2009R0073 — LT — 01.01.2013 — 009.001

---

Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 73/2009 2009 m. sausio 19 d. nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 030, 31.1.2009, p.16)

iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 889/2005 2009 m. rugsėjo 25 d.	L 254	73	26.9.2009
M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 992/2009 2009 m. spalio 22 d.	L 278	7	23.10.2009
►M3	TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1250/2009 2009 m. lapkričio 30 d.	L 338	1	19.12.2009
M4	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 360/2010 2010 m. balandžio 27 d.,	L 106	1	28.4.2010
M5	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 307/2011 2011 m. kovo 29 d.	L 82	1	30.3.2011
►M6	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 785/2011 2011 m. rugpjūčio 5 d.	L 203	10	6.8.2011
►M7	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 313/2012 2012 m. balandžio 12 d.	L 103	17	13.4.2012
►M8	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 524/2012 2012 m. birželio 20 d.	L 160	13	21.6.2012
►M9	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 671/2012 2012 m. liepos 11 d.	L 204	11	31.7.2012

pataisytas:

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 043, 18.2.2010, p. 7  (73/2009)

---

▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 73/2009

2009 m. sausio 19 d.

nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma:

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

3 straipsnis

Tiesioginių išmokų finansavimas

Šio reglamento I priede išvardytos paramos schemos finansuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ

1 SKYRIUS

Kompleksinis paramos susiejimas

4 straipsnis

Pagrindiniai reikalavimai

1.  Tiesiogines išmokas gaunantis ūkininkas laikosi teisės aktuose nustatytų valdymo reikalavimų, išvardytų II priede, ir išlaiko gerą agrarinę ir aplinkosaugos žemės būklę, kaip nurodyta 6 straipsnyje.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įsipareigojimai taikomi tik tuo atveju, jei jie susiję su ūkininko vykdoma žemės ūkio veikla arba valdos žemės ūkio paskirties žeme.

2.  Kompetentinga nacionalinė institucija pateikia ūkininkui, inter alia, elektroninėmis priemonėmis, teisės aktuose nustatytų valdymo bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kurių reikia laikytis, sąrašą.

5 straipsnis

Teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai

1.  II priede nurodyti teisės aktuose nustatyti valdymo reikalavimai patvirtinami Bendrijos teisės aktais šiose srityse:

2.  Taikomi galiojantys II priede nurodyti aktai taikomi, o direktyvų atveju — atsižvelgiant į tai, kaip jas įgyvendino valstybės narės.

6 straipsnis

Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bus išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, ypač gamybai nebenaudojamos žemės, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos būklę ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei taikomus reikalavimus, nustatytus III priede. Valstybės narės negali nustatyti minimalių reikalavimų, kurie nėra numatyti toje sistemoje.

III priedo trečioje skiltyje išvardyti standartai bus neprivalomi, išskyrus kai:

2.  Valstybės narės, išskyrus naująsias valstybes nares, užtikrina, kad žemėje, kurioje nustatytą dieną 2003 m. paraiškoms paramai už plotus gauti buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Naujosios valstybės narės, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, užtikrina, kad žemėje, kurioje 2004 m. gegužės 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla. Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemėje, kurioje 2007 m. sausio 1 d. buvo daugiametė ganykla, ir toliau būtų daugiametė ganykla.

Vis dėlto valstybė narė tinkamai pagrįstomis aplinkybėms gali nukrypti nuo pirmos pastraipos, jei ji imasi veiksmų, kad labai nesumažėtų bendras jos daugiamečių ganyklų plotas.

Pirma pastraipa netaikoma žemei, kurioje yra daugiametė ganykla ir kurioje ketinama želdinti mišką, jei šis miško želdinimas suderinamas su aplinka, išskyrus kalėdinių eglučių kultūrinius medynus ir greitai augančių veislių medžius, kurie auginami trumpą laiką.

2 SKYRIUS

Moduliavimas ir finansinė drausmė

7 straipsnis

Moduliavimas

1.  Tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos ūkininkui atitinkamais kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 5 000 EUR, mažinamos kasmet iki 2012 m. tiek procentinių punktų:

2.  Sumoms, didesnėms nei 300 000 EUR, 1 dalyje numatyti sumažinimai padidinami 4 procentiniais punktais.

3.  1 ir 2 dalys netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų salų ir Egėjo salų ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms.

8 straipsnis

Grynosios viršutinės ribos

▼M9

1.  Nedarant poveikio šio reglamento 11 straipsniui, bendra tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos valstybėje narėje, grynoji suma bet kuriais kalendoriniais metais anksčiau nei 2013 m., pritaikius šio reglamento 7 ir 10 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, arba 2013 kalendoriniais metais, pritaikius šio reglamento 10a ir 10b straipsnius, išskyrus tiesiogines išmokas, skirtas pagal reglamentus (EB) Nr. 247/2006 ir (EB) Nr. 1405/2006, neturi viršyti šio reglamento IV priede nustatytų viršutinių ribų. Prireikus valstybės narės taiko tiesioginių išmokų, kurioms bet kuriais kalendoriniais metais anksčiau nei 2013 m. taikomas šio reglamento 7 ir 10 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnyje numatytas mažinimas, o 2013 kalendoriniais metais taikomas šio reglamento 10a ir 10b straipsniuose numatytas mažinimas, linijinį mažinimą, kad būtų laikomasi šio reglamento IV priede nustatytų viršutinių ribų.

▼B

2.  Laikydamasi šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos Komisija peržiūri šio reglamento IV priede nustatytas viršutines ribas, siekdama atsižvelgti į:

9 straipsnis

Taikant moduliavimą gautos sumos

1.  Visose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, po šio reglamento 7 straipsnyje nustatytų sumažinimų gautos sumos, laikantis šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, skiriamos kaip papildoma Bendrijos parama kaimo plėtros programos priemonėms, finansuojamoms EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1698/2005.

2.  Vieną procentinį punktą sudaranti suma skiriama toms valstybėms narėms, kuriose sukaupiamos šios sumos. Sumos, gautos sumažinus išmoką 4 procentiniais punktais, atitinkamoms valstybėms narėms pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką skiriamos remiantis šiais kriterijais:

Tačiau atitinkama valstybė narė gauna ne mažiau kaip 80 % bendros pirmoje pastraipoje nurodytos sumos, sukauptos toje valstybėje narėje.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies antros pastraipos, jei 2000–2002 m. valstybėje narėje rugių produkcijos dalis vidutiniškai viršijo 5 % jos bendro javų produkcijos kiekio ir jei tuo pačiu laikotarpiu jos rugių produkcijos dalis viršijo 50 % bendro Bendrijos rugių produkcijos kiekio, iki 2013 m. imtinai tai valstybei narei skiriama ne mažiau kaip 90 % sumos, sukauptos toje valstybėje narėje taikant moduliavimą.

Tokiu atveju, neapribojant 68 straipsnyje numatytų galimybių, rugių auginimo regionuose šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms priemonėms skiriama ne mažiau kaip 10 % atitinkamai valstybei narei skirtos sumos.

Šioje dalyje „javai“ — V priede išvardyti produktai.

4.  Likusi suma, gauta taikant 7 straipsnio 1 dalį, ir sumos, gautos taikant 7 straipsnio 2 dalį, skiriamos atitinkamas sumas sukaupusioms valstybėms narėms 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Ji panaudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalį.

10 straipsnis

Specialiosios moduliavimo naujosiose valstybėse narėse taisyklės

1.  7 straipsnis taikomas naujųjų valstybių narių ūkininkams atitinkamais kalendoriniais metais, tik jei tiesioginių išmokų tose valstybėse narėse lygis tais kalendoriniais metais pagal 121 straipsnį yra bent jau toks pats kaip kitose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, taikomas lygis, atsižvelgiant į taikomus sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį.

2.  Jei 7 straipsnis taikomas naujųjų valstybių narių ūkininkams, pagal 7 straipsnio 1 dalį taikomas procentinis dydis neturi viršyti skirtumo tarp pagal 121 straipsnį taikomo tiesioginių išmokų lygio ir kitose valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, taikomo išmokų lygio, atsižvelgiant į sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį.

3.  Suma, gauta taikant 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriama tokią sumą sukaupusiai naujajai valstybei narei 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Ji panaudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 5a dalį.

▼M9

10a straipsnis

2013 m. tiesioginių išmokų patikslinimas

1.  Tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos ūkininkui 2013 kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 5 000 EUR, mažinamos 10 %.

2.  Didesnėms nei 300 000 EUR sumoms 1 dalyje numatytas mažinimas didinamas keturiais procentiniais punktais.

3.  1 ir 2 dalys netaikomos Bulgarijos ir Rumunijos, Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų salų ir Egėjo jūros salų ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms.

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodytas mažinimas naujosioms valstybėms narėms, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, lygus 0 %.

10b straipsnis

2013 m. tiesioginių išmokų savanoriškas patikslinimas

1.  Visos valstybės narės, kurios 2012 kalendoriniais metais taikė Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, gali taikyti mažinimą (toliau – savanoriškas patikslinimas) visoms tiesioginių išmokų, kurios 2013 kalendoriniais metais skiriamos jų teritorijoje, sumoms. Savanoriškas patikslinimas taikomas kartu su šio reglamento 10a straipsnyje numatytu tiesioginių išmokų patikslinimu.

Savanoriškas patikslinimas gali būti diferencijuojamas pagal regionus, jei valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 378/2007 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybe.

2.  Didžiausia mažinimo norma, gaunama kartu taikant 10a straipsnį ir šio straipsnio 1 dalį, neturi viršyti mažinimo procentinės normos, gaunamos šio reglamento 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnio 1 dalį kartu taikant sumoms, kurios 2012 kalendoriniais metais skiriamos ūkininkams atitinkamuose regionuose.

3.  Taikant savanorišką patikslinimą gaunamos sumos neturi viršyti Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 378/2007 4 straipsnio 1 dalį 2012 kalendoriniams metams nustatytų grynųjų sumų.

4.  Taikant savanorišką patikslinimą gaunamos sumos naudojamos valstybėje narėje, kurioje jos buvo gautos, kaip Sąjungos parama pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP.

5.  Ne vėliau kaip 2012 m. spalio 8 d. valstybės narės nusprendžia dėl:

10c straipsnis

Sumos, gaunamos taikant savanorišką patikslinimą ir 136 straipsnį

1.  Remdamasi sumomis, apie kurias valstybės narės pranešė pagal 10b straipsnio 5 dalį, Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje ar 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taikant savanorišką patikslinimą gaunamas sumas.

2.  Pagal 1 dalį nustatytos sumos ir 2014 finansiniais metais taikant 136 straipsnį gaunamos sumos pridedamos prie kaimo plėtros programoms skirto EŽŪFKP metinio valstybėms narėms paskirstyto finansavimo.

3.  2 dalyje nurodytų sumų, pridedamų prie metinio valstybei narei paskirstyto finansavimo, atžvilgiu valstybės narės gali nuspręsti viršyti didžiausią EŽŪFKP finansavimo normą.

2 dalyje nurodytų sumų, pridedamų prie metinio valstybėms narėms paskirstyto finansavimo, atveju netaikomas bendros išankstinio finansavimo sumos išmokėjimas pagal kaimo plėtros programas.

4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 2 dalyje nurodytų sumų pateikimo kaimo plėtros programų finansavimo planuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10d straipsnis

EŽŪGF grynoji viršutinė riba

1.  2014 finansinių metų EŽŪGF išlaidų viršutinė riba apskaičiuojama iš didžiausių sumų, kurios fondui nustatytos Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį priimtu reglamentu, atėmus šio reglamento 10c straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas.

2.  Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje ar 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas 2014 finansiniais metais EŽŪGF išlaidoms skiriamas grynasis likutis, remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis.

▼B

11 straipsnis

Finansinė drausmė

▼M3

1.  Siekiant užtikrinti, kad sumos, skirtos finansuoti BŽŪP su rinka susijusias išlaidas ir tiesiogines išmokas, šiuo metu nurodytos Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo ( 17 ) I priedo 2 kategorijoje, neviršytų metinių viršutinių ribų, nustatytų 2002 m. lapkričio 18 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendime 2002/929/EB dėl Europos Vadovų Tarybos 2002 m. spalio 24–25 d. susitikimo Briuselyje išvadų ( 18 ), tiesioginių išmokų patikslinimas nustatomas, kai 2 kategorijoje nurodytų priemonių finansavimo prognozės atitinkamais finansiniais metais, padidintos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 190a straipsnyje nurodytomis sumomis, šio reglamento 134 ir 135 straipsniuose nurodytomis sumomis ir 136 straipsnyje nurodytomis sumomis, ir prieš taikant šio reglamento 7 ir 10 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnio 1 dalyje numatytą moduliavimą, rodo, kad bus viršyta pirmiau minėta taikytina viršutinė metinė riba, atsižvelgiant į 300 000 000 EUR ribą.

▼M9

Tačiau 2014 finansiniais metais pirmoje pastraipoje nurodytas patikslinimas nustatomas atsižvelgiant į BŽŪP tiesioginių išmokų ir su rinka susijusių išlaidų, nustatytų Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį priimtame reglamente, finansavimo prognozes, kurios padidinamos šio reglamento 10b straipsnyje nurodytomis sumomis ir 2014 finansiniais metais taikant jo 136 straipsnį gaunamomis sumomis, iki šio reglamento 10a straipsnyje numatyto tiesioginių išmokų patikslinimo, tačiau neatsižvelgiant į 300 000 000 EUR maržą.

▼M9

2.  Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ir remdamiesi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomi 1 dalyje nurodyti patikslinimai, kovo 31 d., šiuos patikslinimus nustato ne vėliau kaip tų pačių kalendorinių metų birželio 30 d.

▼B

3.  Taikant visų naujosiose valstybėse narėse skiriamų tiesioginių išmokų padidinimų, numatytų 121 straipsnyje, tvarkaraštį, šio straipsnio 1 dalis naujosioms valstybėms narėms taikoma tik nuo tų kalendorinių metų, kuriais naujosiose valstybėse narėse taikytinų tiesioginių išmokų lygis yra bent jau lygus tokių išmokų lygiui, kuris taikomas kitose valstybėse narėse, nei naujosios valstybės narės.

▼M9

11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Siekiant 2013 m. užtikrinti optimalų tiesioginių išmokų patikslinimų taikymą ir finansinę drausmę 2013 kalendoriniais metais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 141a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis remiamasi apskaičiuojant tiesioginių išmokų, taikytinų ūkininkams, sumažinimą dėl 10a straipsnyje numatytų 2013 m. išmokų patikslinimų ir finansinės drausmės, numatytos 11 straipsnyje.

▼B

3 SKYRIUS

Ūkių konsultavimo sistema

12 straipsnis

Ūkių konsultavimo sistema

1.  Valstybės narės turi turėti ūkininkų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo klausimais sistemą (toliau — „ūkių konsultavimo sistema“), valdomą vienos ar kelių paskirtų institucijų ar privačių organizacijų.

2.  Ūkių konsultavimo sistema apima bent jau 1 skyriuje minimus teisės aktais nustatytus valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus.

3.  Ūkininkai gali savanoriškai dalyvauti ūkių konsultavimo sistemoje.

Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, gali nustatyti ūkininkų, kurie gali dalyvauti ūkių konsultavimo sistemoje, prioritetines kategorijas.

4.  Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą Tarybai apie ūkių konsultavimo sistemos taikymą, jei būtina, kartu pateikdama atitinkamus pasiūlymus.

13 straipsnis

Paskirtų institucijų ir privačių organizacijų įsipareigojimai

Nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, valstybės narės užtikrina, kad 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos paskirtos institucijos ir privačios organizacijos neatskleistų asmeninės informacijos ir duomenų, kuriuos jos gauna vykdydamos konsultacinę veiklą, asmenims, kurie nėra atitinkamą valdą valdantys ūkininkai, išskyrus informaciją ar duomenis apie neatitikimus ar pažeidimus, kuriuos jie nustato vykdydami savo veiklą, kuriai taikomas Bendrijos ar nacionaliniais teisės aktais nustatytas įpareigojimas informuoti valdžios institucijas, ypač baudžiamosios teisės pažeidimų atveju.

4 SKYRIUS

Integruota administravimo ir kontrolės sistema

14 straipsnis

Taikymo sritis

Kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau — „integruota sistema“).

Integruota sistema taikoma I priede išvardytoms paramos schemoms.

Tiek, kiek reikalinga, ji taip pat taikoma šios antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose nustatytų taisyklių administravimui ir kontrolei.

15 straipsnis

Integruotos sistemos elementai

1.  Integruotą sistemą sudaro šie elementai:

2.  Kai taikomi šio reglamento 52 ir 53 straipsniai, integruota sistema apima gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemą, sukurtą remiantis reglamentais (EB) Nr. 1760/2000 ir (EB) Nr. 21/2004.

3.  Valstybės narės į žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą gali įtraukti alyvuogių auginimo geografinę informacinę sistemą.

16 straipsnis

Kompiuterinė duomenų bazė

1.  Kompiuterinėje duomenų bazėje registruojami paraiškose paramai gauti nurodyti duomenys apie kiekvieną žemės ūkio valdą.

Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais susijusius duomenis nuo 2000 m. Ji taip pat sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai gauti su keturiais ankstesniais metais susijusius duomenis.

2.  Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad duomenų bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais administracinės procedūros tvarka būtų kuriamos nuosekliai visoje valstybės narės teritorijoje ir būtų suderinamos tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžminius patikrinimus.

17 straipsnis

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai.

18 straipsnis

Teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema

1.  Turi būti sukurta teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema, sudaranti sąlygas atlikti teisių į išmokas patikrinimą ir vykdyti jų bei paraiškų paramai gauti ir žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kryžminius patikrinimus.

2.  1 dalyje nurodyta sistema sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius bent jau su ankstesniais ketveriais iš eilės einančiais kalendoriniais metais.

19 straipsnis

Paraiškos paramai gauti

1.  Ūkininkas kasmet pateikia paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, prireikus nurodydamas:

2.  Valstybės narės pateikia, inter alia, elektroninėmis priemonėmis iš anksto nustatytas formas, parengtas atsižvelgiant į ankstesniais metais nustatytus plotus ir kartografinę medžiagą, kurioje nurodoma tokių plotų vieta, o tam tikrais atvejais — alyvmedžių išsidėstymas. Valstybė narė gali nuspręsti, kad paraiškoje paramai gauti turi būti nurodyti tik tie duomenys, kurie skiriasi nuo ankstesnių metų paraiškoje paramai gauti pateiktų duomenų.

3.  Valstybė narė gali nuspręsti, kad viena paraiška paramai gauti būtų skirta kelioms ar visoms paramos schemoms, išvardytoms I priede, arba kitoms paramos schemos.

20 straipsnis

Paramos skyrimo sąlygų atitikties tikrinimas

1.  Valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas.

2.  Be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą.

Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas.

3.  Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už šiame skyriuje numatytos kontrolės ir patikrinimų koordinavimą.

Kai valstybė narė numato galimybę kai kuriuos pagal šį skyrių atliekamo darbo aspektus pavesti specializuotoms agentūroms ar įmonėms, paskirtoji institucija vykdo to darbo kontrolę ir yra už jį atsakinga.

21 straipsnis

Išmokų sumažinimas ir neskyrimas, kai nesilaikoma paramos skyrimo taisyklių

1.  Jei nustatoma, kad ūkininkas nesilaiko šiame reglamente numatytų paramos skyrimo sąlygų, tai, nepažeidžiant 23 straipsnyje numatytų nuostatų dėl išmokos sumažinimo ir neskyrimo, išmoka ar skirtos arba skirtinos išmokos dalis, kurios atžvilgiu laikomasi paramos skyrimo sąlygų, sumažinama arba neskiriama 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.  Procentinė dalis, kuria sumažinama išmoka, nustatoma atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei pasikartojimą; išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas gali būti net visiškai neskiriamos vienus ar daugiau kalendorinių metų.

22 straipsnis

Kompleksinio paramos susiejimo kontrolė

1.  Valstybės narės atlieka patikrinimus vietoje siekdamos patikrinti, ar ūkininkas laikosi 1 skyriuje nurodytų įsipareigojimų.

2.  Valstybės narės gali pasinaudoti galiojančiomis administravimo ir kontrolės sistemomis, kad užtikrintų teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosaugos būklės reikalavimų laikymąsi.

Šios sistemos, visų pirma pagal 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo ( 19 ) ir Reglamentus (EB) Nr. 1760/2000 bei (EB) Nr. 21/2004 sukurta gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, turi būti suderinamos su integruota sistema, kaip numatyta šio reglamento 26 straipsnio 1 dalyje.

23 straipsnis

Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių

1.  Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau — „atitinkami kalendoriniai metai“) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Pirma pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami asmeniui, kuris perdavė ar perėmė žemės ūkio paskirties žemę.

Šioje dalyje „perdavimas“ — sandoris, kurį įvykdęs žemės ūkio paskirties žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti.

Nukrypstant nuo antros pastraipos nuo 2010 m., kai asmuo, kuriam tiesiogiai priskiriami neatlikti veiksmai, pateikė paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, išmokos sumažinimas arba neskyrimas taikomas visoms tam asmeniui skirtoms ar skirtinoms tiesioginių išmokų sumoms.

2.  Nepaisant 1 dalies ir laikydamosi sąlygų, nustatytų šio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 100 EUR ar mažesnio paramos sumažinimo arba neskyrimo vienam ūkininkui už vienus kalendorinius metus.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad ūkininkas pašalintų atitinkamo nustatyto pažeidimo padarinius. Ūkininkui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir pareigą imtis taisomųjų veiksmų.

24 straipsnis

Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių

1.  Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 23 straipsnyje, taisyklės nustatomos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mąstą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus.

2.  Aplaidumo atveju išmoka sumažinama ne daugiau kaip 5 %, o pasikartojančio pažeidimo atveju — 15 %.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti nemažinti išmokos, jei, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, mąstą ir pastovumą, jį galima laikyti nedideliu pažeidimu. Tačiau jei dėl to, kad nesilaikoma reikalavimų, kyla tiesioginis pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, tai neturi būti laikoma nedideliu reikalavimų pažeidimu.

Išskyrus atvejus, kai ūkininkas nedelsdamas imasi taisomųjų veiksmų, siekdamas pašalinti nustatytą pažeidimą, kompetentinga institucija imasi reikalingų veiksmų, kurie tam tikrais atvejais gali apsiriboti administracine kontrole, kuria užtikrinama, kad ūkininkas pašalino konkretaus pažeidimo padarinius. Ūkininkui pranešama apie nustatytą nedidelį pažeidimą ir pareigą imtis taisomųjų veiksmų.

3.  Tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 % ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų.

4.  Bet kuriuo atveju bendra suma, kuria išmoka sumažinama arba neskiriama už vienus kalendorinius metus, neviršija bendros 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos.

25 straipsnis

Taikant kompleksinį paramos susiejimą gautos sumos

Sumos, gautos sumažinus išmokas arba jų neskyrus dėl to, kad nesilaikoma 1 skyriaus nuostatų, pervedamos į EŽŪGF. Valstybės narės gali pasilikti 25 % šių sumų.

26 straipsnis

Paramos schemų suderinamumas su integruota sistema

1.  VI priede išvardytų paramos schemų taikymo tikslais valstybės narės užtikrina, kad toms schemoms taikomos administravimo bei kontrolės procedūros būtų suderinamos su integruota sistema šiais aspektais:

Todėl duomenų bazė, sistemos ir kontrolė, nurodyti pirmos pastraipos a, b ir c punktuose sukuriamos taip, kad jos be problemų ar prieštaravimų galėtų tarpusavyje veikti arba jose būtų galima keistis duomenimis.

2.  Valstybės narės, taikydamos kitas Bendrijos ar nacionalines paramos schemas, išskyrus išvardytąsias VI priede, į savo administravimo ir kontrolės procedūras gali įtraukti vieną ar kelis integruotos sistemos komponentus.

27 straipsnis

Informavimas ir kontrolė

1.  Komisija reguliariai informuojama apie integruotos sistemos taikymą.

Ji organizuoja apsikeitimą nuomonėmis šiuo klausimu su valstybėmis narėmis.

2.  Komisijos paskirti įgaliotieji atstovai, remdamiesi Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 37 straipsniu ir laiku informavę atitinkamas kompetentingas institucijas, gali atlikti:

3.  Nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už integruotos sistemos įgyvendinimą ir taikymą, Komisija gali prašyti specializuotų organizacijų arba asmenų pagalbos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruotos sistemos sukūrimui, kontrolei ir naudojimui, visų pirma siekiant teikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms technines konsultacijas, jeigu jos to paprašytų.

5 SKYRIUS

Kitos bendrosios nuostatos

28 straipsnis

Būtiniausi privalomi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti

1.  Nuo 2010 m. valstybės narės neteikia tiesioginių išmokų ūkininkui vienu iš šių atvejų:

Siekdamos atsižvelgti į savo žemės ūkio ekonomikos struktūrą, valstybės narės gali patikslinti šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas ribas laikydamosi taikant VII priede nustatytą koeficientą apskaičiuojamų ribų.

44 straipsnio 1 dalyje nurodytas specialiąsias teises į išmokas turintiems ūkininkams taikoma šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta sąlyga.

Atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šios dalies Prancūzijos užjūrio departamentuose, Azorų salose, Madeiroje, Kanarų salose ir Egėjo salose.

Jei išmokama suma sumažinama dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo, kaip numatyta šio reglamento 121 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VII priedo K punkte ar šio reglamento IX priedo C punkte, prašoma ar skirtina suma apskaičiuojama remiantis galutine paramos, kurią turi gauti ūkininkas, suma.

2.  Nuo 2010 m. valstybės narės gali nustatyti atitinkamus objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kad užtikrintų, jog tiesioginės išmokos nebūtų skiriamos fiziniam ar juridiniam asmeniui:

3.  Teisės į išmokas, nesuteikiančios teisės į išmokas dvejus metus iš eilės dėl 1 ir 2 dalių taikymo, grąžinamos į nacionalinį rezervą.

29 straipsnis

Mokėjimas

1.  Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, visa išmokų suma pagal I priede išvardytas paramos schemas mokama paramos gavėjams.

2.  Išmokos mokamos dalimis iki dviejų kartų per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d.

3.  Išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas neteikiamos, kol valstybė narė pagal 20 straipsnį patikrina paramos skyrimo sąlygų atitiktį.

4.  Nukrypdama nuo šio straipsnio 2 dalies, 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali:

30 straipsnis

Nuostata dėl pažeidimų

Nepažeidžiant atskirų paramos schemų konkrečių nuostatų išmokos nemokamos paramos gavėjams, jei nustatoma, kad jie dirbtinai sukūrė sąlygas, reikalingas tokioms išmokoms gauti, kad įgytų tos paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

31 straipsnis

Force majeure ir išskirtinės aplinkybės

Taikydama šį reglamentą force majeure ar išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija pripažįsta šiuos atvejus:

32 straipsnis

Peržiūra

I priede išvardytos paramos schemos taikomos neapribojant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto būklę.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IŠMOKOS SCHEMA

1 SKYRIUS

Bendras įgyvendinimas

33 straipsnis

Teisės į išmokas

1.  Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, jeigu jie:

2.  Taikant 47 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 6 dalį, 64 straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnį, teises į išmokas turintis ūkininkas — tai ūkininkas, kuris turi teises į išmokas, jei tam ūkininkui buvo skirtos ar galutinai perduotos teisės į išmokas.

3.  Su teisėmis į išmokas už atidėtą žemę, nustatytomis pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį ir 71j straipsnį, susijusiam reikalavimui nebetaikomi ankstesni reikalavimai atidėti žemę.

34 straipsnis

Naudojimasis teisėmis į išmokas už reikalavimus atitinkantį hektarą

1.  Parama pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkams teikiama, kai jie pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, suteikiama teisė gauti jose nustatytas sumas.

2.  Šioje antraštėje „reikalavimus atitinkantis hektaras“ yra:

Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato išsamias reikalavimus atitinkančių hektarų naudojimo ne žemės ūkio veiklai taisykles.

Išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus.

35 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių hektarų deklaravimas

1.  Ūkininkas deklaruoja sklypus, atitinkančius reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmokas. Išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju, šiais sklypais ūkininkas turi naudotis valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė kaip diena, kurią ta valstybė narė nustatė paraiškai paramai gauti pakeisti.

2.  Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali leisti ūkininkams keisti savo deklaraciją, jei išlaikomas hektarų, atitinkančių jo teises į išmokas, skaičius ir laikomasi bendrosios išmokos skyrimo už atitinkamą plotą sąlygų.

36 straipsnis

Teisių į išmokas pakeitimas

Teisės į išmokas už hektarą nekeičiamos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.

Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato išsamias teisių į išmokas pakeitimo nuo 2010 m. taisykles, visų pirma, jei keičiama dalis tokių teisių.

37 straipsnis

Paraiškos dėl kelių rūšių paramos

Plotas, atitinkantis reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, dėl kurio buvo pateikta paraiška bendrajai išmokai gauti, gali būti nurodomas paraiškoje kitai tiesioginei išmokai ir kitai paramai, kuriai netaikomas šis reglamentas, gauti, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip.

38 straipsnis

Žemės naudojimas tuo atveju, jeigu vaisių ir daržovių sektorius į bendrosios išmokos schemą integruojamas vėliau

Jei valstybė narė nusprendė pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe (toliau — „vėlesnis integravimas“), regionuose, kuriems taikomas šis sprendimas, esantys sklypai ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. negali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus, jei jie naudojami:

Vėlesnio integravimo atveju valstybės narės gali nuspręsti leisti auginti antrines kultūras reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius trunkantį laikotarpį, kiekvienais metais prasidedantį rugpjūčio 15 d. Tačiau 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ši data valstybės narės prašymu gali būti keičiama tų regionų atžvilgiu, kuriuose javų derlius dėl klimato sąlygų paprastai nuimamas anksčiau.

39 straipsnis

Žemės naudojimas kanapėms auginti

1.  Plotai, naudojami kanapėms auginti, atitinka paramos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jeigu auginamų veislių kanapėse yra ne daugiau kaip 0,2 % tetrahidrokanabinolio. Valstybės narės nustato tetrahidrokanabinolio kiekio augaluose, auginamose ne mažiau kaip 30 % kanapėms skirtų plotų, tikrinimo sistemą. Tačiau, jeigu valstybė narė nustato išankstinio tokio auginimo patvirtinimo sistemą, minimali dalis turi sudaryti 20 %.

2.  141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka išmokos skiriamos atsižvelgiant į tam tikrų veislių sertifikuotos sėklos naudojimą.

40 straipsnis

Nacionalinės viršutinės ribos

1.  Kiekvienos valstybės narės ir kasmet visų skirtų teisių į išmokas ir pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį bei 69 straipsnio 3 dalį arba 2009 m. — pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 2 dalį, — nustatytų atitinkamų viršutinių ribų bendra vertė neturi viršyti nacionalinių viršutinių ribų, nustatytų šio reglamento VIII priede.

Komisija, skirdama teises į išmokas vynuogių augintojams ir atsižvelgdama į naujausius jai valstybių narių pateiktus duomenis pagal 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo ( 24 ) 9 straipsnį ir 102 straipsnio 6 dalį, šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patikslina šio reglamento VIII priede nustatytas nacionalines viršutines ribas. Iki metų, einančių prieš tuos metus, kuriais tikslinamos nacionalinės viršutinės ribos, gruodžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie teisių į išmokas vertės regioninį vidurkį, nurodytą šio reglamento IX priedo B punkte.

2.  Siekdamos laikytis viršutinės ribos, nustatytos VIII priede, jei būtina, valstybės narės taiko linijinį teisių į išmokas vertės mažinimą.

41 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1.  Kiekviena valstybė narė turi nacionalinį rezervą, kuriame būtų laikomas skirtumas tarp:

2.  Valstybės narės gali naudoti nacionalinį rezervą, kad prioriteto tvarka ir remdamosi objektyviais kriterijais paskirstytų teises į išmokas žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams ir būtų išvengta rinkos bei konkurencijos iškraipymo.

3.  68 straipsnio 1 dalies c punkto netaikančios valstybės narės gali naudoti nacionalinį rezervą, kad, remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, suteiktų teises į išmokas ūkininkams tose vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir plėtros programos, susijusios su tam tikromis valstybės intervencinėmis priemonėmis, taip siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) kompensuoti ūkininkams nuostolius dėl specifinių sunkumų tose vietovėse.

4.  Valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, naudoja nacionalinį rezervą, kad paskirstytų teises į išmokas ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje, kurią turi apibrėžti Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5.  Taikydamos šį straipsnį, valstybės narės gali padidinti ūkininkams skirtų teisių į išmokas vieneto vertę ir (arba) teisių į išmokas skaičių.

▼M3

6.  Jei valstybė narė taiko 59 arba 63 straipsnius, ji remdamasi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali numatyti, kad visos ar dalies žemės sklypo nuomos sutarties pardavimo, suteikimo ar jos galiojimo termino pasibaigimo atveju arba teisių į priemokas atveju dalis ar visos teisės į išmokas arba padidinta teisių į išmokas, kurios būtų suteiktos atitinkamam ūkininkui, vertė grąžinama į nacionalinį rezervą, jei dėl teisių paskyrimo arba padidinimo atitinkamas ūkininkas gautų pagautę. Taikomi bent šie kriterijai:

▼B

42 straipsnis

Nepanaudotos teisės į išmokas

Jeigu pagal 34 straipsnį per dvejų metų laikotarpį teise į išmokas nebuvo pasinaudota, ji skiriama į nacionalinį rezervą, išskyrus force majeure arba išskirtinių aplinkybių atveju. Tačiau teisės į išmokas, kuriomis nebuvo pasinaudota dvejų metų laikotarpiu (2007–2008 m.), 2009 m. neskiriamos į nacionalinį rezervą, jeigu jomis buvo pasinaudota 2006 m., o teisės į išmokas, kuriomis nebuvo pasinaudota dviejų metų laikotarpiu (2008–2009 m.), 2010 m. neskiriamos į nacionalinį rezervą, jeigu jomis buvo pasinaudota 2007 m.

43 straipsnis

Teisių į išmokas perdavimas

1.  Teisės į išmokas gali būti perduotos tik toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusiam ūkininkui, išskyrus perdavimą faktinio ar numatyto paveldėjimo keliu.

Tačiau net faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju teisėmis į išmokas gali būti naudojamasi tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo nustatytos teisės į išmokas.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad teisės į išmokas gali būti perduodamos ar jomis naudojamasi tik tame pačiame regione.

2.  Teisės į išmokas su žeme ar be jos gali būti perduodamos jas parduodant arba kitu galutinio perdavimo būdu. Tačiau nuoma ar panašių rūšių sandoriai leidžiami tik tuo atveju, jei perduodant teises į išmokas perduodamas ir lygiavertis reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius.

3.  Kai teisės į išmokas parduodamos su žeme arba be jos, valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti, kad dalis parduotų teisių į išmokas būtų grąžinama į nacionalinį rezervą arba kad jų vieneto vertė būtų sumažinama ja padidinant nacionalinį rezervą pagal kriterijus, kuriuos turi nustatyti Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

44 straipsnis

Specialiosioms teisėms į išmokas taikomos sąlygos

1.  Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriaus 2 skirsnį ir 71m straipsnį bei šio reglamento 60 straipsnį, ir 65 straipsnio ketvirtą pastraipą nustatytoms teisėms į išmokas (toliau — „specialiosios teisės į išmokas“) taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.

2.  Nukrypstant nuo 34 straipsnio 1 dalies, ūkininkui, kuriam suteiktos specialiosios teisės į išmokas, valstybė narė leidžia netaikyti reikalavimo turėti paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių, lygų teisių į išmokas skaičiui, jeigu jis toliau vykdo ne mažiau kaip:

Tačiau jei ūkininkui specialiosios teisės buvo suteiktos ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, ir pagal šį reglamentą, jis turi toliau išlaikyti bent 50 % didžiausių pirmoje pastraipoje nurodytos veiklos lygių.

Pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga netaikoma Maltai.

3.  Jei specialiosios teisės į išmokas perduodamos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. jų perėmėjas gali pasinaudoti 2 dalyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, tik tuo atveju, jei perduotos visos specialiosios teisės į išmokas. Nuo 2012 m. perėmėjas negali pasinaudoti leidžiančia nukrypti nuostata, išskyrus faktinio ar numatomo paveldėjimo atveju.

Pirma pastraipa netaikoma Maltai.

45 straipsnis

Teisių į išmokas peržiūra

1.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, pradėjusios taikyti bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 1–4 skyrius, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti 2010 m. arba vėliau pradėti derinti teisių į išmokas vertę.

Jei tas sprendimas taikomas nuo 2010 m., jis priimamas iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Visais kitais atvejais jis priimamas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.

2.  1 dalies pirmos pastraipos taikymo tikslu teisės į išmokas gali būti kasmet laipsniškai keičiamos, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Jeigu dėl pakeitimų sumažėja teisių į išmokas vertė, pakeitimai atliekami ne mažiau kaip trimis iš anksto nustatytais metiniais etapais.

Nė vienu iš pirmoje pastraipoje nurodytų metinių etapų teisių į išmokas vertė nėra sumažinama daugiau nei 50 % jų pradinės ir galutinės vertės skirtumo. Jei teisių į išmokas vertė sumažinama mažiau nei 10 % pradinės vertės, valstybės narės gali taikyti mažiau nei tris etapus.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti taikyti šį straipsnį:

2 SKYRIUS

Regioninis ir dalinis įgyvendinimas

1 Skirsnis

Regioninis įgyvendinimas

46 straipsnis

40 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos regioninis paskirstymas

1.  Valstybė narė, pradėjusi taikyti bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 1–4 skyrius, gali nuspręsti 2010 m. arba vėliau bendrosios išmokos schemą taikyti regioniniu lygiu šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

Jei toks sprendimas taikomas nuo 2010 m., jis priimamas iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Visais kitais atvejais jis priimamas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.

2.  Valstybės narės regionus nustato remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, jų institucine ar administracine struktūra ir regioniniu žemės ūkio potencialu.

Valstybės narės visą savo teritoriją gali laikyti vienu bendru regionu.

3.  Valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, paskirsto 40 straipsnyje nurodytas nacionalines viršutines ribas regionams. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios regioninės viršutinės ribos būtų kasmet laipsniškai keičiamos remiantis ne daugiau kaip trimis iš anksto nustatytais metiniais etapais ir objektyviais bei nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, žemės ūkio potencialo ir aplinkosaugos kriterijais.

4.  Jeigu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taikanti valstybė narė nusprendžia netaikyti 47 straipsnio, ji tiek, kiek reikia siekiant laikytis taikomų regioninių viršutinių ribų, kiekviename savo regione patikslina teisių į išmokas vertę. Todėl teisėms į išmokas taikomas jų vertės linijinio mažinimo ar didinimo principas. Teisių į išmokas vertės bendras mažinimas pagal šią dalį negali viršyti 10 % šių teisių pradinės vertės.

5.  Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti 45 straipsnį ir šį straipsnį, apskaičiuojant 45 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytas ribas atsižvelgiama į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą teisių į išmokas vertės mažinimą.

47 straipsnis

Bendrosios išmokos schemos regionavimas

1.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti padalyti ne daugiau kaip 50 % pagal 46 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos visiems ūkininkams, kurių valdos yra atitinkamame regione, įskaitant teisių į išmokas neturinčius ūkininkus.

2.  Ūkininkai gauna teises į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama pagal 46 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos atitinkamą dalį padalijus iš regioniniu lygiu nustatyto reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.

Šių teisių į išmokas vertė padidinama tais atvejais, jei prieš pradedant taikyti šį straipsnį ūkininkas turi teisių į išmokas. Šiuo tikslu kiekvienos ūkininko teisės į išmoką regioninė vieneto vertė didinama suma, apskaičiuota remiantis iki atitinkamos valstybės narės nustatytos dienos ūkininko turėtų teisių į išmokas bendra verte. Toks padidinimas apskaičiuojamas neviršijant regioninės viršutinės ribos dalies, kuri liko pritaikius šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.  Vieno ūkininko turimų teisių į išmokas skaičius turi būti lygus hektarų, kuriuos jis deklaruoja bendrosios išmokos schemos taikymo regioniniu lygiu, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje, metais pagal 34 straipsnio 2 dalį, skaičiui, išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju.

4.  Ūkininkų turimos teisės į išmokas po 1 ir 2 dalyse nurodyto padalijimo panaikinamos ir pakeičiamos naujomis teisėmis į išmokas, nurodytomis 3 dalyje.

48 straipsnis

Teisių į išmokas peržiūra

1.  Tinkamai pagrįstais atvejais 47 straipsnį taikančios valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti pradėti derinti teisių į išmokas, nustatytų pagal šį skirsnį, vertę kitais metais, einančiais po tų metų, kuriais bendrosios išmokos schema pradėta taikyti regioniniu lygiu, kaip nurodyta 46 straipsnio 1 dalyje.

Jei tas sprendimas taikomas nuo 2010 m., jis priimamas iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Visais kitais atvejais jis priimamas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Taikant pirmą pastraipą, teisės į išmokas gali būti kasmet laipsniškai keičiamos, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Jeigu dėl pakeitimų sumažėja teisių į išmokas vertė, pakeitimai atliekami ne mažiau kaip dviem iš anksto nustatytais metiniais etapais.

2.  Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, pradėjusios taikyti bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį ar 6 skyrių, laikydamosi Bendrijos teisės bendrųjų principų, gali nuspręsti 2010 m. arba vėliau pradėti derinti teisių į išmokas vertę.

Jei tas sprendimas taikomas nuo 2010 m., jis priimamas iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Visais kitais atvejais jis priimamas iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Taikant pirmą pastraipą, teisės į išmokas kasmet laipsniškai keičiamos, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Jeigu dėl pakeitimų sumažėja teisių į išmokas vertė, pakeitimai atliekami ne mažiau kaip trimis iš anksto nustatytais metiniais etapais.

Pirma pastraipa taikoma nepažeidžiant valstybių narių sprendimų, priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 63 straipsnio 3 dalį. Atitinkamos valstybės narės gali nukrypti nuo pirmoje pastraipoje numatyto mažiausio etapų skaičiaus ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų.

3.  Nė vienu iš 1 ir 2 dalyse nurodytų metinių etapų teisių į išmokas vertė nėra sumažinama daugiau nei 50 % jų pradinės ir galutinės vertės skirtumo. Jei teisių į išmokas vertė sumažinama mažiau nei 10 % pradinės vertės, valstybės narės gali taikyti mažiau nei tris etapus.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti taikyti 1, 2 ir 3 dalis atitinkamu geografiniu lygiu, kuris nustatomas remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pavyzdžiui, jų institucine ar administracine struktūra ir (arba) žemės ūkio potencialu.

49 straipsnis

Pievos

Taikydamos 47 straipsnį valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais bei neviršydamos pagal 46 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 47 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, vieneto vertes:

50 straipsnis

Pagal šį skirsnį nustatytoms teisėms į išmokas taikomos sąlygos

1.  Teisės į išmokas, nustatytos pagal šį skirsnį, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnius arba 6 skyriumi, gali būti perduodamos arba jomis naudojamasi tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisių į išmokas už hektarą vertė yra tokia pati.

2.  Išskyrus tuos atvejus, kai šiame skirsnyje numatyta kitaip, taikomos kitos šios antraštinės dalies nuostatos.

2 Skirsnis

Dalinis įgyvendinimas

51 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Valstybės narės, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 skirsnį skyrė išmokas avienos ir ožkienos sektoriuose arba išmokas už galvijieną, iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti toliau skirti šias išmokas šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis. Jos taip pat gali nuspręsti nustatyti jų nacionalinės viršutinės ribos komponento dalį, kuri turi būti naudojama skirti šias išmokas, kurios būtų mažesnės, nei Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba. Jei valstybė narė nepriima tokio sprendimo, nuo 2010 m. išmokos turi būti integruojamos į bendrosios išmokos schemą pagal šio reglamento 66 straipsnį.

Šio reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytų išmokų už galvijieną atveju valstybės narės taip pat gali iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti nesuteikti šių išmokų, o nuo 2011 m. integruoti jas į bendrosios išmokos schemą pagal šio reglamento 66 straipsnį.

Jei valstybė narė visoms ar daliai išmokų už vaisius ir daržoves netaiko bendrosios išmokos schemos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b straipsnį, ji gali:

Naujosios valstybės narės, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, nustatydamos bendrosios išmokos schemą, gali nuspręsti skirti pirmoje pastraipoje nurodytas išmokas šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis. Pereinamojo laikotarpio išmokų už vaisius ir daržoves atveju, naujosios valstybės narės, kurios netaikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bc straipsnio, negali taikyti šio reglamento 54 straipsnio. Be to, pereinamojo laikotarpio išmokų už vaisius ir daržoves atveju, naujosios valstybės narės prireikus atsižvelgia į šio reglamento 128 straipsnio 3 dalį.

▼M3

Valstybės narės, pasinaudojusios Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 skirsnyje numatyta galimybe regioniniu lygiu taikyti bendrosios išmokos schemą, gali tuo pačiu regioniniu lygiu taikyti pirmą ir antrą pastraipas.

▼B

2.  Remdamasi kiekvienos valstybės narės sprendimu, 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.

Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 52, 53 ir 54 straipsnius atlikto sumažinimo procentinės dalies.

▼M3

3.  Bet kuri valstybė narė, besinaudojanti pirmos dalies penktoje pastraipoje numatyta galimybe, iki 2009 m. gruodžio 1 d. pateikia Komisijai šią informaciją:

▼B

52 straipsnis

Išmokos už avieną ir ožkieną

Valstybės narės gali pasilikti iki 50 % šio reglamento 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede išvardytas išmokas avienos ir ožkienos sektoriuose. Šiuo atveju jos kasmet ūkininkams išmoka papildomą išmoką.

Papildomos išmokos avis ir ožkas auginantiems ūkininkams mokamos laikantis šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 10 skirsnyje numatytų sąlygų ir neviršijant pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos.

53 straipsnis

Išmokos už galvijieną

1.  Valstybės narės, kurios taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį ir naujosios valstybės narės, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą gali pasilikti visą šio reglamento 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponentą, skirtą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede nurodytai priemokai už karves žindenes, ar jo dalį. Šiais atvejais jos kasmet ūkininkams išmoka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama už karvių žindenių išlaikymą šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje numatytomis sąlygomis ir neviršijant pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos.

2.  2010 m. ir 2011 m. valstybės narės, kurios taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį arba 68 straipsnio 2 dalies b punktą ir naujosios valstybės narės, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą gali pasilikti visą šio reglamento 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponentą, skirtą skerdimo priemokai už veršelius, skerdimo priemokai už galvijus, išskyrus veršelius, arba specialiajai priemokai už galvijų patinus, ar jo dalį. Tais atvejais jos ūkininkams išmoka papildomą išmoką. Papildomos išmokos skiriamos už veršelių skerdimą, už galvijų, išskyrus veršelius, skerdimą ir už galvijų patinų laikymą šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje numatytomis sąlygomis ir neviršijant viršutinės ribos, nustatytos pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį.

54 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves

1.  Iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali pasilikti iki 50 % 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponentų, atitinkančių paramą pomidorų auginimui.

Šiuo atveju atitinkama valstybė narė, neviršydama pagal 51 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, kasmet ūkininkams išmoka papildomą išmoką.

Pomidorus auginantiems ūkininkams papildoma išmoka skiriama IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnyje numatytomis sąlygomis.

2.  Valstybės narės gali pasilikti

Šiuo atveju atitinkama valstybė narė, neviršydama pagal šio reglamento 51 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, kasmet ūkininkams išmoka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnyje numatytomis sąlygomis skiriama ūkininkams, auginantiems vienos ar kelių rūšių toliau nurodytus vaisius ir daržoves, kaip nustato atitinkama valstybė narė:

3.  1 ir 2 dalyse nurodyti nacionalinių viršutinių ribų komponentai nustatyti X priede.

3 SKYRIUS

Įgyvendinimas naujosiose valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą

55 straipsnis

Bendrosios išmokos schemos įdiegimas valstybėse narėse, kurios taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą

1.  Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, ši antraštinė dalis taikoma naujosioms valstybėms narėms, kurios taikė V antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą vienkartinės išmokos už plotus schemą.

41 straipsnis ir 2 skyriaus 1 skirsnis netaikomi.

2.  Bet kuri naujoji valstybė narė, kuri taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, 51 straipsnio 1 dalyje ir 69 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus priima iki metų, einančių iki tų metų, kuriais ji pirmą kartą taikys bendrosios išmokos schemą, rugpjūčio 1 d.

3.  Bet kuri naujoji valstybė narė, kuri taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, gali nustatyti, kad papildomai prie 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų atitikties sąlygų „reikalavimus atitinkantis hektaras“ — valdos žemės ūkio paskirties žemė, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, nepriklausomai nuo to, ar ji tuo metu buvo naudojama gamybai.

56 straipsnis

Paraiška paramai gauti

1.  Ūkininkai pateikia paraišką paramai pagal bendrosios išmokos schemą gauti iki dienos, kurią turi nustatyti naujosios valstybės narės, tačiau ne vėliau kaip gegužės 15 d.

2.  Išskyrus force majeure arba išskirtinių aplinkybių atveju, teisės į išmokas skiriamos tik tiems ūkininkams, kurie pateikė paraišką paramai pagal bendrosios išmokos schemą gauti iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų gegužės 15 d.

57 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1.  Kiekviena naujoji valstybė narė taiko nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 40 straipsnyje, linijinį procentinio dydžio mažinimą, kad būtų sudarytas nacionalinis rezervas.

2.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, naudoja nacionalinį rezervą, kad paskirstytų teises į išmokas ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje, kurią turi apibrėžti Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad paskirstytų teises į išmokas tam tikruose sektoriuose dirbantiems ūkininkams, atsidūrusiems ypatingoje padėtyje dėl perėjimo prie bendrosios išmokos schemos.

4.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, gali naudoti nacionalinį rezervą, kad paskirstytų teises į išmokas ūkininkams, pradėjusiems žemės ūkio veiklą po pirmųjų vienkartinės išmokos už plotus taikymo metų sausio 1 d., tačiau negavusiems tiesioginių išmokų tais metais.

5.  68 straipsnio 1 dalies c punkto netaikančios naujosios valstybės narės gali naudoti nacionalinį rezervą, kad, remdamosi objektyviais kriterijais ir tokiu būdu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ūkininkams bei išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymo, suteiktų teises į išmokas ūkininkams tose vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su tam tikromis valstybės intervencinėmis priemonėmis, taip siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir kompensuoti ūkininkams nuostolius dėl specifinių sunkumų tose vietovėse.

6.  Taikydamos 2–5 dalis, naujosios valstybės narės gali padidinti atitinkamo ūkininko teisių į išmokas vieneto vertę, neviršydamos 5 000 EUR ribos, arba gali paskirti atitinkamam ūkininkui naujas teises į išmokas.

7.  Naujosios valstybės narės taiko teisių į išmokas linijinį mažinimą, jeigu 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems atvejams jų nacionalinio rezervo nepakanka.

58 straipsnis

40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų regioninis taikymas

1.  Naujosios valstybės narės gali taikyti bendrosios išmokos schemą regioniniu lygiu.

2.  Naujosios valstybės narės apibrėžia regionus remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

3.  Kai taikoma, naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, padalija regionams 40 straipsnyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą, sumažintą pagal 57 straipsnį.

59 straipsnis

Teisių į išmokas paskirstymas

1.  Ūkininkams suteikiamos teisės į išmokas, kurių vieneto vertė apskaičiuojama 40 straipsnyje nurodytą taikomą nacionalinę viršutinę ribą po 57 straipsnyje numatyto sumažinimo padalijus iš nacionaliniu lygiu nustatytų teisių į išmokas skaičiaus, remiantis šio straipsnio 2 dalimi.

2.  Vienam ūkininkui tenkančių teisių į išmokas skaičius turi būti lygus hektarų, kuriuos ūkininkas deklaruoja pagal 35 straipsnio 1 dalį pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais, skaičiui, išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus.

3.  Nukrypdamos nuo 2 dalies, naujosios valstybės narės gali nuspręsti, kad vienam ūkininkui tenkančių teisių į išmokas skaičius turi būti lygus visų hektarų, už kuriuos jam suteikta teisė į vienkartinę išmoką už plotus per vienerius ar kelerius tipinio laikotarpio, kurį nustato valstybė narė, metus, bet ne vėliau kaip 2008 m., skaičiaus metiniam vidurkiui, išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus.

Tačiau, jei ūkininkas pradėjo žemės ūkio veiklą tipiniu laikotarpiu, hektarų skaičiaus vidurkis pagrindžiamas išmokomis, kurios jam buvo skirtos kalendoriniais metais arba metais, kuriais jis vykdė žemės ūkio veiklą.

60 straipsnis

Reikalavimų atitinkančių hektarų neturintys ūkininkai

Galvijienos, pieno arba avienos ir ožkienos sektoriuose vykdantis veiklą ūkininkas, kuris turi teisę gauti teises į išmokas pagal 57 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnį, kurioms gauti neturi reikalavimus atitinkančių hektarų pirmaisiais bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo metais, jam suteikiamos specialiosios teisės į išmokas, neviršijančios 5 000 EUR vienai išmokai, kaip nurodyta 44 straipsnyje.

61 straipsnis

Pievos

Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais bei neviršydamos pagal 58 straipsnį nustatytos regioninės viršutinės ribos ar jos dalies, taip pat gali nustatyti skirtingas teisių į išmokas, kurios turi būti skiriamos 59 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ūkininkams, vieneto vertes:

62 straipsnis

Teisėms į išmokas taikomos sąlygos

1.  Pagal šį skyrių nustatytos teisės į išmokas gali būti perduodamos tik tame pačiame regione arba tarp regionų, kuriuose teisės į išmokas už hektarą yra tokios pačios.

2.  Naujosios valstybės narės, laikydamosi Bendrijos teisės bendrų principų, gali nuspręsti suderinti pagal šį skyrių nustatytos teisių į išmoką vertę. Sprendimas priimamas iki metų, einančių iki pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų, rugpjūčio 1 d.

Taikant pirmą pastraipą, teisės į išmokas kasmet laipsniškai keičiamos, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais bei iš anksto nustatytais metiniais etapais.

3.  Išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju, ūkininkas gali perduoti savo teises į išmokas be žemės tik tuo atveju, jeigu bent per vienerius kalendorinius metus jis panaudoja, kaip apibrėžta 34 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas arba jeigu jis savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas.

4 SKYRIUS

Susietosios paramos integravimas į bendrosios išmokos schemą

63 straipsnis

Susietosios paramos integravimas į bendrosios išmokos schemą

1.  Nuo 2010 m. valstybės narės integruoja paramą, kurią galima teikti pagal susietosios paramos schemas, nurodytas XI priede, į bendrosios išmokos schemą pagal 64, 65, 66 ir 67 straipsniuose nustatytas taisykles.

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies:

3.  Jeigu valstybė narė naudojasi 2 dalies a punkte numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, ji imasi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad 1 dalyje nurodytą paramą gaunantiems ūkininkams būtų taikoma bendrosios išmokos schema. Visų pirma ji užtikrina, kad bendroji parama, kurią ūkininkas gaus integravus 1 dalyje nurodytas susietąsias paramos schemas į bendrosios išmokos schemą, nebus mažesnė nei 75 % vidutinės metinės paramos, kurią ūkininkas gavo pagal visas tiesiogines išmokas atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais, nurodytais 64, 65 ir 66 straipsniuose.

64 straipsnis

Į bendrosios išmokos schemą neįtrauktos susietosios paramos integravimas

1.  XII priede nurodytas sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal XI priedo 1 ir 2 punktuose nurodytas schemas, valstybės narės paskirsto atitinkamų sektorių ūkininkams remdamosi objektyviais bei nediskriminaciniais kriterijais ir atsižvelgdamos visų pirma į tų ūkininkų tiesiogiai ar netiesiogiai pagal atitinkamas paramos schemas gautą paramą per vienerius ar kelerius metus 2005–2008 m. laikotarpiu. Bulvių krakmolo schemų, nurodytų XI priedo 1 ir 2 punktuose, atveju valstybės narės atitinkamais metais gali paskirstyti pagal tas schemas turimą sumą atsižvelgdamos į bulvių kiekį, dėl kurio užauginimo sudaroma bulvių augintojo ir krakmolo gamintojo sutartis, neviršijant tam gamintojui skirtos kvotos, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 84a straipsnyje.

2.  Valstybės narės didina atitinkamų ūkininkų turimų teisių į išmokas vertę, remdamosi sumomis, gautomis taikant 1 dalį.

Ūkininko turimos teisės į išmokas vertės padidėjimas apskaičiuojamas pirmoje pastraipoje nurodytą sumą padalijus iš kiekvieno atitinkamo ūkininko turimų teisių į išmokas skaičiaus.

Tačiau, jeigu atitinkamo sektoriaus ūkininkas teisių į išmokas neturi, jam skiriamos teisės į išmokas, kurių:

▼M3

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, kai atitinkamo sektoriaus ūkininkas neturi teisių į išmokas, tačiau pirmaisiais susietosios paramos integravimo metais deklaruoja kelias pagal nuomos sandorį perduotas teises į išmokas, jam suteikiamų teisių į išmokas skaičius lygus deklaruojamų reikalavimus atitinkančių hektarų ir deklaruojamų pagal nuomos sandorį perduotų teisių į išmokas skirtumui. Suteiktų teisių vertė nustatoma padalijus sumą, gautą pritaikius pirmą dalį, iš skirtinų teisių skaičiaus. Tačiau kiekvienos skirtos teisės vertė neturi viršyti 5 000 EUR.

Siekiant užtikrinti, kad būtų paskirta visa suma, gauta pritaikius 1 dalį, po to, kai pritaikyta šios dalies ketvirta pastraipa, atitinkamo sektoriaus ūkininkui paskiriamos teisės į išmokas, kurių vienos didžiausia vertė yra 5 000 EUR. Nukrypstant nuo 35 straipsnio, šios teisės į išmokas suteikia teisę gauti metinę paramą pagal bendrosios išmokos schemą nedeklaruojant atitinkamų hektarų. Tačiau pagal nukrypti leidžiančią nuostatą naudojamų teisių į išmokas skaičius atitinkamais metais neviršija pagal 35 straipsnį ūkininko naudojamų teisių į išmokas skaičiaus. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą nustojama taikyti pirmaisiais metais, kai ir atsižvelgiant į tai, kokiu mastu, atitinkamo sektoriaus ūkininkas deklaruoja pakankamai reikalavimus atitinkančių hektarų, kad galėtų naudotis tomis teisėmis į išmokas arba jų dalimi pagal 35 straipsnį. Kai teisės į išmokas suteikiamos pagal šios pastraipos pirmą sakinį, tomis teisėmis į išmokas galima naudotis atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančius hektarus prieš perduodant ūkininkui teises į išmokas.

Jei teisės į išmokas pagal šios dalies penktą pastraipą perduodamos kitaip nei faktinio arba numatomo paveldėjimo būdu arba dėl teisino statuso pasikeitimo, taikomas 35 straipsnis, jei perėmėjas tomis teisėmis į išmokas naudojasi.

▼B

3.  Tačiau jei paramos schemos suma mažesnė nei 250 000 EUR, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti neskirstyti tų sumų ir papildyti jomis nacionalinį rezervą.

65 straipsnis

Iš dalies į bendrosios išmokos schemą neįtrauktos susietosios paramos integravimas

Sumas, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal XI priedo 3 punkte nurodytas schemas, valstybės narės atitinkamų sektorių ūkininkams paskirsto proporcingai tų ūkininkų pagal atitinkamas paramos schemas atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais, nurodytais Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, gautai paramai.

Tačiau valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali pasirinkti naujesnį tipinį laikotarpį ir, jeigu valstybė narė įdiegė bendrosios išmokos schemą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnį arba 6 skyrių, arba jeigu ji pasinaudoja šio reglamento 47 straipsnyje numatyta galimybe pagal šio reglamento 63 straipsnio 2 dalies b punktą.

Valstybės narės padidina atitinkamų ūkininkų turimų teisių į išmokas vertę arba skiria teises į išmokas pagal šio reglamento 64 straipsnio 2 dalį.

Jei ūkininkas, gavęs išmokas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 ir 68 straipsnius, turėtų teisę gauti teises į išmokas pagal šį straipsnį, kurioms gauti jis susietosios paramos integravimo į bendrosios išmokos schemą metais neturi reikalavimus atitinkančių hektarų arba kai susidaro didesnė nei 5 000 EUR suma, skiriama pagal teisę į išmoką už hektarą, jam suteikiamos specialiosios teisės į išmokas, kaip nurodyta 44 straipsnyje, neviršijančios 5 000 EUR vienai išmokai.

66 straipsnis

Neprivalomas iš dalies į bendrosios išmokos schemą neįtrauktos susietosios paramos integravimas

Jei valstybė narė:

tai sumos, kurias buvo galima naudoti susietajai paramai pagal XI priedo 4 punkte nurodytas schemas, integruojamos į bendrosios išmokos schemą pagal 65 straipsnį.

67 straipsnis

Pažangus susietosios paramos integravimas į bendrosios išmokos schemą

►M3  1. ◄   Valstybės narės iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti IV antraštinės dalies 5 skirsnyje nurodytą pagalbą už sėklą ir XI priedo 1 punkte nurodytas schemas, išskyrus specialiąją priemoką už kietųjų kviečių kokybę, 2010 m. ar 2011 m. integruoti į bendrosios išmokos schemą. Šiuo atveju Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka pritaiko 40 straipsnyje nurodytas nacionalines viršutines ribas, kaip nurodyta 40 straipsnyje, atitinkamą pagalbos schemą papildydama XII priede nurodytomis sumomis.

▼M3

2.  Valstybės narės, tik tam tikrose savo teritorijos dalyse pasinaudojusios Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnyje numatyta galimybe regioniniu lygiu taikyti bendrosios išmokos schemą, gali tuo pačiu regioniniu lygiu taikyti šį straipsnį.

Bet kuri valstybė narė, besinaudojanti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, iki 2009 m. gruodžio 1 d. pateikia Komisijai šią informaciją:

Valstybės narės per mėnesį atsako į visus Komisijos prašymus papildomai paaiškinti pateiktą informaciją.

Komisija naudoja šios dalies antros pastraipos a punkte nurodytas sumas kaip pagrindą nustatydama atitinkamoms valstybėms narėms 40 straipsnyje nurodytas nacionalines viršutines ribas, kaip numatyta pagal šį straipsnį.

▼B

5 SKYRIUS

Specialioji parama

68 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.  Valstybės narės gali teikti specialiąją paramą ūkininkams šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis:

2.  1 dalies a punkte nurodyta parama gali būti teikiama tik jei:

3.  Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta parama gali būti teikiama tik tiek, kiek reikia siekiant sukurti paskatą dabartiniam gamybos lygiui išlaikyti.

Jei avienos, ožkienos ir galvijienos sektoriuose ta parama teikiama kartu su parama, kuri teikiama pagal 52 ir 53 straipsnius, bendra parama atitinkamai neturi viršyti paramos finansinio paketo, gauto pritaikius didžiausius išlaikomus procentinius dydžius, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 67 ir 68 straipsniuose.

Ryžių sektoriuje šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta parama gali būti teikiama tik nuo tų kalendorinių metų, kuriais valstybė narė į bendrosios išmokos schemą įtraukia specialiąją išmoką už ryžius, nurodytą IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnyje.

4.  Parama, nurodyta:

5.  Perduoti teises į išmokas, kurių vieneto vertės yra padidintos, ir papildomas teises į išmokas, kaip nurodyta 4 dalies c punkte, galima tik tuo atveju, jeigu perduodant teises į išmokas perduodamas ir lygiavertis hektarų skaičius.

6.  Parama, teikiama pagal 1 pastraipą, yra suderinama su kitomis Bendrijos priemonėmis ir politikos sritimis.

7.  Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato Komisijos patvirtinimo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, sąlygas ir šiame skirsnyje nurodytos paramos skyrimo sąlygas, visų pirma siekdama užtikrinti suderinamumą su kitomis Bendrijos priemonėmis bei kitų sričių Bendrijos politika ir išvengti paramos kaupimosi.

▼M9

8.  Ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 1 d. valstybės narės, kurios priėmė 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali jį peržiūrėti ir nuspręsti nuo 2013 m.

▼B

Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės sprendimą, priimtą taikant šios dalies pirmą pastraipą, Komisija, laikydamasi 141 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, nustato tos paramos atitinkamą viršutinę ribą.

Valstybei narei nusprendus nutraukti šio skyriaus taikymą arba sumažinus finansavimui skirtas sumas, taikoma 72 straipsnio 2 dalis.

69 straipsnis

Specialiosios paramos finansinės nuostatos

▼M9

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. arba 2012 m. rugsėjo 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po tokio sprendimo priėmimo, iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, o Maltos atveju – 2 000 000 EUR, panaudoti specialiajai paramai, nurodytai 68 straipsnio 1 dalyje.

▼B

2.  Valstybės narės gali taikyti 10 % išlaikymą sektoriniu pagrindu, išlaikydamos ne daugiau kaip 10 % nacionalinių viršutinių ribų komponentą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 41 straipsnyje, atitinkamai visų to reglamento VI priede nurodytų sektorių atžvilgiu. Išlaikomos lėšos gali būti naudojamos tik šio reglamento 68 straipsnio 1 dalyje nurodytai paramai teikti sektoriuose, kuriuose taikomas išlaikymas.

3.  Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės sprendimą, priimtą taikant 1 dalį dėl naudotinos nacionalinės viršutinės ribos sumos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato tos paramos atitinkamą viršutinę ribą.

Siekiant vienintelio tikslo — užtikrinti, kad būtų laikomasi 40 straipsnio 2 dalyje numatytų nacionalinių viršutinių ribų, 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai paramai teikti naudotos sumos atimamos iš 40 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos. Jos priskiriamos skirtoms teisėms į išmokas.

4.  Parama, numatyta 68 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii ir iv papunkčiuose ir 1 dalies b ir e punktuose, neturi viršyti 3,5 % 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų, arba, Maltos atveju, 2 000 000 EUR sumos, nurodytos šio reglamento 69 straipsnio 1 dalyje, ir visų pirma turi būti panaudota 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms priemonėms pieno sektoriuje finansuoti.

Valstybės narės gali nustatyti mažesnes ribas kiekvienai priemonei.

 

Nukrypstant nuo 4 dalies, 2010–2013 kalendoriniais metais valstybėje narėje, kuri teikė paramą už karves žindenes pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį, bet netaikė to reglamento 68 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatytos galimybės, ir todėl galvijienos sektoriui panaudojo daugiau kaip 50 % sumų, nustatytų pagal to reglamento 69 straipsnį, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta riba yra 6 % tos valstybės narės nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų šio reglamento 40 straipsnyje. Be to, valstybėje narėje, kurioje daugiau nei 60 % pieno pagaminama į šiaurę nuo 62 lygiagretės, minėta nustatyta riba yra 10 % tos valstybės narės nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų šio reglamento 40 straipsnyje.

 ◄

Tačiau visa 3,5 % nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 40 straipsnyje, viršijanti parama naudojama tik šio reglamento 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms priemonėms pieno ir galvijienos sektoriuose finansuoti.

Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie šios dalies taikymą.

6.  Valstybės narės kaupia lėšas, kurios reikalingos teikti paramą, numatytą:

Siekiant vienintelio tikslo — užtikrinti, kad būtų laikomasi 40 straipsnio 2 dalyje numatytų nacionalinių viršutinių ribų, jeigu valstybės narės pasinaudojo šios dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta galimybe, atitinkama suma nebus priskiriama pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytoms viršutinėms riboms.

7.  Šio straipsnio 6 dalies a punkte nurodytos sumos bus lygios toliau nurodytų sumų skirtumui:

Ši suma negali būti didesnė nei 4 % šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos viršutinės ribos.

Naujosioms valstybėms narės, kurios 2007 m. taikė bendrosios išmokos schemą, ši suma dauginama iš 1,75 2010 m., iš 2 2011 m., iš 2,25 2012 m. ir iš 2,5 2013 m. ir vėliau.

Valstybės narės prašymu Komisija patikslina nustatytas sumas šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir remdamasi išsamiomis taisyklėmis, kurios bus nustatytos ta pačia tvarka.

Tai, kaip valstybės narės naudos šias lėšas, nedaro įtakos šio reglamento 8 straipsnio taikymui.

8.  Šio straipsnio 1 dalyje, 68 straipsnio 8 dalyje ir 131 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu bus nustatytos taikytinos priemonės ir jis apims visas tolesnes įgyvendinimo nuostatas, susijusias su šio skyriaus taikymu, įskaitant atitikties reikalavimų šioms priemonėms taikyti aprašymą, atitinkamą sumą ir finansinius išteklius, kuriuos reikia sukaupti.

9.  Naujosios valstybės narės gali nuspręsti taikyti šio straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalis bei 131 straipsnio 1 dalį remdamosi savo nacionalinėmis viršutinėmis ribomis:

Tuo atveju 132 straipsnis nebus taikomas priemonėms, kurių imamasi remiantis šiuo straipsniu.

70 straipsnis

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas

1.  Valstybės narės gali teikti finansinius įnašus pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokoms draudimui nuo nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato sąlygų arba gyvūnų ar augalų ligų, arba užsikrėtimo kenkėjais.

Šiame straipsnyje:

2.  Finansinis įnašas gali būti skiriamas tik siekiant kompensuoti nuostolius, patirtus dėl nepalankių oro sąlygų, gyvūnų ar augalų ligos, ar apsikrėtimo kenkėjais, kai sunaikinama daugiau kaip 30 % atitinkamo ūkininko praėjusių trejų metų metinio produkcijos vidutinio kiekio arba trejų metų vidutinio kiekio, apskaičiuoto remiantis praėjusių penkerių metų vidurkiu, išskyrus geriausius ir prasčiausius rezultatus.

3.  Vienam ūkininkui suteikiamas finansinis įnašas neviršija 65 % mokėtinos draudimo įmokos.

Valstybės narės, taikydamos atitinkamas viršutines ribas, gali apriboti draudimo įmokos, kuriai gali būti teikiamas finansinis įnašas, sumą.

4.  Pasėlių ir (arba) gyvūnų ir (arba) augalų draudimas galioja tik tuo atveju, jeigu nepalankias oro sąlygas ar gyvūnų arba augalų ligos protrūkį, arba apsikrėtimą kenkėjais oficialiai pripažino atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.

Prireikus valstybės narės gali iš anksto nustatyti kriterijus, kuriais remiantis bus suteikiamas toks oficialus pripažinimas.

5.  Draudimo išmokos nuostoliams kompensuoti neturi viršyti bendrų 1 dalyje nurodytų nuostolių kompensavimo išlaidų; jas išmokant, nereikalaujama nurodyti būsimos gamybos rūšies ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.

6.  Parama iš finansinio indėlio tiesiogiai teikiama susijusiam ūkininkui.

7.  Valstybių narių išlaidas finansiniams įnašams mokėti Bendrija bendrai finansuoja iš 69 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, taikydama 75 % finansinio įnašo atitinkančią normą.

Pirma pastraipa nepažeidžia valstybių narių teisės visiškai ar iš dalies padengti jų dalyvavimą finansuojant įnašus ir dalį draudimo įmokos, kurią turi mokėti ūkininkai, taikant privalomas kolektyvinės atsakomybės schemas atitinkamuose sektoriuose. Atlikti tai turi būti galima nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125l ir 125n straipsnių.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad ekonominiai nuostoliai, už kuriuos skiriama kompensacija pagal kitas Bendrijos nuostatas, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 44 straipsnį, ir kitos sveikatos ir veterinarijos ar augalų sveikatos priemonės nebūtų toliau kompensuojamos pagal 1 dalies pirmą pastraipą.

9.  Finansinis įnašas neturi trukdyti draudimo paslaugų vidaus rinkos veikimui. Pagalba neturi būti teikiama tik draudimo paslaugoms, kurias teikia viena draudimo bendrovė arba bendrovių grupė, arba teikiama tik su sąlyga, kad draudimo sutartis būtų pasirašyta su toje valstybėje narėje įsteigta bendrove.

71 straipsnis

Savitarpio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais

1.  Valstybės narės gali numatyti, kad, teikiant finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, ūkininkams būtų mokama finansinė kompensacija už ekonominius nuostolius dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio ar su aplinka susijusių įvykių atvejais.

2.  Šiame straipsnyje:

3.  Finansinė kompensacija už dėl gyvūnų ligų patirtus nuostolius gali būti skiriama tik už Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos sudarytame gyvūnų ligų sąraše ar Sprendimo 90/424/EEB priede išvardytas ligas.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad ekonominiai nuostoliai, už kuriuos skiriama finansinė kompensacija pagal kitas Bendrijos nuostatas, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 44 straipsnį, ir kitos sveikatos ir veterinarijos ar augalų sveikatos priemonės nebūtų toliau kompensuojamos pagal 1 dalį.

5.  Finansinė kompensacija iš savitarpio pagalbos fondo mokama tiesiogiai ekonominių nuostolių patyrusiems ūkininkams, kurie yra to fondo nariai.

Savitarpio pagalbos fondų išmokamų finansinių kompensacijų šaltinis:

Pradinis kapitalas valstybės lėšomis nepapildomas.

6.  1 dalyje nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję su:

Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato trumpiausią ir ilgiausią komercinių paskolų, kurioms padengti gali būti skiriamas finansinis įnašas, laikotarpį.

Jeigu fondas moka finansinę kompensaciją pagal pirmos pastraipos c punktą, valstybės finansinis įnašas mokamas tuo pačiu periodiškumu, koks nustatytas minimalaus laikotarpio komercinei paskolai.

7.  Finansinis įnašas neturi viršyti 65 % 6 dalyje nurodytų išlaidų. Ūkininkai, kurie yra fondo nariai, padengia visas išlaidas, kurios nėra finansuojamos finansiniais įnašais.

Valstybės narės gali nustatyti išlaidų, kurios gali būti padengiamos finansiniais įnašais, ribas, taikydamos:

8.  Valstybių narių išlaidas finansiniams įnašams Bendrija bendrai finansuoja iš 69 straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, taikydama 75 % normą.

Pirma pastraipa nepažeidžia valstybių narių teisės visiškai ar iš dalies padengti jų ir (arba) ūkininkų, kurie yra fondo nariai, dalyvavimą finansuojant įnašus, taikant privalomas kolektyvinės atsakomybės schemas atitinkamuose sektoriuose. Atlikti tai turi būti galima nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125l ir 125n straipsnių.

9.  Valstybės narės nustato savitarpio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma siekdamos suteikti kompensacines išmokas ūkininkams krizių atveju arba siekdamos vykdyti tokių taisyklių laikymosi administravimą ir stebėseną.

10.  Valstybės narės pateikia Komisijai šio straipsnio įgyvendinimo metinę ataskaitą. Ataskaitos formą, turinį, pateikimo laiką ir terminus nustato Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

11.  Jeigu ūkininkui suteikta finansinė kompensacija iš šiame straipsnyje numatyto savitarpio pagalbos fondo, žalos atlyginimo teisė siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos ūkininkas gali turėti trečiųjų šalių atžvilgiu pagal Bendrijos ar nacionalinės teisės nuostatas, perduodama savitarpio pagalbos fondui pagal atitinkamos valstybės narės nustatytinas taisykles.

72 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Jei valstybė narė taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį, pagal tą straipsnį sukauptos sumos įtraukiamos į bendrosios išmokos schemą pagal šio reglamento 65 straipsnį.

2.  Nukrypstant nuo pirmos dalies, jei valstybė narė, kuri taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį, nusprendžia skirti šiame skyriuje numatytą specialiąją paramą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį sukauptas sumas ji gali panaudoti šio reglamento 69 straipsnio 6 dalyje nurodytam finansavimui teikti. Jei 69 straipsnio 6 dalyje nurodytas finansavimo poreikis būtų mažesnis nei pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį sukauptos sumos, šis skirtumas integruojamas į bendrosios išmokos schemą remiantis šio reglamento 65 straipsniu.

3.  Jei valstybė narė, pritaikiusi pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 priemones, nesuderinamas su šiuo skirsniu, nusprendžia skirti šiame skyriuje numatytą specialiąją paramą, ji gali nuspręsti ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d. pagal šio reglamento 68 straipsnį 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. taikyti priemones, apie kurias pranešta Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį ir jo įgyvendinimo taisykles. Nukrypstant nuo 69 straipsnio 4 dalies, visa pagal 68 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktuose nurodytas priemones skirtos paramos suma gali neviršyti atitinkamos valstybės narės nustatytų viršutinių ribų, taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį.

Tokiu atveju valstybės narės gali taip pat nuspręsti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. kasmet koreguoti tokias priemones siekdamos jas suderinti su šio skyriaus nuostatomis. Jei valstybė narė nusprendžia tokių priemonių nesuderinti, atitinkamos sumos integruojamos į bendrosios išmokos schemą remiantis šio reglamento 65 straipsniu.

4.  Valstybės narės gali teikti šiame skyriuje numatytą paramą nuo 2009 m., jei taikant leidžiančią nukrypti nuo šio reglamento 69 straipsnio 6 dalies nuostatą jos finansuoja 68 straipsnio 1 dalyje nurodytą paramą tik iš nacionalinio rezervo sumų ir jei nacionalinės nuostatos įsigalioja iki valstybės narės nustatyto termino paraiškai dėl paramos pateikti.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KITOS PARAMOS SCHEMOS

1 SKYRIUS

Bendrijos paramos schemos

1 Skirsnis

Specialioji išmoka už ryžius

73 straipsnis

Taikymo sritis

Už 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. parama ūkininkams, auginantiems ryžius, klasifikuojamus KN 1006 10 subpozicijoje, skiriama šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis („specialioji išmoka už ryžius“).

74 straipsnis

Paramos skyrimo sąlygos ir suma

1.  Specialioji išmoka už ryžius skiriama už ryžiais apsėtos žemės, kurioje augalų pasėliai išlaikomi bent jau iki žydėjimo įprastomis vegetacinėmis sąlygomis pradžios, hektarą.

Tačiau pasėliai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, bet kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išskirtinių oro sąlygų žydėjimo etapas nepasiekiamas, toliau atitinka paramos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami kitam tikslui.

2.  Nustatoma tokia specialiosios išmokos už ryžius suma, atsižvelgiant į derlingumą atitinkamose valstybėse narėse:

75 straipsnis

Plotai

Kiekvienai ryžius auginančiai valstybei narei nustatomi šie baziniai plotai:

Valstybė narė, remdamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, savo bazinį plotą ar plotus gali suskirstyti į subbazinius plotus.

76 straipsnis

Plotų perviršis

1.  Jeigu valstybėje narėje ryžiais apsėtas plotas atitinkamais metais viršija 75 straipsnyje nustatytą bazinį plotą, tais metais plotas, už kurį prašoma specialiosios išmokos už ryžius, mažinamas proporcingai kiekvienam ūkininkui.

2.  Kai valstybė narė savo bazinį plotą ar plotus skirsto į subbazinius plotus, 1 dalyje numatytas ploto sumažinimas taikomas tik ūkininkams tuose subbaziniuose plotuose, kuriuose buvo viršytos subbazinio ploto ribos. Plotas mažinamas, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinių plotų plotai, kurie nepasiekė jiems nustatytų subbazinio ploto ribų, perskirstomi subbaziniams plotams, kuriuose subbazinio ploto ribos yra viršytos.

2 Skirsnis

Parama krakmolinių bulvių augintojams

77 straipsnis

Paramos taikymo sritis ir suma

Šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis 2009/2010, 2010/2011 ir 2011/2012 prekybos metais parama skiriama ūkininkams, auginantiems bulvių krakmolo gamybai skirtas bulves („parama krakmolinių bulvių augintojams“).

66,32 EUR parama skiriama už bulvių, kurių reikia vienai tonai krakmolo pagaminti, kiekį.

Ši suma tikslinama atsižvelgiant į krakmolo kiekį bulvėse.

78 straipsnis

Sąlygos

Parama krakmolinių bulvių augintojams mokama tik už tą bulvių kiekį, dėl kurio užauginimo sudaroma bulvių augintojo ir bulvių krakmolo gamintojo sutartis, neviršijant tokiam bulvių krakmolo gamintojui skirtos kvotos, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 84a straipsnio 2 dalies.

3 Skirsnis

Priemoka už baltyminius augalus

79 straipsnis

Taikymo sritis

2009 m., 2010 m. ir 2011 m. parama baltyminius augalus auginantiems ūkininkams skiriama pagal šiame skirsnyje nustatytas sąlygas („priemoka už baltyminius augalus“).

Baltyminiams augalams priskiriami:

80 straipsnis

Paramos suma ir paramos skyrimo sąlygų atitiktis

Už baltyminių augalų, nuimtų pasibaigus pieninės brandos etapui, hektarą mokama 55,57 EUR priemoka už baltyminius augalus.

Tačiau pasėliai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, bet kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išskirtinių oro sąlygų pieninės brandos etapas nepasiekiamas, toliau atitinka priemokos už baltyminius augalus skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami kitam tikslui.

81 straipsnis

Plotai

▼M6

1.  Nustatomas 1 505 056 ha didžiausias garantuojamas plotas, už kurį gali būti skiriama baltyminių augalų išmoka.

▼B

2.  Jeigu plotas, už kurį prašoma išmokos už baltyminius augalus, viršija didžiausią garantuojamą plotą, tais metais plotas, už kurį prašoma išmokos už baltyminius augalus, mažinamas proporcingai kiekvienam ūkininkui 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Jeigu pagal 67 straipsnį valstybė narė šiame skirsnyje numatytą priemoką už baltyminius augalus nusprendžia integruoti į bendrąją išmokos schemą, Komisija 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka sumažina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą didžiausią garantuojamą plotą proporcingai XII priede nurodytai sumai tos valstybės narės baltyminiams augalams.

4 Skirsnis

Išmoka už riešutų plotą

82 straipsnis

Bendrijos išmoka už riešutų plotą

1.  2009 m., 2010 m. ir 2011 m. Bendrijos parama riešutus auginantiems ūkininkams skiriama pagal šiame skirsnyje nustatytas sąlygas („išmoka už riešutų plotą“).

Riešutams priskiriami:

2.  Valstybės narės gali diferencijuoti išmokas už riešutų plotą pagal produktų paskirtį arba padidindamos ar sumažindamos nacionalinius garantuojamus plotus (toliau — „NGP“), nustatytus 83 straipsnio 3 dalyje. Tačiau kiekvienoje valstybėje atitinkamais metais skirta išmokų už riešutų plotą bendra suma neviršija 83 straipsnio 4 dalyje nurodytos viršutinės ribos.

83 straipsnis

Plotai

1.  Valstybės narės skiria Bendrijos išmokas už riešutų plotą neviršydamos viršutinės ribos, apskaičiuotos atitinkamą jų NGP hektarų skaičių, nustatytą 3 dalyje, padauginus iš vidutinės 120,75 EUR sumos.

2.  Nustatomas 829 229 ha didžiausias garantuojamas plotas.

3.  2 dalyje nurodytas didžiausias garantuojamas plotas padalinamas į šiuos NGP:

4.  Valstybės narės, remdamasi objektyviais kriterijais, savo atitinkamą nacionalinį garantuojamą plotą gali suskirstyti į subbazinius plotus, visų pirma regionų lygiu arba pagal gamybą.

84 straipsnis

Subbazinių plotų perviršis

Kai valstybė narė savo nacionalinį garantuojamą plotą suskirsto į subbazinius plotus ir vienas ar daugiau subbazinių plotų yra didesni, tais metais plotas, už kurį prašoma išmokos už riešutų plotą, mažinamas proporcingai kiekvienam ūkininkui subbaziniuose plotuose, kuriuose buvo viršytos ribos. Plotas mažinamas, kai atitinkamoje valstybėje narėje subbazinių plotų plotai, kurie nepasiekė jiems nustatytų ribų, perskirstomi subbaziniams plotams, kuriuose tos ribos yra viršytos.

85 straipsnis

Pagalbos skyrimo sąlygų atitiktis

1.  Išmokos už riešutų plotą skyrimui taikomos sąlygos, siejamos pirmiausia su minimaliu ploto dydžiu ir medžių tankumu.

2.  Valstybės narės gali taikyti sąlygą, kad ūkininkai išmoką už riešutų plotą gali gauti tik tuo atveju, jei jie yra pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį pripažintos gamintojų organizacijos nariai.

3.  Jei taikoma 2 dalis, valstybės narės gali nuspręsti, kad išmoka už riešutų plotą būtų mokama gamintojų organizacijai jos narių vardu. Šiuo atveju gamintojų organizacija gautą paramos sumą išmoka savo nariams. Vis dėlto valstybės narės gamintojų organizacijai, kaip kompensaciją už jos nariams suteiktas paslaugas, gali leisti iš išmokos už riešutų plotą sumos išskaityti ne daugiau kaip 2 %.

86 straipsnis

Nacionalinė pagalba

1.  Be išmokos už riešutų plotą, valstybės narės gali skirti 120,75 EUR už hektarą per metus neviršijančią nacionalinę pagalbą.

2.  Nacionalinė pagalba gali būti mokama tik už plotus, už kuriuos gaunama išmoka už riešutų plotą.

3.  Valstybės narės gali taikyti sąlygą, kad ūkininkai nacionalinę pagalbą gali gauti tik tuo atveju, jei jie yra pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį pripažintos gamintojų organizacijos nariai.

5 Skirsnis

Pagalba už sėklą

87 straipsnis

Pagalba

1.  Šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. valstybės narės, kurios taikė Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 70 straipsnį ir nesinaudoja šio reglamento 67 straipsnyje numatyta galimybe, kasmet skiria XIII priede nustatytą pagalbą už vienos ar kelių šio reglamento XIII priede išvardytų rūšių elitinės sėklos ar sertifikuotos sėklos auginimą („pagalba už sėklą“).

2.  Tais atvejais, kai sertifikuoti tinkamas plotas, už kurį prašoma pagalbos už sėklą, naudojamas prašant paramos pagal bendrosios išmokos schemą, pagalbos už sėklą suma, išskyrus XIII priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų rūšių atveju, sumažinama pagal bendrosios išmokos schemą numatytos pagalbos, kuri turi būti skiriama konkrečiais metais už atitinkamą plotą, suma, tačiau dėl šios operacijos suma negali būti mažesnė už nulį.

3.  Prašomos pagalbos už sėklą suma neviršija Komisijos šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkančios šio reglamento 40 straipsnyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą sudarantį pagalbos už atitinkamų rūšių sėklą komponentą, kaip nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 2 dalį (pagalbos už sėklą viršutinė riba). Tačiau, naujųjų valstybių narių atveju, ši viršutinė riba atitinka XIV priede nustatytas sumas.

Kai bendra prašomos pagalbos už sėklą suma viršija Komisijos nustatytą pagalbos už sėklą viršutinę ribą, atitinkamais metais proporcingai sumažinama kiekvienam ūkininkui skiriama parama.

4.  Kanapių (Canabis sativa L.) veislės, už kurias mokama šiame straipsnyje numatyta pagalba už sėklą, nustatomos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6 Skirsnis

Specialioji išmoka už medvilnę

88 straipsnis

Taikymo sritis

Parama ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuri klasifikuojama KN 5201 00 subpozicijoje, skiriama šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis („specialioji išmoka už medvilnę“).

89 straipsnis

Paramos skyrimo sąlygos

1.  Specialioji išmoka už medvilnę skiriama už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Reikalavimus atitinkantis plotas turi būti žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje valstybė narė leidžia auginti medvilnę, turi būti apsėtas leidžiamomis medvilnės rūšimis, o derlius jame turi būti faktiškai nuimamas įprastomis auginimo sąlygomis.

Specialioji išmoka už medvilnę išmokama už geros ir tinkamos parduoti kokybės medvilnę.

2.  Valstybės narės suteikia leidimą naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žemę ir medvilnės rūšis laikydamosi išsamių taisyklių ir sąlygų, priimtų 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

90 straipsnis

Baziniai plotai, derlingumo nustatytieji dydžiai ir referencinės sumos

1.  Nacionaliniai baziniai plotai yra tokie:

2.  Nustatomi tokie derlingumo nustatytieji dydžiai ataskaitiniu laikotarpiu:

3.  Paramos už reikalavimus atitinkantį hektarą suma nustatoma 2 dalyje nustatytą derlingumą dydį padauginus iš šių referencinių sumų:

4.  Jeigu atitinkamoje valstybėje narėje reikalavimus atitinkantis medvilnės plotas atitinkamais metais viršija 1 dalyje nustatytą bazinį plotą, tai valstybei narei 3 dalyje nustatyta parama sumažinama proporcingai bazinio ploto perviršiui.

5.  Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

91 straipsnis

Patvirtintos tarpšakinės organizacijos

1.  Šiame skirsnyje „patvirtinta tarpšakinė organizacija“– juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir ne mažiau kaip viena medvilnės valymo įmonė, vykdantis tokią veiklą:

2.  Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigusios medvilnės valymo įmonės, patvirtina tarpšakines organizacijas, kurios atitinka kriterijus, kurie turi būti priimti 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

92 straipsnis

Paramos mokėjimas

1.  Ūkininkams specialioji išmoka už medvilnę skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą, remiantis 90 straipsniu.

2.  Ūkininkams, kurie yra patvirtintos tarpšakinės organizacijos nariai, specialioji išmoka už medvilnę skiriama už reikalavimus atitinkantį hektarą 90 straipsnio 1 dalyje nustatytame baziniame plote, paramos sumą už hektarą padidinant 2 EUR.

7 Skirsnis

Parama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams

93 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Valstybėse narėse, kurios suteikė Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnyje numatytą restruktūrizavimo paramą už ne mažiau kaip 50 % 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo ( 32 ) III priede nustatytos cukraus kvotos, parama skiriama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams, šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis.

2.  Parama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams skiriama ne daugiau kaip penkerius metus iš eilės nuo prekybos metų, kuriais buvo pasiekta 1 dalyje nurodyta 50 % riba, bet ne už vėlesnius kaip 2013–2014 prekybos metus.

94 straipsnis

Sąlygos

Parama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams skiriama už kvotinio cukraus, pagaminto iš cukrinių runkelių ar cukranendrių, tiekiamų pagal sutartis, sudarytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 50 straipsnį, kiekį.

95 straipsnis

Paramos suma

Parama cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams nurodoma už standartinės kokybės baltojo cukraus toną. Paramos suma lygi pusei sumos, gautos šio reglamento XV priede nurodytos viršutinės ribos, numatytos atitinkamai valstybei narei už atitinkamus metus, dydį padalijus iš Reglamento (EB) Nr. 318/2006 III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos bendros cukraus ir inulino sirupo kvotos.

Išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, šio reglamento 121 ir 132 straipsniai netaikomi paramai, teikiamai cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojams.

8 Skirsnis

Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves

96 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio parama už plotus

1.  Taikant 54 straipsnio 1 dalį arba 128 straipsnio 1 dalį, tose nuostatose nurodytu laikotarpiu ir šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio parama už plotus ūkininkams, auginantiems pomidorus, kurie tiekiami perdirbimui.

2.  Taikant 54 straipsnio 2 dalį arba 128 straipsnio 2 dalį, tose nuostatose nurodytu laikotarpiu ir šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio parama už plotus ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis vaisių ir daržovių produktus, išvardytus 54 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje bei nustatytus valstybių narių, ir kurie tiekiami perdirbimui.

97 straipsnis

Paramos suma ir jos skyrimo sąlygos

1.  Valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, nustato paramos už hektarą, kuriame auginami pomidorai ir kiekvienas vaisių bei daržovių produktas, išvardytas 54 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, dydį.

2.  Pagal šio straipsnio 1 dalį teikiamos paramos bendra suma jokiu būdu negali viršyti pagal 51 straipsnio 2 dalį ar 128 straipsnį nustatytos viršutinės ribos.

3.  Šio straipsnio 1 dalyje numatyta parama teikiama tik už tuos plotus, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies j punkte išvardytų produktų.

4.  Valstybės narės gali šio straipsnio 1 dalyje numatytos paramos skyrimui taikyti papildomus objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, įskaitant sąlygą, kad ūkininkas būtų gamintojų organizacijos arba gamintojų grupės, pripažintos atitinkamai pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį ar 125e straipsnį, narys.

9 Skirsnis

Pereinamojo laikotarpio išmoka už minkštuosius vaisius

98 straipsnis

Išmoka už minkštuosius vaisius

1.  Laikotarpiu, kuris baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d., braškių, klasifikuojamų KN 0810 10 00 subpozicijoje, ir aviečių, klasifikuojamų KN 0810 20 10 subpozicijoje, tiekiamų perdirbimui augintojams, taikoma pereinamojo laikotarpio parama už plotus, šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis („pereinamojo laikotarpio išmoka už minkštuosius vaisius“).

2.  Pereinamojo laikotarpio išmoka už minkštuosius vaisius teikiama tik už tuos plotus, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 1 straipsnio 1 dalies j punkte išvardytų produktų.

3.  Pereinamojo laikotarpio išmokos už minkštuosius vaisius suma yra 230 EUR už hektarą.

4.  Be pereinamojo laikotarpio išmokos už minkštuosius vaisius, valstybės narės gali teikti nacionalinę pagalbą. Bendra Bendrijos ir nacionalinės pagalbos suma neturi viršyti 400 EUR už hektarą.

5.  Pereinamojo laikotarpio išmoka už minkštuosius vaisius mokama tik už didžiausius nacionalinius garantuojamus plotus, kurie valstybėms narėms paskirstyti taip:

Jei reikalavimus atitinkantis plotas atitinkamoje valstybėje narėje atitinkamais metais viršija didžiausią nacionalinį garantuojamą plotą, 3 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio išmokos už minkštuosius vaisius suma sumažinama proporcingai didžiausio nacionalinio garantuojamo ploto perviršiui.

6.  121 ir 132 straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už minkštuosius vaisius.

10 Skirsnis

Priemokos avienos ir ožkienos sektoriuose

99 straipsnis

Taikymo sritis

Taikydamos 52 straipsnį, valstybės narės šiame skirsnyje numatytomis sąlygomis, jei nenumatyta kitaip, avis ir ožkas auginantiems ūkininkams kasmet skiria šiame reglamente numatytas priemokas ar papildomas priemokas.

100 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame skirsnyje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

101 straipsnis

Priemokos už ėriavedes ir ožkavedes

1.  Ūkininkas, laikantis ėriavedes savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti priemoką už ėriavedžių laikymą (priemoką už ėriavedes).

2.  Ūkininkas, laikantis ožkavedes savo valdoje ir pateikęs paraišką, gali gauti priemoką už ožkavedžių laikymą (priemoka už ožkavedes). Ši priemoka skiriama ūkininkams tam tikrose vietovėse, kuriose šių gyvulių auginimas atitinka tokius du kriterijus:

Tokių vietovių sąrašas sudaromas 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  Priemoka už ėriavedes ir priemoka už ožkavedes mokamos už kalendorinius metus kaip metinės išmokos ūkininkui už reikalavimus atitinkantį gyvulį, neviršijant individualių viršutinių ribų. Minimalų gyvulių skaičių, už kuriuos pateikiama paraiška priemokai gauti, nustato valstybė narė. Šis minimalus skaičius yra ne mažesnis kaip 10 ir ne didesnis kaip 50.

4.  Priemoka už vieną ėriavedę yra 21 EUR. Tačiau ūkininkams, prekiaujantiems avių pienu ar iš avių pieno pagamintais produktais, už ėriavedę mokama 16,8 EUR priemoka.

5.  Priemoka už vieną ožkavedę yra 16,8 EUR.

102 straipsnis

Papildoma priemoka

1.  Papildoma priemoka mokama ūkininkams tose vietovėse, kuriuose avių ir ožkų auginimas yra tradicinė veikla arba labai prisideda prie kaimo ekonomikos. Šias vietoves nustato valstybės narės. Bet kuriuo atveju papildoma priemoka skiriama tik tokiam ūkininkui, kurio ne mažiau kaip 50 % žemės ūkiui naudojamo valdos ploto yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, apibrėžtose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999.

2.  Papildoma priemoka taip pat skiriama ūkininkui, vykdančiam sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas, jei:

3.  Nustatoma 7 EUR papildoma priemoka už vieną ėriavedę ir vieną ožkavedę. Papildoma priemoka skiriama tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis skiriamos priemokos už ėriavedes ir ožkavedes.

103 straipsnis

Bendrosios priemokų skyrimo taisyklės

1.  Priemokos mokamos paramą gaunantiems ūkininkams remiantis minimalų laikotarpį, kuris turi būti nustatomas 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, jų valdose laikomų ėriavedžių ir (arba) ožkavedžių skaičiumi.

2.  Siekiant gauti priemokas, gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 21/2004.

104 straipsnis

Individualios ribos

1.  2009 m. sausio 1 d. vienam ūkininkui nustatyta individuali viršutinė riba, nurodyta 101 straipsnio 3 dalyje, turi būti lygi teisių į priemokas, kurias jis turėjo 2008 m. gruodžio 31 d., skaičiui, laikantis atitinkamų Bendrijos taisyklių.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teisių į priemokas suma jų teritorijoje neviršytų 4 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir kad būtų galima išlaikyti 106 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą.

Pasibaigus vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo pagal 122 straipsnį laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikomas 52 straipsnis, individualios viršutinės ribos gamintojams skiriamos ir 106 straipsnyje nurodytas nacionalinis rezervas sukuriamas ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje.

3.  Teisės į priemokas, kurios nesuteikiamos taikant priemonę pagal 2 dalies pirmą pastraipą, yra panaikinamos.

4.  Taikomos šios viršutinės nacionalinės ribos:

105 straipsnis

Teisių į priemokas perdavimas

1.  Parduodamas ar kitu būdu perduodamas valdą ją perimančiam asmeniui, ūkininkas gali perduoti visas savo teises į priemokas.

2.  Ūkininkas taip pat gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams, neperduodamas savo valdos.

Jeigu teisės perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių į priemokas dalis be jokios kompensacijos atiduodama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamai perskirstyti.

Valstybės narės gali įsigyti teises į priemokas iš ūkininkų, kurie savanoriškai sutinka atiduoti visas savo teises ar jų dalį. Tokiu atveju įsigyjant tokias teises ūkininkams gali būti sumokama iš nacionalinio biudžeto.

Nukrypdamos nuo 1 dalies ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad parduodant ar kitu būdu perduodant valdą, teisių perdavimas būtų vykdomas per nacionalinį rezervą.

3.  Valstybės narės gali imtis reikiamų priemonių, kad būtų išvengta teisių į priemokas perdavimo už pažeidžiamų vietovių ar regionų, kuriuose avių auginimas yra ypač svarbus vietos ekonomikai, ribų.

4.  Valstybės narės iki jų nustatytos dienos gali leisti laikinai perduoti dalį teisių į priemokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti.

106 straipsnis

Nacionalinis rezervas

1.  Kiekviena valstybė narė turi turėti nacionalinį teisių į priemokas rezervą.

2.  Visos teisės į priemokas, kurių atsisakyta pagal 105 straipsnio 2 dalį ar kitas Bendrijos nuostatas, įtraukiamos į nacionalinį rezervą.

3.  Valstybės narės gali paskirti teises į priemokas ūkininkams neperžengdamos savo nacionalinio rezervo ribų. Skirstydamos šias teises, jos pirmenybę visų pirma teikia veiklą pradedantiesiems, jauniesiems ūkininkams ar kitiems pirmumo teisę turintiems ūkininkams.

107 straipsnis

Viršutinės ribos

Kiekvienos prašomos priemokos suma neturi viršyti Komisijos pagal 51 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos.

Kai bendra prašomos paramos suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais atitinkamai mažinama kiekvienam ūkininkui skiriama parama.

11 Skirsnis

Išmokos už galvijieną

108 straipsnis

Taikymo sritis

Taikydamos 53 straipsnį, valstybės narės šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, skiria pagal tą straipsnį jos pasirinktą papildomą išmoką ar išmokas.

109 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šio skirsnio tikslais taikomos šios sąvokos:

110 straipsnis

Specialioji priemoka

1.  Ūkininkas, laikantis savo valdoje galvijų patinus ir pateikęs paraišką, gali gauti specialiąją priemoką. Ji skiriama kaip metinė priemoka kartą per kalendorinius metus už kiekvieną valdą, neviršijant regionams nustatytų viršutinių ribų ir ne daugiau kaip už 90 kiekvienos amžiaus grupės, nurodytos 2 dalyje, gyvulių.

Šiame straipsnyje „regioninė viršutinė riba“ — gyvulių, už kuriuos gali būti skirta specialioji priemoka, skaičius regione kalendoriniais metais.

2.  Specialioji priemoka skiriama ne dažniau kaip:

3.  Norint gauti specialiąją priemoką:

4.  Kai atitinkamame regione bendras bulių, vyresnių nei devynių mėnesių, ir jaučių nuo devynių iki 20 mėnesių amžiaus, dėl kurių pateiktos paraiškos ir kurie atitinka specialiosios priemokos skyrimo sąlygas, skaičius viršija 8 dalyje nurodytą taikomą regioninę viršutinę ribą, tais metais proporcingai mažinamas vienam ūkininkui tenkantis 2 dalies a ir b punktų reikalavimus atitinkančių gyvulių bendras skaičius.

5.  Nukrypdamos nuo 1 ir 4 dalių, valstybės narės remdamosi į kaimo plėtros politiką įtrauktais objektyviais kriterijais ir tik tuo atveju, jei jos atsižvelgia į aplinkosaugos bei užimtumo aspektus, gali pakeisti 90 gyvulių vienetų kiekvienai valdai ir kiekvienai amžiaus grupei apribojimą arba jį panaikinti. Tokius atveju valstybės narės, naudodamosi šia teise, gali nuspręsti taikyti 4 dalį tokiu būdu, kad būtų pasiektas sumažinimo lygis, būtinas siekiant laikytis taikomos regioninės viršutinės ribos, netaikydamos tokio sumažinimo smulkiesiems ūkininkams, kurie atitinkamais metais pateikė paraiškas specialiosioms priemokoms gauti už ne didesnį nei atitinkamos valstybės narės nustatytą minimalų gyvulių skaičių.

6.  Valstybės narės gali nuspręsti skirti specialiąją priemoką skerdimo metu. Tokiu atveju 2 dalies a punkte nurodytas amžiaus kriterijus buliams pakeičiamas minimaliu 185 kg skerdenos svoriu.

Priemoka mokama arba grąžinama ūkininkams.

7.  Nustatomas toks specialiosios priemokos dydis:

8.  Taikomos šios regioninės viršutinės ribos:

111 straipsnis

Priemoka už karves žindenes

1.  Ūkininkas, savo valdoje laikantis karves žindenes, pateikęs paraišką gali gauti priemoką už karvių žindenių laikymą (priemoką už karves žindenes). Ji skiriama kaip metinė priemoka per kalendorinius metus vienam ūkininkui neviršijant individualių viršutinių ribų.

2.  Priemoka už karves žindenes skiriama ūkininkams:

Tačiau valstybės narės, remdamosi nusistatytais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali nuspręsti pakeisti arba panaikinti kiekio apribojimus, jeigu ne trumpiau nei šešis mėnesius iš eilės nuo paraiškos pateikimo dienos ūkininko laikomas karvių žindenių skaičius yra ne mažesnis kaip 60 % priemokos paraiškoje nurodyto jų skaičiaus, o ūkininko laikomas telyčių skaičius yra ne didesnis kaip 40 % priemokos paraiškoje nurodyto jų skaičiaus.

Siekiant nustatyti reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičių pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, karvės priklausymas — karvių žindenių ar pieninių karvių — bandai nustatomas remiantis paramos gavėjo individualia pieno kvota, kurią turi jo valda atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d., išreikšta tonomis ir primilžio vidurkiu.

3.  Ūkininko teisės į priemokas ribojamos 112 straipsnyje apibrėžtos individualios viršutinės ribos taikymu.

4.  Už reikalavimus atitinkantį gyvulį skiriama 200 EUR priemoka.

5.  Valstybės narės gali skirti ne didesnes kaip 50 EUR už gyvulį papildomas nacionalines priemokas už karves žindenes su sąlyga, kad dėl to atitinkamos valstybės narės gyvulių augintojams nebus sudarytos diskriminacinės sąlygos.

Skiriant priemokas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 33 ) 5 ir 8 straipsniuose apibrėžtuose regionuose esančioms valdoms, šios papildomos priemokos už gyvulį pirmuosius 24,15 EUR finansuoja EŽŪGF.

Skiriant priemokas valstybės narės teritorijoje esančioms valdoms, EŽŪGF visą papildomos priemokos sumą finansuoja tuo atveju, jei didelę atitinkamos valstybės narės galvijų populiacijos dalį sudaro karvės žindenės (ne mažiau kaip 30 % viso karvių skaičiaus), ir ne mažiau kaip 30 % paskerstų galvijų patinų skerdenų priskiriamos S ir E skerdenų raumeningumo klasėms. Šių procentinių dydžių viršijimas nustatomas remiantis dvejų metų, einančių iki tų metų, už kuriuos skiriama priemoka, vidurkiu.

6.  Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, gautas kryžminimo su mėsine veisle būdu, ir priklausančias bandai, kurioje atvesti veršeliai auginami mėsai.

112 straipsnis

Individuali priemokos už karves žindenes viršutinė riba

1.  Parama skiriama kiekvienam karves žindenes laikančiam ūkininkui, neviršijant individualių viršutinių ribų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 126 straipsnio 2 dalį.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teisių į priemokas suma jų teritorijoje neviršytų 5 dalyje nustatytų nacionalinių viršutinių ribų ir kad būtų galima išlaikyti 114 straipsnyje nurodytą nacionalinį rezervą.

Pasibaigus vienkartinės išmokos už plotus schemos pagal 122 straipsnį taikymo laikotarpiui ir tais atvejais, kai taikoma 53 straipsnio 1 dalis, individualios viršutinės ribos gamintojams skiriamos ir 114 straipsnyje nurodytas nacionalinis rezervas sukuriamas ne vėliau kaip pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų pabaigoje.

3.  Jei dėl 2 dalyje nurodyto tikslinimo reikia sumažinti ūkininkams nustatytas individualias viršutines ribas, tai atliekama neskiriant kompensacinių išmokų, o sprendimas priimamas remiantis objektyviais kriterijais, visų pirma įskaitant:

4.  Teisės į priemokas, kurios atšauktos pritaikius t 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytas priemones, panaikinamos.

5.  Taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos:

113 straipsnis

Teisių į priemokas už karves žindenes perdavimas

1.  Parduodamas ar kitu būdu perduodamas savo valdą ūkininkas ją perimančiam asmeniui gali perduoti visas savo teises į priemokas už karves žindenes.

2.  1 dalyje nurodytas ūkininkas gali perduoti visas savo teises ar jų dalį kitiems ūkininkams neperduodamas savo valdos.

Jeigu teisės perduodamos neperduodant valdos, 15 % neviršijanti perduotų teisių į priemokas dalis be jokios kompensacijos atiduodama į tos valstybės narės, kurioje yra valda, nacionalinį rezervą nemokamai perskirstyti.

3.  Valstybės narės:

4.  Valstybės narės iki jų nustatytos dienos gali leisti laikinai perduoti dalį teisių į priemokas, kuriomis jas turintis ūkininkas neketina pasinaudoti.

114 straipsnis

Nacionalinis teisių į priemokas už karves žindenes rezervas

1.  Kiekviena valstybė narė išlaiko nacionalinį teisių į priemokas už karves žindenes rezervą.

2.  Visos teisės į priemokas, kurių atsisakyta pagal 113 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ar kitas Bendrijos nuostatas, įtraukiamos į nacionalinį rezervą, nepažeidžiant 112 straipsnio 4 dalies.

3.  Visų pirma valstybės narės nacionalinio rezervo lėšas naudoja, neviršydamos nustatytų tų rezervų ribų, veiklą pradedančiųjų bei jaunųjų ūkininkų ir kitų pirmumo teisę turinčių ūkininkų teisėms į priemokas paskirstyti.

115 straipsnis

Telyčios

1.  Nukrypdamos nuo šio reglamento 111 straipsnio 3 dalies, valstybės narės, kuriose daugiau kaip 60 % karvių žindenių ir telyčių laikoma kalnuotose vietovėse, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnyje, gali nuspręsti karvių žindenių priemokas už telyčias skirstyti atskirai nuo priemokų už karves žindenes, neviršydamos atskirų atitinkamos valstybės narės nustatytų nacionalinių viršutinių ribų.

Ši atskira nacionalinė viršutinė riba neturi viršyti 40 % atitinkamos valstybės narės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos 112 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė viršutinė riba sumažinama tokiu dydžiu, kuris lygus minėtai atskirai nacionalinei viršutinei ribai. Kai valstybėje narėje, kuri naudojasi šioje dalyje numatyta teise, bendras telyčių, dėl kurių pateikta paraiška ir kurios atitinka priemokos už karves žindenes skyrimo sąlygas, skaičius viršija atskirą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas vienam ūkininkui tenkantis reikalavimus atitinkančių telyčių skaičius.

2.  Šiame straipsnyje atsižvelgiama tik į mėsinių veislių telyčias arba telyčias, gautas kryžminimo su mėsine veisle būdu.

116 straipsnis

Skerdimo priemoka

1.  Ūkininkas, savo valdoje laikantis galvijus, pateikęs paraišką gali gauti skerdimo priemoką. Ji skiriama už paskerstus arba į trečiąją šalį eksportuotus reikalavimus atitinkančius galvijus, neviršijant nacionalinių viršutinių ribų, kurios turi būti nustatytos.

Šie gyvuliai laikomi atitinkančiais reikalavimus skerdimo priemokai skirti:

Už antros pastraipos a ir b punktuose nurodytus gyvulius gali būti mokama skerdimo priemoka, jei juos ūkininkas laikė tam tikrą laikotarpį, kuris turi būti nustatytas.

2.  Nustatomi tokie priemokos dydžiai:

3.  1 dalyje minėtos nacionalinės viršutinės ribos nustatomos kiekvienai valstybei narei ir atskirai abiem gyvulių grupėms, kaip apibrėžta tos pastraipos a ir b punktuose. Kiekviena viršutinė riba turi būti lygi gyvulių skaičiui kiekvienoje iš šių dviejų grupių, kurie 1995 m. buvo paskersti atitinkamoje valstybėje narėje. Prie kiekvienos viršutinės ribos pridedamas į trečiąsias šalis eksportuotų gyvulių skaičius, remiantis Eurostato duomenimis arba kita paskelbta oficialia statistine tų metų informacija, kurią pripažįsta Komisija.

Naujosioms valstybėms narėms taikomos šios nacionalinės viršutinės ribos:

4.  Kai atitinkamoje valstybėje narėje bendras gyvulių, dėl kurių pateikta paraiška dėl vienos iš 1 dalies a ir b punktuose apibrėžtų dviejų gyvulių grupių ir kurie atitinka skerdimo priemokos skyrimo reikalavimus, skaičius viršija tai grupei nustatytą nacionalinę viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamas bendras reikalavimus atitinkančių bei tai grupei priklausančių gyvulių skaičius, tenkantis vienam ūkininkui.

117 straipsnis

Bendrosios priemokų skyrimo taisyklės

Siekiant gauti išmokas pagal šį skirsnį, gyvuliai identifikuojami ir registruojami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000.

Vis dėlto taip pat laikoma, kad gyvulys atitinka reikalavimus išmokai skirti, jei gyvulio laikymo pirmą dieną kompetentingai institucijai pateikiama Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 7 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje numatyta informacija apie ankstesnius gyvulių judėjimus šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

118 straipsnis

Viršutinės ribos

Pagal šį skirsnį kiekvienos prašomos išmokos bendra suma neturi viršyti Komisijos pagal 51 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos.

Kai bendra prašomų išmokų suma viršija nustatytą viršutinę ribą, tais metais proporcingai sumažinamos išmokos kiekvienam ūkininkui.

119 straipsnis

Pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamos medžiagos

1.  Jei pagal atitinkamas 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ( 34 ) nuostatas ūkininko galvijų bandai priklausančiame gyvulyje randama pagal tą direktyvą neleistinų medžiagų likučių arba pagal pirmiau minėtą aktą randama leistinų, tačiau neteisėtai panaudotų medžiagų likučių, arba jei ūkininko valdoje randama neleistinų kokio nors pavidalo medžiagų ar produktų arba pagal 1996 m. balandžio 29 d. Direktyvą 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių ( 35 ), leistinų, tačiau neteisėtai laikomų medžiagų ar produktų, tam ūkininkui neskiriamos šiame skirsnyje numatytos išmokos už tuos kalendorinius metus, kuriais tokios medžiagos buvo aptiktos.

Jei pažeidimas nustatomas pakartotinai, išmokų neskyrimo laikotarpis, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, gali būti pratęstas iki penkerių metų, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais pakartotinis pažeidimas buvo nustatytas.

2.  Jeigu gyvulių savininkas ar laikytojas trukdo atlikti patikrinimus ir imčių ėmimą, kurie reikalingi nacionaliniams medžiagų likučių stebėsenos planams vykdyti arba atliekant patikrinimus ir kontrolę, numatytus pagal Direktyvą 96/23/EB, skiriamos šio straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos.

2 SKYRIUS

Nacionalinė pagalba

120 straipsnis

Nacionalinė pagalba už riešutus

1.  Nuo 2012 m. arba tais atvejais, kai taikant 67 straipsnį šios antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta išmoka už riešutų plotą yra integruota į bendrosios išmokos schemą, valstybės narės gali skirti 120,75 EUR už hektarą per metus neviršijančią nacionalinę pagalbą ūkininkui, auginančiam šiuos produktus:

2.  Nacionalinė pagalba gali būti išmokama už plotą, kuris ne didesnis kaip:

3.  Valstybės narės gali taikyti sąlygą, kad ūkininkai nacionalinę pagalbą gali gauti tik tuo atveju, jei jie yra pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125b straipsnį pripažintos gamintojų organizacijos nariai.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ TAIKYMAS NAUJOSIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE

1 SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

121 straipsnis

Tiesioginių išmokų įvedimas

Naujosiose valstybėse narėse, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikomų išmokų procentine dalimi:

Bulgarijai ir Rumunijai tiesioginės išmokos įvedamos pagal toliau nurodytą išmokų didinimo tvarkaraštį, kuriame išmokos išreikštos valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, tuo metu taikytų išmokų procentine dalimi:

2 SKYRIUS

Vienkartinės išmokos už plotus schema

122 straipsnis

Vienkartinės išmokos už plotus schema

1.  Naujosios valstybės narės, nusprendusios tiesiogines išmokas, išskyrus šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 9 skirsnyje nustatytą pereinamojo laikotarpio išmoką už minkštuosius vaisius, mokamą 2009 m., 2010 m. ir 2011 m., ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 5 skyriuje nurodytą tiesioginę išmoką už energetinius augalus, mokamą 2009 m., pakeisti vienkartinės išmokos už plotus schema, pagalbą ūkininkams skiria pagal šį straipsnį.

2.  Vienkartinė išmoka už plotus skiriama kartą per metus. Ji apskaičiuojama pagal 123 straipsnį nustatytą metinį finansinį paketą padalijus iš kiekvienos naujosios valstybės narės žemės ūkio paskirties žemės ploto, nustatyto pagal 124 straipsnį.

3.  Vienkartinės išmokos už plotus schemą galima taikyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Naujosios valstybės narės apie savo ketinimą nutraukti schemos taikymą Komisijai praneša iki paskutiniųjų taikymo metų rugpjūčio 1 d.

4.  Pasibaigus vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymo laikotarpiui, tiesioginės išmokos taikomos pagal atitinkamas Bendrijos taisykles ir remiantis kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, baziniu plotu, priemokų viršutinėmis ribomis ir didžiausiu garantuojamu kiekiu (DGK), nurodytais kiekvienai tiesioginei išmokai 2003 m. ir 2005 m. stojimo aktuose ir vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose. Vėliau taikomos šio reglamento 121 straipsnyje nustatytos atitinkamų metų procentinės normos.

123 straipsnis

Metinis finansinis paketas

1.  Kiekvienai naujajai valstybei narei Komisija nustato metinį finansinį paketą, kurį sudaro lėšų, kurias būtų galima naudoti atitinkamais kalendoriniais metais tiesioginėms išmokoms naujojoje valstybėje narėje skirti, suma.

Metinis finansinis paketas nustatomas pagal atitinkamas Bendrijos taisykles ir remiantis kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, baziniu plotu, priemokų viršutinėmis ribomis ir didžiausiu garantuojamu kiekiu, nurodytais kiekvienai tiesioginei išmokai 2003 m. ir 2005 m. stojimo aktuose ir vėlesniuose Bendrijos teisės aktuose.

Metinis finansinis paketas patikslinamas taikant atitinkamą 121 straipsnyje nurodytą procentinę normą, skirtą laipsniškam tiesioginių išmokų įvedimui, išskyrus sumas, skiriamas pagal XV priedą, arba sumas, gautas remiantis šių sumų (arba vaisių ir daržovių sektoriui taikomų sumų) ir pagal 129 straipsnio 1 dalį faktiškai taikomų sumų skirtumu.

2.  Jei tam atitinkamais metais vienkartinės išmokos už plotus naujojoje valstybėje narėje viršytų jos metinį finansinį paketą, toje naujojoje valstybėje narėje taikoma nacionalinė suma už hektarą proporcingai sumažinama taikant mažinimo koeficientą.

124 straipsnis

Plotas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą

1.  Naujosios valstybės narės, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, žemės ūkio paskirties žemė pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą — ta naudojamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dalis, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną buvo naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos turi nustatyti ta naujoji valstybė narė, gavusi Komisijos pritarimą.

Šioje antraštinėje dalyje „naudojama žemės ūkio paskirties žemė“ — visas plotas, kurį užima ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiametės kultūros ir asmeninio naudojimo daržai, kaip nustatyta Komisijos statistikos tikslais.

Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos atveju žemės ūkio paskirties žemė pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą — ta naudojamos žemės ūkio paskirties žemės dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, gavusios Komisijos pritarimą.

2.  Išmokų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą skyrimo reikalavimus atitinkantys yra visi žemės ūkio paskirties sklypai, kurie atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, apsodinti miško kirtimo atžalynais (klasifikuojami KN ex060290 41 subpozicijoje), kurie 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės. Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos atveju reikalavimus atitinkantys yra visi žemės ūkio paskirties sklypai, kurie atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, kurie apsodinti miško kirtimo atžalynais (klasifikuojami KN ex060290 41 subpozicijoje).

Išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atveju, pirmoje pastraipoje nurodytais sklypais ūkininkas turi naudotis valstybės narės nustatytą dieną, kuri turi būti ne vėlesnė nei diena, kurią ta valstybė narė nustatė paraiškoms paramai gauti pakeisti.

Minimalus reikalavimus atitinkančio valdos ploto, kuriam galima prašyti skirti išmokas, dydis yra 0,3 ha. Tačiau naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir gavusios Komisijos pritarimą, gali nustatyti didesnį minimalaus ploto dydį, neviršijantį 1 ha.

3.  Neprivaloma pateikti gamybos veiksnių ar į juos atsižvelgti. Tačiau ūkininkai gali naudoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą žemę bet kuriai žemės ūkio paskirčiai. Kanapių auginimui taikomas 39 straipsnis.

4.  Žemė, už kurią skiriamos išmokos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, išlaikoma geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pagal 6 straipsnį.

5.  Ūkininkas, gaunantis paramą pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, atitinka teisės aktuose nustatytus valdymo reikalavimus, nurodytus II priede, pagal tokį tvarkaraštį:

6.  Tačiau Bulgarija ir Rumunija neprivalo taikyti 4, 5, 23, 24 ir 25 straipsnių iki 2011 m. gruodžio 31 d. tiek, kiek tos nuostatos yra susijusios su teisės aktuose nustatytais valdymo reikalavimais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. ūkininkas, gaunantis išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą tose valstybėse narėse, atitinka teisės aktuose nustatytus valdymo reikalavimus, nurodytus II priede, pagal tokį tvarkaraštį:

7.  Naujosios valstybės narės taip pat gali taikyti 5 ir 6 dalyse numatytas galimybes, kai jos nusprendžia nebetaikyti vienkartinės išmokos už plotus schemos nepasibaigus 122 straipsnio 3 dalyje numatytam taikymo laikotarpiui.

8.  Vienkartinės išmokos už plotus schemos taikymas jokiu būdu neturi įtakos naujųjų valstybių narių pareigai įgyvendinti Bendrijos gyvūnų identifikavimo ir registravimo taisykles, numatytas Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 ir Reglamente (EB) Nr. 21/2004.

125 straipsnis

Pranešimai

Naujosios valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam skyriui įgyvendinti, visų pirma apie priemones, kurių imtasi pagal 123 straipsnio 2 dalį.

3 SKYRIUS

Atskiros išmokos ir specialioji parama

126 straipsnis

Atskira išmoka už cukrų

1.  Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143ba straipsnyje numatyta galimybe, ji ūkininkams, atitinkantiems vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus, skiria atskirą išmoką už vaisius ir daržoves. Išmoka skiriama remiantis atitinkamų valstybių narių 2006 ir 2007 m. nustatytais kriterijais.

2.  Atskira išmoka už cukrų skiriama neviršijant XV priede nustatytų viršutinių ribų.

3.  Nukrypstant nuo 2 dalies, kiekviena atitinkama naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, iki metų, už kuriuos skiriama atskira išmoka už cukrų, kovo 31 d., gali nuspręsti atskirai išmokai už cukrų taikyti mažesnę viršutinę ribą nei XV priede nurodyta viršutinė riba. Jeigu pagal 1 dalį nustatytų sumų bendra suma viršija atitinkamos naujosios valstybės narės nustatytą viršutinę ribą, ūkininkams skirtina metinė suma proporcingai sumažinama.

127 straipsnis

Atskira išmoka už vaisius ir daržoves

1.  Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bb straipsnyje numatyta galimybe, ji ūkininkams, atitinkantiems vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus, skiria atskirą išmoką už vaisius ir daržoves. Ši išmoka skiriama remiantis valstybės narės 2007 m. nustatytais kriterijais.

2.  Atskira išmoka už vaisius ir daržoves skiriama neviršijant šio reglamento 40 straipsnyje nurodyto nacionalinės viršutinės ribos komponento, skirto išmokoms už vaisius ir daržoves, arba taikant žemesnę viršutinę ribą, jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bb straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe.

128 straipsnis

Atskira pereinamojo laikotarpio išmoka už vaisius ir daržoves

1.  Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bc straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, ji, remdamasi savo 2007 m. sprendimu, iki 2011 m. gruodžio 31 d. gali išlaikyti ne daugiau kaip 50 % šio reglamento 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, skirto išmokoms už pomidorus, klasifikuojamus KN 0702 00 00 kodu.

Šiuo atveju ir neviršydama šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Pomidorus auginantiems ūkininkams papildoma išmoka skiriama šio reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus 8 skirsnyje numatytomis sąlygomis.

2.  Jeigu naujoji valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bc straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, ji, remdamasi savo 2007 m. sprendimu, gali išlaikyti:

Šiuo atveju ir neviršydama šio reglamento 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems vienos rūšies ar daugiau rūšių vaisius ir daržoves, kaip nustato atitinkama valstybė narė, nurodytas šio reglamento 54 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

3.  Naujosios valstybės narės, kurios naudojasi Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143bc straipsnyje numatytomis galimybėmis, gali nuspręsti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. peržiūrėti 2007 m. priimtą sprendimą, siekdamos vieno arba kito toliau nurodytų tikslų:

129 straipsnis

Atskira išmoka už minkštuosius vaisius

1.  Nukrypstant nuo 122 straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti nuo 2012 m. suteikti atskirą išmoką už minkštuosius vaisius. Ji suteikiama remiantis objektyviais nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui, remiantis gautomis 98 straipsnyje numatytomis pereinamojo laikotarpio išmokomis už minkštuosius vaisius, už tipinį laikotarpį, kurį ta valstybė narė turės nustatyti ne vėliau kaip 2008 m.

2.  Atskira išmoka už minkštuosius vaisius suteikiama neviršijant XII priede nurodytų sumų, atitinkančių išmoką už minkštuosius vaisius.

3.  2012 m. valstybės narės, taikančios šį straipsnį, be atskiros išmokos už minkštuosius vaisius, gali suteikti ir nacionalinę pagalbą. Bendra Bendrijos ir nacionalinės pagalbos suma neturi viršyti šių viršutinių ribų:

130 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl atskirų išmokų

1.  Lėšos, skirtos 126, 127, 128 ir 129 straipsniuose nurodytoms išmokoms, neįtraukiamos į 123 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą. Tačiau taikant 126 straipsnio 3 dalį XV priede nurodytų ir faktiškai taikomų viršutinių ribų skirtumas įtraukiamas į 123 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

2.  132 straipsnis netaikomas 127, 128 ir 129 straipsniuose nurodytoms atskiroms išmokoms. Išskyrus Bulgarijos ir Rumunijos atveju, 132 straipsnis netaikomas 126 straipsnyje nurodytoms atskiroms išmokoms.

3.  Faktinio ar numatyto paveldėjimo atveju atskira išmoka už cukrų, nurodyta 126 straipsnyje, atskira išmoka už vaisius, nurodyta 127 straipsnyje, ir atskira išmoka už daržoves, nurodyta 129 straipsnyje, skiriamos valdą paveldėjusiam ūkininkui su sąlyga, kad šis ūkininkas atitinka vienkartinės išmokos už plotus schemos reikalavimus.

131 straipsnis

Specialioji parama

▼M9

1.  Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. arba 2012 m. rugsėjo 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po to sprendimo priėmimo, iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, panaudoti paramai ūkininkams skirti, kaip nustatyta atitinkamai 68 straipsnio 1 dalyje ir pagal III antraštinės dalies 5 skyrių.

▼B

2.  Nukrypstant nuo 68 straipsnio 4 dalies c punkto, parama 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms priemonėms teikiama didinant sumas, mokamas už hektarą pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą.

68 straipsnio 3 dalies antra pastraipa netaikoma naujosioms valstybėms narėms, taikančioms vienkartinės išmokos už plotus schemą.

3.  Nukrypdamos nuo 69 straipsnio 6 dalies naujosios valstybės narės, taikančios 122 straipsnyje nurodytą vienkartinės išmokos už plotus schemą, kaupia lėšas, reikalingas padengti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paramą:

4.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas Komisija nustato 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Šios sumos atimamos iš atitinkamų naujųjų valstybių narių metinių finansinių paketų, nurodytų 123 straipsnio 1 dalyje.

4 SKYRIUS

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos

132 straipsnis

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos

1.  Šiame straipsnyje „BŽŪP analogiška nacionalinė schema“ — nacionalinė tiesioginių išmokų schema, taikyta prieš naujųjų valstybių narių įstojimą, pagal kurią parama ūkininkams buvo skiriama už gamybą, kuriai taikoma viena iš tiesioginių išmokų.

2.  Komisijai leidus, naujosios valstybės narės gali padidinti tiesiogines išmokas:

Kiekvienai atitinkamai tiesioginei išmokai naujoji valstybė narė gali nuspręsti taikyti pirmos pastraipos a arba b punktą.

Nuo 2012 m. bendra tiesioginė parama, kuri gali būti skirta ūkininkui naujosiose valstybėse narėse po įstojimo pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, neturi viršyti tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, lygio, tuo metu taikomo valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, atsižvelgiant, nuo 2012 m., į 7 straipsnį, taikant jį kartu su 10 straipsniu.

▼B

3.  Kipras gali padidinti tiesioginę paramą, mokamą ūkininkui pagal bet kurią iš I priede nurodytų tiesioginių išmokų paramos schemoms, iki bendro paramos, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti Kipre 2001 m., lygio.

Kipro valdžios institucijos užtikrina, kad bendra tiesioginė parama, kuri ūkininkui po įstojimo skiriama Kipre pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, jokiu atveju neviršytų tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal tą tiesioginę išmoką atitinkamais metais valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, lygio.

Bendros skirtinos papildomos nacionalinės pagalbos sumos nurodytos XVI priede.

Skirtina papildoma nacionalinė pagalba patikslinama, jei tai būtina dėl pokyčių BŽŪP.

2 ir 5 dalys Kiprui netaikomos.

4.  Jeigu naujoji valstybė narė nusprendžia taikyti vienkartinės išmokos už plotus schemą, ta naujoji valstybė narė gali skirti papildomą nacionalinę tiesioginę pagalbą 5 ir 8 dalyse nurodytomis sąlygomis.

5.  Bendra papildomos nacionalinės pagalbos, skirtos tais metais, kai taikoma vienkartinės išmokos už plotus schema, suma gali būti apribota konkrečiu finansiniu paketu atskiram sektoriui (sektoriaus daliai) su sąlyga, kad toks konkretus finansinis paketas sektoriui (sektoriaus daliai) gali būti susijęs tik su:

Šis paketas lygus skirtumui tarp:

6.  Naujoji valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais ir leidus Komisijai, gali priimti sprendimą dėl skirtinų papildomos nacionalinės pagalbos sumų.

7.  Komisijos leidime:

8.  Žemės ūkio veiklai, kuriai valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, nenumatytos tiesioginės išmokos, neskiriamos papildomos nacionalinės išmokos ar pagalba.

133 straipsnis

Valstybės pagalba Kipre

Be papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kipras iki 2012 m. pabaigos gali skirti pereinamojo laikotarpio mažėjančią nacionalinę pagalbą. Ši valstybės pagalba teikiama tokia forma, kuri panaši į Bendrijos paramą, pavyzdžiui, atsietąsias išmokas.

Atsižvelgdamas į 2001 m. skirtos nacionalinės paramos pobūdį ir dydį, XVII priede išvardytiems sektoriams (sektorių dalims) Kipras gali skirti valstybės pagalbą neviršydamas tame priede nurodytų sumų.

Skirtina valstybės pagalba patikslinama, jei tai būtina dėl pokyčių BŽŪP. Jeigu tokie patikslinimai yra būtini, pagalbos suma arba jos skyrimo sąlygos pakeičiami remiantis Komisijos sprendimu.

Kipras pateikia Komisijai metinę valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimo ataskaitą, nurodydamas pagalbos atskiram sektoriui (sektoriaus daliai) formas ir sumas.

▼M9

133a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama

1.  Išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, turi galimybę 2013 m. skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą.

Išskyrus Kipro atvejį, tokiai paramai skirti pagal 5 dalį leidimą turi duoti Komisija.

2.  Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būti skiriama ūkininkams sektoriuose, kuriuose pagal 132 ir 133 straipsnius 2012 m. leista taikyti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, o Kipro atveju – valstybės pagalbą.

3.  Paramos skyrimo sąlygos yra tokios pačios, kuriomis 2012 m. leista skirti išmokas pagal 132 ir 133 straipsnius.

4.  Bendra paramos suma, kuri gali būti suteikta ūkininkams bet kuriame iš 2 dalyje nurodytų sektorių, apribojama konkrečiu sektoriui skirtu finansiniu paketu, kuris lygus skirtumui tarp:

Kipro atveju sektoriams skirti konkretūs finansiniai paketai nustatyti XVIIa priede.

5.  Remdamasi pateiktu pranešimu, Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje arba 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais leidžiama teikti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, ir:

6.  Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir laikydamosi Komisijos pagal 5 dalį patvirtintų ribų, gali priimti sprendimą dėl skirtinų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos sumų.

▼B

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

LĖŠŲ PERVEDIMAS

▼M9 —————

▼B

136 straipsnis

Lėšų pervedimas į EŽŪFKP

Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti, kad suma, apskaičiuojama pagal 69 straipsnio 7 dalį, nuo 2011 finansinių metų būtų skiriama Bendrijos paramai pagal kaimo plėtros programas ir finansuojama iš EŽŪFKP, užuot turėdamos remtis 69 straipsnio 6 dalies a punktu.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINAMOSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Įgyvendinamosios nuostatos

137 straipsnis

Teisių į išmokas patvirtinimas

1.  Teisės į išmokas, paskirtos ūkininkams iki 2009 m. sausio 1 d., laikomos teisėtomis ir tinkamomis nuo 2010 m. sausio 1 d.

2.  1 dalis netaikoma teisėms į išmokas, paskirtoms ūkininkams pagal neteisingais faktais pagrįstas paraiškas, išskyrus atvejus, kai ūkininkas iš tikrųjų negalėjo aptikti tokios klaidos.

3.  Šio straipsnio 1 dalimi nepažeidžiama Komisijos teisė priimti sprendimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnyje, dėl išlaidų išmokoms, skirtoms už bet kuriuos ne vėlesnius kaip 2009 kalendorinius metus.

138 straipsnis

Taikymas atokiausiems regionams

III ir IV antraštinės dalys netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentuose, Azorų salose, Madeiroje ir Kanarų salose.

▼M9

139 straipsnis

Valstybės pagalba

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais ( 36 ) 3 straipsnio, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi išmokoms, kurias valstybės narės, laikydamosi šio reglamento, moka pagal šio reglamento 41, 57, 64, 68, 69, 70 ir 71 straipsnius, 82 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnį, 98 straipsnio 4 dalį, 111 straipsnio 5 dalį, 120 straipsnį, 129 straipsnio 3 dalį, 131, 132, 133 ir 133a straipsnius.

▼B

140 straipsnis

Informacijos perdavimas Komisijai

Valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi šiam reglamentui įgyvendinti, visų pirma susijusias su 6, 12, 28, 41, 45, 46, 47, 48, 51, 57, 58, 68, 69, 70, 71, 72 ir 131 straipsniais.

141 straipsnis

Tiesioginių išmokų vadybos komitetas

1.  Komisijai padeda Tiesioginių išmokų vadybos komitetas.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas — vienas mėnuo.

▼M9

141a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  Įgaliojimai priimti 11a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 11a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 11a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

141b straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Kaimo plėtros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai ( 37 ).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▼B

142 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Jos visų pirma apima:

2 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

143 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 iš dalies keičiamas taip:

144 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 247/2006 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 247/2006 iš dalies keičiamas taip:

145 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 378/2007 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 378/2007 iš dalies keičiamas taip:

146 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 panaikinamas.

▼M3

Tačiau to reglamento 20 straipsnio 2 dalis, 64 straipsnio 2 dalis, 66, 68, 68a, 68b ir 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis bei IV antraštinės dalies 1 skyrius (kietieji kviečiai), 5 skyrius (energetiniai augalai), 7 skyrius (priemokos už pieną), 10 skyrius (išmoka už pasėlių plotą), 10b skyrius (parama už alyvmedžių giraites), 10c skyrius (parama tabako gamybai) ir 10d skyrius (parama už apynių plotą) toliau taikomi 2009 m.

▼B

2.  Šiame reglamente daromos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 laikomos nuorodomis į tą reglamentą, galiojusį prieš jį panaikinant.

Nuorodos kituose teisės aktuose į Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos vadovaujantis XVIII priede pateikta atitikimo lentele.

▼M3

146 a straipsnis

Išmokos už avis ir ožkas 2009 m.

2009 m. valstybės narės, išmokėjusios išmokas avienos ir ožkienos sektoriuje pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 5 skyriaus 2 skirsnį, gali išlaikyti ne daugiau kaip 50 % šio reglamento 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento, atitinkančio Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VI priede nurodytas išmokas už avis ir ožkas.

Šiuo atveju, atitinkamos valstybės narės, nepažeisdamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, 2009 m. ūkininkams moka papildomą išmoką.

Avis ir ožkas auginantiems ūkininkams papildoma išmoka skiriama Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 11 skyriuje numatytomis sąlygomis.

▼B

147 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio taisyklės

141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti priemones, kurių reikia palankesnėms sąlygoms perėjimui nuo Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatytos tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos sudaryti.

148 straipsnis

Naujosioms valstybėms narėms skirtos pereinamojo laikotarpio priemonės

Jei reikalingos pereinamojo laikotarpio priemonės siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujosioms valstybėms narėms pereiti nuo vienkartinės išmokos už plotus schemos prie bendrosios išmokos schemos ir kitų paramos schemų, nurodytų III ir IV antraštinėse dalyse, tokios priemonės patvirtinamos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

149 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Tačiau:

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

---

I PRIEDAS

---

II PRIEDAS

---

III PRIEDAS

▼M7

---

IV PRIEDAS

▼B

---

V PRIEDAS

---

VI PRIEDAS

---

VII PRIEDAS

▼M7

---

VIII PRIEDAS

40 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

▼B

---

IX PRIEDAS

33 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodytos teisės į išmokas

A.   Vaisiai, daržovės, maistinės bulvės ir daigynai

B.   Vynas (vynmedžių išnaikinimas)

Ūkininkams, dalyvaujantiems vynmedžių išnaikinimo schemoje, nustatytoje Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V antraštinės dalies 3 skyriuje, kitais metais po tų metų, kuriais buvo išnaikinti vynmedžiai, skiriamos teisės į išmokas, lygios hektarų, už kuriuos jie gavo vynmedžių išnaikinimo išmoką, skaičiui.

Šių teisių į išmokas vieneto vertė lygi teisių į išmokas vertės vidurkiui atitinkamame regione. Tačiau vieneto vertė bet kuriuo atveju neturi viršyti 350 EUR/ha.

Nukrypstant nuo pirmo papunkčio, kai skiriant teises į išmokas anksčiau buvo atsižvelgta į hektarų, už kuriuos ūkininkas gavo vynmedžių išnaikinimo išmoką, skaičių, atitinkamo ūkininko turimų teisių į išmokas vertė padidinama suma, gauta padauginus pirmame papunktyje nurodytą išnaikinto vynmedžių ploto hektarų skaičių iš antrame papunktyje nurodytos vieneto vertės.

C.   Vynas (pervedimas iš paramos programų)

Jeigu valstybės narės nusprendžia skirti paramą pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 9 straipsnį, jos nustato kiekvienam ūkininkui taikomą referencinę sumą ir atitinkamus hektarus:

Ūkininkai gauna teisę į išmokas už hektarą, kuri apskaičiuojama padalijus pirmiau nurodytą referencinę sumą iš atitinkamų hektarų skaičiaus.

---

X PRIEDAS

54 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponentai

---

XI PRIEDAS

Susietosios paramos integravimas į bendrosios išmokos schemą, kaip nurodyta 63 straipsnyje

---

XII PRIEDAS

Susietosios paramos integravimas į bendrosios išmokos schemą, kaip nurodyta 64 straipsnyje

---

XIII PRIEDAS

---

XIV PRIEDAS

---

XV PRIEDAS

---

XVI PRIEDAS

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pagal bendrosios išmokos schemą:

Bendra papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma, kuri gali būti skirta pagal bendrosios išmokos schemą, turi būti lygi šioje lentelėje nurodytų sektoriams taikomų viršutinių ribų, susijusių su į bendrosios išmokos schemą įtrauktais sektoriais, sumai, jeigu parama šiuose sektoriuose yra atsieta.

---

XVII PRIEDAS

▼M9

---

XVIIA PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NACIONALINĖ PARAMA KIPRE

▼B

---

XVIII PRIEDAS

---

( 1 ) 2008 m. lapkričio 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 2 ) 2008 m. spalio 23 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). Nuomonė pateikta po neprivalomos konsultacijos.

( 3 ) 2008 m. spalio 8 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). Nuomonė pateikta po neprivalomos konsultacijos.

( 4 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 5 ) 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2002/358/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo patvirtinimo Europos bendrijos vardu ir bendro jame numatytų įsipareigojimų vykdymo (OL L 130, 2002 5 15, p. 1).

( 6 ) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

( 7 ) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

( 8 ) OL L 95, 2007 4 5, p. 1.

( 9 ) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

( 10 ) OL L 63, 2007 6 23, p. 17.

( 11 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

( 12 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

( 13 ) OL L 5, 2004 1 9, p. 8.

( 14 ) OL L 58, 2006 2 28, p. 42.

( 15 ) OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

( 16 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

( 17 ) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

( 18 ) OL L 323, 2002 11 28, p. 48.

( 19 ) OL L 213, 2008 8 8, p. 31.

( 20 ) OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

( 21 ) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

( 22 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

( 23 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

( 24 ) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

( 25 ) OL L 297, 1996 11 21, p. 29.

( 26 ) OL L 297, 1996 11 21, p. 49.

( 27 ) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

( 28 ) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

( 29 ) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

( 30 ) OL L 3, 2008 1 5, p. 1.

( 31 ) OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

( 32 ) OL L 58, 2006 2 28, p. 1.

( 33 ) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

( 34 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 3.

( 35 ) OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

( 36 ) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

( 37 ) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

( 38 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

( 39 ) OL L 95, 2007 4 5, p. 1.

( 40 ) OL L 148, 2008 6 6, p. 1.“.

( 41 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.“.

( 42 ) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.“.