a) gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklių, taikomų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 1069/2009;

b) tam tikrų mėginių ir priemonių veterinarinių tikrinimų pasienio kontrolės postuose išimčių, kaip nustatyta Direktyvos 97/78/EB 16 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose.

a) biodyzelinas, atitinkantis šalutinių gyvūninių produktų gaminių naikinimo ir naudojimo reikalavimus, nustatytus IV priedo IV skyriaus 3 skirsnio 2 punkto b papunktyje;

b) perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas, atitinkantis specialiuosius perdirbto gyvūnų augintinių ėdalo reikalavimus, nustatytus XIII priedo II skyriaus 7 punkto a papunktyje;

c) šunų kramtalai, atitinkantys specialiuosius šunų kramtalų reikalavimus, nustatytus XIII priedo II skyriaus 7 punkto b papunktyje;

d) kanopinių kailiai ir odos, kurie atitinka XIII priedo V skyriaus C punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

e) vilna ir plaukai, kurie atitinka XIII priedo VII skyriaus B punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

f) plunksnos ir pūkai, kurie atitinka XIII priedo VII skyriaus C punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus dėl šių produktų galutinio gamybos grandinės taško;

g) kailiai, atitinkantys specialiuosius to produkto grandinės pabaigos reikalavimus, nustatytus XIII priedo VIII skyriuje;

h) žuvų taukai vaistams gaminti, atitinkantys specialiuosius to produkto gamybos grandinės pabaigos reikalavimus, nustatytus XIII priedo XIII skyriuje;

i) dyzelinas ir degalai, atitinkantys produktams, gautiems daugiapakopio katalitinio proceso metu gaminant atsinaujinančius degalus, taikomus specialiuosius reikalavimus, nustatytus IV priedo IV skyriaus 3 skirsnio 2 punkto c papunktyje;

j) oleocheminiai produktai, pagaminti iš lydytų riebalų ir atitinkantys reikalavimus, nustatytus XIII priedo XI skyriuje;

k) dyzelinas iš atsinaujinančiųjų išteklių, reaktyviniai degalai iš atsinaujinančiųjų išteklių, propanas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir benzinas iš atsinaujinančiųjų išteklių, atitinkantys produktams, kurie gauti taikant daugiapakopio katalitinio apdorojimo vandeniu procesą degalams iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, taikomus specialiuosius reikalavimus, nustatytus IV priedo IV skyriaus 3 skirsnio 2 punkto f papunktyje.

a) deginimo įmonėse ir bendro deginimo įmonėse, kurių veiklai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2000/76/EB; arba

b) jei tai įmonės, kurioms pagal Direktyvą 2000/76/EB nereikia leidimo – deginimo ir bendro deginimo įmonėse, kurias patvirtino kompetentinga institucija atlikti naikinimą deginant, šalinant ar perdirbant šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, jei jie yra atliekos, deginant kartu su kitomis medžiagomis, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies b ar c punktų.

a) deginimo įmonėms taikomas III priedo V skyrius;

b) deginimo įmonės atitinka visas susijusias bendrąsias sąlygas ir konkrečius reikalavimus, pateiktus šio reglamento III priedo IV ir V skyriuose;

c) yra numatyta administracinė tvarka, kuria būtų užtikrinama, kad deginimo įmonių patvirtinimo reikalavimai būtų kasmet tikrinami;

a) pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies d punktą kompetentingai institucijai operatoriaus pateiktoje patvirtinimo paraiškoje turi būti pateikti valstybės narės kompetentingos institucijos arba jos įgaliotos specialios kompetencijos turinčios organizacijos patvirtinti įrodymai, kad deginimo įmonė, kurioje ūkinių gyvūnų mėšlas naudojamas kurui, visiškai laikosi išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų šio reglamento III priedo V skyriaus B skirsnio 3, 4 ir 5 dalyse, nedarant poveikio valstybės narės kompetentingos institucijos galimybei įtvirtinti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikrų nuostatų, atsižvelgiant į III priedo V skyriaus C skirsnio 4 dalį;

b) Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 44 straipsnyje nurodyta tvirtinimo procedūra turi būti užbaigta tik tada, kai per pirmus šešis deginimo įmonės veiklos mėnesius kompetentinga institucija arba jos įgaliota specialios kompetencijos turinti organizacija iš eilės atlieka bent du patikrinimus, kurių vienas turi būti atliktas be įspėjimo, įskaitant reikiamus temperatūros ir išmetamųjų teršalų matavimus. Minėtų patikrinimų rezultatais patvirtinus, kad laikomasi šio reglamento III priedo V skyriaus B skirsnio 3, 4 ir 5 dalyse ir, kai taikytina, C skirsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, gali būti suteiktas visapusiškas patvirtinimas.

a) importuojamą gyvūnų augintinių ėdalą ar gyvūnų augintinių ėdalą, pagamintą iš importuotų medžiagų, iš 1 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio c punkte;

b) 3 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f ir g punktuose, jeigu:

i) tokios medžiagos nesilietė su nei vienu iš šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų to reglamento 8 ir 9 straipsniuose ir 10 straipsnio a–e ir h–p punktuose;

ii) tuo metu, kai skirtos naikinti, medžiagos:

— nurodytos to reglamento 10 straipsnio f punkte buvo perdirbtos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

— nurodytos to reglamento 10 straipsnio g punkte buvo perdirbtos pagal X priedo II skyrių arba pagal XIII priedo II skyriuje nustatytus specialiuosius gyvūnų augintinių ėdalo reikalavimus; ir

iii) tokių medžiagų šalinimas nekelia pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

a) 1 skirsnyje nustatytus bendruosius perdirbimo reikalavimus;

b) 2 skirsnyje nustatytus nuotekų apdorojimo reikalavimus;

c) 3 skirsnyje nustatytus 1 ir 2 kategorijos medžiagų specialiuosius perdirbimo reikalavimus;

d) 4 skirsnyje nustatytus 3 kategorijos medžiagų specialiuosius perdirbimo reikalavimus.

a) II skyriuje nustatytus higienos ir perdirbimo reikalavimus;

b) standartinius perdirbimo metodus, nustatytus III skyriuje, jeigu tokie metodai naudojami įmonėje ar gamykloje;

c) alternatyvius perdirbimo metodus, nustatytus IV skyriuje, jeigu tokie metodai naudojami įmonėje ar gamykloje.

a) biodujų ir kompostavimo įmonėms taikomus I skyriuje nustatytus reikalavimus;

b) biodujų ir kompostavimo įmonėms taikomus II skyriuje nustatytus higienos reikalavimus;

c) III skyriaus 1 skirsnyje nustatytus standartinius transformacijos parametrus;

d) irimo atliekų ir komposto standartus, nustatytus III skyriaus 3 skirsnyje.

a) 1 ir 2 kategorijų medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų;

b) perdirbtų gyvūninių baltymų.

a) 1 ir 2 kategorijų medžiagų ir mėsos ir kaulų miltų ar gyvūninių riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų;

b) perdirbtų gyvūninių baltymų.

a) zoologijos sodų gyvūnus;

b) kailinius gyvūnus;

c) pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

d) prieglaudose laikomus šunis ir kates;

e) lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui;

f) cirko gyvūnus.

a) zoologijos sodų gyvūnus;

b) kailinius gyvūnus;

c) pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis;

d) prieglaudose laikomus šunis ir kates;

e) lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui;

f) cirko gyvūnus.

a) nykstančių ar saugomų rūšių maitlesius paukščius ir kitų rūšių gyvenančius natūralioje buveinėje gyvūnus šėryklose, skatinant biologinę įvairovę, laikantis VI priedo II skyriaus 2 skirsnyje nustatytų sąlygų;

b) už šėryklų ribų – jei tinka, prieš surenkant nugaišusius gyvūnus, laukinius gyvūnus, nurodytus VI priedo II skyriaus 2 skirsnio 1 punkto a papunktyje, laikantis to skyriaus 3 skirsnyje nustatytų sąlygų.

a) 1 skirsnyje nustatytų specialiųjų šalutinių gyvūninių produktų naikinimo taisyklių;

b) 2 skirsnyje nustatytų šalutinių gyvūninių produktų deginimo ir laidojimo atokiose vietose taisyklių;

c) 3 skirsnyje nustatytų bičių ir bitininkystės šalutinių produktų deginimo ir laidojimo atokiose vietose taisyklių.

a) atitinka VIII priedo I ir II skyriuose nustatytus rinkimo, vežimo ir identifikavimo reikalavimus;

b) vežami su pridedamais prekybos dokumentais ar sveikumo sertifikatais pagal VIII priedo III skyriuje nustatytus reikalavimus.

a) I skyriaus, kai jos gamina gyvūnų augintinių ėdalą, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies e punkte;

b) II skyriaus, kai jos saugo šalutinius gyvūninius produktus, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies i punkte ir kai jos tvarko šalutinius gyvūninius produktus po jų surinkimo, atlikdamos to reglamento 24 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytas operacijas:

i) rūšiuojant;

ii) pjaustant;

iii) atšaldant;

iv) užšaldant;

v) sūdant;

vi) konservuojant kitais būdais;

vii) lupant kailius ir odas ar šalinant nurodytą pavojingą medžiagą;

viii) operacijas, susijusias su šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, kurios atliekamos laikantis įpareigojimų pagal Sąjungos veterinarijos teisės aktus;

ix) šalutinių gyvūninių produktų, skirtų transformuoti į biodujas ir (arba) kompostuoti, higieninį tvarkymą ir (arba) pasterizavimą iki tokios transformacijos ar kompostavimo kitoje įmonėje ar gamykloje pagal V priedą;

x) sijojant;

c) III skyriaus, kai jos saugo šalutinių gyvūninių produktų gaminius tam tikrais numatytais tikslais, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 1 dalies j punkte;

d) V skyriaus, kai jos saugo šalutinius ūkinių gyvūnų produktus, skirtus tolesniam naikinimui, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnyje.

a) patvirtintiems ūkio subjektams, kurie veža šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, atlikdami tai kaip pagalbinę veiklą;

b) ūkio subjektams, kurie buvo registruoti transporto veiklai pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005.

a) ūkio subjektus, tvarkančius ar gaminančius medžiojamųjų gyvūnų trofėjus ar kitus preparatus, nurodytus XIII priedo VI skyriuje, privačiais ar nekomerciniais tikslais;

b) ūkio subjektus, tvarkančius ar naikinančius mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius mokymo tikslais;

c) ūkio subjektus, vežančius sausą neapdorotą vilną ir plaukus, jeigu jie sandariai supakuoti ir yra siunčiami tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinių gyvūninių produktų gaminius, skirtus naudoti už pašarų grandinės ribų, arba į gamyklą, atliekančią tarpines operacijas sąlygomis, kuriomis išvengiama patogenų plitimo;

d) ūkio subjektus, naudojančius mažus kiekius 2 ir 3 kategorijų medžiagų, nuodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 ir 10 straipsniuose, ar jų gaminių tiesiogiai tiekiant produktus regiono ribose galutiniam naudotojui, vietos rinkai ar vietos mažmeninėms įmonėms, jeigu kompetentinga institucija nelaiko tokios veiklos keliančia jokios pavojingos užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos plitimo pavojų; šis punktas netaikomas tais atvejais, kai tos medžiagos naudojamos ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius, pašarui gaminti;

e) organinių trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų naudotojus patalpose, kuriose ūkiniai gyvūnai nelaikomi;

f) ūkio subjektus, tvarkančius ir platinančius organines trąšas arba dirvožemį gerinančias medžiagas išimtinai tik parduoti paruoštose ne daugiau nei 50 kg svorio mažmeninėse pakuotėse, skirtose naudoti ne pašarų ir maisto grandinėje.

a) I skyriuje nustatytus bendruosius perdirbimo ir tiekimo rinkai reikalavimus;

b) II skyriuje nustatytus specialiuosius perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų šalutinių gyvūninių produktų gaminių reikalavimus;

c) III skyriuje nustatytus tam tikrų žuvų pašarų ir žvejybos masalo reikalavimus.

a) laukinių jūros paukščių guaną, surinktą Sąjungoje arba importuotą iš trečiųjų šalių;

b) paruoštas parduoti auginimo terpes, išskyrus importuotąsias, kurių sudėtyje yra mažiau nei:

i) 5 tūriniai procentai šalutinių gyvūninių produktų gaminių iš 3 kategorijos medžiagų arba iš 2 kategorijos medžiagų, išskyrus perdirbtą mėšlą;

ii) 50 tūrinių procentų perdirbto mėšlo.

a) įmonė ar gamykla turi tinkamas patalpas tarpiniams produktams gauti, kurios užkerta kelią užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimui;

b) tarpiniai produktai nekelia jokio užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo pavojaus dėl jų išgryninimo ar kitokio tarpiniame produkte esančių šalutinių gyvūninių produktų apdorojimo, dėl šalutinių gyvūninių produktų koncentracijos tarpiniame produkte ar dėl tinkamų biologinio saugumo priemonių tvarkant tarpinius produktus;

c) įmonė ar gamykla saugo įrašus dėl gautų medžiagų kiekio, jų kategorijos, jei taikoma, ir dėl įmonės, gamyklos ar ūkio subjekto, kuriam ji patiekė savo produktus; ir

d) nepanaudoti tarpiniai produktai ar kitos perteklinės medžiagos iš įmonės ar gamyklos, pavyzdžiui, produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, naikinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

a) neperdirbtą mėšlą;

b) neapdorotas plunksnas, jų dalis ir pūkus;

c) bičių vašką medaus korių pavidalu.

a) vilną ir plaukus, kurie buvo nuplauti gamykloje ar apdoroti kitu būdu, užtikrinančiu, kad nebeliktų nepriimtino pavojaus;

b) kailius, kurie buvo džiovinti aplinkos 18 °C temperatūroje bent dvi dienas esant 55 % drėgmei;

c) gyvūnų, išskyrus kiaulinius, vilną ir plaukus, nuplautus gamykloje, kai jie pamerkiami į vandens, muilo ir natrio hidroksido arba kalio hidroksido vonias;

d) gyvūnų, išskyrus kiaulinius, vilną ir plaukus, siunčiamus tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinius gyvūninių produktų gaminius iš vilnos ir plaukų, skirtus tekstilės pramonei, kurie buvo apdoroti bent vienu iš šių būdų:

— chemine depiliacija, kuriai naudojamos gesintos kalkės arba natrio sulfidas,

— bent 24 valandų fumigacija formaldehido garuose hermetiškoje kameroje,

— pramoniniu plovimu, kai vilna ir plaukai pamerkiami į 60–70 °C vandenyje tirpų ploviklį,

— laikant (į laikymo laiką gali būti įskaitytas vežimo laikas) aštuonias dienas 37 °C, 28 dienas 18 °C arba 120 dienų 4 °C temperatūroje;

e) sausą ir sandariai supakuotą gyvūnų, išskyrus kiaulinius, vilną ir plaukus, skirtus siųsti tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinius gyvūninių produktų gaminius iš vilnos ir plaukų, skirtus tekstilės pramonei, atitinkančius visus šiuos reikalavimus:

i) jie buvo gauti bent 21 dieną prieš įvežimą į Sąjungą trečiosiose šalyse arba jų regionuose,

— išvardytuose Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalyje ir iš kurių leidžiama į Sąjungą importuoti šviežią atrajotojų mėsą, netaikant tame priede nurodytų A ir F papildomų garantijų,

— kuriuose nenustatyta snukio ir nagų ligos, o jeigu vilna ir plaukai yra avių ir ožkų – avių ir ožkų raupų pagal Direktyvos 2004/68/EB II priede išvardytus bendruosius kriterijus;

ii) jie vežami kartu su importuotojo deklaracija, kaip reikalaujama XV priedo 21 skyriuje;

iii) ūkio subjektas juos pateikė viename iš Sprendimo 2009/821/EB I priede išvardytų patvirtintų Sąjungos pasienio kontrolės postų, kuriame pagal Direktyvos 97/78/EB 4 straipsnio 3 dalį buvo atliktas dokumentų patikrinimas ir trūkumų nenustatyta.

a) to priedo I skyriuje nustatytus specialiuosius 3 kategorijos medžiagų ir jų gaminių, skirtų naudoti pašarų grandinėje, išskyrus gyvūnų augintinių ėdalą ar kailinių gyvūnų pašarą, importo ir gabenimo tranzitu reikalavimus;

b) to priedo II skyriuje nustatytus šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų naudoti ne ūkinių gyvūnų pašarų grandinėje, importo ir gabenimo tranzitu reikalavimus.

a) šios medžiagos neturi būti 1 kategorijos medžiagos, gautos iš šių gyvūnų:

i) įtariamų užkrėstų USE pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001;

ii) kurių užkrėtimas USE buvo oficialiai patvirtintas;

iii) vykdant USE likvidavimo priemones nužudytų gyvūnų;

b) šios medžiagos neturi būti skirtos:

i) šerti;

ii) berti į dirvą, kurioje šeriami ūkiniai gyvūnai;

iii) gaminti:

— Direktyvos 76/768/EEB 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kosmetikos gaminius;

— Direktyvos 90/385/EEB 1 straipsnio 2 dalies c punkte apibrėžtus aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus;

— Direktyvos 93/42/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžtus medicinos prietaisus;

— Direktyvos 98/79/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtus in vitro diagnostikos medicinos prietaisus;

— Direktyvos 2001/82/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus veterinarinius vaistus;

— Direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus vaistus;

c) medžiagos turi būti importuojamos paženklintos ir turi atitikti XIV priedo IV skyriaus 1 skirsnyje nustatytus specialiuosius tam tikro šalutinių gyvūninių produktų judėjimo reikalavimus;

d) medžiagos turi būti importuojamos pagal sanitarinio sertifikavimo reikalavimus, nustatytus nacionaliniais teisės aktais.

a) paskirties valstybės narės kompetentinga institucija turi būti iš anksto leidusi įvežti siuntą; ir

b) siuntos turi būti siunčiamos tiesiogiai iš įvežimo į Europos Sąjungą punkto naudotojui, kuriam duotas toks leidimas.

a) kompetentingos institucijos veterinarijos tarnybos įvažiavimo į Sąjungos pasienio kontrolės poste turi užplombuoti siuntą serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b) už pasienio kontrolės postą atsakingos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į RUSIJĄ PER ES“;

c) laikomasi procedūrinių reikalavimų, nustatytų Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje;

d) įvežimo pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrame veterinariniame įvežimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 136/2004 III priede, patvirtina, kad siunta tinkama gabenti tranzitu.

a) valstybinis veterinarijos gydytojas įvežimo pasienio kontrolės poste užplombuoja siuntą serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b) pasienio kontrolės postą prižiūrintis valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į TREČIĄSIAS ŠALIS PER ES“;

c) laikomasi Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje nustatytų procedūrinių reikalavimų;

d) įvežimo pasienio veterinarijos posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrame veterinariniame įvežimo dokumente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 136/2004 2 straipsnio 1 dalyje, patvirtina, kad siunta tinkama gabenti tranzitu.

a) I skyriuje nustatytus oficialius tikrinimus perdirbimo gamyklose;

b) III skyriaus 1–9 skirsniuose nustatytus kitos veiklos, apimančios šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymą, oficialius tikrinimus.

a) X priedo II skyriuje nurodytų perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų gaminių;

b) XIII priede nurodytų gyvūnų augintinių ėdalo ir tam tikrų kitų gaminių;

c) importuojamų į Sąjungą ar gabenamų per ją tranzitu šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kaip nurodyta XIV priede.

a) Reglamentas (EB) Nr. 811/2003;

b) Sprendimas 2003/322/EB;

c) Sprendimas 2003/324/EB;

d) Reglamentas (EB) Nr. 878/2004;

e) Sprendimas 2004/407/EB;

f) Reglamentas (EB) Nr. 79/2005;

g) Reglamentas (EB) Nr. 92/2005;

h) Reglamentas (EB) Nr. 181/2006;

i) Reglamentas (EB) Nr. 197/2006;

j) Reglamentas (EB) Nr. 1192/2006;

k) Reglamentas (EB) Nr. 2007/2006.

a) jeigu jos buvo pagamintos iš:

i) 2 kategorijos medžiagos gautų mėsos ir kaulų miltų;

ii) perdirbtų gyvūninių baltymų;

b) nebuvo maišomos su komponentu, kad būtų išvengta tolesnio mišinio naudojimo šėrimo tikslais.

1. Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje šie kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių:

a) lapės (Vulpes vulpes ir Alopex lagopus);

b) usūriniai šunys (Nycteroides procynides).

2. Estijoje ir Latvijoje kanadinių audinių (Mustela vison) rūšies kailiniai gyvūnai gali būti šeriami mėsos ir kaulų miltais ar kitais produktais, kurie buvo perdirbti taikant perdirbimo metodus pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių.

3. 1 ir 2 punktuose nurodytas šėrimas turi būti atliekamas laikantis šių sąlygų:

a) šerti galima tik ūkiuose:

i) kurie buvo kompetentingos institucijos įregistruoti remiantis paraiška, prie kurios pridedami dokumentai, kuriais įrodoma, kad nėra priežasčių įtarti, kad tos rūšies populiacija, dėl kurios teikiama paraiška, būtų užkrėsta USE sukėlėju;

ii) kuriuose yra veikianti tinkama užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) paplitimo tarp kailinių gyvūnų priežiūros sistema ir reguliariai daromi USE mėginių laboratoriniai tyrimai;

iii) kurie pateikia atitinkamas garantijas, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ar mėsos ir kaulų miltai ar kiti produktai, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie buvo gauti iš šių gyvūnų ar jų jauniklių, negali patekti į kitų gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, maisto ar pašarų grandinę;

iv) kurie neturėjo jokio nustatyto sąlyčio su ūkiu, kuriame įtariamas arba patvirtintas USE protrūkis;

v) jeigu registruoto ūkio operatorius užtikrina, kad

— kailinių gyvūnų, skirtų šerti tos pačios rūšies gyvūnams, skerdenos tvarkomos ir perdirbamos atskirai nuo skerdenų, kurios nėra tam skirtos;

— kailiniai gyvūnai, šeriami mėsos ir kaulų miltais, kurie buvo perdirbti pagal IV priedo III skyrių ir kurie gauti iš tos pačios rūšies gyvūnų, laikomi atskirai nuo gyvūnų, kurie nešeriami produktais, gautais iš tos pačios rūšies gyvūnų;

— ūkis atitinka reikalavimus, nustatytus VI priedo II skyriaus 1 skirsnio 2 punkte ir VIII priedo II skyriaus 2 punkto b papunkčio ii įtraukoje.

b) ūkio operatorius užtikrina, kad mėsos ir kaulų miltai ar kiti produktai, gauti iš vienos rūšies gyvūnų ir skirti šerti tos pačios rūšies gyvūnus:

i) buvo perdirbti perdirbimo gamykloje, patvirtintoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir taikančioje tik 1–5 ar 7 perdirbimo metodus, kaip nustatyta šio reglamento IV priedo III skyriuje;

ii) buvo pagaminti iš sveikų gyvūnų, užmuštų dėl kailių.

c) jeigu nustatytas ar įtariamas sąlytis su bet kuriuo ūkiu, kuriame įtariamas ar patvirtintas USE protrūkis, ūkio operatorius turi nedelsdamas

i) informuoti kompetentingą instituciją apie tokį sąlytį;

ii) nutraukti kailinių gyvūnų išsiuntimą į bet kurią paskirties vietą, jeigu negavo raštiško kompetentingos institucijos leidimo.

a) turi būti laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 11 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto bent 21 dienos laukimo laikotarpio;

b) buvo naudojamos tik organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 32 straipsnio 1 ir 2 dalis ir šio reglamento XI priedo II skyrių.

a) mėšlas ir guanas;

b) virškinamojo trakto turinys, pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai, kurių kompetentinga institucija nelaiko keliančiais jokios rimtos gyvūnų ligos plitimo pavojų.

1. Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai užtikrina, kad jų kontroliuojamose įmonėse būtų laikomasi šių higienos sąlygų:

a) šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti naikinami kaip įmanoma greičiau po atvežimo laikantis kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų. Jie turi būti tinkamai laikomi iki naikinimo, laikantis kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų.

b) įmonės turi turėti atitinkamą veikiančią talpyklų ir transporto priemonių dezinfekavimo sistemą, visų pirma nustatytoje teritorijoje, iš kurios šalinamos nuotekos pagal Sąjungos teisės aktus, siekiant išvengti užteršimo pavojaus.

c) įmonės turi būti išdėstytos gerai nudrenuotoje kieto pagrindo vietoje.

d) įmonėse turi būti reikiama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema. Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa.

e) darbuotojai turi turėti tinkamas asmens higienos patalpas, pavyzdžiui, tualetus, persirengimo kambarius ir praustuvus, jei būtina apsisaugoti nuo užteršimo pavojaus.

f) turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui atlikti turi būti skiriama tinkama įranga ir valymo medžiagos;

g) tikrinant higienos reikalavimų laikymąsi, būtina reguliariai patikrinti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose ir saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus.

2. Deginimo ir bendro deginimo įmonės operatorius turi imtis visų reikiamų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių priėmimo atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam pavojui žmonių ar gyvūnų sveikatai arba kiek įmanoma jį apribotų.

3. Gyvūnai neturi patekti į įmones ir neturi turėti priėjimo prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, arba prie šalutinių gyvūninių produktų deginimo ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis pelenų.

4. Jei deginimo ar bendro deginimo įmonė yra įsikūrusi gyvulių ūkyje:

a) deginimo ar bendro deginimo įranga ir gyvuliai ir jų pašarai bei kraikas turi būti visiškai fiziškai atskirti užtvara, jei būtina;

b) visa įranga turi būti skirta deginimo veiklai ir neturi būti naudojama kitur nei ūkyje arba turi būti valoma ir dezinfekuojama prieš tokį naudojimą;

c) įmonėje dirbantys darbuotojai privalo persivilkti viršutinę aprangą ir persiauti avalynę prieš gyvulių ar gyvulių pašarų tvarkymą.

5. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kuriuos numatoma deginti ar deginti kartu su kitomis medžiagomis, ir pelenai turi būti laikomi uždengtose, teisingai identifikuotose ir, jei taikoma, nutekėjimui nelaidžiose talpyklose.

6. Ne visiškai sudeginti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti deginami iš naujo arba naikinami kitomis priemonėmis, išskyrus šalinimą registruotuose sąvartynuose, pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius, jei taikoma.

1. Deginimo ir bendro deginimo likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti kuo mažesnis. Tokie likučiai turi būti perdirbami, jeigu tinkama, tiesiogiai įmonėje ar už jos ribų pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus arba šalinami registruotame sąvartyne.

2. Sausos atliekos, įskaitant dulkes, turi būti vežamos ir laikinai saugomos taip, kad nepasklistų į aplinką (pvz., uždaruose konteineriuose).

1. Turi būti naudojamos deginimo atskirai ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis proceso parametrų ir sąlygų stebėjimo technologijos.

2. Temperatūros matavimo reikalavimai turi būti nurodyti kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtame sąlygų apraše.

3. Bet kokios automatinės stebėsenos įrangos veikimas turi būti kontroliuojamas ir kasmet išbandomas.

4. Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tinkama forma, kad kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka galėtų patikrinti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų leidžiamos eksploatacijos reikalavimų.

a) įmonės kiekvienoje linijoje turi turėti bent vieną pagalbinį degiklį. Tokie degikliai turi automatiškai įsijungti, kai, paskutinį kartą įleidus oro degimui, degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau kaip 850 °C ar 1 100 °C, jei taikoma. Jie taip pat turi būti naudojami pradedant ir baigiant darbą, kad būtų užtikrinta, jog viso darbo metu ir kol deginimo ar bendro deginimo kameroje yra nesudegusių medžiagų būtų palaikoma atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra;

b) kai šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai dedami į nepertraukiamo deginimo ar bendro deginimo kamerą, įmonės turi turėti veikiančią automatinę sistemą, kad būtų galima išvengti šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių patekimo į kamerą pradžioje, kol pasiekiama atitinkamai 850 °C ar 1 100 °C temperatūra, ir jei temperatūra nėra išlaikoma.

c) deginimo įmonę operatorius turi eksploatuoti taip, kad būtų pasiektas toks deginimo lygis, kai bendras organinės anglies kiekis nuosėdose ir šlake yra mažesnis kaip 3 %, o užsidegimo momentu medžiaga netenka mažiau kaip 5 % sausosios dalies. Prireikus taikomi atitinkami išankstinio apdorojimo būdai.

1. Didelio pajėgumo įmonių vietos, įskaitant susijusias šalutinių gyvūninių produktų saugojimo vietas, turi būti suplanuotos taip, kad būtų galima išvengti neleistino ir atsitiktinio bet kurių teršiančių medžiagų patekimo į dirvą, paviršinį ir požeminį vandenį.

2. Be to, turi būti įrengtas nuo deginimo įmonės teritorijos nutekančio užteršto lietaus vandens arba dėl nuotėkio ar gaisro gesinimo darbų susidarančio užteršto vandens surinkimo rezervuaras.

a) būti naudojamos naikinti tik

i) nugaišusiems gyvūnams augintiniams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a punkto iii papunktyje;

ii) to reglamento 8 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytas 1 kategorijos medžiagas, 9 straipsnyje nurodytas 2 kategorijos medžiagas ar 10 straipsnyje nurodytas 3 kategorijos medžiagas;

iii) nugaišusiems atskirai identifikuotiems arklinių šeimos atstovams iš ūkių, kuriems netaikomi sveikatos apribojimai pagal Direktyvos 2009/156/EB 4 straipsnio 5 dalį arba 5 straipsnį, jei leista valstybės narės;

b) kai 1 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio b punkte, naikinamos nedidelio pajėgumo įmonėje, joje turi būti įrengtas pagalbinis degiklis;

c) veikti taip, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų visiškai sudeginti iki pelenų.

1. 6 straipsnio 6 dalyje nurodytų deginimo įmonių įrenginių operatoriai turi užtikrinti, kad jų kontroliuojamose deginimo įmonėse būtų paisoma šių sąlygų:

a) kūrenti skirti gyvūniniai šalutiniai produktai ir jų gaminiai pagal šią paskirtį turi būti panaudoti kuo greičiau arba saugiai saugomi, kol bus panaudoti;

b) deginimo įmonėse privalo būti numatyti atitinkami būdai, kuriais užtikrinama, kad talpyklos ir transporto priemonės būtų valomos ir dezinfekuojamos jų patalpose tam tikslui skirtoje vietoje, kurioje įmanoma surinkti ir pašalinti nuotekas pagal Sąjungos teisės aktus, siekiant išvengti aplinkos užteršimo pavojaus;

c) deginimo įmonės turi būti ant gerai nusausinto tvirto pagrindo;

d) deginimo įmonėse turi būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės nuo kenkėjų. Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa;

e) darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos naudotis tinkama asmens higienos įranga, pvz., tualetais, persirengimo patalpomis ir prireikus praustuvais, siekiant apsaugoti ūkinių gyvūnų ar pašaro tvarkymo įrangą nuo pavojaus ją užkrėsti;

f) turi būti nustatyta ir dokumentais patvirtinta visų deginimo įmonės vietų valymo ir dezinfekavimo tvarka. Valymui turi būti naudojama tinkama įranga ir valikliai;

g) tikrinant, kaip paisoma higienos reikalavimų, turi būti reguliariai tikrinama aplinka ir įranga. Tikrinimo grafikai ir rezultatai turi būti patvirtinti dokumentais ir saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus;

h) kai lydyti riebalai naudojami kaip degalai stacionariems vidaus degimo varikliams patvirtintose ar įregistruotose maisto ar pašarų perdirbimo įmonėse, toje pačioje patalpoje apdorojamas maistas turi būti būtinai atskirtas nuo pašarų.

2. Priimdami šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, deginimo įmonių įrenginių operatoriai imasi visų reikiamų atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią tiesioginiam pavojui žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai arba kuo labiau jį apribotų.

3. Gyvūnai neturi patekti į deginimo įmonę arba prie paruoštų deginti šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių ar po deginimo likusių pelenų.

4. Jei deginimo įmonė yra įsikūrusi ūkyje, kuriame laikomos maistinių gyvūnų rūšys:

a) deginimo įrenginiai turi būti fizinėmis priemonėmis visiškai atskirti nuo gyvūnų, taip pat jų pašarų ir kraiko;

b) įrenginiai turi būti skirti tik deginimo įmonės veiklai ir ūkyje negali būti naudojami jokiai kitai veiklai, nebent prieš naudojimą jie veiksmingai išvalomi ir išdezinfekuojami;

c) prieš imdamiesi gyvūnų priežiūros darbų šiame ar kituose ūkiuose arba prieš tvarkydami jų pašarą ar kraiką deginimo įmonės darbuotojai privalo pasikeisti viršutinius rūbus bei avalynę ir laikytis asmens higienos taisyklių.

5. Kaip kuras paruošti deginti šalutiniai gyvūniniai produktai bei jų gaminiai ir degimo produktai turi būti laikomi uždaroje ir dengtoje tam tikslui skirtoje vietoje arba uždengtose ir sandariose talpyklose.

6. Šalutiniai gyvūniniai produktai arba jų gaminiai deginami tokiomis sąlygomis, kuriomis galima išvengti kryžminės pašarų taršos.

1. Deginimo įmonės turi būti suprojektuotos, pastatytos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai būtų apdorojami ne trumpiau kaip 2 sekundes, esant 850 °C temperatūrai, arba ne mažiau kaip 0,2 sekundės, esant 1 100 °C temperatūrai.

2. Šio proceso metu gautų dujų temperatūra kontroliuojamomis sąlygomis tolygiai pakeliama 2 sekundėms iki 850 °C arba 0,2 sekundės – iki 1 100 °C.

3. Kaip paisoma deginimo procesui nustatytų reikalavimų ir sąlygų, stebima naudojant automatines priemones.

4. Temperatūros matavimo rezultatai registruojami automatiškai ir pateikiami taip, kad kompetentinga institucija, vadovaudamasi atitinkamos institucijos nustatyta tvarka, galėtų patikrinti, kaip laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų leidžiamų veikimo sąlygų.

5. Deginimo įmonės įrenginių operatorius užtikrina, kad kuras būtų deginamas taip, kad bendras organinės anglies kiekis šlake ir dugno pelenuose būtų mažesnis kaip 3 %, o jų nuostoliai užsidegant būtų mažesni kaip 5 % medžiagos grynojo svorio.

1. Degimo produktų kiekis ir kenksmingumas turi būti kuo mažesni. Tokie degimo produktai turi būti perdirbti arba, kai tai neįmanoma, pašalinti ar panaudoti pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.

2. Sausi degimo produktai, įskaitant dulkes, transportuojami ir tarpinėse saugojimo vietose laikomi uždarose talpyklose arba taip, kad nepasklistų į aplinką.

1. Degimo įmonėje turi būti įranga, kuri, įvykus gedimui ar susidarius neįprastoms veikimo sąlygoms, automatiškai nutraukia veiklą tol, kol veikimo sąlygos vėl taps įprastos.

2. Iš dalies sudegę šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti dar kartą deginami arba sunaikinami kaip atliekos kuriuo nors būdu pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius, išskyrus šalinimą patvirtintame sąvartyne.

1. Pradinė medžiaga

a) jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII arba XII skirsnį, šalutinių gyvūninių produktų riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

i) jei tai riebalų frakcija, gauta iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų, taikomas bet kuris iš IV priedo III skyriuje nurodytų perdirbimo metodų nuo pirmojo iki penktojo;

ii) jei tai riebalų frakcija, gauta iš 3 kategorijos medžiagų, taikomas bet kuris iš IV priedo III skyriuje nurodytų perdirbimo metodų nuo pirmojo iki penktojo arba septintasis metodas;

iii) jeigu medžiagos gautos iš žuvies, taikomas bet kuris iš IV priedo III skyriuje nurodytų perdirbimo metodų nuo pirmojo iki septintojo;

b) riebalų frakcija turi būti atskiriama nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, skirti sudeginti kitoje gamykloje, pašalinamos netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio.

2. Metodologija

a) 1 dalies a ir b punktuose nurodytos riebalų frakcijos turi būti sudegintos:

i) laikantis sąlygų, nustatytų IV skyriaus 2 skirsnio 1 dalyje, arba

ii) taikant kompetentingos institucijos patvirtintus proceso parametrus, kuriais galima užtikrinti tokius pačius rezultatus kaip i punkte nurodytomis sąlygomis;

b) įmonėje neturi būti leidžiama deginti jokių kitų gyvūninių medžiagų, išskyrus gyvūninius riebalus;

c) gauti 1 arba 2 kategorijos lydyti riebalai, deginami patalpose, patvirtintose arba įregistruotose pagal reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 183/2005, arba viešose vietose, prieš tai turi būti perdirbti taikant IV priedo III skyriuje nustatytą pirmąjį perdirbimo metodą;

d) gyvūninių riebalų deginimas turi būti atliekamas pagal Sąjungos teisės aktus siekiant saugoti aplinką, visų pirma, laikantis tų teisės aktuose nustatytų standartų bei reikalavimų ir reikalavimų dėl geriausių turimų išmetamų teršalų kiekio kontrolės ir stebėsenos metodų.

3. Darbo sąlygos

1. Deginimo įmonės tipas:

2. Pradinė medžiaga ir taikymo sritis

3. Specialieji reikalavimai, taikomi naminių paukščių mėšlui, kuris naudojamas kaip kuras:

a) mėšlas saugiai saugomas uždaroje sandėliavimo vietoje, kad reiktų kuo mažiau jį tvarkyti papildomai ir kitos ūkio, kuriame laikomos maistinių gyvūnų rūšys, patalpos būtų apsaugotos nuo kryžminės taršos.

b) ūkyje veikianti deginimo įmonė privalo būti aprūpinta:

i) automatine kuro valdymo sistema, kuria papildomai neapdorotas kuras tiesiogiai tiekiamas į degimo kamerą;

ii) papildomu degikliu, kuris turi būti naudojamas paleidimo ir išjungimo veiksmams, siekiant užtikrinti, kad juos atliekant ir tol, kol degimo kameroje yra nesudegusių medžiagų, būtų paisoma IV skyriaus 2 skirsnio 2 dalyje nustatytų temperatūros reikalavimų.

4. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir stebėsenos reikalavimai:

a) išmetamas sieros dioksido, azoto oksidų (t. y. bendras azoto monoksido ir azoto dioksido, išreikšto azoto dioksidu, kiekis) ir kietųjų dalelių kiekis neturi viršyti šių išmetamųjų teršalų ribinių verčių, išreikštų mg/Nm3 esant 273,15 K temperatūrai, 101,3 kPa slėgiui ir 11 % deguonies kiekiui, pakoregavus vandens garų kiekį išmetamosiose dujose:

b) ūkyje veikiančios deginimo įmonės įrenginių operatorius turi bent kartą per metus išmatuoti sieros dioksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekį.

c) visi stebėsenos rezultatai registruojami, apdorojami ir pateikiami taip, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti, ar laikomasi išmetamųjų teršalų ribinių verčių;

d) ūkyje veikiančiose deginimo įmonėse, kuriose, kad būtų pasiektos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, naudojama pagalbinė taršos mažinimo įranga, nuolat vykdoma veiksmingo tos įrangos eksploatavimo stebėsena ir registruojami jos rezultatai;

e) jei nesilaikoma a punkte nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių arba tais atvejais, kai ūkyje veikiančiose deginimo įmonėse nepaisoma IV skyriaus 2 skirsnio 1 dalies reikalavimų, operatoriai nedelsdami apie tai praneša kompetentingai institucijai ir imasi atitikčiai užtikrinti per kuo trumpesnį laiką būtinų priemonių. Jei atitikties neįmanoma užtikrinti, kompetentinga institucija sustabdo deginimo įmonės veiklą ir panaikina jos patvirtinimą.

5. Veiklos pokyčiai ir gedimai:

a) operatorius kompetentingai institucijai praneša apie bet kokius planuojamus pokyčius ūkyje veikiančioje deginimo įmonėje, dėl kurių gali pakisti išmetamųjų teršalų kiekis, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki to pasikeitimo dienos;

b) operatorius imasi būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti, kad ūkyje veikiančios deginimo įmonės įrenginių paleidimo ir išjungimo, taip pat veikimo sutrikimo laikotarpiai būtų kuo trumpesni. Jeigu sutrinka pagalbinės taršos mažinimo įrangos veikimas arba ji sugenda, operatorius nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai.

a) nukrypdama nuo B skirsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio nustatyti 2017 m. rugpjūčio 2 d. veikiančioms deginimo įmonėms papildomą, ne ilgesnį kaip 6 metų, laikotarpį, per kurį jos turi įvykdyti šio reglamento III priedo IV skyriaus 2 skirsnio 2 punkto pirmos pastraipos reikalavimus;

b) nukrypdama nuo B skirsnio 4 dalies, nustatyti leidžiamą ne didesnę kaip 50 mg/m3 išmetamųjų kietųjų dalelių ribinę vertę, jeigu deginimo įmonių įrenginių bendra nominali šiluminė galia neviršija 5 MW;

c) nukrypdama nuo B skirsnio 3 dalies b punkto i papunkčio, leisti kurui naudojamą arklio mėšlą į degimo kamerą krauti rankiniu būdu, kai įrenginių bendra nominali šiluminė galia neviršija 0,5 MW.

1. Perdirbimo gamyklos, kai perdirba naudodamos sterilizaciją slėgiu arba metodus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 1 dalies b punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) perdirbimo gamyklos neturi būti toje pačioje vietoje kaip skerdyklos ar kitos įmonės, kurios buvo patvirtintos ar registruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ar Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nebent pavojus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylantis dėl šalutinių gyvūninių produktų, kurie yra kilę iš skerdyklų ar kitų įmonių, perdirbimo, būtų sumažintas laikantis bent šių sąlygų:

i) perdirbimo įmonė turi būti fiziškai atskirta nuo skerdyklos ar kitos įmonės, jeigu tinka, perkeliant perdirbimo gamyklą į kitą vietą pastate, kuri yra visiškai atskirta nuo skerdyklos ar kitos įmonės;

ii) perdirbimo gamykloje turi būti įrengti (veikiantys):

— konvejerinė sistema, susiejanti perdirbimo gamyklą su skerdykla ar kita įmone ir kurios negalima apeiti,

— atskirti perdirbimo įmonės ir skerdyklos ar kitos įmonės įėjimai, priėmimo aikštelės, įranga ir išėjimai;

iii) turi būti imtasi priemonių siekiant išvengti pavojaus plitimo per darbuotojus, kurie dirba perdirbimo įmonėje ir skerdykloje ar kitoje įmonėje;

iv) į perdirbimo įmonę neturi patekti pašaliniai asmenys ir neleistini gyvūnai.

b) perdirbimo įmonėje turi būti tinkamai atskirti švarusis ir nešvarusis sektoriai. Nešvariajame sektoriuje turi būti dengta vieta šalutiniams gyvūniniams produktams priimti, sukonstruota taip, kad ją būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad lengvai nutekėtų skysčiai;

c) perdirbimo įmonėse turi būti tinkamos patalpos, įskaitant tualetus, persirengimo kambarius ir prausykles personalui;

d) perdirbimo įmonė turi turėti pakankamus šalutiniams gyvūniniams produktams apdoroti reikalingo karšto vandens ir garų gamybos pajėgumus;

e) jei reikia, nešvariajame sektoriuje turi būti šalutinių gyvūninių produktų smulkinimo įranga ir sutrintų produktų sudėjimo į perdirbimo agregatą įranga;

f) jei reikia apdoroti termiškai, visuose įrengimuose turi būti:

i) matavimo įranga temperatūros kaitai bėgant laikui ir, jei reikia pagal taikomą perdirbimo metodą, slėgiui svarbiausiose vietose matuoti;

ii) registravimo įtaisai, skirti nepertraukiamai registruoti šių matavimų rezultatus taip, kad jie būtų prieinami tikrinimų ir oficialios kontrolės tikslais;

iii) tinkama saugos sistema, garantuojanti pakankamą kaitinimą;

g) siekiant apsaugoti, kad išvestinis produktas nebūtų vėl užterštas atvežamais šalutiniais gyvūniniais produktais, įmonės zona, kurioje iškraunamos perdirbti atvežamos medžiagos, turi būti aiškiai atskirta nuo zonos, kurioje tie produktai perdirbami ir saugojami perdirbti produktai.

2. Perdirbimo gamykla turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

3. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams ir kitoms dalims atitinkamai dezinfekuoti, kai jos išvažiuoja iš perdirbimo gamyklos nešvariojo sektoriaus.

4. Visos perdirbimo gamyklos turi turėti nuotekų šalinimo sistemą, atitinkančią kompetentingos institucijos pagal Sąjungos teisės aktus nustatytus reikalavimus.

5. Perdirbimo gamykla turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi būti aprūpinta įranga būtiniems tyrimams atlikti ir patvirtinta kompetentingos institucijos remiantis laboratorijos pajėgumu atlikti tuos tyrimus vertinimu, būti akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos, kad būtų galima įvertinti laboratorijos pajėgumą atlikti tuos tyrimus.

6. Jei remiantis rizikos vertinimu, dėl apdorojamų produktų kiekio įmonėje reguliariai arba nuolatos turi būti kompetentingos institucijos atstovas, perdirbimo gamyklose turi būti tinkamai įrengta rakinamoji patalpa, skirta vien tik inspektavimo darbui.

1. 1 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose ir kitose patalpose, kuriose nurodyta pavojinga medžiaga šalinama, skerdyklose ir 2 kategorijos medžiagas perdirbančiose perdirbimo gamyklose nuotekos turi būti apdorojamos iš anksto, kad būtų galima išsaugoti ir surinkti gyvūninės kilmės medžiagas ir taip pradėti nuotekų valymą.

2. Nuotekos iš patalpų, nurodytų 1 pastraipoje, turi būti apdorojamos pirminio mechaninio valymo būdu, užtikrinant, kad visos nuotekos būtų filtruojamos prieš joms nutekant iš patalpų. Neturi būti atliekamas joks smulkinimas ar kitas perdirbimas ar apdorojimas slėgiu, kuris galėtų palengvinti kietos gyvūninės medžiagos patekimą atliekant mechaninį valymą.

3. Visa gyvūninės kilmės medžiaga, likusi mechaninio nuotekų valymo metu patalpose, nurodytose 1 punkte yra surenkama ir gabenama atitinkamai kaip 1 kategorijos arba 2 kategorijos medžiaga, ir sunaikinama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

4. Nuotekos, kurios buvo apdorotos mechaninio valymo būdu 1 punkte nurodytose patalpose ir nuotekos iš kitų patalpų, kur tvarkomi ar perdirbami šalutiniai gyvūniniai produktai, turi būti apdorojamos pagal Sąjungos teisės aktus netaikant šio reglamento apribojimų.

5. Be 4 punkte nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija gali įpareigoti ūkio subjektus apdoroti nuotekas iš perdirbimo gamyklų nešvariojo sektoriaus ar gamyklų ar įmonių, atliekančių tarpines operacijas su 1 ar 2 kategorijos medžiagomis ar saugančių 1 ar 2 kategorijos medžiagas, laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinamas patogenų keliamo pavojaus mažinimas.

6. Nepažeidžiant 1–5 punktų, šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant kraują ir pieną, ar jų gaminius šalinti per nuotekų sistemą yra draudžiama.

1. 3 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi būti kitoje vietoje nei 1 arba 2 kategorijų medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos, nebent jos būtų visiškai atskirame pastate.

2. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti 3 kategorijos medžiagas perdirbti toje vietoje, kur tvarkomos ar perdirbamos 1 ar 2 kategorijos medžiagos, jeigu kryžminio užterštumo išvengiama:

a) dėl patalpų išdėstymo, visų pirma priėmimo patalpų, ir tinkamo tolesnio žaliavų tvarkymo;

b) dėl perdirbimui naudojamos įrangos išdėstymo ir valdymo, įskaitant atskirų perdirbimo linijų išdėstymą ir valdymą arba valymo procedūras, kuriomis išvengiama bet kokio galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo; ir

c) dėl galutinių produktų laikino saugojimo vietų išdėstymo ir valdymo.

3. 3 kategorijos medžiagas perdirbančios perdirbimo gamyklos turi turėti veikiančią įrangą svetimkūniams, pavyzdžiui, pakuotės ar metaliniams gabalams, šalutiniuose gyvūniniuose produktuose ar jų gaminiuose nustatyti, jeigu tai yra perdirbimo medžiagos, skirtos pašarams. Tokie svetimkūniai turi būti pašalinti prieš perdirbant arba perdirbimo procesu.

1. Perdirbimo sąlygoms nuolat stebėti turi būti naudojami tiksliai sukalibruoti manometrai (registravimo prietaisai). Manometrų (registravimo prietaisų) kalibravimo datos turi būti registruojamos.

2. Medžiaga, kuri galėjo būti reikiamai termiškai neapdorota (pvz., paleidžiant patekusi arba iš virimo aparatų ištekėjusi medžiaga), turi būti pakartotinai termiškai apdorota arba surinkta ir perdirbta arba sunaikinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009.

1. Turi būti nustatyti kiekvieno III skyriuje nurodyto perdirbimo metodo svarbiausi kontroliniai rodikliai, pagal kuriuos apibrėžiamas perdirbant naudojamas terminis apdorojimas:

a) žaliavos gabalų dydis;

b) terminio apdorojimo proceso metu pasiekiama temperatūra;

c) slėgis, kuriuo veikiama žaliava, jei taikoma;

d) terminio apdorojimo proceso trukmė arba ištisinio srauto sistemos tiekimo sparta. Turi būti nustatyti kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausi perdirbimo standartai.

2. Cheminio apdorojimo, kurį leido kompetentinga institucija leisdama taikyti 7 perdirbimo metodą pagal III skyriaus G punktą, svarbiausi kontroliniai rodikliai, kurie apibūdina cheminio apdorojimo mastą, turi apimti pasiektą pH patikslinimą.

3. Apskaitos dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus; iš jų turi būti matyti, ar yra laikomasi kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausių proceso verčių.

4. 3 kategorijos medžiagos perdirbamos taikant vieną iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jeigu tai vandens gyvūnų kilmės medžiagos, vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nurodyta III skyriuje.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 50 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 50 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 50 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Šalutiniai gyvūniniai produktai, kurių gabalų dydis ne didesnis nei 50 mm, turi būti kaitinami iki didesnės kaip 133 °C vidaus temperatūros bent 20 minučių nepertraukiamai esant bent 3 barų absoliučiam slėgiui. Slėgis turi būti sudaromas pašalinant visą orą iš sterilizacijos kameros ir pakeičiant orą garais („įsotinti garai“); terminis apdorojimas gali būti taikomas atskirai arba sterilizavimo etapu prieš arba po proceso.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 150 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 150 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 150 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 125 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 120 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 50 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

3. Turi būti perdirbama partijų būdu.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai ne trumpiau kaip 95 minutes nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 55 minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudedami į indą su taukais ir ne trumpiau kaip 16 minučių nepertraukiamai kaitinami užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 110 °C, ne trumpiau kaip aštuonias minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 120 °C ir ne trumpiau kaip tris minutes – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 130 °C.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Jei perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų gabalai yra didesni kaip 20 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 20 mm. Įrangos veiksmingumas turi būti tikrinamas kasdien, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 20 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

2. Susmulkinti šalutiniai gyvūniniai produktai kaitinami, kol sutirštės, tada suslegiami, kad iš baltyminės medžiagos pasišalintų riebalai ir vanduo. Tuomet baltyminė medžiaga ne trumpiau kaip 120 minučių nepertraukiamai kaitinama užtikrinant, kad jų vidaus temperatūrai pasieks daugiau kaip 80 °C ir ne trumpiau kaip 60 minučių – vidaus temperatūrai pasiekiant daugiau kaip 100 °C.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti sumažinti iki gabalų, kurių dydis ne didesnis kaip:

a) 50 mm, jei tai terminis apdorojimas pagal 2 a punktą; arba

b) 30 mm, jei tai terminis apdorojimas pagal 2 dalies b punktą

2. Po susmulkinimo mišinys turi būti kaitinamas:

a) bent 60 minučių vidaus temperatūrai pasiekiant bent 90 °C; arba

b) bent 60 minučių vidaus temperatūrai pasiekiant bent 70 °C.

3. Gali būti perdirbama partijų būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

1. Bet kuris kompetentingos institucijos leistas perdirbimo metodas, jeigu tai institucijai operatorius parodė, kad:

a) nustatomi atitinkami pradinės medžiagos keliami pavojai atsižvelgiant į medžiagos kilmę, ir galimi pavojai atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos būklę valstybėje narėje ar teritorijoje ar zonoje, kuriose šį metodą numatoma taikyti;

b) yra galimybė taikant perdirbimo metodą sumažinti pavojus iki lygmens, kuris nekeltų jokios reikšmingos rizikos visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

c) gatavo produkto mėginiai imami kasdien 30 gamybos dienų laikotarpiu laikantis šių mikrobiologinių standartų:

i) iškart po terminio apdorojimo paimti medžiagos mėginiai:

ii) saugant arba po saugojimo paimti medžiagos mėginiai:

Salmonella: nėra 25 gramuose produkto: n=5, c=0, m=0, M=0

Enterobacteriaceae: n=5, c=2; m=10; M=300 1 g;

2. Informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, rodančius, kad kiekviena perdirbimo įmonė patenkinamai atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojama ir saugoma, kad operatorius ir kompetentinga institucija galėtų stebėti perdirbimo gamyklos veiklą. Turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą.

3. Nukrypdama nuo 1 punkto, kompetentinga institucija gali leisti naudoti perdirbimo metodus, kurie buvo patvirtinti iki šio reglamento taikymo pradžios datos, pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 V priedo III skyrių.

4. Kompetentinga institucija nuolat ar laikinai sustabdo 1 ir 3 punktuose nurodytų perdirbimo metodų taikymą, jeigu ji gauna įrodymus, kad iš esmės pasikeitė bet kuri iš 1 punkto a ar b punkte nurodytų aplinkybių.

5. Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją pagal 1 ir 2 punktus.

1. Medžiagos, gautos perdirbant 1 ir 2 kategorijos medžiagas, žymimos nuolatine žyma pagal VIII priedo V skyriuje nustatytus tam tikrų gaminių ženklinimo reikalavimus.

a) biodyzelinas, pagamintas pagal D punktą;

b) hidrolizuotos medžiagos, nurodytos H punkte;

c) kiaulių ir naminių paukščių mėšlo mišiniai su negesintomis kalkėmis, pagaminti pagal I punktą;

d) degalai iš atsinaujinančiųjų išteklių, pagaminti iš lydytų riebalų, gautų iš 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagų, pagal J ir L punktus.

2. Valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie oficialių patikrinimų rezultatus šiai prašant, kai toje valstybėje narėje pirmą kartą taikomas alternatyvus metodas, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naujo alternatyvaus metodo įvedimui.

a) turi būti naudojamas toks natrio šarmo (NaOH) arba kalio šarmo (KOH) tirpalo (arba abiejų mišinio) kiekis, kad būtų užtikrintas apytikslis moliarinis ekvivalentiškumas, atsižvelgiant į skaldomų šalutinių gyvūninių produktų svorį, tipą ir sudėtį.

b) šalutiniai gyvūniniai produktai įdedami į legiruoto plieno konteinerį. Įdedamas nustatytas šarmo kietu pavidalu arba tirpalo pavidalu kiekis, kaip nurodyta a punkte.

c) konteineris turi būti uždaromas ir šalutinių gyvūninių produktų ir šarmų mišiniai pakaitinami iki ne mažesnės kaip 150 °C vidaus temperatūros, esant ne mažesniam kaip 4 barų absoliučiam slėgiui ne trumpiau kaip

i) tris valandas be pertraukos;

ii) šešias valandas be pertraukos perdirbant šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose.

iii) vieną valandą be pertraukos perdirbant žuvų ir paukščių kilmės medžiagų turinčius šalutinius gyvūninius produktus;

d) procesas turi būti atliekamas partijų sistema ir medžiaga induose turi būti nuolat maišoma, kad būtų palengvintas suardymo procesas, kol ištirps audiniai ir suminkštės kaulai ir dantys; ir

e) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

a) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kaitinami esant ne mažesnei kaip 180 °C vidaus temperatūrai ne trumpiau kaip 40 minučių be pertraukos, esant ne mažesniam kaip 12 barų absoliučiajam slėgiui, kaitinant netiesiogiai garintuvu, nukreiptu į biolitinį reaktorių;

b) procesas turi būti vykdomas partijomis, inde esančią medžiagą pastoviai maišant, ir

c) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų.

a) šalutiniai gyvūniniai produktai pirmiausia turi būti perdirbami patvirtintoje perdirbimo gamykloje taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta III skyriuje;

b) užbaigus a punkte nurodytą procesą, medžiagos, iš kurių pašalinti riebalai, apdorojamos ne mažesnėje kaip 220 °C temperatūroje bent 20 minučių, absoliučiajam slėgiui siekiant ne mažiau kaip 25 barus, dviejų pakopų procedūros metu iš pradžių tiesiogiai, o vėliau netiesiogiai injekuojant garus į bendraašį šilumokaitį;

c) procesas vykdomas partijomis arba nepertraukiamoje sistemoje, medžiagą pastoviai maišant;

d) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e) gauta medžiaga sumaišoma su vandeniu ir atliekamas anaerobinės fermentacijos biodujų reaktoriuje procesas (biodujų transformacija);

f) jei pradinė medžiaga yra 1 kategorijos medžiaga, visas procesas turi vykti toje pačioje vietoje uždaroje sistemoje, o proceso metu pagamintos biodujos greitai sudeginamos toje pačioje įmonėje ne mažesnėje kaip 900 °C temperatūroje po to greitai atšaldant („grūdinimas“).

a) jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, iš šalutinių gyvūninių produktų gauta riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

i) 1 ar 2 kategorijos medžiagų atveju, 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta III skyriuje; ir

ii) 3 kategorijos medžiagų atveju, bet kurį iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jei medžiaga gauta iš žuvų, 1–7 perdirbimo metodų, kaip nurodyta III skyriuje;

b) tada perdirbti riebalai turi būti perdirbami toliau naudojant vieną iš šių metodų:

i) procesą, kurio metu perdirbti riebalai turi būti atskiriami nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio, yra pašalinamos, o perdirbti riebalai vėliau esterifikuojami ir transesterifikuojami.

ii) procesą, kuriame naudojami lygiaverčiai, kompetentingos institucijos leidžiami naudoti proceso parametrai.

a) visiško sudeginimo krosnis turi būti pašildoma gamtinėmis dujomis;

b) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti dedami į dujintuvo priekrosnį, o durelės uždaromos. Priekrosnyje neturi būti degiklių ir jis turi būti šildomas, užuot perdavus šilumą iš visiško sudeginimo krosnies, kuri turi būti po priekrosniu, pernešimo būdu. Siekiant padidinti proceso efektyvumą, į priekrosnį oras turi būti įleidžiamas tik per tris oro ėmiklių vožtuvus, įmontuotus pagrindinėse durelėse;

c) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti išgarinami ir virsti sudėtingais angliavandeniais ir dujomis, perduodamomis iš priekrosnio per siaurą angą užpakalinės sienelės viršuje į maišymo ir krekingo kameras, kuriose jos turi suskilti į sudedamąsias dalis. Galiausiai dujos turi būti perpumpuojamos į visiško sudeginimo krosnį, kurioje turi būti sudeginamos gamtinių dujų degiklio liepsnoje, esant oro pertekliui;

d) kiekvienoje kameroje turi būti įrengti du degikliai ir du antrinio oro vėdintuvai atsarginiam atvejui, kai sugenda degiklis arba vėdintuvas. Antrinė kamera turi būti įrengta taip, kad išdeginimo trukmė būtų sutrumpinta iki 2 sekundžių, esant ne mažesnei kaip 950 °C temperatūrai;

e) išmetamąsias dujas išleidžiant iš antrinės kameros, jos turi būti perpumpuojamos per kamino apačioje įmontuotą barometrinį drėkintuvą, kuriame dujos atvėsinamos ir sumaišomos su aplinkos oru palaikant pastovų slėgį priekrosnyje ir antrinėje krosnyje;

f) procesas turi būti vykdomas 24 valandų trukmės ciklu, sudarytu iš pakrovimo, perdirbimo, atvėsinimo ir pelenų pašalinimo. Baigiantis ciklui, pelenų likučiai pašalinami iš priekrosnio per vakuuminio išmetimo sistemą į uždaras talpyklas ir užplombuojami prieš išvežimą;

g) kitą medžiagą, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, dujinti neleidžiama.

a) jei nėra naudojami žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo atitinkamai VIII ar XII skirsnius, šalutinių gyvūninių produktų riebalų frakcija pirmiausia turi būti perdirbama naudojant:

i) jei tai 1 ir 2 kategorijos medžiagų riebalų frakcija, kuri skirta deginti kitoje gamykloje,

— jei tai riebalų frakcija gauta perdirbant atrajotojus, kurie buvo ištirti pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnio 1 dalį ir gauti neigiami rezultatai, ir perdirbant kitus gyvūnus nei atrajotojai, kuriuos reikia tirti dėl USE, bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų, kaip nurodyta šio priedo III skyriuje;

— jei tai riebalų frakcija, gauta perdirbant kitus atrajotojus, 1 perdirbimo metodą, kaip nurodyta šio priedo III skyriuje; ir

ii) jei tai 1 ir 2 kategorijų medžiagos, skirtos deginti toje pačioje gamykloje, ir 3 kategorijos medžiagos, bet kurį iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų; Jeigu medžiagos gautos iš žuvies, 1–7 perdirbimo metodus, kaip nurodyta šio priedo III skyriuje;

b) riebalų frakcija turi būti atskiriama nuo baltymų ir, jei tai atrajotojų kilmės riebalai, skirti sudeginti kitoje gamykloje, pašalinamos netirpios priemaišos, viršijančios 0,15 % svorio;

c) po a ir b punktuose nurodytų procesų riebalai turi būti:

i) išgarinami garus sukeliančiame boileryje ir deginami ne mažiau kaip 0,2 sekundes ne mažesnėje kaip 1 100 °C temperatūroje arba

ii) perdirbami naudojant lygiaverčius kompetentingos institucijos leidžiamus naudoti proceso parametrus;

d) įmonėje neturi būti leidžiama deginti jokios kitos gyvūninės kilmės medžiagos, išskyrus gyvūninius riebalus;

e) iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų išgauti riebalai turi būti deginami toje pačioje gamykloje, kurioje jie buvo išlydyti – taip siekiama panaudoti riebalų lydymo proceso metu gautą energiją. Tačiau kompetentinga institucija gali suteikti leidimą riebalus deginti kitose įmonėse su sąlyga, kad:

i) įmonė, kurioje pageidaujama juos deginti, turi tam leidimą;

ii) tose pačiose patalpose maisto produktų ir pašarų perdirbimas pagal išduotus leidimus vykdomas laikantis griežtų atskyrimo sąlygų;

f) degimas turi būti atliekamas pagal Sąjungos teisės aktus siekiant saugoti aplinką, visų pirma, laikantis tų teisės aktuose nustatytų standartų dėl geriausių turimų išmetamų teršalų kiekio kontrolės ir stebėsenos metodų.

a) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti pakraunami į kaitinimo įrenginį ir aštuonias valandas apdorojami 80 °C temperatūroje. Šiuo laikotarpiu turi būti nuolatos mažinamas medžiagos tūris naudojant tinkamą mechaninio smulkinimo įrangą.

b) po to medžiaga turi būti ne trumpiau kaip dvi valandas apdorojama 100 °C temperatūroje.

c) susidariusios medžiagos dalelių dydis neturi būti didesnis negu 20 milimetrų;

d) šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti apdorojami taip, kad tuo pačiu metu būtų laikomasi a ir b punktuose nustatytų laiko, temperatūros ir slėgio reikalavimų;

e) termiškai apdorojant medžiagą išgarintas vanduo turi būti nuolat surenkamas iš virš biokuro esančio oro tarpo per nerūdijančio plieno kondensatorių. Kondensatas bent vieną valandą turi būti laikomas ne mažesnėje kaip 70 °C temperatūroje prieš jį pašalinant kaip nuotekas;

f) termiškai apdorojus medžiagą, susidaręs biokuras turi būti išleidžiamas iš kaitinimo įrenginio ir visiškai uždara ir sujungta transportavimo sistema automatiškai gabenamas deginti arba deginti kartu su kitomis medžiagomis toje pačioje vietoje;

g) turi būti perdirbama partijų būdu.

a) sausos medžiagos kiekis mėšle turi būti nustatytas naudojant CEN EN 12880:2000 ( 2 ) metodą „Dumblo apibūdinimas. Sausų likučių ir vandens kiekio nustatymas.“

b) kalkių kiekis, kuris turi būti dedamas, turi būti nustatytas taip, kad būtų pasiektas vienas iš f punkte nustatytų laiko ir temperatūros parametrų derinių.

c) perdirbamų šalutinių gyvūninių produktų dalelių dydis neturi būti didesnis nei 12 mm.

d) mėšlas turi būti maišomas su negesintomis kalkėmis (CaO), kurių reaktyvumas nuo vidutinio iki didelio, kad per mažiau nei šešias minutes pasiekti temperatūros kilimą 40 °C, kaip tai būtų pagal reaktyvumo bandymo Nr. 5.10 kriterijus taikant CEN EN 459-2:2002 metodą ( 3 ).

i) turėti 0,55 m diametro ir 3,5 m ilgio velenus;

ii) veikti esant 30 kW galiai ir veleno sukimosi greičiui 156 rpm;

iii) turėti apdorojimo pajėgumą – 10 tonų per valandą.

e) mišinys turi būti maišomas bent šešias valandas formuojant atsargų sankaupą, kurios minimali masė dvi tonos;

f) stebėsenos taškuose, kurie turi būti nustatyti mišinio atsargų sankaupoje, turi būti atliekamas nuolatinis matavimas siekiant parodyti, kad atsargų mišinio pH pasiekia bent 12 per vieną iš laikotarpių, per kurį turi būti pasiekta tokia atitinkama temperatūra:

i) 60 °C per 60 minučių; arba

ii) 70 °C per 30 minučių;

g) turi būti perdirbama partijų būdu;

h) turi būti patvirtinta nuolatinė rašytinė procedūra, grindžiama RVASVT principais;

i) operatoriai gali parodyti kompetentingai institucijai, patvirtindami metodo tinkamumą pagal toliau nurodytus reikalavimus, kad procesas, naudojant kitokį maišytuvą nei nurodytas d punkte arba dolomitines kalkes (CaOMgO) vietoje negesintų kalkių, yra ne mažiau veiksmingas, kaip a–h punktuose nustatytas procesas.

— įrodyti, kad atitinkamai naudojant kitokį nei d punkte nurodytą maišytuvą arba dolomitines kalkes mišinys su mėšlu gali būti gautas toks, kad būtų pasiekti f punkte nurodyti pH, temperatūros ir laiko parametrai;

— būti grindžiamas laiko ir temperatūros stebėsena, remiantis stebėjimu atsargų sankaupos apačioje, viduryje ir viršūnėje, esant reprezentatyviam stebėsenos taškų skaičiui (bent keturi stebėsenos taškai apatinėje zonoje, kurie yra išdėstyti ne daugiau kaip 10 cm aukščiau sankaupos apačios ir ne daugiau kaip 10 cm žemiau viršūnės, vienas stebėsenos taškas viduryje tarp atsargų sankaupos apačios ir viršūnės ir keturi stebėsenos taškai atsargų sankaupos viršūnės marginalinėje zonoje, kurie išdėstyti ne daugiau kaip 10 cm žemiau paviršiaus ir ne daugiau kaip 10 cm žemiau sankaupos viršūnės);

— būti atliekamas bent dviem ne trumpesniais nei 30 dienų trukmės laikotarpiais, vienas iš kurių turi būti šaltuoju metų laiku, toje geografinėje vietovėje, kur maišytuvas turi būti naudojamas.

a) Šiame procese galima naudoti šias medžiagas:

i) lydytus riebalus, gautus iš 2 kategorijos medžiagų, kurie buvo perdirbti naudojant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu);

ii) žuvų taukus ar lydytus riebalus, gautus iš 3 kategorijos medžiagų, kurios buvo perdirbtos naudojant:

— bet kurį iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodą; arba

— iš žuvų taukų gautos medžiagos atveju bet kurį iš 1–7 perdirbimo metodų;

iii) žuvų taukai ar lydyti riebalai, kurie buvo pagaminti atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII ar XII skirsnį;

b) lydytų riebalų, gautų iš 1 kategorijos medžiagų, naudojimas šiame procese yra draudžiamas.

a) lydyti riebalai turi būti iš anksto apdorojami taip:

i) centrifuguotų medžiagų balinimas įdėjus juos į molio filtrą;

ii) likusių netirpių priemaišų pašalinimas filtruojant;

b) iš anksto apdorotos medžiagos turi būti toliau apdorojamos taikant daugiapakopį katalitinį procesą, kurį sudaro hidrodeoksigenacijos etapas ir po to atliekama izomerizacija.

a) 2 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f punkto i ir iii papunkčiuose;

b) 3 kategorijos medžiagas.

2.1. Apdorojamos medžiagos surenkamos akvakultūros ūkiuose ir maisto perdirbimo įmonėse kasdien ir nedelsiant, susmulkintos arba sukapotos ir po to skirtos silosuoti pH esant 4 arba mažesniam, naudojant skruzdžių rūgštį arba kitą organinę rūgštį, leidžiamą pagal pašarus reglamentuojančius teisės aktus. Gautas žuvų silosas turi būti vandens gyvūnų dalių, suskystintų veikiant endogeniniams fermentams pridedant rūgščių, suspensija. Veikiant fermentams ir rūgščiai vandens gyvūnų baltymai turi būti susmulkinami į mažesnius tirpius vienetus, kad neįvyktų mikrobinės terpės pasikeitimas. Silosuotoji medžiaga vežama į perdirbimo gamyklą.

2.2. Perdirbimo gamykloje vandens gyvūnų silosuotoji medžiaga turi būti per vamzdį supilama į uždaras talpyklas. Prieš atliekant terminį apdorojimą, ta medžiaga turi būti inkubuojama bent 24 valandas pH esant 4 arba mažesniam. Prieš atliekant terminį apdorojimą vandens gyvūnų siloso pH turi būti 4 arba mažesnis, o jo gabalai mažesni nei 10 mm gamykloje atlikus filtravimą arba smulkinimą. Atliekant perdirbimą silosas turi būti iš anksto pašildytas iki aukštesnės nei 85 °C temperatūros, o po to atlikta 25 min. inkubacija izoliuotoje talpykloje, kad visos žuvų žaliavos temperatūra būtų 85 °C. Procedūra turi būti atliekama uždaroje gamybos linijoje su talpyklomis ir vamzdžiais.

2.3. Prieš suteikiant leidimą, Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 29 straipsnio 1–3 dalyse nurodytą ūkio subjekto nuolatinę rašytinę procedūrą turi įvertinti kompetentinga institucija.

a) lydytus riebalus, gautus iš 1 kategorijos medžiagų, kurie buvo perdirbti taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu);

b) lydytus riebalus ir žuvų taukus, atitinkančius šio skirsnio J punkto 1 dalies a punktą.

a) lydyti riebalai turi būti iš anksto apdorojami bent išbalinant pradinę medžiagą, įskaitant lydytus riebalus, su rūgštimi balinimo molyje, po to panaudotas balinimo molis ir netirpios priemaišos pašalinamos filtruojant;

b) iš anksto apdorotos medžiagos turi būti toliau apdorojamos vandeniu; šį procesą sudaro katalitinio apdorojimo vandeniu etapas, stripingo etapas ir izomerizavimo etapas.

1. Produktai, gauti perdirbant

a) 1 kategorijos medžiagas:

i) naikinami Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a ar b punktus;

ii) šalinami laidojant registruotame sąvartyne;

iii) transformuojami į biodujas. Tokiu atveju irimo atliekos turi būti naikinamos pagal i ar ii papunkčius, išskyrus atvejus, jeigu medžiaga susidaro perdirbant pagal 2 punkto a arba b papunkčius, jei likučiai gali būti panaudoti pagal sąlygas, išdėstytas atitinkamai 2 punkto a papunktyje ir 2 punkto b papunkčio iii įtraukoje; arba

iv) toliau perdirbami į riebalų gaminius, skirtus ne pašarams.

b) 2 ar 3 kategorijos medžiagas:

i) naikinami, kaip nustatyta 1 punkto a papunkčio i ar ii įtraukose, prieš tai perdirbant arba ne, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio a ir b punktuose ir 14 straipsnio a ir b punktuose;

ii) toliau perdirbami į riebalų gaminius, skirtus ne pašarams;

iii) naudojami kaip organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos; arba

iv) paverčiami kompostu arba transformuojami į biodujas.

2. Medžiagos, gaunamos perdirbant pagal:

a) šarminės hidrolizės procesą, apibrėžtą 2 skirsnio A dalyje, kuris gali būti pakeistas biodujų įmonėje ir toliau deginant greitai bent 900 °C temperatūroje, po to greitai atšaldant („grūdinimas“); jei medžiaga, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a ir b punktuose, buvo naudojama kaip pradinė medžiaga, transformacija į biodujas vykdoma toje pačioje vietoje, kaip perdirbimas, uždaroje sistemoje;

b) biodyzelino gamybos procesas gali būti:

i) jei biodyzelinas ir biodyzelino distiliavimo likučiai, naudojamas kaip degalai netaikant šiame reglamente nustatytų apribojimų (gamybos pabaiga);

ii) jei tai kalio sulfatas, naudojamas tiesiogiai berti į dirvą arba dirvai tręšti skirtiems produktams gaminti;

iii) jei tai glicerinas, gautas iš 1 ir 2 kategorijos medžiagų, kurios buvo perdirbtos taikant 1 perdirbimo metodą, nurodytą šio priedo III skyriuje:

— naudojamas techniniais tikslais,

— transformuojamas į biodujas, kai irimo atliekomis gali būti tręšiama dirva gaminančios valstybės narės nacionalinėje teritorijoje kompetentingos institucijos sprendimu, arba

— naudojamas denitrifikacijai nuotekų valymo įrenginiuose, tokiu atveju denitrifikacijos likučiais gali būti tręšiama dirva pagal Tarybos direktyvą 91/271/EEB ( 4 );

iv) jei tai glicerinas, gautas iš 3 kategorijos medžiagų:

— naudojamas techniniais tikslais,

— transformuojamas į biodujas, kai irimo atliekomis gali būti tręšiama dirva, arba

— naudojamas pašarams, jeigu glicerinas nėra gautas iš 3 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio n, o ir p punktuose;

c) daugiapakopis katalitinis procesas atsinaujinantiems degalams gaminti gali būti:

i) jei tai dyzelinas ir kiti degalai, gauti proceso metu, naudojami kaip degalai netaikant šiame reglamente nustatytų apribojimų (gamybos grandinės pabaiga);

ii) jei tai naudotas molis po balinimo ir dumblas, gautas apdorojant iš anksto, kaip nurodyta 2 skirsnio J punkto 2 dalies a punkte:

— naikinamas deginant ar deginant kartu su kitomis medžiagomis;

— transformuojamas į biodujas,

— kompostuojamas ar naudojamas gaminiams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 36 straipsnio a punkto i papunktyje, gaminti;

d) kalkėmis apdorotas kiaulių ir naminių paukščių mėšlo mišinys gali būti beriamas į dirvą kaip perdirbtas mėšlas;

e) Iš žuvų žaliavų siloso gautas gatavas produktas gali būti:

i) 2 kategorijos medžiagų atveju, naudojamas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio a–d punktuose ir g–i punktuose nurodytais tikslais toliau jų neperdirbus arba kaip to reglamento 18 straipsnyje arba 36 straipsnio a dalies ii punkte nurodytų gyvūnų pašaras arba

ii) 3 kategorijos medžiagų atveju, naudojamas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 14 straipsnyje nurodytais tikslais;

f) daugiapakopis katalitinis apdorojimas vandeniu degalams iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti gali būti:

i) jei tai dyzelinas iš atsinaujinančiųjų išteklių, reaktyvieji degalai iš atsinaujinančiųjų išteklių, propanas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir benzinas iš atsinaujinančiųjų išteklių, gauti proceso metu, naudojami kaip degalai netaikant šiame reglamente nustatytų apribojimų (gamybos grandinės pabaiga);

ii) jei tai riebalų pikio nuosėdos ir panaudotas balinimo molis, gautas apdorojant iš anksto, kaip nurodyta 2 skirsnio L punkto 2 dalies a punkte:

— naikinami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a ar b punktus;

— šalinami laidojant registruotame sąvartyne;

— transformuojami į biodujas, jeigu transformuojant biodujas gautos irimo atliekos naikinamos deginant, deginant bendrai su kitomis medžiagomis arba laidojant registruotame sąvartyne;

— naudojami techniniais tikslais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 36 straipsnio a punkto i papunktyje.

3. Bet kokios šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo pagal šį skirsnį atliekos, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, nustatytus 2 punkte, pavyzdžiui, dumblas, filtro turinys, pelenai ir irimo atliekos, naikinamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šį reglamentą.

1. Biodujų įmonėje turi būti įrengtas pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys, į kurį būtinai turi patekti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, kurių gabalų dydis ne didesnis kaip 12 mm prieš patekdami į padalinį, kuriame:

a) yra įranga stebėti, kad 70 °C temperatūra būtų pasiekiama per vieną valandą;

b) yra registravimo įtaisai nuolat registruoti a punkte nurodyto matavimo stebėsenos rezultatus; ir

c) yra reikiama apsaugos sistema, užtikrinanti pakankamą kaitinimą.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, pasterizacijos (higieninio tvarkymo) padalinys neturi būti privalomas biodujų įmonėse, kurios transformuoja tik:

a) 2 kategorijos medžiagas, kurios perdirbtos pagal 1 perdirbimo metodą, nurodytą IV priedo III skyriuje;

b) 3 kategorijos medžiagas perdirbtas taikant vieną iš 1–5 ar 7 perdirbimo metodų arba, jeigu tai vandens gyvūnų kilmės medžiagos, vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, nurodytus IV priedo III skyriuje;

c) 3 kategorijos medžiagas, pasterizuotas ar higieniškai sutvarkytas kitoje patvirtintoje įmonėje;

d) šalutinius gyvūninius produktus, kurie gali būti naudojami dirvai tręšti neperdirbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio f punktą ir pagal šį reglamentą, jeigu kompetentinga institucija nelaiko jų keliančiais jokios sunkios užkrečiamos žmonėms ar gyvūnams ligos išplitimo rizikos;

e) šalutinius gyvūninius produktus, kurie buvo apdoroti šarminės hidrolizės metodu, nustatytu IV priedo IV skyriaus 2 skirsnio A punkte;

f) leidus kompetentingai institucijai, šiuos šalutinius gyvūninius produktus –

i) šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, kurie buvo perdirbti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte, tuo metu, kai jie skirti kitiems tikslams nei vartoti žmonėms;

ii) šalutinius gyvūninius produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio g punkte; arba

iii) šalutinius gyvūninius produktus, transformuojamus į biodujas, kai irimo atliekos po to kompostuojamos ar perdirbamos ar naikinamos pagal šį reglamentą.

3. Jeigu biodujų įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kuriose laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

4. Kiekvienoje biodujų įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

1. Kompostavimo įmonėje turi būti įrengtas uždaras kompostavimo reaktorius arba uždara vieta, į kurią būtinai turi patekti į įmonę atgabenti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai ir kurioje turi būti:

a) temperatūros stebėjimo laiko atžvilgiu įranga;

b) registravimo įtaisai nuolat registruoti a punkte nurodyto matavimo stebėsenos rezultatus;

c) reikiama apsaugos sistema, užtikrinanti pakankamą kaitinimą.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto gali būti leidžiama naudoti kitas kompostavimo sistemas, jeigu:

a) jos valdomos tokiu būdu, kad sistemoje esant medžiagai pasiekiami jos visos reikiami laiko ir temperatūros parametrai, įskaitant tam tikrais atvejais, nuolatinę parametrų stebėseną; arba

b) jose transformuojamos tik 1 skirsnio 2 punkte nurodytos medžiagos; ir

c) jos atitinka visus kitus šio reglamento reikalavimus.

3. Jeigu kompostavimo įmonė yra patalpose arba šalia patalpų, kur laikomi ūkiniai gyvūnai ir naudojamas ne tik šių gyvūnų mėšlas, pienas ar priešpienis, kompostavimo įmonė turi būti toliau nuo vietos, kur laikomi tokie gyvūnai.

4. Kiekvienoje kompostavimo įmonėje turi būti laboratorija arba turi būti naudojamasi kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorija turi turėti įrangą būtiniems tyrimams atlikti ir būti patvirtinta kompetentingos institucijos, akredituota pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba reguliariai tikrinama kompetentingos institucijos.

1. Atvežti į biodujų ar kompostavimo įmonę šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti kuo greičiau perdirbti. Iki apdorojimo jie turi būti tinkamai saugomi.

2. Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos tam skirtoje teritorijoje.

3. Turi būti reguliariai imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių.

4. Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti naudojamos tinkama įranga ir medžiagos.

5. Tikrinant higienos reikalavimų laikymąsi, būtina reguliariai patikrinti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose.

6. Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

7. Irimo atliekos ir kompostas biodujų ar kompostavimo įmonėje turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

1. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų įmonėje, turinčioje pasterizacijos (higieninio tvarkymo) įrenginį, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

a) didžiausias į įrenginį patenkančių gabalų dydis: 12 mm;

b) mažiausia visos medžiagos temperatūra įrenginyje: 70 °C; ir

c) mažiausia nepertraukiamo laikymo įrenginyje trukmė: 60 minučių.

2. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava kompostavimo įmonėje turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

a) didžiausias į komposto reaktorių patenkančių gabalų dydis: 12 mm;

b) mažiausia visos medžiagos temperatūra reaktoriuje: 70 °C; ir

c) mažiausia trukmė be pertraukos: 60 minučių.

1. Kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nustatytuosius I skyriaus 1 skirsnyje parametrus ir kitus nei standartiniai transformacijos parametrai, jeigu pareiškėjas naudoti tokius parametrus įrodo, kad tokie parametrai užtikrina tinkamą biologinio pavojaus sumažinimą. Tokiems įrodymams priskiriamas patvirtinimas, kuris turi būti atliktas laikantis šių reikalavimų:

a) galimų pavojų nustatymas ir analizė, įskaitant žaliavos poveikio vertinimą, grindžiama visų transformacijos sąlygų ir parametrų aprašu;

b) rizikos vertinimas, kuriame vertinama, kaip a punkte nurodytos konkrečios transformacijos sąlygos pasiekiamos praktiškai įprastomis ir netipinėmis aplinkybėmis;

c) numatomo proceso tinkamumo patvirtinimas vertinant šių veiksnių gyvybingumo (galimybės užkrėsti) mažinimą:

i) endogeninio indikatoriaus organizmų proceso metu, kai indikatorius yra

— nuolat pastebimas dideliais kiekiais žaliavoje;

— ne mažiau atsparus karščiui transformacijos proceso sukelto letališkumo požiūriu, bet ir nedaug atsparesnis už patogenus, kuriuos stebėti jis naudojamas;

— palyginti lengvai apskaičiuojamas ir lengvai nustatomas bei patvirtinamas; arba

ii) gerai žinomas bandomasis organizmas ar virusas, sąlyčio metu esantis tinkamame bandomame kūne, patekęs į pradinę medžiagą.

d) c punkte nurodytas numatomo proceso tvirtinimas turi būti pagrįstas tuo, kad per jį pasiekiamas toks bendras pavojaus sumažinimas:

i) termiškai ir cheminiu būdu

—  Enterococcus faecalis ar Salmonella Senftenberg (775W, H2S neigiamas) sumažinimas 5 log10,

— sumažinant karščiui atsparių virusų, pavyzdžiui, parvovirusų, užkrečiamumo titrą bent 3 log10, jeigu jie nustatyti kaip atitinkamas pavojingas veiksnys; ir

ii) kalbant apie cheminį apdorojimą taip pat:

— sumažinant atsparių parazitų, pavyzdžiui, askaridžių kiaušinių, gyvybingose stadijose kiekį bent 99,9 % (3 log10);

e) užbaigtos kontrolės programos, įskaitant stebėsenos ir c punkte nurodyto proceso veikimo procedūras, parengimas;

f) kontrolės programoje numatytos veikiančios įmonės nuolatinės atitinkamų proceso parametrų stebėsenos ir priežiūros užtikrinimo priemonės.

2. Nukrypstant nuo 1 punkto, kol bus priimtos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 15 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytuosius šiame skyriuje reikalavimus, jeigu jais galima užtikrinti lygiavertį poveikį mažinant patogenus, dėl:

a) viešojo maitinimo atliekų, naudojamų tik kaip šalutiniai gyvūniniai produktai biodujų ar kompostavimo įmonėje; ir

b) viešojo maitinimo atliekų mišinių su šiomis medžiagomis:

i) mėšlu;

ii) virškinamojo trakto turiniu, atskirtu nuo virškinimo trakto;

iii) pienu;

iv) pieno pagrindo produktais;

v) pieno gaminiais;

vi) priešpieniu;

vii) priešpienio produktais;

viii) kiaušiniais;

ix) kiaušinių produktais;

x) šalutiniais gyvūniniais produktais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, kurie buvo perdirbti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte;

xi) šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų 2 punkto b papunktyje, mišiniu su šalutinių negyvūninių produktų medžiagomis.

3. Jeigu 2 dalies b punkte nurodytos medžiagos arba Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio g punkte nurodyti išvestiniai produktai yra tik gyvūninės kilmės pradinės medžiagos, apdorojamos biodujų ar kompostavimo įmonėje, kompetentinga institucija gali leisti taikyti konkrečius kitus nei nustatytieji šiame skyriuje reikalavimus, jeigu ji:

a) nelaiko, kad tos medžiagos kelia kokių nors pavojingų užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų platinimo pavojų:

b) mano, kad irimo atliekos ar kompostas yra neperdirbtos medžiagos ir įpareigoja ūkio subjektus juos tvarkyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šį reglamentą, arba, jei kompostas ar irimo medžiagos gauti iš viešojo maitinimo atliekų, įpareigoja juos perdirbti ar naikinti laikantis aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų.

4. Ūkio subjektai gali tiekti rinkai irimo atliekas ir kompostą, kurie buvo pagaminti pagal kompetentingos institucijos leistus parametrus:

a) pagal 1 punktą;

b) pagal 2 ir 3 punktus, tik toje valstybėje narėje, kurioje tie parametrai yra leidžiami.

1.

ir

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5; c = 0; m = 0; M = 0;

2. Irimo atliekos ir kompostas, jeigu jie neatitinka šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų arba jei, aptikus Salmonella, nebuvo sutvarkyti ar sunaikinti pagal kompetentingos institucijos nurodymus, turi būti vėl pateikti transformavimui ar kompostavimui atlikti, išskyrus nurodytuosius 2 skirsnio 3 punkto b papunktyje.

3. Jei šalutiniai gyvūniniai produktai transformuojami į biodujas ar kompostuojami kartu su medžiagomis, kurios nėra gyvūninės kilmės, kompetentinga institucija gali leisti operatoriams imti reprezentatyvius mėginius atitinkamai po pasterizacijos, nurodytos I skyriaus 1 skirsnio 1 punkto a papunktyje, arba po kompostavimo, nurodyto 2 skirsnio 1 punkte, ir prieš maišant su medžiagomis, kurios nėra gyvūninės kilmės, kad būtų galima stebėti atitinkamai šalutinių gyvūninių produktų transformacijos ar kompostavimo veiksmingumą.

1. Ūkio subjektai užtikrina, kad prie mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių siuntų būtų pridedami prekybos dokumentai, kuriuose turi būti nurodyta:

a) medžiagos ir kilmės gyvūnų rūšies aprašas;

b) medžiagos kategorija;

c) medžiagos kiekis;

d) kilmės vieta ir medžiagos išsiuntimo vieta;

e) siuntėjo pavardė (pavadinimas) ir adresas;

f) gavėjo ir (arba) naudotojo pavardė (pavadinimas) ir adresas.

2. Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostikos mėginius, imasi visų būtinų priemonių užkrečiamų žmonėms ir gyvūnams ligų plitimo išvengti, kol tvarkoma medžiaga yra jų kontroliuojama, visų pirma taikydami gerąją laboratorinę patirtį.

3. Bet kuris tolesnis mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių naudojimas kitais tikslais, nei nurodyti I priedo 38 punkte, draudžiamas.

4. Išskyrus, jei laikomi kontrolės tikslais, mokslinių tyrimų ir diagnostiniai mėginiai ir bet kurie šiuos mėginius naudojant gauti produktai naikinami:

a) kaip atliekos deginant ar deginant kartu su kitomis medžiagomis;

b) kaip šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, c ir d punktuose ir 9 ir 10 straipsniuose, kurie yra dalis ląstelių kultūrų, laboratorinių rinkinių ar laboratorinių mėginių, apdorojami sąlygomis, kurios yra bent lygiavertės patvirtintam sterilizavimo garais autoklave metodui ( 5 ), ir po to naikinami kaip atliekos ar nuotekos pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus;

c) sterilizuojami slėgiu ir po to naikinami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius.

5. Naudotojai, kurie tvarko mokslinių tyrimų ir diagnostinius mėginius, saugo tokių siuntų registrą.

6. Nukrypstant nuo 1, 4 ir 5 punktų, kompetentinga institucija gali leisti mokslinių tyrimų ir diagnostinių mėginių tvarkymą ir naikinimą mokymo tikslais kitomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad nekiltų nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.

1. Prekybos pavyzdžiai ir demonstravimo priemonės gali būti vežami, naudojami ir naikinami tik pagal 1 skirsnio 1–4 ir 6 punktus.

2. Prekybos pavyzdžiai, atlikus konkrečius tyrimus ar analizę, (nebent jie būtų laikomi kontrolės tikslais) turi būti:

a) išsiunčiami atgal į kilmės valstybę narę;

b) išsiunčiami į kitą valstybę narę ar trečiąją šalį, jeigu juos išsiųsti iš anksto leido paskirties valstybės narės ar trečiosios šalies kompetentinga institucija; arba

c) naikinami arba naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius.

3. Parodai ar meninei veiklai pasibaigus, demonstravimo priemonės turi būti išsiųstos atgal į kilmės valstybę narę, išsiųstos arba sunaikintos pagal 2 punktą.

1. Gyvūniniai šalutiniai produktai vežami naudotojams ar į surinkimo centrus pagal VIII priedo I skyriaus 1 ir 3 skirsnius.

2. Surinkimo centrai registruojami kompetentingos institucijos, jeigu jie:

a) atitinka tarpines operacijas atliekančių gamyklų reikalavimus, nustatytus IX priedo II skyriuje; ir

b) turi pakankamus pajėgumus nepanaudotai medžiagai sunaikinti, nuvežti ją į patvirtintą perdirbimo įmonę arba patvirtintą deginimo ar bendro deginimo įmonę pagal šio reglamento nuostatas.

3. Valstybės narės gali leisti naudoti 2 kategorijos medžiagų perdirbimo įmones kaip surinkimo centrus.

4. Surinkimo centrų operatoriai, tiekiantys kitas nei šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti iš vandens gyvūnų ir vandens bestuburių, medžiagas galutiniams naudotojams turi užtikrinti, kad jos buvo apdorotos vienu iš toliau nurodytų būdų:

a) denatūravimas su dažiklio tirpalu; tirpalas turi būti tokio stiprumo, kad nudažytos medžiagos spalva būtų aiškiai matoma ir neišnyktų, kai dažytos medžiagos užšaldomos ar atšaldomos, ir visų medžiagos gabaliukų visas paviršius būtų padengtas tuo tirpalu, merkiant į jį minėtą medžiagą, purškiant ar dengiant kitu būdu;

b) sterilizavimas, t.y. virinimas arba veikimas garais veikiant slėgiu, kad kiekvienas medžiagos gabaliukas būtų visiškai išvirtas; arba

c) bet kuris kitas tvarkymo ar apdorojimo būdas, leidžiamas už ūkio subjektą atsakingos kompetentingos institucijos.

1. Kompetentinga institucija gali leisti 1 kategorijos medžiagas, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 2 dalies b punkte, naudoti šerti šių nykstančių ir saugomų rūšių gyvūnus šėryklose šiomis sąlygomis:

a) medžiaga turi būti šeriami:

i) vienos iš šių maitlesių paukščių rūšių paukščiai šiose valstybėse narėse:

ii) vienos iš plėšriųjų būrio rūšių, kuri yra nurodyta Direktyvos 92/43/EB II priede, gyvūnams specialiose saugomose teritorijose, nustatytose toje direktyvoje; arba

iii) vienos iš sakalinių ar pelėdinių paukščių būrių rūšių, kuri yra nurodyta Direktyvos 2009/147/EB I priede, paukščiams specialiose saugomose teritorijose, nustatytose toje direktyvoje;

b) kompetentinga institucija suteikė leidimą operatoriui, atsakingam už šėryklą.

i) šėrimas nėra naudojamas kaip alternatyvus nurodytų pavojingų medžiagų naikinimo arba nugaišusių atrajotojų, keliančių USE plitimo pavojų, naikinimo būdas;

ii) yra atitinkama veikianti USE priežiūros sistema reguliariai tiriant USE mėginius laboratorijoje, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 999/2001;

c) kompetentinga institucija turi užtikrinti koordinavimą su visomis kitomis kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už leidime nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą;

d) Kompetentinga institucija turi būti užtikrinta, kad, remiantis atitinkamų rūšių konkrečios situacijos ir jų buveinės vertinimu, saugomų rūšių gyvūnų apsauga pagerės;

e) kompetentingos institucijos suteiktame leidime turi būti:

i) nurodyta, dėl kokių atitinkamų rūšių jis išduotas ir jų pavadinimai;

ii) išsamiai apibūdinta šėryklos vieta geografinėje vietovėje, kur vyksta šėrimas; ir

iii) jis nedelsiant sustabdomas, jeigu

— įtariama ar patvirtinta sąsaja su USE plitimu, kol bus galima atmesti pavojų;

— nesilaikoma vienos iš šiame reglamente nustatytų taisyklių.

f) už šėrimą atsakingas ūkio subjektas:

i) paskiria vietą šėrimui, kuri yra uždara ir į kurią gali patekti tik numatomų saugoti rūšių gyvūnai, jei reikia, apribojant ją užtvaromis ar kitomis priemonėmis, kurios atitinka natūralius tų rūšių gyvūnų mitybos bruožus;

ii) užtikrina, kad tinkami galvijų kūnai ir bent 4 % tinkamų avių ir ožkų kūnų, skirtų šėrimui, pirma būtų ištiriami pagal USE kontrolės programą, vykdomą pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą, ir, jei taikoma, pagal sprendimą, priimtą pagal to reglamento 6 straipsnio 1b punkto antrą pastraipą, ir būtų gauti neigiami tyrimo rezultatai; ir

iii) saugo įrašus, susijusius bent su sušertų gyvūnų skerdenų skaičiumi, pobūdžiu, apskaičiuotu svoriu ir kilme, šėrimo data, vieta, kur šėrimas vyko, ir, jei tinkama, su USE tyrimų rezultatais.

2. Kai valstybė narė kreipiasi į Komisiją, kad ji būtų įtraukta į sąrašą, nustatytą pagal 1 punkto a papunktį, ji pateikia:

a) išsamų sąrašo toje valstybėje narėje išplėtimo įtraukiant tam tikras maitlesių paukščių rūšis pagrindimą, įskaitant paaiškinimus, kodėl reikia tokius paukščius šerti 1, o ne 2 ar 3 kategorijos medžiagomis;

b) priemonių, kurių bus imtasi siekiant užtikrinti 1 punkto nuostatų laikymąsi, paaiškinimą.

1. Kompetentinga institucija turi būti užtikrinta, kad, remiantis atitinkamų rūšių konkrečios situacijos ir jų buveinės vertinimu, saugomų rūšių gyvūnų apsauga pagerės;

2. Kompetentinga institucija turi nustatyti suteikdama leidimą ūkius ar bandas geografiškai apibrėžtoje zonoje šiomis sąlygomis:

a) šėrimo zona neplečiama į teritorijas, kur vykdoma intensyvi gyvulininkystė;

b) ūkiuose auginami gyvūnai šėrimo zonoje esančiuose ūkiuose ar bandose reguliariai prižiūrimi oficialaus veterinarijos gydytojo dėl USE ir dėl žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų plitimo;

c) šėrimas nedelsiant sustabdomas, jeigu

i) įtariama ar patvirtinta sąsaja su USE plitimu ūkyje ar bandoje, kol bus galima atmesti pavojų;

ii) įtariamu ar patvirtintu su pavojingos žmonėms ar gyvūnams užkrečiamos ligos protrūkiu ūkyje ar bandoje, kol bus galima atmesti pavojų; arba

iii) nesilaikoma vienos iš šiame reglamente nustatytų taisyklių.

d) kompetentinga institucija leidime turi nurodyti:

i) atitinkamas priemones USE ir užkrečiamųjų ligų perdavimui nuo nugaišusių gyvūnų žmonėms ar kitiems gyvūnams išvengti, pavyzdžiui, priemones, susijusias su numatomos saugoti rūšies gyvūnų šėrimo ypatumais, sezoniniais šėrimo apribojimais, ūkinių gyvūnų judėjimo apribojimais, ir kitas priemones, skirtas kontroliuoti galimą žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo pavojų, pavyzdžiui, priemones, susijusias su tų rūšių gyvūnų, kurie nėra šeriami šalutiniais gyvūniniais produktais, buvimu šėrimo zonoje;

ii) šėrimo zonoje esančių asmenų ar kitų subjektų, kurie padeda šerti ūkinius gyvūnus arba yra už juos atsakingi, atsakomybę, siejant ją su i punkte nurodytomis priemonėmis;

iii) Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 53 straipsnyje nurodytų sankcijų, kurios būtų taikomos už šio skirsnio i punkte nurodytų priemonių taikymo pažeidimus, padarytus šio d punkto ii papunktyje nurodytų asmenų ar kitų subjektų, nustatymo sąlygas;

e) jeigu šeriama be išankstinio nugaišusių gyvūnų surinkimo, turi būti atliktas tikėtino ūkinių gyvūnų šėrimo zonoje mirtingumo ir tikėtinų laukinių gyvūnų šėrimo reikalavimų įvertinimas, remiantis galimo ligos plitimo pavojaus vertinimu.

a) kompetentinga institucija už šėrimą atsakingam ūkio subjektui turi būti suteikusi leidimą. Kompetentinga institucija suteikia tokius leidimus, su sąlyga, kad:

i) šėrimas nėra naudojamas kaip alternatyvus nurodytų pavojingų medžiagų naikinimo arba nugaišusių atrajotojų, keliančių USE plitimo pavojų, naikinimo būdas;

ii) jeigu naudojamos 1 kategorijos medžiagos, apimančios nugaišusių gyvūnų kūnus ar jų dalis, kuriuose yra nurodytų pavojingų medžiagų, kurios yra gautos iš galvijų, yra veikianti USE priežiūros sistema, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 999/2001, įskaitant reguliarius laboratorinius tyrimus dėl USE;

b) kompetentingos institucijos suteiktas leidimas turi būti nedelsiant sustabdomas, jeigu

i) įtariama ar patvirtinta sąsaja su USE plitimu, kol bus galima atmesti pavojų; arba

ii) nesilaikoma vienos iš šiame reglamente nustatytų taisyklių.

c) už šėrimą atsakingas ūkio subjektas:

i) saugo medžiagą, kuria numatoma šerti, ir šeria uždaroje ir užtvertoje teritorijoje siekiant užtikrinti, kad prie šėrimui skirtos medžiagos neprieitų jokie plėšrieji gyvūnai, išskyrus zoologijos sodų gyvūnus, kuriuos šerti suteiktas leidimas;

ii) užtikrina, kad atrajotojai, skirti šerti, yra įtraukti į USE stebėsenos programą, vykdomą pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001, ir, jei taikoma, pagal sprendimą, priimtą pagal to reglamento 6 straipsnio 1b punkto antrą pastraipą;

iii) saugo įrašus, susijusius bent su sušertų gyvūnų skerdenų skaičiumi, pobūdžiu, apskaičiuotu svoriu ir kilme, šėrimo data ir su USE tyrimų rezultatais.

1. Jeigu kompetentinga institucija leidžia šalutinius gyvūninius produktus naikinti vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, toks naikinimas gali būti atliekamas:

a) sudeginant ar laidojant patalpose, kuriose tie šalutiniai gyvūniniais produktai gauti;

b) šalinant registruotame sąvartyne; arba

c) deginant ar laidojant tokioje vietoje, kur kyla mažiausias pavojus gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei aplinkai, jei tik ta vieta yra pakankamai toli, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai bei aplinkai prevenciją.

2. Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti deginami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus sudeginti:

a) ant tinkamai pastatyto laužo, ir kad tie gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudegtų iki pelenų;

b) nekeliant pavojaus žmonių sveikatai;

c) nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, visų pirma keliant pavojų vandeniui, orui, dirvožemiui ir augalams bei gyvūnams, arba per triukšmą ar kvapus;

d) sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad visi susidarę pelenai bus sunaikinti laidojant registruotame sąvartyne.

3. Šalutiniai gyvūniniai produktai Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytose vietose turi būti laidojami taip, kad būtų užtikrinta, kad jie bus palaidoti:

a) tokiu būdu, kad jų negalėtų pasiekti plėšrieji ar visaėdžiai gyvūnai;

b) registruotame sąvartyne ar kitoje vietoje nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, visų pirma keliant pavojų vandeniui, orui, dirvožemiui ir augalams bei gyvūnams, arba per triukšmą ar kvapus;

4. Jeigu naikinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 19 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktus, šalutiniai gyvūniniai produktai iš kilmės vietos į naikinimo vietą turi būti vežami taip, kad:

a) šalutiniai gyvūniniai produktai būtų pervežami saugiuose, hermetiškuose konteineriuose ar transporto priemonėse;

b) prireikus kompetentinga institucija prižiūrėtų šalutinių gyvūninių produktų pakrovimo ir iškrovimo darbus;

c) transporto priemonės ratai būtų dezinfekuojami išvažiavus iš kilmės vietos;

d) šalutiniams gyvūniniai produktams vežti naudojamos talpyklos ir transporto priemonės po šalutinių gyvūninių produktų iškrovimo būtų rūpestingai valomos ir dezinfekuojamos ir

e) prireikus būtų užtikrinta tinkama šių transporto priemonių palyda, atlikti sandarumo patikrinimai ir jos būtų uždengtos dvigubu dangos sluoksniu.

a) 10 % atitinkamos valstybės narės galvijų populiacijos;

b) 25 % atitinkamos valstybės narės avių ir ožkų populiacijos;

c) 10 % atitinkamos valstybės narės kiaulių populiacijos; ir

d) kitų rūšių populiacijos procentinės dalies, kurią nustato kompetentinga institucija remdamasi galimo pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai dėl šių rūšių gyvūnų naikinimo deginant ar laidojant vietoje vertinimu.

a) medžiagų kiekis neviršija 20 kg per savaitę, iš įmonės ar gamyklos, kurioje medžiagos surenkamos, nepriklausomai nuo medžiagų kilmės gyvūnų rūšies;

b) medžiagos renkamos, vežamos ir naikinamos priemonėmis, kurios apsaugo nuo nepriimtino pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai plitimo;

c) kompetentinga institucija atlieka reguliarius tikrinimus, įskaitant ūkio subjektų saugomų įrašų tikrinimus, įmonėse ar gamyklose, kur medžiagos yra renkamos, siekiant užtikrinti atitiktį šio skirsnio nuostatoms.

1. Paraiškos leidimui taikyti alternatyvų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių naudojimo ar naikinimo metodą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 20 straipsnyje (paraiškos), pateikiamos viena iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, kaip nurodyta 1958 m. Reglamento Nr. 1 1 straipsnyje.

2. Suinteresuotosios šalys, teikiančios paraiškas kita nei anglų kalba, prieš vertinimą patvirtina jų paraiškos oficialų vertimą, atliktą EMST prieš pradedant jų vertinimą.

1. Paraiškose turi būti visa reikiama informacija, kad EMST galėtų įvertinti jose pasiūlyto alternatyvaus metodo saugą, visų pirma aprašyta:

— šalutinių gyvūninių produktų, kurie bus apdorojami taikant tą metodą, kategorijos,

— visas procesas,

— susiję biologiniai pavojai žmonių ir gyvūnų sveikatai, bei

— rizikos sumažinimo, kurį galima pasiekti taikant metodą, laipsnis.

2. Be to, 1 dalyje minėtoje paraiškoje nurodoma:

a) taikytini Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8,9 ir 10 straipsnių punktai, įskaitant šių medžiagų fizinę būklę ir, jei taikoma, bet koks išankstinis apdorojimas, kuris buvo atliktas su šiomis medžiagomis, ir visos medžiagos, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, naudojamos proceso metu;

b) RVASVT protokolas ir proceso schema, kurioje aiškiai nurodyti atskiri proceso etapai, kritiniai atitinkamų patogenų aktyvumo nuslopinimo parametrai, pavyzdžiui, temperatūra, slėgis, sąlyčio laikas, pH vertės sureguliavimas ir dalelių dydis, ir papildomi proceso metu naudotos įrangos techninių duomenų lapai;

c) nustatyti ir apibūdinti biologiniai pavojai žmonių ir gyvūnų sveikatai, keliami tų kategorijų šalutinių gyvūninių produktų, kurie bus apdorojami taikant tą metodą;

d) įrodymai, kad didžiausi biologiniai pavojai, susiję su apdorojamų medžiagų kategorija, sumažinami dėl visų proceso metu gautų produktų, įskaitant nuotekas, bent tokiu laipsniu, koks pasiekiamas taikant šiame reglamente nustatytus tos pačios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo standartus. Rizikos sumažinimo laipsnis turi būti nustatytas taikant įteisintus tiesioginius matavimus, nebent būtų priimtinas modeliavimas ar palyginimai su kitais metodais.

3. 2 dalies d punkte nurodyti įteisinti tiesioginiai matavimai yra:

a) endogeninio indikatoriaus organizmo gyvybingumo ir (arba) užkrečiamumo sumažinimo proceso metu matavimas, kai indikatorius yra

— nuolat pastebimas dideliais kiekiais žaliavoje;

— ne mažiau atsparus apdorojimo proceso sukelto letališkumo požiūriu, bet ir nedaug atsparesnis už patogenus, kuriems stebėti jis naudojamas;

— palyginti lengvai apskaičiuojamas, nustatomas ir patvirtinamas; arba

b) kai naudojamas gerai žinomas bandomasis organizmas ar virusas, esantis tinkamame bandomame kūne, patekęs į pradinę medžiagą.

c) galutinių rezultatų pateikimas atliekamas

i) išsamiai aprašant naudotą metodiką;

ii) aprašant tirtų mėginių pobūdį;

iii) parodant, kad tirtų mėginių skaičius yra reprezentatyvus;

iv) pagrindžiant atliktų bandymų skaičių ir matavimo taškų atranką;

v) nurodant naudotų nustatymo metodų jautrumą ir specifiškumą;

vi) pateikiant duomenis apie eksperimentų metu gautų matavimų rezultatų pakartojamumą ir statistinį kintamumą;

vii) pagrindžiant, jei naudoti, prionų surogatų svarbą;

viii) jei neatlikti tiesioginiai matavimai, parodant naudotų modelių ar palyginimų su kitais metodais būdu, kad pavojaus sumažinimo veiksniai yra gerai žinomi, o rizikos sumažinimo modelis yra gerai parengtas;

ix) pateikiant viso tiesioginio matavimo proceso duomenis apie visus rizikos mažinimą lemiančius veiksnius, kurie įrodo, kad šie veiksniai homogeniškai taikyti visai apdorotai partijai.

4. 2 dalies b punkte nurodytas RVASVT planas turi būti grindžiamas kritiniais parametrais, naudojamais rizikai mažinti, visų pirma:

— temperatūra,

— slėgiu,

— laiku, bei

— mikrobiologiniais kriterijais.

5. Paraiškose taip pat turi būti pakankama informacija apie:

a) pavojų, susijusį su vienas nuo kito priklausomais procesais, visų pirma vertinimo išvadas dėl galimo netiesioginio poveikio, kuris gali:

i) turėti įtakos atskiro proceso rizikos mažinimo lygiui;

ii) atsirasti dėl visų proceso metu gautų produktų gabenimo ar sandėliavimo ir saugus tokių produktų naikinimo, įskaitant nuotekas;

b) riziką, susijusią su numatoma galutine produktų paskirtimi, visų pirma:

i) turi būti nurodyta numatoma galutinė visų proceso metu gautų produktų paskirtis;

ii) turi būti įvertinti tikėtini pavojai žmonių ir gyvūnų sveikatai ir galimas poveikis aplinkai, remiantis rizikos sumažinimu, apskaičiuotu pagal 2 punkto d papunktį.

6. Paraiškos turi būti pateiktos su pagrindžiančiais dokumentais, visų pirma:

a) proceso veikimo schema;

b) 2 dalies d punkte nurodytais įrodymais, taip pat kitais įrodymais, kuriais siekiama pagrįsti pateiktą informaciją laikantis 2 punkte nurodytos paraiškos struktūros.

7. Paraiškose turi būti suinteresuotosios šalies kontaktinis adresas, kuriame nurodomas atsakingo arba veikiančio suinteresuotosios šalies vardu kontaktinio asmens vardas ir pavardė, visas adresas, telefono ir (arba) fakso numeriai ir (arba) elektroninio pašto adresas.

1. Nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti surenkami ir vežami naujose užsandarintose pakuotėse arba dengtose atspariose nutekėjimui talpyklose ar transporto priemonėse.

2. Transporto priemonės ir daugkartinės talpyklos ir visos daugkartinės įrangos priemonės ar įtaisai, kurie liečiasi su šalutiniais gyvūniniais produktais ar jų gaminiais, išskyrus gaminius, tiekiamus rinkai pagal Reglamentą (EB) Nr. 767/2009 ir laikomus bei vežamus pagal Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedą, turi būti švarūs.

a) prieš naudojant švarūs ir sausi; ir

b) išvalyti, nuplauti ir (arba) dezinfekuoti po kiekvieno naudojimo tiek, kiek reikia norint išvengti kryžminio užterštumo.

3. Daugkartinės talpyklos turi būti skirtos konkrečiam produktui ar jų gaminiui vežti, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

a) vežti įvairius šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, jeigu jie yra rūpestingai išvalyti ir dezinfekuoti, iš vienos paskirties vietos į kitą taip, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo;

b) vežti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte, po to, kai buvo naudojami vežti žmonėms vartoti skirtus produktus, sąlygomis, kuriomis išvengiama kryžminio užteršimo.

4. Pakuotės medžiaga turi būti sunaikinta deginant ar kitomis priemonėmis pagal Sąjungos teisės aktus.

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai, skirti pašarinėms žaliavoms ar gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti vežami esant tam tikrai temperatūrai, o jei tai šalutiniai gyvūniniai produktai iš mėsos ar mėsos produktų, kurie skirti kitiems nei žmonių vartojimas tikslams, – esant ne daugiau kaip 7 °C, nebent jie būtų skirti šerti pagal II priedo I skyrių, kad būtų išvengta pavojaus gyvūnų ar visuomenės sveikatai.

2. Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos pašarinėms žaliavoms arba gyvūnų augintinių ėdalui gaminti, turi būti laikomos ir vežamos atšaldytos, užšaldytos arba silosuotos, nebent jos būtų

a) perdirbtos per 24 valandas po surinkimo ar baigus saugoti atšaldant ar užšaldant, jeigu po to vežama transporto priemonėmis, kuriose išlaikoma saugojimo temperatūra;

b) jei tai pienas, pieno pagrindo produktai ar pieno gaminiai, kurie nebuvo apdoroti jokiu iš X priedo II skyriaus 4 skirsnio I dalyje nurodytų būdų, jie vežami atšaldyti ir uždarytose talpyklose, nebent riziką būtų galima sumažinti kitomis priemonėmis dėl medžiagos charakteristikų.

3. Užšaldytoms medžiagoms vežti skirtų transporto priemonių konstrukcija turi būti tokia, kad tinkama temperatūra būtų išlaikyta visą vežimo laiką ir ją būtų galima stebėti.

1. Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

a) šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntos būtų identifikuotos ir laikomos atskirai ir būtų identifikuojamos surenkant šalutinius gyvūninius produktus kilmės vietoje ir vežimo metu;

b) žymeklio medžiaga konkrečios kategorijos šalutiniams gyvūniniams produktams ar jų gaminiams identifikuoti būtų naudojama tik tai kategorijai, kuriai ji turi būti naudojama pagal šį reglamentą, arba tai būtų nustatyta pagal 4 punktą;

c) šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių siuntos išsiunčiamos iš vienos valstybės narės į kitą pakuotėse, talpyklose ar transporto priemonėse, kurios yra nuolat arba bent vežimo laikotarpiui paženklintos nenutrinamu spalviniu kodu informacijai, numatytai šiam reglamente, pateikti ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės paviršiaus ar dalies paviršiaus arba etiketeje ar naudojant jiems taikomą simbolį taip:

i) jei tai 1 kategorijos medžiagos – naudojant juodą spalvą;

ii) jei tai 2 kategorijos medžiagos (ne mėšlas ir virškinimo trakto turinys) – naudojant geltoną spalvą;

iii) jei tai 3 kategorijos medžiagos – naudojant žalią spalvą su didele mėlynos spalvos priemaiša, kad ji aiškiai išsiskirtų iš kitų spalvų;

iv) jei tai importuotos siuntos – naudojant atitinkamai medžiagai nurodytą spalvą pagal i, ii ir iii punktus, pradedant tuo metu, kai siunta praeina pirmo įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postą;

2. Vežant ir saugant etiketėje ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės turi būti:

a) aiškiai nurodyta šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių kategorija; ir

b) ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės aiškiai ir įskaitomai įrašyti atitinkamai šie žodžiai:

i) jei tai 3 kategorijos medžiagos – frazė „neskirta vartoti žmonėms“;

ii) jei tai 2 kategorijos medžiagos (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį) ir jų gaminiai – frazė „neskirta vartoti gyvūnams“; tačiau kai 2 kategorijos medžiaga skirta gyvūnų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 1 dalyje, pašarams pagal tame straipsnyje numatytas sąlygas, etiketėje vietoj „šerti …“ nurodomas konkrečios rūšies gyvūnų, kurie šeriami ta medžiaga, pavadinimas;

iii) jei tai 1 kategorijos medžiaga ir 1 kategorijos medžiagų gaminiai, kurie skirti

— naikinti – frazė „tik sunaikinti“;

— gyvūnų augintinių ėdalui gaminti – frazė „tik gyvūnų augintinių ėdalui gaminti“;

— skirti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 36 straipsnyje nurodytam šalutinio gyvūninio produkto gaminiui gaminti – frazė „tik šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti. Neskirta žmonėms ar gyvūnams vartoti ar berti į dirvą“;

iv) jei tai pienas, pieno pagrindo produktai, pieno gaminiai, priešpienis ir priešpienio produktai – frazė „neskirta vartoti žmonėms“;

v) jei tai želatina iš 3 kategorijos medžiagos – frazė „želatina, tinkama gyvūnams vartoti“;

vi) jei tai kolagenas, pagamintas iš 3 kategorijos medžiagos – frazė „kolagenas, tinkamas gyvūnams vartoti“;

vii) jei tai gyvūnų augintinių ėdalo žaliava – frazė „tik gyvūnams augintiniams“;

viii) jei tai žuvis ir žuvies gaminiai, skirti žuvims šerti, apdoroti ir supakuoti prieš platinant – kilmės pašarų gamybos įmonės pavadinimas ir adresas, įrašyti aiškiai ir įskaitomai, ir

— jei tai žuvies miltai iš laukinių žuvų – frazė „žuvų miltai tik iš laukinių žuvų – galima naudoti visų rūšių ūkiuose auginamoms žuvims šerti“;

— jei tai žuvies miltai iš ūkinių žuvų – frazė „žuvų miltai tik iš ūkinių […] rūšių žuvų – galima naudoti tik kitų rūšių ūkinėms žuvims šerti“;

— jei tai žuvies miltai iš laukinių ir ūkinių žuvų – frazė „tik iš laukinių ir ūkinių […] rūšių žuvų – galima naudoti tik visų rūšių ūkinėms žuvims šerti“;

ix) jei tai kraujo produktai iš arklinių šeimos gyvūnų, skirti ne gyvūnams šerti – frazė „kraujas ir kraujo produktai iš arklinių šeimos gyvūnų. Neskirti vartoti žmonėms ar gyvūnams“;

x) jei tai ragai, kanopos ir kitos medžiagos organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms gaminti, nurodytos XIV priedo II skyriaus 12 skyriuje – frazė „neskirta žmonėms ar gyvūnams vartoti“;

xi) jei tai organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos – frazė „organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos/neganyti ūkinių gyvūnų ar nenaudoti pašarams žolės bent 21 dieną po išbarstymo“;

xii) jei tai medžiagos, naudojamos pašarams pagal VI priedo II skyriaus 1 skirsnį – surinkimo centro pavadinimas ir adresas ir nurodymas „neskirta vartoti žmonėms“;

xiii) jei tai mėšlas ir virškinamojo trakto turinys – žodis „mėšlas“;

xiv) jei tai tarpiniai produktai – išorinėje pakuotėje frazė „tik vaistams/veterinariniams vaistams/medicinos prietaisams/aktyviai implantuojamiems medicinos prietaisams/in vitro diagnostikos medicinos prietaisams/laboratoriniams reagentams“;

xv) jei tai mokslinių tyrimų ir diagnostikos mėginiai – vietoj a punkte nurodyto etiketės teksto, frazė „tik moksliniams tyrimams ir diagnostikai“;

xvi) jei tai prekybos pavyzdžiai – vietoj a punkte nurodyto etiketės teksto, frazė „prekybos pavyzdys, neskirtas vartoti žmonėms“;

xvii) jei tai demonstravimo priemonės – vietoj a punkte nurodyto etiketės teksto, frazė „demonstravimo priemonė, neskirta vartoti žmonėms“;

xviii) jei tai žuvų taukai vaistams gaminti, nurodyti XIII priedo XIII skyriuje – vietoj a punkte nurodyto teksto, frazė „žuvų taukai vaistams gaminti“;

xix) jei tai mėšlas, kuris buvo apdorotas kalkėmis, kaip nustatyta IV priedo IV skyriaus 2 skirsnio I punkte, žodžiai „mėšlo ir kalkių mišinys“;

xx) jei tai perdirbtas mėšlas, kuris buvo apdorotas, kaip nustatyta XI priedo I skyriaus 2 skirsnio b ir c punktuose, žodžiai „perdirbtas mėšlas.“.

c) tačiau b punkto xi papunktyje nurodytos etiketės nereikalaujama dėl šių organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų:

i) pardavimui skirtose ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse galutiniam vartotojui; arba

ii) dideliuose krepšiuose ne didesniuose nei 1 000 kg svorio, jeigu

— kurias leido naudoti valstybės narės, kurioje organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos numatomos berti į dirvą, kompetentingos institucijos;

— ant šių pakuočių ar krepšių nurodyta, kad medžiagos nėra skirtos berti į dirvą, į kurią patenka ūkiniai gyvūnai.

3. Valstybės narės gali kurti sistemas ar nustatyti taisykles dėl pakuotės, talpyklų ar transporto priemonių, naudojamų šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams vežti iš jų teritorijos į tos pačios valstybės teritoriją, ženklinimo spalviniu kodu, jeigu tos sistemos ar taisyklės neprieštarauja 1 punkto c papunktyje nustatytai spalvinio kodavimo sistemai.

4. Valstybės narės gali nustatyti sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir joje liekančių ženklinimo, jeigu šios sistemos ar taisyklės neprieštarauja šio priedo V skyriuje nustatytiems išvestinių produktų ženklinimo reikalavimams.

5. Nukrypdamos nuo 3 ir 4 punktų valstybės narės gali naudoti šiuose punktuose nurodytas sistemas ar taisykles dėl šalutinių gyvūninių produktų iš jų teritorijos ir kurių nenumatoma palikti toje teritorijoje, jeigu paskirties valstybė narė ar trečioji šalis pranešė apie savo sutikimą.

6. Tačiau:

a) šio skyriaus 1 ir 2 punktai netaikomi identifikuojant 3 kategorijos medžiagas, apimančias pieno produktus, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, surenkant ir vežant jas pieno perdirbimo įmonių, kurios buvo patvirtintos pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, operatoriams, jeigu jie gauna produktus, kuriuos jie prieš tai išdavė ir kuriuos jiems grąžino, visų pirma jų klientai;

b) kompetentinga institucija gali leisti identifikuoti mėšlą, kuris vežamas iš vienos vietos į kitą tame pačiame ūkyje ar tarp ūkių ir naudotojų, esančių toje pačioje valstybėje narėje, kitomis priemonėmis, nukrypstant nuo 1 ir 2 punktų;

c) kombinuotieji pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte, kurie pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie yra supakuoti ir tiekiami rinkai kaip pašarai pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį, neturi būti identifikuojami pagal 1 punktą ir neturi būti ženklinami pagal 2 punktą.

1. Prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas.

a) 3 kategorijos medžiagų gaminiai ir organinės trąšos bei dirvožemį gerinančios medžiagos toje pačioje valstybėje narėje mažmeninės prekybos įmonių tiekiami galutiniams vartotojams, kurie nėra verslo subjektai;

b) pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, surenkami ir grąžinami pieno perdirbimo įmonių, patvirtintų pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, operatoriams, jeigu tie operatoriai gauna produktus, visų pirma iš jų klientų, kuriems operatoriai juos pirma pateikė;

c) kombinuotieji pašarai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte ir pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių, yra tiekiami rinkai supakuoti ir paženklinti pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį.

2. Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

3. Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

4. Prekybos dokumentas pagal 6 punkte nustatytą pavyzdį pridedamas prie šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių nuo gamybos grandinės pradžios, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vežimo Europos Sąjungoje metu.

a) kitokį prekybos dokumentą popierine ar elektronine forma, jeigu tokiame prekybos dokumente pateikiama šio skyriaus pastabų 6 punkto f papunktyje nurodyta informacija;

b) prekybos dokumentą, kuriame medžiagos kiekis nurodomas medžiagos svorio ar tūrio vienetais arba pakuočių skaičiumi.

5. Įrašai ir susiję prekybos dokumentai ar sveikumo sertifikatai saugomi bent dvejus metus, kad juos būtų galima pateikti kompetentingai institucijai.

6. Prekybos dokumento pavyzdys

a) prekybos dokumentai rengiami pagal šiame skyriuje pateikiamo pavyzdžio šabloną.

b) dokumentas parengiamas atitinkamai viena iš oficialių kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės kalbų.

c) kiekvieno prekybos dokumento originalą sudaro vienas dvipusis popieriaus lapas, arba, jei reikia įrašyti daugiau teksto, pažymėjimas parengiamas taip, kad visi reikalingi lapai sudarytų visumą ir būtų nedalomi.

d) jei prie prekybos dokumento pridedami papildomi popieriaus lapai, reikalingi siuntos prekėms identifikuoti, jie taip pat laikomi dokumento originalo dalimi, jei už siuntą atsakingas asmuo kiekviename puslapyje pasirašo.

e) jei prekybos dokumentą, įskaitant d punkte nurodytus papildomus puslapius, sudaro daugiau nei vienas puslapis, kiekvienas puslapis numeruojamas: puslapio apačioje nurodomas (puslapio numeris) ir (bendras puslapių skaičius), puslapio viršuje nurodomas atsakingo asmens suteiktas dokumento numeris.

f) prekybos dokumento originalą turi užpildyti ir pasirašyti atsakingas asmuo.

i) medžiagos paėmimo iš patalpų data;

ii) medžiagų aprašymas, įskaitant

— medžiagos identifikavimą pagal vieną iš kategorijų, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose,

— gyvūnų rūšis ir konkrečią nuorodą į taikytiną 10 straipsnio punktą, jei tai 3 kategorijos medžiagos ir jų gaminiai, skirti gyvūnams šerti, ir

— jei taikytina, gyvūno ausies žymeklio numerį;

iii) medžiagos kiekis tūrio, svorio vienetais arba pakuočių skaičiumi;

iv) medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta;

v) medžiagos vežėjo pavadinimas ir adresas;

vi) gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikoma, jo patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai;

vii) jei taikoma, kilmės įmonės ar gamyklos patvirtinimo ar registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ar Reglamentus (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ar (EB) Nr. 183/2005 atitinkamai, ir apdorojimo pobūdis ir metodai;

g) atsakingo asmens parašo rašalo spalva turi skirtis nuo spausdinto teksto.

h) dokumento eilės numeris ir vietinis eilės numeris suteikiami tai pačiai siuntai tik vieną kartą.

1. Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 dalyje nurodytuose šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, išskyrus kombinuotuosius pašarus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte, kurie buvo pagaminti iš šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tiekiami rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį, įrašuose turi būti:

a) toliau nurodytų dalykų aprašymas:

i) 3 kategorijos medžiagų ir jų gaminių, skirtų naudoti pašarams, gyvūnų rūšis ir, jei taikoma, jei tai viso kūno skerdenos ir galvos – gyvūno ausų žymeklio numeris;

ii) medžiagos kiekis;

b) jeigu įrašai saugomi bet kurio asmens, siunčiančio šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, ši informacija:

i) medžiagos paėmimo iš patalpų data;

ii) vežėjo ir gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikoma, jų patvirtinimo ar registracijos numeris;

c) jeigu įrašai saugomi bet kurio asmens, vežančio šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, ši informacija:

i) medžiagos paėmimo iš patalpų data;

ii) medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta;

iii) gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikytina, jo patvirtinimo ar registracijos numeris;

d) jeigu įrašai saugomi bet kurio asmens, gaunančio šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, ši informacija:

i) medžiagos gavimo data;

ii) medžiagos kilmės vieta, iš kurios medžiaga išsiųsta;

iii) vežėjo pavadinimas ir adresas.

2. Nukrypstant nuo šio skirsnio 1 punkto ūkio subjektai neturi atskirai saugoti informacijos, nurodytos 1 dalies a punkte, b punkto i papunktyje, c punkto i ir iii papunkčiuose, d punkto ii ir iv papunkčiuose, jeigu jie saugo kiekvienos siuntos III skyriuje nustatyto prekybos dokumento kopiją ir pateikia šią informaciją siedami su kita pagal šio skirsnio 1 punktą reikalaujama informacija.

3. Deginimo ir bendro deginimo įmonių operatoriai saugo degintų ar degintų kartu su kitomis medžiagomis šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių kiekio ir kategorijos ir, jei taikoma, datos, kada ši veikla vykdyta, įrašus.

1. jei tai galutiniai vartotojai – panaudotas kiekis, numatomi šerti gyvūnai ir panaudojimo data;

2. jei tai surinkimo centrai:

i) tvarkytas ar apdorotas kiekis pagal VI priedo I skyriaus 1 skirsnio 4 punktą;

ii) kiekvieno medžiagą naudojančio galutinio vartotojo pavadinimas ir adresas;

iii) patalpos, į kurias medžiaga paimta naudoti;

iv) išvežtas kiekis; ir

v) medžiagos išvežimo data.

a) gyvūnų, šertų iš jų pačių rūšies gyvūnų gauta medžiaga, kailių ir skerdenų skaičius; ir

b) informacija apie kiekvieną siuntą, kad būtų galima užtikrinti medžiagos atsekamumą.

1. išbarstytų organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų kiekis;

2. organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą data ir vietos;

3. datos po organinių trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų bėrimo į dirvą, nuo kurios gyvi gyvūnai gali joje ganytis arba nuo kurios joje gali būti pjaunama žolė, naudojama pašarams.

a) kiekvieną dieną pagamintu kiekiu;

b) kilmės gyvūnų rūšimi, nurodant, ar vandens gyvūnai buvo sugauti laukiniai ar buvo auginti akvakultūroje.

c) jei tai žuvies miltai iš ūkinių žuvų, skirtų šerti kitų rūšių ūkines žuvis, – moksliniu kilmės rūšies pavadinimu.

a) palaidotų ar sudegintų šalutinių gyvūninių produktų kiekis, kategorijos ir rūšys;

b) laidojimo ir sudeginimo data bei vieta.

1. Perdirbimo gamyklose, perdirbančiose 1 ar 2 kategorijos medžiagas, šalutinių gyvūninių produktų gaminiai žymimi nuolatine gliceroltriheptanoato (GTH) žyma taip, kad:

a) GTH dedama į šalutinių gyvūninių produktų gaminius, kurie buvo prieš tai higieniškai apdoroti termiškai vidaus temperatūrai pasiekus bent 80 °C ir atitinkamai apsaugoti nuo pakartotinio užteršimo;

b) visi šalutinių gyvūninių produktų gaminiai homogeniškai pripildyti medžiaga esant ne mažesnei kaip 250 mg GTH 1 kilograme riebalų minimaliai koncentracijai.

2. Perdirbimo gamyklų, nurodytų 1 punkte, operatoriai turi turėti veikiančią parametrų, tinkamų parodyti kompetentingai institucijai, kad reikiama minimali homogeninė GTH koncentracija yra pasiekta, stebėsenos ir registracijos sistemą.

3. Žymėti naudojant GTH nereikalaujama, kai:

a) skysti šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, skirti biodujų ar kompostavimo įmonėms;

b) šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, skirti kailiniams gyvūnams šerti pagal II priedo I skyrių;

c) biodyzelinas, pagamintas pagal IV priedo IV skyriaus 2 skirsnio D punktą;

d) šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12 straipsnio a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį, 13 straipsnio a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį, 16 straipsnio e punktą, kai šie produktai yra:

i) vežami uždaroje konvejerių sistemoje, kurios negalima apeiti, jeigu tokia sistema leista kompetentingos institucijos naudoti, iš perdirbimo gamyklos į vietą, kurioje jie bus:

— nedelsiant tiesiogiai sudeginti arba sudeginti kartu su kitomis medžiagomis

— nedelsiant panaudoti pagal metodą, 1 ir 2 kategorijų šalutiniams gyvūniniams produktams patvirtintą pagal IV priedo IV skyrių arba

ii) skirti naudoti moksliniams tyrimams ar kitais konkrečiais Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 17 straipsnyje nurodytais tikslais, kuriems naudoti leido kompetentinga institucija;

e) degalai iš atsinaujinančiųjų išteklių, pagaminti iš lydytų riebalų, gautų iš 1 kategorijos ir 2 kategorijos medžiagų, pagal IV priedo IV skyriaus 2 skirsnio J ir L punktus.

a) žaliavai saugiai sandėliuoti ir apdoroti ir

b) nepanaudotiems šalutiniams gyvūniniais produktams, liekantiems pagaminus produktus pagal šį reglamentą, naikinti arba tokia medžiaga turi būti siunčiama į deginimo, bendro deginimo, perdirbimo įmonę arba, jei tai 3 kategorijos medžiaga, į biodujų ar kompostavimo įmonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnius ir pagal šį reglamentą.

a) rūšiuojant;

b) pjaustant;

c) atšaldant;

d) užšaldant;

e) sūdant ar kitaip konservuojant;

f) šalinant kailius ir odas;

g) pašalinant nurodytą pavojingą medžiagą;

h) atliekant operacijas, susijusias su šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu, kurios vykdomos laikantis įpareigojimų pagal Sąjungos veterinarijos teisės aktus, pavyzdžiui, post mortem tyrimas ar mėginių ėmimas;

i) atliekant šalutinių gyvūninių produktų, skirtų transformuoti į biodujas ir (arba) kompostuoti, higieninį tvarkymą ir (arba) pasterizavimą prieš tokią transformaciją ar kompostavimą kitoje įmonėje ar gamykloje pagal V priedą;

j) sijojant.

1. Patalpos ir padaliniai, kuriuose atliekamos tarpinės operacijos, turi atitikti bent šiuos reikalavimus:

a) jos turi būti tinkamai atskirtos nuo praėjimų, per kuriuos gali plisti tarša, ir nuo kitų patalpų, pavyzdžiui, skerdyklų. Įmonių patalpos turi būti išdėstytos taip, kad 1 ir 2 kategorijų medžiagos visą laiką nuo jų gavimo iki išvežimo būtų visiškai atskirtos nuo 3 kategorijos medžiagų, nebent jos būtų visiškai atskirtame pastate;

b) įmonė turi turėti uždaras patalpas šalutiniams gyvūniniams produktams gauti ir išsiųsti, nebent šalutiniai gyvūniniai produktai būtų išsiunčiami per įrenginius, kurie leidžia išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo, pavyzdžiui, skystiems šalutiniams gyvūniniams produktams skirtus uždarus vamzdžius;

c) įmonės pastatų konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad geriau nutekėtų skysčiai;

d) įmonė turi turėti tinkamas patalpas darbuotojams, įskaitant tualetus, persirengimo kambarius, prausykles, ir, jei tinkama, tarnybines patalpas, kuriomis gali naudotis darbuotojai, atliekantys oficialius patikrinimus;

e) įmonėje turi būti tinkama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema;

f) jei tai būtina šio reglamento tikslams pasiekti, įmonėse turi būti tinkamos ir pakankamos talpos kontroliuojamos temperatūros saugojimo patalpos gyvūniniams šalutiniams produktams laikyti tinkamoje temperatūroje; temperatūrą turi būti galima stebėti ir registruoti.

2. Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutiniai gyvūniniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti rūšiuojami taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

2. Sandėliuojant šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti nuolatos tvarkomi ir laikomi atskirai nuo kitų prekių ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų.

3. Šalutiniai gyvūniniai produktai iki išvežant atgal turi būti tinkamai sandėliuojami, įskaitant ir tinkamas temperatūros sąlygas.

1. Patalpos ir padaliniai, kuriuose sandėliuojami 3 kategorijos medžiagų gaminiai, neturi būti toje pačioje vietoje, kaip patalpos, kuriose sandėliuojami 1 ar 2 kategorijos medžiagų gaminiai, nebent kryžminio užteršimo išvengiama dėl patalpų išdėstymo ar valdymo, pavyzdžiui, laikant visiškai atskirtuose pastatuose.

2. Įmonėje turi būti:

a) uždara patalpa, skirta šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gauti ir išsiųsti, nebent šalutinių gyvūninių produktų gaminiai:

i) išsiunčiami per įrenginius, kurie leidžia išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai plitimo, pavyzdžiui, per skystiems produktams skirtus uždarus vamzdynus; arba

ii) gauti pakuotėje, pavyzdžiui, dideliuose krepšiuose, arba uždaruose nutekėjimui nelaidžiuose konteneiriuose arba transporto priemonėse;

b) tokios konstrukcijos pastatai, kad juos būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad geriau nutekėtų skysčiai;

c) tinkamos patalpos darbuotojams, pavyzdžiui, tualetai, persirengimo kambariai ir prausyklės;

d) tinkama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema.

3. Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose šalutinių gyvūninių produktų gaminiai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

4. Šalutinių gyvūninių produktų gaminiai turi būti saugomi tinkamai iki išvežimo atgal.

1. X priedo II skyriaus 4 skirsnio II dalyje nurodyti produktai turi būti laikomi atitinkamoje temperatūroje siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai paskirtoje patvirtintoje ar registruotoje sandėliavimo įmonėje ar gamykloje arba patvirtintos ar registruotos sandėliavimo įmonės ar gamyklos paskirtoje, atskiroje saugojimui skirtoje teritorijoje.

2. Gatavų produktų mėginiai, paimti saugojimo ar paėmimo iš saugojimo vietos metu, turi atitinti bent mikrobiologinius standartus, nustatytus X priedo I skyriuje.

1. Registruotų įmonių ar gamyklų operatoriai ar kiti registruoti ūkio subjektai tvarko šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius šiomis sąlygomis:

a) patalpos turi būti pastatytos taip, kad jas prireikus būtų galima veiksmingai valyti ir dezinfekuoti;

b) patalpose turi būti reikiama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, sistema;

c) įrenginiai ir įranga turi būti laikomi higieninėmis sąlygomis, jei būtina;

d) šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai turi būti saugomi užteršimo leidžiančiomis išvengti sąlygomis.

2. Operatoriai saugo įrašus kompetentingai institucijai prieinama forma.

3. Registruoti ūkio subjektai, vežantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, išskyrus vežimą tarp to paties ūkio subjekto patalpų, turi visų pirma:

a) disponuoti informacija dėl jų transporto priemonių identifikavimo, kad būtų galima patikrinti transporto priemonių naudojimą šalutiniams gyvūniniams produktams ar jų gaminiams vežti;

b) prireikus valyti ir dezinfekuoti savo transporto priemones;

c) imtis visų būtinų priemonių siekiant išvengti užteršimo ir užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo.

1. Medžiagos, gautos taikant izoliavimo metodą, gali būti naudojamos arba naikinamos tik toje valstybėje narėje, kurioje izoliavimo metodą leidžia taikyti kompetentinga institucija.

2. Valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie oficialių patikrinimų rezultatus šiai prašant, kai toje valstybėje narėje pirmą kartą taikomas izoliavimo metodas, kad būtų sudarytos geresnės galimybės naujo izoliavimo metodo įvedimui.

a) 2 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f punkto i–iii papunkčiuose;

b) 3 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio h punkte.

a) imtis apsaugos priemonių, kad nepatektų gyvūnai, ir parengti patvirtintą kovos su kenksmingaisiais organizmais programą;

b) nustatyti ligų plitimo prevencijos procedūras;

c) nustatyti procedūras, skirtas išvengti naudotų pjuvenų sklidimo už uždaros sistemos ribų.

a) jei temperatūra siekia 55 °C arba daugiau 3 dienas iš eilės, rietuvę galima pašalinti po 3 mėnesius iš eilės trukusio brandinimo etapo, arba galima toliau laikyti patalpose ir pašalinti vėliau;

b) jei temperatūra nesiekia 55 °C 3 dienas iš eilės, ūkio subjektas turi nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 29 straipsnio 1–3 dalyse nurodytoje nuolatinėje rašytinėje procedūroje apibrėžtas priemones; jei reikia, kompetentinga institucija gali nutraukti perdirbimo metodą, o medžiaga turi būti sunaikinta laikantis pirmiau minėto reglamento 13 straipsnio.

a) 2 kategorijos medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f punkto i–iii papunkčiuose;

b) 3 kategorijos medžiagas, nurodytas to reglamento 10 straipsnio h punkte.

a) surinkti ūkyje, kuriame kompetentinga institucija leido taikyti perdirbimo metodą, remdamasi gyvūnų tankumo ūkyje, tikėtino mirtingumo rodiklio ir galimų pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kurie gali kilti, vertinimu, šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti padėti į talpyklą, kuri buvo sukonstruota pagal b punktą (toliau – talpykla) ir įrengta vietoje, paskirtoje pagal c ir d punktus (toliau – paskirta vieta);

b) talpykla turi:

i) turėti įtaisą jai uždaryti;

ii) būti nelaidi vandeniui, sandari ir hermetiškai užplombuota;

iii) būti padengta danga, apsaugančia nuo korozijos;

iv) turėti įtaisą teršalų išmetimui kontroliuoti pagal e punktą;

c) talpykla turi būti paskirtoje vietoje, kuri yra fiziškai atskirta nuo ūkio.

d) talpykla ir jai skirta vieta turi būti sukonstruotos ir įrengtos pagal Sąjungos aplinkosaugos teisės aktus, siekiant išvengti kvapų ir pavojaus dirvožemiui bei požeminiam vandeniui;

e) talpykla turi būti susieta su dujų išmetimo vamzdžiu, kuriame turi būti sumontuoti atitinkami filtrai, kad būtų išvengta žmonėms ir gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo;

f) talpykla turi būti uždaryta vykdant hidrolizę bent trims mėnesiams taip, kad būtų išvengta neleistino atidarymo;

g) ūkio subjektas turi nustatyti procedūras, kad judant darbuotojams būtų išvengta žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo;

h) ūkio subjektas privalo:

i) imtis apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių;

ii) vykdyti dokumentais patvirtintą kenksmingųjų organizmų kontrolės programą;

i) ūkio subjektas turi saugoti įrašus dėl:

i) bet kokio medžiagos dėjimo į talpyklą;

ii) bet kokio hidrolizuotos medžiagos surinkimo iš talpyklos;

j) ūkio subjektas privalo ištuštinti talpyklą reguliariai atlikdamas patikrą:

i) dėl korozijos nebuvimo;

ii) siekiant nustatyti skystų medžiagų nutekėjimą į dirvą ir jo išvengti;

k) po hidrolizės medžiagos turi būti surenkamos, naudojamos ir naikinamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 straipsnio a, b, c punktus, 13 straipsnio e punkto i papunktį arba pagal to reglamento 14 straipsnį 3 kategorijos medžiagoms;

l) turi būti perdirbama partijų būdu;

m) draudžiama bet kaip kitaip tvarkyti arba naudoti hidrolizuotas medžiagas ir berti į dirvą.

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0,

Enterobacteriaceae: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300 1 grame;

1. Perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti gali būti naudojami tik šalutiniai gyvūniniai produktai, priskiriami prie 3 kategorijos medžiagų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas 3 kategorijos medžiagas, arba produktai, kurie yra gauti iš tokių šalutinių gyvūninių produktų.

2. Iš ūkinių vabzdžių gauti perdirbti gyvūniniai baltymai, skirti ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams gaminti, gali būti gaunami tik iš šių rūšių vabzdžių:

i) juodosios plokščiamusės (Hermetia illucens) ir kambarinės musės (Musca domestica),

ii) didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) ir malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus),

iii) naminio svirplio (Acheta domesticus), juostuotojo svirplio (Gryllodes sigillatus) ir jamaikinio svirplio (Gryllus assimilis).

1. Žinduolių kilmės perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti apdoroti taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

a) kiaulių kraujui arba kiaulių kraujo frakcijoms gaminant kraujo miltus gali būti taikomas bet kuris iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodas, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, su sąlyga, kad taikant 7 metodą visa medžiaga buvo termiškai apdorojama 80 °C temperatūra;

b) žinduolių kilmės perdirbti gyvūniniai baltymai

i) gali būti apdorojami taikant vieną iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, su sąlyga, kad jie po to bus naikinami arba naudojami kaip degalai;

ii) jeigu jie skirti tik gyvūnų augintinių ėdalui, gali būti perdirbami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, su sąlyga, kad jie:

— vežami tam skirtuose konteineriuose, kurie nėra naudojami šalutiniams gyvūniniams produktams ar ūkinių gyvūnų pašarams vežti, bei

— siunčiami tiesiogiai iš 3 kategorijos medžiagų perdirbimo gamyklos į gyvūnų augintinių ėdalo gamyklą ar patvirtintą saugyklą, iš kurios jie tiesiogiai siunčiami į gyvūnų augintinių ėdalo gamyklą.

2. Perdirbti ne žinduolių gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, turi būti apdorojami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų arba 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

3. Žuvų miltai turi būti perdirbami taikant:

a) bet kurį iš IV priedo III skyriuje nustatytų perdirbimo metodų; arba

b) kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

1. Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti supakuoti ir saugojami naujuose arba sterilizuotuose maišeliuose arba tinkamos konstrukcijos dėžėse, skirtose neįpakuotai produkcijai, arba saugoti skirtose lentynose.

2. Dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių esantys produktai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio užsiteršimo.

3. Perdirbtų gyvūninių baltymų tvarkymo įranga turi būti laikoma švari ir sausa, joje turi būti pakankamai tinkamų inspektavimo vietų, kad būtų galima patikrinti jos švarą.

4. Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti laikomi sausai.

a) bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje; arba

b) kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad kraujo produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

a) taikant bet kurį iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, arba

b) taikant kitą metodą, kuriuo užtikrinama, kad produktas atitiktų šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus, nustatytus šio priedo I skyriuje.

1. Pienas turi būti apdorojamas vienu iš šių būdų:

1.1. sterilizacija, kai F0 ( *1 ) vertė yra trys ar daugiau;

1.2. UHT ( *2 ) derinant su (vienu iš)

a) po to atliekamu fiziniu apdorojimu –

i) džiovinimo procesu ir, jeigu tai pienas, skirtas pašarams, kartu su papildomu kaitinimu iki 72 °C ar aukštesnėje temperatūroje; arba

ii) bent vienai valandai sumažinant pH vertę žemiau 6;

b) sąlyga, kad pienas, pieno pagrindo produktai ar pieno gaminiai buvo pagaminti bent 21 dieną iki pakrovimo ir kad tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos atvejų.

1.3. HTST ( *3 ) taikoma du kartus;

1.4. HTST derinant su vienu iš toliau nurodytų aspektų –

a) po to atliekamu fiziniu apdorojimu –

i) džiovinimo procesu ir, jeigu tai pienas, skirtas pašarams, kartu su papildomu kaitinimu iki 72 °C ar aukštesnėje temperatūroje; arba

ii) bent vienai valandai sumažinant pH vertę žemiau 6,0;

b) sąlyga, kad pienas, pieno pagrindo produktai ar pieno gaminiai buvo pagaminti bent 21 dieną iki pakrovimo ir kad tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje nebuvo nustatyta snukio ir nagų ligos atvejų.

2. Pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai turi būti apdoroti bent vienu iš 1 punkte nurodytų būdų arba pagaminti iš pieno, apdoroto, kaip nurodyta 1 punkte.

3. Išrūgos, skirtos snukio ir nagų ligai neatsparių rūšių gyvūnams girdyti ir surinktos iš pieno, apdoroto laikantis 1 punkto, turi būti:

a) arba surinktos praėjus ne mažiau kaip 16 valandų nuo pieno sutirštėjimo ir prieš vežant į gyvulių ūkius jų pH vertė turi būti mažesnė kaip 6,0; arba

b) gautos bent 21 dieną prieš išsiuntimą ir tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje neturi būti nustatyta snukio ir nagų ligos atvejo;

4. Be 1, 2 ir 3 dalyje nurodytų reikalavimų, pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai turi atitikti ir tokius reikalavimus:

4.1. po perdirbimo užbaigimo turi būti imamasi visų produktų apsaugos nuo užteršimo priemonių;

4.2. gatavas produktas turi būti paženklintas taip, kad būtų nurodyta, jog jame yra 3 kategorijos medžiagų ir jis neskirtas žmonių maistui, ir

a) supakuotas naujose talpyklose; arba

b) vežamas nesupakuotas talpyklose ar transporto priemonėse, kurios prieš naudojant buvo rūpestingai išvalytos ir dezinfekuotos.

5. Žalias pienas turi būti gaminamas tokiomis sąlygomis, kurios suteikia pakankamas garantijas dėl gyvūnų sveikatos.

6. Priešpienis ir priešpienio produktai turi:

6.1. būti gauti iš galvijų, laikomų ūkyje, kuriame visos galvijų bandos oficialiai pripažintos neužkrėstomis tuberkulioze, oficialiai pripažintos neužkrėstomis brucelioze ir oficialiai pripažintos neužkrėstomis enzootine galvijų leukoze, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies d, f ir j punktuose;

6.2. gautos bent 21 dieną prieš išsiuntimą ir tuo laikotarpiu kilmės valstybėje narėje neturi būti nustatyta snukio ir nagų ligos atvejo;

6.3. būti apdoroti HTST būdu (*3) ;

6.4. atitikti šios dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.

1. Šios dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi perdirbant, naudojant ir saugant pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio e punkte, išskyrus centrifugos ar separatoriaus nuosėdas, ir pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius, nurodytus to reglamento 10 straipsnio f ir h punktuose, kurie nebuvo perdirbti pagal šio skirsnio I dalį.

2. Kompetentinga institucija leidžia pieno perdirbimo įmonėms, patvirtintoms ar registruotoms pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 4 straipsnį, tiekti pieną, pieno pagrindo produktus ir pieno gaminius šios dalies 3 punkte nurodytais tikslais, jeigu įmonė užtikrina produktų atsekamumą.

3. Pienas, pieno pagrindo produktai ir pieno gaminiai gali būti tiekiami ir naudojami kaip pašarai:

a) atitinkamoje valstybėje narėje ir pasienio srityse, dėl kurių valstybės narės turi dėl to tarpusavio susitarimą; šalutinių gyvūninių produktų gaminių, įskaitant baltą vandenį, kurie lietėsi su žaliu pienu ir (arba) pienu, pasterizuotu pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II.1 punkto a ir b papunkčiuose nustatytus terminio apdorojimo reikalavimus, atveju, jeigu šie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai buvo apdoroti vienu iš šių būdų:

i) UHT;

ii) sterilizacija, kai pasiekiama Fc vertė lygi arba didesnė negu 3, arba kuri buvo atlikta bent 115 °C temperatūroje 15 minučių arba taikant lygiaverčius laiko ir temperatūros parametrus;

iii) pasterizacija ar sterilizacija, išskyrus nurodytą ii papunktyje, po kurios

— sauso pieno arba sauso pieno pagrindo produktai arba sauso pieno gaminiai išdžiovinami;

— rauginto pieno produktai apdorojami procesu, kai pH vertė sumažinama ir ne trumpiau kaip vieną valandą išlaikoma žemesnė kaip 6;

b) atitinkamoje valstybėje narėje

i) jei tai šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, įskaitant baltą vandenį, kurie lietėsi su pienu, pasterizuotu pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnio II skyriaus II dalies 1a punkto terminio apdorojimo reikalavimus, ir išrūgos, pagamintos iš neapdorotų termiškai pieno pagrindo produktų, kurios buvo renkamos bent 16 valandų po pieno surūgimo ir kai registruota pH turėjo būti < 6,0 prieš tiekiant išrūgas pašarams, su sąlyga, kad jie būtų siunčiami ribotam skaičiui leidžiamų gyvūnų ūkių, remiantis atitinkamos valstybės narės rengiant epizootinių ligų, ypač snukio ir nagų ligų, nepaprastųjų situacijų planus atliktu rizikos vertinimu esant geriausio ir blogiausio galimų atvejų scenarijams;

ii) jei tai žaliavos, įskaitant baltą vandenį, kurios lietėsi su žaliu pienu ir kitais produktais, kurių apdorojimo pagal a punktą ir b punkto i papunktį nebuvo galima užtikrinti, su sąlyga, kad jos būtų siunčiamos į ribotą skaičių leidžiamų gyvūnų ūkių, remiantis atitinkamos valstybės narės rengiant epizootinių ligų, ypač snukio ir nagų ligos, nepaprastųjų situacijų planus atliktu rizikos vertinimu esant geriausio ir blogiausių galimų atvejų scenarijams, ir su sąlyga, kad leidžiamuose gyvūnų ūkiuose esantys gyvūnai gali būti vežami tik

— tiesiogiai į toje pačioje valstybėje narėje esančią skerdyklą;

— į kitą toje pačioje valstybėje narėje esantį ūkį, dėl kurio kompetentinga institucija garantuoja, kad snukio ir nagų ligai imlūs gyvūnai gali palikti ūkį tik tiesiogiai į toje pačioje valstybėje narėje esančią skerdyklą arba, jei gyvūnai buvo išsiųsti į ūkį, nebuvo šeriami ii papunktyje nurodytais produktais, po to, kai praėjo 21 dienos apsaugos laikotarpis nuo gyvūnų atvežimo.

4. Kompetentinga institucija gali leisti tiekti priešpienį, kuris neatitinka I dalies B.6 punkte nurodytų sąlygų, iš vieno ūkininko kitam toje pačioje valstybėje narėje gyvūnams šerti sąlygomis, kuriomis užkertamas kelias pavojui sveikatai.

1. Išskyrus, kai želatina buvo pagaminta pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnį, ji turi būti gaminama taikant procesą, kuris užtikrina, kad 3 kategorijos medžiaga būtų apdorota rūgštimi ar šarmu, po to plaunant vieną ar kelis kartus.

2. Apdorota, kaip nurodyta 1 punkte, želatina gali būti džiovinama ir, kai taikytina, pulverizuojama ir laminuojama.

3. Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus sieros dioksidą ir vandenilio peroksidą.

a) turi būti patalpa ar tam skirta vieta, kur būtų laikomos vyniojimo ir pakavimo medžiagos;

b) vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

a) daugiau kaip tris valandas laikant medžiagą aukštesnėje kaip 80 °C temperatūroje, pH vertei esant daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojant didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3,6 barų slėgiui; arba

b) veikiama aplinka, kurios pH vertė yra nuo 1 iki 2, vėliau – daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojama didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3 barų slėgiui.

1. Dikalcio fosfato gamybos procesas turi būti sudarytas iš tokių trijų etapų:

a) pirmiausia, visi kaulai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, susmulkinami, karštu vandeniu pašalinami riebalai; ne trumpiau kaip 2 dienas jie apdorojami atskiesta druskos rūgštimi (kurios koncentracija ne mažesnė kaip 4 %, o pH vertė mažesnė kaip 1,5 pH);

b) po to, atlikus a punkte nurodytą apdorojimą, gautas fosforinis tirpalas apdorojamas kalkėmis ir gaunamos dikalcio fosfato nuosėdos, kurių pH vertė yra nuo 4 iki 7;

c) galiausiai tos dikalcio fosfato nuosėdos 15 minučių džiovinamos oru, įvesties temperatūrai esant nuo 65 °C iki 325 °C, o išvesties – nuo 30 °C iki 65 °C.

2. Jeigu dikalcio fosfatas gaunamas iš nuriebalintų kaulų, jis (turi būti) gaunamas iš kaulų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio a punkte.

a) kad visi kaulai, kurie yra 3 kategorijos medžiagos, susmulkinami ir priešpriešinio srauto karštu vandeniu pašalinami riebalai (kaulų atplaišos turi būti mažesnės nei 14 mm);

b) nepertraukiamas apdorojimas 30 minučių verdant 145 °C temperatūros garuose esant 4 barų slėgiui;

c) kad baltymų buljonas ir hidroksiapatitas (trikalcio fosfatas) atskiriami centrifuguojant;

d) trikalcio fosfatas granuliuojamas, baigus džiovinimą skysčio pripildytoje vonelėje oru 200 °C temperatūroje.

1. Išskyrus, kai kolagenas buvo pagamintas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XV skirsnio reikalavimus, jis turi būti gaminamas taikant procesą, kuris užtikrina, kad neperdirbta 3 kategorijos medžiaga būtų apdorota rūgštimi ar šarmu, po to plaunant vieną ar kelis kartus, sureguliuojant pH, filtruojant ir atliekant ekstruziją.

2. Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus tuos, kuriuos leidžiama naudoti pagal Sąjungos teisės aktus.

a) turi būti patalpa ar tam skirta vieta, kur būtų laikomos vyniojimo ir pakavimo medžiagos;

b) vyniojimas ir pakavimas turi vykti tik tam skirtoje patalpoje arba vietoje.

a) perdirbami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų ar 7 perdirbimo metodą, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje;

b) perdirbami kitu būdu ir taikant tokius parametrus, kurie užtikrintų, kad produktas atitiktų I skyriuje nustatytus šalutinių gyvūninių produktų gaminių mikrobiologinius standartus; arba

c) apdoroti pagal kiaušiniams ir kiaušinių produktams taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio I, II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus.

i) buvo apdorotos, kaip apibrėžta / buvo apdorotos taikant būdą, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte, arba pagal šį reglamentą;

ii) sudarytos iš arba jose yra šių vienos arba daugiau iš šių 3 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio f punkte:

— pienas,

— pieno pagrindo produktai,

— pieno gaminiai,

— kiaušiniai,

— kiaušinių produktai,

— medus,

— lydyti riebalai,

— kolagenas,

— želatina;

iii) neturėjo sąlyčio su jokiomis kitomis 3 kategorijos medžiagomis; taip pat

iv) imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta medžiagos užteršimo.

1. Šalutiniai žuvų ar vandens bestuburių gyvūniniai produktai ir jų gaminiai, kurie skirti ūkinėms žuvims ar kitiems akvakultūros rūšių gyvūnams šerti, turi būti:

a) tvarkomi ir perdirbami atskirai nuo šiam tikslui neskirtų medžiagų;

b) gauti iš

i) laukinių žuvų ar kitų vandens gyvūnų, išskyrus jūrų žinduolius, sugautų komerciniais tikslais, ar kitų šalutinių gyvūninių produktų iš laukinių žuvų, pagamintų gamyklose, gaminančiose žmonėms vartoti skirtus žuvų produktus; arba

ii) ūkinių žuvų su sąlyga, kad jie šeriami kitos rūšies ūkinėms žuvims;

c) perdirbami perdirbimo gamykloje taikant metodą, kuris užtikrina mikrobiologiniu požiūriu saugų produktą, įskaitant saugumą žuvų patogenų atžvilgiu.

2. Kompetentinga institucija, siekdama išvengti nepriimtino užkrečiamų žmonėms ar gyvūnams ligų plitimo pavojaus, gali nustatyti naudojimo vandens gyvūnams ir vandens bei sausumo bestuburiams sąlygas:

a) šeriant ūkines žuvis ar vandens bestuburius, kai šalutiniai gyvūniniai produktai nebuvo perdirbti pagal 1 punkto c papunktį;

b) naudojant kaip žuvų masalą, įskaitant masalą vandens bestuburiams.

1. Prekyba neperdirbtu kitų rūšių gyvūnų, išskyrus naminius paukščius arba arklinius, mėšlu tarp valstybių narių vykdoma gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir laikantis šių sąlygų:

a) prekiauti neperdirbtu mėšlu draudžiama, išskyrus naminių paukščių ir arklinių mėšlą bei mėšlą, kuris yra:

i) iš vietovės, kurioje netaikoma apribojimų dėl pavojingos užkrečiamosios ligos; ir

ii) skirtas žemei, priklausančiai vienam ūkiui, esančiam abiejose dviejų valstybių narių bendros sienos pusėse, jei jo naudojimą prižiūri kompetentingos institucijos.

b) tačiau paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali atsižvelgdama į mėšlo kilmę, jo paskirtį ir sveikatos motyvus, suteikti specialų leidimą įvežti į jos teritoriją:

i) mėšlą, skirtą

— perdirbti šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų naudoti už pašarų grandinės ribų, gamykloje, arba

— transformuoti į biodujas ar kompostuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 ir pagal šio reglamento V priedą siekiant gaminti šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytus produktus.

ii) mėšlą, skirtą berti į dirvą ūkyje, jeigu kilmės valstybė narė pranešė apie sutikimą tokiai prekybai.

c) b punkte nurodytais atvejais sveikumo patvirtinimas pagal 3 punkte nurodytą pavyzdį pridedamas prie prekybos dokumento, kuris pridedamas prie mėšlo siuntos.

2. Prekyba neperdirbtu naminių paukščių mėšlu tarp valstybių narių vykdoma gavus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties valstybės narės sutikimą ir šių sąlygų:

a) mėšlas turi būti iš vietovės, kuriai netaikoma apribojimų dėl Niukaslio ligos ar paukščių gripo;

b) nuo Niukaslio ligos vakcinuotų paukščių pulkų neperdirbtas mėšlas negali būti vežamas į regioną, kuriame pagal Direktyvos 2009/158/EEB 15 straipsnio 2 dalį yra leidžiama nevakcinuoti nuo Niukaslio ligos; ir

c) sveikumo patvirtinimas pagal 3 punkte nurodytą pavyzdį pridedamas prie prekybos dokumento, kuris pridedamas prie mėšlo siuntos.

3. Pavyzdinis sveikumo patvirtinimas pridedamas prie prekybos dokumento.

4. Neperdirbtu arklinių mėšlu gali būti prekiaujama tarp valstybių narių, jeigu paskirties valstybė narė davė savo sutikimą prekybai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalyje, ir jeigu jis nėra iš ūkio, kuriam taikomi gyvūnų sveikatos apribojimai dėl įnosių, vezikulinio stomatito, stabligės ar pasiutligės pagal Direktyvos 2009/156/EB 4 straipsnio 5 dalį.

5. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti ūkio subjektų, siunčiančių neperdirbtą mėšlą iš kitos valstybės narės:

a) perduoti su numatomu siuntimu susijusią tolesnę informaciją, pavyzdžiui, tikslias geografines vietos, kurioje mėšlas turi būti iškrautas, nuorodas; ir

b) sandėliuoti mėšlą prieš beriant jį į dirvą.

6. Kompetentinga institucija gali leisti išsiųsti mėšlą, pervežamą iš vieno punkto į kitą tame pačiame ūkyje, laikantis galimo pavojaus sveikatai kontrolės sąlygų, pavyzdžiui, atitinkamų ūkio subjektų įsipareigojimų saugoti atitinkamus įrašus.

a) jie turi būti gauti iš šalutinių gyvūninių produktų gaminių, skirtų naudoti už pašarų grandinės ribų, gamyklos, iš biodujų ar kompostavimo įmonės ar organinių trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų gamybos įmonių;

b) jie turi būti apdoroti karščiu ne trumpiau kaip 60 minučių bent 70 °C temperatūroje ir jie turi būti apdoroti siekiant sumažinti sporas sudarančių bakterijų skaičių ir toksinų susidarymą, jeigu jie nustatyti kaip reikšmingas pavojus;

c) tačiau kompetentinga institucija gali leisti naudoti kitus nei nurodyti b punkte standartizuotus proceso parametrus, jeigu pareiškėjas įrodo, kad tokie parametrai užtikrina biologinio pavojaus mažinimą.

i) galimų pavojų nustatymas ir analizė, įskaitant žaliavos poveikį, grindžiamą visų perdirbimo sąlygų aprašu, ir rizikos vertinimas, kuriame įvertinama, kaip konkrečios perdirbimo sąlygos pasiekiamos praktikoje įprastomis ir netipinėmis sąlygomis;

ii) Numatomo proceso tinkamumo patvirtinimas

ii-1) matuojant endogeninio indikatoriaus organizmo gyvybingumo (gebėjimo užkrėsti) mažinimą, kai indikatorius yra

— nuolat pastebimas dideliais kiekiais žaliavoje;

— ne mažiau atsparus karščiui apdorojimo proceso sukelto letališkumo požiūriu, bet ir nedaug atsparesnis už patogenus, kuriuos stebėti jis naudojamas;

— palyginti lengvai apskaičiuojamas ir lengvai nustatomas bei patvirtinamas; arba

ii-2) matuojant gerai žinomo bandomojo organizmo ar viruso, sąlyčio metu esančio tinkamame bandomame kūne, patekusio į pradinę medžiagą, gyvybingumo (gebėjimo užkrėsti) mažinimą.

iii) c punkte nurodytas tinkamumo tvirtinimas turi būti pagrįstas tuo, kad taikant procesą pasiekiamas toks bendras pavojaus sumažinimas:

— taikant terminį ir cheminį apdorojimą Enterococcus faecalis kiekis sumažėja bent 5 log10, o karščiui atsparių virusų, pavyzdžiui, parvovirusų, kai jie nustatyti kaip reikšmingas pavojus, gebėjimo užkrėsti titras sumažėja bent 3 log 10;

— taikant cheminį apdorojimą atsparių parazitų, pavyzdžiui, askaridžių kiaušinių, gyvybingose stadijose kiekis sumažinamas bent 99,9 % (3 log10);

iv) užbaigtos kontrolės programos sukūrimas, įskaitant proceso stebėsenos procedūras;

v) kontrolės programoje numatytos veikiančios įmonės nuolatinės atitinkamų proceso parametrų stebėsenos ir priežiūros užtikrinimo priemonės.

d) reprezentatyvūs mėšlo mėginiai, paimti perdirbimo gamykloje metu arba iš karto po to, siekiant stebėti procesą, turi atitikti šiuos standartus:

Escherichia coli: n = 5, c = 5, m = 0, M = 1 000 1 grame;

arba

Enterococcaceae: n = 5, c = 5, m = 0, M = 1 000 1 grame;

ir

mėšlo mėginiai, paimti sandėliuojant ar po sandėliavimo gamybos ar biologinių dujų arba kompostavimo įmonėje, turi atitikti tokius standartus:

Salmonella: nėra 25 gramuose: n = 5; c = 0; m = 0; M = 0;

e) jie turi būti saugomi taip, kad perdirbus būtų iki minimumo sumažinta galimybė juos užteršti arba vėl užkrėsti ar sudrėkinti. Todėl jie turi būti saugomi:

i) gerai uždarytose ir izoliuotose siloso duobėse arba tinkamai sukonstruotuose sandėliuose; arba

ii) sandariuose pakuose (plastmasiniuose maišuose arba „didžiuliuose krepšiuose“).

1. Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, išskyrus mėšlą, virškinimo trakto turinį, kompostą, pieną, pieno pagrindo produktus, pieno gaminius, priešpienį, priešpienio produktus ir šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių transformacijos į biodujas irimo atliekas, gaminami:

a) taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu), kai 2 kategorijos medžiaga naudojama kaip pradinė medžiaga;

b) naudojant perdirbtus gyvūninius baltymus, įskaitant pagamintus pagal X priedo II skyriaus 1 skirsnio B.1 punkto b papunkčio ii įtrauką perdirbtus gyvūninius baltymus, kurie buvo pagaminti iš 3 kategorijos medžiagų pagal X priedo II skyriaus 1 skirsnį, arba medžiagas, kurios buvo kitaip apdorotos, jeigu šios medžiagos gali būti naudojamos kaip organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos pagal šį reglamentą; arba

c) taikant vieną iš 1–7 perdirbimo metodų, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje, jeigu 3 kategorijos medžiaga naudojama kaip pradinė medžiaga, kuri nėra naudojama perdirbtiems gyvūniniams baltymams gaminti.

2. Organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, kurios sudarytos ar kurios buvo pagamintos iš mėsos ir kaulų miltų, gautų iš 2 kategorijos medžiagų ar perdirbtų gyvūninių baltymų, maišomos registruotoje įmonėje ar gamykloje su pakankama minimalia komponento, leidžiamo naudoti valstybės narės, kurioje produktas bus beriamas į dirvą, kompetentingos institucijos, dalimi, siekiant išvengti tolesnio mišinio naudojimo šėrimo tikslais.

3. Kompetentinga institucija leidžia 2 punkte nurodytą komponentą naudoti pagal šiuos reikalavimus:

a) komponentas sudarytas iš kalkių, mėšlo, šlapimo, komposto ar šalutinių gyvūninių produktų transformacijos į biodujas ar kitas medžiagas, pavyzdžiui, mineralines trąšas, irimo atliekų, kurios nėra naudojamos gyvūnams šerti ir kurį naudojant išvengiama mišinio naudojimo šėrimo tikslais pagal gerąją žemės ūkio patirtį;

b) komponentas nustatomas remiantis klimatinių ir dirvožemio sąlygų vertinimu naudojant mišinį kaip trąšas, remiantis nurodymais, kad dėl komponento gyvūnai mišinį negali praryti ar galima kitaip veiksmingai išvengti klaidingo mišinio naudojimo gyvūnams šerti, ir remiantis Sąjungos teisės aktų arba, jei taikoma, nacionalinių teisės aktų reikalavimais siekiant apsaugoti aplinką, ypač dirvą ir požeminį vandenį.

4. Tačiau 2 punkte nurodyti reikalavimai netaikomi:

a) organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms pardavimui skirtose ne didesnėse kaip 50 kg svorio pakuotėse galutiniam vartotojui, arba

b) organinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms dideliuose krepšiuose, ne didesniuose nei 1 000 kg svorio, pakuotėse, ant kurių nurodyta, kad organinės trąšos nėra skirtos berti į dirvą, prie kurios gali prieiti ūkiniai gyvūnai, su sąlyga, kad valstybės narės, kurioje organinės trąšos ar dirvožemį gerinanti medžiaga numatoma berti į dirvą, kompetentinga institucija leido naudoti tokius didelius krepšius remdamasi galimo medžiagų patekimo į gyvūnus laikančius ūkius ar į dirvą, į kurią gali patekti ūkiniai gyvūnai, tikimybe.

5. Organinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų gamintojai turi užtikrinti, kad būtų atliktas patogenų nukenksminimas prieš juos pateikiant rinkai, laikantis:

— X priedo I skyriaus, jei tai perdirbti gyvūniniai baltymai ar jų gaminiai, gauti iš 2 ar 3 kategorijos medžiagų;

— V priedo III skyriaus 3 skirsnio, jei tai kompostas ir šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių transformacijos į biodujas irimo atliekos.

a) nesupakuotos atitinkamomis sąlygomis, leidžiančiomis išvengti užteršimo;

b) supakuotos dideliuose krepšiuose, jei tai organinės trąšos ar dirvožemį gerinančios medžiagos, skirtos parduoti galutiniams naudotojams; arba

c) jei saugomos ūkyje – turi būti pakankamai vietos, į kurią negalėtų patekti ūkiniai gyvūnai.

a) turėtų pakankamai tinkamų patalpų laikyti gaunamas sudedamąsias dalis, kad būtų galima užkirsti kelią kryžminei taršai ir išvengti taršos laikant;

b) būtų sunaikinti nepanaudoti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 13 ir 14 straipsnius.

1. Leidžiama importuoti ir gabenti tranzitu tarpinius produktus, jeigu:

a) jie gauti iš šių medžiagų:

i) 3 kategorijos medžiagų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio c, n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas;

ii) produktų, gautų iš gyvūnų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio i, l ir m punktuose; arba

iii) i ir ii papunkčiuose nurodytų medžiagų mišinių;

b) jei tarpiniai produktai skirti medicinos prietaisams, in vitro diagnostikos medicinos prietaisams ar laboratoriniams reagentams gaminti, jie gauti iš:

i) a punkte nurodytus kriterijus atitinkančių medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai jos gali būti gautos iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip apibrėžta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte arba Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte;

ii) 2 kategorijos medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 9 straipsnio f ir h punktuose; arba

iii) i ir ii papunkčiuose nurodytų medžiagų mišinių;

c) jei tai tarpiniai produktai skirti aktyviai implantuojamiems medicinos prietaisams, vaistams ir veterinariniams vaistams gaminti, jie yra gauti iš b punkte nurodytų medžiagų, kai kompetentinga institucija laiko tokių medžiagų naudojimą pagrįstu siekiant apsaugoti visuomenės ar gyvūnų sveikatą;

d) jie atvežti iš trečiosios šalies, nurodytos Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) nare OIE biuletenyje;

e) jie yra iš įmonės ar gamyklos, kurią pagal šio reglamento I priede nustatytas sąlygas užregistravo ar patvirtino šio straipsnio d punkte nurodytos trečiosios šalies kompetentinga institucija 2 punkte nurodytomis sąlygomis;

f) prie kiekvienos siuntos pridedama importuotojo deklaracija, užpildyta pagal XV priedo 20 skyriuje nustatytą pavyzdį, kuri turi būti surašyta bent viena iš oficialių valstybės narės, kurios pasienio kontrolės poste turi būti atliktas patikrinimas, ir paskirties valstybės narės kalbų; šios valstybės narės gali leisti vartoti kitas kalbas ir prašyti oficialių deklaracijų vertimų į tas kitas kalbas;

g) jei tai b punkte nurodytos medžiagos, importuotojas parodo kompetentingai institucijai, kad medžiagos:

i) nekelia jokio žmonėms ar gyvūnams užkrečiamos ligos pavojaus; arba

ii) vežamos sąlygomis, kuriomis išvengiama žmonėms ar gyvūnams užkrečiamų ligų perdavimo.

2. Įmonė ar gamykla gali būti registruota ar patvirtinta trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kaip nurodyta 1 punkto e papunktyje, jeigu:

a) įmonės operatorius ar savininkas arba jo atstovas:

i) įrodo, kad gamykla turi tinkamas patalpas 1 punkto atitinkamai a, b ar c papunkčiuose nurodytoms medžiagoms transformuoti, kad būtų galima užtikrinti būtinų projektavimo, transformacijos ir gamybos etapų užbaigimą;

ii) remdamasis naudojamais procesais, nustato ir įdiegia svarbiausių kontrolės rodiklių stebėsenos ir patikros metodus;

iii) ne trumpiau kaip dvejus metus saugo pagal ii papunktį gautą informaciją, kad galėtų ją pateikti kompetentingai institucijai;

iv) jei rimtas pavojus gyvūnų ar visuomenės sveikatai nustatomas pagal turimus duomenis, informuoja kompetentingą instituciją;

b) trečiosios šalies kompetentinga institucija reguliariai atlieka įmonės ar gamyklos patikrinimus ir prižiūri gamyklą laikydamasi šių sąlygų:

i) inspektavimų ir priežiūros dažnumas priklauso nuo įmonės dydžio, gaminamų produktų tipo, rizikos įvertinimo ir garantijų, suteiktų pagal patikrinimus, nustatytus pagal pavojų analizės ir svarbiausių kontrolinių rodiklių sistemos (HACCP) principus;

ii) jei per patikrinimą kompetentinga institucija nustato, kad nesilaikoma šio reglamento nuostatų, ji imasi reikiamų veiksmų;

iii) kompetentinga institucija sudaro įmonių ar gamyklų, patvirtintų ar registruotų pagal šį priedą, sąrašą ir suteikia kiekvienai gamyklai oficialų numerį, pagali kurį įmonė ar gamykla identifikuojama atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį; sąrašas ir vėlesni pakeitimai pateikiami valstybei narei, kurios pasienio kontrolės punkte atliekamas patikrinimas, ir paskirties valstybei narei.

3. Į Sąjungą importuojami tarpiniai produktai patikrinami pirmos įvežimo vietos pasienio kontrolės poste pagal Direktyvos 97/78/EB 4 straipsnį ir iš įvežimo į Sąjungą vietos pasienio kontrolės posto gabenami tiesiai į:

a) Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 33 straipsnyje nurodytą registruotą įmonę ar gamyklą laboratoriniams reagentams, veterinarinės paskirties medicinos prietaisams ir diagnostikos in vitro medicinos prietaisams ar šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti, kurioje tarpiniai produktai turi būti toliau maišomi, naudojami dengti, grupuojami ar pakuojami prieš pateikiant juos rinkai ar naudojant arba panaudojant pagal šalutinio gyvūninio produkto gaminiui taikomus Sąjungos teisės aktus;

b) įmonę ar gamyklą, kuri buvo patvirtinta šalutiniams gyvūniniams produktams sandėliuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 24 straipsnio 1 dalies i punktą, iš kurios jie turi būti išsiųsti į šio punkto a papunktyje nurodytą įmonę ar gamyklą naudoti pagal a papunktyje nurodytas paskirtis.

4. Per Sąjungą tranzitu vežami tarpiniai produktai gabenami pagal Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnį.

5. Oficialiai paskirtas atitinkamo pasienio kontrolės posto veterinarijos gydytojas informuoja už paskirties vietos įmonę ar gamyklą atsakingą instituciją apie siuntą per TRACES sistemą.

6. Paskirties įmonės ar gamyklos operatorius ar savininkas arba jo atstovas saugo įrašus pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 dalį ir, kompetentingai institucijai paprašius, jai pateikia informaciją apie tarpinių produktų pirkimą, pardavimą, panaudojimą, atsargas ir jų perteklinio kiekio sunaikinimą, reikalingą patikrinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.

7. Kompetentinga institucija remdamasi Direktyva 97/78/EB užtikrina, kad tarpinių produktų siuntos iš ES valstybės narės, kurios pasienio kontrolės poste atliekamas patikrinimas, būtų siunčiamos į paskirties įmonę, kaip nurodyta 3 punkte, arba, jei siuntos vežamos tranzitu, į išvežimo vietos pasienio kontrolės postą.

8. Siekdama patikrinti, ar laikomasi šio reglamento nuostatų, kompetentinga institucija reguliariai tikrina dokumentus, pagal kuriuos nustato, ar importuotų tarpinių produktų kiekiai sutampa su sandėliuojamų, panaudotų, išsiųstų arba sunaikintų produktų kiekiais.

9. Tikrindamos tranzitu vežamų tarpinių produktų siuntas, atitinkamai už įvežimo vietos ir išvežimo vietos pasienio kontrolės postus atsakingos kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, jei to reikia, kad užtikrintų veiksmingus patikrinimus ir šių siuntų atsekamumą.

a) žaliavoms saugoti ir apdoroti sąlygomis, kuriomis išvengiama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

b) nepanaudotiems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, liekantiems po gamybos, naikinti, nebent nepanaudota medžiaga būtų siunčiama perdirbti ar naikinti kitoje įmonėje ar gamykloje pagal šį reglamentą.

a) 3 kategorijos medžiagų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas medžiagas; ir

b) jei tai importuotas ar iš importuotų medžiagų pagamintas gyvūnų augintinių ėdalas – iš 1 kategorijos medžiagų, kuriose yra šalutinių gyvūninių produktų, gautų iš gyvūnų, kurie buvo neteisėtai gydomi, kaip apibrėžta Direktyvos 96/22/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte arba Direktyvos 96/23/EB 2 dalies b punkte.

a) konservuotas gyvūnų augintinių ėdalas turi būti termiškai apdorotas taip, kad Fc vertė būtų ne mažesnė kaip 3.

b) perdirbtas gyvūnų augintinių ėdalas (išskyrus konservuotą) turi būti:

i) termiškai apdorotas ne žemesnėje kaip 90 °C temperatūroje kaip visas gatavas produktas,

ii) termiškai apdorotas taip, kad ne žemesnėje kaip 90 °C temperatūroje būtų apdorotos visos gyvūninės kilmės sudėtinės dalys, arba

iii) pagamintas naudojant tik gyvūninės (kilmės) pašarines žaliavas:

— šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius iš mėsos ar mėsos produktų, kurie turi visi būti termiškai apdoroti bent 90 °C temperatūroje;

— šalutinių gyvūninių produktų gaminius, kurie buvo pagaminti laikantis šio reglamento reikalavimų; pieną ir pieno pagrindo produktus, želatiną, hidrolizuotus baltymus, kiaušinių produktus, kolageną, kraujo produktus, nurodytus X priedo II skyriaus 2 skirsnyje, perdirbtus gyvūninės kilmės baltymus, įskaitant žuvų miltus, lydytus riebalus, žuvų taukus, dikalcio fosfatą, trikalcio fosfatą arba kvapiuosius priedus;

iv) jeigu leidžia kompetentinga institucija, apdorotas džiovinant ar fermentuojant, kuris užtikrina, kad gyvūnų augintinių ėdalas nekelia nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai;

v) šalutinių gyvūninių produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio l ir m punktuose, ir iš vandens gyvūnų, vandens ir sausumos bestuburių gautų šalutinių gyvūninių produktų atveju, jei leido kompetentinga institucija, apdorotas taip, kad būtų užtikrinta, jog gyvūnų augintinių ėdalas nekeltų nepriimtino pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

1. Ūkio subjektai gali naudoti tik šalutinius gyvūninius produktus, kurie gali būti naudojami kaip žaliava perdirbtam gyvūnų augintinių ėdalui ir šunų kramtalams pagal II skyriaus 2 punktą skystiems ar bevandeniams šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, naudojamiems gyvūnų augintinių ėdalo skonio savybėms gerinti, gaminti.

2. Kvapieji priedai turi būti apdoroti tokiu metodu ir taikant tokius parametrus, kurie užtikrintų, kad produktas atitiktų šio priedo II skyriaus 5 punkte nustatytus mikrobiologinius standartus. Po apdorojimo turi būti imamasi visų atsargumo priemonių užtikrinti, kad produktas nebūtų užterštas.

3. Galutinis produktas turi būti:

a) pakuojamas į naują arba sterilią pakuotę; arba

b) vežamas nesupakuotas talpyklose ar kitose transporto priemonėse, kurios prieš naudojant buvo rūpestingai išvalytos ir dezinfekuotos.

1. Kraujas gali būti tiekiamas rinkai tokiais tikslais, jeigu jis buvo surinktas:

a) iš arklinių, kurie

i) apžiūros metu kraujo surinkimo dieną neturi jokių Direktyvos 2009/156/EB I priede išvardytų ligų, apie kurias privaloma pranešti, ir arklių gripo, arklių piroplazmozės, arklių rinopneumonijos ir virusinio arklių arterito, išvardytų Pasaulio gyvūnų sveikatos (OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (2010 m. laida) 1.2.3 straipsnio 4 punkte, klinikinių požymių;

ii) kraujo surinkimo dieną ir ne trumpiau kaip 30 dienų iki jos buvo laikomi ūkiuose, kuriems paskirta veterinarinė priežiūra ir kuriems nebuvo taikomas draudimas remiantis Direktyvos 2009/156/EB 4 straipsnio 5 dalimi arba apribojimai remiantis minėtos direktyvos 5 straipsniu;

iii) Direktyvos 2009/156/EEB 4 straipsnio 5 dalyje nustatytais laikotarpiais neturėjo kontakto su arkliniais iš ūkių, kuriems remiantis minėtu straipsniu buvo taikomas draudimas dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių, ir mažiausiai 40 dienų prieš surenkant kraują ir kraujo surinkimo dieną neturėjo kontakto su arkliniais iš valstybių narių ar trečiųjų šalių, nelaikomų šalimis, kuriose nenustatyta afrikinės arklių ligos atvejų, remiantis tos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktais;

b) prižiūrint veterinarijos gydytojams:

i) skerdyklose, registruotose ar patvirtintose pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, arba

ii) kompetentingos institucijos patvirtintose ir prižiūrimose įmonėse, kurioms suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris ir kurios surenka arklinių kraują, skirtą ne pašarams skirtiems kraujo produktams gaminti.

2. Kraujo produktus galima tokiais tikslais pateikti rinkai su sąlyga, kad:

a) gaminant, tvarkant ir pakuojant kraujo produktus buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad jie nebūtų užteršti patogenais;

b) kraujo produktai pagaminti iš kraujo, kuris:

i) atitinka 1 punkto a papunktyje nustatytas sąlygas, arba

ii) buvo apdorotas bent vienu iš toliau nurodytų būdų, o po to atliktas veiksmingumo tikrinimas, kad būtų inaktyvuoti patogenai, galintys sukelti afrikinę arklių ligą, visų tipų arklių encefalomielitą, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą, arklių infekcinę mažakraujystę, vezikulinį stomatitą ir įnoses (Burkholderia mallei):

— termiškai apdorotas 65 °C temperatūroje ne trumpiau kaip 3 valandas;

— švitinti 25 kGy stiprumo gama spinduliais,

— pH pakeistas iki pH 5 dviejų valandų laikotarpiu,

— visa masė termiškai apdorota ne žemesnėje kaip 80 °C temperatūroje.

3. Arklinių kraujas ir kraujo produktai turi būti supakuoti sandariose nelaidžiose talpyklose, kurios, jei tai arklinių kraujas, paženklintos skerdyklos ar surinkimo patalpų, nurodytų 1 punkto b papunktyje, patvirtinimo numeriu.

a) gamykla turi sandėliavimo patalpas tvirtomis grindimis ir glotniomis lengvai nuvalomomis ir dezinfekuojamomis sienomis ir, jeigu reikia, tinkamus šaldymo įrenginius;

b) sandėliavimo patalpos nuolat valomos ir sutvarkomos pagal nustatytus reikalavimus, kad neužterštų žaliavų;

c) jeigu šio skyriaus reikalavimų neatitinkanti žaliava sandėliuojama ir (arba) perdirbama tose patalpose, ji per visą priėmimo, laikymo, perdirbimo ir išsiuntimo laikotarpį turi būti atskirta nuo gautos šio skyriaus reikalavimus atitinkančios žaliavos;

d) jeigu nuokarpos ir atplaišos gauti iš kalkintų kailių, šie likučiai apdorojami taip, kad būtų galima išvengti pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai prieš naudojant gaminti:

i) gyvūnams skirtą želatiną; arba

ii) organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas.

1. Neapdoroti kailiai ir odos gali būti tiekiami rinkai laikantis šviežiai mėsai pagal Direktyvą 2002/99/EB taikomų sveikatos reikalavimų.

2. Apdorotus kailius ir odas galima pateikti rinkai su sąlyga, kad:

a) jie neturėjo sąlyčio su jokiu kitu gyvūniniu produktu ar gyvais gyvūnais, galinčiais užkrėsti pavojinga užkrečiamąja liga;

b) VIII priedo III skyriuje nustatytame prekybos dokumente įrašytas teiginys, nurodantis, kad imtasi visų atsargumo priemonių siekiant išvengti užteršimo patogenais.

1. Kanopinių kailiai ir odos, kurie ūkio subjekto sprendimu skirti kitiems tikslams nei vartoti žmonėms ir kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus dėl žaliavų želatinai ar kolagenui, skirtiems maistui, gaminti, gali būti tiekiami rinkai be apribojimų pagal šį reglamentą.

2. Šie apdoroti kailiai ir odos gali būti tiekiami rinkai be apribojimų pagal šį reglamentą:

a) kailiai ir odos, galutinai apdoroti rauginimo procesu,

b)  Wet blue tipo odos,

c) „raugintos odos“,

d) kalkinti kailiai (ne mažiau kaip aštuonias valandas apdoroti kalkėmis ir sūrymu esant 12-13 pH).

3. Nukrypstant nuo šio skyriaus 2 punkto, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad prie 2 punkto c ir d papunkčiuose nurodytų apdorotų kailių ir odų siuntų būtų pridedamas prekybos dokumentas pagal VIII priedo III skyriaus 6 punkte nustatytą pavyzdį, kai jie tiekiami įmonėms ar gamykloms, gaminančioms gyvūnų augintinių ėdalą, organines trąšas ar dirvožemį gerinančias medžiagas ar transformuojančioms šias medžiagas į biodujas.

1. Neapdorota vilna, neapdoroti plaukai, neapdoroti kiaulių šeriai ir neapdorotos plunksnos, plunksnų dalys ir pūkai turi būti 3 kategorijos medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 10 straipsnio b punkto iii, iv ir v papunkčiuose ir 10 straipsnio h bei n punktuose.

a) buvo imtasi visų būtinų priemonių išvengti bet kokio įmanomo ligos plitimo;

b) gabenama vandeniui nepralaidžiose talpyklose ir (arba) transporto priemonėse, kurias būtina nedelsiant išvalyti ir dezinfekuoti po kiekvieno panaudojimo.

2. Vežti kiaulių šerius ir kiaulinių vilną bei plaukus iš regionų, kuriems būdingas endeminis afrikinis kiaulių maras, leidžiama tik tuomet, jei kiaulių šeriai ir kiaulinių vilna bei plaukai:

a) yra išvirti, nudažyti ar nubalinti; arba

b) apdoroti kitu būdu, kuriuo tikrai sunaikinami patogenai, jei poveikio įrodymai pateikiami už kilmės vietą atsakingo veterinarijos gydytojo išduotame sertifikate. Gamybinis plovimas negali būti laikomas apdorojimo būdu pagal minėtą nuostatą.

3. 1 punkto nuostatos netaikomos dekoratyviosioms plunksnoms arba plunksnoms:

a) kurias keliautojai vežasi savo reikmėms; arba

b) siunčiamoms privatiems asmenims, o ne pramoniniams tikslams skirtose siuntose.

a) nuplauti gamykloje, kai vilna ir plaukai pamerkiami į vandens, muilo ir natrio hidroksido arba kalio hidroksido vonias; arba

b) siunčiami tiesiogiai į gamyklą, gaminančią šalutinius gyvūninių produktų gaminius iš vilnos arba plaukų, skirtus tekstilės pramonei, ir tokia vilna arba plaukai buvo apdoroti bent vienu iš šių būdų:

i) chemine depiliacija, kuriai naudojamos gesintos kalkės arba natrio sulfidas;

ii) bent 24 valandų fumigacija formaldehido garuose hermetiškoje kameroje;

iii) pramoniniu plovimu, kai vilna ir plaukai pamerkiami į 60–70 °C vandenyje tirpų ploviklį,

iv) laikant (į laikymo laiką gali būti įskaitytas vežimo laikas) aštuonias dienas 37 °C, 28 dienas 18 °C arba 120 dienų 4 °C temperatūroje.

1. būti iš teritorijos, kuriai netaikomas draudimas dėl:

a) bičių amerikinio puvinio (Paenibacillus larvae larvae), išskyrus atvejus, jei kompetentinga institucija nustato, kad pavojus yra nereikšmingas, išduoda specialų leidimą juos naudoti tik toje konkrečioje valstybėje narėje ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad liga neišplis;

b) akariozės (Acarapis woodi (Rennie)), išskyrus atvejus, jei paskirties teritorijoms suteikiamos papildomos garantijos pagal Direktyvos 92/65/EEB 14 straipsnio 2 dalį;

c) mažojo avilių vabalo (Aethina tumida); arba

d)  Tropilaelaps erkės (Tropilaelaps spp); ir

2. turi atitikti Direktyvos 92/65/EEB 8 straipsnio a punkto reikalavimus.

1. Lydyti riebalai, pagaminti iš 1 ar 2 kategorijos medžiagų, kurios skirtos naudoti oleocheminiais tikslais, turi būti gaminami taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų, kaip nustatyta IV priedo III skyriuje.

2. Atrajotojų kilmės lydyti riebalai turi būti taip išvalomi, kad didžiausias likusių netirpių visų priemaišų kiekis neviršytų 0,15 % masės.

1. Riebalų gaminių gamybos iš lydytų riebalų, gautų iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų, procesas gali būti toks:

a) transesterifikacija arba hidrolizė, trunkančios 20 minučių ne mažesnėje kaip 200 °C temperatūroje, veikiant atitinkamu reikiamo dydžio slėgiu (glicerinas, riebalų rūgštys ir esteriai);

b) muilinimas, naudojant 12 M NaOH (glicerinas ir muilas):

i) partijomis 95 °C temperatūroje tris valandas; arba

ii) ištisiniu procesu 140 °C temperatūroje, veikiant 2 barų (2 000 hPa) slėgiu aštuonias minutes, arba

c) hidrinant 160 °C temperatūroje esant 12 barų (12 000 hPa) slėgiui 20 minučių.

2. Riebalų gaminiai, pagaminti pagal šį skyrių, gali būti tiekiami rinkai tik:

a) naudoti kitomis nei šėrimas, kosmetika ir vaistai paskirtimis;

b) be to, riebalų gaminių iš 1 kategorijos medžiagų atveju, naudoti kitomis nei organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos paskirtimis.

3. Produktų, gautų iš lydytų riebalų, galutinis taškas:

a) jie turi būti gauti iš gyvūnų, kurie

i) buvo paskersti skerdykloje, prieš skerdimą juos patikrinus ir nustačius, kad jie pagal Sąjungos teisės aktus yra tinkami skersti ir vartoti žmonėms, arba

ii) neturėjo jokių ligų, kuriomis per šį produktą gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai, klinikinių požymių;

b) jie turėjo būti termiškai apdoroti vieną valandą esant ne žemesnei kaip 80 °C vidaus temperatūrai;

c) ragai turėjo būti pašalinti neatveriant kaukolės ertmės;

d) turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kryžminio užsikrėtimo visais apdorojimo, sandėliavimo ir transportavimo etapais;

e) jie turi būti supakuoti į naujas pakuotes ar talpyklas; arba vežami transporto priemonėmis ar birių produktų talpyklose, prieš pakraunant dezinfekuotose kompetentingos institucijos patvirtinta priemone;

f) ant jų pakuočių ar talpyklų turi būti:

i) nurodytas produkto tipas (pavyzdžiui, ragai, ragų produktai, kanopos ar kanopų produktai);

ii) nurodytas paskirties patvirtintos arba registruotos paskirties įmonės pavadinimas ir adresas.