Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02013R0347-20200331

Consolidated text: 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

Access latest version (28/04/2024)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/347/2020-03-31

02013R0347 — LT — 31.03.2020 — 006.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 347/2013

2013 m. balandžio 17 d.

dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 115 2013.4.25, p. 39)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

 M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1391/2013 2013 m. spalio 14 d.

  L 349

28

21.12.2013

 M2

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/89 2015 m. lapkričio 18 d.

  L 19

1

27.1.2016

 M3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/540 2017 m. lapkričio 23 d.

  L 90

38

6.4.2018

►M4

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/942 2019 m. birželio 5 d.

  L 158

22

14.6.2019

►M5

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/943 2019 m. birželio 5 d.

  L 158

54

14.6.2019

►M6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/389 2019 m. spalio 31 d.

  L 74

1

11.3.2020



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 347/2013

2013 m. balandžio 17 d.

dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009

(Tekstas svarbus EEE)



I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente nustatomos I priede nurodytos transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių įgyvendinimo nustatytu laiku ir jų sąveikos gairės (toliau – energetikos infrastruktūros prioritetiniai koridoriai ir sritys).

2.  Šis reglamentas visų pirma:

a) 

skiriamas nustatyti prioritetiniams koridoriams ir sritims įgyvendinti reikalingiems bendro intereso projektams, priskiriamiems prie II priede apibrėžtų elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių energetikos infrastruktūros kategorijų (energetikos – infrastruktūros kategorijos);

b) 

palengvina bendro intereso projektų įgyvendinimą nustatytu laiku, supaprastinant, glaudžiau koordinuojant ir paspartinant leidimų išdavimo procesus ir padidinant visuomenės dalyvavimą;

c) 

nustato bendro intereso projektų tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymą ir su rizika susijusių paskatų nustatymo taisykles ir gaires;

d) 

apibrėžia sąlygas, kuriomis bendro intereso projektams gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente, be direktyvose 2009/28/EB, 2009/72/EB ir 2009/73/EB ir reglamentuose (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 pateiktų apibrėžčių, vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

1) 

energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė įranga ar įrenginys, priskiriamas prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

2) 

bendrasis sprendimas – valstybės narės valdžios institucijos ar institucijų, neskaitant teismų ir teisminių institucijų, priimtas sprendimas arba keletas sprendimų suteikti projekto rengėjui leidimą (arba jo nesuteikti) statyti projektui įgyvendinti reikalingus energetikos infrastruktūros objektus; šis sprendimas nedaro poveikio jokiam sprendimui, priimtam laikantis administracinės apeliacinės procedūros;

3) 

projektas – viena ar kelios linijos, vamzdynai, objektai, įranga ar įrenginiai, priskiriami prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

4) 

bendro intereso projektas – projektas, reikalingas I priede apibrėžtiems energetikos infrastruktūros prioritetiniams koridoriams ir sritims sukurti ir įtrauktas į 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą;

5) 

energetikos infrastruktūros trūkumas – fizinių srautų ribotumas energetikos sistemoje dėl nepakankamo perdavimo pajėgumo, įskaitant, inter alia, infrastruktūros nebuvimą;

6) 

projekto rengėjas reiškia vieną iš toliau išvardytų situacijų:

a) 

bendro intereso projektą plėtojantis PSO, paskirstymo sistemos operatorius ar kitas operatorius arba investuotojas;

b) 

jeigu yra keli PSO, paskirstymo sistemos operatoriai, kiti operatoriai, investuotojai ar bet kokia jų grupė – pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus juridinio asmens statusą turintis subjektas, paskirtas pagal jų sudarytą sutartį ir įgaliotas sutarties šalių vardu prisiimti teisinius įpareigojimus ir finansinę atsakomybę;

7) 

pažangusis tinklas – elektros energijos tinklas, kuris gali ekonominiu požiūriu veiksmingai padėti integruoti visų prie tinklo prisijungusių naudotojų, įskaitant gamintojus, vartotojus ir abu šias veiklas vykdančius subjektus, elgesį ir veiksmus, siekiant užtikrinti ekonominiu požiūriu veiksmingą ir tvarią elektros energijos sistemą, kuriai būdingi nedideli nuostoliai, aukšta kokybė, didelis tiekimo saugumas ir sauga;

8) 

darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybų ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir objekto veiklos pradėjimas;

9) 

tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai, įskaitant programinę įrangą, ir bet kokios kitos techninės pagalbinės priemonės, įskaitant išankstinius projekto koncepcijos apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, pavyzdžiui, atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

10) 

nacionalinė reguliavimo institucija – institucija, paskirta pagal Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 1 dalį arba pagal Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 1 dalį;

11) 

perdavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu pastatytas objektas pradeda veikti.



II

SKYRIUS

BENDRO INTERESO PROJEKTAI

3 straipsnis

Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas

1.  Šiuo reglamentu įsteigiama dvylika regioninių grupių (toliau – grupės), kaip apibrėžta III priedo 1 punkte. Narystė kiekvienoje grupėje grindžiama kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi. Įgaliojimai priimti sprendimus grupėse suteikiami valstybėms narėms ir Komisijai, kurios dėl to toliau vadinamos grupių sprendimus priimančiais organais.

2.  Kiekviena grupė priima savo darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdama į III priedo nuostatas.

3.  Kiekvienos grupės sprendimus priimantis organas patvirtina regioninį siūlomų bendro intereso projektų sąrašą, parengtą taikant III priedo 2 punkte nustatytą procesą ir atsižvelgiant į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams.

Kai grupė rengia savo regioninį sąrašą:

a) 

kiekvieną atskirą bendro intereso projekto pasiūlymą tvirtina valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas; jei valstybė narė nusprendžia projekto netvirtinti, ji atitinkamai grupei nurodo tokio sprendimo motyvus;

b) 

ji atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas, kuriomis remiantis siekiama išlaikyti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

4.  Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Sąjungos bendro intereso projektų sąrašo (toliau – Sąjungos sąrašas) sudarymo, laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos. Sąjungos sąrašas pridedamas kaip priedas prie šio reglamento.

Naudodamasi savo įgaliojimais Komisija užtikrina, kad Sąjungos sąrašas būtų sudaromas kas dveji metai, remiantis grupių sprendimus priimančių organų patvirtintais regioniniais sąrašais, kaip nurodyta III priedo 1 punkto2 papunktyje, ir laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

Pirmas Sąjungos sąrašas patvirtinamas 2013 m. rugsėjo 30 d.

5.  Komisija, tvirtindama regioninių sąrašų pagrindu parengtą Sąjungos sąrašą:

a) 

užtikrina, kad būtų įtraukiami tik tie projektai, kurie atitinka 4 straipsnyje nurodytus kriterijus;

b) 

užtikrina tarpregioninį nuoseklumą atsižvelgdama į Agentūros nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 12 papunktyje;

c) 

atsižvelgia į valstybių narių nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 9 papunktyje, ir

d) 

siekia į Sąjungos sąrašą įtraukti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

6.  Bendro intereso projektai, įtraukti į Sąjungos sąrašą, sudarytą pagal šio straipsnio 4 dalį, pagal reglamentų (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį įtraukiami į atitinkamus regioninius investavimo planus ir tampa jų neatskiriama dalis, o pagal direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnį įtraukiami į atitinkamus nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus ir, jeigu reikia, į kitus atitinkamus nacionalinius infrastruktūros planus. Į tuos planus įtrauktiems projektams suteikiamas didžiausias prioritetas.

4 straipsnis

Bendro intereso projektų kriterijai

1.  Bendro intereso projektai atitinka šiuos bendruosius kriterijus:

a) 

projektas reikalingas bent vienam iš energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių;

b) 

galima bendra projekto nauda, įvertinta remiantis atitinkamais konkrečiais 2 dalyje nurodytais kriterijais, yra didesnė už jo sąnaudas, taip pat ilguoju laikotarpiu, taip pat

c) 

projektas atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

i) 

susijęs su bent dviem valstybėmis narėmis, nes tiesiogiai kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sieną;

ii) 

įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje ir daro didelį tarpvalstybinį poveikį, kaip nurodyta IV priedo 1 punkte;

iii) 

kerta bent vienos valstybės narės ir vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną.

2.  Prie konkrečių energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams taikomi šie kriterijai:

a) 

prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti bent vieną iš šių konkrečių kriterijų:

i) 

rinkos integracijos, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją ir sumažinant energetikos infrastruktūros trūkumus; konkurencijos ir sistemos lankstumo;

ii) 

tvarumo, inter alia, užtikrinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į tinklą ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimą į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo objektus;

iii) 

tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant sąveiką, tinkamas jungtis ir saugų bei patikimą sistemos eksploatavimą;

b) 

prie II priedo 2 punkte nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų dujų sektoriaus projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

i) 

rinkos integracijos, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją ir sumažinant energetikos infrastruktūros trūkumus; sąveikos ir sistemos lankstumo;

ii) 

tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant tinkamas jungtis ir tiekimo šaltinių, tiekimo partnerių ir maršrutų įvairovę;

iii) 

konkurencijos, inter alia, užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo partnerių ir maršrutų įvairovę;

iv) 

tvarumo, inter alia, mažinant išmetamų teršalų kiekius, remiant trūkiosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir didinant dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą;

c) 

prie II priedo 1 punkto e papunktyje nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų elektros energijos pažangiųjų tinklų projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

i) 

integracijos ir tinklo naudotojų įtraukimo, jiems nustatant naujus, su elektros energijos tiekimu ir paklausa susijusius techninius reikalavimus;

ii) 

elektros energijos perdavimo ir paskirstymo veiksmingumo ir sąveikos, vykdant kasdienę tinklo eksploatavimo veiklą;

iii) 

tinklo saugumo, sistemos kontrolės ir tiekimo kokybės užtikrinimo;

iv) 

optimalaus ekonomiškai efektyvių būsimų investicijų į tinklą planavimo;

v) 

rinkos veikimo užtikrinimo ir vartotojų aptarnavimo;

vi) 

vartotojų įtraukimo į jų energijos vartojimo valdymą;

d) 

prie II priedo 3 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

i) 

tiekimo saugumo, sumažinant priklausomumą nuo vieno tiekimo šaltinio ar maršruto;

ii) 

veiksmingo ir tvaraus išteklių naudojimo, sumažinant pavojų aplinkai;

iii) 

sąveikos;

e) 

prie II priedo 4 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų anglies dioksido transportavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

i) 

išmetamų anglies dioksido teršalų vengimo, tačiau užtikrinant energijos tiekimo saugumą;

ii) 

anglies dioksido transportavimo patikimumo ir saugumo didinimo;

iii) 

veiksmingo išteklių naudojimo užtikrinant įvairių anglies dioksido šaltinių ir saugyklų sujungimą, naudojant bendrą infrastruktūrą ir kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai ir riziką.

3.  Prie II priedo 1–3 punktuose nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų projektų atitiktis šiame straipsnyje išvardytiems kriterijams vertinama pagal IV priedo 2–5 punktuose nustatytus rodiklius.

4.  Siekiant palengvinti visų projektų, kurie galėtų atitikti bendro intereso projektų kriterijus ir galėtų būti įtraukti į regioninį sąrašą, vertinimą, kiekviena grupė skaidriai ir objektyviai įvertina kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant to paties prioriteto koridorių ar sritį. Kiekviena grupė nustato savo vertinimo metodą remdamasi bendru indėliu tenkinant kriterijus, nurodytus 2 dalyje; remdamasi šiuo vertinimu grupė klasifikuoja projektus pagal svarbą vidaus darbo tikslais. Nei regioniniame sąraše, nei Sąjungos sąraše klasifikacija pagal svarbą netaikoma. Ji taip pat nenaudojama siekiant tolesnių tikslų, išskyrus tikslus, apibrėžtus III priedo 2 punkto 14 papunktyje.

Be to, vertindama projektus kiekviena grupė tinkamai atsižvelgia į:

a) 

kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą;

b) 

kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių, tačiau užtikrinant vienodas galimybes įgyvendinti projektus, susijusius su periferinėmis valstybėmis narėmis;

c) 

kiekvieno projekto indėlį siekiant teritorinės sanglaudos tikslų ir

d) 

projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus.

Prie II priedo 1 punkto e papunktyje nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų pažangiųjų tinklų projektų atveju pagal svarbą klasifikuojami tie projektai, kurie daro poveikį dviem toms pačioms valstybėms narėms, taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių naudotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį šių naudotojų rajone.

5 straipsnis

Įgyvendinimas ir stebėjimas

1.  Projekto rengėjai parengia bendro intereso projektų įgyvendinimo planą, įskaitant tvarkaraštį:

a) 

atliekamiems įgyvendinamumo ir projekto koncepcijos tyrimams;

b) 

suteikiamam nacionalinės reguliavimo institucijos ar bet kurios kitos atitinkamos institucijos patvirtinimui;

c) 

vykdomai statybai ir objektui, perduodamam eksploatuoti;

d) 

numatomam 10 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytam leidimų išdavimo tvarkaraščiui.

2.  PSO, paskirstymo sistemos operatoriai ir kiti operatoriai vieni su kitais bendradarbiauja, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti jų srities bendro intereso projektus.

3.  Agentūra ir atitinkamos grupės stebi pasiektą bendro intereso projektų įgyvendinimo pažangą ir prireikus teikia rekomendacijas, kad palengvintų bendro intereso projektų įgyvendinimą. Grupės gali prašyti suteikti papildomos informacijos pagal 4, 5 ir 6 dalis, sukviesti atitinkamų subjektų posėdžius ir paprašyti Komisijos vietoje patikrinti pateiktą informaciją.

4.  Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 3 straipsnį atrenkamas į Sąjungos sąrašą įtraukto bendro intereso projektas, kovo 31 d. projekto rengėjai 8 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai ir agentūrai pateikia kiekvieno prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytoms kategorijoms, ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Šioje ataskaitoje nurodomi šie duomenys:

a) 

pasiekta projekto plėtros, objekto statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga, ypač susijusi su leidimų išdavimo ir konsultacijų procedūromis;

b) 

jei taikoma, vėlavimas, palyginti su įgyvendinimo planu, tokio vėlavimo priežastys ir kiti iškilę nesklandumai;

c) 

jei taikoma, patikslintas planas, kuriuo siekiama panaikinti vėlavimą.

5.  Per tris mėnesius nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų metinių ataskaitų gavimo dienos agentūra pateikia grupėms prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų bendro intereso projektų konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertina pasiektą pažangą ir, jeigu reikia, teikia rekomendacijas, kaip pašalinti vėlavimą ir iškilusius sunkumus. Toje konsoliduotoje ataskaitoje pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 6 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas taip pat įvertinamas Sąjungos tinklo plėtros planų, susijusių su energetikos infrastruktūros prioritetiniais koridoriais ir sritimis, įgyvendinimo nuoseklumas.

6.  Kiekvienais metais 8 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos tam tikrai grupei teikia jų teritorijoje įgyvendinamų bendro intereso projektų pažangos ataskaitas ir, jeigu taikoma, informaciją apie įgyvendinimo vėlavimą, susijusį su leidimų išdavimo procesu, ir tokio vėlavimo priežastis.

7.  Jeigu bendro intereso projekto objektą, palyginti su įgyvendinimo planu, vėluojama perduoti eksploatuoti dėl priežasčių, už kurias projekto rengėjas negali būti atsakingas:

a) 

tais atvejais, kai remiantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais taikytinos direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnio 7 dalies a, b arba c punktuose nurodytos priemonės, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad investicijos būtų padarytos;

b) 

tais atvejais, kai nacionalinių reguliavimo institucijų priemonės, nurodytos a punkte, netaikytinos, projekto rengėjas pasirenka trečiąją šalį, kuri finansuos visą projektą arba jo dalį, arba vykdys objekto ar jo dalies statybą. Projekto rengėjas to imasi prieš vėlavimui užsitęsiant dvejus metus, palyginti su suplanuota objekto perdavimo eksploatuoti data;

c) 

jeigu trečioji šalis nepasirenkama pagal b punktą, valstybė narė arba, valstybei narei nusprendus, nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius nuo b punkte nurodyto laikotarpio pabaigos paskiria trečiąją šalį, kuri finansuos projektą arba vykdys statybą, o projekto rengėjas jai pritaria;

d) 

tais atvejais, kai, palyginti su įgyvendinimo planu, objektą vėluojama perduoti eksploatuoti daugiau kaip dvejus metus ir du mėnesius, Komisija, gavusi susijusių valstybių narių pritarimą ir visapusiškai su jomis bendradarbiaudama, gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuos leidžiama teikti bet kuriai trečiajai šaliai, galinčiai tapti projektų rengėju ir įgyvendinti projektą pagal nustatytą tvarkaraštį;

e) 

taikant c arba d punktus, sistemos operatorius, kurio teritorijoje daromos investicijos, įgyvendinimo operatoriams ar investuotojams arba trečiajai šaliai pateikia visą investicijai įdiegti reikalingą informaciją, susieja naują turtą su perdavimo tinklu ir apskritai deda visas pastangas siekdamas palengvinti investicijos įgyvendinimą ir užtikrinti saugią, patikimą ir veiksmingą bendro intereso projekto objekto eksploataciją ir priežiūrą.

8.  Bendro intereso projektą iš Sąjungos sąrašo galima pašalinti laikantis 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros, jeigu jo įtraukimas į tą sąrašą pagrįstas neteisinga informacija, kuri buvo pagrindinis įtraukimo kriterijus, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

9.  Jeigu projektas išbraukiamas iš Sąjungos sąrašo, panaikinamos visos pagal šį reglamentą nustatytos su bendro intereso projektų statusu susijusios teisės ir prievolės.

Tačiau, jeigu kompetentinga institucija priima nagrinėti paraišką dėl iš Sąjungos sąrašo išbraukto projekto, III skyriuje numatytos teisės ir prievolės išlieka, išskyrus atvejus, kai projektas išbrauktas iš sąrašo dėl 8 dalyje nurodytų priežasčių.

10.  Šis straipsnis neturi poveikio Sąjungos finansinei pagalbai, suteiktai bet kuriam bendro intereso projektui prieš jį pašalinant iš Sąjungos sąrašo.

6 straipsnis

Europos koordinatoriai

1.  Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui (jį leidžiama pratęsti du kartus) paskirti Europos koordinatorių.

2.  Europos koordinatorius:

a) 

remia projektus, kuriems jis paskirtas Europos koordinatoriumi, ir užtikrina tarpvalstybinį projekto rengėjų ir visų suinteresuotųjų subjektų bendravimą;

b) 

visoms šalims, jeigu reikia, padeda tartis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir gauti projektams reikalingus leidimus;

c) 

jei reikia, projekto rengėjams teikia rekomendacijas dėl projekto finansavimo;

d) 

užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant projektus atitinkamos valstybės narės skirtų reikiamą paramą ir nustatytų strateginę kryptį;

e) 

kiekvienais metais ir, jei tinkama, pasibaigus jam suteiktiems įgaliojimams, Komisijai teikia ataskaitą apie projektų pažangą ir visus sunkumus bei kliūtis, dėl kurių gali būti gerokai vėluojama perduoti eksploatuoti projektų objektus. Komisija ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir atitinkamoms grupėms.

3.  Europos koordinatorius pasirenkamas atsižvelgiant į jo patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam paskiriamos įgyvendinant atitinkamus projektus.

4.  Sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma įgaliojimų apimtis ir nustatoma įgaliojimų taikymo trukmė, konkrečios užduotys, atitinkami galutiniai terminai ir naudotina metodika. Koordinavimo pastangos turi būti proporcingos projektų sudėtingumui ir apytiksliai įvertintoms sąnaudoms.

5.  Atitinkamos valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi, kai jis vykdo 2 ir 4 dalyse nurodytas užduotis.



III

SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMAS

7 straipsnis

Bendro intereso projektų prioritetinis statusas

1.  Patvirtinus Sąjungos sąrašą, vykdant bet kokius per leidimų suteikimo procesą priimtus sprendimus, nustatomas šių projektų reikalingumas energetikos politikos požiūriu, nesilaikant išankstinių nuostatų dėl tikslios vietos, maršruto ar projekte naudojamos technologijos.

2.  Siekiant užtikrinti veiksmingą su bendro intereso projektais susijusių paraiškų dokumentų administracinį tvarkymą, projekto rengėjai ir visos atitinkamos institucijos pasirūpina, kad šių dokumentų tvarkymas būtų atliktas per kuo trumpesnį teisiškai įmanomą laiką.

3.  Kai toks statusas numatytas nacionalinės teisėje, bendro intereso projektams suteikiamas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas ir į tokį jų statusą atsižvelgiama vykdant leidimų išdavimo procesus (ir, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje – vykdant teritorinį planavimą), įskaitant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu toks statusas užtikrinamas nacionaline teise, kurie taikomi atitinkamo tipo energetikos infrastruktūrai.

4.  Ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisija paskelbia neprivalomas gaires, siekdama padėti valstybėms narėms apibrėžti tinkamas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kad būtų supaprastintos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir užtikrintas nuoseklus pagal Sąjungos teisę reikalaujamų bendro intereso projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymas.

5.  Valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į 4 dalyje nurodytas gaires, įvertina, kurias priemones jos galėtų taikyti siekdamos padaryti racionalesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą, ir apie tai informuoja Komisiją.

6.  Ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo 4 dalyje nurodytų gairių priėmimo dienos valstybės narės imasi pagal 5 dalį nustatytų ne teisėkūros priemonių.

7.  Ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 4 dalyje nurodytų gairių priėmimo dienos valstybės narės imasi teisėkūros priemonių, kurias jos nustatė pagal 5 dalį. Šios priemonės nedaro poveikio Sąjungos teisėje nustatytoms prievolėms.

8.  Atsižvelgiant į Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl poveikio aplinkai, viešojo intereso projektai laikomi viešojo intereso projektais energetikos politikos požiūriu ir gali būti laikomi viršesnio viešojo intereso projektais, jei tenkinamos visos tose direktyvose nustatytos sąlygos.

Jei Komisija turėtų pateikti nuomonę pagal Direktyvą 92/43/EEB, ji ir pagal šio reglamento 9 straipsnį nurodyta kompetentinga institucija užtikrina, kad sprendimas, ar projektas yra viršesnio viešojo intereso, būtų priimtas per terminą, nustatytą pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

8 straipsnis

Leidimų išdavimo proceso organizavimas

1.  Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 16 d. kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę kompetentingą instituciją, atsakingą už bendro intereso projektų leidimų išdavimo proceso palengvinimą ir koordinavimą.

2.  1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos atsakomybė už bendro intereso projektą ar už konkrečią bendro intereso projektų kategoriją ir (arba) su juo (ja) susijusios užduotys gali būti deleguotos kitai institucijai (arba kita institucija tas užduotis vykdo), jei:

a) 

kompetentinga institucija praneša Komisijai apie tą delegavimą ir arba kompetentinga institucija, arba projekto rengėjas paskelbia informaciją apie tai 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje;

b) 

tik viena kompetentinga institucija atsako už vieną bendro intereso projektą; ji yra vienintelis projekto rengėjo kontaktinis centras vykdant procesą, per kurį priimamas bendrasis sprendimas dėl konkretaus bendro intereso projekto; taip pat ji koordinuoja susijusių dokumentų ir informacijos pateikimą.

Kompetentinga institucija gali išlaikyti atsakomybę nustatyti terminus, nedarydama poveikio terminams, nustatytiems pagal 10 straipsnį.

3.  Kompetentinga institucija imasi veiksmų, nedarant poveikio tarptautinės ir Sąjungos teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems reikalavimams, kad palengvintų bendrojo sprendimo priėmimą. Bendrasis sprendimas priimamas per 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą ir pagal vieną iš šių schemų:

a)

integruota schema : kompetentingos institucijos priimamas bendrasis sprendimas yra vienintelis privalomas sprendimas, kuris priimamas laikantis teisės aktų nustatytos leidimų išdavimo procedūros. Jeigu su projektu yra susijusios kitos institucijos, jos, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, gali pareikšti savo nuomonę; ta nuomonė naudojama vykdant procedūrą ir į ją atsižvelgia kompetentinga institucija;

b)

koordinuota schema : bendrasis sprendimas apima įvairius pavienius teisiškai privalomus sprendimus, kuriuos priima keletas atitinkamų kompetentingų institucijų, kurių veiklą turi koordinuoti kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija gali sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų visos atitinkamos institucijos, kad būtų parengtas leidimų išdavimo tvarkaraštis pagal 10 straipsnio 4 dalies b punktą, stebima ir koordinuojama, kaip šio tvarkaraščio laikomasi. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, jei taikoma pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant pagal 10 straipsnį nustatytų terminų, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą galutinį terminą, per kurį priimami pavieniai sprendimai. Kompetentinga institucija gali priimti pavienį sprendimą kitos atitinkamos nacionalinės institucijos vardu, jeigu ši institucija sprendimo nepriima iki termino pabaigos ir jeigu vėlavimo negalima tinkamai pagrįsti; arba, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje ir tokiu mastu, kiek tai suderinama su Sąjungos teise, kompetentinga institucija gali laikyti, kad toji kita atitinkama nacionalinė institucija arba projektui suteikė savo patvirtinimą, arba jo nesuteikė, jei ta institucija per nustatytą terminą nepriėmė sprendimo. Kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga institucija gali ignoruoti pavienį kitos atitinkamos nacionalinės institucijos sprendimą, jeigu ji laiko, kad šis sprendimas nepakankamai pagrįstas įrodymais, kuriuos pateikė atitinkama nacionalinė institucija; tokiu atveju kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi tarptautinės ir Sąjungos teisės nustatytų atitinkamų reikalavimų, ir tinkamai pagrindžia savo sprendimą;

c)

bendradarbiavimo schema : bendrąjį sprendimą koordinuoja kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, jei taikoma pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant pagal 10 straipsnį nustatyto tvarkaraščio, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą terminą, per kurį priimami pavieniai sprendimai. Ji stebi, ar atitinkamos institucijos laikosi nustatytų terminų.

Jeigu atitinkama institucija nemano, kad per nustatytą terminą ji priims pavienį sprendimą, ji apie tai nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją ir nurodo vėlavimo priežastis. Kompetentinga institucija nustato kitą terminą, iki kurio turi būti priimtas tas pavienis sprendimas, tačiau laikosi pagal 10 straipsnį nustatytų bendrų terminų.

Atsižvelgiant į nacionalinius planavimo ir leidimų išdavimo procesų ypatumus, valstybės narės gali pasirinkti vieną iš trijų schemų, nurodytų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose tam, kad būtų lengviau vykdyti ir koordinuoti procedūras; jos pasirenka įgyvendinti efektyviausią schemą. Jei valstybė narė pasirenka bendradarbiavimo schemą, ji Komisijai nurodo savo pasirinkimo priežastis. Komisija atlieka schemų veiksmingumo vertinimą ir parengia ataskaitą, nurodytą 17 straipsnyje.

4.  Valstybės narės gali taikyti skirtingas, kaip nustatyta 3 dalyje, schemas bendro intereso projektams sausumoje ir jūroje.

5.  Jeigu su bendro intereso projektu susijusius sprendimus reikia priimti dviejose ar daugiau valstybių narių, atitinkamos kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų efektyviam ir našiam tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui užtikrinti, įskaitant 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų nuostatų laikymąsi. Valstybės narės siekia numatyti bendras procedūras, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

9 straipsnis

Skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas

1.  Ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 16 d. valstybė narė arba kompetentinga institucija, jei taikoma, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis, paskelbia bendro intereso projektams taikomų leidimų išdavimo procedūrų vadovą. Jeigu reikia, vadovas atnaujinamas ir paskelbiamas viešai. Į vadovą įtraukiama bent VI priedo 1 punkte nurodyta informacija. Vadovas nėra teisiškai privalomas dokumentas, tačiau jame gali būti nurodytos arba cituojamos atitinkamos teisinės nuostatos.

2.  Nedarydamos poveikio jokiems Arhuso ir Espo konvencijose ir atitinkamuose Sąjungos teisės nustatytiems reikalavimams, visos leidimų išdavimo procese dalyvaujančios šalys laikosi VI priedo 3 punkte nustatytų visuomenės dalyvavimo principų.

3.  Per preliminarų trijų mėnesių laikotarpį nuo leidimų išdavimo proceso pradžios, kaip nustatyta 10 straipsnio 1 dalies a punkte, projekto rengėjas, laikydamasis 1 dalyje numatytame vadove nurodytos tvarkos ir VI priede pateiktų gairių, parengia ir kompetentingai institucijai pateikia visuomenės dalyvavimo koncepciją. Kompetentinga institucija per tris mėnesius prašo iš dalies pakeisti visuomenės dalyvavimo koncepciją arba ją patvirtina; t. y., kompetentinga institucija atsižvelgia į bet kokio pobūdžio visuomenės dalyvavimą ir į konsultacijas, kurios buvo vykdomos prieš pradedant leidimų išdavimo procesą, jei tas visuomenės dalyvavimas ir konsultacijos atitinka šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

Jei projekto rengėjas planuoja daryti svarbių patvirtintos koncepcijos pakeitimų, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali prašyti pateikti pakeitimus.

4.  Prieš pateikiant pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą kompetentingai institucijai galutinius išsamius paraiškos dokumentus, projekto rengėjas arba, jeigu taip nustatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga institucija organizuoja bent vieną viešą konsultaciją. Tai nedaro poveikio nuostatoms dėl viešų konsultacijų, kurios turi būti vykdomos pateikus prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą pagal Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 2 dalį. Organizuojant viešą konsultaciją VI priedo 3 punkto a papunktyje nurodyti suinteresuotieji subjektai ankstyvame etape informuojami apie projektą; vieša konsultacija padeda nustatyti tinkamiausią vietą ar trajektoriją ir susijusius klausimus, kurie turi būti išnagrinėti paraiškos dokumentuose. Būtiniausi reikalavimai, taikomi šioms viešoms konsultacijoms, nurodyti VI priedo 5 punkte.

Projekto rengėjas prieš pateikdamas paraiškos dokumentus, parengia ataskaitą, kurioje apibendrina su visuomenės dalyvavimu susijusios veiklos rezultatus, įskaitant veiklą, kuri buvo vykdoma prieš pradedant leidimo išdavimo procesą. Projekto rengėjas pateikia tą ataskaitą kartu su paraiškos dokumentais kompetentingai institucijai. Bendrajame sprendime tinkamai atsižvelgiama į šiuos rezultatus.

5.  Jei projekto infrastruktūra kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, viešos konsultacijos pagal 4 dalį kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje organizuojamos per laikotarpį, ne ilgesnį kaip po dviejų mėnesių nuo datos, kada prasidėjo pirmos viešos konsultacijos.

6.  Jeigu projektai galėtų padaryti didelį žalingą poveikį vienoje ar daugiau kaimyninių valstybių narių ir jeigu taikomas Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnis ir Espo konvencija, atitinkama informacija pateikiama kaimyninių valstybių narių kompetentingai institucijai. Kaimyninių valstybių narių kompetentinga institucija nurodo, jei tinkama, per pranešimo procesą, ar ji (arba bet kuri kita atitinkama institucija) pageidauja dalyvauti atitinkamoje viešų konsultacijų procedūroje.

7.  Projekto rengėjas arba, jeigu taip nustatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga institucija sukuria ir reguliariai atnaujina svetainę, kurioje skelbia atitinkamą informaciją apie bendro intereso projektą ir kuri turi būti susieta su Komisijos svetaine ir atitikti VI priedo 6 punkte nustatytus reikalavimus. Slapta komercinė informacija neatskleidžiama.

Be to, projekto rengėjai atitinkamą informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis laisvai gali naudotis visuomenė.

10 straipsnis

Leidimų išdavimo proceso trukmė ir vykdymas

1.  Leidimų išdavimo procesą sudaro dvi procedūros:

a) 

procedūra iki paraiškos pateikimo, t. y. laikotarpis nuo leidimų išdavimo proceso pradžios iki kompetentingai institucijai pateiktų paraiškos dokumentų priėmimo dienos, kuris preliminariai trunka dvejus metus.

Ši procedūra apima bet kokių aplinkos apsaugos ataskaitų, kurias turi pateikti projekto rengėjai, rengimą.

Kad leidimų išdavimo procesas būtų pradėtas, projekto rengėjai apie projektą raštu praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingai institucijai ir pateikia pakankamai išsamius projekto metmenis. Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos kompetentinga institucija jį raštu patvirtina, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu, arba, jeigu nelaiko projekto tinkamai parengtu, kad būtų galima pradėti leidimų išdavimo procesą, atmeta. Jeigu pranešimas atmetamas, kompetentinga institucija pagrindžia savo sprendimą, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu. Data, kurią kompetentinga institucija patvirtina pranešimo gavimą, laikoma leidimo išdavimo proceso pradžia. Jeigu projektas susijęs su dviem ar keliomis valstybėmis narėmis, leidimų išdavimo proceso pradžia laikoma ta data, kurią paskutinį pranešimą patvirtina kompetentinga institucija;

b) 

teisės aktu nustatyta leidimų išdavimo procedūra, t. y. laikotarpis nuo pateiktų paraiškos dokumentų patvirtinimo dienos iki dienos, kurią priimamas bendrasis sprendimas, neviršija vienų metų ir šešių mėnesių. Valstybės narės, jeigu laiko esant reikalinga, gali nustatyti ankstesnę termino datą.

2.  Bendra 1 dalyje nurodytų dviejų procedūrų trukmė neviršija trejų metų ir šešių mėnesių. Tačiau, jei kompetentinga institucija mano, kad viena ar abi leidimų išdavimo procedūros nebus užbaigtos per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, ji kiekvienu konkrečiu atveju prieš pasibaigiant tam laikotarpiui gali nuspręsti pratęsti vieną ar abu terminus ne daugiau kaip devyniais mėnesiais iš viso abiem procedūroms kartu.

Tokiu atveju kompetentinga institucija informuoja atitinkamą grupę ir pateikia jai informaciją apie priemones, kurių imtasi ar kurių bus imtasi, kad leidimų išdavimo procesas būtų užbaigtas per kuo trumpesnį laikotarpį. Grupė gali prašyti kompetentingos institucijos reguliariai informuoti apie šioje srityje daromą pažangą.

3.  Valstybėse narėse, kuriose maršruto ar vietovės nustatymas, vykdomas vien konkrečiais planuojamo projekto tikslais, įskaitant konkrečių tinklo infrastruktūros koridorių planavimą, negali būti įtrauktas į procesą, kurį užbaigus priimamas bendrasis sprendimas; atitinkamas sprendimas priimamas per atskirą šešių mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tą dieną, kai projekto rengėjas pateikia galutinius ir išsamius paraiškos dokumentus.

Tuo atveju 2 dalyje nurodytas pratęstas laikotarpis sutrumpinamas iki šešių mėnesių; jis taip pat apima šioje dalyje nurodytą procedūrą.

4.  Procedūrą iki paraiškos pateikimo sudaro šios dalys:

a) 

patvirtinusi pranešimą pagal 1 dalies a punktą kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis ir, jei tinkama, remdamasi projekto rengėjo pasiūlymu, nustato informacijos, kurią teikdamas paraišką dėl bendrojo sprendimo turi pateikti projekto rengėjas, turinį ir išsamumo lygį. Nustatant šiuos reikalavimus remiamasi VI priedo 1 punkto e papunktyje nurodytu kontroliniu sąrašu;

b) 

kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su projekto rengėju ir kitomis atitinkamomis institucijomis ir atsižvelgdama į veiklos, vykdomos pagal šio straipsnio a punktą, rezultatus, parengia išsamų leidimų išdavimo proceso tvarkaraštį pagal VI priedo 2 punkto gaires.

Jeigu projekto infrastruktūra kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos parengia bendrą tvarkaraštį, siekdamos suderinti savo tvarkaraščius;

c) 

gavusi pirminius paraiškos dokumentus, kompetentinga institucija, jeigu reikia, savo ir kitų atitinkamų institucijų vardu teikia projekto rengėjui tolesnius prašymus pateikti trūkstamą informaciją; šie prašymai gali būti susiję tik su pagal a punktą nustatytais reikalavimais. Per tris mėnesius nuo trūkstamos informacijos pateikimo dienos kompetentinga institucija raštu patvirtina priėmusi nagrinėti paraišką. Prašymai pateikti papildomos informacijos gali būti teikiami tik tuo atveju, jeigu jie pateisinami naujomis aplinkybėmis.

5.  Projekto rengėjas užtikrina, kad paraiškos dokumentai būtų išsamūs ir tinkamos kokybės, ir per procedūrą iki paraiškos pateikimo kuo anksčiau pasirūpina gauti kompetentingos institucijos nuomonę šiuo klausimu. Projekto rengėjas visapusiškai bendradarbiauja su kompetentinga institucija, siekdamas laikytis terminų ir 4 dalies b punkte nustatyto išsamaus tvarkaraščio.

6.  Šiame straipsnyje nustatyti terminai neturi poveikio prievolėms pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę ir administracinėms apeliacinėms procedūroms bei skundams teismine tvarka.



IV

SKYRIUS

REGULIAVIMO PRIEMONĖS

11 straipsnis

Energetikos sistemą apimanti sąnaudų ir naudos analizė

1.  Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 16 d. Europos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklai (ENTSO-E ir ENTSO-G) paskelbia ir valstybėms narėms, Komisijai ir agentūrai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, siekiant suderintos II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų visą energetikos sistemą apimančios sąnaudų ir naudos analizės Sąjungos lygiu. Tos metodikos taikomos ruošiant visus tolesnius dešimties metų tinklo plėtros planus, kuriuos rengia ENTSO-E arba ENTSO-G pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnį. Metodikos parengiamos laikantis V priede nustatytų principų ir atitinka IV priede išdėstytas taisykles ir rodiklius.

Prieš pateikdami savo atitinkamas metodikas, ENTSO-E ir ENTSO-G rengia išsamias konsultacijas, į kurias įtraukiamos bent jau visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančios organizacijos (jeigu manoma, kad tai tikslinga, patys suinteresuotieji subjektai) nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos nacionalinės institucijos.

2.  Agentūra per tris mėnesius nuo metodikų gavimo dienos dėl jų pateikia nuomonę valstybėms narėms ir Komisijai ir ją paskelbia.

3.  Per tris mėnesius nuo agentūros nuomonės gavimo dienos Komisija (jei pageidauja, ir valstybės narės) pareiškia nuomonę dėl metodikų. Nuomonė perduodama ENTSO-E arba ENTSO-G.

4.  Per tris mėnesius nuo paskutinės pagal 3 dalį pateiktos nuomonės gavimo dienos ENTSO-E ir ENTSO-G pakoreguoja savo metodikas, tinkamai atsižvelgdami į gautas valstybių narių, Komisijos ir agentūros nuomones, ir jas pateikia Komisijai patvirtinti.

5.  Per dvi savaites nuo Komisijos suteikto patvirtinimo ENTSO-E ir ENTSO-G atitinkamas savo metodikas paskelbia savo svetainėse. Gavę prašymą, ENTSO-E ir ENTSO-G Komisijai ir agentūrai pateikia atitinkamus V priedo 1 punkte nustatytus pakankamai tikslius įvesties duomenis ir kitus susijusius tinklo, apkrovos srautų ir rinkos duomenis, atsižvelgdami į nacionalinę teisę ir atitinkamus konfidencialumo susitarimus. Prašymo gavimo dieną duomenys turi būti galiojantys. Komisija ir agentūra užtikrina, kad jų pareigūnai ar bet kuri kita Komisijos ar agentūros reikmėms analizę atliekanti ir šiuos duomenis naudojanti šalis užtikrintų gautų duomenų konfidencialumą.

6.  Metodikos reguliariai atnaujinamos ir tobulinamos pagal 1–5 dalis. Oficialiai pasitarusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis ir Komisija, agentūra savo iniciatyva arba remdamasi tinkamai pagrįstu nacionalinių reguliavimo institucijų ar suinteresuotųjų subjektų prašymu, tinkamai pagrįsdama prašymą ir pateikdama tvarkaraštį, gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus. Agentūra skelbia nacionalinių reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų prašymus ir visus atitinkamus neslaptus komercinės informacijos dokumentus, kuriais remdamasi agentūra pateikė prašymą dėl atnaujinimų ar patobulinimų.

7.  Ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 16 d. nacionalinės reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su agentūra, nustato ir viešai paskelbia rodiklių ir atitinkamų pamatinių verčių rinkinį, kad būtų galima palyginti prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų infrastruktūros kategorijų priskiriamų palyginamų projektų investicinio vieneto sąnaudas. Tomis pamatinėmis vertėmis gali naudotis ENTSO-E ir ENTSO-G, atlikdami kitų dešimties metų tinklo plėtros planų sąnaudų ir naudos analizę.

8.  Iki 2016 m. gruodžio 31 d. ENTSO-E ir ENTSO-G Komisijai ir agentūrai kartu pateikia suderintos ir tarpusavyje susijusios elektros energijos ir dujų rinkos ir tinklo modelį, kuris apimtų elektros energijos ir dujų infrastruktūrą, akumuliavimo, saugyklų ir SGD įrenginius, energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir būtų parengtas laikantis V priede nustatytų principų. Šį modelį Komisijai patvirtinus šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka, jis įtraukiamas į metodikas.

12 straipsnis

Sąlygų sudarymas tarpvalstybinį poveikį turinčioms investicijoms

1.  Su prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamu bendro intereso projektu susijusias faktiškai patirtas investicines sąnaudas (neskaitant priežiūros išlaidų) prisiima atitinkamų valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami PSO arba perdavimo infrastruktūros projekto rengėjai ir šias sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų nepadengia mokesčiai už perdavimą apkrauta linija ar kitais mokesčiais, padengia tinklo naudotojai mokėdami už tinklo prieigą tose valstybėse narėse pagal nustatytus tarifus.

2.  Prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir II priedo 2 priedo nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei bent vienas projekto rengėjas prašo atitinkamų nacionalinių institucijų taikyti šį straipsnį visoms ar daliai projekto sąnaudų. Be to, prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei jau atliktas rinkos paklausos vertinimas ir iš jo matyti, kad negalima tikėtis, jog faktiškai patirtas investicines sąnaudas padengs gaunami tarifiniai mokesčiai.

Jeigu yra keli projekto rengėjai, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos pareikalauja visų projekto rengėjų drauge pateikti paraišką dėl investicijų pagal 3 dalį.

3.  Bendro intereso projekto, kuriam taikoma 1 dalis, rengėjai visas atitinkamas nacionalines reguliavimo institucijas nuolat (bent kartą per metus, iki tol, kol objektas bus perduotas eksploatuoti) informuoja apie to projekto pažangą ir nustatytas su juo susijusias sąnaudas bei poveikį.

Kai toks projektas yra pakankamai parengtas, projekto rengėjai, pasikonsultavę su valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, PSO, pateikia paraišką dėl investicijų. Į tą paraišką dėl investicijų jie įtraukia prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, jį pateikia visoms atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir prie jo prideda:

a) 

konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, atitinkančią pagal 11 straipsnį parengtą metodiką ir parengtą atsižvelgiant į naudą, patiriamą didesniu nei atitinkamos valstybės narės mastu, ir

b) 

verslo planą, kuriame įvertinamas finansinis projekto perspektyvumas, įskaitant pasirinktą finansavimo priemonę, o II priedo 2 punkte nurodytai kategorijai priskiriamo bendro intereso projekto atveju – rinkos tyrimų rezultatus ir

c) 

jeigu projekto rengėjai susitaria, pagrįstą pasiūlymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo.

Jeigu projektą remia keli operatoriai ar investuotojai, jie savo paraišką pateikia kartu.

Dėl projektų, įtrauktų į pirmąjį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, projektų rengėjai savo prašymą dėl investavimo pateikia iki 2013 m. spalio 31 d.

Nacionalinės reguliavimo institucijos kiekvieno gautos paraiškos dėl investicijų kopiją informavimo tikslais nedelsdamos perduoda agentūrai.

Nacionalinės reguliavimo institucijos ir agentūra užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

4.  Per šešis mėnesius nuo vėliausios paraiškos, kuri pateikiama paskutinei iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, gavimo datos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasitarusios su atitinkamais projekto rengėjais, priima suderintus sprendimus dėl investicinių sąnaudų paskirstymo kiekvienam projekto sistemos operatoriui ir tų sąnaudų įtraukimo į tarifus. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nuspręsti paskirstyti tik dalį sąnaudų arba gali nuspręsti sąnaudas paskirstyti pagal kelių bendro intereso projektų rinkinį.

Paskirstydamos sąnaudas nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į faktines ar numatomas:

— 
perdavimo apkrauta linija ir kitus mokesčius,
— 
pajamas, gaunamas pagal PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmą, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnį.

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio ir socialinio pobūdžio, taip pat su aplinka susijusias projektų sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse ir galimą finansinės paramos poreikį.

Nusprendusios sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasikonsultavusios su atitinkamais PSO, siekia bendro susitarimo, pagrįsto (bet neapsiribojant) 3 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija.

Jei bendro intereso projektas sumažina neigiamą išorės veiksnių poveikį, pavyzdžiui, tiekimą aplinkinėmis linijomis, ir tas bendro intereso projektas įgyvendinamas toje valstybėje narėje, kurioje yra tas neigiamas išorės veiksnys, toks sumažinimas nelaikomas tarpvalstybine nauda, todėl juo remiantis sąnaudos negali būti paskirstytos to neigiamo išorės veiksnio poveikį patiriančių valstybių narių PSO.

5.  Nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi šio straipsnio 4 dalyje nurodytu tarpvalstybiniu sąnaudų paskirstymu, nustatydamos ar tvirtindamos tarifus pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 1 dalies a punktą, į sąnaudas, kurias PSO ar kitas projekto rengėjas iš tikrųjų patiria investuodamas, atsižvelgia tiek, kiek šios sąnaudos atitinka veiksmingo ir panašios struktūros operatoriaus sąnaudas.

Apie sąnaudų paskirstymo sprendimą nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos praneša agentūrai ir pateikia visą su sprendimu susijusią informaciją. Visų pirma iš informacijos turi tinkamai paaiškėti priežastys, kuriomis remiantis sąnaudos paskirstytos valstybėms narėms, pavyzdžiui, turi būti pateikta:

a) 

nustatyto poveikio, įskaitant poveikį tinklo tarifams, kiekvienai iš atitinkamų valstybių narių įvertinimas;

b) 

3 dalies b punkte nurodyto verslo plano įvertinimas;

c) 

informacija, susijusi su regioniniais ar Sąjungos masto teigiamais išoriniais veiksniais, kurie būtų sukurti įgyvendinus projektą;

d) 

konsultacijų su atitinkamais projekto rengėjais rezultatai.

Sąnaudų paskirstymo sprendimas yra skelbiamas.

6.  Jeigu atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo dienos, kai paraišką gauna paskutinė iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, nesusitaria dėl prašymo dėl investicijų, jos nedelsdamos informuoja agentūrą.

Šiuo atveju arba gavusi atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų bendrą paraišką, sprendimą dėl paraiškos dėl investicijų, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, ir dėl investavimo sąnaudų įtraukimo į tarifus būdo agentūra priima per tris mėnesius nuo kreipimosi į agentūrą dienos.

Prieš priimdama tokį sprendimą agentūra konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir projekto rengėjais. Antroje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį galima pratęsti papildomu dviejų mėnesių laikotarpiu, jeigu agentūra siekia gauti papildomos informacijos. Papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po visos informacijos gavimo dienos.

Sąnaudų paskirstymo sprendimas yra skelbiamas. Taikomi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 19 ir 20 straipsniai.

7.  Visų sprendimų dėl sąnaudų paskirstymo kopijas ir visą su kiekvienu sprendimu susijusią informaciją agentūra nedelsdama perduoda Komisijai. Šią informaciją galima perduoti suvestine forma. Komisija užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

8.  Šis sąnaudų paskirstymo sprendimas nepažeidžia PSO teisės pateikti paraišką ir nacionalinių reguliavimo institucijų teisės patvirtinti mokesčius už prieigą prie tinklo pagal Direktyvos 2009/72/EB ir Direktyvos 2009/73/EB 32 straipsnį, Reglamento (EB) 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) 715/2009 13 straipsnį.

9.  Šis straipsnis netaikomas bendro intereso projektams, kuriems suteikta:

a) 

išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį;

b) 

išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį;

c) 

nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2003/55/EB ( 1 ) 22 straipsnį arba

d) 

nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 ( 2 ) 7 straipsnį.

13 straipsnis

Paskatos

1.  Jeigu prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamo bendro intereso projekto rengėjas, plėtodamas projektą, statydamas, eksploatuodamas ar prižiūrėdamas objektą patiria didesnę riziką, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį.

Pirma pastraipa netaikoma, jei bendro intereso projektui suteikta:

a) 

išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį;

b) 

išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį;

c) 

išimtis pagal Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnį arba

d) 

išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį.

2.  Nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimas suteikti 1 dalyje nurodytas paskatas grindžiamas sąnaudų ir naudos analizės, atliktos taikant pagal 11 straipsnį parengtą metodiką, rezultatais ir visų pirma regioniniu ir Sąjungos lygmeniu projekto daromu teigiamu išoriniu poveikiu. Nacionalinės reguliavimo institucijos toliau analizuoja projekto rengėjų patiriamą konkrečią riziką, jos mažinimo priemones, kurių imtasi, ir to pobūdžio rizikos pagrindimą atsižvelgiant į projekto daromą grynąjį teigiamą poveikį, palyginti su žemesnio lygio rizikos alternatyva. Leidžiamai rizikai visų pirma priskiriama su naujomis perdavimo technologijomis jūroje ir sausumoje susijusi rizika, su nepakankamu sąnaudų padengimu susijusi rizika ir plėtros rizika.

3.  Nustatant sprendimu suteikiamą paskatą atsižvelgiama į specifinį patiriamos rizikos pobūdį, ir paskatos priemonė gali apimti, inter alia:

a) 

išankstinio investavimo taisykles arba

b) 

prieš perduodant eksploatuoti projekto objektą patirtų faktinių sąnaudų pripažinimo taisykles, arba

c) 

į projektą investuoto kapitalo papildomos grąžos užtikrinimo taisykles, arba

d) 

bet kokią kitą reikalinga ir tinkama laikomą priemonę.

4.  Iki 2013 m. liepos 31 d., jei turi, kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija pateikia agentūrai savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros ir dujų infrastruktūros projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

5.  Iki 2013 m. gruodžio 31 d. agentūra, tinkamai atsižvelgdama į pagal šio straipsnio 4 dalį gautą informaciją, sudaro palankesnes sąlygas dalytis gerąja patirtimi ir teikia rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 7 straipsnio 2 dalį dėl:

a) 

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paskatų teikimo gairių, remdamasi nacionalinių reguliavimo institucijų gerąja patirtimi;

b) 

bendros metodikos, naudojamos vertinant didesnę patiriamą riziką, susijusią su investicijomis į elektros ir dujų infrastruktūros projektus, taikymo.

6.  Iki 2014 m. kovo 31 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros ir dujų infrastruktūros projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

7.  Jei 5 ir 6 dalyse nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų užtikrintas bendro intereso projektų įgyvendinimas nustatytu laiku, Komisija gali paskelbti šiame straipsnyje nustatytų paskatų teikimo gaires.



V

SKYRIUS

FINANSAVIMAS

14 straipsnis

Projektų atitiktis Sąjungos finansinės pagalbos skyrimo kriterijams

1.  Prie II priedo 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis tyrimams ir finansinėmis priemonėmis.

2.  Prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, taip pat gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba dotacijomis darbams, jeigu jie atitinka visus šiuos kriterijus:

a) 

pagal 12 straipsnio 3 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pavyzdžiui, susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis;

b) 

dėl projekto pagal 12 straipsnį priimtas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimas; arba, jeigu bendro intereso projektai priskiriami prie II priedo 1 punkto c papunktyje nurodytos kategorijos ir dėl šios priežasties nepriimamas tarpvalstybinis sąnaudų paskirstymo sprendimas, projektu turi būti siekiama teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, diegti technologines naujoves ir užtikrinti tarptautinio tinklo eksploatavimo saugą;

c) 

projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba nacionalinė reguliavimo institucija. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jo pagrindimą.

3.  Bendro intereso projektams, vykdomiems pagal 5 straipsnio 7 dalies d punkte nurodytą procedūrą, taip pat galima skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis darbams, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

4.  Prie II priedo 1 punkto e papunktyje ir 4 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams galima taip pat skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis darbams, jeigu atitinkamo projekto rengėjai gali aiškiai įrodyti didelį teigiamą projekto išorės veiksnių poveikį ir komercinio perspektyvumo stoką, remdamiesi verslo planu ir kitais vertinimais, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba, jei taikoma, nacionalinė reguliavimo institucija.

15 straipsnis

Sąjungos finansinės pagalbos teikimo kriterijų gairės

Konkretūs 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti parametrai taip pat yra uždaviniai, kuriais remiamasi atitinkamame reglamente dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės nustatant Sąjungos finansinės pagalbos teikimo kriterijus.

16 straipsnis

Delegavimas

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 15 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.



VI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2017 m. Komisija paskelbia bendro intereso projektų įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Šioje ataskaitoje įvertinama:

a) 

pagal 3 straipsnį atrinktų bendro intereso projektų planavimo, parengimo, jų objektų statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga ir, jeigu taikoma, įgyvendinimo vėlavimas ir kiti iškilę sunkumai;

b) 

Sąjungos skirtos ir bendro intereso projektams panaudotos lėšos, palyginti su visa finansuojamų bendro intereso projektų verte;

c) 

elektros energijos ir dujų sektorių atveju – jungčių tarp valstybių narių didinimas, atitinkama energijos kainų raida ir tinklo sistemos trikties atvejų skaičius, jų priežastys ir su jais susijusios ekonominės sąnaudos;

d) 

su leidimų išdavimu ir visuomenės dalyvavimu susiję klausimai, ypač:

i) 

vidutinė ir ilgiausia bendra bendro intereso projektų leidimų išdavimo procesų trukmė, įskaitant kiekvieno procedūros iki paraiškos pateikimo etapo trukmę, palyginti su 10 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pradiniams svarbiausiems etapams numatytus terminus;

ii) 

pasipriešinimo bendro intereso projektams lygis (visų pirma vykstant viešoms konsultacijoms raštu pateiktų prieštaravimų skaičius, teisinėmis priemonėmis grindžiamų veiksmų skaičius);

iii) 

geriausios ir naujoviškos praktikos, susijusios su suinteresuotųjų subjektų įtraukimu ir poveikio aplinkai mažinimu per leidimų išdavimo procesą apžvalga;

iv) 

8 straipsnio 3 dalyje nurodytų schemų veiksmingumas atsižvelgiant į 10 straipsnyje numatytų terminų laikymąsi;

e) 

su reguliavimo priemonėmis susiję klausimai, ypač:

i) 

bendro intereso projektų, dėl kurių pagal 12 straipsnį priimtas sprendimas tarptautiniu mastu paskirstyti sąnaudas, skaičius;

ii) 

bendro intereso projektų, kuriems pagal 13 straipsnį suteiktos konkrečios paskatos, skaičius ir tipas;

f) 

šio reglamento veiksmingumas prisidedant prie 2014 ir 2015 m. rinkos integracijos tikslų, 2020 m. klimato ir energetikos politikos tikslų ir perėjimo prie ilgalaikio mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. tikslo.

18 straipsnis

Informavimas ir viešinimas

Komisija per šešis mėnesius nuo pirmojo Sąjungos sąrašo patvirtinimo dienos sukuria plačiajai visuomenei lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą, įskaitant internetinę platformą. Joje pateikiama ši informacija:

a) 

kiekvienam bendro intereso projektui skiriama bendro pobūdžio atnaujinama informacija, įskaitant geografinę informaciją;

b) 

kiekvieno bendro intereso projekto įgyvendinimo planas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje;

c) 

susijusių bendro intereso projektų sąnaudų ir naudos analizės, atliktos remiantis pagal 11 straipsnį parengta metodika, pagrindiniai rezultatai, išskyrus bet kokią slaptą komercinę informaciją;

d) 

Sąjungos sąrašas;

e) 

Sąjungos kiekvienam bendro intereso projektui skirtos ir panaudotos lėšos.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi poveikio Komisijos teikiamos finansinės pagalbos skyrimui, tęstinumui ar jos keitimui, kai ši pagalba remiantis pagal 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 680/2007, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse ( 3 ) paskelbtais kvietimais teikti paraiškas teikiama Sprendimo Nr. 1364/2006/EB I ir III prieduose išvardytiems projektams arba atsižvelgiant į užduotis, pagrįstas atitinkamomis TEN–E skirtų išlaidų kategorijomis, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 4 ).

Bendro intereso projektams, kurių leidimų išdavimo procesas yra pradėtas ir dėl kurių projekto rengėjas pateikė paraišką iki 2013 m. lapkričio 16 d., III skyriaus nuostatos netaikomos.

▼M4 —————

▼M5 —————

▼B

22 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 715/2009 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 iš dalies keičiamas taip:

1) 

8 straipsnio 10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) 

grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei reikia, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nurodyta 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių ( *1 ); atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką.

2) 

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-G, sąnaudas padengia PSO ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“

23 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1364/2006/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d. Sprendimo Nr. 1364/2006/EB I ir III prieduose išvardytų projektų atveju pagal šį reglamentą nesuteikiama jokių teisių.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d., išskyrus 14 ir 15 straipsnius, kurie taikomi nuo tos dienos, kurią įsigalioja atitinkamas reglamentas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



I PRIEDAS

ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS PRIORITETINIAI KORIDORIAI IR SRITYS

Šis reglamentas taikomas šiems transeuropinės energetikos infrastruktūros koridoriams ir sritims:

1.   PRIORITETINIAI ELEKTROS ENERGIJOS KORIDORIAI

1) Jėgainių Šiaurės jūrose tinklas (angl. NSOG): integruoto elektros tinklo jūroje plėtra ir atitinkamos jungtys Šiaurės jūroje, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Baltijos jūroje ir gretimuose vandenyse, kad iš atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių pagaminta elektros energija būtų transportuojama į vartojimo ir akumuliavimo centrus ir būtų padidinti tarpvalstybiniai elektros energijos mainai.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.

2) Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity): jungtys tarp regiono valstybių narių ir su Viduržemio jūros regiono, įskaitant Iberijos pusiasalį, trečiosiomis valstybėmis, visų pirma siekiant integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją ir sustiprinti vidaus tinklo infrastruktūrą, kad būtų paskatinta regiono rinkos integracija.

Susijusios valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

3) Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija ( 5 ), Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

4) Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planas (angl. BEMIP Electricity): jungtys tarp Baltijos regiono valstybių narių ir atitinkamas vidaus tinklų infrastruktūros stiprinimas, siekiant išspręsti Baltijos valstybių atskyrimo klausimą ir paskatinti regiono rinkos integraciją, inter alia, siekiant integruoti regione iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją.

Susijusios valstybės narės: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

2.   PRIORITETINIAI DUJŲ KORIDORIAI

5) Šiaurės–pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas): dujų srautams šiaurės–pietų kryptimis skirta dujų infrastruktūra Vakarų Europoje, siekiant dar labiau įvairinti tiekimo maršrutus ir padidinti trumpalaikio dujų tiekimo patikimumą.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija ir Vokietija.

6) Šiaurės–pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): tarpregioninių ir regioninių jungčių dujų infrastruktūra Baltijos jūros regione, Adrijos ir Egėjo jūrose, rytiniame Viduržemio jūros baseine ir Juodojoje jūroje, siekiant labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija (5) , Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

7) Pietinis dujų koridorius (angl. SGC): dujų perdavimo iš Kaspijos jūros baseino, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir rytinės Viduržemio jūros baseino dalies į Sąjungą infrastruktūra, siekiant labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija ( 6 ), Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

8) Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių planas (angl. BEMIP Gas): dujų infrastruktūra, kuria siekiama išspręsti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos atskyrimo ir jų priklausomumo nuo vieno tiekėjo klausimą, atitinkamai labiau įvairinti tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą Baltijos jūros regione.

Susijusios valstybės narės: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

3.   PRIORITETINIAI NAFTOS KORIDORIAI

9) Naftos tiekimo jungtys Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC): Vidurio ir Rytų Europos naftos vamzdynų tinklo sąveika, siekiant didinti tiekimo saugumą ir mažinti pavojų aplinkai.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Čekija, Kroatija (6) , Lenkija, Slovakija, Vengrija, Vokietija.

4.   PRIORITETINĖS TEMINĖS SRITYS

10) Pažangiųjų tinklų plėtra: pažangiųjų tinklų technologijų taikymas visoje Sąjungoje, siekiant veiksmingai integruoti visų prie elektros tinklo prisijungusių naudotojų elgseną ir veiksmus, visų pirma didelių atsinaujinančiųjų išteklių ar decentralizuotųjų energijos išteklių elektros energijos kiekių gamybą ir atsaką į vartotojų poreikius.

Susijusios valstybės narės: visos.

11) Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą, kuri būtų pajėgi:

a) 

priimti vis daugiau perteklinės energijos, pagaminamos Šiaurės ir Baltijos jūrose ir jų pakrantėse veikiančių vėjo jėgainių, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurios vis daugiau pagaminama Rytų bei Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje;

b) 

sujungti šiuos naujus elektros energijos gamybos centrus su pagrindiniais akumuliavimo centrais Šiaurės valstybėse, Alpėse ir kituose regionuose, kuriuose yra pagrindiniai elektros energijos vartotojų centrai, ir

c) 

spręsti vis įvairesnio ir decentralizuoto elektros energijos tiekimo uždavinius ir lanksčios elektros energijos paklausos klausimus.

Susijusios valstybės narės: visos.

12) Tarpvalstybinis anglies dioksido tinklas: anglies dioksido transportavimo infrastruktūros tarp valstybių narių ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis sukūrimas, siekiant sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemą.

Susijusios valstybės narės: visos.



II PRIEDAS

ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS KATEGORIJOS

Siekiant įgyvendinti I priede išvardytus energetikos infrastruktūros prioritetus plėtotina šių kategorijų energetikos infrastruktūra:

1) 

elektros energijos sektoriuje:

a) 

aukštos įtampos antžeminės perdavimo linijos, jeigu jos suprojektuotos 220 kV ar aukštesnei įtampai, ir požeminiai ir povandeniniai perdavimo kabeliai, jeigu jie suprojektuoti 150 kV ar aukštesnei įtampai;

b) 

visų pirma elektros energijos magistralių atveju: bet kokia fizinė įranga, skirta elektros energijai transportuoti aukštos ir labai aukštos įtampos linijomis, siekiant didelius vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų valstybių elektros energijos gamybos ar akumuliavimo pajėgumus sujungti su plataus masto elektros energijos vartojimo vienoje ar keliose valstybėse narėse pajėgumais;

c) 

elektros energijos akumuliavimo įrenginiai, naudojami elektrai nuolat arba laikinai akumuliuoti antžeminiuose arba požeminiuose įrenginiuose arba geologiniuose objektuose, jeigu jie yra tiesiogiai sujungti su aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis, skirtomis 110 kV ar aukštesnei įtampai;

d) 

bet kokia įranga ar įrenginiai, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam a–c punktuose apibrėžtų sistemų veikimui užtikrinti, įskaitant visų lygių įtampos ir pastočių apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas;

e) 

bet kokia įranga ar įrenginys, tiek perdavimo, tiek vidutinės įtampos paskirstymo lygmens, kuriuo siekiama užtikrinti dvikryptį skaitmeninį ryšį ir elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir vartojimo elektros tinkle tikralaikį ar beveik tikralaikį interaktyvųjį ir išmanųjį stebėjimą ir valdymą, kad plėtojant tinklą būtų veiksmingai integruojama visų prie tinklo prisijungusių naudotojų – elektros energijos gamintojų, vartotojų ir abi šias veiklas vykdančių subjektų – elgsena ir veiksmai ir taip būtų sukurta ekonomiškai veiksminga, tvari elektros energijos sistema, kuri pasižymėtų mažais nuostoliais, aukšta kokybe, tiekimo saugumu ir sauga;

2) 

dujų sektoriuje:

a) 

gamtinių dujų ir biodujų perdavimo vamzdynai, kurie sudaro daugiausia aukšto slėgio vamzdynus jungiantį tinklą, išskyrus aukšto slėgio vamzdynus, naudojamus gavybai ir vietiniam gamtinių dujų paskirstymui;

b) 

su pirmiau minėtais aukšto slėgio dujų vamzdynais sujungti požeminiai akumuliavimo objektai;

c) 

suskystintųjų gamtinių dujų arba suslėgtųjų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginiai;

d) 

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam sistemos eksploatavimui arba siekiant užtikrinti galimybę naudoti transportavimo abiem kryptimis pajėgumus, įskaitant kompresorines stotis;

3) 

naftos sektoriuje:

a) 

žalios naftos transportavimo vamzdynai;

b) 

siurblinės ir saugojimo įrenginiai, reikalingi eksploatuojant žalios naftos vamzdynus;

c) 

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas ir reversinių srautų įtaisus;

4) 

anglies dioksido sektoriuje:

a) 

specialūs vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą, naudojami antropogeninės kilmės anglies dioksidui transportuoti daugiau nei iš vieno šaltinio (t. y. iš pramoninių įrenginių (įskaitant elektrines), kuriuose vykstant degimo procesui ar kitoms cheminėms reakcijoms, kuriems naudojami iškastiniai arba neiškastiniai junginiai, kurių sudėtyje yra anglies, susidaro anglies dioksido dujos), skirti nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB ( 7 );

b) 

anglies dioksido suskystinimo ir tarpinio saugojimo įrenginiai ketinant jį transportuoti toliau. Šiai infrastruktūrai nepriskiriama geologinėse formacijose įrengta infrastruktūra, naudojama nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir su tuo susiję paviršiaus bei įleidimo įrenginiai;

c) 

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas.



III PRIEDAS

REGIONINIAI BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAI

1.   GRUPIŲ TAISYKLĖS

1) Prie II priedo 1 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, PSO, taip pat Komisijos, agentūros ir ENTSO-E atstovai.

Prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, PSO, taip pat Komisijos, agentūros ir ENTSO-G atstovai.

Prie II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių atstovai, su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir Komisija.

2) Grupių sprendimus priimantys organai gali jungtis. Visos grupės arba sprendimus priimantys organai prireikus susitinka ir aptaria visoms grupėms bendrus klausimus; gali būti aptariami su tarpregioniniu nuoseklumu susiję klausimai arba į preliminarius regioninius sąrašus įtrauktų pasiūlytų projektų skaičius, kuris gali tapti pernelyg didelis.

3) Kiekviena grupė savo darbą organizuoja atsižvelgdama į regioninio bendradarbiavimo pastangas pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį, Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį, taip pat į kitas esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras.

4) Atsižvelgdama į tai, kas būtina I priede nurodytam atitinkamam prioritetui įgyvendinti, kiekviena grupė kviečia projektų, kurie gali būti pripažinti bendro intereso projektais, rengėjus, ES kandidačių ir galimų kandidačių šalių nacionalinių administracijų ir reguliavimo institucijų atstovus, PSO, Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes nares, Energijos bendrijos institucijas ir įstaigas, Europos kaimynystės politikos valstybes ir valstybes, su kuriomis Sąjunga yra užmezgusi konkretų bendradarbiavimą energetikos srityje. Sprendimas pakviesti trečiųjų valstybių atstovus grindžiamas konsensusu.

5) Kiekviena grupė konsultuojasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei laiko tinkama, tiesiogiai su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus, vartotojus ir aplinkos apsaugos organizacijas. Jeigu to reikia, kad įvykdytų savo užduotis, grupė gali organizuoti svarstymus ar konsultacijas.

6) 18 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje Komisija skelbia vidaus taisykles, atnaujintą organizacijų narių sąrašą, reguliariai atnaujinamą informaciją apie darbo pažangą, posėdžių darbotvarkes ir galutines kiekvienos grupės išvadas ir sprendimus.

7) Komisija, agentūra ir grupės siekia skirtingų grupių veiklos suderinamumo. Šiuo tikslu Komisija ir agentūra užtikrina, jei tinkama, kad atitinkamos grupės keistųsi informacija, susijusia su visais tarpregioninio intereso darbais.

Nacionalinių reguliavimo institucijų ir agentūros dalyvavimas grupių veikloje netrukdo vykdyti jų uždavinių ir pareigų pagal šį reglamentą arba Direktyvos 2009/72/EB 36 ir 37 straipsnius ir Direktyvos 2009/73/EB 40 ir 41 straipsnius, arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.

2.   REGIONINIŲ SĄRAŠŲ SUDARYMO PROCESAS

1) Projekto, kuris gali būti pripažintas bendro intereso projektu, rengėjai, pageidaujantys, kad projektui būtų suteiktas bendro intereso projekto statusas, grupei pateikia prašymą projektą atrinkti kaip bendro intereso projektą, pateikdami:

— 
jų projektų indėlio įgyvendinant I priede nurodytus prioritetus įvertinimą,
— 
analizę, kaip projektas atitinka 4 straipsnyje apibrėžtus atitinkamus kriterijus,
— 
konkrečią projektų, kurie pakankamai parengti, sąnaudų ir naudos analizę laikantis 21 ir 22 straipsnių ir remiantis pagal 11 straipsnį ENTSO-E ar ENTSO-G parengtos metodikos, ir
— 
bet kokią kitą vertinant projektą svarbią informaciją.

2) Visi gavėjai užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

3) Patvirtinus pirmąjį Sąjungos sąrašą, visi į vėliau patvirtintus sąrašus įtraukti prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų kategorijų priskiriami siūlomi elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektai turi būti įtraukiami į naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnį parengė ENTSO-E.

4) Patvirtinus pirmąjį Sąjungos sąrašą, visi į vėliau patvirtintus Sąjungos sąrašus įtraukti prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriami dujų infrastruktūros projektai įtraukiami į naujausią turimą dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnį parengė ENTSO-G.

5) Projektų pasiūlymus, kurie pateikti įtraukti į pirmąjį Sąjungos sąrašą ir kurie anksčiau nebuvo įvertinti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnį, visos Sąjungos sistemos atžvilgiu vertina:

— 
ENTSO-E pagal naujausiame turimame elektros sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plane taikytą metodiką prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų kategorijų priskiriamiems projektams,
— 
ENTSO-G arba trečioji šalis, nuosekliai taikydami objektyvią metodiką prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems projektams.

Siekiant, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir proceso skaidrumas, ne vėliau kaip 2014 m. sausio 16 d. Komisija paskelbia gaires dėl kriterijų, kuriuos turi taikyti ENTSO-E ir ENTSO-G, rengdami jų atitinkamus dešimties metų tinklo plėtros planus, nurodytus 3 ir 4 punktuose.

6) Prie II priedo 4 punkte nurodytos kategorijos priskiriami siūlomi anglies dioksido transportavimo projektai pateikiami kaip bent dviejų valstybių narių parengto tarpvalstybinės anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūros sukūrimo plano, kurį atitinkamos valstybės narės ar šių valstybių narių paskirti subjektai pateikia Komisijai, dalis.

7) Prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju, jei įmanoma, vystydamos regioninį bendradarbiavimą nacionalinės reguliavimo institucijos ir, prireikus, agentūra (Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnis ir Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnis) tikrina, ar nuosekliai laikomasi kriterijų ir (arba) sąnaudų ir naudos analizės metodikos, ir vertina šių projektų tarpvalstybinę svarbą. Savo vertinimą jos pateikia grupei.

8) Prie II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų siūlomų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju Komisija vertina 4 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymą. Prie II priedo 4 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų siūlomų anglies dioksido transportavimo projektų atveju Komisija taip pat atsižvelgia į plėtros ateityje galimybes siekiant įtraukti kitas valstybes nares. Komisija savo vertinimą pateikia grupei.

9) Kiekviena valstybė narė, kurios teritorijoje projektas nėra vykdomas, tačiau kuriai jis gali daryti teigiamą grynąjį poveikį ar potencialų didelį poveikį, pavyzdžiui, aplinkos apsaugai ar jos teritorijoje esančios energetikos infrastruktūros veikimui, gali pateikti nuomonę grupei ir joje išdėstyti rūpimus klausimus.

10) Grupės sprendimus priimantis organas grupės valstybės narės prašymu išnagrinėja valstybei narei pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktus sprendimo netvirtinti su jos teritorija susijusio bendro intereso projekto motyvus.

11) Grupė surengia posėdį, per kurį išnagrinėja ir suklasifikuoja pagal svarbą projektus, atsižvelgdama į reguliavimo institucijų vertinimą arba Komisijos vertinimą naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju.

12) Grupių parengti prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų siūlomų projektų preliminarūs regioniniai sąrašai kartu su nuomonėmis, kaip nurodyta 9 punkte, pateikiami agentūrai likus šešiems mėnesiams iki Sąjungos sąrašo priėmimo dienos. Preliminarius regioninius sąrašus ir prie jų pridėtas nuomones agentūra įvertina per tris mėnesius nuo gavimo dienos. Agentūra pateikia nuomonę dėl preliminarių regioninių sąrašų, ypač nuoseklaus kriterijų taikymo ir sąnaudų ir naudos analizės visuose regionuose požiūriu. Agentūra priima savo nuomonę laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros.

13) Per vieną mėnesį nuo agentūros nuomonės gavimo dienos kiekvienos grupės sprendimą priimantis organas patvirtina savo galutinį regioninį sąrašą, laikydamasis 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, remdamasis grupės pasiūlymu ir atsižvelgdamas į agentūros nuomonę ir pagal 7 punkto pateiktą nacionalinių reguliavimo institucijų vertinimą arba pagal 8 punktą pateiktą Komisijos vertinimą naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju. Galutinius regioninius sąrašus kartu su 9 punkte nurodytomis nuomonėmis grupės pateikia Komisijai.

14) Jei, įvertinus gautus regioninius sąrašus ir atsižvelgus į agentūros nuomonę, bendras į Sąjungos sąrašą įtraukti siūlomų bendro intereso projektų skaičius per didelis, Komisija, pasitarusi su kiekviena atitinkama grupe, nusprendžia neįtraukti į Sąjungos sąrašą projektų, kuriuos atitinkama grupė įvertino kaip mažiausiai svarbius, atlikdama 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą klasifikavimą pagal svarbą.



IV PRIEDAS

BENDRO INTERESO PROJEKTŲ KRITERIJAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS IR RODIKLIAI

1) Didelį tarpvalstybinį poveikį turintis projektas – valstybės narės teritorijoje įgyvendinamas projektas, atitinkantis šias sąlygas:

a) 

elektros perdavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą, bent 500 megavatų, palyginti su padėtimi iki projekto objekto perdavimo eksploatuoti, padidėja tinklo perdavimo pajėgumas arba tinklo komercinių srautų pajėgumas tos valstybės narės pasienyje su viena ar keliomis valstybėmis narėmis arba to tarpvalstybinio tinklo perdavimo pajėgumas bet kurioje kitoje atitinkamoje to paties perdavimo koridoriaus atrankinėje vietoje;

b) 

elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami bent 225 megavatų įrengtieji pajėgumai ir akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant galima per metus pagaminti ne mažesnį kaip 250 gigavatvalandžių grynąjį elektros energijos kiekį;

c) 

dujų perdavimo sektoriuje – įgyvendinant projektą, investuojama į reversinių srautų pajėgumus arba dujų perdavimo per atitinkamų valstybių narių sieną gebėjimas pakinta bent 10 %, palyginti su padėtimi iki projekto objekto perdavimo eksploatuoti;

d) 

dujų saugojimo ar suskystintųjų gamtinių dujų ir (arba) suslėgtųjų gamtinių dujų sektoriuje – įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviems valstybėms narėms ar atitiktį infrastruktūros standartui (N–1) regiono lygiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 ( 8 ) 6 straipsnio 3 dalį;

e) 

pažangiųjų tinklų sektoriuje – projektas skirtas aukštojo ir vidutinio lygio įtampos įrangai bei įrenginiams, kurie pritaikyti 10 kV ar aukštesnei įtampai. Jis apima bent dviejų valstybių narių perdavimo ir paskirstymo sistemų operatorius, kurie aptarnauja bent 50 000 naudotojų, gaminančių arba vartojančių elektros energiją arba vykdančių abi šias veiklas ne mažesniame nei 300 gigavatvalandžių per metus, iš kurių bent 20 % yra pagaminama naudojant įvairaus pobūdžio atsinaujinančiuosius šaltinius, naudojimo rajone.

2) Prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) 

rinkos integracija, konkurencija ir sistemos lankstumas vertinami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą Sąjungos elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma:

— 
tarpvalstybinių projektų atveju apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumams abiem elektros energijos srauto kryptimis, matuojamą energijos kiekiu (megavatais), ir jų indėlį siekiant minimalaus jungčių tikslo (10 proc. įrengtųjų pajėgumų), arba, jei projektas turi didelį tarpvalstybinį poveikį, apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumams pasienyje tarp atitinkamų valstybių narių, tarp atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių arba atitinkamose valstybėse narėse ir poveikį paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai ir tinklo veikimui atitinkamose valstybėse narėse,
— 
įvertinant poveikį V priedo 10 punkte apibrėžtam analizės rajonui, atsižvelgiant į visos energetikos sistemos gamybos ir perdavimo sąnaudas ir rinkos kainų pokyčius bei konvergenciją, susijusius su projekto įgyvendinimu pagal skirtingus scenarijus, visų pirma atsižvelgiant į kintamuosius, kuriuos lemia elektros energijos šaltinių gamybos sąnaudų skirtumai;
b) 

iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos perdavimas į vartojimo centrus ir akumuliavimo objektus matuojamas atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma:

— 
elektros energijos perdavimo sektoriuje – įvertinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus, kurių prijungimas ir perdavimas yra susiję su projekto įgyvendinimu (pagal technologijas; išreikštus megavatais), palyginti su bendrais gamybos pajėgumais, kuriuos, naudojant šių rūšių atsinaujinančiuosius išteklius atitinkamoje valstybėje narėje pagal nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnyje, planuojama pasiekti 2020 m.,
— 
elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – projekte numatytus naujus pajėgumus lyginant su esamais bendrais tų pačių akumuliavimo technologijų pajėgumais analizės rajone, apibrėžtame V priedo 10 punkte;
c) 

tiekimo saugumas, sąveika ir patikimas sistemos eksploatavimas vertinami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma įvertinant projekto poveikį V priedo 10 punkte apibrėžtame analizės rajone numatomam apkrovos sumažėjimui, atsižvelgiant į gamybos ir perdavimo atitiktį apkrovai tipiškais apkrovos laikotarpiais ir į galimas su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui. Jei taikoma, matuojamas projekto poveikis nepriklausomai ir patikimai sistemos veikimo kontrolei ir paslaugoms.

3) Prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) 

rinkos integracija ir sąveika vertinamos apskaičiuojant projekto sukuriamą pridėtinę vertę integruojant rinkos sritis, siekiant kainų konvergencijos ir bendro sistemos lankstumo, įskaitant pajėgumų lygį, kuris, taikant įvairius scenarijus, užtikrinamas srautams priešinga kryptimi;

b) 

konkurencija vertinama atsižvelgiant į įvairinimą, įskaitant prieigos prie vietinių tiekimo išteklių palengvinimą, iš eilės atsižvelgiant į: išteklių įvairinimą; tiekimo subjektų įvairinimą; maršrutų įvairinimą; naujų pajėgumų poveikį Herfindalio ir Hiršmano indeksui (HHI), apskaičiuojamam remiantis V priedo 10 punkte apibrėžto analizės rajono pajėgumų lygiu;

c) 

dujų tiekimo saugumas vertinamas apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę, kurią jis suteikia ilgalaikiam ir trumpalaikiam Sąjungos dujų sistemos atsparumui ir didesniam likutiniam sistemos lankstumui, kad būtų pašalinti pagal įvairius scenarijus numatyti tiekimo valstybėms narėms pertrūkiai, ir apskaičiuojant papildomus, įgyvendinant projektą sukuriamus pajėgumus, kurie matuojami regioniniu lygiu naudojant infrastruktūros standartą (N–1) pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 3 dalį;

d) 

tvarumas vertinamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamųjų teršalų kiekius, prisidedant prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ar elektros energijos panaudojimo dujoms gaminti ir biodujų transportavimo, atsižvelgiant į numatomus klimato sąlygų pokyčius.

4) Prie II priedo 1 punkte e papunktyje nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju vertinant kiekvieną 4 straipsnyje nurodytą funkciją taikomi šie kriterijai:

a) 

tvarumo lygis. Šis kriterijus nustatomas įvertinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir elektros energijos tinklo infrastruktūros poveikį aplinkai;

b) 

perdavimo ir paskirstymo sistemų prijungimo ir elektros priėmimo iš naudotojų ir perdavimo jiems pajėgumas. Šis kriterijus nustatomas įvertinant įrengtuosius decentralizuotųjų elektros energijos išteklių pajėgumus paskirstymo tinkluose, didžiausią leidžiamą priimti elektros energijos kiekį perdavimo tinkluose nesukeliant perkrovos rizikos ir iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintą elektros energijos kiekį, kuris nebuvo priimtas dėl perkrovos ar saugumo rizikos priežasčių;

c) 

visų kategorijų tinklo naudotojų prisijungimas prie tinklo ir prieiga. Šis kriterijus nustatomas įvertinant priimtus metodus, taikomus elektros gamintojų, vartotojų ir abi veiklas vykdančių subjektų mokesčiams, tarifams apskaičiuoti ir jų struktūrai nustatyti, ir įvertinant eksploatavimo lankstumo galimybes, kuriomis galima pasinaudoti siekiant dinamiškai subalansuoti elektros energijos srautus elektros tinkle;

d) 

tiekimo saugumas ir kokybė. Šis kriterijus nustatomas įvertinant turimų patikimų elektros energijos gamybos pajėgumų ir didžiausios paklausos santykį, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energijos dalį, elektros energijos sistemos stabilumą, tiekimo pertrūkių trukmę ir dažnumą vienam vartotojui, įskaitant su klimatu susijusius pertrūkius, ir įtampos kokybės parametrus;

e) 

elektros energijos tiekimo ir tinklo eksploatavimo veiksmingumas ir techninės priežiūros kokybė. Šis kriterijus nustatomas įvertinant nuostolių lygį perdavimo ir paskirstymo tinkluose, elektros energijos mažiausios ir didžiausios paklausos santykį tam tikru laikotarpiu, vartotojų dalyvavimą elektros energijos rinkose ir taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones, elektros energijos tinklo komponentų naudojimo procentinę dalį (t. y. vidutinę apkrovą), tinklo komponentų prieinamumą (susijusį su numatyta ir nenumatyta technine priežiūra) ir jo poveikį tinklo parametrams bei tikruosius turimus tinklo pajėgumus, atsižvelgiant į jo įprastą vertę;

f) 

indėlis į tarpvalstybines elektros energijos rinkas kontroliuojant apkrovos srautą, kad būtų sumažinta perdavimo aplinkinėmis linijomis atvejų ir padidinti jungčių pajėgumai. Šis kriterijus nustatomas įvertinant valstybės narės jungčių pajėgumų ir jos elektros energijos paklausos santykį, jungčių pajėgumų naudojimą ir mokesčius už elektros perdavimą perkrauta linija visose jungtyse.

5) Prie II priedo 3 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a) 

naftos tiekimo saugumas nustatomas įvertinant pagal projektą numatytais naujais pajėgumais sukuriamą pridėtinę vertę užtikrinant trumpalaikį ir ilgalaikį sistemos atsparumą ir likutinį sistemos lankstumą, pagal įvairius scenarijus sprendžiant tiekimo pertrūkių problemas;

b) 

sąveika nustatoma įvertinant, kokiu mastu būtų pagerintas naftos tinklo veikimas, visų pirma sudarant srautų priešinga kryptimi galimybę;

c) 

veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas nustatomas įvertinant, kokiu mastu būtų panaudojama esama infrastruktūra ir prisidedama mažinant poveikį aplinkai ir klimato kaitai bei pavojus.



V PRIEDAS

ENERGETIKOS SISTEMĄ APIMANTI SĄNAUDŲ IR NAUDOS ANALIZĖ

Bendro intereso projektams taikoma suderinta energetikos sistemą apimanti sąnaudų ir naudos analizės metodika atitinka šiame priede nustatytus principus.

1) Metodika grindžiama Sąjungos elektros energijos ir dujų sistemų n + 5, n + 10, n + 15, ir n + 20 metais (n – analizės atlikimo metai) bendrų įvesties duomenų rinkiniu. Šį duomenų rinkinį turi sudaryti bent:

a)

elektros energijos sektoriuje : paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, energijos kainos (įskaitant biomasę, anglis, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti perduotas eksploatuoti iki n + 5 metų pabaigos;

b)

dujų sektoriuje : paklausos scenarijai, importas, energijos kainos (įskaitant akmens anglių, dujų ir naftos), anglies dioksido kainos, perdavimo tinklo sudėtis ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti perduotas eksploatuoti iki n + 5 metų pabaigos.

2) Duomenys turi atitikti atliekant analizę galiojančią Sąjungos ir nacionalinę teisę. Elektros energijos ir dujų sektoriuose naudojami duomenų rinkiniai turi būti suderinami, t. y. turi atitikti prielaidas dėl kiekvienos rinkos kainų ir kiekių. Duomenų rinkinys parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis. Jei taikoma, Komisija ir agentūra užtikrina prieigą prie trečiųjų šalių būtinų komercinių duomenų.

3) Į metodiką įtraukiamos tinklo plėtros, jo naudojimo ir rinkos modeliavimo gairės, reikalingos sąnaudų ir naudos analizei atlikti.

4) Sąnaudų ir naudos analizė grindžiama skirtingų kategorijų analizuojamų projektų suderintu sąnaudų ir naudos įvertinimu ir apima bent 1 punkte nurodytą laikotarpį.

5) Atliekant sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, eksploatacijos ir techninės priežiūros sąnaudas objekto techninio panaudojimo laikotarpiu ir, jei taikoma, eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudas. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

6) Atliekant elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į taikant Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnį patiriamą poveikį ir kompensacijas, poveikį IV priede apibrėžtiems rodikliams ir į poveikį:

a) 

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir perdavimo nuostoliams objekto techninio naudojimo laikotarpiu;

b) 

būsimoms investavimo į naujus elektros energijos gamybos ir perdavimo pajėgumus sąnaudoms objekto techninio naudojimo laikotarpiu;

c) 

eksploatavimo lankstumo galimybėms, įskaitant reguliavimo priemonių ir pagalbinių paslaugų optimizavimą;

d) 

sistemos atsparumui, įskaitant atsparumą katastrofoms ir klimato poveikiui, ir sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtai Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai.

7) Atliekant dujų sektoriaus sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiama bent į rinkos tyrimo rezultatus, poveikį IV priede apibrėžtiems rodikliams ir į poveikį:

a) 

atsparumui katastrofoms ir klimato poveikiui, taip pat poveikį sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtai Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai;

b) 

dujų tinklo perkrovai.

8) Atliekant pažangiųjų tinklų sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiama į IV priede apibrėžtiems rodikliams daromą poveikį.

9) Išsamus metodas, taikomas siekiant atsižvelgti į 6–8 punktuose nurodytus rodiklius, parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis.

10) Metodikoje apibrėžiama analizė, kuri turi būti atlikta remiantis atitinkamais įvesties duomenimis, nustatant poveikį įgyvendinus kiekvieną projektą ir jo neįgyvendinus. Konkretaus projekto analizės rajonas apima visas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kurių teritorijoje įgyvendinamas projektas, visas tiesiogiai besiribojančias valstybes nares ir visas kitas valstybes nares, kurioms projektas padarytų didelį poveikį.

11) Atliekant analizę nustatomos valstybės narės, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį (naudos gavėjos), ir valstybės narės, kurios patiria grynąjį neigiamą projekto poveikį (sąnaudų padengėjos). Į kiekvieną sąnaudų ir naudos analizę įtraukiama įvesties duomenų rinkinio slaptumo analizė, skirtingų projektų objektų perdavimo eksploatuoti tame pačiame analizės rajone data ir kiti svarbūs parametrai.

12) Perdavimo, saugojimo sistemų ir suslėgtų bei suskystintų gamtinių dujų terminalų operatoriai ir paskirstymo sistemų operatoriai keičiasi metodikai parengti reikalinga informacija, įskaitant atitinkamo tinklo ir rinkos modeliavimo atveju. Bet kuris perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius, informaciją renkantis kitų perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorių vardu, dalyvaujantiems perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriams perduoda surinktų duomenų rezultatus.

13) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam bendros elektros energijos bei dujų rinkos ir tinklo modeliui naudojamas 1 punkte nurodytas įvesties duomenų rinkinys apima n + 10, n + 20 ir n + 30 metus ir taikant šį modelį galima visapusiškai įvertinti ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, visų pirma įtraukiant išorės sąnaudas, pavyzdžiui, susijusias su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir įprastiniais į orą išmetamais teršalais arba tiekimo saugumu.



VI PRIEDAS

SKAIDRUMO IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO GAIRĖS

1) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytame procedūrų vadove nurodoma bent:

a) 

atitinkama taikytina teisė, kuria grindžiami dėl skirtingų rūšių atitinkamų bendro intereso projektų priimami sprendimai ir nuomonės, įskaitant aplinkos teisę;

b) 

atitinkami sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti priimti;

c) 

kompetentingų institucijų, kitų institucijų ir atitinkamų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys;

d) 

darbų eiga, nustatant kiekvieną proceso etapą, įskaitant orientacinę trukmę, ir glausta sprendimų priėmimo proceso apžvalga;

e) 

informacija apie dokumentų, kurie įtraukiami į paraišką gauti sprendimus, turinio apimtį, struktūrą ir išsamumo lygį, įskaitant kontrolinį sąrašą;

f) 

visuomenės dalyvavimo procese etapai ir būdai.

2) 10 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytame išsamiame tvarkaraštyje pateikiama bent:

a) 

sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti priimti;

b) 

institucijos, suinteresuotieji subjektai ir visuomenė, kurie gali būti susiję su klausimu;

c) 

atskiri procedūros etapai ir jų trukmė;

d) 

pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti, ir jų terminai, atsižvelgiant į bendrąjį sprendimą, kuris turi būti priimtas;

e) 

planuojami institucijų ištekliai ir galimi papildomų išteklių poreikiai.

3) Siekiant paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti leidimų išdavimo procese ir iš anksto užtikrinti visuomenės informavimą bei dialogą su ja, taikomi šie principai:

a) 

bendro intereso projekto poveikį patirsiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant atitinkamas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, žemės savininkus ir greta objekto gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, išsamiai informuojami ir su jais atvirai ir skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais, kai vis dar galima atsižvelgti į visuomenei rūpimus klausimus. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas;

b) 

kompetentingos institucijos užtikrina, kad viešos konsultacijos dėl bendro intereso projektų procedūros, jeigu įmanoma, būtų sugrupuotos. Kiekvienose viešose konsultacijose aptariami visi su konkrečiu procedūros etapu susiję klausimai ir vienas su konkrečiu procedūros etapu susijęs klausimas neturi būti nagrinėjamas daugiau kaip vienos viešos konsultacijos metu; tačiau viena vieša konsultacija gali vykti keliose geografinėse vietovėse. Viešoje konsultacijoje aptariami klausimai aiškiai nurodomi pranešime apie viešą konsultaciją;

c) 

pastabos ir prieštaravimai priimami tik nuo viešos konsultacijos pradžios iki nustatyto termino pabaigos.

4) Į visuomenės dalyvavimo koncepciją įtraukiama bent informacija apie:

a) 

kviestinus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

b) 

numatomas priemones, įskaitant siūlomas bendras specialių susitikimų vietas ir datas;

c) 

tvarkaraštį;

d) 

atitinkamoms užduotims skiriamus žmogiškuosius išteklius.

5) Organizuodamos viešas konsultacijas, kurios turi įvykti prieš pateikiant paraiškos dokumentus, atitinkamos šalys turi bent:

a) 

išleisti ne didesnį kaip 15 puslapių informacinį lankstinuką, kuriame glaustai ir aiškiai būtų išdėstomas projekto tikslas ir preliminarus projekto tvarkaraštis, į nacionalinį tinklo plėtros planą įtraukti alternatyvūs maršrutai, numatomas poveikis, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio, ir galimos poveikio mažinimo priemonės; šis lankstinukas išleidžiamas prieš konsultacijų pradžią. Be to, lankstinuke pateikiamas 18 straipsnyje nurodytos skaidrumo platformos ir 1 punkte nurodyto procedūrų vadovo interneto svetainių adresų sąrašas;

b) 

informuoti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie projektą, paskelbdamos informaciją 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje ir kitomis atitinkamos informavimo priemonėmis;

c) 

raštu informuoti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie specialius susitikimus, kuriuose bus aptariami rūpimi klausimai.

6) Projekto interneto svetainėje pateikiama bent:

a) 

5 punkte nurodytas informacinis lankstinukas;

b) 

ne techninio pobūdžio, reguliariai atnaujinama ne ilgesnė kaip 50 puslapių santrauka, kurioje pateikiama esama projekto būklė; jeigu buvo atlikta pakeitimų, aiškiai nurodomi ankstesnės versijos pakeitimai;

c) 

projekto ir viešų konsultacijų planavimas, aiškiai nurodant viešų konsultacijų ir susitikimų datas ir vietas, taip pat per šiuos susitikimus numatomi svarstyti klausimai;

d) 

kontaktiniai duomenys, jeigu būtų pageidaujama gauti visus paraiškos dokumentus;

e) 

kontaktiniai duomenys, jeigu vykstant viešoms konsultacijoms būtų pageidaujama pareikšti pastabų ir prieštaravimų.

▼M6



VII PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS (SĄJUNGOS SĄRAŠAS),

nurodytas 3 straipsnio 4 dalyje

A.    SĄJUNGOS SĄRAŠO PARENGIMO PRINCIPAI

1)    Bendro intereso projektų grupės

Kai kurie bendro intereso projektai (BIP) priskirti prie grupių, nes jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Nustatytos šių rūšių BIP grupės:

a) 

tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tokios grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos BIP, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant ES masto naudos, turi būti įgyvendinti visi BIP;

b) 

tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tokia grupė sukurta, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus iš BIP, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais, ir

c) 

konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto trukdžių mastas yra aiškesnis, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupe, todėl tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Paliekama spręsti rinkai, kurį BIP įgyvendinti, jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai. Prireikus BIP poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2)    Pastočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimis, jei jos geografiškai yra prie perdavimo linijos. Pastotės, abipusės apkrovos stotys ir kompresorinės laikomos atskirais BIP ir aiškiai išvardijamos Sąjungos sąraše, jei jų geografinė padėtis yra kitokia nei perdavimo linijų. Joms taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

3)    Prie BIP nebepriskiriami projektai ir projektai, kurie tapo kitų BIP dalimi

a) 

Keletas į Sąjungos sąrašus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89, įtrauktų projektų nebepriskiriami prie BIP dėl vienos ar daugiau toliau pateikiamų priežasčių:

— 
infrastruktūra jau yra pradėta eksploatuoti arba bus pradėta eksploatuoti iki 2019 m. pabaigos, todėl Reglamento (ES) Nr. 347/2013 nuostatomis nebūtų pasinaudota,
— 
remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų,
— 
projekto vykdytojas pakartotinai nepateikė projekto atrankai į Sąjungos sąrašą arba
— 
vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus BIP.

Šie projektai (išskyrus tuo atveju, kai infrastruktūra jau eksploatuojama arba turi būti pradėta eksploatuoti iki 2019 m. pabaigos) gali būti svarstomi siekiant juos įrašyti į kitą Sąjungos sąrašą, jei neliks priežasčių, dėl kurių jie neįrašyti į dabartinį Sąjungos sąrašą.

Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip prie bendro intereso projektų nebepriskiriami projektai, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

b) 

Be to, įgyvendinami tam tikri į Reglamentu (ES) Nr. 1391/2013 ir Reglamentu (ES) 2016/89 nustatytus Sąjungos sąrašus įtraukti projektai tapo sudėtine kitų BPI (ar jų grupių) dalimi.

Tokie projektai nėra BIP, tačiau, siekiant skaidrumo ir aiškumo, jie pateikiami VII priedo C dalyje kaip projektai, kurie dabar yra kitų BIP sudedamoji dalis, nurodant pirminį jiems suteiktą BIP numerį.

4)    BIP, taip pat vadinamų elektros energijos magistralėmis, apibrėžtis

BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis, yra prie vieno iš prioritetinių elektros energijos koridorių ir prie prioritetinės teminės elektros energijos magistralių srities priskiriami BIP.

B.    SĄJUNGOS BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAS

1)    Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

1.3

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1  Jungtis Endrup (DK)–Klixbüll (DE)

1.6

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1  Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.3  Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.7.5  Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) apylinkės [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

1.8

Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.8.1  Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

1.9

1.9.1  Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Wexford (IE)–Pembroke, Velsas (UK) [dabartinis pavadinimas – Greenlink]

1.10

Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.10.1  Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

1.10.2  Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

1.12

Elektros energijos akumuliavimo projektų grupė Jungtinėje Karalystėje, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.12.3  Suspausto oro energijos saugykla Middlewich [dabartinis pavadinimas – CARES]

1.12.4  Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Cruachan II

1.14

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

1.15

Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – Nautilus]

1.16

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.17

Suspausto oro energijos saugykla Zuidwending (NL)

1.18

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla jūroje Belgijoje [dabartinis pavadinimas – iLand]

1.19

Vienas ar daugiau centrų Šiaurės jūroje, sujungtų su Šiaurės jūros regiono valstybėmis (Danija, Vokietija, Nyderlandais) [dabartinis pavadinimas – North Sea Wind Power Hub]

1.20

Vokietijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – NeuConnect]

2)    Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

2.4

Jungtis Codrongianos (IT)–Lucciana (Korsika, FR)–Suvereto (IT) [dabartinis pavadinimas – SACOI 3]

2.7

Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9

Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

2.10

Vidaus linija Brunsbüttel–Wilster ir Grοβgartach–Bergrheinfeld-West (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

2.13

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.13.1  Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK) [dabartinis pavadinimas – North-South interconnector]

2.13.2  Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK) [dabartinis pavadinimas – RIDP1]

2.14

Jungtis Thusis/Sils (CH)–Verderio Inferiore (IT) [dabartinis pavadinimas – Greenconnector]

2.16

Vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.16.1  Vidaus linija Pedralva–Sobrado (PT), anksčiau vadinta Pedralva–Alfena (PT)

2.16.3  Vidaus linija Vieira do Minho–Ribeira de Pena–Feira (PT), anksčiau vadinta Frades B, Ribeira de Pena–Feira (PT)

2.17

Portugalijos ir Ispanijos jungtys Beariz–Fontefría (ES), Fontefría (ES)–Ponte de Lima (PT) (anksčiau vadinta Vila Fria/Viana do Castelo) ir Ponte de Lima–Vila Nova de Famalicão (PT) (anksčiau vadinta Vila do Conde), įskaitant pastotes Beariz (ES), Fontefría (ES) ir Ponte de Lima (PT)

2.18

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos Kaunertal, Tirolis (AT), pajėgumo didinimas

2.23

Vidaus linijos prie Belgijos šiaurinės sienos Zandvliet–Lillo-Liefkenshoek (BE) ir Liefkenshoek–Mercator, įskaitant pastotę Lillo (BE)[dabartinis pavadinimas – BRABO II + III]

2.27

2.27.1  Jungtis Aragón (ES) – Atlantic Pyrenees (FR) [dabartinis pavadinimas – Pyrenean crossing 2]

2.27.2  Jungtis Navarra (ES) – Landes (FR) [dabartinis pavadinimas – Pyrenean crossing 1]

2.28

2.28.2  Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Navaleo (ES)

2.28.3  Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Girones & Raïmats (ES)

2.28.4  Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Cúa (ES)

2.29

Hidroelektrinė Silvermines (IE)

2.30

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Riedl (DE)

3)    Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

3.1

Austrijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.1.1  Jungtis St. Peter (AT)–Isar (DE)

3.1.2  Vidaus linija St. Peter–Tauern (AT)

3.1.4  Vidaus linija Westtirol–Zell-Ziller (DE)

3.4

Jungtis Wurmlach (AT)–Somplago (IT)

3.7

Bulgarijos ir Graikijos projektų Maritsa East 1–N. Santa grupė ir būtini Bulgarijos vidaus pajėgumo stiprinimai, įskaitant šiuos BIP:

3.7.1  Jungtis Maritsa East 1 (BG)–N. Santa (EL)

3.7.2  Vidaus linija Maritsa East 1–Plovdiv (BG)

3.7.3  Vidaus linija Maritsa East 1–Maritsa East 3 (BG)

3.7.4  Vidaus linija Maritsa East 1–Burgas (BG)

3.8

Bulgarijos ir Rumunijos projektų, kuriuos įgyvendinant didinamas pajėgumas, grupė [dabartinis pavadinimas – Black Sea Corridor], apimanti šiuos BIP:

3.8.1  Vidaus linija Dobrudja–Burgas (BG)

3.8.4  Vidaus linija Cernavoda–Stalpu (RO)

3.8.5  Vidaus linija Gutinas–Smardan (RO)

3.9

3.9.1  Jungtis Žerjavenec (HR)/Hévíz (HU)–Cirkovce (SI)

3.10

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1  Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2  Jungtis Kofinou (CY)–Korakia (Kreta, EL)

3.11

Čekijos vidaus jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.11.1  Vidaus linija Vernerov–Vitkov (CZ)

3.11.2  Vidaus linija Vitkov–Prestice (CZ)

3.11.3  Vidaus linija Prestice–Kocin (CZ)

3.11.4  Vidaus linija Kocin–Mirovka (CZ)

3.11.5  Vidaus linija Mirovka–linija V413 (CZ)

3.12

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Isar, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas [dabartinis pavadinimas – SuedOstlink]

3.14

Vidaus sustiprinimai Lenkijoje [projektų grupės, kurios dabartinis pavadinimas – GerPol Power Bridge, dalis], apimantys šiuos BIP:

3.14.2  Vidaus linija Krajnik–Baczyna (PL)

3.14.3  Vidaus linija Mikułowa–Świebodzice (PL)

3.14.4  Vidaus linija Baczyna –Plewiska (PL)

3.16

3.16.1  Vengrijos ir Slovakijos jungtis Gabčikovo (SK)–Gönyű (HU)–Veľký Ďur (SK)

3.17

Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU)–Rimavská Sobota (SK)

3.21

Jungtis Salgareda (IT)–Divača (Bericevo regionas, SI)

3.22

Rumunijos ir Serbijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Mid Continental East Corridor], apimanti šiuos BIP:

3.22.1  Jungtis Resita (RO)–Pancevo (RS)

3.22.2  Vidaus linija Portile de Fier–Resita (RO)

3.22.3  Vidaus linija Resita–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.22.4  Vidaus linija Arad–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.23

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Yadenitsa (BG)

3.24

Hidroakumuliacinės elektros energijos saugykla Amfilochia (EL)

3.27

Jungtis tarp Sicilijos (IT) ir Tuniso mazgo (TU) [dabartinis pavadinimas – ELMED]

4)    Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

4.2

Estijos ir Latvijos projektų tarp Kilingi-Nõmme ir Rygos grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection], apimanti šiuos BIP:

4.2.1  Jungtis Kilingi-Nõmme (EE)–pastotė „Riga CHP 2“ (LV)

4.2.2  Vidaus linija Harku–Sindi (EE)

4.2.3  Vidaus linija „Riga CHP 2“–„Riga HPP“ (LV)

4.4

4.4.2  Vidaus linija Ekhyddan–Nybro/Hemsjö (SE)

4.5

4.5.2  Vidaus linija Stanisławów–Ostrołęka (PL)

4.6

Hidroakumuliacinė elektros energijos saugykla Estijoje

4.7

Kruonio hidroakumuliacinės elektros energijos saugyklos (LT) pajėgumo didinimas

4.8

Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais, apimantis šiuos BIP:

4.8.1  Jungtis Tartu (EE)–Valmiera (LV)

4.8.2  Vidaus linija Balti–Tartu (EE)

4.8.3  Jungtis Tsirguliina (EE)–Valmiera (LV)

4.8.4  Vidaus linija Viru–Tsirguliina (EE)

4.8.7  Vidaus linija Paide–Sindi (EE)

4.8.8  Vidaus linija Vilnius–„Neris“ (LT)

4.8.9  Tolesni infrastruktūros aspektai, susiję su Baltijos šalių sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos tinklu

4.8.10  Lietuvos ir Lenkijos energetikos tinklų jungtis [dabartinis pavadinimas – Harmony Link]

4.8.11  Alytaus pastotės modernizavimas (LT)

4.8.12  Rekonstrukcijos Šiaurės Rytų Lietuvoje (LT)

4.8.13  Nauja 330 kV pastotė „Mūša“ (LT)

4.8.14  Vidaus linija Bitėnai–KHAE (LT)

4.8.15  Nauja 330 kV Darbėnų pastotė (LT)

4.8.16  Vidaus linija Darbėnai–Bitėnai (LT)

4.8.17  Vidaus linija „Lietuvos elektrinė“–Vilnius (LT)

4.8.18  Vidaus linija Dunowo–Żydowo Kierzkowo (PL)

4.8.19  Vidaus linija Piła Krzewina–Żydowo Kierzkowo (PL)

4.8.20  Vidaus linija Krajnik–Morzyczyn (PL)

4.8.21  Vidaus linija Morzyczyn-Dunowo-Słupsk-Żarnowiec (PL)

4.8.22  Vidaus linija Żarnowiec-Gdańsk/Gdańsk Przyjaźń-Gdańsk Błonia (PL)

4.8.23  Sinchroniniai kompensatoriai, užtikrinantys inerciją, įtampos stabilumą, dažnio stabilumą ir trumpojo jungimo galią Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

4.10

Suomijos ir Švedijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – Third interconnection Finland – Sweden], apimanti šiuos BIP:

4.10.1  Jungtis šiaurės Suomija–šiaurės Švedija

4.10.2  Vidaus linija Keminmaa–Pyhänselkä (FI)

5)    Šiaurės–pietų dujų jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

5.3

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Shannon (IE) ir jungiamasis dujotiekis

5.19

Maltos sujungimas su Europos dujų tinklu – vamzdynų jungtis su Italija ties Gela

5.21

Prisitaikymas pereiti nuo mažo šilumingumo dujų prie didelio šilumingumo dujų Prancūzijoje ir Belgijoje

6)    Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

6.2

Lenkijos, Slovakijos, ir Vengrijos tarpusavio jungtys ir susiję vidaus sustiprinimai, apimantys šiuos BIP:

6.2.1  Lenkijos–Slovakijos jungtis

6.2.2  Šiaurės–pietų dujų koridorius rytų Lenkijoje

ir

6.2.13  Slovakijos–Vengrijos jungiamosios linijos perdavimo pajėgumo plėtra ir didinimas

6.5

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Krk ir išsiurbimo dujotiekio į Vengriją ir toliau projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.5.1  SGD terminalo, kurio pajėgumas iki 2,6 mlrd. m3 per metus, Krk (HR) statybos 1 etapas ir jungiamasis dujotiekis Omišalj–Zlobin (HR)

6.5.5  Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinė Nr. 1

6.8

Balkanų šalių dujų centrui sąlygas sudarantis infrastruktūros plėtros ir stiprinimo kompleksas, apimantis šiuos BIP:

6.8.1  Graikijos ir Bulgarijos jungtis [dabartinis pavadinimas – IGB] Komotini (EL)–Stara Zagora (BG) ir kompresorių stotis Kipi (EL)

6.8.2  Bulgarijos perdavimo sistemos remontas, modernizavimas ir išplėtimas

6.8.3  Bulgarijos ir Serbijos dujų tinklų sujungimas [dabartinis pavadinimas – IBS] (trečiajame BIP sąraše – 6.10)

6.9

6.9.1  SGD terminalas šiaurės Graikijoje

6.20

Saugyklų pajėgumo didinimo pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.20.2  Požeminės dujų saugyklos Chiren (BG) išplėtimas

6.20.3  Požeminė dujų saugykla ir matavimo bei reguliavimo stotys Kavala pietuose (EL)

ir vieną iš šių BIP:

6.20.4  Saugykla Depomures Rumunijoje

6.20.6  Požeminė dujų saugykla Sarmasel Rumunijoje

6.23

Vengrijos, Slovėnijos ir Italijos jungtis (Nagykanizsa (HU) – Tornyiszentmiklós (HU) — Lendava (SI) – Kidričevo (SI) – Ajdovščina (SI) – Šempeter (SI) – Gorizia (IT))

6.24

Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dvikrypčio perdavimo koridoriaus laipsniško pajėgumo didinimo projektų grupė [dabartinis pavadinimas – ROHUAT/BRUA], kad pirmuoju etapu Rumunijos–Vengrijos jungtimi būtų galima perduoti 1,75 mlrd. m3 per metus, antruoju etapu -4,4 mlrd. m3 per metus, taip pat kad antruoju etapu būtų įtraukti nauji ištekliai iš Juodosios jūros:

6.24.1  ROHU (AT)/BRUA 1 etapas, įskaitant:

— perdavimo pajėgumų plėtrą Rumunijoje nuo Podișor iki Recas, įskaitant naują vamzdyną, matavimo stotį ir tris naujas kompresorines Podisor, Bibesti ir Jupa

6.24.4  ROHU (AT)/BRUA 2 etapas, įskaitant:

— kompresorinę Városföld (HU)

— Rumunijos perdavimo pajėgumų padidinimą iki 4,4 mlrd. m3 per metus nuo Recas iki Horia link Vengrijos ir kompresorinių Podisor, Bibesti ir Jupa plėtrą

— dujotiekį Juodosios jūros krantas–Podișor (RO), kuriuo tekės Juodosios jūros dujos

— Rumunijos–Vengrijos reversinį srautą; Vengrijos ruožo antras etapas, kompresorinė Csanádpalota (HU)

6.26

6.26.1  Kroatijos, Slovėnijos ir Austrijos (ties Rogatec) projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

— Kroatijos ir Slovėnijos jungtis (Lučko–Zabok–Rogatec)

— Kidričevo (SI) kompresorinės antras modernizavimo etapas

— Kroatijos dujų perdavimo sistemos kompresorinės Nr. 2 ir 3

— GCA 2015/08: dujų perdavimas abiem kryptimis per Murfeld (AT)

— jungties Murfeld–Ceršak (AT-SI) modernizavimas

— jungties Rogatec modernizavimas

6.27

Gdansko suskystintų gamtinių dujų objektas (PL)

7)    Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)



Nr.

Apibrėžtis

7.1

Integruotos, specialios ir kintamo pralaidumo transportavimo infrastruktūros ir susijusios įrangos, kuria iš naujų Kaspijos jūros regiono šaltinių per Azerbaidžaną, Gruziją ir Turkiją į ES rinkas Graikijoje ir Italijoje tekėtų ne mažiau kaip 10 mlrd. m3 dujų per metus, projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

7.1.1  Dujotiekis iš Turkmėnistano ir Azerbaidžano per Gruziją ir Turkiją į Europos Sąjungą [dabartinis pavadinimas – projektų Trans-Caspian Gas Pipeline (TCP) ir South-Caucasus Pipeline FutureExpansion (SCPFX) junginys]

7.1.3  Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [dabartinis pavadinimas – Trans-Adriatic Pipeline (TAP)], apimantis matavimo ir reguliavimo stotis bei kompresorinę ties Nea Messimvria, ir TAP jungtis

7.3

Infrastruktūros projektų, kuriais siekiama tiekti naujas dujas iš Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių, grupė, apimanti šiuos BIP:

7.3.1  Dujotiekis nuo Viduržemio jūros rytinės dalies dujų telkinių į Graikijos žemyninę dalį per Kretą [dabartinis pavadinimas – EastMed Pipeline] su matavimo ir reguliavimo stotimi Megalopoli

ir vieną iš šių susijusių BIP:

7.3.3  Dujotiekis tarp Graikijos ir Italijos per jūrą [dabartinis pavadinimas – Poseidon Pipeline]

7.3.4  Italijos vidaus perdavimo pajėgumų stiprinimas, apimantis pietų–šiaurės vidaus perdavimo pajėgumų (dabartinis pavadinimas – Adriatica Line) stiprinimą ir vidaus perdavimo pajėgumų Apulijos regione stiprinimą [Matagiola – Massafra dujotiekis]

7.5

Dujų infrastruktūros plėtra Kipre [dabartinis pavadinimas – Cyprus Gas2EU]

8)    Baltijos energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

8.2

Rytinio Baltijos jūros regiono infrastruktūros modernizavimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.2.1  Latvijos ir Lietuvos jungties pajėgumų didinimas

8.2.4  Požeminės dujų saugyklos Inčukalns (LV) pajėgumų didinimas

8.3

Infrastruktūros projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.3.1  Jungties Nybro — Lenkija/Danija stiprinimas

8.3.2  Lenkijos ir Danijos jungtis [dabartinis pavadinimas – Baltic Pipe]

8.5

Lenkijos ir Lietuvos jungtis [dabartinis pavadinimas – GIPL]

9)    Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius



Nr.

Apibrėžtis

9.1

Naftotiekis Adamowo–Brody. Naftotiekis, kuriuo bendrovės Uktransnafta valdomas objektas Broduose (Ukrainoje) bus sujungtas su saugyklomis Adamove (Lenkijoje)

9.2

Naftotiekis Bratislava–Schwechat. Naftotiekis, kuriuo bus sujungtas Švechatas (Austrijoje) ir Bratislava (Slovakijoje)

9.4

Naftotiekis Litvinov (CZ)–Spergau (DE). Žalios naftos naftotiekio Družba pratęsimas iki naftos perdirbimo įmonės TRM Spergau

9.5

Pomeranijos naftotiekio projektų Lenkijoje grupė, apimanti šiuos BIP:

9.5.1  Naftos terminalo Gdanske statyba (II etapas)

9.5.2  Pomeranijos naftotiekio plėtimas. antra naftotiekio linija

9.6

Projektas TAL Plus. Naftotiekio TAL tarp Triesto (Italija) ir Ingolštato (Vokietija) pajėgumo didinimas

10)    Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis



Nr.

Apibrėžtis

10.3

Projektas „SINCRO.GRID“ (Slovėnija ir Kroatija) – inovatyvus sinergiškų, brandžiomis technologijomis grindžiamų sprendimų integravimas siekiant vienu metu padidinti Slovėnijos ir Kroatijos elektros energijos sistemų saugumą

10.4

Projektas „ACON“ (Čekija ir Slovakija). Pagrindinis projekto „ACON“ („Again COnnected Networks“) tikslas – skatinti Čekijos ir Slovakijos elektros energijos rinkų integraciją

10.6

Projektas „Smart Border Initiative“ (Prancūzija ir Vokietija). Tai Prancūzijos ir Vokietijos politikos priemonių, kuriomis siekiama padėti miestams ir teritorijoms plėtoti perėjimo prie naujų energijos modelių strategijas ir integruotis į Europos energijos rinką, siejimo iniciatyva.

10.7

Projektas „Danube InGrid“ (Slovakija, Vengrija). Projektu stiprinamas tarpvalstybinis elektros tinklo valdymo koordinavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangesniam duomenų rinkimui ir jų mainams

10.8

Projektu „Data Bridge“ (Estija, Latvija, Lietuva, Danija, Suomija, Prancūzija) siekiama sukurti bendrą Europos duomenų tilto platformą, kad būtų galima integruoti skirtingų tipų duomenis (pažangius matavimo duomenis, tinklo operatyvinius duomenis, rinkos duomenis) siekiant sukurti moduliuojamo masto ir atkartojamus sprendimus Europos Sąjungai.

10.9

Tarpvalstybinio lankstumo projektas (Estija, Suomija), kuriuo siekiama remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją ir didinti tiekimo saugumą, tarpvalstybiniu mastu teikiant paskirstytąja gamyba pagrįstas lankstumo paslaugas Estijai, Suomijai ir Alandų saloms.

11)    Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis

BIP, taip pat vadinami elektros energijos magistralėmis



Nr.

Apibrėžtis

Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

1.3

Danijos ir Vokietijos projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

1.3.1  Jungtis Endrup (DK)–Klixbüll (DE)

1.6

Prancūzijos ir Airijos jungtis La Martyre (FR)–Great Island (IE) arba Knockraha (IE) [dabartinis pavadinimas – Celtic Interconnector]

1.7

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1  Jungtis Cotentin (FR)–Exeter apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – FAB]

1.7.3  Jungtis Coquelles (FR)–Folkestone (UK) [dabartinis pavadinimas – ElecLink]

1.7.5  Jungtis Dunkerque apylinkės (FR)–Kingsnorth (UK) apylinkės [dabartinis pavadinimas – Gridlink]

1.8

Vokietijos ir Norvegijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – NordLink]

1.8.1  Jungtis Wilster (DE)–Tonstad (NO)

1.10

Jungtinės Karalystės ir Norvegijos jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.10.1  Jungtis Blythe (UK)–Kvilldal (NO) [dabartinis pavadinimas – North Sea Link]

1.10.2  Jungtis Peterhead (UK)–Simadalen (NO) [dabartinis pavadinimas – NorthConnect]

1.14

Jungtis Revsing (DK)–Bicker Fen (UK) [dabartinis pavadinimas – Viking Link]

1.15

Jungtis Antverpeno vietovė (BE)–Kemsley apylinkės (UK) [dabartinis pavadinimas – Nautilus]

1.16

Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.19

Vienas ar daugiau centrų Šiaurės jūroje, sujungtų su Šiaurės jūros regiono valstybėmis (Danija, Vokietija, Nyderlandais) [dabartinis pavadinimas – North Sea Wind Power Hub]

1.20

Vokietijos ir Jungtinės Karalystės jungtis [dabartinis pavadinimas – NeuConnect]

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

2.7

Jungtis Akvitanijos regionas (FR)–Baskų kraštas (ES) [dabartinis pavadinimas – Biscay Gulf]

2.9

Vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE), kuria didinamas pajėgumas vakarų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Ultranet]

2.10

Vidaus linija Brunsbüttel–Wilster and Grοβgartach–Bergrheinfeld-West (DE), kuria didinamas pajėgumas šiaurės ir pietų pasienyje [dabartinis pavadinimas – Suedlink]

2.13

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.13.1  Jungtis Woodland (IE)–Turleenan (UK)

2.13.2  Jungtis Srananagh (IE)–Turleenan (UK)

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

3.10

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė [dabartinis pavadinimas – EUROASIA Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1  Jungtis Hadera (IL)–Kofinou (CY)

3.10.2  Jungtis Kofinou (CY)–Korakia (Kreta, EL)

3.12

Vokietijos vidaus linija Wolmirstedt–Isar, kuria didinamas vidaus šiaurės–pietų perdavimo pajėgumas [dabartinis pavadinimas – SuedOstlink]

12)    Tarpvalstybinis anglies dioksido perdavimo tinklas



Nr.

Apibrėžtis

12.2

Projektas „CO2-Sapling“ yra transportavimo infrastruktūros komponentas visą grandinę apimančiame anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projekte „Acorn“ (Jungtinė Karalystė, kiti etapai – Nyderlanduose, Norvegijoje).

12.3

Projekto „CO2 TransPorts“ tikslas – sukurti infrastruktūrą, kuri palengvintų Roterdamo, Antverpeno ir Šiaurės jūros uostų CO2 surinkimą, transportavimą ir saugojimą dideliu mastu.

12.4

Projektas „Northern lights“ – CO2 komercinio tarpvalstybinio transportavimo jungčių projektas, siejantis kelias europines CO2 surinkimo iniciatyvas (Jungtinė Karalystė, Airija, Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija) ir surinkto CO2 vežimą laivais į saugojimo vietą Norvegijos kontinentiniame šelfe

12.5

Vykdant projektą „Athos“ būtų sukurta CO2 transportavimo iš Nyderlandų pramoninių rajonų infrastruktūra, kuri galėtų priimti daugiau CO2 iš kitur, pavyzdžiui, Airijos ir Vokietijos. Užsimota sukurti laisvai prieinamą tarpvalstybinę sąveikią didelių apimčių transportavimo struktūrą.

12.6

Projektu „Ervia Cork“ siekiama esamus gamtinių dujų vamzdynus sausumoje ir jūroje pritaikyti naujoms paskirtims ir pastatyti naują specialų CO2 vamzdyną, kuris būtų skirtas iš sunkiosios pramonės surinkimo, saugojimo ir panaudojimo įrenginių ir kombinuoto ciklo dujų turbinų surinktam CO2 gabenti į saugyklą.

C.    PRIE BENDRO INTERESO PROJEKTŲ NEBEPRISKIRIAMŲ PROJEKTŲ IR PROJEKTŲ, KURIE TAPO KITŲ ANTROJO IR (ARBA) TREČIOJO SĄRAŠŲ BIP SUDEDAMĄJA DALIMI, SĄRAŠAI

1)    Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

1.1.1

1.1.2

1.1.3

1.2

1.3.2

1.4

1.5

1.7.4

1.8.2

1.9.2

1.9.3

1.9.4

1.9.5

1.9.6

1.11.1

1.11.2

1.11.3

1.11.4

1.12.1

1.12.2

1.12.5

2)    Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

2.2.1

2.2.2

2.2.3

2.2.4

2.3.1

2.3.2

2.5.1

2.5.2

2.6

2.8

2.11.1

2.11.2

2.11.3

2.12

2.15.1

2.15.2

2.15.3

2.15.4

2.16.2

2.19

2.20

2.21

2.22

2.24

2.25.1

2.25.2

2.26

2.28.1



Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

Pirminis projekto BIP numeris

BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

2.1

3.1.4

3)    Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių vidurio rytų ir pietų Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

3.1.3

3.2.1

3.2.2

3.2.3

3.3

3.5.1

3.5.2

3.6.1

3.6.2

3.8.2

3.8.3

3.8.6

3.9.2

3.9.3

3.9.4

3.10.3

3.13

3.14.1

3.15.1

3.15.2

3.16.2

3.16.3

3.18.1

3.18.2

3.19.2

3.19.3

3.20.1

3.20.2

3.22.5

3.25

3.26



Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

Pirminis projekto BIP numeris

BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

3.19.1

3.22.5

4)    Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

4.1

4.4.1

4.5.1

4.5.3

4.5.4

4.5.5

4.8.5

4.8.6



Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

Pirminis projekto BIP numeris

BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

4.3

4.8.9

4.9

4.8.9

5)    Šiaurės–pietų dujų jungčių vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

5.1.1

5.1.2

5.1.3

5.2

5.4.1

5.4.2

5.5.1

5.5.2

5.6

5.7.1

5.7.2

5.9

5.10

5.11

5.12

5.13

5.14

5.15.1

5.15.2

5.15.3

5.15.4

5.15.5

5.16

5.17.1

5.17.2

5.18

5.20



Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

Pirminis projekto BIP numeris

BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

5.8.1

5.5.2

5.8.2

5.5.2

6)    Šiaurės–pietų dujų jungčių vidurio rytų ir pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

6.2.10

6.2.11

6.2.12

6.2.14

6.3

6.4

6.5.3

6.5.4

6.5.6

6.7

6.8.3

6.9.2

6.9.3

6.11

6.12

6.16

6.17

6.19

6.20.1

6.20.5

6.21

6.22.1

6.22.2

6.24.1

Išbrauktas punktas: Rumunijos–Vengrijos reversinis srautas. Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota

Išbrauktas punktas: projekto GCA Mosonmagyarovar kompresorinės plėtrą Austrijos pusėje

6.24.4

Išbrauktas punktas: dujotiekis Ercsi–Százhalombatta (HU)

Išbrauktas punktas: Rumunijos–Vengrijos reversinis srautas. Vengrijos ruožo pirmas etapas, kompresorinė Csanádpalota

6.24.10

6.25.1

6.25.2

6.25.4



Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašų BIP sudedamąja dalimi

Pirminis projekto BIP numeris

BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

6.1.1

6.2.10

6.1.2

6.2.11

6.1.3

6.2.11

6.1.4

6.2.11

6.1.5

6.2.11

6.1.6

6.2.11

6.1.7

6.2.11

6.1.8

6.2.2

6.1.9

6.2.11

6.1.10

6.2.2

6.1.11

6.2.2

6.1.12

6.2.12

6.2.3

6.2.2

6.2.4

6.2.2

6.2.5

6.2.2

6.2.6

6.2.2

6.2.7

6.2.2

6.2.8

6.2.2

6.2.9

6.2.2

6.5.2

6.5.6

6.6

6.26.1

6.8.4

6.25.4

6.13.1

6.24.4

6.13.2

6.24.4

6.13.3

6.24.4

6.14

6.24.1

6.15.1

6.24.10

6.15.2

6.24.10

6.18

7.3.4

6.24.2

6.24.1

6.24.3

6.24.1

6.24.5

6.24.4

6.24.6

6.24.4

6.24.7

6.24.4

6.24.8

6.24.4

6.24.9

6.24.4

6.25.3

6.24.10

6.26.2

6.26.1

6.26.3

6.26.1

6.26.4

6.26.1

6.26.5

6.26.1

6.26.6

6.26.1

7)    Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

7.1.1

Išbrauktas punktas: Transanatolijos dujotiekis

7.1.2

7.1.5

7.1.7

7.2.1

7.2.2

7.2.3

7.4.1

7.4.2



Projektai, kurie tapo kitų antrojo ir (arba) trečiojo sąrašo BIP sudedamąja dalimi

Pirminis projekto BIP numeris

BIP, į kurį buvo integruotas projektas, numeris

7.1.6

7.1.3

7.1.4

7.3.3

7.3.2

7.5

8)    Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

8.1.1

8.1.2.1

8.1.2.2

8.1.2.3

8.1.2.4

8.2.2

8.2.3

8.4

8.6

8.7

8.8

9)    Naftos tiekimo jungčių vidurio rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

9.3

10)    Prioritetinė teminė pažangiųjų tinklų plėtros sritis



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

10.1

10.2

10.5

11)    Prioritetinė teminė elektros energijos magistralių sritis



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

1.5

1.7.4

2.2

2.4

2.5.1

3.1.3

4.1

12)    Prioritetinė teminė tarpvalstybinio anglies dioksido perdavimo tinklo sritis



Prie bendro intereso projektų nebepriskiriamų projektų BIP numeriai

12.1

▼B



Europos Komisijos pareiškimas dėl bendro intereso projektų atitikties ES finansinės pagalbos teikimo pagal transeuropinės energetikos infrastruktūros reglamentą reikalavimams (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 ( 9 ) V skyrius).

Komisija pabrėžia, jog, jos nuomone, svarbu, kad ES ir nacionalinių išteklių parama būtų taikoma ir dotacijoms darbams, siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti bendro intereso projektus, kuriais užtikrinamas energijos tiekimo šaltinių, maršrutų ir tiekimo subjektų įvairinimas. Komisija pasilieka teisę teikti pasiūlymus šiuo klausimu, grindžiamus patirtimi, įgyta stebint bendro intereso projektų įgyvendinimą, atsižvelgiant į ataskaitą, numatytą Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių 17 straipsnyje.


( 1 ) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 176, 2003 7 15, p. 57).

( 2 ) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL L 176, 2003 7 15, p. 1).

( 3 ) OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

( 4 ) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

( *1 ) OL L 115, 2013 4 25, p. 39.“

( 5 ) Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

( 6 ) Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

( 7 ) OL L 140, 2009 6 5, p. 114.

( 8 ) OL L 295, 2010 11 12, p. 1.

( 9 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 39.

Top