This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02015R0757-20230605
Regulation (EU) 2015/757 of the European Parliament and of the Council of 29 April 2015 on the monitoring, reporting and verification of greenhouse gas emissions from maritime transport, and amending Directive 2009/16/EC (Text with EEA relevance)Text with EEA relevance
Consolidated text: 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
02015R0757 — LT — 05.06.2023 — 002.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
►M2 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/757 2015 m. balandžio 29 d. dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ◄ (OL L 123 2015.5.19, p. 55) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/2071 2016 m. rugsėjo 22 d. |
L 320 |
1 |
26.11.2016 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/957 2023 m. gegužės 10 d. |
L 130 |
105 |
16.5.2023 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/757
2015 m. balandžio 29 d.
dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB
(Tekstas svarbus EEE)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms taikomas šis reglamentas, yra šios:
anglies dioksidas (CO2);
kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – metanas (CH4) ir
kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – azoto suboksidas (N2O).
Kai šiame reglamente nurodomas bendras suvestinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba bendras suvestinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, jis suprantamas kaip bendras suvestinis atskirai kiekvienų dujų išmestas kiekis.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas šis reglamentas pagal 2 straipsnio 1c dalies pirmą pastraipą, išmetimas iš laivų; |
b) |
įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, todėl į šią apibrėžtį nepatenka sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas ir (arba) jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste, nes laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, reikia atlikti perdavimą iš laivo į laivą už uostų ribų, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos; |
c) |
reisas – laivo judėjimas, kuris prasideda įplaukimo uoste arba jame baigiasi; |
d) |
bendrovė – laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, iš laivo savininko perėmę atsakomybę už laivo veiklą; |
e) |
bendroji talpa (BT) – bendroji talpa, apskaičiuota pagal talpos matavimo taisykles, nustatytas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) 1969 m. birželio 23 d. Londone priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede ar vėlesnėse konvencijose; |
f) |
tikrintojas – tikrinimo veiklą vykdantis juridinis subjektas, nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir šį reglamentą; |
g) |
tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla, skirta įvertinti bendrovės perduotų dokumentų atitiktį šio reglamento reikalavimams; |
h) |
atitikties patvirtinimo dokumentas – laivui skirtas dokumentas, kurį bendrovei išduoda tikrintojas ir kuriame patvirtinama, kad tas laivas atitinka šio reglamento reikalavimus tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu; |
i) |
kita susijusi informacija – informacija, susijusi su naudojant laivų kurą ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu, transportavimo apimtimi ir laivų energijos vartojimo efektyvumu, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti laivų eksploatacines savybes; |
j) |
išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė su sukėliklio veiklos duomenimis susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, jeigu daroma visiškos oksidacijos vykstant degimui ir visiškos kitų cheminių reakcijų konversijos prielaida; |
k) |
neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio nustatymo rezultatu, apibūdinantis verčių sklaidą, kuri galėtų būti pagrįstai susieta su tam tikru kiekiu, atsižvelgiant į sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį, išreiškiamas procentais ir apibūdinantis pasikliautinąjį intervalą apie vidutinę vertę, apimantį 95 % numanomų verčių, atsižvelgiant į verčių pasiskirstymo asimetriją; |
l) |
konservatyvus – atitinkantis prielaidų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų nepakankamai įvertintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis arba kad nebūtų pervertinti atstumai arba pervežtų krovinių kiekis; |
m) |
ataskaitinis laikotarpis – vieni kalendoriniai metai, kuriais turi būti vykdoma ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio stebėsena ir teikiamos ataskaitos apie tai. Tuo atveju, kai reisas prasideda vienais, o baigiasi kitais kalendoriniais metais, stebėsenos ir ataskaitų teikimo duomenys priskiriami prie pirmųjų atitinkamų kalendorinių metų; |
n) |
prisišvartavęs laivas – laivas, kuris stovi saugiai pritvirtintas ar nuleidęs inkarą viename iš valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų jo pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta; |
o) |
ledo klasė – žymuo, kurį laivui suteikia vėliavos valstybės kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės pripažinta organizacija ir kuris rodo, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis; |
p) |
atsakinga administruojančioji institucija – laivybos bendrovę administruojanti institucija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 3gf straipsnyje; |
q) |
ledo klasė – bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys – išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB dėl jūrų transporto veiklos pagal tos direktyvos I priedą, ir apie kurį bendrovė turi pranešti pagal tą direktyvą visų laivų, už kuriuos ji yra atsakinga per ataskaitinį laikotarpį, atžvilgiu, suma. |
II SKYRIUS
STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
1 SKIRSNIS
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai ir metodai
4 straipsnis
Bendrieji stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai
5 straipsnis
►M2 Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsenos metodai
Iki 2023 m. spalio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat ir jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje. CH4 ir N2O kiekio stebėsenos metodai grindžiami tais pačiais principais, kaip ir šio reglamento I priede nustatyti išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai, su patikslinimais, kurie būtini atsižvelgiant į atitinkamų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pobūdį. Šio reglamento I priede nustatyti metodai ir šio reglamento II priede nustatytos taisyklės prireikus suderinami su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytais metodais ir taisyklėmis.
2 SKIRSNIS
Stebėsenos planas
6 straipsnis
Stebėsenos plano turinys ir teikimas
Stebėsenos plane pateikiami išsamūs ir aiškūs atitinkamo laivo stebėsenos metodikos dokumentai ir bent visa ši informacija:
laivo identifikavimo duomenys ir tipas, įskaitant jo pavadinimą, TJO jam suteiktą identifikavimo numerį, jo registracijos arba prirašymo uostą ir laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);
bendrovės pavadinimas ir kontaktinio asmens adresas, telefono ir el. pašto duomenys, TJO suteiktas bendrovės ir registruotojo savininko unikalus identifikavimo numeris;
laive esančių toliau nurodytų ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinių aprašai: pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, dujų turbinų, katilų bei inertinių dujų generatorių, ir naudojamo kuro rūšių;
procedūrų, sistemų ir pareigų, naudotų ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinių sąrašui atnaujinti ataskaitiniu laikotarpiu, aprašas;
procedūrų, taikomų atliekant reisų sąrašo išsamumo stebėseną, aprašas;
laivo kuro sąnaudų stebėsenos procedūrų aprašas, įskaitant:
iš I priede nustatytų metodų pasirinktą kiekvieno ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinio kuro sąnaudų apskaičiavimo metodą, be kita ko, jei taikytina, pateikiant naudojamos matavimo įrangos aprašą;
papildyto kuro kiekio ir rezervuaruose esančio kuro kiekio matavimo procedūras, šiuo tikslu naudojamos matavimo įrangos aprašą ir, jei taikytina, su matavimo duomenimis susijusios informacijos registravimo, gavimo, perdavimo ir saugojimo procedūras;
pasirinktą tankio nustatymo metodą, jei taikytina;
procedūrą, taikomą siekiant užtikrinti, kad bendroji kuro matavimo neapibrėžtis atitiktų šio reglamento reikalavimus, jeigu įmanoma, remiantis nacionaliniais teisės aktais, sutartyse su klientais numatytomis nuostatomis ar kuro tiekėjo tikslumo standartais;
kiekvienos rūšies kurui nustatytų išmetamųjų teršalų bendrų faktorių arba, jeigu tai alternatyvus kuras, išmetamųjų teršalų faktorių nustatymo metodikų, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, ir pateikiant naudojamų laboratorijų aprašą ir, jei taikytina, pagal standartą ISO 17025 patvirtintą tų laboratorijų akreditaciją;
procedūrų, taikomų kiekvieno reiso veiklos duomenims nustatyti, aprašas, įskaitant:
procedūras, pareigas ir duomenų šaltinius, skirtus nuplauktam atstumui nustatyti ir užregistruoti;
procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus atitinkamai pervežtiems kroviniams ir keleivių skaičiui nustatyti ir užregistruoti;
procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus jūroje praleistam laikui plaukiant iš išvykimo uosto į atvykimo uostą nustatyti ir užregistruoti;
metodo, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus duomenų spragoms užpildyti, aprašą;
persvarstymo duomenų lapą, kuriame būtų registruojama visa ankstesnių persvarstymų informacija.
Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 6–10 straipsniai dėl tuose straipsniuose esamų stebėsenos planų taisyklių, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų patvirtinimo.
7 straipsnis
Stebėsenos plano pakeitimai
Bendrovės daro stebėsenos plano pakeitimus šiais atvejais:
jei bendrovė pakeičiama;
jei atsiradus naujiems išmetamųjų teršalų šaltiniams arba dėl naujo, į stebėsenos planą dar neįtraukto, kuro naudojimo išmetamas naujas ►M2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis;
jei dėl naujo tipo matavimo įrangos naudojimo arba naujų ėminių ėmimo, arba analizės metodų taikymo, arba dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei gauti duomenų gali būti padarytas poveikis ►M2 išmetamu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo tikslumui;
nustačius, kad pagal taikytą stebėsenos metodą gauti duomenys buvo neteisingi;
jei nustatoma, kad kuri nors stebėsenos plano dalis neatitinka šio reglamento reikalavimų, ir bendrovė turi patikslinti tą planą pagal 13 straipsnio 1 dalį.
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų pakeitimų patvirtinimo.
3 SKIRSNIS
►M2 Išmetamų mo šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsena
8 straipsnis
Veiklos stebėsena ataskaitiniu laikotarpiu
Nuo 2018 m. sausio 1 d. bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, vykdo kiekvieno laivo kiekvieno reiso metu ir per metus ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio stebėseną, taikydamos iš I priedo B dalyje nustatytų metodų pasirinktą tinkamą ►M2 išmetamu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo metodą ir apskaičiuodamos ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį pagal I priedo A dalį.
9 straipsnis
Stebėsena kiekvieno reiso metu
Remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, bendrovės pagal I priedo A dalį ir II priedo A dalį vykdo kiekvieno laivo, atvykstančio į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykstančio iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir kiekvieno reiso stebėseną, stebėdamos šią informaciją:
išvykimo uostą ir atvykimo uostą, įskaitant išvykimo ir atvykimo dieną ir laiką;
kiekvienos sunaudotos rūšies kuro kiekį iš viso ir išmetamųjų teršalų faktorių;
►M2 išmestas šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ ;
nuplauktą atstumą;
jūroje praleistą laiką;
pervežtą krovinį;
transportavimo apimtį.
Bendrovės taip pat gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio 10 straipsniui, bendrovei netaikoma prievolė stebėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie konkretaus laivo kiekvieną reisą, jei:
visi laivo reisai ataskaitiniu laikotarpiu pradedami arba baigiami valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste ir
laivas, remiantis jo tvarkaraščiu, ataskaitiniu laikotarpiu atlieka daugiau nei 300 reisų.
10 straipsnis
Metinė stebėsena
Bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedo B dalį vykdo kiekvieno laivo stebėseną kiekvienais kalendoriniais metais, stebėdamos šiuos parametrus:
kiekvienos sunaudotos rūšies kuro kiekį iš viso ir išmetamųjų teršalų faktorių;
bendrą suminį ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas;
suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prisišvartavusių laivų ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
bendrą nuplauktą atstumą;
bendrą jūroje praleistą laiką;
bendrą transportavimo apimtį;
vidutinį energijos vartojimo efektyvumą;
bendrą suvestinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekį, susijusį su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą, kartu pateikiant būtiną informaciją, kuria pagrindžiamas bet kurios atitinkamos nuo tos direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos tos direktyvos 12 straipsnio 3-e–3-b dalyse, taikymas.
Bendrovės gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.
Bendrovės taip pat gali stebėti suvartoto kuro ir ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, diferencijuodamos pagal kitus stebėsenos plane nustatytus kriterijus.
4 SKIRSNIS
Ataskaitų teikimas
11 straipsnis
Išmetamųjų teršalų ataskaitos turinys
Nuo 2025 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. bendrovės atsakingai administruojančiai institucijai, su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų vėliavos valstybių institucijoms ir Komisijai pateikia kiekvieno laivo, už kurį jos yra atsakingos, viso praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurią tikrintojas pagal 13 straipsnį patikrino kaip tinkamą. Atsakinga administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti savo išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.
Išmetamųjų teršalų ataskaitoje bendrovės pateikia šią informaciją:
laivo ir bendrovės identifikavimo duomenis, įskaitant:
laivo pavadinimą;
TJO identifikavimo numerį;
laivo registracijos arba prirašymo uostą;
laivo ledo klasę, jei ji įtraukta į stebėsenos planą;
laivo techninį efektyvumą (energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklį (EVEDR) arba apskaičiuotąją rodiklio vertę (ARV) pagal TJO rezoliuciją MEPC.215 (63), jeigu taikytina);
laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);
laivo savininko adresą ir jo pagrindinę verslo vietą;
bendrovės pavadinimą (jeigu tai ne laivo savininkas);
bendrovės (jeigu tai ne laivo savininkas) adresą ir jo pagrindinę verslo vietą;
kontaktinio asmens adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto duomenis;
tikrintojo, kuris įvertino išmetamųjų teršalų ataskaitą, tapatybę;
informaciją apie taikomą stebėsenos metodą ir susijusį neapibrėžties lygį;
pagal 10 straipsnį atliktos metinės parametrų stebėsenos rezultatus.
11a straipsnis
Ataskaitų teikimas ir suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas bendrovės lygmeniu
12 straipsnis
Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma ir bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas
III SKYRIUS
TIKRINIMAS IR AKREDITAVIMAS
13 straipsnis
Tikrinimo veiklos apimtis ir patikros ataskaita
Jeigu tikrintojas pakankamai užtikrintai prieina prie išvados, kad bendrovės lygmens suvestiniuose išmetamo teršalų kiekio duomenyse reikšmingų iškraipymų nėra, tikrintojas parengia tikrinimo ataskaitą, kurioje konstatuoja, kad bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys patikrinti ir laikomi patenkinamais remiantis pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.
14 straipsnis
Bendrosios tikrintojų prievolės ir veiklos principai
Tikrindamas išmetamųjų teršalų ataskaitą ir bendrovės taikomas stebėsenos procedūras, tikrintojas įvertina stebėsenos sistemų ir ataskaitoje pateiktų su ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu susijusių duomenų ir informacijos patikimumą, tikėtinumą ir tikslumą, visų pirma įvertina:
kuro sąnaudų susiejimą su reisais;
pateiktus duomenis apie kuro sąnaudas ir susijusius matavimus bei apskaičiavimus;
išmetamųjų teršalų faktorių pasirinkimą ir naudojimą;
apskaičiavimai, kuriais atlikus nustatomas bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir bendras suvestinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekis, susijęs su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą;
apskaičiavimus, kuriuos atliekant buvo nustatytas energijos vartojimo efektyvumas.
Tikrintojas į pagal 12 straipsnį pateiktas išmetamųjų teršalų ataskaitas atsižvelgia tik tuo atveju, jei remiantis patikimais ir tikėtinais duomenimis ir informacija galima nustatyti ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį užtikrinant pagrįsto laipsnio apibrėžtumą ir jei užtikrinama, kad:
pateikti duomenys atitiktų apskaičiuotus duomenis, grindžiamus laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pavyzdžiui, įmontuoto variklio galia;
pateiktuose duomenyse nebūtų neatitikimų, visų pirma, lyginant bendrą kiekvieno laivo kasmet įsigyjamą kuro kiekį ir sumines kuro sąnaudas reisų metu;
duomenys būtų renkami laikantis taikomų taisyklių ir
atitinkami laivo įrašai būtų išsamūs ir nuoseklūs.
15 straipsnis
Patikros procedūros
16 straipsnis
Tikrintojų akreditavimas
IV SKYRIUS
ATITIKTIS IR INFORMACIJOS SKELBIMAS
17 straipsnis
Atitikties patvirtinimo dokumentas
Atitikties patvirtinimo dokumente pateikiama ši informacija:
laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);
laivo savininko pavadinimas (vardas ir pavardė), adresas ir pagrindinė verslo vieta;
tikrintojo tapatybė;
atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data, jo galiojimo laikotarpis ir susijęs ataskaitinis laikotarpis.
18 straipsnis
Prievolė laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą
Ne vėliau kaip kitų metų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos birželio 30 d. laivuose, atplaukiančiuose į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, esančiuose tame uoste arba iš jo išplaukiančiuose, kurie tuo ataskaitiniu laikotarpiu vykdė reisus, turi būti galiojantis atitikties patvirtinimo dokumentas.
19 straipsnis
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymas ir patikrinimai
20 straipsnis
Sankcijos, keitimasis informacija ir įsakymas išvykti
Jei pirmoje pastraipoje nurodytas laivas randamas viename iš valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, gali paskelbti draudimą plaukioti su jos vėliava tol, kol bendrovė įvykdys stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas. Valstybė narė apie tai praneša Komisijai, EMSA ir kitoms valstybėms narėms.
Tų stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų įvykdymas patvirtinamas pateikiant draudimo įplaukti nurodymą paskelbusiai nacionalinei kompetentingai institucijai pranešimą apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą. Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.
Galimybė nukrypti pagal pirmą pastraipą netaikoma valstybėms narėms, kurių atsakinga institucija yra administruojančioji atsakinga institucija.
21 straipsnis
Informacijos skelbimas ir Komisijos ataskaita
Komisija į informaciją, kuri turi būti padaryta viešai prieinama, įtraukia šią informaciją:
laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, bendrovė, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);
laivo techninis efektyvumas (EVEDR arba ARV, jei taikytina);
metinis išmetamas ►M2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis;
bendros metinės kuro sąnaudos reisų metu;
vidutinės metinės kuro sąnaudos ir ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis, tenkantys reisų metu nuplauktam atstumui;
vidutinės metinės kuro sąnaudos ir ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis, tenkantys reisų metu nuplauktam atstumui ir pervežtam kroviniui;
iš viso per metus reisų metu jūroje praleistas laikas;
taikytas stebėsenos metodas;
atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data ir galiojimo terminas;
tikrintojo, kuris vertino išmetamųjų teršalų ataskaitą, tapatybė;
kita savanoriškai stebėta ir pranešta informacija, laikantis 10 straipsnio.
V SKYRIUS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
22 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
22a straipsnis
Peržiūra
Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą, visų pirma atsižvelgdama į jį įgyvendinant įgytą papildomą patirtį, inter alia, siekiant į šio reglamento taikymo sritį įtraukti laivus, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000 , bet ne mažesnė kaip 400, kad vėliau juos būtų galima įtraukti į Direktyvą 2003/87/EB arba pasiūlyti kitų priemonių, kuriomis būtų mažinamas tokių laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Prireikus prie tos peržiūros pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas.
VI SKYRIUS
DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 5 d.
Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki atitinkamo penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Tačiau šios dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys netaikomas deleguotiesiems aktams, priimtiems iki 2023 m. spalio 1 d. pagal 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 6 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą ar 11 straipsnio 4 dalį.
24 straipsnis
Komiteto procedūra
25 straipsnis
Direktyvos 2009/16/EB daliniai pakeitimai
Direktyvos 2009/16/EB IV priede pateikiamas sąrašas papildomas šiuo punktu:
„50. Atitikties patvirtinimo dokumentas, išduotas pagal 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ( *1 ).
26 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai
A. IŠMETAMO CO2 KIEKIO APSKAIČIAVIMAS (9 STRAIPSNIS)
Apskaičiuodamos išmetamą CO2 kiekį, bendrovės taiko šią formulę:
Kuro sąnaudos × išmetamųjų teršalų faktorius.
Į kuro sąnaudas įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, dujų turbinų, katilų ir inertinių dujų generatorių sunaudotas kuras.
Kuro sąnaudos, patirtos laivams prisišvartavus uostuose, apskaičiuojamos atskirai.
Taikomos toliau lentelėje nurodytos numatytosios laivuose naudojamų kuro rūšių išmetamųjų teršalų faktorių vertės.
Kuro rūšis |
Paaiškinimai |
Išmetamųjų teršalų faktorius (t-CO2/t-kuro) |
1. Dyzelinas/gazolis |
ISO 8217, nuo DMX iki DMB markių |
3,206 |
2. Lengvas skystasis kuras |
ISO 8217, nuo RMA iki RMD markių |
3,151 |
3. Mazutas |
ISO 8217, nuo RME iki RMK markių |
3,114 |
4. Suskystintos naftos dujos (SND) |
Propanas |
3,000 |
Butanas |
3,030 |
|
5. Suskystintos gamtinės dujos (SGD) |
|
2,750 |
6. Metanolis |
|
1,375 |
7. Etanolis |
|
1,913 |
Biokurui, alternatyviam neiškastiniam kurui ir kitoms kuro rūšims, kurioms numatytųjų verčių nenurodyta, taikomi atitinkami teršalų faktoriai.
B. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMO METODAI
Bendrovė stebėsenos plane nurodo stebėsenos metodą, taikomą apskaičiuojant kiekvieno laivo, už kurį ji yra atsakinga, kuro sąnaudas, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuosekliai taikomas.
Naudojamos tikrosios kiekvieno reiso kuro sąnaudos, apskaičiuojamos taikant vieną iš šių metodų:
naudojant bunkerio atsargų papildymo važtaraštį (BAPV) ir periodiškai atliekant kuro rezervuarų inventorizaciją;
laive atliekant bunkerinio kuro rezervuaro stebėseną;
naudojant taikomų degimo procesų srautmačius;
atliekant tiesioginius išmetamo CO2 kiekio matavimus.
Gali būti taikomas bet kuris tikrintojo įvertintas šių metodų derinys, jei juo padidinamas bendras matavimo tikslumas.
1. A metodas. BAPV ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija
Šis metodas grindžiamas BAPV nurodytu kuro kiekiu bei rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudotas kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildytą kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusį kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimtą kuro kiekį.
Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste praleistas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.
Šis metodas netaikomas, kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas.
Pagal esamas MARPOL VI priedo taisykles BAPV yra privalomas, laive turi būti saugomas trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinamas. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvienam kuro rezervuarui sudarytos rezervuaro lentelės, skirtos tūriui nustatyti kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. Su BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.
Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.
2. B metodas. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive
Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos.
Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu.
Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste praleistas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.
Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.
Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.
3. C metodas. Taikomų degimo procesų srautmačiai
Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamo CO2 kiekio šaltiniais susijusių srautmačių duomenys.
Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste praleistas išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną.
Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
Jeigu sunaudotas kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.
Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.
4. D metodas. Tiesioginis išmetamo CO2 kiekio matavimas
Tiesiogiai gali būti matuojami išmetamo CO2 kiekiai, išmetami per reisus, ir išmetamo CO2 kiekiai, išmetami valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose. Į išmesto CO2 kiekį įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, dujų turbinų, katilų ir inertinių dujų generatorių išmesto CO2 kiekis. Laivų, kurių ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmesto CO2 kiekį ir atitinkamam kurui taikomą išmetamųjų teršalų faktorių.
Šis metodas grindžiamas išmetamo CO2 kiekio srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto.
Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
II PRIEDAS
Kitos susijusios informacijos stebėsena
A. KIEKVIENO REISO STEBĖSENA (9 STRAIPSNIS)
1. Vykdydamos kitos su kiekvienu reisu susijusios informacijos stebėseną (9 straipsnio 1 dalis), bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių:
►M1 išvykimo iš prieplaukos ir atvykimo į prieplauką data ir laikas nustatomi remiantis vidutiniu Grinvičo laiku (žymima GMT ir (arba) UTC). ◄ Jūroje praleistas laikas apskaičiuojamas remiantis informacija apie išvykimą iš uosto ir atvykimą į uostą, į šį laiką neįtraukiamas stovėjimas nuleidus inkarą;
nuplauktas atstumas gali būti tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą arba tikrasis nuplauktas atstumas. Jeigu naudojamas tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą, turėtų būti taikomas konservatyvus koregavimo koeficientas, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiuotasis nuplauktas atstumas nebūtų gerokai trumpesnis nei iš tikrųjų. Stebėsenos plane nurodomas atstumo apskaičiavimo metodas ir, jeigu reikia, koregavimo pataisos koeficientas. ►M1 Nuplauktas atstumas matuojamas nuo išvykimo uosto prieplaukos iki atvykimo uosto prieplaukos ir išreiškiamas jūrmylėmis; ◄
transportavimo apimtis nustatoma nuplauktą atstumą padauginus iš pervežto krovinių kiekio;
keleiviniais laivais vežamas krovinys išreiškiamas keleivių skaičiumi. Visų kitų kategorijų laivais vežamas krovinių kiekis išreiškiamas, atitinkamai, arba metrinėmis tonomis arba standartiniais kubiniais krovinio metrais;
►M1 ro-ro laivais vežamas krovinys išreiškiamas laive esančio krovinio mase, kuri nustatoma kaip faktinė masė, arba krovinio vienetų (sunkvežimių, automobilių ir t. t.) skaičiumi, arba jų užimamais trasos metrais, padaugintais iš jų svorio numatytosios vertės. ◄
Šiame reglamente ro-ro laivas – laivas, skirtas riedamiesiems arba ridenamiems kroviniams (transporto priemonėms) vežti, arba laivas, turintis riedamųjų arba ridenamųjų krovinių patalpas;
konteinervežiais vežamas krovinys išreiškiamas visą krovinio svorį metrinėmis tonomis, o jei tai neįmanoma, dvidešimt pėdų atitinkančių vienetų (TEU) skaičių padauginus iš jų svorio numatytosios vertės. Jei konteinervežiu vežamas krovinys yra apibrėžtas pagal taikomas TJO gaires arba priemones pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvenciją (SOLAS konvencija), ta apibrėžtis laikoma atitinkančia šį reglamentą.
Šiame reglamente konteinervežis – laivas, skirtas išimtinai konteineriams apatinėje laivo patalpoje arba denyje vežti;
apibrėžiant kitų kategorijų laivais (ne keleiviniais laivais, ro-ro laivais ir konteinervežiais) vežamus krovinius, atsižvelgiama, atitinkamais atvejais, į vežamo krovinio svorį ir dydį ir į vežamų keleivių skaičių. Tos kategorijos apima, inter alia, tankerius, balkerius, bendro pobūdžio krovininius laivus, laivus refrižeratorius, transporto priemones vežančius laivus ir biriųjų krovinių ar naftos vežimo laivus.
2. Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies g punkto nuostatos taikymo sąlygas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės taisyklės, nurodančios parametrus, taikomus kiekvienos tame punkte nurodytos kategorijos laivams.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais prireikus gali būti patikslinti 1 dalies g punkte nurodyti taikomi parametrai. Prireikus Komisija taip pat patikslina tuos parametrus, kad būtų atsižvelgta į šio priedo pakeitimus pagal 5 straipsnio 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Siekdamos laikytis 1 ir 2 dalyse nurodytų taisyklių bendrovės taip pat gali nuspręsti įtraukti konkrečią informaciją, susijusią su laivo ledo klase arba plaukiojimu ledo sąlygomis.
B. METINĖ STEBĖSENA (10 STRAIPSNIS)
Vykdydamos kitos susijusios informacijos metinę stebėseną, bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių.
Pagal 10 straipsnį stebėtinos vertės nustatomos sudedant atitinkamus kiekvieno reiso duomenis.
Vidutinis energijos vartojimo efektyvumas stebimas remiantis ne mažiau kaip keturiais rodikliais: atstumui tenkančiomis kuro sąnaudomis, transportavimo apimčiai tenkančiomis kuro sąnaudomis, atstumui tenkančiu išmesto CO2 kiekiu ir transportavimo apimčiai tenkančiu išmesto CO2 kiekiu, kurie apskaičiuojami taip:
Siekdamos laikytis šių taisyklių bendrovės taip pat gali nuspręsti įtraukti konkrečią informaciją, susijusią su laivo ledo klase arba plaukiojimu ledo sąlygomis, taip pat kitą informaciją, susijusią su sunaudoto kuro kiekiu ir išmesto CO2 kiekiu, diferencijuodamos pagal kitus stebėsenos plane nustatytus kriterijus.
III PRIEDAS
Elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant deleguotuosius aktus, numatytus 15 ir 16 straipsniuose
A. TIKRINIMO PROCEDŪROS
B. TIKRINTOJŲ AKREDITAVIMAS
( 1 ) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).
( 2 ) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).
( 3 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
( *1 ) OL L 123, 2015 5 19, p. 55“.