Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 02013R0228-20211207

Consolidated text: 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/228/2021-12-07

02013R0228 — LT — 07.12.2021 — 002.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 228/2013

2013 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006

(OL L 078 2013.3.20, p. 23)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2031 2016 m. spalio 26 d.

  L 317

4

23.11.2016

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2117 2021 m. gruodžio 2 d.

  L 435

262

6.12.2021



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 228/2013

2013 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006



I

SKYRIUS

DALYKAS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie atsiranda dėl Sutarties 349 straipsnyje minimų Sąjungos regionų (toliau – atokiausi regionai) ypatingo atokumo, būtent: atokumo, izoliuotumo, mažumo, reljefo, nepalankaus klimato ir ekonominės priklausomybės nuo keleto produktų.

2 straipsnis

Tikslai

1.  

1 straipsnyje numatytomis specialiomis priemonėmis prisidedama prie tokių tikslų įgyvendinimo:

a) 

užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą atokiausiems regionams, sumažinant dėl šių regionų ypatingo atokumo atsirandančias papildomas išlaidas, nedarant neigiamo poveikio vietos gamybai ir jos augimui;

b) 

užtikrinti ilgalaikę atokiausių regionų sektorių, skirtų gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijai įvairinti, ateitį ir vystymąsi, įskaitant vietinių produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą jais;

c) 

išsaugoti atokiausių regionų tradicinės žemės ūkio veiklos vystymąsi ir stiprinti konkurencingumą, įskaitant vietinių kultūrų ir produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą jais.

2.  
1 dalyje išdėstyti tikslai įgyvendinami panaudojant III, IV ir V skyriuose nurodytas priemones.



II

SKYRIUS

POSEI PROGRAMOS

3 straipsnis

POSEI programų rengimas

1.  

1 straipsnyje numatytos priemonės kiekvienam atokiausiam regionui nustatomos Atokiausiems regionams ir saloms skirtoje programoje (POSEI) (toliau – POSEI programa), apimančioje:

a) 

specialią tiekimo tvarką, kaip numatyta III skyriuje; ir

b) 

specialias paramos vietos žemės ūkio produktams priemones, kaip numatyta IV skyriuje.

2.  
Programa POSEI parengiama tokiam geografiniam regionui, kurį suinteresuota valstybė narė mano esant tinkamiausiu. Programą rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos; valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamo teritorinio lygio kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, programas pateikia Komisijai tvirtinti pagal 6 straipsnį.
3.  
Valstybė narė gali pateikti tik vieną su jos atokiausiais regionais susijusią POSEI programą.

4 straipsnis

Atitikimas ir suderinamumas

1.  
Priemonės, kurių imamasi pagal POSEI programas, atitinka Sąjungos teisę. Tokios priemonės yra suderinamos su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių pagal jas imamasi.
2.  
Užtikrinamas priemonių, kurių imamasi pagal POSEI programas, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrą rinkų organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.

Pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė teikiant:

a) 

papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį;

b) 

paramą mokslinių tyrimų projektams, priemonėms, skirtoms remti mokslinius projektus arba priemonėms, kurios atitinka Sąjungos finansavimo skyrimo reikalavimus pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje ( 1 );

c) 

paramą priemonėms, kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 taikymo sritį.

5 straipsnis

POSEI programų turinys

Į POSEI programą yra įtraukta:

a) 

priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra metinė orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai;

b) 

įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programas, suderinamumo ir nuoseklumo patvirtinimas, taip pat šių priemonių suderinamumo ir nuoseklumo su kriterijais bei kiekybiniais rodikliais, naudojamais atliekant stebėseną ir įvertinimą, patvirtinimas;

c) 

priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programų įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, taip pat konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudotini atliekant programos įvertinimą;

d) 

kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai.

6 straipsnis

POSEI programų patvirtinimas ir pakeitimai

1.  
POSEI programos yra nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 ir joms skiriamas 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas finansavimas.

Kiekvieną programą sudaro prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomi produktai, jų kiekis ir Sąjungos tiekimo pagalbos dydis, ir paramos vietos gamybai programos projektas.

2.  
Remdamosi į POSEI programas įtrauktų priemonių įgyvendinimo metiniu įvertinimu ir atsižvelgdamos į 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą, valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamais socialiniais ir ekonominiais partneriais, Komisijai gali pateikti tinkamai pagrįstus tų priemonių pakeitimo pasiūlymus, kad programos būtų geriau pritaikytos prie atokiausių regionų poreikių ir siūlomos strategijos. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos procedūros, skirtos vertinti pasiūlytų pakeitimų atitiktį Sąjungos teisei ir spręsti dėl jų patvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros
3.  
Pagal 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus nustatytomis procedūromis gali būti atsižvelgiama į šiuos elementus – priklausomai nuo pakeitimų, kuriuos pasiūlė valstybės narės naujų priemonių nustatymo klausimais, svarbos, toms priemonėms skirtų biudžetų pakeitimų svarbą, produktų kiekio ir pagalbos dydžio prognozuojamame tiekimo balanse pakeitimus, taip pat kodų ir aprašymų, pateiktų 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo ( 2 ), bet kuriuos pakeitimus.
4.  
2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose taip pat apibrėžiamas prašymų dėl pakeitimų taikant kiekvieną procedūrą dažnumas ir laikotarpis, per kurį patvirtinti pakeitimai turi būti įgyvendinti.

7 straipsnis

Pakeitimai, susiję su finansiniais asignavimais

Ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 22 d. valstybės narės Komisijai pateikia POSEI programos pakeitimų projektus, kuriais siekiama atspindėti pakeitimus, padarytus pagal 30 straipsnio 5 dalį.

Pakeitimai taikomi praėjus vienam mėnesiui nuo jų pateikimo datos, jei per tą laikotarpį Komisija nepareiškia prieštaravimų.

Kompetentingos institucijos pagalbos lėšas, nurodytas 30 straipsnio 5 dalyje, išmoka ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d.

8 straipsnis

Stebėsena ir patikrinimai

Patikrinimus valstybės narės atlieka vykdydamos administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų specifikacijų.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl procedūrų ir fizinių bei finansinių rodiklių, kad būtų užtikrinta veiksminga programų įgyvendinimo stebėsena.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.



III

SKYRIUS

SPECIALI TIEKIMO TVARKA

9 straipsnis

Prognozuojamas tiekimo balansas

1.  
Nustatoma Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kurie atokiausiuose regionuose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka.
2.  
Atitinkama valstybė narė parengia geografiniam regionui, kurį mano esant tinkamiausiu, skirtą prognozuojamą tiekimo balansą, kuriame nurodomas Sutarties I priede išvardintų produktų kiekis, reikalingas kiekvieno atokiausio regiono metiniams poreikiams patenkinti.

Gali būti parengtas atskiras įmonių, kuriose pakuojami ar perdirbami produktai, skirti vietos rinkai, tradiciniam siuntimui į kitas Sąjungos valstybes ar eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą, kaip apibrėžta 14 straipsnio 3 dalyje, arba tradicinę prekybą, poreikių prognozuojamas balansas.

10 straipsnis

Specialios tiekimo tvarkos taikymas

1.  
Į atokiausius regionus iš trečiųjų šalių tiesiogiai importuojamų produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, prognozuojamame tiekimo balanse nustatytam kiekiui netaikomi jokie muitai.

Šiame skyriuje produktai, įvežti į Sąjungos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo tvarką, laikomi tiesiogiai importuotais iš trečiųjų šalių.

2.  
Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatyti poreikiai, atsižvelgiant į kainą bei kokybę ir rūpinantis, kad būtų išlaikyta Sąjungos tiekimo dalis, turėtų būti teikiama pagalba tiekti atokiausiems regionams Sąjungos produktus, saugomus intervenciniuose sandėliuose, arba Sąjungos rinkoje esančius produktus.

Tokia pagalba nustatoma kiekvienai atitinkamai produktų rūšiai atsižvelgiant į vežimo į atokiausius regionus papildomas išlaidas, į eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į kitas su ypatingu atokumu, ir ypač su jų izoliuotumu ir nedideliu plotu, susijusias išlaidas.

3.  
Pagalba neskiriama už tiekiamus produktus, kuriems speciali tiekimo tvarka buvo taikoma kitame atokiausiame regione.
4.  
Speciali tiekimo tvarka taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti produktams. Produktams iš trečiųjų šalių suteikiamos tokio pat lygmens garantijos kaip ir produktams, pagamintiems laikantis Sąjungos veterinarijos ir augalų sveikatos standartų.

11 straipsnis

Įgyvendinimas

Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:

a) 

atokiausių regionų konkrečius poreikius ir, jei tai yra produktai, skirti perdirbti ar naudoti žemės ūkyje, į konkrečius kokybės reikalavimus;

b) 

prekybos su kitomis Sąjungos valstybėmis srautus;

c) 

planuojamos pagalbos ekonominį aspektą;

d) 

poreikį užtikrinti, jog esama vietos gamyba nedestabilizuota ir nesudarytos kliūtys galimai jos plėtrai.

12 straipsnis

Sertifikatai

1.  
Importo muitas netaikomas arba pagalba pagal specialaus tiekimo tvarką taikoma pateikus sertifikatą.

Sertifikatai išduodami tik į kompetentingų institucijų registrus įtrauktiems ūkinės veiklos vykdytojams.

Licencijos ir sertifikatai neperleidžiami.

2.  
Už importo licencijas, atleidimo nuo importo muitų sertifikatus arba pagalbos sertifikatus užstato pateikti nereikia. Tačiau kai reikia užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, kompetentinga institucija gali reikalauti pateikti užstatą, lygų suteikiamos pagalbos sumai, kaip nurodyta 13 straipsnyje. Tokiais atvejais taikomos 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 376/2008, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų ir išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams ( 3 ), 34 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys.

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų įtraukimo į registrą sąlygos ir sąlygos, kurioms esant ūkinės veiklos vykdytojai visiškai pasinaudotų savo teisėmis naudotis specialia tiekimo tvarka.

3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl priemonių, reikalingų užtikrinti, kad valstybės narės šį straipsnį taikytų vienodai, ypač susijusių su sertifikatų sistemos taikymu ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimais, kuriuos jie prisiima, kai yra įtraukiami į registrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Naudos poveikis

1.  
Specialios tiekimo tvarkos pranašumą, atsirandantį dėl importo muitų netaikymo arba dėl pagalbos skyrimo, turi sąlygoti faktinis ekonominės naudos poveikis, kurį junta galutinis naudotojas, kuris gali būti paprastas vartotojas, jei tai yra tiesioginiam vartojimui skirti produktai, galutinis perdirbėjas ar pakuotojas, jei tai yra perdirbimo ar pakavimo pramonei skirti produktai, arba ūkininkas, jei tai yra pašarams ar žemės ūkyje naudoti skirti produktai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta nauda turi būti lygi importo muitų, nuo kurių buvo atleista, sumai arba pagalbos sumai.

2.  
Kad 1 dalis būtų taikoma vienodai, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nustatytų taisyklių taikymo, ypač dėl sąlygų valstybių narių atliekamai stebėsenai, ar galutinis naudotojas junta faktinį poveikį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis

Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į kitas Sąjungos valstybes

1.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatyti reikalavimai, kuriais vadovaujantis produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į kitas Sąjungos valstybes, apimantys importo muito mokėjimą arba gautos pagalbos grąžinimą, kaip numatyta 10 straipsnyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, sertifikatas nereikalingas.

Pirma pastraipa netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentų tarpusavio prekybos srautams.

2.  

1 dalies pirma pastraipa netaikoma atokiausiuose regionuose iš produktų, kuriems taikyta speciali tiekimo tvarka, perdirbtiems produktams, kurie:

a) 

yra eksportuojami į trečiąsias šalis ar į kitas Sąjungos valstybes, neviršijant tradicinio išsiuntimo ir tradicinio eksporto kiekio. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tie kiekiai, remdamasi išsiuntimų ar eksporto vidurkiu, kuris apskaičiuojamas remiantis patikrintu trejų geriausių metų tarp 2005 ir 2012 m. vidurkiu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

b) 

yra eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą;

c) 

tarp Azorų, Madeiros ir Kanarų salų regionų siunčiami produktai;

d) 

tarp Prancūzijos užjūrio departamentų siunčiami produktai.

Už pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus eksportuotus produktus grąžinamoji išmoka neskiriama.

Eksportuojant pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus produktus, sertifikatas nereikalingas.

3.  
Šiame skyriuje „regioninė prekyba“ reiškia kiekvieno atokiausio regiono prekybą su trečiosiomis šalimis, priklausančiomis tai pačiai geografinei teritorijai kaip tie atokiausi regionai, ir su trečiosiomis šalimis, su kuriomis jie turi istorinių prekybinių ryšių. Komisija, atsižvelgusi į objektyvias valstybių narių paraiškas ir pasikonsultavusi su atitinkamų sektorių atstovais, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato tokių šalių sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4.  
Į Prancūzijos užjūrio departamentus, Azorus, Madeirą arba Kanarų salas tiekiami produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka ir kurie skirti laivų ir orlaivių aprūpinimui kuru, laikomi vartojamais vietoje produktais.
5.  

Nukrypstant nuo 2 dalies pirmos pastraipos a punkto, iš Azorų į kitas Sąjungos valstybes kiekvienais metais galima išsiųsti tokį didžiausią kiekį cukraus (KN kodas 1701 ) per ateinančius penkerius metus:

—

2011 m. : 3 000 tonų,

—

2012 m. : 2 500 tonų,

—

2013 m. : 2 000 tonų,

—

2014 m. : 1 500 tonų,

—

2015 m. : 1 000 tonų.
6.  
Perdirbimo operacijos, kurios gali paskatinti tradicinį ar regioninį prekių eksportą arba tradicinį prekių siuntimą, mutatis mutandis turi atitikti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas perdirbimo sąlygas, išdėstytas įvežimo perdirbti tvarkos ir perdirbimo prižiūrint muitinei procedūros nuostatose, išskyrus visas įprastines tvarkymo operacijas.

15 straipsnis

Cukrus

1.  

Per Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 204 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį importo muitai netaikomi toliau išvardytam to reglamento 61 straipsnyje nurodytam nekvotiniam cukrui, kai kiekis neviršija šio reglamento 9 straipsnyje minimame prognozuojamame tiekimo balanse nurodyto kiekio:

a) 

į Madeiros arba Kanarų salas įvežamam vartoti skirtam baltajam cukrui, kurio KN kodas yra 1701 ;

b) 

Azorų salose rafinuojamam ir vartojamam žaliaviniam cukrui, kurio KN kodas yra 1701 12 10 (žaliavinis runkelių cukrus).

2.  
Be 1 dalyje nurodyto kiekio ir neviršijant prognozuojamame tiekimo balanse nurodyto kiekio, į Azorų salas galima papildomai įvežti rafinuoti skirtą žaliavinį cukrų, kurio KN kodas yra 1701 11 10 (žaliavinis cukranendrių cukrus).

Nustatant Azorų žaliavinio cukraus poreikius, turėtų būti atsižvelgiama į cukrinių runkelių gamybos salose pokyčius. Kiekis, kuriam taikoma tiekimo tvarka, nustatomas taip, kad kiekvienais metais visas Azorų salose rafinuoto cukraus kiekis nebūtų didesnis kaip 10 000 tonų.

16 straipsnis

Nugriebto pieno milteliai

Nukrypstant nuo 9 straipsnio, į Kanarų salas kasmet gali būti ir toliau tiekiama iki 800 tonų nugriebto pieno miltelių, kurių KN kodas yra 1901 90 99 (nugriebto pieno milteliai su augaliniais riebalais), skirtų perdirbti pramoniniu būdu. Pagalba, suteikiama šiam produktui iš Sąjungos tiekti, negali viršyti 210 EUR už toną ir įskaičiuojama į 30 straipsnyje nurodytą didžiausią leistiną sumą. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.

17 straipsnis

Ryžiai

Į Reuniono Prancūzijos užjūrio departamentus importuojamiems ten vartoti skirtiems produktams, kurių KN kodai yra 1006 10 , 1006 20 ar 1006 40 00 , muitas nenustatomas.

18 straipsnis

Patikrinimai ir sankcijos

1.  
Pagal specialią tiekimo tvarką į atokiausius regionus produktus importuojant ar įvežant, taip pat iš atokiausių regionų juos eksportuojant ar išsiunčiant, atliekami administraciniai patikrinimai.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų specifikacijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  

Išskyrus force majeure ar išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 12 straipsnyje nurodytas ūkinės veiklos vykdytojas nesilaiko pagal 12 straipsnį prisiimtų įsipareigojimų, kompetentinga institucija, nedarydama įtakos jokioms pagal nacionalinę teisę taikomoms sankcijoms:

a) 

susigrąžina ūkinės veiklos vykdytojo gautą naudą;

b) 

laikinai sustabdo arba panaikina ūkinės veiklos vykdytojo registraciją, atsižvelgdama į pažeidimo rimtumą.

3.  
Išskyrus force majeure arba išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 12 straipsnyje nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai neįvykdo planuoto importo arba tiekimo, kompetentinga institucija jų teisę prašyti išduoti licencijas arba sertifikatus sustabdo 60 dienų laikotarpiui nuo tos licencijos arba sertifikato galiojimo pabaigos. Pasibaigus laikinojo sustabdymo laikotarpiui, vėliau licencijos arba sertifikatai išduodami tik pateikus užstatą, kurio suma lygi paramos, suteiktos per kompetentingos institucijos nustatytiną laikotarpį, sumai.

Kompetentinga institucija priima būtinas priemones, užtikrinančias, kad būtų dar kartą panaudotas produktų kiekis, atsiradęs visai arba iš dalies nepasinaudojus išduotomis licencijomis arba sertifikatais, juos panaikinus ar susigrąžinus suteiktą paramą.



IV

SKYRIUS

PARAMOS VIETOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAMS PRIEMONĖS

19 straipsnis

Priemonės

1.  
POSEI programose numatytos vietinei žemės ūkio produktų gamybai, kuri patenka į Sutarties III antraštinės dalies trečios dalies taikymo sritį, skirtos specialios priemonės, būtinos vietinės žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai kiekviename atokiausiame regione užtikrinti.
2.  

Programos dalyse, skirtose vietinės žemės ūkio produktų gamybos priemonėms ir atitinkančiose 2 straipsnyje nurodytus tikslus, nurodoma bent tokia informacija:

a) 

kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės, naudojami finansiniai ištekliai ir veiksmų, kurių imtasi anksčiau, pagrindiniai rezultatai;

b) 

siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių bendrųjų bei veiklos tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas;

c) 

planuojamų priemonių, ypač joms įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas;

d) 

pagalbos priemonių, kurios apima tiesiogines išmokas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio d punkte, sąrašas;

e) 

kiekvienai priemonei nustatytas pagalbos dydis ir kiekvienos rūšies veiklai numatytas laikinas pagalbos dydis siekiant vieno ar kelių programoje numatytų tikslų.

3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 2 dalyje numatytų pagalbos lėšų išmokėjimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4.  
Į programą gali būti įtrauktos atokiausių regionų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar prekybos paramos priemonės.

Kiekviena priemonė gali būti skirstoma į veiklos rūšis. Kiekvienai veiklos rūšiai programoje turi būti numatyta bent jau:

a) 

pagalbos gavėjai;

b) 

atitikties sąlygos;

c) 

vienetinė pagalbos suma.

Kad būtų remiama prekyba atokiausių regionų produktais už jų gamybos regiono ribų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 33 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl prekybai skiriamos pagalbos sumos nustatymo sąlygų ir, esant reikalui, produktų, kuriems ši pagalba gali būti taikoma, kiekio nustatymo sąlygų.

20 straipsnis

Patikrinimai ir nepagrįstos išmokos

1.  
Šiame skyriuje nustatytų priemonių patikrinimai atliekami vykdant administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje.
2.  
Nepagrįstų išmokų atveju jos gavėjas privalo grąžinti atitinkamas sumas. 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą ( 4 ), 80 straipsnis taikomas mutatis mutandis.



V

SKYRIUS

PAPILDOMOS PRIEMONĖS

21 straipsnis

Grafinis simbolis

1.  
Grafinis simbolis įvedamas siekiant užtikrinti atokiausiems regionams būdingų aukštos kokybės šviežių arba perdirbtų žemės ūkio produktų geresnį pažinimą ir vartojimą.
2.  
Sąlygas, kuriomis naudojamas 1 dalyje numatytas grafinis simbolis, pasiūlo atitinkamos profesinės organizacijos. Tokius pasiūlymus ir savo nuomonę nacionalinės valdžios institucijos siunčia Komisijai.

Tokio grafinio simbolio naudojimą stebi kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta oficiali institucija arba įstaiga.

3.  
Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji nustato grafinio simbolio naudojimo teisės ir jo atgaminimo bei naudojimo sąlygas. Tos sąlygos nustatomos siekiant, kad kokybiški atokiausių regionų žemės ūkio produktai būtų labiau žinomi, o jų vartojimas – šviežių ar perdirbtų – būtų skatinamas.
4.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl grafinio simbolio naudojimo taisyklių bei būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų ir stebėsenos specifikacijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 straipsnis

Kaimo plėtra

1.  
Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 4 dalies, to reglamento I priede nurodyti maksimalūs dydžiai, kuriems kasmet gali būti skiriama Sąjungos pagalba, gali būti padidinti iki dviejų kartų, jei tai yra priemonė, skirta Azorų salų ežerams apsaugoti, ir priemonė, skirta gamtovaizdžiui, biologinei įvairovei ir žemės ūkio žemės tradiciniams savitumams ir akmens sienoms atokiausiuose regionuose išsaugoti.
2.  
Pagal šio straipsnio 1 dalį planuojamos priemonės prireikus įtraukiamos į šių regionų programas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16 straipsnyje.

▼M2

22a straipsnis

Tarpšakiniai susitarimai Reunjone

1.  
Pagal Sutarties 349 straipsnį, nukrypstant nuo Sutarties 101 straipsnio 1 dalies ir nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a-n punktų, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnį pripažinta tarpšakinė organizacija veikia tik Reunjone ir laikoma, kad ji atstovauja tam tikro produkto gamybai, prekybai juo ar jo perdirbimui, Prancūzija tos organizacijos prašymu gali ir kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurie nėra tos tarpšakinės organizacijos nariai, taikyti taisykles, kuriomis siekiama padėti remti vietos gamybą ir ją įvairinti siekiant stiprinti aprūpinimą maistu Reunjone, jei tos taisyklės yra taikomos tik tiems ūkinės veiklos vykdytojams, kurių su vietos rinkai skirtais produktais susijusi veikla yra vykdoma tik Reunjone. Nepaisant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnio 3 dalies, tarpšakinė organizacija turi būti laikoma atstovaujamąja pagal šį straipsnį, jeigu jai tenka ne mažiau kaip 70 % atitinkamo (-ų) produkto (-ų) gamybos, prekybos juo (jais) ar jo (jų) perdirbimo dalies.
2.  
Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 165 straipsnio, jei pripažintos tarpšakinės organizacijos, veikiančios tik Reunjone, taisyklių taikymas išplečiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, o veikla, kuriai taikomos tos taisyklės, atitinka ekonominės veiklos vykdytojų, kurių su produktais susijusi veikla vykdoma tik Reunjone teritorijoje ir tie produktai skirti vietos rinkai, bendrą ekonominį interesą, Prancūzija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, gali nuspręsti, kad tai organizacijai nepriklausantys, bet toje vietos rinkoje veikiantys atskiri ekonominės veiklos vykdytojai ar jų grupės mokėtų tai organizacijai visus jos narių mokamus finansinius įnašus arba jų dalį tiek, kiek tokie įnašai yra skirti vykdant tą veiklą tiesiogiai patirtoms išlaidoms padengti.
3.  
Prancūzija informuoja Komisiją apie visus susitarimus, kurių taikymo sritis buvo išplėsta, kaip numatyta pagal šį straipsnį.

▼B

23 straipsnis

Valstybės pagalba

1.  
Komisija, remdamasi Sutarties 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, šių produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose, siekiant sumažinti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų nutolimo, izoliuotumo ir kitų su atokumu susijusių kliūčių.
2.  
Valstybės narės gali skirti papildomą finansavimą POSEI programoms įgyvendinti. Tokiais atvejais jos praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas gali ją patvirtinti kaip minėtų programų dalį. Tokiu būdu nusiųstas pranešimas apie pagalbą yra laikomas pranešimu pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.
3.  
Prancūzija atokiausių regionų cukraus sektoriui gali skirti iki 90 mln. EUR per prekybos metus.

Per 30 dienų nuo prekybos metų pabaigos Prancūzija informuoja Komisiją apie teikiant pagalbą faktiškai išmokėtą sumą.

4.  
Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio pirmos pastraipos ir nuo 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais ( 5 ) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal šio reglamento IV skyrių, šio straipsnio 3 dalį ir 24 bei 28 straipsnius.

24 straipsnis

Augalų sveikatos programos

1.  
Valstybės narės pateikia Komisijai augalams arba augalų produktams kenkiančių organizmų kontrolės atokiausiuose regionuose programas. Programose visų pirma tiksliai apibrėžiami siektini tikslai, vykdytinos priemonės, jų trukmė ir kaina.

Komisija įvertina pateiktas programas. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl tų programų patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  
Sąjunga prisideda prie 1 dalyje numatytų programų finansavimo remdamasi regiono padėties technine analize.

Toks įnašas gali sudaryti iki 75 % remtinų išlaidų. Mokėjimas atliekamas remiantis valstybių narių pateiktais dokumentais. Prireikus Komisija gali organizuoti patikrinimus, kuriuos jos vardu gali atlikti 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje ( 6 ) 21 straipsnyje nurodyti ekspertai.

▼M1

Kenkėjų kontrolės atokiausiuose Sąjungos regionuose programų Sąjungos finansavimas įgyvendinamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 652/2014 ( 7 ).

▼B

3.  

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, remiantis 2 dalyje nustatytais kriterijais ir pagal 1 dalį pateikta programa, kiekvienam regionui ir programai nustatomi:

a) 

Sąjungos finansavimas, taip pat pagalbos suma;

b) 

Sąjungos finansavimo reikalavimus atitinkančios priemonės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

25 straipsnis

Vynas

1.  
Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103v, 103w, 103x ir 182a straipsniuose nurodytos priemonės Azorų ir Madeiros saloms netaikomos.
2.  
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 120a straipsnio 2 dalies antros pastraipos, Azorų ir Madeiros salose iš minėtos pastraipos b punkte nurodytų hibridinių vynmedžių veislių išaugintos vynuogės gali būti naudojamos vynui, kuris turi likti šiuose regionuose, gaminti.

Portugalija pradeda palaipsniui naikinti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 120a straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte numatytų vynmedžių veislių auginimą sklypuose, esant reikalui, skirdama paramą, numatytą to reglamento 103q straipsnyje.

3.  
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85f straipsnio, pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių režimas Kanarų saloms taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

26 straipsnis

Pienas

1.  
Pertekliaus mokesčio paskirstymo tikslais remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 79 straipsniu, tik Azorų salose įsisteigę ir gaminantys gamintojai, kaip apibrėžta to reglamento 65 straipsnio c punkte, kurie prekiauja didesniais kiekiais nei jiems skirta kvota, padidinta šios dalies trečioje pastraipoje nurodytu procentu, laikomi prisidėjusiais prie šio kiekio viršijimo.

Pertekliaus mokestis už kiekį, viršijantį trečioje pastraipoje nurodytu procentu padidintą kvotą, taikomas po to, kai nepanaudoti kiekiai Azorų salose įsisteigusiems ir gaminantiems gamintojams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 65 straipsnio c punkte, perskirstomi neperžengiant šio padidinimo ribų ir proporcingai kiekvieno gamintojo turimai kvotai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas procentas yra lygus 23 000 tonų kiekio nuo 2005–2006 prekybos metų ir kiekvieno ūkio 2010 m. kovo 31 d. visų turimų referencinių kiekių santykiui. Šis procentas taikomas tik 2010 m. kovo 31 d. turimai kvotai.

2.  
Nustatant bet kokį kvotos viršijimą Portugalijoje, apskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 66 straipsnį, neatsižvelgiama į parduotą pieno ar pieno ekvivalento kiekį, viršijantį kvotą, bet atitinkantį 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą procentą, po toje pačioje straipsnio dalyje nurodyto paskirstymo.
3.  
Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 numatyta pieno gamintojams taikoma pertekliaus mokesčio sistema netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentuose arba – jeigu vietos gamyba neviršija 4 000 tonų pieno – Madeiroje.
4.  
Neatsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 114 straipsnio 2 dalį, Madeiroje ir Prancūzijos užjūrio departamente Reunione leidžiama, neviršijant vietos vartotojų poreikių, iš Sąjungos kilmės pieno miltelių gaminti UHT apdorotą pieną, jei ši priemonė netrukdo surinkti ir realizuoti vietoje pagaminto pieno. Jei Prancūzija įrodo, kad tokią priemonę tikslinga taikyti Prancūzijos užjūrio departamentuose Martinikoje, Gvadelupoje ir Prancūzijos Gvianoje, Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai, jei reikia, priimti deleguotuosius aktus, kad šios priemonės taikymas būtų išplėstas įtraukiant minėtuosius departamentus. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.

Produkto pardavimo etiketėje būtina aiškiai nurodyti tokio iš pieno miltelių gaminamo UHT pieno gamybos būdą.

27 straipsnis

Galvijų auginimas

1.  
Kol vietoje auginamų jaunų galvijų patinų skaičius pasieks lygį, kurio pakaktų vietinei jautienos gamybai Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Madeiroje išlaikyti ir plėsti, nustatoma galimybė iš trečiųjų šalių importuoti, netaikant Bendrajame muitų tarife nustatytų importo muitų, galvijus, skirtus penėti ir vartoti Prancūzijos užjūrio departamentuose bei Madeiroje. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šiai pastraipai taikyti reikalingų priemonių, visų pirma, importo muitų netaikymo taisyklių į Prancūzijos užjūrio departamentus ir Madeirą importuojant jaunus galvijų patinus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Gyvuliams, kuriems gali būti taikoma šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis, taikomas 13 straipsnis ir 14 straipsnio 1 dalis.

2.  
Gyvulių, kuriems gali būti taikoma 1 dalyje nurodyta išimtis, skaičius POSEI programose nustatomas, jei, atsižvelgiant į vietos gamybos plėtrą, importo poreikis yra pagrįstas. Dėl tokių gyvulių pirmenybė teikiama gamintojams, laikantiems bent 50 % vietinės kilmės penėjimui skirtų gyvulių.

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos atleidimo nuo importo muito sąlygos. Tomis sąlygomis atsižvelgiama į galvijienos sektoriaus ir jo tinklo vietinę specifiką.

3.  
Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį ir 53 straipsnio 1 dalį, Portugalija gali sumažinti nacionalinės aukščiausios ribos vertę teisėms į išmokas už avį bei ožką ir išmoką už karvę žindenę. Tokiu atveju Komisija priima deleguotuosius aktus dėl atitinkamos sumos iš ribų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį ir 53 straipsnio 1 dalį, perkėlimo į šio reglamento 30 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytus finansinius išteklius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis

Valstybės pagalba tabako gamybai

Ispanijai leidžiama teikti pagalbą tabako gamybai Kanarų salose. Dėl šios pagalbos suteikimo negali būti diskriminuojami skirtingų salų gamintojai.

Ši pagalbos suma negali viršyti 2 980,62  EUR už toną. Papildoma pagalba mokama už ne daugiau kaip 10 tonų per metus.

29 straipsnis

Muitų netaikymas tabakui

1.  

Muitai netaikomi tiesiogiai importuojant į Kanarų salas žaliavinį ir pusiau perdirbtą tabaką, kuris atitinkamai klasifikuojamas:

a) 

KN 2401 pozicijoje ir

b) 

šiose subpozicijose:

— 
2401 10 – tabakas, iš kurio lapų nepašalintos vidurinės gyslos,
— 
2401 20 – tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos,
— 
ex 2401 20 – išorinė cigarų danga ant atramų, ritėse tabako gamybai,
— 
2401 30 – tabako liekanos,
— 
ex 2402 10 – nebaigti cigarai be įpakavimo,
— 
ex 2403 10 – cigarečių žaliava (gatavi tabako mišiniai, skirti cigarečių, cigarų, cigarų su apipjaustytais galais ir cigarilių gamybai),
— 
ex 2403 91 – homogenizuotas arba regeneruotas tabakas, suformuotas arba nesuformuotas į lakštus arba juostas,
— 
ex 2403 99 – išplėstas tabakas.

Pirmoje pastraipoje numatytas atleidimas taikomas naudojant 12 straipsnyje numatytus sertifikatus.

Šis atleidimas taikomas pirmoje pastraipoje nurodytiems produktams, skirtiems perdirbimui Kanarų salyne į rūkyti paruoštus produktus, neviršijant metinės 20 000 tonų žaliavinio tabako su pašalintomis vidurinėmis gyslomis ekvivalento importo ribos.

2.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 1 daliai taikyti reikalingų priemonių, visų pirma, importo muitų netaikymo taisyklių į Kanarų salas importuojant tabaką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.



VI

SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

30 straipsnis

Finansiniai ištekliai

1.  

Šiame reglamente numatytos priemonės sudaro intervenciją, kuria siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ( 8 ) 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus priemones, numatytas:

a) 

22 straipsnyje ir

b) 

24 straipsnyje nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos taikymo datos.

2.  

Kiekvienais finansiniais metais Sąjunga finansuoja III ir IV skyriuose nurodytas priemones neviršydama tokios metinės sumos:

—

Prancūzijos užjūrio departamentai: 278,41 mln. EUR,

—

Azorų ir Madeiros salos: 106,21 mln. EUR,

—

Kanarų salos: 268,42 mln. EUR.
3.  

Sumos, kiekvienais finansiniais metais skiriamos III skyriuje nurodytoms priemonėms finansuoti, negali viršyti:

—

Prancūzijos užjūrio departamentai: 26,9 mln. EUR,

—

Azorų ir Madeiros salos: 21,2 mln. EUR,

—

Kanarų salos: 72,7 mln. EUR.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės kiekvienais metais gali pakeisti paskirtų išteklių skyrimą įvairiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.  
Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didžiausios metinės sumos, kuri gali būti skirta priemonėms, skirtoms studijoms, demonstravimo projektams, mokymui ir techninei pagalbai, su sąlyga, kad tas paskirstymas yra tinkamas ir proporcingas, apibrėžimo sąlygas.
5.  

Atokiausių regionų bananų sektoriui 2013 finansiniais metais Sąjunga skiria papildomą finansavimą, kurio didžiausios sumos yra tokios:

—

Prancūzijos užjūrio departamentai: 18,52 mln. EUR,

—

Azorų ir Madeiros salos: 1,24 mln. EUR,

—

Kanarų salos: 20,24 mln. EUR.



VII

SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio reglamento laikymuisi užtikrinti, ypač dėl patikrinimų ir administracinių nuobaudų, ir apie tai praneša Komisijai.

32 straipsnis

Pranešimai ir ataskaitos

1.  
Valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie savo turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti prognozuojamam tiekimo balansui ir kiekvienai vietinei žemės ūkio produkcijai skirtai priemonei, įtrauktai į POSEI programas, įgyvendinti.
2.  
Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo praėjusiais metais.
3.  
Iki 2015 m. birželio 30 d., o vėliau kas penkeri metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrąją ataskaitą apie priemonių, kurių buvo imtasi taikant šį reglamentą, įskaitant priemones bananų ir pieno sektoriuose, poveikį, prireikus pridedant atitinkamus pasiūlymus.
4.  
Komisija, atlikdama analizes, tyrimus ir vertinimus, susijusius su prekybos susitarimais ir bendra žemės ūkio politika, įtraukia specialų skyrių dėl bet kokio ypatingos svarbos atokiausiems regionams turinčio klausimo.

33 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2.  
Įgaliojimai priimti 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, 21 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 27 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 21 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, 21 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 27 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4.  
Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  
Pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 19 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 21 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 30 straipsnio 4 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neketina pareikšti prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

34 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 141 straipsnį įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, tačiau įgyvendinant šio reglamento 24 straipsnį Komisijai padeda pagal Tarybos sprendimą 76/894/EEB ( 9 ) įsteigtas Augalų sveikatos nuolatinis komitetas. Šie komitetai – komitetai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

35 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri šią tvarką iki 2013 m. pabaigos, atsižvelgdama į bendrą jos veiksmingumą ir naują BŽŪP politinę sistemą, ir prireikus pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl peržiūrėtos POSEI schemos.

36 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 247/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



PRIEDAS



Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 247/2006

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

9 straipsnis

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

—

10 straipsnio 3 dalis

—

10 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 3 dalis

11 straipsnis

3 straipsnio 4 dalis

13 straipsnis

4 straipsnio 1 ir 2 dalys

14 straipsnio 1 ir 2 dalys

—

14 straipsnio 3 dalis

—

14 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 5 dalis

5 straipsnis

15 straipsnis

6 straipsnis

16 straipsnis

7 straipsnis

17 straipsnis

8 straipsnio paskutinis sakinys

12 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnis

19 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 ir 3 dalys

3 straipsnis

11 straipsnis

4 straipsnis

12 straipsnio a, b ir c punktai

19 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai

12 straipsnio d, e, f ir g punktai

5 straipsnis

13 straipsnis

8 straipsnio antra pastraipa

14 straipsnis

21 straipsnis

15 straipsnis

22 straipsnis

16 straipsnis

23 straipsnis

17 straipsnis

24 straipsnis

18 straipsnis

25 straipsnis

19 straipsnis

26 straipsnis

20 straipsnis

27 straipsnis

21 straipsnis

28 straipsnis

22 straipsnis

29 straipsnis

23 straipsnis

30 straipsnis

24 straipsnis

6 straipsnis

27 straipsnis

31 straipsnis

28 straipsnis

32 straipsnis

29 straipsnis

36 straipsnis

33 straipsnis

37 straipsnis


( 1 ) OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

( 2 ) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

( 3 ) OL L 114, 2008 4 26, p. 3.

( 4 ) OL L 316, 2009 12 2, p. 65.

( 5 ) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

( 6 ) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

( 7 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).

( 8 ) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

( 9 ) OL L 340, 1976 12 9, p. 25.

Top