2009R0302 — LT — 23.06.2012 — 001.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 302/2009 2009 m. balandžio 6 d. dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 (OL L 096, 15.4.2009, p.1)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 500/2012 2012 m. birželio 13 d.	L 157	1	16.6.2012

---

▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 302/2009

2009 m. balandžio 6 d.

dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007

I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas, taikymo sritis ir tikslas

Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias ►M1  Sąjunga ◄ taikys daugiametį Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) rekomenduojamą paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių atkūrimo planą.

Šis reglamentas taikomas rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų ištekliams.

▼M1

Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2022 m. pabaigos galiojančio išteklių atkūrimo plano tikslas – pasiekti biomasę, atitinkančią didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį ne mažesne nei 60 % tikimybe.

▼B

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	KSŠ –konvencijos Susitariančiosios Šalys ir konvencijos nepasirašiusios bendradarbiaujančios šalys, subjektai arba žvejybos subjektai;

b)

žvejybos laivas –bet kuris laivas, kuris komerciniais tikslais naudojamas arba yra skirtas naudoti su paprastųjų tunų išteklių naudojimu susijusiai veiklai, įskaitant žūklės laivus, žuvų perdirbimo laivus, aprūpinimo laivus, vilkikus, perkrovimo operacijoms naudojamus laivus ir transportinius laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius;

c)	žūklės laivas –bet kuris laivas, naudojamas komercinei paprastųjų tunų žvejybai;

▼M1

d)	„pagalbinis laivas“ –laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš varžos arba tunų gaudyklės į paskirtąjį uostą arba perdirbimo laivą;

▼B

e)	perdirbimo laivas –laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba daugiau iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas gabalais, šaldymas ir (arba) perdirbimas;

f)	žvejyba aktyviaisiais žvejybos įrankiais –paprastųjų tunų žvejyba naudojantis bet kuriuo žūklės laivu tam tikru žvejybos sezonu;

g)

jungtinė žvejybos operacija –bet kuri dviejų arba daugiau su skirtingų KSŠ arba skirtingų valstybių narių ar tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančių žūklės laivų atliekama operacija, kai vieno žūklės laivo sužvejotas kiekis priskiriamas kitam žūklės laivui arba laivams pagal sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo formulę;

▼M1

h)

perkėlimo operacijos – tai: i) bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo į transportavimo varžą; ii) bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą; iii) bet kuris varžos su paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą; iv) bet kuris negyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos į pagalbinį laivą; v) bet kuris perkėlimas iš paprastųjų tunų žuvininkystės ūkio arba tunų gaudyklės į perdirbimo laivą, transportinį laivą arba bet kuris varžos, kurioje yra paprastųjų tunų, perkėlimas iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą; vi) bet kuris gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaudyklės į transportavimo varžą;

▼B

i)	tunų gaudyklė –statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo žuvys nukreipiamos į aptvarą;

j)	perkėlimas į varžas –paprastųjų tunų perkėlimas iš transportavimo varžos į tukinimo ir auginimo varžas;

k)	tukinimas –trumpalaikis (paprastai nuo dviejų iki šešių mėnesių) paprastųjų tunų laikymas varžose siekiant, kad juose susikauptų daugiau riebalų;

▼M1

l)	auginimas –paprastųjų tunų laikymas varžose ilgiau nei šešis mėnesius siekiant padidinti biomasę;

▼B

m)	perkrovimas –visų paprastųjų tunų arba bet kokio jų kiekio perkrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą;

n)	sportinė žūklė –nekomercinė žūklė, kurios dalyviai yra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems išduota nacionalinė sporto licencija;

o)	pramoginė žūklė –nekomercinė žūklė, kurios dalyviai nėra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems neišduota nacionalinė sporto licencija;

p)	II užduotis –TATAK „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų imčių ėmimo vadove“ (trečias leidimas, TATAK, 1990 m.) nustatyta II užduotis;

▼M1

q)

atsakinga valstybė narė ir už … atsakinga valstybė narė –vėliavos valstybė narė arba valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse yra tunų gaudyklė ar žuvininkystės ūkis, arba, jei žuvininkystės ūkis ar tunų gaudyklė yra atviroje jūroje, valstybė narė, kurioje įsisteigęs tunų gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatorius.

▼B

3 straipsnis

Laivų ilgis

Visi šiame reglamente nurodyti laivų ilgiai laikomi visu laivo ilgiu.

II

SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

Su žvejybos galimybėmis susijusios sąlygos

1.  Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir tunų gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės paprastųjų tunų žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje.

2.  Kiekviena valstybė narė parengia rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų ir tunų gaudyklių metinį žvejybos planą.

3.  Metiniame žvejybos plane visų pirma:

▼M1

4.  Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. valstybės narės Komisijai perduoda preliminariuosius metinius kitų metų žvejybos planus. Komisija surenka preliminariuosius metinius nacionalinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą, kuris perduodamas TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.

Kasmet ne vėliau kaip iki sausio 31 d. valstybės narės galutinį metinį žvejybos planą perduoda Komisijai. Komisija surenka galutinius metinius nacionalinius žvejybos planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos planą, kuris kasmet iki kovo 1 d. perduodamas TATAK sekretoriatui.

▼B

5.  Apie visus paskesnius metinio žvejybos plano arba konkretaus paskirtos kvotos valdymo būdo pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau nei likus 13 dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios. Komisija informaciją apie tokius pakeitimus TATAK sekretoriatui perduoda ne vėliau nei likus 10 dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios.

6.  Laivo vėliavos valstybė narė imasi veiksmų pagal šią dalį, jei su jos vėliava plaukiojantis laivas:

Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis patikrinimas vyktų jos uostuose jai kontroliuojant arba kad jį vykdytų jos paskirtas asmuo, kai laivas yra ne viename iš jos uostų.

Laivo vėliavos valstybė narė atšaukia leidimą žvejoti paprastuosius tunus ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos nurodytą uostą, kai laikoma, kad individuali kvota išnaudota.

7.  Kasmet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo metinių žvejybos planų įgyvendinimą tais metais. Tuose pranešimuose nurodoma:

Komisija iki kiekvienų metų spalio 15 d. šiuos pranešimus perduoda TATAK sekretoriatui.

Atsižvelgiant į tai, kad žvejybos sezonai tam tikriems žvejybos įrankiams pasibaigia spalio 15 d., valstybės narės gali Komisijai vėliau pateikti papildomą informaciją apie šią žvejybą.

8.  Privatūs valstybės narės ir KSŠ piliečių komerciniai susitarimai, pagal kuriuos su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu būtų žvejojami KSŠ paskirtos kvotos paprastieji tunai, sudaromi gavus atitinkamos valstybės narės, kuri apie tuos susitarimus praneša Komisijai, leidimą ir TATAK komisijos leidimą.

9.  Kasmet iki kovo 1 d. valstybės narės atsiunčia Komisijai informaciją apie visus privačius valstybės narės piliečių ir KSŠ komercinius susitarimus.

10.  9 dalyje nurodytą informaciją sudaro:

11.  Komisija 9 dalyje nurodytą informaciją nedelsdama atsiunčia TATAK sekretoriatui.

▼M1 —————

▼B

13.   ►M1  Sąjungos ◄ žvejybos laivų frachtavimas paprastiesiems tunams žvejoti rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiamas nuo 2010 m.

▼M1 —————

▼B

15.  Kiekviena valstybė narė iki 7 straipsnio 5 dalyje nurodyto žvejybos sezono pradžios paskiria specialiąją pramoginės ir sportinės žūklės kvotą ir apie ją praneša Komisijai.

III

SKYRIUS

PAJĖGUMŲ PRIEMONĖS

5 straipsnis

Žvejybos pajėgumų priemonės

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos žvejybos pajėgumai atitiktų jos kvotą.

2.  Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie gali žvejoti paprastuosius tunus, juos laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa yra ne didesni nei su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičius ir visa atitinkama bendroji talpa. Šis ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą, o kitiems žvejybos laivams – pagal laivo tipą.

3.  Kad būtų laikomasi 2 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. žvejojo paprastuosius tunus, juos laikė laive, perkrovė, transportavo ar iškrovė, skaičių ir visą atitinkamą bendrąją talpą. Šis ribojimas žūklės laivams taikomas pagal žvejybos įrankių tipą, o kitiems žvejybos laivams – pagal laivo tipą.

4.  Valstybės narės, vykdančios paprastųjų tunų žvejybą rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, gaudyklių skaičius yra ne didesnis nei gaudyklių, kurioms ta valstybė narė iki 2008 m. liepos 1 d. suteikė leidimą, skaičius.

5.  Kad būtų laikomasi 4 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato gaudyklių, kurioms kiekviena valstybė narė suteikė leidimą iki 2008 m. liepos 1 d., skaičių.

6.  2 ir 4 dalyse nurodytų žvejybos pajėgumų sustabdymas gali būti netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad ji turi didinti žvejybos pajėgumus, kad visiškai išnaudotų savo kvotą.

▼M1

7.  Nedarant poveikio 6 daliai, 2 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nurodyti žvejybos pajėgumai sumažinami, kad:

Apskaičiuojant, kiek turi būti mažinami žvejybos pajėgumai, atsižvelgiama į tam tikrų kategorijų laivų sužvejojamų žuvų kiekį, laikantis 2009 m. TATAK metiniame susitikime patvirtintos metodologijos.

Šis reikalavimas mažinti žvejybos pajėgumus netaikomas valstybei narei, kuri įrodo, kad jos žvejybos pajėgumai atitinka jos kvotą.

▼B

8.  Kad būtų laikomasi 7 dalies, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, juos laikyti laive, perkrauti, transportuoti ar iškrauti, skaičių ir visą bendrąją talpą.

▼M1

9.  Kiekviena valstybė narė parengia 2010–2013 m. žvejybos pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 2, 4, 6 ir 7 dalyse nurodyta informacija. Be to, plane pateikiama išsami informacija apie kitus būdus, kuriais valstybė narė šalina pernelyg didelius pajėgumus, o ne tik laivų atidavimą į laužą. Prireikus planas kasmet peržiūrimas ir pateikiamas Komisijai iki kiekvienų metų rugpjūčio 15 d.

Komisija surenka nacionalinius valdymo planus ir įtraukia juos į Sąjungos žvejybos pajėgumų valdymo planą, kuris perduodamas TATAK svarstyti ir tvirtinti.

▼B

6 straipsnis

Auginimo ir tukinimo pajėgumų priemonės

1.  Valstybės narės paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumai yra ne didesni nei tos valstybės narės žuvininkystės ūkių, kurie nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo registruoti TATAK žuvininkystės ūkių registre arba kuriems suteiktas leidimas ir apie kuriuos pranešta TATAK, paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų.

2.  Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekis 2010 m. yra ne didesnis nei perkeltų paprastųjų tunų kiekis, kurį tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai 2005, 2006, 2007 arba 2008 m. užregistravo Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje.

3.  Kiekviena valstybė narė 2 dalyje nurodytą didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekį paskirsto savo žuvininkystės ūkiams.

4.  Kad būtų laikomasi 1 ir 2 dalių, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo ir tukinimo pajėgumus ir didžiausią laisvėje sužvejojamų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybės narės žuvininkystės ūkius, kiekį, kurį kiekviena valstybė narė gali paskirstyti savo žuvininkystės ūkiams.

5.  Kiekviena valstybė narė, kurioje auginami arba tukinami paprastieji tunai, parengia 2010–2013 m. tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų valdymo planą. Tas planas pateikiamas Komisijai iki 2009 m. rugpjūčio 15 d., ir jame pateikiama 1–3 dalyse nurodyta informacija. Komisija 2010–2013 m. Bendrijos tunų auginimo ir tukinimo pajėgumų valdymo planą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. pateikia TATAK.

IV

SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

7 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.  Paprastuosius tunus ilgesniais nei 24 m pelaginėmis ūdomis žvejojančiais žūklės laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10o vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42o šiaurės platumos; jame paprastųjų tunų žvejyba draudžiama nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d.

▼M1

2.  Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 15 d. iki gegužės 15 d.

▼B

3.  Paprastuosius tunus kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

4.  Paprastuosius tunus pelaginiais tralais žvejojančiais traleriais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

5.  Poilsinė ir sportinė paprastųjų tunų žūklė rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama nuo spalio 15 d. iki birželio 15 d.

▼M1 —————

▼B

8 straipsnis

Lėktuvų naudojimas

Draudžiama naudoti lėktuvus arba sraigtasparnius paprastiesiems tunams ieškoti.

9 straipsnis

Verslinis dydis ir specialiosios tam tikrų rūšių žvejybos priemonės

1.  Verslinis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų dydis yra 30 kg arba 115 cm.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir nepažeidžiant 11 straipsnio, verslinis paprastųjų tunų dydis – 8 kg arba 75 cm – taikomas:

3.  Kad būtų laikomasi 2 dalies a punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų skaičius lygus Bendrijos žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2006 m., skaičiui.

4.  Kad būtų laikomasi 2 dalies b punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais Adrijos jūroje žvejoti paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, žūklės laivų skaičius lygus ►M1  Sąjungos ◄ žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.

5.  Kad būtų laikomasi 2 dalies c punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nustato didžiausią kartinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, skaičių. Nukrypstant nuo 5 straipsnio 2 dalies, žūklės laivų skaičius lygus ►M1  Sąjungos ◄ žūklės laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiui.

6.  Komisija 3, 4 ir 5 dalyse nurodytą žūklės laivų skaičių perduoda TATAK sekretoriatui iki kiekvienų metų sausio 30 d.

7.  Kad būtų laikomasi 2 dalies a, b ir c punktų, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, valstybėms narėms paskirsto žūklės laivų skaičių, nustatytą pagal 3, 4 ir 5 dalis.

8.  Kad būtų laikomasi 2 dalies a punkto, 3 dalyje nurodytiems leidimus turintiems žūklės laivams paskirstoma ne daugiau kaip 7 % ►M1  Sąjungos ◄ paprastųjų tunų, kurių verslinis dydis 8–30 kg arba 75–115 cm, kvotos; nukrypstant nuo 2 dalies, trumpesniems nei 17 m kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 100 tonų paprastųjų tunų, kurie sveria ne mažiau kaip 6,4 kg arba yra ne mažesni nei 70 cm. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Taryba nusprendžia, kaip ►M1  Sąjungos ◄ kvota paskirstoma valstybėms narėms.

9.  Kad būtų laikomasi 2 dalies b punkto, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, nusprendžia, kaip didžiausia ►M1  Sąjungos ◄ kvota paskirstoma valstybėms narėms.

10.  Kad būtų laikomasi 2 dalies c punkto, 5 dalyje nurodytiems leidimus turintiems žūklės laivams paskirstoma ne daugiau kaip 2 % ►M1  Sąjungos ◄ paprastųjų tunų, kurių verslinis dydis 8–30 kg arba 75–115 cm, kvotos. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Taryba nusprendžia, kaip ►M1  Sąjungos ◄ kvota paskirstoma valstybėms narėms.

11.  I priede pateiktos papildomos specialiosios sąlygos, taikomos rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotiems paprastiesiems tunams, Adrijos jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, ir Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais, naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas, žvejojančių laivų sužvejotiems paprastiesiems tunams, kurie pateikiami švieži.

12.  Visiems aktyviaisiais žvejybos įrankiais paprastuosius tunus žvejojantiems žūklės laivams leidžiama atsitiktinai sužvejoti ne daugiau kaip 5 % paprastųjų tunų, kurių svoris nuo 10 kg ar 80 cm ir iki 30 kg.

13.  12 dalyje nurodyta procentinė dalis apskaičiuojama pagal visą atsitiktinai sužvejotų paprastųjų tunų skaičių visame šių žūklės laivų sužvejotų ir iškrautų žuvų kiekyje arba pagal procentais išreikštą svorio ekvivalentą.

14.  Atsitiktinai sužvejotas kiekis išskaičiuojamas iš vėliavos valstybės narės kvotos. Išmesti į jūrą negyvas žuvis, kurios yra 12 dalyje nurodyto atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekio dalis, draudžiama; tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.

15.  Atsitiktinai sužvejotiems paprastiesiems tunams taikomi 17, 18, 21 ir 23 straipsniai.

10 straipsnis

Gyvų paprastųjų tunų imčių ėmimo planas

1.  Kiekviena valstybė narė parengia imčių ėmimo programą, kad būtų nustatytas sužvejotas kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekis.

2.  Imtį iš varžų siekiant nustatyti žuvų dydį sudaro 100 žuvų, paimtų iš 100 tonų gyvų žuvų, arba 10 % viso varžose laikomų žuvų skaičiaus. Imtis žuvų dydžiui nustatyti, jeigu dydis nustatomas atsižvelgiant į žuvų ilgį ar svorį, imama išaugintas žuvis paimant žuvininkystės ūkyje, o jeigu tai yra vežant negyvas žuvis imama imtis, – pagal TATAK nustatytą metodą, kuris naudojamas pranešant duomenis, kuriuos reikia pateikti vykdant II užduotį.

3.  Parengiami papildomi metodai ir imtys, skirtos ilgiau nei metus auginamoms žuvims.

4.  Imtys imamos atsitiktinės atrankos būdu, ir žuvys paimamos iš visų varžų. Kasmet atliekamo imčių ėmimo duomenys Komisijai pateikiami iki kitų metų gegužės 31 d.

11 straipsnis

Priegauda

1.   ►M1  Sąjungos ◄ žūklės laivams, kurie nežvejoja paprastųjų tunų aktyviaisiais žvejybos įrankiais, neleidžiama laive laikyti paprastųjų tunų kiekio, viršijančio 5 % viso laive laikomo sužvejotų žuvų svorio ir (arba) skaičiaus.

2.  Priegauda išskaičiuojama iš vėliavos valstybės narės kvotos. Draudžiama išmesti į jūrą negyvas žuvis, kurios yra 1 dalyje nurodytos priegaudos dalis, laikotarpiu, kai leidžiama paprastųjų tunų žvejyba; tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.

3.  Paprastųjų tunų priegaudai taikomi 17, 18, 21, 23 ir 34 straipsniai.

12 straipsnis

Pramoginė žūklė

1.  Kiekviena valstybė narė pramoginę žūklę vykdantiems laivams išduoda žvejybos leidimus.

2.  Vykdant pramoginę žūklę per kiekvieną reisą draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti daugiau nei vieną paprastąjį tuną.

3.  Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sužvejotus vykdant pramoginę žūklę, išskyrus atvejus, kai jie parduodami labdaros tikslais.

4.  Kiekviena valstybė narė renka pramoginės žūklės metu sužvejotų paprastųjų tunų kiekio duomenis ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda praėjusių metų duomenis Komisijai. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

5.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant pramoginę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

13 straipsnis

Sportinė žūklė

1.  Kiekviena valstybė narė reguliuoja sportinę žūklę, visų pirma sportinę žūklę vykdantiems laivams išduoda žvejybos leidimus.

2.  Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sužvejotus sportinės žūklės varžybose, išskyrus atvejus, kai jie parduodami labdaros tikslais.

3.  Kiekviena valstybė narė renka sportinės žūklės metu sužvejotų paprastųjų tunų kiekio duomenis ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda praėjusių metų duomenis Komisijai. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

4.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant sportinę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

V

SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

14 straipsnis

Laivų registrai

1.  Ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki 7 straipsnyje nurodytų žvejybos sezonų pradžios kiekviena valstybė narė Komisijai elektroniniu būdu atsiunčia šią informaciją TATAK reikalaujamų duomenų ir informacijos teikimo gairėse nurodyta forma:

Kalendoriniais metais žvejybos laivas įtraukiamas tik į vieną iš šioje dalyje nurodytų sąrašų.

▼M1

2.  Atgaline data pateikiama informacija nepriimama. Paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik tais atvejais, kai žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl teisėtų veiklos priežasčių arba force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir nurodo:

▼B

3.  Komisija 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją siunčia TATAK sekretoriatui, kad šie laivai galėtų būti įtraukti į TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, registrą arba TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama dalyvauti paprastųjų tunų žvejybos veikloje, registrą.

4.  Nepažeisdami 11 straipsnio, ►M1  Sąjungos ◄ žvejybos laivai, neįtraukti į TATAK registrus, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje nežvejoja paprastųjų tunų, nelaiko jų laive, neperkrauna, netransportuoja, neperkelia, neperdirba ir neiškrauna į krantą.

5.  Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

15 straipsnis

Tunų gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, registras

1.  Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis Komisijai atsiunčia visų tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje išduotas specialusis žvejybos leidimas, sąrašą. Į sąrašą įrašomi gaudyklių pavadinimai ir registravimo numeriai.

2.  Komisija minėtą sąrašą perduoda TATAK sekretoriatui, kad tas tunų gaudykles būtų galima įtraukti į TATAK tunų gaudyklių, kurioms leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, registrą.

3.   ►M1  Sąjungos ◄ tunų gaudyklėmis, neįtrauktomis į TATAK registrą, neleidžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų, jų laikyti, perkelti arba iškrauti į krantą.

4.  Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

16 straipsnis

Informacija apie žvejybos veiklą

1.  Kasmet iki vasario 15 d. kiekviena valstybė narė perduoda Komisijai į 14 straipsnyje nurodytą TATAK registrą įtrauktų žūklės laivų, kurie praėjusiais žvejybos metais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus, sąrašą.

2.  Kiekviena valstybė narė Komisijai perduoda visą informaciją, susijusią su laivais, kuriems netaikoma 1 dalis, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus.

3.  Komisija TATAK sekretoriatui perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kasmet iki kovo 1 d., taip pat perduoda antroje dalyje nurodytą informaciją.

17 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.  Valstybės narės paskiria paprastiesiems tunams iškrauti arba perkrauti naudotiną vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas.

Kad uostas būtų laikomas paskirtuoju, uosto valstybė narė nurodo leidžiamą iškrovimo ir perkrovimo laiką bei vietas. Uosto valstybė narė užtikrina, kad visada iškraunant ir perkraunant paprastuosius tunus ir visose jų iškrovimo bei perkrovimo vietose dalyvautų inspektoriai.

2.  Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Kasmet iki kovo 1 d. Komisija šią informaciją atsiunčia TATAK sekretoriatui.

3.  Draudžiama, išskyrus KSŠ ir valstybių narių paskirtuose uostuose, iš žvejybos laivų iškrauti ar perkrauti bet kokį rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį pagal 1 ir 2 dalis.

18 straipsnis

Duomenų registravimo reikalavimai

▼M1

1.  ES žūklės laivo kapitonas turi laikytis ne tik 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis ( 7 ), 14, 15, 23 ir 24 straipsnių, bet ir, jei taikoma, į laivo žurnalą įrašyti šio reglamento II priede nurodytą informaciją.

▼B

2.   ►M1  Sąjungos ◄ žūklės laivo, dalyvaujančio jungtinėje žvejybos operacijoje, kapitonas į laivo žurnalą įrašo šią papildomą informaciją:

19 straipsnis

Jungtinės žvejybos operacijos

1.  Vykdyti bet kurias jungtines paprastųjų tunų žvejybos operacijas leidžiama tik gavus atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) sutikimą. Kad gautų leidimą, kiekvienas žvejybos laivas yra įrengtas paprastiesiems tunams žvejoti ir turi individualią kvotą.

▼M1

Neleidžiama vykdyti jungtinių žvejybos operacijų su kitomis KSŠ.

▼B

2.  Gavusi leidimo paraišką, kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių laivų gautų šią informaciją:

3.  Kiekviena valstybė narė V priede nustatytos formos informaciją, nurodytą 2 dalyje, Komisijai perduoda ne vėliau kaip likus 15 dienų iki operacijos pradžios. Komisija tą informaciją TATAK sekretoriatui ir kitų jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žvejybos laivų vėliavos valstybei persiunčia ne vėliau kaip likus 10 dienų iki operacijos pradžios.

20 straipsnis

Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos

1.  Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių žūklės laivų ar kitų žūklės laivų, ilgesnių nei 24 m, aktyviaisiais įrankiais žvejojančių paprastuosius tunus, kapitonai elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kasdien siunčia IV priede nustatytos formos ar lygiavertės formos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodoma bent jau informacija apie TATAK registracijos numerį, laivo pavadinimą, laikotarpio pradžią ir pabaigą, sužvejotų žuvų kiekį (įskaitant svorį ir vienetų skaičių) (taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota) ir datą bei vietą (platuma ir ilguma), kurioje žuvys sužvejotos.

2.  1 dalyje nenurodytų žūklės laivų kapitonai savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kas savaitę siunčia IV priede nustatytos formos ar lygiavertės formos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodoma bent jau informacija apie TATAK registracijos numerį, laivo pavadinimą, laikotarpio pradžią ir pabaigą, sužvejotų žuvų kiekį (įskaitant svorį ir vienetų skaičių) (taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota) ir datą bei vietą (platuma ir ilguma), kurioje žuvys sužvejotos. Iki praėjusios savaitės sekmadienio vidurnakčio (Grinvičo laiku) sužvejotų žuvų kiekio ataskaita perduodama ne vėliau kaip iki pirmadienio vidurdienio. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie dienų jūroje, kurias nuo žvejybos pradžios arba paskutinės savaitinės ataskaitos pateikimo laivas buvo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje, skaičių.

3.  Kiekviena valstybė narė, gavusi 1 ir 2 dalyse nurodytas sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas, IV priede nustatyta forma nedelsdama persiunčia jas elektroniniu būdu Komisijai ir užtikrina, kad Komisijai būtų siunčiamos visų žvejojančių laivų savaitinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos elektroniniu būdu. Komisija tą IV priede nustatytos formos informaciją kiekvieną savaitę persiunčia TATAK sekretoriatui.

4.  Valstybės narės iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos Komisijai praneša apie su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų per ankstesnį mėnesį rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekius, kurie buvo iškrauti, perkrauti, sužvejoti gaudyklėmis arba perkelti į varžas. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.

21 straipsnis

Iškrovimas

1.  Nukrypdamas nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio, ►M1  Sąjungos ◄ žvejybos laivo, nurodyto šio Reglamento 14 straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ar žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša šią informaciją:

2.  Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus išankstinius pranešimus einamaisiais metais.

3.  Uosto valstybės narės institucijos duomenis apie į krantą iškrautą žuvų kiekį per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo pabaigos perduoda žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms.

4.  Po kiekvieno reiso per 48 valandas nuo žuvų iškrovimo ►M1  Sąjungos ◄ žūklės laivų kapitonai valstybės narės arba KSŠ, kur iškrautos žuvys, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Už deklaracijos, kurioje nurodomas bent jau iškrautų paprastųjų tunų kiekis ir jų sužvejojimo vieta, tikslumą atsakingas leidimą turinčio žūklės laivo kapitonas. Visas iškrautas sužvejotų žuvų kiekis pasveriamas, o ne apskaičiuojamas apytikriai.

▼M1

22 straipsnis

Perkėlimo operacijos

1.  Prieš bet kurią perkėlimo operaciją žūklės laivo ar vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio ar tunų gaudyklės, kurioje atliekamas atitinkamas perkėlimas, operatorius atitinkamos atsakingos vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodo:

2.  Atsakingos valstybės narės institucijos nusprendžia, ar išduoti leidimą atlikti kiekvieną perkėlimo operaciją. Šiuo tikslu kiekvienai perkėlimo operacijai suteikiamas unikalus atpažinties numeris, apie kurį atitinkamai pranešama žvejybos laivo kapitonui, tunų gaudyklės operatoriui ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Jei leidimas išduodamas, šį numerį sudaro trijų raidžių KSŠ kodas, keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys raidės, nurodančios leidimą (AUT), po kurių nurodomi eilės numeriai. Jei leidimą išduoti atsisakoma, numerį sudaro trys KSŠ kodo raidės, keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys raidės, nurodančios atsisakymą išduoti leidimą (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai. Perkėlimo operacijos nepradedamos be išankstinio leidimo.

Už žūklės laivą, vilkiką, žuvininkystės ūkį ar tunų gaudyklę atitinkamai atsakinga valstybė narė per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo išduoda leidimą atlikti perkėlimą arba atsisako jį išduoti. Valstybė narė nesuteikia leidimo atlikti perkėlimą, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji mano, kad:

3.  Jei leidimas atlikti perkėlimą neišduodamas:

4.  Perkėlimo operacijos pabaigoje žūklės laivo ar vilkiko kapitonas, tunų gaudyklės operatorius ar žuvininkystės ūkio operatorius užpildo ir atsakingos valstybės narės kompetentingoms institucijoms perduoda VIIIa priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.

Perkėlimo deklaracijas numeruoja už laivą, žuvininkystės ūkį ar tunų gaudyklę, iš kurių žuvys perkeliamos, atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos. Numeravimo sistemą sudaro 3 raidžių KSŠ kodas, po kurio seka keturi skaitmenys, nurodantys metus, ir trys eilės numeriai, po kurių nurodomos trys raidės ITD (KSŠ-20**/xxx/ITD).

Perkeliant žuvis pateikiamas perkėlimo deklaracijos originalas. Deklaracijos kopiją saugo žūklės laivo kapitonas, tunų gaudyklės operatorius, vilkiko kapitonas arba žuvininkystės ūkio operatorius.

5.  Perkėlimo operacijas atliekančių laivų (įskaitant vilkikus) kapitonai savo laivo žurnale kasdien registruoja perkeltų žuvų svorį ir skaičių, taip pat žūklės laivo pavadinimą, vėliavą ir TATAK registro numerį, bet kokių kitų susijusių laivų pavadinimą ir jų TATAK registro numerį, perkėlimo datą bei vietą ir paskirties žuvininkystės ūkį. Laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkėlimų duomenys. Jis laikomas laive ir bet kuriuo metu yra prieinamas kontrolės tikslais.

6.  Atsakingos valstybės narės suteiktas leidimas perkelti žuvis nereiškia, kad suteiktas leidimas atlikti žuvų perkėlimo į varžas operaciją.

7.  Žūklės laivo kapitonas, žuvininkystės ūkio operatorius ar tunų gaudyklės operatorius, kuris perkelia paprastuosius tunus, užtikrina, kad žuvų perkėlimo operacijos būtų stebimos vandenyje esančia vaizdo kamera.

Kiekvienas perkėlimo vaizdo įrašas padaromas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius perduodamas regioniniam stebėtojui, o kitas – KSŠ stebėtojui arba atitinkamai nacionaliniam stebėtojui, esančiam vilkike. KSŠ arba nacionaliniam stebėtojui perduodamas egzempliorius pateikiamas kartu su perkėlimo deklaracija ir sužvejotomis žuvimis, su kuriomis jis susijęs. Kiekvieno vaizdo įrašo, kuriame nuolat rodomas laikas ir data, pradžioje arba pabaigoje parodomas TATAK perkėlimo deklaracijos numeris. Valstybės narės Komisijai paprašius pateikia vaizdo įrašų kopijas TATAK Mokslo komitetui.

8.  Kaip nurodyta VII priede nustatytoje TATAK regioninėje stebėtojų programoje, žūklės laive esantis TATAK regioninis stebėtojas registruoja vykdomas žuvų perkėlimo operacijas ir rengia jų ataskaitą, tikrina žuvų perkėlimo operacijose dalyvaujančio žūklės laivo buvimo vietą, stebi, kaip perkeliamos žuvys, vertina perkeltų žuvų kiekį ir tikrina 2 dalyje nurodyto išankstinio perkėlimo leidimo bei 4 dalyje nurodytos TATAK perkėlimo deklaracijos įrašus.

Jei regioninio stebėtojo pateiktas sužvejotų žuvų kiekio įvertis bent 10 % didesnis nei žūklės laivo kapitono deklaruotas skaičius ir (arba) vidutinis svoris, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė inicijuoja tyrimą, kuris užbaigiamas iki perkėlimo į varžas žuvininkystės ūkyje. Kol nėra šio tyrimo rezultatų, perkelti į varžas neleidžiama, o dokumento apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį sužvejoto kiekio skirsnis nepatvirtinamas.

9.  TATAK regioniniai stebėtojai pasirašo TATAK perkėlimo deklaraciją aiškiai parašydami savo vardą bei pavardę ir TATAK numerį. Jie patikrina, ar TATAK perkėlimo deklaracija tinkamai užpildyta ir perduota vilkiko kapitonui.

Baigęs žuvų perkėlimą į žvejybos laivą tunų gaudyklės operatorius užpildo ir savo valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia IV priede nustatytos formos TATAK perkėlimo deklaraciją.

10.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl perkėlimo operacijų pagal šio straipsnio 2 ir 7 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

23 straipsnis

Perkrovimas

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnio, draudžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje perkrauti paprastuosius tunus.

2.  Prieš įplaukiant į bet kurį uostą, priimančio žvejybos laivo kapitonas arba atstovas valstybės, kurios uostu jis ketina naudotis, kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki numatyto atvykimo į uostą laiko pateikia šią informaciją:

3.  Žvejybos laivams neleidžiama perkrauti žuvų, jeigu jie iš anksto nėra gavę savo vėliavos valstybės leidimo.

4.  Žvejybos laivo, iš kurio bus perkrautos žuvys, kapitonas prieš perkrovimą savo vėliavos valstybei praneša:

5.  Valstybės narės, kurios uoste perkraunamos žuvys, kompetentinga institucija:

6.   ►M1  Sąjungos ◄ žvejybos laivų kapitonai užpildo TATAK perkrovimo deklaraciją ir ją perduoda valstybės narės, su kurios vėliava laivai plaukioja, kompetentingoms institucijoms. III priede nustatytos formos deklaracija perduodama ne vėliau kaip per 48 valandas nuo uoste atlikto perkrovimo dienos.

▼M1

24 straipsnis

Žuvų perkėlimo į varžas operacijos

1.  Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė per savaitę nuo žuvų perkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, su kurios vėliava plaukiojantys laivai sužvejojo tunus, ir Komisijai pateikia stebėtojo patvirtintą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą. Komisija tą informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui. Šioje ataskaitoje pateikiama žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyta informacija, kaip išdėstyta TATAK rekomendacijoje 06–07 dėl paprastųjų tunų auginimo.

2.  Prieš pradedant bet kurią perkėlimo į varžas operaciją, už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija už žūklės laivą atsakingai valstybei narei arba žūklės laivo vėliavos KSŠ praneša apie į varžas perkeltų žuvų, kurias sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys žūklės laivai, kiekį.

3.  Už žūklės laivą atsakinga valstybė narė nurodo už žuvininkystės ūkį atsakingai valstybei narei ar KSŠ konfiskuoti sužvejotas žuvis ir jas paleisti į jūrą 22 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, jei, gavusi 2 dalyje nurodytą informaciją, ji mano, kad:

4.  Perkėlimo į varžas operacija nepradedama be išankstinio žūklės laivo vėliavos KSŠ arba už žūklės laivą atsakingos valstybės narės leidimo.

Paprastieji tunai į varžas perkeliami iki liepos 31 d., išskyrus atvejus, kai už žuvis gaunantį žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė ar KSŠ nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Šios priežastys nurodomos pateikiant perkėlimo į varžas ataskaitą.

5.  Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad neleistų į varžas auginti arba tukinti perkelti paprastųjų tunų, su kuriais nepateikiami TATAK reikalaujami dokumentai, įskaitant nurodytuosius šiame reglamente ir 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa ( 8 ). Tokie dokumentai turi būti tikslūs, visiškai užpildyti ir patvirtinti.

6.  Atitinkamai atsakinga valstybė narė arba atsakinga KSŠ per 48 valandas nuo 2 dalyje nurodytos informacijos pateikimo išduoda leidimą perkelti žuvis į varžas arba jo neišduoda. Jei leidimas perkelti žuvis į varžas neišduodamas, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė ar KSŠ už vilkiką atsakingai valstybei narei ar KSŠ ir (arba) atitinkamai už žuvininkystės ūkį atsakingai valstybei narei ar KSŠ pagal 22 straipsnio 3 dalį pateikia nurodymą paleisti žuvis.

7.  Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad perkėlimo į varžas operacijos būtų stebimos vandenyje esančia vaizdo kamera.

Atliekamas vienas kiekvienos perkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašas. Kiekvieno vaizdo įrašo, kuriame nuolat rodomas laikas ir data, pradžioje arba pabaigoje parodomas TATAK perkėlimo deklaracijos numeris.

8.  Jei regioninio stebėtojo pateiktas kiekio įvertis ir žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktas kiekio įvertis skiriasi daugiau kaip 10 % pagal vidutinį svorį arba skaičių, už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė, bendradarbiaudama su žūklės laivo vėliavos valstybe, inicijuoja tyrimą. Kol nėra šio tyrimo rezultatų, žuvys neimamos, o dokumento apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį auginimo skirsnis nepatvirtinamas.

Jei tyrimas neužbaigiamas per 10 darbo dienų arba jei tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ar vidutinis svoris daugiau kaip 10 % didesnis nei žuvininkystės ūkio operatoriaus deklaruotas skaičius ar vidutinis svoris, vėliavos KSŠ arba už žūklės laivą atsakinga valstybė narė pateikia nurodymą paleisti tą žuvų skaičių ar svorį, kuriuo viršijamas deklaruotasis.

Už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad žuvininkystės ūkio operatorius nurodymą paleisti žuvis įvykdytų per 48 valandas nuo regioninio stebėtojo atvykimo. Žuvys paleidžiamos laikantis 22 straipsnio 3 dalies.

Jei galutinis įvertis perkeliant žuvis į varžas žuvininkystės ūkyje yra didesnis nei galutinis įvertis per pirmą perkėlimą iš žūklės laivo, už žūklės laivą atsakinga valstybė narė arba KSŠ nusprendžia dėl galutinio kvotos panaudojimo, kuris patvirtinamas atitinkamame (-uose) dokumente (-uose) apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį.

9.  Valstybės narės inicijuoja bandomuosius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti, kaip geriau vertinti paprastųjų tunų skaičių ir svorį sužvejojimo ir perkėlimo į varžas metu, įskaitant tokius būdus kaip stereoskopinių sistemų naudojimas, ir praneša tų tyrimų rezultatus TATAK Mokslo komitetui. Perkėlimo į varžas metu parengiama imčių ėmimo programa ir (arba) alternatyvi programa siekiant pagerinti į varžas perkeliamų žuvų skaičiavimą ir jų svorio vertinimą.

10.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl perkėlimo į varžas operacijų pagal šio straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

25 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.  Šio reglamento 2 straipsnio b punkte nurodytiems žvejybos laivams taikomas 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2244/2003, nustatantis išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų ( 9 ). Be to, valstybės narės užtikrina, kad visuose su jų vėliava plaukiojančiuose vilkikuose, neatsižvelgiant į jų ilgį, būtų įrengtas ir veiktų palydovinio ryšio siųstuvas ir stebėjimo įranga pagal Reglamento (EB) Nr. 2244/2003 3–16 straipsnius.

▼M1

Į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą TATAK žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, registrą įrašyti žvejybos laivai pradeda LSS duomenis siųsti TATAK bent jau prieš 15 dienų iki žvejybos sezono pradžios ir toliau juos siunčia ne trumpiau kaip 15 dienų po žvejybos sezono pabaigos, nebent Komisijai iš anksto atsiunčiamas prašymas išbraukti laivą iš TATAK laivų registro.

Kontrolės tikslais žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, atliekamas LLS duomenų siuntimas nenutraukiamas ir laivams esant uoste, nebent taikoma pranešimų apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistema.

Į 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą TATAK visų kitų žvejybos laivų (išskyrus žūklės laivus), kuriems leidžiama vykdyti su paprastųjų tunų žvejyba susijusią veiklą, registrą įrašyti žvejybos laivai LSS duomenis TATAK siunčia visą leidimo galiojimo laikotarpį.

▼B

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų žuvininkystės stebėjimo centrai realiuoju laiku duomenų teikimo formatu „https“ Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, gautus LSS pranešimus. Komisija šiuos pranešimus elektroniniu būdu nusiunčia TATAK sekretoriatui.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad:

4.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi jų inspektavimo laivams atsiųsti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik atliekant inspektavimo jūroje operacijas.

▼M1

26 straipsnis

Tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimas ir ataskaitos

1.  Duomenys apie sužvejotą žuvų kiekį registruojami ir elektroninėmis ar kitokiomis priemonėmis perduodami už atitinkamą tunų gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau nei per 48 valandas nuo kiekvienos tunų gaudyklėmis vykdytos žvejybos operacijos pabaigos. Kartu su šiais duomenimis pateikiama išsami informacija apie tunų gaudyklėse likusio žuvų kiekio įvertį.

2.  Kiekviena valstybė narė, gavusi 1 dalyje nurodytus duomenis, elektroninėmis priemonėmis juos persiunčia Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia TATAK sekretoriatui.

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl tunų gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimo ir ataskaitų teikimo pagal šio straipsnio 1 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

27 straipsnis

Kontrolė uoste arba žuvininkystės ūkyje

1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi į TATAK laivų, kuriems leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, registrą įtraukti žūklės laivai, į paskirtuosius uostus įplaukiantys iškrauti rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotus paprastuosius tunus ir (arba) juos perkrauti, būtų tikrinami uoste.

2.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių visoms jų jurisdikcijai priklausančiuose paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiuose atliekamoms žuvų perkėlimo į varžas operacijoms kontroliuoti.

3.  Jei paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiai yra atviroje jūroje, 2 dalis mutatis mutandis taikoma valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę už paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkius atsakingi fiziniai ar juridiniai asmenys.

28 straipsnis

Kryžminis patikrinimas

1.  Valstybės narės tikrina, įskaitant inspektavimo atskaitų, stebėtojų ataskaitų ir LSS duomenų panaudojimą, ar buvo pateikti laivų žurnalai ir atitinkamą į tų žvejybos laivų žurnalus, perkėlimo ir (arba) perkrovimo dokumentus ir dokumentus apie sužvejotų paprastųjų tunų kiekį įrašytą informaciją.

2.  Valstybės narės atlieka kryžminius visų iškrautų, perkrautų arba į varžas perkeltų kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivo žurnale arba perkrovimo deklaracijoje, ir kiekių, įrašytų iškrovimo deklaracijoje arba žuvų perkėlimo į varžas deklaracijoje, taip pat bet kokiuose susijusiuose dokumentuose (pvz., sąskaitose faktūrose ir (arba) pardavimo pažymose), patikrinimus.

29 straipsnis

TATAK jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

1.  TATAK ketvirtajame eiliniame susitikime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) priimta, TATAK 16-ajame neeiliniame susitikime pakeista ir šio reglamento VI priede pateikta jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema taikoma ►M1  Sąjungoje ◄ .

2.  Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, paskiria inspektorius ir pagal tą sistemą atlieka inspektavimus jūroje.

▼M1

Jei vienu metu konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 valstybės narės žvejybos laivų, tos valstybės narės inspektavimo laivas dislokuojamas konvencijos rajone visu laikotarpiu, kai tie laivai ten vykdo veiklą, kad galėtų atlikti kontrolę ir patikrinimus jūroje. Laikoma, kad šis įpareigojimas vykdomas, jei valstybės narės bendradarbiauja dislokuodamos inspektavimo laivą arba jei ES inspektavimo laivas dislokuojamas konvencijos rajone.

▼B

3.  Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti ►M1  Sąjungos ◄ inspektorius dalyvauti įgyvendinant tą sistemą.

4.  Komisija arba jos paskirta įstaiga ►M1  Sąjungos ◄ vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Ji kartu su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis tuo tikslu gali parengti jungtines inspektavimo programas, kurias įgyvendindama ►M1  Sąjunga ◄ galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal tą sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai žvejoja paprastuosius tunus, patvirtina reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti šias programas, visų pirma atsižvelgiant į reikalingus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei šių išteklių naudojimo geografinius rajonus.

5.  Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. praneša Komisijai inspektorių vardus bei pavardes ir nurodo inspektavimo laivus, kuriuos kitais metais jos ketina skirti sistemai įgyvendinti. Remdamasi šia informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia perspektyvinį planą, pagal kurį ►M1  Sąjunga ◄ kiekvienais metais dalyvaus įgyvendinant sistemą; Komisija tą planą nusiunčia TATAK sekretoriatui ir valstybėms narėms.

30 straipsnis

Nacionalinė stebėtojų programa

▼M1

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad paprastuosius tunus žvejojančiuose laivuose nacionalinių stebėtojų veiklos procentinis lygis siektų bent:

▼B

2.  Iki to laiko, kai TATAK pradės įgyvendinti 31 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinis stebėtojas dalyvautų:

3.  Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

Be to, stebėtojas, atsižvelgdamas į TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus, vykdo mokslinį darbą, pavyzdžiui, renka duomenis pagal TATAK apibrėžtos II užduoties reikalavimus, jeigu to prašo TATAK.

4.  Įgyvendindamos šį su stebėtojais susijusį reikalavimą, valstybės narės:

5.  Iki to laiko, kai TATAK pradės įgyvendinti 31 straipsnyje nurodytą regioninę stebėtojų programą, kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad stebėtojas dalyvautų kiekvieną kartą varžos operacijose ir paimant iš žuvininkystės ūkio visas sužvejotas žuvis.

31 straipsnis

TATAK regioninė stebėtojų programa

▼M1

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK regioninis stebėtojas būtų:

a, b ir c punktuose nurodytiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra TATAK regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų ar dalyvauti jų žvejybos veikloje neleidžiama.

▼B

2.  Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad TATAK stebėtojas dalyvautų kiekvieną kartą varžos operacijose ir paimant iš žuvininkystės ūkio visas sužvejotas žuvis.

TATAK stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

be to:

▼M1

Jei paprastieji tunai paimami iš varžos ir parduodami kaip švieži produktai, TATAK regioninis stebėtojas, stebintis tunų paėmimą, gali būti už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės pilietis.

▼B

3.  Visas išlaidas, patirtas TATAK stebėtojams vykdant veiklą, apmoka valstybės narės. Šias išlaidas valstybės narės gali pavesti apmokėti žuvininkystės ūkių operatoriams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų savininkams.

4.  VII priede išdėstyta TATAK regioninė stebėtojų programa taikoma ►M1  Sąjungoje ◄ .

▼M1

32 straipsnis

Naudojimasis vaizdo įrašais

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad TATAK inspektoriams ir stebėtojams būtų prieinami 22 straipsnio 6 dalyje ir 22 straipsnio 7 dalyje nurodyti vaizdo įrašai.

2.  Kiekviena už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad Sąjungos inspektoriams ir stebėtojams būtų prieinami 22 straipsnio 7 dalyje ir 24 straipsnio 7 dalyje nurodyti vaizdo įrašai.

3.  Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta originalaus vaizdo įrašo pakeitimo kitu, redagavimo ar manipuliavimo juo.

▼B

33 straipsnis

Vykdymas

1.  Valstybės narės imasi vykdymo užtikrinimo priemonių, kurios su jos vėliava plaukiojančiam laivui taikomos tuo atveju, jeigu remiantis valstybių narių įstatymais nustatoma, kad laivas nesilaiko 4, 7, 8, 9, 17, 18, 19, 20, 21 ir 23 straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis valstybių narių įstatymais, vykdymo užtikrinimo priemonės visų pirma gali būti šios:

2.  Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų žuvininkystės ūkis, tam ūkiui taiko vykdymo užtikrinimo priemones, jeigu remiantis tos valstybės įstatymais nustatoma, kad minėtas ūkis nesilaiko šio reglamento 24 straipsnio ir 31 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis nacionaliniais įstatymais, vykdymo užtikrinimo priemonės visų pirma gali būti šios:

▼M1

33a straipsnis

Inspektavimo planų perdavimas

Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. valstybės narės Komisijai perduoda kitų metų inspektavimo planus. Komisija surenka nacionalinius inspektavimo planus ir įtraukia juos į Sąjungos inspektavimo planą, kuris perduodamas TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.

▼B

34 straipsnis

Rinkos priemonės

▼M1

1.  Draudžiama rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų prekyba, iškrovimas, importas, eksportas, perkėlimas į varžas tukinti ar auginti, reeksportas ir perkrovimas Sąjungoje nepateikiant tikslių, visiškai užpildytų ir patvirtintų dokumentų, kurių reikalaujama šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) Nr. 640/2010.

▼B

2.  Draudžiama ►M1  Sąjungoje ◄ prekiauti rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, perkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, pakartotinai eksportuoti bei perkrauti, jeigu juos sužvejojo vėliavos valstybės žvejybos laivai, kuriems pagal TATAK išteklių valdymo ir išsaugojimo priemones neskirta rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų kvota, nenustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai arba žvejybos pastangos, jeigu tų laivų vėliavos valstybė jau išnaudojo žvejybos galimybes ar individualias kvotas. Remdamasi TATAK sekretoriato gauta informacija, Komisija visoms valstybėms narėms praneša apie tai, kad vienos iš KSŠ kvota yra išeikvota.

3.  Draudžiama ►M1  Sąjungoje ◄ prekiauti, importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti paprastuosius tunus iš tukinimo arba auginimo ūkių, neatitinkančių TATAK rekomendacijos 06-07 dėl paprastųjų tunų auginimo reikalavimų.

35 straipsnis

Perskaičiavimo koeficientai

Apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikomi TATAK nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nustatyti perskaičiavimo koeficientai.

36 straipsnis

Tukinamų arba auginamų tunų augimo koeficientai

Valstybės narės nustato joms priklausančiose varžose tukinamų arba auginamų paprastųjų tunų augimo koeficientus ir iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Komisijai praneša naudojamus koeficientus ir metodiką. Komisija tą informaciją persiunčia TATAK sekretoriatui ir TATAK nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

37 straipsnis

Vertinimas

Kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. Komisijai pateikia išsamią reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Komisija iki kiekvienų metų spalio 15 d. TATAK sekretoriatui pateikia išsamią TATAK rekomendacijos 08-05 įgyvendinimo ataskaitą.

38 straipsnis

Finansavimas

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsniu, daugiametis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas laikomas išteklių atkūrimo planu.

▼M1

38a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▼B

VI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1559/2007 panaikinimas

1.  Reglamentas (EB) Nr. 1559/2007 yra panaikinamas.

2.  Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

40 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 43/2009 ir (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai

1.  Reglamento (EB) Nr. 43/2009 92 ir 93 straipsniai išbraukiami.

2.  Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a straipsnio 5 dalis ir 6 dalis su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 869/2004 ( 10 ), išbraukiamos.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

I PRIEDAS

Papildomos specialiosios sąlygos

Papildomos specialiosios sąlygos, taikomos rytinėje Atlanto vandenyno dalyje kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams, paprastuosius tunus Adrijos jūroje auginimo tikslais žvejojantiems laivams ir Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais (naudojant kartines ūdas, ilgąsias ūdas ir rankines ūdas) žuvis, kurios pateikiamos šviežios, žvejojantiems laivams.

---

II PRIEDAS

Laivų žurnalams taikomi reikalavimai

Būtiniausi laivų žurnalams taikomi reikalavimai:

Būtiniausia standartinė laivo žurnaluose pateikiama informacija:

Būtiniausia informacija, pateikiama žuvis iškraunant, perkraunant ir (arba) perkeliant:

▼M1

---

III PRIEDAS

▼B

---

IV PRIEDAS

---

V PRIEDAS

Data …

Vėliavos valstybės patvirtinimas …

---

VI PRIEDAS

TATAK jungtinio tarptautinio inspektavimo sistema

TATAK ketvirtajame eiliniame susitikime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) ir 2008 m. metiniame susitikime Marakeše susitarė, kad:

Vadovaudamasi konvencijos IX straipsnio 3 dalimi, TATAK komisija rekomenduoja, kad, siekiant užtikrinti konvencijos ir joje nustatytų priemonių taikymą, būtų nustatytos šios nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse taikomos tarptautinės kontrolės priemonės:

I.   SUNKŪS PAŽEIDIMAI

▼M1

▼B

II.   INSPEKTAVIMAS

▼M1

▼B

---

VII PRIEDAS

Regioninė stebėtojų programa

STEBĖTOJŲ SKYRIMAS

▼M1 —————

▼B

STEBĖTOJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

STEBĖTOJŲ UŽDUOTYS

---

VIII PRIEDAS

Bandomosios sistemos pranešimo, nusiųsto protokolu „Trackwell protocol“, pavyzdys (httpsgwt)

https://fides.ec.europa.eu/httpsgwt.index.php?application=CYP&method=send&message=//SR//AD/EEC//FR/CYP//SQ/28285//TM/POS//RC/ZWXS//TN/001//NA/LA GROSSE POULE//IR/CYP000000123//XR/ZZ-0604//LT/+47.612//LG/-47.528//CO/280//SP/23//MS/SWITCHING on VMS//DA/20080307//TI//ER//

▼M1

---

VIIIa PRIEDAS

▼B

---

IX PRIEDAS

---

( 1 ) 2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 2 ) OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

( 3 ) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

( 4 ) OL L 340, 2007 12 22, p. 8.

( 5 ) OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

( 6 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

( 7 ) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

( 8 ) OL L 194, 2010 7 24, p. 1.

( 9 ) OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

( 10 ) OL L 162, 2004 4 30, p. 8.