Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02008R0110-20140207

Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 2008 m. sausio 15 d. dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/110(1)/2014-02-07

2008R0110 — LT — 07.02.2014 — 005.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 110/2008

2008 m. sausio 15 d.

dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89

(OL L 039, 13.2.2008, p.16)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1334/2008 2008 m. gruodžio 16 d.

  L 354

34

31.12.2008

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 164/2012 2012 m. vasario 24 d.

  L 53

1

25.2.2012

►M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1065/2013 2013 m. spalio 30 d.

  L 289

48

31.10.2013

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 97/2014 2014 m. vasario 3 d.

  L 33

1

4.2.2014

►M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 98/2014 2014 m. vasario 3 d.

  L 33

3

4.2.2014


iš dalies keičiamas:

►A1

  L 112

10

24.4.2012


pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 298, 16.11.2010, p. 87  (110/2008)




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 110/2008

2008 m. sausio 15 d.

dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89



EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 1 ),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos ( 2 ),

kadangi:

(1)

1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles ( 3 ) ir 1990 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1014/90, nustatantis išsamias spiritinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles ( 4 ), pasiteisino reguliuojant spiritinių gėrimų sektorių. Tačiau atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio patirtį, būtina išaiškinti apibrėžimui, apibūdinimui, pateikimui ir ženklinimui bei kai kurių spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugai taikomas taisykles, tuo pat metu atsižvelgiant į tradicinius gamybos metodus. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1576/89 turėtų būti panaikintas ir pakeistas.

(2)

Spiritinių gėrimų sektorius yra svarbus Bendrijos vartotojams, gamintojams ir žemės ūkio sektoriui. Spiritinių gėrimų sektoriui taikomos priemonės turėtų prisidėti siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio, klaidinimo prevencijos ir užtikrinti, kad bus įgyvendintas rinkos skaidrumas ir sąžininga konkurencija. Taikant šias priemones turėtų būti apsaugota turima gera Bendrijos spiritinių gėrimų reputacija Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, nes ir toliau bus atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Į technologines naujoves kategorijų apibrėžimuose turėtų būti atsižvelgiama tada, kai tokios naujovės tinka kokybei gerinti nepaveikiant atitinkamo spiritinio gėrimo tradicinių ypatybių.

(3)

Spiritinių gėrimų gamyba yra vienas iš pagrindinių Bendrijos žemės ūkio produktų realizavimo būdų. Šią sritį reglamentuojantys teisės aktai turėtų pabrėžti glaudų ryšį su žemės ūkio sektoriumi.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojantys teisės aktai būtų sistemingesni, šiame reglamente turėtų būti nurodyti aiškiai apibrėžti spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai.

(5)

Vartotojų labui šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pateikiamiems į rinką Bendrijoje, nepaisant to, ar jie pagaminti Bendrijoje, ar trečiosiose šalyse. Siekiant kad būtų eksportuojami aukštos kokybės spiritiniai gėrimai ir būtų išsaugota bei pagerinta Bendrijos spiritinių gėrimų reputacija, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas eksportui skirtiems Bendrijoje pagamintiems tokiems gėrimams. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimui gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimui pateikiant ir ženklinant maisto produktus. Išskirtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu suteikti teisę nukrypti nuo šio reglamento I ir II priedų nuostatų.

(6)

Iš esmės, šiuo reglamentu ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas spiritinių gėrimų apibrėžimams, kurie turėtų būti klasifikuojami į kategorijas. Formuluojant šiuos apibrėžimus ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į tradicines kokybės technologijas, tačiau jie turėtų būti papildyti ar atnaujinti, jei ankstesniuose apibrėžimuose buvo trūkumų ar jie buvo nepakankami, arba dėl technologijų plėtros galėtų būti patobulinti.

(7)

Siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius dėl degtinės gamybai naudojamų žaliavų, ypač tradiciškai degtinę gaminančiose valstybėse narėse, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią turėtų būti suteikiama pakankamai informacijos apie naudotą žaliavą, kai degtinė gaminama iš kitų žemės ūkio kilmės žaliavų nei grūdai ir (arba) bulvės.

(8)

Be to, siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius ir laikytis tradicinių gamybos metodų, spiritinių gėrimų ir kitų alkoholinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis turėtų būti tik žemės ūkio kilmės. Taip turėtų būti užtikrinta ir pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimo rinka.

(9)

Atsižvelgiant į spiritinių gėrimų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, tikslinga nustatyti specifines spiritinių gėrimų apibūdinimo ir pateikimo priemones, viršijančias horizontaliąsias taisykles, nustatytas 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo ( 5 ). Šiomis specifinėmis priemonėmis turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui sąvoka „spiritinis gėrimas“ ir spiritinių gėrimų pavadinimais, kurie suteikiami šiame reglamente nustatytų apibrėžimų neatitinkantiems produktams.

(10)

Nors ir svarbu užtikrinti, kad paprastai brandinimo ar išlaikymo laikotarpiu būtų įvardijamas tik trumpiausiai brandintas alkoholinis komponentas, tačiau pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama nukrypti nuo šio reikalavimo, kad būtų atsižvelgta į tradicinius išlaikymo procesus, kuriuos reglamentuoja valstybės narės.

(11)

Pagal Sutartį, taikant kokybės politiką ir siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės bei jų įvairovės sektoriuje, valstybės narės turėtų galėti patvirtinti griežtesnes jų teritorijoje gaminamų spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, nei nustatytos šiame reglamente.

(12)

Spiritiniams gėrimams taikoma 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo ( 6 ). Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tik dar nenumatytas toje direktyvoje taisykles.

(13)

Svarbu tinkamai atsižvelgti į Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (toliau – TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius, ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, sudarančio Tarybos sprendimu 94/800/EB ( 7 ) patvirtinto susitarimo, įsteigiančio Pasaulinės prekybos organizaciją, neatskiriamą dalį.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad spiritiniams gėrimams 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 8 ) netaikomas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografinės nuorodos turėtų būti registruojamos, nurodant, kad spiritinių gėrimų kilmės vieta yra šalies teritorijoje, regione ar vietovėje šioje teritorijoje, jei spiritinio gėrimo tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei.

(15)

Šiame reglamente turėtų būti nustatyta nediskriminuojanti procedūra, skirta trečiųjų šalių ir ES geografinių nuorodų registravimui, atitikčiai, keitimui ir galimam panaikinimui laikantis TRIPS susitarimo, taip pat atsižvelgiant į ypatingą pripažintų geografinių nuorodų statusą.

(16)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 9 ).

(17)

Pirmiausia, Komisija turėtų būti įgaliota: suteikti teisę nukrypti nuo kai kurių šio reglamento dalių, jei to reikalaujama pagal importuojančios valstybės teisę; nustatyti mažiausią saldinimo lygį skoniui sušvelninti; suteikti teisę nukrypti nuo nuostatų, reglamentuojančių brandinimo laikotarpį ar išlaikymo amžių; priimti sprendimus dėl prašymų registruoti, taip pat dėl geografinių nuorodų panaikinimo ar išbraukimo bei techninių bylų pakeitimo; pakeisti techninių apibrėžimų ir reikalavimų sąrašą, į kategorijas suklasifikuotų spiritinių gėrimų apibrėžimus ir įregistruotų geografinių nuorodų sąrašą; taip pat nukrypti nuo tvarkos, reglamentuojančios geografinių nuorodų registravimą ir techninių bylų keitimą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias nuostatas ar papildant reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos laikantis reguliavimo sutikrinimu procedūros, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(18)

Dėl pereigos nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių gali kilti sunkumų, kurių sprendimas šiame reglamente nenumatytas. Tokiai pereigai būtinos priemonės ir spiritinių gėrimų sektoriui būdingoms praktinio pobūdžio problemoms spręsti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB.

(19)

Siekiant palengvinti pereigą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 numatytų taisyklių, pagal tą reglamentą gaminti spiritinius gėrimus turėtų būti leidžiama pirmaisiais šio reglamento taikymo metais. Be to, turėtų būti numatyta, kad esamomis atsargomis galima prekiauti tol, kol jos baigsis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBRĖŽIMAS IR KATEGORIJOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šis reglamentas nustato spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisykles.

2.  Šis reglamentas taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pateikiamiems į rinką Bendrijoje, neatsižvelgiant į tai, ar jie pagaminti Bendrijoje ar trečiosiose šalyse, taip pat Bendrijoje pagamintiems eksportui skirtiems gėrimams. Šis reglamentas taip pat taikomas žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimui gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimui pateikiant ir ženklinant maisto produktus.

3.  Išskirtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, pagal 25 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti suteikiama teisė nukrypti nuo šio reglamento I ir II priedų nuostatų.

2 straipsnis

Spiritinio gėrimo apibrėžimas

1.  Šiame reglamente „spiritinis gėrimas“ – tai alkoholinis gėrimas, kuris:

a) skirtas žmonėms vartoti;

b) turi tam tikrų organoleptinių savybių;

c) yra ne mažesnės kaip 15 % tūrio alkoholio koncentracijos;

d) pagamintas:

i) arba tiesiogiai:

 su kvapiosiomis medžiagomis arba be jų distiliuojant natūralius fermentuotus produktus; ir (arba)

 maceruojant ar panašiai apdorojant augalines medžiagas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatuose, ir (arba) spiritiniuose gėrimuose, kaip apibrėžta šiame reglamente; ir (arba)

 pridedant kvapiųjų medžiagų, cukrų ar kitokių saldinimo medžiagų, išvardytų I priedo 3 punkte, ir (arba) kitokių žemės ūkio produktų ir (arba) maisto produktų į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatą, ir (arba) į spiritinius gėrimus, kaip apibrėžta šiame reglamente;

ii) arba sumaišant spiritinį gėrimą su vienu ar daugiau:

 kitų spiritinių gėrimų, ir (arba)

 žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu, žemės ūkio kilmės distiliatais, ir (arba)

 kitų alkoholinių gėrimų, ir (arba)

 gėrimų.

2.  Tačiau gėrimai, priskiriami KN kodams 2203, 2204, 2205, 2206 ir 2207, nelaikomi spiritiniais gėrimais.

3.  Minimali alkoholio koncentracija, numatyta 1 dalies c punkte, neturi įtakos II priede 41 kategorijai priskirto produkto apibrėžimui.

4.  Šio reglamento taikymui skirti techniniai apibrėžimai ir reikalavimai pateikti I priede.

3 straipsnis

Etilo alkoholio kilmė

1.  Etilo alkoholis, naudojamas spiritinių gėrimų ir visų jų sudedamųjų dalių gamybai, gali būti tik žemės ūkio kilmės, kaip apibrėžta Sutarties I priede.

2.  Spiritinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis turi atitikti šio reglamento I priedo 1 punkte pateiktą apibrėžimą.

3.  Etilo alkoholis, naudojamas skiesti ar tirpinti dažiklius, kvapiąsias medžiagas ar kitus spiritinių gėrimų gamyboje leistinus priedus, turi būti žemės ūkio kilmės etilo alkoholis.

4.  Alkoholinių gėrimų sudėtyje negali būti sintezės būdu gauto alkoholio ir kito ne žemės ūkio kilmės alkoholio, kaip apibrėžta Sutarties I priede.

4 straipsnis

Spiritinių gėrimų kategorijos

Spiritiniai gėrimai klasifikuojami į kategorijas pagal II priede pateiktus apibrėžimus.

5 straipsnis

Bendrosios spiritinių gėrimų kategorijų taisyklės

1.  Nedarant poveikio specialių taisyklių, nustatytų kiekvienam produktui, II priede priskirtam kategorijoms, pažymėtoms skaičiais nuo 1 iki 14, taikymui, tame priede apibrėžti spiritiniai gėrimai turi:

a) būti pagaminti alkoholio fermentavimo ir distiliavimo būdu ir vien tik gauti iš žaliavos, nurodytos atitinkamo spiritinio gėrimo atitinkamame apibrėžime;

b) savo sudėtyje neturėti įpilto praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte;

c) savo sudėtyje neturėti pridėtų kvapiųjų medžiagų pagrindų;

d) spalvai koreguoti savo sudėtyje turėti tik pridėtos karamelės;

e) būti saldinti tik siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį pagal I priedo 3 punkto reikalavimus. Didžiausias I priedo 3 punkto a–f papunkčiuose išvardytų skonį švelninančių produktų kiekis nustatomas laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Turi būti atsižvelgiama į konkrečius valstybių narių teisės aktus.

2.  Nedarant poveikio specialioms taisyklėms, nustatytoms kiekvienai iš II priedo nuo 15 iki 46 kategorijai, jose apibrėžti spiritiniai gėrimai gali:

a) būti išgaunami iš visų Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų;

b) savo sudėtyje turėti įpilto alkoholio, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 5 punkte;

▼M1

c) turėti kvapiųjų medžiagų pagrindų, kaip apibrėžta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ( 10 ) 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kvapiųjų medžiagų preparatų, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte;

▼B

d) būti dažyti, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 10 punkte;

e) būti saldinti, kad atitiktų tam tikro produkto savybes, pagal šio reglamento I priedo 3 punkto reikalavimus bei atsižvelgiant į konkrečius valstybių narių teisės aktus.

3.  Nedarant poveikio II priede nustatytų specialių taisyklių, taikymui, kiti spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka 1–46 kategorijų reikalavimų, gali:

a) būti išgauti iš bet kokių Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų ir (arba) žmonėms vartoti tinkamų maisto produktų;

b) savo sudėtyje turėti įpilto alkoholio, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 5 punkte;

▼M1

c) turėti vieną ar daugiau kvapiųjų medžiagų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

▼B

d) būti dažyti, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 10 punkte;

e) būti saldinti, kad atitiktų tam tikro produkto savybes, pagal šio reglamento I priedo 3 punkto reikalavimus.

6 straipsnis

Valstybių narių teisės aktai

1.  Taikydamos kokybės politiką jų teritorijoje gaminamiems spiritiniams gėrimams, visų pirma III priede įregistruotoms geografinėms nuorodoms ar naujų geografinių nuorodų nustatymui, valstybės narės gali nustatyti griežtesnes nei nustatytos II priede spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, jei jos suderinamos su Bendrijos teise.

2.  Valstybės narės negali drausti ar riboti spiritinių gėrimų, kurie atitinka šį reglamentą, importo, pardavimo ar vartojimo.



II SKYRIUS

SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBŪDINIMAS, PATEIKIMAS IR ŽENKLINIMAS

7 straipsnis

Apibrėžimai

Taikant šį reglamentą sąvokos „apibūdinimas“, „pateikimas“ ir „ženklinimas“ yra apibrėžtos I priedo 14, 15 ir 16 punktuose.

8 straipsnis

Prekinis pavadinimas

Laikantis Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnio, pavadinimui, kuriuo spiritinis gėrimas yra parduodamas (toliau – prekinis pavadinimas), taikomos šio skyriaus nuostatos.

9 straipsnis

Specialios prekinio pavadinimo taisyklės

1.  Spiritiniai gėrimai, atitinkantys II priedo 1–46 kategorijoms priskirtų produktų specifikacijas, juos apibūdinant, pateikiant ir ženklinant turi būti vadinami tame priede šiems gėrimams suteiktu prekiniu pavadinimu.

2.  Apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus, kurie atitinka 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, tačiau neatitinka reikalavimų, kad būtų priskirti II priedo 1–46 kategorijoms, turi būti nurodomas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, tas prekinis pavadinimas negali būti pakeičiamas kitu ar keičiamas.

3.  Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau nei vienos II priede nurodytos spiritinio gėrimo kategorijos apibrėžimą, tai jis gali būti parduodamas pavadintas vienu ar daugiau iš II priede išvardytoms kategorijoms priskirtų pavadinimų.

4.  Nedarant poveikio šio straipsnio 9 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies taikymui, šio straipsnio 1 dalyje minimi pavadinimai negali būti jokiu būdu naudojami apibūdinti ar pateikti kitus gėrimus, išskyrus spiritinius gėrimus, kuriems šie pavadinimai išvardyti II priede ir įregistruoti III priede.

5.  Prekiniai pavadinimai gali būti papildomi ar pakeičiami III priede įregistruota geografine nuoroda ir laikantis III skyriaus nuostatų, arba laikantis nacionalinių nuostatų papildomi kita geografine nuoroda, jei tai neklaidina vartotojo.

6.  III priede įregistruotos geografinės nuorodos gali būti papildomos tik:

a)  ►C1  2008 m. vasario 20 d. jau naudojamomis sąvokomis, kurios taikomos pripažintoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta 20 straipsnyje; arba ◄

b) pagal atitinkamą techninę bylą, nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje.

7.  Alkoholinis gėrimas, neatitinkantis nė vieno iš apibrėžimų, išvardytų II priedo 1–46 kategorijose, negali būti apibūdinamas, pateikiamas ar ženklinamas jungiant žodžius ar frazes, pavyzdžiui, „panašus į“, „tipo“, „stiliaus“, „pagamintas“, „aromatas“, ar bet kokias kitas panašias nuorodas su bet kuriuo iš šiame reglamente numatytų prekinių pavadinimų ir (arba) III priede įregistruotų geografinių nuorodų.

8.  Nei prekės ženklas, nei registruotasis prekės pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti naudojami vietoje spiritinio gėrimo prekinio pavadinimo.

9.  II priedo 1–46 kategorijose nurodyti pavadinimai gali būti įtraukti į maisto produktų ingredientų sąrašą, laikantis sąlygos, kad tas sąrašas neprieštarautų Direktyvai 2000/13/EB.

10 straipsnis

Specialios prekinių pavadinimų ir geografinių nuorodų naudojimo taisyklės

1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2000/13/EB taikymui, II priedo 1–46 kategorijose nurodytą sąvoką ar III priede registruotą geografinę nuorodą naudoti sudėtinėje sąvokoje ar pateikiant maisto produktą daryti užuominą į vieną iš jų yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai alkoholis kildinamas vien tik iš nurodyto (-ų) spiritinio (-ių) gėrimo (-ų).

2.  Sudėtinės sąvokos naudojimas, kaip nurodyta 1 dalyje, taip pat draudžiamas, jei spiritinis gėrimas yra praskiestas tiek, kad alkoholio koncentracija nesiekia minimalios koncentracijos, nurodytos to spiritinio gėrimo apibrėžime.

3.  Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos neturi poveikio galimam „amer“ ar „bitter“ sąvokų vartojimui produktams, kurių šis reglamentas neapima.

4.  Nukrypstant nuo 1 dalies ir siekiant atsižvelgti į nusistovėjusius gamybos metodus, II priedo 32 kategorijos d papunktyje nurodytos sudėtinės sąvokos gali būti naudojamos pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, laikantis jame nustatytų sąlygų.

11 straipsnis

Mišinių apibūdinimas, pateikimas ir ženklinimas

1.  Jei į spiritinį gėrimą, nurodytą II priedo 1–14 kategorijose, įpilta alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte, tai tam spiritiniam gėrimui turi būti suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Jam negali būti jokia forma suteiktas 1–14 kategorijų gėrimams rezervuotas pavadinimas.

2.  Jei II priedo 1–46 kategorijose nurodytas spiritinis gėrimas sumaišytas su:

a) vienu ar daugiau spiritinių gėrimų; ir (arba)

b) vienu ar daugiau žemės ūkio kilmės distiliatų,

tai jam turi būti suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Šis prekinis pavadinimas etiketėje turi būti nurodomas aiškiai ir pastebimai, matomoje vietoje ir negali būti pakeičiamas kitu ar keičiamas.

3.  2 dalies nuostatos netaikomos toje dalyje nurodyto mišinio apibrėžimui, pateikimui ar ženklinimui, jei jis atitinka vieną iš II priedo 1–46 kategorijose nurodytų apibrėžimų.

4.  Nedarant poveikio Direktyvos 2000/13/EB taikymui, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų mišinių gaunamų spiritinių gėrimų aprašyme, pateikime ar ženklinime gali būti viena ar daugiau iš II priede pateiktų sąvokų, tik jei ta sąvoka nėra prekinio pavadinimo dalis, o tik nurodyta tame pačiame regėjimo lauke kartu su visų mišinyje esančių alkoholio ingredientų sąrašu, ir jei prieš ją įrašyta sąvoka „sumaišytas spiritinis gėrimas“.

Sąvoka „sumaišytas spiritinis gėrimas“ ženklinime pateikiama vienodais to paties šrifto ir tokios pat spalvos rašmenimis, kaip rašmenys, panaudoti prekiniam pavadinimui. Rašmenys negali būti didesni už pusę prekiniam pavadinimui panaudotų rašmenų dydžio.

5.  Ženklinant ir pateikiant 2 dalyje nurodytus mišinius, kuriems taikomas išvardyti alkoholinius ingredientus pagal 4 dalį, kiekvieno alkoholinio ingrediento proporcinė dalis turi būti išreikšta procentais ir nurodyta pagal sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka. Ta proporcinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kurį ji sudaro viso mišinio gryno alkoholio kiekyje tūrio procentais.

12 straipsnis

Specialios spiritinių gėrimų apibrėžimo pateikimo ir ženklinimo taisyklės

1.  Jei spiritinio gėrimo aprašyme, ženklinime arba jį pateikiant yra nurodytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybai naudotos žaliavos, panaudotas kiekvienos rūšies žemės ūkio kilmės alkoholis turi būti nurodytas pagal sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka.

2.  Spiritinio gėrimo aprašymas, pateikimas ar ženklinimas gali būti papildytas žodžiu „derinys“, „derinimas“ arba „derintas“ tik tuo atveju, jei spiritinis gėrimas buvo derinamas, kaip apibrėžta I priedo 7 punkte.

3.  Nedarant poveikio jokios nukrypti leidžiančios nuostatos, priimtos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, taikymui, brandinimo laikotarpis ar išlaikymo amžius gali būti nurodomas apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą, tik jei taip nurodomas trumpiausiai brandintas alkoholinis komponentas, ir su sąlyga, kad tas spiritinis gėrimas buvo brandinamas prižiūrint mokesčių administravimo institucijoms arba prižiūrint kitoms institucijoms, suteikiančioms lygiavertes garantijas.

13 straipsnis

Švino pagrindu pagamintų kapsulių arba folijos uždraudimas

Spiritiniai gėrimai negali būti laikomi siekiant parduoti ar pateikiami į rinką taroje, kurios uždarymo įtaisai yra dengti švino pagrindu pagamintomis kapsulėmis ar folija.

14 straipsnis

Spiritinių gėrimų apibrėžimui, pateikimui ir ženklinimui vartojama kalba

1.  Informacija, numatyta šiame reglamente, pateikiama viena ar daugiau oficialių Europos Sąjungos kalbų, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą, išskyrus atvejus, kai informacija vartotojui yra pateikiama kitokiais būdais.

2.  II priede kursyvu nurodytos sąvokos ir III priede įregistruotos geografinės nuorodos į kitas kalbas neverčiamos nei spiritinio gėrimo etiketėje, nei jį pateikiant.

3.  Jei spiritiniai gėrimai yra kilę iš trečiųjų šalių, tai trečiosios šalies, kurioje buvo pagamintas spiritinis gėrimas, oficialios kalbos vartojimas leidžiamas, jei informacija, numatyta šiame reglamente, yra taip pat pateikta Europos Sąjungos oficialia kalba tokiu būdu, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą.

4.  Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, šiame reglamente numatyta informacija apie Bendrijoje pagamintus ir eksportui skirtus spiritinius gėrimus gali būti pakartota kalba, kuri nėra oficiali Europos Sąjungos kalba.



III SKYRIUS

GEOGRAFINĖS NUORODOS

15 straipsnis

Geografinės nuorodos

1.  Šiame reglamente geografinė nuoroda yra nuoroda, kurią naudojant identifikuojama, kad spiritinio gėrimo kilmės vieta yra šalies teritorija, regionas ar šios teritorijos vietovė, kai tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės sietina su jo geografine kilme.

2.  1 dalyje minėtos geografinės nuorodos įregistruotos III priede.

3.  III priede įregistruotos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais.

Pavadinimų, tapusių bendriniais, III priede įregistruoti negalima.

Pavadinimas, tapęs bendriniu, – spiritinio gėrimo pavadinimas, kuris nors ir būdamas susijęs su vieta ar regionu, kur šis produktas pirmiausia buvo pradėtas gaminti ar teikti į rinką, virto bendriniu spiritinio gėrimo pavadinimu Bendrijoje.

4.  Spiritiniai gėrimai, turintys III priede įregistruotą geografinę nuorodą, turi atitikti visas 17 straipsnio 1 dalyje numatytos techninės bylos specifikacijas.

16 straipsnis

Geografinių nuorodų apsauga

Nepažeidžiant 10 straipsnio, III priede registruotos geografinės nuorodos turi būti apsaugotos nuo:

a) bet kokio tiesioginio ar netiesioginio produktų, kuriems netaikomas įregistravimas, naudojimo komerciniais tikslais, jeigu šie produktai panašūs į spiritinius gėrimus, įregistruotus su ta geografine nuoroda arba jeigu naudojimasis komerciniais tikslais vyksta naudojantis įregistruotos geografinės nuorodos reputacija;

b) bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė, arba jeigu saugoma geografinė nuoroda yra išversta arba prie jos rašomi tokie žodžiai, kaip „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kito panašaus apibrėžimo;

c) bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes, produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime, galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d) bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikros produkto kilmės.

17 straipsnis

Geografinių nuorodų registravimas

1.  Paraiška įregistruoti geografinę nuorodą III priede viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tokių kalbų pateikiama Komisijai. Paraiška turi būti tinkamai pagrįsta ir joje turi būti techninė byla, kurioje nurodytos specifikacijos, kurias privalo atitikti tas spiritinis gėrimas.

2.  1 dalyje nurodytą paraišką dėl geografinių nuorodų Bendrijoje teikia spiritinio gėrimo kilmės valstybė narė.

3.  1 dalyje nurodyta paraiška dėl geografinių nuorodų trečiojoje šalyje teikiama Komisijai, tiesiogiai arba per suinteresuotos trečiosios šalies valdžios institucijas, ir joje turi būti įrodymas, kad atitinkamas pavadinimas yra saugomas gėrimo kilmės šalyje.

4.  1 dalyje minėtoje techninėje byloje reikia pateikti bent šias pagrindines specifikacijas:

a) spiritinio gėrimo pavadinimas ir kategorija, įskaitant geografinę nuorodą;

b) spiritinio gėrimo apibūdinimas, įskaitant pagrindines produkto fizines, chemines ir (arba) organoleptines savybes bei specifines spiritinio gėrimo savybes palyginti su atitinkama kategorija;

c) atitinkamos geografinės teritorijos apibūdinimą;

d) spiritinio gėrimo gamybos metodo aprašymą ir, jei būtina, autentiškų ir nekintančių vietinių metodų aprašymą;

e) išsamius duomenis, nurodančius sąsają su geografine aplinka ar geografine kilme;

f) informaciją apie bet kokius Bendrijos ir (arba) nacionalinių ir (arba) regioninių nuostatų reikalavimus;

g) pareiškėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą ryšiams;

h) bet kokį geografinės nuorodos papildymą ir (arba) bet kokią specialią ženklinimo taisyklę, vadovaujantis atitinkama technine byla.

5.  Gavusi 1 dalyje nurodytą paraišką, Komisija per dvylika mėnesių patikrina, ar ta paraiška atitinka šį reglamentą.

6.  Jei Komisija padaro išvadą, kad 1 dalyje nurodyta paraiška atitinka šį reglamentą, tai 4 dalyje nurodytos techninės bylos pagrindinės specifikacijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7.  Per šešis mėnesius nuo techninės bylos paskelbimo visi teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys gali prieštarauti geografinės nuorodos įregistravimui III priede dėl to, kad neįvykdytos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Prieštaravimas, kuris turi būti deramai pagrįstas, viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tokių kalbų pateikiamas Komisijai.

8.  Komisija priima sprendimą dėl geografinės nuorodos įregistravimo III priede pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, atsižvelgdama į bet kokį pagal šio straipsnio 1 dalį pareikštą prieštaravimą. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

18 straipsnis

Geografinės nuorodos panaikinimas

Jei atitiktis techninės bylos specifikacijoms nebeužtikrinama, tai Komisija turi priimti įregistravimą panaikinantį sprendimą pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

19 straipsnis

Homoniminės geografinės nuorodos

Šio reglamento reikalavimus atitinkančios homoniminės geografinės nuorodos yra įregistruojamos deramai atsižvelgiant į vietinę ir tradicinę praktiką ir faktinį suklydimo pavojų, būtent:

 vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai atvežti iš kitos teritorijos, negali būti registruojamas, net jeigu pavadinimas tikslus, kiek tai susiję su atitinkamo alkoholinio gėrimo teritorija, regionu ar kilmės vieta,

 įregistruota homoniminė geografinė nuoroda gali būti naudojama laikantis sąlygos, kad yra aiškus praktinis registre jau esančio pavadinimo ir vėliau įregistruoto homonimo skirtumas, atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotų gamintojų atžvilgiu laikytis teisingumo principo ir neklaidinti vartotojų.

20 straipsnis

Pripažintos geografinės nuorodos

1.  Ne vėliau kaip 2015 m. vasario 20 d. valstybės narės Komisijai pateikia kiekvienos III priede iki 2008 m. vasario 20 d. įregistruotos geografinės nuorodos techninę bylą, kaip numatyta 17 straipsnio 1 dalyje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su šia technine byla.

3.  Jei techninė byla nepateikiama Komisijai iki 2015 m. vasario 20 d., tai Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu pašalina geografinę nuorodą iš III priedo.

▼A1

4.  1 dalyje nurodytas techninių bylų pateikimo terminas taip pat taikomas III priede išvardytoms Kroatijos geografinėms nuorodoms.

▼B

21 straipsnis

Techninės bylos keitimas

17 straipsnyje numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis, jei turi būti keičiama 17 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta techninė byla.

22 straipsnis

Atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimas

1.  Atitikties techninės bylos specifikacijoms, susijusioms su geografinėmis nuorodomis Bendrijoje, patikrinimą prieš pateikiant produktą į rinką užtikrina:

 viena ar kelios 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, ir (arba)

 viena ar kelios kontrolės įstaigos, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 11 ) 2 straipsnyje, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

Neatsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, tokio atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimo išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

2.  Atitikties techninės bylos specifikacijoms, susijusioms su geografinėmis nuorodomis trečiojoje šalyje, patikrinimą prieš pateikiant produktą į rinką užtikrina:

 viena ar kelios valdžios institucijos, paskirtos trečiosios šalies, ir (arba)

 viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos turi laikytis Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.

4.  Jei 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos arba įstaigos nusprendžia atlikti atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimą, jos turi garantuoti objektyvumą ir nešališkumą ir turėti jų funkcijoms atlikti būtiną kvalifikuotą personalą bei išteklius.

23 straipsnis

Prekių ženklų ir geografinių nuorodų sąryšis

1.  Prekių ženklą, kuriame yra ar kurį sudaro III priede įregistruota geografinė nuoroda, turi būti atsisakoma registruoti arba registracija pripažįstama negaliojančia, jei ją naudojant susidarytų kuri nors iš 16 straipsnyje nurodytų situacijų.

2.  Deramai atsižvelgiant į Bendrijos teisę, prekių ženklą, kurio naudojimas atitinka vieną iš 16 straipsnyje nurodytų situacijų, dėl kurio yra kreiptasi, kuris yra registruotas ar, jei tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose, įgytas jį sąžiningai naudojant Bendrijos teritorijoje iki geografinės nuorodos apsaugos datos kilmės šalyje arba iki 1996 m. sausio 1 d., toliau galima naudoti neatsižvelgiant į geografinės nuorodos įregistravimą, jeigu nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ( 12 ) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ( 13 ).

3.  Geografinė nuoroda neregistruojama, jei, atsižvelgiant į prekių ženklo reputaciją, žinomumą ir jo naudojimo Bendrijoje trukmę, įregistravus vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios produkto tapatybės.



IV SKYRIUS

BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Spiritinių gėrimų kontrolė ir apsauga

1.  Už spiritinių gėrimų kontrolę atsakingos valstybės narės. Jos imasi priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, ir visų pirma paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingą (-as) už kontrolę, susijusią su pagal šį reglamentą nustatytomis pareigomis ir vykdomą pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004.

2.  Valstybės narės ir Komisija viena kitai perduoda šiam reglamentui taikyti būtiną informaciją.

3.  Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai, ir, prireikus, pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina priemones.

25 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Spiritinių gėrimų komitetas.

2.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.  Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

26 straipsnis

Priedų pakeitimai

Priedai keičiami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

27 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą, priimamos laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio ir kitos specialios priemonės

1.  Laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu priemonės, skirtos iš dalies keisti šį reglamentą, priimamos siekiant:

a) iki 2011 m. vasario 20 d. palengvinti pereigą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių;

b) tinkamai pagrįstais atvejais priimti nuo 17 ir 22 straipsnių leidžiančias nukrypti nuostatas;

c) nustatyti spiritinių gėrimų sektoriui skirtą Bendrijos geografinių nuorodų simbolį.

2.  Pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą prireikus patvirtinamos priemonės, kuriomis siekiama išspręsti specifines praktinio pobūdžio problemas, pvz., tam tikrais atvejais, siekiant išvengti vartotojo suklaidinimo ir išlaikyti bei plėtoti Bendrijos spiritinių gėrimų etaloninius analizės metodus, įpareigoti etiketėse nurodyti gamybos vietą.

3.  Spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, gali būti toliau gaminami pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 iki 2009 m. gegužės 20 d. Spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, tačiau buvo pagaminti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 prieš 2008 m. vasario 20 d. arba iki 2009 m. gegužės 20 d., gali būti toliau tiekiami į rinką, kol baigsis jų atsargos.

29 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (EEB) Nr. 1576/89 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

2.  Komisijos reglamentai (EEB) Nr. 2009/92 ( 14 ), (EB) Nr. 1267/94 ( 15 ) ir (EB) Nr. 2870/2000 ( 16 ) taikomi toliau.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. gegužės 20 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

TECHNINIAI APIBRĖŽIMAI IR REIKALAVIMAI

2 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnyje nurodyti techniniai apibrėžimai ir reikalavimai yra tokie:

1.  Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis

Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis turi šias savybes:

a) organoleptinės savybės: neaptinkama jokio kito skonio, išskyrus žaliavos skonį;

b) minimali alkoholio koncentracija tūrio procentais: 96,0 % tūrio;

c) maksimalus priemaišų kiekis:

i) bendras rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 1,5;

ii) esteriai, išreikšti etilo acetato gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 1,3;

iii) aldehidai, išreikšti acetaldehido gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 0,5;

iv) aukštesnieji alkoholiai, išreikšti 2–metil–1–propanolio gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 0,5;

v) metanolis, išreikštas gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 30;

vi) sausasis ekstraktas, išreikštas gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 1,5;

vii) lakiosios bazės, kurių sudėtyje yra azoto, išreikštos azoto gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 0,1;

viii) furfurolas: neaptinkamas.

2.  Žemės ūkio kilmės distiliatas

Žemės ūkio kilmės distiliatas – alkoholinis skystis, išgautas distiliavimo būdu iš į Sutarties I priedą įtraukto žemės ūkio produkto ar produktų po jo (jų) alkoholinės fermentacijos, tačiau neturintis etilo alkoholio arba spiritinio gėrimo savybių, bet išlaikęs iš naudotos (-ų) žaliavos (-ų) išgautą aromatą ir skonį.

Tais atvejais, kai yra nuoroda į naudotą žaliavą, tai distiliatas turi būti išgautas vien tik iš tos žaliavos.

3.  Saldinimas

Saldinimas – vieno ar kelių šių produktų panaudojimas ruošiant spiritinius gėrimus:

a) pusiau baltas cukrus, baltasis cukrus, aukščiausios rūšies baltasis cukrus, dekstrozė, fruktozė, gliukozės sirupas, cukraus tirpalas, invertuoto cukraus tirpalas, invertuotas cukraus sirupas, pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/111/EB dėl kai kurių žmonėms vartoti skirto cukraus rūšių ( 17 ) pateiktus apibrėžimus;

b) rektifikuota koncentruota vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa, šviežia vynuogių misa;

c) degintas cukrus, t. y. produktas, gautas reguliuojamu būdu kaitinant vien tik sacharozę, be šarmų, mineralinių rūgščių ar kitokių cheminių priedų;

d) medus pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/110/EB dėl medaus ( 18 ) pateiktą apibrėžimą;

e) saldžiavaisio pupmedžio sirupas;

f) kitos natūralios angliavandenių medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip ir minėtieji produktai.

4.  Sumaišymas

Sumaišymas – dviejų ar daugiau skirtingų gėrimų jungimas, siekiant gauti naują gėrimą.

5.  Alkoholio įpylimas

Alkoholio įpylimas – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų įpylimas į spiritinį gėrimą.

6.  Vandens pylimas

Gaminant spiritinius gėrimus leidžiama įpilti vandens, bet tik tuo atveju, jei vandens kokybė atitinka nuostatas, priimtas įgyvendinant 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 80/777/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su natūralaus mineralinio vandens naudojimu ir prekyba, suderinimo ( 19 ) ir 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ( 20 ), ir dėl įpilto vandens nepasikeičia produkto pobūdis.

Šis vanduo gali būti distiliuotas, demineralizuotas, išgrynintas ar suminkštintas.

7.  Derinimas

Derinimas – dviejų ar daugiau tos pačios kategorijos spiritinių gėrimų, kurie skiriasi tik nereikšmingais sudėties ypatumais, kuriuos nulemia vienas ar daugiau toliau išvardytų veiksnių, sumaišymas:

a) paruošimo būdas;

b) naudoti distiliatoriai;

c) brandinimo ar išlaikymo laikotarpis,

d) geografinė gamybos vietovė.

Taip pagamintas spiritinis gėrimas yra tos pačios kategorijos kaip ir originalus spiritinis gėrimas prieš derinimą.

8.  Brandinimas arba išlaikymas

Brandinimas ar išlaikymas – procesas kurio metu leidžiama natūraliai vykti tam tikroms reakcijoms, laikant spiritinį gėrimą atitinkamoje taroje ir tokiu būdu jam suteikiant prieš tai nebuvusių organoleptinių savybių.

▼M1

9.  Aromatizavimas

Aromatizavimas – vienos ar kelių kvapiųjų medžiagų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies a punkte, naudojimas gaminant spiritinį gėrimą.

▼B

10.  Dažymas

Dažymas – vieno ar daugiau dažiklių, apibrėžtų 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų ( 21 ) naudojimas gaminant spiritinį gėrimą.

11.  Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais

Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – gryno alkoholio, esančio tame produkte esant 20 C, tūrio santykis su visu to gaminio tūriu, esant tai pačiai temperatūrai.

12.  Lakiųjų medžiagų kiekis

Lakiųjų medžiagų kiekis – lakiųjų medžiagų koncentracija spiritiniame gėrime, pagamintame vien tik distiliavimo būdu. Lakiosioms medžiagoms priskiriamos tik iš panaudotų žaliavų distiliavimo arba perdistiliavimo metu į produktą patenkančios medžiagos, išskyrus etilo alkoholį ir metanolį.

13.  Pagaminimo vieta

Pagaminimo vieta – vieta arba regionas, kuriame įvyko gatavo produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis spiritiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes.

14.  Apibūdinimas

Apibūdinimas – sąvokos, panaudotos ženklinime, pateikime, pakuotėje, gėrimo vežimo dokumentuose, komerciniuose dokumentuose, pirmiausia sąskaitose ir važtaraščiuose, taip pat jo reklamoje.

15.  Pateikimas

Pateikimas – ženklinime, pateikime ir ant pakuočių panaudotos sąvokos, įskaitant reklamą ir pardavimo skatinimą, taip pat vaizdinėse ir panašiose priemonėse, įskaitant tarą ir uždarymo įtaisą.

16.  Ženklinimas

Ženklinimas – visi aprašai ir kitos nuorodos, ženklai, dizainas ar prekių ženklai, skirti atskirti gėrimą ir kurie yra nurodomi ant tos pačios taros, įskaitant uždarymo įtaisus ar prie taros pritvirtintose etiketėse ir ant apdangos, juosiančios butelio kaklelį.

17.  Pakuotė

Pakuotė – apsauginis įpakavimas, pvz., popierius, visų rūšių apvalkalai, kartonas ir dėžės, naudojamos vienam ar daugiau taros vienetams transportuoti ir (arba) parduoti.




II PRIEDAS

SPIRITINIAI GĖRIMAI

Spiritinių gėrimų kategorijos

1.    Romas

a) Romas yra:

i) spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš melasos ar sirupo, gauto cukranendrių cukraus gamybos metu, arba iš pačių cukranendrių syvų, ir distiliuotas iki alkoholio koncentracijos, ne didesnės kaip 96 tūrio proc. taip, kad distiliatas turėtų išskirtines romui būdingas organopleptines savybes; arba

ii) spiritinis gėrimas pagamintas vien tik alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš cukranendrių syvų ir pasižymintis romui būdingomis aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 225 gramai hektolitre absoliutaus alkoholio. Šis spiritas gali būti pateikiamas į rinką naudojant žodžius „žemės ūkis“, apibrėžiančius prekinį pavadinimą „romas“, kartu su Prancūzijos užjūrio departamentų ir Madeiros autonominio regiono geografinėmis nuorodomis, įregistruotomis III priede.

b) Minimali romo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Neturi būti įpilta praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Romas nearomatizuojamas.

e) Romas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

f) III priedo 1 kategorijoje nurodytas geografines nuorodas galima papildyti žodžiu „traditionnel“, jei romas pagamintas distiliavimo būdu iki mažesnės kaip 90 tūrio proc. alkoholio koncentracijos po alkoholį išskiriančių medžiagų, kurių kilmės vieta yra išskirtinai atitinkama gamybos vieta, alkoholinės fermentacijos. Tokio romo lakiųjų medžiagų kiekis privalo būti 225 gramų ar daugiau absoliutaus alkoholio hektolitre, ir jis negali būti saldintas. Vartojant žodį „traditionnel“ nedraudžiama vartoti sąvokų „iš cukraus produktų“ ar „žemės ūkio“, kuriomis galima papildyti prekinį pavadinimą „romas“ ir geografines nuorodas.

Ši nuostata neįtakoja žodžio „traditionnel“ vartojimo kitiems produktams, kuriems ji netaikoma, pagal jų savituosius kriterijus.

2.    Whisky arba Whiskey

a)  Whisky arba whiskey yra spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik:

i) distiliuojant iš maltų grūdų su kitų rūšių neskaldytais grūdais arba be jų pagamintą mentalą, kuris

 sucukrintas salykle esančia amilaze, su kitais natūraliais fermentais arba be jų,

 fermentuotas mielėmis;

ii) distiliuotas vieną ar daugiau kartų iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas išlaikytų naudotų žaliavų aromatą ir skonį;

iii) galutinį distiliatą brandinant ne mažiau kaip trejus metus medinėse statinėse, kurių talpa neviršija 700 litrų.

Galutinis distiliatas, į kurį gali būti įpilta tik vandens ir įdėta grynos karamelės (dažymui), išlaiko spalvą, kvapą ir skonį, gaunamus iš gamybos proceso, nurodyto i, ii ir iii punktuose.

b)  Whisky arba whiskey minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d)  Whisky arba whiskey neturi būti saldinamas ar aromatizuojzmas ir turėti kitų, išskyrus gryną dažančią karamelę, priedų.

3.    Stiprus grūdų gėrimas

a) Stiprus grūdų gėrimas yra spiritinis gėrimas, pagamintas tik distiliuojant fermentuotą neskaldytų grūdų mentalą, ir turintis naudotų žaliavų suteiktų organoleptinių savybių.

b) Išskyrus „Korn“, stipraus grūdų gėrimo minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Stiprus grūdų gėrimas nearomatizuojamas.

e) Stiprus grūdų gėrimas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

f) Kad stipriam grūdų gėrimui galėtų būti suteiktas prekinis pavadinimas „Grūdų brendis“, jis turi būti pagamintas distiliuojant fermentuotą neskaldytų grūdų mentalą iki ne didesnės kaip 95 tūrio proc. alkoholio koncentracijos ir turėti panaudotų žaliavų suteiktų organoleptinių savybių.

4.    Vyno spiritas

a) Vyno spiritas yra spiritinis gėrimas:

i) gaminamas vien tik distiliuojant vyną arba spirituotą vyną, iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, arba perdistiliuojant vyno distiliatą iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

ii) kurio lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 125 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iii) kurio metanolio kiekis neviršija 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

b) Vyno spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Vyno spiritas nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams.

e) Vyno spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

f) Jei vyno spiritas buvo brandinamas, tai jis ir toliau gali būti pateikiamas į rinką kaip „vyno spiritas“, laikantis sąlygos, kad jis brandintas tiek laiko, kiek numatyta 5 kategorijai priskirtam spiritiniam gėrimui, arba ilgiau.

5.    Brandy arba Weinbrand

a)  Brandy arba Weinbrand yra spiritinis gėrimas:

i) pagamintas iš vyno spirito, jungto arba ne su vyno distiliatu, distiliuoto iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, laikantis sąlygos, kad distiliato kiekis neviršytų 50 tūrio proc. galutiniame produkte esančio alkoholio;

ii) brandintas ne mažiau kaip vienerius metus ąžuolinėse talpyklose arba ne mažiau kaip šešis mėnesius ąžuolinėse statinėse, kurių talpa mažesnė kaip 1 000 litrų;

iii) kurio lakiųjų medžiagų, gautų vien tiktai distiliuojant ar perdistiliuojant naudotas žaliavas, kiekis yra ne mažesnis kaip 125 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iv) kurio metanolio kiekis neviršija 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

b)  Brandy arba Weinbrand minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 36 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d)  Brandy ar Weinbrand nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams.

e)  Brandy arba Weinbrand spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

6.    Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos

a) Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:

i) pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant vynuogių išspaudas vandens garais tiesiogiai arba prieš tai įpylus vandens;

ii) į vynuogių išspaudas gali būti įdėta nuosėdų, kurių kiekis neviršija 25 kg nuosėdų 100 kg sunaudotų vynuogių išspaudų;

iii) iš nuosėdų gautas alkoholio kiekis gatavame produkte neviršija 35 % bendro alkoholio kiekio;

iv) distiliuojama esant iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos išspaudoms;

v) leidžiama perdistiliuoti iki tos pačios alkoholio koncentracijos;

vi) lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 140 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, o metanolio kiekis – ne didesnis kaip 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

b) Vynuogių išspaudų spirito arba vynuogių išspaudų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos nearomatizuojami. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams.

e) Vynuogių išspaudų spiritinis gėrimas arba išspaudos spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

7.    Vaisių išspaudų spiritas

a) Vaisių išspaudų spiritas yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:

i) gautas vien tik fermentuojant ir distiliuojant vaisių išspaudas, išskyrus vynuogių išspaudas, iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

ii) minimalus lakiųjų medžiagų kiekis jame yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iii) metanolio kiekis neviršija 1 500 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iv) kaulavaisių išspaudų spiritinio gėrimo atveju vandenilio cianido kiekis neviršija 7 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

v) leidžiama perdistiliuoti iki tos pačios alkoholio koncentracijos.

b) Vaisių išspaudų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Vaisių išspaudų spiritas nearomatizuojamas.

e) Vaisių išspaudų spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

f) Prekinį pavadinimą sudaro vaisiaus pavadinimas, po kurio įrašoma „išspaudų spiritas“. Jei naudojamos kelių skirtingų vaisių išspaudos, suteikiamas prekinis pavadinimas „vaisių išspaudų spiritas“.

8.    Razinų spiritas arba raisin brandy

a) Razinų spiritas arba raisin brandy – tai spiritinis gėrimas, gautas vien tik distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu fermentuotą Korinto juodųjų arba Aleksandrijos muskatinių veislių džiovintų vynuogių ekstraktą iki ne didesnės kaip 94,5 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas turėtų naudotos žaliavos aromatą ir skonį.

b) Razinų spirito arba raisin brandy minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Razinų spiritas arba raisin brandy nearomatizuojamas.

e) Razinų spiritas arba raisin brandy savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

9.    Vaisių spiritas

a) Vaisių spiritas yra spiritinis gėrimas:

i) pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant fermentuotą sultingų vaisių masę arba jų misą, uogas ar daržoves su kauliukais arba be kauliukų;

ii) distiliuotas vieną ar daugiau kartų iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas išlaikytų naudotų žaliavų aromatą ir skonį;

iii) kurio lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iv) kurio vandenilio rūgšties kiekis – kaulavaisių atveju – ne didesnis kaip 7 gramai hektolitre absoliutaus alkoholio.

b) Metanolio kiekis vaisių spirituose neturi viršyti 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

Tačiau šiuose vaisių spirituose maksimalus metanolio kiekis yra:

i) 1 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, gauto iš šių vaisių ar uogų:

 slyvų (Prunus domestica L.),

 mirabelių (Prunus domestica L. var. syriaca (Borkh.), Janch. ex Mansf.),

 naminių slyvų (Prunus domestica L.),

 obuolių (Malus domestica Borkh.),

 kriaušių (Pyrus communis L.), išskyrus kriaušes „Williams“ (Pyrus communis L. cv „Williams“),

 aviečių (Rubus idaeus L.),

 gervuogių (Rubus fruticosus auct. aggr.),

 abrikosų (Prunus armeniaca L.),

 persikų (Prunus persica (L.) Batsch);

ii) 1 350 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, gauto iš šių vaisių ar uogų:

 kriaušių „Williams“ (Pyrus communis L. cv „Williams“),

 raudonųjų serbentų (Ribes rubrum L.)

 juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.),

 šermukšnių (Sorbus aucuparia L.),

 šeivamedžio uogų (Sambucus nigra L.),

 svarainių (Cydonia oblonga Mill.),

 kadagio uogų (Juniperus communis L. ir (arba) Juniperus oxicedrus L.).

c) Vaisių spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

d) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

e) Vaisių spiritas nearomatizuojamas.

f) Vaisių spirito prekinis pavadinimas yra „spiritas“, prieš šiuos žodžius nurodant vaisių, uogų ar daržovių pavadinimą, pavyzdžiui: vyšnių spiritas arba kirsch, slyvų spiritas arba slyvinė, sirijietiškų slyvų, persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių ar vynuogių spiritas arba kitokių vaisių spiritas.

Jis taip pat gali būti vadinamas wasser kartu su vaisiaus pavadinimu.

Vaisiaus pavadinimas gali pakeisti pavadinimą „spiritas“, prieš kurį eina vaisiaus pavadinimas, tiktai šių vaisių atvejais:

 mirabelių (Prunus domestica L. var. syriaca (Borkh.), Janch. ex Mansf.),

 slyvų (Prunus domestica L.),

 naminių slyvų (Prunus domestica L.),

 arbuto vaisių (Arbutus unedo L.),

 obuolių „Golden Delicious“.

Jei būtų grėsmė, kad galutinis vartotojas sunkiai supranta vieną iš šių prekinių pavadinimų, ženklinant pavartojamas žodis „spiritas“, kurį galima papildomai paaiškinti.

g) Pavadinimas „Williams“ gali būti naudojamas kriaušių spiritiniam gėrimui apibūdinti, jei jo gamybai yra naudojamos tik „Williams“ veislės kriaušės.

h) Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, uogos ar daržovės, gaminys turi būti parduodamas atitinkamai „vaisių spirito“ arba „daržovių spirito“ pavadinimu. Pavadinime gali būti nurodyti vaisiai, uogos ar daržovės, surašyti pagal naudotą kiekį mažėjančia tvarka.

10.    Sidro spiritas ir kriaušių spiritas

a) Sidro spiritas ir kriaušių spiritas yra spiritiniai gėrimai:

i) pagaminti vien tiktai distiliuojant sidrą arba kriaušių sidrą iki daugiausiai 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas turėtų distiliuojamų vaisių aromatą ir skonį;

ii) kurių lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iii) kurių metanolio kiekis neviršija 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

b) Sidro spirito ir kriaušių spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Nei sidro spiritas, nei kriaušių spiritas nearomatizuojami.

e) Sidro spiritas ir kriaušių spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

11.    Medaus spiritas

a) Medaus spiritas yra spiritinis gėrimas:

i) gaminamas vien tik fermentuojant ir distiliuojant medaus misą;

ii) distiliuojamas iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas turėtų iš naudotos žaliavos išgautas organoleptines savybes.

b) Medaus spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d) Medaus spiritas nearomatizuojamas.

e) Medaus spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

f) Medaus spiritas gali būti saldinamas tik medumi.

12.    Hefebrand arba nuosėdų spiritas

a)  Hefebrand arba nuosėdų spiritas yra spiritinis gėrimas, gaunamas vien tik distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos vyno arba fermentuotų vaisių nuosėdas.

b)  Hefebrand arba nuosėdų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d)  Hefebrand arba nuosėdų spiritas nearomatizuojamas.

e)  Hefebrand arba nuosėdų spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

f)  Hefebrand arba nuosėdų spirito prekinis pavadinimas papildomas naudotos žaliavos pavadinimu.

13.    Bierbrand arba eau de vie de bière

a)  Bierbrand arba eau de vie de bière yra spiritinis gėrimas, išgautas vien tik tiesiogiai distiliuojant šviežią alų esant normaliam slėgiui iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad išgautas distiliatas turėtų iš alaus išgautas organoleptines savybes.

b)  Bierbrand arba eau de vie de bière minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d)  Bierbrand arba eau de vie de bière nearomatizuojami.

e)  Bierbrand arba eau de vie de bière savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

14.    Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas

a)  Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas yra spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos bulvinių saulėgrąžų gumbus (Helianthus tuberosus L.).

b)  Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

c) Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

d)  Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas nearomatizuojamas.

e)  Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

15.    Degtinė

a) Degtinė yra spiritinis gėrimas, gaminamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, gaunamo fermentavimo būdu, naudojant mieles iš:

i) bulvių ir (arba) grūdų; arba

ii) kitų žemės ūkio žaliavų,

distiliuotas ir (arba) rektifikuotas taip, kad naudojamoms žaliavoms būdingos organoleptinės savybės ir fermentavimo metu susidariusių atliekinių produktų savybės būtų sumažintos atrankos būdu.

Po šio proceso gali būti atliekamas perdistiliavimas ir (arba) apdorojimas atitinkamomis priemonėmis, įskaitant apdorojimą aktyvuota medžio anglimi, siekiant suteikti gaminiui savitas organoleptines savybes.

Didžiausi priemaišų kiekiai žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje turi atitikti nustatytuosius I priede, išskyrus tai, kad metanolio kiekis neturi viršyti 10 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

b) Degtinės minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Vienintelės kvapiosios medžiagos, kurios gali būti naudojamos, yra iš fermentuotų žaliavų išgautame distiliate esantys natūralių kvapiųjų medžiagų junginiai. Be to, gaminiui gali būti suteiktos savitos, skirtingos nuo vyraujančio aromato ir skonio, organoleptinės savybės.

d) Degtinės, kuri nėra pagaminta išimtinai iš žaliavų, išvardytų a punkto i papunktyje, aprašyme, pateikime ir ženklinime nurodoma „pagaminta iš ...“ ir pateikiamas žaliavos, iš kurios pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, pavadinimas. Ženklinimas atliekamas pagal Direktyvos 2000/13/EB 13 straipsnio 2 dalį.

16.    Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu

a) Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu, yra spiritinis gėrimas:

i) pagamintas maceruojant ii punkte išvardytus iš dalies fermentuotus arba nefermentuotus vaisius arba uogas, į kuriuos papildomai galima įpilti ne daugiau kaip 20 litrų žemės ūkio kilmės etilo alkoholio arba spirito ir (arba) distiliato, gauto iš tos pačios rūšies vaisiaus 100 kg fermentuotų vaisių arba uogų, ir po to distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

ii) išgautas iš šių vaisių ar uogų:

 gervuogių (Rubus fruticosus auct. aggr.),

 braškių (Fragaria spp.),

 mėlynių (Vaccinium myrtillus L.),

 aviečių (Rubus idaeus L.),

 raudonųjų serbentų (Ribes rubrum L.)

 dygiųjų slyvų (Prunus spinosa L.),

 sodinių šermukšnių (Sorbus aucuparia L.),

 naminių šermukšnių (Sorbus domestica L.),

 bugienio uogų (Ilex cassine L.),

 grūstinio šermukšnio (Sorbus torminalis (L.) Crantz),

 šeivamedžio uogų (Sambucus nigra L.),

 erškėtuogių (Rosa canina L.),

 juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.),

 bananų (Musa spp.),

 pasifloros vaisių (Passiflora edulis Sims),

 raudonųjų spondijų (Spondias dulcis Sol. ex Parkinson),

 geltonųjų spondijų (Spondias mombin L).

b) Spirito (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgauto maceravimo ir distiliavimo būdu, minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %.

c) Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu, nearomatizuojamas.

d) Ženklinant ir pateikiant spiritą (prieš šį žodį nurodomas vaisiaus pavadinimas), gautą maceravimo ir distiliavimo būdu, frazė „išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu“ turi būti vartojama jo apibūdinime, paeikime ar ženklinime, to paties šrifto, dydžio ir tos pačios spalvos rašmenimis bei tame pačiame matomame paviršiuje kaip ir frazė „spiritas (prieš šį žodį nurodomas vaisiaus ar uogos pavadinimas)“, o ant butelių – priekinėje etiketėje.

17.    Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą)

a)  Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) yra spiritinis gėrimas, išgaunamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje maceruojant nefermentuotus vaisius ir uogas, išvardytus šio priedo 16 kategorijos 2 papunktyje, arba daržoves, riešutus ar kitas augalines medžiagas, pavyzdžiui, prieskoninius augalus ar rožių lapelius, ir po to juos distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos.

b)  Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %.

c)  Geist (kartu nurodant naudoto vaisiaus ar žaliavos pavadinimą) nearomatizuojamas.

18.    Gencijonų spiritinis gėrimas

a) Gencijonų spiritinis gėrimas yra spiritinis gėrimas, gaminamas iš gencijonų distiliato, gauto iš fermentuotų gencijonų šaknų, įpylus arba neįpylus žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

b) Gencijonų spiritinio gėrimo minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Gencijonų spiritinis gėrimas nearomatizuojamas.

19.    Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

a) Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) grūdų spiritą ir (arba) grūdų distiliatą kadagio (Juniperus communis L. ir (arba) Juniperus oxicedrus L.) uogomis.

b) Kadagiais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

▼M1

c) Kiti kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, ir (arba) aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau turi jaustis kadagio juslinės savybės, net jei jos kartais yra silpnos.

▼B

d) Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai gali turėti prekinius pavadinimus Wacholder arba genebra.

20.    Gin

a)  Gin yra kadagiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, gaminamas kadagio uogomis (Juniperus communis L.) aromatizuojant tinkamų organoleptinių savybių turintį žemės ūkio kilmės etilo alkoholį.

b)  Gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

▼M1

c) Tik kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, naudojami gaminant džiną (angl. gin), kad kadagio skonis būtų vyraujantis.

▼M5

d) Pavadinimas gin gali būti papildytas žodžiu dry, jei pridėtų saldinimo produktų kiekis neviršija 0,1 gramo cukrų litre galutinio produkto.

▼B

21.    Distiliuotas gin

a) Distiliuotas gin yra:

i) kadagiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik perdistiliuojant tinkamų organoleptinių savybių atitinkamos kokybės žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc., tradiciškai naudojamuose gin gamybai distiliatoriuose, įdėjus kadagio uogų (Juniperus communis L.) ir kitokių natūralių augalų su sąlyga, kad vyrautų kadagių skonis; arba

▼M1

ii) distiliavimo produkto mišinys su tokios pat sudėties, grynumo ir alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu; kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip nurodyta 20 kategorijos c punkte, taip pat gali būti naudojami distiliuotam džinui (angl. „gin“) aromatizuoti.

▼B

b)  Gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c)  Gin, kuris yra gaunamas į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį įpylus esencijų ar įdėjus kvapiųjų medžiagų, nėra laikomas distiliuotu gin.

▼M5

d) Pavadinimas „distiliuotas gin“ gali būti papildytas žodžiu dry, jei pridėtų saldinimo produktų kiekis neviršija 0,1 gramo cukrų litre galutinio produkto.

▼B

22.    London gin

a)  London gin yra distiliuoto gin rūšis:

i) išgautas vien tik iš žemės ūkio kilmės alkoholio, kuriame maksimalus metanolio kiekis neviršija 5 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, kuriam aromatas ir skonis suteikiamas vien tik perdistiliuojant tradiciniuose distiliatoriuose, naudojamuose etilo alkoholiui, naudojant visas reikiamas natūralias augalines medžiagas;

ii) kurio gautame distiliate yra bent 70 tūrio proc. alkoholio;

iii) kai papildomai įpilama žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, jis turi atitikti I priedo 1 punkte išvardytas savybes, tačiau didžiausias metanolio kiekis negali viršyti 5 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

iv) kuriame pridėtų saldinimo produktų kiekis neviršija 0,1 gramą cukrų litre galutinio produkto ir nėra dažiklių;

v) kurio sudėtyje nėra kitų ingredientų, išskyrus vandenį.

b)  London gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Pavadinimas London gin gali būti papildytas žodžiu dry.

23.    Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai:

a) Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį kmynais (Carum carvi L.).

b) Kmynais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

▼M1

c) Kiti kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, taip pat gali būti naudojami su sąlyga, kad kmynų skonis bus vyraujantis.

▼B

24.    Akvavit arba aquavit

a)  Akvavit arba aquavit yra kmynais ir (arba) krapais aromatizuotas spiritinis gėrimas aromatizuotas augalų ar prieskonių distiliatu.

b)  Akvavit arba aquavit minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

▼M1

c) Kiti natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, taip pat gali būti naudojami, tačiau šiems gėrimams aromatą ir skonį daugiausia suteikia kmynų (Carum carvi L.) ir (arba) krapų (Anethum graveolens L.) sėklų distiliatai; naudoti eterinius aliejus draudžiama.

▼B

d) Karčiosios medžiagos neturi nustelbti skonio; sausojo ekstrakto kiekis neturi viršyti 1,5 gramų 100 mililitrų;

25.    Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

a) Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – tai spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais tikrųjų anyžių (Illicium verum Hook f.), anyžių (Pimpinella anisum L.), paprastųjų pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) ar kitokių augalų, kurių sudėtyje yra ta pati pagrindinė kvapioji medžiaga, ekstraktais, naudojant vieną iš šių procesų ar jų derinį:

i) maceravimą ir (arba) distiliavimą;

ii) redistiliavimą su sėklomis ir kitomis anksčiau nurodytų augalų dalimis;

iii) įdedant anyžių aromato turinčių augalų natūralių distiliuotų ekstraktų.

b) Anyžiais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant anyžiais aromatizuotus spiritinius gėrimus.

d) Kitų natūralių augalų ekstraktai ar kvapiosios sėklos taip pat gali būti naudojamos laikantis sąlygos, tačiau anyžių skonis turi vyrauti.

26.    Pastis

a)  Pastis yra spiritinis gėrimas, turintis natūralių paprastųjų saldymedžių šaknų (Glycyrrhiza spp.) ekstraktų, su kuriais į gėrimą patenka „halkonais“ vadinamų dažiklių ir glicirizo rūgšties, kurių mažiausias ir didžiausias kiekis turi būti atitinkamai 0,05 ir 0,5 gramo litre.

b)  Pastis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų preparatai ◄ , apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant pastis.

d)  Pastis sudėtyje yra mažiau kaip 100 gramų cukraus litre, išreikštų invertuoto cukraus kiekiu, o mažiausias ir didžiausias anetolio kiekis yra atitinkamai 1,5 gramo ir 2 gramai litre.

27.    Pastis de Marseille

a)  Pastis de Marseille yra pastis, kurio litre yra 2 gramai anetolio.

b)  Pastis de Marseille minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 45 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant pastis de Marseille.

28.    Anis

a)  Anis – tai anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, kuriam būdingos vien tik anyžių (Pimpinella anisum L) ir (arba) tikrųjų anyžių (Illicium verum Hook f.) ir (arba) pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) suteiktos aromatinės savybės.

b)  Anis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant anis.

29.    Distiliuotas anis

a) Distiliuotas anis yra anis, kuriame yra naudojant 28 kategorijos a punkte nurodytas sėklas, o geografinių nuorodų atveju – mastiką ir kitas kvapiąsias sėklas, augalus ir vaisius, distiliuoto alkoholio, jeigu tokio alkoholio kiekis sudaro ne mažiau kaip 20 % distiliuoto anis alkoholio koncentracijos.

b) Distiliuoto anis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant distiliuotą anis.

30.    Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter

▼M1

a) Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba gėrimai su užrašu „bitter“ yra spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis suteikiant žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui skonio kvapiųjų medžiagų pagrindais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte.

▼B

b) Kartaus skonio spiritinių gėrimų arba bitter minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c) Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter gali būti parduodami „amer“ arba bitter pavadinimais su kita sąvoka arba be jos.

31.    Aromatizuota degtinė

a) Aromatizuota degtinė – tai degtinė, kuriai suteiktas skirtingas nuo žaliavų suteikiamo vyraujantis aromatas.

b) Aromatizuotos degtinės minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

c) Aromatizuota degtinė gali būti saldinama, derinama, aromatizuojama, brandinama ar dažoma.

d) Aromatizuota degtinė taip pat gali būti parduodama kartu su žodžiu „degtinė“ nurodant vyraujančio aromato pavadinimą.

32.    Likeris

a) Likeris yra spiritinis gėrimas:

i) turintis tokį mažiausią cukraus kiekį, išreikštą invertuotu cukrumi:

 70 gramų litre vyšnių likeriuose, kuriuose etilo alkoholį sudaro vien tik vyšnių spiritas,

 80 gramų litre gencijonų arba panašiuose likeriuose, pagamintuose naudojant gencijonus arba panašius augalus kaip vienintelę kvapiąją medžiagą,

 100 gramų litre visais kitais atvejais;

ii) kuris yra pagamintas aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį arba žemės ūkio kilmės distiliatą, arba vieną ar kelis spiritinius gėrimus, arba išvardytų produktų mišinį, pasaldintą ir įdedant žemės ūkio produktų arba maisto produktų, pavyzdžiui, grietinėlės, pieno ar kitų pieno produktų, vaisių, vyno arba aromatizuoto vyno, kaip apibrėžta 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles ( 22 ).

b) Likerio minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c) Kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, gali būti naudojami gaminant likerį. Tačiau tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte ir kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, naudojami gaminant šiuos likerius:

i) vaisių likeriai:

 juodųjų serbentų,

 vyšnių,

 aviečių,

 šilkmedžio uogų,

 mėlynių,

 citrusinių vaisių,

 tekšių,

 arktinių raukšlėtųjų gervuogių,

 spanguolių,

 bruknių,

 dygliuotųjų šaltalankių,

 ananasų;

ii) augalų likeriai:

 mėtų,

 gencijonų,

 anyžių,

 metėlių,

 gydomųjų augalų.

d) Pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, kai buvo naudotas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, kad būtų atspindėti nusistovėję gamybos metodai gali būti vartojamos šios sudurtinės sąvokos:

  prune brandy,

  orange brandy,

  apricot brandy,

  cherry brandy,

  solbaerrom, taip pat vadinamo juodųjų serbentų romu.

Dėl šių likerių ženklinimo ir pateikimo: likerius ženklinant sudurtinė sąvoka ženklinime turi būti nurodoma vienoje eilutėje vienodais tokio pat šrifto ir spalvos rašmenimis, o žodis „likeris“ turi būti įrašytas šalia ne mažesniais nei to šrifto rašmenimis. Jei alkoholis gautas iš kito nei nurodytas spiritinio gėrimo, apie jo kilmę turi būti nurodyta ženklinime tame pačiame regėjimo lauke, kuriame nurodyta sudurtinė sąvoka ir žodis „likeris“, nurodant žemės ūkio kilmės alkoholio rūšį arba įrašant žodžius „žemės ūkio kilmės alkoholis“, kiekvienu atveju nurodant „pagamintas iš“ ar „pagamintas naudojant“.

33.    Crème de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas)

a) Spiritinių gėrimų pavadinimas Créme de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas), išskyrus pieno produktus, taikomas likeriams, kuriuose minimalus cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 250 gramų litre.

b)  Créme de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 %.

c)  Créme de taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės šiam spiritiniam gėrimui.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

34.    Crème de cassis

a)  Crème de cassis yra juodųjų serbentų likeris, kuriame yra bent 400 gramų cukraus litre, išreikšto invertuotu cukrumi.

b)  Crème de cassis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c)  Crème de cassis taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

35.    Guignolet

a)  Guignolet yra likeris, gautas maceruojant vyšnias žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje.

b)  Guignolet minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c)  Guignolet taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

36.    Punch au rhum

a)  Punch au rhum yra likeris, kuriam alkoholio kiekį suteikia vien tiktai romas.

b)  Punch au rhum minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c)  Punch au rhum taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

37.    Sloe gin

a)  Sloe gin yra likeris, pagamintas maceruojant jame dygiąsias slyvas, taip pat galima pridėti dygiųjų slyvų sulčių.

b)  Sloe gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 25 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant sloe gin.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

38.    Sambuca

a)  Sambuca yra bespalvis anyžių aromato likeris:

i) kuriame yra anyžių (Pimpinella anisum L.), tikrųjų anyžių (Illicium verum L.) arba kitų kvapiųjų augalų distiliato;

ii) kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 350 gramų cukraus litre;

iii) kuriame natūralaus anetolio kiekis litre yra ne mažesnis kaip 1 gramas, bet ne didesnis kaip 2 gramai.

b)  Sambuca minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

c)  Sambuca taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

39.    Maraschino, Marrasquino arba Maraskino

a)  Maraschino, marrasquino arba maraskino yra bespalvis likeris, kuriam aromatą suteikia įmaišomas „marasca“ vyšnių distiliatas arba produkto, gauto iš žemės ūkio kilmės alkoholyje maceruotų vyšnių arba jų dalių, distiliatas, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 250 gramų cukraus litre.

b)  Maraschino, marrasquino arba maraskino minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 24 %.

c)  Maraschino, marrasquino arba maraskino taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

40.    Nocino

a)  Nocino yra likeris, kuriam aromatą suteikia įdedami maceruoti ir (arba) distiliuoti neprinokusių graikinių riešutų (Juglans regia L.) branduoliai, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 gramų cukraus litre.

b)  Nocino minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

c)  Nocino taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

d) Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

41.    Kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat

a) Kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kurio ingredientai yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų cukraus litre. Kiaušinių grynų trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 gramų litre galutinio produkto.

b) Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies c punkto, kiaušininio likerio arba advocaat arba avocat arba advokat minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 14 %.

▼M1

c) Tik kvapiųjų medžiagų pagrindai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b punkte ir kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 2 dalies d punkte, gali būti naudojami gaminant kiaušininį likerį arba likerį su užrašu „advocaat“ arba „avocat“, arba „advokat.“

▼B

42.    Likeris su kiaušiniais

a) Likeris su kiaušiniais – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kuriam būdingos sudėtinės dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 gramų litre galutinio produkto.

b) Likerio su kiaušiniais minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant likerį su kiaušiniais.

43.    Mistrà

a)  Mistrà yra anyžių sėklomis arba natūraliu anetoliu aromatizuotas bespalvis spiritinis gėrimas:

i) kuriame anetolio kiekis yra ne mažesnis kaip 1 gramas ir ne didesnis kaip 2 gramai litre;

ii) kuriame taip pat gali būti kvapiųjų augalų distiliato;

iii) kuriame nėra pridėta cukraus.

b)  Mistrà minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %, o didžiausia – 47 %.

c) Gaminant mistrà gali būti naudojamos tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

44.    Väkevä glögi arba spritglögg

▼M1

a) Gėrimas su užrašu „väkevä glögi“ arba „spritglögg“ – tai spiritinis gėrimas, pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui suteikiant gvazdikėlių ir (arba) cinamono skonio kvapiosiomis medžiagomis, naudojant vieną iš šių procesų: alkoholio su pridėtomis pirmiau nurodytų augalų dalimis maceravimą ir (arba) distiliavimą, pakartotinį alkoholio distiliavimą esant pirmiau nurodytų augalų dalių, gvazdikėlių arba cinamono natūralių kvapiųjų medžiagų pagrindų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies c punkte, pridėjimą arba šių metodų derinį.

▼B

b)  Väkevä glögi arba spritglögg minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

▼M1

c) Kitos kvapiosios medžiagos, kvapiųjų medžiagų pagrindai ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1334/2008 3 straipsnio 2 dalies b, d ir h punktuose, taip pat gali būti naudojami, tačiau turi vyrauti nurodytų prieskonių aromatas.

▼B

d) Vyno arba vyno produktų kiekis neviršija 50 % galutinio produkto.

45.    Berenburg arba Beerenburg

a)  Berenburg arba Beerenburg yra spiritinis gėrimas:

i) pagamintas naudojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį;

ii) pagamintas maceruojant vaisius arba augalus arba jų dalis;

iii) kuriame yra specifinių kvapiųjų medžiagų, distiliuotų iš gencijono šaknų (Gentiana lutea L.), kadagio uogų (Juniperus communis L.) ir lauro lapų (Laurus nobilis L.);

iv) kuris gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos;

v) kuris gali būti saldintas ne daugiau kaip 20 gramų litre invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekiu.

b)  Berenburg arba Beerenburg minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

c) Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant Berenburg arba Beerenburg.

46.    Medaus arba midaus nektaras

a) Medaus arba midaus nektaras yra spiritinis gėrimas, gaunamas aromatizuojant fermentuotos medaus misos ir medaus distiliato ir (arba) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio mišinį, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. fermentuotos medaus misos.

b) Medaus arba midaus nektaro minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 22 %.

c) Gaminant medaus arba midaus nektarą gali būti naudojamos tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir ►M1  kvapiųjų medžiagų ◄ preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, laikantis sąlygos, kad medaus skonis būtų vyraujantis.

d) Medaus arba midaus nektaras gali būti saldinamas tik medumi.

Kiti spiritiniai gėrimai

1.  Rum-Verschnitt yra gaminamas Vokietijoje ir gaunamas maišant romą su alkoholiu taip, kad mažiausiai 5 % alkoholio, esančio galutiniame produkte, būtų iš romo. Rum-Verschnitt minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. Ženklinant ir pateikiant produktą Rum-Verschnitt, žodis Verschnitt turi būti įrašytas apraše, pateikiant ir ženklinant to paties šrifto, dydžio ir spalvos raidėmis bei toje pačioje eilutėje kaip ir žodis Rum; o jei tai yra butelis – pagrindinėje etiketėje. Jei šis produktas yra parduodamas už Vokietijos rinkos ribų, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis.

2.  Slivovice yra gaminamas Čekijoje ir gaunamas prieš galutinį distiliavimą į slyvų distiliatą įpilant ne daugiau kaip 30 tūrio proc. alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės alkoholio. Šis produktas turi būti aprašytas kaip „spiritinis gėrimas“, bet pavadinimas slivovice gali būti vartojamas taip pat, jį įrašant tame pačiame regėjimo lauke priekinėje etiketėje. Jei ši čekiška slivovice yra parduodama Bendrijoje, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis. Ši nuostata nedaro poveikio vardo slivovice naudojimui vaisių spiritams pagal 9 kategoriją.




III PRIEDAS

GEOGRAFINĖS NUORODOS



Produkto kategorija

Geografinė nuoroda

Kilmės šalis (tiksli geografinė kilmė apibūdinta techninėje byloje)

1.  Romas

 
 
 

Rhum de la Martinique

Prancūzija

 

Rhum de la Guadeloupe

Prancūzija

 

Rhum de la Réunion

Prancūzija

 

Rhum de la Guyane

Prancūzija

 

Rhum de sucrerie de la Baie du Galion

Prancūzija

 

Rhum des Antilles françaises

Prancūzija

 

Rhum des départements français d'outre-mer

Prancūzija

 

Ron de Málaga

Ispanija

 

Ron de Granada

Ispanija

 

Rum da Madeira

Portugalija

▼M4

 

Ron de Guatemala

Gvatemala

▼B

2.  Whisky/Whiskey

 
 
 

Scotch Whisky

Didžioji Britanija (Škotija)

 

Irish Whiskey/Uisce Beatha Eireannach/Irish Whiskey/Irish Whisky (1)

Airija

 

Whisky español

Ispanija

 

Whisky breton/Whisky de Bretagne

Prancūzija

 

Whisky alsacien/Whisky d'Alsace

Prancūzija

3.  Stiprus grūdų gėrimas

 
 
 

Eau-de-vie de seigle de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Korn/Kornbrand

Vokietija, Austrija, Belgija (vokiškai kalbanti bendruomenė)

 

Münsterländer Korn/Kornbrand

Vokietija

 

Sendenhorster Korn/Kornbrand

Vokietija

 

Bergischer Korn/Kornbrand

Vokietija

 

Emsländer Korn/Kornbrand

Vokietija

 

Haselünner Korn/Kornbrand

Vokietija

 

Hasetaler Korn/Kornbrand

Vokietija

 

Samanė

Lietuva

4.  Vyno spiritas

 
 
 

Eau-de-vie de Cognac

Prancūzija

 

Eau-de-vie des Charentes

Prancūzija

 

Eau-de-vie de Jura

Prancūzija

 

Cognac

Prancūzija

 

(Pavadinimas „Cognac“ gali būti papildytas tokiomis sąvokomis:

 
 

— Fine

Prancūzija

 

— Grande Fine Champagne

Prancūzija

 

— Grande Champagne

Prancūzija

 

— Petite Fine Champagne

Prancūzija

 

— Petite Champagne

Prancūzija

 

— Fine Champagne

Prancūzija

 

— Borderies

Prancūzija

 

— Fins Bois

Prancūzija

 

— Bons Bois)

Prancūzija

 

Fine Bordeaux

Prancūzija

 

Fine de Bourgogne

Prancūzija

 

Armagnac

Prancūzija

 

Bas-Armagnac

Prancūzija

 

Haut-Armagnac

Prancūzija

 

Armagnac-Ténarèze

Prancūzija

 

Blanche Armagnac

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin de la Marne

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire d'Aquitaine

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin de Bourgogne

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire du Centre-Est

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire de Franche-Comté

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire du Bugey

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin de Savoie

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire des Coteaux de la Loire

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin des Côtes-du-Rhône

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire de Provence

Prancūzija

 

Eau-de-vie de Faugères/Faugères

Prancūzija

 

Eau-de-vie de vin originaire du Languedoc

Prancūzija

 

Aguardente de Vinho Douro

Portugalija

 

Aguardente de Vinho Ribatejo

Portugalija

 

Aguardente de Vinho Alentejo

Portugalija

 

Aguardente de Vinho da Região dos Vinhos Verdes

Portugalija

 

Aguardente de Vinho da Região dos Vinhos Verdes de Alvarinho

Portugalija

 

Aguardente de Vinho Lourinhã

Portugalija

 

Сунгурларска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сунгурларе/Sungurlarska grozdova rakya/Grozdova rakya from Sungurlare

Bulgarija

 

Сливенска перла (Сливенска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сливен)/Slivenska perla (Slivenska grozdova rakya/Grozdova rakya from Sliven)

Bulgarija

 

Стралджанска Мускатова ракия/Мускатова ракия от Стралджа/Straldjanska Muscatova rakya/Muscatova rakya from Straldja

Bulgarija

 

Поморийска гроздова ракия/Гроздова ракия от Поморие/Pomoriyska grozdova rakya/Grozdova rakya from Pomorie

Bulgarija

 

Русенска бисерна гроздова ракия/Бисерна гроздова ракия от Русе/Russenska biserna grozdova rakya/Biserna grozdova rakya from Russe

Bulgarija

 

Бургаска Мускатова ракия/Мускатова ракия от Бургас/Bourgaska Muscatova rakya/Muscatova rakya from Burgas

Bulgarija

 

Добруджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Добруджа/Dobrudjanska muscatova rakya/muscatova rakya from Dobrudja

Bulgarija

 

Сухиндолска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сухиндол/Suhindolska grozdova rakya/Grozdova rakya from Suhindol

Bulgarija

 

Карловска гроздова ракия/Гроздова Ракия от Карлово/Karlovska grozdova rakya/Grozdova Rakya from Karlovo

Bulgarija

 

Vinars Târnave

Rumunija

 

Vinars Vaslui

Rumunija

 

Vinars Murfatlar

Rumunija

 

Vinars Vrancea

Rumunija

 

Vinars Segarcea

Rumunija

5.  Brandy/Weinbrand

 
 
 

Brandy de Jerez

Ispanija

 

Brandy del Penedés

Ispanija

 

Brandy italiano

Italija

 

Brandy Αττικής/Brandy iš Atikos

Graikija

 

Brandy Πελοποννήσου/Brandy iš Peloponeso

Graikija

 

Brandy Κεντρικής Ελλάδας/Brandy iš Vidurio Graikijos

Graikija

 

Deutscher Weinbrand

Vokietija

 

Wachauer Weinbrand

Austrija

 

Weinbrand Dürnstein

Austrija

 

Pfälzer Weinbrand

Vokietija

 

Karpatské brandy špeciál

Slovakija

 

Brandy frankais/Brandy de France

Prancūzija

6.  Vynuogių išspaudų spiritas

 
 
 

Marc de Champagne/Eau-de-vie de marc de Champagne

Prancūzija

 

Marc d'Aquitaine/Eau-de-vie de marc originaire d'Aquitaine

Prancūzija

 

Marc de Bourgogne/Eau-de-vie de marc de Bourgogne

Prancūzija

 

Marc du Centre-Est/Eau-de-vie de marc originaire du Centre-Est

Prancūzija

 

Marc de Franche-Comté/Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté

Prancūzija

 

Marc du Bugey/Eau-de-vie de marc originaire de Bugey

Prancūzija

 

Marc de Savoie/Eau-de-vie de marc originaire de Savoie

Prancūzija

 

Marc des Côteaux de la Loire/Eau-de-vie de marc originaire des Coteaux de la Loire

Prancūzija

 

Marc des Côtes-du-Rhône/Eau-de-vie de marc des Côtes du Rhône

Prancūzija

 

Marc de Provence/Eau-de-vie de marc originaire de Provence

Prancūzija

 

Marc du Languedoc/Eau-de-vie de marc originaire du Languedoc

Prancūzija

 

Marc d'Alsace Gewürztraminer

Prancūzija

 

Marc de Lorraine

Prancūzija

 

Marc d'Auvergne

Prancūzija

 

Marc du Jura

Prancūzija

 

Aguardente Bagaceira Bairrada

Portugalija

 

Aguardente Bagaceira Alentejo

Portugalija

 

Aguardente Bagaceira da Região dos Vinhos Verdes

Portugalija

 

Aguardente Bagaceira da Região dos Vinhos Verdes de Alvarinho

Portugalija

 

Orujo de Galicia

Ispanija

 

Grappa

Italija

 

Grappa di Barolo

Italija

 

Grappa piemontese/Grappa del Piemonte

Italija

 

Grappa lombarda/Grappa di Lombardia

Italija

 

Grappa trentina/Grappa del Trentino

Italija

 

Grappa friulana/Grappa del Friuli

Italija

 

Grappa veneta/Grappa del Veneto

Italija

 

Südtiroler Grappa/Grappa dell'Alto Adige

Italija

 

Grappa siciliana/Grappa di Sicilia

Italija

 

Grappa di Marsala

Italija

 

Τσικουδιά/Tsikoudia

Graikija

 

Τσικουδιά Κρήτης/Tsikoudia iš Kretos

Graikija

 

Τσίπουρο/Tsipouro

Graikija

 

Τσίπουρο Μακεδονίας/Tsipouro iš Makedonijos

Graikija

 

Τσίπουρο Θεσσαλίας/Tsipouro iš Tesalijos

Graikija

 

Τσίπουρο Τυρνάβου/Tsipouro iš Tyrnavos

Graikija

 

Eau-de-vie de marc de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Ζιβανία/Τζιβανία/Ζιβάνα/Zivania

Kipras

 

Törkölypálinka

Vengrija

9.  Vaisių spiritas

 
 
 

Schwarzwälder Kirschwasser

Vokietija

 

Schwarzwälder Mirabellenwasser

Vokietija

 

Schwarzwälder Williamsbirne

Vokietija

 

Schwarzwälder Zwetschgenwasser

Vokietija

 

Fränkisches Zwetschgenwasser

Vokietija

 

Fränkisches Kirschwasser

Vokietija

 

Fränkischer Obstler

Vokietija

 

Mirabelle de Lorraine

Prancūzija

 

Kirsch d'Alsace

Prancūzija

 

Quetsch d'Alsace

Prancūzija

 

Framboise d'Alsace

Prancūzija

 

Mirabelle d'Alsace

Prancūzija

 

Kirsch de Fougerolles

Prancūzija

 

Williams d'Orléans

Prancūzija

 

Südtiroler Williams/Williams dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Aprikot/Aprikot dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Mariule/Marille dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Kirsch/Kirsch dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Zwetschgeler/Zwetschgeler dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Obstler/Obstler dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Gravensteiner/Gravensteiner dell'Alto Adige

Italija

 

Südtiroler Golden Delicious/Golden Delicious dell'Alto Adige

Italija

 

Williams friulano/Williams del Friuli

Italija

 

Sliwovitz del Veneto

Italija

 

Sliwovitz del Friuli-Venezia Giulia

Italija

 

Sliwovitz del Trentino-Alto Adige

Italija

 

Distillato di mele trentino/Distillato di mele del Trentino

Italija

 

Williams trentino/Williams del Trentino

Italija

 

Sliwovitz trentino/Sliwovitz del Trentino

Italija

 

Aprikot trentino/Aprikot del Trentino

Italija

 

Medronho do Algarve

Portugalija

 

Medronho do Buçaco

Portugalija

 

Kirsch Friulano/Kirschwasser Friulano

Italija

 

Kirsch Trentino/Kirschwasser Trentino

Italija

 

Kirsch Veneto/Kirschwasser Veneto

Italija

 

Aguardente de pêra da Lousã

Portugalija

 

Eau-de-vie de pommes de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Eau-de-vie de poires de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Eau-de-vie de kirsch de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Eau-de-vie de quetsch de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Eau-de-vie de mirabelle de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Eau-de-vie de prunelles de marque nationale luxembourgeoise

Liuksemburgas

 

Wachauer Marillenbrand

Austrija

 

Szatmári Szilvapálinka

Vengrija

 

Kecskeméti Barackpálinka

Vengrija

 

Békési Szilvapálinka

Vengrija

 

Szabolcsi Almapálinka

Vengrija

 

Gönci Barackpálinka

Vengrija

 

Pálinka

Vengrija

Austrija (abrikosų spiritams, pagamintiems tik šiose žemėse: Žemutinėje Austrijoje, Burgenlande, Štirijoje, Vienoje)

▼M5

 

Újfehértói meggypálinka

Vengrija

▼B

 

Bošácka Slivovica

Slovakija

 

Brinjevec

Slovėnija

 

Dolenjski sadjevec

Slovėnija

 

Троянска сливова ракия/Сливова ракия от Троян/Troyanska slivova rakya/Slivova rakya from Troyan

Bulgarija

 

Силистренска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Силистра/Silistrenska kaysieva rakya/Kaysieva rakya from Silistra

Bulgarija

 

Тервелска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Тервел/Tervelska kaysieva rakya/Kaysieva rakya from Tervel

Bulgarija

 

Ловешка сливова ракия/Сливова ракия от Ловеч/Loveshka slivova rakya/Slivova rakya from Lovech

Bulgarija

 

Pălincă

Rumunija

 

Țuică Zetea de Medieșu Aurit

Rumunija

 

Țuică de Valea Milcovului

Rumunija

 

Țuică de Buzău

Rumunija

 

Țuică de Argeș

Rumunija

 

Țuică de Zalău

Rumunija

 

Țuică Ardelenească de Bistrița

Rumunija

 

Horincă de Maramureș

Rumunija

 

Horincă de Cămârzana

Rumunija

 

Horincă de Seini

Rumunija

 

Horincă de Chioar

Rumunija

 

Horincă de Lăpuș

Rumunija

 

Turț de Oaș

Rumunija

 

Turț de Maramureș

Rumunija

▼A1

 

Hrvatska loza

Kroatija

 

Hrvatska stara šljivovica

Kroatija

 

Slavonska šljivovica

Kroatija

▼M3

 

Pisco (4)

Peru

▼B

10.  Sidro spiritas ir kriaušių spiritas

 
 
 

Calvados

Prancūzija

 

Calvados Pays d'Auge

Prancūzija

 

Calvados Domfrontais

Prancūzija

 

Eau-de-vie de cidre de Bretagne

Prancūzija

 

Eau-de-vie de poiré de Bretagne

Prancūzija

 

Eau-de-vie de cidre de Normandie

Prancūzija

 

Eau-de-vie de poiré de Normandie

Prancūzija

 

Eau-de-vie de cidre du Maine

Prancūzija

 

Aguardiente de sidra de Asturias

Ispanija

 

Eau-de-vie de poiré du Maine

Prancūzija

▼M2

 

Somerset Cider Brandy (2)

Jungtinė Karalystė

▼B

15.  Degtinė

 
 
 

Svensk Vodka/Swedish Vodka

Švedija

 

Suomalainen Vodka/Finsk Vodka/Vodka of Finland

Suomija

 

Polska Wódka/Lenkiška degtinė

Lenkija

 

Laugarício Vodka

Slovakija

 

Originali lietuviška degtinė/Original Lithuanian vodka

Lietuva

▼M2 —————

▼B

 

Latvijas Dzidrais

Latvija

 

Rīgas Degvīns

Latvija

 

Estonian vodka

Estija

17.  Geist

 
 
 

Schwarzwälder Himbeergeist

Vokietija

18.  Gencijonų spiritinis gėrimas

 
 
 

Bayerischer Gebirgsenzian

Vokietija

 

Südtiroler Enziman/Genzians dell'Alto Adige

Italija

 

Genziana trentina/Genziana del Trentino

Italija

19.  Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

 
 
 

Genièvre/Jenever/Genever

Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai), Vokietija (Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės)

 

Genièvre de grains, Graanjenever, Graangenever

Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai)

 

Jonge jenever, jonge genever

Belgija, Nyderlandai

 

Oude jenever, oude genever

Belgija, Nyderlandai

 

Hasseltse jenever/Hasselt

Belgija (Haseltas, Zonhovenas, Dypenbėkas)

 

Balegemse jenever

Belgija(Balegemas)

 

O' de Flander-Oost-Vlaamse Graanjenever

Belgija (Rytų Flandrija)

 

Peket-Pekêt/Pèket-Pèkèt de Wallonie

Belgija (Valonijos regionas)

 

Genièvre Flandres Artois

Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai)

 

Ostfriesischer Korngenever

Vokietija

 

Steinhäger

Vokietija

 

Plymouth Gin

Didžioji Britanija

 

Gin de Mahón

Ispanija

 

Vilniaus džinas/Vilnius Gin

Lietuva

 

Spišská borovička

Slovakija

 

Slovenská borovička Juniperus

Slovakija

 

Slovenská borovička

Slovakija

 

Inovecká borovička

Slovakija

 

Liptovská borovička

Slovakija

24.  Akvavit/aquavit

 
 
 

Dansk Akvavit/Dansk Aquavit

Danija

 

Svensk Aquavit/Svensk Akvavit/Swedish Aquavit

Švedija

25.  Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

 
 
 

Anís español

Ispanija

 

Anís Paloma Monforte del Cid

Ispanija

 

Hierbas de Mallorca

Ispanija

 

Hierbas Ibicencas

Ispanija

 

Évora anisada

Portugalija

 

Cazalla

Ispanija

 

Chinchón

Ispanija

 

Ojén

Ispanija

 

Rute

Ispanija

 

Janeževec

Slovėnija

29.  Distiliuotas Anis

 
 
 

Ouzo/Ούςο

Kipras, Graikija

 

Ούζο Μυτιλήνης/Ouzo iš Mitilene

Graikija

 

Ούζο Πλωμαρίου/Ouzo iš Plomario

Graikija

 

Ούζο Καλαμάτας/Ouzo iš Kalamatos

Graikija

 

Ούζο Θράκης/Ouzo iš Trakijos

Graikija

 

Ούζο Μακεδονίας/Ouzo iš Makedonijos

Graikija

30.  Kartaus skonio spiritiniai gėrimai/bitter

 
 
 

Demänovka bylinná horká

Slovakija

 

Rheinberger Kräuter

Vokietija

 

Trejos devynerios

Lietuva

 

Slovenska travarica

Slovėnija

▼M2

31.  Aromatizuota degtinė

 
 
 

Žolelių degtinė iš Šiaurės Palenkės žemumų, aromatizuota stumbražolės ekstraktu/Wódka ziolowa z Niziny Pólnocnopodlaskiej aromatyzowana ekstraktem z trawy żubrowej

Lenkija

▼M5

 

Polska Wódka/Polish Vodka (5)

Originali lietuviška degtinė/Original Lithuanian vodka (5)

Lenkija

Lietuva

▼B

32.  Likeris

 
 
 

Berliner Kümmel

Vokietija

 

Hamburger Kümmel

Vokietija

 

Münchener Kümmel

Vokietija

 

Chiemseer Klosterlikör

Vokietija

 

Bayerischer Kräuterlikör

Vokietija

▼M2

 

Irish Cream (3)

Airija

▼B

 

Palo de Mallorca

Ispanija

 

Ginjinha portuguesa

Portugalija

 

Licor de Singeverga

Portugalija

 

Mirto di Sardegna

Italija

 

Liquore di limone di Sorrento

Italija

 

Liquore di limone della Costa d'Amalfi

Italija

 

Genepì del Piemonte

Italija

 

Genepì della Valle d'Aosta

Italija

 

Benediktbeurer Klosterlikör

Vokietija

 

Ettaler Klosterlikör

Vokietija

 

Ratafia de Champagne

Prancūzija

 

Ratafia catalana

Ispanija

 

Anis português

Portugalija

 

Suomalainen Marjalikööri/Suomalainen Hedelmälikööri/Finsk Bärlikör/Finsk Fruktlikör/

Finnish berry liqueur/Finnish fruit liqueur

Suomija

 

Grossglockner Alpenbitter

Austrija

 

Mariazeller Magenlikör

Austrija

 

Mariazeller Jagasaftl

Austrija

 

Puchheimer Bitter

Austrija

 

Steinfelder Magenbitter

Austrija

 

Wachauer Marillenlikör

Austrija

 

Jägertee/Jagertee/Jagatee

Austrija

 

Hüttentee

Vokietija

 

Allažu Kimelis

Latvija

 

Čepkelių

Lietuva

 

Demänovka Bylinný Likér

Slovakija

 

Polish Cherry

Lenkija

 

Karlovarská Hořká

Čekija

 

Pelinkovec

Slovėnija

 

Blutwurz

Vokietija

 

Cantueso Alicantino

Ispanija

 

Licor café de Galicia

Ispanija

 

Licor de hierbas de Galicia

Ispanija

 

Génépi des Alpes/Genepì degli Alpi

Prancūzija, Italija

 

Μαστίχα Χίου/Masticha iš Chios

Graikija

 

Κίτρο Νάξου/Kitro iš Naksos

Graikija

 

Κουμκουάτ Κέρκυρας/Koum Kouat iš Korfu

Graikija

 

Τεντούρα/Tentoura

Graikija

 

Poncha da Madeira

Portugalija

▼A1

 

Hrvatski pelinkovac

Kroatija

▼B

34.  Crème de cassis

 
 
 

Cassis de Bourgogne

Prancūzija

 

Cassis de Dijon

Prancūzija

 

Cassis de Saintonge

Prancūzija

 

Cassis du Dauphiné

Prancūzija

 

Cassis de Beaufort

Liuksemburgas

▼A1

39.  Maraschino/Marrasquino/Maraskino

Zadarski maraschino

Kroatija

▼B

40.  Nocino

 
 
 

Nocino di Modena

Italija

 

Orehovec

Slovėnija

Kiti spiritiniai gėrimai

 

Pommeau de Bretagne

Prancūzija

 

Pommeau du Maine

Prancūzija

 

Pommeau de Normandie

Prancūzija

 

Svensk Punsch/Swedish Punch

Švedija

 

Pacharán navarro

Ispanija

 

Pacharán

Ispanija

 

Inländerrum

Austrija

 

Bärwurz

Vokietija

 

Aguardiente de hierbas de Galicia

Ispanija

 

Aperitivo Café de Alcoy

Ispanija

 

Herbero de la Sierra de Mariola

Ispanija

 

Königsberger Bärenfang

Vokietija

 

Ostpreußischer Bärenfang

Vokietija

 

Ronmiel

Ispanija

 

Ronmiel de Canarias

Ispanija

 

Genièvre aux fruits/Vruchtenjenever/ Jenever met vruchten/Fruchtgenever

Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai), Vokietija (Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės)

 

Domači rum

Slovėnija

 

Irish Poteen/Irish Póitín

Airija

 

Trauktinė

Lietuva

 

Trauktinė „Palanga“

Lietuva

 

Trauktinė „Dainava“

Lietuva

▼A1

 

Hrvatska travarica

Kroatija

(1)   Geografinė nuoroda Irish Whiskey / Uisce Beatha Eireannach / Irish Whisky apima whisky / whiskey, pagamintus Airijoje ir Šiaurės Airijoje.

(2)   Su geografine nuoroda „Somerset Cider Brandy“ turi būti naudojamas prekinis pavadinimas „sidro spiritas.“

(3)   Geografinė nuoroda „Irish Cream“ apima atitinkamą likerį, gaminamą Airijoje ir Šiaurės Airijoje.

(4)   Pagal šį reglamentą taikant saugomą Pisco geografinę nuorodą nedaromas poveikis pavadinimo Pisco naudojimui produktams, kurių kilmės šalis Čilė, saugomiems pagal 2002 m. Sąjungos ir Čilės asociacijos susitarimą.

(5)   Šio produkto etiketėje turi būti nurodytas prekinis pavadinimas „aromatizuota degtinė“. Žodis „aromatizuota“ gali būti pakeistas vyraujančio aromato pavadinimu.



( 1 ) OL C 324, 2006 12 30, p. 12.

( 2 ) 2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.

( 3 ) OL L 160, 1989 6 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.

( 4 ) OL L 105, 1990 4 25, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2140/98 (OL L 270, 1998 10 7, p. 9).

( 5 ) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/68/EB (OL L 310, 2007 11 28, p. 11).

( 6 ) OL L 184, 1988 7 15, p. 61. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

( 7 ) OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

( 8 ) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

( 9 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

( 10 ) OL L 354, 2008 12 31, p. 34

( 11 ) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.

( 12 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).

( 13 ) OL L 11, 1994 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 386, 2006 12 29, p. 14).

( 14 ) 1992 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2009/92, nustatantis Bendrijos analizės metodus, taikytinus žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui, naudojamam gaminant spiritinius gėrimus, aromatintus vynus, aromatintus vyno gėrimus ir aromatintus vyno kokteilius (OL L 203, 1992 7 21, p. 10).

( 15 ) 1994 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1267/94 dėl Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų dėl abipusio tam tikrų spiritinių gėrimų pripažinimo taikymo (OL L 138, 1994 6 2, p. 7). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1434/97 (OL L 196, 1997 7 24, p. 56).

( 16 ) 2000 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2870/2000, nustatantis spiritinių gėrimų analizės Bendrijos etaloninius metodus (OL L 333, 2000 12 29, p. 20). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2091/2002 (OL L 322, 2002 11 27, p. 11).

( 17 ) OL L 10, 2002 1 12, p. 53.

( 18 ) OL L 10, p. 2002 1 12, p. 47.

( 19 ) OL L 229, 1980 8 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 20 ) OL L 330, 1998 12 5, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 21 ) OL L 237, 1994 9 10, p. 13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

( 22 ) OL L 149, 1991 6 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo sutartimi.

Top