima atnaujinti, bet iš jo negalima išbraukti nė vienos su bandomuoju varikliu jau atliktos techninės priežiūros operacijos.

3.4.1.2.

Bet koks periodinis svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių reguliavimas, ardymas, valymas ar keitimas teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpiu, siekiant išvengti variklio darbo sutrikimų, atliekamas tik tokia apimtimi, kokia yra technologiškai būtina, kad būtų užtikrintas tinkamas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimas. Reikia užtikrinti, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu ir po tam tikro variklio darbo laiko pagal planą nereikėtų keisti jokių svarbiausių su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių, išskyrus tas, kurios yra reguliariai keičiamos dalys. Šiuo atveju reguliariai keičiamomis dalimis laikomos reguliariai atnaujinamos keičiamosios techninės priežiūros dalys arba dalys, kurias po tam tikro variklio darbo laiko reikia valyti.

3.4.1.3.

Visus planinės techninės priežiūros reikalavimus prieš suteikdama ES tipo patvirtinimą tvirtina patvirtinimo institucija; šie reikalavimai įtraukiami į naudotojo vadovą. Patvirtinimo institucija neatsisako patvirtinti techninės priežiūros reikalavimų, jei jie pagrįsti ir techniniu požiūriu reikalingi, įskaitant, be kita ko, 1.6.1.4 punkte nurodytus reikalavimus.

3.4.1.4.

Kad būtų galima vykdyti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomas bandymų programas, variklio gamintojas pateikia nurodymus dėl toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo, techninės priežiūros (jeigu reikia) ir planinio keitimo:

3.4.1.5.

Planiniai svarbiausi su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai atliekami tik jei juos reikia atlikti eksploatavimo laikotarpiu ir jei apie šį reikalavimą pranešama variklio arba ne keliais judančio mechanizmo galutiniam naudotojui.

3.5.1.

Variklių, pasirinktų bandyti pagal per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymų programą, sudedamųjų dalių remontas atliekamas tik jei sudedamoji dalis sugenda arba sutrinka variklio veikimas. Paties variklio, išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ar degalų tiekimo sistemos remonto atlikti neleidžiama, išskyrus 3.5.2 punkte nustatytus atvejus.

3.5.2.

Jeigu per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymų programos laikotarpiu variklis, jo išmetamųjų teršalų kontrolės sistema arba jo degalų tiekimo sistema sugenda, nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis laikomas negaliojančiu ir su nauju varikliu pradedamas skaičiuoti naujas nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis.

Ankstesnė pastraipa netaikoma, jeigu sugedusios sudedamosios dalys pakeičiamos lygiavertėmis sudedamosiomis dalimis, kurių nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnis valandomis yra toks pat.

4.1.

Taikytina teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio (EDP) kategorija ir atitinkamas nusidėvėjimo koeficientas (NK) nustatomi pagal šį 4 skirsnį.

4.2.

Variklių šeima laikoma atitinkančia variklių pakategorei taikomas reikalaujamas ribines vertes, jeigu visų variklių šeimai atstovaujančių variklių teršalų išmetimo bandymų rezultatai, pakoreguoti padauginus iš 2 skirsnyje nurodyto NK, yra ne didesni už tai variklių pakategorei taikomas reikalaujamas ribines vertes. Tačiau jeigu vieno ar kelių variklių šeimai atstovaujančių variklių vienas ar keli teršalų išmetimo bandymų rezultatai, pakoreguoti padauginus iš 2 skirsnyje nurodyto NK, yra didesni už vieną ar kelias tai variklių pakategorei taikomas atskiras reikalaujamas išmetamųjų teršalų ribines vertes, variklių šeima laikoma neatitinkančia tai variklių pakategorei taikomų reikalaujamų ribinių verčių.

4.3.

NK nustatomi toliau aprašyta tvarka.

Per kiekvieną taikytiną bandymų ciklą kiekvienam teršalui taikomas NK užregistruojamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 VII priedo 1 priedėlyje nustatytame bandymų protokole.

Toliau pateiktas neišsamus klasifikavimas pagal konstrukciją ir technologijas:

4.4.

1.1.

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys ir santrumpos:

1.2.

Nepaisant 2 straipsnio 7 dalies, kai nurodoma aplinkos temperatūra yra susijusi su kita, ne laboratorijos aplinka, taikomos šios nuostatos.

2.1.

Šis 2 skirsnis taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

2.2.

2.3.

2.4.

Kontrolės sąlygomis apibūdinamas aukštis, aplinkos temperatūra ir variklio aušalo intervalas – tuo remiantis nustatoma, ar pagal 2.3 punktą papildomas išmetamųjų teršalų kontrolės strategijas galima taikyti bendra, ar tik išimtine tvarka.

Kontrolės sąlygos apima atmosferos slėgį, matuojamą kaip absoliutųjį atmosferos statinį slėgį (drėgną arba sausą) (toliau – atmosferos slėgis).

2.5.

Jeigu aplinkos oro temperatūrai įvertinti naudojamas variklio įsiurbiamo oro temperatūros jutiklis, vertinamas variklių tipo arba variklių šeimos vardinis nukrypimas tarp dviejų matavimo taškų. Jeigu yra naudojama, išmatuota įsiurbiamo oro temperatūra koreguojama dydžiu, lygiu vardiniam nukrypimui, ir taip apskaičiuojama įrenginio, kuriame naudojamas konkretaus variklių tipo arba variklių šeimos variklis, aplinkos temperatūra.

Nukrypimas vertinamas pagal gerąją inžinerinę praktiką įvertinus techninius elementus (skaičiavimą, modeliavimą, eksperimentų rezultatus, duomenis ir pan.), tarp jų:

Vertinimo rezultatai pateikiami patvirtinimo institucijai, kai ši to paprašo.

2.6.

Gamintojas laikosi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalies 1.4 punkte ir to priedo 2 priedėlyje nustatytų dokumentavimo reikalavimų.

3.1.

Šis 3 skirsnis taikomas elektroniškai valdomiems NRE, NRG, IWP, IWA, RLL ir RLR kategorijų varikliams, kurie atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kuriuose naudojamos elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis nustatomas ir įpurškiamų degalų kiekis, ir įpurškimo laikas, arba elektroninės kontrolės priemonės, kuriomis įjungiama, išjungiama arba moduliuojama išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, naudojama NOx kiekiui sumažinti.

3.2.

Gamintojas, naudodamas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priede nurodytus dokumentus, pateikia išsamią informaciją apie NOx kontrolės priemonių funkcines veikimo charakteristikas.

3.3.

NOx kontrolės strategija turi veikti visomis Sąjungos teritorijoje dažnai susiklostančiomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai.

3.4.

Gamintojas įrodo, kad amoniako kiekis, išmetamas per taikytiną ES tipo patvirtinimo procedūros teršalų išmetimo bandymų ciklą, kai naudojamas reagentas, RLL kategorijos varikliuose neviršija vidutinės 25 ppm vertės, o visų kitų taikytinų kategorijų varikliuose – 10 ppm vertės.

3.5.

Jeigu ne keliais judančiame mechanizme įrengiamos arba prie jo prijungiamos atskiros reagento talpyklos, turi būti pridėtos priemonės reagento ėminiams iš talpyklų imti. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai pasiekiama be specialaus įrankio arba įtaiso.

3.6.

Be 3.2–3.5 punktuose išdėstytų reikalavimų, taikomi šie reikalavimai:

4.1.

Šis skirsnis taikomas varikliams su papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema, priskirtiems prie variklių pakategorių, kurioms taikoma PN ribinė vertė pagal Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas V etapo išmetamųjų teršalų ribines vertes. Jeigu NOx kontrolės sistemoje ir kietųjų dalelių kontrolės sistemoje naudojamos tos pačios fizinės sudedamosios dalys (pvz., tas pats filtravimo elementas (SCR ant filtro), tas pats išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis) ir jeigu, atsižvelgdama į pagrįstą gamintojo pateiktą įvertinimą, patvirtinimo institucija padaro išvadą, kad kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis pagal šį skirsnį sukeltų 3 skirsnyje aprašytą atitinkamą NOx kontrolės sistemos triktį, šio skirsnio reikalavimai jokiai sudedamajai daliai arba trikčiai netaikomi.

4.2.

Išsamūs kietųjų dalelių teršalų kontrolės priemonių techniniai reikalavimai išdėstyti 4 priedėlyje.

2.1.1.

Jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoje turi būti naudojamas reagentas, gamintojas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo B dalį nurodo to reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją, jei tai reagento tirpalas, veikimo temperatūros sąlygas, pateikia nuorodas į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus ir nurodo kitas reagento charakteristikas.

2.1.2.

Suteikiant ES tipo patvirtinimą, patvirtinimo institucijai pateikiama išsami rašytinė informacija apie visas 4 skirsnyje aprašytos operatoriaus įspėjimo sistemos ir 5 skirsnyje aprašytos operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos funkcines veikimo charakteristikas.

2.1.3.

Gamintojas pateikia pirminės įrangos gamintojui dokumentus su instrukcijomis, kaip montuoti variklį ne keliais judančiame mechanizme, kad variklis, jo išmetamųjų teršalų kontrolės sistema ir ne keliais judančio mechanizmo dalys veiktų pagal šio priedėlio reikalavimus. Šie dokumentai apima išsamius variklio (programinės, aparatinės bei ryšių įrangos) techninius reikalavimus, reikalingus, kad variklis ne keliais judančiame mechanizme būtų tinkamai sumontuotas.

2.2.1.

NOx kontrolės diagnostikos sistema veikia šiomis sąlygomis:

Šis 2 skirsnis netaikomas stebint reagento lygį talpykloje, kai stebėsena atliekama visomis sąlygomis, kuriomis matavimas yra techniškai įmanomas (pvz., visomis sąlygomis, kai skystas reagentas nėra užšalęs).

2.3.1.

Leidžiama naudoti šildomąją arba nešildomąją reagento talpyklą ir dozavimo sistemą. Šildomoji sistema turi atitikti 2.3.2 punkto reikalavimus. Nešildomoji sistema turi atitikti 2.3.3 punkto reikalavimus.

2.3.2.

2.3.3.

2.4.1.

NOx kontrolės diagnostikos (NKD) sistema, naudodama kompiuterio atmintyje saugomus diagnostinius trikčių kodus (DTK), turi būti pajėgi nustatyti NOx kontrolės sistemos triktis ir, to paprašius, perduoti šią informaciją per išorės sąsają.

2.4.2.

2.4.3.

2.4.4.

NKD sistema negali būti užprogramuota arba kitaip suprojektuota, kad iš dalies ar visiškai išsijungtų faktiniu variklio eksploatavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į ne keliais judančio mechanizmo amžių, joje taip pat negali būti jokio algoritmo arba strategijos, kurių paskirtis būtų ilgainiui mažinti NKD sistemos veiksmingumą.

2.4.5.

Visi perprogramuojami NKD sistemos kompiuteriniai kodai ar veikimo parametrai apsaugomi nuo neteisėto keitimo.

2.4.6.

Gamintojas yra atsakingas už variklių su NKD sistema šeimos sudėties nustatymą. Varikliai prie variklių su NKD sistema šeimos priskiriami remiantis gerąja inžinerine praktika, o priskyrimą tvirtina patvirtinimo institucija.

Ne prie tos pačios variklių šeimos priklausantys varikliai gali priklausyti prie tos pačios variklių su NKD sistema šeimos.

2.4.6.1.   Varikliams su NKD sistema būdingi parametrai

Variklių su NKD sistema šeimai būdingi pagrindiniai visiems tos šeimos varikliams bendri konstrukcijos parametrai.

Kad variklius būtų galima priskirti prie tos pačios variklių su NKD sistema šeimos, turi būti panašūs šie jų pagrindiniai parametrai:

Šiuos panašumus gamintojas įrodo atitinkamais inžineriniais parodomaisiais bandymais arba kita tinkama tvarka, juos tvirtina patvirtinimo institucija.

Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos patvirtinti nedidelius NKD sistemos stebėsenos ir (arba) diagnozavimo metodų skirtumus, atsiradusius dėl skirtingos variklių konfigūracijos, jei gamintojas tuos metodus laiko panašiais ir jie skiriasi tik todėl, kad atitiktų konkrečias nagrinėjamų sudedamųjų dalių charakteristikas (pvz., dydį, išmetamųjų dujų srautą ir pan.), arba jei jų panašumai yra pagrįsti gerąja inžinerine praktika.

3.1.

Pagal XV priedą gamintojas visiems naujų variklių arba mechanizmų galutiniams naudotojams pateikia rašytines išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ir tinkamo jos veikimo instrukcijas arba užtikrina, kad tokios instrukcijos jiems būtų pateiktos.

4.1.

Ne keliais judančiame mechanizme įrengiama operatoriaus įspėjimo sistema, kuria vaizdo signalais operatoriui pranešama, jeigu nustatomas žemas reagento lygis, netinkama reagento kokybė, sutrinka reagento dozavimas arba nustatoma 9 skirsnyje nurodyta triktis ir dėl to, problemų laiku neišsprendus, įsijungs operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema. Įspėjimo sistema veikia ir tada, kai įsijungia 5 skirsnyje aprašyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema.

4.2.

Įspėjimas negali būti toks pat kaip įspėjimas, kuriuo pranešama apie triktį arba kitokį variklio techninės priežiūros aspektą, tačiau tam gali būti naudojama ta pati įspėjimo sistema.

4.3.

Operatoriaus įspėjimo sistemą gali sudaryti viena arba daugiau lempučių, joje gali būti rodomi trumpi pranešimai, įskaitant, pvz., pranešimus, kuriuose aiškiai nurodomi šie dalykai:

Jeigu rodomi pranešimai, šiems pranešimams rodyti gali būti naudojama ta pati kaip ir kitiems techninės priežiūros tikslams naudojama sistema.

4.4.

Gamintojo nuožiūra įspėjimo sistemoje gali būti naudojamas ir garsinis operatoriaus įspėjimo signalas. Operatoriui leidžiama išjungti garsinius įspėjimus.

4.5.

Operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia taip, kaip nurodyta atitinkamai 2.3.3.1, 6.2, 7.2, 8.4 ir 9.3 punktuose.

4.6.

Pašalinus operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Operatoriaus įspėjimo sistema negali automatiškai išsijungti, kol jos įsijungimo priežastys nepašalintos.

4.7.

Įspėjimo sistemos signalai laikinai gali būti pertraukti kitų įspėjimo signalų, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

4.8.

Operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūros išsamiai aprašytos 11 skirsnyje.

4.9.

Teikdamas ES tipo patvirtinimo paraišką pagal šį reglamentą, gamintojas įrodo, kad operatoriaus įspėjimo sistema veikia, kaip nustatyta 10 skirsnyje.

5.1.

Variklyje įrengiama vienu iš šių principų pagrįsta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema:

Jeigu gamintojas nusprendžia, kad vykdant vienos pakopos griežto raginimo imtis priemonių sistemos reikalavimus variklis išjungiamas, raginimas imtis priemonių dėl reagento lygio gamintojo sprendimu gali įsijungti 6.3.2 punkte, o ne 6.3.1 punkte nurodytomis sąlygomis.

5.2.

Variklyje gali būti sumontuotos priemonės, kuriomis operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemą būtų galima išjungti, jei jos atitinka 5.2.1 punkto reikalavimus.

5.3.

5.4.

5.5.

Atsižvelgiant į saugos aspektus ir siekiant sudaryti sąlygas savaiminei diagnostikai, leidžiama pasinaudoti raginimo imtis priemonių sistemos išjungimo funkcija, kad būtų pasiekta visa variklio galia, tik tai:

5.6.

Pašalinus operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema negali automatiškai išsijungti, kol jos įsijungimo priežastys nepašalintos.

5.7.

Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūros išsamiai aprašytos 11 skirsnyje.

5.8.

Teikdamas ES tipo patvirtinimo paraišką pagal šį reglamentą, gamintojas įrodo, kad operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema veikia, kaip nustatyta 11 skirsnyje.

6.2.1.

4 skirsnyje nurodyta operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia, kai reagento lygis talpykloje tampa mažesnis negu 10 proc. jos tūrio arba nebesiekia gamintojo nustatyto aukštesnio lygio.

6.2.2.

Įspėjimo signalas turi būti pakankamai aiškus, kad iš jo ir iš reagento indikatoriaus operatorius suprastų, jog reagento lygis yra žemas. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, joje rodomas pranešimas, kad reagento lygis yra žemas (pvz., „urea level low“ (žemas karbamido lygis), „AdBlue level low“ (žemas AdBlue lygis) arba „reagent low“ (žemas reagento lygis)).

6.2.3.

Iš pradžių operatoriaus įspėjimo sistema neprivalo veikti nenutrūkstamai (pvz., pranešimas neturi būti rodomas nuolat), tačiau reagentui vis labiau senkant ir artėjant operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo momentui operatoriaus įspėjimo sistema veikia vis intensyviau (pvz., kinta lemputės mirksėjimo dažnumas), galop ima veikti nenutrūkstamai. Pranešimo operatoriui kulminacinis taškas yra gamintojo nustatytame lygyje, tačiau kai įsijungia 6.3 punkte nurodyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, pranešimas turi būti kur kas geriau matomas negu tada, kai sistema įsijungė pirmą kartą.

6.2.4.

Nenutrūkstamo įspėjimo signalo turi būti neįmanoma lengvai išjungti arba nepaisyti. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, joje rodomas aiškus pranešimas (pvz., „fill up urea“ (papildykite karbamido), „fill up AdBlue“ (papildykite AdBlue) arba „fill up reagent“ (papildykite reagento)). Nenutrūkstamus įspėjimo signalus laikinai gali pertraukti kiti įspėjimo signalai, kuriais perduodama svarbi saugos informacija.

6.2.5.

Operatoriaus įspėjimo sistemos turi būti neįmanoma išjungti tol, kol reagento nebus papildyta iki lygio, kuriam esant sistema neturi įsijungti.

6.3.1.

5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento lygis talpykloje tampa mažesnis nei 2,5 proc. viso jos vardinio tūrio arba nebesiekia gamintojo nustatyto aukštesnio lygio.

6.3.2.

5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento talpykla ištuštėja, t. y. kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos, arba kai reagento lygis sumažėja iki kurio nors gamintojo nustatyto lygio, mažesnio už 2,5 proc. viso talpyklos vardinio tūrio.

6.3.3.

Išskyrus 5.5 punkte nustatytus atvejus, negriežto arba griežto raginimo imtis priemonių sistemos turi būti neįmanoma išjungti tol, kol reagento nebus papildyta iki lygio, kuriam esant atitinkama sistema neturi įsijungti.

7.1.

Variklyje arba ne keliais judančiame mechanizme turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, kad ne keliais judančiame mechanizme naudojamas netinkamas reagentas.

7.2.

Stebėsenos sistemai patvirtinus, kad reagento kokybė netinkama, įsijungia 4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „incorrect urea detected“ (netinkamas karbamidas), „incorrect AdBlue detected“ (netinkamas AdBlue) arba „incorrect reagent detected“ (netinkamas reagentas)).

7.3.

8.1.

Variklyje įrengiamos dozavimo sutrikimo nustatymo priemonės.

8.2.

8.3.

4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia, jei sutrinka dozavimas ir pagal 8.2.1 punktą įsijungia dozavimo matuoklis. Jeigu į įspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „urea dosing malfunction“ (karbamido dozavimo triktis), „AdBlue dosing malfunction“ (AdBlue dozavimo triktis) arba „reagent dosing malfunction“ (reagento dozavimo triktis)).

8.4.

9.1.

Be reagento lygio talpykloje ir reagento kokybės bei dozavimo sutrikimų, taip pat stebimi šie gedimai, nes jie gali būti susiję su neteisėtu keitimu:

9.2.

9.3.

4 skirsnyje aprašyta operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia įvykus kuriam nors iš 9.1 punkte nurodytų gedimų ir joje nurodoma, kad reikia skubaus taisymo. Jeigu įspėjimo sistemoje integruota pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „reagent dosing valve disconnected“ (atjungtas reagento dozavimo vožtuvas) arba „critical emission failure“ (kritinis teršalų išmetimo sistemos gedimas)).

9.4.

9.5.

Užuot taikęs 9.2 punkte nustatytus reikalavimus, gamintojas gali naudoti išmetimo sistemoje įtaisytą NOx jutiklį. Tokiu atveju:

10.2.1.

Tai, kad kitų variklių su NKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos yra panašios, gali būti įrodoma patvirtinimo institucijoms pateikiant, pvz., algoritmus, funkcinę analizę ir kt.

10.2.2.

Bandomąjį variklį parenka gamintojas, suderinęs su patvirtinimo institucija. Tai gali būti pirminis arba kitas nagrinėjamos šeimos variklis.

10.2.3.

Jeigu variklių šeimos varikliai priklauso prie variklių su NKD sistema šeimos, kuriai ES tipo patvirtinimas pagal 10.2.1 punktą (4.3 pav.) jau suteiktas, tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų, jei gamintojas institucijai įrodo, kad nagrinėjamo variklio šeimos ir variklių su NKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedėlio reikalavimams užtikrinti, yra panašios.

10.3.1.

Įspėjimo sistemos įsijungimo atitiktis įrodoma atliekant du bandymus: reagento trūkumo ir vienos iš 7–9 skirsniuose aprašytų kategorijų gedimo.

10.3.2.

10.3.3.

10.3.4.

Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu kiekvieno pagal 10.3.3 punktą atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje įspėjimo sistema tinkamai įsijungė.

10.4.1.

Raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas atliekamas bandymais variklio bandymų stende.

10.4.2.

Atliekant bandymo veiksmų seką, parodoma, kaip, jei trūksta reagento arba įvyksta kuris nors iš 7, 8 arba 9 skirsnyje nurodytų gedimų, įsijungia raginimo imtis priemonių sistema.

10.4.3.

Šio parodomojo bandymo tikslais:

10.4.4.

Be to, gamintojas įrodo, kad raginimo imtis priemonių sistema veikia 7, 8 arba 9 skirsnyje nurodytomis gedimų sąlygomis, kurios nebuvo pasirinktos taikyti atliekant 10.4.1–10.4.3 punktuose aprašytus parodomuosius bandymus.

Tai galima įrodyti patvirtinimo institucijai pateikus techninių dokumentų rinkinį su įrodymais, pvz., algoritmais, funkcinėmis analizėmis ir pirmiau atliktų bandymų rezultatais.

10.4.5.

10.4.6.

10.4.7.

Kitas variantas – gamintojas, jei taip nusprendžia ir patvirtinimo institucija su tuo sutinka, raginimo imtis priemonių mechanizmų parodomąjį bandymą pagal 5.4 ir 10.4.1.2 punktų reikalavimus gali atlikti su visu ne keliais judančiu mechanizmu, ne keliais judantį mechanizmą įtvirtinęs tinkamame bandymų stende arba kontroliuojamomis sąlygomis mechanizmą išbandydamas bandymų kelyje.

11.1.

Siekiant papildyti šiame priedėlyje nustatytus reikalavimus dėl įspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įsijungimo ir išsijungimo mechanizmų, šiame 11 skirsnyje nustatomi šių įsijungimo ir išsijungimo mechanizmų diegimo techniniai reikalavimai.

11.2.

11.3.

11.4.

11.4.1.   Bendrosios nuostatos

11.4.2.   Matuoklių mechanizmų veikimo principas

12.1.

Šiame 12 skirsnyje pateikti kai kurie tipiški matuoklių įsijungimo, išsijungimo ir mechanizmų veikimo pavyzdžiai. 12.2, 12.3 ir 12.4 punktuose paveikslai ir aprašymai pateikiami tik kaip šio priedėlio pavyzdžiai, jais nereikėtų remtis nei kaip šio reglamento reikalavimų pavyzdžiais, nei kaip galutinių atitinkamų procedūrų nuostatų pavyzdžiais. 4.6 ir 4.7 pav. parodytos matuoklių valandos yra 4.4 lentelėje pateiktos didžiausios griežto raginimo imtis priemonių sistemos vertės. Pavyzdžiui, kad būtų paprasčiau, pateiktuose pavyzdžiuose nenurodyta, jog įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai būna įsijungusi ir įspėjimo sistema.

4.4 pav.

Pakartotinis matuoklio įsijungimas arba nulinės matuoklio vertės nustatymas pasibaigus užfiksuotos vertės saugojimo laikotarpiui

12.2.

4.5 pav. parodyta, kaip veikia įsijungimo ir išsijungimo mechanizmai keturiais reagento lygio stebėjimo atvejais:

4.5 pav.

Reagento lygis

12.3.

4.6 pav. parodyti trys netinkamos reagento kokybės atvejai:

4.6 pav.

Prastos kokybės reagento pripildymas

12.4.

4.7 pav. parodyti trys karbamido tirpalo dozavimo sistemos gedimo atvejai. Šiame paveiksle taip pat parodyta, kokia procedūra taikoma įvykus 9 skirsnyje aprašytiems stebėsenos gedimams:

4.7 pav.

Reagento dozavimo sistemos gedimas

13.1.

Gamintojas per ES tipo patvirtinimo procedūrą naudodamas CDmin koncentracijos reagentą ir NRE-v-3, NRE-v-4, NRE-v-5, NRE-v-6 pakategorių varikliams taikydamas įšilusio variklio paleidimo NRTC, o visų kitų kategorijų varikliams – taikytiną NRSC įrodo, kad CDmin vertė yra tinkama.

13.2.

Bandymas atliekamas po atitinkamo NKD ciklo (-ų) arba gamintojo apibrėžto parengiamojo kondicionavimo ciklo, sudarant galimybę uždarajai NOx kontrolės sistemai prisitaikyti prie CDmin koncentracijos reagento kokybės.

13.3.

Atliekant šį bandymą išmetamų teršalų kiekis turi būti mažesnis už 7.1.1 punkte nustatytą NOx slenkstinę vertę.

4.1.

Mechanizmo kompiuterio žurnale į neištrinamąją kompiuterio atmintį arba matuoklius įrašomas visas visų variklio veikimo sutrikimų, kilusių dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės, skaičius ir trukmė, užtikrinant, kad informacijos nebūtų galima netyčia ištrinti.

Nacionalinėms tikrinimo institucijoms sudaroma galimybė skaitytuvu nuskaityti šiuos duomenis.

4.2.

Į atmintį pagal 4.1 punktą įrašytas sutrikimas trunka nuo momento, kai reagento talpykla ištuštėja, tai yra kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos, arba kai reagento lygis sumažėja iki kurio nors gamintojo nustatyto lygio, mažesnio už 2,5 proc. viso talpyklos vardinio tūrio.

4.3.

Kiti pagal 4.1 punktą į atmintį įrašomi sutrikimai, išskyrus nurodytuosius 4.1.1 punkte, trunka nuo momento, kai pasiekiama 1 priedėlio 4.4 lentelėje nurodyta atitinkamo matuoklio rodmenų vertė, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema.

4.4.

Pagal 4.1 punktą į atmintį įrašytas sutrikimas baigiasi, kai yra ištaisomas.

4.5.

Atliekant parodomąjį bandymą pagal 1 priedėlio 10 skirsnio reikalavimus, vietoj to priedėlio 10.1 punkto c papunktyje ir atitinkamai 4.1 lentelėje nurodyto griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomojo bandymo atliekamas informacijos apie variklio veikimo sutrikimus dėl netinkamo reagento įpurškimo arba nepakankamos reagento kokybės saugojimo parodomasis bandymas.

Šiuo atveju taikomi 1 priedėlio 10.4.1 punkto reikalavimai ir gamintojui, patvirtinimo institucijai sutikus, leidžiama pagreitinti bandymą imituojant, kad variklis veikė tam tikrą skaičių valandų.

2.1.

Gamintojas, vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo A dalies 1.5 punktu, pateikia informaciją, kuria išsamiai apibūdinamos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos.

2.2.

Jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoje turi būti naudojamas reagentas, gamintojas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo 3 priedėlyje nustatytame informaciniame dokumente nurodo to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, veikimo temperatūros sąlygas, ir pateikia nuorodas į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus.

2.1.1.

Jeigu išmetamųjų teršalų kontrolės sistemoje turi būti naudojamas reagentas, pvz., degaluose esantis katalizatorius, gamintojas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/656 I priedo 3 priedėlyje nustatytame informaciniame dokumente nurodo to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, veikimo temperatūros sąlygas, ir pateikia nuorodas į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus.

2.1.2.

Suteikiant ES tipo patvirtinimą, patvirtinimo institucijai pateikiama išsami rašytinė informacija apie visas 4 skirsnyje aprašytos operatoriaus įspėjimo sistemos funkcines veikimo charakteristikas.

2.1.3.

Gamintojas pateikia montavimo dokumentus, kuriuos naudodamas pirminės įrangos gamintojas užtikrins, kad ne keliais judančiame mechanizme sumontuotas variklis, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, kuri yra patvirtinto variklių tipo arba variklių šeimos dalis, kartu su kitomis reikiamomis mechanizmo dalimis veiks taip, kaip reikalaujama pagal šio priedo nuostatas. Šie dokumentai apima išsamius variklio (programinės, aparatinės bei ryšių įrangos) techninius reikalavimus ir nuostatas, kurie yra reikalingi, kad variklis ne keliais judančiame mechanizme būtų tinkamai sumontuotas.

2.2.1.

KDKD sistema veikia šiomis sąlygomis:

2.3.1.

KDKD sistema, naudodama kompiuterio atmintyje saugomus diagnostinius trikčių kodus (DTK), geba nustatyti šiame priede nagrinėjamas kietųjų dalelių kontrolės sistemos triktis (KDKT) ir, to paprašius, perduoti šią informaciją per išorės sąsają.

2.3.2.

2.3.3.

Diagnostinių trikčių kodų ištrynimo reikalavimai:

2.3.4.

KDKD sistema negali būti užprogramuota arba kitaip suprojektuota, kad iš dalies ar visiškai išsijungtų faktiniu variklio eksploatavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į ne keliais judančio mechanizmo amžių, joje taip pat negali būti jokio algoritmo arba strategijos, kurių paskirtis yra ilgainiui mažinti KDKD sistemos veiksmingumą.

2.3.5.

Visi perprogramuojamieji KDKD sistemos kompiuteriniai kodai ar veikimo parametrai apsaugomi nuo neteisėto keitimo.

2.3.6.

Gamintojas yra atsakingas už variklių su KDKD sistema šeimos sudėties nustatymą. Varikliai prie variklių su KDKD sistema šeimos priskiriami remiantis gerąja inžinerine praktika, o priskyrimą tvirtina patvirtinimo institucija.

Ne prie tos pačios variklių šeimos priklausantys varikliai gali priklausyti prie tos pačios variklių su KDKD sistema šeimos.

2.3.6.1.   Variklių su KDKD sistema šeimai būdingi parametrai

Variklių su KDKD sistema šeimai būdingi pagrindiniai visiems tos šeimos varikliams bendri konstrukcijos parametrai.

Kad variklius būtų galima priskirti prie tos pačios variklių su KDKD sistema šeimos, turi būti panašūs šie jų pagrindiniai parametrai:

Šiuos panašumus gamintojas įrodo atitinkamais inžineriniais parodomaisiais bandymais arba kita tinkama tvarka, juos tvirtina patvirtinimo institucija.

Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos patvirtinti nedidelius KDKD stebėsenos sistemos stebėsenos ir (arba) diagnozavimo metodų skirtumus, atsiradusius dėl skirtingos variklių konfigūracijos, jei gamintojas tuos metodus laiko panašiais ir jie skiriasi tik todėl, kad atitiktų konkrečias nagrinėjamų sudedamųjų dalių charakteristikas (pvz., dydį, išmetamųjų dujų srautą ir pan.), arba jei jų panašumai yra pagrįsti gerąja inžinerine praktika.

3.1.

Pagal XV priedo reikalavimus gamintojas visiems naujų variklių arba mechanizmų galutiniams naudotojams pateikia rašytines išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ir tinkamo jos veikimo instrukcijas arba užtikrina, kad tokios instrukcijos jiems būtų pateiktos.

4.1.

Ne keliais judančiame mechanizme įrengiama operatoriaus įspėjimo vaizdo signalais sistema.

4.2.

Operatoriaus įspėjimo sistemą gali sudaryti viena arba daugiau lempučių, joje gali būti rodomi trumpi pranešimai.

Šiems pranešimams rodyti gali būti naudojama ta pati kaip ir kitiems techninės priežiūros arba NKD tikslams naudojama sistema.

Įspėjimo sistema nurodo, kad reikalingas skubus remontas. Jeigu įspėjimo sistemoje naudojama pranešimų rodymo sistema, rodomas pranešimas, kuriame nurodoma įspėjimo priežastis (pvz., „sensor disconnected“ (atjungtas jutiklis) arba „critical emission failure“ (kritinis teršalų išmetimo sistemos gedimas)).

4.3.

Gamintojo nuožiūra įspėjimo sistemoje gali būti naudojamas ir garsinis operatoriaus įspėjimo signalas. Operatoriui leidžiama išjungti garsinius įspėjimus.

4.4.

Operatoriaus įspėjimo sistema įsijungia taip, kaip nurodyta 2.3.2.2 punkte.

4.5.

Pašalinus operatoriaus įspėjimo sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Operatoriaus įspėjimo sistema negali automatiškai išsijungti, kol jos įsijungimo priežastys nepašalintos.

4.6.

Įspėjimo sistemos signalai laikinai gali būti pertraukti kitų įspėjimo signalų, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai.

4.7.

Teikdamas ES tipo patvirtinimo paraišką pagal Reglamentą (ES) 2016/1628, gamintojas įrodo, kad operatoriaus įspėjimo sistema veikia, kaip nustatyta 9 skirsnyje.

5.1.

KDKD sistemoje yra neištrinamoji kompiuterio atmintis arba matuokliai, kuriuose saugoma informacija apie variklio veikimo sutrikimus, kurių DTK yra patvirtintas ir aktyvus, užtikrinant, kad informacijos nebūtų galima netyčia ištrinti.

5.2.

KDKD sistemos neištrinamojoje atmintyje saugoma informacija apie bendrą visų variklio veikimo sutrikimų, kurių DTK yra patvirtintas ir aktyvus, skaičių ir trukmę, kai operatoriaus įspėjimo sistema veikė 20 variklio veikimo valandų arba gamintojo nustatytą trumpesnį laikotarpį.

5.2.

Nacionalinėms institucijoms sudaroma galimybė skaitytyvu nuskaityti šiuos duomenis.

6.1

KDKD sistema nustatoma, jeigu papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema, įskaitant visus jos veikimo stebėsenos, įjungimo, išjungimo arba moduliavimo jutiklius, visiškai pašalinama.

7.1.

Jeigu gaunamas patvirtintas ir aktyvus DTK, kuriuo pažymima, kad papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema pašalinta arba nebeatlieka savo funkcijų, reagento dozavimas nedelsiant sustabdomas. Dozavimas atnaujinamas, kai DTK nebėra aktyvus.

7.2.

Įspėjimo sistema įsijungia, jei reagento kiekis prijungtoje talpykloje sumažėja tiek, kad tampa mažesnis už gamintojo nustatytą minimalią vertę.

8.1.

Be papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos pašalinimo stebėsenos, stebimi toliau nurodyti gedimai, nes jie gali būti susiję su neteisėtu keitimu:

8.2.

KDKD sistema nustatoma, jeigu visiškai pašalinamas papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos filtravimo elementas („empty can“ (tuščias korpusas)). Tokiu atveju papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos korpusas ir jutikliai, kuriais stebimas, įjungiamas, išjungiamas arba moduliuojamas jos veikimas, vis dar yra.

8.3.

9.2.1.

Jeigu variklių šeimos varikliai priklauso prie variklių su KDKD sistema šeimos, kuriai ES tipo patvirtinimas pagal 4.8 pav. jau suteiktas, tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų, jei gamintojas institucijai įrodo, kad nagrinėjamo variklio šeimos ir variklių su KDKD sistema šeimos variklių stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedėlio reikalavimams užtikrinti, yra panašios.

4.8 pav.

Anksčiau įrodyta variklių su KDKD sistema šeimos atitiktis

9.3.1.

Įspėjimo sistemos įsijungimo atitiktis įrodoma atliekant du bandymus: kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų ir įvyksta vienas iš šio priedo 6 arba 8.3 punkte aptartų kategorijų gedimų.

9.3.2.

9.3.3.

9.3.4.

Įspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu kiekvieno pagal 9.3.3 punktą atlikto parodomojo bandymo pabaigoje įspėjimo sistema tinkamai įsijungė ir pasirinkto gedimo DTK yra „patvirtintas ir aktyvus“.

9.3.5.

Jeigu atliekamas papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistemos, kurioje naudojamas reagentas, parodomasis bandymas, kai papildomo kietųjų dalelių apdorojimo sistema nebeatlieka savo funkcijų arba yra pašalinta, taip pat patvirtinama, kad reagento dozavimas nutrūko.

2.1.1.

Kintamo greičio NRE kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 300 kW, kintamo greičio RLR kategorijos varikliai ir kintamo greičio NRG kategorijos varikliai

Kontrolės sritis (žr. 5.1 pav.) apibrėžiama taip:

viršutinė sukimo momento ribinė vertė : pilnutinės apkrovos sukimo momento kreivė;

sūkių dažnio intervalas : sūkių dažnis nuo A iki n hi;

čia:

sūkių dažnis A = n lo + 0,15 × (n hi – n lo);

Atliekant bandymus nebandomos šios variklio veikimo sąlygos:

Jei išmatuotas variklio sūkių dažnis A ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą variklio sūkių dažnį, naudojamos deklaruotosios variklio sūkių dažnio vertės. Jeigu kurio nors bandymo sūkių dažnio leidžiamoji nuokrypa viršijama, naudojamas išmatuotasis variklio sūkių dažnis.

Tarpiniai kontrolės srities bandymo taškai nustatomi taip:

čia: n100% yra 100 proc. atitinkamo bandymų ciklo sūkių dažnis.

5.1 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia ≥ 300 kW, ir kintamo greičio NRG kategorijos variklių kontrolės sritis

2.1.2.

Kintamo greičio NRE kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, kintamo greičio IWA kategorijos varikliai, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW

Taikoma 2.1.1 punkte nurodyta kontrolės sritis, bet tik laikantis papildomos šiame punkte aprašytų ir 5.2 ir 5.3 pav. pavaizduotų variklių veikimo sąlygų išimties:

Čia:

Jei išmatuotos variklio sūkių dažnio vertės A, B ir C ± 3 proc. tikslumu atitinka gamintojo deklaruotą variklio sūkių dažnį, naudojamos deklaruotojo variklio sūkių dažnio vertės. Jeigu kurio nors bandymo sūkių dažnio leidžiamoji nuokrypa viršijama, naudojamas išmatuotasis variklio sūkių dažnis.

5.2 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW, o sūkių dažnis C < 2 400  sūk./min., kontrolės sritis

Paaiškinimai:

5.3 pav.

Kintamo greičio NRE kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 19 kW, ir kintamo greičio IWA kategorijos variklių, kurių didžiausia naudingoji galia < 300 kW, o sūkių dažnis C ≥ 2 400  sūk./min., kontrolės sritis

Paaiškinimai:

sūkių dažnis

:

100 proc.,

sukimo momento dydis

:

50 proc. didžiausią galią atitinkančio sukimo momento.

apatinė sūkių dažnio ribinė vertė

:

0,7 × n 100 %

viršutinės ribos kreivė

:

%power = 100 ×·( %speed/90)3,5

apatinės ribos kreivė

:

%power = 70 ×·( %speed/100)2,5

viršutinė galios ribinė vertė

:

pilnutinės apkrovos galios kreivė

viršutinė sūkių dažnio ribinė vertė

:

didžiausias reguliatoriaus leidžiamas sūkių dažnis

%power

–