EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02009D0937-20170101
Council Decision of 1 December 2009 adopting the Council's Rules of Procedure (2009/937/EU)
Consolidated text: Tarybos sprendimas 2009 m. gruodžio 1 d. patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (2009/937/ES)
Tarybos sprendimas 2009 m. gruodžio 1 d. patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (2009/937/ES)
02009D0937 — LT — 01.01.2017 — 010.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
TARYBOS SPRENDIMAS 2009 m. gruodžio 1 d. patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325 2009.12.11, p. 35) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SPRENDIMAS 2010/594/ES 2010 m. rugsėjo 16 d. |
L 263 |
12 |
6.10.2010 |
|
|
L 338 |
47 |
22.12.2010 |
||
|
L 346 |
17 |
30.12.2011 |
||
|
L 16 |
16 |
19.1.2013 |
||
|
L 183 |
11 |
2.7.2013 |
||
|
L 333 |
77 |
12.12.2013 |
||
|
TARYBOS SPRENDIMAS 2014/692/ES, Euratom 2014 m. rugsėjo 29 d. |
L 289 |
18 |
3.10.2014 |
|
|
L 358 |
25 |
13.12.2014 |
||
|
TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2015/2393 2015 m. gruodžio 8 d. |
L 332 |
133 |
18.12.2015 |
|
|
TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2016/2353 2016 m. gruodžio 8 d. |
L 348 |
27 |
21.12.2016 |
|
pataisytas:
TARYBOS SPRENDIMAS
2009 m. gruodžio 1 d.
patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles
(2009/937/ES)
1 straipsnis
2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos darbo tvarkos taisyklės pakeičiamos priede esančiomis nuostatomis.
Nukrypstant nuo Tarybos darbo tvarkos taisyklių III priedo 2 straipsnio 2 dalies, šiuo sprendimu į minėto priedo 1 straipsnį įterpiami gyventojų skaičiai taikomi laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
2 straipsnis
Pagal Protokolą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, Tarybos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų šiuo sprendimu, 3 straipsnio 3 dalis taikoma ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ projektams, priimtiems ir perduotiems nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
PRIEDAS
TARYBOS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS
1 straipsnis
Bendrosios nuostatos, sušaukimas ir posėdžių vieta
1. Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Komisijos prašymu ( 1 ).
2. Pirmininkaujanti valstybė narė, likus septyniems mėnesiams iki atitinkamo pusmečio pradžios ir surengusi atitinkamas konsultacijas, paskelbia datas, kuriomis ji numato sušaukti kiekvienos sudėties Tarybos posėdžius, kurie reikalingi Tarybai teisės aktų leidybos veiklai vykdyti arba veiklos sprendimams priimti. Šios datos pateikiamos viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente.
3. Tarybos būstinė yra Briuselyje. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge ( 2 ).
Ypatingomis aplinkybėmis ir esant deramai pagrįstoms priežastims, Taryba arba valstybių narių vyriausybių Nuolatinių atstovų komitetas (toliau – COREPER) gali vieningai nuspręsti, kad Tarybos posėdis vyks kitoje vietoje.
4. ( 3 ) Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės. Grupės sudaromos lygios rotacijos tarp valstybių narių pagrindu, atsižvelgiant į jų įvairovę ir geografinę pusiausvyrą Sąjungoje.
Kiekvienas grupės narys paeiliui pirmininkauja šešis mėnesius visų sudėčių Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą. ►C2 Kiti grupės nariai padeda pirmininkui atlikti visas jo pareigas pagal bendrą programą. ◄ Grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl kitos tvarkos.
5. Sprendimai, kuriuos Taryba arba COREPER priima pagal šias Darbo tvarkos taisykles, priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai jose numatyta kita balsavimo tvarka.
Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šiose Darbo tvarkos taisyklėse nuorodos į pirmininkaujančią valstybę narę arba pirmininką taikomos bet kuriam asmeniui, kuris pirmininkauja vienos iš sudėčių Tarybai arba, atitinkamais atvejais, vienam iš jos parengiamųjų organų.
2 straipsnis
Tarybos sudėtys, Bendrųjų reikalų sudėties ir Užsienio reikalų sudėties vaidmuo ir veiklos planavimas
1. Atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų sritį, Taryba renkasi įvairių sudėčių. Tarybos sudėčių, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos sudėtis, sąrašą kvalifikuota balsų dauguma priima Europos Vadovų Taryba ( 4 ). Tarybos sudėčių sąrašas pateikiamas I priede.
2. Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą ( 5 ). Ji atsako už bendrąjį politikos sričių koordinavimą, institucinius ir administracinius klausimus, horizontalaus pobūdžio dokumentus, susijusius su keletu iš Europos Sąjungos politikos sričių, pavyzdžiui, už daugiametę finansų programą ir plėtrą, taip pat visus Europos Vadovų Tarybos jai patikėtus dokumentus, atsižvelgiant į veiklos taisykles, susijusias su Ekonomine ir pinigų sąjunga.
3. Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje numatyta tokia pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimams tvarka:
a) Siekdamas atlikti Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus parengiamuosius darbus, ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki kiekvieno Europos Vadovų Tarybos darbo tvarkos taisyklių 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto eilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, jos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Vadovų Tarybos nariu, atstovaujančiu tai šešių mėnesių laikotarpį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir su Komisijos pirmininku, pateikia Bendrųjų reikalų tarybai anotuotos darbotvarkės projektą.
Kitų sudėčių Tarybos pasiūlymai Europos Vadovų Tarybai pateikiami Bendrųjų reikalų tarybai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, parengia Europos Vadovų Tarybos išvadų gairių projektą ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos išvadų projektą bei sprendimų projektus, kurie svarstomi Bendrųjų reikalų taryboje.
Paskutinis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis surengiamas per penkias paskutines dienas prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Atsižvelgdamas į šiame posėdyje įvykusias diskusijas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parengia preliminarią darbotvarkę.
b) Išskyrus atvejus, kai atsiranda neatidėliotinos ir nenumatytos priežastys, susijusios, pavyzdžiui, su tarptautiniais įvykiais, laikotarpiu nuo Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio, kuriame parengiama preliminari Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo jokia kitos sudėties Taryba arba parengiamasis organas negali svarstyti Europos Vadovų Tarybai pateikto klausimo.
c) Europos Vadovų Taryba savo darbotvarkę patvirtina susitikimo pradžioje.
Paprastai, į darbotvarkę įtraukti klausimai turėtų būti išnagrinėti iš anksto, laikantis šios dalies nuostatų.
4. Bendradarbiaudama su Komisija, Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą ir tęstinumą daugiamečių programų struktūroje, laikydamasi 6 dalies ( 6 ).
5. Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs ( 7 ). Ji atsako už visus Europos Sąjungos išorės veiksmus, tai yra, bendrą užsienio ir saugumo politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, bendrą prekybos politiką, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.
Užsienio reikalų tarybai pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, kurį prireikus gali pakeisti šios sudėties narys, atstovaujantis tą pusmetį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei ( 8 ).
6. Kiekvienam 18 mėnesių laikotarpiui iš anksto nustatyta trijų valstybių narių, kurios pagal 1 straipsnio 4 dalį tą laikotarpį pirmininkaus Tarybai, grupė parengia Tarybos veiklos programos tuo laikotarpiu projektą. Šis projektas parengiamas kartu su Užsienio reikalų tarybos pirmininku, kiek jis susijęs su tos sudėties Tarybos veikla per tą laikotarpį. Šis programos projektas parengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija bei Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir po atitinkamų konsultacijų. Jis pateikiamas viename dokumente ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atitinkamo laikotarpio pradžios, kad jį patvirtintų Bendrųjų reikalų taryba ( 9 ).
7. Atitinkamą laikotarpį pirmininkausianti valstybė narė po atitinkamų konsultacijų nustato kiekvienos Tarybos sudėties posėdžių, numatytų per sekančių šešių mėnesių laikotarpį, darbotvarkių projektus, kuriuose atskleidžiamas numatomas teisės aktų leidybos darbas ir veiklos spendimai. Šie projektai, remiantis Tarybos 18 mėnesių programa ir pasikonsultavus su Komisija, parengiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki atitinkamo šešių mėnesių laikotarpio pradžios. Jie pateikiami viename visų sudėčių Tarybai skirtame dokumente. Jei būtina, be iš anksto suplanuotų gali būti numatomi ir papildomi Tarybos posėdžiai.
Jei per šešių mėnesių laikotarpį paaiškėja, kad nebėra pagrindo sušaukti kurio nors iš tuo laikotarpiu planuotų posėdžių, pirmininkaujanti valstybė narė jo nebesušaukia.
3 straipsnis ( 10 )
Darbotvarkė
1. Atsižvelgdamas į Tarybos 18 mėnesių programą, pirmininkas parengia kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę. Darbotvarkė išsiunčiama kitiems Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki posėdžio pradžios. Tuo pačiu metu ji perduodama valstybių narių nacionaliniams parlamentams.
2. Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, dėl kurių įtraukimo į darbotvarkę Tarybos nario arba Komisijos prašymą, kartu su visais su juo susijusiais dokumentais, generalinis sekretoriatas gavo ne vėliau kaip prieš šešiolikai dienų iki šio posėdžio pradžios. Preliminarioje darbotvarkėje taip pat žvaigždute pažymimi klausimai, dėl kurių pirmininkaujanti valstybė narė, Tarybos narys arba Komisija gali paprašyti balsuoti. Toks ženklas dedamas tik įvykdžius visus Sutartyse numatytus procedūrinius reikalavimus.
3. Tuo atveju, jei taikomas Protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo numatytas aštuonių savaičių laikotarpis, su ►C2 teisėkūros procedūra priimto akto ◄ arba pozicijos per pirmąjį svarstymą pagal įprastą teisėkūros procedūrą priėmimu susiję klausimai neįtraukiami į preliminarią darbotvarkę sprendimui priimti, kol nesibaigia minėtas aštuonių savaičių laikotarpis.
Taryba gali nuspręsti nukrypti nuo reikalavimo laikytis pirmoje pastraipoje nurodyto aštuonių savaičių laikotarpio, jei klausimo įtraukimas susijęs su Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje skubos atvejams numatyta išimtimi. Taryba sprendžia laikydamasi atitinkamo akto ar pozicijos priėmimui taikomos balsavimo taisyklės.
Išskyrus deramai pagrįstus skubos atvejus, nuo ►C2 teisėkūros procedūra priimto akto ◄ projekto įtraukimo į preliminarią Tarybos posėdžių darbotvarkę iki pozicijos priėmimo turi praeiti dešimt dienų ( 11 ).
4. Į preliminarią darbotvarkę gali būti įtraukti tik tie klausimai, dėl kurių Tarybos nariams ir Komisijai ne vėliau kaip iki tos darbotvarkės išsiuntimo datos buvo išsiųsti dokumentai.
5. Generalinis sekretoriatas perduoda Tarybos nariams ir Komisijai prašymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir dokumentus, dėl kurių nebuvo laikomasi anksčiau nurodytų terminų.
Jei iki Tarybos posėdžio likusios priešpaskutinės savaitės pabaigos COREPER nebaigia nagrinėti su ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ projektais susijusių klausimų, pirmininkaujanti valstybė narė, nebent to nebūtų galima daryti dėl neatidėliotinos skubos sumetimų ir nedarydama poveikio 3 daliai, išbraukia juos iš preliminarios darbotvarkės.
6. Preliminari darbotvarkė padalijama į dvi dalis, atitinkamai skirtas ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ svarstymui ir ►C2 su teisėkūros procedūra nesusijusiai veiklai ◄ . Pirmoji dalis vadinama ►C2 „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, ◄ o antroji – ►C2 „Su teisėkūros procedūra nesusijusiai veiklai“. ◄
Į kiekvieną iš šių preliminarios darbotvarkės dalių įtraukti klausimai suskirstomi į A punktus ir B punktus. Klausimai, kuriems Taryba gali pritarti be diskusijos, įtraukiami kaip A punktai, bet tai neatima galimybės bet kuriam Tarybos nariui arba Komisijai pareikšti savo nuomonės tuo metu, kai šie klausimai yra patvirtinami, ir į posėdžio protokolą įtraukti pareiškimus.
7. Taryba patvirtina darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Norint, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenumatytas klausimas, reikalingas vieningai priimtas Tarybos sprendimas. Tokiu būdu įtraukti klausimai gali būti pateikiami balsavimui, jei buvo įvykdyti visi Sutartyse numatyti procedūriniai reikalavimai.
8. Tačiau A punktu esantis klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, jei pozicijos dėl šio klausimo priėmimas sukeltų tolesnę su juo susijusią diskusiją, arba jei to prašo Tarybos narys arba Komisija, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.
9. Prie kiekvieno prašymo įtraukti klausimą į punktą „Bet kurie kiti klausimai“ pridedamas aiškinamasis dokumentas.
4 straipsnis
Atstovavimas Tarybos nariui
Atsižvelgiant į 11 straipsnio nuostatas dėl balsavimo teisių perdavimo, negalintis dalyvauti posėdyje Tarybos narys gali pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama.
5 straipsnis
Posėdžiai
1. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ projektų ( 12 ). Kitais atvejais Tarybos posėdžiai nėra vieši, išskyrus 8 straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Komisija kviečiama dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Tas pats taikoma Europos centriniam bankui tais atvejais, kai jis naudojasi jam suteikta iniciatyvos teise. Tačiau Taryba gali nuspręsti, kad svarstymai vyks nedalyvaujant Komisijai arba Europos centriniam bankui.
3. Tarybos ir Komisijos narius gali lydėti jiems talkinantys pareigūnai. Šių pareigūnų pavardės ir pareigos iš anksto pranešamos generaliniam sekretoriatui. Taryba gali nustatyti didžiausią kiekvieną delegaciją sudarančių asmenų skaičių, įskaitant Tarybos narius, kurie vienu metu gali būti Tarybos posėdžių salėje.
4. Į Tarybos posėdžius leidžiama įeiti pateikus generalinio sekretoriato išduotą leidimą.
6 straipsnis
Profesinės paslapties laikymasis ir dokumentų pateikimas teismo procese
1. Nedarant poveikio 7, 8 ir 9 straipsniams bei visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančioms nuostatoms, Tarybos svarstymams taikomas profesinės paslapties reikalavimas, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.
2. Taryba arba COREPER gali leisti panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jų ištrauką.
7 straipsnis
Teisėkūros procedūra ir viešumas
1. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ projektų. Tuo tikslu jos darbotvarkėje yra dalis ►C2 „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“. ◄
2. Tarybai pateikti dokumentai, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, nurodytame dalyje ►C2 „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, ◄ yra skelbiami viešai, kaip ir su ta darbotvarkės dalimi susijusios Tarybos posėdžio protokolo dalys.
3. Tarybos posėdžių viešumas, susijęs su jos darbotvarkės dalimi ►C2 „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, ◄ užtikrinamas viešai transliuojant garso ir vaizdo priemonėmis, visų pirma į stebėjimo salę ir transliuojant visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis tiesioginio vaizdo perdavimo būdu. Posėdžio įrašas Tarybos tinklalapyje laikomas ne trumpiau kaip mėnesį. Balsavimo rezultatai parodomi vaizdo priemonėmis.
Generalinis sekretoriatas imasi priemonių, kad visuomenė būtų iš anksto informuojama apie tokių garso ir vaizdo transliacijų datą ir apytikslį laiką, bei imasi visų praktinių priemonių užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą.
4. Balsavimo rezultatai ir Tarybos narių arba jų atstovų Taikinimo komitete, numatytame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, balsavimo paaiškinimai, taip pat ir Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su Taikinimo komiteto posėdžiu, paskelbiami viešai.
►C2 5. Kai Tarybai pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba iniciatyvos, ji susilaiko nuo Sutartyse nenumatytų aktų, ◄ pavyzdžiui, rezoliucijų, išvadų ar deklaracijų, išskyrus tas, kurios priimamos kartu su aktu ir yra skirtos įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą, priėmimo.
8 straipsnis
Kiti viešų Tarybos svarstymų atvejai ir vieši debatai
1. Kai Tarybai pateikiamas pasiūlymas dėl ►C2 ne teisėkūros procedūra priimto akto, ◄ susijęs su taisyklių, teisiškai privalomų valstybėse narėse ar valstybėms narėms, išdėstytų reglamentuose, direktyvose ar sprendimuose, išskyrus vidines priemones, administracinius arba biudžetinius aktus, su tarpinstituciniais arba tarptautiniais santykiais susijusius aktus arba neturinčius privalomosios galios aktus (pavyzdžiui, išvadas, rekomendacijas arba rezoliucijas), priėmimu atitinkamų Sutarčių nuostatų pagrindu, pirmasis svarbių naujų pasiūlymų svarstymas yra viešas. Pirmininkaujanti valstybė narė nustato, kurie nauji pasiūlymai yra svarbūs, o Taryba arba COREPER, prireikus, gali nuspręsti kitaip.
Kiekvienu konkrečiu atveju pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad vieno iš pirmoje pastraipoje nurodytų pasiūlymų tolesnis svarstymas Taryboje turi būti viešas, išskyrus atvejus, kai Taryba ar COREPER nusprendžia kitaip.
2. Tarybos arba COREPER kvalifikuota balsų dauguma priimtu sprendimu Taryba rengia viešus debatus svarbiais Europos Sąjungos ir jos piliečių interesams įtakos turinčiais klausimais.
Klausimus arba konkrečias temas tokiems debatams gali pasiūlyti pirmininkaujanti valstybė narė, bet kuris Tarybos narys arba Komisija, atsižvelgdamos į klausimo svarbą ir piliečių suinteresuotumą šiuo klausimu.
3. Bendrųjų reikalų taryba rengia viešus politinius debatus dėl Tarybos 18 mėnesių programos. Kitų sudėčių Taryba taip pat rengia viešus politinius debatus dėl jų prioritetų. Komisijos penkerių metų darbo programos, metinės darbo programos ir metinės politikos strategijos pristatymas bei po pristatymo vykstantys debatai Taryboje yra vieši.
4. Pagal 3 straipsnį išsiuntus preliminarią darbotvarkę:
a) prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 1 dalį, nurodoma, kad tai „viešas svarstymas“;
b) prie tų Tarybos darbotvarkės punktų, kurie yra vieši pagal 2 ir 3 dalis, nurodoma, kad tai „vieši debatai“.
Tarybos svarstymų ir viešų debatų viešumas pagal šį straipsnį užtikrinamas viešai transliuojant, kaip numatyta 7 straipsnio 3 dalyje.
9 straipsnis
Balsavimo rezultatų, balsavimo paaiškinimų ir posėdžio protokolų viešas skelbimas kitais atvejais
1. Kai Taryba priima 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus ►C2 ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, ◄ balsavimo rezultatai ir Tarybos narių balsavimo paaiškinimai, taip pat Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai bei šio protokolo klausimai, susiję su tokių aktų priėmimu, yra skelbiami viešai.
2. Be to, balsavimo rezultatai skelbiami viešai:
a) kai Taryba sprendžia pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vieningu Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu;
b) kitais atvejais Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.
Kai balsavimo Taryboje rezultatai yra skelbiami viešai pagal pirmos pastraipos a ir b punktus, balsavimo metu pareikšti balsavimo paaiškinimai susijusių Tarybos narių prašymu taip pat skelbiami viešai, deramai atsižvelgiant į šias Darbo tvarkos taisykles, teisinį tikrumą bei Tarybos interesus.
Tarybos posėdžio protokole įrašyti pareiškimai bei to protokolo klausimai, susiję su pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų teisės aktų priėmimu, skelbiami viešai Tarybos arba COREPER sprendimu, priimtu vieno iš jų narių prašymu.
3. Išskyrus atvejus, kai pagal 7 ir 8 straipsnius Tarybos svarstymai yra vieši, balsavimas nėra viešas, kai po diskusijų vykdomas preliminarus balsavimas arba priimami parengiamieji aktai.
10 straipsnis
Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais
Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais išdėstytos II priede.
11 straipsnis
Balsavimo tvarka ir kvorumas
1. Taryba balsuoja jos pirmininko iniciatyva.
Be to, pirmininkas privalo pradėti balsavimo procedūrą Tarybos nario arba Komisijos iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma Tarybą sudarančių narių.
2. Tarybos nariai balsuoja pagal pirmininkavimo sąrašą nustatyta valstybių narių seka, pradedant nuo to nario, kuris pagal tą seką eina po pirmininkaujančios valstybės narės nario.
3. Balsuojant kiekvienas Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam ( 13 ).
4. Kad Taryba galėtų balsuoti, būtina, kad dalyvautų dauguma Tarybos narių, pagal Sutartis turinčių teisę balsuoti. Per balsavimą pirmininkas, padedamas generalinio sekretoriato, patikrina, ar yra kvorumas.
5. Kai Tarybai reikia spręsti kvalifikuota balsų dauguma, 65 % Sąjungos gyventojų skaičiaus arba (kai ne visos valstybės narės dalyvauja balsavime) dalyvaujančių valstybių narių gyventojų skaičiaus ir minimalus Tarybos narių, atstovaujančių daugiau kaip 35 % dalyvaujančių valstybių narių gyventojų, skaičius apskaičiuojamas remiantis III priede išdėstytais gyventojų skaičiais. Šie skaičiai taip pat taikomi laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. kai pagal Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnio 2 dalį Tarybos narys prašo, kad aktas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, apibrėžta to straipsnio 3 dalyje, ir Tarybos narys prašo, kad būtų patikrinta, ar kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja bent 62 % viso Sąjungos gyventojų skaičiaus.
6. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos statistikos tarnybos turimais duomenimis, pakeičia III priede nurodytus skaičius. Tas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
12 straipsnis
Įprastinė rašytinė procedūra ir „nutylėjimo“ procedūra
1. Neatidėliotinos skubos klausimu Taryba gali priimti teisės aktus balsuodama raštu, kai Taryba arba COREPER vieningai nusprendžia taikyti šią procedūrą. Esant ypatingoms aplinkybėms pirmininkas taip pat gali pasiūlyti taikyti šią procedūrą; tokiu atveju gali būti balsuojama raštu, jei visi Tarybos nariai su šia procedūra sutinka.
Balsuojant raštu dėl Komisijos Tarybai pateikto klausimo, rašytinės procedūros taikymui reikalingas Komisijos sutikimas.
Generalinis sekretoriatas kiekvieną mėnesį parengia rašytine procedūra priimtų teisės aktų santrauką. Šioje santraukoje pateikiamos galimos deklaracijos, skirtos įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą. Šios santraukos dalys, susijusios su ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ priėmimu, paskelbiamos viešai.
2. Pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva Taryba sprendimus gali priimti pagal supaprastintą rašytinę procedūrą, vadinamą „nutylėjimo“ procedūra:
a) priimant atsakymo į Europos Parlamento nario raštu pateikto klausimo, ar atitinkamu atveju, žodžiu pateikto klausimo Tarybai, tekstą, po to, kai atsakymo projektą išnagrinėjo COREPER ( 14 );
b) paskiriant Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius ir Regionų komiteto narius bei jų pakaitinius narius, po to, kai sprendimo projektą išnagrinėjo COREPER;
c) priimant sprendimą konsultuotis su kitomis institucijomis, įstaigomis ar organais kai tokių konsultacijų reikalavimas nustatytas Sutartyse;
d) įgyvendinant bendrąją užsienio ir saugumo politiką, pasitelkus COREU tinklą („COREU nutylėjimo procedūra“) ( 15 ).
Šiuo atveju atitinkamas tekstas yra laikomas priimtu pasibaigus pirmininkaujančios valstybės narės atsižvelgiant į klausimo skubumą nustatytam laikotarpiui, jei nė vienas Tarybos narys nepareiškia prieštaravimo.
3. Generalinis sekretoriatas konstatuoja, kad rašytinė procedūra baigta.
13 straipsnis
Posėdžio protokolas
1. Parengiamas kiekvieno posėdžio protokolas, kurį, jį patvirtinus, pasirašo generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti jis gali pavesti generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.
Posėdžio protokole kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai nurodoma:
— Tarybai pateikti dokumentai,
— Tarybos priimti sprendimai arba padarytos išvados,
— Tarybos padaryti pareiškimai bei pareiškimai, kuriuos prašo įtraukti Tarybos narys arba Komisija.
2. Generalinis sekretoriatas per penkiolika dienų parengia posėdžio protokolo projektą ir pateikia jį Tarybai arba COREPER patvirtinti.
3. Kol protokolas nepatvirtintas, bet kuris Tarybos narys arba Komisija gali prašyti įtraukti į posėdžio protokolą daugiau informacijos bet kuriuo darbotvarkės klausimu. Šie pageidavimai gali būti pareikšti COREPER.
4. Tarybos posėdžių dalies ►C2 „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“ ◄ protokolai, juos patvirtinus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių vyriausybėms.
14 straipsnis
Svarstymai ir sprendimai, paremti dokumentais ir projektais, parengtais galiojančiose taisyklėse dėl kalbų numatytomis kalbomis
1. Išskyrus tuos atvejus, kai neatidėliotinos skubos sumetimais Taryba vieningai nusprendžia kitaip, ji svarsto ir priima sprendimus remdamasi tik tais dokumentais ir projektais, kurie parengti kalbomis, nurodytomis galiojančiose kalbas reglamentuojančiose taisyklėse.
2. Bet kuris Tarybos narys gali nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti jo nurodytomis 1 dalyje minimomis kalbomis.
15 straipsnis
Teisės aktų pasirašymas
Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtų teisės aktų tekstus bei Tarybos priimtų teisės aktų tekstus pasirašo jų priėmimo metu pareigas ėjęs pirmininkas ir generalinis sekretorius. Savo teisę pasirašyti generalinis sekretorius gali pavesti generalinio sekretoriato generaliniams direktoriams.
16 straipsnis ( 16 )
Negalėjimas dalyvauti balsuojant
Taikant šias Darbo tvarkos taisykles, pagal IV priedą bus deramai atsižvelgiama į tuos atvejus, kai pagal Sutartis vienas ar daugiau Tarybos narių negali dalyvauti balsuojant.
17 straipsnis
Teisės aktų skelbimas Oficialiajame leidinyje
1. Generalinis sekretorius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – Oficialusis leidinys) skelbia:
a) SESV 297 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus teisės aktus;
b) Tarybos pozicijas per pirmąjį svarstymą, priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, bei jas pagrindžiančius motyvus;
c) iniciatyvas dėl ►C2 teisėkūros procedūra priimto akto ◄ priėmimo, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį;
d) Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus.
Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie tokių susitarimų įsigaliojimą;
e) tarptautinius susitarimus, Sąjungos sudarytus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, jei Taryba, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 17 ) 4 ir 9 straipsniais nenusprendžia kitaip.
Oficialiajame leidinyje daroma nuoroda apie Oficialiajame leidinyje paskelbtų susitarimų įsigaliojimą.
2. Jei Taryba arba COREPER nenusprendžia kitaip, generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje skelbia:
a) iniciatyvas, pateiktas Tarybai pagal SESV 76 straipsnį kitais nei 1 dalies c punkte nurodytais atvejais;
b) direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, rekomendacijas ir nuomones, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus.
3. Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį, vieningai nusprendžia, ar generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje.
4. Taryba arba COREPER, atsižvelgdami į kiekvieną konkretų atvejį ir į galimą pagrindinio teisės akto paskelbimą, sprendžia, ar generalinis sekretorius Oficialiajame leidinyje turėtų skelbti:
a) sprendimus, įgyvendinančius ES sutarties 25 straipsnyje nurodytus sprendimus;
b) sprendimus, priimtus pagal ES sutarties 31 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą įtraukas;
c) kitus Tarybos teisės aktus, pavyzdžiui, išvadas arba rezoliucijas.
5. Kai pagal Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudarytą susitarimą įsteigiama įstaiga, įgaliota priimti sprendimus, sudarius tokį susitarimą Taryba nusprendžia, ar tos įstaigos priimti sprendimai turėtų būti skelbiami Oficialiajame leidinyje.
18 straipsnis
Pranešimas apie teisės aktus
1. Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie direktyvas ir sprendimus, nurodytus SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.
2. Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius praneša adresatams apie šiuos teisės aktus, kai jie neskelbiami Oficialiajame leidinyje:
a) rekomendacijas;
b) sprendimus, nurodytus ES sutarties 25 straipsnyje.
3. Generalinis sekretorius arba jo vardu veikiantis generalinis direktorius išsiunčia valstybių narių vyriausybėms ir Komisijai SESV 297 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų Tarybos direktyvų ir sprendimų patvirtintas kopijas bei Tarybos rekomendacijas.
19 straipsnis ( 18 )
COREPER, komitetai ir darbo grupės
1. COREPER yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą ir Tarybos jam pavestų užduočių vykdymą. Bet kuriuo atveju ( 19 ) jis užtikrina Europos Sąjungos politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi šių principų ir taisyklių:
a) teisėtumo, subsidiarumo, proporcingumo ir aktų pagrindimo principų;
b) Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų įgaliojimus nustatančių taisyklių;
c) biudžetinių nuostatų;
d) darbo tvarkos taisyklių, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės.
2. COREPER, jei jis nenusprendžia kitaip, iš anksto išnagrinėja visus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus. COREPER stengiasi pasiekti susitarimą savo lygiu ir pateikia jį priimti Tarybai. Jis užtikrina, kad Tarybai būtų deramai pateikiami dokumentų rinkiniai ir prireikus pateikia gaires, nuomones arba siūlomus sprendimus. Neatidėliotinos skubos atveju Taryba gali vieningai nutarti spręsti klausimą be išankstinio nagrinėjimo.
3. Tam tikram parengiamajam darbui arba iš anksto nustatytiems tyrimams atlikti COREPER gali įsteigti komitetus arba darbo grupes, arba tai gali būti padaryta jo pritarimu.
Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina ir paskelbia viešai parengiamųjų organų sąrašą. Tiktai šiame sąraše nurodyti komitetai ir darbo grupės gali posėdžiauti kaip Tarybos parengiamieji organai.
4. COREPER pirmininkauja, atsižvelgiant į darbotvarkės klausimus, Bendrųjų reikalų taryboje pirmininkaujančios valstybės narės nuolatinis atstovas arba jo pavaduotojas.
Politiniam ir saugumo komitetui pirmininkauja Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovas.
Kitų įvairių Tarybos sudėčių, išskyrus užsienio reikalų sudėties, parengiamiesiems organams pirmininkauja tuo metu atitinkamos sudėties Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės delegatas, jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip. 3 dalies antroje pastraipoje nurodytame sąraše taip pat išvardijami tie parengiamieji organai, kuriems Taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 4 straipsniu, nustatė kitą pirmininkavimo tvarką.
5. Rengiantis Tarybos sudėčių posėdžiams, vykstantiems kas šeši mėnesiai, jei jie kviečiami pirmojoje šio laikotarpio pusėje, komitetų posėdžiams, išskyrus COREPER posėdžius ir ankstesnio pusmečio metu vykstančius darbo grupių posėdžius, pirmininkauja tos valstybės narės, kurios eilė yra pirmininkauti minimiems Tarybos posėdžiams, delegatas.
6. Išskyrus atvejus, kai taikoma kita pirmininkavimo tvarka, kai per šešių mėnesių laikotarpį dokumentų rinkinys turi būti iš esmės išnagrinėtas, tuo šešių mėnesių laikotarpiu pirmininkausiančios valstybės narės delegatas gali per prieš tai einantį pusmetį pirmininkauti komitetų, išskyrus COREPER, ir darbo grupių posėdžiams, kuriuose aptariama ta dosjė. Praktinis šios pastraipos įgyvendinimas priklauso nuo abiejų atitinkamų pirmininkaujančių valstybių narių susitarimo.
Sąjungos konkrečių finansinių metų biudžeto nagrinėjimo atveju, Tarybos parengiamųjų organų, išskyrus COREPER, posėdžiams, skirtiems parengti Tarybos darbotvarkės klausimus dėl biudžeto nagrinėjimo, pirmininkauja tos valstybės narės delegatas, kuri pirmininkaus Tarybai per antrąjį pusmetį, einantį prieš minimus finansinius metus. Tas pats galioja, pritarus kitai pirmininkaujančiai valstybei narei, ir pirmininkavimui Tarybos posėdžiams, kai yra aptariami minimo biudžeto klausimai. Abi atitinkamos pirmininkaujančios valstybės narės konsultuojasi dėl praktinės tvarkos.
7. Pagal toliau nurodytas atitinkamas nuostatas, COREPER gali priimti šiuos procedūrinius sprendimus, jei su jais susiję klausimai buvo įtraukti į jo preliminarią darbotvarkę ne vėliau kaip trys darbo dienos iki posėdžio. Norint nukrypti nuo šio termino, tam vienbalsiai turi pritarti COREPER ( 20 ):
a) dėl sprendimo surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge (1 straipsnio 3 dalis);
b) dėl leidimo pateikti Tarybos dokumento kopiją arba jo ištrauką panaudoti teismo procese (6 straipsnio 2 dalis);
c) dėl sprendimo surengti viešus debatus Taryboje arba nerengti atitinkamo pasiūlymo viešo svarstymo Taryboje (8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys);
d) dėl sprendimo viešai paskelbti balsavimo rezultatus ir į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktus pareiškimus 9 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
e) dėl sprendimo naudoti rašytinę procedūrą (12 straipsnio 1 dalis);
f) dėl Tarybos posėdžio protokolo patvirtinimo arba pakeitimo (13 straipsnio 2 ir 3 dalys);
g) dėl sprendimo skelbti ar neskelbti tam tikrą tekstą arba teisės aktą Oficialiajame leidinyje (17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys);
h) dėl sprendimo kreiptis konsultacijos į kitą instituciją ar kitą įstaigą, kai tokia konsultacija nėra būtina pagal Sutarčių nuostatas;
i) dėl sprendimo nustatyti ar pratęsti terminą, skirtą konsultacijoms su institucija arba įstaiga;
j) dėl sprendimo pratęsti SESV 294 straipsnio 14 dalyje numatytus terminus;
k) dėl pritarimo institucijai arba įstaigai siunčiamo laiško formuluotėms.
20 straipsnis
Pirmininkavimas ir dalykiškas diskusijų vedimas
1. Pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių ir kad deramai vyktų diskusijos. Visų pirma pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi V priedo nuostatų dėl Tarybos darbo metodų.
Siekdama užtikrinti, kad deramai vyktų diskusijos, ji gali, jei Taryba nenusprendžia kitaip, imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo geriau būtų panaudojamas posėdžiams skirtas laikas, visų pirma:
a) riboti vienos delegacijos narių, dalyvaujančių diskusijoje tam tikru klausimu, skaičių posėdžių salėje ir spręsti, ar leisti atidaryti „stebėjimo salę“;
b) nustatyti nagrinėtinų klausimų seką bei diskusijų kiekvienu iš jų trukmę;
c) organizuoti konkrečiam klausimui skirtą diskusijų laiką, visų pirma ribodama dalyvių pasisakymų laiką ir nustatydama, kokia seka dalyviai gali pasisakyti;
d) prašyti, kad delegacijos iki nurodytos datos raštu pateiktų aptariamo teksto pakeitimų pasiūlymus, jei reikalinga, kartu su trumpu paaiškinimu;
e) prašyti, kad delegacijos, kurios turi tokią pačią arba panašią poziciją tam tikru klausimu arba dėl tam tikro teksto ar jo dalies, išsirinktų vieną iš jų pareikšti bendrai pozicijai posėdyje arba raštu iki posėdžio pradžios.
2. Nedarant poveikio 19 straipsnio 4–6 dalių nuostatoms, pusmetį pirmininkaujančios valstybės narės įgaliojimams ir jos bendrai politinei atsakomybei, jai įgyvendinant visus jos įgaliojimus talkina iš anksto nustatytos 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos trijų valstybių narių grupės kiti nariai remdamiesi 18 mėnesių programa arba kitais jų tarpusavio susitarimais. Taip pat prireikus jai talkina tos valstybės narės, kuri po jos perima pirmininkavimą, atstovas. Pirmininkaujančios valstybės narės prašymu ir veikdamas pagal jos nurodymus, pastarasis atstovas arba pirmiau nurodytos grupės narys prireikus ją pavaduoja, perima, kai būtina, tam tikras užduotis ir užtikrina Tarybos darbo tęstinumą.
Komitetų ir darbo grupių ataskaitos
Nepaisant kitų šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, pirmininkaujanti valstybė narė taip organizuoja įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžius, kad jų ataskaitos būtų parengtos iki COREPER posėdžių, kuriuose jos bus nagrinėjamos.
Jeigu neatidėliotinos skubos reikalai nereikalauja kitaip, pirmininkaujanti valstybė narė perkelia į kitą COREPER posėdį bet kurį klausimą, susijusį su ►C2 teisėkūros procedūra priimtais aktais, ◄ jei komitetas arba darbo grupė šiuo klausimu nebaigia savo diskusijų likus mažiausiai penkioms darbo dienoms iki COREPER posėdžio.
22 straipsnis
Teisės aktų projektų rengimo kokybė ( 23 )
Siekiant padėti Tarybai atlikti jos užduotį užtikrinant jos priimamų ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ rengimo kokybę, pagal 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių ( 24 ) ►C1 Teisės tarnyba turi pareigą reikiamame etape tikrinti pasiūlymų ir teisės aktų projektų rengimo kokybę ◄ bei teikti su projektų rengimu susijusius pasiūlymus Tarybai ir jos organams.
Viso teisės aktų leidybos proceso metu pateikiantieji su Tarybos veikla susijusius tekstus ypatingą dėmesį skiria teisės aktų projektų parengimo kokybei.
23 straipsnis
Generalinis sekretorius ir generalinis sekretoriatas
1. Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, už kurio veiklą yra atsakingas generalinis sekretorius, kurį kvalifikuota balsų dauguma skiria Taryba.
2. Taryba sprendžia dėl generalinio sekretoriato organizavimo ( 25 ).
Jai vadovaujant, generalinis sekretorius imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti sklandų kasdieninį generalinio sekretoriato darbą.
3. Generalinis sekretoriatas betarpiškai ir nuolat užsiima Tarybos darbo organizavimu, koordinavimu ir jo nuoseklumo užtikrinimu bei jo 18 mėnesių programos įgyvendinimu. Pirmininkaujančios valstybės narės atsakomybe ir jai vadovaujant, jis padeda pastarajai ieškant sprendimų.
4. Generalinis sekretorius laiku pateikia Tarybai Tarybos išlaidų sąmatos projektą, užtikrinant, kad būtų laikomasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.
5. Generalinis sekretorius yra visiškai atsakingas už į biudžeto II skirsnį (Europos Vadovų Taryba ir Taryba) įtrauktų asignavimų administravimą ►C1 ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jie būtų tinkamai valdomi. ◄ Jis naudoja minimus asignavimus pagal Finansinio reglamento nuostatas, taikomas Sąjungos biudžetui.
24 straipsnis
Saugumas
Taryba kvalifikuota balsų dauguma patvirtina saugumo taisykles.
25 straipsnis
Susitarimų depozitaro pareigos
Generalinį sekretorių paskyrus Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos ir vienos ar daugiau valstybių arba tarptautinių organizacijų sudaryto susitarimo depozitaru, tokių susitarimų ratifikavimo, prisijungimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos adresu.
Tokiais atvejais generalinis sekretorius atlieka depozitaro pareigas ir taip pat pasirūpina, kad tokių susitarimų įsigaliojimo datos būtų skelbiamos Oficialiajame leidinyje.
26 straipsnis
Atstovavimas Europos Parlamente
Europos Parlamente arba jo komitetuose Tarybai atstovauja pirmininkaujanti valstybė narė arba, pastarajai sutikus, 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės narys, pirmininkavimą perimsianti valstybė arba generalinis sekretorius. Europos Parlamento komitetuose Tarybai taip pat gali atstovauti generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai, veikiantys pagal pirmininkaujančios valstybės narės nurodymus.
Užsienio reikalų tarybai Europos Parlamente ir jo komitetuose atstovauja jos pirmininkas. Prireikus jį gali pakeisti šios sudėties narys, atstovaujantis tą pusmetį Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei. ►C1 Europos Parlamento komitetuose pagal Užsienio reikalų tarybos pirmininko nurodymus šiai Tarybai taip pat gali atstovauti Europos išorės veiksmų tarnybos arba prireikus generalinio sekretoriato vyresnieji pareigūnai. ◄
Taryba taip pat gali Europos Parlamentui savo požiūrį pareikšti raštu.
27 straipsnis
Nuostatos dėl teisės aktų formos
Nuostatos dėl teisės aktų formos išdėstytos VI priede.
28 straipsnis
Tarybai adresuota korespondencija
Tarybai skirta korespondencija siunčiama pirmininkui šiuo Tarybos adresu:
Conseil de l'Union européenne
rue de la Loi, 175
B-1048 Bruxelles
I PRIEDAS
Tarybos sudėčių sąrašas
1. Bendrieji reikalai ( 26 );
2. Užsienio reikalai ( 27 );
3. Ekonomikos ir finansų reikalai ( 28 );
4. Teisingumo ir vidaus reikalai ( 29 );
5. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalai;
6. Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) ◄ ( 30 );
7. Transportas, telekomunikacijos ir energetika;
8. Žemės ūkis ir žuvininkystė;
9. Aplinka;
10. Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas ◄ ( 31 ).
Kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, kokiu būdu jai turi būti atstovaujama Taryboje pagal ES sutarties 16 straipsnio 2 dalį.
Keli ministrai gali kaip tikrieji nariai dalyvauti tos pačios sudėties Taryboje, atitinkamai suderinus darbotvarkę ir posėdžių organizavimą ( 32 ).
II PRIEDAS
Konkrečios nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais
1 straipsnis
Taikymo sritis
Bet kuris fizinis arba juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Tarybos dokumentais, laikantis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų bei šiame priede numatytų konkrečių nuostatų.
2 straipsnis
Konsultacijos dėl trečiųjų šalių dokumentų
1. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnio 3 dalį, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jo negalima atskleisti, su atitinkama trečiąja šalimi konsultuojamasi, jei:
a) dokumentas yra slapto pobūdžio, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 1 dalyje;
b) dokumentas kilęs iš valstybės narės ir:
— buvo pateiktas Tarybai iki 2001 m. gruodžio 3 d., arba
— atitinkama valstybė narė išreiškė pageidavimą, kad dokumentas nebūtų atskleistas be jos išankstinio sutikimo.
2. Visais kitais atvejais, Tarybai gavus prašymą dėl jos turimo trečiosios šalies dokumento, generalinis sekretoriatas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį, konsultuojasi su atitinkama trečiąja šalimi, nebent, išnagrinėjus dokumentą pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, būtų akivaizdu, kad jį būtų galima atskleisti arba jo negalima atskleisti.
3. Su trečiąja šalimi konsultuojamasi raštu (įskaitant elektroninį paštą), suteikiant jai pagrįstą terminą pateikti atsakymą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnyje nustatytą terminą. 1 dalyje nurodytais atvejais trečioji šalis prašoma pateikti savo nuomonę raštu.
4. Jei 1 dalies a ar b punktas dokumentui netaikomas ir generalinis sekretoriatas, atsižvelgdamas į neigiamą trečiosios šalies nuomonę, nėra įsitikinęs, kad taikytina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ar 2 dalis, tas klausimas perduodamas Tarybos žinion.
Jei Taryba numato dokumentą atskleisti, trečioji šalis nedelsiant raštu informuojama apie Tarybos ketinimą atskleisti dokumentą ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų. Tuo pačiu metu trečiosios šalies dėmesys atkreipiamas į SESV 279 straipsnį.
3 straipsnis
Iš kitų institucijų arba iš valstybių narių gauti konsultacijų prašymai
Tarybai skirti kitų institucijų arba valstybių narių prašymai konsultuotis dėl prašymų susipažinti su Tarybos dokumentais siunčiami elektroniniu paštu adresu access@consilium.europa.eu arba faksu +32(0)2 281 63 61.
Generalinis sekretoriatas nedelsdamas Tarybos vardu pateikia savo nuomonę, atsižvelgdamas į visus terminus, kurių turi laikytis atitinkamos institucijos arba valstybės narės priimdamos sprendimą, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
4 straipsnis
Dokumentai, kilę iš valstybių narių
Bet kurie valstybės narės pateikti prašymai pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį raštu pateikiami generaliniam sekretoriatui.
5 straipsnis
Valstybių narių prašymų perdavimas
Kai valstybė narė perduoda prašymą Tarybai, šis prašymas tvarkomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsnius bei atitinkamas šio priedo nuostatas. Tuo atveju, kai yra visiškai arba iš dalies atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, pareiškėjui pranešama, kad pakartotinis prašymas turi būti adresuojamas tiesiogiai Tarybai.
6 straipsnis
Adresas prašymams siųsti
Prašymai raštu dėl galimybės susipažinti su dokumentu siunčiami: Tarybos generaliniam sekretoriui, rue de la Loi 175, B-1048 Briuselis, elektroniniu paštu access@consilium.europa.eu arba faksu +32(0)2 281 63 61.
7 straipsnis
Pirminių prašymų tvarkymas
Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, visus prašymus dėl galimybės susipažinti su Tarybos dokumentais tvarko generalinis sekretoriatas.
8 straipsnis
Pakartotinių prašymų tvarkymas
Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, sprendimus dėl visų pakartotinių prašymų priima Taryba.
9 straipsnis
Mokestis
Mokestį už Tarybos dokumentų kopijų padarymą ir siuntimą nustato generalinis sekretorius.
10 straipsnis
Tarybos dokumentų viešasis registras
1. Generalinis sekretoriatas atsakingas už Tarybos dokumentų registro prieinamumo visuomenei užtikrinimą.
2. Be nuorodų apie dokumentus, registre taip pat nurodoma, kokie po 2000 m. liepos 1 d. parengti dokumentai jau buvo paskelbti viešai. Pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( 33 ) bei Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 16 straipsnį, jų turinys yra prieinamas internete.
11 straipsnis
Dokumentai, su kuriais visuomenė gali susipažinti tiesiogiai
1. Šis straipsnis taikomas visiems Tarybos dokumentams, jeigu jie nėra įslaptinti, ir nedarant poveikio galimybei pateikti prašymą raštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 6 straipsnį.
2. Šiame straipsnyje:
— išplatinti – išdalinti galutinę dokumento versiją Tarybos nariams, jų atstovams arba delegatams,
— ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ leidybos dokumentas – bet kuris dokumentas, susijęs su ►C2 teisėkūros procedūra priimto akto ◄ nagrinėjimu ir priėmimu.
3. Generalinis sekretoriatas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:
a) dokumentai, kurių autoriumi nėra nei Taryba, nei valstybė narė, paskelbti viešai visuomenei jų autoriaus arba su jo sutikimu;
b) įvairių sudėčių Tarybos posėdžių preliminarios darbotvarkės;
c) bet kuris Tarybos priimtas tekstas, kurį ketinama skelbti Oficialiajame leidinyje.
4. Tuo atveju, jei dokumentams akivaizdžiai netaikomos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys, generalinis sekretoriatas taip pat gali leisti visuomenei susipažinti su šiais toliau išvardytais dokumentais tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:
a) komitetų ir darbo grupių posėdžių preliminariomis darbotvarkėmis;
b) kitais dokumentais, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę Taryboje ar viename iš jos parengiamųjų organų, kuriuose nenurodyta atskirų delegacijų pozicija, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus.
►C2 5. Generalinis sekretoriatas pasirūpina, kad be 3 ir 4 dalyse nurodytų dokumentų, visuomenė taip pat galėtų susipažinti ir su teisėkūros procedūra priimamų aktų leidybos dokumentais ir kitais toliau išvardytais dokumentais ◄ tuoj pat po to, kai jie buvo išplatinti:
a) pridedamais pranešimais ir raštų, susijusių su Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais Tarybai adresuotais ►C2 teisėkūros procedūra priimtais aktais ◄ ir aktais, gautais iš kitų Europos Sąjungos institucijų arba įstaigų ar, pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį, iš valstybės narės, kopijomis;
b) Tarybai pateiktais dokumentais, kurie jos darbotvarkėje pateikiami punkte, nurodytame dalyje ►C2 „Teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas“, ◄ arba pažymėtais žodžiais „viešas svarstymas“ ar „vieši debatai“ pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį;
c) pranešimais, pateiktais norint gauti COREPER ir (arba) Tarybos pritarimą (pranešimai dėl „I/A“ ir „A“ punktų) dėl Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ ir aktų projektų, bei minėtų Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais ►C2 teisėkūros procedūra priimtų aktų ◄ ir aktų projektais, su kuriais jie susiję;
d) Tarybos pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą priimtais aktais bei bendrais tekstais, kuriuos pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtino Taikinimo komitetas.
6. Priėmus vieną iš 5 dalies d punkte nurodytų teisės aktų arba galutinai priėmus atitinkamą teisės aktą, generalinis sekretoriatas užtikrina, kad su visais su šiuo teisės aktu susijusiais dokumentais, parengtais prieš priimant vieną iš tokių teisės aktų, ir kuriems netaikytinos jokios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3 dalies antroje pastraipoje numatytos išimtys, pavyzdžiui, informaciniais pranešimais, ataskaitomis, pažangos ataskaitomis bei pranešimais apie diskusijų būklę (posėdžių rezultatais) Taryboje ar vienoje iš jos parengiamųjų organų, išskyrus Teisės tarnybos nuomones ir pasiūlymus, galėtų susipažinti visuomenė.
Valstybei narei pageidaujant, visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriems taikoma pirma pastraipa ir kurie atspindi atskirą tos valstybės narės delegacijos poziciją Taryboje.
III PRIEDAS
Duomenys apie Sąjungos gyventojų skaičių ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių, skirti nuostatoms dėl kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje įgyvendinti
Įgyvendinant ES sutarties 16 straipsnio 4 dalį ir SESV 238 straipsnio 2 ir 3 dalis bei iki 2017 m. kovo 31 d. Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, Sąjungos gyventojų skaičius ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičius bei kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus santykį su Sąjungos gyventojų skaičiumi atitinkančios procentinės dalys laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra tokie:
|
Valstybė narė |
Gyventojų skaičius |
Sąjungos gyventojų skaičiaus procentinė dalis |
|
Vokietija |
82 064 489 |
16,06 % |
|
Prancūzija |
66 661 621 |
13,05 % |
|
Jungtinė Karalystė |
65 341 183 |
12,79 % |
|
ltalija |
61 302 519 |
12,00 % |
|
Ispanija |
46 438 422 |
9,09 % |
|
Lenkija |
37 967 209 |
7,43 % |
|
Rumunija |
19 759 968 |
3,87 % |
|
Nyderlandai |
17 235 349 |
3,37 % |
|
Belgija |
11 289 853 |
2,21 % |
|
Graikija |
10 793 526 |
2,11 % |
|
Čekija |
10 445 783 |
2,04 % |
|
Portugalija |
10 341 330 |
2,02 % |
|
Švedija |
9 998 000 |
1,96 % |
|
Vengrija |
9 830 485 |
1,92 % |
|
Austrija |
8 711 500 |
1,71 % |
|
Bulgarija |
7 153 784 |
1,40 % |
|
Danija |
5 700 917 |
1,12 % |
|
Suomija |
5 465 408 |
1,07 % |
|
Slovakija |
5 407 910 |
1,06 % |
|
Airija |
4 664 156 |
0,91 % |
|
Kroatija |
4 190 669 |
0,82 % |
|
Lietuva |
2 888 558 |
0,57 % |
|
Slovėnija |
2 064 188 |
0,40 % |
|
Latvija |
1 968 957 |
0,39 % |
|
Estija |
1 315 944 |
0,26 % |
|
Kipras |
848 319 |
0,17 % |
|
Liuksemburgas |
576 249 |
0,11 % |
|
Malta |
434 403 |
0,09 % |
|
ES 28 |
510 860 699 |
|
|
Mažiausias skaičius (62 %) |
316 733 634 |
|
|
Mažiausias skaičius (65 %) |
332 059 455 |
|
IV PRIEDAS
Nurodytas 16 straipsnyje
1. Balsuojant dėl sprendimų, kuriuos priimant pagal Sutartis Tarybos arba COREPER narys arba nariai negali dalyvauti balsuojant, į tokio nario ar tokių narių balsus neatsižvelgiama, taikant toliau nurodytas Darbo tvarkos taisyklių nuostatas:
a) 1 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą (surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje arba Liuksemburge);
b) 3 straipsnio 7 dalį (įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurie nebuvo numatyti preliminarioje darbotvarkėje);
c) 3 straipsnio 8 dalį (vietoje to, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas „A“ punktas, palikti jį darbotvarkėje „B“ punktu);
d) 5 straipsnio 2 dalį, bet tik kiek tai susiję su Europos centrinio banko dalyvavimu (svarstymai nedalyvaujant Europos centriniam bankui);
e) 9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktą ir antrą bei trečią pastraipas (balsavimų rezultatų paskelbimas viešai, balsavimo paaiškinimas, Tarybos posėdžio protokole pateikti pareiškimai ir to protokolo punktai, susiję su kitais klausimais, nei nurodyti 1 dalyje);
f) 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (balsavimo procedūros pradėjimas);
g) 12 straipsnio 1 dalį (rašytinės procedūros naudojimas);
h) 14 straipsnio 1 dalį (sprendimai dėl svarstymų ir sprendimų priėmimo remiantis tik dokumentais ir projektais, parengtais ne visomis kalbomis) ( 34 ).
i) 17 straipsnio 2 dalies a punktą (valstybės narės pagal SESV 76 straipsnį pateiktos iniciatyvos neskelbimas Oficialiajame leidinyje);
j) 17 straipsnio 2 dalies b punktą (tam tikrų direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių neskelbimas Oficialiajame leidinyje);
k) 17 straipsnio 5 dalį (ar skelbti Oficialiajame leidinyje sprendimus, kuriuos priima pagal tarptautinį susitarimą įsteigta įstaiga).
2. Tarybos arba COREPER narys negali remtis toliau nurodytomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, svarstant tokius sprendimus, dėl kurių balsuojant tas narys pagal Sutartis negali dalyvauti:
a) 3 straipsnio 8 dalimi (Tarybos nario galimybė reikalauti išbraukti punktą iš darbotvarkės „A“ dalies);
b) 11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (Tarybos nario galimybė reikalauti pradėti balsavimo procedūrą);
c) 11 straipsnio 3 dalimi (Tarybos nario teisė balsuoti už kitą narį);
d) 14 straipsnio 2 dalimi (Tarybos nario galimybė nesutikti, kad vyktų diskusija, jei bet kurių siūlomų pakeitimų tekstai nėra parengti ta kalba, kurią jis yra nurodęs).
V PRIEDAS
Tarybos darbo metodai
Pasirengimas posėdžiams
1. Pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad darbo grupė ar komitetas COREPER pateiktų bylą tik tada, kai yra pagrįsta perspektyva, kad tuo lygmeniu bus pasiekta pažangos. Ir atvirkščiai, bylos gali būti vėl perduodamos darbo grupei ar komitetui tik tada, kai būtina ir visais atvejais tik pagal kompetenciją spręsti tiksliai suformuluotas ir gerai apibrėžtas problemas.
2. Pirmininkaujanti valstybė narė imasi veiksmų, reikalingų, kad vyktų darbas tarp posėdžių. Pavyzdžiui, susitarusi su darbo grupe ar komitetu, ji gali veiksmingiausiu būdu pradėti reikalingas konsultacijas konkrečiais klausimais, kad paskui atitinkamai darbo grupei ar komitetui būtų galima pranešti apie galimus sprendimus. Ji taip pat gali rengti rašytines konsultacijas prašydama delegacijas raštu reaguoti į pasiūlymą dar iki kito darbo grupės ar komiteto posėdžio.
3. Kai reikia, delegacijos raštu išdėsto savo pozicijas, kurių jos rengiasi laikytis ateinančiame posėdyje, dar iki to posėdžio. Siūlydamos teksto pakeitimus, delegacijos turi siūlyti konkrečias formuluotes. Jei įmanoma, delegacijos, kurios laikosi tų pačių pozicijų, rašytines pastabas pateikia kartu.
4. COREPER vengia dar kartą grįžti prie to, kas buvo svarstyta rengiant jo posėdžius. Ši nuostata taikoma ypač „I“ punktams, informacijai apie jo darbotvarkės organizavimą ir tvarką bei informacijai apie ateinančių Tarybos posėdžių darbotvarkę ir organizavimą. Kai tai yra įmanoma, delegacijos kelia „Bet kuriuos kitus klausimus“, kai rengiami COREPER posėdžiai, o ne pačiame COREPER.
5. Rengdama COREPER posėdžius, pirmininkaujanti valstybė narė kuo skubiau perduoda delegacijoms visą informaciją, reikalingą, kad būtų galima kruopščiai pasirengti COREPER posėdžiams, įskaitant informaciją apie tai, ką pirmininkaujanti valstybė tikisi pasiekti diskutuojant kiekvieną darbotvarkės klausimą. Rengdama COREPER posėdžius, pirmininkauti valstybė narė, jei reikia, skatina delegacijas pranešti kitoms delegacijoms informaciją apie pozicijas, kurių jos laikysis COREPER. Atsižvelgiant į tai pirmininkaujanti valstybė parengia galutinę COREPER darbotvarkę. Pirmininkaujanti valstybė, jei reikia pagal aplinkybes, gali dažniau sušaukti grupes, rengiančias COREPER posėdžius.
Posėdžių vedimas
6. Joks klausimas neįtraukiamas į Tarybos darbotvarkę vien dėl Komisijos arba Tarybos nario pareiškimo, išskyrus atvejus, kai yra suplanuoti debatai dėl naujų svarbių iniciatyvų.
7. Pirmininkaujanti valstybė į COREPER darbotvarkę neįtraukia vien informavimui skirtų klausimų. Tokia informacija, pavyzdžiui, apie posėdžių kitame forume arba su trečiąja valstybe ar kita institucija rezultatus, procedūrinius ir organizacinius klausimus, delegacijoms turėtų būti perduodama rengiantis COREPER posėdžiams, kada tik galima raštu, ir neturėtų būti kartojama COREPER posėdžiuose.
8. Pradėdama posėdį, pirmininkaujanti valstybė pateikia bet kurią reikalingą papildomą informaciją apie posėdžio eigą, ypač apie tai, kiek laiko ji ketina skirti kiekvienam darbotvarkės klausimui. Ji stengiasi nedaryti ilgų įžangų ir vengia kartoti informaciją, kuri delegacijoms jau yra žinoma.
9. Pradėdama diskusijas esminiu klausimu, pirmininkaujanti valstybė narė, atsižvelgdama į reikiamos diskusijos pobūdį, nurodo delegacijoms, kiek ilgiausiai jos gali pasisakyti tuo klausimu. Dauguma atvejų pasisakymai neturėtų trukti ilgiau kaip dvi minutes.
10. Visų dalyvaujančių narių pasisakymo praktika iš principo atmetama; ji gali būti taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis konkrečiais klausimais, pirmininkaujančiai valstybei narei nustačius pasisakymų trukmę.
11. Pirmininkaujanti valstybė narė stengiasi sutelkti dėmesį į diskusiją, visų pirma prašydama delegacijas pareikšti pastabas dėl kompromisinių tekstų ar konkrečių pasiūlymų.
12. Per posėdžius ir jų pabaigoje pirmininkaujanti valstybė narė susilaiko nuo ilgų diskusijos apibendrinimų ir tik trumpai apibūdina pasiektus (esminius ir (arba) procedūrinius) rezultatus.
13. Delegacijos vengia kartoti tai, kas buvo pasakyta kitų pranešėjų. Jų pasisakymai turi būti trumpi, turiningi ir susiję su svarstomu klausimu.
14. Panašiai manančios delegacijos skatinamos rengti konsultacijas, kad vienas bendras pranešėjas galėtų pateikti bendrą poziciją konkrečiu klausimu.
15. Aptardamos tekstus, delegacijos teikia konkrečius pasiūlymus raštu dėl teksto formuluotės, o ne vien tik reiškia nepritarimą kokiam nors konkrečiam pasiūlymui.
16. Jei pirmininkaujanti valstybė narė nenurodo kitaip, delegacijos neprašo žodžio, kai jos pritaria kokiam nors pasiūlymui; šiuo atveju tylėjimas iš principo reiškia pritarimą.
VI PRIEDAS
Nuostatos dėl teisės aktų formos
A. Reglamentų forma
1. Reglamentuose, kuriuos bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, bei Tarybos reglamentuose nurodoma:
a) pavadinime – žodis „reglamentas“, po kurio eina eilės numeris, jo priėmimo data ir reguliavimo dalykas; Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo reglamentų pavadinime įrašomi žodžiai „įgyvendinimo reglamentas“;
b) konkrečiam atvejui tinkama formuluotė „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“ arba „Europos Sąjungos Taryba“;
c) nuoroda į nuostatas, kuriomis remiantis tas reglamentas priimtas, pradedant žodžiu „atsižvelgdami“ arba „atsižvelgdama“;
d) nurodomoji dalis, kurioje daroma nuoroda į pateiktus pasiūlymus ir gautas nuomones;
e) reglamento pagrindimas, pradedant žodžiu „kadangi:“, o konstatuojamąsias dalis numeruojant;
f) žodžiai „priėmė šį reglamentą“, po kurių eina reglamento dėstymas.
2. Reglamentas dalijamas į straipsnius, suskirstytus, jei reikia, į skyrius ir skirsnius.
3. Paskutiniame reglamento straipsnyje nustatoma jo įsigaliojimo data, jei ta data yra prieš arba po dvidešimtos dienos nuo jo paskelbimo datos.
4. Po paskutinio reglamento straipsnio eina:
a)
i) žodžiai: „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse“
arba
ii) žodžiai: „Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Sutartis“, tais atvejais, kai tas teisės aktas nėra taikomas visoms arba visose valstybėse narėse ( 35 );
b) žodis „Priimta …“, po kurio nurodoma reglamento priėmimo vieta ir data,
ir
c) tuo atveju, jei:
i) reglamentą bendrai priėmė Europos Parlamentas ir Taryba, formuluotė:
„Europos Parlamento vardu
Pirmininkas“
„Tarybos vardu
Pirmininkas“
po kurios nurodoma Europos Parlamento pirmininko pavardė ir reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė;
ii) tai yra Tarybos reglamentas, formuluotė:
„Tarybos vardu
Pirmininkas“
po kurios eina reglamento priėmimo metu Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens pavardė.
B. Direktyvų, sprendimų, rekomendacijų ir nuomonių forma
1. Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimtų direktyvų ir sprendimų bei Tarybos priimtų direktyvų ir sprendimų pavadinime nurodomas žodis „direktyva“ arba „sprendimas“;
Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį Tarybos priimtų įgyvendinimo direktyvų ar sprendimų pavadinime įrašomi žodžiai „įgyvendinimo direktyva“ arba „įgyvendinimo sprendimas“;
2. Tarybos priimtų rekomendacijų ir nuomonių pavadinime nurodomas žodis „rekomendacija“ arba „nuomonė“.
3. A skirsnyje numatytos reglamentams taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir direktyvoms bei sprendimams, laikantis taikytinų Sutarčių nuostatų.
C. Sprendimų, nurodytų ES sutarties 25 straipsnyje, forma
Šie sprendimai pateikiami tokiu pavadinimu:
„Tarybos sprendimai“, eilės numeris (metai/numeris/BUSP), priėmimo data ir jų reguliavimo dalykas.
( 1 ) Šioje dalyje pakartojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 237 straipsnis.
( 2 ) Šioje dalyje pakartojamas Protokolo dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos vienintelio straipsnio b punktas.
( 3 ) Šioje dalyje pakartojamas 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 1 straipsnis (OL L 315, 2009 12 2, p. 50).
( 4 ) Šie du sakiniai, šiek tiek pakeitus, paimti iš Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos ir SESV 236 straipsnio a punkto.
( 5 ) Šiais dviem sakiniais pakartojama ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antra pastraipa.
( 6 ) Šioje dalyje pakartojamas 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai 3 straipsnio pirmas sakinys.
( 7 ) Šiame sakinyje pakartojama ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa.
( 8 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą a:
a) Dėl 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos:
„Kai Užsienio reikalų taryba sušaukiama aptarti bendros prekybos politikos klausimus, jos pirmininką pakeis tą pusmetį pirmininkaujanti valstybė narė, kaip numatyta 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje.“.
( 9 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą b:
b) Dėl 2 straipsnio 6 dalies:
„Į 18 mėnesių programą įtraukiamas bendras įvadinis skirsnis, kuriame programa apibūdinama atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikes strategines gaires. Trys pirmininkausiančios valstybės narės, atsakingos už 18 mėnesių programos projekto parengimą, dėl šio skirsnio konsultuojasi su trimis vėliau pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis; šios konsultacijos yra 6 dalies trečiame sakinyje minimų „atitinkamų konsultacijų“ dalis. 18 mėnesių programos projekte taip pat turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į atitinkamus klausimus, kylančius iš Komisijos iniciatyva surengto dialogo dėl tų metų politinių prioritetų.“.
( 10 ) Žr. toliau išdėstytus pareiškimus c ir d:
c) Dėl 3 straipsnio 1 ir 2 dalių:
„Tarybos pirmininkas siekia užtikrinti, kad paprastai kiekvieno Tarybos posėdžio, kuriame sprendžiami SESV antraštinės dalies dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės nuostatų įgyvendinimo klausimai, preliminari darbotvarkė bei su svarstomais klausimais susiję dokumentai pasiektų Tarybos nares ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną dieną iki posėdžio pradžios.“
d) Dėl 1 ir 3 straipsnių:
„Nedarant poveikio ES sutarties 30 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodoma, kad tais atvejais, kai reikalingas skubus sprendimas, neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušaukiamas per trumpesnį laiką, Taryba supranta, kad su bendra užsienio ir saugumo politika susijusius klausimus reikia spręsti greitai ir veiksmingai. 3 straipsnyje nustatyta tvarka netrukdo siekti šio tikslo.“.
( 11 ) Šioje pastraipoje pakartojamas Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnio paskutinis sakinys.
( 12 ) Šis sakinys pakartoja ES sutarties 16 straipsnio 8 dalies pirmą sakinį.
( 13 ) Šioje dalyje pakartojamas SESV 239 straipsnis.
( 14 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą e:
e) Dėl 12 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktų
„Pagal įprastinę Tarybos praktiką, paprastai bus nustatomas trijų darbo dienų terminas.“
( 15 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą f:
f) Dėl 12 straipsnio 2 dalies d punkto
„Taryba pažymi, kad COREU tinklas turi būti naudojamas pagal 1995 m. birželio 12 d. Tarybos išvadas (dok. 7896/95) dėl Tarybos darbo metodų.“
( 16 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą g:
g) Dėl 16 straipsnio ir IV priedo
„Taryba sutinka, kad 16 straipsnio ir IV priedo nuostatos taikomos teisės aktams, kuriuos priimant kai kurie Tarybos nariai pagal Sutartis neturi teisės balsuoti. Tačiau šios nuostatos netaikomos taikant ES sutarties 7 straipsnį.
Pirmą kartą taikant nuostatas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, Taryba, atsižvelgdama į kitose srityse įgytą patirtį, apsvarsto reikalingus Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnio ir IV priedo pakeitimus.“
( 17 ) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
( 18 ) Šios nuostatos nedaro poveikio SESV 134 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 9, p. 71) numatytam Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmeniui.
( 19 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą h:
h) Dėl 19 straipsnio 1 dalies
„COREPER užtikrins nuoseklumą ir 1 dalyje nurodytų principų laikymąsi, ypač klausimų, kai didelė parengiamoji darbo dalis atliekama kituose forumuose, atveju.“
( 20 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą i:
i) Dėl 19 straipsnio 7 dalies
„Jei Tarybos narys mano, kad jei kyla klausimų dėl COREPER priimti pagal 19 straipsnio 7 dalį pateikto procedūrinio sprendimo projekto turinio, sprendimo projektas bus pateikiamas Tarybai.“
( 21 ) Šios nuostatos nedaro poveikio SESV 134 straipsnyje ir šiuo metu galiojančiuose Tarybos sprendimuose šiuo klausimu (OL L 358, 1998 12 31, p. 109 ir OL L 5, 1999 1 9, p. 71) numatytam Ekonomikos ir finansų komiteto vaidmeniui.
( 22 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą j:
j) Dėl 21 straipsnio
„Darbo grupių ataskaitos ir visi kiti dokumentai, naudojami kaip pagrindas diskusijoms COREPER turi būti pateikti delegacijoms likus pakankamai laiko šiems dokumentams išnagrinėti.“
( 23 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą k:
k) Dėl 22 straipsnio
„ ►C1 Tarybos Teisės tarnybai taip pat yra nurodyta teikti pagalbą valstybėms narėms, ◄ atsakingoms už SESV 76 straipsnio b punkte nurodytą iniciatyvą, kad, inter alia, galėtų patikrinti tokių iniciatyvų projektų rengimo kokybę, jei tokios pagalbos paprašo atitinkama valstybė narė.“
Žr. toliau išdėstytą pareiškimą l:
l) Dėl 22 straipsnio
„Tarybos nariai pateiks komentarus dėl pasiūlymų dėl oficialaus teisės aktų kodifikavimo per trisdešimt darbo dienų po to, kai tokius pasiūlymus išplatina generalinis sekretoriatas. ►C1 Tarybos nariai užtikrins, kad tokios pasiūlymų dėl teisinių tekstų naujos redakcijos nuostatos, ◄ kurios yra paimamos iš ankstesnių teisės aktų jų žymiai nekeičiant, būtų nagrinėjamos laikantis pasiūlymams dėl aktų kodifikavimo taikomų principų.“.
( 24 ) OL C 73, 1999 3 17, p. 1.
( 25 ) 1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje pakartojama SESV 240 straipsnio 2 dalis.
( 26 ) Ši sudėtis nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje.
( 27 ) Ši sudėtis nustatyta ES sutarties 16 straipsnio 6 dalies trečioje pastraipoje.
( 28 ) Įskaitant biudžetą.
( 29 ) Įskaitant civilinę saugą.
( 30 ) Įskaitant turizmą.
( 31 ) Įskaitant audiovizualinius klausimus.
( 32 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą m:
m) Dėl I priedo antros pastraipos
„Pirmininkaujanti valstybė narė sudarys Tarybos darbotvarkę grupuodama susijusius klausimus ir tokiu būdu siekdama palengvinti atitinkamų nacionalinių atstovų dalyvavimą, ypač kai atitinkamos sudėties Taryba nagrinėja aiškiai atskiriamas temas.“
( 33 ) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
( 34 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą n:
n) Dėl IV priedo 1 dalies h punkto
„Taryba patvirtina, kad toliau bus taikoma dabartinė praktika, pagal kurią jos svarstymuose naudojami dokumentai yra rengiami visomis kalbomis.“
( 35 ) Žr. toliau išdėstytą pareiškimą o:
o) Dėl VI priedo A skirsnio 4 dalies a punkto ii papunkčio
„Taryba turi nurodyti, kad Sutartyse numatytais atvejais, kai teisės aktas netaikomas visoms ar visose valstybėse narėse, yra būtina aiškiai apibrėžti jo teritorinį taikymą dėl nurodytų priežasčių ir atitinkamo teisės akto turinį.“