Kandidatai arba dalyviai, kurie pagal valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, teisės aktus turi teisę teikti atitinkamą paslaugą, neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje sudaroma sutartis, teisės aktus yra reikalaujama, kad jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys.

Tačiau paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių, taip pat prekių pirkimo sutarčių, į kurias įeina paslaugos ir (arba) įrengimo bei instaliavimo paslaugos, atveju gali būti reikalaujama, kad juridiniai asmenys paraiškoje dalyvauti pirkimo procedūroje arba pasiūlyme nurodytų darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties vykdymą, pavardes ir reikiamą profesinę kvalifikaciją.

Numatoma pirkimo sutarties vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be PVM, kurią yra nustačiusi perkančioji organizacija (subjektas). Apskaičiuojant sutarties vertę, atsižvelgiama į visą numatomą sumą, įskaitant visas galimas pasirinkimo alternatyvas ir galimus sutarties pratęsimus.

Kai perkančioji organizacija (subjektas) numato priemokas arba mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji atsižvelgia į tokias priemokas ar mokėjimus apskaičiuodama numatomą sutarties vertę.

Apskaičiuojant numatomą prekių pirkimo sutarčių, kurių objektas yra išperkamoji nuoma, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, vertę, reikia remtis:

Prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kuri pagal savo pobūdį yra vykdoma nuolat arba planuojama tam tikru laikotarpiu pratęsti, atveju numatoma sutarties vertė apskaičiuojama remiantis:

Renkantis numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodą negali būti siekiama išvengti šios direktyvos taikymo.

Paslaugų pirkimo sutarties atveju vertė, kuri yra pagrindas apskaičiuojant numatomą sutarties vertę, turi būti:

Laikoma, kad perkančiosios organizacijos (subjektai), kurios perka darbus, prekes ir (arba) paslaugas iš centrinės pirkimų įstaigos arba per ją 1 straipsnio 18 dalyje nustatytais atvejais, laikosi šios direktyvos, jei:

Nedarant poveikio privalomoms nacionalinėms techninėms taisyklėms (susijusioms ir su produktų sauga) arba techninėms taisyklėms, kurių valstybės narės privalo laikytis pagal tarptautinius susitarimus dėl standartų siekiant užtikrinti tuose susitarimuose nustatytus sąveikos reikalavimus, techninės specifikacijos, jei jos neprieštarauja Bendrijos teisei, formuluojamos:

Tuo atveju, jei perkančioji organizacija (subjektas) pasinaudoja galimybe remtis 3 dalies a punkte nurodytomis specifikacijomis, ji negali atmesti pasiūlymo remdamasi tuo, kad siūlomi produktai ir paslaugos neatitinka specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jei dalyvis bet kokiomis tinkamomis priemonėmis savo pasiūlyme įrodo, ir toks įrodymas tenkina perkančiąją organizaciją (subjektą), kad jo siūlomi sprendimai atitinka techninėse specifikacijose apibrėžtus reikalavimus.

Tinkamos priemonės gali būti gamintojo techninė dokumentacija arba pripažintosios įstaigos bandymų protokolas.

Tuo atveju, jei perkančioji organizacija (subjektas) naudojasi šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe nustatyti veiksmingumo ar funkcinius reikalavimus, ji negali atmesti pasiūlymo darbams, prekėms ar paslaugoms pirkti, kuris atitinka nacionalinį standartą, perkeliantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei šiose specifikacijose yra nurodyti veiksmingumo ar funkciniai reikalavimai, kuriuos ji pati yra nustačiusi.

Dalyvis savo pasiūlyme bet kuriomis tinkamomis priemonėmis pateikia perkančiąją organizaciją (subjektą) įtikinančius įrodymus, kad standartą atitinkantys darbai, prekės ar paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos (subjekto) veiksmingumo ar funkcinius reikalavimus.

Tinkamos priemonės gali būti techninė gamintojo dokumentacija arba pripažintosios įstaigos bandymų protokolas.

Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos (subjektai) nustato aplinkos apsaugos kriterijus, nurodydamos šio straipsnio 3 dalies b punkte minėtus veiksmingumo ar funkcinius reikalavimus, jos gali naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, apibrėžtas Europos ar (daugia-) nacionaliniuose ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jei:

Perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nurodyti, kad ekologiniais ženklais pažymėtos prekės ar paslaugos laikomos atitinkančiomis pirkimo specifikacijose nustatytas technines specifikacijas; jos privalo priimti bet kurias kitas tinkamas pagrindimo priemones, pavyzdžiui, techninę gamintojo dokumentaciją arba pripažintosios įstaigos bandymų protokolą.

Šiame straipsnyje „pripažintosios įstaigos“ – bandymų arba kalibravimo laboratorijos ir sertifikavimo įstaigos bei inspekcijos, kurios atitinka galiojančius Europos standartus.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta kitose valstybėse narėse įsikūrusių pripažintųjų įstaigų išduotas pažymas.

Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) leidžia teikti alternatyvius pasiūlymus, jos pirkimo specifikacijose nurodo būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) svarsto tik būtiniausius jų keliamus reikalavimus atitinkančius alternatyvius pasiūlymus.

Perkančioji organizacija (subjektas) gali paprašyti arba valstybė narė gali jos pareikalauti, kad ji dalyvio paprašytų:

Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančioji organizacija (subjektas) gali paprašyti arba jo gali būti pareikalauta paprašyti konkurso nugalėtojo dalį sutarties pagal subrangos sutartį pavesti vykdyti trečiosioms šalims. Perkančioji organizacija (subjektas), kuri reikalauja sudaryti tokias subrangos sutartis, šią mažiausią procentinę dalį išreiškia verčių intervalų, kurie apima mažiausias ir didžiausias procentines vertes, forma. Didžiausia procentinė vertė neviršija 30 % sutarties vertės. Toks intervalas yra proporcingas sutarties objektui ir vertei bei susijusio pramonės sektoriaus pobūdžiui, įskaitant konkurencijos lygį toje rinkoje ir atitinkamas pramoninės bazės technines galimybes.

Laikoma, kad bet kokia procentinė subrangos dalis, įeinanti į verčių intervalą, kurį nurodė perkančioji organizacija (subjektas), atitinka šioje dalyje nustatytą subrangai keliamą reikalavimą.

Rangovai gali pasiūlyti pagal subrangos sutartį pavesti vykdyti didesnę visos vertės dalį, negu perkančiosios organizacijos (subjekto) reikalaujamas intervalas.

Perkančioji organizacija (subjektas) paprašo rangovų savo pasiūlyme nurodyti, kokią savo pasiūlymo dalį (-is) jie ketina pavesti vykdyti pagal subrangos sutartį, kad būtų įvykdytas pirmoje pastraipoje nustatytas reikalavimas.

Perkančioji organizacija (subjektas) gali paprašyti arba valstybė narė gali jos pareikalauti paprašyti dalyvių taip pat nurodyti, kokią savo pasiūlymo dalį (-is), kuri yra didesnė negu reikalaujama procentinė dalis, jie ketina pavesti vykdyti pagal subrangos sutartį ir subrangovus, kuriuos jie jau nustatė.

Konkurso nugalėtojas sudaro subrangos sutartis atsižvelgdamas į procentinę dalį, kurią perkančioji organizacija (subjektas) reikalauja pavesti vykdyti pagal subrangos sutartį, kaip nustatyta III antraštinės dalies nuostatose.

Perkančioji organizacija (subjektas), kuri pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, paprašo kandidatų patvirtinti, kad rengdami pasiūlymą jie atsižvelgė į darbo saugos nuostatas ir darbo sąlygas, galiojančias ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos.

Pirma pastraipa neturi įtakos 49 straipsnio nuostatų dėl pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, nagrinėjimo taikymui.

Ypač sudėtingų sutarčių atveju valstybės narės gali numatyti, kad kai perkančiosios organizacijos (subjektai) mano, kad sutarties sudaryti taikant riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą procedūrą neįmanoma, pastarosios gali taikyti konkurencinį dialogą pagal šį straipsnį.

Pirkimo sutartis sudaroma taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) su kandidatais, atrinktais 38–46 straipsniuose pateiktų atitinkamų nuostatų nustatyta tvarka, pradeda dialogą, kurio tikslas nustatyti bei apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiųjų organizacijų poreikius. Dialogo metu su pasirinktais kandidatais jos gali aptarti visus sutarties aspektus.

Dialogo metu perkančiosios organizacijos (subjektai) dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Visų pirma jos neturi diskriminuoti teikdamos informaciją, kad vieniems dalyviams tai būtų naudingiau negu kitiems.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) negali be dialoge dalyvaujančio kandidato sutikimo atskleisti kitiems dalyviams jo siūlomų sprendimų arba kitos pateiktos konfidencialios informacijos.

Perkančiosios organizacijos (subjektai), paskelbusios, kad dialogas yra baigtas ir apie tai pranešusios dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus sprendimu arba sprendimais, pateiktais ir išsamiai apibrėžtais dialogo metu. Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui vykdyti reikalaujami ir būtini elementai.

Perkančiajai organizacijai (subjektui) paprašius, šie pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti. Tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, patobulinimas ar papildoma informacija negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar kvietimo teikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminuojantis poveikis.

Gautus pasiūlymus perkančiosios organizacijos (subjektai) įvertina remdamosi pirkimo konkurso nugalėtojo nustatymo kriterijais, nurodytais pranešime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente, ir 47 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Perkančiajai organizacijai (subjektui) paprašius, dalyviui, kurio pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, gali tekti patikslinti kai kuriuos savo pasiūlymo aspektus ar patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus su sąlyga, kad nebus keičiami pagrindinių pasiūlymo ar kvietimo teikti pasiūlymus elementai, nepažeidžiama konkurencija ar nesukeliama diskriminacija.

Siekdamos sudaryti pagrindų susitarimą, perkančiosios organizacijos (subjektai) visais etapais laikosi šioje direktyvoje nurodytų procedūrų taisyklių, kol naudojantis šiuo pagrindų susitarimu sudaroma pirkimo sutartis. Pagrindų susitarimo šalys nustatomos remiantis 47 straipsnyje konkurso nugalėtojų atrankos kriterijais.

Pagrindų susitarimu grindžiamos sutartys sudaromos laikantis 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų. Šias procedūras galima taikyti tik perkančiosioms organizacijoms (subjektams) ir ūkio subjektams, kurie nuo pat pradžių buvo pagrindų susitarimo šalys.

Sudarant sutartis pagal pagrindų susitarimą, šalys jokiomis aplinkybėmis negali iš esmės keisti pagrindų susitarimo sąlygų, ypač 3 dalyje nurodytu atveju.

Pagrindų susitarimo trukmė negali būti ilgesnė nei septyneri metai, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę, ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją.

Esant šioms išskirtinėms aplinkybėms, perkančiosios organizacijos (subjektai) šias aplinkybes tinkamai pagrindžia 30 straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) negali naudoti pagrindų susitarimų nepagrįstai ar siekdamos išvengti konkurencijos, ją apriboti ar iškreipti.

Jei pagrindų susitarimas sudarytas su vienu ūkio subjektu, perkant tokio susitarimo pagrindu, laikomasi tame susitarime nustatytų apribojimų.

Organizuodamos tokius pirkimus perkančiosios organizacijos (subjektai) gali kreiptis raštu į ūkio subjektą, kuris yra susitarimo šalis, ir paprašyti, prireikus, pasiūlymą papildyti.

Jei pagrindų susitarimas sudaromas su keliais ūkio subjektais, jų turi būti ne mažiau kaip trys, jei atrankos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų ir (arba) sutarties sudarymo kriterijus atitinkančių priimtinų pasiūlymų skaičius yra pakankamas.

Pirkimai pagrindų susitarimų, sudarytų su keliais ūkio subjektais, pagrindu gali būti organizuojami:

Perkančiosios organizacijos (subjektai) Komisijos skelbiamuose išankstiniuose informaciniuose pranešimuose arba pačios savo pirkėjo profilyje, kaip nurodyta VI priedo 2 punkte, gali pateikti:

Pirmoje pastraipoje nurodyti pranešimai siunčiami Komisijai arba skelbiami „pirkėjo profilyje“ kuo skubiau po sprendimo, patvirtinančio projektą, dėl kurio perkančiosios organizacijos (subjektai) ketina sudaryti sutartis arba pagrindų susitarimus.

Perkančiosios organizacijos (subjektai), skelbiančios išankstinį informacinį pranešimą savo „pirkėjo profiliuose“, pagal VI priedo 3 punkte nurodytą pranešimo siuntimo formą ir nustatytas išsamias procedūras Komisijai elektroniniu būdu siunčia pranešimą apie išankstinio informacinio pranešimo skelbimą „pirkėjo profilyje“.

Pirmoje pastraipoje nurodytų pranešimų skelbimas yra privalomas tik tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos (subjektai) pasinaudoja galimybe sutrumpinti pasiūlymų priėmimo terminus, kaip nustatyta 33 straipsnio 3 dalyje.

Ši dalis netaikoma derybų iš anksto neskelbiant pranešimo apie pirkimą procedūrai.

Sudariusios pirkimo sutartį arba pagrindų susitarimą perkančiosios organizacijos (subjektai) ne vėliau kaip per 48 dienas po sutarties arba pagrindų susitarimo sudarymo siunčia pranešimą apie konkurso rezultatus.

Pagrindų susitarimų, sudarytų 29 straipsnyje nustatyta tvarka, atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) neprivalo siųsti pranešimo apie kiekvieno konkurso, kuris grindžiamas šiuo susitarimu, rezultatus.

Jei paskelbus tam tikrą informaciją apie pirkimo sutarties arba pagrindų susitarimo sudarymą būtų sutrikdyta teisėtvarka arba kitaip pakenkta visuomenės interesams, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesams, padaryta žala pagrįstiems viešųjų ar privačiųjų ūkio subjektų komerciniams interesams arba galėtų būti pakenkta jų sąžiningai konkurencijai, tokios informacijos leidžiama neskelbti.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) pranešimus Komisijai siunčia elektroninėmis priemonėmis, laikydamosi VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, arba kitomis priemonėmis. 33 straipsnio 7 dalyje nurodytos supaprastintos procedūros atveju pranešimai siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų.

Pranešimai skelbiami laikantis VI priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų techninių skelbimo sąlygų.

Pranešimai, parengti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, skelbiami ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų išsiuntimo dienos.

Ne elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, laikantis VI priedo 3 punkte nurodytos perdavimo formos ir procedūrų, skelbiami ne vėliau kaip per 12 dienų nuo jų išsiuntimo dienos arba, 33 straipsnio 7 dalyje nurodytos supaprastintos procedūros atveju, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų išsiuntimo dienos.

Išsamūs pranešimai apie pirkimą skelbiami viena iš perkančiosios organizacijos (subjekto) pasirinktų oficialių Bendrijos kalbų, ir tekstas laikomas autentišku tik ta originalo kalba. Kiekvieno pranešimo svarbių punktų santrauka skelbiama kitomis oficialiomis kalbomis.

Tokių Komisijos skelbiamų pranešimų skelbimo išlaidas dengia Bendrija.

Pranešimai ir jų turinys negali būti skelbiami nacionaliniu lygiu arba pirkėjo profilyje anksčiau, nei jie yra išsiunčiami Komisijai.

Nacionaliniu lygiu paskelbtuose pranešimuose negali būti informacijos, kurios nėra Komisijai nusiųstuose pranešimuose arba kuri paskelbta pirkėjo profilyje pagal 30 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, bet juose nurodoma pranešimo išsiuntimo Komisijai data arba pranešimo skelbimo pirkėjo profilyje data.

Išankstiniai informaciniai pranešimai negali būti skelbiami pirkėjo profilyje, prieš tai nenusiuntus Komisijai pranešimo apie ketinimą juos skelbti tokia forma; juose turi būti nurodyta išsiuntimo data.

Riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą ir konkurencinio dialogo atvejais trumpiausias paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminas – 37 dienos nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo.

Riboto konkurso atveju trumpiausias pasiūlymų priėmimo terminas – 40 dienų nuo kvietimo dalyvauti pirkime išsiuntimo.

Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) yra paskelbusios išankstinį informacinį pranešimą, minimalus pasiūlymų priėmimo pagal 2 dalies antrą pastraipą terminas paprastai gali būti sutrumpinamas iki 36 dienų, bet jokiomis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 22 dienos.

Terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti konkurse.

Pirmoje pastraipoje nurodyti sutrumpinti terminai leidžiami su sąlyga, kad išankstiniame informaciniame pranešime yra pateikta visa informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie pirkimą pagal IV priedą, jei ši informacija yra prieinama pranešimo skelbimo metu, o išankstinis informacinis pranešimas išsiųstas skelbti likus ne mažiau kaip 52 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki tos dienos, kai buvo išsiųstas pranešimas apie pirkimą.

Terminai pasiūlymams, nurodytiems 2 dalies antroje pastraipoje, priimti gali būti sutrumpinti penkiomis dienomis, kai perkančioji organizacija (subjektas) nuo pranešimo skelbimo VI priede nustatyta tvarka dienos suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais. Pranešime turi būti nurodytas interneto tinklavietės, kurioje galima susipažinti su šia dokumentacija, adresas.

Šis termino sutrumpinimas gali būti sudėtas su 4 dalyje minėtu sutrumpinimu.

Jei, riboto konkurso ir derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą atvejais, dėl skubos nėra įmanoma laikytis šiame straipsnyje nustatytų trumpiausių terminų, perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nustatyti:

Prie kvietimo kandidatams pridedama:

Be 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos į kvietimą įtraukiama bent tokia informacija:

Atitinkamai šaliai paprašius perkančioji organizacija (subjektas), laikydamasi 3 dalies, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją gavimo dienos, pateikia:

Pasiūlymų perdavimo ir priėmimo elektroninei įrangai bei paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo elektroninei įrangai taikomos šios taisyklės:

Taikomos šios paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje pateikimo taisyklės:

Kiekvienos sutarties ar pagrindų susitarimo atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) parengia ataskaitą, kad patvirtintų, jog atrankos procedūra buvo vykdoma skaidriai ir nediskriminuojant, kurioje nurodoma bent ši informacija:

Perkančiosios organizacijos (subjektai) kandidatams gali nustatyti minimalius privalomus pajėgumo reikalavimus 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka.

41 ir 42 straipsniuose nurodytos informacijos apimtis bei būtiniausi konkrečiai sutarčiai nustatyti pajėgumų reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir jam proporcingi.

Šie būtiniausi reikalavimai nurodomi pranešime apie pirkimą.

Riboto konkurso, derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą ir konkurencinio dialogo procedūrų atvejais perkančiosios organizacijos (subjektai) gali sumažinti tinkamų kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus arba dalyvauti dialoge, skaičių iki ne mažiau kaip trijų. Tuo atveju:

Jei kandidatų, atitinkančių atrankos kriterijus ir reikalaujamą pajėgumų lygį, skaičius yra mažesnis už minimalųjį, perkančioji organizacija (subjektas) gali tęsti procedūrą ir pakviesti reikiamus pajėgumus turintį (-čius) kandidatą (-us).

Jei perkančioji organizacija (subjektas) mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti tikrą konkurenciją, ji gali sustabdyti procedūrą ir vėl paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą pagal 30 straipsnio 2 dalį ir 32 straipsnį, nustatydama naują prašymų dalyvauti pateikimo terminą. Šiuo atveju kandidatai, atrinkti pagal pirmą paskelbimą ir kandidatai, atrinkti pagal antrą paskelbimą, turi būti kviečiami pagal 34 straipsnį. Ši galimybė neturi pažeisti perkančiosios organizacijos (subjekto) gebėjimo nutraukti vykdomą pirkimų procedūrą ir pradėti naują procedūrą.

Kandidatui arba dalyviui neleidžiama dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei perkančiosios organizacijos (subjekto) žiniomis teismas jo atžvilgiu yra priėmęs galutinį sprendimą dėl vienos ar daugiau iš šių priežasčių:

Valstybės narės patikslina šios dalies įgyvendinimo sąlygas remdamosi nacionaline teise ir laikydamosi Bendrijos teisės.

Jos gali numatyti nuo pirmos pastraipos leidžiančias nukrypti nuostatas, jei to reikia viršesniems visuotinės svarbos poreikiams tenkinti.

Šios dalies taikymo tikslais perkančiosios organizacijos (subjektai) prireikus reikalauja, kad kandidatai arba dalyviai pateiktų 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir, jei kyla abejonių dėl kandidatų arba dalyvių asmeninės padėties, gali kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą jų manymu būtiną informaciją apie kandidatų arba dalyvių asmeninę padėtį. Jei kandidatas arba dalyvis, įsisteigęs ne perkančiosios organizacijos (subjekto) valstybėje narėje, pastaroji atitinkamos informacijos gali paprašyti kompetentingų institucijų. Atsižvelgiant į valstybės narės, kurioje kandidatai arba dalyviai yra įsisteigę, nacionalinius teisės aktus, gali būti prašoma informacijos apie juridinius ir (arba) fizinius asmenis, įskaitant prireikus įmonių vadovus ir visus asmenis, turinčius teisę atstovauti, priimti sprendimus arba tikrinti kandidatą ar dalyvį.

Ūkio subjektui gali būti neleista dalyvauti pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, jei:

Valstybės narės patikslina šios dalies taikymo sąlygas remdamosi nacionaline teise ir laikydamosi Bendrijos teisės.

Pakankamais įrodymais, kad 1 dalyje ir 2 dalies a, b, c, f arba g punktuose nurodyti atvejai ūkio subjektui netaikomi, perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta:

Jei atitinkama valstybė tokių dokumentų ar pažymų neišduoda arba jie neapima visų 1 dalyje ir 2 dalies a, b, ir c punktuose nurodytų atvejų, vietoj jų gali būti pateikta priesaikos deklaracija arba valstybėse narėse, kuriose nėra priimtų atitinkamų nuostatų dėl priesaikos deklaracijos, oficiali deklaracija, kurią suinteresuotas asmuo pateikė kilmės valstybės arba gyvenamosios vietos valstybės kompetentingai teisminei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei organizacijai.

Paprastai ūkio subjekto ekonominiai ir finansiniai pajėgumai gali būti įrodyti vienu arba keliais dokumentais:

Ūkio subjektų techniniai pajėgumai paprastai gali būti pagrįsti vienu arba daugiau toliau išvardytų būdų, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą bei paskirtį:

Valstybės narės gali sudaryti oficialius patvirtintų rangovų, prekių tiekėjų arba paslaugų teikėjų sąrašus arba įdiegti sertifikavimą, kurį atlieka viešosios arba privačios sertifikavimo įstaigos.

Valstybės narės suderina įtraukimo į registracijos sąrašus ir sertifikavimo, kurį atlieka sertifikavimo įstaigos, sąlygas su 39 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies a–d ir h punktų, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 42 straipsnio 1 dalies a–i punktų, 42 straipsnio 2 ir 4 dalių, 43 straipsnio ir, jei reikia, 44 straipsnio nuostatomis.

Valstybės narės taip pat jas suderina su 41 straipsnio 2 dalimi ir 42 straipsnio 2 dalimi tais atvejais, kai prašymą registruoti pateikia grupei priklausantys ūkio subjektai, teigiantys, kad jiems yra prieinami kitų grupės įmonių pajėgumai. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialų sąrašą sudarančiai įstaigai, kad šie ištekliai jiems bus prieinami visą pažymos apie jų registraciją oficialiame sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šios įmonės atitiks antroje pastraipoje išvardytuose straipsniuose nurodytus kokybinės atrankos kriterijus, kuriais ūkio subjektai remiasi siekdami registruotis.

Duomenimis, kurie gali būti nustatyti patikrinus įregistravimą oficialiuose sąrašuose arba sertifikavimą, negali būti abejojama be pateisinamo pagrindo. Sudarant kiekvieną sutartį su užregistruotu ūkio subjektu, jo gali būti pareikalauta pateikti papildomą pažymą apie socialinio draudimo ar mokesčių įmokas.

Kitų valstybių narių perkančiosios organizacijos (subjektai) taiko 3 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą tik tiems ūkio subjektams, kurie įsisteigę toje valstybėje narėje, kurioje yra sudarytas oficialus sąrašas.

Jei oficialiame sąraše registruojami arba sertifikavimo įstaigų sertifikuojami kitų valstybių narių ūkio subjektai, kaip nurodyta 1 dalyje, iš jų negali būti reikalaujama jokių papildomų įrodymų arba dokumentų, išskyrus tuos, kurių reikalaujama iš nacionalinių ūkio subjektų, ir visais atvejais – tik tų, kurie nurodyti 39–43 straipsniuose ir, atitinkamais atvejais, 44 straipsnyje.

Tačiau kitų valstybių narių ūkio subjektams, siekiantiems dalyvauti pirkimuose, tokia registracija arba sertifikavimas gali būti neprivalomi. Perkančiosios organizacijos (subjektai) pripažįsta lygiaverčius kitose valstybėse narėse įsisteigusių institucijų sertifikatus. Jos taip pat pripažįsta lygiavertes įrodinėjimo priemones.

Nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos (subjektai) pirkimo sutartis sudaro remdamosi šiais kriterijais:

Nepažeidžiant trečios pastraipos, 1 dalies a punkte minėtais atvejais perkančioji organizacija (subjektas) pirkimo dokumentuose (pranešimuose apie pirkimus, sutarties dokumentuose, aprašomuosiuose dokumentuose arba patvirtinamuosiuose dokumentuose) nurodo santykinį kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, pagal kurį bus nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

Lyginamieji svoriai gali būti išreiškiami nurodant tam tikrą intervalą, nustatant didžiausią tinkamą reikšmių skirtumą.

Jei, perkančiosios organizacijos (subjekto) nuomone, dėl įrodomų priežasčių lyginamųjų svorių nurodyti neįmanoma, perkančioji organizacija (subjektas) pirkimo dokumentuose (pranešimuose apie pirkimus, sutarties dokumentuose, aprašomuosiuose dokumentuose arba patvirtinamuosiuose dokumentuose) nurodo kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.

Riboto konkurso arba derybų skelbiant pranešimą apie pirkimą atveju perkančiosios organizacijos (subjektai) gali nuspręsti, kad prieš sudarant sutartį turi būti organizuojamas elektroninis aukcionas, kurio metu galima tiksliai nustatyti sutarties specifikacijas.

Tomis pačiomis aplinkybėmis elektroninis aukcionas gali būti organizuojamas iš naujo skelbiant konkursą pagrindų susitarimo šalims, kaip nurodyta 29 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antroje išnašoje.

Elektroninis aukcionas grindžiamas:

Elektroninį aukcioną rengti nusprendusios perkančiosios organizacijos (subjektai) tai nurodo pranešime apie pirkimą.

Sutarties dokumentuose, inter alia, nurodoma ši informacija:

Prieš pradėdamos vykdyti elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos (subjektai) atlieka pirmą išsamų pasiūlymų įvertinimą, atsižvelgdamos į nustatytus atrankos kriterijus ir jų lyginamąjį svorį.

Visi priimtinus pasiūlymus pateikę dalyviai vienu metu elektroniniu būdu pakviečiami pateikti naujas kainas ir (arba) naujas vertes; kvietime pateikiama visa svarbi informacija apie individualų prisijungimą prie naudojamos elektroninės įrangos ir nurodoma elektroninio aukciono pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais etapais. Elektroninis aukcionas gali prasidėti ne anksčiau kaip po dviejų darbo dienų nuo kvietimų išsiuntimo dienos.

Kai sutartis sudaroma remiantis ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus vertinimo, atlikto pagal 47 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytą reikšmingumą, rezultatai.

Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kurią naudojant elektroninio aukciono metu bus iš naujo automatiškai suskirstytos naujos pateiktos kainos ir (arba) naujos vertės. Į tą formulę taip pat įtraukiami visų kriterijų, nustatytų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti, lyginamieji svoriai, kaip nurodyta pranešime apie pirkimą arba specifikacijose; šiuo tikslu visi intervalai turi būti iš anksto išreikšti konkrečia verte.

Jei leidžiama pateikti alternatyvas, formulės turi būti pateiktos kiekvienai alternatyvai atskirai.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) baigia elektroninį aukcioną vienu ar keliais iš šių būdų:

Jei perkančiosios organizacijos (subjektai) nusprendžia baigti elektroninį aukcioną pagal c punktą, prireikus derinant su b punkte nurodytomis taisyklėmis, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo tvarkaraštis.

Užbaigusios elektroninį aukcioną, perkančiosios organizacijos (subjektai) paskelbia laimėtoją pagal 47 straipsnį remdamosi elektroninio aukciono rezultatais.

Perkančiosios organizacijos (subjektai) privalo deramai naudotis elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kuriuo užkertamas kelias konkurencijai, ji apribojama ar iškraipoma arba pakeičiamas sutarties objektas, kaip apibrėžta paskelbtame pranešime apie pirkimą pateiktame pasiūlyme ir sutarties dokumentuose.

Jei konkretaus pirkimo atveju pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos yra neįprastai mažos palyginti su prekių, darbų ar paslaugų kainomis, perkančioji organizacija (subjektas) prieš atmesdama tokius pasiūlymus raštu paprašo pateikti išsamesnės informacijos apie, jos nuomone, svarbias pasiūlymo sudedamąsias dalis.

Ši informacija gali būti susijusi visų pirma su:

Siekiant 1 dalyje numatytų tikslų įmonių grupės, sudarytos sutarčiai gauti, arba su jomis susijusios įmonės nėra laikomos trečiosiomis šalimis.

Išsamų tokių įmonių sąrašą dalyvis pateikia savo pasiūlyme. Šis sąrašas atnaujinamas atsiradus bet kokiems vėlesniems santykių tarp įmonių pasikeitimams.

Pranešimuose apie subrangos sutartis turi būti pateikta V priede nurodyta informacija ir kita informacija, kurią konkurso nugalėtojas mano esant naudinga, jei būtina, kartu su perkančiosios organizacijos (subjekto) patvirtinimu.

Pranešimai apie subrangos sutartis turi būti parengti vadovaujantis standartine forma, patvirtinta Komisijos pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad konkurso nugalėtojai atitinka 21 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus su subrangos sutartimi susijusius reikalavimus, jei jie subrangos sutartis sudaro remdamiesi pagrindų susitarimu, sudarytu laikantis 51 ir 53 straipsniuose ir šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų procedūrų taisyklių.

Subrangos sutartys, paremtos šiuo pagrindų susitarimu, sudaromos laikantis pagrindų susitarime nustatytų apribojimų. Jos gali būti sudarytos tik su ūkio subjektais, kurie nuo pat pradžių buvo pagrindų susitarimo šalys. Sudarydamos sutartis šalys bet kokiomis aplinkybėmis siūlo sąlygas, kurios atitinka pagrindų susitarimo sąlygas.

Pagrindų susitarimo trukmė negali būti ilgesnė nei septyni metai, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos tarnavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurie gali kilti pakeitus tiekėją.

Pagrindų susitarimai negali būti naudojami nepagrįstai ar siekiant išvengti konkurencijos, ją apriboti ar iškreipti.

Valstybės narės gali reikalauti, kad suinteresuotas asmuo peržiūros pirmiausia reikalautų iš perkančiosios organizacijos (subjekto). Tuo atveju valstybės narės turi užtikrinti, kad pateikus tokį prašymą dėl peržiūros būtų nedelsiant sustabdyta galimybė sudaryti sutartį.

Valstybės narės nusprendžia, kokiomis ryšių priemonėmis, įskaitant faksą ar elektronines priemones, turi būti naudojamasi pateikiant peržiūros prašymą, numatytą pirmojoje pastraipoje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sustabdymas negali pasibaigti, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija (subjektas) išsiunčia atsakymą faksu arba elektroninėmis priemonėmis, ar, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai perkančioji organizacija (subjektas) išsiunčia atsakymą, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atsakymas buvo gautas.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 55 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

Abiem pirmiau minėtais atvejais priteisti atlyginti nuostolius tokį pažeidimą patyrusiems asmenims.

Valstybės narės gali nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija gali atsižvelgti į galimas laikinųjų priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, visų pirma gynybos ir (arba) saugumo interesus, bei gali nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Sprendimas netaikyti laikinųjų priemonių neturi prejudicinės reikšmės jokiam kitam asmens, prašančio taikyti tokias priemones, reikalavimui.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų vykdymo poveikis su konkurso nugalėtoju sudarytai sutarčiai apibrėžiamas nacionalinės teisės aktais, išskyrus 60–62 straipsniuose numatytus atvejus.

Be to, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimas turi būti panaikintas iki žalos atlyginimo priteisimo, valstybė narė gali numatyti, kad, sudarius sutartį pagal 55 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 3 dalį ar 57–62 straipsnius, už peržiūros procedūras atsakingos institucijos turi įgaliojimus tik priteisti žalos atlyginimą bet kuriam asmeniui, nukentėjusiam dėl pažeidimo.

Kai už peržiūros procedūras atsakingi subjektai yra ne teisminio pobūdžio, visada raštu pateikiamos jų sprendimo priežastys. Be to, tokiu atveju turi būti numatytos atitinkamos nuostatos, garantuojančios procedūras, pagal kurias visoms tariamai neteisėtoms priemonėms, kurių ėmėsi peržiūros institucija, arba visiems tariamiems jai suteiktų įgaliojimų panaudojimo trūkumams būtų taikomas nagrinėjimas teisme arba kitoje institucijoje, kuri laikoma teismu, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje, ir kuri nepriklauso nei nuo perkančiosios organizacijos (subjekto), nei nuo peržiūros institucijos.

Tokios nepriklausomos institucijos nariai skiriami ir atleidžiami iš pareigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip teisėjai, kiek tai susiję su institucija, atsakinga už jų skyrimą, jų kadenciją ir jų atleidimą. Bent nepriklausomos institucijos Pirmininkas turi turėti tokią pačią juridinę ir profesinę kvalifikaciją, kaip teisėjai. Nepriklausomos institucijos priimti sprendimai kiekvienos valstybės narės nustatytu būdu yra teisiškai įpareigojantys.

Valstybės narės užtikrina, kad už peržiūrą atsakingos institucijos garantuotų atitinkamą įslaptintos informacijos arba kitos informacijos, esančios šalių perduotuose dokumentuose, konfidencialumo lygį ir visos procedūros metu veiktų atsižvelgdamos į gynybos ir (arba) saugumo interesus.

Siekdamos šio tikslo valstybės narės gali nuspręsti, kad tik tam tikra institucija turi jurisdikciją peržiūrėti sutartis gynybos ir saugumo srityje.

Visais atvejais valstybės narės gali nustatyti, kad tik peržiūros institucijų nariai, kuriems asmeniškai suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, gali tirti prašymus dėl peržiūros, kurie susiję su tokia informacija. Jos taip pat gali nustatyti specialias saugumo priemones, susijusias su prašymo dėl peržiūros registravimu, dokumentų priėmimu ir jų saugojimu.

Valstybės narės nustato, kaip peržiūros institucijos derina įslaptintos informacijos konfidencialumą ir teisę į gynybą, ir teisminio peržiūrėjimo arba kitos institucijos, kuri yra teismas, kaip apibrėžta Sutarties 234 straipsnyje, peržiūros atveju tai daro tokiu būdu, kad visa procedūra atitiktų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Sutartis negali būti sudaryta po sprendimo suteikti sutartį, kuri patenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams faksu arba elektroninėmis priemonėmis nusiųstas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba, jei naudojamos kitokios ryšių priemonės, – nepasibaigęs bent 15 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai atitinkamiems dalyviams ir kandidatams išsiunčiamas sprendimas dėl sutarties suteikimo, arba nepasibaigęs bent 10 kalendorinių dienų laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai buvo gautas sprendimas dėl sutarties suteikimo.

Dalyviai laikomi suinteresuotais, jeigu jie nėra galutinai pašalinti. Pašalinimas yra galutinis, jeigu apie jį buvo pranešta suinteresuotiems dalyviams ir arba nepriklausoma peržiūros institucija jį pripažino teisėtu, ar jam jau negali būti taikoma peržiūros procedūra.

Kandidatai laikomi suinteresuotais, jei perkančioji organizacija (subjektas) nepranešė jiems apie jų paraiškos atmetimą prieš atitinkamiems dalyviams pranešdamas apie sprendimą dėl sutarties suteikimo.

Prie kiekvienam suinteresuotam dalyviui ir kandidatui siunčiamo pranešimo apie sprendimą dėl sutarties suteikimo pridedama:

Valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma peržiūros institucija pripažintų sutartį negaliojančia arba jos negaliojimas būtų šios peržiūros institucijos sprendimo pasekmė bet kuriuo iš šių atvejų:

Valstybės narės gali numatyti, kad nuo perkančiosios organizacijos (subjekto) nepriklausoma peržiūros institucija negali pripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo sudaryta neteisėtai remiantis 1 dalyje minėtais pagrindais, jeigu peržiūros institucija, išnagrinėjusi visus atitinkamus aspektus, nustato, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių, visų pirma susijusių su gynybos ir (arba) saugumo interesais, reikėtų išlaikyti sutarties poveikį.

Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi, susijusia su bendru interesu pagal pirmą pastraipą, tik tuo atveju, jei negaliojimas turėtų neproporcingų pasekmių.

Tačiau tiesiogiai su sutartimi susijęs ekonominis interesas nelaikomas svarbia bendro intereso priežastimi pagal pirmą pastraipą. Tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, inter alia, dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusias išlaidas, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusias išlaidas, išlaidas, patirtas keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą ir išlaidas, susidariusias dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų.

Bet kuriuo atveju sutartis negali būti laikoma negaliojančia, jei dėl jos negaliojimo kiltų rimtas pavojus platesnės gynybos ar saugumo programos, kuri yra labai svarbi valstybės narės saugumo interesams, egzistavimui.

Valstybės narės numato visais minėtais atvejais taikomas alternatyvias sankcijas pagal 61 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės turi numatyti, kad 1 dalies a punktas netaikomas, kai:

Valstybės narės turi numatyti, kad 1 dalies c punktas netaikomas, kai:

Alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Alternatyvios sankcijos turi būti:

Valstybės narės gali suteikti peržiūros institucijai teisę visapusiškai veikti savo nuožiūra atsižvelgiant į susijusius veiksnius, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos (subjekto) elgesį ir, 60 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, tai, kiek sutartis dar galioja.

Žalos atlyginimo priteisimas nėra laikomas tinkama sankcija šios dalies taikymo tikslais.

Valstybės narės gali numatyti, kad prašymas dėl peržiūros pagal 60 straipsnio 1 dalį turi būti pateiktas:

Per 21 kalendorinę dieną nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos suinteresuota valstybė narė Komisijai turi pateikti:

Keisdama Direktyvos 2004/17/EB 69 straipsnyje nustatytas vertės ribas, Komisija taip pat keičia šios direktyvos 8 straipsnyje nurodytas vertės ribas, suderindama:

▼M7

Komisijai pagal 66a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos pirmoje pastraipoje nurodytos vertės ribos.

67 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali iš dalies keisti:

Komisijai pagal 66a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami:

Valstybės narės iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti. Jos nedelsdamos perduoda Komisijai tų priemonių tekstus.

Priimdamos tas priemones valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.