EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02007R1234-20100501
Council Regulation (EC) No 1234/2007 of 22 October 2007 establishing a common organisation of agricultural markets and on specific provisions for certain agricultural products (Single CMO Regulation)
Consolidated text: Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 2007 m. spalio 22 d. nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas ( Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas )
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 2007 m. spalio 22 d. nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas ( Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas )
2007R1234 — LT — 01.05.2010 — 006.001
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1234/2007 2007 m. spalio 22 d. (OL L 299, 16.11.2007, p.1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
No |
page |
date |
||
|
L 76 |
1 |
19.3.2008 |
||
|
L 76 |
6 |
19.3.2008 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 361/2008 2008 m. balandžio 14 d. |
L 121 |
1 |
7.5.2008 |
|
|
L 140 |
1 |
30.5.2008 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2008 2008 m. birželio 6 d. |
L 149 |
61 |
7.6.2008 |
|
|
L 5 |
1 |
9.1.2009 |
||
|
L 30 |
1 |
31.1.2009 |
||
|
L 63 |
9 |
7.3.2009 |
||
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 435/2009 2009 m. gegužės 26 d. |
L 128 |
12 |
27.5.2009 |
|
|
L 154 |
1 |
17.6.2009 |
||
|
L 290 |
1 |
6.11.2009 |
||
|
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1140/2009 2009 m. lapkričio 20 d. |
L 312 |
4 |
27.11.2009 |
|
pataisytas:
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1234/2007
2007 m. spalio 22 d.
nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“)
EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),
kadangi:|
(1) |
Bendrajai žemės ūkio produktų rinkai funkcionuojant ir ją plėtojant reikėtų nustatyti bendrą žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP), kuri visų pirma apimtų bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą (toliau – BRO), kuris pagal Sutarties 34 straipsnį atsižvelgiant į produktą gali būti įvairių formų. |
|
(2) |
Sukūrus BŽŪP Taryba priėmė 21 bendro rinkų organizavimo reglamentą – kiekvieno produkto ar produktų grupės bendras rinkų organizavimas reglamentuojamas atskiru Tarybos pagrindiniu reglamentu: — 1968 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 234/68 dėl bendro augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir kitų augalų dalių, skintų gėlių bei dekoratyvinių žalumynų rinkos organizavimo ( 2 ); — 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 827/68 dėl bendro tam tikrų Sutarties II priede išvardytų produktų rinkos organizavimo ( 3 ); — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo ( 4 ); — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2771/75 dėl bendro kiaušinių rinkos organizavimo ( 5 ); — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo ( 6 ); — 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo ( 7 ); — 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo ( 8 ); — 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo ( 9 ); — 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo ( 10 ); — 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo ( 11 ); — 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo ( 12 ); — 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo ( 13 ); — 2000 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 dėl bendro pluoštinių linų ir kanapių rinkų organizavimo ( 14 ); — 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo ( 15 ); — 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo ( 16 ); — 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo ( 17 ); — 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo ( 18 ); — 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 865/2004 dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkos organizavimo ( 19 ); — 2005 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1947/2005 dėl bendro sėklos rinkos organizavimo ( 20 ); — 2005 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1952/2005 dėl bendro apynių rinkos organizavimo ( 21 ); — 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo ( 22 ). |
|
(3) |
Be to, Taryba priėmė tris reglamentus, kuriais nustatomos konkrečios tam tikriems produktams taikomos taisyklės, tačiau nenustatomas tų produktų BRO: — 2003 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 670/2003, nustatantis konkrečias žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinkos priemones ( 23 ); — 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 797/2004 dėl priemonių, gerinančių bendras bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo sąlygas ( 24 ); — 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1544/2006, nustatantis specialias šilkaverpių auginimą skatinančias priemones ( 25 ). |
|
(4) |
Pirmiau minėtus reglamentus (toliau – pagrindiniai reglamentai) dažnai papildo papildomas Tarybos reglamentų rinkinys. Dauguma pagrindinių reglamentų yra parengti pagal tokią pačią struktūrą ir turi daug bendrų nuostatų. Visų pirma tai taikoma prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklėms ir bendrosioms nuostatoms, o taip pat tam tikra apimtimi ir taisyklėms, susijusioms su vidaus rinka. Pagrindiniuose reglamentuose dažnai pateikiami skirtingi tokių pačių ar panašių problemų sprendimai. |
|
(5) |
Jau kurį laiką Bendrija siekia supaprastinti BŽŪP reglamentavimo aplinką. Todėl visoms tiesioginėms išmokoms buvo nustatyta horizontali teisinė sistema, kuria daugybė paramos sistemų sujungta į bendrosios išmokos schemą priėmus 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams ( 26 ). Šis metodas turėtų būti taip pat taikomas pagrindiniams reglamentams. Todėl, kai įmanoma, juose esančios taisyklės turėtų būti sujungtos į vieną bendrą teisinę sistemą, o sektoriams taikomi metodai turėtų būti pakeisti horizontaliais metodais. |
|
(6) |
Atsižvelgiant į pirmiau minėtus faktus, pagrindiniai reglamentai turėtų būti panaikinti ir pakeisti vienu bendru reglamentu. |
|
(7) |
Vykdant supaprastinimą neturėtų būti ginčijami per daugelį metų BŽŪP srityje priimti politiniai sprendimai. Todėl šis reglamentas iš esmės turėtų būti techninio supaprastinamo aktas. Todėl juo neturėtų būti panaikinti ar pakeisti esami instrumentai, nebent jie neteko prasmės, tapo nebereikalingi arba jeigu dėl jų pobūdžio jie neturėtų būti svarstomi Tarybos lygiu, ir neturėtų būti sukurti nauji instrumentai ar priemonės. |
|
(8) |
Todėl šis reglamentas neturėtų apimti tų BŽŪRO dalių, kurioms bus taikomos politikos reformos. Tai taikoma daugumai vaisių bei daržovių, apdorotų vaisių ir daržovių bei vyno sektorių dalims. Todėl atitinkamuose Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1493/1999 esančios nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą tik tuo atveju, jeigu joms pačioms netaikytinos politikos reformos. Tačiau materialiosios nuostatos dėl BŽŪRO turėtų būti įtrauktos tik įvykdžius atitinkamas reformas. |
|
(9) |
Reglamentuose dėl bendro grūdų, ryžių, cukraus, sausųjų pašarų, sėklų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, bananų, pieno ir pieno produktų bei šilkaverpių rinkų organizavimo nustatyti prekybos metai visų pirma pritaikyti prie kiekvieno iš šių produktų biologinio gamybos ciklo. Todėl į šį reglamentą turėtų būti įtraukti minėtuose sektoriuose nustatyti prekybos metai. |
|
(10) |
Siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, skirtinguose sektoriuose buvo įvesta kainų palaikymo diferencijuota sistema kartu nustatant tiesioginės paramos schemas, atsižvelgiant į skirtingus poreikius kiekviename iš šių sektorių ir į skirtingų sektorių tarpusavio priklausomybę. Šios priemonės – tai valstybės intervencija arba paramos išmokos už privatų grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, ožkienos iri avienos sektorių produktų sandėliavimą. Todėl atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, reikia ir toliau taikyti kainų palaikymo priemones, jeigu jos buvo numatytos anksčiau parengtuose instrumentuose, nedarant esminių pakeitimų palyginti su ankstesne teisine padėtimi. |
|
(11) |
Siekiant aiškumo ir skaidrumo šias priemones reglamentuojančios nuostatos turėtų turėti bendrą struktūrą, tačiau toliau išlaikant kiekviename sektoriuje vykdomą politiką. Šiuo tikslu tikslinga skirti referencines kainas ir intervencines kainas. |
|
(12) |
Reglamentuose dėl bendro grūdų, galvijienos bei pieno ir pieno produktų rinkų organizavimo numatytos nuostatos, pagal kurias Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali keisti kainų lygį. Tačiau, atsižvelgiant į kainų sistemų jautrumą, turi būti aišku, kad 37 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė keisti kainų lygius egzistuoja visuose sektoriuose, kuriuos apima šis reglamentas. |
|
(13) |
Be to, pagal BRO cukraus sektoriuje buvo numatyta galimybė patikslinti standartinę cukraus kokybę, kaip išsamiau apibrėžta Reglamente 318/2006, siekiant visų pirma atsižvelgti į verslo reikalavimus ir pokyčius analizės technologijų srityje. Todėl reglamente buvo numatyti įgaliojimai Komisijai keisti atitinkamą priedą. Būtina išlaikyti šią galimybę siekiant įgalinti Komisiją prireikus imtis skubių veiksmų. |
|
(14) |
Siekiant užtikrinti patikimą informaciją apie cukraus rinkos kainas Bendrijoje, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta pranešimo apie kainas sistema, kokia buvo nustatyta pagal BRO cukraus sektoriuje, kad ja remiantis būtų nustatomi baltojo cukraus rinkos kainų lygiai. |
|
(15) |
Kad grūdų, ryžių, sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencinė sistema pati netaptų realizavimo rinka, turėtų būti išlaikyta galimybė valstybės intervenciją taikyti tik tam tikrais metų laikotarpiais. Valstybės intervencijos taikymo galvijienos produktams, kiaulienai ir sviestui pradžia ir pabaiga turėtų priklausyti nuo rinkos kainų lygių per tam tikrą laikotarpį. Kukurūzų, ryžių ir cukraus atveju turėtų būti ir toliau ribojami taikant valstybės intervenciją superkamų produktų kiekiai. Reikėtų ir toliau suteikti Komisijai įgaliojimus sustabdyti įprastą sviesto ir nugriebto pieno miltelių supirkimą, jeigu bus pasiektas tam tikras kiekis, arba jį pakeisti supirkimu konkurso tvarka. |
|
(16) |
Praeityje bendro grūdų, ryžių ir galvijienos rinkų organizavimo reglamentuose kainos, kurioms esant turėtų būti vykdomas valstybės intervencinis supirkimas, buvo sumažintos ir nustatytos kartu su tuose sektoriuose taikomomis tiesioginės paramos schemomis. Todėl pagal tas schemas skiriama pagalba ir intervencinės kainos yra glaudžiai susijusios. Pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų kainų lygis buvo nustatytas siekiant skatinti atitinkamų produktų suvartojimą ir gerinti jų konkurencingumą. Ryžių ir cukraus sektoriuose kainos buvo nustatytos siekiant prisidėti prie rinkos stabilumo užtikrinimo, tais atvejais, kai konkrečiais prekybos metais rinkos kaina tampa žemesnė už kitiems prekybos metams nustatytą referencinę kainą. Šie Tarybos politiniai sprendimai vis dar taikomi. |
|
(17) |
Kaip ir ankstesniuose bendro rinkų organizavimo reglamentuose, šiame reglamente turėtų būti nustatyta galimybė realizuoti vykdant valstybės intervenciją supirktus produktus. Tokių priemonių turėtų būti imtasi taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimų ir kad būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių bei lygios pirkėjų teisės. |
|
(18) |
Kadangi Bendrija turi įvairių žemės ūkio produktų intervencinių atsargų, ji turi potencialių priemonių labai prisidėti prie savo labiausiai nepasiturinčių piliečių gerovės. Bendrija yra suinteresuota naudoti šį potencialą ilgą laiką, kol atsargos bus sunaudotos iki normalaus lygio įvedant atitinkamas priemones. Atsižvelgiant į tai, 1987 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3730/87, nustatančiame bendrąsias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, jį skirstančioms labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje, taisykles ( 27 ), iki šiol buvo nustatyta, kad maistą paskirsto labdaros organizacijos. Ši svarbi socialinė priemonė, kuri gali būti labai naudinga mažiausiai galimybių turintiems asmenims, turėtų būti taikoma toliau ir įtraukta į šį reglamentą. |
|
(19) |
Siekiant prisidėti prie pieno rinkos subalansavimo ir rinkos kainų stabilizavimo reglamente dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo buvo numatyta skirti pagalbą privačiam grietinėlės, tam tikrų sviesto ir tam tikrų sūrio produktų sandėliavimui. Be to, Komisijai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl pagalbos privačiam tam tikrų kitų sūrio produktų, baltojo cukraus, tam tikrų alyvuogių aliejaus rūšių, tam tikrų galvijienos produktų, nugriebto pieno miltelių, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sandėliavimui skyrimo. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, šios priemonės turėtų būti išlaikytos. |
|
(20) |
2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1183/2006, nustatantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę ( 28 ), 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1186/90, išplečiantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo mastą ( 29 ), 1984 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3200/84, nustatantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę ( 30 ), ir 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2137/92 dėl Bendrijos avienos skerdenų klasifikavimo skalės ir šviežių arba atšaldytų avienos skerdenų Bendrijos standartinės kokybės nustatymo ( 31 ) nustato Bendrijos skerdenų klasifikavimo skales galvijienos, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sektoriuose. Šios schemos yra labai svarbios kainų registravimui ir intervencinių priemonių taikymui tuose sektoriuose. Be to, jomis siekiama padidinti rinkos skaidrumą. Tokios skerdenų klasifikavimo schemos turėtų būti ir toliau taikomos. Todėl tikslinga pagrindinius jų aspektus įtraukti į šį reglamentą, tuo pačiu suteikiant Komisijai įgaliojimus kai kuriuos labiau techninio pobūdžio klausimus reglamentuoti įgyvendinimo taisyklėse. |
|
(21) |
Dėl laisvo judėjimo apribojimų, atsirandančių taikant kovai su gyvūnų ligų plitimu skirtas priemones, galėtų kilti sunkumų tam tikrų produktų rinkose vienoje ar keliose valstybėse narėse. Patirtis parodė, kad dideli rinkos sutrikimai, pavyzdžiui, smarkiai sumažėję vartojimas ar kainos, gali būti susiję su vartotojų pasitikėjimo praradimu, atsiradusiu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai. |
|
(22) |
Todėl atitinkamuose reglamentuose dėl bendro galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos rinkų organizavimo nustatytos išskirtinės rinkos rėmimo priemonės, skirtos tokiai padėčiai pataisyti, turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip jos buvo taikomos iki šiol. Tokių išskirtinių rinkos rėmimo priemonių turėtų imtis Komisija, ir jos turėtų būti tiesiogiai susijusios su sveikatos ir veterinarijos priemonėmis, priimtomis siekiant kovoti su ligų plitimu, arba taikomos tuoj pat po jų. Jų turėtų būti imamasi valstybių narių prašymu tam, kad būtų išvengta didelių sutrikimų atitinkamose rinkose. |
|
(23) |
Šiame reglamente turėtų būti išlaikyta Komisijai suteikta galimybė priimti specialias intervencines priemones, jeigu pasirodytų, kad tai būtina siekiant veiksmingai ir efektyviai reaguoti į grūdų sektoriaus rinkos sutrikdymo pavojų bei išvengti didelio masto valstybės intervencijos taikymo tam tikruose Bendrijos regionuose ryžių sektoriuje arba kompensuoti dėl stichinių nelaimių atsiradusį žaliavinių ryžių trūkumą, kaip tai buvo nustatyta atitinkamuose reglamentuose dėl bendro grūdų ir ryžių rinkų organizavimo. |
|
(24) |
Turėtų būti nustatyta standartinės kokybės, kuri turėtų būti apibrėžta, kvotinių runkelių minimali kaina, kad būtų užtikrintas deramas Bendrijos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų gyvenimo lygis. |
|
(25) |
Deramai cukraus gamybos įmonių bei cukrinių runkelių augintojų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti reikalingos konkrečios priemonės. Todėl anksčiau pagal BRO numatytos standartinės nuostatos, reglamentuojančios tarpšakinius susitarimus, turėtų būti išlaikytos. |
|
(26) |
Dėl gamtinės, ekonominės bei techninės padėties įvairovės sunku nustatyti visoje Bendrijoje vienodas cukrinių runkelių pirkimo sąlygas. Cukrinių runkelių augintojų asociacijos ir cukraus gamybos įmonės jau yra sudariusios tarpšakinius prekybos susitarimus. Todėl bendrosiose nuostatose turėtų būti tik apibrėžtos cukrinių runkelių augintojams ir cukraus pramonei reikalingos būtiniausios garantijos, būtinos sklandžiam cukraus rinkos funkcionavimui užtikrinti, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose paliekant galimybę taikyti nuo tam tikrų taisyklių leidžiančias nukrypti nuostatas. Išsamesnės sąlygos anksčiau buvo numatytos pagal cukraus sektoriaus BRO, Reglamento (EB) Nr. 318/2006 II priede. Atsižvelgiant į itin techninį šių sąlygų pobūdį, šiuos klausimus būtų tikslingiau spręsti Komisijos lygiu. |
|
(27) |
Į šį reglamentą turėtų būti įtrauktas pagal cukraus sektoriaus BRO numatytas gamybos mokestis, siekiant prisidėti prie cukraus sektoriaus BRO išlaidų finansavimo. |
|
(28) |
Siekiant išlaikyti cukraus rinkų struktūrinės pusiausvyros kainų lygį, artimą referencinei kainai, turėtų išlikti Komisijai suteikta galimybė nuspręsti atšaukti cukrų iš rinkos tokiam laikui, kurio reikia, kad joje vėl nusistovėtų pusiausvyra. |
|
(29) |
Reglamentuose dėl bendro gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos rinkų organizavimo buvo nustatyta galimybė patvirtinti tam tikras priemones, padedančias pasiūlą pritaikyti prie rinkos reikalavimų. Tokios priemonės gali prisidėti prie rinkų stabilizavimo ir tinkamo atitinkamos žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygio užtikrinimo. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, ta galimybė turėtų būti išlaikyta. Pagal šias nuostatas Taryba Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti su šiomis priemonėmis susijusias bendrąsias taisykles. Tokiomis priemonėmis siektini tikslai yra aiškiai apibrėžti ir riboja priemonių, kurios gali būti patvirtintos, pobūdį. Todėl Tarybai nebereikia priimti papildomų bendrųjų taisyklių tuose sektoriuose ir tokios galimybės nebereikia numatyti. |
|
(30) |
Daugelį metų kiekybiniai gamybos apribojimai pieno ir pieno produktų sektoriuose, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 318/2006 ir 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1788/2003, nustatančiame mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje ( 32 ), buvo esminė rinkos politikos priemonė. Išlieka priežastys, dėl kurių Bendrija anksčiau abiejuose sektoriuose priėmė gamybos kvotų sistemą. |
|
(31) |
Pagal cukraus BRO numatyta cukraus kvotų sistema buvo tiesiogiai įtraukta į Reglamentą (EB) Nr. 318/2006, o atitinkama sistema pieno sektoriuje iki šiol buvo reglamentuojama atskiru teisės aktu, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 1788/2003. Todėl atsižvelgiant į didžiulę šių schemų svarbą ir į šiuo reglamentu siekiamus tikslus, reikėtų atitinkamas nuostatas dėl abiejų sektorių įtraukti į šį reglamentą, iš esmės nekeičiant nei pačių schemų, nei jų veikimo būdų, palyginti su anksčiau buvusia teisine padėtimi. |
|
(32) |
Todėl cukraus kvotų schemoje pagal šį reglamentą turėtų būti atspindėta Reglamente (EB) Nr. 318/2006 nustatyta tvarka ir visų pirma išlaikytas teisinis kvotų statusas, kadangi, remiantis Teisingumo Teismo praktika, kvotų sistema yra cukraus sektoriaus rinkos reguliavimo mechanizmas, skirtas užtikrinti tai, kad būtų pasiekti visuomenės interesų tikslai. |
|
(33) |
Todėl šiame reglamente Komisijai taip pat turėtų būti suteikta teisė po restruktūrizavimo fondo, įsteigto 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ( 33 ), uždarymo 2010 m. koreguoti kvotas iki tvaraus lygio. |
|
(34) |
Kadangi kvotų taikymo laikotarpiu perdirbimo pramonės ir runkelių bei cukranendrių auginimo struktūrinio koregavimo klausimais būtina numatyti tam tikrą lankstumą nacionaliniu lygiu, turėtų išlikti galimybė valstybėms narėms iki tam tikrų ribų keisti įmonių kvotas, neapribojant restruktūrizavimo fondo, kaip priemonės, veikimo. |
|
(35) |
Pagal cukraus BRO buvo numatyta, kad siekiant išvengti cukraus rinkos iškraipymo dėl cukraus pertekliaus, Komisijai turėtų būti suteikta teisė, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, numatyti cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliaus perkėlimą į kitus metus, tokį perteklių traktuojant kaip kitų prekybos metų kvotinę produkciją. Be to, jeigu tam tikri kiekiai neatitinka taikomų sąlygų, taip pat buvo numatyta už perteklių imti mokestį, kad būtų išvengta tokių kiekių kaupimosi, keliančio pavojų rinkai. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(36) |
Tebėra svarbus pagrindinis pieno kvotų schemos tikslas sumažinti atitinkamo sektoriaus pasiūlos ir paklausos neatitikimą ir dėl to atsirandantį struktūrinį perteklių, taip pasiekiant didesnę rinkos pusiausvyrą. Turėtų būti išlaikytas mokestis imamas už pieno kiekį, surinktą arba parduotą tiesiogiai vartoti viršijant tam tikrą garantuojamąją ribą. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, tam tikru mastu reikia visų pirma suderinti cukraus ir pieno kvotų schemų terminiją, tuo pačiu visiškai išlaikant jų teisinį status quo. Todėl atrodo tikslinga suderinti pieno sektoriaus terminiją su cukraus sektoriaus terminija. Todėl Reglamente (EB) Nr. 1788/2003 apibrėžtos sąvokos „nacionalinis referencinis kiekis“ ir „individualus referencinis kiekis“ turėtų būtų pakeistos sąvokomis „nacionalinė kvota“ ir „individuali kvota“, nekeičiant apibrėžiamos teisinės prasmės. |
|
(37) |
Iš esmės, pieno kvotų schema pagal šį reglamentą turėtų būti nustatoma laikantis Reglamento (EB) Nr. 1788/2003. Visų pirma ir toliau turėtų būti skiriami pristatymas ir tiesioginis pardavimas, o schema turėtų būti taikoma remiantis individualiu orientaciniu riebalų kiekiu ir nacionaliniu nustatytuoju riebalų kiekiu. Ūkininkams turėtų būti suteikta teisė tam tikromis sąlygomis laikinai perleisti savo individualias kvotas. Be to, principą, pagal kurį ūkį pardavus, išnuomojus arba perleidus paveldėjimo teise atitinkama kvota perleidžiama pirkėjui, nuomininkui arba paveldėtojui kartu su atitinkama žeme, reikėtų taikyti ir toliau, tačiau siekiant tęsti pieno gamybos restruktūrizavimą ir gerinti aplinką, turėtų likti keletas išimčių principui, pagal kurį kvotos yra siejamos su ūkiais. Derinant įvairius kvotų perdavimo būdus ir taikant objektyvius kriterijus, taip pat turėtų išlikti nuostatos, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama dalį perleistų kiekių perkelti į nacionalinį rezervą. |
|
(38) |
Pertekliaus mokestis turėtų būti atgrasančio dydžio, o valstybės narės jį turėtų sumokėti tuoj po to, kai viršijamas nacionalinė kvota. Po to mokėjimo naštą valstybės narės turėtų paskirstyti gamintojams, dėl kurių atsirado šis perviršis. Šie gamintojai turėtų turėti pareigą valstybei narei mokėti įnašą į mokestį dėl to, kad viršijo galimus kiekius. Valstybės narės į Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) turėtų mokėti mokestį, atitinkantį jų nacionalinės kvotos perviršį, atėmus vienodo 1 % dydžio sumą siekiant atsižvelgti į bankroto atvejus arba į tai, kad tam tikri gamintojai tikrai nėra pajėgūs susimokėti įnašo į mokestį. |
|
(39) |
2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ( 34 ) nustatyta, kad pajamos, atsirandančios imant papildomą mokestį pieno sektoriuje, yra „asignuotosios įplaukos“, kurios turi būti sumokamos į Bendrijos biudžetą, o pakartotinio panaudojimo atveju, turi būti naudojamos tik EŽŪGF arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidoms finansuoti. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 22 straipsnis, pagal kurį mokesčio pajamos laikomos intervencine žemės ūkio rinkų stabilizavimo priemone ir yra naudojamos išlaidoms pieno sektoriuje finansuoti, neteko prasmės ir neturėtų būti įtrauktas į šį reglamentą. |
|
(40) |
Pagal įvairius BRO nustatytos įvairios pagalbos schemų rūšys. |
|
(41) |
Pagal BRO sausųjų pašarų bei linų ir kanapių sektoriuose buvo nustatyta, kad šiems sektoriams bus skiriama perdirbimo pagalba, siekiant reguliuoti atitinkamų sektorių vidaus rinką. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(42) |
Atsižvelgiant į ypatingą padėtį grūdų ir bulvių krakmolo rinkoje, reglamente dėl bendro grūdų rinkos organizavimo buvo numatytos nuostatos, pagal kurias prireikus buvo galima skirti gamybos grąžinamąją išmoką. Gamybos grąžinamoji išmoka turėtų būti tokia, kad atitinkamame sektoriuje naudojami pagrindiniai produktai tam sektoriui būtų tiekiami mažesne kaina nei taikant bendrąsias kainas gauta kaina. Reglamente dėl bendro cukraus rinkos organizavimo buvo numatyta galimybė skirti gamybos grąžinamąją išmoką, kai gaminant tam tikrus pramonės, chemijos ar farmacijos produktus atsiranda poreikis imtis priemonių, skirtų tiekti tam tikrus cukraus produktus. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(43) |
Siekiant prisidėti prie pieno rinkos subalansavimo bei pieno ir pieno produktų rinkų kainų stabilizavimo, reikalingos priemonės, kuriomis būtų padidinta galimybė realizuoti pieno produktus. Todėl reglamente dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo buvo numatyta skirti pagalbą už tam tikrų pieno produktų pardavimą, atsižvelgiant į konkretų jų panaudojimą ir paskirtį. Be to, pagal tą BRO buvo nustatyta, kad norint paskatinti jaunimą vartoti daugiau pieno, Bendrija turėtų padengti dalį išlaidų, patiriamų skiriant pagalbą už moksleivių aprūpinimą pienu mokyklose. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(44) |
Bendrijos finansavimas, kurį sudaro tiesioginės pagalbos procentinė dalis, kurią toms valstybėms narėms leidžiama išlaikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110i straipsnio 4 dalį, turi paskatinti patvirtintas ūkio subjektų organizacijas parengti darbo programas, skirtas gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybę. Todėl reglamente dėl bendro alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkos organizavimo buvo numatyta, kad Bendrijos parama turi būti skiriama pagal prioritetus, atsižvelgus į pagal konkrečias darbo programas vykdomą veiklą. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(45) |
Siekiant tabako sektoriuje įgyvendinti įvairias priemones, Reglamentu (EEB) Nr. 2075/92 buvo įkurtas Bendrijos tabako fondas, finansuojamas iš įplaukų, gautų išskaitant tam tikrą sumą iš to sektoriaus pagalbos schemų. 2007 m. yra paskutinieji, kuriais Bendrijos tabako fondui bus skiriamos iš pagalbos schemos išskaičiuotos sumos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10c skyriuje. Nors fondo finansavimas bus nutrauktas prieš įsigaliojant šiam reglamentui, Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 13 straipsnis turėtų būti išlaikytas, kaip daugiamečių programų, kurios galėtų būti finansuojamos iš Bendrijos tabako fondo, teisinis pagrindas. |
|
(46) |
Bitininkystė yra žemės ūkio sektorius, kuriam būdinga gamybos sąlygų ir produktyvumo įvairovė bei gamybos ir prekybos operacijas vykdančių ūkio subjektų išsisklaidymas ir įvairovė. Be to, dėl pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse išplitusios varozės ir tos ligos poveikio medaus gamybai, Komisija vis dar turi imtis veiksmų, nes varozės negalima visiškai likviduoti, ir ji turi būti gydoma patvirtintais produktais. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei siekiant pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir prekybą jais Bendrijoje, kas trejus metus turėtų būti parengtos nacionalinės programos, apimančios techninę pagalbą, varozės kontrolę, sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizavimą, Bendrijos bičių atsargų papildymo valdymą bei bendradarbiavimą vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtas mokslinių tyrimų programas, kurių tikslas – pagerinti bendras bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas. Šias nacionalines programas iš dalies turėtų finansuoti Bendrija. |
|
(47) |
Reglamentu (EB) Nr. 1544/2006 visa nacionalinė šilkaverpių augintojams teikiama pagalba buvo pakeista Bendrijos pagalbos šilkaverpių auginimui schema, kurios forma yra fiksuota suma už dėžutę sunaudotų šilkaverpių kiaušinių. |
|
(48) |
Kadangi politikos klausimai, kuriuos sprendžiant buvo sukurtos pirmiau minėtos pagalbos schemos bitininkystei ir šilkaverpių augintojams, vis dar yra išlieka, minėtos pagalbos schemos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. |
|
(49) |
Taikant standartus prekybai žemės ūkio produktais gali būti prisidedama prie gamybos ir prekybos ekonominių sąlygų bei tokių produktų kokybės gerinimo. Todėl tokių standartų taikymas yra naudingas gamintojams, prekybininkams ir vartotojams. Atitinkamai, pagal BRO bananų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, gyvų augalų, kiaušinių ir paukštienos sektoriuose buvo nustatyti prekybos standartai, pirmiausia susiję su kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, pakuote, įpakavimu, sandėliavimu, vežimu, pateikimu, kilme ir ženklinimu. Toks požiūris turėtų išlikti ir šiame reglamente. |
|
(50) |
Pagal BRO alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių bei bananų sektoriuose iki šiol Komisijai buvo suteikta teisė priimti prekybos standartų nuostatas. Dėl jų itin techninio pobūdžio ir todėl, kad reikia nuolat gerinti jų veiksmingumą ir jas suderinti su besikeičiančia prekybos praktika, šį principą tinka taikyti gyvų augalų sektoriuose, tiksliai nustatant kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti Komisija nustatydama atitinkamas taisykles. Be to, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vartotojams pateikiamų produktų kokybe bei autentiškumu ir dėl to galinčių atsirasti svarbių rinkos sutrikimų, gali prireikti patvirtinti specialias priemones, visų pirma pažangiausius analizės metodus ir kitas priemones, skirtas nustatyti atitinkamų standartų charakteristikas. |
|
(51) |
Buvo patvirtinti keli teisiniai instrumentai, reglamentuojantys prekybą pienu, pieno produktais ir riebalais bei jų pavadinimus. Jomis siekiama tikslo pagerinti pieno ir pieno produktų padėtį rinkoje bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją iš pieno ir ne iš pieno pagamintų tepiųjų riebalų srityje, naudingą gamintojams ir vartotojams. 1987 m. liepos 2 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos ( 35 ) nustatytomis taisyklėmis siekiama apsaugoti vartotoją ir nustatyti pieno produktų ir su jais konkuruojančių produktų konkurencijos sąlygas produktų pavadinimų, ženklinimo ir reklamos srityje, kad būtų išvengta bet kokio iškraipymo. 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/97, nustatančiame papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo ( 36 ), nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą geriamojo pieno ir vartotojų poreikius bei pageidavimus tenkinančių produktų kokybę, taip stabilizuojant atitinkamą rinką ir tiekiant vartotojams aukštos kokybės geriamąjį pieną. 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2991/94, nustatančiame tepiųjų riebalų standartus ( 37 ), nustatyti atitinkamų pieno ir ne iš pieno pagamintų produktų prekybos standartai kartu su aiškia ir tikslia jų klasifikacija bei pavadinimų nurodymo taisyklėmis. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, šios taisyklės turėtų būti išlaikytos. |
|
(52) |
Kiaušinių ir paukštienos sektorių atžvilgiu esama nuostatų, susijusių su prekybos standartais ir kai kuriais atvejais su gamyba. Šiuos nuostatos įtraukos į 2006 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1028/2006 dėl prekybos kiaušiniais standartų ( 38 ), 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų ( 39 ) ir 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2782/75 dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos ( 40 ). Pagrindinės tuose reglamentuose pateiktos taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. |
|
(53) |
Reglamente (EB) Nr. 1028/2006 numatyta, kad prekybos kiaušiniais standartai iš principo būtų taikomi visiems Gallus gallus rūšies vištų kiaušiniams, kuriais prekiaujama Bendrijoje, ir paprastai taip pat kiaušiniams, skirtiems eksportui į trečiąsias šalis. Jame taip pat daroma perskyra tarp tiesiogiai vartoti žmonėms tinkamų ir netinkamų kiaušinių, skiriant dvi kiaušinių kokybės klases, ir nustatoma nuostata, skirta užtikrinti vartotojui tinkamą informaciją apie kokybės klases ir svorio kategorijas ir naudotą ūkininkavimo būdą. Be to, reglamente numatytos specialios taisyklės dėl iš trečiųjų šalių importuotų kiaušinių, pagal kurias tam tikromis trečiosiose šalyse galiojančiomis specialiosiomis nuostatomis gali būti pateisintos nuo prekybos standartų leidžiančios nukrypti nuostatos, jei užtikrinamas jų lygiavertiškumas Bendrijos teisės aktams. |
|
(54) |
Paukštienos atžvilgiu Reglamente (EEB) Nr. 1906/90 nustatyta, kad prekybos standartai iš principo turėtų būti taikomi tam tikroms žmonėms vartoti tinkamos paukštienos rūšims, kuriomis prekiaujama Bendrijoje, o paukštienai, skirtai eksportui į trečiąsias šalis, prekybos standartai neturėtų būti taikomi. Tame reglamente numatyta rūšiuoti paukštieną į dvi kategorijas pagal pavidalą ir išvaizdą ir pagal sąlygas, kuriomis mėsa turi būti pateikta pardavimui. |
|
(55) |
Pagal tuos reglamentus valstybės narės turėtų turėti galimybę šių prekybos standartų netaikyti kiaušiniams ir paukštienai, gamintojo parduodamiems galutiniam vartotojui tam tikrais tiesioginio pardavimo būdais, kai parduodami nedideli kiekiai. |
|
(56) |
Reglamente (EB) Nr. 2782/75 nustatytos specialios taisyklės dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų prekybos ir transportavimo, o taip pat dėl perinti skirtų kiaušinių inkubavimo. Tame reglamente visų pirma numatytas individualus perinti skirtų kiaušinių, naudojamų viščiukų gamybai, žymėjimas, pakavimo būdas ir transportavimui skirtos pakavimo medžiagos. Tačiau nedidelės veislininkystės įstaigos ir kitos veisimo įstaigos neprivalo taikyti ten nustatytų standartų. |
|
(57) |
Atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, tos taisyklės turėtų būti išlaikytos nekeičiant jų esmės. Tačiau dėl šiuose reglamentuose pateikiamų tolesnių techninio pobūdžio nuostatų turėtų būti sprendžiama įgyvendinimo taisyklėse, kurias turi priimti Komisija. |
|
(58) |
Kai iki šiol buvo daroma pagal apynių sektoriaus BRO, Bendrijoje reikėtų toliau tęsti kokybės politiką įgyvendinant su sertifikatų išdavimu susijusias nuostatas, kurias papildo taisyklės, paprastai draudžiančios parduoti produktus, kuriems sertifikatas nebuvo išduotas, arba importuotų produktų atveju – produktus, kurie neatitinka lygiaverčių kokybės reikalavimų. |
|
(59) |
Alyvuogių aliejaus aprašai ir sąvokų apibrėžtys bei skirstymas į kategorijas yra svarbūs rinkos struktūros elementai, kuriais nustatomi kokybės standartai ir suteikiama vartotojams tinkama informacija apie produktą, ir jie turi išlikti šiame reglamente. |
|
(60) |
Viena iš pirmiau minėtų pagalbos schemų, prisidedančių prie pieno ir pieno produktų rinkos subalansavimo ir to sektoriaus rinkos kainų stabilizavimo, apima pagalbos už nugriebto pieno perdirbimą į kazeiną ir kazeinatus schemą, kuri nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1255/1999. 1990 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2204/90, nustatančiame bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo papildomas bendrąsias taisykles, taikomas sūriui ( 41 ), buvo nustatytos kazeino ir kazeinatų naudojimo sūriui gaminti taisyklės, siekiant neutralizuoti neigiamą poveikį, kuris gali atsirasti dėl tos pagalbos schemos, atsižvelgiant į tai, kad sūrio savybės gali lengvai pakisti dėl keitimo operacijų naudojant kazeiną ir kazeinatus, ir taip prisidedant prie rinkos stabilizavimo. Šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. |
|
(61) |
Tam tikrų žemės ūkio žaliavų perdirbimas į etilo alkoholį yra glaudžiai susijęs su tų žaliavų ekonominiais aspektais. Tai gali žymiai padidinti žaliavų vertę ir turėti ypač didelės ekonominės ir socialinės reikšmės kai kurių Bendrijos regionų ekonomikai arba gali būti svarbus atitinkamų žaliavų gamintojų pajamų šaltinis. Jis taip pat leidžia realizuoti nepatenkinamos kokybės produktus ir trumpalaikį perteklių, dėl kurių tam tikruose sektoriuose laikinai gali kilti problemų. |
|
(62) |
Apynių, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, tabako ir šilkaverpių sektoriuose teisės aktų dalykas yra įvairios organizacijų rūšys, skirtos pasiekti politikos tikslus, visų pirma siekti atitinkamų produktų rinkų stabilizavimo ir tų produktų kokybės gerinimo bei jos užtikrinimo bendraisiais veiksmais. Iki šiol tą organizacijų sistemą reglamentuojančios nuostatos grindžiamos valstybių narių arba tam tikrais atvejais Komisijos pripažintomis organizacijų rūšimis, remiantis nuostatomis, kurias turi priimti Komisija. Ši sistema turėtų būti taikoma ir toliau, o iki šiol taikytos nuostatos turėtų būti suderintos. |
|
(63) |
Siekiant remti tam tikrą tarpšakinių organizacijų veiklą, kuri yra ypač svarbi atsižvelgiant į dabartines taisykles, susijusias su bendru rinkos organizavimu tabako sektoriuje, turėtų būti nustatyta, kad tarpšakinių organizacijų priimtos ir jų nariams skirtos taisyklės tam tikromis sąlygomis būtų pradėtos taikyti ir visiems vieno arba kelių regionų gamintojams ir grupėms, kurie nėra organizacijų nariai. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir kitai tarpšakinių organizacijų veiklai, kuri tabako sektoriui yra svarbi bendrąja ekonomine arba technine prasme ir todėl naudinga visiems tose šakose veiklą vykdantiems asmenims. Valstybės narės ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nuolat vykdyti stebėseną, visų pirma dėl tokių organizacijų priimtų susitarimų ir suderintų veiksmų. |
|
(64) |
Kai kuriuose sektoriuose, išskyrus tuos, kuriuose esamos taisyklės numato gamintojų ar tarpšakinių organizacijų pripažinimą, valstybės narės gali pageidauti pripažinti tokias organizacijas remiantis nacionalinės teisės aktais, kiek tai suderinama su Bendrijos teisės aktais. Todėl šią galimybę reikėtų apibrėžti aiškiau. Be to, taisykles reikėtų priimti nurodant, kad gamintojų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimas pagal dabartinį reglamentą tebegalios priėmus šį reglamentą. |
|
(65) |
Viena bendra Bendrijos rinka apima prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemą. Pagal šią prekybos sistemą turėtų būti numatyti importo muitai ir eksporto grąžinamosios išmokos, o ji pati turėtų iš esmės stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti grindžiama įsipareigojimais, priimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde. |
|
(66) |
Iki šiol prekybos žemės ūkio produktais su trečiosiomis šalimis apimtys pagal reglamentus dėl bendro grūdų, ryžių, cukraus, sėklos, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos, gyvų augalų bei žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorių rinkų organizavimo, importuojant ir eksportuojant buvo stebimos taikant privalomų licencijų sistemą, arba sistemas, pagal kurias Komisijai buvo suteiktos teisės nustatyti licencijų reikalavimus. |
|
(67) |
Prekybos srautų stebėjimas yra pirmiausia administravimo klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas lanksčiai. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į patirtį, sukauptą bendrai organizuojant rinkas, kuriose licencijų administravimas jau perduotas Komisijai, reikėtų pradėti taikyti šį principą visuose tuose sektoriuose, kuriuose yra naudojamos importo ir eksporto licencijos. Sprendimą dėl licencijų reikalavimo įvedimo turėtų priimti Komisija, atsižvelgdama į tai, kad importo licencijų reikia siekiant administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti atitinkamų produktų importą. |
|
(68) |
Didžiąja dalimi pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimus žemės ūkio produktams taikomi muitai yra nustatyti Bendrajame muitų tarife. Tačiau įdiegus papildomus mechanizmus, būtina numatyti galimybę priimti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl grūdų ir ryžių sektorių kai kurių produktų. |
|
(69) |
Siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui Bendrijos rinkai, kurį gali sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba kovoti su tokiu poveikiu, tokių produktų importui turėtų būti taikomas papildomas muitas, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. |
|
(70) |
Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus nustatyti ir administruoti importo tarifines kvotas, numatytas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį, arba nustatytas pagal kitus Tarybos aktus. |
|
(71) |
1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2729/75 dėl grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių importo mokesčių ( 42 ) siekiama užtikrinti sklandų grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių importo mokesčių sistemos veikimą. Šios taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. |
|
(72) |
Bendrija su trečiosiomis šalimis yra sudariusi keletą susitarimų dėl lengvatinių sąlygų patekti į rinką, pagal kuriuos šioms šalims leidžiama palankiomis sąlygomis eksportuoti į Bendriją cukranendrių cukrų. Pagal cukraus sektoriaus BRO buvo numatyta įvertinti rafinavimo įmonėms reikalingo rafinuoti skirto cukraus poreikį ir tam tikromis aplinkybėmis rezervuoti importo licencijas tik didelį importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį naudojančioms specializuotoms įmonėms, kurios laikomos nuolatinėmis rafinavimo įmonėmis Bendrijoje. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(73) |
Kad neteisėtai auginami pasėliai netrikdytų pluoštui auginamų kanapių sektoriaus BRO, atitinkamame reglamente buvo numatyta nuostata dėl kanapių ir kanapių sėklų importo patikrinimų, užtikrinančių, kad tokie produktai teiktų tam tikras garantijas dėl tetrahidrokanabinolio kiekio. Be to, ne sėjai skirtų kanapių sėklų importui buvo taikoma kontrolės sistema, kurioje numatyta atitinkamiems importuotojams išduodamų leidimų tvarka. Šios nuostatos turėtų būti išlaikytos. |
|
(74) |
Bendrijoje vykdoma apynių sektoriaus produktų kokybės politika. Dėl importuotų produktų, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos nuostatos užtikrinančios, kad būtų importuojami tik lygiaverčius minimalius kokybės reikalavimus atitinkantys produktai. |
|
(75) |
Muitų sistema sudaro galimybę atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų pasirodyti neadekvatūs. Tokiais atvejais tam, kad Bendrijos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsdama imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus. |
|
(76) |
Siekiant užtikrinti tinkamą BRO veikimą ir visų pirma siekiant išvengti rinkos sutrikdymo, pagal daugelio produktų BRO paprastai buvo numatyta galimybė uždrausti taikyti laikinojo įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarką. Ši galimybė turėtų būti išlaikyta. Be to, patirtis rodo, kad jei vadovaujantis šia tvarka rinkos yra sutrikdytos ar joms kyla toks pavojus, veiksmų reikia imtis ilgai nedelsiant. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti atitinkami įgaliojimai. Todėl tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus sustabdyti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos naudojimą tokiose situacijose. |
|
(77) |
Nuostatos dėl eksporto į trečiąsias šalis grąžinamųjų išmokų, grindžiamų kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir neviršijančių Bendrijos įsipareigojimais PPO nustatytų ribų, suteikimo turėtų būti Bendrijos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje tam tikrais produktais, kuriems taikomas šis reglamentas, apsaugos priemonė. Subsidijuojamam eksportui turėtų būti taikomi vertės ir kiekio apribojimai. |
|
(78) |
Vertės apribojimų laikymasis turėtų būti užtikrintas eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymo metu stebint mokėjimus pagal taisykles, susijusias su EŽŪGF. Stebėseną galima palengvinti iš anksto privalomai nustatant eksporto grąžinamąsias išmokas, tuo pačiu metu sudarant galimybę diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pakeisti nurodytą paskirties vietą geografinėje teritorijoje, kuriai taikoma bendra eksporto grąžinamosios išmokos norma. Pakeitus paskirties vietą turėtų būti mokama faktinei paskirties vietai taikoma eksporto grąžinamoji išmoka neviršijant dydžio, taikomo iš anksto nustatytai paskirties vietai, viršutinės ribos. |
|
(79) |
Kiekio apribojimų laikymąsi turėtų užtikrinti patikima ir veiksminga stebėsenos sistema. Šiuo tikslu eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos, jeigu yra išduota eksporto licencija. Eksporto grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos laikantis esamų apribojimų, atsižvelgiant į atskirą kiekvieno atitinkamo produkto atvejį. Šios taisyklės išimtis leidžiama taikyti tik Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai. Reikėtų numatyti nuo administravimo taisyklių griežto laikymosi leidžiančią nukrypti nuostatą tais atvejais, kai nėra tikėtina, jog eksportas, už kurį skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, viršys nustatytą kiekį. |
|
(80) |
Turėtų būti numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus skiriamos ir mokamos tik tada, jeigu laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir ypač dėl gyvūnų apsaugos juos vežant. |
|
(81) |
Tam tikrais atvejais žemės ūkio produktams, kurie atitinka tam tikras specifikacijas ir (arba) kainų sąlygas, gali būti taikoma speciali importo tvarka trečiosiose šalyse. Siekiant užtikrinti teisingą tokios sistemos taikymą, būtina, kad importuojančios trečiosios šalies ir Bendrijos valdžios institucijos bendradarbiautų administravimo srityje. Todėl prie tokių produktų turėtų būti pridėtas Bendrijoje išduotas sertifikatas. |
|
(82) |
Žydinčių gėlių svogūnėlių eksportas į trečiąsias šalis yra labai svarbus Bendrijai ekonominiu požiūriu. Tokio eksporto tęsimą ir vystymą gali užtikrinti šios prekybos kainų stabilizavimas. Todėl reikėtų numatyti minimalias šių produktų eksporto kainas. |
|
(83) |
Pagal Sutarties 36 straipsnį konkurencijos taisyklėms skirto Sutarties skyriaus nuostatos taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais tik tokiu mastu, kurį nustato Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų bei jose nustatytos tvarkos. Reglamentuose dėl bendro įvairių rinkų organizavimo su valstybės pagalba susijusios nuostatos buvo plačiai pripažintos taikytinomis. Be to, 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais ( 43 ) buvo išsamiai nustatytos įmonėms taikomos Sutarties taisyklės Remiantis siekiamu tikslu – nustatyti vieną išsamų rinkos politikos taisyklių rinkinį, atitinkamas nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą. |
|
(84) |
Konkurencijos taisyklės, susijusios su Sutarties 81 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veikla bei su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, turėtų būti taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais, jeigu jų taikymas netrukdo funkcionuoti nacionalinėms žemės ūkio rinkoms arba nekelia pavojaus bendrosios žemės ūkio politikos tikslams. |
|
(85) |
Užtikrinamas ypatingas požiūris į ūkininkų organizacijas, kurių pagrindinis tikslas – bendra žemės ūkio produktų gamyba ar prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimas, jeigu tokia bendra veikla neužkerta kelio konkurencijai arba nekelia pavojaus Sutarties 33 straipsnyje numatytiems tikslams. |
|
(86) |
Tam, kad nenukentėtų BŽŪP plėtra, būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nebūtų diskriminuojamos atitinkamos įmonės, Komisijai turėtų būti suteikta išimtinė teisė – Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti – nustatyti, ar Sutarties 81 straipsnyje nurodyti susitarimai, sprendimai ir praktika yra suderinami su BŽŪP tikslais. |
|
(87) |
Skiriant nacionalinę pagalbą kiltų pavojus tinkamam bendromis kainomis pagrįstos vienos bendros rinkos veikimui. Todėl Sutarties nuostatos dėl valstybės pagalbos paprastai turėtų būti taikomos produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamos išimtys. Tačiau kai tokios išimtys taikomos, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė sudaryti esamų, naujų ar pasiūlytų valstybės pagalbos rūšių sąrašą, pateikti valstybėms narėms atitinkamas pastabas ir pasiūlyti joms tinkamas priemones. |
|
(88) |
Nuo įstojimo į ES Suomija ir Švedija gali skirti pagalbą už šiaurės elnių auginimą bei prekybą jais ir jų produktais, atsižvelgiant į ypatingą šios veiklos ekonominę padėtį. Be to, Suomija dėl specifinių savo klimato sąlygų gali skirti valstybės pagalbą už atitinkamai tam tikrus tik šioje valstybėje išaugintos sėklos ir javų sėklos kiekius, prieš tai gavusi Komisijos leidimą. Šias išimtis reikia taikyti ir toliau. |
|
(89) |
Valstybėse narėse, kuriose cukraus kvota ypač sumažinta, cukrinių runkelių augintojai susidurs su ypatingai didelėmis prisitaikymo problemomis. Tokiais atvejais pereinamojo laikotarpio Bendrijos pagalbos cukrinių runkelių augintojams, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10f skyriuje, nepakaks visiems runkelių augintojų patiriamiems sunkumams įveikti. Todėl valstybėms narėms, sumažinusioms kvotą daugiau kaip 50 % Reglamentu (EB) Nr. 318/2006 III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos cukraus kvotos, turėtų būti leidžiama suteikti valstybės pagalbą cukrinių runkelių augintojams pereinamojo laikotarpio Bendrijos pagalbos taikymo metu. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės neteiktų valstybės pagalbos, viršijančios cukrinių runkelių augintojų poreikius, atitinkamos valstybės pagalbos bendro sumos nustatymas turėtų ir toliau būti tvirtinamas Komisijos, išskyrus Italijos atvejį, kur produktyviausių cukrinių runkelių augintojų numatytas maksimalus poreikis siekiant prisitaikyti prie rinkos sąlygų sudaro 11 EUR už toną išaugintų cukrinių runkelių. Be to, dėl konkrečių problemų, kurių tikimasi Italijoje, turėtų būti išlaikytos nuostatos, kurios leistų cukrinių runkelių augintojams tiesiogiai ar netiesiogiai pasinaudoti suteikta valstybės pagalba. |
|
(90) |
Suomijoje cukrinių runkelių auginimas priklauso nuo konkrečių geografinių ir klimato sąlygų, kurių neigiamas poveikis sektoriui prisidės prie cukraus reformos bendro poveikio. Dėl šios priežasties, pagal cukraus sektoriaus BRO turėtų būti nuostata, leidžianti tai valstybei narei nuolat teikti adekvataus dydžio valstybės pagalbą cukrinių runkelių augintojams. |
|
(91) |
Atsižvelgiant į ypatingą padėtį Vokietijoje, kur valstybės parama dabar yra teikiama pagal konkrečias Vokietijos alkoholio monopolio sąlygas daugeliui mažų alkoholio gamintojų, yra būtina ribotą laikotarpį leisti ir toliau teikti tokią paramą. Be to, taip pat svarbu nustatyti, kad pasibaigus tam laikotarpiui Komisija pateiktų ataskaitą apie tokios leidžiančios nukrypti nuostatos funkcionavimą, kartu su atitinkamais pasiūlymais. |
|
(92) |
Jeigu valstybė narė nori savo teritorijoje remti pieno ir pieno produktų suvartojimą skatinančias priemones Bendrijoje, turėtų būti nustatyta galimybė finansuoti tokias priemones nacionaliniu lygiu taikant pieno gamintojams skatinamąjį mokestį. |
|
(93) |
Siekiant atsižvelgti į galimus sausųjų pašarų gamybos pokyčius, Komisija iki 2008 m. rugsėjo 30 d., remdamasi bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo įvertinimu, turėtų pateikti Tarybai ataskaitą apie šį sektorių. Prireikus prie šios ataskaitos turėtų būti pridedami atitinkami pasiūlymai. Be to, Komisija turėtų reguliariai teikti pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai apie bitininkystės sektoriuje taikomą pagalbos schemą. |
|
(94) |
Būtina turėti pakankamai informacijos apie apynių rinkos padėtį Bendrijoje ir jos vystymosi perspektyvas. Todėl reikėtų numatyti Bendrijoje užaugintų apynių produktų visų tiekimo sutarčių registraciją. |
|
(95) |
Tam tikromis sąlygomis ir tam tikriems produktams reikėtų nustatyti priemones, kurių reikia imtis, kai atsiranda sutrikimų arba manoma, kad jų gali atsirasti dėl didelių vidaus rinkos kainų arba biržos ar pasaulinės rinkos kainų pokyčių. |
|
(96) |
Būtina nustatyti konkrečių žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui skirtų priemonių sistemą, kad būtų galima rinkti ekonominius duomenis ir analizuoti statistinę informaciją siekiant stebėti rinką. Kadangi žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinka ir bendra etilo alkoholio rinka yra susijusios, turi būti teikiama ir informacija apie ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinką. |
|
(97) |
Išlaidas, kurias valstybės narės patiria vykdydamos pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus, Bendrija turėtų finansuoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005. |
|
(98) |
Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti priemones, būtinas praktinėms specifinėms problemoms spręsti nepaprastosios padėties atvejais. |
|
(99) |
Kadangi bendra žemės ūkio produktų rinka nuolat vystosi, valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat informuoti viena kitą apie svarbius įvykius. |
|
(100) |
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiame reglamente nustatytomis lengvatomis, tokios lengvatos neturėtų būti suteikiamos arba turėtų būti panaikinamos tais atvejais, kai nustatoma, kad bet kurios iš jų gavimo sąlygos buvo sukurtos dirbtinai ir neatitinka šio reglamento tikslų. |
|
(101) |
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų pareigų, reikalingos kontrolės priemonės, o tais atvejais, kai tokių įpareigojimų nesilaikoma, reikia taikyti administracines priemones ir administracines sankcijas. Todėl Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti atitinkamas taisykles, įskaitant ir nepagrįstų išmokų susigrąžinimo taisykles ir dėl šio reglamento taikymo kylančius valstybių narių įsipareigojimus teikti ataskaitas. |
|
(102) |
Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės paprastai turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 44 ). Tačiau jei tam tikrų pagal šį reglamentą numatytų priemonių, kurios susijusios su Komisijos kompetencija, atveju, reikia skubių veiksmų arba jos yra tik administracinio pobūdžio, tai Komisija turėtų būti įgaliota veikti viena pati. |
|
(103) |
Kadangi į šį reglamentą įtraukti šviežių ir perdirbtų vaisių bei daržovių ir vyno BRO aspektai, reikia numatyti tam tikrus BRO pakeitimus. |
|
(104) |
Į šį reglamentą įtraukiamos nuostatos, susijusios su Sutartyje nustatytų konkurencijos taisyklių taikymu. Iki šiol tos nuostatos buvo reglamentuojamos Reglamente (EB) Nr. 1184/2006. Šio reglamento taikymo sritį reikia iš dalies pakeisti, kad jo nuostatos būtų taikomos tik Sutarties I priede išvardytiems produktams, kurių neapima šis reglamentas. |
|
(105) |
Į šį reglamentą įtraukiamos 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse išvardytuose pagrindiniuose reglamentuose išdėstytos nuostatos, išskyrus išdėstytąsias Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1493/1999. Be to, į šį reglamentą įtraukiamos šių reglamentų nuostatos: — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2729/75 dėl grūdų, ryžių ir skaldytų ryžių mišinių importo mokesčių, — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2763/75, nustatančio bendrąsias pagalbos teikimo privačiam kiaulienos saugojimui taisykles ( 45 ), — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2782/75 dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos, — 1976 m. kovo 25 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 707/76 dėl šilkaverpių augintojų gamintojų grupių pripažinimo ( 46 ), — 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1055/77 dėl intervencinės agentūros supirktų produktų saugojimo ir judėjimo ( 47 ), — 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2931/79 dėl paramos teikimo žemės ūkio produktų, kuriems gali būti taikomas specialus importo režimas trečiojoje šalyje, eksportui ( 48 ), — 1984 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3220/84, nustatančio Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalę, — 1987 m. liepos 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pavadinimų, naudojamų prekiaujant pienu ir pieno produktais, apsaugos, — 1987 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3730/87, nustatančio bendrąsias maisto iš intervencinių atsargų tiekimo paskirtoms organizacijoms, jį skirstančioms labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje, taisykles, — 1990 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EΕΒ) Nr. 386/90 dėl monitoringo, atliekamo eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos ( 49 ), — 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1186/90, išplečiančio Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalės taikymo mastą, — 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų, — 1990 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2204/90, nustatančio bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo papildomas bendrąsias taisykles, taikomas sūriui, — 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2077/92 dėl tarpšakinių organizacijų ir susitarimų tabako sektoriuje ( 50 ), — 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2137/92 dėl Bendrijos avienos skerdenų klasifikavimo skalės ir šviežių arba atšaldytų avienos skerdenų, — 1994 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2991/94, nustatančio tepiųjų riebalų standartus, — 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2597/97, nustatančio papildomas taisykles dėl bendro geriamam pienui skirto pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo, — 1999 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2250/1999 dėl Naujosios Zelandijos kilmės sviesto tarifinės kvotos ( 51 ), — 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, — 2006 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1028/2006 dėl prekybos kiaušiniais standartų, — 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1183/2006, nustatančio Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę. |
|
(106) |
Todėl šie reglamentai turėtų būti panaikinti. Teisinio tikrumo tikslais ir atsižvelgiant į šiuo reglamentu panaikinamų aktų skaičių bei pagal tuos aktus priimtų ar iš dalies pakeistų aktų skaičių, tikslinga patikslinti, kad jų panaikinimas nedaro įtakos remiantis panaikintu aktu priimtų teisės aktų galiojimui ar jais padarytų kitų teisės aktų pakeitimų galiojimui. |
|
(107) |
Paprastai šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti 2008 m. sausio 1 d. Tačiau tam, kad būtų užtikrinta, kad naujosios šio reglamento nuostatos netrikdytų einamųjų 2007—2008 prekybos metų, tų sektorių atžvelgiu, kuriems numatyti prekybos metai turėtų būti nustatyta vėlesnė taikymo data. Todėl šis reglamentas atitinkamiems sektoriams turėtų būti taikomas nuo 2008—2009 prekybos metų pradžios. Todėl atitinkami šiuos sektorius reglamentuojantys reglamentai turėtų būti taikomi toliau iki atitinkamų 2007–2008 prekybos metų pabaigos. |
|
(108) |
Be to, tam tikruose kituose sektoriuose, kuriuose nėra numatyta prekybos metų, norint sklandžiai pereiti nuo esamo BRO prie šio reglamento, taip pat reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Todėl atitinkami šių sektorių esamą BRO reglamentuojantys reglamentai turėtų būti taikomi toliau iki šiam reglamente numatytos vėlesnės datos. |
|
(109) |
Šiuo reglamentu Komisijai perduodama kompetencija priimti Reglamente (EB) Nr. 386/90 nagrinėtus klausimus. Be to, Reglamentai (EEB) Nr. 3220/84, (EEB) Nr. 1186/90, (EEB) Nr. 2137/92 ir (EB) Nr. 1183/2006 šiuo reglamentu panaikinami, nors į šį reglamentą įtraukiamos tik tam tikros jų dalys. Todėl kitos šiuose reglamentuose esančios nuostatos turės būti nagrinėjamos įgyvendinimo taisyklėse, kurias dar turi priimti Komisija. Komisijai turėtų būti skirta daugiau laiko nustatyti atitinkamas taisykles. Pirmiau minėti reglamentai turėtų būti toliau taikomi iki 2008 m. gruodžio 31 d. |
|
(110) |
Šie Tarybos aktai tapo nebereikalingi ir turėtų būti panaikinti: — 1968 m. kovo 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 315/68, nustatantis skirtų pražydinti svogūnėlių, gumbasvogūnių ir gumbavaisių kokybės standartus ( 52 ), — 1968 m. kovo 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 316/68, nustatantis ką tik nuskintų gėlių ir dekoratyvinių žalumynų kokybės standartus ( 53 ), — 1969 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2517/69, nustatantis tam tikras vaisių auginimo Bendrijoje pertvarkymo priemones ( 54 ), — 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2728/75 dėl pagalbos bulvių krakmolo gamybai bei prekybai ir bulvių, iš kurių gaminamas krakmolas, auginimui bei prekybai ( 55 ), — 1980 m. birželio 5 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1358/80, nustatantis suaugusių galvijų orientacinę ir intervencinę kainas 1980–1981 prekybos metams bei įvedantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę ( 56 ), — 1987 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4088/87, nustatantis tam tikrų Kipro, Izraelio ir Jordanijos kilmės gėlių importo lengvatinių muitų taikymo sąlygas ( 57 ), — 1974 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas 74/583/EEB dėl cukraus judėjimo monitoringo ( 58 ). |
|
(111) |
Pereiga nuo taisyklių, nustatytų šiuo reglamentu naikinamose nuostatose ir reglamentuose, gali sukelti sunkumų, kurie šiame reglamente nenagrinėjami. Siekiant tokius sunkumus išspręsti, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
|
TURINYS |
|
|
I DALIS |
ĮVADINĖS NUOSTATOS |
|
II DALIS |
VIDAUS RINKA |
|
I ANTRAŠTINĖ DALIS |
RINKOS INTERVENCIJA |
|
I SKYRIUS |
Valstybės intervencija ir privatus sandėliavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
II SKYRIUS |
Specialios intervencinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
III SKYRIUS |
Gamybos apribojimo sistemos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV SKYRIUS |
Pagalbos schemos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
II ANTRAŠTINĖ DALIS |
PREKYBOS IR GAMYBOS TAISYKLĖS |
|
I SKYRIUS |
Prekybos standartai ir gamybos sąlygos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
II SKYRIUS |
Gamintojų organizacijos, tarpšakinės organizacijos, ūkio subjektų organizacijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
III DALIS |
PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS |
|
I SKYRIUS |
Bendrosios nuostatos |
|
II SKYRIUS |
Importas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
III SKYRIUS |
Eksportas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV DALIS |
KONKURENCIJOS TAISYKLĖS |
|
I SKYRIUS |
Įmonėms taikomos taisyklės |
|
II SKYRIUS |
Valstybės pagalbos taisyklės |
|
V DALIS |
KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SEKTORIŲ |
|
VI DALIS |
BENDROSIOS NUOSTATOS |
|
VII DALIS |
ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS |
|
I SKYRIUS |
Įgyvendinimo nuostatos |
|
II SKYRIUS |
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos |
|
I PRIEDAS |
1 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS |
|
I dalis. |
Javai |
|
II dalis. |
Ryžiai |
|
III dalis. |
Cukrus |
|
IV dalis. |
Sausieji pašarai |
|
V dalis. |
Sėklos |
|
VI dalis. |
Apyniai |
|
VII dalis. |
Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės |
|
VIII dalis. |
Pluoštiniai linai ir kanapės |
|
IX dalis. |
Vaisiai ir daržovės |
|
X dalis. |
Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai |
|
XI dalis. |
Bananai |
|
XII dalis. |
Vynas |
|
XIII dalis. |
Augantys medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai |
|
XIV dalis. |
Žaliavinis tabakas |
|
XV dalis. |
Galvijiena |
|
XVI dalis. |
Pienas ir pieno produktai |
|
XVII dalis. |
Kiauliena |
|
XVIII dalis. |
Aviena ir ožkiena |
|
XIX dalis. |
Kiaušiniai |
|
XX dalis. |
Paukštiena |
|
XXI dalis. |
Kiti produktai |
|
II PRIEDAS |
1 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS |
|
I dalis. |
Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis |
|
II dalis. |
Bitininkystės produktai |
|
III dalis. |
Šilkaverpiai |
|
III PRIEDAS |
2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS |
|
I dalis. |
Ryžių sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
II dalis. |
Cukraus sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
III dalis. |
Apynių sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
IIIa dalis. |
Vyno sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
IV dalis. |
Galvijienos sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
V dalis. |
Pieno ir pieno produktų sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
VI dalis. |
Kiaušinių sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
VII dalis. |
Paukštienos sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
VIII dalis. |
Bitininkystės sektoriui taikomos apibrėžtys |
|
IV PRIEDAS |
RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ |
|
A. |
Žaliavinių ryžių standartinė kokybė |
|
B. |
Cukraus standartinė kokybė |
|
V PRIEDAS |
BENDRIJOS SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO SKALĖS, NURODYTOS 42 STRAIPSNYJE |
|
A. |
Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalė |
|
B. |
Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalė |
|
C. |
Bendrijos avių skerdenų klasifikavimo skalė |
|
VI PRIEDAS |
VALSTYBIŲ IR REGIONŲ KVOTOS taikomos nuo 2008–2008 prekybos metų |
|
VII PRIEDAS |
PAPILDOMOS IZOGLIUKOZĖS KVOTOS, NURODYTOS 58 STRAIPSNIO 2 DALYJE |
|
VIIa PRIEDAS |
PAGAL 59 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTRĄ PASTRAIPĄ NUSTATYTINOS PROCENTINĖS DALIES APSKAIČIAVIMAS |
|
VIIb PRIEDAS |
PAGAL 59 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTRĄ PASTRAIPĄ ĮMONĖMS TAIKOMOS PROCENTINĖS DALIES APSKAIČIAVIMAS |
|
VIIc PRIEDAS |
PAGAL 52A STRAIPSNIO 1 DALĮ NUSTATYTINO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS |
|
VIII PRIEDAS |
IŠSAMIOS CUKRAUS AR IZOGLIUKOZĖS KVOTŲ PERDAVIMO TAISYKLĖS PAGAL 60 STRAIPSNĮ |
|
IX PRIEDAS |
NACIONALINĖS KVOTOS IR RESTRUKTŪRIZAVIMO REZERVO KIEKIAI, NURODYTI 66 STRAIPSNYJE |
|
X PRIEDAS |
NUSTATYTASIS RIEBALŲ KIEKIS, NURODYTAS 70 STRAIPSNYJE |
|
Xa PRIEDAS |
84A STRAIPSNYJE NURODYTOS BULVIŲ KRAKMOLO KVOTOS KIEKVIENIEMS PREKYBOS METAMS |
|
Xb PRIEDAS |
PARAMOS PROGRAMŲ BIUDŽETAS (NURODYTAS 103N STRAIPSNIO 1 DALYJE) |
|
Xc PRIEDAS |
BIUDŽETO ASIGNAVIMAI KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖMS, KAIP NURODYTA 190A STRAIPSNIO 3 DALYJE |
|
Xd PRIEDAS |
VYNMEDŽIŲ IŠNAIKINIMO SCHEMOS BIUDŽETAS |
|
Xe PRIEDAS |
TERITORIJOS, KURIAS VALSTYBĖS NARĖS GALI PASKELBTI NEATITINKANČIOMIS VYNMEDŽIŲ IŠNAIKINIMO SCHEMOS REIKALAVIMŲ (NURODYTOS 85U STRAIPSNIO 1, 2 IR 5 DALYSE) |
|
XI PRIEDAS |
|
|
A.I. |
Ilgo linų pluošto didžiausio garantuojamo kiekio paskirstymas valstybėms narėms, kaip nurodyta 94 straipsnio 1 dalyje |
|
A.II. |
Trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto didžiausio garantuojamo kiekio paskirstymas 2008–2009 prekybos metais valstybėms narėms, kaip nurodyta 94 straipsnio 1a dalyje |
|
A.III. |
Zonos, kuriose gali būti skiriama 94a straipsnyje nurodyta pagalba |
|
B. |
Didžiausio garantuoto kiekio paskirstymas valstybėms narėms, nurodytas 89 straipsnyje |
|
XIa PRIEDAS |
PREKYBA DVYLIKOS MĖNESIŲ IR JAUNESNIŲ GALVIJŲ MĖSA PAGAL 113B STRAIPSNĮ |
|
I. |
Sąvokos apibrėžtis |
|
II. |
Dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų skirstymas į kategorijas skerdykloje |
|
III. |
Prekiniai pavadinimai |
|
IV. |
Privaloma informacija etiketėje |
|
V. |
Neprivaloma informacija etiketėje |
|
VI. |
Registravimas |
|
VII. |
Oficialūs patikrinimai |
|
VIII. |
Iš trečiųjų šalių importuojama mėsa |
|
IX. |
Sankcijos |
|
XIb PRIEDAS |
VYNUOGIŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS |
|
1. |
Vynas |
|
2. |
Jaunas rauginamas vynas |
|
3. |
Likerinis vynas |
|
4. |
Putojantis vynas |
|
5. |
Rūšinis putojantis vynas |
|
6. |
Rūšinis aromatinis putojantis vynas |
|
7. |
Gazuotas putojantis vynas |
|
8. |
Pusiau putojantis vynas |
|
9. |
Gazuotas pusiau putojantis vynas |
|
10. |
Vynuogių misa |
|
11. |
Iš dalies rauginta vynuogių misa |
|
12. |
Iš dalies rauginta vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių |
|
13. |
Koncentruota vynuogių misa |
|
14. |
Rektifikuota koncentruota vynuogių misa |
|
15. |
Vynas iš vytintų vynuogių |
|
16. |
Vynas iš pernokusių vynuogių |
|
17. |
Vyno actas |
|
XIb Priedo Priedėlis |
Vynuogių auginimo zonos |
|
XII PRIEDAS |
PIENO IR PIENO PRODUKTŲ APIBRĖŽTYS IR PAVADINIMAI, NURODYTI 114 STRAIPSNIO 1 DALYJE |
|
XIII PRIEDAS |
PREKYBA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTU PIENU NURODYTU 114 STRAIPSNIO 2 DALYJE |
|
XIV PRIEDAS |
PREKYBOS KIAUŠINI IR PAUKŠTIENOS SEKTORI PRODUKTAIS STANDARTAI, NURODYTI 116 STRAIPSNYJE |
|
A. |
Prekybos Gallus gallus veislės vištų kiaušiniais standartai |
|
B. |
Prekybos paukštiena standartai |
|
C. |
Perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos standartai |
|
XV PRIEDAS |
STANDARTAI, TAIKOMI TEPIESIEMS RIEBALAMS, NURODYTIEMS 115 STRAIPSNYJE |
|
XV priedo priedėlis |
|
|
XVa PRIEDAS |
SODRINIMAS, RŪGŠTINIMAS IR RŪGŠTINGUMO MAŽINIMAS TAM TIKROSE VYNUOGIŲ AUGINIMO ZONOSE |
|
A. |
Sodrinimo ribos |
|
B. |
Sodrinimo procesai |
|
C. |
Rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas |
|
D. |
Procesai |
|
XVb PRIEDAS |
APRIBOJIMAI |
|
A. |
Bendrosios nuostatos |
|
B. |
Šviežios vynuogės, vynuogių misa ir vynuogių sultys |
|
C. |
Vyno kupažavimas (maišymas) |
|
D. |
Šalutiniai produktai |
|
XVI PRIEDAS |
ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJAUS, NURODYTŲ 118 STRAIPSNYJE, APRAŠAI IR APIBRĖŽTYS |
|
XVIa PRIEDAS |
IŠSAMUS TAISYKLIŲ SĄRAŠAS, KURIO TAIKYMĄ PAGAL 125F IR 125L STRAIPSNIUS GALIMA IŠPLĖSTI NARIAIS NESANTIEMS GAMINTOJAMS |
|
XVII PRIEDAS |
RYŽIŲ, NURODYTŲ 137 IR 139 STRAIPSNIUOSE, IMPORTO MUITAI |
|
XVIII PRIEDAS |
BASMATI RYŽIŲ, NURODYTŲ 138 STRAIPSNYJE, RŪŠYS |
|
XIX PRIEDAS |
153 STRAIPSNIO 3 DALYJE, 154 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTE IR III PRIEDO II DALIES 12 PUNKTE NURODYTOS VALSTYBĖS |
|
XX PRIEDAS |
GRŪDŲ, RYŽIŲ, CUKRAUS, PIENO IR KIAUŠINIŲ SEKTORIŲ PREKIŲ SĄRAŠAS, SKIRTAS TAIKYTI 26 STRAIPSNIO A PUNKTO II PAPUNKTĮ IR SKIRTI III DALIES III SKYRIAUS II SKIRSNYJE NURODYTAS EKSPORTO GRĄŽINAMĄSIAS IŠMOKAS |
|
I dalis. |
Javai |
|
II dalis. |
Ryžiai |
|
III dalis. |
Cukrus |
|
IV dalis. |
Pienas |
|
V dalis. |
Kiaušiniai |
|
XXI PRIEDAS |
TAM TIKRŲ PREKIŲ, KURIOSE YRA CUKRAUS, SĄRAŠAS, SIEKIANT SKIRTI III DALIES III SKYRIAUS II SKIRSNYJE NURODYTAS EKSPORTO GRĄŽINAMĄSIAS IŠMOKAS |
|
XXII PRIEDAS |
202 STRAIPSNYJE NURODYTOS KORELIACIJOS LENTELĖS |
I DALIS
ĮVADINĖS NUOSTATOS
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šiame reglamente nustatomas bendras šių sektorių produktų, toliau nurodytų I priede, rinkų organizavimas:
a) grūdų, I priedo I dalis;
b) ryžių, I priedo II dalis;
c) cukraus, I priedo III dalis;
d) sausųjų pašarų, I priedo IV dalis;
e) sėklų, I priedo V dalis;
f) apynių, I priedo VI dalis;
g) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, I priedo VII dalis;
h) linų ir kanapių, I priedo VIII dalis;
i) vaisių ir daržovių, I priedo IX dalis;
j) perdirbtų vaisių ir daržovių, I priedo X dalis;
k) bananų, I priedo XI dalis;
l) vyno, I priedo XII dalis;
m) gyvų augalų ir gėlininkystės produktų, I priedo XIII dalis (toliau – gyvų augalų sektorius);
n) žaliavinio tabako, I priedo XIV dalis;
o) galvijienos, I priedo XV dalis;
p) pieno ir pieno produktų, I priedo XVI dalis;
q) kiaulienos, I priedo XVII dalis;
r) avienos ir ožkienos, I priedo XVIII dalis;
s) kiaušinių, I priedo XIX dalis;
t) paukštienos, I priedo XX dalis;
u) kitų produktų, I priedo XXI dalis.
▼M10 —————
3. Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios priemonės, taikomos toliau išvardytuose sektoriuose ir, jeigu taikoma, išsamiau apibrėžtuose II priede:
a) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, II priedo I dalis (toliau – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorius);
b) bitininkystės produktų, II priedo II dalis (toliau – bitininkystės sektorius);
c) šilkaverpių, II priedo III dalis.
4. Bulvėms, šviežioms arba šaldytoms, klasifikuojamoms KN 0701 pozicijoje, taikomas IV dalies II skyrius.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
1. Šiame reglamente taikomos su tam tikrais sektoriais susijusios apibrėžtys, išdėstytos III priede.
2. Šiame reglamente:
a) „ūkininkas“ – ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1782/2003;
b) „mokėjimo agentūra“ – įstaiga arba įstaigos, kurias valstybė narė paskiria remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005;
c) „intervencinė kaina“ – kaina, kuria produktai superkami taikant valstybės intervenciją.
3 straipsnis
Prekybos metai
Nustatomi tokie prekybos metai:
a) nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. bananų sektoriuje;
b) nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d.:
i) sausųjų pašarų sektoriuje;
ii) šilkaverpių sektoriuje;
c) nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.:
i) grūdų sektoriuje;
ii) sėklos sektoriuje;
iii) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje;
iv) linų ir kanapių sektoriuje;
v) pieno ir pieno produktų sektoriuje;
ca) nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. vyno sektoriuje;
d) nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. ryžių sektoriuje;
e) nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. cukraus sektoriuje.
Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių produktų sektoriams prekybos metus prireikus nustato Komisija.
4 straipsnis
Komisijos kompetencija
Išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nurodyta kitaip, tai atvejais, kai Komisijai suteikiami įgaliojimai, ji veikia laikydamasi 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.
5 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija gali priimti išsamias 2 straipsnio įgyvendinimo taisykles.
Komisija gali iš dalies keisti III priedo I dalyje išdėstytas su ryžiais susijusias apibrėžtis ir to priedo II dalies 12 punkte išdėstytą „AKR ir (arba) Indijos kilmės cukraus“ apibrėžtį.
Komisija gali tai pat nustatyti perskaičiavimo kursus, taikomus įvairiais ryžių perdirbimo etapais, perdirbimo išlaidas ir šalutinių produktų vertę.
II DALIS
VIDAUS RINKA
I ANTRAŠTINĖ DALIS
RINKOS INTERVENCIJA
I SKYRIUS
Valstybės intervencija ir privatus sandėliavimas
6 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, susijusios su, jeigu taikoma, valstybės intervenciniu supirkimu ir pagalbos už privatų sandėliavimą skyrimu šiuose sektoriuose:
a) grūdų;
b) ryžių;
c) cukraus;
d) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;
e) galvijienos;
f) pieno ir pieno produktų;
g) kiaulienos;
h) avienos ir ožkienos.
2. Šiame skyriuje vartojamos šios apibrėžtys:
a) „grūdai“ – Bendrijoje išauginti grūdai;
b) „pienas“ – Bendrijoje pagamintas karvės pienas;
▼M3 —————
d) „grietinėlė“ – tiesiogiai ir tik iš pieno gauta grietinėlė.
7 straipsnis
Bendrijos kilmė
Nepažeidžiant 6 straipsnio 2 dalies nuostatų taikant valstybės intervenciją galima supirkti tik Bendrijos kilmės produktus, o pagalbą galima skirti tik už Bendrijos kilmės produktų privatų sandėliavimą.
8 straipsnis
Referencinės kainos
1. 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams, kuriems taikomos intervencinės priemonės, nustatomos šios referencinės kainos:
a) grūdų sektoriuje — 101,31 EUR už toną;
b) standartinės kokybės, kaip apibrėžta IV priedo A dalyje, žaliavinių ryžių kaina nustatoma 150 EUR už toną;
c) cukraus:
i) baltojo cukraus:
— 541,5 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais,
— 404,4 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;
ii) žaliavinio cukraus:
— 448,8 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais,
— 335,2 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų;
ir ii papunkčiuose nustatytos referencinės kainos taikomos standartinės kokybės, kaip apibrėžta IV priedo B dalyje, iš fabriko tiekiamam nefasuotam cukrui,
d) galvijienos sektoriuje jaučių R3 klasės, kaip nustatyta Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalėje, numatytoje 42 straipsnio 1 dalies a punkte, skerdenų kaina nustatoma 2 224 EUR už toną;
e) pieno ir pieno produktų sektoriuje:
i) sviesto 246,39 EUR už 100 kg;
ii) 169,80 EUR už 100 kg nugriebto pieno miltelių;
f) kiaulienos sektoriuje kiaulių standartinės kokybės, apibrėžtos pagal masę ir raumeningumą, laikantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės, numatytos 42 straipsnio 1 dalies b punkte, skerdenų kaina nustatoma 1 509,39 EUR už toną taip:
i) nuo 60 kg iki mažesnės kaip 120 kg masės skerdenos: E klasė, kaip nustatyta V priedo B dalies II punkte;
ii) 120–180 kg masės skerdenos: R klasė, kaip nustatyta V priedo B dalies II punkte.
2. Grūdų ir ryžių referencinės kainos, nustatytos atitinkamai 1 dalies a ir b punktuose, yra susijusios su didmeninės prekybos etapu prieš iškraunant į sandėlį pristatytas prekes. Šios referencinės kainos galioja visuose Bendrijos intervenciniuose centruose, paskirtuose pagal 41 straipsnį.
3. Taryba, laikydamasi Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali keisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas referencines kainas, atsižvelgdama į gamybos ir rinkų pokyčius.
9 straipsnis
Pranešimas apie cukraus rinkos kainas
Komisija įkuria cukraus rinkos kainų informacinę sistemą, įskaitant kainos lygių cukraus rinkoje skelbimo sistemą.
Ši sistema grindžiama informacija, kurią pateikia baltąjį cukrų gaminančios įmonės ar kiti cukraus verslu užsiimantys ūkio subjektai. Ši informacija yra konfidenciali.
Komisija užtikrina, kad naudojant paskelbtą informaciją nebūtų įmanoma nustatyti atskirų įmonių ar ūkio subjektų kainas.
10 straipsnis
Produktai, atitinkantys valstybės intervencijos reikalavimus
1. Valstybės intervencija taikoma šiems produktams, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 43 straipsnį:
a) paprastiesiems kviečiams, kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams ir sorgui;
b) žaliaviniams ryžiams;
c) baltajam ar žaliaviniam cukrui, jeigu tas cukrus buvo gaminamas pagal kvotą ir yra pagamintas iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių arba cukranendrių;
d) šviežiai arba atšaldytai galvijienai, klasifikuojamai 0201 10 00 ir 0201 20 20–0201 20 50 KN subpozicijose;
e) sviestui, pagamintam patvirtintoje Bendrijos įmonėje tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, o drėgmė – ne didesnė kaip 16 % masės;
f) aukščiausios kokybės nugriebto pieno milteliams, kurie patvirtintoje Bendrijos įmonėje pagaminti iš pieno purškimo būdu ir kurių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 34,0 % neriebalinės sausosios medžiagos masės.
II poskirsnis
Supirkimo pradžia
11 straipsnis
Valstybės intervencijos laikotarpiai
Valstybės intervencija taikoma:
a) grūdams — nuo lapkričio 1 d. iki gegužės 31 d.;
b) žaliaviniams ryžiams — nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d.;
c) cukrui — visus 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metus;
d) galvijienai — bet kuriuos visus prekybos metus;
e) sviestui ir nugriebto pieno milteliams — nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
12 straipsnis
Valstybės intervencijos taikymo pradžia
1. 11 straipsnyje nurodytais laikotarpiais valstybės intervencija:
a) taikoma paprastiesiems kviečiams;
b) taikoma kietiesiems kviečiams, miežiams, kukurūzams, sorgams, žaliaviniams ryžiams, cukrui, sviestui ir nugriebto pieno milteliams neviršijant 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų intervencinių kiekių;
c) Komisijos sprendimu, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, taikoma galvijienai, jeigu atitinkamu laikotarpiu valstybėje narėje arba jos regione galvijienos vidutinė rinkos kaina, užregistruota pagal 42 straipsnio 1 dalyje numatytą Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalę, yra mažesnė nei 1 560 EUR už toną.
2. Komisija be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos sustabdo 1 dalies c punkte nurodytos valstybės intervencijos taikymą galvijienai, jei atitinkamu laikotarpiu nebevykdomos tame punkte nurodytos sąlygos.
13 straipsnis
Intervenciniai kiekiai
1. Vykdant intervencinį pirkimą neviršijami šie supirkimo kiekiai:
a) kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų, sorgų ir žaliavinių ryžių — 0 tonų 11 straipsnio atitinkamai a ir b punktuose nurodytais laikotarpiais;
b) cukraus (baltojo cukraus) — 600 000 tonų kiekvienais prekybos metais;
c) sviesto — 30 000 tonų kiekvienu 11 straipsnio e punkte nurodytu laikotarpiu;
d) nugriebto pieno miltelių — 109 000 tonų kiekvienu 11 straipsnio e punkte nurodytu laikotarpiu.
2. Cukrui, sandėliuojamam laikantis šio straipsnio 1 dalies b punkto sąlygų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, numatytos 32, 52 ir 63 straipsniuose.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, Komisija gali nuspręsti toliau tos dalies a, c ir d punktuose išvardytiems produktams taikyti valstybės intervenciją viršijant toje dalyje nurodytus kiekius, jei tai būtina atsižvelgiant į padėtį rinkoje, visų pirma į rinkos kainų kitimo tendencijas.
III poskirsnis
Intervencinės kainos
18 straipsnis
Intervencinės kainos
1. Intervencinė kaina:
a) paprastųjų kviečių — lygi referencinei kainai už pasiūlytą didžiausią 3 mln. tonų kiekį, vienam valstybės intervencijos laikotarpiui, nustatytam 11 straipsnio a punkte;
b) sviesto — lygi 90 % referencinės kainos už pasiūlytus kiekius, kurie neviršija 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto kiekio;
c) nugriebto pieno miltelių — lygi referencinei kainai už pasiūlytus kiekius, kurie neviršija 13 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyto kiekio.
2. Toliau nurodytų produktų intervencines kainas ir kiekius nustato Komisija taikydama konkurso procedūrą:
a) paprastųjų kviečių, kurių kiekiai viršija didžiausią siūlomą 3 mln. tonų kiekį, vienam valstybės intervencijos laikotarpiui, nustatytam 11 straipsnio a punkte;
b) kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų, sorgų ir žaliavinių ryžių, taikant 13 straipsnio 3 dalį;
c) galvijienos;
d) sviesto, kurio pasiūlyti kiekiai viršija 13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą kiekį, taikant 13 straipsnio 3 dalį; ir
e) nugriebto pieno miltelių, kurių pasiūlyti kiekiai viršija 13 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą kiekį, taikant 13 straipsnio 3 dalį.
Ypatingoms aplinkybėms gali būti apribotos konkurso procedūros arba intervenciniai kiekiai gali būti nustatyti kiekvienai valstybei narei arba valstybės narės regionui, remiantis registruotomis vidutinėmis rinkos kainomis.
3. Pagal 2 dalį taikant konkurso procedūrą nustatyta didžiausia supirkimo kaina negali būti didesnė:
a) grūdų ir žaliavinių ryžių — nei atitinkama referencinė kaina;
b) galvijienos — nei vidutinė rinkos kaina valstybėje narėje arba jos regione, padidinta tokia suma, kurią turi nustatyti Komisija remdamasi objektyviais kriterijais;
c) sviesto — nei 90 % referencinės kainos;
d) nugriebto pieno miltelių — nei referencinė kaina.
4. 1–3 dalyse nurodytos intervencinės kainos:
a) grūdų — neturi įtakos kainų padidinimui ar sumažinimui dėl su kokybe susijusių priežasčių; ir
b) žaliavinių ryžių — atitinkamai didinamos ar mažinamos, jei mokėjimo agentūrai pasiūlytų produktų kokybė skiriasi nuo IV priedo A dalyje apibrėžtos standartinės kokybės. Be to, Komisija gali padidinti ir sumažinti intervencinę kainą, siekdama užtikrinti, kad gamyba būtų orientuojama į tam tikrus produktus.
5. Cukraus intervencinė kaina sudaro 80 % referencinės kainos, nustatytos prekybos metams, einančių po prekybos metų, kuriais pateikiamas pasiūlymas. Tačiau jei mokėjimo agentūrai pasiūlyto cukraus kokybė skiriasi nuo standartinės cukraus, kuriam yra nustatyta referencinė kaina, kokybės, apibrėžtos IV priedo B dalyje, intervencinė kaina yra atitinkamai didinama arba mažinama.
25 straipsnis
Bendrieji principai
Taikant valstybės intervenciją supirkti produktai realizuojami taip, kad būtų išvengta rinkos sutrikimo ir būtų užtikrintos vienodos galimybės įsigyti prekių ir lygios pirkėjų teisės bei laikantis įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.
26 straipsnis
Cukraus realizavimas
Taikant valstybės intervenciją supirktą cukrų mokėjimo agentūros gali parduoti tik kaina, kuri yra didesnė už referencinę kainą, nustatytą prekybos metams, kuriais atliekamas pardavimas.
Tačiau Komisija gali nuspręsti, kad mokėjimo agentūros:
a) gali parduoti cukrų kaina, kuri yra lygi pirmoje pastraipoje nurodytai referencinei kainai arba už ją mažesnė, jei cukrus yra skirtas:
i) naudoti pašarams arba
ii) eksportuoti toliau jo neperdirbant arba perdirbus į Sutarties I priede išvardytus produktus ar šio reglamento XX priedo III dalyje išvardytas prekes, arba;
iii) pramoninėms reikmėms, nurodytoms 62 straipsnyje;
b) turi suteikti galimybę atitinkamos valstybės narės pripažintoms labdaros organizacijoms arba, jeigu valstybė narė jų nepripažįsta, Komisijos pripažintoms labdaros organizacijoms įsigyti mokėjimo agentūrų turimą neperdirbtą cukrų, skirtą žmonėms vartoti Bendrijos vidaus rinkoje, mažesne nei taikoma referencinė kaina arba nemokamai, kurį jos paskirstytų vykdydamos atskiras skubios pagalbos operacijas.
27 straipsnis
Paskirstymas labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje
1. Produktai iš intervencinių atsargų tiekiami tam tikroms paskirtoms organizacijoms, kurios pagal metinį planą paskirstytų maistą labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje.
Skirstoma:
a) nemokamai arba
b) kaina, kuri jokiu būdu negali viršyti tos, kuri pagrįsta paskirtų organizacijų įgyvendinant šią akciją patirtomis išlaidomis.
2. Produktas gali būti kaupiamas Bendrijos rinkoje, jeigu:
a) įgyvendinant 1 dalyje minimą metinį planą šio produkto laikinai nėra Bendrijos intervencinėse atsargose tiek, kiek reikia, kad vienoje arba daugiau valstybių narių planas būtų įgyvendintas, ir jei išlaidos neviršija Bendrijos biudžete tuo tikslu numatytų išlaidų, arba
b) įgyvendinant planą reikėtų valstybėms narėms keistis nedideliais intervencinių produktų kiekiais, kuriuos intervencinėse atsargose turi ne ta valstybė (-ės) narė (-ės), kuriai (-ioms) to produkto reikia.
3. Atitinkamos valstybės narės paskiria 1 dalyje minimas organizacijas ir kasmet laiku praneša Komisijai apie tai, kad nori taikyti šią schemą.
4. 1 ir 2 dalyse minimi produktai paskirtoms organizacijoms perduodami nemokamai. Apskaitinė tokių produktų vertė yra lygi intervencinei kainai, kuri prireikus koreguojama koeficientais atsižvelgiant į kokybės skirtumus.
5. Nedarant poveikio 190 straipsnio taikymui, pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tiekiami produktai yra finansuojami iš Europos Bendrijų biudžeto atitinkamos EŽŪOGF išlaidų kategorijos asignavimų. Taip pat gali būti numatyta, kad šiuo finansavimu būtų dengiamos produktų iš intervencijos centrų išvežimo išlaidos ir paskirtų organizacijų administracinės išlaidos, patiriamos įgyvendinant šiame straipsnyje apibrėžtą schemą, išskyrus bet kurias išlaidas, kurias galėtų padengti naudos gavėjai taikant 1 ir 2 dalis.
28 straipsnis
Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantys produktai
Pagalba skiriama už privatų šių produktų sandėliavimą, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 43 straipsnį:
a) šių produktų:
i) nesūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 82 % masės, sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės, o drėgmė ne didesnė kaip 16 % masės;
ii) sūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio pieno riebalų kiekis ne mažesnis kaip 80 % masės, sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės, drėgmė ne didesnė kaip 16 % masės, o druskos kiekis ne didesnis kaip 2 % masės.
▼M7 —————
29 straipsnis
Už sviestą skiriamos pagalbos sąlygos ir dydis
Pagalbos už sviestą dydį nustato Komisija, atsižvelgdama į sandėliavimo išlaidas ir šviežio sviesto bei sviesto atsargų kainų tikėtinas tendencijas.
Jei išvežant sviestą iš sandėlių rinkoje atsirado neigiamų pokyčių, nenumatytų įvežant į sandėlius, pagalba gali būti padidinta.
▼M7 —————
31 straipsnis
Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantys produktai
1. Pagalba gali būti skiriama už privatų šių produktų sandėliavimą, jeigu jie atitinka šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir kitus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos turi nustatyti Komisija pagal 43 straipsnį:
a) baltojo cukraus;
b) alyvuogių aliejaus;
c) šviežios arba atšaldytos suaugusių galvijų mėsos skerdenų, skerdenų pusių, kompensuotų ketvirčių, priekinių ir užpakalinių ketvirčių pavidalu, klasifikuotų pagal Bendrijos sumitusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalę, numatytą 42 straipsnio 1 dalyje;
▼M3 —————
▼M7 —————
f) kiaulienos;
g) avienos ir ožkienos.
Komisija gali iš dalies keisti pirmos pastraipos c punkte nurodytų produktų sąrašą, jeigu tai yra būtina dėl rinkoje susidariusios padėties.
2. 1 dalyje nurodytą pagalbą už privatų sandėliavimą Komisija nustato iš anksto arba konkurso tvarka.
▼M7 —————
32 straipsnis
Pagalbos už baltąjį cukrų skyrimo sąlygos
1. Jeigu užregistruota vidutinė baltojo cukraus kaina Bendrijoje yra mažesnė už referencinę kainą tipišku laikotarpiu ir, atsižvelgus į padėtį rinkoje, yra tikėtina, kad ji tokia liks, Komisija gali nuspręsti, kad įmonėms, kurioms yra paskirta cukraus kvota, gali būti suteikta pagalba už privatų baltojo cukraus sandėliavimą.
2. Cukrui, sandėliuojamam laikantis 1 dalies nuostatų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, nurodytos 13, 52 arba 63 straipsniuose.
33 straipsnis
Pagalbos už alyvuogių aliejų skyrimas
Komisija gali nuspręsti įgalioti įstaigas, kurios suteikia pakankamas garantijas ir yra patvirtintos valstybių narių, sudaryti jų prekiaujamo alyvuogių aliejaus saugojimo sutartis, jeigu atsiranda rimtų rinkos sutrikimų tam tikruose Bendrijos regionuose, inter alia, jeigu tipišku laikotarpiu vidutinė rinkos kaina yra mažesnė nei:
a) 1 779 EUR už toną ypač gryno alyvuogių aliejaus, arba
b) 1 710 EUR už toną gryno alyvuogių aliejaus, arba
c) 1 524 EUR už toną paprasto alyvuogių (lampante) aliejaus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra 2 g/100 g, šią sumą už kiekvieną papildomą rūgštingumo laipsnį mažinant 36,70 EUR už toną.
34 straipsnis
Pagalbos už galvijienos sektoriaus produktus skyrimo sąlygos
Jeigu vidutinė kaina Bendrijos rinkoje, užregistruota remiantis Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skale, numatyta 42 straipsnio 1 dalyje, yra mažesnė kaip 103 % referencinės kainos ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą.
▼M3 —————
▼M7 —————
37 straipsnis
Pagalbos už kiaulieną skyrimo sąlygos
Jeigu vidutinė kiaulių skerdenų kaina Bendrijos rinkoje, nustatyta pagal kainas, užregistruotas visose valstybėse narėse Bendrijos tipinėse rinkose ir apskaičiuotas pagal koeficientus, rodančius santykinį kiaulių bandos dydį kiekvienoje valstybėje narėje, yra mažesnė nei 103 % referencinės kainos, ir tikėtina, kad ji tokia ir liks, Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą.
38 straipsnis
Pagalbos už avieną ir ožkieną skyrimo sąlygos
Komisija gali nuspręsti skirti pagalbą už privatų sandėliavimą, jeigu avienos ir ožkienos rinkose susiklosto itin sunki padėtis vienoje ar keliose iš šių kainų teritorijų:
a) Didžiojoje Britanijoje;
b) Šiaurės Airijoje;
c) kiekvienoje iš atskirų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę.
39 straipsnis
Su sandėliavimu susijusios taisyklės
1. Mokėjimo agentūros negali sandėliuoti savo supirktų produktų už valstybės narės, kurios jurisdikcijai jos priklauso, teritorijos ribų, nebent Komisija joms yra davusi išankstinį leidimą.
Šiame straipsnyje Belgijos ir Liuksemburgo teritorijos laikomos viena valstybe nare.
2. Leidimas suteikiamas, jeigu sandėliavimas yra tikrai būtinas ir atsižvelgiant į šiuos veiksnius:
a) produktų sandėliavimo galimybes ir reikalavimus valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir kitose valstybėse narėse;
b) bet kokias papildomas sandėliavimo išlaidas valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai mokėjimo agentūra priklauso, ir vežimo išlaidas.
3. Leidimas produktus sandėliuoti trečiojoje šalyje suteikiamas tik tuomet, jei remiantis 2 dalyje išdėstytais kriterijais produktų sandėliavimas kitoje valstybėje narėje keltų didelių sunkumų.
4. 2 dalies a punkte minima informacija rengiama pasikonsultavus su visomis valstybėmis narėmis.
5. Muitai ir kitos pagal bendrąją žemės ūkio politiką skirtinos ar mokėtinos sumos netaikomi produktams:
a) vežamiems gavus leidimą, išduodamą pagal 1, 2 ir 3 dalis, arba
b) perkeliamiems iš vienos mokėjimo agentūros į kitą.
6. Mokėjimo agentūros, veikiančios pagal 1, 2 ir 3 dalis, lieka atsakingos už produktus, sandėliuojamus už valstybės narės, kurios jurisdikcijai jos priklauso, teritorijos ribų.
7. Jei mokėjimo agentūros saugomi produktai už valstybės narės, kurios jurisdikcijai ji priklauso, teritorijos ribų nėra grąžinami į tą valstybę narę, jie realizuojami tokiomis kainomis ir tokiomis sąlygomis, kurios yra nustatytos ar turi būti nustatytos jų sandėliavimo vietoje.
40 straipsnis
Konkursų tvarkos taisyklės
Konkursų tvarka visiems suinteresuotiems asmenims užtikrinamos lygios teisės dalyvauti konkurse.
Atrenkant konkursui pateiktas paraiškas, pirmenybė teikiama toms, kurios yra naudingiausios Bendrijai. Tačiau įsipareigojimo sudaryti sutartį nėra.
41 straipsnis
Intervenciniai centrai
1. Komisija skiria intervencinius centrus grūdų ir ryžių sektoriuose bei nustato jiems taikomas sąlygas.
Grūdų sektoriaus produktų atžvilgiu Komisija gali skirti kiekvienos grūdų rūšies intervencinius centrus.
2. Sudarydama intervencinių centrų sąrašą Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos veiksnius:
a) padėtį intervenciniuose centruose atitinkamų produktų perteklių turinčiose vietovėse;
b) į tai, ar yra pakankamai patalpų ir techninių įrenginių;
c) ar jų padėtis yra palanki transporto priemonių atžvilgiu.
42 straipsnis
Skerdenų klasifikavimas
1. Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės pagal V priede nustatytas taisykles taikomos šiuose sektoriuose:
a) galvijienos – sumitusių galvijų skerdenos;
b) kiaulienos – kiaulių, išskyrus veisimui naudotas kiaules, skerdenos.
Avienos ir ožkienos sektoriuje valstybės narės gali taikyti Bendrijos avių skerdenų klasifikavimo skalės pagal V priedo C punkte nustatytas taisykles.
2. Bendrijos tikrinimų komitetas, sudarytas iš Komisijos ekspertų ir valstybių narių paskirtų ekspertų, Bendrijos vardu vykdo patikrinimus vietoje, susijusius su sumitusių galvijų ir avių skerdenų klasifikavimu. Šis komitetas praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie atliktus patikrinimus.
Bendrija padengia atliktų patikrinimų išlaidas.
43 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Nedarant poveikio jokiems konkretiems įgaliojimams, kurie Komisijai buvo suteikti šio skyriaus nuostatomis, Komisija priima išsamias jų įgyvendinimo taisykles, kurios visų pirma gali būti susijusios su:
a) reikalavimais ir sąlygomis, kuriuos turi atitikti produktai, kad juos būtų galima supirkti taikant intervencinį pirkimą, kaip nurodyta 10 straipsnyje, arba už kurių privatų sandėliavimą skiriama pagalba, kaip nurodyta 28 ir 31 straipsniuose, visų pirma atsižvelgiant į kokybę, kokybės grupes, kokybės klases, kategorijas, kiekius, pakuotes, įskaitant jų ženklinimą etiketėmis, didžiausią amžių, konservavimą, produktų, su kuriais susijusi intervencinė kaina, gamybos stadiją ir privataus sandėliavimo trukmę;
aa) didžiausių kiekių ir kiekybinių normų, nurodytų 13 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalies a punkte, reikalavimų laikymusi; todėl įgyvendinamosiomis taisyklėmis Komisija gali būti įgaliota užbaigti supirkimą nustatyta kaina, nustatyti paskirstymo koeficientus, o paprastųjų kviečių atveju — taikyti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą konkurso procedūrą be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos;
b) IV priedo B dalies pakeitimais;
c) jeigu taikoma, taikomo kainų padidinimo ir sumažinimo skale;
d) mokėjimo agentūrų vykdomo perėmimo taikant valstybės intervenciją bei pagalbos už privatų sandėliavimą skyrimo tvarka ir sąlygomis, visų pirma:
i) atsižvelgiant į sutarčių sudarymą ir jų turinį;
ii) privataus sandėliavimo laikotarpio trukme ir sąlygomis, pagal kurias tokie sutartyse nustatyti laikotarpiai gali būti sutrumpinti arba pratęsti;
iii) sąlygomis, pagal kurias gali būti nuspręsta, kad produktai, kuriems taikomos privataus sandėliavimo sutartys, gali būti pakartotinai parduodami arba kitaip realizuojami;
iv) valstybe nare, kurioje gali būti pateikta privataus sandėliavimo paraiška;
e) 17 ir 37 straipsniuose minimo tipinio rinkų sąrašo patvirtinimu;
f) taisyklėmis, susijusiomis su taikant valstybės intervenciją supirktų produktų realizavimo sąlygomis, visų pirma pardavimo kainomis, paėmimo iš sandėlių sąlygomis ir prireikus su vėlesniu šių iš sandėlių paimtų produktų naudojimu ar jų paskirtimi, vykdytinais patikrinimais arba taikytina užstatų sistema;
g) 27 straipsnio 1 dalyje nurodyto metinio plano rengimu;
h) 27 straipsnio 2 dalyje nurodyto kaupimo Bendrijos rinkoje sąlygomis;
i) taisyklėmis dėl 39 straipsnyje nurodytų leidimų, įskaitant, jeigu tai yra tikrai būtina, leidžiančias nukrypti nuo prekybos taisyklių nuostatas;
j) taisyklėmis, susijusiomis su tvarka, kurios reikia laikytis organizuojant konkursus;
k) 41 straipsnyje minimų intervencinių centrų skyrimo taisyklėmis;
l) taisyklėmis, kurias turi atitikti sandėliai, kuriuose gali būti sandėliuojami produktai;
m) 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėmis, visų pirma dėl:
i) sąvokų apibrėžčių;
ii) skerdenų pateikimo pranešimo apie kainas tikslais, susijusiais su suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skale;
iii) dėl priemonių, kurių turi imtis skerdyklos, kaip numatyta V priedo A punkto III papunktyje:
— bet kokių Direktyvos 88/409/EEB 5 straipsnyje nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų skerdykloms, pageidaujančioms apriboti savo gamybą vietine rinka,
— bet kokių leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios gali būti taikomos to prašančioms valstybėms narėms dėl skerdyklų, kuriose skerdžiama nedaug galvijų,
iv) leidimo valstybėms narėms netaikyti kiaulių skerdenų klasifikavimo skalės arba naudoti įvertinimo kriterijus kartu su svorio ir apskaičiuoto raumeningumo kriterijais;
v) valstybių narių pranešimų apie tam tikrų produktų kainas taisyklių.
II SKYRIUS
Specialios intervencinės priemonės
44 straipsnis
Gyvūnų ligos
1. Komisija gali patvirtinti išskirtines paveiktos rinkos rėmimo priemones, siekdama atsižvelgti į prekybos Bendrijos viduje ir prekybos su trečiosiomis šalimis apribojimus, kurie gali atsirasti dėl kovos su gyvūnų ligų plitimu priemonių taikymo.
Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės taikomos šiuose sektoriuose:
a) galvijienos;
b) pieno ir pieno produktų;
c) kiaulienos;
d) avienos ir ožkienos;
e) kiaušinių;
f) paukštienos.
2. 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybė (-ių) narės (-ių) prašymu.
Jų galima imtis tik tuo atveju, jei atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) ėmėsi veterinarijos ir sanitarijos priemonių, skirtų greitai likviduoti ligas, ir tik tokiu mastu ir per tokį laikotarpį, kurie yra būtini atitinkamai rinkai remti.
45 straipsnis
Vartotojų pasitikėjimo praradimas
Komisija gali patvirtinti išskirtines rinkos rėmimo priemones paukštienos ir kiaušinių sektoriuose, siekdama atsižvelgti į didelius rinkos sutrikimus, tiesiogiai susijusius su vartotojų pasitikėjimo praradimu, atsiradusiu dėl pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai.
Šių priemonių imamasi atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu.
46 straipsnis
Finansavimas
1. Bendrija iš dalies finansuoja 44 ir 45 straipsniuose nurodytas išskirtines priemones, t. y. 50 % valstybių narių patirtų išlaidų.
Tačiau galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos bei avienos ir ožkienos sektoriuose, kovojant su snukio ir nagų liga Bendrija iš dalies finansuoja 60 % tokių išlaidų.
2. Jeigu gamintojai prisideda prie valstybių narių patirtų išlaidų, pastarosios užtikrina, kad nebūtų iškraipoma konkurencija tarp skirtingų valstybių narių gamintojų.
▼M7 —————
47 straipsnis
Specialios rinkos priemonės grūdų sektoriuje
1. Komisija gali imtis specialių intervencinių priemonių grūdų sektoriuje, jeigu tai reikalinga dėl rinkoje susidariusios padėties. Tokių intervencinių priemonių gali būti imamasi pirmiausia, jeigu viename ar keliuose Bendrijos regionuose dėl intervencinių kainų sumažėja rinkos kainos arba atsiranda grėsmė, kad jos gali sumažėti.
2. Specialių intervencinių priemonių pobūdį ir taikymą nustato bei produktų, kuriems taikomos šios priemonės, pardavimo ar kitokio realizavimo sąlygas ir tvarką priima Komisija.
48 straipsnis
Specialios rinkos priemonės ryžių sektoriuje
1. Komisija gali imtis specialių priemonių tam, kad:
a) būtų išvengta didelio masto valstybės intervencijos taikymo, kaip numatyta šios dalies I skyriaus II skirsnyje, ryžių sektoriuje tam tikruose Bendrijos regionuose;
b) būtų kompensuotas dėl stichinių nelaimių atsiradęs žaliavinių ryžių trūkumas.
2. Komisija priima išsamias šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.
49 straipsnis
Minimali runkelių kaina
1. Minimali kvotinių runkelių kaina yra:
a) 27,83 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais;
b) 26,29 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.
2. 1 dalyje nurodyta minimali kaina taikoma IV priedo B dalyje apibrėžtos standartinės kokybės cukriniams runkeliams.
3. Cukraus įmonės, perkančios į cukrų perdirbti tinkamus kvotinius runkelius, skirtus perdirbti į kvotinį cukrų, turi sumokėti bent minimalią kainą, padidintą ar sumažintą atsižvelgiant į nukrypimus nuo standartinės kokybės.
Pirmoje pastraipoje nurodytas padidinimas arba sumažinimas taikomas laikantis įgyvendinimo taisyklių, kurias turi nustatyti Komisija.
4. Cukrinių runkelių, kurių kiekis atitinka pramoninio cukraus arba perteklinio cukraus kiekį, kuriam taikomas 64 straipsnyje numatytas pertekliaus mokestis, supirkimo kainą atitinkama cukraus gamybos įmonė koreguoja taip, kad ji būtų bent jau lygi minimaliai kvotinių runkelių kainai.
50 straipsnis
Tarpšakiniai susitarimai
1. Tarpšakiniai prekybos susitarimai ir tiekimo sutartys turi atitikti 3 dalį ir pirkimo sąlygas, kurias turi nustatyti Komisija, visų pirma runkelių pirkimą, tiekimą, perėmimą ir atsiskaitymą už juos reglamentuojančias sąlygas.
2. Cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos reglamentuojamos šias žaliavas auginančių Bendrijos augintojų ir Bendrijos cukraus gamybos įmonių sudarytais tarpšakiniais prekybos susitarimais.
3. Tiekimo sutartyse nurodoma, ar iš cukrinių runkelių pagamintas cukraus kiekis bus:
a) kvotinis cukrus;
b) nekvotinis cukrus.
4. Kiekviena cukraus gamybos įmonė valstybei narei, kurioje ji gamina cukrų, pateikia šią informaciją:
a) 3 dalies a punkte nurodytų runkelių, dėl kurių jos prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kiekius ir cukraus kiekį, kuriuo remiantis tos sutartys sudarytos;
b) atitinkamą numatomą išeigą.
Valstybės narės gali reikalauti papildomos informacijos.
5. Cukraus gamybos įmonės, prieš sėją nesudariusios kvotinių runkelių tiekimo minimalia kaina sutarčių dėl runkelių kiekio, lygiaverčio iš jų pagamintam kvotiniam cukrui, kurio kvota kiekvienu konkrečiu atveju gali būti patikslinta taikant prevencinio pašalinimo koeficientą, nustatytą pagal 52 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, turės mokėti bent minimalią kvotinių runkelių kainą už visus cukrinius runkelius, kuriuos jos perdirba į cukrų.
6. Atitinkamai valstybei narei pritarus, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti nukrypstama nuo 3, 4 ir 5 dalių.
7. Jeigu nėra sudaryta tarpšakinių prekybos susitarimų, atitinkama valstybė narė pagal šį reglamentą imasi būtinų priemonių atitinkamų šalių interesams apginti.
51 straipsnis
Gamybos mokestis
1. 56 straipsnio 2 dalyje nurodytų cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių įmonių turimoms cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotoms taikomas gamybos mokestis.
2. Nustatomas 12,00 EUR už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. Izogliukozei nustatomas 50 % cukrui taikomo mokesčio dydžio gamybos mokestis.
3. Visą gamybos mokesčio, mokamo pagal 1 dalį, sumą valstybė narė surenka iš jos teritorijoje esančių įmonių pagal atitinkamais prekybos metais turimą kvotą.
Mokestį įmonės sumoka ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų vasario mėn. pabaigos.
4. Bendrijos cukraus ir inulino sirupo gamybos įmonės gali reikalauti, kad cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojai arba cikorijų tiekėjai padengtų iki 50 % atitinkamo gamybos mokesčio.
52 straipsnis
Cukraus atšaukimas iš rinkos
1. Siekiant išsaugoti struktūrinę rinkos pusiausvyrą išlaikant referencinei kainai artimą kainų lygį, atsižvelgiant į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, Komisija gali nuspręsti atitinkamais prekybos metais atšaukti iš rinkos kvotinio cukraus ar izogliukozės kiekį, viršijantį pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotą ribą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atšaukimo riba kiekvienai kvotą turinčiai įmonei apskaičiuojama padauginant jai skirtą kvotą iš koeficiento, kurį Komisija, atsižvelgdama į numatomas rinkos tendencijas, nustato ne vėliau kaip praeitų prekybos metų kovo 16 d. 2008–2009 prekybos metais koeficientas kvotai taikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 320/2006 atsisakius kvotų ir atsisakymą patenkinus ne vėliau kaip 2008 m. kovo 15 d.
Remdamasi naujausiais duomenimis apie rinkos tendencijas, Komisija gali iki atitinkamų prekybos metų spalio 31 d. nuspręsti patikslinti koeficientą arba, jeigu toks sprendimas pagal šios dalies pirmą pastraipą nebuvo priimtas, tokį koeficientą nustatyti.
3. Kiekviena įmonė, kuriai paskirta kvota, iki kitų prekybos metų pradžios savo sąskaita sandėliuoja pagal 2 dalį apskaičiuotą ribą viršijantį kvotinio cukraus kiekį. Prekybos metais atšauktas cukraus ar izogliukozės kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kitų prekybos metų kvotą.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Komisija, atsižvelgdama į numatomas cukraus rinkos tendencijas, gali nuspręsti visą atšauktą cukraus ar izogliukozės kiekį arba jo dalį laikyti einamųjų ir (arba) kitų prekybos metų:
a) cukraus ar izogliukozės pertekliumi, iš kurio gali būti gaminamas pramoninis cukrus ar pramoninė izogliukozė; arba
b) produkcija pagal laikiną kvotą, kurios dalis gali būti skirta eksportui laikantis Bendrijos įsipareigojimų pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį.
4. Jeigu cukraus pasiūla Bendrijoje yra nepakankama, Komisija gali nuspręsti, kad tam tikras atšaukto cukraus kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje iki atšaukimo laikotarpio pabaigos.
5. Tais atvejais, kai atšauktas cukrus laikomas pirmuoju cukraus kiekiu, pagamintu kitais prekybos metais, cukrinių runkelių augintojams mokama minimali tų prekybos metų kaina.
Tais atvejais, kai atšauktas cukrus tampa pramoniniu cukrumi arba yra eksportuojamas pagal šio straipsnio 3 dalies a ir b punktus, 49 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl minimalios kainos netaikomi.
Tais atvejais, kai atšauktas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje iki atšaukimo laikotarpio pabaigos pagal 4 dalį, cukrinių runkelių augintojams mokama einamųjų prekybos metų minimali kaina.
52a straipsnis
Cukraus atšaukimas 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metais
1. Nukrypstant nuo šio Reglamento 52 straipsnio 2 dalies, valstybėms narėms, kurių nacionalinės cukraus kvotos buvo sumažintos jų atsisakius pagal Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnį ir 4a straipsnio 4 dalį, Komisija 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metams nustato koeficientą, taikydama šio reglamento VIIc priedą.
2. Įmonei, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnio 1 dalies a ar b punktus nuo kitų prekybos metų atsisako visos jai paskirtos kvotos, jos prašymu netaikomi koeficientai, nurodyti šio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje. Toks prašymas pateikiamas iki prekybos metų, kuriais taikomas atšaukimas, pabaigos.
53 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija gali priimti išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:
a) kriterijais, kuriuos cukraus gamybos įmonės turi taikyti runkelių pardavėjams paskirstydamos runkelių kiekius, kuriems turi būti taikomos 50 straipsnio 4 dalyje minėtos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;
b) 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta iš rinkos pašalinto kvotinio cukraus procentine dalimi;
c) minimalios kainos mokėjimo sąlygomis tuo atveju, kai iš rinkos pašalintas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje pagal 52 straipsnio 4 dalį.
54 straipsnis
Priemonės, skirtos palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų
Siekdama paskatinti prekybos ir bendros prekybos organizacijas palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Komisija gali imtis tokių priemonių gyvų augalų, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių bei paukštienos sektoriuose:
a) priemonių kokybei gerinti;
b) priemonių, kuriomis skatinamas geresnis gamybos, perdirbimo ir prekybos organizavimas;
c) priemonių, skirtų palengvinti rinkos kainų tendencijų registravimą;
d) priemonių, skirtų padėti nustatyti trumpalaikes ir ilgalaikes prognozes remiantis taikomomis gamybos priemonėmis.
III SKYRIUS
Gamybos apribojimo sistemos
55 straipsnis
Kvotų sistemos ir gamybos potencialas
1. Kvotų sistema taikoma šiems produktams:
a) pienui ir kitiems pieno produktams, kaip nurodyta 65 straipsnio a ir b punktuose;
b) cukrui, izogliukozei ir inulino sirupui;
c) bulvių krakmolui, už kurį gali būti skiriama Bendrijos pagalba.
2. Jei taikant šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas kvotų sistemas gamintojas viršija nustatytą kvotą ir nepasinaudoja leistinais cukraus pertekliaus kiekiais, kaip numatyta 61 straipsnyje, už tokius kiekius mokamas pertekliaus mokestis laikantis II ir III skirsniuose nustatytų sąlygų.
2a. Vyno sektoriuje gamybos potencialo taisyklės dėl neteisėto sodinimo, pereinamojo laikotarpio sodinimo teisės ir vynmedžių išnaikinimo schema taikomos pagal IVa skirsnio nuostatas.
56 straipsnis
Kvotų skyrimas
1. Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos nacionaliniu ar regioniniu lygiu kvotos nustatytos VI priede.
2. Valstybės narės skiria kvotą kiekvienai jos teritorijoje įsisteigusiai ir pagal 57 straipsnį patvirtintai įmonei, gaminančiai cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą.
Kiekvienai įmonei skiriama kvota yra lygi įmonei 2007–2008 prekybos metais paskirtai kvotai pagal Reglamentą (EB) Nr. 318/2006.
3. Jeigu kvota skiriama cukraus gamybos įmonei, turinčiai daugiau nei vieną gamybos ūkinį vienetą, valstybės narės patvirtina priemones, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų tinkamai atsižvelgta į cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų interesus.
57 straipsnis
Patvirtintos įmonės
1. Gavusi prašymą, valstybė narė patvirtina cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančią įmonę ar įmonę, perdirbančią šiuos produktus į produktą, įtrauktą į 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu ta įmonė:
a) įrodo savo profesinius pajėgumus gamybos srityje;
b) sutinka teikti informaciją ir sutinka, kad jai būtų taikoma šiame reglamente numatyta kontrolė;
c) patvirtinimo galiojimas nėra sustabdytas ar patvirtinimas nėra atšauktas.
2. Patvirtintos įmonės valstybei narei, kurios teritorijoje nuimamas runkelių ar cukranendrių derlius arba vyksta rafinavimas, teikia šią informaciją apie:
a) runkelių ar cukranendrių kiekį, dėl kurio sudaryta tiekimo sutartis, taip pat atitinkamą numatytą runkelių ar cukranendrių derlingumą ir cukraus išeigą iš hektaro;
b) pirminius ir galutinius duomenis apie cukrinių runkelių, cukranendrių ir žaliavinio cukraus tiekimą, cukraus gamybą ir ataskaitas apie cukraus atsargas;
c) parduotą baltojo cukraus kiekį ir atitinkamas kainas bei sąlygas.
58 straipsnis
Papildoma ir pridėtinė izogliukozės kvota
1. 2008–2009 prekybos metais praėjusių prekybos metų izogliukozės kvota padidinama papildoma 100 000 tonų izogliukozės kvota. Šis padidinimas netaikomas Bulgarijai ir Rumunijai.
2008–2009 prekybos metais praėjusių prekybos metų izogliukozės kvota padidinama papildoma 11 045 tonų izogliukozės kvota Bulgarijai ir 1 966 tonų – Rumunijai.
Valstybės narės papildomas kvotas įmonėms skiria proporcingai izogliukozės kvotoms, skirtoms pagal 56 straipsnio 2 dalį.
2. 2008–2009 ir 2009–2010 prekybos metais Italija, Lietuva ir Švedija, jų teritorijose įsisteigusiai įmonei pateikus prašymą, gali skirti pridėtinę izogliukozės kvotą. Maksimalios pridėtinės kvotos kiekvienai valstybei narei yra nustatytos VII priede.
3. Už kvotas, paskirtas įmonėms pagal 2 dalį, imamas vienkartinis 730 EUR mokestis. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos pridėtinės kvotos toną.
59 straipsnis
Kvotų valdymas
1. VI priede 2008–2009 prekybos metams nustatytas kvotas Komisija patikslina iki 2008 m. balandžio 30 d., o 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metams – atitinkamai iki 2009 ir 2010 m. vasario 28 d. Šie patikslinimai atliekami atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies, šio reglamento 58 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnio ir 4a straipsnio 4 dalies taikymą.
2. Atsižvelgdama į Reglamente (EB) Nr. 320/2006 numatytos restruktūrizavimo schemos įgyvendinimo rezultatus, Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 28 d. nustato bendrą procentinę dalį, kuria kiekvienai valstybei narei ar regionui reikia sumažinti esamas cukraus ir izogliukozės kvotas, kad būtų išvengta rinkos pusiausvyros sutrikimų nuo 2010–2011 prekybos metų. Valstybės narės atitinkamai patikslina kiekvienos įmonės kvotą.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybėms narėms, kurių nacionalinės kvotos buvo sumažintos jų atsisakius pagal Reglamento (EB) Nr. 320/2006 3 straipsnį ir 4a straipsnio 4 dalį, Komisija nustato procentinę dalį, taikydama šio reglamento VIIa priedą. Šios valstybės narės patikslina kiekvienos jų teritorijoje esančios įmonės, kuriai paskirta kvota, procentinę dalį pagal šio reglamento VIIb priedą.
Šios dalies pirma ir antra pastraipos netaikomos atokiausiems regionams, nurodytiems Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.
60 straipsnis
Nacionalinių kvotų perskirstymas ir kvotų sumažinimas
1. 2008–2009 ir po jų einantiems prekybos metams valstybės narės gali iki 10 % sumažinti cukraus ar izogliukozės kvotą, paskirtą jos teritorijoje įsisteigusiai įmonei, nepažeisdama įmonių teisės laisvai dalyvauti mechanizmuose, nustatytuose Reglamentu (EB) Nr. 320/2006. Tai darydamos valstybės narės taiko objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus.;
2. Valstybės narės pagal VIII priede nustatytas taisykles ir atsižvelgdamos į kiekvienos suinteresuotosios šalies, visų pirma cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų, interesus, gali perduoti vienos įmonės kvotas kitai įmonei.
3. Pagal 1 ir 2 dalis sumažintus kiekius atitinkama valstybė narė paskirsto vienai ar daugiau jos teritorijoje esančių įmonių, jau turinčių kvotą ar jos neturinčių.
4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 320/2006 4a straipsnis, valstybės narės patikslina atitinkamai įmonei skirtą kvotą ją sumažindamos, kaip apibrėžta to straipsnio 4 dalyje, neviršydamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos procentinės dalies.
61 straipsnis
Taikymo sritis
Prekybos metais viršijus 56 straipsnyje minėtą kvotą pagamintas cukrus, izogliukozė ar inulino sirupas gali būti:
a) naudojamas gaminant tam tikrus produktus, kaip nurodyta 62 straipsnyje;
b) perkeliamas į kitų prekybos metų kvotinę produkciją pagal 63 straipsnį;
c) naudojamas specialiam tiekimo į atokiausius regionus režimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006 ( 59 ) II antraštinę dalį; arba
d) eksportuojamas neviršijant Komisijos nustatytų kiekybinių apribojimų, laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytų susitarimų įsipareigojimų.
Kitam kiekiui taikomas 64 straipsnyje nurodytas pertekliaus mokestis.
62 straipsnis
Pramoninis cukrus
1. Pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas skiriami vieno iš 2 dalyje nurodytų produktų gamybai, jeigu:
a) jis pagamintas pagal tiekimo sutartį, kurią iki prekybos metų pabaigos sudarė gamintojas ir naudotojas, abu gavę patvirtinimą pagal 57 straipsnį; ir
b) pristatytas naudotojui ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų lapkričio 30 d.
2. Komisija sudaro produktų, kurių gamybai yra naudojamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas, sąrašą.
Šis sąrašas visų pirma apima:
a) bioetanolį, spiritą, romą, gyvas mieles ir sirupus, skirtus tepti bei perdirbti į „Rinse appelstroop“;
b) tam tikrus pramoninius produktus, kurių sudėtyje nėra cukraus, bet kurių gamyboje yra naudojamas cukrus, izogliukozė arba inulino sirupas;
c) tam tikrus chemijos arba farmacijos pramonės produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo.
63 straipsnis
Cukraus pertekliaus perkėlimas į kitus metus
1. Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti į kitus metus visą savo produkcijos perteklių ar jo dalį, viršijančią jos cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kvotą, kad ji būtų laikoma kitų prekybos metų produkcijos dalimi. Nepažeidžiant 3 dalies, tas sprendimas yra neatšaukiamas.
2. 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusios įmonės:
a) informuoja atitinkamą valstybę narę iki tos valstybės narės nustatytinos datos:
— apie į kitus metus perkeliamą cukranendrių cukraus kiekį – nuo einamųjų prekybos metų vasario 1 d. iki birželio 30 d.,
— apie į kitus metus perkeliamą cukraus arba inulino sirupo kitą kiekį – nuo einamųjų prekybos metų vasario 1 d. iki balandžio 15 d.;
b) įsipareigoja šį kiekį saugoti savo lėšomis iki einamųjų prekybos metų pabaigos.
3. Jeigu atitinkamais prekybos metais galutinė įmonės produkcija buvo mažesnė nei numatyta priimant sprendimą pagal 1 dalį, perkeltą kiekį ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų spalio 31 d. galima pakoreguoti atgaline data.
4. Į kitus metus perkeltas kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kitų prekybos metų kvotą.
5. Cukrui, sandėliuojamam laikantis šio straipsnio nuostatų, prekybos metais negali būti taikomos jokios kitos sandėliavimo priemonės, nurodytos 13, 32 arba 52 straipsniuose.
64 straipsnis
Pertekliaus mokestis
1. Pertekliaus mokestis imamas už:
a) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo perteklių, pagamintą bet kuriais prekybos metais, išskyrus į kitus metus perkeltus kiekius, priskirtus kitų prekybos metų kvotinei produkcijai ir sandėliuojamus pagal 63 straipsnį, arba 61 straipsnio c ir d punktuose nurodytus kiekius;
b) pramoninio cukraus, pramoninės izogliukozės ir pramoninio inulino sirupo kiekį, dėl kurio iki datos, kurią turi nustatyti Komisija, nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo perdirbtas į vieną iš 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų;
c) cukraus ir izogliukozės kiekiui, atšauktam iš rinkos pagal 52 ir 52a straipsnius, dėl kurio nėra įvykdyti 52 straipsnio 3 dalyje numatyti įsipareigojimai.
2. Siekdama išvengti 1 dalyje nurodytų kiekių kaupimosi, Komisija nustato pakankamai didelį pertekliaus mokestį.
3. 1 dalyje nurodytą pertekliaus mokestį valstybė narė renka iš jos teritorijoje esančių įmonių už 1 dalyje minėtos produkcijos kiekius, toms įmonėms nustatytus atitinkamais prekybos metais.
65 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame skirsnyje:
a) „pienas“ – iš vienos ar keleto karvių primelžta produkcija;
b) „kiti pieno produktai“ – bet kuris pieno produktas, išskyrus pieną, visų pirma nugriebtas pienas, grietinėlė, sviestas, jogurtas ir sūris; prireikus jie perskaičiuojami į „pieno ekvivalentus“, taikant koeficientus, kuriuos turi nustatyti Komisija;
c) „gamintojas“ – ūkininkas, turintis ūkį geografinėje valstybės narės teritorijoje ir gaminantis pieną bei juo prekiaujantis arba ketinantis tai daryti artimiausiu metu;
d) „ūkis“ – ūkis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnyje;
e) „supirkėjas“ – įmonės arba grupės, kurios superka pieną iš gamintojų, tam kad:
— jis būtų surenkamas, pakuojamas, laikomas, atšaldomas ar perdirbamas, taip pat pateikiamas pagal sutartį,
— jį parduotų vienai ar daugiau įmonių, apdorojančių arba perdirbančių pieną ar kitus pieno produktus.
Tačiau supirkėju laikoma ir bet kuri supirkėjų grupė toje pačioje geografinėje teritorijoje, kurioje vykdomos administravimo ir apskaitos operacijos, būtinos pertekliaus mokesčiui mokėti jų narių vardu. Taikant šios pastraipos pirmą sakinį, Graikija laikoma viena geografine teritorija ir oficialią įstaigą ji gali laikyti supirkėjų grupe;
f) „pristatymas“ – pristatymas pieno, kurį be jokių kitų pieno produktų gamintojas pristato supirkėjui nepaisant, ar jį veža pats gamintojas, supirkėjas, tokius produktus gaminanti ar apdorojanti įmonė ar trečioji šalis;
g) „tiesioginis pardavimas“ – bet koks pardavimas ar perdavimas, kai gamintojas pieną parduoda ar perduoda tiesiai vartotojui, taip pat bet kuris gamintojo vykdomas kitų pieno produktų pardavimas ar perdavimas. Komisija, nepažeisdama šio straipsnio f punkte pateiktos sąvokos „pristatymas“ apibrėžties, gali pakoreguoti sąvokos „tiesioginis pardavimas“ apibrėžtį, siekdama visų pirma užtikrinti, kad jokiam parduodamo pieno ar kitų parduodamų pieno produktų kiekiui nebūtų daroma išimtis iš kvotų tvarkos;
h) „pardavimas“ – pieno pristatymas arba pieno ar kitų pieno produktų tiesioginis pardavimas;
i) „individuali kvota“ – gamintojo kvota bet kurio dvylikos mėnesių laikotarpio balandžio 1 d.;
j) „nacionalinė kvota“ – kiekvienai valstybei narei nustatyta ir 66 straipsnyje nurodyta kvota;
k) „turima kvota“ – kvota, kurią gamintojas turi dvylikos mėnesių laikotarpio, už kurį skaičiuojamas pertekliaus mokestis, kovo 31 d., atsižvelgus į visą šiame reglamente numatytą perdavimą, pardavimą, perskaičiavimą ir laikinai pakeistą paskirstymą, kurie buvo vykdomi per tą dvylikos mėnesių laikotarpį.
66 straipsnis
Nacionalinės kvotos
1. Nacionalinės pieno ir kitų pieno produktų, kuriais iš dvylikos mėnesių laikotarpių, skaičiuojant nuo 2008 m. balandžio 1 d. (toliau – dvylikos mėnesių laikotarpiai), prekiaujama septynis iš eilės, gamybos kvotos nustatomos IX priedo 1 punkte.
2. 1 dalyje nurodytos kvotos padalinamos gamintojams pagal 67 straipsnį, atskiriant pristatymą ir tiesioginį pardavimą. Bet koks nacionalinių kvotų perviršis nustatomas kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniu lygiu pagal šį skirsnį ir atskiriant pristatymą bei tiesioginį pardavimą.
3. IX priedo 1 punkte nurodytos nacionalinės kvotos nustatomos nepažeidžiant galimo jų peržiūrėjimo atsižvelgiant į bendrą padėtį rinkoje ir konkrečias sąlygas tam tikrose valstybėse narėse.
4. Bulgarijai ir Rumunijai sudaromas specialus restruktūrizavimo rezervas, kaip nustatyta IX priedo 2 punkte. Šiuo rezervu galima naudotis nuo 2009 m. balandžio 1 d. tiek, kiek nuo 2002 m. bus sumažėjęs pieno ir pieno produktų vartojimas kiekvienos iš tų šalių ūkiuose.
Sprendimą pradėti rezervo naudojimą ir sprendimą dėl jo paskirstymo į pristatymo ir tiesioginio pardavimo kvotas priima Komisija, remdamasi Bulgarijos ir Rumunijos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikta ataskaita. Šioje ataskaitoje išsamiai aprašomi kiekvienos šalies pieno sektoriaus realaus restruktūrizavimo proceso rezultatai ir kryptys, ypač perėjimas nuo vartojimui ūkio viduje skirtos gamybos prie rinkai skirtos gamybos.
5. Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovėnijai ir Slovakijai nustatytos nacionalinės kvotos apima visą supirkėjui pristatytą arba tiesiogiai vartotojams parduotą pieną ar pieno ekvivalentą nepriklausomai nuo to, ar jis pagamintas ar parduotas pagal šiose šalyse taikomą pereinamojo laikotarpio priemonę.
67 straipsnis
Individualios kvotos
1. Gamintojo individuali kvota arba kvotos 2008 m. balandžio 1 d. lygios jam skirtam individualiam nustatytajam kiekiui arba kiekiams 2008 m. kovo 31 d., nepažeidžiant kvotų perdavimo, pardavimo ir perskaičiavimo, kuris įsigalioja 2008 m. balandžio 1 d.
2. Gamintojai gali turėti vieną ar dvi individualias kvotas, vieną – pristatymui, kitą – tiesioginiam pardavimui. Gamintojo kiekius iš vieno kvotos rūšies į kitą gali perkelti tik valstybės narės kompetentinga institucija, gamintojui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą.
3. Jei gamintojas turi dviejų rūšių kvotas, jo bet kurio mokėtino pertekliaus mokesčio dalis apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną kvotos rūšį.
4. Komisija, siekdama suteikti kompensaciją Suomijos SLOM gamintojams, gali padidinti Suomijai skirtą nacionalinę kvotą, paskirstytą 66 straipsnyje nurodytam pristatymui, iki 200 000 tonų. Šis rezervas, kuris turi būti paskirtas laikantis Bendrijos teisės aktų, turi būti naudojamas išskirtinai gamintojams, kurių teisė vėl imtis gamybos buvo paveikta šalies stojimo į ES.
5. Individualios kiekvieno atitinkamo dvylikos mėnesio laikotarpio kvotos prireikus gali būti keičiamos taip, kad kiekvienos valstybės narės individualių kvotų, skirtų pristatymui ir tiesioginiam pardavimui, suma neviršytų atitinkamos nacionalinės kvotos dalies, pakoreguotos pagal 69 straipsnį, atsižvelgiant į bet kurį sumažinimą, kuris buvo atliktas skiriant kvotą į nacionalinį rezervą, kaip numatyta 71 straipsnyje.
68 straipsnis
Kvotų iš nacionalinio rezervo paskirstymas
Valstybės narės priima taisykles, pagal kurias gamintojams būtų skiriama visa arba dalis kvotos iš nacionalinio rezervo, numatyto 71 straipsnyje, remiantis objektyviais kriterijais, apie kuriuos turi būti pranešta Komisijai.
69 straipsnis
Kvotų administravimas
1. Komisija pakoreguoja kiekvienos valstybės narės kiekvieno atitinkamo laikotarpio nacionalinių kvotų suskirstymą į „pristatymą“ ir „tiesioginį pardavimą“ prieš baigiantis tokiam laikotarpiui, atsižvelgdama į gamintojų pageidavimus dėl individualių kvotų pristatymui ir tiesioginiam pardavimui suskirstymo.
2. Valstybės narės kasmet, iki tam tikros datos ir laikydamosi taisyklių, kurias turi nustatyti Komisija pagal 192 straipsnio 2 dalį, pateikia informaciją, būtiną:
a) šio straipsnio 1 dalyje nurodytam koregavimui atlikti;
b) pertekliaus mokesčiui, kurį jos turi sumokėti, apskaičiuoti.
70 straipsnis
Riebumas
1. Kiekvienam gamintojui nustatomas nustatytasis pieno riebumas, taikytinas tam gamintojui paskirtai individualiai kvotai, skirtai pristatymui.
2. Kvotų, kurios gamintojams buvo paskirtos 2008 m. kovo 31 d. pagal 67 straipsnio 1 dalį, nustatytasis pieno riebumas, nurodytas 1 dalyje, yra su ta kvota susijęs nustatytasis pieno riebumas tą dieną.
3. Nustatytasis pieno riebumas keičiamas atliekant 67 straipsnio 2 dalyje nurodytus perskaičiavimus, arba įsigyjant, perduodant ar laikinai perduodant kvotas pagal taisykles, kurias turi nustatyti Komisija.
4. Naujiems gamintojams, kuriems individuali pristatymo kvota buvo skirta tik iš bendro nacionalinio rezervo, riebumas nustatomas pagal taisykles, kurias turi nustatyti Komisija.
5. Individualus nustatytasis pieno riebumas, nurodytas 1 dalyje, yra prireikus koreguojamas įsigaliojus šiam reglamentui ir, jei būtina, vėliau kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje, kad kiekvienos valstybės narės individualaus faktinio pieno riebumo svertinis vidurkis neviršytų daugiau kaip 0,1 g/kg nustatytojo pieno riebumo, nurodyto X priede.
Komisija, remdamasi visų 2004 m. skaičiais, peržiūri X priede nurodytą Rumunijai nustatytą nustatytąjį pieno riebumą ir prireikus jį koreguoja.
71 straipsnis
Nacionalinis rezervas
1. Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą kaip nacionalinių kvotų, nustatytų IX priede, dalį, visų pirma kad galėtų vykdyti 68 straipsnyje numatytus paskirstymus. Nacionalinis rezervas prireikus papildomas atšaukiant tam tikrus kiekius, kaip numatyta 72 straipsnyje, išlaikant dalį perduotų kiekių, kaip numatyta 76 straipsnyje, arba tolygiai mažinant visas individualias kvotas. Tokių kvotų pirminė paskirtis lieka tokia pati, t. y. pristatymui arba tiesioginiam pardavimui.
2. Bet kuri valstybei narei paskirta papildoma kvota automatiškai patenka į nacionalinį rezervą ir priskiriama pristatymui bei tiesioginiam pardavimui, atsižvelgiant į iš anksto numatomus poreikius.
3. Į nacionalinį rezervą skiriamoms kvotoms taikomas nustatytasis pieno riebumas nenurodomas.
72 straipsnis
Veiklos nevykdymo atvejai
1. Jei individualias kvotas turintis fizinis ar juridinis asmuo dvylikos mėnesių laikotarpiu nebeatitinka 65 straipsnio c punkte nurodytų sąlygų, atitinkami kiekiai grąžinami į nacionalinį rezervą ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai toks asmuo iki tos datos dar kartą tampa gamintoju, kaip apibrėžta 65 straipsnio c punkte.
Jei tas asmuo ar ūkio subjektas iš naujo tampa gamintoju ne vėliau kaip iki antrojo dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos, visa individuali kvota, paimta iš to asmens ar ūkio, ar jos dalis grąžinama tam asmeniui ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. po atitinkamos paraiškos pateikimo datos.
2. Jei gamintojai neparduoda kiekio, kuris sudaro ne mažiau kaip ►M7 85 % ◄ jų individualios kvotos bent vienu dvylikos mėnesių laikotarpiu, valstybės narės gali priimti sprendimą dėl to, ar į nacionalinį rezervą turi būti grąžinta ir kokiomis sąlygomis turi būti grąžinta visa nepanaudota kvota ar jos dalis.
Valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kuriomis kvota yra perskirstoma gamintojui, jei jis vėl pradeda prekiauti.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos force majeure atvejais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kurie laikinai turi įtakos atitinkamų gamintojų gamybos pajėgumui ir yra pripažinti kompetentingos institucijos.
73 straipsnis
Laikini perdavimai
1. Iki kiekvieno dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos valstybės narės leidžia tą laikotarpį laikinai perduoti dalį individualių kvotų, kurių, nors ir turi tam teisę, gamintojai neketina išnaudoti.
Valstybės narės gali reguliuoti perdavimo operacijas pagal gamintojų kategorijas arba atitinkamas pieno gamybos struktūras, gali jas apriboti iki supirkėjo arba regionų lygmens, leisti užbaigti perdavimus 72 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir nustatyti, kokia apimtimi perdavėjas gali kartoti perdavimo operacijas.
2. Bet kuri valstybė narė gali priimti sprendimą neįgyvendinti 1 dalies, remdamasi vienu ar abiem iš šių kriterijų:
a) būtinybe palengvinti struktūrinius pakeitimus ir pertvarkymus;
b) svarbiais administraciniais poreikiais.
74 straipsnis
Kvotų perdavimas kartu su žeme
1. Individualios kvotos perduodamos kartu su parduodamu, išnuomojamu, perleidžiamu (pagal faktinį arba numatomą paveldėjimą) ūkiu jį perimantiems gamintojams, ar kitais, panašias teisines pasekmes gamintojams turinčiais būdais, laikantis išsamių taisyklių, kurias turi nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į pieno produktų gamybai naudojamą plotą ar kitus objektyvius kriterijus ir prireikus į bet kurį šalių susitarimą. Kvotos dalis, kuri, jei tokia yra, nebuvo perduota kartu su ūkiu, patenka į nacionalinį rezervą.
2. Tais atvejais, jei kvotos buvo arba yra perduodamos pagal 1 dalį pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis arba kitas, panašias teisines pasekmes turinčias priemones, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti, kad kvotos būtų paskirtos išimtinai gamintojams, kad kvota nebūtų perduodama kartu su ūkiu.
3. Tais atvejais, jei žemė perduodama valdžios institucijoms ir (arba) naudoti visuomenės interesams, arba jei perdavimas vykdomas ne žemės ūkio tikslais, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi būtinų priemonių teisėtiems šalių interesams apsaugoti, ir visų pirma, kad žemės atsisakantys gamintojai turėtų galimybę tęsti pieno gamybą, jei to pageidautų.
4. Nesant šalių susitarimo, jei nuoma pasibaigia ir nėra jokios galimybės ją atnaujinti panašiomis sąlygomis, arba yra susiklosčiusios panašias teisines pasekmes turinčios situacijos, paskirtos individualios kvotos arba jų dalis yra perduodamos jas perimančiam gamintojui laikantis valstybės narės patvirtintų nuostatų, atsižvelgiant į teisėtus šalių interesus.
75 straipsnis
Specialios perdavimo priemonės
1. Siekdamos sėkmingai restruktūrizuoti pieno gamybą arba gerinti aplinkos apsaugą, valstybės narės, vadovaudamosi išsamiomis taisyklėmis, kurias jos nustato atsižvelgusios į teisėtus atitinkamų šalių interesus, gali:
a) teikti vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją gamintojams, kurie įsipareigoja visiškai ar iš dalies nevykdyti pieno gamybos ir atiduoti dėl to neišnaudotas individualias kvotas į nacionalinį rezervą;
b) pagal objektyvius kriterijus nustatyti sąlygas, kuriomis gamintojai dvylikos mėnesių laikotarpio pradžioje mainais į išmoką gali gauti individualias kvotas, perskirstytas kompetentingos institucijos arba tos institucijos paskirtos įstaigos, kurių kiti gamintojai atsisakė praėjusio dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigoje mainais į vienkartinę ar dalimis per vienerius metus išmokamą kompensaciją, lygią pirmiau minimai išmokai;
c) centralizuoti ir kontroliuoti be žemės perduotas kvotas;
d) jei žemė perduodama siekiant gerinti aplinkos apsaugą, numatyti, kad atitinkamos individualios kvotos būtų skiriamos gamintojui, kuris atsisakė žemės, bet nori tęsti pieno gamybą;
e) remiantis objektyviais kriterijais nustatyti regionus arba supirkimo zonas, kuriose, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą, leidžiama nuolat perduoti kvotas neperduodant atitinkamos žemės;
f) gamintojui pateikus paraišką kompetentingai institucijai arba tos institucijos paskirtai įstaigai, leisti galutinai perduoti kvotas neperduodant atitinkamos žemės arba atvirkščiai, siekiant pagerinti pieno gamybos struktūrą tame ūkyje arba sudaryti galimybes gamybai plėsti.
2. 1 dalis gali būti įgyvendinta nacionaliniu lygiu, atitinkamu teritoriniu lygiu arba nustatytose surinkimo zonose.
76 straipsnis
Kvotų išlaikymas
1. Perdavimų, nurodytų 74 ir 75 straipsniuose, atveju valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, dalį individualių kvotų gali palikti savo nacionaliniame rezerve.
2. Tais atvejais, jei kvotos buvo arba yra perduodamos pagal 74 ir 75 straipsnius kartu su atitinkama žeme arba be jos pagal žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis arba kitas, panašias teisines pasekmes turinčias priemones, valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti, kad kvotos būtų paskirtos išimtinai gamintojams, gali priimti sprendimą dėl to, ar į nacionalinį rezervą turi būti grąžinta ir kokiomis sąlygomis turi būti grąžinta visa perduota kvota ar jos dalis.
77 straipsnis
Pagalba kvotoms įsigyti
Jokia valdžios institucija negali skirti finansinės paramos, tiesiogiai susijusios su kvotų įsigijimu parduodant, perduodant arba paskirstant kvotas pagal šį skirsnį.
78 straipsnis
Pertekliaus mokestis
1. Pertekliaus mokestis mokamas už pieno ir kitus pieno produktus, parduotus viršijus pagal II poskirsnį nustatytą nacionalinę kvotą.
Nustatomas 27,83 EUR už 100 kg pieno mokestis.
Tačiau dvylikos mėnesių laikotarpiams, skaičiuojamiems nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., nustatomas pertekliaus mokestis už pieną, kurio pristatytas kiekis sudaro daugiau 106 % pristatymui skirtos nacionalinės kvotos, taikomos dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 2008 m. balandžio 1 d., yra lygus 150 % antroje pastraipoje nurodyto mokesčio.
1a. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, dvylikos mėnesių laikotarpiais, kurie prasideda 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., pardavimo perdirbti atveju pertekliaus mokestis mokamas už pieną, parduotą viršijant pagal II poskirsnį nustatytą nacionalinę kvotą atėmus individualias pristatymo kvotas, atiduotas į nacionalinį rezervą pagal 75 straipsnio 1 dalies a punktą nuo 2009 m. lapkričio 30 d., ir ten laikomas iki atitinkamo dvylikos mėnesių laikotarpio kovo 31 d.
2. Valstybės narės privalo Bendrijai mokėti pertekliaus mokestį už nacionalinės kvotos perviršį, kuris nustatomas nacionaliniu lygiu ir atskirai už pristatymą bei tiesioginį pardavimą, ir spalio 16 d.–lapkričio 30 d. laikotarpiu, einančiu po atitinkamo dvylikos mėnesio laikotarpio, įmoka į EŽŪGF 99 % mokėtinos sumos.
2a. Taikant 1a dalį surinkto pertekliaus mokesčio sumos ir taikant 1 dalies pirmą pastraipą surinkto pertekliaus mokesčio sumos skirtumą valstybės narės panaudoja pieno sektoriaus restruktūrizavimo priemonėms finansuoti.
3. Jei 1 dalyje nurodytas pertekliaus mokestis nesumokamas iki nustatytos datos, Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, nesumokėtam pertekliaus mokesčiui lygią sumą išskaito iš mėnesinių išmokų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalyje. Prieš priimdama tokį sprendimą, Komisija perspėja atitinkamą valstybę narę, kuri apie savo poziciją praneša per vieną savaitę. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000 ( 60 ) 14 straipsnis netaikomas.
4. Komisija nustato šio straipsnio įgyvendinimo tvarką.
79 straipsnis
Gamintojų įnašas į mokėtiną pertekliaus mokestį
Visas pertekliaus mokestis paskirstomas pagal 80 ir 83 straipsnių nuostatas gamintojams, kurie viršijo bet kuriuos nacionalinės kvotos tipus, nurodytus 66 straipsnio 2 dalyje.
Nepažeidžiant 80 straipsnio 3 dalies ir 83 straipsnio 1 dalies, gamintojai įsipareigoja valstybei narei mokėti įnašą į pertekliaus mokestį, apskaičiuotą pagal 69, 70 ir 80 straipsnius, vien dėl to, kad viršijo turimas kvotas.
Dvylikos mėnesių laikotarpiais, kurie prasideda 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 1 d., pardavimo perdirbti atveju visas pertekliaus mokestis pagal 80 ir 83 straipsnius paskirstomas gamintojams, kurie prisidėjo prie nacionalinės kvotos viršijimo kaip nustatyta taikant 78 straipsnio 1a dalį.
80 straipsnis
Pertekliaus mokestis už pristatymą
1. Siekiant sudaryti galutinę pertekliaus mokesčio ataskaitą, kiekvieno gamintojo pristatyti kiekiai yra didinami arba mažinami, siekiant atspindėti skirtumą tarp realaus riebalų kiekio ir nustatytojo riebalų kiekio, pagal koeficientus ir sąlygas, kurias turi nustatyti Komisija.
Nacionaliniu lygiu pertekliaus mokestis skaičiuojamas remiantis pristatymo, pakoreguoto pagal pirmą pastraipą, suma.
▼M7 —————
3. Kiekvieno gamintojo įnašas į mokėtiną pertekliaus mokestį nustatomas valstybės narės sprendimu po to, kai visos nepanaudoto nacionalinės kvotos kiekio, skirto pristatymui, dalys perskirstomos arba neperskirstomos proporcingai individualioms kiekvieno gamintojo kvotoms arba pagal objektyvius kriterijus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės:
a) nacionaliniu lygiu – remiantis dydžiu, kuriuo buvo viršyta kiekvieno gamintojo kvota, arba
b) pirmiausia supirkėjui, o vėliau prireikus nacionaliniu lygiu.
Tais atvejais, kai taikoma 78 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, valstybės narės, nustatydamos kiekvieno gamintojo įnašą į mokestį, mokėtiną taikant toje pastraipoje nurodytą didesnį tarifą, užtikrina, kad šį įnašą proporcingai mokėtų atsakingi gamintojai pagal valstybės narės nustatytus objektyvius kriterijus.
81 straipsnis
Supirkėjų vaidmuo
1. Supirkėjai atsako už įnašo iš gamintojų surinkimą, kuris iš pastarųjų renkamas kaip pertekliaus mokestis ir sumokamas valstybės narės kompetentingai institucijai iki tam tikros datos bei Komisijos nustatyta tvarka, šių įnašų sumą išskaitant iš pieno kainos, mokamos atsakingiems už perviršį gamintojams, arba, jei tai nepadaroma, ją surenkant kokiu kitu tinkamu būdu.
2. Tais atvejais, jei supirkėjas visiškai arba iš dalies pakeičia vieną ar daugiau kitų supirkėjų, į gamintojų turimas individualias kvotas sudaro likusi dar nepasibaigusio dvylikos mėnesių laikotarpio kvotos dalis, išskaičiavus jau pristatytus kiekius ir atsižvelgus į jų riebalų kiekį. Ši dalis taip pat taikoma tais atvejais, jei gamintojas pakeičia supirkėją.
3. Jei nustatytuoju laikotarpiu kiekiai, kuriuos pristatė gamintojas, viršija to gamintojo turimą kvotą, atitinkama valstybė narė gali priimti sprendimą, kad bet kurio tokio gamintojo vykdomo tiekimo atveju dalį kvotą viršijančio pieno kainos supirkėjas išskaitytų kaip gamintojo įnašo avansą, laikydamasis išsamių valstybės narės nustatytų taisyklių. Valstybė narė gali nustatyti konkrečias priemones, kad supirkėjai galėtų šį avansą išskaityti tais atvejais, jei gamintojai pieną pristato keletui supirkėjų.
82 straipsnis
Patvirtinimas
Supirkėjo statusą iš anksto patvirtina valstybė narė pagal kriterijus, kuriuos turi nustatyti Komisija.
Komisija nustato tiesioginio pardavimo atveju gamintojams taikomas sąlygas ir jų pateikiamą informaciją.
83 straipsnis
Pertekliaus mokestis už tiesioginį pardavimą
1. Tiesioginio pardavimo atveju kiekvieno gamintojo įnašas į mokamą pertekliaus mokestį nustatomas valstybės narės sprendimu po to, kai visa nepanaudota nacionalinės kvotos dalis, skirta tiesioginiam pardavimui perskirstoma arba neperskirstoma atitinkamu teritoriniu arba nacionaliniu lygiu.
2. Valstybės narės nustato gamintojo įnašo į pertekliaus mokestį apskaičiavimo pagrindą pagal visą parduoto, perduoto arba pieno produktams, kurie buvo parduoti arba perduoti, gaminti sunaudoto pieno kiekį, taikydamos Komisijos nustatytus kriterijus.
3. Sudarant galutinę pertekliaus mokesčio ataskaitą, neatsižvelgiama į jokius koregavimus, susijusius su riebalų kiekiu.
4. Komisija nustato, kaip ir kada pertekliaus mokestis turi būti sumokėtas valstybės narės kompetentingai institucijai.
84 straipsnis
Sumokėtas per didelis arba visai nesumokėtas pertekliaus mokestis
1. Jeigu pristatymo arba tiesioginio pardavimo atveju nustatoma, kad reikia mokėti pertekliaus mokestį ir iš gamintojų surinktas įnašas yra didesnis nei tas mokestis, valstybė narė gali:
a) visą perviršį arba jo dalį panaudoti 75 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms priemonėms finansuoti ir (arba)
b) visą arba jo dalį perskirstyti gamintojams:
— kurie atitinka valstybių narių remiantis objektyviais kriterijais nustatytas prioritetines kategorijas per laikotarpį, kurį turi nustatyti Komisija, arba
— kuriems poveikį daro išimtinės aplinkybės, atsiradusios dėl kurios nors nacionalinės taisyklės, nesusijusios su pieno ir kitų pieno produktų kvotų sistema, nustatyta šiame skyriuje.
2. Jei nustatoma, kad pertekliaus mokesčio mokėti nereikia, bet kuris supirkėjų ar valstybės narės surinktas avansas grąžinamas ne vėliau kaip iki kito dvylikos mėnesių laikotarpio pabaigos.
3. Jei supirkėjas nevykdo įsipareigojimo surinkti gamintojų įnašą į mokestį pagal 81 straipsnį, valstybė narė gali surinkti nesumokėtas sumas tiesiai iš gamintojo, netaikant jokių apribojimų dėl sankcijų, kurias ji gali taikyti įsipareigojimų nevykdančiam supirkėjui.
4. Jei gamintojas ar supirkėjas nesilaiko mokėjimo termino, įsiskolinimo palūkanos, kurias turi nustatyti Komisija, mokamos valstybei narei.
IIIa skirsnis
Bulvių krakmolo kvotos
84a straipsnis
Bulvių krakmolo kvotos
1. Bulvių krakmolą gaminančioms valstybėms narėms kvotos skiriamos tiems prekybos metams, kuriais pagal 204 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis Xa priedu taikoma kvotų sistema.
2. Kiekviena Xa priede nurodyta valstybė narė gamintoja jai skirtą kvotą paskirsto savo bulvių krakmolo gamintojams, kad šie galėtų naudotis kvota atitinkamais prekybos metais pagal kiekvienam gamintojui 2007–2008 m. skirtas kvotos dalis.
3. Bulvių krakmolo gamybos įmonė nesudaro auginimo sutarčių su bulvių augintojais tokiam bulvių kiekiui, iš kurio pagamintas krakmolas viršytų 2 dalyje minimą kvotą.
4. Visas bulvių krakmolas, pagamintas viršijant 2 dalyje nustatytą kvotą, eksportuojamas iš Bendrijos iki sausio 1 d., pasibaigus atitinkamiems prekybos metams. Šiam krakmolo kiekiui eksporto grąžinamosios išmokos netaikomos.
5. Nepaisant 4 dalies, bulvių krakmolo gamybos įmonė bet kuriais prekybos metais, be tiems metams jai nustatytos kvotos, gali išnaudoti ne daugiau kaip 5 % savo kvotos, nustatytos kitiems prekybos metams. Tokiu atveju kitų prekybos metų kvota yra atitinkamai sumažinama.
6. Šio skirsnio nuostatos netaikomos bulvių krakmolo gamybai tose įmonėse, kurioms netaikoma šio straipsnio 2 dalis ir kurios perka bulves, už kurias augintojams nemokamos išmokos, 2009 m. sausio 19 d. numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams ( 61 ) 77 straipsnyje.
85 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
►M10 Komisija priima išsamias I-IIIa skirsnių taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su: ◄
a) 57 straipsnyje nurodytų patvirtintų įmonių pateiktina informacija bei su administracinių nuobaudų taikymo, įmonių patvirtinimo sustabdymo arba panaikinimo kriterijais;
b) 58 straipsnyje nurodytų dydžių ir 64 straipsnyje nurodyto pertekliaus mokesčio nustatymu ir pranešimu apie juos;
c) leidžiančiomis nukrypti nuo 63 straipsnyje nustatytų datų nuostatomis;
d) IIIa skirsnyje nurodytų bulvių krakmolo gamintojų susijungimu, nuosavybės pasikeitimu ir prekybos pradėjimu arba nutraukimu.
85a straipsnis
Sodinimas be sodinimo teisių po 1998 m. rugpjūčio 31 d.
1. Augintojai savo sąskaita išnaikina vynmedžius be atitinkamos sodinimo teisės, kai taikytina, po 1998 m. rugpjūčio 31 d. vynmedžiais apsodintuose plotuose.
2. Kol tokie vynmedžių plotai bus išnaikinti, kaip nurodyta 1 dalyje, toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintas vynuoges ir iš tokių vynuogių pagamintus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais ir tik gamintojo sąskaita. Distiliuojant gautų produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.
3. Nepanaikindamos, jei taikytina, valstybių narių anksčiau nustatytų sankcijų, valstybės narės šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems gamintojams baudas taiko, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.
4. Pereinamuoju laikotarpiu taikomo draudimo sodinti naujus vynmedžius galiojimo pabaiga – 2015 m. gruodžio 31 d., kaip numatyta 85g straipsnio 1 dalyje, neturės poveikio šiame straipsnyje numatytiems įsipareigojimams.
85b straipsnis
Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai apsodintų plotų privalomas sureguliavimas
1. Augintojai, sumokėję mokestį ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. sureguliuoja plotus, be atitinkamos sodinimo teisės, jei taikytina, vynmedžiais apsodintus iki 1998 m. rugsėjo 1 d.
Nepažeidžiant sąskaitų patvirtinimo procedūrų, pirmos pastraipos nuostatos netaikomos plotams, sureguliuotiems remiantis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalimi.
2. 1 dalyje nurodytą mokestį nustato valstybės narės. Jis yra mažiausiai du kartus didesnis už vidutinę tam tikros sodinimo teisės atitinkamame regione vertę.
3. Kol tokie plotai bus pradėti reguliuoti, kaip nurodyta 1 dalyje, toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintas vynuoges arba iš tokių vynuogių pagamintus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais ir tik gamintojo sąskaita. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.
4. 1 dalyje nurodytus neteisėtai apsodintus plotus, kurie nėra sureguliuoti pagal tos dalies nuostatas iki 2009 m. gruodžio 31 d., atitinkami augintojai išnaikina savo sąskaita.
Valstybės narės šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems augintojams baudas taiko, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.
Kol bus pradėtas vykdyti pirmoje pastraipoje nurodytas vynmedžių plotų išnaikinimas, mutatis mutandis taikoma 3 dalis.
5. Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta 85g straipsnio 1 dalyje, netaikoma 3 ir 4 dalyse nurodytiems įsipareigojimams.
85c straipsnis
Neišleidimo į apyvartą arba distiliavimo tikrinimas
1. Atsižvelgdamos į 85a straipsnio 2 dalies ir 85b straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas valstybės narės reikalauja, kad būtų pateiktas įrodymas, kad atitinkami produktai nebuvo išleisti į apyvartą arba, kai atitinkami produktai distiliuojami, kad būtų pateiktos distiliavimo sutartys.
2. Valstybės narės patikrina 1 dalyje nurodytus neišleidimo į apyvartą ir distiliavimo atvejus. Nustačiusios reikalavimų nesilaikymą, jos taiko baudas.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, kuriuose gauta produkcija turi būti distiliuojama, ir atitinkamą alkoholio kiekį.
85d straipsnis
Papildomos priemonės
Už 85b straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus plotus, kol jie nėra sureguliuoti, ir už 85a straipsnio 1 dalyje nurodytus plotus negali būti skiriamos jokios nacionalinės ar Bendrijos paramos priemonės.
85e straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.
Į šias priemones gali būti įtraukta:
a) informacija apie reikalavimus, kurie keliami valstybėms narėms pateikiant pranešimus, įskaitant galimą Xb priede nurodytų biudžeto asignavimų sumažinimą reikalavimų nesilaikymo atvejais;
b) informacija apie baudas, kurias valstybės narės gali skirti 85a, 85b ir 85c straipsniuose nustatytų įpareigojimų nesilaikymo atvejais.
85f straipsnis
Trukmė
Šis poskirsnis taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.
85g straipsnis
Draudimas sodinti vynmedžius, kai taikoma laikinoji vynmedžių sodinimo tvarka
1. Nepažeidžiant 120a straipsnio 1–6 dalių ir ypač jo 4 dalies nuostatų, pagal 120a straipsnio 2 dalį klasifikuojamų vyninių vynuogių rūšių vynmedžių sodinimas yra draudžiamas.
2. Taip pat draudžiama pagal 120a straipsnio 2 dalį klasifikuojamų rūšių vyninius vynmedžius skiepyti į kitų rūšių vyninius vynmedžius, išskyrus tuos, kurie nurodyti tame straipsnyje.
3. Nepaisant 1 ir 2 dalies nuostatų, sodinti ir skiepyti, kaip nurodyta tose dalyse, leidžiama, jei suteikta:
a) nauja sodinimo teisė, kaip numatyta 85h straipsnyje;
b) atsodinimo teisė, kaip numatyta 85i straipsnyje;
c) iš rezervo suteikta sodinimo teisė, kaip numatyta 85j ir 85k straipsniuose.
4. 3 dalyje nurodytos sodinimo teisės suteikiamos hektarais.
5. Valstybės narės gali nuspręsti toliau taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą savo teritorijoje arba atskirose teritorijos dalyse ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiais atvejais šiame poskirsnyje, įskaitant šį straipsnį, išdėstytos draudimą sodinti vynmedžius pereinamuoju laikotarpiu reglamentuojančios taisyklės atitinkamai taikomos konkrečioje valstybėje narėje.
85h straipsnis
Naujos sodinimo teisės
1. Valstybės narės gali suteikti augintojams naujas sodinimo teises šiuose plotuose:
a) skirtuose naujam apsodinimui, vykdomam pagal žemės stambinimo arba privalomojo pirkimo dėl viešųjų interesų priemones, priimtas pagal nacionalinę teisę;
b) skirtuose eksperimentinėms reikmėms;
c) skirtuose skiepų daigynams; arba
d) iš kurių gautas vynas arba vyno produktai skirti tik vynuogių augintojo namų ūkio reikmėms.
2. Naujai suteiktos sodinimo teisės:
a) yra naudojamos to augintojo, kuriam jos buvo suteiktos;
b) turi būti panaudotos iki antrų vyno metų pabaigos, skaičiuojant nuo tų metų, kai tokios teisės buvo suteiktos;
c) turi būti panaudotos tuo tikslu, kuriuo jos buvo suteiktos.
85i straipsnis
Atsodinimo teisės
1. Valstybės narės suteikia atsodinimo teises vynuogynų plotą jau išnaikinusiems augintojams.
Tačiau atsodinimo teisė nesuteikiama už tuos išnaikintus plotus, už kuriuos yra skirta vynmedžių išnaikinimo priemoka pagal III poskirsnį.
2. Valstybės narės gali suteikti atsodinimo teises augintojams, kurie įsipareigoja išnaikinti vynmedžiais apsodintą plotą. Tokiais atvejais įsipareigotas išnaikinti plotas yra išnaikinamas ne vėliau kaip iki trečiųjų metų po naujųjų vynmedžių, kuriems pasodinti buvo suteiktos atsodinimo teisės, pasodinimo pabaigos.
3. Atsodinimo teisės suteikiamos plotui, kuris pagal gaunamą derlių prilygsta išnaikintam plotui.
4. Atsodinimo teisėmis naudojamasi valdoje, kuriai jos buvo suteiktos. Valstybės narės gali papildomai numatyti, kad tokiomis atsodinimo teisėmis būtų naudojamasi tik plote, kuriame vynmedžiai buvo išnaikinti.
5. Valstybės narės, nukrypdamos nuo 4 dalies, gali nuspręsti, kad visas atsodinimo teises ar tik jų dalį galima perleisti kitai valdai toje pačioje valstybėje narėje šiais atvejais:
a) kai dalis atitinkamos valdos yra perleidžiama tai kitai valdai;
b) kai plotai toje kitoje valdoje yra skirti:
i) vynui su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda gaminti; arba
ii) skiepų daigynams.
Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje bendras gamybos potencialas dėl pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo nepadidės, visų pirma tais atvejais, kai atsodinimo teisės iš nedrėkinamų plotų perkeliamos drėkinamiems plotams.
6. Į atsodinimo teises panašioms teisėms, įgytoms pagal ankstesnius Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus, 1–5 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.
7. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 4 straipsnio 5 dalį suteiktomis atsodinimo teisėmis pasinaudojama per toje dalyje numatytus laikotarpius.
85j straipsnis
Nacionalinis ir regioninis sodinimo teisių rezervas
1. Siekdamos pagerinti gamybos potencialo valdymą, valstybės narės sudaro nacionalinį sodinimo teisių rezervą arba regioninius rezervus.
2. Valstybės narės, kurios sudarė nacionalinį arba regioninius sodinimo teisių rezervus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1 493/1999, gali jais naudotis tol, kol taiko pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarką pagal šį poskirsnį.
3. Tokios toliau nurodytos sodinimo teisės, jei jos nepanaudojamos per nurodytą laikotarpį, perduodamos nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams:
a) naujos sodinimo teisės;
b) atsodinimo teisės;
c) iš rezervo suteiktos sodinimo teisės.
4. Augintojai gali perleisti atsodinimo teises nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams. Valstybė narė, atsižvelgdama į šalių teisėtus interesus, nustato tokio perleidimo (prireikus – už užmokestį iš nacionalinių fondų) sąlygas.
5. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti rezervų sistemos, jeigu jos gali įrodyti, kad jų teritorijoje egzistuoja veiksminga alternatyvi sodinimo teisių valdymo sistema. Taikant tą sistemą, prireikus, gali būti nukrypta nuo atitinkamų šio poskirsnio nuostatų.
Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos toms valstybėms narėms, kurios nutraukia nacionalinių arba regioninių rezervų naudojimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999.
85k straipsnis
Sodinimo teisių suteikimas iš rezervo
1. Valstybės narės gali suteikti teises iš rezervo:
a) nemokamai jaunesniems kaip 40 metų augintojams, kurie turi atitinkamus profesinius įgūdžius ir kompetenciją, pirmą kartą kuriasi valdoje ir yra tokios valdos vadovai;
b) už užmokestį į nacionalinį arba, atitinkamai, regioninį fondą augintojams, kurie ketina panaudoti teises vynuogynams, kurių produkcija atiduodama į garantuotas pardavimo rinkas, sodinti.
Pirmos pastraipos b punkte nurodytų mokamų sumų dydžiui nustatyti valstybės narės apibrėžia kriterijus, kurie gali skirtis priklausomai nuo galutinio atitinkamų vynuogynų produkto ir nuo likusio pereinamojo laikotarpio, kuriuo taikomas draudimas sodinti naujus vynmedžius, kaip numatyta 85 g straipsnio 1 ir 2 dalyje.
2. Kai išnaudojamos rezervo sodinimo teisės, valstybės narės užtikrina, kad:
a) vieta, naudojamos veislės ir auginimo metodika leistų užtikrinti, jog galutinė produkcija bus pritaikyta rinkos poreikiams;
b) derlius būtų tipiškas to regiono vidutinis derlius, visų pirma kai nedrėkinamiems plotams suteiktos sodinimo teisės naudojamos drėkinamuose plotuose.
3. Iš rezervo suteiktos ir nuo suteikimo iki antrų vyno metų pabaigos nepanaudotos sodinimo teisės panaikinamos ir grąžinamos į rezervą.
4. Rezerve turimos ir nuo skyrimo iki penktų vyno metų pabaigos nepanaudotos sodinimo teisės panaikinamos.
5. Jei valstybėje narėje egzistuoja regioniniai rezervai, ji gali nustatyti taisykles, pagal kurias vieno regioninio rezervo sodinimo teisės gali būti perleistos kitam regioniniam rezervui. Jei valstybė narė turi nacionalinį rezervą ir regioninius rezervus, ji taip pat gali leisti vieno rezervo sodinimo teises perleisti kitam (kitiems).
Perleidžiamoms teisėms gali būti taikomas sumažinimo koeficientas.
85l straipsnis
De minimis
Šis poskirsnis netaikomas tose valstybėse narėse, kuriose Bendrijos sodinimo teisių tvarka iki 2007 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma.
85m straipsnis
Griežtesnės nacionalinės taisyklės
Valstybės narės gali priimti griežtesnes nacionalines naujų sodinimo teisių arba atsodinimo teisių suteikimo taisykles. Jos gali reikalauti, kad atitinkamos teiktinos paraiškos ir susijusi informacija būtų pateikiamos kartu su papildoma informacija, būtina vykdant gamybos potencialo vystymo monitoringą.
85n straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.
Į šias priemones gali būti įtraukta:
a) nuostatos, kuriomis siekiama išvengti pernelyg didelių administracinių mokesčių, susijusių su šio poskirsnio nuostatų taikymu;
b) 85i straipsnio 2 dalyje numatytas vynmedžių koegzistavimas;
c) 85k straipsnio 5 dalyje nurodytas sumažinimo koeficiento taikymas.
85o straipsnis
Trukmė
Šio poskirsnio nuostatos taikomos iki 2010–2011 m. vyno metų pabaigos.
85p straipsnis
Taikymo sritis ir apibrėžtis
Šiame poskirsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis vynmedžių augintojai gauna išmokas už vynmedžių išnaikinimą (toliau – vynmedžių išnaikinimo priemoka).
85q straipsnis
Atitikties reikalavimams sąlygos
Vynmedžių išnaikinimo išmoka gali būti išmokama, jei tokiais vynmedžiais apsodintas plotas atitinka šias sąlygas.
a) per 10 vyno metų iki reikalavimo išnaikinti vynmedžius už jį nebuvo sumokėta Bendrijos ar valstybės parama restruktūrizavimo ar konversijos tipo priemonėms;
b) per penkerius vyno metus iki prašymo dėl išnaikinimo pateikimo už tą plotą nebuvo gauta Bendrijos parama pagal jokią kitą bendro rinkos organizavimo schemą;
c) jis yra apdirbamas;
d) jis yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro. Tačiau valstybei narei nusprendus, tos valstybės narės konkrečiuose administraciniuose regionuose, kuriuose vyną gaminančio ūkio vidutinis vynmedžiais užsodintas plotas yra didesnis nei vienas hektaras, mažiausias ploto dydis gali būti 0,3 hektaro;
e) jis buvo apsodintas nepažeidžiant jokių taikomų Bendrijos ar nacionalinių teisės aktų; ir
f) jis apsodintas pagal 120a straipsnio 2 dalį klasifikuojamos rūšies vynmedžiais.
Nepaisant 1 dalies e punkto nuostatų, už plotą, reguliuojamą pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalį ir šio reglamento 85b straipsnio 1 dalį, skiriama vynmedžių išnaikinimo išmoka.
85r straipsnis
Vynmedžių išnaikinimo išmokos suma
1. Išmokamų vynmedžių išnaikinimo išmokos sumų skalę nustato Komisija.
2. Konkrečią vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą nustato valstybės narės pagal 1 dalyje nurodytą skalę ir remdamosi ankstesniais derliais atitinkamoje valdoje.
85s straipsnis
Tvarka ir biudžetas
1. Suinteresuoti augintojai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pateikia vynmedžių išnaikinimo priemokų paraiškas atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms. Valstybės narės gali nustatyti ankstesnę datą nei rugsėjo 15 d., su sąlyga, kad ji bus vėlesnė nei birželio 30 d. ir kad jos prireikus deramai atsižvelgs į jų taikomas 85u straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Valstybės narės vykdo gautų paraiškų administracinę kontrolę, išnagrinėja reikalavimus atitinkančias paraiškas ir iki kiekvienų metų spalio 15 d. praneša Komisijai apie visą tokiose paraiškose nurodytą plotą ir sumas, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas.
3. Didžiausias leistinas metinis vynmedžių išnaikinimo išmokos schemos biudžetas nustatytas Xc priede.
4. Iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. Komisija nustato bendrą išmokėtinos sumos procentą, jei visa suma, apie kurią valstybės narės praneša Komisijai, viršija biudžeto išteklius, jei reikėtų, atsižvelgiant į 85u straipsnio 2 dalies ir 3 dalies taikymą.
5. Iki kiekvienų metų vasario 1 d. valstybės narės priima paraiškas:
a) išmokoms, nurodant visą plotų dydį, jei Komisija nenustatė 4 dalyje nurodyto procentinio dydžio; arba
b) išmokoms, nurodant plotus, nustatytus pritaikius 4 dalyje nurodytą procentinį dydį, remiantis objektyviais nediskriminaciniais kriterijais ir laikantis toliau išvardytų prioritetų:
i) valstybės narės teikia pirmenybę pareiškėjams, kurie pateikia išmokų už vynmedžių išnaikinimą visame vynuogyne paraiškas;
ii) valstybės narės suteikia antrą pirmumo teisę ne vyresniems nei 55 metų amžiaus pareiškėjams, arba vyresniems, jeigu valstybės narės tai numato.
85t straipsnis
Kompleksinis paramos susiejimas
Kai nustatoma, kad ūkininkai bet kuriuo metu per trejus metus nuo vynmedžių išnaikinimo išmokos išmokėjimo nesilaikė valdoje įstatymais numatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose numatytų geros žemės ūkio ir aplinkosaugos būklės sąlygų, išmokos suma, kai pažeidimas yra ūkininko tyčinių veiksmų arba neveikimo rezultatas, yra sumažinama arba panaikinama visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą; prireikus, ūkininkui nurodoma ją grąžinti pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.
85u straipsnis
Išimtys
1. Valstybė narė gali nuspręsti atmesti visas vėlesnes 85s straipsnio 1 dalyje nurodytas paraiškas, kai visas jos teritorijoje išnaikintų vynmedžių plotas pasiekia 8 % jos vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.
Jeigu bendras išnaikinamų vynmedžių plotas regione pasiekia 10 % to regiono vynmedžiais apsodinto ploto, valstybė narė gali nuspręsti nebepriimti paraiškų, nurodytų 85s straipsnio 1 dalyje, susijusių su tuo regionu.
2. Komisija gali nuspręsti sustabdyti vynuogynų išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje, jeigu, atsižvelgiant į naujai pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių naikinimo bendras išnaikintas plotas viršytų 15 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.
3. Komisija gali nuspręsti konkrečiais metais sustabdyti vynuogynų išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje, jeigu, atsižvelgiant į naujai pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių naikinimo bendras išnaikintas plotas tais konkrečiais schemos taikymo metais viršytų 6 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.
4. Valstybės narės, laikydamosi Komisijos nustatytų sąlygų, gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vynmedžiams kalnuotose ir stačių nuokalnių vietovėse.
5. Valstybės narės gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vietovėse, kuriose jos taikymas būtų nesuderinamas su aplinkosaugos reikalavimais. Tokiomis laikomose vietovėse plotas, kuriame netaikoma vynmedžių išnaikinimo schema, negali viršyti 3 % viso vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta Xe priede.
6. Vynmedžiais apsodintus plotus Egėjo jūros salose ir Graikijos Jonijos jūros salose, išskyrus Kretą ir Euboją, Graikija gali paskelbti neatitinkančiais vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų.
7. Šiame poskirsnyje nustatyta vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma Azorų, Madeiros ir Kanarų salose.
8. Valstybės narės, taikydamos kitas šiame reglamente nurodytas paramos priemones, visų pirma, jei reikėtų, taikydamos perplanavimo ir konversijos priemonę, kuri yra įgyvendinamos paramos programos dalis, ir kaimo plėtros priemones, pirmenybę teiktų augintojams, vykdantiems veiklą vietovėse, neatitinkančiose vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų arba yra paskelbtos vietovėmis, kuriose vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma pagal 4–7 dalių nuostatas.
85v straipsnis
De minimis
Šio poskirsnio nuostatos netaikomos tose valstybėse narėse, kuriose vyno gamyba neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus. Šios gamybos apimtys apskaičiuojamos remiantis ankstesnių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu.
85w straipsnis
Papildoma valstybės pagalba
Kartu su išmokėta vynmedžių išnaikinimo išmoka valstybės narės gali skirti papildomą nacionalinę pagalbą, neviršijančią 75 % taikomos vynmedžių išnaikinimo išmokos.
85x straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles.
Į šias priemones gali būti įtraukta:
a) informacija apie 85q straipsnyje nurodytas atitikties reikalavimams sąlygas, visų pirma susijusias su įrodymu, kad plotai buvo tinkamai apdirbami 2006 ir 2007 m.;
b) 85r straipsnyje nurodyta išmokų skalė ir sumos;
c) kriterijai, leidžiantys netaikyti schemos, kaip nurodyta 85u straipsnyje;
d) valstybių narių vynmedžių išnaikinimo plano įgyvendinimo ataskaitoms keliami reikalavimai, įskaitant baudas, kai vėluojama pateikti ataskaitas, ir valstybėms narėms vėluojant pateikti informaciją augintojams apie galimybę taikyti schemą;
e) ataskaitų apie papildomą nacionalinę pagalbą reikalavimai;
f) išmokų mokėjimo terminai.
IV SKYRIUS
Pagalbos schemos
86 straipsnis
Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios įmonės
1. Pagalba už sausųjų pašarų sektoriui priklausančių produktų perdirbimą išmokama tokius produktus perdirbančioms įmonėms, jei jos gali būti priskirtos bent vienai iš šių kategorijų:
a) perdirbimo įmonės, sudariusios sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais. Jei sudaroma specialaus užsakymo sutartis dėl augintojo pristatytų pašarų perdirbimo, joje turi būti įtraukta sąlyga, kad perdirbimo įmonės turi įsipareigoti sumokėti augintojui pagalbos išmoką, gautą už kiekį perdirbtą pagal sutartį;
b) įmonės, kurios perdirbo nuosavas kultūras, arba, jeigu tai yra įmonių grupė – grupės narių kultūras;
c) įmonės, gavusios žaliavas iš fizinių arba juridinių asmenų, kurie buvo sudarę sutartis su džiovinti skirtų pašarų augintojais.
2. 1 dalyje numatyta pagalba mokama už tuos sausuosius pašarus, kurie buvo išvežti iš perdirbimo įmonės ir kurie atitinka šiuos reikalavimus:
a) didžiausias drėgnis yra 11–14 %, kuris, priklausomai nuo produkto pateikimo, gali skirtis;
b) mažiausias bendras žalių baltymų kiekis sausojoje medžiagoje yra ne mažesnis nei:
i) 15 % produktų, nurodytų 1 priedo IV dalies a punkte ir b punkto antroje įtraukoje;
ii) 45 % produktų, nurodytų 1 priedo IV dalies b punkto pirmoje įtraukoje;
c) jie yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.
87 straipsnis
Išankstinis mokėjimas
1. Perdirbimo įmonės turi teisę gauti 19,80 EUR išankstinį mokėjimą už toną arba, pateikę 6,60 EUR už toną užstatą – 26,40 EUR už toną.
Valstybės narės atlieka reikiamus patikrinimus, kad patikrintų teisę gauti pagalbą. Išankstinis mokėjimas sumokamas nustačius, kad teisė į pagalbą priklauso.
Tačiau išankstinis mokėjimas gali būti mokamas dar nenustačius teisės į pagalbą, jeigu perdirbėjas pateikia užstatą, kuris yra lygus išankstinio mokėjimo sumai, prie jos pridėjus 10 %. Šis užstatas taip pat laikomas užstatu pagal pirmą pastraipą. Nustačius, kad teisė į pagalbą priklauso, užstatas sumažinamas iki pirmojoje pastraipoje nurodyto dydžio ir visiškai grąžinamas sumokėjus visą pagalbos likutį.
2. Išankstinis mokėjimas gali būti mokamas tik po to, kai sausieji pašarai bus išvežti iš perdirbimo įmonės.
3. Sumokėjus išankstinį mokėjimą, išankstinio mokėjimo ir visos perdirbimo įmonei mokėtinos pagalbos sumos skirtumas išmokamas atsižvelgiant į 88 straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Jeigu išankstinio mokėjimo suma yra didesnė nei visa suma, kurią perdirbimo įmonė turi teisę gauti pagal 88 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu perdirbėjas jai grąžina permokėtą sumą.
88 straipsnis
Pagalbos dydis
1. 86 straipsniu nustatoma pagalba yra 33 EUR už toną.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei prekybos metais sausųjų pašarų, už kuriuos prašoma pagalbos, kiekis yra didesnis nei 89 straipsnyje nustatytas didžiausias garantuotas kiekis, pagalbos dydis valstybėms narėms, kuriose produkcijos kiekis viršija garantuotą nacionalinį kiekį, sumažinamas, sumažinant išlaidas proporcingai valstybės narės perviršio daliai, lyginant ją su visa perviršių suma.
Sumažinimo dydį nustato Komisija, užtikrindama, kad biudžeto išlaidos neviršytų tokio lygio, koks jis būtų buvęs, jei nebūtų buvęs viršytas didžiausias garantuotas kiekis.
89 straipsnis
Garantuotas kiekis
Prekybos metais nustatomas 4 960 723 tonų dehidruotų ir (arba) saulėje išdžiovintų pašarų didžiausias garantuotas kiekis (DGK), už kurį skiriama 86 straipsnyje numatyta pagalba. Šis kiekis proporcingai paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms, kaip nacionalinis garantuotas kiekis pagal XI priedo B punktą.
90 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:
a) deklaracijomis, kurias turi pateikti įmonės, pateikdamos paraišką dėl pagalbos;
b) sąlygomis, kurios turi būti įvykdytos, siekiant nustatyti, ar galima skirti pagalbą, pirmiausia atsižvelgiant į atsargų apskaitos dokumentus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus;
c) šiame poskirsnyje numatytos pagalbos skyrimu, išankstiniu mokėjimu bei 87 straipsnio 1 dalyje nurodyto užstato grąžinimu;
d) sąlygomis ir kriterijais, kuriuos turi įvykdyti 86 straipsnyje nurodytos įmonės, ir tais atvejais, kai įmonėms žaliavas tiekia fiziniai ar juridiniai asmenys, – taisyklėmis dėl tokių asmenų pateikiamų garantijų;
e) džiovinimui skirtų pašarų pirkėjų tvirtinimo sąlygomis, kurias turi taikyti valstybės narės;
f) 86 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų nustatymo kriterijais;
g) kriterijais, taikomais sutarčių sudarymui, ir tokiose sutartyse pateiktina informacija;
h) 89 straipsnyje nurodyto didžiausio garantuoto kiekio taikymu;
i) kitais 86 straipsnį papildančiais reikalavimais, pirmiausiai dėl karotino ir skaidulų kiekio.
91 straipsnis
Pagalbos skyrimo reikalavimai
1. ►M7 Pagalba už ilgo linų pluošto šiaudelių, trumpo linų pluošto šiaudelių ir pluoštinių kanapių šiaudelių perdirbimą skiriama nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų leidimus turintiems pirminiams perdirbėjams pagal pluošto kiekį, faktiškai gautą iš šiaudelių, dėl kurių su ūkininku buvo sudaryta pardavimo sutartis. ◄
Tačiau tais atvejais, kai ūkininkai išlaiko šiaudelių, kuriuos jiems pagal sutartį perdirbo leidimą turintis pirminis perdirbėjas, nuosavybės teisę ir įrodo, kad gautą pluoštą jie yra pateikę į rinką, pagalba skiriama ūkininkams.
Tais atvejais, kai leidimą turintis pirminis perdirbėjas ir ūkininkas yra tas pats asmuo, pardavimo sutartį pakeičia atitinkamos šalies įsipareigojimas perdirbimą atlikti pačiai.
2. Šiame poskirsnyje „leidimą turintis pirminis perdirbėjas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, neatsižvelgiant į jos arba jos narių teisinį statusą pagal nacionalinę teisę, kuriems valstybės narės, kurios teritorijoje yra jų linų arba kanapių pluošto gamybos įrenginiai, kompetentingos institucijos yra išdavusios leidimą gaminti linų ar kanapių pluoštą.
92 straipsnis
Pagalbos dydis
1. 91 straipsnyje numatytos pagalbos suma yra:
a) už ilgą linų pluoštą:
— 2008–2009 prekybos metais – 160 EUR už toną,
— 200 EUR už toną 2009–2010 prekybos metais; ir
— 160 EUR už toną 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais;
b) 90 EUR už toną 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais už trumpą linų pluoštą ir kanapių pluoštą, kuriame yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių.
Tačiau valstybė narė, atsižvelgdama į tradicines rinkas, taip pat gali nuspręsti teikti pagalbą:
a) už trumpą linų pluoštą, kuriame yra 7,5–15 % priemaišų ir spalių;
b) už kanapių pluoštą, kuriame yra 7,5–25 % priemaišų ir spalių.
Antroje pastraipoje numatytais atvejais valstybė narė pagalbą teikia už tokį kiekį, kuris yra ne didesnis už pagamintą kiekį, kuriame yra ne daugiau kaip 7,5 % priemaišų ir spalių.
2. Pluošto kiekiai, už kuriuos galima gauti pagalbą, ribojami remiantis plotais, kurie yra vienos iš 91 straipsnyje paminėtų sutarčių arba įsipareigojimų objektas.
Pirmoje pastraipoje nurodytas ribas nustato valstybės narės, kad galėtų laikytis 94 straipsnyje nurodytų nacionalinių garantuotų kiekių.
93 straipsnis
Išankstinis mokėjimas
Leidimą turinčių pirminių perdirbėjų prašymu 91 straipsnyje nurodytos pagalbos išankstinis mokėjimas mokamas remiantis gauto pluošto kiekiu.
94 straipsnis
Garantuotas kiekis
1. Ilgam linų pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų nustatomas 80 878 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.I punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.
1a. Trumpam linų pluoštui ir kanapių pluoštui, už kurį gali būti teikiama pagalba, kiekvieniems prekybos metams nuo 2009–2010 iki 2011–2012 prekybos metų nustatomas 147 265 tonų didžiausias garantuojamas kiekis. Pagal XI priedo A.II punktą tas kiekis tam tikroms valstybėms narėms paskirstomas kaip nacionalinis garantuojamas kiekis.
2. Tais atvejais, kai vienoje valstybėje narėje gautas pluoštas yra kilęs iš kitoje valstybėje narėje užaugintų šiaudelių, atitinkami pluošto kiekiai įskaičiuojami į valstybės narės, kurioje tų šiaudelių derlius buvo nuimtas, nacionalinį garantuotą kiekį. Pagalbą moka valstybė narė, į kurios nacionalinį garantuotą kiekį atitinkamo pluošto kiekis buvo įskaičiuotas.
3. Kiekviena valstybė narė gali dalį 1 dalyje nurodyto savo nacionalinio garantuojamo kiekio perkelti į 1a dalyje nurodytą savo nacionalinį garantuojamą kiekį, ir atvirkščiai.
Atliekant pirmoje pastraipoje minėtus perkėlimus vieną toną ilgo linų pluošto atitinka 2,2 tonos trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto.
Perdirbimo pagalba teikiama tik už 1 ir 1a dalyse atitinkamai nurodytus kiekius, pakoreguotus pagal šios dalies pirmąsias dvi pastraipas.
94a straipsnis
Papildoma pagalba
2008–2009 prekybos metais leidimą turintiems pirminiams perdirbėjams teikiama papildoma pagalba už XI priedo A.III punkte aprašytus I ir II zonose auginamų linų plotus, jei šių perdirbėjų šiaudelių produkcijai:
a) taikoma 91 straipsnio 1 dalyje minima pardavimo ir (arba) pirkimo sutartis arba įsipareigojimas ir
b) taikoma pagalba už perdirbimą į ilgą pluoštą.
Papildomos pagalbos dydis yra 120 EUR už hektarą I zonoje ir 50 EUR už hektarą II zonoje.
95 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:
a) leidimų suteikimo 91 straipsnyje nurodytiems pirminiams perdirbėjams sąlygomis;
b) 91 straipsnio 1 dalyje minėtų pardavimo sutarčių ir įsipareigojimų sąlygomis, kurių turi laikytis patvirtinti pirminiai perdirbėjai;
c) ūkininkams keliamais reikalavimais dėl 91 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje minėto atvejo;
d) kriterijais, kuriuos turi atitikti ilgas linų pluoštas;
e) pagalbos skyrimo ir išankstinio mokėjimo sąlygomis, ir visų pirma su įrodymu, kad šiaudeliai buvo perdirbti;
f) sąlygomis, kurių reikia laikytis nustatant 92 straipsnio 2 dalyje minėtas ribas.
III poskirsnis
Bulvių krakmolas
95a straipsnis
Priemoka už bulvių krakmolą
1. 22,25 EUR priemoka už toną pagaminto krakmolo 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 prekybos metais yra mokama bulvių krakmolo gamintojams už bulvių krakmolo kiekį, pagamintą neviršijant 84a straipsnio 2 dalyje nurodytų kvotų, jei šios įmonės bulvių augintojams yra sumokėjusios mažiausią kainą už visas bulves, reikalingas pagaminti krakmolo kiekį, kuris neviršytų minėtų kvotų.
2. Mažiausia bulvių, skirtų bulvių krakmolui gaminti, kaina atitinkamais prekybos metais yra 178,31 EUR už toną.
Ši kaina taikoma pristatytam į gamyklą bulvių kiekiui, reikalingam vienai tonai krakmolo pagaminti.
Mažiausia kaina tikslinama pagal bulvių krakmolingumą.
3. Komisija priima išsamias šio poskirsnio įgyvendinimo taisykles..
▼M7 —————
97 straipsnis
Gamybos grąžinamoji išmoka cukraus sektoriuje
1. Už I priedo III dalies b–e punktuose išvardytus cukraus sektoriaus produktus gali būti skiriama gamybos grąžinamoji išmoka, jeigu cukraus, importuoto cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliaus negalima įsigyti kaina, atitinkančia 62 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose išvardytų produktų pasaulinę gamybos kainą.
2. 1 dalyje nurodyta gamybos grąžinamoji išmoka nustatoma visų pirma atsižvelgiant į importuoto cukraus naudojimo išlaidas, kurias pramonės įmonės būtų patyrusios, jeigu būtų pirkusios pasaulinėje rinkoje, Bendrijos rinkoje parduodamo cukraus pertekliaus kainą arba referencinę kainą, jei cukraus pertekliaus nėra.
98 straipsnis
Išmokos skyrimo sąlygos
Komisija patvirtina šiame skirsnyje nurodytų gamybos grąžinamųjų išmokų skyrimo sąlygas, tokių išmokų dydžius ir 97 straipsnyje nurodytos cukraus gamybos grąžinamosios išmokos atveju kiekius, už kuriuos išmokos gali būti skiriamos.
99 straipsnis
Pagalba už nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius, naudojamus pašarams
1. Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali labai sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už pašarams naudojamą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius pagal reikalavimus ir produktų standartus, kuriuos nustatyto Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba taikant konkurso procedūras.
Šiame straipsnyje pasukos ir pasukų milteliai laikomi nugriebtu pienu ir nugriebto pieno milteliais.
2. Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą ir į padėtį nugriebto pieno bei nugriebto pieno miltelių rinkoje.
100 straipsnis
Pagalba už nugriebtą pieną perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus
1. Jei susidaro arba gali susidaryti pieno produktų perviršis, dėl kurio labai sutrinka arba gali labai sutrikti rinkos pusiausvyra, Komisija gali nuspręsti teikti pagalbą už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną ir kazeinatus, pagal tokiam pienui ir iš jo pagamintam kazeinui ar kazeinatams taikomus reikalavimus ir standartus, kuriuos turi nustatyti Komisija. Pagalba gali būti nustatoma iš anksto arba taikant konkurso procedūras.
2. Komisija pagalbos dydį nustato atsižvelgdama į nugriebto pieno miltelių rinkos pokyčius ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytą referencinę nugriebto pieno miltelių kainą.
Pagalba gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar nugriebtas pienas perdirbamas į kazeiną, ar į kazeinatus, ir atsižvelgiant į šių produktų kokybę.
▼M7 —————
102 straipsnis
Pagalba tiekiant pieno produktus moksleiviams
1. Laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti Komisija, Bendrijos pagalba skiriama švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui tam tikrais perdirbtais pieno produktais, kuriuos turi nustatyti Komisija, klasifikuojamais 0401, 0403, 0404 90 ir 0406 KN pozicijose arba 2202 90 KN pozicijoje.
2. Be Bendrijos teikiamos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui 1 dalyje nurodytais produktais. Valstybės narės gali finansuoti savo nacionalinę pagalbą taikydamos pieno sektoriaus mokestį arba kitas įmokas pieno sektoriui.
3. Bendrijos pagalbos už bet kurios rūšies pieną dydis yra 18,15 EUR/100 kg.
Kitiems reikalavimus atitinkantiems pieno produktams pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į atitinkamų produktų pieno komponentus.
4. 1 dalyje nurodyta pagalba skiriama už maksimalų 0,25 litro pieno kiekio ekvivalentą vienam mokiniui per dieną.
103 straipsnis
Pagalba ūkio subjektų organizacijoms
1. Bendrija finansuoja trejų metų darbo programas, kurias parengia 125 straipsnyje nurodytos ūkio subjektų organizacijos vienoje ar keliose iš šių sričių.
1a. Bendrijos metinis finansavimas, skirtas darbo programoms:
a) 11 098 000 EUR Graikijai;
b) 576 000 EUR Prancūzijai; ir
c) 35 991 000 EUR Italijai..
2. Didžiausiasis 1 dalyje nurodytų darbo programoms skirtas Bendrijos finansavimas yra lygus valstybių narių išlaikytų sumų daliai. Toks finansavimas skiriamas reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti, kurios yra ne didesnės kaip:
a) 100 % – 1 dalies a ir b punktuose nurodytų sričių veiklai;
b) 100 % – investicijoms į ilgalaikį turtą ir 75 % kitai 1 dalies c punkte nurodytai veiklai;
c) 75 % – darbo programoms, kurias ne mažiau kaip trijose trečiosiose šalyse arba negaminančiose valstybėse narėse 1 dalies d ir e punktuose nurodytose srityse vykdo patvirtintos ūkio subjektų organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % – kitai šių sričių veiklai.
Valstybės narės užtikrina papildomą finansavimą, dengiantį iki 50 % Bendrijos nefinansuojamų išlaidų.
Komisija nustato išsamias šio straipsnio taikymo taisykles ir visų pirma valstybių narių darbo programų patvirtinimo tvarką bei pagal tokias programas galimos veiklos rūšis.
3. Nepažeidžiant jokių konkrečių nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal 194 straipsnį, valstybės narės tikrina, ar yra įvykdytos Bendrijos finansavimo skyrimo sąlygos. Tuo tikslu jos vykdo darbo programų auditą ir įgyvendina kontrolės planą, kuriame remiantis rizikos analize nustatytas mėginių ėmimas ir kuris per metus apima ne mažiau kaip 30 % gamintojų organizacijų ir visų kitų ūkio subjektų organizacijų, gaunančių Bendrijos finansavimą pagal šį straipsnį.
4a skirsnis
Pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje
1 poskirsnis
Gamintojų Grupės
103a straipsnis
Pagalba gamintojų grupėms
1. Pereinamuoju laikotarpiu, kurį leidžiama taikyti pagal 125e straipsnį, valstybės narės gali suteikti gamintojų grupėms vaisių ir daržovių sektoriuje, kurios buvo sudarytos tam, kad būtų pripažintos gamintojų organizacija:
a) pagalbą jų kūrimuisi skatinti ir palankesnėms sąlygoms jų administracinei veiklai sudaryti;
b) pagalbą, teikiamą tiesiogiai arba per kredito įstaigas, daliai investicijų, reikalingų pripažinimui gauti ir numatytų 125e straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytame pripažinimo plane, padengti.
2. Bendrija kompensuoja 1 dalyje nurodytą pagalbą pagal tokių priemonių finansavimo taisykles, kurias turi patvirtinti Komisija, įskaitant žemutines bei viršutines ribas ir Bendrijos finansavimo lygį.
3. 1 dalies a punkte nurodyta pagalba kiekvienai gamintojų grupei nustatoma remiantis jos parduodama produkcija ir pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais sudaro:
a) valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, atitinkamai 10 %, 10 %, 8 %, 6 % ir 4 % gamintojų grupių parduodamos produkcijos vertės; ir
b) atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, arba mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta 2006 m. rugsėjo 18 d. Reglamento (EB) Nr. 1405/2006, nustatančio konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms ( 62 ) 1 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % gamintojų grupių parduodamos produkcijos vertės.
Šios procentinės normos gali būti sumažintos ribą viršijančios parduodamos produkcijos vertei. Pagalbai, mokamai gamintojų grupei bet kuriais nurodytais metais, gali būti taikoma viršutinė riba.
2 poskirsnis
Veiklos fondai ir veiklos programos
103b straipsnis
Veiklos fondai
1. Gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:
a) gamintojų organizacijos narių ar pačios gamintojų organizacijos finansiniais įnašais;
b) iš Bendrijos finansinės pagalbos, kuri gali būti teikiama gamintojų organizacijoms.
2. Veiklos fondai naudojami tik valstybių narių pagal 103g straipsnį patvirtintoms veiklos programoms finansuoti.
103c straipsnis
Veiklos programos
1. Veiklos programomis vaisių ir daržovių sektoriuje turi būti siekiama dviejų ar daugiau 122 straipsnio c punkte nurodytų tikslų ar toliau nurodytų tikslų:
a) gamybos planavimo;
b) produktų kokybės gerinimo;
c) produktų komercinės vertės didinimo;
d) šviežių arba perdirbtų produktų pardavimo skatinimo;
e) aplinkos apsaugos priemonių ir aplinką tausojančių gamybos būdų, įskaitant ekologinį ūkininkavimą;
f) krizių prevencijos ir valdymo.
2. Krizių prevencija ir valdymu siekiama išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba jas įveikti; šioje srityje tai apima:
a) pašalinimą iš rinkos;
b) neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą arba derliaus nenuėmimą;
c) pardavimo skatinimą ir informavimą;
d) mokymo priemones;
e) derliaus draudimą;
f) paramą savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.
Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms, įskaitant pagrindinės sumos grąžinimą ir palūkanas, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, neskiriama daugiau nei trečdalis išlaidų pagal veiklos programą.
Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti gamintojų organizacijos gali imti paskolas komercinėmis sąlygomis. Šiuo atveju pagrindinės sumos grąžinimas ir šių paskolų palūkanos gali sudaryti veiklos programos dalį ir todėl jiems gali būti taikoma Bendrijos finansinė pagalba pagal 103d straipsnį. Konkretūs veiksmai, susiję su krizių prevencija ir valdymu, finansuojami iš tokių paskolų arba tiesiogiai, bet ne abiem būdais.
3. Valstybės narės numato, kad:
a) veiklos programos apima du ar daugiau aplinkosaugos veiksmų; arba
b) ne mažiau nei 10 % išlaidų pagal veiklos programas tenka aplinkosaugos veiksmams.
Aplinkosaugos veiksmais laikomasi agrarinės aplinkosaugos išmokoms taikomų reikalavimų, nustatytų 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ( 63 ) 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.
Jeigu ne mažiau nei 80 % gamintojų organizacijos gamintojų narių pagal tą nuostatą turi vieną ar daugiau su agrarine aplinkosauga susijusių vienodų įsipareigojimų, tuomet kiekvienas iš šių įsipareigojimų laikomas aplinkosaugos veiksmu, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte.
Iš paramos pirmoje pastraipoje nurodytiems aplinkosaugos veiksmams padengiamos su veiksmu susijusios papildomos išlaidos ir prarastos pajamos.
4. 3 dalis taikoma tik Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo 2011 m. sausio 1 d.
5. Investicijos, kurios didina poveikį aplinkai, leidžiamos tik tais atvejais, kai įdiegiamos veiksmingos aplinkos apsaugos nuo tokio poveikio priemonės.
103d straipsnis
Bendrijos finansinė pagalba
1. Bendrijos finansinė pagalba yra lygi 103b straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų faktiškai sumokėtų finansinių įnašų sumai, tačiau negali viršyti 50 % faktiškai patirtų išlaidų.
2. Bendrijos finansinė pagalba negali viršyti 4,1 % kiekvienos gamintojų organizacijos rinkoje parduodamos produkcijos vertės.
Tačiau ta procentinė dalis gali būti padidinta iki 4,6 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 % parduodamos produkcijos vertės, naudojama tik krizių prevencijos ir valdymo priemonėms.
3. Gamintojų organizacijos prašymu 1 dalyje numatyta procentinė dalis yra 60 % veiklos programai arba veiklos programos daliai, kai ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
a) ją pateikia kelios Bendrijos gamintojų organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančios tarptautines schemas;
b) ją pateikia viena ar daugiau gamintojų organizacijų, dalyvaujančių tarpšakiniu pagrindu vykdomose schemose;
c) joje numatoma tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai iki 2008 m. gruodžio 31 d. taikomas 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų ( 64 ), o nuo 2009 m. sausio 1 d.–2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ( 65 );
d) ją pateikia vienos iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, gamintojų organizacija, o pagal ją įgyvendinamos priemonės bus vykdomos ne ilgiau kaip iki 2013 m. pabaigos;
e) ji yra pirma programa, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacija, susijungusi su kita pripažinta gamintojų organizacija;
f) ji yra pirma programa, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacijų asociacija;
g) ją pateikia valstybių narių, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos, gamintojų organizacijos;
h) ją pateikia viename iš atokiausių Bendrijos regionų esanti gamintojų organizacija;
i) ji apima tik konkrečią paramą veiksmams, skirtiems vaikų skatinimui vartoti vaisius ir daržoves mokymo įstaigose.
4. 1 dalyje nurodyta procentinė dalis yra 100 % tais atvejais, kai vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % rinkoje kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos apimties ir yra pašalinami iš rinkos vienu iš šių būdų:
a) nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje padedant asmenims, kurių teisę į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja pragyvenimui būtinų lėšų;
b) nemokamai paskirstomi bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms ir viešosioms švietimo įstaigoms bei vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams, kuriuos nurodo valstybės narės, kurios imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai perkamus kiekius.
103e straipsnis
Nacionalinė finansinė pagalba
1. Valstybių narių regionuose, kuriuose gamintojų organizavimo lygis vaisių ir daržovių sektoriuje yra ypač žemas, Komisija gali leisti valstybėms narėms, pateikus deramai pagrįstą prašymą, gamintojų organizacijoms suteikti nacionalinę finansinę pagalbą, kuri negali būti didesnė nei 80 % gamintojų finansinių įnašų, nurodytų 103b straipsnio 1 dalies a punkte. Ši pagalba yra papildoma veiklos fondui. Valstybių narių regionuose, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 15 % užaugintų vaisių ir daržovių vertės, o vaisių ir daržovių produkcija sudaro bent 15 % jų bendros žemės ūkio produkcijos, suinteresuotos valstybės narės prašymu Bendrija gali kompensuoti pirmoje pastraipoje nurodytą pagalbą.
▼M7 —————
103f straipsnis
Nacionalinė sistema ir nacionalinė strategija veiklos programoms rengti
1. Valstybės narės nustato nacionalinę sistemą bendroms sąlygoms, susijusioms su 103c straipsnio 3 dalyje nurodytais veiksmais, parengti. Šioje sistemoje visų pirma numatoma, kad tokie veiksmai atitinka atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 reikalavimus, įskaitant to reglamento 5 straipsnyje išdėstytus reikalavimus dėl papildomumo, darnos ir atitikties.
Valstybės narės savo siūlomą sistemą pateikia Komisijai, kuri gali pareikalauti per tris mėnesius ją pakeisti, jei ji nustato, kad tas pasiūlymas neleidžia pasiekti tikslų, išdėstytų Sutarties 174 straipsnyje ir šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje ( 66 ). Pagal veiklos programas remiamomis investicijomis į atskirus ūkius taip pat turi būti siekiama šių tikslų.
2. Valstybės narės parengia nacionalinę tvarių veiklos programų vaisių ir daržovių rinkoje strategiją. Tokioje strategijoje numatomos šios dalys:
a) padėties analizė, įvertinant privalumus bei trūkumus ir vystymosi potencialą;
b) pasirinktų prioritetų pagrindimas;
c) veiklos programų tikslai bei priemonės ir veiklos rodikliai;
d) veiklos programų vertinimas;
e) gamintojų organizacijų atsiskaitymo įsipareigojimai.
Nacionalinė strategija taip pat apima 1 dalyje nurodytą nacionalinę sistemą.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos valstybėms narėms, kuriose nėra pripažintų gamintojų organizacijų.
103g straipsnis
Veiklos programų tvirtinimas
1. Veiklos programų projektai pateikiami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios jas patvirtina, atmeta arba prašo pakeisti atsižvelgiant į šio poskirsnio nuostatas.
2. Gamintojų organizacijos valstybei narei praneša kiekvieniems metams apskaičiuotą veiklos fondo dydį ir nurodo atitinkamus motyvus, pagrįstus veiklos programos sąmata, einamųjų ir galbūt ankstesnių metų išlaidomis ir, prireikus, numatomais kitų metų produkcijos kiekiais.
3. Valstybė narė gamintojų organizacijai arba gamintojų organizacijų asociacijai praneša Bendrijos finansinės pagalbos, atitinkančios 103d straipsnyje nustatytas ribas, numatomą dydį.
4. Bendrijos finansinės pagalbos išmokos mokamos remiantis išlaidomis, patirtomis vykdant veiklos programoje numatytas schemas. Avansiniai mokėjimai gali būti atliekami tokių pačių schemų įgyvendinimui tik pateikus garantiją arba užstatą.
5. Gamintojų organizacija valstybei narei praneša ankstesnių metų galutinę išlaidų sumą, pridėdama reikalingus patvirtinančius dokumentus, kad galėtų gauti likusią Bendrijos finansinės pagalbos dalį.
6. Veiklos programų ir jų finansavimo iš gamintojų bei gamintojų organizacijų įnašų ir Bendrijos fondų minimali trukmė yra treji, maksimali – penkeri metai.
IIa
poskirsnis
Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa
103ga straipsnis
Pagalba vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų produktų tiekimui vaikams
1. Laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti Komisija, nuo 2009–2010 mokslo metų Bendrijos pagalba skiriama:
a) vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų tiekimui vaikams į švietimo įstaigas, įskaitant vaikų lopšelius, kitas ikimokyklines įstaigas, pradines ir vidurines mokyklas; ir
b) tam tikroms susijusioms logistikos ir platinimo, įrangos, informavimo, stebėsenos ir vertinimo išlaidoms finansuoti.
2. Programoje pageidaujančios dalyvauti valstybės narės nacionaliniu arba regionų lygiu parengia programos įgyvendinimo išankstinę strategiją, kurioje visų pirma pateikiamas jų programos biudžetas, įskaitant Bendrijos ir nacionalinius įnašus, trukmę, tikslinę grupę, reikalavimus atitinkančius produktus ir atitinkamų suinteresuotųjų asmenų dalyvavimą. Jos taip pat numato papildomas priemones, kurių reikia, kad programa būtų veiksminga.
3. Rengdamos strategijas valstybės narės sudaro vaisių ir daržovių, apdorotų vaisių bei daržovių ir bananų sektorių produktų, kurie atitinka reikalavimus pagal atitinkamą programą, sąrašą. Tačiau į šį sąrašą neįtraukiami produktai, kurie buvo pašalinti iš sąrašo pagal 103h straipsnio f dalyje Komisijos patvirtintą priemonę. Jos atrenka produktus remdamosi objektyviais kriterijais, įskaitant, be kita ko, sezoniškumą, galimybę gauti tam tikrų produktų ar aplinkosaugos aspektus. Todėl valstybės narės gali teikti pirmenybę Bendrijos kilmės produktams.
4. 1 dalyje nurodyta Bendrijos pagalba neturi:
a) viršyti 90 mln. EUR per vienerius mokslo metus; nei
b) viršyti 50 % 1 dalyje nurodytų tiekimo ir susijusių išlaidų, arba 75 % tokių išlaidų regionuose, regionuose, kurie atitinka reikalavimus pagal konvergencijos tikslą pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 67 ) 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodytuose atokiausiuose regionuose, nei
c) dengti kitų išlaidų nei 1 dalyje nurodytos tiekimo ir susijusios išlaidos.
5. 1 dalyje nurodyta Bendrijos pagalba skiriama valstybėms narėms remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į 6–10 metų amžiaus vaikų dalį. Tačiau kiekviena programoje dalyvaujanti valstybė narė gauna ne mažesnę kaip 175 000 EUR Bendrijos pagalbos sumą. Programoje dalyvaujančios valstybės narės kiekvienais metais pateikia paraišką Bendrijos pagalbai gauti remdamosi savo strategija. Atsižvelgdama į valstybių narių prašymus Komisija priima sprendimą dėl galutinio finansavimo, atsižvelgdama į turimus biudžeto asignavimus.
6. 1 dalyje nurodyta Bendrijos pagalba negali būti naudojama pakeisti esamų nacionalinių vaisių vartojimo skatinimo programų ar kitų tiekimo mokykloms programų, pagal kurias tiekiami ir vaisiai, finansavimo. Tačiau jeigu valstybėje narėje jau įgyvendinama programa, atitinkanti reikalavimus Bendrijos pagalbai pagal šį straipsnį gauti, ir ketinama pratęsti šios programos įgyvendinimą arba padaryti ją veiksmingesne, be kita ko, programos tikslinės grupės, jos trukmės ar programos reikalavimus atitinkančių produktų atžvilgiu, Bendrijos pagalba gali būti teikiama, jeigu laikomasi 4 dalies b punkte nurodytų apribojimų, susijusių su Bendrijos pagalbos bendram nacionaliniam finansavimui dalimi. Tokiu atveju valstybė narė savo parengtoje strategijoje nurodo, kaip ji ketina pratęsti savo programą ar padaryti ją veiksmingesnę.
7. Be Bendrijos pagalbos valstybės narės dar gali skirti nacionalinę pagalbą 1 dalyje paminėtam produktų tiekimui ir susijusioms išlaidoms. Šios išlaidos taip pat gali būti finansuojamos privačiojo sektoriaus įnašais. Valstybės narės taip pat gali skirti nacionalinę pagalbą 2 dalyje nurodytoms papildomoms priemonėms finansuoti.
8. Bendrijos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa neturėtų trukdyti įgyvendinti atskiras nacionalines vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programas, kuriomis nepažeidžiama Bendrijos teisė.
9. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnį Bendrija taip pat gali finansuoti informavimo, stebėsenos ir vertinimo priemones, susijusias su vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, įskaitant geresnį visuomenės informavimą apie programą ir susijusias ryšių palaikymo priemones.
III
poskirsnis
Procedūrinės nuostatos
103h straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, visų pirma:
a) 103a straipsnyje nurodytų priemonių finansavimo taisykles, įskaitant žemutines ir viršutines pagalbos ribas ir Bendrijos bendro finansavimo teikiant pagalbą lygį;
b) 103e straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių apmokėjimo išsamias taisykles ir dalį;
c) taisykles dėl investavimo į atskirus ūkius;
d) 103g straipsnyje nurodytų pranešimų ir informavimo datas;
e) 103g straipsnyje nurodytos Bendrijos finansinės pagalbos dalinius mokėjimus;
f) nuostatos dėl 103ga straipsnyje nurodytos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos, įskaitant produktų ar ingredientų, kurie turėtų būti pašalinti iš vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos, sąrašą, pagalbos galutinį paskirstymą valstybėms narėms, finansų ir biudžeto valdymą ir susijusias išlaidas, valstybių narių strategijas, papildomas priemones ir informavimo, stebėsenos, vertinimo ir ryšių palaikymo priemones.
I
103i straipsnis
Taikymo sritis
Šiame skirsnyje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas Bendrijos lėšų skyrimas valstybėms narėms ir šių lėšų naudojimas valstybėse narėse pagal nacionalines paramos programas (toliau – paramos programos) specifinėms paramos vyno sektoriui priemonėms finansuoti.
103j straipsnis
Atitiktis ir suderinamumas
1. Paramos programos yra suderinamos su Bendrijos teisės aktais ir atitinka Bendrijos veiklą, politiką ir prioritetus.
2. Valstybės narės yra atsakingos už paramos programas ir užtikrina, kad jos būtų darnios ir objektyviai rengiamos bei įgyvendinamos, atsižvelgiant į atitinkamų augintojų ekonominę padėtį ir į tai, kad augintojams neturi būti nepagrįstai taikomos nevienodos sąlygos.
Valstybės narės atsako už reikiamų patikrinimų ir sankcijų nustatymą bei taikymą, jei nesilaikoma paramos programų reikalavimų.
3. Parama neteikiama:
a) mokslinių tyrimų projektams ir mokslinių tyrimų projektų rėmimo priemonėms;
b) priemonėms, numatytoms valstybių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 nustatytose kaimo plėtros programose.
103k straipsnis
Paramos programų teikimas
1. Kiekviena Xb priede nurodyta valstybė narė gamintoja pateikia Komisijai penkerių metų paramos programos projektą, į kurį yra įtrauktos šio skirsnio nuostatas atitinkančios priemonės.
Paramos programos, pradėtos taikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipą, toliau taikomos pagal šį reglamentą.
Paramos programose numatytų paramos priemonių taikymas nustatomas valstybės narės nuomone tinkamiausiu geografiniu lygmeniu. Prieš pateikiant paramos programą Komisijai, ji atitinkamu teritoriniu lygmeniu aptariama su kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis.
Valstybė narė pateikia vieną paramos programos projektą, kuriame gali būti numatytos regioninės ypatybės.
2. Paramos programos taikomos praėjus trims mėnesiams nuo jų pateikimo Komisijai.
Jei valstybės narės pateikta paramos programa neatitinka šio skirsnio sąlygų, Komisija jai apie tai praneša. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai pakeistą paramos programą. Pakeista paramos programa taikoma praėjus dviems mėnesiams nuo jos pateikimo Komisijai dienos, nebent joje vis dar būtų neatitikimų – tokiu atveju taikomos šios pastraipos nuostatos.
3. Valstybių narių pateiktų paramos programų pakeitimams mutatis mutandis taikoma 2 pastraipa.
4. 103l straipsnis netaikomas, jei vienintelė paramos programoje nustatyta priemonė yra 103o straipsnyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymas. Tokiu atveju 188a straipsnio 5 dalis taikoma tik tiems metams, kuriais įvyksta perleidimas, o 188a straipsnio 6 dalis netaikoma.
103l straipsnis
Paramos programų turinys
Paramos programas sudaro šios sudėtinės dalys:
a) išsamus siūlomų priemonių aprašymas ir jomis siekiami kokybiniai tikslai;
b) surengtų konsultacijų rezultatai;
c) įvertinimas, kuriame numatomas techninis, ekonominis, aplinkos ir socialinis poveikis;
d) priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis; ir
e) bendra finansavimo lentelė, kurioje nurodomi naudotini ištekliai ir numatomas preliminarus šių išteklių paskirstymas priemonėms neviršijant Xb priede numatytų viršutinių ribų;
f) stebėsenai ir vertinimui taikytini kriterijai bei kiekybiniai rodikliai, taip pat veiksmai, kuriais būtų užtikrinamas tinkamas ir veiksmingas paramos programų vykdymas; ir
g) už paramos programos vykdymą atsakingų kompetentingų institucijų ir organizacijų paskyrimas.
103m straipsnis
Reikalavimus atitinkančios priemonės
1. Paramos programas sudaro viena ar kelios toliau išvardytos priemonės:
a) bendrosios išmokos schemoje numatyta parama pagal 103o straipsnį;
b) rėmimas pagal 103p straipsnį;
c) vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija pagal 103q straipsnį;
d) neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas pagal 103r straipsnį;
e) savitarpio pagalbos fondai pagal 103s straipsnį;
f) derliaus draudimas pagal 103t straipsnį;
g) investicijos pagal 103u straipsnį;
h) šalutinių produktų distiliavimas pagal 103v straipsnį;
i) geriamojo alkoholio distiliavimas pagal 103w straipsnį;
j) distiliavimas krizės atveju pagal 103x straipsnį;
k) koncentruotos vynuogių misos naudojimas pagal 103y straipsnį.
2. Paramos programose numatomos tik 103o–103y straipsniuose išvardytos priemonės.
103n straipsnis
Bendrosios paramos programų taisyklės
1. Turimų Bendrijos lėšų skirstymas ir biudžeto ribos numatyti Xb priede.
2. Bendrijos parama skiriama tik už reikalavimus atitinkančias išlaidas, patirtas po atitinkamos paramos programos pateikimo, kaip nurodyta 103k straipsnio 1 dalyje.
3. Valstybės narės neprisideda prie priemonių, kurias finansuoja Bendrija pagal paramos programas, išlaidų finansavimo.
4. Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės pagal atitinkamas Bendrijos valstybės pagalbos taisykles gali suteikti nacionalinę pagalbą 103p, 103t ir 103u straipsniuose nurodytoms priemonėms.
Teikiant visuotinį viešąjį finansavimą iš Bendrijos ir nacionalinių lėšų, taikomas didžiausias paramos dydis, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėse.
103o straipsnis
Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams
1. Valstybės narės gali teikti paramą vynmedžių augintojams skirdamos jiems teises į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriuje, pagal to reglamento VII priedo O punktą.
2. Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti 1 dalyje nurodyta galimybe, numato tokią paramą savo paramos programose, o kai vėliau reikia pervesti lėšas į bendrosios išmokos schemą, tas programas pakeičia pagal 103k straipsnio 3 dalies nuostatas.
3. Pradėjus teikti 1 dalyje nurodytą paramą:
a) ji turi būti teikiama pagal bendrosios išmokos schemą ir ja nebegalima naudotis arba jos teikti pagal 103k straipsnio 3 dalį priemonėms, išvardytoms 103p–103y straipsniuose, finansuoti vėlesniais paramos programų vykdymo metais;
b) jos dydžiu atitinkamai sumažinama lėšų, kurias galima skirti šio reglamento 103p–103y straipsniuose išvardytoms priemonėms finansuoti pagal paramos programas, suma.
103p straipsnis
Rėmimas trečiųjų šalių rinkose
1. Parama pagal šį straipsnį skiriama informavimo apie Bendrijos vynus trečiosiose šalyse ir jo rėmimo priemonėms, tokiu būdu didinant jų konkurencingumą tose šalyse.
2. 1 dalyje nurodytos priemonės skiriamos vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, arba vynams su vyninės vynuogių veislės nuoroda.
3. 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti tik:
a) viešųjų ryšių, rėmimo arba reklamos priemonės, kuriomis visų pirma pabrėžiami Bendrijos produktų privalumai, ypač kokybės, maisto saugos arba aplinkosaugos požiūriu;
b) dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;
c) informavimo kampanijos, ypač susijusios su Bendrijos sistemomis, taikomomis kilmės vietos bei geografinėms nuorodoms ir ekologinei gamybai;
d) naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms išplėsti;
e) tyrimai informavimo ir rėmimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.
4. Bendrijos parama rėmimo veiklai neviršija 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.
103q straipsnis
Vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija
1. Tikslas, kurio siekiama taikant vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai skirtas priemones, – padidinti vyno gamintojų konkurencingumą.
2. Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai parama skiriama pagal šį straipsnį tik jei valstybės narės pateikia savo gamybos pajėgumų sąrašą remdamosi 185a straipsnio 3 dalimi.
3. Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti taikoma tik vienai ar kelioms iš toliau nurodytų veiklos rūšių:
a) veislių konversijai, įskaitant skiepijimo pagalbą;
b) vynuogynų vietos keitimui;
c) vynuogynų valdymo metodikos patobulinimams.
Įprastam natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimui parama neskiriama.
4. Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti tik tokia:
a) kompensacija augintojams už pajamų praradimą įgyvendinant priemonę;
b) dalinis restruktūrizavimo ir konversijos išlaidų apmokėjimas.
5. Kompensacija augintojams už 4 dalies a punkte minimą pajamų praradimą galima padengti iki 100 % atitinkamų nuostolių ir gali būti tokios formos:
a) nepaisant II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio II poskirsnio nuostatų, nustatančių pereinamuoju laikotarpiu taikomą sodinimo teisių tvarką, – leidimas iki sodinimo teisėms taikomo pereinamojo laikotarpio pabaigos vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius, kuris suteikiamas nustatytam ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiui;
b) finansinė kompensacija.
6. Bendrijos įnašas apmokant faktines vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neviršija 50 % tokių išlaidų. Regionuose, kurie pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ( 68 ) priskiriami konvergencijos regionams, Bendrijos įnašas apmokant restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neturi viršyti 75 % visų išlaidų.
103r straipsnis
Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas
1. Šiame straipsnyje neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas, taip tam tikrame plote sunaikinant visą derlių.
2. Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui padeda atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Bendrijos vyno rinkoje ir tokiu būdu išvengti rinkos krizių.
3. Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui gali būti teikiama kaip vienodo dydžio kompensacinė išmoka už hektarą, kurios dydį nustato atitinkama valstybė narė.
Tokia išmoka neviršija 50 % vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo tiesioginių išlaidų sumos ir prarastų pajamų dėl tokio sunaikinimo arba pašalinimo.
4. Atitinkamos valstybės narės nustato objektyviais kriterijais grindžiamą sistemą siekdamos užtikrinti, kad dėl neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo priemonės atskiri vyno gamintojai negautų kompensacijos, viršijančios 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas viršutines ribas.
103s straipsnis
Savitarpio pagalbos fondai
1. Parama savitarpio fondų steigimui skiriama siekiant padėti augintojams, kurie pageidauja apsidrausti nuo rinkos svyravimų.
2. Parama savitarpio fondų steigimui gali būti skiriama kaip laikina mažėjanti parama fondų administracinėms išlaidoms padengti.
103t straipsnis
Derliaus draudimas
1. Parama derliaus draudimui padeda apsaugoti augintojų pajamas, kai jos pakinta dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių oro sąlygų, ligų arba kenkėjų antplūdžių.
2. Parama derliaus draudimui gali būti skiriama kaip finansinis Bendrijos įnašas, kuris neturi viršyti:
a) 80 % draudimo įmokų sumos, kurią moka augintojai už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl gaivalinėms nelaimėms prilygstančių nepalankių oro sąlygų;
b) 50 % draudimo įmokų sumos, kurią augintojai moka už draudimą nuo:
i) a punkte nurodytų nuostolių ir kitų nuostolių, kuriuos sukėlė nepalankios oro sąlygos;
ii) gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžių padarytų nuostolių.
3. Parama derliaus draudimui gali būti skiriama tik jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis augintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias augintojai galėjo būti gavę pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.
4. Parama derliaus draudimui neturi iškreipti konkurencijos draudimo rinkoje.
103u straipsnis
Investicijos
1. Parama gali būti teikiama investicijoms į perdirbimo įrengimų materialųjį ir nematerialųjį turtą, vyno gamybos infrastruktūrą ir vyno pardavimą, kuriomis gerinami bendri įmonės ekonominiai rezultatai ir kurios yra susijusios su viena iš šių sričių:
a) XIb priede nurodytų produktų gamyba arba pardavimu;
b) naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su XIb priede nurodytais produktais, kūrimu.
2. Didžiausios normos parama pagal 1 dalį skiriama tik mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinio dydžio įmonių savokos ( 69 ). Skiriant paramą Azorų, Maderos, Kanarų, mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1405/2006, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose, paramos normos dydis nuo įmonių dydžio nepriklauso. Įmonėms, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinės dalies 2 straipsnio 1 dalis, kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, didžiausios normos parama mažinama per pusę.
Parama neskiriama sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumų turinčioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti.
3. Į reikalavimus atitinkančias išlaidas neįtraukiami elementai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose.
4. Didžiausia Bendrijos pagalbos dalis, skirta kriterijus atitinkančioms išlaidoms padengti, yra tokia:
a) 50 % regionuose, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 priskiriami konvergencijos regionams;
b) 40 % ne konvergencijos regionuose;
c) 75 % atokiausiuose regionuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 247/2006;
d) 65 % mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1405/2006.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytai paramai mutatis mutandis taikomas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 72 straipsnis.
103v straipsnis
Šalutinių produktų distiliavimas
1. Parama gali būti skiriama vyno gamybos, vykdomos pagal XVb priedo D punkte išdėstytas sąlygas, savanoriškam arba privalomam šalutinių produktų distiliavimui.
Paramos suma nustatoma už pagaminto alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir mokama už hektolitrą. Jei alkoholio koncentracija distiliavimui skirtuose šalutiniuose produktuose viršija 10 % pagaminto vyno alkoholio koncentracijos, parama neskiriama.
2. Didžiausios skiriamos paramos normos grindžiamos surinkimo ir perdirbimo sąnaudomis ir nustatomos Komisijos.
3. Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.
103w straipsnis
Distiliavimas į geriamąjį alkoholį
1. Iki 2012 m. liepos 31 d. gamintojams gali būti skiriama parama už vyną, kuris distiliuojamas į geriamąjį alkoholį, paramą skiriant už hektarą.
2. Prieš suteikiant paramą pateikiamos atitinkamos sutartys dėl vyno distiliavimo ir atitinkami įrodymai, kad vynas distiliavimui buvo pristatytas.
103x straipsnis
Distiliavimas krizės atveju
1. Siekiant sumažinti arba panaikinti vyno perteklių ir tuo pat metu užtikrinti tiekimo tęstinumą nuo vieno derliaus iki kito, parama už savanorišką arba privalomą vyno pertekliaus distiliavimą pagrįstais krizės atvejais valstybės narės sprendimu gali būti skiriama iki 2012 m. liepos 31 d.
2. Didžiausią skiriamos paramos normą nustato Komisija.
3. Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo.
4. Distiliavimo krizės atveju priemonei naudojama turimo biudžeto dalis neturi viršyti toliau nurodytų procentinių dalių, apskaičiuotų atsižvelgiant į visas turimas lėšas, nurodytas Xb priede kiekvienai valstybei narei atitinkamais biudžeto metais:
— 20 % – 2009 m.,
— 15 % – 2010 m.,
— 10 % – 2011 m.,
— 5 % – 2012 m.
5. Valstybės narės distiliavimo krizės atveju priemonei gali skirti daugiau lėšų nei 4 dalyje nustatytos metinės didžiausios normos; papildomas nacionalines lėšas jos skiria neviršydamos toliau nurodytų ribų (išreikštų atitinkamos metinės viršutinės ribos, numatytos 4 dalyje, procentine dalimi):
— 5 % – 2010 vyno metais,
— 10 % – 2011 vyno metais,
— 15 % – 2012 vyno metais.
Prieš skirdamos tokias lėšas, valstybės narės, kai taikoma, praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą papildomų nacionalinių lėšų skyrimą, o Komisija patvirtina sandorį.
103y straipsnis
Koncentruotos vynuogių misos naudojimas
1. Iki 2012 m. liepos 31 d. gali būti skiriama parama vyno gamintojams, kurie, laikydamiesi XVa priede nustatytų sąlygų, natūraliai produktų alkoholio koncentracijai padidinti naudoja koncentruotą vynuogių misą, įskaitant rektifikuotą koncentruotą vynuogių misą.
2. Pagalbos suma nustatoma už potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ir sodrinimui naudotos misos hektolitrą.
3. Didžiausias skiriamos paramos normas šiai priemonei skirtingose vynuogių auginimo zonose nustato Komisija.
103z straipsnis
Kompleksinis paramos susiejimas
Nustačius, kad ūkininkai savo valdoje bet kuriuo metu per trejus metus nuo išmokos pagal paramos restruktūrizavimui ir konversijai programas gavimo arba bet kada per vienerius metus nuo išmokos pagal paramos neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui programas gavimo nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose nurodytų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, o reikalavimų nesilaikymo priežastis yra ūkininko tyčiniai veiksmai arba neveikimas, išmokos suma visiškai arba iš dalies sumažinama arba neišmokama, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą, o ūkininkui, kai taikoma, nurodoma grąžinti išmoką pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.
103za straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
Šio skirsnio įgyvendinimui būtinas priemones nustato Komisija.
Į šias priemones gali būti įtraukta:
a) paramos programų pateikimo forma;
b) taisyklės, taikomos paramos programų pakeitimams jas pradėjus taikyti;
c) išsamios 103p–103y straipsniuose numatytų priemonių įgyvendinimo taisyklės;
d) informavimo ir skelbimo apie paramą iš Bendrijos fondų sąlygos.
104 straipsnis
Tabako fondas
1. Sukuriamas Bendrijos tabako fondas (toliau – Fondas), skirtas finansuoti priemones šiose srityse:
a) visuomenės informavimo apie visų formų tabako vartojimo žalą gerinimas, pirmiausia pasitelkiant informavimą ir švietimą, remiant duomenų rinkimą, kad būtų galima nustatyti tabako vartojimo modelius ir atlikti priklausomybės nuo tabako Bendrijoje epidemiologinius tyrimus ir priklausomybės nuo tabako prevencijos tyrimą;
b) konkrečios priemonės, padedančios tabako augintojams persiorientuoti į kitų kultūrų auginimą arba kitą darbo vietas sukuriančią ekonominę veiklą, ir tabako augintojų galimybių taip persiorientuoti tyrimai.
2. Fondas finansuojamas:
a) atskaitant iš Reglamento (EEB) Nr. 2075/92 I antraštinėje dalyje nurodytos priemokos, kaip tai taikytina iki 2005 metų derliaus imtinai, 2 % iš 2002 m. derliaus ir 3 % iš 2003, 2004 ir 2005 m. derliaus bet kurios iš 1 dalyje nurodytų priemonių finansavimui;
b) už 2006–2009 kalendorinius metus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110m straipsnį.
3. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.
105 straipsnis
Taikymo sritis
1. Siekdamos pagerinti bendrąsias bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, valstybės narės gali parengti trejų metų nacionalinę programą (toliau – bitininkystės programa).
2. Valstybės narės gali teikti specialiąją nacionalinę pagalbą, skirtą apsaugoti nepalankiomis struktūrinėmis ar gamtinėmis sąlygomis veikiančius bitynus arba tuos bitynus, kuriems taikomos ekonominės plėtros programos, išskyrus gamybai arba prekybai skirtą nacionalinę pagalbą. Valstybės narės, pagal 109 straipsnį informuodamos Komisiją apie bitininkystės programą, praneša jai ir apie tokią pagalbą.
106 straipsnis
Priemonės, atitinkančios pagalbos skyrimo reikalavimus
Bitininkystės programoje gali būti numatytos šios priemonės:
a) techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms;
b) varozės kontrolė;
c) sezoninio pervežimo į naujas vietas racionalizavimas;
d) fizines ir chemines medaus savybes tiriančių laboratorijų rėmimo priemonės;
e) Bendrijos bičių atsargų papildymą remiančios priemonės;
f) bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų taikomųjų tyrimų programas.
Į bitininkystės programą neįtraukiamos iš EŽŪFKP pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 ( 70 ) finansuojamos priemonės.
107 straipsnis
Gamybos ir prekybos struktūros bitininkystės sektoriuje tyrimas
Kad atitiktų 108 straipsnio 1 dalyje numatytos dalinės finansinės pagalbos skyrimo sąlygas, valstybės narės turi atlikti bitininkystės sektoriaus gamybos ir prekybos struktūros jų teritorijoje tyrimą.
108 straipsnis
Finansavimas
1. Bendrija teikia dalinį bitininkystės programų finansavimą, lygų 50 % valstybių narių išlaidų.
2. Su priemonėmis, kurių imtasi pagal bitininkystės programas, susijusios išlaidos valstybėse narėse turi būti patirtos iki kiekvienų metų spalio 15 d.
109 straipsnis
Konsultacijos
Bitininkystės programa sudaroma glaudžiai bendradarbiaujant su atstovaujančiomis organizacijomis ir bitininkystės kooperatyvais. Ji pateikiama Komisijai patvirtinti.
110 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles.
111 straipsnis
Šilkaverpių augintojams skirtina pagalba
1. Pagalba skiriama už Bendrijoje auginamus šilkaverpius, klasifikuojamus ex010690 00 KN pozicijoje, ir šilkaverpių kiaušinius, klasifikuojamus ex051199 85 KN subpozicijoje.
2. Pagalba šilkaverpių augintojams skiriama už kiekvieną sunaudotą šilkaverpių kiaušinių dėžutę, jei tose dėžutėse yra minimalus kiaušinių kiekis, kuris turi būti nustatytas, ir jei iš jų sėkmingai išauginami šilkaverpiai.
3. Pagalbos dydis – 133,26 EUR už dėžutę šilkaverpių kiaušinių.
112 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, kurios pirmiausia turi reglamentuoti 111 straipsnio 2 dalyje nurodytą minimalų kiaušinių kiekį.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
PREKYBOS IR GAMYBOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
Prekybos standartai ir gamybos sąlygos
113 straipsnis
Prekybos standartai
1. Komisija gali priimti nuostatas dėl prekybos standartų, taikomų vienam ar daugiau produktų šiuose sektoriuose:
a) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje I priedo VII dalies a punkte nurodytiems produktams;
b) vaisių ir daržovių;
c) perdirbtų vaisių ir daržovių;
d) bananų;
e) gyvų augalų.
2. 1 dalyje nurodyti standartai:
a) nustatomi atsižvelgiant visų pirma į:
i) atitinkamų produktų ypatybes;
ii) poreikį užtikrinti sklandaus tokių produktų realizavimo rinkoje sąlygas;
iii) vartotojų norą gauti pakankamą ir skaidrią informaciją apie produktą, visų pirma įskaitant informaciją apie produktus vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose, apie produkto kilmės šalį, klasę ir, atitinkamas atvejais, rūšis (ar prekės rūšį);
iv) I priedo VII dalies a punkte nurodyto alyvuogių aliejaus atveju jų fizinėms, cheminėms bei organoleptinėms savybėms nustatyti taikomos metodikos pasikeitimus;
v) vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose – Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) rekomendacijas dėl standartų.
b) visų pirma gali būti susiję su kokybe, klasifikavimu, svoriu, dydžiu, tara, pakavimu, sandėliavimu, vežimu, pateikimu, prekyba, kilme ir ženklinimu.
3. Išskyrus atvejus, kai Komisija, remdamasi 2 dalies a punkte nurodytais kriterijais, nustato kitaip, produktai, kurių prekybos standartai buvo nustatyti, gali būti parduodami Bendrijoje tik laikantis tokių standartų.
Nepažeisdamos konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 194 straipsnį, valstybės narės tikrina, ar tie produktai atitinka nustatytus standartus, ir prireikus taiko sankcijas.
113a straipsnis
Papildomi reikalavimai prekybai vaisių ir daržovių sektoriaus produktais
1. Vaisių ir daržovių sektoriaus produktai, kurie skirti švieži parduoti vartotojui, gali būti parduodami tik geros ir tinkamos prekinės kokybės ir jei yra nurodyta kilmės šalis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje ir 113 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodyti prekybos standartai taikomi visais prekybos etapais, įskaitant importo ir eksporto etapus, jeigu Komisija nenumato kitaip.
3. Vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriaus produktų, kuriems taikomi prekybos standartai, turėtojas negali tokių produktų viešai pateikti pardavimui arba siūlyti juos parduoti, arba tiekti ar kitu būdu pateikti juos į rinką Bendrijoje nesilaikydamas tų standartų ir atsako už tai, kad būtų laikomasi tokių standartų.
4. Atsižvelgdamos 113 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos reikalavimus ir nepažeisdamos jokių konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 194 straipsnį, visų pirma dėl nuoseklaus atitikties patikrinimų taikymo valstybėse narėse, valstybės narės vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose remdamosi rinkos analize pasirinktinai tikrina, ar atitinkami produktai atitinka tuos prekybos standartus. Vykdant šiuos patikrinimus daugiausia dėmesio skiriama etapui prieš produktų išvežimą iš gamybos vietų, kai tie produktai yra pakuojami arba pakraunami. Produktai iš trečiųjų šalių tikrinami prieš išleidžiant juos į laisvą apyvartą.
113b straipsnis
Prekyba dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa
1. Nepažeidžiant 42 straipsnio 1 dalies a punkto ir to straipsnio 2 dalies bei V priedo A punkto nuostatų, XIa priede nustatytos sąlygos, visų pirma jo III punkte nurodytos prekinių pavadinimų naudojimo sąlygos, taikomos dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų, paskerstų 2008 m. liepos 1 d. arba vėliau, mėsai, kuri buvo pagaminta Bendrijoje ar importuota iš trečiųjų šalių.
Tačiau dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų, paskerstų iki 2008 m. liepos 1 d., mėsa gali būti toliau prekiaujama nepaisant XIa priede nustatytų sąlygų.
2. 1 dalyje nurodytos sąlygos netaikomos galvijų, kurių saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda buvo įregistruota pagal 2006 m. kovo 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 71 ) iki 2007 m. birželio 29 d., mėsai.
113c straipsnis
Prekybos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti ir stabilizuoti bendrąją vyno rinką
1. Siekiant pagerinti vyno, įskaitant vynuoges, misą ir iš jų pagamintą vyną, bendrosios rinkos funkcionavimą ir ją stabilizuoti, juos gaminančios valstybės narės gali nustatyti tiekimą reguliuojančias prekybos taisykles, visų pirma įgyvendindamos tarpšakinių organizacijų, nurodytų 123 straipsnio 3 dalyje ir 125o straipsnyje, priimtus sprendimus.
Tokios taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui ir neturi:
a) būti susijusios su jokiu sandoriu po pirmųjų atitinkamos produkcijos pardavimo metų;
b) leisti nustatyti kainų, įskaitant atvejus, kai kainos nustatomos orientaciniais ar rekomendaciniais tikslais;
c) uždrausti naudotis didele derliaus dalimi, kuria įprastai būtų galima naudotis;
d) sudaryti sąlygų atsisakyti išduoti vyno produktų apyvartai ir prekybai reikalingą nacionalinį ir Bendrijos sertifikatą, kai tokia prekyba atitinka tas taisykles.
2. 1 dalyje nurodytos taisyklės paskelbiamos atitinkamos valstybės narės oficialiajame leidinyje, kad ūkio subjektai in extenso galėtų su jomis susipažinti.
3. 125o straipsnio 3 dalyje nurodytas įpareigojimas teikti paraiškas taikomas valstybėms narėms ir kai valstybės narės priima sprendimus arba imasi veiksmų pagal šį straipsnį.
113d straipsnis
Specialiosios prekybos vynu nuostatos
1. XIb priede nurodyta vynuogių produkto kategorijos nuoroda gali būti naudojama Bendrijoje tik parduodant tame priede nurodytas sąlygas atitinkantį produktą.
Tačiau, nepaisant 118y straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės gali leisti vartoti terminą „vynas“, jeigu:
a) jis vartojamas sudėtiniame pavadinime kartu su vaisiaus pavadinimu parduodant produktus, gautus fermentuojant ne vynuoges, o kitus vaisius; arba
b) jis yra sudėtinio pavadinimo dalis.
Vengiama bet kokios painiavos su XIb priede nurodytas vyno kategorijas atitinkančiais produktais.
2. XIb priede išvardytos vyninių vynuogių produktų kategorijas gali keisti Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
3. Išskyrus į butelius išpilstytą vyną (jei turima įrodymų, kad jis išpilstytas iki 1971 m. rugsėjo 1 d.), vynas, pagamintas iš vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į sąrašus, sudarytus pagal 120a straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, tačiau neatitinkantis vienos iš XIb priede nustatytų kategorijų, turi būti naudojamas tik atskirų vyno gamintojų namų ūkio reikmėms, distiliuoti arba vyno actui gaminti.
114 straipsnis
Prekybos pienu ir pieno produktais standartai
1. Žmonėms vartoti skirti maisto gaminiai gali būti parduodami kaip pienas ir pieno produktai tik jei jie atitinka XII priede nustatytas sąvokų apibrėžtis ir pavadinimus.
2. Nepažeidžiant Bendrijos teisės aktuose numatytų išimčių ir visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, žmonėms vartoti skirtu pienu, klasifikuojamu 0401 KN pozicijoje, gali būti prekiaujama Bendrijoje tik laikantis XIII priedo ir visų pirma jo I punkte nustatytų sąvokų apibrėžčių.
115 straipsnis
Prekybos riebalais standartai
Nedarant poveikio 114 straipsnio 1 dalies ar veterinarijos bei maisto produktų sektoriuose priimtų nuostatų taikymui, siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų higienos ir sveikatos standartus, bei apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą, XV priede nustatyti standartai taikomi žmonėms vartoti skirtiems šiems produktams, kurių riebalų kiekis ne mažesnis kaip 10 %, bet ne didesnis kaip 90 % jų svorio:
a) pieno riebalams, klasifikuojamiems 0405 ir ex21 06 KN subpozicijose;
b) riebalams, klasifikuojamiems ex1517 KN subpozicijoje;
c) riebalams, į kurių sudėtį įeina augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės produktai, klasifikuojamiems ex1517ir ex2106 KN subpozicijose.
Riebalų kiekis, turi būti lygus mažiausiai dviem trečdaliams sausųjų medžiagų, neįskaitant druskos.
Tačiau šie standartai taikomi tik produktams, kurie išlieka kieti 20 oC temperatūroje ir kurie yra tinkami tepimui.
116 straipsnis
Prekybos kiaušinių ir paukštienos sektoriaus produktais standartai
Kiaušinių ir paukštienos sektoriaus produktais prekiaujama laikantis XIV priede nustatytų nuostatų.
117 straipsnis
Apynių sertifikavimas
1. Apynių sektoriaus produktams, išaugintiems arba paruoštiems Bendrijoje, taikoma sertifikavimo tvarka.
2. Sertifikatas gali būti išduodamas tik produktams, turintiems tam tikram pardavimo etapui būdingas minimalios kokybės savybes. Apynių miltelių, didesnį lupulino kiekį turinčių apynių miltelių, apynių ekstrakto ir sumaišytų apynių produktų atveju sertifikatas gali būti išduodamas tik tuomet, jeigu šių produktų sudėtyje esančios alfa rūgšties kiekis ne mažesnis negu apyniuose, iš kurių jie paruošti.
3. Sertifikate nurodoma bent ši informacija:
a) apynių išauginimo vieta (-os);
b) derliaus metai;
c) veislė ar veislės.
4. Apynių sektoriaus produktai gali būti parduodami arba eksportuojami tik tada, jei buvo išduotas jų sertifikatas, kaip nurodyta 1, 2 ir 3 dalyse.
Importuotų apynių sektoriaus produktų atveju 158 straipsnio 2 dalyje numatytas atestacijos dokumentas pripažįstamas lygiaverčiu sertifikatui.
5. Komisija gali priimti nuo 4 dalies leidžiančias nukrypti priemones:
a) tam tikrų trečiųjų šalių prekybos reikalavimams patenkinti; arba
b) specialios paskirties produktams.
Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės:
a) neturi kenkti įprastai prekybai tais produktais, kuriems išduotas sertifikatas;
b) taikomos kartu su papildomomis garantijomis, kuriomis siekiama išvengti su tokiais produktais susijusios painiavos.
118 straipsnis
Prekybos alyvuogių aliejumi ir alyvuogių išspaudų aliejumi standartai
1. XVI priede pateiktus alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus aprašymus ir sąvokų apibrėžtis privaloma naudoti prekiaujant šiais produktais Bendrijoje ir, jeigu jie suderinami su tarptautinėmis privalomomis taisyklėmis, prekiaujant su trečiosiomis šalimis.
2. Mažmeniniu būdu leidžiama prekiauti tik XVI priedo 1 punkto a bei b punktuose, 3 ir 6 punktuose nurodytu aliejumi.
118a straipsnis
Taikymo sritis
1. Šiame skirsnyje nustatytos taisyklės, susijusios su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais, taikomos produktams, nurodytiems XIb priedo 1, 3–6, 8, 9, 11, 15 ir 16 punktuose.
2. 1 dalyje nurodytos taisyklės pagrįstos:
a) toliau nurodytų subjektų teisėtų interesų apsauga:
i) vartotojų ir
ii) gamintojų;
b) atitinkamų produktų bendrosios rinkos sklandaus veikimo užtikrinimu; ir
c) kokybiškų produktų gamybos taikant nacionalines kokybės politikos priemones skatinimu.
I
118b straipsnis
Apibrėžtys
1. Šiame poskirsnyje naudojamos šios apibrėžtys:
|
a) |
„kilmės vietos nuoroda“ – regiono, konkrečios vietovės arba, išimtiniais atvejais, šalies pavadinimas, naudojamas apibūdinti 118a straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą, atitinkantį šiuos reikalavimus: i) jo kokybę ir savybes iš esmės arba išimtinai lėmė tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ir žmogaus veiklos veiksniais; ii) vynuogės, iš kurių pagaminti tokie produktai, yra užaugintos tik toje geografinėje vietovėje; iii) jis gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir iv) jis pagamintas iš Vitis vinifera vynmedžių veislės vynuogių; |
|
b) |
„geografinė nuoroda“ – nuoroda į regioną, konkrečią vietą arba, išimtiniais atvejais, į šalį, naudojama apibūdinant 118a straipsnio 1 dalyje nurodytą produktą, kuris atitinka šiuos reikalavimus: i) jo specifinė kokybė, reputacija ar kitos savybės yra susijusios su ta geografine kilme; ii) mažiausiai 85 % produkto gamybai naudojamų vynuogių yra tik iš tokios geografinės vietovės; iii) jis gaminamas toje geografinėje vietovėje; ir iv) jis pagamintas iš Vitis vinifera veislei priklausančių rūšių arba iš rūšių, išvestų sukryžminant Vitis vinifera rūšis su kitomis Vitis genties rūšimis, vynmedžių. |
2. Tam tikri tradiciškai naudojami pavadinimai laikomi kilmės vietos nuoroda, kai:
a) jie naudojami vynui pavadinti;
b) jais pateikiama nuoroda į geografinį pavadinimą;
c) jie atitinka 1 pastraipos a punkto i–iv dalyse nurodytus reikalavimus; ir
d) jiems taikoma šiame poskirsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos.
3. Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, įskaitant nuorodas į trečiosiose šalyse esančias geografines vietoves, saugomos Bendrijoje pagal šiame poskirsnyje pateiktas taisykles
118c straipsnis
Saugojimo paraiškų turinys
1. Į pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos paraiškas įtraukiama techninė byla, kurioje nurodoma:
a) pavadinimas, kurį siekiama saugoti;
b) pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;
c) 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija; ir
d) bendrasis dokumentas, kuriame apibendrinama 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija.
2. Produkto specifikacija suinteresuotosioms šalims suteikia galimybę įvertinti, kaip laikomasi atitinkamų produkto gamybos sąlygų, susijusių su kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda.
Ją sudaro bent jau:
a) saugotinas pavadinimas;
b) vyno arba vynų apibūdinimas:
i) vynų su kilmės nuoroda pagrindinių analitinių bei juslinių savybių apibūdinimas;
ii) vynų su geografine nuoroda pagrindinių analitinių savybių apibūdinimas bei jų juslinių savybių įvertinimas ar nurodymas;
c) kai taikoma, specifinių vynininkystės metodų naudojamų vynui (-ams) gaminti, ir atitinkamų vyno (-ų) gamybos apribojimų apibūdinimas;
d) konkrečios geografinės vietovės ribų apibūdinimas;
e) informacija apie didžiausią hektaro derlingumą;
f) vyninių vynuogių, iš kurių pagamintas vynas (-ai), veislės arba veislių pavadinimai;
g) duomenys, kuriais nurodoma 118b straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje arba atitinkamai 118b straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyta sąsaja;
h) Bendrijos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti taikomi reikalavimai arba, jeigu tai numato valstybės narės, – saugomą kilmės vietos nuorodą ar saugomą geografinę nuorodą administruojančios organizacijos nustatyti Bendrijos teisės aktus atitinkantys objektyvūs nediskriminaciniai reikalavimai;
i) valdžios institucijų arba įstaigų, tikrinančių, kaip laikomasi produktų specifikacijos reikalavimų, pavadinimai, adresai ir konkrečios jų užduotys.
118d straipsnis
Trečiosios šalies geografinės vietovės pavadinimo saugojimo paraiška
1. Kai pateikiama trečiosios šalies geografinės vietovės pavadinimo saugojimo paraiška, kartu su 118c straipsnyje nurodytais duomenimis pateikiamas įrodymas, kad tokios geografinės vietovės pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.
2. Paraišką Komisijai pareiškėjas siunčia tiesiogiai arba per susijusios trečiosios šalies valdžios institucijas.
3. Saugojimo paraiška pildoma viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų, arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.
118e straipsnis
Pareiškėjai
1. Dėl kilmės vietos arba geografinės nuorodos saugojimo gali kreiptis bet kuri suinteresuota gamintojams atstovaujanti grupė arba, išimtiniais atvejais, atskiras gamintojas. Paraišką kartu gali pateikti kitos suinteresuotosios šalys.
2. Gamintojai gali pateikti tik jų pačių gaminamų vynų pavadinimų apsaugos paraišką.
3. Bendra paraiška gali būti pateikiama kai pavadinimu nurodoma kelioms valstybėms bendra geografinė vietovė arba tradicinis pavadinimas, susijęs su kelioms valstybėms bendra geografine vietove.
118f straipsnis
Preliminari nacionalinė procedūra
1. Bendrijoje pagamintų vynų pavadinimuose naudojamų kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos pagal 118b straipsnį paraiškoms taikoma šiame straipsnyje nurodyta preliminari nacionalinė procedūra
2. Saugojimo paraiška pateikiama toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra vietovė, kurios pavadinimui prašoma kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos saugojimo.
3. Valstybė narė patikrina, ar saugojimo paraiška atitinka šiame poskirsnyje nurodytas sąlygas.
Valstybė narė taiko nacionalinę procedūrą, pagal kurią užtikrinamas tinkamas paraiškos skelbimas ir užtikrinama, kad mažiausiai per du mėnesius nuo paskelbimo dienos bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis arba įsisteigęs tos valstybės narės teritorijoje, gali nesutikti su siūloma apsauga ir pateikti tokiai valstybei narei tinkamai pagrįstą pareiškimą
4. Jei valstybė narė mano, kad kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda neatitinka keliamų reikalavimų, arba kad tokios nuorodos saugojimas yra nesuderinamas su bendraisiais Bendrijos teisės reikalavimais, ji paraišką atmeta.
5. Jei valstybė narė mano, kad atitinkamų reikalavimų yra laikomasi, ji:
a) bent internete paskelbia vieną bendrą dokumentą ir produkto specifikaciją; ir
b) siunčia Komisijai saugojimo paraišką su tokia informacija:
i) pareiškėjo pavarde ir (arba) pavadinimu ir adresu;
ii) 118c straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu bendruoju dokumentu;
iii) valstybės narės pareiškimu, kad, jos manymu, pareiškėjo pateikta paraiška atitinka keliamus reikalavimus; ir
iv) nuoroda į a punkte nurodytų dokumentų skelbimą.
Ši informacija pateikiama viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų, arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.
6. Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės priima šio straipsnio nuostatas įgyvendinančius įstatymus arba kitus teisės aktus.
7. Jeigu valstybėje narėje nėra nacionalinių teisės aktų, susijusių su kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų saugojimu, pavadinimo apsaugą nacionaliniu lygmeniu nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos ji gali suteikti tik laikinai pagal šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas. Tokia pereinamojo laikotarpio nacionalinė apsauga baigiasi sprendimo dėl pavadinimo įregistravimo ar atsisakymo jo įregistruoti pagal šį poskirsnį priėmimo dieną.
118g straipsnis
Komisijos patikrinimas
1. Komisija viešai paskelbia kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos saugojimo paraiškos pateikimo datą.
2. Komisija tikrina, ar 118f straipsnio 5 dalyje nurodytos saugojimo paraiškos atitinka šiame poskirsnyje nurodytas sąlygas.
3. Jei Komisija mano, kad paraiška atitinka šiame poskirsnyje nurodytas sąlygas, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 118c straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą bendrąjį dokumentą ir 118f straipsnio 5 dalyje nurodytos produkto specifikacijos paskelbimo nuorodą.
Jei nustatoma, kad paraiška neatitinka šių sąlygų, Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia atmesti paraišką.
118h straipsnis
Prieštaravimų pateikimo tvarka
Per du mėnesius nuo 118g straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos paskelbimo dienos bet kuri valstybė narė arba trečioji šalis arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir gyvenantis arba įsisteigęs bet kurioje valstybėje narėje (išskyrus toje valstybėje narėje, kuri pateikė prašymą saugoti nuorodą) arba trečiojoje šalyje, gali prieštarauti siūlomam nuorodos saugojimui pateikdamas Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą dėl atitikties saugojimo reikalavimams, kaip nustatyta šiame poskirsnyje.
Trečiojoje šalyje gyvenantys ar įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys tokį pareiškimą tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas pateikia per 1 dalyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį.
118i straipsnis
Sprendimas dėl saugojimo
Komisija, remdamasi turima informacija, 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia saugoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą, atitinkančią šiame poskirsnyje nurodytus reikalavimus ir Bendrijos teisės bendruosius reikalavimus, arba atmesti paraišką, jei minėtų reikalavimų nėra laikomasi.
118j straipsnis
Homonimai
1. Pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška ir kuris visiškai ar iš dalies sutampa su pavadinimu, jau įregistruotu pagal šį reglamentą dėl vyno sektoriaus, įregistruojamas deramai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir bet kokį suklaidinimo pavojų.
Vartotoją klaidinantis sutampantis pavadinimas, verčiantis manyti, kad produktai kilę iš kitos vietovės, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka realų vietovės, regiono ar vietos, iš kurios kilę tie žemės ūkio produktai ar maisto produktai, pavadinimą.
Įregistruotą sutampantį pavadinimą galima naudoti tik jeigu įmanoma pakankamai atskirti vėliau įregistruotą homonimą ir registre jau esantį pavadinimą ir atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotus gamintojus traktuoti laikantis teisingumo principo ir poreikį neklaidinti vartotojo.
2. 1 dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu pagal valstybių narių teisės aktus pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška, visiškai ar iš dalies sutampa su saugoma geografine nuoroda.
Valstybės narės neregistruoja netapačių geografinių nuorodų saugoti pagal atitinkamus teisės aktus dėl geografinių nuorodų, jeigu kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra saugoma Bendrijoje pagal Bendrijos teisės aktus, susijusius su kilmės vietos nuorodomis arba geografinėmis nuorodomis.
3. Jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda arba jei jų pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas ženklinti produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, nebent Komisijos teisės aktų įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip.
4. Saugant 118b straipsnyje nurodytų produktų kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, nepažeidžiamos saugomos geografinės nuorodos, taikomos spiritiniams gėrimams pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ( 72 ), ir atvirkščiai.
118k straipsnis
Atsisakymo saugoti priežastys
1. Bendriniais tapę pavadinimai nesaugomi kaip kilmės vietos ar geografinė nuoroda.
Šiame poskirsnyje „bendriniu tapęs pavadinimas“ – vyno pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vieta ar regionu, kuriuose šis produktas buvo pirmiausia pagamintas ar kuriuose juo buvo pradėta prekiauti, Bendrijoje tapo įprastu vyno pavadinimu.
Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, reikia atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, visų pirma į:
a) dabartinę padėtį Bendrijoje, visų pirma vartojimo vietose;
b) atitinkamus nacionalinius ar Bendrijos teisės aktus.
2. Pavadinimas nėra saugomas kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir pripažinimą, vartotojas galėtų susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją taip saugomo vyno tapatybę.
118l straipsnis
Santykis su prekės ženklais
1. Jei kilmės vietos ar geografinė nuoroda saugoma pagal šį reglamentą, prekės ženklo, atitinkančio vieną iš 118m straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų ir susijusio su vienai iš XIb priede nurodytų kategorijų priklausančiu produktu, registruoti negalima, jei prekės ženklo registravimo paraiška yra pateikta po kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos saugojimo paraiškos pateikimo Komisijai dienos ir tokia kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda pradėta saugoti.
Prekės ženklų, kurie buvo įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, galiojimas panaikinamas.
2. Nepažeidžiant 118k straipsnio 2 dalies, prekės ženklas, naudojamas vienu iš 118m straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, dėl kurio registracijos buvo kreiptasi, kuris buvo registruotas arba nusistovėjęs (jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose) Bendrijos teritorijoje prieš kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos saugojimo paraiškos pateikimo Komisijai datą, gali būti naudojamas toliau ir atnaujinamas nepaisant kilmės vietos nuorodai ar geografinei nuorodai suteikto saugojimo, su sąlyga, kad nėra jokių priežasčių tokį prekės ženklą paskelbti negaliojančiu arba jį atšaukti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti ( 73 ) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ( 74 ).
Tokiais atvejais leidžiama tuo pat metu naudoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą ir atitinkamą prekės ženklą.
118m straipsnis
Saugojimas
1. Vyną parduodantis ūkio subjektas gali naudoti saugomą kilmės vietos ar saugomą geografinę nuorodą, jei toks vynas buvo pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos.
2. Saugomos kilmės vietos ar saugomos geografinės nuorodos ir vynai, kuriems pavadinti naudojami tokie saugomi pavadinimai laikantis produkto specifikacijos, saugomi užtikrinant, kad:
a) saugomas pavadinimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų naudojamas komerciškai:
i) panašiems produktams, neatitinkantiems produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos; arba
ii) jeigu taip naudojant išnaudojama kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos reputacija;
b) būtų išvengta netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio atkūrimo, net jeigu yra nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas arba prie jo įrašomi tokie žodžiai, kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;
c) ant vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu vyno produktu susijusiuose dokumentuose nebūtų pateikiama kokia nors kita melaginga ar klaidinanti nuoroda į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines produkto ypatybes ir kad produktai nebūtų pakuojami į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;
d) nebūtų taikoma jokia kita praktika, dėl kurios vartotojai galėtų susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją produkto kilmę.
3. Saugomos kilmės vietos ar saugomos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais Bendrijoje, kaip tai nurodyta 118k straipsnio 1 dalyje.
4. Valstybės narės imasi reikalingų veiksmų siekdamos sustabdyti neteisėtą saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos naudojimą, kaip tai nurodyta 2 dalyje.
118n straipsnis
Registras
Komisija sudaro ir tvarko su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą, kuris yra prieinamas viešai.
118o straipsnis
Kompetentingos kontrolės institucijos paskyrimas
1. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už įpareigojimų, nustatytų šiuo skyriumi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 75 ) 4 straipsnyje nustatytus kriterijus, vykdymo kontrolę.
2. Valstybės narės užtikrina, kad šio poskirsnio nuostatų besilaikančiam ūkio subjektui būtų galima taikyti kontrolės sistemą.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją ar institucijas. Komisija viešai paskelbia jų pavadinimus ir adresus, taip pat periodiškai atnaujina jų sąrašą.
118p straipsnis
Specifikacijų laikymosi tikrinimas
1. Jei tikrinamas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, susijusių su geografine vietove Bendrijoje, saugojimas, produkto specifikacijos vyno gaminimo ir išpilstymo metu, taip pat po išpilstymo laikymasį kasmet tikrina:
a) 118o straipsnio 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija ar institucijos; arba
b) viena ar kelios kontrolės institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antros pastraipos 5 punkte, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Tokių tikrinimų išlaidas apmoka tikrinamas ūkio subjektas.
2. Atitiktį produkto specifikacijoms vyno gaminimo bei pakavimo metu ir po pakavimo, ir tai, ar tinkamai naudojamos saugomos kilmės vietos ar saugomos geografinės nuorodos, susijusios su trečiosios šalies geografinėmis vietovėmis, kasmet užtikrina:
a) viena ar kelios trečiosios šalies paskirtos valdžios institucijos; arba
b) viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.
3. 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. mėn. turi būti pagal juos akredituotos.
4. Kai 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodyta institucija ar institucijos tikrina, kaip laikomasi produkto specifikacijos, jos turi suteikti atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų užduotims atlikti.
118q straipsnis
Produkto specifikacijų pakeitimai
1. 118e straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas gali prašyti, kad būtų patvirtinti produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimai, visų pirma siekdamas atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą arba iš naujo apibrėžti 118c straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytą geografinę vietovę. Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.
2. Kai siūlomas pakeitimas apima vieną ar daugiau 118c straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto vieno bendro dokumento pakeitimų, paraiškai dėl pakeitimo mutatis mutandis taikomi 118f–118i straipsniai. Tačiau, jeigu siūlomas tik nedidelis pakeitimas, pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą Komisija nusprendžia, ar paraišką galima patvirtinti netaikant 118g straipsnio 2 dalyje ir 118h straipsnyje nustatytos procedūros; jeigu paraiška patvirtinama, Komisija paskelbia 118g straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.
3. Jei siūlomu pakeitimu vienas bendras dokumentas nekeičiamas, taikomos šios taisyklės:
a) kai geografinė vietovė yra tam tikroje valstybėje narėje, ta valstybė narė pareiškia savo poziciją dėl pakeitimo ir, jeigu pozicija yra teigiama, paskelbia iš dalies pakeistą produkto specifikaciją ir informuoja Komisiją apie patvirtintus pakeitimus bei juos pagrindžia;
b) kai geografinė vietovė yra trečiojoje šalyje, sprendimą dėl siūlomo pakeitimo patvirtinimo priima Komisija.
118r straipsnis
Panaikinimas
Jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis, Komisija savo iniciatyva arba pagal tinkamai pagrįstą valstybės narės, trečiosios šalies ar teisėtą interesą turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymą gali nuspręsti panaikinti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos saugojimą pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą.
118f–118i straipsniai taikomi mutatis mutandis.
118s straipsnis
Šiuo metu saugomi vynų pavadinimai
1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių ir 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles ( 76 ) 28 straipsnio nuostatas saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis. Komisija tokius pavadinimus išvardija šio reglamento 118n straipsnyje numatytame registre.
2. Valstybės narės Komisijai perduoda su 1 dalyje nurodytais esamais saugomų vynų pavadinimais susijusius:
a) 118c straipsnio 1 dalyje numatytas technines bylas;
b) valstybių narių sprendimus dėl patvirtinimo.
3. 1 dalyje nurodytų vynų pavadinimų, apie kuriuos 2 dalyje nurodyta informacija nepateikiama iki 2011 m. gruodžio 31 d., saugojimas pagal šį reglamentą panaikinamas. Komisija imasi atitinkamų oficialių veiksmų tokiems pavadinimams pašalinti iš 118n straipsnyje numatyto registro.
4. 118r straipsnis netaikomas 1 dalyje nurodytiems esamiems saugomiems vynų pavadinimams.
Komisija savo iniciatyva ir pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą gali nuspręsti iki 2014 m. gruodžio 31 d. panaikinti 1 dalyje nurodytų esančių saugomų vynų pavadinimų saugojimą, jei jie neatitinka 118b straipsnyje nustatytų sąlygų.
118t straipsnis
Mokesčiai
Valstybės narės gali rinkti mokesčius savo išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant saugojimo paraiškas, prieštaravimo pareiškimus, pakeitimų paraiškas ir prašymus panaikinti saugojimą pagal šį poskirsnį.
118u straipsnis
Apibrėžtys
1. „Tradicinis terminas“ – su 118a straipsnio 1 dalyje nurodytais produktais susijęs terminas, valstybėse narėse tradiciškai vartojamas siekiant nurodyti:
a) kad produktui suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę;
b) gamybos ar brandinimo būdą arba kokybę, spalvą, produkto, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, vietovės tipą arba su istorija susijusį ypatingą įvykį.
2. Tradicinius terminus pripažįsta, apibrėžia ir saugo Komisija.
118v straipsnis
Saugojimas
1. Saugomas tradicinis terminas gali būti naudojamas tik produktui, kuris buvo pagamintas laikantis 118u straipsnio 2 dalyje nurodytos apibrėžties.
Užtikrinama tradicinių terminų apsauga, kad jie nebūtų naudojami neteisėtai.
Valstybės narės imasi būtinų priemonių sustabdyti neteisėtą saugomų tradicinių terminų naudojimą.
2. Bendrijoje tradiciniai terminai negali tapti bendriniais pavadinimais.
118w straipsnis
Sąvoka
Šio skirsnio tikslais:
|
a) |
„ženklinimas“ – visi žodžiai, duomenys, prekių ženklai, registruotasis prekės pavadinimas, paveikslėliai arba simboliai, pateikti ant pakuotės arba prie atitinkamo produkto pridedamame ar jį nurodančiame dokumente, pranešime, etiketėje, žiede ar lankelyje; |
|
b) |
„pateikimas“ – informacija, perduodama vartotojams pasitelkiant atitinkamo produkto pakuotę, įskaitant butelių formą ir tipą. |
118x straipsnis
Horizontaliųjų taisyklių taikymas
Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Direktyva 89/104/EEB, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti ( 77 ), 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo ( 78 ) ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB, nustatanti taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių ( 79 ) taikomos į jų taikymo sritį įeinančių produktų ženklinimui ir pateikimui.
118y straipsnis
Privalomi duomenys
1. Ženklinant ir pateikiant XIb priedo 1–11, 13, 15 ir 16 dalyse nurodytus Bendrijoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:
a) vynuogių produkto kategorijos paskirties vieta pagal XIb priedą;
b) jei tai vynas su saugoma kilmės vietos ar geografinė nuoroda:
i) terminas „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“; ir
ii) saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas;
c) faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais;
d) kilmės vieta;
e) išpilstytojo nuoroda arba putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno gamintojo ar pardavėjo pavadinimas;
f) importuojamų vynų importuotojo nuoroda; ir
g) putojančio vyno, gazuoto putojančio vyno, rūšinio putojančio vyno ar rūšinio aromatinio putojančio vyno cukraus kiekio nuoroda.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta, jei tai vynas, kurio etiketėse nurodytą pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, nuoroda į sąvoką „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ gali būti nepateikta šiais atvejais:
a) kai 118u straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas pateikiamas etiketėje;
b) jei Komisijos nustatomais išskirtiniais atvejais etiketėje nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas.
118z straipsnis
Neprivalomi duomenys
1. Ženklinant ir pateikiant 118y straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus, gali būti pateikiami tokie neprivalomi duomenys:
a) derliaus metai;
b) vienos ar daugiau vyninių vynuogių veislių pavadinimai;
c) terminai, vartojami 118y straipsnio 1 dalies g punkte nenurodytų vynų cukraus kiekiui nurodyti;
d) vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografinė nuoroda tradiciniai terminai, kaip nurodyta 118u straipsnio 1 dalies b punkte;
e) Bendrijos sutartinis ženklas, kuriuo žymima saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda;
f) konkretiems gamybos metodams pavadinti naudojami terminai;
g) vynams, kuriems suteikta saugomos kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda – kito geografinio vieneto, kuris yra mažesnis ar didesnis už teritoriją, susijusią su kilmės vietos nuoroda ar geografine nuoroda, pavadinimas.
2. Nepažeidžiant 118j straipsnio 3 dalies, dėl 1 dalies a ir b punktuose nurodytų duomenų naudojimo vynams be saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos:
a) valstybės narės priima įstatymus, reglamentus ar administracines nuostatas, kad užtikrintų sertifikavimo, patvirtinimo ir kontrolės procedūras, kurios būtų taikomos atitinkamos informacijos teisingumui garantuoti;
b) valstybės narės, remdamosi objektyviais nediskriminaciniais kriterijais ir deramai atsižvelgdamos į teisingos konkurencijos užtikrinimo principą, gali parengti vyninių vynuogių veislių, iš kurių jų teritorijoje negalima gaminti vyno, sąrašus, visų pirma, jeigu:
i) kyla pavojus, kad vartotojai gali susidaryti klaidingą nuomonę apie tikrąją vyno kilmę, nes tam tikra vyninių vynuogių veislė yra neatskiriama šiuo metu saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos dalis;
ii) atitinkama kontrolė nebūtų ekonomiškai naudinga dėl to, kad tam tikros vyninių vynuogių veislės vynuogės auginamos labai mažoje valstybės narės vynuogynų dalyje;
c) jeigu naudojami skirtingų valstybių narių vynų mišiniai, pavadinime vyninių vynuogių veislė ar veislės nežymimos, išskyrus atvejus, kai atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip ir užtikrina, kad bus įgyvendintos atitinkamos sertifikavimo, patvirtinimo ir kontrolės procedūros.
118za straipsnis
Kalbos
1. Žodžiais išreikšti privalomi ir neprivalomi duomenys, nurodyti 118y ir 118z straipsniuose, pateikiami viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.
2. Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas arba 118u straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas etiketėje pateikiamas kalba ar kalbomis, kurioms taikoma apsauga.
Kai saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos arba saugomas specifinis nacionalinis pavadinimas rašomas ne lotyniška abėcėle, pavadinimas taip pat gali būti rašomas viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.
118zb straipsnis
Įgyvendinimo užtikrinimas
Kompetentingos valstybių narių institucijos imasi priemonių užtikrinti, kad pagal šio skirsnio nuostatas nepaženklintas produktas, nurodytas 118y straipsnio 1 dalyje, nebūtų pateiktas į rinką arba būtų iš jos išimtas.
119 straipsnis
Kazeino ir kazeinatų naudojimas sūrių gamyboje
Jei pagalba teikiama pagal 100 straipsnį, Komisija gali nuspręsti, kad gaminant sūrį galima naudoti kazeiną ir kazeinatus tik gavus išankstinį leidimą, kuris išduodamas tik tuo atveju, jeigu juos naudoti sūrių gamyboje yra būtina.
120 straipsnis
Žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybos būdas
Komisija gali nustatyti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, gauto iš specifinių žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, gamybos būdą ir savybes.
I
120a straipsnis
Vyninių vynuogių veislių klasifikavimas
1. XIb priede išvardyti ir Bendrijoje gaminami produktai yra pagaminti iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 2 dalį.
2. Remdamosi 3 dalimi, valstybės narės klasifikuoja, kurias vyninių vynuogių veisles leidžiama sodinti, atsodinti arba skiepyti jų teritorijoje vyno gamybos reikmėms.
Valstybės narės gali klasifikuoti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:
a) atitinkama veislė priklauso Vitis vinifera rūšiai arba yra išvesta sukryžminus Vitis vinifera rūšį su kitomis Vitis genties rūšimis;
b) veislė nepriklauso vienai iš toliau nurodytų veislių: Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Hebermont.
Kai vyninių vynuogių veislė išbraukiama iš pirmoje pastraipoje nurodytos klasifikacijos, tokios veislės vynmedžiai išnaikinami per 15 metų nuo jos išbraukimo dienos.
3. Valstybėms narėms, kuriose vyno gamyba, apskaičiuojama remiantis paskutinių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu, neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, prievolė vykdyti 2 dalyje nurodytą klasifikaciją netaikoma.
Tačiau ir pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse vyno gamybos reikmėms galima sodinti, atsodinti ar skiepyti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka 2 dalies a ir b punktų reikalavimus.
4. Nukrypstant nuo 2 dalies pirmos ir antros pastraipų ir 3 dalies antros pastraipos, mokslinių tyrimų ir eksperimentiniais tikslais leidžiama sodinti, atsodinti ar skiepyti toliau nurodytas vyninių vynuogių veisles:
a) 2 dalyje nurodytose valstybėse narėse – neklasifikuotų veislių vynines vynuoges;
b) 2 dalies a ir b punktų nuostatų neatitinkančių veislių vynines vynuoges.
5. Vynmedžiai išnaikinami plotuose, kurie pažeidžiant 2, 3 ir 4 dalis vyninių vynuogių veislių vynmedžiais buvo apsodinti vyno gamybos reikmėms.
Tačiau nenustatoma pareiga išnaikinti vynmedžių tokiuose plotuose, kai atitinkama produkcija yra skirta išskirtinai vyno gamintojų namų ūkiams.
6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos patikrinti, ar augintojai laikosi 2–5 dalyse išdėstytų nuostatų.
120b straipsnis
Taikymo sritis
Šis poskirsnis susijęs su patvirtintais vynininkystės metodais ir apribojimais, taikomais vyno sektoriaus produktų gamybai ir prekybais jais, ir su sprendimų dėl tokių metodų ir apribojimų priėmimo tvarka.
120c straipsnis
Vynininkystės metodai ir apribojimai
1. Bendrijos vyno sektoriaus produktų gamybos ir laikymui naudojami tik pagal Bendrijos teisės aktus patvirtinti vynininkystės metodai, nurodyti XVa priede, arba metodai, dėl kurių naudojimo sprendimas priimamas pagal 120d ir 120e straipsnius.
Pirma pastraipa netaikoma:
a) vynuogių sultims ir koncentruotoms vynuogių sultims;
b) vynuogių misai ir koncentruotai vynuogių misai, skirtoms vynuogių sultims gaminti.
2. Patvirtinti vynininkystės metodai naudojami tik siekiant užtikrinti, kad produktas būtų tinkamai fermentuojamas, išlaikomas ar rafinuojamas.
3. Vyno sektoriaus produktai Bendrijoje gaminami laikantis atitinkamų XVb priede nustatytų apribojimų.
4. Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, neparduodami Bendrijoje, jeigu jie buvo pagaminti naudojant Bendrijoje nepatvirtintus vynininkystės metodus arba, kai taikoma, nepatvirtintus nacionalinius vynininkystės metodus arba metodus, pažeidžiančius XVb priede nustatytus apribojimus.
120d straipsnis
Valstybių narių nustatytos griežtesnės taisyklės
Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrus pagal Bendrijos teisę patvirtintus vynininkystės metodus ir numatyti griežtesnius apribojimus jų teritorijoje gaminamiems vynams, siekdamos geriau išlaikyti esmines vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, ir putojančių vynų bei likerinių vynų savybes.
Valstybės narės apie tokius draudimus ir apribojimus praneša Komisijai, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
120e straipsnis
Vynininkystės metodų patvirtinimas ir taikomi apribojimai
1. Išskyrus XVa priede nustatytus vynininkystės metodus, susijusius su konkrečių produktų, kuriems tas priedas taikomas, sodrinimu, rūgštinimu ir rūgštingumo sumažinimu, ir XVb priede išvardytus apribojimus, Komisija pagal 195 straipsnio 4 dalyje nurodytą procedūrą priima sprendimą dėl leidimo naudoti vynininkystės metodus ir dėl taikomų vyno sektoriaus produktų gamybos ir laikymo apribojimų.
2. 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka Komisijos nustatytomis sąlygomis valstybės narės gali leisti naudoti neleidžiamus vynininkystės metodus eksperimentiniais tikslais.
120f straipsnis
Leidimo suteikimo kriterijai
Komisija, leisdama naudoti vynininkystės metodus 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka:
a) remiasi Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (toliau – OIV) rekomenduojamais ir paskelbtais vynininkystės metodais, taip pat dar neleidžiamų vynininkystės metodų eksperimentinio naudojimo rezultatais;
b) atsižvelgia į žmonių sveikatos apsaugą;
c) atsižvelgia į pavojų, kad vartotojai gali būti suklaidinti įprastų lūkesčių ir suvokimo, įvertindama, ar esama informacinių priemonių, galinčių panaikinti tokį pavojų, ir ar galima jomis naudotis;
d) leidžia išsaugoti natūralias esmines vyno savybes, labai nekeičiant atitinkamo produkto sudėties;
e) užtikrina priimtiną minimalų aplinkos apsaugos lygį;
f) laikosi bendrųjų vynininkystės metodams ir apribojimams taikomų taisyklių, nustatytų atitinkamai XVa ir XVb prieduose.
120g straipsnis
Analizės metodai
Vyno sektoriaus produktų sudėties nustatymo analizės metodai ir taisyklės, pagal kurias galima nustatyti, ar šiems produktams buvo naudojami leidžiamų vynininkystės metodų neatitinkantys procesai, yra OIV rekomenduojami ir paskelbti metodai ir taisyklės.
Jeigu nėra OIV rekomenduojamų ir paskelbtų metodų ir taisyklių, atitinkamus metodus ir taisykles priima Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
Kol bus priimtos tokios taisyklės, naudojami tokie metodai ir taisyklės, kuriuos leidžia naudoti atitinkama valstybė narė.
121 straipsnis
Standartų, įgyvendinimo taisyklių ir leidžiančių nukrypti nuostatų priėmimas
Komisija priima išsamias šio skyriaus nuostatų taikymo taisykles, kurios pirmiausia gali būti susijusios su:
a) 113 ir 113a straipsniuose nurodytais prekybos standartais, įskaitant taisykles dėl:
i) nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo standartų taikymo, ar standartų taikymo išimčių;
ii) standartuose reikalaujamos informacijos pateikimo ir prekybos bei ženklinimo;
iii) standartų taikymo į Bendriją importuojamiems ir iš jos eksportuojamiems produktams;
iv) 113a straipsnio 1 dalies atveju – siekiant apibrėžti, koks produktas yra geros ir tinkamos prekinės kokybės.
b) sąvokų apibrėžtimis ir pavadinimais, kurie gali būti vartojami parduodant pieną ir pieno produktus pagal 114 straipsnio 1 dalį:
i) remdamasi valstybių narių jai pateiktais sąrašais, sudarydama XII priedo III punkto 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų produktų sąrašą ir prireikus jį papildydama;
ii) prireikus papildydama XII priedo II punkto 2 dalies antros pastraipos a punkte pateiktų pavadinimų sąrašą;
c) standartais, taikomais 115 straipsnyje nurodytiems tepiesiems riebalams:
i) remdamasi valstybių narių Komisijai pateiktais sąrašais, sudarydama XV priedo I punkto 2 dalies trečios pastraipos a punkte nurodytų produktų sąrašą;
ii) pateikdama 115 straipsnyje nurodytų produktų sudėties ir gamybos charakteristikų analizės metodus;
iii) nustatydama išsamias mėginių ėmimo taisykles;
iv) nustatydama išsamias statistinės informacijos apie 115 straipsnyje nurodytų produktų rinkas rinkimo taisykles;
d) nuostatomis, susijusiomis su prekyba kiaušiniais, išdėstytomis XIV priedo A dalyje dėl:
i) sąvokų apibrėžčių;
ii) kiaušinių surinkimo, pristatymo, konservavimo ir tvarkymo dažnumo;
iii) kokybės kriterijų, visų pirma lukšto vaizdo, baltymo ir trynio konsistencijos ir oro tarpo dydžio;
iv) svorio kategorijų, įskaitant išimtis;
v) kiaušinių žymėjimo ir nuorodų ant pakuočių, įskaitant išimtis ir įskaitant taisykles, taikytinas pakavimo centrams;
vi) prekybos su trečiosiomis šalimis;
vii) ūkininkavimo būdų;
e) nuostatomis, susijusiomis su prekyba paukštiena, išdėstytomis XIV priedo B dalyje dėl:
i) sąvokų apibrėžčių;
ii) naminių paukščių skerdenų sąrašo, tokių skerdenų dalių ir subproduktų, įskaitant foie gras, kuriems taikoma XIV priedo B dalis;
iii) klasifikavimo kriterijų, kaip apibrėžta XIV priedo B dalies III punkto 1 dalyje;
iv) taisyklių, susijusių su tolesnėmis nuorodomis kartu pateikiamuose prekybos dokumentuose, galutiniam vartotojui skirtos paukštienos ženklinimu, pateikimu bei reklamavimu ir pavadinimu, kuriuo produktas parduodamas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
v) neprivalomų nuorodų apie naudotą atšaldymo būdą ir ūkininkavimo būdą;
vi) leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios gali būti taikomos, kai pristatoma pjaustymo ar perdirbimo įmonėms;
vii) taisyklių, taikytinų vandens absorbcijos procentiniam dydžiui ruošiant šviežias, sušaldytas, greitai sušaldytas skerdenas ir jų dalis, bei šiuo atžvilgiu darytinų nuorodų;
f) nuostatomis, susijusiomis su perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos standartais, nustatytais XIV priedo C dalyje dėl:
i) sąvokų apibrėžčių;
ii) įmonių, gaminančių perinti skirtus kiaušinius ar viščiukus arba jais prekiaujančių, registracijos;
iii) nuorodų, darytinų ant perinti skirtų kiaušinių, įskaitant importuotinus iš trečiųjų šalių ar iš jų eksportuotinus, ir ant pakuočių, bei taisyklių, taikytinų trečiųjų šalių kilmės viščiukams;
iv) peryklų registrų;
v) naudojimo būdų, išskyrus žmonėms vartoti, kuriems gali būti skirti iš inkubatoriaus išimti kiaušiniai;
vi) peryklų ir kitų įstaigų pranešimai valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis;
vii) kartu pateikiamų dokumentų;
g) 117 straipsnyje nurodytų apynių sektoriaus produktų minimalios kokybės savybėmis;
h) tam tikrais atvejais naudotinais analizės metodais;
i) kazeino ir kazeinatų naudojimu, kaip nurodyta 119 straipsnyje:
i) sąlygomis, kuriomis valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, nustatytais atsižvelgiant į technologinius reikalavimus, suteikia leidimus ir nustato didžiausias dedamas procentines dalis;
ii) įsipareigojimais, kurių turi laikyti įmonės, gavusios leidimus pagal i papunktį;
j) dėl sąlygų, taikomų prekybai dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa pagal 113b straipsnį:
i) praktiniai XIa priedo II punkte apibrėžtos kategorijos identifikavimo raidės nurodymo būdai, nustatant naudojamų ženklų vietą ir dydį;
ii) XIa priedo VIII punkte nurodytas mėsos importas iš trečiųjų šalių, nustatant atitikties šiam reglamentui tikrinimo būdus;
k) taisyklėmis dėl Ia skirsnio I poskirsnyje nurodytų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, visų pirma nuostatos, leidžiančios netaikyti tame poskirsnyje nurodytų taisyklių ir reikalavimų:
i) svarstomoms paraiškoms dėl kilmės vietos arba geografines nuorodos saugojimo;
ii) tam tikrų vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda gamybai geografinėje vietovėje, kuri yra arti vynuogių kilmės geografinės vietovės;
iii) tam tikrų vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda tradiciniams gamybos būdams;
l) taisyklėmis dėl Ia skirsnio II poskirsnyje nurodytų tradicinių terminų, visų pirma dėl:
i) saugojimo suteikimo procedūros;
ii) konkretaus saugojimo lygio;
m) Ib skirsnyje nurodytomis ženklinimo ir pateikimo taisyklėmis, visų pirma susijusioms su:
i) duomenimis apie atitinkamo produkto kilmės vietą;
ii) 118z straipsnyje nurodytų neprivalomų duomenų naudojimo sąlygomis;
iii) konkrečiais reikalavimais, susijusiais su etiketėse nurodytomis derliaus metų ir vyninių vynuogių veislės nuorodomis, kaip nurodyta 118z straipsnio 2 dalyje;
iv) kitomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis (šalia jau 118y straipsnio 2 dalyje nurodytųjų), kuriose būtų numatyta, kad nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta;
v) taisyklių, susijusių su apsauga, kuri turi būti suteikta pateikiant konkretų produktą.
Komisija gali iš dalies pakeisti XIa priedo III punkto 2 dalyje pateiktos lentelės B dalį.
Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka priima priemones, būtinas nuostatoms dėl IIa skirsnio II poskirsnyje ir XVa bei XVb prieduose nustatytų vynininkystės metodų ir apribojimų įgyvendinti, išskyrus atvejus, kai tuose prieduose numatyta kitaip.
Trečioje dalyje nurodytos priemonės gali apimti visų pirma:
a) nuostatas, kuriose nurodoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 IV priede išvardyti Bendrijos vynininkystės metodai laikomi leidžiamais vynininkystės metodais;
b) leidžiamus vynininkystės metodus ir taikomus apribojimus, įskaitant sodrinimą, rūgštinimą ir rūgštingumo sumažinimą, taikomus putojantiems vynams, rūšiniams putojantiems vynams ir rūšiniams aromatiniams putojantiems vynams;
c) leidžiamus vynininkystės metodus ir apribojimus, susijusius su likeriniais vynais;
d) pagal XVb priedo C punktą, misos, vynų sumaišymą ir kupažavimą reguliuojančias nuostatas;
e) taikant vynininkystės metodus naudojamų medžiagų grynumo ir identifikavimo specifikacijas, jei jos nėra nustatytos Bendrijos taisyklėmis;
f) leidžiamų vynininkystės metodų taikymo administracines taisykles;
g) sąlygas, nuo kurių priklauso 120c straipsnio nuostatų neatitinkančių produktų laikymas, išleidimas į rinką bei naudojimas, ir galimas to straipsnio taikymo išimtis, taip pat kriterijų, kuriais siekiama išvengti sunkumų atskirais atvejais, nustatymą;
h) sąlygas, kuriomis valstybės narės gali leisti laikyti, pateikti į apyvartą ir vartoti produktus, neatitinkančius IIa skirsnio II poskirsnio nuostatų, išskyrus 120c straipsnį, ir šio poskirsnio įgyvendinimo nuostatų.
II SKYRIUS
Gamintojų organizacijos, tarpšakinės organizacijos, ūkio subjektų organizacijos
122 straipsnis
Gamintojų organizacijos
Valstybės narės pripažįsta gamintojų organizacijas:
a) kurias sudaro gamintojai iš vieno iš šių sektorių:
i) apynių;
ii) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;
iii) vaisių ir daržovių, kai ūkininkai augina vieną ar daugiau to sektoriaus produktų ir (arba) tokius produktus, kurie skirti tik perdirbimui;
iv) šilkaverpių;
b) kurios yra sudarytos pačių gamintojų iniciatyva;
c) kurios siekia konkretaus tikslo, kuris pirmiausia gali apimti, arba, vaisių bei daržovių sektoriuje, turi apimti vieną ar kelis toliau nurodytus tikslus:
i) užtikrinimas, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;
ii) savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentracija ir pateikimas į rinką;
iii) gamybos išlaidų optimizavimas ir gamintojo kainų stabilizavimas.
Valstybės narės bet kurio 1 straipsnyje nurodyto sektoriaus gamintojų organizacijas, išskyrus pirmos dalies a punkte nurodytų sektorių organizacijas, taip pat gali pripažinti laikydamosi tos dalies b ir c punktuose išdėstytų sąlygų.
Valstybės narės vyno sektoriaus gamintojų organizacijas gali pripažinti 1 dalies b ir c punktuose nurodytomis sąlygomis, jei tos organizacijos taiko narystės taisykles, reikalaujančias, kad jų nariai visų pirma:
a) taikytų gamintojų organizacijos priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;
b) teiktų gamintojo organizacijos statistiniais tikslais prašomą informaciją, visų pirma apie vynmedžiais apsodintus plotus ir rinkos pokyčius;
c) mokėtų baudas už narystės taisyklėse numatytų įsipareigojimų nesilaikymą;
Visų pirma vyno sektoriuje gali būti siekiama, kaip apibrėžta 1 dalies c punkte, šių specifinių tikslų:
a) suteikti ir skatinti techninę pagalbą, naudojant aplinką tausojančius žemdirbystės ir gamybos metodus;
b) skatinti iniciatyvas, susijusias su šalutinių produktų, gautų gaminant vynus, valdymu ir atliekų tvarkymu, visų pirma siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę ir išsaugoti bei skatinti biologinę įvairovę;
c) vykdyti darnių gamybos metodų ir rinkos pokyčių mokslinius tyrimus;
d) padėti įgyvendinti paramos programas, kaip nurodyta II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVb skirsnyje.
123 straipsnis
Tarpšakinės organizacijos
►M3 1. ◄ Valstybės narės pripažįsta tarpšakines organizacijas:
a) kurias sudaro ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu toliau nurodytuose sektoriuose, atstovai:
i) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje,
ii) tabako sektoriuje;
b) kurios yra įsteigtos visų ar kai kurių jas sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;
c) kurios siekia konkretaus tikslo, kuris pirmiausia gali būti susijęs su:
i) organizacijos narių produkcijos pasiūlos sutelkimu ir prekybos ja bei koordinavimu;
ii) kartu atliekamu gamybos ir perdirbimo pritaikymu prie rinkos reikalavimų ir produktų gerinimu;
iii) gamybos ir perdirbimo racionalizavimo bei gerinimo skatinimu;
iv) tvarios gamybos metodų ir rinkos pokyčių tyrimų atlikimu.
▼M3 —————
2. Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytos tarpšakinės organizacijos vykdo veiklą kelių valstybių narių teritorijose, jų pripažinimą svarsto Komisija nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.
3. ►M10 Papildant 1 dalį, valstybės narės taip pat pripažįsta vaisių ir daržovių sektoriaus (ir gali pripažinti vyno sektoriaus) tarpšakines organizacijas:
a) kurias sudaro pradžioje nurodytų sektorių ekonominės veiklos, susijusios su produktų gamyba, prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu, atstovai;
b) kurios yra suformuotos visų arba kelių a punkte nurodytų atstovų iniciatyva; ◄
c) ►M10 vienos (o jei tai vaisių ir daržovių sektoriaus tarpšakinė organizacija – dviejų ar daugiau) iš toliau nurodytų veiklos rūšių viename ar daugiau Bendrijos regionų, vykdymu, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, ir, nedarant poveikio kitiems sektoriams, vyno sektoriuje – visų pirma atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir vartotojų interesus: ◄
i) tobulina žinias apie gamybą bei rinką ir jų skaidrumą;
ii) pagalba siekiant geriau koordinuoti vaisių ir daržovių ir vyno sektorių produktų pateikimą į rinką, visų pirma pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;
iii) parengia tipines sutarčių formas, atitinkančias Bendrijos taisykles;
iv) didesniu pagamintų vaisių bei daržovių produktų ir vyno sektorių produkcijos potencialo išnaudojimu;
v) teikia informaciją ir atlieka mokslinius tyrimus, būtinus siekiant orientuoti gamybą į produktus, kurie geriau atitinka rinkos reikalavimus ir vartotojų skonį bei lūkesčius, visų pirma susijusius su produkto kokybe ir aplinkos apsauga;
vi) ieško būdų riboti augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą ir užtikrinti produkto kokybę ir vandens bei dirvožemio kokybės išlaikymą;
vii) kuria metodus ir priemones produktų kokybei pagerinti visuose gamybos ir pardavimo (o vyno sektoriuje – ir rūgimo) etapuose;
viii) didesniu organinės ūkininkavimo potencialo išnaudojimu ir saugo bei propaguoja tokį ūkininkavimą, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklinimą ir geografines nuorodas;
ix) skatina integruotą gamybą ar kitus aplinkosaugos požiūriu patikimus gamybos metodus;
x) vaisių ir daržovių sektoriui nustato taisykles, susijusias su XVIa priedo 2 ir 3 punktuose nurodytomis gamybos ir pardavimo taisyklėmis, kurios yra griežtesnės nei Bendrijos ar nacionalinės taisyklės;
xi) vyno sektoriuje:
— suteikia informaciją apie konkrečias vyno, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, savybes;
— skatina saikingai ir atsakingai vartoti vyną ir informuoja apie pavojingo vyno vartojimo lygio žalą;
— vykdo vyno rėmimo veiksmus, visų pirma trečiosiose šalyse.
124 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl gamintojų ir tarpšakinių organizacijų
1. 122 straipsnis ir 123 straipsnio 1 dalis taikomi atsižvelgiant į gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų, veikiančių bet kuriame iš 1 straipsnyje nurodytų sektorių, išskyrus 122 straipsnio pirmos pastraipos a punkte ir 123 straipsnio 1 dalyje nurodytus sektorius, pripažinimą, dėl kurio valstybės narės priima sprendimus pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę.
2. Pagal Reglamentus (EB) Nr. 865/2004, (EB) Nr. 1952/2005 ir (EB) Nr. 1544/2006 pripažintos arba patvirtintos gamintojų organizacijos laikomos pagal šio reglamento 122 straipsnį pripažintomis gamintojų organizacijomis.
Pagal Reglamentus (EEB) Nr. 2077/92 ir (EB) Nr. 865/2004 pripažintos arba patvirtintos tarpšakinės organizacijos laikomos pagal šio reglamento 123 straipsnį pripažintomis tarpšakinėmis organizacijomis.
125 straipsnis
Ūkio subjektų organizacijos
Šiame reglamente ūkio subjektų organizacijas sudaro pripažintos gamintojų organizacijos, pripažintos tarpšakinės organizacijos arba pripažintos kitų ūkio subjektų, veikiančių alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, organizacijos arba jų asociacijos.
1a skirsnis
Taisyklės dėl gamintojų organizacijų, tarpšakinių organizacijų ir gamintojų grupių vaisių ir daržovių sektoriuje
1 poskirsnis
Gamintojų organizacijų įstatai ir pripažinimas
125a straipsnis
Gamintojų organizacijų įstatai
1. Pagal gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje įstatus reikalaujama, kad jos nariai gamintojai visų pirma:
a) taikytų gamintojų organizacijos priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;
b) priklausytų tik vienai gamintojų organizacijai atitinkamo ūkio gaminamo 122 straipsnio a punkto iii papunktyje nurodyto produkto atžvilgiu;
c) visą atitinkamą produkciją parduotų per gamintojų organizaciją;
d) teiktų gamintojų organizacijos statistikos tikslais reikalaujamą informaciją, ypač apie auginimo plotus, užauginamus kiekius, derlingumą ir tiesioginį pardavimą;
e) mokėtų asociacijos įstatuose numatytus finansinius įnašus 103b straipsnyje numatytam veiklos fondui sukurti ir papildyti.
2. Nepaisant 1 dalies c punkto, jei gamintojų organizacija įgalioja ir jei tai atitinka gamintojų organizacijos nustatytas sąlygas bei nuostatas, gamintojai nariai gali:
a) tiesiogiai savo ūkyje ir (arba) už savo ūkio ribų vartotojų asmeniniam vartojimui parduoti tik nustatytą savo produkcijos ir (arba) produktų procentinę dalį; šią procentinę dalį nustato valstybė narė ir ji negali būti mažesnė negu 10 %;
b) patys arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti nedidelius palyginti su savo organizacijos parduodamomis apimtimis produktų kiekius;
c) savarankiškai ar per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti produktus, kurių dėl jų savybių paprastai tos organizacijos komercinė veikla neapima.
3. Gamintojų organizacijos įstatuose taip pat numatoma:
a) 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatymo, priėmimo ir keitimo tvarka;
b) gamintojų organizacijai finansuoti reikalingi narių finansiniai įnašai;
c) taisyklės, leidžiančios gamintojams nariams demokratiškais būdais kruopščiai tikrinti savo organizaciją ir jos sprendimus;
d) sankcijos už įsipareigojimų pagal įstatus pažeidimus, ypač už finansinių įnašų nesumokėjimą arba gamintojų organizacijos nustatytų taisyklių pažeidimus;
e) naujų narių priėmimo taisyklės, visų pirma minimalus narystės laikotarpis;
f) organizacijos veikimui būtinos apskaitos ir biudžeto taisyklės.
4. Ekonominių klausimų srityje gamintojų organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje laikomos veikiančiomis savo narių vardu ir jų naudai.
125b straipsnis
Pripažinimas
1. Valstybės narės gamintojų organizacijomis vaisių ir daržovių sektoriuje pripažįsta visus dėl tokio pripažinimo besikreipiančius juridinius asmenis arba aiškiai apibrėžtas juridinių asmenų dalis, jeigu:
a) jų tikslas – skatinti aplinkos apsaugos požiūriu patikimos auginimo praktikos, gamybos metodų ir atliekų tvarkymo praktikos naudojimą, visų pirma siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę ir išsaugoti ar puoselėti biologinę įvairovę, ir jei jie atitinka 122 ir 125a straipsniuose nustatytus reikalavimus ir pateikia atitinkamus to įrodymus;
b) jos turi minimalų narių skaičių ir minimalią parduodamos produkcijos apimtį arba vertę, kuriuos nustato valstybės narės, ir pateikia atitinkamus įrodymus;
c) yra pakankamai įrodymų, kad laiko ir efektyvumo bei tiekimo sutelktumo požiūriu jos gali vykdyti savo veiklą tinkamai, todėl valstybės narės gali nuspręsti, kokius 122 straipsnio a punkto iii papunktyje nurodytus produktus ar produktų grupes turėtų apimti gamintojų organizacijos veiklos sritis;
d) jos veiksmingai padeda savo nariams gauti techninę pagalbą naudojant aplinkos apsaugos požiūriu patikimą auginimo praktiką;
e) jos, jei to reikia, veiksmingai aprūpina savo narius techninėmis jų produktų surinkimo, sandėliavimo, pakavimo ir pardavimo priemonėmis;
f) jos užtikrina tinkamą savo veiklos komercinį ir buhalterinį valdymą; ir
g) jos neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.
2. Valstybės narės:
a) per tris mėnesius nuo prašymo su visais atitinkamais įrodymais pateikimo sprendžia, ar pripažinti gamintojų organizaciją;
b) atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar gamintojų organizacijos laikosi šio skyriaus nuostatų, o jei šio reglamento nuostatų nesilaikoma arba jos pažeidžiamos, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;
c) apie visus sprendimus dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo suteikti ar panaikinimo kartą per metus praneša Komisijai.
2 poskirsnis
Gamintojų organizacijų ir gamintojų grupių asociacija
125c straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacija vaisių ir daržovių sektoriuje
Gamintojų organizacijų asociacija vaisių ir daržovių sektoriuje įsteigiama pripažintų gamintojų organizacijų iniciatyva ir gali vykdyti bet kokią šiame reglamente nurodytą gamintojų organizacijos veiklą. Šiuo tikslu gavusios prašymą, valstybės narės gali pripažinti gamintojų organizacijų asociaciją, jei:
a) valstybė narė mano, kad asociacija yra pajėgi veiksmingai vykdyti šią veiklą; ir
b) asociacija neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.
125a straipsnio 4 dalis taikoma mutatis mutandis.
125d straipsnis
Užsakomosios paslaugos
Valstybės narės gali leisti pripažintai gamintojų organizacijai vaisių ir daržovių sektoriuje ar pripažintai gamintojų organizacijų asociacijai tame sektoriuje naudotis užsakomosiomis paslaugomis, įskaitant dukterinių įmonių paslaugas, jei ji valstybei narei pateikia pakankamai įrodymų, kad tai yra tinkamas būdas siekti atitinkamos gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos tikslų.
125e straipsnis
Gamintojų grupės vaisių ir daržovių sektoriuje
1. Valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, arba mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 1 straipsnio 2 dalyje, ūkininkų, auginančių vieną ar daugiau vaisių ir daržovių sektoriaus produktų ir (arba) tik perdirbimui skirtus tokius produktus, iniciatyva kaip juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis gali būti steigiamos gamintojų grupės, kad jos būtų pripažintos gamintojų organizacija.
Tokioms gamintojų grupėms gali būti leidžiama taikyti pereinamąjį laikotarpį 122 straipsnyje nurodytoms pripažinimo gamintojų organizacija sąlygoms įvykdyti.
Siekdamos įvykdyti pripažinimo reikalavimus, šios gamintojų grupės pateikia atitinkamai valstybei narei etapais išdėstytą pripažinimo planą, kurio priėmimas reiškia antroje pastraipoje nurodyto penkerių metų laikotarpio pradžią ir preliminarų pripažinimą. Pereinamasis laikotarpis trunka ne ilgiau nei penkerius metus.
2. Prieš priimdamos pripažinimo planą, valstybės narės informuoja Komisiją apie savo ketinimus ir galimą jų finansinį poveikį.
3 poskirsnis
Taisyklių taikymo išplėtimas ekonominės zonos gamintojams
125f straipsnis
Taisyklių taikymo išplėtimas
1. Tais atvejais, kai laikoma, kad gamintojų organizacija vaisių ir daržovių sektoriuje, veikianti konkrečioje ekonominėje zonoje, toje zonoje atstovauja konkretaus produkto gamybai ir gamintojams, atitinkama valstybė narė gamintojų organizacijos prašymu gali nustatyti, kad toje ekonominėje zonoje įsisteigusiems gamintojams, kurie nepriklauso tai gamintojų organizacijai, yra privalomos:
a) 125a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos taisyklės;
b) taisyklės, reikalingos 103c straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti.
Pirma pastraipa taikoma su sąlyga, kad tos taisyklės:
a) galioja bent vienerius prekybos metus;
b) yra įtrauktos į išsamų XVIa priede pateikiamą sąrašą;
c) yra nustatomos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams.
Tačiau antros pastraipos a punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jei atitinkamos taisyklės yra nurodytos XVIa priedo 1, 3 ir 5 punktuose. Šiuo atveju taisyklių taikymo išplėtimas negali būti taikomas ilgiau nei vienerius prekybos metus.
2. Šiame poskirsnyje „ekonominė zona“ yra geografinė zona, kurią sudaro gretimi arba kaimyniniai gamybos regionai, kuriuose gamybos ir prekybos sąlygos yra vienodos.
Valstybės narės pateikia Komisijai ekonominių zonų sąrašą.
Per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija patvirtina sąrašą arba pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare nusprendžia, kokius pakeitimus pastaroji turi padaryti. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia patvirtintą sąrašą.
3. Gamintojų organizacija yra laikoma atstovaujančia pagal 1 dalį, jei jos nariai sudaro ne mažiau kaip 50 % tos ekonominės zonos, kurioje ji veikia, gamintojų ir jai tenka ne mažiau kaip 60 % tos zonos produkcijos apimties. Nepažeidžiant 5 dalies, apskaičiuojant šias procentines dalis neatsižvelgiama į ekologiškų produktų, kuriems iki 2008 m. gruodžio 31 d. taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007, gamintojus ar produkciją.
4. Taisyklės, kurios yra nustatomos privalomomis visiems konkrečios ekonominės zonos gamintojams:
a) nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos gamintojams;
b) jeigu jose aiškiai nenurodoma kitaip, netaikomos produktams, pateiktiems perdirbti pagal sutartį, pasirašytą iki prekybos metų pradžios, išskyrus taisykles, reglamentuojančias duomenų apie gamybą teikimą, nurodytą 125a straipsnio 1 dalies a punkte;
c) neprieštarauja galiojančioms Bendrijos ir nacionalinėms taisyklėms.
5. Taisyklės negali būti nustatytos privalomomis ekologiškų produktų, kuriuos iki 2008 m. gruodžio 31 d. reglamentuoja Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 834/2007, gamintojams, išskyrus tuo atveju, kai tokiai priemonei pritaria ne mažiau kaip 50 % ekonominės zonos, kurioje gamintojų organizacija veikia ir kurioje gamintojų organizacijai tenka bent 60 % produkcijos, gamintojų.
125g straipsnis
Pranešimas
Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie taisykles, kurias jos nustatė privalomomis visiems gamintojams konkrečioje ekonominėje zonoje pagal 125f straipsnio 1 dalį. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia šias taisykles.
125h straipsnis
Taisyklių taikymo išplėtimo panaikinimas
Komisija nusprendžia, kad valstybė narė turi panaikinti taisyklių taikymo išplėtimą, dėl kurio ta valstybė narė pagal 125f straipsnio 1 dalį priėmė sprendimą:
a) jeigu ji nustato, kad tas taikymo išplėtimas didelėje vidaus rinkos dalyje panaikina konkurenciją arba kelia pavojų laisvai prekybai ar kelia grėsmę Sutarties 33 straipsnio tikslams;
b) jeigu ji nustato, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis taikoma taisyklėms, kurių taikymas išplėstas kitiems gamintojams. Komisijos sprendimas dėl tų taisyklių taikomas tik nuo tokio nustatymo datos;
c) jeigu atlikusi patikrinimus ji nustato, kad buvo nesilaikoma šio poskirsnio nuostatų.
125i straipsnis
Nariais nesančių gamintojų finansiniai įnašai
Kai taikoma 125f straipsnio 1 dalis, suinteresuota valstybė narė, išnagrinėjusi pateiktus įrodymus, gali nuspręsti, kad nariais nesantys gamintojai privalo sumokėti gamintojų organizacijai dalį gamintojų narių mokamų finansinių įnašų, naudojamų padengti:
a) administracinėms išlaidoms, atsirandančioms taikant 125f straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles;
b) organizacijos arba asociacijos atliekamų ir visiems tos zonos gamintojams naudingų mokslinių tyrimų, rinkos tyrimų ir pardavimo skatinimo išlaidoms.
125j straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacijų taisyklių taikymo išplėtimas
Šiame poskirsnyje visos nuorodos į gamintojų organizacijas taip pat suprantamos kaip nuorodos į pripažintas gamintojų organizacijų asociacijas.
4 poskirsnis
Tarpšakinės organizacijos vaisių ir daržovių sektoriuje
125k straipsnis
Pripažinimas ir pripažinimo panaikinimas
1. Jei valstybės narės struktūros tai pateisina, valstybės narės tarpšakinėmis organizacijomis vaisių ir daržovių sektoriuje gali pripažinti visus jų teritorijoje įsteigtus ir tinkamą paraišką pateikusius juridinius asmenis, jei jie:
a) savo veiklą vykdo viename ar keliuose atitinkamos valstybės narės regionuose;
b) tame regione ar tuose regionuose atstovauja didelei vaisių bei daržovių ir iš vaisių bei daržovių perdirbtų produktų gamybos ir (arba) prekybos ir (arba) perdirbimo daliai, o daugiau kaip vieno regiono atveju kiekvienos iš jas sudarančių šakų atveju gali įrodyti minimalų atstovavimo mastą kiekviename regione;
c) vykdo dviejų ar daugiau 123 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų rūšių veiklą;
d) patys nedalyvauja vaisių ir daržovių ar iš vaisių ir daržovių perdirbtų produktų gamyboje, perdirbime arba pardavime;
e) nedalyvauja jokiuose 176a straipsnio 4 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose.
2. Prieš suteikdamos pripažinimą, apie pripažinimo paraiškas pateikusias tarpšakines organizacijas valstybės narės praneša Komisijai ir pateikia visą susijusią informaciją apie jų atstovaujamumą ir įvairių rūšių veiklą bei visą kitą įvertinimui reikalingą informaciją.
Per du mėnesius nuo pranešimo Komisija gali paprieštarauti dėl pripažinimo.
3. Valstybės narės:
a) per tris mėnesius nuo paraiškos su visais reikalingais patvirtinančiais dokumentais pateikimo nusprendžia, ar suteikti pripažinimą;
b) atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar tarpšakinės organizacijos laikosi pripažinimo nuostatų ir sąlygų, o jei jos nesilaiko šio reglamento nuostatų arba jas pažeidžia, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;
c) panaikina pripažinimą, jei:
i) nebesilaikoma šiame poskirsnyje nustatytų pripažinimo reikalavimų ir sąlygų;
ii) tarpšakinė organizacija dalyvauja 176a straipsnio 4 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ar suderintuose veiksmuose, neapribojant jokių kitų sankcijų, kurios turi būti taikomos pagal nacionalinės teisės aktus;
iii) tarpšakinė organizacija nesilaiko 176a straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos pranešti;
d) per du mėnesius praneša Komisijai apie kiekvieną sprendimą dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo jį suteikti ar jo panaikinimo.
4. Komisija nustato sąlygas ir nuostatas, pagal kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai apie tarpšakinių organizacijų veiklą ir šių pranešimų dažnumą.
Atlikusi patikrinimus Komisija gali prašyti valstybės narės panaikinti pripažinimą.
5. Pripažinimą sudaro leidimas vykdyti 123 straipsnio 3 dalies c punkte išvardytą veiklą laikantis šio reglamento sąlygų.
6. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia pripažintų tarpšakinių organizacijų sąrašą, nurodydama jų veiklos ekonominę sritį ar zoną ir vykdomą veiklą, kaip apibrėžta 125l straipsnyje. Apie pripažinimo panaikinimą taip pat skelbiama viešai.
125l straipsnis
Taisyklių taikymo išplėtimas
1. Tais atvejais, kai valstybės narės konkrečiame regione ar regionuose tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia tam tikro produkto gamybai, prekybai juo arba jo perdirbimui, atitinkama valstybė narė tos tarpšakinės organizacijos prašymu gali ribotam laikotarpiui nustatyti, kad kai kurie toje organizacijoje sudaryti susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai būtų privalomi kitiems tame regione ar tuose regionuose atskirai ar grupėmis veikiantiems ūkio subjektams, kurie tai organizacijai nepriklauso.
2. Tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia pagal šio straipsnio 1 dalį, jei atitinkamame valstybės narės regione ar regionuose jai tenka ne mažiau kaip du trečdaliai atitinkamo produkto ar produktų gamybos, prekybos jais arba jų perdirbimo. Jei paraiška dėl jos taisyklių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams pateikiama dėl daugiau kaip vieno regiono, ta tarpšakinė organizacija privalo įrodyti bent minimaliai atstovaujanti kiekvienai iš ją sudarančių šakų kiekviename iš tų regionų.
3. Taisyklės, kurių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams gali būti prašoma:
a) turi vieną iš šių tikslų:
i) duomenų teikimas apie gamybą ir rinką;
ii) griežtesnės negu Bendrijoje nustatytos ar nacionalinės gamybos taisyklės;
iii) su Bendrijos taisyklėmis suderinamų standartinių sutarčių sudarymas;
iv) pardavimo taisyklės;
v) aplinkos apsaugos taisyklės;
vi) priemonės, kuriomis siekiama skatinti ir išnaudoti produktų potencialą;
vii) priemonės apsaugoti ekologinę žemdirbystę, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;
b) galioja jau bent vienerius prekybos metus;
c) gali būti nustatytos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams;
d) nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos ūkio subjektams.
Tačiau pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jei atitinkamos taisyklės yra nurodytos XVIa priedo 1, 3 ir 5 punktuose. Šiuo atveju taisyklių taikymo išplėtimas negali būti taikomas ilgiau nei vienerius prekybos metus.
4. 3 dalies a punkto ii, iv ir v papunkčiuose nurodytos taisyklės negali būti kitos nei pateiktos XVIa priede. 3 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos taisyklės netaikomos už 1 dalyje nurodyto konkretaus regiono ar regionų ribų pagamintiems produktams.
125m straipsnis
Pranešimas apie taisyklių taikymo išplėtimą ir taisyklių taikymo išplėtimo panaikinimas
1. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai praneša apie taisykles, kurias jos viename ar keliuose konkrečiuose regionuose yra nustačiusios privalomomis visiems ūkio subjektams pagal 125l straipsnio 1 dalį. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia šias taisykles.
2. Prieš viešai paskelbdama taisykles Komisija informuoja pagal 195 straipsnį įsteigtą komitetą apie visus pranešimus dėl tarpšakinių susitarimų taikymo išplėtimo.
3. 125h straipsnyje nurodytais atvejais Komisija nusprendžia, kad valstybė narė privalo panaikinti savo nustatytą taisyklių taikymo išplėtimą.
125n straipsnis
Ne narių finansiniai įnašai
Tais atvejais, kai išplečiamas taisyklių dėl vieno ar kelių produktų taikymas ir kai pripažinta tarpšakinė organizacija vykdo vienos ar kelių iš 125l straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų rūšių veiklą, atitinkančią asmenų, kurių veikla yra susijusi su vienu ar keliais atitinkamais produktais, bendrą ekonominį interesą, pripažinimą suteikusi valstybė narė gali nuspręsti, kad tai tarpšakinei organizacijai nepriklausantys, bet iš tos veiklos naudą gaunantys atskiri asmenys ar grupės mokėtų tai organizacijai visus arba dalį jos narių mokamų finansinių įnašų tokiu mastu, kokiu tie įnašai yra skiriami tiesiogiai dėl tos veiklos atsiradusioms išlaidoms padengti.
125o straipsnis
Pripažinimas
1. Valstybės narės gali pripažinti tą gamintojo ir tarpšakinę organizaciją, kuri pateikė paraišką dėl jos pripažinimo atitinkamoje valstybėje narėje ir kurios paraiškoje pateikiami įrodymai, kad ji:
a) jei tai gamintojų organizacija:
i) atitinka 122 straipsnio reikalavimus;
ii) turi minimalų narių skaičių, kurį nustato atitinkama valstybė narė;
iii) toje vietovėje, kurioje ši organizacija vykdo veiklą, jos nariai tiekia minimalų rinkai reikalingą produkcijos kiekį, kurį nustato atitinkama valstybė narė;
iv) gali laiku ir veiksmingai vykdyti savo veiklą ir sutelkti atsargas;
v) veiksmingai padeda savo nariams gauti techninę pagalbą taikant aplinkos apsaugos požiūriu patikimą auginimo praktiką;
b) jei tai tarpšakinė organizacija:
i) atitinka 123 straipsnio 3 dalies reikalavimus;
ii) vykdo veiklą viename ar daugiau atitinkamos teritorijos regionų;
iii) jos atstovaujami gamintojai arba prekybininkai parduoda arba pagamina nemažą produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, dalį;
iv) neužsiima vyno sektoriaus produktų gamyba, perdirbimu ar prekyba jais.
2. Pagal Reglamentą (EB) 1493/1999 pripažintos gamintojų organizacijos laikomos pagal šį straipsnį pripažintomis gamintojų organizacijomis.
123 straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 1 pastraipos b punkte numatytus kriterijus atitinkančios organizacijos, kurias pripažino valstybės narės, laikomos pagal tas nuostatas pripažintomis tarpšakinėmis organizacijomis.
3. 125b straipsnio 2 dalis ir 125k straipsnio 3 dalis taikomos mutatis mutandis atitinkamai vyno sektoriaus gamintojams ir tarpšakinėms organizacijoms. Tačiau:
a) 125b straipsnio 2 dalies a punkte ir 125k straipsnio 3 dalies c punkte nurodyti laikotarpiai atitinkamai yra keturi mėnesiai;
b) 125b straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos paraiškos dėl pripažinimo pateikiamos valstybėje narėje, kurioje organizacija turi pagrindinę būstinę;
c) 125b straipsnio 2 dalies c punkte ir 125k straipsnio 3 dalies d punkte nurodyti kasmet teikiami pranešimai atitinkamai teikiami iki kiekvienų metų kovo 1 d.
126 straipsnis
Ne narių mokamas narystės mokestis
1. Jei pripažinta tabako sektoriaus tarpšakinė organizacija užsiima viena arba keliomis 2 dalyje nurodytomis veiklos rūšimis, kurios tarnauja bendriems ekonominiams interesams tų asmenų, kurių veikla yra susijusi su vienu arba keliais atitinkamais produktais, pripažinimą suteikusi valstybė narė arba, jei pripažinimą suteikė Komisija, Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali nuspręsti, kad pavieniai asmenys arba grupės, kurie nėra organizacijos nariai, bet turi iš šios veiklos naudos, mokėtų organizacijai visą arba dalį jos narių mokamo mokesčio, jei toks mokestis yra skirtas padengti išlaidas, tiesiogiai atsiradusias vykdant aptariamą veiklą, išskyrus bet kokias administracines išlaidas.
2. 1 dalyje nurodytos veiklos rūšys yra susijusios su vienu arba keliais iš toliau išvardytų tikslų:
a) produktų vertės padidinimo moksliniais tyrimais, visų pirma taikant naujus, žmonių sveikatai nepavojingus naudojimo būdus;
b) tabako lapų ir briketų kokybės pagerinimo moksliniais tyrimais;
c) auginimo būdų, leidžiančių sunaudoti mažiau augalų apsaugos produktų ir užtikrinančių dirvos bei aplinkos išsaugojimą, moksliniais tyrimais.
3. Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, kuriuos jos ketina priimti pagal 1 dalį. Tokie sprendimai gali įsigalioti tik praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo informuota Komisija. Per šį laikotarpį Komisija gali pareikalauti atmesti visą sprendimo projektą arba jo dalį, jei siūlomas bendras ekonominis interesas nėra tinkamai pagrįstas.
4. Jei pagal šį skyrių Komisijos pripažintos tarpšakinės organizacijos veikla atitinka bendrą ekonominį interesą, Komisija pateikia atitinkamoms valstybėms narėms savo sprendimo projektą, o šios per du mėnesius pateikia pastabas.
127 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio skyriaus taikymo taisykles, visų pirma atskirų sektorių gamintojų, tarpšakinių ir ūkio subjektų organizacijų pripažinimo sąlygas ir procedūras, įskaitant:
a) konkrečius tokių organizacijų siektinus tikslus;
b) tokių organizacijų įstatus;
c) tokių organizacijų veiklą;
d) nuo 122, 123 ir 125 straipsniuose nustatytų reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas;
da) taisykles dėl transnacionalinių gamintojų organizacijų ir transnacionalinių gamintojų organizacijų asociacijų, įskaitant dėl atitinkamų kompetentingų institucijų teiktinos administracinės pagalbos transnacionalinio bendradarbiavimo atveju;
e) prireikus galimą tarpšakinės organizacijos statuso pripažinimo poveikį.
III DALIS
PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
128 straipsnis
Bendrieji principai
Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba pagal jį priimtose nuostatose numatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:
a) apmokestinti mokesčiu, kuris yra muitui lygiaverčio poveikio;
b) taikyti kiekybinį apribojimą ar lygiaverčio poveikio priemonę.
129 straipsnis
Kombinuotoji nomenklatūra
Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, muitų tarifų klasifikacijai taikomos kombinuotosios nomenklatūros, numatytos 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo ( 80 ) (toliau – kombinuotoji nomenklatūra) aiškinimo bendrosios taisyklės ir specialios jos taikymo taisyklės. ►M10 Su šio reglamento taikymu susijusi tarifų nomenklatūra, įskaitant prireikus III priede ir XIb priede pateiktas sąvokų apibrėžtis, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą. ◄
II SKYRIUS
Importas
130 straipsnis
Importo licencijos
1. Nepažeidžiant atvejų, kai importo licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, Komisija gali reikalauti importo licencijų į Bendriją importuojant vieną ar daugiau produktų iš šių sektorių:
a) grūdų;
b) ryžių;
c) cukraus;
d) sėklų;
e) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, kai importuojami produktai, klasifikuojami 1509, 1510 00, 0709 90 39, 0711 20 90, 2306 90 19, 1522 00 31 ir 1522 00 39 KN pozicijose ar subpozicijose;
f) linų ir kanapių, tiek, kiek tai yra susiję su kanapėmis;
fa) vaisių ir daržovių;
fb) perdirbtų vaisių ir daržovių;
g) bananų;
ga) vynas;
h) gyvų augalų;
i) galvijienos;
j) pieno ir pieno produktų;
k) kiaulienos;
l) avienos ir ožkienos;
m) kiaušinių;
n) paukštienos;
o) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.
2. Taikydama 1 dalį, Komisija atsižvelgia į importo licencijų poreikį siekiant administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti konkrečių produktų importą.
131 straipsnis
Licencijų išdavimas
Išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente arba kitame Tarybos teisės akte numatoma kitaip, importo licencijas visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Bendrijoje, išduoda valstybės narės, nepažeisdamos priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms taikyti.
132 straipsnis
Galiojimas
Importo licencijos galioja visoje Bendrijoje.
133 straipsnis
Užstatas
1. Išskyrus atvejus, kai Komisija nurodo kitaip, licencijos išduodamos pateikus užstatą, garantuojantį, kad produktai bus importuojami licencijos galiojimo laikotarpiu.
2. Išskyrus force majeure atvejus, jeigu importo licencijos galiojimo laikotarpiu importas nėra įvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies, užstatas negrąžinamas arba grąžinama tik dalis užstato.
133a straipsnis
Specialūs vyno sektoriuje taikomi saugumo reikalavimai
1. Sulčių ir misos (klasifikaciniai KN kodai 2009 61, 2009 69 ir 2204 30), kurioms Bendrojo muitų tarifo muitai taikomi atsižvelgiant į produkto importo kainą, faktinė kaina tikrinama tikrinant kiekvieną siuntą arba taikant vienodo dydžio importo vertę, Komisijos apskaičiuotą remiantis tiems patiems produktams nustatyta kaina kilmės šalyse.
Jei siuntos deklaruojamoji įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, jei tokia yra, padidinta Komisijos nustatyta ribine suma, kuri vienodo dydžio vertės negali viršyti 10 %, turi būti pateikiamas užstatas, lygus importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.
Jei siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama, taikoma bendrojo muitų tarifo muito norma priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba yra nustatoma taikant atitinkamas muitų teisės aktų nuostatas pagal Komisijos nustatomas sąlygas.
2. Jei importuojamiems produktams taikomos XVb priedo B.5 punkto arba C punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, importuotojai, išleisdami tokius produktus į laisvą apyvartą, nurodytoms muitinės įstaigoms pateikia užstatą. Užstatas grąžinamas, kai importuotojas pateikia valstybės narės, kurioje produktai išleidžiami į laisvą apyvartą, muitinėms įstaigoms priimtiną įrodymą, kad iš misų buvo pagamintos vynuogių sultys, jos buvo sunaudotos ne vyno sektoriaus produktams arba, jei iš jų buvo pagamintas vynas, jis buvo atitinkamai paženklintas.
134 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, įskaitant licencijų galiojimo laikotarpius ir užstato dydį.
135 straipsnis
Importo muitai
Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, 1 straipsnyje nurodytiems produktams taikomi Bendrajame muitų tarife nustatyti importo muitai.
136 straipsnis
Grūdų importo muitų apskaičiavimas
1. Nepaisant 135 straipsnio, produktams, klasifikuojamiems 1001 10 00, 1001 90 91, ex10019099 (aukštos kokybės paprastieji kviečiai), 1002 00 00, 1005 10 90, 1055 90 00 ir 1007 00 90 KN subpozicijose, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių produktų importo metu taikomai intervencinei kainai, kuri padidinama 55 % ir iš kurios atimama konkrečiai siuntai taikoma CIF importo kaina. Tačiau tas muitas negali viršyti konvencinės muito normos, nustatytos remiantis kombinuotąja nomenklatūra.
2. Siekiant apskaičiuoti 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtoje dalyje nurodytų produktų CIF importo kainos.
137 straipsnis
Lukštentų ryžių importo muitų apskaičiavimas
1. Nepaisant 135 straipsnio, lukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 20 KN pozicijoje, importo muitą Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato per dešimt dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos pagal XVII priedo 1 punktą.
Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato naujai taikomą muitą tik tada, jeigu dėl paskaičiavimų, atliktų taikant minėto priedo nuostatas, reikia keisti muitą. Tol, kol nėra nustatytas naujas taikytinas muitas, taikomas anksčiau nustatytas muitas.
2. Apskaičiuojant XVII priedo 1 punkte nurodytą importą, atsižvelgiama į lukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 20 KN pozicijoje, kiekį, dėl kurio buvo išduotos importo licencijos per atitinkamą referencinį laikotarpį, išskyrus 138 straipsnyje nurodytas Basmati ryžių importo licencijas.
3. Metinis referencinis kiekis yra 449 678 tonos. Dalinis referencinis kiekis kiekvieniems prekybos metams sudaro pusę metinio referencinio kiekio.
138 straipsnis
Lukštentų Basmati ryžių importo muitų apskaičiavimas
Nepaisant 135 straipsnio, Komisijos nustatytomis sąlygomis lukštentų Basmati ryžių veislėms, klasifikuojamoms 1006 20 17 ir 1006 20 98 KN subpozicijose, nurodytose XVIII priede, yra taikomas nulinis importo muitas.
139 straipsnis
Nulukštentų ryžių importo muitų apskaičiavimas
1. Nepaisant 135 straipsnio, iš dalies arba visiškai nulukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 30 KN subpozicijoje, importo muitą Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato per dešimt dienų po kiekvieno atitinkamo referencinio laikotarpio pabaigos pagal XVII priedo 2 punktą.
Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, nustato naujai taikomą muitą tik tada, jeigu dėl paskaičiavimų, atliktų taikant minėto priedo nuostatas, reikia keisti muitą. Tol, kol nėra nustatytas naujas taikytinas muitas, taikomas anksčiau nustatytas muitas.
2. Apskaičiuojant XVII priedo 2 punkte nurodytą importą, atsižvelgiama į iš dalies nulukštentų ar visiškai nulukštentų ryžių, klasifikuojamų 1006 30 KN pozicijoje, kiekį, dėl kurio buvo išduotos importo licencijos per atitinkamą referencinį laikotarpį.
140 straipsnis
Skaldytų ryžių importo muitų apskaičiavimas
Nepaisant 135 straipsnio, skaldytiems ryžiams, klasifikuojamiems 1006 40 00 KN pozicijoje, nustatomas 65 EUR už toną importo muitas.
140a straipsnis
Įvežimo kainų vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose sistema
1. Jei bendrojo muitų tarifo muito normos taikymas priklauso nuo importuotos siuntos įvežimo kainos, šios kainos patikimumas tikrinamas naudojant Komisijos pagal produktą ir kilmę apskaičiuotą vienodo dydžio importo vertę, remiantis to produkto kainų valstybių narių reprezentatyviose importo rinkose arba, kur tinka, kitose rinkose svertiniu vidurkiu.
Tačiau Komisija gali priimti konkrečias nuostatas produktų, importuotų visų pirma perdirbimui, įvežimo kainai patikrinti.
2. Jei atitinkamos prekių siuntos deklaruota įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, pridėjus Komisijos nustatytą maržą, kuri negali daugiau kaip 10 % viršyti vienodo dydžio importo vertės, reikalaujama pateikti garantiją, lygią importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.
3. Jei atitinkamos siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama atliekant muitinės formalumus, taikoma bendrojo muitų tarifo muito norma priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba yra nustatoma taikant atitinkamas muitų teisės aktų nuostatas pagal Komisijos nustatomas sąlygas.
141 straipsnis
Papildomi importo muitai
1. ►M10 Laikantis 135–140a straipsniuose nustatytos muito normos papildomas importo muitas taikomas grūdų, ryžių, cukraus, vaisių ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir bananų sektorių vieno ar daugiau produktų ir vynuogių sulčių bei vynuogių misos importui, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui Bendrijos rinkai, kurį gali sukelti toks importas, arba neutralizuoti tokį poveikį, jeigu: ◄
a) importuojama žemesne kaina nei kaina, kurią Bendrija nurodė PPO („paleidžiamoji kaina“); arba
b) importo apimtys bet kuriais metais viršija tam tikrą lygį („paleidžiamąjį kiekį“).
Paleidžiamasis kiekis nustatomas remiantis rinkos prieinamumo galimybėmis, prireikus apibrėžiamomis kaip atitinkamą vidaus suvartojimo procentą per trejus ankstesnius metus sudarantis importas.
2. Papildomi importo muitai netaikomi, kai nėra tikėtina, kad importas galėtų sutrikdyti Bendrijos rinką, arba jei pastangos būtų neproporcingos siekiamam tikslui.
3. Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.
CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.
142 straipsnis
Importo muitų taikymo sustabdymas cukraus sektoriuje
Siekdama užtikrinti 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai reikalingą tiekimą, Komisija gali iš dalies arba visiškai sustabdyti importo muitų taikymą tam tikriems šių produktų kiekiams:
a) cukraus, klasifikuojamo 1701 KN pozicijoje;
b) izogliukozės, klasifikuojamos 1702 30 10, 1702 40 10, 1702 60 10 ir 1702 90 30 KN pozicijose.
143 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, kuriose visų pirma nurodoma:
a) dėl 136 straipsnio:
i) aukštos kokybės paprastiesiems kviečiams taikomi būtiniausi reikalavimai;
ii) rinkos kainos, į kurias būtina atsižvelgti;
iii) galimybė prireikus konkrečiais atvejais informuoti ūkio subjektus apie taikomą muitą iki konkrečios siuntos pristatymo.
b) dėl 141 straipsnio produktai, kuriems taikomi papildomi importo muitai, ir kiti kriterijai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti to straipsnio 1 dalies taikymą.
144 straipsnis
Tarifinės kvotos
1. Komisija nustato ir administruoja 1 straipsnyje nurodytų produktų importo tarifines kvotas pagal susitarimus, sudarytus remiantis Sutarties 300 straipsniu arba pagal kitus Tarybos teisės aktus, laikydamasi savo priimtų išsamių taisyklių.
2. Tarifinės kvotos administruojamos vengiant atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:
a) metodą, paremtą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);
b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);
c) metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų importuotojų metodą“).
3. Taikant pasirinktą administravimo metodą, prireikus deramai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir būtinybę išsaugoti tos rinkos pusiausvyrą.
145 straipsnis
Tarifinių kvotų nustatymas
Komisija nustato metines tarifines kvotas, kurios prireikus tinkamai paskirstomos metų laikotarpyje, ir taikytiną administravimo metodą.
146 straipsnis
Konkrečios taisyklės
1. Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taikydama perskaičiavimo kursą 4,375, gali nustatyti, kad visas šaldytos ir skirtos perdirbimui galvijienos, klasifikuojamos 0202 20 30, 0202 30 ir 0206 29 91 KN pozicijose, 54 703 tonų importo kvotos kiekis arba jo dalis atitinka lygiaverčius kokybiškos mėsos kiekius.
2. 2 000 000 tonų kukurūzų ir 300 000 tonų sorgo importo į Ispaniją bei 500 000 tonų kukurūzų importo į Portugaliją tarifinių kvotų atveju 148 straipsnyje nurodytos išsamios taisyklės taip pat apima nuostatas, būtinas importui pagal tarifines kvotas vykdyti ir, atitinkamais atvejais, nuostatas dėl atitinkamų valstybių narių mokėjimo agentūrų importuotų kiekių viešojo sandėliavimo bei jų realizavimo tų valstybių narių rinkose.
147 straipsnis
Bananams taikomos tarifinės kvotos
Šis skyrius taikomas nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 ( 81 ).
148 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio skirsnio įgyvendinimo taisykles, kurios pirmiausia susijusios su:
a) garantijomis dėl produkto pobūdžio, provenencijos ir kilmės;
b) a punkte nurodytoms garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimu;
c) importo licencijų išdavimo sąlygomis bei licencijų galiojimo laikotarpiu.
149 straipsnis
Grūdų mišinių importas
Importo muitas, taikomas mišiniams, sudarytiems iš I priedo I dalies a ir b punktuose nurodytų grūdų, nustatomas:
a) tais atvejais, kai mišinį sudaro dvi iš minėtuose punktuose nurodytų grūdų rūšių, importo muitas taikomas:
i) didžiausią mišinio svorio dalį sudarančiam komponentui tada, kai jis sudaro ne mažiau kaip 90 % mišinio svorio;
ii) didesniu importo muitu apmokestinamos rūšies grūdams, įeinantiems į mišinį, tais atvejais, jei nė viena iš dviejų rūšių nesudaro bent 90 % mišinio svorio;
b) tais atvejais, kai mišinį sudaro daugiau kaip dvi iš minėtuose punktuose nurodytų grūdų rūšių ir kai kiekviena iš keleto mišinio grūdų rūšių sudaro daugiau kaip 10 % mišinio svorio, mišiniui taikomas didžiausias į mišinį įeinančių grūdų importo muitas, net tuo atveju, kai dviem ar daugiau į mišinį įeinančių grūdų rūšių taikomas toks pat importo muitas.
Jei mišinyje tik vienos rūšies grūdai sudaro daugiau kaip 10 % mišinio svorio, mišiniui taikomas toks pat importo muitas, kaip ir tos rūšies grūdams.
c) visais kitais a ir b punktuose neaptartais atvejais taikomas importo muitas yra didžiausias į atitinkamą mišinį įeinančių grūdų importo muitas, net tuo atveju, kai dviem ar daugiau į mišinį įeinančių grūdų rūšių taikomas toks pat importo muitas.
150 straipsnis
Grūdų ir ryžių mišinių importas
Iš vienos ar daugiau grūdų rūšių, nurodytų I priedo I dalies a ir b punktuose, ir iš vieno ar daugiau I priedo II dalies a ir b punktuose nurodytų produktų sudarytiems mišiniams taikomas importo muitas yra į mišinį įeinančiai grūdų rūšiai arba produktui taikomas didžiausias importo muitas.
151 straipsnis
Ryžių mišinių importas
Mišiniams, sudarytiems iš ryžių, priskiriamų keletui skirtingų perdirbimo grupių ar etapų, arba ryžių, priskiriamų vienai ar keletui skirtingų perdirbimo grupių ar etapų, ir skaldytų ryžių, taikomas toks importo muitas, kuris:
a) yra taikomas didžiausią mišinio svorio dalį sudarančiam komponentui tais atvejais, kai jis sudaro ne mažiau kaip 90 % mišinio svorio;
b) yra taikomas didžiausiu importo muitu apmokestinamam komponentui tais atvejais, kai nė vienas komponentas nesudaro 90 % mišinio svorio.
152 straipsnis
Tarifinės klasifikacijos taikymas
Kai 149–151 straipsniuose nurodyto importo muito nustatymo metodo taikyti negalima, tuose straipsniuose nurodytiems mišiniams taikytinas muitas nustatomas pagal mišiniams taikomą tarifinę klasifikaciją.
153 straipsnis
Tradiciniai tiekimo rafinavimui poreikiai
1. Nustatytas tradicinis rafinuoti skirto cukraus tiekimo poreikis Bendrijoje yra 2 424 735 tonos per prekybos metus, išreiškus baltojo cukraus kiekiu.
2008–2009 prekybos metais tradicinis tiekimo poreikis paskirstomas taip:
a) 198 748 tonos Bulgarijai;
b) 296 627 tonos Prancūzijai;
c) 100 000 tonų Italijai;
d) 291 633 tonos Portugalijai;
e) 329 636 tonos Rumunijai;
f) 19 585 tonos Slovėnijai;
g) 59 925 tonos Suomijai;
h) 1 128 581 tona Jungtinei Karalystei.
2. 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas tradicinis tiekimo poreikis padidinamas 65 000 tonų. Šis kiekis taikomas žaliaviniam cukranendrių cukrui ir 2008–2009 prekybos metais yra skiriamas vienintelei 2005 m. Portugalijoje veikusiai cukrinių runkelių perdirbimo įmonei. Ši perdirbimo įmonė laikoma nuolatine rafinavimo įmone.
3. Rafinuoti skirto cukraus importo licencijos išduodamos tik nuolatinėms rafinavimo įmonėms, jeigu atitinkami kiekiai neviršija kiekių, kuriuos galima importuoti pagal 1 dalyje nurodytą tradicinį tiekimo poreikį. Vienos nuolatinės rafinavimo įmonės licencijos gali būti perleidžiamos tik kitai nuolatinei rafinavimo įmonei, o licencijų galiojimo laikotarpis baigiasi prekybos metų, kuriems jos buvo išduotos, pabaigoje.
Ši dalis taikoma 2008–2009 prekybos metams bei pirmiesiems trims kiekvienų kitų prekybos metų mėnesiams.
4. Importo muitai laikinai netaikomi rafinuoti skirto cukranendrių cukraus, klasifikuojamo 1701 11 10 KN subpozicijoje, kurio kilmės šalis yra viena iš XIX priede nurodytų valstybių, papildomam kiekiui, kurio reikia užtikrinti tinkamą tiekimą nuolatinėms rafinavimo įmonėms 2008–2009 prekybos metais.
Papildomą kiekį nustato Komisija, remdamasi 1 dalyje nurodyto tradicinio tiekimo poreikio ir cukraus tiekimo rafinavimui prognozuojamo poreikio atitinkamais prekybos metais santykiu. Prekybos metais Komisija gali peržiūrėti tokį santykį, remdamasi ankstesniais vartoti skirto žaliavinio cukraus fiksuoto dydžio įvertinimais.
154 straipsnis
Garantuota kaina
1. AKR ir Indijos cukrui nustatytos garantuotos kainos taikomos standartinės kokybės žaliaviniam ir baltajam cukrui, importuojamam iš:
a) mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 980/2005 ( 82 ) 12 ir 13 straipsniuose nurodytus susitarimus;
b) XIX priede nurodytų valstybių, kai importuojamas 153 straipsnio 4 dalyje nurodytas papildomas kiekis.
2. Paraiškos dėl cukraus garantuota kaina importo licencijų pateikiamos kartu su eksportuojančios šalies valdžios institucijų išduota eksporto licencija, patvirtinančia, kad cukrus atitinka atitinkamuose susitarimuose numatytas taisykles.
155 straipsnis
Įsipareigojimai pagal Protokolą dėl cukraus
Komisija gali patvirtinti priemones, užtikrinančias, kad AKR ir Indijos cukrus į Bendriją būtų importuojamas AKR–EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokole bei Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarime dėl cukranendrių cukraus nustatytomis sąlygomis. Prireikus šiomis priemonėmis gali būti nukrypstama nuo šio reglamento 153 straipsnio.
156 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima išsamias šio poskirsnio taikymo taisykles, visų pirma siekiant laikytis tarptautinių susitarimų. Jos gali apimti XIX priedo pakeitimus.
157 straipsnis
Kanapių importas
1. Šie produktai gali būti importuojami į Bendriją tik jei laikomasi nurodytų sąlygų:
a) tikrųjų kanapių žaliava, klasifikuojama 5302 10 00 KN pozicijoje, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje nustatytas sąlygas;
b) sėjai skirtos kanapių veislių sėklos, klasifikuojamos ex120799 15 KN pozicijoje, jei pateikiamas įrodymas, kad tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija kiekio, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnį;
c) ne sėjai skirtos kanapių sėklos, klasifikuojamos 1207 99 91 KN pozicijoje, kurias importuoja tik valstybių narių įgalioti importuotojai, kad būtų užtikrinta, jog tokios sėklos nėra skirtos sėjai.
2. Nepažeidžiant jokių konkrečių nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal 194 straipsnį, teisė importuoti į Bendriją šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus produktus suteikiama tik atlikus patikrinimus, siekiant nustatyti, ar laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
3. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, kurias valstybės narės yra priėmusios pagal Sutartį, ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal PPO susitarimą dėl žemės.
158 straipsnis
Apynių importas
1. Apynių sektoriaus produktus iš trečiųjų šalių galima importuoti tik tuomet, jeigu jų kokybės standartai yra bent lygiaverčiai Bendrijoje išaugintų tokių pačių produktų arba iš jų pagamintų produktų savybėms.
2. Produktai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nurodytą standartą, jei kilmės šalies valdžios institucijos yra išdavusios atestacijos dokumentą, pripažintą lygiaverčiu 117 straipsnyje nurodytam sertifikatui.
Apynių miltelių, apynių miltelių, turinčių didesnį lupulino kiekį, apynių ekstrakto ir sumaišytų apynių produktų atveju atestacijos dokumentą galima pripažinti lygiaverčiu sertifikatui tuomet, jeigu šių produktų sudėtyje esančios alfa rūgšties kiekis nėra mažesnis negu apyniuose, iš kurių jie paruošti.
Tokių atestacijos dokumentų lygiavertiškumas tikrinamas remiantis išsamiomis Komisijos priimtomis taisyklėmis.
V
158a straipsnis
Specialūs vynų importo reikalavimai
1. Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, visų pirma pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose, šio reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriaus Ia skirsnio I poskirsnio ir 113d straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų taikomos į Bendriją importuojamiems produktams, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204.
2. Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų arba Bendrijos pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones patvirtintų vynininkystės metodų.
3. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, reikia pateikti:
a) kompetentingos įstaigos, įtrauktos į sąrašą, kurį viešai paskelbia Komisija, produkto kilmės šalyje, sudarytą sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad tas produktas atitinka 1 ir 2 dalių nuostatas;
b) produkto kilmės šalies paskirtos įstaigos ar padalinio analizės ataskaitą apie produkto tinkamumą tiesiogiai žmonėms vartoti.
4. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.
159 straipsnis
Apsaugos priemonės
1. Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Tarybos reglamentus (EB) Nr. 519/94 ( 83 ) ir (EB) Nr. 3285/94 ( 84 ), taiko importo į Bendriją apsaugos priemones.
2. Išskyrus atvejus, kai pagal kitus Tarybos teisės aktus numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, taiko pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatytas importo į Bendriją apsaugos priemones.
3. Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui, gali taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima dėl jo sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.
Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos pagal 1 ir 2 dalis priimtų sprendimų per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie juos datos. Taryba nedelsdama sušaukia posėdį. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo perduotas sprendimas, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamą sprendimą.
4. Jei Komisija mano, kad reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti pagal 1 arba 2 dalis priimtą apsaugos priemonę, ji:
a) tuo atveju, jei priemonę patvirtino Taryba, pasiūlo Tarybai priemonę panaikinti arba iš dalies ją pakeisti. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma;
b) visais kitais atvejais Bendrijos apsaugos priemones panaikina arba iš dalies keičia Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.
160 straipsnis
Laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas
1. ►M10 Tais atvejais, kai dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Bendrijos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, vaisų ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorių produktams. Gavusi tokį valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. ◄
Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.
Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal pirmą pastraipą priimtų priemonių per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba nedelsdama sušaukia posėdį. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.
2. Tiek, kiek būtina siekiant, kad tinkamai funkcionuotų BRO, Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą 1 dalyje nurodytiems produktams.
III SKYRIUS
Eksportas
161 straipsnis
Eksporto licencijos
1. Nepažeidžiant atvejų, kai eksporto licencijų reikalaujama pagal šį reglamentą, Komisija gali reikalauti eksporto licencijų iš Bendrijos eksportuojant vieną ar daugiau produktų iš šių sektorių:
a) grūdų;
b) ryžių;
c) cukraus;
d) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, kai eksportuojamas I priedo VII dalies a punkte nurodytas alyvuogių aliejus;
da) vaisių ir daržovių;
db) perdirbtų vaisių ir daržovių;
dc) vynas;
e) galvijienos;
f) pieno ir pieno produktų;
g) kiaulienos;
h) avienos ir ožkienos;
i) kiaušinių;
j) paukštienos;
k) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.
Taikydama pirmą pastraipą, Komisija atsižvelgia į eksporto licencijų poreikį siekiant administruoti atitinkamas rinkas ir visų pirma siekiant stebėti konkrečių produktų eksportą.
2. 131–133 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
3. Komisija priima išsamias 1 ir 2 dalių taikymo taisykles, įskaitant licencijų galiojimo laikotarpius ir užstato dydį.
162 straipsnis
Eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo sritis
1. Tiek, kiek būtina siekiant sudaryti sąlygas eksportuoti toliau nurodytus produktus pagal pasaulinės rinkos įkainius ar kainas ir laikantis pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytų kiekių, tokių produktų pasaulinės rinkos įkainių ar kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis:
a) už eksportuotinus produktus, kurie nėra skirti tolesniam perdirbimui, kai jie priklauso toliau nurodytiems sektoriams:
i) grūdų;
ii) ryžių;
iii) cukraus, kai eksportuojami I priedo III dalies b, c, d ir g punktuose nurodyti produktai;
iv) galvijienos;
v) pieno ir pieno produktų;
vi) kiaulienos;
vii) kiaušinių;
viii) paukštienos;
b) už a punkto i, ii, iii, v ir vii papunkčiuose nurodytus produktus, eksportuotinus XX ir XXI prieduose išvardytų prekių pavidalu.
Kai eksportuojami pieno ir pieno produktai XX priedo IV dalyje nurodytų produktų pavidalu, eksporto grąžinamosios išmokos gali būti skirtos tik už I priedo XVI dalies a–e ir g punktuose nurodytus produktus.
2. Eksporto grąžinamosios išmokos už XX ir XXI prieduose išvardytų perdirbtų produktų pavidalu eksportuojamus produktus negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems patiems produktams, eksportuojamiems toliau jų neperdirbus.
3. Jeigu būtina atsižvelgti į tam tikrų iš grūdų gaunamų spiritinių gėrimų gamybos ypatumus, Komisija gali konkrečiai padėčiai pritaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo kriterijus ir tikrinimo tvarką.
163 straipsnis
Eksporto grąžinamosios išmokos paskirstymas
Kiekiai, kurie gali būti eksportuoti gaunant už juos eksporto grąžinamąją išmoką, paskirstomi taikant metodą, kuris:
a) geriausiai tinka atsižvelgiant į produkto savybes ir padėtį atitinkamoje rinkoje, o atsižvelgus į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą – leidžia veiksmingiausiai panaudoti turimus išteklius nediskriminuojant suinteresuotųjų ūkio subjektų, visų pirma smulkių ir stambių ūkio subjektų;
b) administravimo atžvilgiu ūkio subjektams yra mažiausiai sudėtingas administruoti;
c) nediskriminuoja atitinkamų ūkio subjektų.
164 straipsnis
Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas
1. Eksporto grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje Bendrijoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.
2. Grąžinamųjų išmokų dydį nustato Komisija.
Grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos:
a) reguliariais laiko tarpais;
b) skelbiant konkursą dėl produktų, kuriems tokia tvarka buvo nustatyta prieš pradedant taikyti šį reglamentą pagal 204 straipsnio 2 dalį.
Produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma konkurso tvarka. Tačiau grąžinamosios išmokos dydis gali išlikti toks pat daugiau nei tris mėnesius, o tam tikrais atvejais intervenciniu laikotarpiu Komisija valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali jį pakoreguoti.
3. Nustatant grąžinamąsias išmokas už tam tikrą produktą, atsižvelgiama į vieną ar daugiau iš šių aspektų:
a) esamą padėtį ir ateities tendencijas, susijusias su:
— to produkto kainomis ir jo įsigijimo galimybėmis Bendrijos rinkoje,
— to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje.
b) bendro rinkos organizavimo tikslus, kuriais turi būti užtikrinta kainų pusiausvyra ir natūrali jų raida bei prekyba toje rinkoje;
c) poreikį išvengti trikdymų, dėl kurių ilgesniam laikui būtų sutrikdyta pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos Bendrijos rinkoje;
d) siūlomo eksporto ekonominį aspektą;
e) pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais nustatytus kiekius;
f) poreikį sudaryti Bendrijos pagrindinių produktų panaudojimo gaminant perdirbtas prekes eksportui į trečiąsias šalis ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų laikinojo įvežimo perdirbti tvarka, panaudojimo pusiausvyrą;
g) mažiausias pardavimo išlaidas ir transporto iš Bendrijos rinkų į Bendrijos uostus ar kitas eksportavimo vietas bei išsiuntimo į paskirties šalis išlaidas;
h) paklausą Bendrijos rinkoje;
i) kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių atžvilgiu į Bendrijos kainų ir pasaulinės rinkos kainų už pašarinių grūdų, kurių reikia gaminant tų sektorių produktus Bendrijoje, kiekio skirtumą.
4. Komisija gali nustatyti eksporto grąžinamosioms išmokoms taikomą tikslinamąją sumą grūdų ir ryžių sektoriams. Tačiau prireikus Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali keisti tikslinamąsias sumas.
Pirma pastraipa taip pat gali būti taikoma XX priede išvardytų prekių pavidalu eksportuojamiems produktams.
165 straipsnis
Sandėliuojamo salyklo eksporto grąžinamoji išmoka
Per pirmus tris prekybos metų mėnesius, grąžinamoji išmoka, taikoma už ankstesnių prekybos metų pabaigoje sandėliuojamo salyklo arba iš tuo metu turimų miežių pagaminto salyklo eksportą, yra tokia, kokia būtų taikoma konkretaus eksporto licencijos atžvilgiu eksportui per paskutinį ankstesnių prekybos metų mėnesį.
166 straipsnis
Grūdų eksporto grąžinamosios išmokos koregavimas
Išskyrus atvejus, kai Komisija numato kitaip, Komisija koreguoja pagal 167 straipsnio 2 dalį nustatytą grąžinamąją išmoką už I priedo I dalies a ir b punktuose išvardytus produktus, atsižvelgdama į intervencinei kainai taikomus mėnesinius padidinimus ir, atitinkamais atvejais, minėtos kainos pakeitimus.
Pirmos pastraipos nuostatos gali būti taikomos visos arba iš dalies I priedo I dalies c ir d punktuose išvardytiems produktams bei I priedo I dalyje nurodytiems produktams, kurie buvo eksportuoti XX priedo I dalyje nurodytų prekių pavidalu. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas koregavimas tikslinamas mėnesiniam padidėjimui taikant koeficientą, išreiškiantį pagrindinio produkto kiekio ir jo kiekio eksportuojamame perdirbtame produkte arba naudojamo eksportuojamose prekėse santykį.
167 straipsnis
Eksporto grąžinamosios išmokos skyrimas
1. Grąžinamosios išmokos už 162 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, suteikiamos tik pateikus paraišką ir eksporto licenciją.
2. Už 1 dalyje nurodytus produktus suteikiamos grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal licencijos paraiškos pateikimo dieną taikomą grąžinamąją išmoką arba, jei tai taikoma, atitinkamo konkurso tvarka ir, jei taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka, pagal tą dieną taikomą grąžinamąją išmoką:
a) licencijoje nurodytoje paskirties vietoje arba
b) kai taikytina, faktinėje paskirties vietoje, jei pastaroji skiriasi nuo licencijoje nurodytos paskirties vietos – tokiu atveju taikoma suma neviršija sumos, taikomos licencijoje nurodytai paskirties vietai.
Komisija gali imtis atitinkamų priemonių, kad nebūtų piktnaudžiaujama šios dalies nuostatų suteikiamu lankstumu.
3. Nukrypdama nuo 1 dalies, Komisija gali nuspręsti, kad eksporto licencijos perinti skirtiems kiaušiniams ir vienos dienos amžiaus viščiukams gali būti suteikiamos ex post.
4. Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 ( 85 ) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, gali būti nuspręsta šio reglamento 162 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms prekėms taikyti 1 ir 2 dalis.
5. Komisija gali leisti taikyti nuo 1 ir 2 dalių leidžiančias nukrypti nuostatas tais atvejais, kai eksporto grąžinamosios išmokos už produktus yra mokamos vykdant pagalbos maistu operacijas.
6. Grąžinamoji išmoka išmokama pateikus įrodymus, kad:
a) produktai buvo eksportuoti iš Bendrijos;
b) diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju – produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, kuriai nustatyta grąžinamoji išmoka, nepažeidžiant 2 dalies b punkto.
Tačiau Komisija gali taikyti išimtis, jei yra nustatytos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.
7. Komisija gali vienam ar daugiau produktų nustatyti papildomas eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo sąlygas. Jose gali būti reikalaujama, kad:
a) grąžinamosios išmokos būtų išmokamos tik už Bendrijos kilmės produktus;
b) grąžinamosios išmokos už importuotus produktus dydis būtų lygus importo metu surinktiems muitams, kai pastarieji yra mažesni už taikomą grąžinamąją išmoką.
168 straipsnis
Eksporto grąžinamosios išmokos už gyvus galvijus galvijienos sektoriuje
Galvijienos sektoriaus produktų atveju grąžinamoji išmoka už gyvų galvijų eksportą suteikiama ir išmokama tik tada, jei laikomasi Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir visų pirma dėl gyvūnų apsaugos gabenimo metu nuostatų.
169 straipsnis
Eksporto kiekiai
Atitinkamų produktų eksporto licencijomis, išduotomis referenciniams laikotarpiams, užtikrinama, kad būtų laikomasi įsipareigojimų dėl apimčių, nustatytų pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais. Pagal PPO susitarimą dėl žemės ūkio kylančių pareigų laikymosi atžvilgiu referencinio laikotarpio pabaiga eksporto licencijų galiojimui įtakos neturi.
170 straipsnis
Įgyvendinimo taisyklės
Komisija nustato išsamias šio skirsnio taikymo taisykles, visų pirma:
a) dėl eksportuotinų kiekių, kurie nebuvo paskirstyti ar panaudoti, perskirstymo;
b) dėl kokybės ir kitus konkrečius reikalavimus bei sąlygas, taikomas produktams, už kuriuos gali būti suteikiama eksporto grąžinamoji išmoka;
c) dėl stebėsenos, kurios metu tikrinama, ar veikla, suteikianti teisę gauti grąžinamąsias išmokas ir visas kitas sumas dėl eksporto sandorių, iš tikro buvo vykdoma ir vykdoma teisingai, įskaitant fizinius patikrinimus ir dokumentų patikrinimą.
Komisija atlieka visus būtinus XX priedo pakeitimus, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 3448/93 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus.
Tačiau išsamios 167 straipsnio, taikomo 162 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems produktams, taikymo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 3448/93 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
171 straipsnis
Trečiųjų šalių nustatomų tarifinių kvotų administravimas
1. Pieno ir pieno produktų atveju kai susitarime, sudarytame pagal Sutarties 300 straipsnį, numatoma visiškai arba iš dalies administruoti trečiosios šalies nustatomą tarifinę kvotą, Komisija nustato taikytiną administravimo metodą ir išsamias to metodo taikymo taisykles.
2. 1 dalyje nurodytos tarifinės kvotos administruojamos taip, kad būtų išvengta atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos ir kad būtų garantuojamas visapusiškas atitinkama kvota suteikiamų galimybių panaudojimas taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:
a) metodą, paremtą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);
b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);
c) metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų ūkio subjektų metodą“).
172 straipsnis
Produktų, kuriems taikoma speciali importo tvarka trečiojoje šalyje, sertifikatai
1. Kai eksportuojami produktai, kuriems pagal susitarimus, Bendrijos sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, gali būti taikoma speciali importo į trečiąją šalį tvarka, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, valstybių narių kompetentingos institucijos gavusios prašymą ir po atitinkamų patikrinimų išduoda dokumentą, patvirtinantį, kad sąlygos yra vykdomos.
2. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.
173 straipsnis
Minimalios eksporto kainos
1. Komisija kiekvienais metais, gerokai prieš prekybos sezoną gali nustatyti kiekvieno gyvų augalų sektoriaus produkto, klasifikuojamo 0601 10 KN pozicijoje, vieną ar daugiau minimalių kainų eksportui į trečiąsias šalis.
Tokių produktų eksportas leidžiamas tik tokia kaina, kuri yra lygi atitinkamo produkto pirmiau minėtai nustatytai minimaliai kainai arba yra už ją didesnė.
2. Komisija priima išsamias 1 dalies taikymo taisykles, atsižvelgdama į įsipareigojimus, kylančius dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.
174 straipsnis
Laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymo sustabdymas
1. ►M10 Tais atvejais, kai dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Bendrijos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos taikymą grūdų, ryžių, vaisų ir daržovių, perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos bei paukštienos sektorių produktams. Gavusi tokį valstybės narės prašymą, sprendimą dėl jo Komisija priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. ◄
Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.
Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal pirmą pastraipą priimtų priemonių per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba nedelsdama sušaukia posėdį. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.
2. Tiek, kiek būtina siekiant, kad tinkamai funkcionuotų BRO, Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos taikymą 1 dalyje nurodytiems produktams.
IV DALIS
KONKURENCIJOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
Įmonėms taikomos taisyklės
175 straipsnis
Sutarties 81–86 straipsnių taikymas
Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos, remiantis šio reglamento 176–177 straipsniais, taikomi visiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su šiame reglamente nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais.
176 straipsnis
Išimtys
1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma šio reglamento 175 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra nacionalinio rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini Sutarties 33 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.
Sutarties 81 straipsnio 1 dalis visų pirma netaikoma tokiems vienai valstybei narei priklausančių ūkininkų, ūkininkų asociacijų arba tokių asociacijų susivienijimų susitarimams, sprendimams ir veiksmams, kurie yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais arba bendros infrastruktūros naudojimu žemės ūkio produktams sandėliuoti, apdoroti ar perdirbti, ir kuriais neįsipareigojama nustatyti vienodas kainas, nebent Komisija nustatytų, kad tuo pašalinama konkurencija arba kyla pavojus Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimui.
2. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir išklausiusi atitinkamų įmonių arba įmonių asociacijų ar bet kurių kitų, jos manymu, reikalingą fizinių ar juridinių asmenų nuomonę, Komisija turi išimtinę teisę, Teisingumo Teismui turint teisę peržiūrėti, sprendimu, kuris bus paskelbtas viešai, nustatyti, kurie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Komisija priima tokį sprendimą savo iniciatyva arba valstybės narės kompetentingos institucijos arba suinteresuotosios įmonės ar įmonių asociacijos prašymu.
3. Skelbiant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą, nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė. Skelbiant sprendimą, atsižvelgiama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.
176a straipsnis
Susitarimai ir suderinti veiksmai vaisių ir daržovių sektoriuje
1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurių tikslas – vykdyti šio reglamento 123 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytą veiklą.
2. 1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai:
a) apie susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus buvo pranešta Komisijai;
b) per du mėnesius nuo visų pareikalautų duomenų gavimo Komisija nenustato, kad tie susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai yra nesuderinami su Bendrijos taisyklėmis.
3. Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai negali būti įgyvendinami anksčiau nei baigiasi 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis.
4. Toliau išvardyti susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai visais atvejais paskelbiami nesuderinamais su Bendrijos taisyklėmis:
a) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių Bendrijoje gali atsirasti bet kokios formos rinkų padalijimas;
b) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali turėti įtakos stabiliam rinkos organizavimui;
c) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių gali būti iškreipta konkurencija ir kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla;
d) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie apima kainų nustatymą, nedarant poveikio tarpšakinių organizacijų vykdomai veiklai taikant konkrečias Bendrijos taisykles;
e) susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija.
5. Jei praėjus 2 dalies b punkte nurodytam dviejų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad neįvykdytos 1 dalies taikymo sąlygos, ji priima sprendimą, kuriuo paskelbia, kad atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis.
Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau negu apie jį pranešama atitinkamai tarpšakinei organizacijai, nebent ta tarpšakinė organizacija yra pateikusi neteisingą informaciją ar piktnaudžiavusi 1 dalyje numatyta išimtimi.
6. Jei sudaromas daugiametis susitarimas, pranešimas pirmaisiais susitarimo metais galioja ir vėlesniems susitarimo taikymo metams. Tačiau tokiu atveju Komisija bet kuriuo metu savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali paskelbti apie nustatytą neatitikimą.
177 straipsnis
Susitarimai ir suderinta veikla tabako sektoriuje
1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma pripažintų tabako sektoriaus tarpšakinių organizacijų susitarimams ir suderintai veiklai, kuria siekiama šio reglamento 123 straipsnio c punkte nurodytus tikslų, su sąlyga, kad:
a) apie susitarimus ir suderintą veiklą buvo pranešta Komisijai;
b) per tris mėnesius nuo visos reikiamos informacijos gavimo Komisija nenustatė, kad tie susitarimai ar suderinta veikla yra nesuderinami su Bendrijos konkurencijos taisyklėmis.
Nepasibaigus šiam trijų mėnesių laikotarpiui susitarimai ir suderinta veikla negali būti įgyvendinami.
2. Susitarimai ir suderinta veikla yra laikomi prieštaraujančiais Bendrijos konkurencijos taisyklėms, kai:
a) jie gali sukelti bet kokios formos rinkų padalijimą Bendrijoje;
b) jie gali paveikti tinkamą rinkos organizavimo veikimą;
c) jie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, kurie nėra esminiai siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų pasinaudojant tarpšakinių organizacijų veiksmais;
d) jais nustatomos kainos ar kvotos, nepažeidžiant priemonių, kurių imasi tarpšakinės organizacijos, taikydamos Bendrijos taisyklių konkrečias nuostatas;
e) jie gali sudaryti sąlygas diskriminacijai arba pašalinti konkurenciją svarbios atitinkamų produktų dalies atžvilgiu.
3. Jeigu praėjus 1 dalies b punkte nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad nebuvo laikomasi šio skyriaus taikymo sąlygų, ji, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, priima sprendimą, kuriuo pareiškiama, kad atitinkamiems susitarimams ar suderintai veiklai taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis.
Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau kaip nuo pranešimo atitinkamai tarpšakinei organizacijai datos, jeigu ta tarpšakinė organizacija nėra pateikusi neteisingos informacijos ar neteisingai naudojosi 1 dalyje numatyta išimtimi.
178 straipsnis
Susitarimų ir suderintos veiklos privalomas pobūdis ne nariams tabako sektoriuje
1. Tabako sektoriaus tarpšakinės organizacijos gali paprašyti, kad būtų nurodyta, jog tam tikri jų susitarimai ar suderinta veikla taptų ribotą laikotarpį privalomi atitinkamame ekonomikos sektoriuje dirbantiems asmenims ir grupėms, kurie nėra prekybos šakų, kurioms jie atstovauja, nariai tuose regionuose, kuriuose tos šakos veikia.
Kad galėtų išplėsti savo taisyklių taikymą, tarpšakinės organizacijos turi atstovauti ne mažiau kaip dviem trečdaliams atitinkamos gamybos ir (arba) prekybos. Kai siūloma išplėsti taisykles keliems regionams, tarpšakinės organizacijos turi įrodyti, kad jos turi minimalų kiekviename regione esančių šakų grupių atstovų skaičių.
2. Taisyklės, kurių taikymo sritį prašoma išplėsti, turi būti galiojusios mažiausiai vienerius metus ir yra susijusios su vienu iš šių tikslų:
a) žiniomis apie gamybą ir rinką;
b) būtiniausios kokybės nustatymu;
c) su aplinkos apsauga suderinamų auginimo būdų taikymu;
d) įpakavimui ir pateikimui taikomų būtiniausių standartų nustatymu;
e) sertifikuotos sėklos naudojimu ir produkto kokybės stebėsena.
3. Sprendimą dėl taisyklių taikymo srities išplėtimo tvirtina Komisija.
179 straipsnis
Susitarimų ir suderintų veiksmų vaisių ir daržovių bei tabako sektoriuose įgyvendinimo taisyklės
Komisija gali priimti išsamias 176a, 177 ir 178 straipsnių taikymo taisykles, įskaitant taisykles dėl pranešimo ir paskelbimo.
II SKYRIUS
Valstybės pagalbos taisyklės
180 straipsnis
Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymas
Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi 1 straipsnyje nurodytų produktų gamybai ir prekybai jais.
Tačiau Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi išmokoms, valstybių narių laikantis šio reglamento mokamoms pagal šio reglamento 44–48, 102, 102a, 103, 103a, 103b, 103e, 103ga 104, 105 ir 182 ir 182a straipsnius, II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio III poskirsnį ir II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVb skirsnį. Tačiau 103n straipsnio 4 dalies atžvilgiu netaikomas tik Sutarties 88 straipsnis.
181 straipsnis
Konkrečios nuostatos, taikomos pieno ir pieno produktų sektoriui
Laikantis Sutarties 87 straipsnio 2 dalies, draudžiama teikti pagalbą, kurios dydis nustatomas pagal šio reglamento I priedo XVI dalyje nurodytų produktų kainą arba kiekį.
Be to, draudžiamos nacionalinės priemonės, leidžiančios suvienodinti šio reglamento I priedo XVI dalyje nurodytų produktų kainas.
182 straipsnis
Specifinės nacionalinės nuostatos
1. Jei gaunamas Komisijos leidimas, Suomija ir Švedija gali skirti pagalbą už šiaurės elnių auginimą ir šiaurės elnių bei jų produktų (KN ex02 08 ir ex02 10) gamybą ir pardavimą, jei dėl tokios pagalbos nepadidėja tradicinis jų auginimas arba produktų iš jų gaminimas.
2. Suomija, gavusi Komisijos leidimą, gali skirti pagalbą už tam tikrą tik Suomijoje iki 2010 m., įskaitant tų metų derlių, išaugintų sėklų, išskyrus pašarinio motiejuko (Phleum pratense L.) sėklas, kiekį ir tam tikrą javų sėklų kiekį.
Iki 2008 m. gruodžio 31 d. Suomija pateikia Komisijai išsamią ataskaitą dėl pagalbos, kurią buvo leista teikti, rezultatų.
3. Valstybės narės, sumažinusios cukraus kvotą daugiau kaip 50 % Reglamentu (EB) Nr. 318/2006 III priede 2006 m. vasario 20 d. nustatytos cukraus kvotos, gali skirti laikiną valstybės pagalbą laikotarpiu, per kurį runkelių augintojams pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyrių mokama pereinamojo laikotarpio pagalba. Remdamasi atitinkamos valstybės narės paraiška Komisija nusprendžia, kokia yra valstybės pagalbos, kurią galima teikti pagal šią priemonę, bendra suma.
Italijos atveju pirmoje pastraipoje nurodyta laikina pagalba, teikiama cukrinių runkelių augintojams ir cukrinių runkelių transportavimui, neviršija 11 EUR už toną per prekybos metus.
Suomija cukrinių runkelių augintojams gali skirti pagalbą, sudarančią ne daugiau kaip 350 EUR už hektarą per prekybos metus.
Atitinkamos valstybės narės per 30 dienų nuo kiekvienų prekybos metų pabaigos informuoja Komisiją apie tais prekybos metais skiriant valstybės pagalbą realiai išmokėtą sumą.
4. Nepažeisdama Sutarties 88 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio taikymo, iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vokietija pagal Vokietijos alkoholio monopolio sistemą gali skirti pagalbą produktams, kurie po tolesnio perdirbimo monopolio parduodami kaip Sutarties I priede nurodytas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis. Bendra tokios pagalbos suma privalo neviršyti 110 mln. EUR per metus.
Vokietija iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie sistemos funkcionavimą.
5. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias schemas valstybės narės gali toliau teikti valstybės pagalbą bulvių, šviežių arba atšaldytų, klasifikuojamų KN 0701 pozicijoje, gamybai ir prekybai jomis.
6. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą vaisių ir daržovių sektoriuje tokiomis sąlygomis:
a) jei valstybės pagalba teikiama tik tiems vaisų ir daržovių augintojams, kurie nėra pripažintos gamintojų organizacijos nariai, pasirašiusiems sutartį su pripažinta gamintojų organizacija, kuria jie sutinka taikyti atitinkamos gamintojų organizacijos krizių prevencijos ir valdymo priemones;
b) jei tokiems gamintojams teikiama valstybės pagalba neviršija 75 % Bendrijos paramos, kurią gauna atitinkamos gamintojų organizacijos nariai; ir
c) jei iki 2010 m. gruodžio 31 d. atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą dėl valstybės pagalbos veiksmingumo ir efektyvumo, kurioje visų pirma analizuojama, kaip ja buvo paremtas sektoriaus organizavimas. Komisija išnagrinėja ataskaitą ir nusprendžia, ar reikia rengti atitinkamus pasiūlymus.
7. Valstybės narės iki 2014 m. kovo 31 d., be Bendrijos paramos, teikiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies b punktą, gali teikti pieno sektoriuje veiklą vykdantiems ūkininkams valstybės pagalbą, kurios bendras metinis dydis neviršytų 55 % viršutinės ribos, nustatytos to reglamento 69 straipsnio 4 ir 5 dalyje. ►C1 Tačiau bendra Bendrijos parama, teikiama pagal to reglamento 69 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, ir valstybės pagalba negali būti didesnė kaip minėto reglamento 69 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta viršutinė riba. ◄
182a straipsnis
Nacionalinė pagalba vyno distiliavimui krizės atvejais
1. Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą vyno gamintojams savanoriškam ar privalomam vyno distiliavimui pagrįstais krizės atvejais.
2. 1 dalyje nurodyta parama yra proporcinga ir padeda panaikinti krizinę padėtį.
3. Visa paramos suma, kurią gali skirti valstybė narė konkrečiais metais tokiai paramai, neviršija 15 % visų valstybei narei tiems metams skirtų lėšų, nustatytų Xb priede.
4. Valstybės narės, kurios pageidauja pasinaudoti 1 dalyje nurodyta pagalba, Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą pranešimą. Komisija nusprendžia, ar galima patvirtinti priemonę ir suteikti pagalbą.
5. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, naudojamas tik pramonės ar energijos reikmėms.
6. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.
V DALIS
KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SEKTORIŲ
183 straipsnis
Skatinamasis mokestis pieno ir pieno produktų sektoriuje
Nepažeisdama Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymo, kaip nurodyta šio reglamento 180 straipsnyje, valstybė narė gali nustatyti, kad jos pieno gamintojai už realizuoto pieno arba pieno ekvivalento kiekį mokėtų skatinamąjį mokestį, skirtą finansuoti priemonėms, skatinančioms vartoti pieną Bendrijoje, plėsti pieno ir pieno produktų rinkas bei gerinti kokybę.
184 straipsnis
Pranešimai apie konkrečius sektorius
1) Tarybai iki 2008 m. rugsėjo 30 d., remdamasi šio reglamento nuostatų įvertinimu, sausųjų pašarų sektoriaus ataskaitą, kurioje visų pirma aptariama ankštinių ir kitų žaliųjų pašarų sričių plėtra, sausųjų pašarų gamyba ir nurodomos lėšos, kurios buvo sutaupytos naudojant iškastinį kurą. Prireikus prie šios ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai;
2) kas trejus metus ir pirmą kartą iki 2010 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai priemonių, susijusių su II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus VI skirsnyje apibūdintu bitininkystės sektoriumi, įgyvendinimo ataskaitą;
3) iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl leidžiančios nukrypti nuostatos, numatytos 182 straipsnio 4 dalyje ir susijusios su Vokietijos alkoholio monopolio sistema, taikymo, įskaitant pagalbos, skiriamos pagal tą monopolio sistemą, vertinimą kartu su atitinkamais pasiūlymais;
4) iki 2013 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVa skirsnio ir II dalies II antraštinės dalies II skyriaus nuostatų įgyvendinimo ataskaitą dėl gamintojų organizacijų, veiklos fondų ir veiklos programų vaisių ir daržovių sektoriuje;
5) Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl 103ga straipsnyje numatytos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos taikymo prireikus pridedant atitinkamus pasiūlymus. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, kokiu mastu programa padėjo propaguoti vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programų veiksmingą įdiegimą valstybėse narėse ir kaip programa padėjo pagerinti vaikų mitybos įpročius;
6) iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl padėties rinkoje raidos ir su tuo susijusių sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygų. Be to, ataskaitoje bus nagrinėjamas poveikis sūrių, kuriems taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006, gamintojams;
7. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 103p straipsnyje nurodytų rėmimo priemonių įgyvendinimo vyno sektoriuje.
8. iki 2012 m. pabaigos apie vyno sektorių, visų pirma atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant reformą.
185 straipsnis
Apynių sektoriaus sutarčių registravimas
1. Visas gamintojo ar gamintojų organizacijos ir pirkėjo sudarytas Bendrijoje išaugintų apynių tiekimo sutartis registruoja tam tikslui kiekvienos atitinkamos valstybės narės paskirta įstaiga.
2. Sutartys dėl konkrečių kiekių sutartomis kainomis tiekimo laikotarpiu, apimančiu vieną ar daugiau derlių, ir sudarytos iki pirmojo atitinkamo derliaus metų rugpjūčio 1 d., vadinamos „iš anksto sudarytomis sutartimis“. Jos registruojamos atskirai.
3. Duomenys, kurie yra registracijos objektas, gali būti naudojami tik šio reglamento tikslais.
4. Komisija nustato išsamias apynių tiekimo sutarčių registravimo taisykles.
185a straipsnis
Vynuogynų registras ir sąrašas
1. Valstybės narės veda vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos potencialą.
2. Valstybėms narėms, kuriose bendras vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 120a straipsnio 2 dalį, vynmedžiais apsodintas plotas yra mažesnis nei 500 hektarų, 1 dalyje nurodytas įpareigojimas netaikomas.
3. Valstybės narės, kurios pagal 103q straipsnį savo paramos programose numato vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos priemonę, remdamosi vynuogynų registru iki kiekvienų metų kovo 1 d. pateikia Komisijai atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.
4. Komisija priima išsamias vynuogynų registrui ir sąrašui taikomas taisykles, visų pirma dėl jų naudojimo vykdant gamybos pajėgumų stebėseną bei kontrolę ir matuojant plotus.
Bet kuriuo metu po 2016 m. sausio 1 d. Komisija gali nuspręsti, kad 1–3 dalys nebetaikomos.
185b straipsnis
Privalomas deklaravimas vyno sektoriuje
1. Vynuogių, skirtų vyno gamybai, augintojai ir misos bei vyno gamintojai kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja iš paskutiniojo derliaus pagamintą kiekį.
2. Valstybės narės gali reikalauti, kad vynuogių, skirtų vyno gamybai, pardavėjai kiekvienais metais deklaruotų parduotą kiekį iš paskutiniojo derliaus.
3. Misos ir vyno gamintojai bei pardavėjai, išskyrus mažmenininkus, kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja turimas misos ir vyno atsargas, neatsižvelgdamos į tai, ar jos yra tų ar ankstesniųjų metų derliaus. Atskirai nurodoma misa ir vynas, įvežti iš trečiųjų šalių.
4. Komisija gali priimti išsamias šio straipsnio taikymo taisykles ir visų pirma nustatyti taisykles baudoms, taikomoms tais atvejais, jei nesilaikoma pranešimų pateikimo reikalavimų.
185c straipsnis
Vyno sektoriuje naudojami lydraščiai ir registras
1. Vyno sektoriaus produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, galima išleisti į apyvartą Bendrijoje tik su oficialiai patvirtintu lydraščiu.
2. Fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie tokius vyno sektoriaus produktus laiko versdamiesi prekyba, ypač gamintojai, išpilstytojai bei perdirbėjai ir tam tikri Komisijos nustatyti prekiautojai, turi pildyti įvežamų ir išvežamų produktų registrą.
3. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.
185d straipsnis
Už vyno sektorių atsakingų nacionalinių institucijų paskyrimas
1. Nepažeisdamos jokių kitų šio reglamento nuostatų dėl atsakingų nacionalinių institucijų nustatymo, valstybės narės paskiria vieną ar kelias institucijas, atsakingas už Bendrijos taisyklių vyno sektoriuje laikymąsi. Valstybės narės visų pirma paskiria laboratorijas, įgaliotas atlikti oficialius tyrimus vyno sektoriuje. Paskirtosios laboratorijos turi atitikti bandymo laboratorijų bendruosius veiklos kriterijus, nustatytus ISO/IEC 17025 standarte.
2. Valstybės narės Komisijai praneša 1 dalyje nurodytų institucijų ir laboratorijų pavadinimus ir adresus. Komisija šią informaciją paskelbia be 195 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto pagalbos.
186 straipsnis
Vidaus rinkos kainų sutrikimai
Komisija gali imtis būtinų priemonių susidarius toliau nurodytoms situacijoms, kai panašu, kad jos nesikeis, ir todėl trikdomos arba gali būti trikdomos rinkos:
a) dėl cukraus, apynių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, avienos ir ožkienos sektorių produktų, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga arba sumažėja;
b) dėl kiaulienos, kiaušinių ir paukštienos sektorių produktų, alyvuogių aliejaus, jei bet kurio iš tų produktų kainos Bendrijos rinkoje žymiai išauga.
187 straipsnis
Sutrikimai, kuriuos lemia įkainiai arba kainos pasaulinėje rinkoje
Kai grūdų, ryžių, cukraus, pieno ir pieno produktų sektorių vieno ar daugiau produktų įkainiai arba kainos pasaulinėje rinkoje pasiekia tokį lygį, kuris trikdo arba gali trikdyti tiekimą Bendrijos rinkai, ir kai panašu, kad tokia situacija tęsis arba blogės, Komisija gali imtis būtinų priemonių dėl atitinkamo sektoriaus. Visų pirma ji gali sustabdyti importo muito taikymą visam tam tikram kiekiui arba jo daliai.
188 straipsnis
Sąlygos dėl priemonių, taikytinų sutrikimų atvejais, ir įgyvendinimo taisyklės
1. 186 ir 187 straipsniuose nurodytos priemonės gali būti patvirtintos:
a) jeigu visų kitų šiame reglamente numatytų priemonių nepakanka;
b) atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius dėl susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.
2. Komisija gali priimti išsamias 186 ir 187 straipsnių taikymo taisykles.
188a straipsnis
Ataskaitos ir vertinimas vyno sektoriuje
1. Dėl plotų, neteisėtai apsodintų vynmedžiais po 1998 m.: iki kiekvienų metų kovo 1 d. – valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, apsodintus vynmedžiais po 1998 m. rugpjūčio 1 d. be atitinkamos sodinimo teisės, taip pat apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal to straipsnio 1 dalį.
2. Dėl neteisėtai iki 1998 m. rugsėjo 1 d. apsodintų plotų, kaip nurodyta 85b straipsnyje, privalomo sureguliavimo – iki kiekvienų susijusių metų kovo 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie:
a) plotus, be atitinkamos sodinimo teisės apsodintus vynmedžiais iki 1998 m. rugsėjo 1 d.;
b) plotus, sureguliuotus pagal to straipsnio 1 dalies nuostatas, toje pačioje dalyje numatytus mokesčius ir vidutinę sodinimo teisių regione vertę, kaip tai numatyta to straipsnio 2 dalyje.
Valstybės narės praneša Komisijai (pirmą kartą – iki 2010 m. kovo 1 d.) apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal 85b straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.
Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga (2015 m. gruodžio 31 d.), kaip nurodyta 85g straipsnio 1 dalyje, netaikoma šioje dalyje nurodytiems įsipareigojimams.
3. Dėl pagalbos paraiškų, kai taikoma vynmedžių išnaikinimo schema, nustatyta II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IVa skirsnio III poskirsnyje – iki kiekvienų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai, kiek paraiškų priimta, suskirstydami informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas, bei visą kiekvienam regionui išmokėta vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą.
Iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. valstybės narės apie praėjusius vyno metus Komisijai pateikia tokią informaciją:
a) išnaikintų vynmedžių plotus pagal regionus ir derlingumo ribas;
b) visą kiekvienam regionui išmokėtą vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą.
4. Tais atvejais, kai laikantis 85u straipsnio sąlygų vynmedžių išnaikinimo schema plotui negali būti taikoma, valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti to straipsnio 4–6 dalyse numatyta galimybe, iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. Komisijai pateikia informaciją, susijusią su ketinama taikyti vynmedžių išnaikinimo priemone:
a) plotus, kurie vynmedžių išnaikinimo schema negali būti taikoma;
b) įrodymą, kad vynmedžių išnaikinimo schema negali būti taikoma, remiantis 85u straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatomis.
5. Kiekvienais metais iki kovo 1 d. (pirmą kartą – iki 2010 m. kovo 1 d.) valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą apie jų paramos programose, nurodytose II dalies I antraštinės dalies IV skyriaus IVb skirsnyje, numatytų priemonių įgyvendinimą ankstesniais finansiniais metais.
Šiose ataskaitose išvardijamos ir apibūdinamos priemonės, kurioms buvo suteikta Bendrijos parama pagal paramos programas, ir visų pirma pateikiami duomenys apie 103p straipsnyje nurodytų rėmimo priemonių įgyvendinimą.
6. Iki 2011 m. kovo 1 d. (antrą kartą – iki 2014 m. kovo 1 d.) valstybės narės pateikia Komisijai paramos programų sąnaudų ir naudos įvertinimą bei rekomendacijas, kaip pagerinti programų veiksmingumą.
7. Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.
189 straipsnis
Pranešimai etilo alkoholio sektoriuje
1. Etilo alkoholio sektoriaus produktų atveju valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie:
a) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybą, išreikštą gryno alkoholio hektolitrais ir suskirstytą pagal alkoholio gamybai panaudotus produktus;
b) realizuoto žemės ūkio kilmės etilo alkoholio kiekį, išreikštą gryno alkoholio hektolitrais ir suskirstytą pagal paskirties sektorius;
c) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio atsargas valstybėje narėje praėjusių metų pabaigoje;
d) einamųjų metų gamybos prognozes.
Komisija priima šios informacijos pateikimo taisykles ir visų pirma pranešimų pateikimo dažnumą ir paskirties sektorių sąvokos apibrėžtį.
2. Remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija ir kita turima informacija, Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, sudaro Bendrijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinkos praėjusių metų balansą ir prognozuojamą einamųjų metų balansą.
Bendrijos balanse pateikiama informacija ir apie ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholį. Komisija nustato tikslų teiktinos informacijos turinį ir jos rinkimo būdus.
Šios dalies tikslais, „ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholis“ reiškia produktus, klasifikuojamus 2207, 2208 90 91 ir 2208 90 99 KN pozicijose ir gautus ne iš Sutarties I priede išvardytų specifinių žemės ūkio produktų.
3. Komisija informuoja valstybes nares apie 2 dalyje nurodytus balansus.
VI DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
190 straipsnis
Finansinės nuostatos
Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 ir jam įgyvendinti priimtos nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patiria vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.
190a straipsnis
Vyno sektoriuje turimų sumų skyrimas kaimo plėtrai
1. 2 dalyje nustatytos sumos, pagrįstos ankstesnėmis išlaidomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, numatytos žemės ūkio rinkų reguliavimo intervencinėms priemonėms, kaip tai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte, skiriamos kaip papildomos Bendrijos lėšos priemonėms tuose vynininkystės regionuose, kuriuose vykdoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 finansuojama kaimo plėtros programa.
2. Konkrečiais kalendoriniais metais skiriamos tokios sumos:
— 2009 m.: 40 660 000 EUR,
— 2010 m.: 82 110 000 EUR,
— 2011 m. ir vėlesniais metais: 122 610 000 EUR.
3. 2 dalyje nurodytos sumos paskirstomos valstybėms narėms pagal Xc priedą.
191 straipsnis
Nepaprastoji padėtis
Komisija patvirtina priemones, kurios yra būtinos ir pateisinamos nepaprastosios padėties atvejais siekiant išspręsti konkrečias praktines problemas.
Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tokiu mastu ir tokiam laikui, kuris yra būtinas.
192 straipsnis
Valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija
1. Valstybės narės ir Komisija viena kitai teikia visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti arba rinkos stebėsenai ir analizei atlikti bei siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su 1 straipsnyje nurodytais produktais.
2. Komisija nustato išsamias taisykles, pagal kurias nustatoma, kokia informacija yra būtina taikant 1 dalį, kokia turi būti teikiamos informacijos forma, turinys, laikas ir terminai bei informacijos ir dokumentų perdavimo ar pateikimo tvarka.
193 straipsnis
Nuostata dėl pažeidimų
Nepažeidžiant jokių specifinių nuostatų, šiuo reglamentu suteikiamos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei yra nustatoma, kad buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, reikalingos tokioms lengvatoms gauti, prieš šio reglamento tikslus.
194 straipsnis
Kontrolė ir administracinės priemonės ir sankcijos bei ataskaitos apie jas
Komisija nustato:
a) valstybių narių atliktinos administracinės ir fizinės kontrolės, kurios metu tikrinamas taikant šį reglamentą prisiimtų įsipareigojimų vykdymas, taisykles;
b) administracinių priemonių ir administracinių nuobaudų taikymo sistemą tais atvejais, kai nustatomas taikant šį reglamentą kylančių pareigų nevykdymas;
c) dėl šio reglamento taikymo kylančių nepagrįstų išmokų susigrąžinimo taisykles;
d) ataskaitų apie vykdytą kontrolę ir jos rezultatus pateikimo taisykles.
b punkte nurodytų administracinių sankcijų dydis priklauso nuo nustatyto pažeidimo sunkumo, masto, pastovumo bei pasikartojimo.
Komisija taip pat gali nustatyti teritorijų matavimo taisykles vynmo sektoriuje, užtikrinančias šiame reglamente nustatytų Bendrijos nuostatų vienodo taikymo užtikrinimo taisyklės. Tokios taisyklės gali būti visų pirma susijusios su patikrinimais ir taisyklėmis, reglamentuojančiomis konkrečias finansines procedūras, kuriomis siekiama geriau atlikti patikrinimus.
194a straipsnis
Suderinamumas su integruota administravimo ir kontrolės sistema
Taikydamos šį reglamentą vyno sektoriuje valstybės narės užtikrina, kad 94 straipsnio pirmoje ir trečioje dalyje nurodytos administravimo ir kontrolės procedūros, susijusios su plotais, būtų suderintos su Integruotąja administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), suderinant šias sudedamąsias dalis:
a) kompiuterinę duomenų bazę;
b) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemas;
c) administracinius patikrinimus.
Šiomis procedūromis turi būti sudarytos sąlygos bendram, jokių problemų ar konfliktų nesukeliančiam IAKS funkcionavimui arba keitimuisi duomenimis.
VII DALIS
ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
Įgyvendinimo nuostatos
195 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas (toliau – Vadybos komitetas).
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.
Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.
3. Komisijai taip pat padeda Reguliavimo komitetas.
4. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.
Sprendimo (EB) 1999/468 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
196 straipsnis
Vadybos komiteto organizavimas
Rengiant 195 straipsnio 1 dalyje minimo Vadybos komiteto posėdžius pirmiausia atsižvelgiama į jo pareigų apimtį, nagrinėtino klausimo ypatumus ir poreikį pasinaudoti atitinkamomis ekspertų žiniomis.
II SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
197 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 74–76 straipsniai išbraukiami.
198 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2200/96 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 ir 47 straipsniai išbraukiami.
199 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2201/96 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 2201/96 29 ir 30 straipsniai išbraukiami.
200 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 iš dalies keičiamas taip:
1) pavadinimas pakeičiamas taip:
„2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo tam tikrų žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais“;
2) 1 straipsnis pakeičiamas taip:
„1 straipsnis
Šiame reglamente nustatomos taikytinos taisyklės dėl Sutarties 81–86 straipsnių ir tam tikrų 88 straipsnio nuostatų, susijusių su Sutarties I priede išvardintų produktų, išskyrus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ( 86 ) 1 straipsnio 1 dalies a–h punktuose, k punkte ir m–u punktuose ir 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus produktus, gamyba ir prekyba jais, taikymo.
1a straipsnis
Laikantis šio reglamento 2 straipsnio, Sutarties 81–86 straipsniai ir jų įgyvendinimo nuostatos taikomi visiems Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su 1 straipsnyje nurodytų produktų gamyba arba prekyba jais.
3) 2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„1. Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma tiems šio reglamento 1a straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir praktikai, kurie yra nacionalinio rinkos organizavimo sudėtinė dalis arba yra būtini Sutarties 33 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.“;
4) 3 straipsnis pakeičiamas taip:
„3 straipsnis
Sutarties 88 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys taikomi pagalbai, kuri suteikiama 1 straipsnyje nurodytų produktų gamybai ar prekybai jais.“
201 straipsnis
Panaikinimas
1. Atsižvelgiant į 3 dalį panaikinami šie reglamentai:
a) nuo 2008 m. sausio 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 234/68, (EEB) Nr. 827/68, (EEB) Nr. 2517/69, (EEB) Nr. 2728/75, (EEB) Nr. 1055/77, (EEB) Nr. 2931/79, (EEB) Nr. 1358/80, (EEB) Nr. 3730/87, (EEB) Nr. 4088/87, (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 670/2003 ir (EB) Nr. 797/2004;
b) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 707/76, (EB) Nr. 1786/2003, (EB) Nr. 1788/2003 ir (EB) Nr. 1544/2006;
c) nuo 2008 m. liepos 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 315/68, (EEB) Nr. 316/68, (EEB) Nr. 2729/75, (EEB) Nr. 2759/75, (EEB) Nr. 2763/75, (EEB) Nr. 2771/75, (EEB) Nr. 2777/75, (EEB) Nr. 2782/75, (EEB) Nr. 1898/87, (EEB) Nr. 1906/90, (EEB) Nr. 2204/90, (EEB) Nr. 2075/92, (EEB) Nr. 2077/92, (EEB) Nr. 2991/94, (EB) Nr. 2597/97 (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1255/1999, (EB) Nr. 2250/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EB) Nr. 2529/2001, (EB) Nr. 1784/2003, (EB) Nr. 865/2004 ir (EB) Nr. 1947/2005 (EB) Nr. 1952/2005 bei (EB) Nr. 1028/2006;
d) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003;
e) nuo 2008 m. spalio 1 d. – Reglamentas (EB) Nr. 318/2006;
f) nuo 2009 m. sausio 1 d. – Reglamentai (EEB) Nr. 3220/84, (EEB) Nr. 386/90, (EEB) Nr. 1186/90, (EEB) Nr. 2137/92 ir (EB) Nr. 1183/2006.
2. Nuo 2008 m. sausio 1 d. panaikinamas Sprendimas 74/583/EEB.
3. 1 dalyje minėtų reglamentų panaikinimas neturi įtakos:
a) remiantis šiais reglamentais priimtų Bendrijos teisės aktų galiojimui; ir
b) šiais reglamentais padarytų kitų Bendrijos teisės aktų, kurie nėra panaikinami šiuo reglamentu, pakeitimų tolesniam galiojimui.
202 straipsnis
Nuorodos
Nuorodos į nuostatas ir reglamentus, kurie buvo iš dalies pakeisti arba panaikinti 197–201 straipsniais, laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir taikomos naudojantis XXII priede pateiktomis koreliacijos lentelėmis.
203 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio taisyklės
Komisija gali patvirtinti priemones, reikalingas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui nuo reglamentais, kurie buvo iš dalies pakeisti arba panaikinti 197–201 straipsniais, numatytos tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos.
203a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio taisyklės vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose
1. 1996 m. spalio 28 d. Reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 nustatančiuose Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams ( 87 ) numatytos ir Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 panaikintos pagalbos schemos kiekvienam atitinkamam produktui galioja prekybos metais, kurie baigiasi 2008 m.
2. Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 jau yra pripažintos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, toliau pripažįstamos pagal šį reglamentą. Prireikus jos prisitaiko prie šio reglamento reikalavimų iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007 jau pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos toliau pripažįstamos pagal šį reglamentą.
3. Gamintojų organizacijos prašymu veiksmų programa, pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 patvirtinta iki Reglamento (EB) Nr. 1182/2007 taikymo pradžios:
a) gali būti tęsiama iki jos pabaigos; arba
b) būti pakeista, kad atitiktų šio Reglamento reikalavimus; arba
c) būti pakeista pagal šį Reglamentą patvirtinta nauja veiksmų programa.
103d straipsnio 3 dalies e ir f punktai taikomi 2007 m. pateiktoms, tačiau šio reglamento taikymo metu dar nepatvirtintoms veiklos programoms, kurios kitais aspektais atitinka šiuose punktuose numatytus kriterijus.
4. Gamintojų grupėms, kurioms buvo suteiktas preliminarus pripažinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96, pagal šį reglamentą toliau taikomas tas preliminarus pripažinimas. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 priimti pripažinimo planai toliau laikomi priimtais pagal šį reglamentą. Tačiau prireikus planai pakeičiami, kad gamintojų grupės galėtų atitikti šio reglamento 125b straipsnyje nustatytus gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijus. Valstybių narių, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, gamintojų grupių pripažinimo planams 103a straipsnio 3 dalies a punkte nustatytos pagalbos normos taikomos nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.
5. Reglamento (EB) Nr. 2202/96 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos ilgiau nei vieneriems citrusų vaisių perdirbimui taikomos pagalbos schemos prekybos metams ir susijusios su prekybos metais, prasidedančiais 2008 m. spalio 1 d., ar su vėlesniais prekybos metais, abiejų sutarties šalių sutarimu gali būti iš dalies pakeistos ar nutrauktos, kad būtų atsižvelgta į to reglamento panaikinimą Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 ir su tuo susijusį pagalbos panaikinimą. Dėl tokio pakeitimo ar panaikinimo atitinkamoms šalims nebus taikomos jokios sankcijos pagal tą reglamentą ar jo įgyvendinimo taisykles.
6. Jeigu valstybė narė pasinaudoja pereinamojo laikotarpio priemone pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b ar 143bc straipsnį, pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/96 6 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 2202/96 6 straipsnį priimtos taisyklės dėl perdirbimui pristatomų žaliavų būtiniausių savybių ir galutiniams produktams taikomų būtiniausių kokybės reikalavimų toliau taikomos žaliavoms, kurių derlius nuimamas jos teritorijoje.
7. Kol pagal 113 ir 113a straipsnius bus priimti nauji vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių prekybos standartai, toliau taikomi prekybos standartai, parengti pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 ir Reglamentą (EB) Nr. 2201/96.
8. Komisija gali patvirtinti priemones, kurių reikia perėjimui nuo Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2202/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 numatytos tvarkos prie šiame Reglamente nustatytos tvarkos, įskaitant šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytas priemones, palengvinti.
203b straipsnis
Vyno sektoriui taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės
Komisija gali priimti priemones, kurių reikia perėjimui nuo Reglamente (EB) Nr. 1493/19996 ir Reglamente (EB) Nr. 479/2008 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos.
204 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.
Tačiau jis taikomas:
a) nuo 2008 m. liepos 1 d. – grūdų, sėklų, apynių, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, linų ir kanapių, žaliavinio tabako, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių ir paukštienos sektoriams;
b) nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. – ryžių sektoriui;
c) nuo 2008 m. spalio 1 d. – cukraus sektoriui, išskyrus 59 straipsnį, kuris taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.;
d) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – sausųjų pašarų ir šilkaverpių sektoriams;
e) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. – vyno sektoriui ir nuo tos dienos taikomas 197 straipsnis;
f) nuo 2008 m. liepos 1 d. – pieno ir pieno produktų sektoriui, išskyrus II dalies I antraštinės dalies III skyriaus nuostatas;
g) nuo 2008 m. balandžio 1 d. – II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatytai pieno gamybos apribojimo sistemai;
h) nuo 2009 m. sausio 1 d. – 42 straipsnio 1 dalyje nurodytoms Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalėms.
Visiems atitinkamiems produktams 27, 39 ir 172 straipsniai taikomi nuo 2008 m. sausio 1 d., o 149–152 straipsniai – nuo 2008 m. liepos 1 d.
3. Cukraus sektoriui II dalies I antraštinės dalis taikoma iki 2014–2015 m. cukraus prekybos metų pabaigos.
4. Nuostatos, susijusios su II dalies I antraštinės dalies III skyriuje nustatyta pieno gamybos apribojimo sistema, taikomos pagal 66 straipsnį iki 2015 m. kovo 31 d.
5. Bulvių krakmolui II dalies I antraštinės dalies III skyriaus IIIa skirsnis taikomas iki 2011–2012 m. bulvių krakmolo prekybos metų pabaigos.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
1 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS
I dalis. Javai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems grūdų produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0709 90 60 |
Cukriniai kukurūzai, švieži arba atšaldyti |
|
0712 90 19 |
Džiovinti cukriniai kukurūzai, sveiki, supjaustyti gabalais, griežinėliais, susmulkinti arba sumalti į miltelius, bet toliau neapdoroti, išskyrus sėjai skirtus hibridus |
|
|
1001 90 91 |
Paprastųjų kviečių ir meslino (kviečių bei rugių mišinio) sėkla |
|
|
1001 90 99 |
Spelta, paprastieji kviečiai ir meslinas (kviečių bei rugių mišinys), išskyrus skirtus sėjai |
|
|
1002 00 00 |
Rugiai |
|
|
1003 00 |
Miežiai |
|
|
1004 00 |
Avižos |
|
|
1005 10 90 |
Kukurūzų sėkla, išskyrus hibridus |
|
|
1005 90 00 |
Kukurūzai, išskyrus skirtus sėjai |
|
|
1007 00 90 |
Grūdinis sorgas, išskyrus hibridus, skirtus sėjai |
|
|
1008 |
Grikiai, soros ir kanarėlių lesalas (strypainio sėklos); kiti javai |
|
|
b) |
1001 10 |
Kietieji kviečiai |
|
c) |
1101 00 00 |
Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai |
|
1102 10 00 |
Ruginiai miltai |
|
|
1103 11 |
Kviečių kruopos ir rupūs miltai |
|
|
1107 |
Salyklas, skrudintas arba neskrudintas |
|
|
d) |
0714 |
Manijokai, marantos, salepai, topinambai (bulvinės saulėgrąžos), batatai (saldžiosios bulvės) ir panašūs šakniavaisiai ir gumbavaisiai, turintys daug krakmolo arba inulino, švieži, atšaldyti, sušaldyti arba džiovinti, supjaustyti griežinėliais ar nesupjaustyti arba granuliuoti; sago palmės šerdys |
|
ex11 02 |
Kiti javų, išskyrus kviečius ir mesliną (kviečių ir rugių mišinį), miltai: |
|
|
1102 20 |
– Kukurūziniai miltai |
|
|
1102 90 |
– Kiti: |
|
|
1102 90 10 |
– – Miežiniai miltai |
|
|
1102 90 30 |
– – Avižiniai miltai |
|
|
1102 90 90 |
– – Kiti |
|
|
ex11 03 |
Javų kruopos, rupiniai ir granulės, išskyrus kviečių kruopas ir rupinius (1103 11 subpozicija), ryžių kruopas ir rupinius (1103 19 50 subpozicija) ir ryžių granules (1103 20 50 subpozicija) |
|
|
ex11 04 |
Javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), išskyrus ryžius, klasifikuojamus 1006 pozicijoje, ir perdirbtus į dribsnius ryžius, klasifikuojamus 1104 19 91 subpozicijoje; javų gemalai, sveiki, traiškyti, perdirbti į dribsnius arba malti |
|
|
1106 20 |
Sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, miltai, rupiniai ir milteliai |
|
|
ex11 08 |
Krakmolas; inulinas: |
|
|
– Krakmolas: |
||
|
1108 11 00 |
– – Kviečių krakmolas |
|
|
1108 12 00 |
– – Kukurūzų krakmolas |
|
|
1108 13 00 |
– – Bulvių krakmolas |
|
|
1108 14 00 |
– – Manijokų krakmolas |
|
|
ex11 08 19 |
– – Kiti krakmolai: |
|
|
1108 19 90 |
– – – Kiti |
|
|
1109 00 00 |
Kviečių glitimas, džiovintas arba nedžiovintas |
|
|
1702 |
Kiti cukrūs, įskaitant chemiškai gryną laktozę, maltozę, gliukozę ir fruktozę, kurių būvis kietas; cukrų sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų; dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi; karamelė (degintas cukrus): |
|
|
ex17 02 30 |
– Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje nėra fruktozės arba fruktozė sudaro mažiau kaip 20 % sausosios medžiagos masės: |
|
|
– – Kiti: |
||
|
– – – Kiti: |
||
|
ex170230 50 |
– –Kiti: Baltų kristalinių miltelių, aglomeruotų arba neaglomeruotų, pavidalo, kurių sudėtyje esanti gliukozė sudaro ne mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės |
|
|
ex170230 90 |
– – – Kiti, kurių sudėtyje esanti gliukozė sudaro ne mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės |
|
|
ex17 02 40 |
– Gliukozė ir gliukozės sirupas, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės, išskyrus invertuotąjį cukrų |
|
|
1702 40 90 |
– – Kiti |
|
|
ex17 02 90 |
– Kiti, įskaitant invertuotąjį cukrų, bei kiti cukraus ir cukraus sirupo mišiniai, kurių sudėtyje esanti fruktozė sudaro 50 % sausosios medžiagos masės: |
|
|
1702 90 50 |
– – Maltodekstrino arba maltodekstrino sirupas |
|
|
– – Karamelė (degintas cukrus): |
||
|
– – – Kiti: |
||
|
1702 90 75 |
– – – – Turinti aglomeruotų arba neaglomeruotų miltelių pavidalą |
|
|
1702 90 79 |
– – – – Kiti |
|
|
2106 |
Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |
|
|
ex21 06 90 |
– Kiti |
|
|
– – Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai |
||
|
– – – Kiti |
||
|
2106 90 55 |
– – – – Gliukozės sirupas arba maltodekstrino sirupas |
|
|
ex23 02 |
Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos |
|
|
ex23 03 |
Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos, cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos, žlaugtai ir kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos, granuliuotos arba negranuliuotos: |
|
|
2303 10 |
– Krakmolo gamybos liekanos ir panašios liekanos |
|
|
2303 30 00 |
– Žlaugtai arba kitos alaus gamybos arba alkoholio distiliavimo atliekos |
|
|
ex23 06 |
Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba augalinio aliejaus ekstrakcijos liekanos, išskyrus klasifikuojamas 2304 arba 2305 pozicijose, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos: |
|
|
– Kiti |
||
|
2306 90 05 |
– – Kukurūzų gemalų |
|
|
ex23 08 |
Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
|
2308 00 40 |
– Gilės ir kaštonai; vaisių, išskyrus vynuoges, išsunkos ar išspaudos |
|
|
2309 |
Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: |
|
|
ex23 09 10 |
– Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes: |
|
|
2309 10 11 2309 10 13 2309 10 31 2309 10 33 2309 10 51 2309 10 53 |
– – Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų ◄ |
|
|
ex23 09 90 |
►M9 –Kiti: ◄ |
|
|
2309 90 20 |
– Produktai, nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros 23 skirsnio 5 papildomoje pastaboje ◄ |
|
|
– Kiti, įskaitant premiksus: ◄ |
||
|
2309 90 31 2309 90 33 2309 90 41 2309 90 43 2309 90 51 2309 90 53 |
– – Kurių sudėtyje yra krakmolo, gliukozės, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 50, 1702 30 90, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų: ◄ |
|
|
(1) Šioje subpozicijoje „pieno produktai“ – tai 0401–0406 pozicijose bei 1702 11, 1702 19 ir 2106 90 51 subpozicijose klasifikuojami produktai. |
||
II dalis. Ryžiai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems ryžių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
(a) |
1006 10 21– 1006 10 98 |
Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti), išskyrus skirtus sėjai |
|
1006 20 |
Lukštenti (rudieji) ryžiai |
|
|
1006 30 |
Iš dalies arba visiškai nulukštenti ryžiai, poliruoti arba nepoliruoti, glazūruoti arba neglazūruoti |
|
|
b) |
1006 40 00 |
Skaldyti ryžiai |
|
c) |
1102 90 50 |
Ryžiniai miltai |
|
1103 19 50 |
Ryžių kruopos ir rupiniai |
|
|
1103 20 50 |
Ryžių granulės |
|
|
1104 19 91 |
Perdirbti į dribsnius ryžiai |
|
|
ex110419 99 |
Traiškyti ryžių grūdai |
|
|
1108 19 10 |
Ryžių krakmolas |
|
III dalis. Cukrus
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems cukraus produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
1212 91 |
Cukriniai runkeliai |
|
1212 99 20 |
Cukranendrės |
|
|
b) |
1701 |
Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas |
|
c) |
1702 20 |
Klevų cukrus ir klevų sirupas |
|
1702 60 95 ir 1702 90 95 ◄ |
Kitas kieto būvio cukrus ir cukraus sirupai, į kuriuos nėra pridėta kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, išskyrus laktozę, gliukozę, maltodekstriną ir izogliukozę |
|
|
▼M9 ————— |
||
|
1702 90 71 |
Karamelė (degintas cukrus), kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50 % sausosios medžiagos masės |
|
|
2106 90 59 |
Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus izogliukozės, laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupus |
|
|
d) |
1702 30 10 1702 40 10 1702 60 10 1702 90 30 |
Izogliukozė |
|
e) |
1702 60 80 1702 90 80 |
Inulino sirupas |
|
f) |
1703 |
Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų |
|
g) |
2106 90 30 |
Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai |
|
h) |
2303 20 |
Runkelių masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos |
IV dalis. Sausieji pašarai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems sausųjų pašarų produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
ex121410 00 |
– Dirbtinoje šilumoje džiovintos liucernos rupiniai ir granulės |
|
– Kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupiniai ir granulės |
||
|
ex121490 90 |
– Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai dirbtinoje šilumoje džiovinti produktai, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei produktus turinčius šieno |
|
|
– Liucernos, bandvikiai, dobilai, lubinai, vikiai, barkūnai, sėjamieji pelėžirniai ir paprastieji garždeniai, džiovinti kitu būdu ir susmulkinti |
||
|
b) |
ex230990 99 |
– Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gautus baltymų koncentratus |
|
– Tik iš kietųjų atliekų ir po pirmiau minėtų koncentratų gamybos likusių sulčių gauti dehidruoti produktai |
||
V dalis. Sėklos
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytoms sėkloms:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
0712 90 11 |
Cukrinių kukurūzų hibridai: |
|
– skirti sėjai |
|
|
0713 10 10 |
Žirniai (Pisum sativum): |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071320 00 |
Nutai: |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071331 00 |
Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės: |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071332 00 |
Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis): |
|
– skirti sėjai |
|
|
0713 33 10 |
Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris): |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071339 00 |
Kitos pupos: |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071340 00 |
Lęšiai: |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071350 00 |
Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor): |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex071390 00 |
Kitos džiovintos ankštinės daržovės: |
|
– skirti sėjai |
|
|
1001 90 10 |
Kviečiai spelta: |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex10 05 10 |
Kukurūzų hibridų sėkla |
|
1006 10 10 |
Ryžiai su luobelėmis (žaliaviniai (paddy) arba neapdoroti) |
|
– skirti sėjai |
|
|
1007 00 10 |
Grūdinio sorgo hibridai: |
|
– skirti sėjai |
|
|
1201 00 10 |
Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos: |
|
– skirti sėjai |
|
|
1202 10 10 |
Žemės riešutai (arachiai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti: |
|
– skirti sėjai |
|
|
1204 00 10 |
Linų sėmenys, skaldyti arba neskaldyti: |
|
– skirti sėjai |
|
|
1205 10 10 ir ex120590 00 |
Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, skirtos sėjai |
|
– Kiti |
|
|
1206 00 10 |
Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos: |
|
– skirti sėjai |
|
|
ex12 07 |
Kitų aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, skaldyti arba neskaldyti: |
|
– skirti sėjai |
|
|
1209 |
Sėklos, vaisiai ir sporos: |
|
– skirti sėjai |
VI dalis. Apyniai
1. Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems apynių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
1210 |
Apynių spurgai, švieži arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti, sumalti į miltelius arba nemalti, granuliuoti arba negranuliuoti; lupulinas |
2. Be to, prekybai ir prekybai su trečiosiomis šalimis skirtos šio reglamento taisyklės taikomos ir šiems produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
1302 13 00 |
Apynių syvai ir ekstraktai |
VII dalis. Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
1509 |
Alyvuogių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1510 00 |
Kitas aliejus ir jo frakcijos, gauti tik iš alyvuogių, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, įskaitant šio aliejaus arba jo frakcijų mišinius su aliejumi arba frakcijomis, klasifikuojamais 1509 pozicijoje |
|
|
b) |
0709 90 31 |
Alyvuogės, šviežios arba atšaldytos, neskirtos aliejaus gamybai |
|
0709 90 39 |
Kitos alyvuogės, šviežios arba atšaldytos |
|
|
0710 80 10 |
Alyvuogės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos |
|
|
0711 20 |
Konservuotos alyvuogės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuotos dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais) |
|
|
ex071290 90 |
Alyvuogės, džiovintos, sveikos, supjaustytos gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau neapdorotos |
|
|
2001 90 65 |
Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi |
|
|
ex200490 30 |
Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos |
|
|
2005 70 |
Alyvuogės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos |
|
|
c) |
1522 00 31 1522 00 39 |
Riebalinės medžiagos arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas |
|
2306 90 11 2306 90 19 |
Išspaudos ir kitos kietosios alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos |
|
VIII dalis. Pluoštiniai linai ir kanapės
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems pluoštinių linų ir kanapių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
5301 |
Linai, žaliaviniai arba apdoroti, bet nesuverpti; linų pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) |
|
5302 |
Sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.), žaliavinės arba apdorotos, bet nesuverptos; sėjamųjų kanapių pakulos ir atliekos (įskaitant verpalų atliekas ir išplaušintą žaliavą) |
IX dalis. Vaisiai ir daržovės
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems vaisių ir daržovių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
0702 00 00 |
Pomidorai, švieži arba atšaldyti |
|
0703 |
Svogūnai, askaloniniai česnakai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos |
|
0704 |
Gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, kaliaropės, garbiniuotieji kopūstai ir panašios valgomosios bastučio genties (brassica) daržovės, šviežios arba atšaldytos |
|
0705 |
Salotos (Lactuca sativa) ir trūkažolės (cikorijos) (Cichorium spp.), šviežios arba atšaldytos |
|
0706 |
Morkos, ropės, burokėliai, pūteliai, salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniastiebiai, švieži arba atšaldyti |
|
0707 00 |
Agurkai ir dygliuotieji agurkai, švieži arba atšaldyti |
|
0708 |
Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos |
|
ex07 09 |
Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos, išskyrus daržoves, klasifikuojamas 0709 60 91, 0709 60 95, 0709 60 99, 0709 90 31, 0709 90 39 ir 0709 90 60 subpozicijose |
|
ex08 02 |
Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti, išskyrus arekų (arba betelio palmių) riešutus ir kokamedžių riešutus, klasifikuojamus 0802 90 20 subpozicijoje |
|
0803 00 11 |
Tikrieji bananai (plantanai), švieži |
|
ex080300 90 |
Tikrieji bananai (plantanai), džiovinti |
|
0804 20 10 |
Figos, šviežios |
|
0804 30 00 |
Ananasai |
|
0804 40 00 |
Avokadai |
|
0804 50 00 |
Gvajavos, mangai ir garcinijos |
|
0805 |
Citrusiniai vaisiai, švieži arba džiovinti |
|
0806 10 10 |
Šviežios valgomosios vynuogės |
|
0807 |
Melionai (įskaitant arbūzus) ir melionmedžių vaisiai (papayas), švieži |
|
0808 |
Obuoliai, kriaušės ir svarainiai, švieži |
|
0809 |
Abrikosai, vyšnios, persikai (įskaitant nektarinus), slyvos ir dygiųjų slyvų vaisiai, švieži |
|
0810 |
Kiti vaisiai, švieži |
|
0813 50 31 0813 50 39 |
Mišiniai, sudaryti tik iš džiovintų riešutų, klasifikuojamų 0801 ir 0802 pozicijose |
|
0910 20 |
Šafranas |
|
ex09 10 99 |
Čiobreliai, švieži arba atšaldyti |
|
ex121190 85 |
Bazilikai, melisos, mėtos, origanum vulgare (raudonėliai/laukiniai mairūnai), rozmarinai, šalavijai, švieži arba atšaldyti |
|
1212 99 30 |
Saldžiavaisio pupmedžio vaisiai |
X dalis. Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems perdirbtų vaisių ir daržovių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
ex07 10 |
Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos, išskyrus cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus 0710 40 00 subpozicijoje, alyvuoges, klasifikuojamas 0710 80 10 subpozicijoje ir Capsicum arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 0710 80 59 subpozicijoje |
|
ex07 11 |
Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais), išskyrus alyvuoges, klasifikuojamas 0711 20 subpozicijoje, Capsicum arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 0711 90 10 subpozicijoje, ir cukrinius kukurūzus, klasifikuojamus 0711 90 30 subpozicijoje |
|
|
ex07 12 |
Džiovintos daržovės, sveikos, supjaustytos stambiais gabalais, griežinėliais, susmulkintos arba sumaltos į miltelius, bet toliau beapdorotos, išskyrus dirbtinėje šilumoje džiovintas bulves ir netinkamos vartoti maistui, klasifikuojamos ex071290 05 subpozicijoje, cukriniai kukurūzai, klasifikuojami ex071290 11 ir 0712 90 19 subpozicijose, bei alyvuogės, klasifikuojamos ex071290 90 subpozicijoje. |
|
|
0804 20 90 |
Džiovintos figos |
|
|
0806 20 |
Razinos |
|
|
ex08 11 |
Vaisiai ir riešutai, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus sušaldytus bananus, klasifikuojamus ex081190 95 subpozicijoje |
|
|
ex08 12 |
Konservuoti vaisiai ir riešutai, netinkami ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuoti dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais), išskyrus konservuotus bananus, klasifikuojamus ex081290 98 subpozicijoje |
|
|
ex08 13 |
Džiovinti vaisiai, išskyrus klasifikuojamus 0801–0806 pozicijose; Riešutų arba šiame skirsnyje klasifikuojamų džiovintų vaisių mišiniai, išskyrus mišinius, klasifikuojamus 0813 50 31 ir 0813 50 39 subpozicijose, sudarytus tik riešutų, klasifikuojamų 0801 ir 0802 subpozicijose |
|
|
0814 00 00 |
Citrusinių vaisių žievelės arba melionų (įskaitant arbūzus) luobos, šviežios, sušaldytos, džiovintos arba konservuotos sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais |
|
|
0904 20 10 |
Džiovintos saldžiosios paprikos, negrūstos ir nemaltos |
|
|
b) |
ex08 11 |
Vaisiai ir daržovės, nevirti arba išvirti garuose ar vandenyje, sušaldyti, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių |
|
ex13 02 20 |
Pektino medžiagos, pektinai ir pektatai |
|
|
ex20 01 |
Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi, išskyrus: — Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 2001 90 20 subpozicijoje — cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus 2001 90 30 subpozicijoje — batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, klasifikuojamus 2001 90 40 subpozicijoje — palmių šerdis, klasifikuojamas 2001 90 60 subpozicijoje — alyvuoges, klasifikuojamas 2001 90 65 subpozicijoje — vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, klasifikuojamas ►M9 ex200190 97 ◄ subpozicijoje |
|
|
2002 |
Pomidorai, paruošti arba konservuoti be acto arba be acto rūgšties |
|
|
2003 |
Grybai ir trumai, paruošti arba konservuoti be acto arba be acto rūgšties |
|
|
ex20 04 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus ex200490 10 subpozicijoje, alyvuoges, klasifikuojamas ex200490 30 subpozicijoje, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, turinčias miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, klasifikuojamas 2004 10 91 subpozicijoje |
|
|
ex20 05 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba be acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, išskyrus alyvuoges, klasifikuojamas 2005 70 subpozicijoje, cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata), klasifikuojamus 2005 80 00 subpozicijoje, Capsicum genties vaisius, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius, klasifikuojamus 2005 99 10 subpozicijoje, ir bulves, paruoštas ar konservuotas, turinčias miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą, klasifikuojamas 2005 20 10 subpozicijoje |
|
|
ex20 06 00 |
Vaisiai, riešutai, vaisių žievelės ir kitos augalų dalys, konservuotos cukruje (nusausintos, apcukruotos (glacé) arba cukruotos, išskyrus cukruje konservuotus bananus, klasifikuojamus ex200600 38 ir ex200600 99 subpozicijose |
|
|
ex20 07 |
Džemai, vaisių drebučiai (želė), marmeladai, vaisių arba riešutų tyrės ir pastos, gauti verdant, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus: — homogenizuotus bananų produktus, klasifikuojamus ex20 07 10 subpozicijoje — bananų džemus, želes, marmeladus, tyres arba pastas, klasifikuojamas ex200799 39, ►M9 ex200799 50 ◄ ir ►M9 ex200799 97 ◄ subpozicijose |
|
|
ex20 08 |
Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje, išskyrus: — žemės riešutų (arachių) sviestą, klasifikuojamą 2008 11 10 subpozicijoje — palmių šerdis, klasifikuojamas 2008 91 00 subpozicijoje — kukurūzus, klasifikuojamus 2008 99 85 subpozicijoje — batatus, saldžiąsias bulves ir panašias valgomąsias augalų dalis, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau kaip 5 % masės, klasifikuojamus 2008 99 91 subpozicijoje — vynmedžių lapus, apynių daigus ir panašias valgomąsias augalų dalis, klasifikuojamas ex200899 99 subpozicijoje — kitais būdais paruoštų arba konservuotų bananų mišinius, klasifikuojamus ex200892 59, ex200892 78, ex200892 93 ir ex200892 98 subpozicijose — kitais būdais paruoštus arba konservuotus bananus, klasifikuojamus ex200899 49, ex200899 67 ir ex200899 99 subpozicijose |
|
|
ex20 09 |
Nefermentuotos vaisių sultys (išskyrus vynuogių sultis ir vynuogių misą, klasifikuojamus 2009 61 ir 2009 69 subpozicijose, ir bananų sultis, klasifikuojamas ex20 09 80 subpozicijoje) ir daržovių sultys, į kurias nepridėta alkoholio, ir kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių |
|
XI dalis. Bananai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems bananų produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
0803 00 19 |
Švieži bananai, išskyrus tikruosius bananus (plantanus) |
|
ex080300 90 |
Džiovinti bananai, išskyrus tikruosius bananus (plantanus) |
|
ex081290 98 |
Konservuoti bananai |
|
ex081350 99 |
Mišiniai, kuriuose yra džiovintų bananų |
|
1106 30 10 |
Bananų miltai, rupiniai ir milteliai |
|
ex200600 99 |
Cukruje konservuoti bananai |
|
ex200710 99 |
Homogenizuoti bananų produktai |
|
ex200799 39 ►M9 ex200799 50 ◄ ►M9 ex200799 97 ◄ |
Bananų džemai, želės, marmeladai, tyrės ir pastos |
|
ex200892 59 ex200892 78 ex200892 93 ex200892 98 |
Mišiniai, kuriuose yra kitais būdais paruoštų ar konservuotų bananų, į kuriuos nepridėta alkoholio |
|
ex200899 49 ex200899 67 ex200899 99 |
Kitais būdais paruošti ar konservuoti bananai |
|
ex200980 35 ex200980 38 ex200980 79 ex200980 86 ex200980 89 ex200980 99 |
Bananų sultys |
XII dalis. Vynas
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems vyno produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
2009 61 2009 69 |
Vynuogių sultys (įskaitant vynuogių misą) |
|
2204 30 92 2204 30 94 2204 30 96 2204 30 98 |
Kita vynuogių misa, išskyrus esančią fermentacijos stadijoje arba kurios fermentacija sustabdyta kitu būdu, nei pridedant alkoholio |
|
|
b) |
ex22 04 |
Šviežių vynuogių vynas, įskaitant pastiprintus vynus; Vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje, išskyrus kitą vynuogių misą, klasifikuojamą 2204 30 92, 2204 30 94, 2204 30 96 ir 2204 30 98 subpozicijose |
|
c) |
0806 10 90 |
Šviežios vynuogės, išskyrus valgomąsias vynuoges |
|
2209 00 11 2209 00 19 |
Vyno actas |
|
|
d) |
2206 00 10 |
Piquette |
|
2307 00 11 2307 00 19 |
Vyno nuosėdos |
|
|
2308 00 11 2308 00 19 |
Vynuogių išspaudos |
|
XIII dalis. Augantys medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, šaknys ir kitos panašios augalų dalys, skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai
Šis reglamentas taikomas Kombinuotosios nomenklatūros 6 skirsnyje klasifikuojamiems augančių medžių ir kitų augalų, svogūnėlių, šaknų ir kitų panašių augalų dalių, skintų gėlių ir dekoratyvinių žalumynų produktams.
XIV dalis. Žaliavinis tabakas
Žaliavinio tabako atžvilgiu šis reglamentas taikomas žaliaviniam ir neperdirbtam tabakui bei tabako liekanoms, kurie klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 2401 pozicijoje.
XV dalis. Galvijiena
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems galvijienos produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0102 90 05– 0102 90 79 |
Gyvi naminiai galvijai, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius |
|
0201 |
Galvijiena, šviežia arba atšaldyta |
|
|
0202 |
Galvijiena, sušaldyta |
|
|
0206 10 95 |
Storosios ir plonosios diafragmos, šviežios arba atšaldytos |
|
|
0206 29 91 |
Storosios ir plonosios diafragmos, sušaldytos |
|
|
0210 20 |
Galvijiena, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta |
|
|
0210 99 51 |
Storosios ir plonosios diafragmos, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos |
|
|
0210 99 90 |
Valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai |
|
|
1602 50 10 |
Kita nevirta ir nekepta; virta, kepta arba konservuota galvijiena arba galvijienos subproduktai; virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |
|
|
1602 90 61 |
Kiti nevirti ir nekepti; virti, kepti arba konservuoti mėsos produktai, turintys galvijienos ar subproduktų; virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišiniai su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |
|
|
b) |
0102 10 |
Gyvi grynaveisliai veisliniai gyvuliai |
|
►M9 0206 10 98 ◄ |
Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, išskyrus plonąsias arba storąsias diafragmas, švieži arba atšaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai |
|
|
0206 21 00 0206 22 00 0206 29 99 |
Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, išskyrus plonąsias arba storąsias diafragmas, sušaldyti, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai |
|
|
0210 99 59 |
Galvijienos valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti, išskyrus storąsias ir plonąsias diafragmas |
|
|
ex150200 90 |
Galvijų taukai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje |
|
|
1602 50 31– 1602 50 95 ◄ |
Kita virta, kepta arba konservuota galvijiena arba jos subproduktai, išskyrus nevirtą ir nekeptą mėsą arba mėsos subproduktus ir virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |
|
|
1602 90 69 |
Kiti virti, kepti arba konservuoti mėsos produktai, turintys galvijienos arba jos subproduktų, išskyrus nevirtus ir nekeptus, ir virtos arba keptos mėsos arba subproduktų mišinius su nevirta ir nekepta mėsa arba mėsos subproduktais |
|
XVI dalis. Pienas ir pieno produktai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems pienui ir pieno produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0401 |
Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių |
|
b) |
0402 |
Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių |
|
c) |
0403 10 11 0403 10 39 0403 90 11 0403 90 69 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |
|
d) |
0404 |
Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kurias pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno sudedamųjų dalių, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti kitoje vietoje |
|
e) |
ex04 05 |
Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, kurių riebumas ne didesnis kaip 75 % masės, bet mažesnis kaip 80 % masės |
|
f) |
0406 |
Sūris ir varškė |
|
g) |
1702 19 00 |
Laktozė ir laktozės sirupas, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažančiųjų medžiagų, kurių sudėtyje laktozė, išreikšta bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje, sudaro mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės |
|
h) |
2106 90 51 |
Aromatizuotas arba dažytas laktozės sirupas |
|
i) |
ex23 09 |
Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: |
|
– Produktai ir pašarai, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, tiesiogiai arba taikant Reglamentą (EB) Nr. 1667/2006, išskyrus produktus ir pašarus, kuriems taikoma šio priedo I dalis |
||
XVII dalis. Kiauliena
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems kiaulienos produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
ex01 03 |
Gyvos naminės kiaulės, išskyrus grynaveisles veislines kiaules |
|
b) |
ex02 03 |
Naminių kiaulių mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta |
|
ex02 06 |
Kiaulienos valgomi subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos preparatų gamybai |
|
|
ex02 09 00 |
Kiauliniai riebalai be liesos mėsos, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |
|
|
ex02 10 |
Naminių kiaulių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |
|
|
1501 00 11 1501 00 19 |
Kiauliniai riebalai (įskaitant kiaulinius taukus) |
|
|
c) |
1601 00 |
Dešros ir panašūs produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo; maisto produktai, daugiausia pagaminti iš šių produktų |
|
1602 10 00 |
Homogenizuoti produktai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo |
|
|
1602 20 90 |
Gaminiai arba konservai iš bet kurių gyvūnų kepenų, išskyrus žąsų ir ančių kepenis |
|
|
1602 41 10 1602 42 10 1602 49 11– 1602 49 50 |
Kiti gaminiai ir konservai, turintys naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų |
|
|
1602 90 10 |
Produktai iš bet kurių gyvūnų kraujo |
|
|
1602 90 51 |
Kiti gaminiai ir konservai, turintys naminių kiaulių mėsos arba mėsos subproduktų |
|
|
1902 20 30 |
Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės dešros ir panašių produktų, bet kurios rūšies mėsos ir mėsos subproduktų, įskaitant bet kurios rūšies ar kilmės riebalus |
|
XVIII dalis. Aviena ir ožkiena
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems avienos ir ožkienos produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0104 10 30 |
Ėriukai (iki vienerių metų) |
|
0104 10 80 |
Gyvos avys, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius ir ėriukus |
|
|
0104 20 90 |
Gyvos ožkos, išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius |
|
|
0204 |
Šviežia, atšaldyta ar sušaldyta aviena arba ožkiena |
|
|
0210 99 21 |
Aviena arba ožkiena su kaulais, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta |
|
|
0210 99 29 |
Aviena arba ožkiena be kaulų, sūdyta, užpilta sūrymu, džiovinta ar rūkyta |
|
|
b) |
0104 10 10 |
Gyvos avys – grynaveisliai veisliniai gyvuliai |
|
0104 20 10 |
Gyvos ožkos – grynaveisliai veisliniai gyvuliai |
|
|
0206 80 99 |
Švieži ar atšaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai |
|
|
0206 90 99 |
Sušaldyti valgomi avių ir ožkų subproduktai, išskyrus skirtus farmacijos produktų gamybai |
|
|
0210 99 60 |
Valgomi avių ir ožkų subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti |
|
|
ex150200 90 |
Avių arba ožkų riebalai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje |
|
|
c) |
1602 90 72 |
Kita paruošta ar konservuota avių arba ožkų mėsa ir mėsos subproduktai, nevirti; |
|
1602 90 74 |
virtos mėsos ar subproduktų mišiniai su ir nevirta mėsa arba mėsos subproduktais |
|
|
d) |
1602 90 76 1602 90 78 |
Kita paruošta ar konservuota avių arba ožkų mėsa arba mėsos subproduktai, išskyrus nevirtus, arba virtos mėsos arba mėsos subproduktų mišinius su nevirta mėsa arba mėsos subproduktais |
XIX dalis. Kiaušiniai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems kiaušinių produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0407 00 11 0407 00 19 0407 00 30 |
Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti |
|
b) |
0408 11 80 0408 19 81 0408 19 89 0408 91 80 0408 99 80 |
Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, išskyrus netinkamus vartoti žmonių maistui |
XX dalis. Paukštiena
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems paukštienos produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
|
a) |
0105 |
Gyvi naminiai paukščiai, t. y. Gallus domesticus rūšies vištos (naminės vištos), antys, žąsys, kalakutai ir patarškos |
|
b) |
ex02 07 |
Naminių paukščių, nurodytų 0105 pozicijoje, mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti, išskyrus kepenis, nurodytas c punkte |
|
c) |
0207 13 91 |
Naminių paukščių kepenys, šviežios, atšaldytos ar sušaldytos |
|
0207 14 91 |
||
|
0207 26 91 |
||
|
0207 27 91 |
||
|
0207 34 |
||
|
0207 35 91 |
||
|
0207 36 81 |
||
|
0207 36 85 |
||
|
0207 36 89 |
||
|
0210 99 71 |
Naminių paukščių kepenys, sūdytos, užpiltos sūrymu, džiovintos ar rūkytos |
|
|
0210 99 79 |
||
|
d) |
0209 00 90 |
Naminių paukščių taukai, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, atšaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |
|
e) |
1501 00 90 |
Naminių paukščių taukai |
|
f) |
►M9 1602 20 10 ◄ |
Žąsų arba ančių kepenys, kitu būdu paruoštos arba konservuotos |
|
1602 31 |
Naminių paukščių mėsa arba mėsos subproduktai, klasifikuojami 0105 pozicijoje, kitu būdu paruošti arba konservuoti |
|
|
1602 32 |
||
|
1602 39 |
||
XXI dalis. Kiti produktai
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex01 01 |
Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai: |
|
0101 10 |
– Grynaveisliai veisliniai gyvuliai: |
|
0101 10 10 |
– – Arkliai () |
|
0101 10 90 |
– – Kiti |
|
0101 90 |
– Kiti: |
|
– – Arkliai: |
|
|
0101 90 19 |
– – – Išskyrus skerstinus |
|
0101 90 30 |
– – Asilai |
|
0101 90 90 |
– – Mulai ir arklėnai |
|
ex01 02 |
Gyvi galvijai: |
|
ex01 02 90 |
– Išskyrus grynaveislius veislinius gyvulius: |
|
0102 90 90 |
– – Išskyrus namines rūšis |
|
ex01 03 |
Gyvos kiaulės: |
|
0103 10 00 |
– Grynaveisliai veisliniai gyvuliai () |
|
– Kiti: |
|
|
ex01 03 91 |
– – Mažesnės kaip 50 kg masės: |
|
0103 91 90 |
– – – Išskyrus namines rūšis |
|
ex01 03 92 |
– – Ne mažesnės kaip 50 kg masės |
|
0103 92 90 |
– – Išskyrus namines rūšis |
|
0106 00 |
Kiti gyvi gyvūnai |
|
ex02 03 |
Kiauliena, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta: |
|
– Šviežia arba atšaldyta: |
|
|
ex02 03 11 |
– – Skerdenos arba skerdenų pusės: |
|
0203 11 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 03 12 |
– – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais: |
|
0203 12 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 03 19 |
– – Kiti: |
|
0203 19 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
– – Sušaldyta: |
|
|
ex02 03 21 |
– – Skerdenos arba skerdenų pusės: |
|
0203 21 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 03 22 |
– – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais: |
|
0203 22 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 03 29 |
– – Kiti: |
|
0203 29 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 05 00 |
Asilų, mulų arba arklėnų mėsa, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta: |
|
ex02 06 |
Galvijienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti: |
|
ex02 06 10 |
– Galvijienos, švieži arba atšaldyti |
|
0206 10 10 |
– – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
– Galvijienos, sušaldyti: |
|
|
ex020622 00 |
– – Kepenys: |
|
– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
|
ex02 06 29 |
– – Kiti: |
|
0206 29 10 |
– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
ex020630 00 |
– Kiaulienos, švieži arba atšaldyti: |
|
– – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
|
– – Kiti: |
|
|
– – – išskyrus naminių kiaulių |
|
|
– Kiaulienos, sušaldyti: |
|
|
ex020641 00 |
– – Kepenys: |
|
– – – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
|
– – – Kiti: |
|
|
– – – – išskyrus naminių kiaulių |
|
|
ex020649 00 |
– – Kiti: |
|
– – Kiti Naminių kiaulių: |
|
|
– – – – Skirti farmacijos preparatų gamybai (c) () |
|
|
►M9 ◄ |
– – – Kiti |
|
ex02 06 80 |
– Kiti, švieži arba atšaldyti: |
|
0206 80 10 |
– – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
– – Kiti: |
|
|
0206 80 91 |
– – – Arklių, asilų, mulų ir arklėnų |
|
ex02 06 90 |
– Kiti, sušaldyti: |
|
0206 90 10 |
– – Skirti farmacijos preparatų gamybai () |
|
– – Kiti: |
|
|
0206 90 91 |
– – – Arklių, asilų, mulų ir arklėnų |
|
0208 |
Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti |
|
ex02 10 |
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai arba rupiniai: |
|
– Kiaulienos: |
|
|
ex02 10 11 |
– – Kumpiai, mentės ir jų dalys, su kaulais: |
|
0210 11 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 10 12 |
– – Papilvė su raumenų sluoksneliais ir jos gabalai: |
|
0210 12 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex02 10 19 |
– – Kiti: |
|
0210 19 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
– Kiti, įskaitant valgomuosius mėsos arba mėsos subproduktų miltus ir rupinius: |
|
|
0210 91 00 |
– – Primatų |
|
0210 92 00 |
– – Banginių, delfinų ir jūrų kiaulių (Cetacea būrio žinduolių); lamantinų ir diugonių (Sirenia būrio žinduolių) |
|
0210 93 00 |
– – Roplių (įskaitant gyvates ir vėžlius) |
|
ex02 10 99 |
– – Kiti: |
|
– – – Mėsa: |
|
|
0210 99 31 |
– – – – Iš šiaurės elnių |
|
0210 99 39 |
– – – – Kiti |
|
– – – Mėsos subproduktai: |
|
|
– – – – Išskyrus naminių kiaulių, galvijienos, avienos ir ožkienos |
|
|
0210 99 80 |
– – – – – Išskyrus naminių paukščių kepenis |
|
ex04 07 00 |
Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti: |
|
0407 00 90 |
– Išskyrus naminių paukščių |
|
ex04 08 |
Paukščių kiaušiniai be lukštų ir kiaušinių tryniai, švieži, džiovinti, virti vandenyje arba garuose, formuoti, sušaldyti arba konservuoti kitu būdu, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių: |
|
– Kiaušinių tryniai: |
|
|
ex04 08 11 |
– – Džiovinti: |
|
0408 11 20 |
– – – Netinkami vartoti žmonių maistui () |
|
ex04 08 19 |
– – Kiti: |
|
0408 19 20 |
– – – Netinkami vartoti žmonių maistui () |
|
– Kiti: |
|
|
ex04 08 91 |
– – Džiovinti: |
|
0408 91 20 |
– – – Netinkami vartoti žmonių maistui () |
|
ex04 08 99 |
– – Kiti: |
|
0408 99 20 |
– – – Netinkami vartoti žmonių maistui () |
|
0410 00 00 |
Gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje |
|
0504 00 00 |
Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, sveiki arba jų gabalai, švieži, šaldyti, sušaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |
|
ex05 11 |
Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsniuose, netinkami vartoti žmonių maistui: |
|
0511 10 00 |
– Galvijų sperma |
|
– Kiti: |
|
|
0511 91 |
– – Produktai iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 3 skirsnyje: |
|
ex05 11 99 |
– – Kiti: |
|
►M3 ◄ |
– – – gyvūninės kilmės gamtinės pintys |
|
– – – Kiti |
|
|
ex07 09 |
Kitos daržovės, šviežios arba atšaldytos: |
|
ex07 09 60 |
– Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai: |
|
– – Kiti: |
|
|
0709 60 91 |
– – – – Capsicum genties, skirtos kapsicino arba capsicum aliejingųjų dervų (oleorezinų) dažikliams gaminti () |
|
0709 60 95 |
– – – Skirti pramoninei eterinių aliejų arba kvapiųjų dervų ekstraktų gamybai () |
|
0709 60 99 |
– – – Kiti |
|
ex07 10 |
Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos: |
|
ex07 10 80 |
– Kitos daržovės: |
|
– – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai: |
|
|
0710 80 59 |
– – – Išskyrus saldžiąsias paprikas |
|
ex07 11 |
Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |
|
ex07 11 90 |
– Kitos daržovės; daržovių mišiniai: |
|
– – Daržovės: |
|
|
0711 90 10 |
– – – – Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas |
|
ex07 13 |
Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos: |
|
ex07 13 10 |
– Žirniai (Pisum sativum): |
|
0713 10 90 |
– – Išskyrus skirtus sėjai |
|
ex071320 00 |
– Nutai: |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
– Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.): |
|
|
ex071331 00 |
– – – Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek veislių pupelės: |
|
– – – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
ex071332 00 |
– – Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis): |
|
– – – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
ex07 13 33 |
– – Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris): |
|
0713 33 90 |
– – – Išskyrus skirtus sėjai |
|
ex071339 00 |
– – Kiti: |
|
– – – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
ex071340 00 |
– Lęšiai: |
|
– – – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
ex071350 00 |
– Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina, Vicia faba var. minor): |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
ex071390 00 |
– Kiti: |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
|
|
0801 |
Kokosai, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir anakardžio (cashew) riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti |
|
ex08 02 |
Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti: |
|
ex08 02 90 |
– Kiti: |
|
ex080290 20 |
– – Arekų (arba betelio palmių) riešutai ir kolamedžio riešutai |
|
ex08 04 |
Datulės, figos, ananasai, avokadai, gvajavos, mangai ir garcinijos, švieži arba džiovinti: |
|
0804 10 00 |
– Datulės |
|
0902 |
Arbata, aromatinta arba nearomatinta |
|
ex09 04 |
Pipirai (Piper genties); džiovinti, grūsti arba malti Capsicum genties arba Pimenta genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas, klasifikuojamas 0904 20 10 subpozicijoje |
|
0905 00 00 |
Vanilė |
|
0906 |
Cinamonas ir cinamono žiedai |
|
0907 00 00 |
Gvazdikėliai (sveiki vaisiai, žiedai ir žiedkočiai) |
|
0908 |
Muskatai, macis (mace) ir kardamonas |
|
0909 |
Anyžinių ožiažolių, žvaigždanyžių (badijonų), pankolių, kalendrų, kmynų arba paprastųjų kmynų sėklos; kadagių uogos |
|
ex09 10 |
Imbierai, ciberžolės, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai, išskyrus čiobrelius ir šafraną |
|
ex11 06 |
Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje, sago palmių šerdžių arba šakniavaisių ar gumbavaisių, klasifikuojamų 0714 pozicijoje, arba produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje, miltai, rupiniai ir milteliai: |
|
1106 10 00 |
– Džiovintų ankštinių daržovių, klasifikuojamų 0713 pozicijoje |
|
ex11 06 30 |
– Produktų, klasifikuojamų 8 skirsnyje: |
|
1106 30 90 |
– – Išskyrus bananus |
|
ex11 08 |
Krakmolas; inulinas: |
|
1108 20 00 |
– Inulinas |
|
1201 00 90 |
Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1202 10 90 |
Žemės riešutai (arachiai), neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti, išskyrus skirtus sėjai |
|
1202 20 00 |
Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti, skaldyti arba neskaldyti |
|
1203 00 00 |
Kopra |
|
1204 00 90 |
Sėmenys, skaldyti arba neskaldyti, išskyrus skirtus sėjai |
|
1205 10 90 ir ex120590 00 |
Rapsų arba rapsukų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1206 00 91 |
Saulėgrąžų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1206 00 99 |
|
|
1207 20 90 |
Medvilnės sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1207 40 90 |
Sezamo sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1207 50 90 |
Garstyčios sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1207 91 90 |
Aguonų sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
1207 99 91 |
Kanapių sėklos, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus skirtas sėjai |
|
ex120799 97 |
Kitos aliejinės sėklos ir kiti aliejiniai vaisiai, skaldyti arba neskaldyti, išskyrus skirtus sėjai |
|
1208 |
Miltai ir rupiniai iš aliejinių kultūrų sėklų arba vaisių, išskyrus garstyčios sėklas |
|
1211 |
►M3 Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti, išskyrus KN ex121190 85 pozicijoje klasifikuojamus produktus, išvardytus šio priedo IX dalyje ◄ |
|
ex12 12 |
Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai, jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai, cukriniai runkeliai ir cukranendrės, švieži, šaldyti, sušaldyti arba džiovinti, susmulkinti arba nesusmulkinti; vaisių kauliukai ir branduoliai, taip pat kiti augaliniai produktai (įskaitant neskrudintas Cichorium intybus sativum rūšies trūkažolių šaknis), dažniausiai vartojami žmonių maistui, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
ex121220 00 |
– Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai visų pirma naudojami farmacijai ir žmonėms vartoti |
|
– Kiti: |
|
|
ex12 12 99 |
– – Išskyrus cukranendres: |
|
1212 99 41 ir 1212 99 49 |
– – – Saldžiavaisių pupmedžių vaisių sėklos |
|
ex121299 70 |
– – – Kiti, išskyrus trūkažolių šaknis |
|
1213 00 00 |
Javų šiaudai ir pelai, neapdoroti, kapoti arba nekapoti, susmulkinti arba nesusmulkinti, presuoti arba nepresuoti, granuliuoti arba negranuliuoti |
|
ex12 14 |
Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti: |
|
ex121410 00 |
– Liucernos (alfalfa), rupiniai ir granulės, išskyrus dirbtinoje šilumoje ar kitu būdu džiovintos ir susmulkintos liucernos rupinius ir granules |
|
ex12 14 90 |
– Kiti: |
|
1214 90 10 |
– – Pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai ir kiti pašariniai šakniavaisiai |
|
ex121490 90 |
– – Kiti, išskyrus: |
|
– Liucernas, bandvikius, dobilus, lubinus, vikius ir panašius pašarinius dirbtinoje šilumoje džiovintus produktus, išskyrus šieną ir pašarinius lapinius kopūstus bei produktus, turinčius šieno |
|
|
– Liucernas, bandvikius, dobilus, lubinus, vikius, barkūnus, sėjamuosius pelėžirnius ir paprastuosius garždenius, džiovintus kitu būdu ir susmulkintus |
|
|
ex15 02 00 |
Galvijų, avių arba ožkų taukai, išskyrus klasifikuojamus 1503 pozicijoje: |
|
ex150200 10 |
– Skirti naudoti pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą, išskyrus riebalus gautus iš kaulų ir atliekų () |
|
1503 00 |
Kiaulinių taukų stearinas, kiaulinių taukų aliejus, oleostearinas, oleoaliejus ir lajaus aliejus, neemulsuoti, nesumaišyti arba neapdoroti kitu būdu |
|
1504 |
Žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1507 |
Sojų aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1508 |
Žemės riešutų (arachių) aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1511 |
Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1512 |
Saulėgrąžų, dygminų arba vilnamedžių (medvilnės) aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1513 |
Kokosų, palmių branduolių arba atalių aliejai ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
1514 |
Rapsų, rapsukų arba garstyčių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
ex15 15 |
Kiti nelakieji augaliniai riebalai ir aliejus (įskaitant simondsijų aliejų, klasifikuojamą ex151590 11 subpozicijoje) ir jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti |
|
ex15 16 |
Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus ir jų frakcijos, visiškai arba iš dalies sukietinti, peresterinti, reesterinti arba elaidinizuoti, nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neapdoroti (išskyrus sukietintą ricinmedžio aliejų, vadinamąjį opalinį vašką, klasifikuojamą 1516 20 10 subpozicijoje) |
|
ex15 17 |
Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje, išskyrus 1517 10 10, 1517 90 10 ir 1517 90 93 subpozicijas |
|
1518 00 31 1518 00 39 |
Nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą () |
|
1522 00 91 |
Aliejaus nuosėdos ir padugnės; riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško soapstokai, išskyrus tuos, kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas |
|
1522 00 99 |
Kitos riebalų medžiagų arba gyvūninio ar augalinio vaško apdorojimo atliekos, išskyrus tas kurių sudėtyje yra aliejaus, turinčio alyvuogių aliejaus charakteristikas |
|
ex16 02 |
Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, mėsos subproduktų arba kraujo: |
|
– Iš kiaulienos: |
|
|
ex16 02 41 |
– – Kumpiai ir jų dalys: |
|
1602 41 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex16 02 42 |
– – Mentės ir jų dalys: |
|
1602 42 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex16 02 49 |
– – Kiti, įskaitant mišinius: |
|
1602 49 90 |
– – – Išskyrus naminių kiaulių |
|
ex16 02 90 |
– Kiti, įskaitant produktus iš bet kurių gyvūnų kraujo: |
|
– – Kiti, išskyrus produktus iš bet kurių gyvūnų kraujo: |
|
|
1602 90 31 |
– – – Iš laukinienos arba triušienos |
|
▼M9 ————— |
|
|
►M9 1602 90 99 ◄ |
– – – – – – Kiti, išskyrus iš avienos arba iš ožkienos |
|
1603 00 |
Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ekstraktai ir syvai |
|
1801 00 00 |
Kakavos pupelės, sveikos arba skaldytos, žalios arba skrudintos |
|
1802 00 00 |
Kakavos lukštai, išaižos, luobelės ir kitos kakavos atliekos |
|
ex20 01 |
Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |
|
ex20 01 90 |
– Kiti: |
|
2001 90 20 |
– – Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius |
|
ex20 05 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
ex20 05 99 |
– Kitos daržovės ir kiti daržovių mišiniai: |
|
2005 99 10 |
– – Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas arba Pimenta genties vaisius |
|
ex22 06 |
Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
2206 00 31– 2206 00 89 |
– Kiti, išskyrus piquette |
|
ex23 01 |
Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai: |
|
2301 10 00 |
– Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų; taukų likučiai |
|
ex23 02 |
Sėlenos, išsijos ir kitos sijojimo, malimo arba kito javų arba ankštinių augalų apdorojimo liekanos, granuliuotos arba negranuliuotos: |
|
2302 50 00 |
– Iš ankštinių augalų |
|
2304 00 00 |
Išspaudos ir kitos kietos sojos pupelių aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos |
|
2305 00 00 |
Išspaudos ir kitos kietos žemės riešutų (arachių) aliejaus ekstrakcijos liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos |
|
ex23 06 |
Išspaudos ir kitos kietos augalinių riebalų arba aliejaus ekstrakcijos liekanos, kitos nei klasifikuojamos 2304 arba 2305 pozicijose, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos, išskyrus KN subpozicijas 2306 90 05 (išspaudos ir kitos kietos kukurūzų gemalų ekstrakcijos liekanos) ir 2306 90 11 bei 2306 90 19 (išspaudos ir kitos kietos alyvuogių aliejaus ekstrakcijos liekanos) |
|
ex23 07 00 |
Vyno nuosėdos; vyno akmuo: |
|
2307 00 90 |
– Vyno akmuo |
|
ex23 08 00 |
Augalinės medžiagos ir augalinės atliekos, augalinės liekanos ir šalutiniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti, naudojami gyvūnų pašarams, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
2308 00 90 |
– – – Išskyrus vynuogių išspaudas, giles, kaštonus, vaisių, išskyrus vynuoges, išsunkas ar išspaudas |
|
ex23 09 |
Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: |
|
ex23 09 10 |
– Šunų arba kačių maistas, supakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes: |
|
2309 10 90 |
– – – Išskyrus turintį krakmolo, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 51–1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų |
|
ex23 09 90 |
– Kiti: |
|
2309 90 10 |
– – Tirpus žuvų arba jūros žinduolių maistas |
|
– – Kiti, įskaitant premiksus: |
|
|
ex230990 91 – 2309 90 99 |
– – – Išskyrus turinčius krakmolo, gliukozės sirupo, maltodekstrino arba maltodekstrino sirupo, klasifikuojamų 1702 30 51–1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50 ir 2106 90 55 subpozicijose, arba pieno produktų, išskyrus: |
|
– Iš liucernos sulčių ir žolės sulčių gautus baltymų koncentratus |
|
|
– Tik iš kietųjų likučių ir sulčių, likusių iš koncentratų, nurodytų pirmoje įtraukoje, gamybos gautus dehidruotus produktus |
|
|
(1) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Tarybos direktyvą 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 12, p. 66); Komisijos sprendimą 93/623/EEB (OL L 298, 199312 3, p. 45)). (2) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Tarybos direktyvą 88/661/EEB (OL L 382, 1988 12 31, p. 36); Tarybos direktyvą 94/28/EB (OL L 178, 1994 7 12, p. 66); Komisijos sprendimą 96/510/EB (OL L 210, 1996 8 20, p. 53)). (3) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Bendrijos nuostatose (žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–300 straipsnius (OL L 253, 1993 10 11, p. 1) ir vėlesnius pakeitimus). (4) Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros preliminariųjų nuostatų II skyriaus F poskyryje. |
|
II PRIEDAS
1 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS
I dalis. Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis
1. Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems etilo alkoholio produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex220710 00 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio, gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų |
|
ex220720 00 |
Denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai, gauti iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų |
|
ex220890 91 ir ex220890 99 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio, gautas iš Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų |
2. Be to, III dalies II skirsnio I skyrius dėl importo licencijų ir tos dalies III skirsnio I skyrius taikomi iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio pagamintiems produktams, kurių KN kodas 2208, išpilstytiems į didesnes kaip dviejų litrų talpyklas, ir kurie turi visas etilo alkoholio savybes, kaip nurodyta 1 dalyje.
II dalis. Bitininkystės produktai
Šis reglamentas taikomas šioje lentelėje išvardytiems bitininkystės produktams:
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
0409 |
Natūralus medus |
|
ex041000 00 |
Valgomi bičių pienelis ir propolis |
|
ex051199 85 |
Nevalgomi bičių pienelis ir propolis |
|
ex121299 70 |
Žiedadulkės |
|
ex15 21 90 |
Bičių vaškas |
III dalis. Šilkaverpiai
Šis reglamentas taikomas šilkaverpiams, klasifikuojamiems KN subpozicijoje ex010690 00, ir šilkaverpių kiaušiniams, klasifikuojamiems KN subpozicijoje ex051199 85.
III PRIEDAS
2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTOS SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS
I dalis. Ryžių sektoriui taikomos apibrėžtys
I. Terminai „žaliaviniai (paddy) ryžiai“, „lukštenti ryžiai“, „iš dalies nulukštenti ryžiai“, „visiškai nulukštenti ryžiai“, „trumpagrūdžiai ryžiai“, „vidutinių grūdų ryžiai“, „A arba B ilgagrūdžiai ryžiai“ ir „skaldyti ryžiai“ apibrėžiami taip:
a) „Žaliaviniai (paddy) ryžiai“ – iškulti ryžiai su luobelėmis.
b) „Lukštenti ryžiai“ – žaliaviniai (paddy) ryžiai, nuo kurių pašalinta tiktai luobelė. Šį apibrėžimą atitinkančių ryžių pavyzdžiai turi šiuos prekinius pavadinimus: „rudieji ryžiai“, „krovininiai ryžiai“, „loonzain“ ir „riso sbramato“.
c) „Iš dalies nulukštenti ryžiai“ – žaliaviniai (paddy) ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, dalis gemalo, dalis arba visi išoriniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, bet palikti vidiniai apyvaisio sluoksniai.
d) „Visiškai nulukštenti ryžiai“ – žaliaviniai (paddy) ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė, išoriniai ir vidiniai apyvaisio (perikarpio) sluoksniai, ilgagrūdžių ar vidutinių grūdų ryžių atveju – visas gemalas, trumpagrūdžių ryžių atveju – bent gemalo dalis, tačiau išilginiai balti grioveliai gali likti ne daugiau kaip 10 % grūdų.
a) „Trumpagrūdžiai ryžiai“ – ryžiai, kurių grūdai neilgesni kaip 5,2 mm, o jų ilgio ir pločio santykis mažesnis kaip 2.
b) „Vidutinių grūdų ryžiai“ – ryžiai, kurių grūdai ilgesni kaip 5,2 mm, bet ne ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis ne didesnis kaip 3.
c) „Ilgagrūdžiai ryžiai“ – tai:
i) A ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis didesnis kaip 2, bet mažesnis kaip 3;
ii) B ilgagrūdžiai ryžiai, kurių grūdai yra ilgesni kaip 6,0 mm, o jų ilgio ir pločio santykis yra ne mažesnis kaip 3.
d) „Grūdų matavimas“ – visiškai nulukštentų ryžių grūdai matuojami pagal šį metodą:
i) iš siuntos imamas tipinis pavyzdys;
ii) pavyzdys atsijojamas taip, kad liktų tiktai nesmulkinti grūdai, įskaitant ne visai subrendusius grūdus;
iii) matuojama du kartus, kiekvieną kartą išmatuojant 100 grūdų, ir apskaičiuojamas vidurkis;
iv) rezultatas išreiškiamas milimetrais, suapvalinus vienos dešimtosios tikslumu.
3. „Skaldyti ryžiai“ – tai grūdų gabaliukai, neilgesni kaip trys ketvirčiai sveikų grūdų vidutinio ilgio.
II. Grūdai ir skaldyti grūdai, kurie nėra nepriekaištingos kokybės, apibrėžiami taip:
A. „Sveiki grūdai“ – grūdai, nuo kurių pašalinta tik galo dalis, nepriklausomai nuo kiekvienu lukštenimo etapu atsirandančių savybių.
B. „Apkapoti grūdai“ – grūdai, kurių visas galas yra pašalintas.
C. „Skaldyti grūdai arba grūdų gabaliukai“ – grūdai, kurių pašalinta didesnė už galą dalis; skaldyti grūdai – apima:
— dideli skaldyti grūdai (ne mažiau kaip pusės grūdo ilgio, tačiau neprilygstantys visam grūdui gabaliukai),
— vidutiniai skaldyti grūdai (ne mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio, tačiau mažesnio nei mažiausio „didelių skaldytų grūdų“ dydžio gabaliukai),
— smulkiai skaldyti grūdai (mažiau kaip ketvirčio grūdo ilgio gabaliukai, neišsijojami per sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm),
— gabaliukai (maži grūdų gabaliukai ar dalelės, išsijojamos per sietą, kurio akučių dydis 1,4 mm; ši apibrėžtis taikoma ir skilusiems grūdams (gabaliukai, susidarantys grūdui skilus išilgai)).
D. „Nesubrendę grūdai“ – nevisiškai subrendę grūdai.
E. „Natūraliai netaisyklingai išsivystę grūdai“ – tai grūdai, turintys paveldėtą arba nepaveldėtą netaisyklingas išsivystymą, pagal tai veislei būdingas morfologines savybes.
F. „Kreidiški grūdai“ – grūdai, kurių ne mažiau kaip trys ketvirčiai paviršiaus atrodo neskaidrūs ir kreidiški.
G. „Raudondryžiai grūdai“ – grūdai, ant kurių dėl apyvaisio likučių yra įvairaus ryškumo ir atspalvių išilginių raudonų dryžių.
H. „Taškuoti grūdai“ – grūdai su mažais ryškiais tamsios spalvos daugmaž taisyklingos formos apskritimais; šiai grupei priskiriami ir grūdai su plonais juodais ruoželiais, esančiais tik paviršiuje; ruoželiai ir taškeliai turi būti be geltonos ar tamsios aureolės.
I. „Dėmėti grūdai“ – grūdai, kurių nedidelio paviršiaus plotelio natūrali spalva yra aiškiai pakitusi; dėmės gali būti įvairių spalvų (juosvos, rausvos, rudos); dėmėmis laikomi ir gilūs juodi ruoželiai. Kai dėmių spalva yra tokia ryški (juoda, rožinė, rausvai ruda), kad jos iškart matomos, ir kai tokios dėmės užima ne mažiau kaip pusę grūdo paviršiaus, grūdai laikomi geltonais.
J. „Geltoni grūdai“ – grūdai, kurių natūrali spalva ne dėl džiovinimo iš dalies ar visiškai pasikeitė ir įgavo citrinos arba apelsino geltonumo atspalvį.
K. „Gintariniai grūdai“ – grūdai, kurių viso paviršiaus natūrali spalva ne dėl džiovinimo, nors ir truputį, bet tolygiai pasikeitė ir įgavo šviesų gintaro geltonumo atspalvį.
II dalis. Cukraus sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Baltasis cukrus“ – nearomatizuotas ir nedažytas cukrus, kurio sudėtyje nėra jokių kitų medžiagų priedų ir kurio sudėtyje esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimetriniu metodu, yra ne mažesnė kaip 99,5 %.
2. „Žaliavinis cukrus“ – nearomatizuotas ir nedažytas cukrus, kurio sudėtyje nėra jokių kitų medžiagų priedų ir kurio sudėtyje esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimetriniu metodu, yra mažesnė kaip 99,5 %.
3. „Izogliukozė“ – produktas, gautas iš gliukozės arba jos polimerų, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro fruktozė.
4. „Inulino sirupas“ – tiesioginis inulino arba oligofruktozės hidrolizės produktas, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro laisva arba sacharozės pavidalo fruktozė, išreikštas cukraus ir (arba) izogliukozės ekvivalentais. Siekiant išvengti mažai saldinimo savybių turinčių produktų, pagamintų naudojant inulino skaidulų perdirbimo įrangą ir netaikant inulino sirupui skirtos kvotos, apribojimų rinkoje, Komisija gali iš dalies keisti šią apibrėžtį.
5. „Kvotinis cukrus“, „kvotinė izogliukozė“ ir „kvotinis inulino sirupas“ – cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas konkrečiais prekybos metais pagal atitinkamos įmonės kvotą.
6. „Pramoninis cukrus“ – cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams, viršijantis 5 punkte nurodytą kiekį, skirtas vieno iš 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai.
7. „Pramoninė izogliukozė“ ir „pramoninis inulino sirupas“ – izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams, skirtas vieno iš 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai.
8. „Perviršinis cukrus“, „perviršinė izogliukozė“ ir „perviršinis inulino sirupas“ – cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams ir viršijantis 5, 6 ir 7 punktuose nurodytus atitinkamus kiekius.
9. „Kvotiniai runkeliai“ – visi į kvotinį cukrų perdirbami cukriniai runkeliai.
10. „Tiekimo sutartis“ – pardavėjo ir įmonės sudaryta runkelių tiekimo cukraus gamybai sutartis.
11. „Tarpšakinis prekybos susitarimas“ – vienas iš toliau apibrėžtų:
a) susitarimas Bendrijos lygiu, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita nacionalinių įmonių organizacijų grupės ir nacionalinių pardavėjų organizacijų grupės tiekimo sutartis;
b) susitarimas, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita įmonių ar atitinkamos valstybės narės pripažintos įmonių organizacijos ir atitinkamos valstybės narės pripažintos pardavėjų asociacijos tiekimo sutartis;
c) jeigu nėra jokio a arba b punktuose nurodyto susitarimo – bendrovių įstatymo ir kooperatyvų įstatymo nuostatos, kai jos reglamentuoja cukrų gaminančios bendrovės arba kooperatyvo akcininkų ar narių vykdomą cukrinių runkelių tiekimą;
d) jeigu nėra jokio a arba b punkte nurodyto susitarimo – susitarimai, sudaryti anksčiau nei bet kuri tiekimo sutartis, jei susitarimą pripažįstantys pardavėjai tiekia ne mažiau kaip 60 % visų įmonės superkamų runkelių cukraus gamybai viename arba keliuose fabrikuose;
12. „AKR ir Indijos cukrus“ – cukrus, kurio klasifikacinis KN kodas yra 1701 ir kurio kilmės šalis yra viena iš XIX priede išvardytų valstybių, importuojamas į Bendriją pagal:
— AKR ir EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokolą,
— arba Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimą dėl cukranendrių cukraus ( 88 ).
13. „Nuolatinė rafinavimo įmonė“ – tai gamybos ūkinis vienetas:
— kurio vienintelė veikla yra importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus rafinavimas,
— arba kuriame 2004–2005 prekybos metais buvo rafinuota ne mažiau kaip 15 000 tonų importuoto žaliavinio cukranendrių cukraus.
III dalis. Apynių sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Apyniai“ – vijoklinio augalo apynio (Humulus lupulus) džiovinti moteriškieji žiedynai (spurgai); tie žalsvai geltonos spalvos ir kiaušinio formos žiedynai turi žiedkotį, o jų didžiausias matmuo paprastai svyruoja nuo 2 cm iki 5 cm.
2. „Apynių milteliai“ – produktas, gautas sumalus apynius, ir kuriame yra visų jų natūralių komponentų.
3. „Apynių milteliai, turintys didesnį lupulino kiekį“ – produktas, gautas apynius sumalus po to, kai mechaniniu būdu buvo pašalinti lapai, žiedkočiai, pažiedžiai ir stiebai.
4. „Apynių ekstraktas“ – koncentruotas produktas, gautas apynius arba apynių miltelius paveikus tirpikliu.
5. „Sumaišyti apynių produktai“ – dviejų ar kelių 1–4 punktuose nurodytų produktų mišinys.
IIIa dalis. Vyno sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Išnaikinimas“ – visiškas visų vynmedžių išnaikinimas vynmedžiais apsodintame plote.
2. „Sodinimas“ – skiepytų ar neskiepytų vynmedžių ar jų dalių sodinimas vynuogių derliui gauti ar skiepų daigynams įveisti.
3. „Skiepijimas“ – jau anksčiau skiepyto vynmedžio skiepijimas.
4. „Šviežios vynuogės“ – vynui gaminti naudojami prinokę ar net šiek tiek padžiovinti vynmedžių vaisiai, kurie gali būti sutraiškyti arba suspausti įprastomis vyninės priemonėmis ir savaime sukelti alkoholinį rūgimą.
5. „Šviežių vynuogių misa, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio“ yra produktas,
a) kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 15 tūrio proc.;
b) kuris gaunamas į neraugintą vynuogių misą, kurios natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc. ir kuri yra gauta iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 120a straipsnio 2 dalį, įmaišius:
i) neutralaus vyno kilmės alkoholio, įskaitant alkoholį, gautą distiliuojant džiovintas vynuoges, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc.,
ii) arba nerektifikuoto produkto, gauto distiliuojant vyną, kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 52 tūrio proc., bet ne didesnė kaip 80 tūrio proc.
6. „Vynuogių sultys“ – neraugintas, tačiau tinkamas rauginti skystas produktas, kuris:
a) gaunamas tokiu būdu, kad būtų tinkamas vartoti be papildomo apdorojimo;
b) gaunamas iš šviežių vynuogių ar vynuogių misos arba praskiedus. Jei gaunamas praskiedžiant, skiedžiama koncentruota vynuogių misa arba koncentruotomis vynuogių sultimis.
Vynuogių sultyse leidžiama ne didesnė kaip 1 tūrio proc. alkoholio koncentracija.
7. „Koncentruotos vynuogių sultys“ – vynuogių sultys, iš kurių pašalinti karamelizacijos produktai ir kurios gaunamos dalinai dehidravus vynuogių sultis bet kuriuo patvirtintu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, kad refraktometro, naudojamo taikant oficialųjį metodą, parodymas 20 °C temperatūroje būtų ne mažesnis kaip 50,9 %
Faktinė alkoholio koncentracija vynuogių sultyse neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.
8. „Vyno nuosėdos“ – tai likučiai:
a) susikaupiantys vyno laikymo talpyklose po rauginimo, saugant arba apdorojus vyną leidžiamais būdais;
b) gauti išfiltravus arba išcentrifugavus a punkte nurodytą produktą;
c) susikaupiantys vynuogių misos laikymo talpyklose ją saugojant arba apdorojus leidžiamais būdais; arba
d) gauti c punkte nurodytą produktą išfiltravus arba išcentrifugavus.
9. „Vynuogių išspaudos“ – likučiai, gauti spaudžiant raugintas ar neraugintas šviežias vynuoges.
10. „Išspaudų vynas (piquette)“ – produktas, gaunamas:
a) rauginant neapdorotas vandenyje išmirkytas vynuogių išspaudas; arba
b) išplaunant vandeniu raugintas vynuogių išspaudas.
11. „Spirituotas vynas distiliavimui“ – produktas:
a) kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne mažesnė kaip 18 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 24 tūrio proc.;
b) kuris gaunamas į vyną, kuriame nėra likę cukraus, įdėjus nerektifikuoto produkto, gauto išdistiliavus vyną, ir kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais ne didesnė kaip 86 tūrio proc.; arba
c) kurio lakiųjų rūgščių kiekis, išreikštas acto rūgštimi, yra ne didesnis kaip 1,5 g/l.
12. „Cuvée“ – tai:
a) vynuogių misa;
b) vynas; arba
c) skirtingas savybes turinčių vynuogių misų ir (arba) vynų mišinys putojančio vyno specialioms rūšims gaminti.
13. „Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais“ – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20 °C temperatūroje, tenkantis 100 tūrio dalių produkto toje pačioje temperatūroje.
14. „Potencinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais“ – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius, galintis susidaryti visiškai susifermentavus visam cukrui, esančiam 100 tūrio dalių produkto 20 °C temperatūroje.
15. „Visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais“ – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijų tūrio procentų suma.
16. „Natūrali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais“ – visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais prieš bet kurį sodrinimą.
17. „Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta masės vienetais“ – gryno alkoholio kiekis kilogramais, tenkantis 100 kg produkto.
18. „Potencinė alkoholio koncentracija, išreikšta masės vienetais“ – gryno alkoholio kiekis kilogramais, galintis susidaryti visiškai susifermentavus visam cukrui ir tenkantis 100 kg produkto.
19. „Visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta masės vienetais“ – faktinės ir potencinės alkoholio koncentracijų masės vienetų suma.
IV dalis. Galvijienos sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Galvijai“ – gyvi naminių galvijų rūšių galvijai, kurių klasifikaciniai KN kodai yra ex01 02 10, 0102 90 05–0102 90 79.
2. „Suaugę galvijai“ – galvijai, kurių gyvasis svoris didesnis kaip 300 kilogramų.
V dalis. Pieno ir pieno produktų sektoriui taikomos apibrėžtys
1. Įgyvendinant tarifinę kvotą Naujosios Zelandijos kilmės sviestui formuluotė „pagamintas tiesiogiai iš pieno arba grietinėlės“ taikoma ir sviestui, pagamintam iš pieno arba grietinėlės, nenaudojant sandėliuotų žaliavų, vientisu, uždaru ir nepertraukiamu gamybos būdu, kurio metu pieno riebalai gali būti tirštinami ir (arba) skaidomi į frakcijas.
2. Taikant 119 straipsnį dėl kazeinų ir kazeinatų naudojimo sūrių gamyboje:
a) „sūris“ – produktai, kurių klasifikacinis KN kodas yra 0406, ir kurie pagaminti Bendrijos teritorijoje;
b) „kazeinas ir kazeinatai“ – produktai, kurių klasifikaciniai KN kodai 3501 10 90 ir 3501 90 90, ir kurie naudojami gryni arba mišiniuose.
VI dalis. Kiaušinių sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Kiaušiniai su lukštais“ – paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti, išskyrus 2 punkte nurodytus perinti skirtus kiaušinius.
2. „Perinti skirti kiaušiniai“ – perinimui skirti kiaušiniai.
3. „Sveiki produktai“ – paukščių kiaušiniai be lukštų, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, tinkami vartoti žmonėms.
4. „Atskirti produktai“ – tai paukščių kiaušinių tryniai, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, tinkami vartoti žmonėms.
VII dalis. Paukštienos sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Gyvi naminiai paukščiai“ – gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir patarškos, kurių kiekvienas sveria daugiau kaip 185 g.
2. „Paukščių jaunikliai“ – gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir patarškos, kurių kiekvienas sveria mažiau kaip 185 g.
3. „Papjauti naminiai paukščiai“ – papjautos, nesukapotos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir patarškos, į kurias pridėta arba nepridėta subproduktų.
4. „Antriniai produktai“ – tai:
a) I priedo XX dalies a punkte nurodyti produktai;
b) I priedo XX priedo b punkte nurodyti produktai, išskyrus papjautus naminius paukščius ir valgomus subproduktus, vadinamuosius „naminių paukščių skerdenų gabalus“;
c) I priedo XX dalies b punkte nurodyti valgomi subproduktai;
d) I priedo XX dalies c punkte nurodyti produktai;
e) I priedo XX dalies d ir e punktuose nurodyti produktai;
f) I priedo XX dalies f punkte nurodyti produktai, išskyrus produktus, klasifikuojamus KN 1602 20 11 ir 1602 20 19 subpozicijose.
VIII dalis. Bitininkystės sektoriui taikomos apibrėžtys
1. „Medus“ – natūrali saldi medžiaga, kurią naminės bitės Apis mellifera gamina iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalų gyvųjų dalių likusių augalų syvais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos savo specifinėmis medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę, saugo ir palieka koriuose subręsti.
Pagrindinės medaus rūšys yra šios:
a) pagal kilmę:
i) žiedų arba nektaro medus – medus, gautas iš augalų nektaro;
ii) lipčiaus medus – medus, gautas iš augalų syvais mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų;
b) pagal gamybos ir (arba) pateikimo būdą:
iii) korinis medus – bičių medus, sukauptas šviežiai pasiūtų be perų korių tik iš bičių vaško pagamintų plonų dirbtinių korių akelėse ir parduodamas užakuotas visame koryje ar tokių korių sekcijose;
iv) medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;
v) nuvarvėjęs medus – medus, gautas varvinant be perų atakiuotus korius;
vi) išsuktas medus – medus, gautas centrifuguojant be perų atakiuotus korius;
vii) išspaustas medus – medus, gautas presuojant korius be perų, naudojant nuosaikų kaitinimą, neviršijant 45 oC arba, jo nenaudojant;
viii) filtruotas medus – medus, gautas filtru pašalinus neorganines arba organines priemaišas taip, kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.
„Konditerinis medus“ – medus, kuris:
a) tinka pramoniniam naudojimui arba yra kitų maisto produktų sudedamoji dalis ir
b) gali:
— turėti pašalinį skonį ar kvapą, arba
— būti pradėjęs fermentuotis, būti susifermentavęs, arba
— būti perkaitintas.
2. „Bitininkystės produktai“ – medus, bičių vaškas, bičių pienelis, propolis ar žiedadulkės.
IV PREDAS
RYŽIŲ IR CUKRAUS STANDARTINĖ KOKYBĖ
A. Žaliavinių ryžių standartinė kokybė
Standartinės kokybės žaliaviniai ryžiai:
a) turi būti nesugedę, geros prekinės kokybės, bekvapiai;
b) didžiausias jų drėgnumas turi būti 13 %;
c) jų visiško nulukštenimo išeiga turi būti 63 % masės sveikų grūdų (su 3 % nuokrypiu apkapotiems grūdams), iš kurių visiškai nulukštentų ryžių grūdų, nesančių nepriekaištingos kokybės, masės procentinė dalis būtų:
|
žaliavinių ryžių kreidiniai grūdai, kurių klasifikaciniai kodai pagal KN yra KN 1006 10 27 ir KN 1006 10 98 |
1,5 % |
|
žaliavinių ryžių kreidiniai grūdai, kurių klasifikaciniai kodai pagal KN yra kiti nei KN 1006 10 27 ir KN 1006 10 98 |
2,0 % |
|
raudondryžiai grūdai |
1,0 % |
|
taškuoti grūdai |
0,50 % |
|
dėmėti grūdai |
0,25 % |
|
geltoni grūdai |
0,02 % |
|
gintariniai grūdai |
0,05 % |
B. Cukraus standartinė kokybė
I. Cukrinių runkelių standartinė kokybė
Standartinės kokybės runkeliai:
a) turi būti nesugedę, geros prekinės kokybės;
b) priėmimo punkte jų cukraus kiekis turi būti 16 %.
II. Baltojo cukraus standartinė kokybė
1. Standartinės kokybės baltojo cukraus charakteristikos:
a) gera būklė, autentiška, prekinė kokybė; sausas, vienodų granuliuotų kristalų pavidalo, birus;
b) mažiausia poliarizacija: 99,7;
c) didžiausias drėgnumas: 0,06 %;
d) didžiausias invertuoto cukraus kiekis: 0,04 %;
e) bendras pagal 2 dalį nustatytų taškų skaičius ne didesnis kaip 22, o atskirai – ne daugiau kaip:
— 15 taškų nustatant pelenų kiekį,
— 9 taškai nustatant spalvos rūšį taikant Brunsviko žemės ūkio technologijos instituto metodą (toliau – Brunsviko metodas),
— 6 taškai nustatant tirpalo spalvą taikant Tarptautinės komisijos vienodiems cukraus analizės metodams nustatyti metodą (toliau – ICUMSA metodas).
2. Vienas taškas atitinka:
a) 0,0018 % pelenų kiekį, nustatytą taikant ICUMSA metodą esant 28o Brix;
b) 0,5 spalvos rūšies, nustatomos taikant Brunsviko metodą, vieneto;
c) 7,5 tirpalo nusidažymo, nustatomo taikant ICUMSA metodą, vieneto.
3. 1 dalyje minėtų rodiklių nustatymo metodai yra tie, kurie taikomi šiems rodikliams nustatyti pagal intervencijos priemones.
III. Žaliavinio cukraus standartinė kokybė
1. Standartinės kokybės žaliavinis cukrus yra cukrus, kurio baltojo cukraus išeiga yra 92 %.
2. Žaliavinio runkelių cukraus išeiga nustatoma iš to cukraus poliarizacijos laipsnio atėmus:
a) jame esantį pelenų kiekio procentinį dydį, padaugintą iš keturių;
b) jame esančio invertuoto cukraus kiekio procentinį dydį, padaugintą iš dviejų;
c) skaičių 1.
3. Žaliavinio cukranendrių cukraus išeiga apskaičiuojama iš to cukraus poliarizacijos laipsnio, padauginto iš dviejų, atėmus 100.
V PRIEDAS
BENDRIJOS SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO SKALĖS, NURODYTOS 42 STRAIPSNYJE
A. Bendrijos suaugusių galvijų skerdenų klasifikavimo skalė
I. Apibrėžtys
Taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
1. „skerdena“ – visas paskersto ir nuleidus kraują, nulupus odą išdarinėto gyvulio kūnas;
2. „skerdenos pusė“ – simetriškai per kiekvieno kaklo, nugaros, juosmens ir kryžkaulio slankstelio vidurį bei per krūtinkaulio vidurį ir gaktikaulio bei dubens sąaugos vidurį padalinta 1 punkte nurodyta skerdena.
II. Kategorijos
Skerdenos skirstomos į šias kategorijas:
|
A |
: |
jaunesnių kaip 2 metų nekastruotų buliukų skerdenos; |
|
B |
: |
kitų nekastruotų bulių skerdenos; |
|
C |
: |
kastruotų bulių (jaučių) skerdenos; |
|
D |
: |
karvių, kurios buvo apsiveršiavusios, skerdenos; |
|
E |
: |
kitų karvių skerdenos. |
III. Klasifikavimas
Skerdenos klasifikuojamos paeiliui įvertinant:
1. Raumeningumą, apibrėžiamą taip:
Skerdenos profilių, ypač jos pagrindinių dalių (šlaunų, nugaros, menčių) išsivystymas
|
Raumeningumo klasė |
Aprašymas |
|
S Aukščiausioji |
Visi profiliai labai išgaubti; ypač geras raumenų išsivystymas (dvigubai raumenų turinčių skerdenų tipas) |
|
E Puiki |
Visi profiliai išgaubti ir labai išgaubti; ypač gerai išsivystę raumenys |
|
U Labai gera |
Profiliai, bendrai paėmus, išgaubti; labai gerai išsivystę raumenys |
|
R Gera |
Profiliai, bendrai paėmus, lygūs; raumenys gerai išsivystę |
|
O Nebloga |
Profiliai lygūs ir įgaubti; raumenys išsivystę vidutiniškai |
|
P Menka |
Visi profiliai įgaubti ir labai įgaubti, raumenys menkai išsivystę |
2. Riebalinį sluoksnį, apibrėžiamą taip:
Riebalų kiekis skerdenos išorinėje pusėje ir krūtinės ląstos ertmėje
|
Riebalinio sluoksnio klasė |
Aprašymas |
|
1 Mažas riebalinio sluoksnio laipsnis |
Riebalinio sluoksnio nėra arba jis mažas |
|
2 Nedidelis riebalinio sluoksnio laipsnis |
Riebalinis sluoksnis nedidelis, mėsa persimato beveik visur |
|
3 Vidutinis riebalinio sluoksnio laipsnis |
Mėsa, išskyrus šlaunis ir mentis, beveik visur padengta riebalų sluoksniu, nedidelės riebalų sankaupos krūtinės ląstos ertmėje |
|
4 Didelis riebalinio sluoksnio laipsnis |
Mėsa padengta riebalais, bet šlaunų ir mentės dalyje kai kur persimato, gana nemažos riebalų sankaupos krūtinės ląstos ertmėje |
|
5 Labai didelis riebalinio sluoksnio laipsnis |
Visa skerdena padengta riebalais; didelės sankaupos krūtinės ląstos ertmėje |
Valstybės narės gali kiekvieną 1 ir 2 punktuose nurodytą klasę suskirstyti į daugiausia tris poklasius.
IV. Pateikimas
Skerdenos ir skerdenų pusės pateikiamos:
1) be galvos ir kojų; galva nuo skerdenos atskiriama ties pakauškauliu ir pirmojo kaklo slanksteliu, o kojos atkertamos ties riešo ir kulno sąnariais;
2) be krūtinės ląstos ir pilvo ertmės organų su inkstais, inkstų riebalais ir riebalais iš dubens ląstos arba be jų;
3) be lytinių organų, jų rišamųjų audinių ir tešmens ar tešmens riebalų.
Rinkos kainų nustatymo tikslais 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatytas kitokio pobūdžio pateikimas.
V. Klasifikavimas ir identifikavimas
Skerdyklos, patvirtintos pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus ( 89 ), 4 straipsnį, imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad visos tokiose skerdyklose paskerstų suaugusių galvijų skerdenos arba skerdenų pusės, pažymėtos sveikumo ženklu, numatytu 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles ( 90 ), 5 straipsnio 2 dalyje, siejant su I priedo I skirsnio III skyriumi, būtų klasifikuojamos ir identifikuojamos pagal Bendrijos skalę.
Prieš identifikavimą skerdenas ir skerdenų puses pažymint ženklu valstybės narės gali leisti pašalinti nuo jų išorinius riebalus, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į riebalinį sluoksnį.
B. Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalė
I. Apibrėžtis
„Skerdena“ – paskerstos kiaulės kūnas, nuleidus iš jo kraują, išdarinėjus, visas ar perkirstas vertikaliai ties viduriu.
II. Klasifikavimas:
Skerdenos skirstomos į šias klases pagal apskaičiuotą jų raumeningumą ir klasifikuojamos taip:
|
Klasės |
Skerdenos raumenų masės santykis su skerdenos mase, išreikštas procentais |
|
S |
60 ar daugiau (1) |
|
E |
55 ar daugiau |
|
U |
50 ar daugiau, bet mažiau negu 55 |
|
R |
45 ar daugiau, bet mažiau negu 50 |
|
O |
40 ar daugiau, bet mažiau negu 45 |
|
P |
mažiau negu 40 |
|
(1) Jų teritorijose paskerstoms kiaulėms valstybės narės gali nustatyti atskirą klasę, kurioje skerdenos raumenų masės santykis su skerdenos mase, išreikštas procentais, būtų 60 % ar daugiau, žymimą raide S. |
|
III. Pateikimas
Skerdenos pateikiamos be liežuvio, šerių, kanopų, lytinių organų, vidaus riebalų, inkstų ir diafragmos.
Valstybėms narėms gali būti leidžiama numatyti skirtingą kiaulių, paskerstų jų teritorijoje, skerdenų pateikimą, jei yra tenkinama viena iš šių sąlygų:
1) jeigu įprasta prekybinė praktika jų teritorijoje skiriasi nuo standartinio pateikimo, apibrėžto pirmoje pastraipoje;
2) jeigu tai yra pateisinama techniniais reikalavimais;
3) jeigu skerdenos nulupamos vienodu būdu.
IV. Raumeningumas
1. Raumeningumas apskaičiuojamas Komisijos leidžiamais klasifikavimo metodais. Leidžiama naudoti tik statistiškai įrodytus vertinimo metodus, pagrįstus kiaulių skerdenos vienos ar kelių anatominių dalių fiziniais matavimais. Tam, kas būtų leista naudoti klasifikacijos metodus, jie turi atitikti vertinimo statistinės paklaidos maksimalų leistiną nuokrypį.
2. Tačiau skerdenų komercinė vertė nenustatoma vien tik pagal apskaičiuotą jų raumeningumą.
V. Skerdenų identifikavimas
Išskyrus atvejus, kai Komisija numato kitaip, suklasifikuotos skerdenos identifikuojamos remiantis ženklinimu pagal Bendrijos skalę.
C. Bendrijos avių skerdenų klasifikavimo skalė
I. Apibrėžtis
Taikomos A dalies I punkte nustatytos „skerdenos“ ir „skerdenos pusės“ apibrėžtys.
II. Kategorijos
Skerdenos skirstomos į šias kategorijas:
|
A |
jaunesnių nei dvylikos mėnesių avių skerdenos, |
|
B |
kitokių avių skerdenos. |
III. Klasifikavimas
1. Skerdenos klasifikuojamos mutatis mutandis taikant A dalies III punktą. Tačiau A dalies III punkto 1 dalyje ir A dalies III punkto 2 dalyje pateikiamos lentelės 3 ir 4 eilutėse terminas „šlaunys“ keičiamas terminu „pasturgalinė dalis“.
2. Nukrypstant nuo 1 punkto, klasifikuojant mažiau negu 13 kg sveriančias ėriukų skerdenas, Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, valstybėms narėms gali leisti taikyti šiuos klasifikavimo kriterijus:
a) skerdenos masė;
b) mėsos spalva;
c) riebalinis sluoksnis.
IV. Pateikimas
Skerdenos ir skerdenų pusės pateikiamos be galvos (nupjautos ties pirmuoju kaklo sąnariu), kojų (nupjautų ties riešo ir kulno sąnariais), uodegos (nupjautos tarp šešto ir septinto uodegos slankstelio), tešmens, lytinių organų, kepenų, širdies ir plaučių. Inkstai ir inkstų taukai paliekami skerdenoje.
Tačiau valstybėms narėms leidžiama skerdeną pateikti kitaip, jei jos nesinaudoja tipiniu pateikimo būdu. Tokiais atvejais adaptacijos, reikalingos pereinant nuo tokio pateikimo prie tipinio pateikimo, nustatomos 195 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
V. Skerdenų identifikavimas
Suklasifikuotos skerdenos ir skerdenų pusės identifikuojamos remiantis ženklinimu pagal Bendrijos skalę.
VI PRIEDAS
VALSTYBIŲ IR REGIONŲ KVOTOS
taikomos nuo 2009–2010 prekybos metų
|
(tonomis) |
|||
|
Valstybės narės ar regionai (1) |
Cukrus (2) |
Izogliukozė (3) |
Inulino sirupas (4) |
|
Belgija |
676 235,0 |
114 580,2 |
0 |
|
Bulgarija |
0 |
89 198,0 |
|
|
Čekijos Respublika |
372 459,3 |
||
|
Danija |
372 383,0 |
||
|
Vokietija |
2 898 255,7 |
56 638,2 |
|
|
Airija |
0 |
||
|
Graikija |
158 702,0 |
0 |
|
|
Ispanija |
498 480,2 |
53 810,2 |
|
|
Prancūzija (metropolija) |
2 956 786,7 |
0 |
|
|
Prancūzijos užjūrio departamentai |
480 244,5 |
||
|
Italija |
508 379,0 |
32 492,5 |
|
|
Latvija |
0 |
||
|
Lietuva |
90 252,0 |
||
|
Vengrija |
105 420,0 |
220 265,8 |
|
|
Nyderlandai |
804 888,0 |
0 |
0 |
|
Austrija |
351 027,4 |
||
|
Lenkija |
1 405 608,1 |
42 861,4 |
|
|
Portugalija (žemyninė dalis) |
0 |
12 500,0 |
|
|
Azorų salų autonominis regionas |
9 953,0 |
||
|
Rumunija |
104 688,8 |
0 |
|
|
Slovėnija |
0 |
||
|
Slovakija |
112 319,5 |
68 094,5 |
|
|
Suomija |
80 999,0 |
0 |
|
|
Švedija |
293 186,0 |
||
|
Jungtinė Karalystė |
1 056 474,0 |
0 |
|
|
IŠ VISO |
13 336 741,2 |
690 440,8 |
0 |
VII PRIEDAS
PAPILDOMOS IZOGLIUKOZĖS KVOTOS, NURODYTOS 58 STRAIPSNIO 2 DALYJE
|
Valstybė narė |
Papildoma kvota (tonos) |
|
Italija |
60 000 |
|
Lietuva |
8 000 |
|
Švedija |
35 000 |
VIIa PRIEDAS
PAGAL 59 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTRĄ PASTRAIPĄ NUSTATYTINOS PROCENTINĖS DALIES APSKAIČIAVIMAS
|
1. |
Atliekant 2 punkte nurodytus apskaičiavimus taikomos tokios sąvokų apibrėžtys: a) procentinė dalis valstybės narės lygiu – procentinė dalis, nustatytina pagal 2 punktą siekiant apskaičiuoti visą sumažintiną kiekį atitinkamos valstybės narės lygiu; b) bendra procentinė dalis – bendra procentinė dalis, Komisijos nustatyta pagal 59 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą; c) sumažinimas – skaičius, gaunamas padalijus visas valstybėje narėje atsisakytas kvotas iš nacionalinių kvotų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 318/2006 redakcijos, taikomos nuo 2006 m. liepos 1 d., III priede. Valstybėms narėms, kurios 2006 m. liepos 1 d. nebuvo Bendrijos narės, nuoroda į III priedą reiškia nuorodą į priedo redakciją, taikytą jų stojimo į Bendriją dieną. |
|
2. |
Procentinė dalis valstybės narės lygiu yra apskaičiuojama bendrą procentinę dalį padauginus iš 1 – ((1/0,6) × sumažinimas). Kai rezultatas yra mažesnis už nulį, taikoma procentinė dalis yra lygi nuliui. |
VIIb PRIEDAS
PAGAL 59 STRAIPSNIO 2 DALIES ANTRĄ PASTRAIPĄ ĮMONĖMS TAIKOMOS PROCENTINĖS DALIES APSKAIČIAVIMAS
|
1. |
Atliekant 2 punkte nurodytus apskaičiavimus taikomos tokios sąvokų apibrėžtys: a) taikoma procentinė dalis – procentinė dalis, nustatytina pagal 2 punktą ir taikoma kvotai, kuri paskirta atitinkamai įmonei; b) bendra procentinė dalis valstybės narės lygiu – procentinė dalis, atitinkamai valstybei narei apskaičiuota taip: Qty/Σ [(1 – R/K) × Q] kai:
Σ reiškia sandaugos (1 – R/K) × Q rezultatų, apskaičiuotų kiekvienai valstybėje narėje esančiai įmonei, kuri turi kvotą, sumą; ji laikoma lygia nuliui, kai sandaugos rezultatas yra mažesnis už nulį; c) atsisakymas – skaičius, gautas kvotų, kurių atsisakė atitinkama įmonė, kiekį padalijus iš jos kvotos, kuri buvo paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 318/2006 7 straipsnį bei 11 straipsnio 1–3 dalis ir šio reglamento 60 straipsnio 1–3 dalis; d) K kiekvienoje valstybėje narėje yra apskaičiuojamas visą kvotos sumažinimą toje valstybėje narėje (savanoriškus atsisakymus sudėjus su kiekiu, sumažintinu valstybės narės lygiu, kaip nurodyta VIIa priedo 1 punkto a papunktyje) padalijus iš jos pradinės kvotos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 318/2006 redakcijos, taikomos nuo 2006 m. liepos 1 d., III priede. Valstybėms narėms, kurios 2006 m. liepos 1 d. nebuvo Bendrijos narės, nuoroda į III priedą reiškia nuorodą į priedo redakciją, taikytą jų stojimo į Bendriją dieną. |
|
2. |
Taikoma procentinė dalis yra apskaičiuojama bendrą procentinę dalį valstybės narės lygiu padauginus iš 1 – ((1/K) × atsisakymas). Kai rezultatas yra mažesnis už nulį, taikoma procentinė dalis yra lygi nuliui. |
VIIc PRIEDAS
PAGAL 52A STRAIPSNIO 1 DALĮ NUSTATYTINO KOEFICIENTO APSKAIČIAVIMAS
|
1. |
Atliekant 2 punkte nurodytus apskaičiavimus taikomos tokios sąvokų apibrėžtys: a) koeficientas valstybės narės lygiu – pagal 2 punktą nustatytinas koeficientas; b) sumažinimas – skaičius, gaunamas padalijus visas valstybėje narėje atsisakytas kvotas, įskaitant tas, kurių atsisakyta prekybos metais, kuriems taikomas atšaukimas, iš nacionalinių cukraus kvotų, nustatytų pagal Reglamento (EB) Nr. 318/2006 redakcijos, taikomos nuo 2006 m. liepos 1 d., III priedą. Valstybėms narėms, kurios 2006 m. liepos 1 d. nebuvo Bendrijos narės, nuoroda į III priedą reiškia nuorodą į priedo redakciją, taikytą jų stojimo į Bendriją dieną; c) koeficientas – Komisijos pagal 52 straipsnio 2 dalį nustatytas koeficientas. |
|
2. |
2008–2009 ir 2008–2009 prekybos metais koeficientas valstybės narės lygiu lygus koeficientui pridėjus ((1/0,6) × sumažinimas) × (1 – koeficientas). Kai gautas rezultatas yra didesnis už 1, taikomas koeficientas yra lygus 1. |
VIII PRIEDAS
IŠSAMIOS CUKRAUS AR IZOGLIUKOZĖS KVOTŲ PERDAVIMO TAISYKLĖS PAGAL 60 STRAIPSNĮ
I
Šiame priede:
a) „įmonių susijungimas“ – dviejų arba daugiau įmonių susijungimas į vieną įmonę;
b) „įmonės perleidimas“ – kvotą turinčios įmonės turto perdavimas vienai ar kelioms įmonėms arba to turto perėmimas;
c) „fabriko perleidimas“ – nuosavybės teisės į techninį skyrių, įskaitant visus atitinkamam produktui gaminti reikalingus įrenginius, perleidimas vienai arba kelioms įmonėms, kai kartu perimama visa perleidžiančiosios įmonės gamyba arba jos dalis;
d) „fabriko nuoma“ – techninio skyriaus, įskaitant visus cukraus gamybai reikalingus įrenginius, nuomos sutartis, pagal kurią tas skyrius būtų eksploatuojamas, sudaroma ne mažiau kaip trejiems prekybos metams iš eilės, šalims susitarus jos nenutraukti iki trečiųjų prekybos metų pabaigos, su įmone, įsikūrusia toje pačioje valstybėje narėje kaip ir atitinkamas fabrikas, jeigu, nuomos sutarčiai įsigaliojus, fabriką išsinuomojusi įmonė pagal visą savo gamybą gali būti laikoma vien tiktai cukrų gaminančia įmone.
II
1. Nepažeidžiant 2 dalies, jungiantis cukraus gamybos įmonėms ar jas perleidžiant, arba perleidžiant cukraus fabrikus, kvota koreguojama taip:
a) jungiantis cukraus gamybos įmonėms, valstybės narės po susijungimo atsiradusiai naujai įmonei skiria kvotą, lygią prieš susijungimą atitinkamoms cukraus gamybos įmonėms skirtų kvotų sumai;
b) kai perleidžiama cukraus gamybos įmonė, valstybė narė perleistosios įmonės kvotą skiria ją perėmusiai cukraus gamybos įmonei arba, jeigu tokių perimančiųjų įmonių yra daugiau, paskirsto kvotą proporcingai pagal jų perimtos gamybos dalį;
c) kai perleidžiamas cukraus fabrikas, valstybė narė sumažina fabriko nuosavybės teisę į perleidžiančios įmonės kvotą ir pagal perimtą gamybos dalį proporcingai padidina tą fabriką perkančios cukraus gamybos įmonės ar įmonių kvotą.
2. Jei dalis cukrinių runkelių arba cukranendrių augintojų, kuriems tiesiogiai daromas poveikis 1 dalyje minėtais veiksmais, aiškiai pareiškia pageidavimą tiekti savo runkelius arba cukranendres šiuose veiksmuose nedalyvaujančiai cukrų gaminančiai įmonei, valstybė narė gali paskirti kvotas remdamasi įmonės, kuriai minėti augintojai ketina tiekti runkelius arba cukranendres, perimta produkcija.
3. Kai 1 dalyje nenurodytomis aplinkybėmis yra uždaroma:
a) cukraus gamybos įmonė;
b) vienas arba daugiau cukraus gamybos įmonės fabrikų,
valstybė narė gali su šiuo uždarymu susijusią kvotų dalį paskirti vienai arba kelioms cukraus gamybos įmonėms.
Be to, ankstesnės pastraipos b papunktyje nurodytu atveju, jeigu kai kurie suinteresuoti augintojai aiškiai pareiškia pageidavimą tiekti savo runkelius ar cukranendres tam tikrai cukraus gamybos įmonei, valstybė narė gali paskirti šiuos runkelius ar cukranendres atitinkančią kvotų dalį įmonei, kuriai minėti augintojai ketina tuos produktus tiekti.
4. Jeigu pasinaudojama 50 straipsnio 6 dalyje minima leidžiančia nukrypti nuostata, suinteresuota valstybė narė gali pareikalauti, kad šia leidžiančia nukrypti nuostata besinaudojantys runkelių augintojai ir cukraus gamybos įmonės į savo tarpšakinius prekybos susitarimus įtrauktų specialias sąlygas, leidžiančias tai valstybei narei taikyti šio punkto 2 ir 3 dalis.
5. Jeigu cukraus gamybos įmonei priklausantis fabrikas yra išnuomojamas, valstybė narė gali sumažinti įmonės, siūlančios išnuomoti tą fabriką, kvotą ir paskirti dalį, kuria kvota buvo sumažinta, įmonei, kuri išsinuomojo fabriką, kad gamintų jame cukrų.
Jeigu nuomos sutartis baigiasi I punkto d papunktyje minėtu trejų prekybos metų laikotarpiu, valstybė narė atgaline data panaikina pirmoje pastraipoje numatytą kvotos koregavimą nuo tos dienos, kurią įsigaliojo nuomos sutartis. Tačiau, jeigu nuomos sutartis nutraukiama dėl force majeure, valstybė narė nėra įpareigota panaikinti šį koregavimą.
6. Jei cukrų gaminanti įmonė nebegali užtikrinti, kad laikysis Bendrijos teisės aktuose jai nustatytų įsipareigojimų cukrinių runkelių arba cukranendrių augintojams, atitinkama valstybė narė, šią padėtį įvertinus jos kompetentingoms institucijoms, gali vieneriems arba keleriems prekybos metams paskirti dalį kvotų vienai arba kelioms cukrų gaminančioms įmonėms proporcingai pagal jų perimtą produkciją.
7. Suteikdama cukrų gaminančiai įmonei kainų ir realizavimo rinkų garantijas cukrinių runkelių perdirbimui į etilo alkoholį, valstybė narė, susitarusi su ta įmone ir atitinkamais runkelių augintojais, gali visą arba dalį cukraus gamybos kvotų vieneriems arba keleriems prekybos metams paskirti vienai ar kelioms kitoms įmonėms.
III
Jungiantis izogliukozės gamybos įmonėms ar jas perleidžiant, arba perleidžiant izogliukozės gamybos fabriką, valstybė narė gali paskirti atitinkamas izogliukozės gamybos kvotas vienai ar kelioms kitoms įmonėms neatsižvelgdama į tai, ar jos turi gamybos kvotą.
IV
Priemonės, kurių imtasi remiantis II ir III punktais, gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
a) atsižvelgiama į kiekvienos suinteresuotosios šalies interesus;
b) atitinkama valstybė narė mano, kad šios priemonės gali pagerinti runkelių, cukranendrių ir cukraus gamybos sektorių struktūrą;
c) šios priemonės taikomos įmonėms, įsisteigusioms toje pačioje teritorijoje, kuriai VI priede nustatyta kvota.
V
Jeigu susijungimas arba perleidimas įvyksta tarp spalio 1 d. ir kitų metų balandžio 30 d., II ir III punktuose minėtos priemonės įsigalioja einamaisiais prekybos metais.
Jeigu susijungimas arba perleidimas įvyksta tarp gegužės 1 d. ir tų pačių metų rugsėjo 30 d., II ir III punktuose minėtos priemonės įsigalioja kitais prekybos metais.
VI
Kai taikoma 59 straipsnio 2 dalis, valstybės narės patikslintas kvotas paskirsto ne vėliau kaip iki vasario mėn. pabaigos, kad jas galima būtų taikyti kitais prekybos metais.
VII
Jeigu taikomi II ir III punktai, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų nuo V punkte nurodytų laikotarpių pabaigos praneša Komisijai apie pakoreguotas kvotas.
IX PRIEDAS
NACIONALINĖS KVOTOS IR RESTRUKTŪRIZAVIMO REZERVO KIEKIAI, NURODYTI 66 STRAIPSNYJE
1. Nacionalinės kvotos: kiekiai (tonomis) kiekvienai valstybei narei dvylikos mėnesių laikotarpiu:
|
Valstybė narė |
2008/09 |
2009/10 |
2010/11 |
2011/12 |
2012/13 |
2013/14 |
2014/15 |
|
Belgija |
3 427 288,740 |
3 461 561,627 |
3 496 177,244 |
3 531 139,016 |
3 566 450,406 |
3 602 114,910 |
3 602 114,910 |
|
Bulgarija |
998 580,000 |
1 008 565,800 |
1 018 651,458 |
1 028 837,973 |
1 039 126,352 |
1 049 517,616 |
1 049 517,616 |
|
Čekija |
2 792 689,620 |
2 820 616,516 |
2 848 822,681 |
2 877 310,908 |
2 906 084,017 |
2 935 144,857 |
2 935 144,857 |
|
Danija |
4 612 619,520 |
4 658 745,715 |
4 705 333,172 |
4 752 386,504 |
4 799 910,369 |
4 847 909,473 |
4 847 909,473 |
|
Vokietija |
28 847 420,391 |
29 135 894,595 |
29 427 253,541 |
29 721 526,076 |
30 018 741,337 |
30 318 928,750 |
30 318 928,750 |
|
Estija |
659 295,360 |
665 888,314 |
672 547,197 |
679 272,669 |
686 065,395 |
692 926,049 |
692 926,049 |
|
Airija |
5 503 679,280 |
5 558 716,073 |
5 614 303,234 |
5 670 446,266 |
5 727 150,729 |
5 784 422,236 |
5 784 422,236 |
|
Graikija |
836 923,260 |
845 292,493 |
853 745,418 |
862 282,872 |
870 905,700 |
879 614,757 |
879 614,757 |
|
Ispanija |
6 239 289,000 |
6 301 681,890 |
6 364 698,709 |
6 428 345,696 |
6 492 629,153 |
6 557 555,445 |
6 557 555,445 |
|
Prancūzija |
25 091 321,700 |
25 342 234,917 |
25 595 657,266 |
25 851 613,839 |
26 110 129,977 |
26 371 231,277 |
26 371 231,277 |
|
Italija |
10 740 661,200 |
11 288 542,866 |
11 288 542,866 |
11 288 542,866 |
11 288 542,866 |
11 288 542,866 |
11 288 542,866 |
|
Kipras |
148 104,000 |
149 585,040 |
151 080,890 |
152 591,699 |
154 117,616 |
155 658,792 |
155 658,792 |
|
Latvija |
743 220,960 |
750 653,170 |
758 159,701 |
765 741,298 |
773 398,711 |
781 132,698 |
781 132,698 |
|
Lietuva |
1 738 935,780 |
1 756 325,138 |
1 773 888,389 |
1 791 627,273 |
1 809 543,546 |
1 827 638,981 |
1 827 638,981 |
|
Liuksemburgas |
278 545,680 |
281 331,137 |
284 144,448 |
286 985,893 |
289 855,752 |
292 754,310 |
292 754,310 |
|
Vengrija |
2 029 861,200 |
2 050 159,812 |
2 070 661,410 |
2 091 368,024 |
2 112 281,704 |
2 133 404,521 |
2 133 404,521 |
|
Malta |
49 671,960 |
50 168,680 |
50 670,366 |
51 177,070 |
51 688,841 |
52 205,729 |
52 205,729 |
|
Nyderlandai |
11 465 630,280 |
11 580 286,583 |
11 696 089,449 |
11 813 050,343 |
11 931 180,847 |
12 050 492,655 |
12 050 492,655 |
|
Austrija |
2 847 478,469 |
2 875 953,254 |
2 904 712,786 |
2 933 759,914 |
2 963 097,513 |
2 992 728,488 |
2 992 728,488 |
|
Lenkija |
9 567 745,860 |
9 663 423,319 |
9 760 057,552 |
9 857 658,127 |
9 956 234,709 |
10 055 797,056 |
10 055 797,056 |
|
Portugalija |
1 987 521,000 |
2 007 396,210 |
2 027 470,172 |
2 047 744,874 |
2 068 222,323 |
2 088 904,546 |
2 088 904,546 |
|
Rumunija |
3 118 140,000 |
3 149 321,400 |
3 180 814,614 |
3 212 622,760 |
3 244 748,988 |
3 277 196,478 |
3 277 196,478 |
|
Slovėnija |
588 170,760 |
594 052,468 |
599 992,992 |
605 992,922 |
612 052,851 |
618 173,380 |
618 173,380 |
|
Slovakija |
1 061 603,760 |
1 072 219,798 |
1 082 941,996 |
1 093 771,416 |
1 104 709,130 |
1 115 756,221 |
1 115 756,221 |
|
Suomija |
2 491 930,710 |
2 516 850,017 |
2 542 018,517 |
2 567 438,702 |
2 593 113,089 |
2 619 044,220 |
2 619 044,220 |
|
Švedija |
3 419 595,900 |
3 453 791,859 |
3 488 329,778 |
3 523 213,075 |
3 558 445,206 |
3 594 029,658 |
3 594 029,658 |
|
Jungtinė Karalystė |
15 125 168,940 |
15 276 420,629 |
15 429 184,836 |
15 583 476,684 |
15 739 311,451 |
15 896 704,566 |
15 896 704,566 |
2. Specialaus restruktūrizavimo rezervo kiekiai
|
Valstybė narė |
Tonos |
|
Bulgarija |
39 180 |
|
Rumunija |
188 400 |
X PRIEDAS
NUSTATYTASIS RIEBALŲ KIEKIS, NURODYTAS 70 STRAIPSNYJE
|
Valstybė narė |
g/kg |
|
Belgija |
36,91 |
|
Bulgarija |
39,10 |
|
Čekijos Respublika |
42,10 |
|
Danija |
43,68 |
|
Vokietija |
40,11 |
|
Estija |
43,10 |
|
Graikija |
36,10 |
|
Ispanija |
36,37 |
|
Prancūzija |
39,48 |
|
Airija |
35,81 |
|
Italija |
36,88 |
|
Kipras |
34,60 |
|
Latvija |
40,70 |
|
Lietuva |
39,90 |
|
Liuksemburgas |
39,17 |
|
Vengrija |
38,50 |
|
Nyderlandai |
42,36 |
|
Austrija |
40,30 |
|
Lenkija |
39,00 |
|
Portugalija |
37,30 |
|
Rumunija |
38,50 |
|
Slovėnija |
41,30 |
|
Slovakija |
37,10 |
|
Suomija |
43,40 |
|
Švedija |
43,40 |
|
Jungtinė Karalystė |
39,70 |
Xa PRIEDAS
84a straipsnyje nurodytos bulvių krakmolo kvotos kiekvieniems prekybos metams
|
Valstybė narė |
(tonomis) |
|
Čekija |
33 660 |
|
Danija |
168 215 |
|
Vokietija |
656 298 |
|
Estija |
250 |
|
Ispanija |
1 943 |
|
Prancūzija |
265 354 |
|
Latvija |
5 778 |
|
Lietuva |
1 211 |
|
Nyderlandai |
507 403 |
|
Austrija |
47 691 |
|
Lenkija |
144 985 |
|
Slovakija |
729 |
|
Suomija |
53 178 |
|
Švedija |
62 066 |
|
IŠ VISO |
1 948 761 |
Xb PRIEDAS
PARAMOS PROGRAMŲ BIUDŽETAS (NURODYTAS 103N STRAIPSNIO 1 DALYJE)
|
tūkst. EUR |
||||||
|
Biudžeto metai |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
2013 m. |
2014 m. ir vėliau |
|
BG |
15 608 |
21 234 |
22 022 |
27 077 |
26 742 |
26 762 |
|
CZ |
2 979 |
4 076 |
4 217 |
5 217 |
5 151 |
5 155 |
|
DE |
22 891 |
30 963 |
32 190 |
39 341 |
38 867 |
38 895 |
|
EL |
14 286 |
19 167 |
19 840 |
24 237 |
23 945 |
23 963 |
|
ES |
213 820 |
284 219 |
279 038 |
358 000 |
352 774 |
353 081 |
|
FR |
171 909 |
226 814 |
224 055 |
284 299 |
280 311 |
280 545 |
|
IT (1) |
238 223 |
298 263 |
294 135 |
341 174 |
336 736 |
336 997 |
|
CY |
2 749 |
3 704 |
3 801 |
4 689 |
4 643 |
4 646 |
|
LT |
30 |
37 |
45 |
45 |
45 |
45 |
|
LU |
344 |
467 |
485 |
595 |
587 |
588 |
|
HU |
16 816 |
23 014 |
23 809 |
29 455 |
29 081 |
29 103 |
|
MT |
232 |
318 |
329 |
407 |
401 |
402 |
|
AT |
8 038 |
10 888 |
11 313 |
13 846 |
13 678 |
13 688 |
|
PT |
37 802 |
51 627 |
53 457 |
65 989 |
65 160 |
65 208 |
|
RO |
42 100 |
42 100 |
42 100 |
42 100 |
42 100 |
42 100 |
|
SI |
3 522 |
3 770 |
3 937 |
5 119 |
5 041 |
5 045 |
|
SK |
2 938 |
4 022 |
4 160 |
5 147 |
5 082 |
5 085 |
|
UK |
0 |
61 |
67 |
124 |
120 |
120 |
|
(1) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VIII priede nurodytos nacionalinės viršutinės ribos, skirtos Italijai 2008, 2009 ir 2010 m., sumažinamos 20 mln. EUR; šios sumos yra įtrauktos į biudžeto sumas, skirtas Italijai 2009, 2010 ir 2011 biudžetiniams metams, kaip išdėstyta šioje lentelėje. |
||||||
Xc PRIEDAS
BIUDŽETO ASIGNAVIMAI KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖMS, KAIP NURODYTA 190A STRAIPSNIO 3 DALYJE
|
tūkst. EUR |
|||
|
Biudžeto metai |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. ir vėliau |
|
BG |
— |
— |
— |
|
CZ |
— |
— |
— |
|
DE |
— |
— |
— |
|
EL |
— |
— |
— |
|
ES |
15 491 |
30 950 |
46 441 |
|
FR |
11 849 |
23 663 |
35 512 |
|
IT |
13 160 |
26 287 |
39 447 |
|
CY |
— |
— |
— |
|
LT |
— |
— |
— |
|
LU |
— |
— |
— |
|
HU |
— |
— |
— |
|
MT |
— |
— |
— |
|
AT |
— |
— |
— |
|
PT |
— |
— |
— |
|
RO |
— |
— |
— |
|
SI |
— |
1 050 |
1 050 |
|
SK |
— |
— |
— |
|
UK |
160 |
160 |
160 |
Xd PRIEDAS
VYNMEDŽIŲ IŠNAIKINIMO SCHEMOS BIUDŽETAS
85s straipsnio 3 dalyje minimos vynmedžių išnaikinimo schemos biudžetas:
a) 2008–2009 vyno metais (2009 biudžetiniai metai): 464 000 000 EUR;
b) 2009–2010 vyno metais (2010 biudžetiniai metai): 334 000 000 EUR;
c) 2010–2011 vyno metais (2011 biudžetiniai metai): 276 000 000 EUR.
Xe PRIEDAS
TERITORIJOS, KURIAS VALSTYBĖS NARĖS GALI PASKELBTI NEATITINKANČIOMIS VYNMEDŽIŲ IŠNAIKINIMO SCHEMOS REIKALAVIMŲ (NURODYTOS 85U STRAIPSNIO 1, 2 IR 5 DALYSE)
|
ha |
||
|
Valstybė narė |
Visas vynmedžiais apsodintas plotas |
85u straipsnio 5 dalyje nurodyti plotai |
|
BG |
135 760 |
4 073 |
|
CZ |
19 081 |
572 |
|
DE |
102 432 |
3 073 |
|
EL |
69 907 |
2 097 |
|
ES |
1 099 765 |
32 993 |
|
FR |
879 859 |
26 396 |
|
IT |
730 439 |
21 913 |
|
CY |
15 023 |
451 |
|
LU |
1 299 |
39 |
|
HU |
85 260 |
2 558 |
|
MT |
910 |
27 |
|
AT |
50 681 |
1 520 |
|
PT |
238 831 |
7 165 |
|
RO |
178 101 |
5 343 |
|
SI |
16 704 |
501 |
|
SK |
21 531 |
646 |
XI PRIEDAS
A.I. Ilgo linų pluošto didžiausio garantuojamo kiekio paskirstymas valstybėms narėms, kaip nurodyta 94 straipsnio 1 dalyje:
|
Belgija |
13 800 |
|
Bulgarija |
13 |
|
Čekija |
1 923 |
|
Vokietija |
300 |
|
Estija |
30 |
|
Ispanija |
50 |
|
Prancūzija |
55 800 |
|
Latvija |
360 |
|
Lietuva |
2 263 |
|
Nyderlandai |
4 800 |
|
Austrija |
150 |
|
Lenkija |
924 |
|
Portugalija |
50 |
|
Rumunija |
42 |
|
Slovakija |
73 |
|
Suomija |
200 |
|
Švedija |
50 |
|
Jungtinė Karalystė |
50 |
A.II. Trumpo linų pluošto ir kanapių pluošto didžiausio garantuojamo kiekio paskirstymas 2008–2009 prekybos metais valstybėms narėms, kaip nurodyta 94 straipsnio 1a dalyje
94 straipsnio 1a dalyje nurodytas kiekis paskirstomas taip:
a) nacionalinis garantuojamas kiekis šioms valstybėms narėms:
|
Belgija |
10 350 |
|
Bulgarija |
48 |
|
Čekija |
2 866 |
|
Vokietija |
12 800 |
|
Estija |
42 |
|
Ispanija |
20 000 |
|
Prancūzija |
61 350 |
|
Latvija |
1 313 |
|
Lietuva |
3 463 |
|
Vengrija (1) |
2 061 |
|
Nyderlandai |
5 550 |
|
Austrija |
2 500 |
|
Lenkija |
462 |
|
Portugalija |
1 750 |
|
Rumunija |
921 |
|
Slovakija |
189 |
|
Suomija |
2 250 |
|
Švedija |
2 250 |
|
Jungtinė Karalystė |
12 100 |
|
(1) Vengrijai nacionalinis garantuojamas kiekis nustatomas tik kanapių pluoštui. |
|
b) 5 000 tonų kaip nacionalinis garantuojamas kiekis 2008–2009 prekybos metais turi būti paskirstyta Danijai, Airijai, Graikijai, Italijai ir Liuksemburgui. Toks paskirstymas nustatomas pagal plotus, kuriems taikomos 91 straipsnio 1 dalyje minėtos sutartys arba įsipareigojimai.
A.III. Zonos, kuriose gali būti skiriama 94a straipsnyje nurodyta pagalba
I zona
1. Nyderlandų teritorija.
2. Šios Belgijos komunos: Asenedės, Bevereno-Vaso, Blankenbergės, Bredenės, Briugės, Damės, De Hano, De Panės, Diksmeidės (išskyrus Vladslą ir Vaumeną), Gistelio, Jabekės, Knokės-Heisto, Kokseidės, Lo-Reningės, Midelkerkės, Nivporto, Ostendės, Audenburgo, Sint Gilio Vaso (tik Merdonkas), Sint Laureinso, Vernės ir Zejenkerkės.
II zona
1. Kitos į I zoną neįtrauktos Belgijos vietovės.
2. Šios Prancūzijos vietovės:
— Nordo departamentas,
— Pa de Kalė departamento Betiūno, Lanso, Kalė, Sent Omero rajonai ir Markizo kantonas,
— Enos departamento Sen Kanteno ir Verveno rajonai,
— Ardėnų departamento Šarlevilio-Mazjero rajonas.
B. Didžiausio garantuoto kiekio paskirstymas valstybėms narėms, nurodytas 89 straipsnyje
|
Valstybė narė |
Tonos |
|
Belgijos ir Liuksemburgo ekonominė sąjunga (BLES) |
8 000 |
|
Čekijos Respublika |
27 942 |
|
Danija |
334 000 |
|
Vokietija |
421 000 |
|
Graikija |
37 500 |
|
Ispanija |
1 325 000 |
|
Prancūzija |
1 605 000 |
|
Airija |
5 000 |
|
Italija |
685 000 |
|
Lietuva |
650 |
|
Vengrija |
49 593 |
|
Nyderlandai |
285 000 |
|
Austrija |
4 400 |
|
Lenkija |
13 538 |
|
Portugalija |
30 000 |
|
Slovakija |
13 100 |
|
Suomija |
3 000 |
|
Švedija |
11 000 |
|
Jungtinė Karalystė |
102 000 |
XIa PRIEDAS
PREKYBA DVYLIKOS MĖNESIŲ IR JAUNESNIŲ GALVIJŲ MĖSA PAGAL 113B STRAIPSNĮ
I. Sąvokos apibrėžtis
Šiame priede „mėsa“ – dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų visa skerdiena, mėsa su kaulais arba be kaulų ir išpjauti arba neišpjauti subproduktai, skirti žmonėms vartoti, visa tai pateikta šviežia, sušaldyta arba užšaldyta, prieš tai suvyniota ar supakuota arba ne.
II. Dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų skirstymas į kategorijas skerdykloje
Skerdimo metu ūkio subjektai, šio priedo VII punkto 1 papunktyje nurodytai kompetentingai institucijai vykdant priežiūrą, visus dvylikos mėnesių arba jaunesnius galvijus priskiria vienai iš dviejų kategorijų:
A) V kategorija: aštuonių mėnesių ir jaunesni galvijai
Kategorijos identifikavimo raidė: V;
B) Z kategorija: vyresni nei aštuonių mėnesių, tačiau ne vyresni nei dvylikos mėnesių galvijai
Kategorijos identifikavimo raidė: Z.
Į šias kategorijas skirstoma remiantis galvijų pase nurodyta informacija arba, jei tokio nėra, 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000, nustatančio galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančio jautienos bei jos produktų ženklinimą ( 91 ), 5 straipsnyje nurodytos kompiuterinės duomenų bazės duomenimis.
III. Prekiniai pavadinimai
|
1. |
Prekinis pavadinimas yra pavadinimas, kuriuo parduodamas maisto produktas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnio 1 dalyje. |
|
2. |
Dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa valstybėse narėse prekiaujama tik tokiu (-ais) prekiniu (-ais) pavadinimu (-ais), nustatytu (-ais) kiekvienoje valstybėje narėje: A) V kategorijos galvijų mėsai:
B) Z kategorijos galvijų mėsai:
|
|
3. |
2 dalyje nurodytus prekinius pavadinimus galima papildyti atitinkamais mėsos dalių arba vidaus organų pavadinimais arba apibūdinimais. |
|
4. |
2 dalyje pateiktos lentelės A punkte nurodyti V kategorijos prekiniai pavadinimai ir visi nauji jų pagrindu sudaryti prekiniai pavadinimai naudojami tik tada, jei laikomasi visų šio priedo reikalavimų. Visų pirma, terminai „veau“, „telecí“, „Kalb“, „μοσχάρι“, „ternera blanca“, „kalv“, „veal“, „vitello“, „vitella“, „kalf“, „vitela“ ir „teletina“ nenaudojami prekiniame pavadinime arba ženklinime parduodant vyresnių nei dvylikos mėnesių galvijų mėsą. |
IV. Privaloma informacija etiketėje
|
1. |
Nepažeidžiant Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 13, 14 ir 15 straipsnių, ūkio subjektai kiekvienu gamybos ir prekybos etapu ženklindami 12 mėnesių ar jaunesnių galvijų mėsą pateikia tokią informaciją: a) gyvulių amžių skerdimo metu, kuris dažnai nurodomas „amžius skerdimo metu: ne daugiau kaip 8 mėnesių“ aštuonių mėnesių ir jaunesnių galvijų atveju ar „amžius skerdimo metu: nuo 8 iki 12 mėnesių“ vyresnių nei aštuonių mėnesių, bet ne vyresnių nei dvylikos mėnesių galvijų atveju; b) prekės pavadinimą pagal šio priedo III punktą. Tačiau, nukrypstant nuo a punkto, kiekvienu gamybos ir prekybos etapu, išskyrus pateikimą galutiniam vartotojui, ūkio subjektai amžių skerdimo metu gali pakeisti kategorijos identifikavimo raide, kaip apibrėžta šio priedo II punkte. |
|
2. |
Kai iš anksto nesupakuota dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa galutiniam vartotojui parduodama mažmeninės prekybos vietose, valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias nurodoma 1 dalyje nurodyta informacija. |
V. Neprivaloma informacija etiketėje
Ūkio subjektai IV punkte nurodytą privalomą informaciją gali papildyti neprivaloma informacija, patvirtinta Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 16 arba 17 straipsnyje numatyta tvarka.
VI. Registravimas
Ūkio subjektai, siekdami užtikrinti IV ir V punktuose nurodytos ženklinimo informacijos tikslumą, kiekvienu dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsos gamybos ir prekybos etapu visų pirma registruoja šią informaciją:
a) tik skerdyklos lygiu nurodomas gyvulio identifikavimo numeris ir gimimo data;
b) nurodomas nuorodinis numeris, pagal kurį galima nustatyti ryšį tarp gyvulių, kurių mėsa pateikiama, identifikavimo ir prekinio pavadinimo, amžiaus skerdimo metu ir kategorijos identifikavimo raidės etiketėje;
c) nurodomos gyvulių ir mėsos atvežimo į įmonę ir išvežimo iš jos datos, siekiant užtikrinti, kad atvežimo ir išvežimo duomenys sutaptų.
VII. Oficialūs patikrinimai
|
1. |
Iki 2008 m. liepos 1 d. valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurios atsako už oficialius patikrinimus, kuriais įvertinama, kaip taikomas 113b straipsnis ir šis priedas, ir apie tai praneša Komisijai. |
|
2. |
Kompetentinga institucija ar institucijos oficialius patikrinimus atlieka pagal bendruosius principus, nustatytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių ( 92 ). |
|
3. |
Komisija su kompetentingomis institucijomis užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi 113b straipsnio ir šio priedo nuostatų. |
|
4. |
Komisijos ekspertai prireikus kartu su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, o atitinkamais atvejais – su valstybių narių ekspertais, atlieka patikrinimus vietoje, kad būtų užtikrintas 113b straipsnio ir šio priedo nuostatų įgyvendinimas. |
|
5. |
Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekami patikrinimai, Komisijai suteikia visą pagalbą, kurios šiai gali prireikti užduotims įvykdyti. |
VIII. Iš trečiųjų šalių importuojama mėsa
|
1. |
Iš trečiųjų šalių importuota dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa Bendrijos rinkoje prekiaujama laikantis 113b straipsnio ir šio priedo nuostatų. |
|
2. |
Trečiosios šalies ūkio subjektų, norinčių į Bendrijos rinką pateikti mėsą, kaip nurodyta 1 dalyje, veiklą tikrina tos trečiosios šalies paskirta kompetentinga institucija arba, jei tokios nėra, nepriklausoma trečioji institucija. Nepriklausoma institucija turi pateikti garantijas, kad laikomasi Europos standarte EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadove („Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms“) nustatytų sąlygų. |
|
3. |
Paskirta kompetentinga institucija arba, jei tokios nėra, nepriklausoma trečioji institucija užtikrina, kad būtų laikomasi 113b straipsnio ir šio priedo reikalavimų. |
IX. Sankcijos
Nepažeisdamos jokių konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal šio reglamento 194 straipsnį, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už 113b straipsnio ir šio priedo nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės apie nuostatas dėl sankcijų praneša Komisijai ne vėliau kaip 2009 m. liepos 1 d. ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius jų pakeitimus.
XIb PRIEDAS
VYNUOGIŲ PRODUKTŲ KATEGORIJOS
1. Vynas
Vynas – produktas, gaunamas tik visiško ar dalinio sutraiškytų ar nesutraiškytų šviežių vynuogių arba vynuogių misos rauginimo būdu.
Vynas – tai produktas:
a) kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais prieš taikant ar pritaikius XVa priedo B punkte nurodytus procesus yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc., su sąlyga, kad vynas yra pagamintas vien tik iš šio priedo priedėlyje nurodytose A ir B vynuogių auginimo zonose išaugintų vynuogių, ir ne mažesnė kaip 9 tūrio proc., jei vynas pagamintas iš kitose vynuogių auginimo zonose išaugintų vynuogių;
b) kurio faktinė alkoholio koncentracija prieš taikant ar pritaikius XVa priedo B punkte nurodytus procesus, nukrypstant nuo normų, susijusių su minimalia faktine alkoholio koncentracija tūrio proc., jeigu vynui suteikta saugoma kilmės vietos ar saugoma geografinė nuoroda, ne mažesnė kaip 4,5 tūrio proc.;
c) kurio visuminė alkoholio koncentracija yra ne didesnė nei 15 tūrio proc. Tačiau taikant nukrypti leidžiančią nuostatą:
— visuminės vynų iš kai kurių Bendrijos vynuogių auginimo plotų alkoholio koncentracijos viršutinė riba gali siekti iki 20 tūrio proc.; tokį sprendimą priima Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, kai tokie vynai buvo pagaminti be sodrinimo,
— vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda, kai tokie vynai buvo pagaminti be sodrinimo, visuminės alkoholio koncentracijos viršutinė riba gali viršyti 15 tūrio proc.;
d) kurio bendrasis rūgščių kiekis, išreikštas vyno rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 3,5 g/l arba 46,6 mekv/l; tačiau gali būti pritaikytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias gali priimti Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
Retsina – vynas, gaminamas tik Graikijos geografinėje teritorijoje naudojant Aleppo rūšies pušų sakais apdorotą vynuogių misą. Aleppo rūšies pušų sakus galima naudoti tik retsinos vyno gamybai, laikantis Graikijoje taikomų taisyklių.
Nukrypstant nuo b punkto Tokaji eszencia ir Tokajská esencia laikomi vynu.
2. Jaunas rauginamas vynas
Jaunas rauginamas vynas – vynas, kurio alkoholinis rūgimas dar nepasibaigęs ir kuris neatskirtas nuo nuosėdų.
3. Likerinis vynas
Likerinis vynas – produktas:
a) kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 15 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 22tūrio proc.;
b) kurio visuminė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc., išskyrus tam tikrus likerinius vynus su kilmės vietos ar geografinė nuoroda, įtraukta į sąrašą, sudarytą Komisijos 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
c) gaunamas iš:
— rauginamos vynuogių misos,
— vyno,
— pirmiau nurodytų produktų mišinio, arba
— vynuogių misos ar šio produkto ir vyno mišinio, reikalingo likeriniam vynui su atitinkama saugomos kilmės vietos ar geografinė nuoroda pagaminti – tai nustato Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
d) kurio pirminė natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 tūrio proc., išskyrus tam tikrus likerinius vynus su saugoma kilmės vietos ar saugoma geografine nuoroda, įtrauktus į sąrašą, kurį sudaro Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
e) įmaišant:
i) atskirai ar kartu:
— neutralaus vyno kilmės alkoholio (įskaitant alkoholį, gautą distiliuojant džiovintas vynuoges), kurio faktinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc.,
— vyno ar džiovintų vynuogių distiliato, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 52 tūrio proc. ir ne didesnė nei 86 tūrio proc.,
ii) jei tinka, kartu su vienu ar daugiau šių produktų:
— koncentruota vynuogių misa,
— vienu iš e punkto i papunktyje nurodytu produkto mišiniu su vynuogių misa, nurodyta c punkto pirmoje ir ketvirtoje įtraukose;
f) į kuriuos, jei tai tam tikri likeriniai vynai su saugoma kilmės vietos ar saugoma geografine nuoroda, kurie įtraukti į sąrašą, sudarytą Komisijos 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, nukrypstant nuo e punkto įmaišyta:
i) vieno iš e punkto i papunktyje nurodytų produktų ar jų mišinio; arba
ii) vieno ar daugiau šių produktų:
— vyno arba džiovintų vynuogių alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 95 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 96 tūrio proc.,
— iš vyno ar vynuogių išspaudų išdistiliuoto spirito, kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 86 tūrio proc.,
— iš džiovintų vynuogių distiliuoto spirito, kurio faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais ne mažesnė kaip 52 tūrio proc. ir ne didesnė kaip 94,5 tūrio proc.; ir
iii) jei tinka, kartu su vienu ar daugiau šių produktų:
— iš dalies rauginta vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių,
— koncentruota vynuogių misa, gaunama tiesioginio kaitinimo būdu ir, išskyrus šią procedūrą, atitinkančia koncentruotos vynuogių misos apibrėžtį,
— koncentruota vynuogių misa,
— vieno iš f punkto ii papunktyje išvardytų produktų mišiniu su vynuogių misa, nurodyta c punkto pirmoje ir ketvirtoje įtraukose.
4. Putojantis vynas
Putojantis vynas – tai produktas:
a) gautas pirminio ar antrinio alkoholio rauginimo būdu:
— iš šviežių vynuogių,
— iš vynuogių misos, arba
— iš vyno;
b) kuris, atidarius talpyklą, išskiria anglies dioksidą, susidariusį tik rauginimo metu;
c) kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3 barai laikant jį 20 °C temperatūroje uždarytoje talpoje; ir
d) kurio paruošimui skirto cuvée visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 8,5 tūrio proc.
5. Rūšinis putojantis vynas
Rūšinis putojantys vynas – tai produktas:
a) gautas pirminio ar antrinio alkoholio rauginimo būdu:
— iš šviežių vynuogių,
— iš vynuogių misos, arba
— iš vyno;
b) kuris, atidarius talpyklą, išskiria anglies dioksidą, susidariusį tik rauginimo metu;
c) kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3,5 barai laikant jį 20 °C temperatūroje uždarytoje talpoje; ir
d) kurio paruošimui skirto cuvée visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.
6. Rūšinis aromatinis putojantis vynas
Rūšinis aromatinis putojantis vynas – tai rūšinis putojantis vynas:
a) gautas cuvée naudojant tik vynuogių misą arba vynuogių misą, kurios rauginimas prasidėjęs, gautą iš konkrečių vyninių vynuogių veislių, įtrauktų į sąrašą, sudarytą Komisijos 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, vynuogių. Rūšiniai aromatiniai putojantys vynai, paprastai gaminami cuvée naudojant vynus, nustatomi Komisijos 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka;
b) kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3 barai laikant jį 20 °C temperatūroje uždarytoje talpoje;
c) kurio faktinė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė nei 6 tūrio proc.; ir
d) kurio visuminė alkoholio koncentracija negali būti mažesnė nei 10 tūrio proc.;
Konkrečias taisykles, taikomas kitoms papildomoms gamybos ir apyvartos savybėms ar sąlygoms, priima Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.
7. Gazuotas putojantis vynas
Gazuotas putojantis vynas – produktas:
a) gautas iš vyno be saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos;
b) iš kurio, atidarius talpyklą, išsiskiria anglies dioksidas, kuris visas ar jo dalis buvo pridėta; ir
c) kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl ištirpusio anglies dioksido, yra ne mažesnis kaip 3 barai laikant 20 °C temperatūroje uždarytoje talpoje.
8. Pusiau putojantis vynas
Pusiau putojantis vynas – produktas:
a) gaunamas iš vyno, su sąlyga, kad tokio vyno visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.;
b) kurio faktinė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 7 tūrio proc.;
c) kurio perteklinis slėgis dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 1 baras ir ne didesnis kaip 2,5 baro laikant jį 20 °C temperatūroje uždarytose talpose; ir
d) kuris supilstytas į 60 litrų arba mažesnes talpas.
9. Gazuotas pusiau putojantis vynas
Gazuotas pusiau putojantis vynas – produktas:
a) gaunamas iš vyno;
b) kurio faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 7 tūrio proc., o visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.;
c) kurio perteklinis slėgis, susidarantis dėl jame esančio anglies dioksido, kuris įdėtas visas ar jo dalis, yra ne mažesnis kaip 1 baras ir ne didesnis kaip 2,5 baro, laikant 20 °C temperatūroje uždarytose talpyklose; ir
d) kuris supilstytas į 60 litrų arba mažesnes talpas.
10. Vynuogių misa
Vynuogių misa – skystas produktas, gaunamas iš šviežių vynuogių natūraliai arba taikant fizinius procesus. Faktinė etilo alkoholio koncentracija vynuogių misoje neturi būti didesnė kaip 1 tūrio proc.
11. Iš dalies rauginta vynuogių misa
Rauginama vynuogių misa – produktas, gautas rauginant vynuogių misą, kurios faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1 tūrio proc., tačiau mažesnė kaip 3/5 jos visuminės alkoholio koncentracijos.
12. Iš dalies rauginta vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių.
Rauginama vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių – tai produktas, gautas nevisiškai surauginus iš vytintų vynuogių gautą vynuogių misą, kurio bendrasis cukraus kiekis prieš rauginimą yra mažiausiai 272 g/litre, o natūrali ir faktinė etilo alkoholio koncentracija negali būti mažesnė kaip 8 tūrio proc. Tačiau tam tikri šiuos reikalavimus atitinkantys vynai, kuriuos apibrėžia Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, nėra laikomi rauginama vynuogių misa, gauta iš vytintų vynuogių..
13. Koncentruota vynuogių misa
Koncentruota vynuogių misa – vynuogių misa, iš kurios pašalinti karamelizacijos produktai ir kuri gaunama nevisiškai dehidratavus vynuogių misą bet kuriuo patvirtintu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant 120g straipsnyje patvirtintą metodą, parodymai 20 °C temperatūroje būtų ne mažesni kaip 50,9 %
Koncentruotos vynuogių misos faktinė alkoholio koncentracija gali būti ne didesnė kaip 1 tūrio proc.
14. Rektifikuota koncentruota vynuogių misa
Rektifikuota koncentruota vynuogių misa – skystas produktas, iš kurio pašalinti karamelizacijos produktai:
a) gaunamas nevisiškai dehidratavus vynuogių misą bet kuriuo patvirtintu metodu, išskyrus tiesioginį kaitinimą, taip, kad refraktometro, naudojamo taikant 120g straipsnyje patvirtintą metodą, parodymai 20 °C temperatūroje būtų ne mažesni kaip 61,7 %;
b) iš kurio patvirtintu metodu yra pašalintos rūgštys ir kitos sudedamosios dalys, išskyrus cukrų;
c) kuriam būdingos šios charakteristikos:
— pH ne didesnis kaip 5 esant 25 Brix,
— 1 cm sluoksnio storio optinis tankis (bangos ilgis – 425 nm) ne didesnis kaip 0,100 vynuogių misoje, koncentruotoje 25 Brix,
— sacharozės kiekis neaptinkamas taikant analizės metodą, kuris tuti būti nustatytas,
— Folin-Ciocalteau rodiklis ne didesnis kaip 6,00 esant 25 Brix,
— titruojamasis rūgštingumas ne didesnis kaip 15 mekv/kg bendro cukraus kiekio,
— sieros dioksido kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendrojo cukraus,
— bendrasis katijonų kiekis ne didesnis kaip 8 mekv/kg bendrojo cukraus,
— laidumas 20 °C temperatūroje ir esant 25 Brix ne didesnis kaip 120 μS/cm,
— hidroksimetilfurfurolo kiekis ne didesnis kaip 25 mg/kg bendrojo cukraus kiekio,
— sudėtyje yra mezoinozitolio.
Faktinė alkoholio koncentracija rektifikuotoje koncentruotoje vynuogių misoje neturi viršyti 1 tūrio proc.
15. Vynas iš vytintų vynuogių
Vynas iš vytintų vynuogių – produktas:
a) kuris gaminamas nenaudojant sodrinimo iš vynuogių, paliktų saulėje arba pavėsyje, kad iš dalies dehidratuotų;
b) kurio visuminė alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 16 tūrio proc., o faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 9 tūrio proc.; ir
c) kurio natūrali alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 16 tūrio proc. (arba 272 gramai cukraus litre).
16. Vynas iš pernokusių vynuogių
Vynas iš pernokusių vynuogių – produktas:
a) pagamintas nenaudojant sodrinimo;
b) kurio natūrali etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 tūrio proc.; ir
c) kurio visuminė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 tūrio proc., o faktinė alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 12 tūrio proc.
Valstybės narės šiam produktui gali nustatyti brandinimo trukmę.
17. Vyno actas
Vyno actas – actas:
a) gaunamas tik vyno actarūgščio rauginimo būdu; ir
b) kurio bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgštimi, yra ne mažesnis kaip 60 g/l.
XIb Priedo Priedėlis
Vynuogių auginimo zonos
Vynuogių auginimo zonos yra šios:
1. A vynuogių auginimo zonai priklauso:
|
a) |
Vokietijoje : vynmedžiais apsodinti plotai, išskyrus tuos, kurie į traukti į 2a punktą; |
|
b) |
Liuksemburge : Liuksemburgo vynuogių auginimo regionas; |
|
c) |
Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje : šių šalių vynuogių auginimo plotai; |
|
d) |
Čekijoje : Čechy vynuogių auginimo regionas. |
2. B vynuogių auginimo zonai priklauso:
a) Vokietijoje: vynmedžiais apsodinti plotai konkrečiame Badeno regione;
b) Prancūzijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiame priede nenurodytuose departamentuose ir šiuose departamentuose:
|
— |
Elzase : Bas-Rhin, Haut-Rhin, |
|
— |
Lotaringijoje : Meurthe-et-Moselle, Meuse, Moselle, Vosges, |
|
— |
Šampanėje : Aisne, Aube, Marne, Haute-Marne, Seine-et-Marne, |
|
— |
Juroje : Ain, Doubs, Jura, Haute-Saône, |
|
— |
Savojoje : Savoie, Haute-Savoie, Isère (Chapareillan komuna), |
|
— |
Luaros slėnyje : Cher, Deux-Sèvres, Indre, Indre-et-Loire, Loir-et-Cher, Loire-Atlantique, Loiret, Maine-et-Loire, Sarthe, Vendée, Vienne ir Nievro departamente Cosne-sur-Loire apylinkėje vynmedžiais apsodinti plotai; |
c) Austrijoje: Austrijos vynuogių auginimo plotai;
d) Čekijoje Moravos vynuogių auginimo regionas ir į 1 dalies d punktą neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai;
e) Slovakijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Malokarpatská vinohradnícka oblast’, Južnoslovenská vinohradnícka oblast’, Nitrianska vinohradnícka oblast’, Stredoslovenská vinohradnícka oblast’ a Východoslovenská vinohradnícka oblast’ ir į 3 dalies f punktą neįtrauktos vynuogių auginimo zonos;
f) Slovėnijoje: vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose:
|
— |
Podravje regione : Štajerska Slovenija, Prekmurje, |
|
— |
Posavje regione : Bizeljsko Sremič, Dolenjska bei Bela krajina ir vynmedžiais apsodinti plotai į 4 dalies d punktą neįtrauktuose regionuose; |
g) Rumunijoje: Podișul Transilvaniei vietovėje.
3. C I vynuogių auginimo zonai priklauso:
a) Prancūzijoje: vynmedžiais apsodinti plotai:
— šiuose departamentuose: Allier, Alpes-de-Haute-Provence, Hautes-Alpes, Alpes-Maritimes, Ariège, Aveyron, Cantal, Charente, Charente-Maritime, Corrèze, Côte-d’Or, Dordogne, Haute-Garonne, Gers, Gironde, Isère (išskyrus Chapareillan komuną), Landes, Loire, Haute-Loire, Lot, Lot-et-Garonne, Lozère, Nièvre (išskyrus Cosne-sur-Loire apylinkę), Puy-de-Dôme, Pyrénées-Atlantiques, Hautes-Pyrénées, Rhône, Saône-et-Loire, Tarn, Tarn-et-Garonne, Haute-Vienne, Yonne,
— Dromo departamento Valence ir Die apylinkėse (išskyrus Dieulefit, Loriol, Marsanne ir Montélimar kantonuose),
— Tournon apylinkėse, Ardešo departamento Antraigues, Burzet, Coucouron, Montpezat-sous-Bauzon, Privas, Saint-Etienne de Lugdarès, Saint-Pierreville, Valgorge ir la Voulte-sur-Rhône kantonuose;
b) Italijoje: vynmedžiais apsodinti plotai Valle d’Aosta regione ir Sondrio, Bolzano, Trento bei Belluno provincijose;
c) Ispanijoje: vynmedžiais apsodinti plotai A Coruña, Asturias, Cantabria, Guipúzcoa ir Vizcaya provincijose;
d) Portugalijoje: vynmedžiais apsodinti plotai Norte regiono dalyje, kurių teritorija atitinka „Vinho Verde“ vyno vietovę, taip pat „Concelhos de Bombarral, Lourinhã, Mafra e Torres Vedras“ (išskyrus „Freguesias da Carvoeira e Dois Portos“), priklausančias „Região viticola da Extremadura“;
e) Vengrijoje: visi vynmedžiais apsodinti plotai;
f) Slovakijoje: vynmedžiais apsodinti plotai Tokajská vinohradnícka oblast’;
g) Rumunijoje į 2 dalies g punktą ar 4 dalies f punktą neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai.
4. C II vynuogių auginimo zonai priklauso:
|
a) |
Prancūzijoje : vynmedžiais apsodinti plotai: — šiuose departamentuose: Aude, Bouches-du-Rhône, Gard, Hérault, Pyrénées-Orientales (išskyrus Olette ir Arles-sur-Tech kantonus), Vaucluse, — Varo departamento dalyje, kuri pietuose ribojasi su Evenos, Le Beausset, Solliès-Toucas, Cuers, Puget-Ville, Collobrières, La Garde-Freinet, Plan-de-la-Tour ir Sainte-Maxime komunų šiaurine riba, — Nyons apylinkėje ir Dromo departamento Loriol-sur-Drôme kantone, — tose Ardešo departamento dalyse, kurios neišvardytos 3 dalies a punkte; |
|
b) |
Italijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Abruzzo, Campagnia, Emilia-Romagna, Friuli-Venezia, Giulia, Lazio, Liguria, Lombardy (išskyrus Sondrio provinciją), Marche, Molise, Piedmont, Tuscany, Umbria, Veneto (išskyrus Belluno provinciją), įskaitant salas, kurios priklauso šiems regionams, pavyzdžiui, Elba ir kitos Tuscan salyno salos, Ponziane salos, Capri ir Ischia; |
|
c) |
Ispanijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiose provincijose: — Lugo, Orense, Pontevedra, — Ávila (išskyrus komunas, kurios atitinka Cebreros provincijos „comarca“ pavadintą vyną), Burgos, León, Palencia, Salamanca, Segovia, Soria, Valladolid, Zamora, — La Rioja, — Álava, — Navarra, — Huesca, — Barselona, Girona, Lleida; — Zaragoza provincijos dalyje, kuri yra į šiaurę nuo Ebro upės, — Tarragona provincijos komunose, kurios įtrauktos į Penedés kilmės vietos pavadinimą, — Tarragona provincijos dalyje, kuri atitinka Conca de Barberá provincijų „comarca“ pavadintą vyną; |
|
d) |
Slovėnijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Brda arba Goriška Brda, Vipavska dolina arba Vipava, Kras ir Slovenska Istra; |
|
e) |
Bulgarijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Dunavska Ravnina (Дунавска равнина), Chernomorski Rayon (Черноморски район), Rozova Dolina (Розова долина); |
|
f) |
Rumunijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Dealurile Buzăului, Dealu Mare, Severinului ir Plaiurile Drâncei, Colinele Dobrogei, Terasele Dunării, Pietų vyno regionas, įskaitant smėlynus ir kitus regionus, kuriuose yra palankios sąlygos. |
5. C III a vynuogių auginimo zonai priklauso:
|
a) |
Graikijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiuose teritoriniuose dariniuose (nomoi): Florina, Imathia, Kilkis, Grevena, Larisa, Ioannina, Levkas, Akhaia, Messinia, Arkadia, Korinthia, Iraklio, Khania, Rethimni, Samos, Lasithi ir Thira (Santorini) sala; |
|
b) |
Kipre : vynmedžiais apsodinti plotai, esantys aukščiau nei 600 metrų virš jūros lygio; |
|
c) |
Bulgarijoje : į 4 dalies e punktą neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai. |
6. C III b vynuogių auginimo zonai priklauso:
|
a) |
Prancūzijoje : vynmedžiais apsodinti plotai: — Korsikos departamentuose, — toje Var departamento dalyje, kuri yra tarp jūros ir Evenos, Le Beausset, Solliès-Toucas, Cuers, Puget-Ville, Collobrières, La Garde-Freinet, R — Rytų Pirėnų departamento Olette ir Arles-sur-Tech kantonuose; |
|
b) |
Italijoje : vynmedžiais apsodinti plotai šiuose regionuose: Calabria, Basilicata, Apulia, Sardinia ir Sicily, įskaitant salas, priklausančias šiems regionams, pvz., Pantelleria ir Lipari, Egadi ir Pelagų salas; |
|
c) |
Graikijoje : į 5 dalies a punktą neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai; |
|
d) |
Ispanijoje : į 3 dalies c punktą ar 4 dalies c punktą neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai; |
|
e) |
Portugalijoje : į 3 dalies d punktą neįtraukti vynmedžiais apsodinti plotai; |
|
f) |
Kipre : vynmedžiais apsodinti plotai, esantys ne aukščiau nei 600 metrų virš jūros lygio; |
|
g) |
Maltoje : vynmedžiais apsodinti plotai. |
7. Teritorijų, kurias sudaro šiame priede išvardyti administraciniai vienetai, ribos nustatomos pagal nacionalines nuostatas, kurios galiojo 1981 m. gruodžio 15 d., Ispanijoje – pagal nacionalines nuostatas, kurios galiojo 1986 m. kovo 1 d., ir Portugalijoje – pagal nacionalines nuostatas, kurios galiojo 1998 m. kovo 1 d.
XII PRIEDAS
PIENO IR PIENO PRODUKTŲ APIBRĖŽTYS IR PAVADINIMAI, NURODYTI 114 STRAIPSNIO 1 DALYJE
I. Apibrėžtys
Šiame priede:
a) „prekyba“ – produkto laikymas arba eksponavimas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti, pardavimas, tiekimas arba kitoks pateikimas į rinką;
b) „pavadinimas“ – visuose prekybos etapuose naudojamas produkto pavadinimas.
II. Termino „pienas“ vartojimas
1. Terminas „pienas“ reiškia tik per vieną ar kelis kartus primelžtą normalios tešmens sekrecijos pirminį produktą, į kurį nieko nepridėta ir nieko nepašalinta.
Tačiau terminą „pienas“ galima vartoti:
a) apibūdinant pieną, kuris buvo apdorotas nekeičiant jo sudėties, ar pieną, kurio riebalų kiekis standartizuotas pagal 114 straipsnio 2 dalį, siejant su XIII priedu;
b) kartu su vienu ar keliais žodžiais, apibūdinant pieno tipą, rūšį, kilmę ir (arba) numatomą tokio pieno paskirtį, arba aprašant fiziniam pieno apdorojimui taikytą būdą ar pieno sudėties pokyčius, atsiradusius tik dėl pieno papildymo natūralios kilmės pieno sudėtinėmis dalimis ir (arba) dėl jų pašalinimo.
2. Šiame priede „pieno produktai“ – tik iš pieno pagaminti produktai, kuriuos gaminant gali būti pridedama papildomų, jų gamybai reikalingų medžiagų, nenaudojamų pieno sudėtinių dalių visišku arba daliniu pakaitalu.
Tik pieno produktams apibrėžti vartojami:
a) šie pavadinimai:
i) išrūgos
ii) grietinėlė
iii) sviestas
iv) pasukos
v) lydytas sviestas
vi) kazeinas
vii) bevandeniai pieno riebalai
viii) sūris
ix) jogurtas
x) kefyras
xi) kumysas
xii) viili/fil
xiii) grietinė
xiv) fil
b) faktiškai vartojami pieno produktų pavadinimai, kaip apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo ( 93 ) 5 straipsnyje.
3. Terminas „pienas“ ir pieno produktams apibrėžti skirti pavadinimai gali būti vartojami kartu su vienu ar keliais žodžiais, siekiant nurodyti sudėtinius produktus, kurių nė viena sudėtinė dalis nėra ir negali būti pieno sudėtinių dalių pakaitalas ir kuriuose pienas arba pieno produktas kiekybės arba gaminiui būdingų savybių požiūriu sudaro pagrindinę dalį.
4. Turi būti nurodyta pieno ir pieno produktų kilmė, kurią turi apibrėžti Komisija, jeigu tai nėra karvės pienas.
III. Konkuruojančių produktų pavadinimų vartojimas
1. Šio priedo II punkte nurodyti pavadinimai gali būti vartojami tik tame punkte nurodytiems produktams apibrėžti.
Tačiau ši nuostata netaikoma produktams, kurių pobūdis dėl įprastinio jų vartojimo yra tiksliai žinomas ir (arba), kai pavadinimai aiškiai vartojami produkto būdingoms savybėms apibūdinti.
2. Kitų nei šio priedo II punkte aprašytų produktų etiketėse, prekybos dokumentuose, reklaminėje medžiagoje arba bet kokio pobūdžio reklamoje, kaip apibrėžta 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos ( 94 ) 2 straipsnio 1 dalyje arba bet kokio pobūdžio pateikime negali būti tvirtinama, užsimenama ar duodama suprasti, kad produktas yra pieno produktas.
Tačiau apibūdinant produktus, kurių sudėtyje yra pieno arba pieno produktų, pavadinimą „pienas“ ar šio priedo II punkto 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus pavadinimus galima naudoti tik pagrindinėms žaliavoms apibūdinti ir gaminių sudėtinėms dalims pagal Direktyvą 2000/13/EB išvardyti.
IV. Produktų sąrašai; pranešimai
1. Valstybės narės pateikia Komisijai orientacinį produktų, kurie, jų nuomone, jų teritorijoje atitinka III punkto 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus produktus, sąrašą.
Prireikus valstybės narės šį sąrašą vėliau papildo ir apie tai praneša Komisijai.
2. Įgyvendindamos šį priedą valstybės narės kasmet iki spalio 1 d. praneša Komisijai apie pieno produktų ir konkuruojančių produktų rinkos vystymąsi, kad Komisija iki paskesnių metų kovo 1 d. galėtų pateikti Tarybai ataskaitą.
XIII PRIEDAS
PREKYBA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTU PIENU, NURODYTU 114 STRAIPSNIO 2 DALYJE
I. Apibrėžtys
Šiame priede:
a) „pienas“ – iš vienos ar keleto karvių primelžta produkcija;
b) „geriamasis pienas“ – III punkte nurodyti produktai, skirti pateikti vartotojams toliau jų neperdirbus;
c) „riebumas“ – pieno riebalų dalių santykis su šimtu pieno dalių minėtame piene, išreikštas mase;
d) „baltymai“ – baltymų dalių santykis su šimtu pieno dalių minėtame piene, išreikštas mase (gaunamas visą azoto kiekį piene, išreikštą masės procentais, dauginant iš 6,38).
II. Tiekimas arba pardavimas galutiniams vartotojams
1. Tiekti ir parduoti be tolesnio apdorojimo galutiniam vartotojui tiesiogiai arba tarpininkaujant restoranams, ligoninėms, valgykloms ar kitoms panašioms viešojo maisto tiekimo įstaigoms galima tik geriamajam pienui nustatytus reikalavimus atitinkantį pieną.
2. Reikia taikyti šio priedo III punkte pateiktus tų produktų prekinius aprašymus. Šie aprašymai naudojami tik tame punkte išvardytiems produktams įvardyti nepažeidžiant jų naudojimo sudėtiniuose aprašymuose.
3. Valstybės narės tvirtina priemones, skirtas vartotojams apie atitinkamų produktų pobūdį ir sudėtį informuoti, kai tokios informacijos nebuvimas gali sukelti painiavą.
III. Geriamasis pienas
1. Geriamuoju pienu laikomi šie produktai:
a) žalias pienas – pienas, kuris nebuvo kaitinamas aukštesnėje nei iki 40 oC temperatūroje arba kitaip apdorotas, siekiant lygiaverčio poveikio;
b) nenugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, kuris pagal riebumą atitinka vieną iš šių reikalavimų:
i) normalizuotas nenugriebtas pienas – ne mažiau kaip 3,50 % (m/m) riebumo pienas. Tačiau valstybės narės gali nustatyti papildomą nenugriebto pieno, kurio riebumas 4,00 % (m/m) ar didesnis, kategoriją;
ii) nenormalizuotas nenugriebtas pienas – pienas, kurio riebumas nebuvo pakeistas nuo melžimo, didinant ar mažinant pieno riebumą, arba sumaišant su pienu, kurio natūralus riebumas buvo pakeistas. Tačiau tokio pieno riebumas neturi būti mažesnis kaip 3,50 % (m/m);
c) pusriebis pienas – termiškai apdorotas pienas, nuriebintas ne mažiau kaip iki 1,50 % (m/m), bet ne daugiau kaip iki 1,80 % (m/m);
d) nugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, nuriebintas ne daugiau kaip iki 0,50 % (m/m).
Termiškai apdorotas pienas, kuriame esantis riebalų kiekis neatitinka pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų, laikomas geriamuoju pienu su sąlyga, kad riebalų kiekis yra aiškiai nurodytas taikant dešimtainę sistemą ir lengvai įskaitomas, ant pakuotės pažymint „… % riebalų“. Toks pienas nevadinamas nenugriebtu pienu, pusiau nugriebtu pienu arba nugriebtu pienu.
2. Nepažeidžiant pirmos 1 dalies b punkto ii papunkčio, leidžiami tik šie pakeitimai:
a) kad būtų išlaikytas geriamajam pienui nustatytas pieno riebumas, leidžiama koreguoti natūralų pieno riebumą atskiriant ar pridedant grietinėlės, arba pridedant nenugriebto, pusiau nugriebto ar nugriebto pieno;
b) pieno papildymas pieno baltymais, mineralinėmis druskomis ar vitaminais;
c) pieno cukraus kiekio sumažinimas, jį paverčiant gliukoze ir galaktoze.
Pieno sudėties keitimas, nurodytas b ir c punktuose, leidžiamas tik tuo atveju, jei apie tai neištrinamu užrašu, kuris yra nesunkiai pastebimas ir įskaitomas, nurodoma ant produkto pakuotės. Tačiau toks nurodymas neatleidžia nuo įsipareigojimų dėl maistingumo ženklinimo, nustatyto 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvoje 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo ( 95 ). Kai pridedama baltymų, jų tokiame piene turi būti 3,8 % (m/m) ar daugiau.
Tačiau valstybės narės gali riboti ar uždrausti keisti pieno sudėtį pagal b ir c punktus.
3. Geriamojo pieno:
a) užšalimo temperatūra turi būti artima vidutinei žalio pieno užšalimo temperatūrai, užregistruotai surinkto geriamojo pieno kilmės vietovėje;
b) 3,5 % (m/m) riebumo pieno masė turi būti ne mažesnė kaip 1028 gramai viename litre, esant 20 oC temperatūrai, arba lygiavertė kitokio riebumo pieno svoriui viename litre;
c) 3,5 % (m/m) riebumo piene turi būti ne mažiau kaip 2,9 % (m/m) baltymų arba lygiavertė baltymų koncentracija kitokio riebumo piene.
IV. Importuoti produktai
Produktai, importuoti į Bendriją, skirti parduoti kaip geriamąjį pieną, turi atitikti šio reglamento reikalavimus.
V. Taikoma Direktyva 2000/13/EB; visų pirma ji taikoma nacionalinėms geriamojo pieno ženklinimo nuostatoms.
VI. Kontrolė ir sankcijos bei ataskaitų teikimas apie tai
Nepažeisdamos jokių specialiųjų nuostatų, kurias gali priimti Komisija pagal šio reglamento 194 straipsnį, valstybės narės patvirtina visas reikiamas priemones šio reglamento taikymui prižiūrėti, bausti už pažeidimus, užkirsti kelią sukčiavimui bei jam suvaldyti.
Apie tokias priemones ir bet kokius pakeitimus pranešama Komisijai per vieną mėnesį nuo jų patvirtinimo.
XIV PRIEDAS
PREKYBOS KIAUŠINIŲ IR PAUKŠTIENOS SEKTORIŲ PRODUKTAIS STANDARTAI, NURODYTI 116 STRAIPSNYJE
A. Prekybos Gallus gallus veislės vištų kiaušiniais standartai
I. Taikymo sritis
1. Nepažeidžiant šio priedo C dalies nuostatų, susijusių su nuostatomis dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos, ši dalis taikoma Bendrijoje vykdomai prekybai Bendrijoje pagamintais, iš trečiųjų šalių importuojamais ir skirtais eksportuoti iš Bendrijos kiaušiniais.
2. Valstybės narės gali netaikyti šio priedo šioje dalyje numatytų reikalavimų, išskyrus III punkto 3 dalį, kiaušiniams, tiesiogiai gamintojo parduodamiems galutiniam vartotojui:
a) gamybos vietoje arba
b) atitinkamos valstybės narės gamybos regiono vietiniame viešame turguje arba pristatant į namus.
Kai tokia išimtis suteikiama, kiekvienas gamintojas gali nuspręsti taikyti ją ar ne. Taikant šią išimtį, negalima naudoti kokybės klasių ir svorio kategorijų.
Pagal savo nacionalinės teisės aktus valstybės narės gali nustatyti „vietinio viešo turgaus“, „pristatymo į namus“ ir „gamybos regiono“ sąvokų apibrėžtis.
II. Kokybės klasės ir svorio kategorijos
1. Pagal kokybę kiaušiniai rūšiuojami į:
— A klasės arba „šviežius“,
— B klasės.
2. A klasės kiaušiniai taip pat rūšiuojami pagal svorį. Tačiau nereikalaujama pagal svorį rūšiuoti kiaušinių, pristatomų maisto ir ne maisto pramonės įmonėms.
3. B klasės kiaušiniai tiekiami tik maisto ir ne maisto pramonės įmonėms.
III. Kiaušinių ženklinimas
1. A klasės kiaušiniai ženklinami gamintojo kodu.
B klasės kiaušiniai ženklinami gamintojo kodu ir (arba) kitokia nuoroda.
Valstybės narės gali netaikyti šio reikalavimo B klasės kiaušiniams, jei tokie kiaušiniai parduodami tik jų teritorijoje.
2. Kiaušinių ženklinimas pagal 1 dalį atliekamas gamybos vietoje arba pirmajame pakavimo centre, į kurį pristatomi kiaušiniai.
3. Kiaušiniai, kuriuos gamintojas parduoda galutiniam vartotojui atitinkamos valstybės narės gamybos regiono vietiniame viešame turguje, ženklinami pagal 1 dalį.
Tačiau valstybės narės gali netaikyti šio reikalavimo gamintojams, laikantiems ne daugiau kaip 50 vištų dedeklių, jei prekybos vietoje yra nurodoma gamintojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas.
IV. Kiaušinių importas
1. Atitinkamai šaliai paprašius, Komisija, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, įvertina prekybos kiaušiniais standartus, taikomus kiaušinius eksportuojančiose trečiosiose šalyse. Šis įvertinimas taip pat taikomas ženklinimo, ūkininkavimo būdų, kontrolės bei įgyvendinimo taisyklėms. Jei Komisija nustato, kad taikomos taisyklės suteikia pakankamų garantijų dėl lygiavertiškumo Bendrijos teisės aktams, iš atitinkamų šalių importuojami kiaušiniai ženklinami skiriamuoju numeriu, lygiaverčiu gamintojo kodui.
2. Jei būtina, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui Komisija veda derybas su trečiosiomis šalimis, siekdama surasti tinkamus būdus garantijoms, numatytoms 1 dalyje, suteikti ir sudaryti susitarimus dėl tokių garantijų.
3. Jei nesuteikiama pakankamų garantijų dėl taisyklių lygiavertiškumo, iš atitinkamos trečiosios šalies importuojami kiaušiniai ženklinami kodu, pagal kurį galima nustatyti kilmės šalį, ir nuoroda, kad ūkininkavimo būdas yra „nenurodytas“.
B. Prekybos paukštiena standartai
I. Taikymo sritis
1. Nedarant poveikio šio priedo C daliai dėl perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos jais, šios nuostatos taikomos Bendrijoje verslo ar prekybos pagrindu vykdomam pardavimui tam tikros rūšies ir pateikimo šių toliau išvardytų veislių naminių paukščių, nurodytų I priedo XX dalyje, paukštiena, jos bei jos subproduktų pusgaminiams bei gaminiams:
— Gallus domesticus,
— ančių,
— žąsų,
— kalakutų,
— patarškų.
Šios nuostatos taip pat taikomos užpiltai sūrymu paukštienai, kurios KN klasifikacijos kodas yra 0210 99 39, nurodytai I priedo XXI dalyje.
2. Ši dalis netaikoma:
a) paukštienai, skirtai eksportui iš Bendrijos;
b) naminiams paukščiams, kurių išdarinėjimas buvo atidėtas, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus ( 96 ).
3. Valstybės narės gali nukrypti nuo šio reglamento reikalavimų tiesioginio mažų paukštienos kiekių tiekimo atvejais, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies d punkte, kai ją tiekiantis gamintojas per metus išaugina mažiau nei 10 000 paukščių.
II. Apibrėžtys
Nepažeidžiant sąvokų apibrėžčių, kurias Komisija vėliau nustatys šios dalies taikymo tikslais:
1) „paukštiena“ – žmonėms vartoti tinkama paukštiena, kuri nebuvo apdorota jokiais kitais būdais, išskyrus šaldymą;
2) „šviežia paukštiena“ – prieš tai atšaldymo proceso metu nebuvusi sustingdyta paukštiena, nuolat laikoma ne žemesnėje nei – 2 °C ir ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje. Tačiau valstybės narės gali nustatyti šiek tiek kitokius temperatūros reikalavimus, taikomus minimalios trukmės laikotarpiu, kurio reikia išpjaustyti ir tvarkyti šviežią paukštieną mažmeninės prekybos parduotuvėse arba patalpose, esančiose šalia prekybos vietų, kuriose paukštiena išpjaustoma ir tvarkoma siekiant tiesiogiai ją parduoti vartotojui;
3) „sušaldyta paukštiena“ – paukštiena, kuri turi būti sušaldyta kuo greičiau, kiek tai leidžia įprastinė skerdimo tvarka, ir kuri turi būti visuomet laikoma ne aukštesnėje kaip – 12 °C temperatūroje;
4) „greitai sušaldyta paukštiena“ – paukštiena, kuri turi būti visuomet laikoma ne aukštesnėje kaip -18o C temperatūroje su leistinais nuokrypiais, numatytais 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/108/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su greitai sušaldytais maisto produktais, skirtais žmonių maistui, suderinimo ( 97 );
5) „paukštienos pusgaminiai“ – paukštiena, įskaitant smulkintą paukštieną, į kurią pridėta maisto produktų, prieskonių arba priedų, arba kurios vidinė raumenų skaidulų struktūra apdorojus nepakito;
6) „šviežios paukštienos pusgaminiai“ – paukštienos pusgaminiai, pagaminti iš „šviežios paukštienos“. Tačiau valstybės narės gali nustatyti šiek tiek kitokius temperatūros reikalavimus, kurie turi būti taikomi minimalios trukmės laikotarpiu, kurio reikia – ir tik tiek, kiek to reikia – siekiant sudaryti geresnes sąlygas išpjaustyti ir tvarkyti paukštieną fabrike gaminant šviežios paukštienos pusgaminius;
7) „paukštienos gaminiai“ – mėsos gaminiai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 7.1 punkte, kuriems taikoma sąvoka „paukštiena“.
III. Kokybės klasės ir svorio kategorijos
1. Paukštiena priskiriama A arba B klasėms pagal skerdenų arba skerdenų gabalų pavidalą ar išvaizdą.
Šioje klasifikacijoje ypač atsižvelgiama į raumenų išsivystymą, riebalų kiekį, skerdenų pažeidimus ir sumušimus.
2. ►M11 Paukštiena ir paukštienos pusgaminiai parduodami vienos iš šių būklių: ◄
— šviežia,
— sušaldyta arba
— greitai sušaldyta.
▼M11 —————
C. Perinti skirtų kiaušinių ir viščiukų gamybos bei prekybos standartai
I. Taikymo sritis
1. Ši dalis taikoma prekybai perinti skirtais kiaušiniais ir viščiukais bei jų transportavimui; taip pat perinti skirtų kiaušinių inkubacijai prekybos Bendrijos teritorijoje ar komerciniais tikslais.
2. Tačiau veislininkystės įmonės ir kitos veisimo verslovės, kuriose yra mažiau nei 100 paukščių ir peryklų talpa mažesnė nei 1 000 perinti skirtų kiaušinių, neprivalo laikytis šio dalies.
II. Perinti skirtų kiaušinių žymėjimas ir pakavimas
1. Perinti skirti kiaušiniai, naudojami viščiukų gamybai, žymimi atskirai.
2. Perinti skirti kiaušiniai transportuojami idealiai švariose pakuotėse, kuriose talpinami tik tos pačios rūšies, kategorijos ir tipo perinti skirti naminių paukščių kiaušiniai iš vienos įmonės.
3. Į iš trečiųjų šalių importuojamų perinti skirtų kiaušinių pakuotes dedami tik tos pačios rūšies, kategorijos bei tipo perinti skirti naminių paukščių kiaušiniai, kilę iš tos pačios šalies ir priklausantys tam pačiam siuntėjui.
III. Viščiukų pakavimas
1. Viščiukai pakuojami pagal naminių paukščių rūšį, tipą ir kategoriją.
2. Į dėžes talpinami viščiukai, išperėti toje pačioje perykloje, o ant jų nurodytas bent peryklos skiriamasis numeris.
3. Viščiukai, kilę iš trečiųjų šalių, gali būti importuojami tik, jei jie yra suskirstyti į grupes pagal 1 dalį. Dėžėse talpinami viščiukai turi būti kilę iš tos pačios šalies ir priklausyti tam pačiam siuntėjui.
XV PRIEDAS
STANDARTAI, TAIKOMI TEPIESIEMS RIEBALAMS, NURODYTIEMS 115 STRAIPSNYJE
I. Prekiniai pavadinimai
1. 115 straipsnyje nurodyti produktai negali būti tiekiami arba perduodami galutiniam vartotojui tiesiogiai arba per restoranus, ligonines, valgyklas ar panašias įstaigas neperdirbti, jeigu jie neatitinka priedėlyje nurodytų reikalavimų.
2. Šių produktų prekiniai pavadinimai yra pateikiami priedėlyje, nepažeidžiant šio priedo II punkto 2 dalies arba III punkto 2 ir 3 dalių.
Priedėlyje nurodyti prekiniai pavadinimai vartojami tik jame išvardytiems produktams apibūdinti.
Tačiau ši dalis netaikoma:
a) produktų, kurių tikslus pobūdis aiškus dėl tradicinio vartojimo, pavadinimams ir (arba) kai pavadinimai yra aiškiai vartojami produkto būdingoms savybėms apibūdinti;
b) koncentruotiems produktams (sviestui, margarinui, mišiniams), kurių riebumas yra 90 % ar daugiau.
II. Ženklinimas ir pateikimas
1. Ženklinant ir pateikiant šio priedo I punkto 1 dalyje nurodytus produktus reikia ne tik laikytis Direktyvoje 2000/13/EB nustatytų taisyklių, bet ir nurodyti šią informaciją:
a) prekinį pavadinimą, kaip apibrėžta priedėlyje;
b) bendrą riebalų kiekį masės procentais priedėlyje nurodytų produktų gamybos metu;
c) augalinių, pieno ar kitų gyvūninių riebalų kiekį priedėlio C dalyje nurodytuose riebalų mišiniuose, išreikštą procentais, palyginti su bendra jų mase, gamybos metu ir pateiktą mažėjančia tvarka;
d) druskos procentas turi būti suprantamai nurodytas priedėlyje pateiktų produktų sudedamųjų dalių sąraše.
2. Nepaisant 1 dalies a punkto, prekiniai pavadinimai „minarinas“ ar „halvarinas“ gali būti vartojami priedėlio B dalies 3 punkte nurodytiems produktams apibūdinti.
3. 1 dalies a punkte nurodytas prekinis pavadinimas gali būti vartojamas kartu su vienu ar keliais terminais, apibūdinančiais augalų ir (arba) gyvūnų rūšis, iš kurių yra kilę produktai, arba numatomą produktų paskirtį, taip pat su kitais gamybos būdus nurodančiais terminais, jeigu tie terminai neprieštarauja kitoms Bendrijos nuostatoms, visų pirma 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių ( 98 ).
Geografinės kilmės nuorodos taip pat gali būti naudojamos laikantis 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ( 99 ).
4. Terminas „augaliniai“ gali būti vartojamas kartu su prekiniais pavadinimais, nurodytais priedėlio B dalyje, tuo atveju, kai produktą sudaro tik augalinės kilmės riebalai su leistinu 2 % nuokrypiu gyvūninės kilmės riebalų kiekiui. Toks nuokrypis taip pat taikomas, kai nurodomos augalų veislės.
5. 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija turi būti lengvai suprantama ir pažymėta gerai pastebimoje vietoje taip, kad būtų gerai matoma, įskaitoma ir nenutrinama.
6. Komisija gali taikyti konkrečias tam tikroms reklamos formoms skirtas priemones, susijusias su 1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija.
III. Terminai
1. Terminas „tradicinis“ gali būti vartojamas kartu su pavadinimu „sviestas“, nurodytu priedėlio A dalies 1 punkte, jei produktas yra gautas tiesiogiai iš pieno arba grietinėlės.
Šiame punkte „grietinėlė“ reiškia vandens riebaluose emulsijos tipo iš pieno gautą produktą, kurio pieno riebalų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 %.
2. Priedėlyje minimų produktų terminai, kuriais nurodoma, norima pasakyti arba išreikšti riebalų kiekį, išskyrus terminus, numatytus tame priedėlyje, draudžiami.
3. Be to, nukrypstant nuo 2 dalies:
a) terminas „sumažintas riebalų kiekis“ gali būti vartojamas priedėlyje nurodytiems produktams, kurių riebalų kiekis yra didesnis kaip 41 %, bet mažesnis kaip 62 %, apibūdinti;
b) terminai „mažas riebalų kiekis“ arba „lengvas“ gali būti vartojami priedėlyje nurodytiems produktams, kurių riebalų kiekis yra 41 % arba mažesnis, apibūdinti.
Tačiau terminai „sumažintas riebalų kiekis“ ir „mažas riebalų kiekis“ arba „lengvas“ gali atitinkamai pakeisti priedėlyje vartojamus terminus „trijų ketvirčių riebumo“ arba „pusriebis“.
IV. Nacionalinės taisyklės
1. Pagal šio priedo nuostatas valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nacionalines nuostatas, nustatančias skirtingus kokybės lygius. Šios nuostatos leidžia vertinti kokybės lygius remiantis kriterijais, visų pirma susijusiais su panaudotomis žaliavomis, produktų juslinėmis savybėmis ir jų fiziniu bei mikrobiologiniu stabilumu.
Šia pasirinkimo teise besinaudojančios valstybės narės užtikrina, kad tose nuostatose išdėstytus reikalavimus atitinkantiems kitų valstybių narių produktams apibūdinti nediskriminuojančiomis sąlygomis galėtų būti vartojami terminai, kuriais pagal tas nuostatas teigiama, jog tų kriterijų laikomasi.
2. II punkto 1 dalies a papunktyje nurodytus prekinius pavadinimus galima papildyti nuoroda apie konkretaus produkto kokybės lygį.
3. Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad būtų patikrinta, kaip laikomasi visų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų kokybės lygių kriterijų. Viso gamybos proceso metu iki galutino produkto pagaminimo vykdomi sistemingi ir dažni patikrinimai, kuriuos atlieka viena arba kelios valstybės narės paskirtos įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, arba patvirtinta įstaiga, kurią prižiūri valstybė narė. Valstybės narės Komisijai pateikia paskirtų įstaigų sąrašą.
V. Importuoti produktai
I punkto 1 dalyje nurodytais atvejais importuojami į Bendriją produktai turi atitikti šiame priede nustatytas nuostatas.
VI. Sankcijos
Nepažeisdamos jokių konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 194 straipsnį, valstybės narės nustato veiksmingas sankcijas, taikytinas pažeidus 115 straipsnio ir šio priedo nuostatas ir atitinkamais atvejais nacionalines priemones, susijusias su jų taikymu, ir apie tai praneša Komisijai.
XV priedo priedėlis
|
Riebalų grupė |
Prekinis pavadinimas |
Gaminių kategorijos |
|
Apibrėžtys |
Papildomas kategorijos aprašymas, nurodant riebalų kiekį masės procentais |
|
|
A. Pieno riebalai Vienalytė, lengvai formuojama, daugiausia vandens riebaluose tipo emulsija, gauta vien tik iš pieno ir (arba) tam tikrų pieno produktų, kurių pagrindinė sudėtinė vertinga dalis yra riebalai. Tačiau kitos jų gamybai reikalingos medžiagos taip pat gali būti naudojamos tuo atveju, jei šios medžiagos nenaudojamos siekiant visiškai arba iš dalies pakeisti bet kurias pieno sudėtines dalis. |
1. Sviestas |
Produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 90 %, didžiausias drėgmės kiekis 16 %, o didžiausias sausųjų neriebiųjų pieno medžiagų kiekis 2 %. |
|
2. Trijų ketvirčių riebumo sviestas (1) |
Produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 62 %. |
|
|
3. Pusriebis sviestas (2) |
Produktas, kuriame pieno riebalų yra ne mažiau kaip 39 %, bet ne daugiau kaip 41 %. |
|
|
4. X % riebumo tepieji pieno riebalai |
Produktas, kuriame pieno riebalų yra: — mažiau kaip 39 %, — daugiau kaip 41 %, bet mažiau kaip 60 %, — daugiau kaip 62 %, bet mažiau kaip 80 %. |
|
|
B. Riebalai Vienalytė, lengvai formuojama, daugiausia vandens riebaluose tipo emulsija, gauta iš neskystų ir (arba) skystų augalinių ir (arba) gyvūninių žmonėms vartoti tinkamų riebalų, kurių pieno riebalų kiekis ne didesnis kaip 3 % visų riebalų kiekio. |
1. Margarinas |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas ne mažesnis kaip 80 %, bet ne didesnis kaip 90 %. |
|
2. Trijų ketvirčių riebumo margarinas (3) |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas ne mažesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 62 %. |
|
|
3. Pusriebis margarinas (4) |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas ne mažesnis kaip 39 %, bet ne didesnis kaip 41 %. |
|
|
4. X % riebumo tepieji riebalai |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų, kurio riebumas: — mažiau kaip 39 %, — daugiau kaip 41 %, bet mažiau kaip 60 %, — daugiau kaip 62 %, bet mažiau kaip 80 %. |
|
|
C. Riebalai, į kurių sudėtį įeina augaliniai ir (arba) gyvūniniai produktai Vienalytė, lengvai formuojama, daugiausia vandens riebaluose tipo emulsija, gauta iš neskystų ir (arba) skystų augalinių ir (arba) gyvūninių žmonėms vartoti tinkamų riebalų, kurių pieno riebalų kiekis sudaro 10–80 % visų riebalų kiekio. |
1. Riebalų mišinys |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 80 %, bet mažiau kaip 90 %. |
|
2. Trijų ketvirčių riebumo riebalų mišinys (5) |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 62 %. |
|
|
3. Pusriebis riebalų mišinys (6) |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kuriame riebalų yra ne mažiau kaip 39 %, bet ne daugiau kaip 41 %. |
|
|
4. X % riebumo tepiųjų riebalų mišinys |
Produktas, gautas iš augalinių ir (arba) gyvūninių riebalų mišinio, kuriame riebalų yra: — mažiau kaip 39 %, — daugiau kaip 41 %, bet mažiau kaip 60 %, — daugiau kaip 62 %, bet mažiau kaip 80 %. |
|
|
(1) Atitinka „smør 60“ daniškai. (2) Atitinka „smør 40“ daniškai. (3) Atitinka „margarine 60“ daniškai. (4) Atitinka „margarine 40“ daniškai. (5) Atitinka „blandingsprodukt 60“ daniškai. (6) Atitinka „blandingsprodukt 40“ daniškai. |
||
|
Pastaba. |
: |
Pieno riebalų sudėtinę dalį priedėlyje išvardytuose produktuose galima keisti tiktai fiziniais procesais. |
XVa PRIEDAS
SODRINIMAS, RŪGŠTINIMAS IR RŪGŠTINGUMO MAŽINIMAS TAM TIKROSE VYNUOGIŲ AUGINIMO ZONOSE
A. Sodrinimo ribos
1. Atsižvelgiant į oro sąlygas tam tikrose Bendrijos vynuogių auginimo zonose, nurodytose XIb priedo priedėlyje, atitinkamos valstybės narės gali leisti padidinti natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais šviežiose vynuogėse, vynuogių misoje, rauginamoje vynuogių misoje, jauname rauginamame vyne ir vyne, kuris gaunamas iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 120a straipsnio 2 dalį.
2. Natūrali alkoholio koncentracija padidinama taikant B punkte nurodytus vynininkystės metodus; padidinimas neturi sudaryti daugiau kaip:
a) XIb priedo priedėlyje nurodytoje A vynuogių auginimo zonoje – 3 tūrio proc.;
b) XIb priedo priedėlyje nurodytoje B vynuogių auginimo zonoje – 2 tūrio proc.;
c) XIb priedo priedėlyje nurodytoje C vynuogių auginimo zonoje – 1,5 tūrio proc.
3. Ypač nepalankių oro sąlygų metais valstybės narės gali prašyti 2 dalyje nurodytą (-as) ribą (-as) padidinti 0,5 % Reaguodama į tokį prašymą Komisija kuo greičiau pateiks teisinės priemonės projektą 195 straipsnio 1 dalyje numatytam komitetui. Komisija sieks priimti sprendimą per keturias savaites nuo prašymo pateikimo dienos.
B. Sodrinimo procesai
1. Natūralią alkoholio koncentraciją tūrio proc. didinti, kaip numatyta A punkte, galima tik:
a) šviežių vynuogių, rauginamos vynuogių misos ir jauno rauginamo vyne – pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos;
b) vynuogių misos – pridedant sacharozės, koncentruotos vynuogių misos ar rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, ar dalinio koncentravimo, įskaitant atvirkštinį osmosą, būdu;
c) vyno – iš dalies koncentruojant šaldymu.
2. 1 dalyje nurodyti procesai netaikomi kartu, jeigu vynas arba vynuogių misa sodrinami koncentruota vynuogių misa arba rektifikuota koncentruota vynuogių misa ir jeigu mokama parama pagal 103y straipsnį.
3. Papildyti sacharoze, kaip numatyta 1 dalies a ir b punktuose, galima tik dedant sauso cukraus ir tik šiose zonose:
a) XIb priedo priedėlyje nurodytoje A vynuogių auginimo zonoje,
b) XIb priedo priedėlyje nurodytoje B vynuogių auginimo zonoje,
c) XIb priedo priedėlyje nurodytoje C vynuogių auginimo zonoje, išskyrus vynuogynus Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Kipre ir vynuogynus, esančius Prancūzijos departamentuose, priklausančiuose šių miestų apeliacinių teismų jurisdikcijai:
— Provanso Ekso,
— Nimo,
— Monpeljė,
— Tulūzos,
— Aženo,
— Po,
— Bordo,
— Bastjos.
Tačiau nacionalinės valdžios institucijos išimties tvarka pirmiau minėtuose Prancūzijos departamentuose gali leisti sodrinimą dedant sauso cukraus. Prancūzija nedelsdama apie tokius leidimus praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
4. Pridedant koncentruotos vynuogių misos arba rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos pradinis šviežių traiškytų vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos arba vis dar rauginamo jauno vyno tūris neturi padidėti daugiau kaip 11 % XIb priedo priedėlyje nurodytoje A vynuogių auginimo zonoje, 8 % – B vynuogių auginimo zonoje ir 6,5 % – C vynuogių auginimo zonoje.
5. Koncentruojant vynuogių misą ar vyną taikant 1 dalyje nurodytus procesus:
a) pradinis šių produktų tūris nesumažėja daugiau kaip 20 %;
b) neatsižvelgiant į A dalies 2 punkto c papunktį, natūrali šių produktų alkoholio koncentracija nepadidėja daugiau kaip 2 tūrio proc.;
6. Taikant 1 ir 5 dalyse nurodytus procesus, šviežių vynuogių, vynuogių misos, fermentuojamos vynuogių misos, jauno fermentuojamo vyno ar vyno visuminė alkoholio koncentracija netampa didesnė kaip:
a) XIb priedo priedėlyje nurodytoje A vynuogių auginimo zonoje – 11,5 tūrio proc.;
b) XIb priedo priedėlyje nurodytoje B vynuogių auginimo zonoje – 12 tūrio proc.;
c) XIb priedo priedėlyje nurodytoje C I vynuogių auginimo zonoje – 12,5 tūrio proc.;
d) XIb priedo priedėlyje nurodytoje C II vynuogių auginimo zonoje – 13 tūrio proc.; ir
e) XIb priedo priedėlyje nurodytoje C III vynuogių auginimo zonoje – 13,5 tūrio proc.
7. Nukrypdamos nuo 6 dalies, valstybės narės gali:
a) didžiausią visuminę raudono vyno alkoholio koncentraciją 6 dalyje nurodytuose produktuose padidinti iki 12 tūrio proc. XIb priedo priedėlyje nurodytoje A vynuogių auginimo zonoje ir iki 12,5 tūrio proc. B vynuogių auginimo zonoje.
b) gaminant vynus su kilmės vietos nuoroda 6 dalyje nurodytų produktų aukščiausią visuminę alkoholio koncentraciją padidinti iki ribos, kurią turi nustatyti valstybės narės.
C. Rūgštinimas ir rūgštingumo mažinimas
1. Šviežioms vynuogėms, vynuogių misai, fermentuojamai vyninių vynuogių misai, jaunam fermentuojamam vynui ir vynui galima taikyti:
a) rūgštingumo mažinimą XIb priedo priedėlyje nurodytose A, B ir C I vynuogių auginimo zonose;
b) rūgštinimą ir rūgštingumo mažinimą XIb priedo priedėlyje nurodytose C I, C II ir C III a vynuogių auginimo zonose, nepažeidžiant 7 dalies; arba
c) rūgštinimą XIb priedo priedėlyje nurodytoje C III b vynuogių auginimo zonoje.
2. 1 dalyje nurodytus produktus, išskyrus vyną, rūgštinti galima tik iki 1,50 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 20 mekv/l.
3. Vynus galima rūgštinti tik iki 2,50 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 33,3 mekv/l.
4. Vynų rūgštingumą galima sumažinti tik iki 1 g/l, išreiškiant vyno rūgštimi, arba iki 13,3 mekv/l.
5. Koncentruoti skirtos vynuogių misos rūgštingumas gali būti iš dalies sumažintas.
6. Neatsižvelgdamos į 1 dalį, labai nepalankių oro sąlygų metais valstybės narės gali leisti rūgštinti 1 dalyje nurodytus produktus XIb priedo priedėlyje nurodytose A ir B vynuogių auginimo zonose 2 ir 3 dalyse nurodytomis sąlygomis.
7. To paties produkto rūgštinimas ir sodrinimas, išskyrus taikant nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias nustato Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, ir jo rūgštinimas bei rūgštingumo mažinimas negali būti atliekami kartu.
D. Procesai
1. B ir C punktuose nurodytus procesus, išskyrus vynų rūgštinimą ir rūgštingumo mažinimą, leidžiama taikyti tik jei laikomasi sąlygų, kurias nustato Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, kai šviežios vynuogės, vynuogių misa, rauginama vynuogių misa arba jaunas rauginamas vynas virsta vynu ar kitu 1 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytu gėrimu, skirtu tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus putojantį vyną arba gazuotą putojantį vyną, vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas gamyboje naudojamų šviežių vynuogių derlius.
2. Koncentruoti vynus galima tik vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas vyno gamybai panaudotų šviežių vynuogių derlius.
3. Vynus parūgštinti ir sumažinti jų rūgštingumą galima tik vyno gamybos įmonėje ir vynuogių auginimo zonoje, kurioje buvo nuimtas atitinkamo vyno gamybai panaudotų vynuogių derlius.
4. Apie kiekvieną 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą procesą pranešama kompetentingoms institucijoms. Taip pat pranešama apie koncentruotos vynuogių misos rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos ar sacharozės kiekį, kurį tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir šviežias vynuoges, vynuogių misą, rauginamą vynuogių misą arba neišpilstytą vyną laiko šiuo verslu užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, visų pirma gamintojai, išpilstytojai, perdirbėjai ir prekiautojai, kuriuos nustato Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka. Tačiau apie šiuos kiekius galima nepranešti, jei jie yra užregistruoti perdirbti įvežamų prekių ir atsargų panaudojimo žurnale.
5. Kaip nustatyta 185c straipsnyje, B ir C punktuose nurodytus procesus būtina nurodyti lydraštyje, kuris pateikiamas išleidžiant į apyvartą produktus, apdorotus pagal šį procesą.
6. Šie procesai, kuriems galioja išimtinėmis oro sąlygomis pagrįstos nukrypti leidžiančios nuostatos, nevykdomi:
a) XIb priedo priedėlyje nurodytoje C vynuogių auginimo zonoje po sausio 1 d.;
b) XIb priedo priedėlyje nurodytose A ir B vynuogių auginimo zonose po kovo 16 d., ir jie taikomi tik produktams, pagamintiems iš naujausio vynuogių derliaus, surinkto iki minėtų datų.
7. Neatsižvelgiant į 6 dalį, vynus koncentruoti šaldant, parūgštinti ir sumažinti jų rūgštingumą galima visus metus.
XVb PRIEDAS
APRIBOJIMAI
A. Bendrosios nuostatos
1. Taikant bet kurį patvirtintą vyninkystės metodą, negalima įmaišyti vandens, nebent tai būtina dėl techninių priežasčių.
2. Taikant bet kurį patvirtintą vyninkystės metodą, neleidžiama įmaišyti alkoholio, nebent metodai taikomi siekiant gauti šviežių vynuogių misą, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio, likerinį vyną, putojantį vyną, spirituotą vyną distiliavimui ir pusiau putojantį vyną.
3. Vynas, spirituotas distiliuoti, naudojamas tik distiliavimui.
B. Šviežios vynuogės, vynuogių misa ir vynuogių sultys
1. Šviežių vynuogių misa, kurios rūgimas sustabdytas įmaišant alkoholio, naudojama tik kitų nei KN 2204 10, 2204 21 ir 2204 29 klasifikaciniais kodais klasifikuojamų produktų ruošimo etape. Šia nuostata nepažeidžiamos jokios kitos griežtesnės nuostatos, kurias valstybės narės gali taikyti savo teritorijoje kitų nei KN 2204 10, 2204 21 ir 2204 29 klasifikaciniais kodais klasifikuojamų produktų paruošimui.
2. Iš vynuogių sulčių ir koncentruotų vynuogių sulčių vynas negaminamas, jų taip pat negalima maišyti į vyną. Bendrijos teritorijoje draudžiama jas rauginti alkoholio gavimo tikslais.
3. 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos produktams, iš kurių Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Lenkijoje gaminami produktai, kurių klasifikacinis KN kodas yra 2206 00 ir kuriems pavadinti valstybės narės gali leisti vartoti sudėtinį pavadinimą, į kurį įtrauktas prekinis pavadinimas „vynas“.
4. Rauginamą vynuogių misą iš vytintų vynuogių galima pateikti į rinką tik likeriniams vynams gaminti tik tuose vynuogių auginimo regionuose, kuriuose toks vartojimas buvo tradicinis 1985 m. sausio 1 d., ir vynui iš pernokusių vynuogių gaminti.
5. Jei, siekdama laikytis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, Taryba nenusprendžia kitaip, iš trečiųjų šalių kilmės šviežių vynuogių, vynuogių misos, rauginamos vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos, rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, vynuogių misos, kurios rūgimas sustabdytas įmaišius alkoholio, vynuogių sulčių, koncentruotų vynuogių sulčių ir vyno ar tų produktų mišinių Bendrijos teritorijoje gaminti XIb priede nurodytus produktus ar pridėti jų į tokius produktus draudžiama.
C. Vyno kupažavimas (maišymas)
Jei, siekdama laikytis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, Taryba nenusprendžia kitaip, Bendrijoje draudžiama kupažuoti trečiųjų šalių kilmės ir Bendrijos kilmės vyną, taip pat trečiųjų šalių kilmės vynus.
D. Šalutiniai produktai
1. Perdaug spausti vynuoges draudžiama. Valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ir technines sąlygas, nusprendžia, koks mažiausias alkoholio kiekis turi būti išspaudose ir nuosėdose vynuoges išspaudus.
Valstybės narės nustato leistiną tų produktų alkoholio koncentraciją, kuri turi sudaryti bent 5 tūrio procentus alkoholio koncentracijos pagamintame vyne.
2. Išskyrus alkoholį, spiritą ir išspaudų vyną (piquette), iš vyno nuosėdų ir vynuogių išspaudų negalima gaminti nei vyno, nei kito gėrimo, skirto tiesiogiai žmonėms vartoti. Vyno įpilti į nuosėdas arba vynuogių išspaudas arba suspaustą aszú minkštimą leidžiama laikantis sąlygų, kurias nustato Komisija 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka, jei ši praktika tradiciškai naudojama Vengrijoje Tokaji fordítás ir Tokaji máslás vynams bei Slovakijoje Tokajský forditáš ir Tokajský mášláš vynams gaminti.
3. Vyno nuosėdų spaudimas ir dar kartą atliekamas išspaudų rauginimas kitais nei distiliavimo ar išspaudų vyno (piquette) gamybos tikslais draudžiamas. Vyno nuosėdų filtravimas ir centrifugavimas nelaikomas spaudimu, jei gaunami produktai yra geros, nesuklastotos ir prekybai tinkamos kokybės.
4. Jei atitinkamoje valstybėje leidžiama gaminti išspaudų vyną (piquette), jis naudojamas tik distiliavimui ar vyno gamintojo reikmėms.
5. Iš valstybių narių neatimant galimybės reikalauti sunaikinti šalutinius produktus juos distiliuojant, reikalaujama, kad visi šalutinių produktų turintys fiziniai ar juridiniai asmenys ar jų grupės sunaikintų juos 195 straipsnio 4 dalyje nurodyta Komisijos tvarka nustatytomis sąlygomis.
XVI PRIEDAS
ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJAUS, NURODYTŲ 118 STRAIPSNYJE, APRAŠAI IR APIBRĖŽTYS
1. GRYNAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS
Aliejus, gautas iš alyvmedžio vaisių vien tik mechaniniu ar kitokiu fiziniu būdu laikantis sąlygų, nekeičiančių aliejaus, kuris yra neapdorotas jokiais kitais būdais, išskyrus plovimą, dekantavimą, centrifugavimą ar filtravimą, neįskaitant aliejaus, gauto naudojant tirpiklius ar priedus, pasižyminčius cheminiu ar biocheminiu poveikiu, arba peresterinimo būdu gauto aliejaus ir jo mišinių su kitų rūšių aliejais.
Grynas alyvuogių aliejus klasifikuojamas ir aprašomas tik taip:
a) Ypač grynas alyvuogių aliejus
Grynas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 0,8 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
b) Grynas alyvuogių aliejus
Grynas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 2 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
c) Paprastasis alyvuogių aliejus
Grynas alyvuogių aliejus, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra didesnis kaip 2 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
2. RAFINUOTAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS
Alyvuogių aliejus, gautas rafinuojant gryną alyvuogių aliejų, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 0,3 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
3. MAIŠYTAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS – SUDARYTAS IŠ RAFINUOTO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR GRYNO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS
Alyvuogių aliejus, gaunamas maišant rafinuotą ir gryną alyvuogių aliejų, išskyrus paprastąjį alyvuogių aliejų, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 1 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
4. ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS
Aliejus, gautas iš alyvuogių išspaudų, apdorojant tirpikliais ar fizinėmis priemonėmis arba aliejumi, atitinkančiu paprastąjį alyvuogių aliejų, išskyrus tam tikras nustatytas savybes, išskyrus aliejų, gautą peresterinant, ir mišinius su kitų rūšių aliejumi, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
5. RAFINUOTAS ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS
Aliejus, gautas rafinuojant alyvuogių išspaudų aliejų, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 0,3 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
6. MAIŠYTAS ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJUS
Aliejus, gautas sumaišius rafinuotą alyvuogių išspaudų aliejų ir gryną alyvuogių aliejų, išskyrus paprastąjį alyvuogių aliejų, kuriame laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi, yra ne didesnis kaip 1 g/100 g, o kitos savybės atitinka nustatytąsias šiai kategorijai.
XVIa PRIEDAS
IŠSAMUS TAISYKLIŲ SĄRAŠAS, KURIO TAIKYMĄ PAGAL 125F IR 125L STRAIPSNIUS GALIMA IŠPLĖSTI NARIAIS NESANTIEMS GAMINTOJAMS
1. Informavimo apie gamybą taisyklės:
a) pranešimas apie auginimo ketinimus pagal produktus ir, atitinkamais atvejais, pagal veisles;
b) pranešimas apie sėją ir sodinimą;
c) pranešimas apie bendrus auginamus plotus, pagal produktus ir, jei galima, pagal veisles;
d) pranešimas apie numatomą kiekį tonomis ir tikėtinas derliaus nuėmimo datas, pagal produktus ir, jei galima, pagal veisles;
e) periodiški pranešimai apie nuimto derliaus kiekius ir turimas atsargas, pagal veisles;
f) informacija apie sandėliavimo pajėgumus.
2. Gamybos taisyklės:
a) naudotinos sėklos pasirinkimas pagal numatomą paskirtį (šviežių produktų rinkai/pramoniniam perdirbimui);
b) sodų retinimas.
3. Pardavimo taisyklės:
a) konkrečios derliaus nuėmimo pradžios, pardavimo išdėstymo datos;
b) minimalūs kokybės ir dydžio reikalavimai;
c) paruošimas, pateikimas, pakavimas ir žymėjimas pirmame pardavimo etape;
d) produkto kilmės nurodymas.
4. Aplinkos apsaugos taisyklės:
a) trąšų ir mėšlo naudojimas;
b) augalų apsaugos produktų ir kitų derliaus apsaugos būdų naudojimas;
c) didžiausias augalų apsaugos produktų ir trąšų likučių kiekis vaisiuose ir daržovėse;
d) šalutinių produktų ir naudotos medžiagos šalinimo taisyklės;
e) taisyklės dėl iš rinkos pašalintų produktų.
5. Taisyklės dėl pardavimo skatinimo ir informacijos perdavimo krizių prevencijos ir valdymo atveju, kaip nurodyta 103c straipsnio 2 dalies c punkte.
XVII PRIEDAS
RYŽIŲ, NURODYTŲ 137 IR 139 STRAIPSNIUOSE, IMPORTO MUITAI
1. Lukštentų ryžių importo muitai
a) 30 EUR už toną šiais atvejais:
i) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per visus prekybos metus, kurie ką tik baigėsi, nepasiekė 137 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto metinio referencinio kiekio, sumažinto 15 %;
ii) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius nepasiekė 137 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodyto dalinio referencinio kiekio, sumažinto 15 %;
b) 42,5 EUR už toną šiais atvejais:
i) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per visus prekybos metus, kurie ką tik baigėsi, viršija 137 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą metinį referencinį kiekį, sumažintą 15 %, bet neviršija to paties metinio referencinio kiekio, padidinto 15 %;
ii) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 137 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą dalinį referencinį kiekį, sumažintą 15 %, bet neviršija to paties dalinio referencinio kiekio, padidinto 15 %;
c) 65 EUR už toną šiais atvejais:
i) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per visus prekybos metus, kurie ką tik baigėsi, viršija 137 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą metinį referencinį kiekį, padidintą 15 %;
ii) kai nustatoma, kad lukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 137 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą dalinį referencinį kiekį, padidintą 15 %.
2. Nulukštentų ryžių importo muitai
a) 175 EUR už toną šiais atvejais:
i) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per visus ką tik pasibaigusius prekybos metus viršija 387 743 tonas;
ii) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius viršija 182 239 tonas;
b) 145 EUR už toną šiais atvejais:
i) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per visus ką tik pasibaigusius prekybos metus neviršija 387 743 tonų;
ii) kai nustatoma, kad iš dalies nulukštentų ir visiškai nulukštentų ryžių importas per pirmuosius šešis prekybos metų mėnesius neviršija 182 239 tonų.
XVIII PRIEDAS
BASMATI RYŽIŲ, NURODYTŲ 138 STRAIPSNYJE, RŪŠYS
Basmati 217
Basmati 370
Basmati 386
Kernel (Basmati)
Pusa Basmati
Ranbir Basmati
Super Basmati
Taraori Basmati (HBC-19)
Type-3 (Dehradun)
XIX PRIEDAS
153 STRAIPSNIO 3 DALYJE, 154 STRAIPSNIO 1 DALIES B PUNKTE IR III PRIEDO II DALIES 12 PUNKTE NURODYTOS VALSTYBĖS
Barbadosas
Belizas
Dramblio Kaulo Krantas
Kongo Respublika
Fidžis
Gajana
Indija
Jamaika
Kenija
Madagaskaras
Malavis
Mauricijus
Mozambikas
Sent Kitsas ir Nevis — Angilija
Surinamas
Svazilandas
Tanzanija
Trinidadas ir Tobago
Uganda
Zambija
Zimbabvė
XX PRIEDAS
GRŪDŲ, RYŽIŲ, CUKRAUS, PIENO IR KIAUŠINIŲ SEKTORIŲ PREKIŲ SĄRAŠAS, SKIRTAS TAIKYTI 26 STRAIPSNIO A PUNKTO II PAPUNKTĮ IR SKIRTI III DALIES III SKYRIAUS II SKIRSNYJE NURODYTAS EKSPORTO GRĄŽINAMĄSIAS IŠMOKAS
I dalis. Javai
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex04 03 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |
|
0403 10 |
– Jogurtas: |
|
0403 10 51– 0403 10 99 |
– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |
|
0403 90 |
– Kiti: |
|
0403 90 71– 0403 90 99 |
– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |
|
ex07 10 |
Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), sušaldytos: |
|
0710 40 00 |
– Cukriniai kukurūzai |
|
ex07 11 |
Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |
|
0711 90 30 |
– Cukriniai kukurūzai |
|
ex17 04 |
Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus 1704 90 10 subpozicijoje klasifikuojamą saldišaknės ekstraktą |
|
1806 |
Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos |
|
ex19 01 |
Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
1901 10 00 |
– Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
|
1901 20 00 |
– Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |
|
1901 90 |
– Kiti: |
|
1901 90 11– 1901 90 19 |
– – Salyklo ekstraktas |
|
– – Kiti: |
|
|
1901 90 99 |
– – – Kiti |
|
ex19 02 |
Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |
|
– Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai: |
|
|
1902 11 00 |
– – Su kiaušiniais |
|
1902 19 |
– – Kiti |
|
ex19 02 20 |
– Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |
|
– – Kiti: |
|
|
1902 20 91 |
– – – Virti |
|
1902 20 99 |
– – – Kiti |
|
1902 30 |
– Kiti tešlos gaminiai |
|
1902 40 |
– Kuskusas |
|
1903 00 00 |
Tapijoka ir iš krakmolo pagaminti jos pakaitalai, turintys dribsnių, grūdelių, žirnelių, išsijų arba panašų pavidalą |
|
1904 |
Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
1905 |
Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai. |
|
ex20 01 |
Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |
|
– Kiti: |
|
|
2001 90 30 |
– – Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |
|
2001 90 40 |
– – Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5 % masės |
|
ex20 04 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2004 10 |
– Bulvės: |
|
– – Kiti: |
|
|
2004 10 91 |
– – – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
2004 90 |
– Kitos daržovės ir kiti daržovių mišiniai: |
|
2004 90 10 |
– – Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |
|
ex20 05 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2005 20 |
– Bulvės: |
|
2005 20 10 |
– – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
2005 80 00 |
– Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |
|
ex20 08 |
Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių arba alkoholio, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
– Kiti, įskaitant mišinius, išskyrus klasifikuojamus 2008 19 subpozicijoje: |
|
|
2008 99 |
– – Kiti: |
|
– – – Į kuriuos nepridėta alkoholio: |
|
|
– – – – Kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus: |
|
|
2008 99 85 |
– – – – – Kukurūzai, išskyrus cukrinius kukurūzus (Zea mays var. saccharata) |
|
2008 99 91 |
– – – – – Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5 % masės |
|
ex21 01 |
Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
2101 12 |
– – Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |
|
2101 12 98 |
– – – Kiti |
|
2101 20 |
– Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |
|
2101 20 98 |
– – – Kiti |
|
2101 30 |
Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
– – Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: |
|
|
2101 30 19 |
– – – Kiti |
|
– – Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
|
2101 30 99 |
– – – Kiti |
|
ex21 02 |
Mielės (aktyviosios arba neaktyviosios); kiti negyvi vienaląsčiai mikroorganizmai (išskyrus vakcinas, klasifikuojamas 3002 pozicijoje); paruošti kepimo milteliai: |
|
2102 10 |
– Aktyviosios mielės |
|
2102 10 31 ir 2102 10 39 |
– – Džiovintos mielės |
|
2105 00 |
Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |
|
ex21 06 |
Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |
|
2106 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
2106 90 92 |
– – – Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |
|
2106 90 98 |
– – – Kiti |
|
2202 |
Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių arba daržovių sulčių |
|
2205 |
Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis |
|
ex22 08 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |
|
2208 30 |
– Viskiai: |
|
2208 30 32– 2208 30 88 |
– – Viskiai, išskyrus Bourbon viskį |
|
2208 50 |
– Džinai ir Geneva |
|
2208 60 |
– Degtinė |
|
2208 70 |
– Likeriai ir kordialai |
|
2208 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti spiritai ir kiti spiritiniai gėrimai induose, kurių talpa: |
|
|
– – – ne didesnė kaip 2 litrai: |
|
|
2208 90 41 |
– – – – Ouzo |
|
– – – – Kiti: |
|
|
– – – – – Spiritai (išskyrus likerius): |
|
|
– – – – – – Kiti: |
|
|
2208 90 52 |
– – – – – – – Kornai |
|
2208 90 54 |
– – – – – – – Tequila |
|
2208 90 56 |
– – – – – – – Kiti |
|
2208 90 69 |
– – – – – Kiti spiritiniai gėrimai |
|
– – – Didesnė kaip 2 litrai: |
|
|
– – – – Spiritai (išskyrus likerius): |
|
|
2208 90 75 |
– – – – – Tequila |
|
2208 90 77 |
– – – – – Kiti |
|
2208 90 78 |
– – – – Kiti spiritiniai gėrimai |
|
2905 43 00 |
Manitolis |
|
2905 44 |
D-gliucitolis (sorbitolis) |
|
ex33 02 |
Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |
|
3302 10 |
– Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje: |
|
– – Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |
|
|
– – – Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos: |
|
|
– – – – Kiti: |
|
|
3302 10 29 |
– – – – – Kiti |
|
3505 |
Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, deželatinizuotas arba esterifikuotas krakmolas); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolo, dekstrinų ar kitų modifikuotų krakmolų |
|
ex38 09 |
Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
3809 10 |
– Daugiausia iš krakmolingų medžiagų |
|
3824 60 |
– Sorbitolis, išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje |
II dalis. Ryžiai
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex04 03 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |
|
0403 10 |
– Jogurtas: |
|
0403 10 51– 0403 10 99 |
– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |
|
0403 90 |
– Kiti: |
|
0403 90 71– 0403 90 99 |
– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |
|
ex17 04 |
Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos: |
|
1704 90 51– 1704 90 99 |
– – Kiti |
|
ex18 06 |
Šokoladas ir kiti maisto produktai, kuriose yra kakavos, išskyrus prekes, klasifikuojamas 1806 10, 1806 20 70, 1806 90 60, 1806 90 70 ir 1806 90 90 subpozicijose |
|
ex19 01 |
Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
1901 10 00 |
– Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
|
1901 20 00 |
– Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |
|
1901 90 |
– Kiti: |
|
1901 90 11– 1901 90 19 |
– – Salyklo ekstraktas |
|
– – Kiti: |
|
|
1901 90 99 |
– – – Kiti |
|
ex19 02 |
Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |
|
1902 20 |
– Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |
|
– – Kiti |
|
|
1902 20 91 |
– – – Virti |
|
1902 20 99 |
– – – Kiti |
|
1902 30 |
– Kiti tešlos gaminiai |
|
1902 40 |
– Kuskusas: |
|
1902 40 90 |
– – Kiti |
|
1904 |
Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |
|
ex19 05 |
Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |
|
1905 90 20 |
– – Ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai |
|
ex20 04 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2004 10 |
– Bulvės: |
|
– – Kiti: |
|
|
2004 10 91 |
– – – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
ex20 05 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2005 20 |
– Bulvės: |
|
2005 20 10 |
– – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
ex21 01 |
Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
2101 12 |
– – Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |
|
2101 12 98 |
– – – Kiti |
|
2101 20 |
– Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |
|
2101 20 98 |
– – – Kiti |
|
2105 00 |
Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |
|
ex21 06 |
Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |
|
2106 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
2106 90 92 |
– – – Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |
|
2106 90 98 |
– – – Kiti |
|
ex35 05 |
Dekstrinai ir kiti modifikuoti krakmolai (pavyzdžiui, deželatinizuotas arba esterifikuotas krakmolas); klijai, daugiausia sudaryti iš krakmolų, dekstrinų arba kitų modifikuotų krakmolų, išskyrus 3505 10 50 subpozicijoje klasifikuojamus krakmolus |
|
ex38 09 |
Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
3809 10 |
– Daugiausia iš krakmolingų medžiagų |
III dalis. Cukrus
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex04 03 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |
|
0403 10 |
– Jogurtas: |
|
0403 10 51– 0403 10 99 |
– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |
|
0403 90 |
– Kiti: |
|
0403 90 71– 0403 90 99 |
– – Aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |
|
ex07 10 |
Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos: |
|
0710 40 00 |
– Cukriniai kukurūzai |
|
ex07 11 |
Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |
|
0711 90 |
– Kitos daržovės; daržovių mišiniai: |
|
– – Daržovės: |
|
|
0711 90 30 |
– – – Cukriniai kukurūzai |
|
1702 50 00 |
– Chemiškai gryna fruktozė |
|
ex17 04 |
Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus 1704 90 10 subpozicijoje klasifikuojamą saldišaknės ekstraktą |
|
1806 |
Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos |
|
ex19 01 |
Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
1901 10 00 |
– Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
|
1901 20 00 |
– Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |
|
1901 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
1901 90 99 |
– – – Kiti |
|
ex19 02 |
Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |
|
1902 20 |
– Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |
|
– – Kiti: |
|
|
1902 20 91 |
– – – Virti |
|
1902 20 99 |
– – – Kiti |
|
1902 30 |
– Kiti tešlos gaminiai |
|
1902 40 |
– Kuskusas: |
|
1902 40 90 |
– – Kiti |
|
1904 |
Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |
|
ex19 05 |
Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |
|
1905 10 00 |
– Duoniniai traškučiai |
|
1905 20 |
– Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |
|
1905 31 |
– – Saldūs sausainiai |
|
1905 32 |
– – Vafliai ir sausblyniai |
|
1905 40 |
– Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |
|
1905 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
1905 90 45 |
– – – Sausainiai |
|
1905 90 55 |
– – – Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti |
|
– – – Kiti: |
|
|
1905 90 60 |
– – – – Į kuriuos pridėta saldiklių |
|
1905 90 90 |
– – – – Kiti |
|
ex20 01 |
Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |
|
2001 90 |
– Kiti: |
|
2001 90 30 |
– – Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |
|
2001 90 40 |
– – Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5 % masės |
|
ex20 04 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2004 10 |
– Bulvės |
|
– – Kiti |
|
|
2004 10 91 |
– – – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
2004 90 |
– Kitos daržovės ir kiti daržovių mišiniai: |
|
2004 90 10 |
– – Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |
|
ex20 05 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2005 20 |
– Bulvės: |
|
2005 20 10 |
– – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
2005 80 00 |
– Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |
|
ex21 01 |
Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
– Kavos ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |
|
|
2101 12 |
– – – Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |
|
2101 12 98 |
– – – – Kiti: |
|
2101 20 |
– Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |
|
– – – Produktai |
|
|
2101 20 98 |
– – – – Kiti |
|
2101 30 |
– Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
– – Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: |
|
|
2101 30 19 |
– – – Kiti |
|
– – Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |
|
|
2101 30 99 |
– – – Kiti |
|
2105 00 |
Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |
|
ex21 06 |
Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |
|
ex21 06 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
2106 90 92 |
– – – Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |
|
2106 90 98 |
– – – Kiti |
|
2202 |
Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių arba daržovių sulčių |
|
2205 |
Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatinti augalais arba aromatinėmis medžiagomis |
|
ex22 08 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |
|
2208 20 |
– Spiritai, pagaminti distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas |
|
ex22 08 50 |
– Geneva |
|
2208 70 |
– Likeriai ir kordialai |
|
ex22 08 90 |
– Kiti |
|
2208 90 41– 2208 90 78 |
– – Kiti spiritai ir spiritiniai gėrimai |
|
2905 43 00 |
– – Manitolis |
|
2905 44 |
– D-gliucitolis (sorbitolis) |
|
ex33 02 |
Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |
|
3302 10 |
– Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje |
|
– – Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |
|
|
– – – Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos: |
|
|
– – – – – Kiti (kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 % tūrio) |
|
|
3302 10 29 |
– – – – – Kiti |
|
ex 38 skirsnis |
Įvairūs chemijos produktai: |
|
3824 60 |
– Sorbitolis, išskyrus klasifikuojamą 2905 44 subpozicijoje |
IV dalis. Pienas
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex04 05 |
Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos: |
|
0405 20 |
– Pieno pastos: |
|
0405 20 10 |
– – Kurių sudėtyje esantys riebalai sudaro 39 % arba daugiau masės, bet mažiau kaip 60 % masės |
|
0405 20 30 |
– – Kurių riebumas 60 % masės ar didesnis, bet neviršijantis 75 %. |
|
ex15 17 |
Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skyriuje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų valgomieji mišiniai arba preparatai, išskyrus valgomuosius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje: |
|
1517 10 |
– Margarinas, išskyrus skystąjį margariną: |
|
1517 10 10 |
– – Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės |
|
1517 90 |
– Kiti: |
|
1517 90 10 |
– – Kurių sudėtyje esantys pieno riebalai sudaro daugiau kaip 10 % masės, bet ne daugiau kaip 15 % masės |
|
ex17 04 |
Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), kurių sudėtyje nėra kakavos: |
|
ex17 04 90 |
– Kiti, išskyrus saldišaknės ekstraktą, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų |
|
ex18 06 |
Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos, išskyrus kakavos miltelius, kurie saldinami pridedant tik ex18 06 10 subpozicijoje klasifikuojamos sacharozės |
|
ex19 01 |
Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
1901 10 00 |
– Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
|
1901 20 00 |
– Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |
|
1901 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
1901 90 99 |
– – – Kiti |
|
ex19 02 |
Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |
|
– Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai: |
|
|
1902 19 |
– – Kiti |
|
1902 20 |
– Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |
|
– – Kiti: |
|
|
1902 20 91 |
– – – Virti |
|
1902 20 99 |
– – – Kiti |
|
1902 30 |
– Kiti tešlos gaminiai |
|
1902 40 |
– Kuskusas: |
|
1902 40 90 |
– – Kiti |
|
1904 |
Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |
|
ex19 05 |
Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |
|
1905 10 00 |
Duoniniai traškučiai |
|
1905 20 |
– Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |
|
– Saldūs sausainiai; vafliai ir sausblyniai: |
|
|
1905 31 |
– – Saldūs sausainiai |
|
1905 32 |
– – Vafliai ir sausblyniai |
|
1905 40 |
– Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |
|
1905 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
1905 90 45 |
– – – Sausainiai |
|
1905 90 55 |
– – – Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti |
|
– – – Kiti: |
|
|
1905 90 60 |
– – – – į kuriuos pridėta saldiklių |
|
1905 90 90 |
– – – – Kiti |
|
ex20 04 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2004 10 |
– Bulvės: |
|
– – Kiti: |
|
|
2004 10 91 |
– – – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
ex20 05 |
Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |
|
2005 20 |
– Bulvės: |
|
2005 20 10 |
– – Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |
|
2105 00 |
Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos |
|
ex21 06 |
Kitur nenumatyti ar neįtraukti maisto produktai: |
|
2106 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti: |
|
|
2106 90 92 |
– – – Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |
|
2106 90 98 |
– – – Kiti |
|
ex22 02 |
Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, neįskaitant 2009 pozicijoje klasifikuojamų vaisių ir daržovių sulčių |
|
2202 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti, kuriuose riebalai, gauti iš pozicijose 0401–0404 klasifikuojamų produktų, sudaro: |
|
|
2202 90 91 |
– – – Mažiau nei 0,2 % masės |
|
2202 90 95 |
– – – 0,2 % arba daugiau, bet mažiau kaip 2 % masės |
|
2202 90 99 |
– – – Ne mažiau kaip 2 % masės |
|
ex22 08 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |
|
2208 70 |
– Likeriai ir kordialai |
|
2208 90 |
– Kiti: |
|
– – Kiti spiritai ir spiritiniai gėrimai induose, kurių talpa: |
|
|
– – – ne didesnė kaip 2 litrai: |
|
|
– – – – Kiti: |
|
|
2208 90 69 |
– – – – – Kiti spiritiniai gėrimai |
|
– – – Didesnė kaip 2 litrai: |
|
|
2208 90 78 |
– – – – Kiti spiritiniai gėrimai |
|
ex33 02 |
Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |
|
3302 10 |
– Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje: |
|
– – Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |
|
|
– – – Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos: |
|
|
– – – – Kiti: |
|
|
3302 10 29 |
– – – – – Kiti |
|
3501 |
Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeino klijai |
|
ex35 02 |
Albuminai (įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje esantys išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: |
|
3502 20 |
– Pieno albuminas, įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus |
|
– – Kiti: |
|
|
3502 20 91 |
– – – Džiovintas (pavyzdžiui, lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) |
|
3502 20 99 |
– – – Kiti |
V dalis. Kiaušiniai
|
KN kodas |
Aprašymas |
|
ex040310 51– ex040310 99 ir ex040390 71– ex040390 99 |
Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, aromatizuoti arba į kuriuos pridėta vaisių, riešutų ar kakavos, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos. |
|
1806 |
Šokoladas ir kiti maisto produktai, kurių sudėtyje yra kakavos |
|
ex19 01 |
Maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje: |
|
1902 11 00 |
– Nevirti, neįdaryti arba kitu būdu neparuošti tešlos gaminiai, kurių sudėtyje yra kiaušinių |
|
ex19 04 |
Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupius miltus), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje |
|
ex19 05 |
Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |
|
1905 20 |
– Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |
|
1905 31 |
– – Saldūs sausainiai |
|
1905 32 |
– – Vafliai ir sausblyniai |
|
1905 40 |
– – Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |
|
ex19 05 90 |
– – Kiti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 1905 90 10–1905 90 30 subpozicijose |
|
ex21 05 00 |
Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava |
|
2208 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |
|
ex22 08 70 |
– – Likeriai |
|
3502 |
Albuminai (įskaitant dviejų ar daugiau išrūgų baltymų koncentratus, kurių sudėtyje esantys išrūgų baltymai sudaro daugiau kaip 80 % sauso produkto masės), albuminatai ir kiti albuminų dariniai: |
|
3502 11 90 |
– – – Kitas džiovintas kiaušinių albuminas |
|
3502 19 90 |
– – – Kitas kiaušinių albuminas |
XXI PRIEDAS
TAM TIKRŲ PREKIŲ, KURIOSE YRA CUKRAUS, SĄRAŠAS, SIEKIANT SKIRTI III DALIES III SKYRIAUS II SKIRSNYJE NURODYTAS EKSPORTO GRĄŽINAMĄSIAS IŠMOKAS
I priedo X dalies b punkte išvardyti produktai.
XXII PRIEDAS
202 STRAIPSNYJE NURODYTOS KORELIACIJOS LENTELĖS
1. Reglamentas (EEB) Nr. 234/68
|
Reglamentas (EEB) Nr. 234/68 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies m punktas |
|
2 straipsnis |
54 straipsnis |
|
3-5 straipsniai |
113 straipsnis |
|
6 straipsnis |
— |
|
7 straipsnis |
173 straipsnis |
|
8 straipsnis |
III dalies II skyriaus I skirsnis |
|
9 straipsnis |
135 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
10a straipsnis |
159 straipsnis |
|
11 straipsnis |
180 straipsnis |
|
12 straipsnis |
— |
|
13 straipsnis |
195 straipsnis |
|
14 straipsnis |
195 straipsnis |
|
15 straipsnis |
— |
|
16 straipsnis |
— |
|
17 straipsnis |
— |
|
18 straipsnis |
— |
2. Reglamentas (EEB) Nr. 827/68
|
Reglamentas (EEB) Nr. 827/68 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies u punktas |
|
2 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
129 straipsnis |
|
2 straipsnio 3 dalis |
128 straipsnis |
|
3 straipsnis |
159 straipsnis |
|
4 straipsnis |
— |
|
5 straipsnio pirma pastraipa |
180 straipsnis |
|
5 straipsnio antra pastraipa |
182 straipsnio 1 dalis |
|
6 straipsnis |
195 straipsnis |
|
7 straipsnis |
— |
|
8 straipsnis |
— |
|
9 straipsnis |
— |
3. Reglamentas (EEB) Nr. 2729/75
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2729/75 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
149 straipsnis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
150 straipsnis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
151 straipsnis |
|
3 straipsnis |
152 straipsnis |
4. Reglamentas (EEB) Nr. 2759/75
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2759/75 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies q punktas |
|
2 straipsnis |
54 straipsnis |
|
3 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka |
31 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
3 straipsnio pirmos pastraipos antra įtrauka |
10 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio antra pastraipa |
— |
|
3 straipsnio trečia pastraipa |
10 straipsnio 2 dalis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalies f punktas |
|
4 straipsnio 2 dalis |
17 ir 37 straipsniai |
|
4 straipsnio 3 dalis |
— |
|
4 straipsnio 5 dalis |
42 straipsnis |
|
4 straipsnio 6 dalies pirma įtrauka |
17 straipsnis ir 37 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio 6 dalies antra įtrauka |
43 straipsnio d punktas |
|
4 straipsnio 6 dalies trečia įtrauka |
43 straipsnis |
|
5 straipsnio 1–3 dalys |
24 straipsnis |
|
5 straipsnio 4 dalies a punktas |
43 straipsnio a punktas |
|
5 straipsnio 4 dalies b punktas |
24 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnio 4 dalies c punktas |
43 straipsnis |
|
6 straipsnis |
25 straipsnis |
|
7 straipsnio 1 dalis |
— |
|
7 straipsnio 2 dalis |
43 straipsnis |
|
8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 straipsnis ir 161 straipsnio 1 dalis |
|
8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
9 straipsnis |
135 straipsnis |
|
10 straipsnio 1–3 dalys |
141 straipsnis |
|
10 straipsnio 4 dalis |
143 straipsnis |
|
11 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
11 straipsnio 4 dalis |
148 straipsnis |
|
12 straipsnis |
186 straipsnio b punktas |
|
13 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 dalis |
|
13 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
13 straipsnio 3–4 dalys |
164 straipsnis |
|
13 straipsnio 5 dalis |
170 straipsnis |
|
13 straipsnio 6–10 dalys |
167 straipsnis |
|
13 straipsnio 11 dalis |
169 straipsnis |
|
13 straipsnio 12 dalis |
170 straipsnis |
|
14 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
15 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
15 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
16 straipsnis |
159 straipsnis |
|
19 straipsnis |
— |
|
20 straipsnio 1 dalis |
44 straipsnis |
|
20 straipsnio 2–4 dalys |
46 straipsnis |
|
21 straipsnis |
180 straipsnis |
|
22 straipsnis |
192 straipsnis |
|
24 straipsnis |
195 straipsnis |
|
25 straipsnis |
— |
|
26 straipsnis |
— |
|
27 straipsnis |
— |
5. Reglamentas (EEB) Nr. 2771/75
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2771/75 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies s punktas |
|
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
54 straipsnis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
116 straipsnis |
|
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 ir 161 straipsniai |
|
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
4 straipsnis |
135 straipsnis |
|
5 straipsnio 1–3 dalys |
141 straipsnis |
|
5 straipsnio 4 dalis |
143 straipsnis |
|
6 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
6 straipsnio 4 dalis |
145 ir 148 straipsniai |
|
7 straipsnis |
186 straipsnio b punktas |
|
8 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 dalis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
8 straipsnio 3–4 dalys |
164 straipsnis |
|
8 straipsnio 5 dalis |
170 straipsnis |
|
8 straipsnio 6–11 dalys |
167 straipsnis |
|
8 straipsnio 12 dalis |
169 straipsnis |
|
8 straipsnio 13 dalis |
170 straipsnis |
|
9 straipsnis |
160 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
11 straipsnis |
159 straipsnis |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnio 1 dalies a punktas |
44 straipsnis |
|
14 straipsnio 1 dalies b punktas |
45 straipsnis |
|
14 straipsnio 2 ir 3 dalys |
46 straipsnis |
|
15 straipsnis |
192 straipsnis |
|
16 ir 17 straipsniai |
195 straipsnis |
|
18 straipsnis |
— |
|
19 straipsnis |
180 straipsnis |
|
20 straipsnis |
— |
|
21 straipsnis |
— |
6. Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies t punktas |
|
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
54 straipsnis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
116 straipsnis |
|
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 ir 161 straipsniai |
|
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
4 straipsnis |
135 straipsnis |
|
5 straipsnio 1–3 dalys |
141 straipsnis |
|
5 straipsnio 4 dalis |
143 straipsnis |
|
6 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
6 straipsnio 4 dalis |
145 ir 148 straipsniai |
|
7 straipsnis |
186 straipsnio b punktas |
|
8 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 dalis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
8 straipsnio 3 ir 4 dalys |
164 straipsnis |
|
8 straipsnio 5 dalis |
170 straipsnis |
|
8 straipsnio 6–10 dalys |
167 straipsnis |
|
8 straipsnio 11 dalis |
169 straipsnis |
|
8 straipsnio 12 dalis |
170 straipsnis |
|
9 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
10 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
11 straipsnis |
159 straipsnis |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnio 1 dalies a punktas |
44 straipsnis |
|
14 straipsnio 1 dalies b punktas |
45 straipsnis |
|
14 straipsnio 2–3 dalys |
46 straipsnis |
|
15 straipsnis |
192 straipsnis |
|
16 ir 17 straipsniai |
195 straipsnis |
|
18 straipsnis |
— |
|
19 straipsnis |
180 straipsnis |
|
20 straipsnis |
— |
|
21 straipsnis |
— |
7. Reglamentas (EEB) Nr. 2782/75
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2782/75 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
121 straipsnio f punkto i papunktis |
|
2 straipsnis |
XIV priedo C.I. punktas |
|
3 straipsnis |
121 straipsnio f punkto ii papunktis |
|
4 straipsnis |
192 straipsnis |
|
5 straipsnis |
XIV priedo C.II. punktas ir 121 straipsnio f punkto iii papunktis |
|
6 straipsnis |
XIV priedo C.II.(3) punktas ir 121 straipsnio f punkto iii papunktis |
|
7 straipsnis |
121 straipsnio f punkto iv papunktis |
|
8 straipsnis |
121 straipsnio f punkto v papunktis |
|
9 straipsnis |
121 straipsnio f punkto vi papunktis |
|
10 straipsnis |
192 straipsnis |
|
11 straipsnis |
XIV priedo C.III.(1) ir (2) punktas |
|
12 straipsnis |
XIV priedo C.III.(3) punktas ir 121 straipsnio f punkto iii papunktis |
|
13 straipsnis |
121 straipsnio f punkto vii papunktis |
|
14 straipsnis |
121 straipsnio f punktas |
|
15 straipsnis |
121 straipsnio f punktas |
|
16 straipsnis |
192 ir 194 straipsniai |
|
17 straipsnis |
121 straipsnio f punktas |
8. Reglamentas (EEB) Nr. 707/76
|
Reglamentas (EEB) Nr. 707/76 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
122 straipsnis |
|
2 ir 3 straipsniai |
127 straipsnis |
9. Reglamentas (EEB) Nr. 1055/77
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1055/77 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
39 straipsnio 1–4 dalys |
|
2 straipsnis |
39 straipsnio 5 dalis |
|
3 straipsnis |
39 straipsnio 6 ir 7 dalys |
|
4 straipsnis |
43 straipsnis |
|
5 straipsnis |
39 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
10. Reglamentas (EEB) Nr. 2931/79
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2931/79 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
172 straipsnis |
11. Reglamentas (EEB) Nr. 3220/84
|
Reglamentas (EB) Nr. 3220/84 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
42 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
|
1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
— |
|
1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
43 straipsnio m punkto iv papunktis |
|
2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
V priedo B.I. ir III punktai |
|
2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
V priedo B.III. punktas |
|
2 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
43 straipsnio m punktas |
|
2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
43 straipsnis |
|
2 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa |
V priedo B.IV.(1) punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
43 straipsnis ir V priedo B.II. punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
43 straipsnis |
|
3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
V priedo B.IV.(2) punktas |
|
3 straipsnio 2 ir 3 dalys |
V priedo B.II. punktas |
|
3 straipsnio 4 dalis |
43 straipsnio m punkto iv papunktis |
|
4 ir 5 straipsniai |
43 straipsnio m punktas |
12. Reglamentas (EEB) Nr. 1898/87
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1898/87 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
114 straipsnio 1 dalis, siejant su XII priedo I punktu |
|
2 straipsnis |
114 straipsnio 1 dalis, siejant su XII priedo II punktu |
|
3 straipsnis |
114 straipsnio 1 dalis, siejant su XII priedo III punktu |
|
4 straipsnio 1 ir 3 dalys |
114 straipsnio 1 dalis, siejant su XII priedo IV punktu |
|
4 straipsnio 2 dalis |
121 straipsnis |
13. Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87
|
Reglamentas (EEB) Nr. 3730/87 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
27 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
2 straipsnis |
27 straipsnio 3 dalis |
|
3 straipsnis |
27 straipsnio 4 dalis |
|
4 straipsnis |
27 straipsnio 5 dalis |
|
5 straipsnis |
— |
|
6 straipsnis |
43 straipsnis |
14. Reglamentas (EEB) Nr. 1186/90
|
Reglamentas (EB) Nr. 1186/90 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
V priedo A.V. punkto pirma pastraipa |
|
1 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
— |
|
1 straipsnio 2 dalis |
43 straipsnio m punktas |
|
2 straipsnio a punktas |
43 straipsnio m punktas |
|
2 straipsnio b punktas |
43 straipsnio m punkto iii papunktis |
|
3 straipsnis |
194 straipsnis |
15. Reglamentas (EEB) Nr. 1906/90
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1906/90 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
XIV priedo B.I.(1) punktas |
|
1 straipsnio 2 dalis |
121 straipsnio e punkto ii papunktis |
|
1 straipsnio 3 dalis |
XIV priedo B.I.(2) punktas |
|
1 straipsnio 3a dalis |
XIV priedo B.I.(3) punktas |
|
2 straipsnio 1 dalis |
XIV priedo B.II.(1) punktas |
|
2 straipsnio 2–4 dalys |
121 straipsnio e punkto i papunktis |
|
2 straipsnio 5–7 dalys |
XIV priedo B.II.(2) – (4) punktai |
|
2 straipsnio 8 dalis |
121 straipsnio e punkto i papunktis |
|
3 straipsnio 1 ir 2 dalys |
XIV priedo B.III.(1) ir (2) punktai |
|
3 straipsnio 3 dalis |
XIV priedo B.III.(3) punktas ir 121 straipsnio e punktas |
|
4 straipsnis |
121 straipsnio e punkto iv papunktis |
|
5 straipsnio 1–5 dalys |
121 straipsnio e punkto iv papunktis |
|
5 straipsnio 6 dalis |
121 straipsnio e punkto v papunktis ir 194 straipsnis |
|
6 straipsnis |
121 straipsnio e punkto vi papunktis |
|
7 straipsnis |
121 straipsnio e punkto vii papunktis ir 194 straipsnis |
|
8 straipsnis |
192 ir 194 straipsniai |
|
9 straipsnis |
121 straipsnio e punktas |
|
10 straipsnis |
194 straipsnis |
|
11 straipsnis |
192 straipsnis |
16. Reglamentas (EEB) Nr. 2204/90
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2204/90 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
119 straipsnis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
121 straipsnio i punktas |
|
2 straipsnis |
114 straipsnis, siejant su III priedo V dalies 2 punktu |
|
3 straipsnio 1 dalis |
121 straipsnio i punktas ir 194 straipsnis |
|
3 straipsnio 2 dalis |
192 ir 194 straipsniai |
|
3 straipsnio 3 dalis |
194 straipsnis |
|
4 straipsnis |
— |
|
5 straipsnis |
121 straipsnis |
17. Reglamentas (EEB) Nr. 2075/92
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2075/92 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies n punktas |
|
13 straipsnis |
104 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
14a straipsnis |
104 straipsnio 3 dalis |
|
15 straipsnis |
135 straipsnis |
|
16 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
16 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
16a straipsnis |
159 straipsnis |
|
17 straipsnis |
194 straipsnis |
|
18 straipsnis |
180 straipsnis |
|
20 straipsnis |
— |
|
21 straipsnis |
192 straipsnis |
|
22 ir 23 straipsniai |
195 straipsnis |
|
24 straipsnis |
— |
18. Reglamentas (EEB) Nr. 2077/92
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2077/92 |
Šis reglamentas |
|
1, 2 straipsnis ir 4 straipsnio 1 dalis |
123 straipsnis |
|
3 straipsnis, 4 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 6 straipsnis |
127 straipsnis |
|
7 straipsnis |
177 straipsnis |
|
8 straipsnis |
178 straipsnis |
|
9 straipsnis |
127 straipsnis |
|
10 straipsnis |
126 straipsnis |
|
11 ir 12 straipsniai |
127 straipsnis |
19. Reglamentas (EEB) Nr. 2137/92
|
Reglamentas (EEB) Nr. 2137/92 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
42 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
2 straipsnio pirmos pastraipos a punktas |
V priedo C.I. ir IV punktai |
|
2 straipsnio pirmos pastraipos b punktas |
V priedo C.I. punktas |
|
2 straipsnio antra pastraipa |
V priedo C.IV. punkto antra pastraipa |
|
3 straipsnio 1 dalis |
V priedo C.II. punktas |
|
3 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos |
V priedo C.III punkto 1 dalis |
|
3 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
V priedo C.III. punkto 2 dalis ir 43 straipsnio m punktas |
|
3 straipsnio 3 dalis |
43 straipsnio m punktas |
|
4 straipsnio 1 dalis |
43 straipsnio m punktas |
|
4 straipsnio 2 dalis |
V priedo C.V. punktas |
|
4 straipsnio 3 dalis |
43 straipsnio m punktas |
|
5 straipsnis |
42 straipsnio 2 dalis |
|
6 straipsnis |
43 straipsnio m punktas |
|
7 straipsnio 1 dalis |
— |
|
7 straipsnio 2 dalis |
43 straipsnio m punktas |
|
7 straipsnio 3 dalis |
— |
|
9 straipsnis |
— |
20. Reglamentas (EEB) Nr. 404/93
|
Reglamentas (EEB) Nr. 404/93 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 ir 2 dalys |
1 straipsnio 1 dalies k punktas |
|
1 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
2 straipsnis |
113 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
3 straipsnis |
113 straipsnio 3 dalis |
|
4 straipsnis |
121 ir 194 straipsniai |
|
15 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
15 straipsnio 2–4 dalys |
141 straipsnis |
|
15 straipsnio 5 dalis |
143 straipsnis |
|
21 straipsnis |
128 straipsnis |
|
22 straipsnis |
129 straipsnis |
|
23 straipsnis |
159 straipsnis |
|
24 straipsnis |
180 straipsnis |
|
27 straipsnis |
195 straipsnis |
|
28 straipsnis |
— |
|
29 straipsnis |
192 straipsnis |
20a. Reglamentas (EEB) Nr. 1868/94
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1868/94 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
55 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
84a straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
4 straipsnis |
84a straipsnio 3 dalis |
|
4a straipsnis |
95a straipsnio 2 dalis |
|
5 straipsnis |
95a straipsnio 1 dalis |
|
6 straipsnis |
84a straipsnio 4 ir 5 dalys |
|
7 straipsnis |
84a straipsnio 6 dalis |
|
8 straipsnis |
85 straipsnio d punktas ir 95a straipsnio 3 dalis |
21. Reglamentas (EB) Nr. 2991/94
|
Reglamentas (EB) Nr. 2991/94 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
115 straipsnis |
|
2 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo I punktu |
|
3 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo II punktu |
|
4 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo III punkto 1 dalimi |
|
5 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo III punkto 2 ir 3 dalimis |
|
6 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo IV punktu |
|
7 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo V punktu |
|
8 straipsnis |
121 straipsnis |
|
9 straipsnis |
— |
|
10 straipsnis |
115 straipsnis, kartu su XV priedo VI punktu |
22. Reglamentas (EB) Nr. 2200/96
|
Reglamentas (EB) Nr. 2200/96 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 ir 2 dalys |
1 straipsnio 1 dalies i punktas |
|
1 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
|
46 straipsnis |
195 straipsnis |
|
47 straipsnis |
— |
23. Reglamentas (EB) Nr. 2201/96
|
Reglamentas (EB) Nr. 2201/96 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 ir 2 dalys |
1 straipsnio 1 dalies j punktas |
|
1 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
|
29 straipsnis |
195 straipsnis |
|
30 straipsnis |
— |
24. Reglamentas (EB) Nr. 2597/97
|
Reglamentas (EB) Nr. 2597/97 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
114 straipsnio 2 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
114 straipsnio 2 dalis, kartu su XIII priedo I punktu |
|
2 straipsnis |
114 straipsnio 2 dalis, kartu su XIII priedo II punktu |
|
3 straipsnis |
114 straipsnio 2 dalis, kartu su XIII priedo III punkto 1 ir 2 dalimis |
|
4 straipsnis |
114 straipsnio 2 dalis, kartu su XIII priedo III punkto 3 dalimi |
|
5 straipsnis |
114 straipsnio 2 dalis, siejant su XIII priedo IV punktu |
|
6 straipsnis |
114 straipsnio 2 dalis, siejant su XIII priedo V punktu |
|
7 straipsnio 1 dalis |
114 straipsnio 2 dalis, siejant su XIII priedo VI punktu |
|
7 straipsnio 2 dalis |
121 straipsnis |
25. Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999
|
Reglamentas (EB) Nr. 1254/1999 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies o punktas |
|
1 straipsnio 2 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnis |
54 straipsnis |
|
26 straipsnio 1 dalis |
34 straipsnis |
|
26 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
26 straipsnio 3 dalis |
31 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
26 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 3 dalis ir 31 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
26 straipsnio 5 dalis |
31 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnis |
|
27 straipsnio 1 dalis |
7 straipsnis, 10 straipsnio d punktas, 14 straipsnis ir 43 straipsnio a punktas |
|
27 straipsnio 2 dalis |
21 straipsnio 2 dalis |
|
27 straipsnio 3 dalis |
21 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnis ir 43 straipsnio e punktas |
|
27 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |
43 straipsnis |
|
27 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
14 straipsnis |
|
28 straipsnis |
25 straipsni ir 43 straipsnio e punktas |
|
29 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 straipsnis |
|
29 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
130 ir 161 straipsniai |
|
29 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
29 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
29 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
30 straipsnis |
135 straipsnis |
|
31 straipsnis |
141 straipsnis |
|
32 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 2 bei 3 dalys |
144 straipsnis |
|
32 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
146 straipsnio 1 dalis |
|
32 straipsnio 4 dalis |
148 straipsnis |
|
33 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 dalis |
|
33 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
33 straipsnio 3 ir 4 dalys |
164 straipsnis |
|
33 straipsnio 5 dalis |
170 straipsnis |
|
33 straipsnio 6–8 dalys ir 9 dalies pirma pastraipa |
167 straipsnis |
|
33 straipsnio 9 dalies antra pastraipa |
168 straipsnis |
|
33 straipsnio 10 dalis |
167 straipsnio 7 dalis |
|
33 straipsnio 11 dalis |
169 straipsnis |
|
33 straipsnio 12 dalis |
170 straipsnis |
|
34 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
35 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
35 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
36 straipsnis |
159 straipsnis |
|
37 straipsnis |
42 ir 43 straipsniai |
|
38 straipsnis |
186 straipsnio a punktas |
|
39 straipsnio 1 dalis |
44 straipsnis |
|
39 straipsnio 2–4 dalys |
46 straipsnis |
|
40 straipsnis |
180 straipsnis |
|
41 straipsnis |
192 straipsnis |
|
42 ir 43 straipsniai |
195 straipsnis |
|
44 straipsnis |
— |
|
45 straipsnis |
190 straipsnis |
|
46–49 straipsniai |
— |
|
50 straipsnio pirma įtrauka |
— |
|
50 straipsnio antra įtrauka |
191 straipsnis |
26. Reglamentas (EB) Nr. 1255/1999
|
Reglamentas (EB) Nr. 1255/1999 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies p punktas |
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies c punkto v papunktis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
4 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnis |
— |
|
6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
15 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnis |
|
6 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos |
15 straipsnio 2 dalis |
|
6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkto pirma įtrauka |
10 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkto antra ir trečia įtraukos bei b punktas |
10 straipsnis, siejant su 43 straipsnio a punktu |
|
6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
10 straipsnis, siejant su 43 straipsnio a punktu |
|
6 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
28 straipsnio a punktas |
|
6 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
29 straipsnis |
|
6 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa |
43 straipsnio d punkto i papunktis |
|
6 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa |
43 straipsnio d punkto iii papunktis |
|
6 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos pirmas sakinys |
25 straipsnis ir 43 straipsnio f punktas |
|
6 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antras sakinys |
43 straipsnio d punkto iii papunktis |
|
6 straipsnio 5 dalis |
— |
|
6 straipsnio 6 dalis |
6 straipsnio 2 dalies b ir c punktai |
|
7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
10 straipsnio 1 dalies f punktas, 16 straipsnio pirma pastraipa ir 43 straipsnio a punktas |
|
7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
23 straipsnis ir 43 straipsnio a punktas |
|
7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
43 straipsnio l dalis |
|
7 straipsnio 2 dalis |
16 straipsnio antra pastraipa |
|
7 straipsnio 4 dalis |
25 straipsnis ir 43 straipsnio e punktas |
|
8 straipsnio 1 dalis |
28 straipsnio b punktas |
|
8 straipsnio 2 ir 3 dalys |
30 straipsnis ir 43 straipsnio d punkto i ir iii papunkčiai |
|
9 straipsnio 1 dalis |
31 straipsnio 1 dalies d punktas ir 36 straipsnio 1 dalis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
31 straipsnio 2 dalis |
|
9 straipsnio 3 dalis |
43 straipsnio d punkto iii papunktis |
|
9 straipsnio 4 dalis |
36 straipsnio 2 dalis |
|
10 straipsnio a punktas |
15 straipsnio 3 dalis ir 43 straipsnis |
|
10 straipsnio b punktas |
29 straipsnio antra pastraipa, 30 straipsnio pirma pastraipa ir 31 straipsnio 2 dalis |
|
10 straipsnio c punktas |
43 straipsnis |
|
11 straipsnis |
99 straipsnis |
|
12 straipsnis |
100 straipsnis |
|
13 straipsnis |
101 straipsnis |
|
14 straipsnis |
102 straipsnis |
|
15 straipsnis |
99–102 straipsniai |
|
26 straipsnio 1 dalis |
130 ir 161 straipsniai |
|
26 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
26 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
26 straipsnio 3 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
27 straipsnis |
135 straipsnis |
|
28 straipsnis |
141 straipsnis |
|
29 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
29 straipsnio 4 dalis |
145 ir 148 straipsniai |
|
30 straipsnis |
171 straipsnis |
|
31 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
31 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
31 straipsnio 3 ir 4 dalys |
164 straipsnis |
|
31 straipsnio 5 dalis |
170 straipsnis |
|
31 straipsnio 6–12 dalys |
167 straipsnis |
|
31 straipsnio 13 dalis |
169 straipsnis |
|
31 straipsnio 14 dalis |
170 straipsnis |
|
32 straipsnis |
160 straipsnis |
|
33 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
33 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
34 straipsnis |
187 straipsnis |
|
35 straipsnis |
159 straipsnis |
|
36 straipsnio 1 dalis |
44 straipsnis |
|
36 straipsnio 2–4 dalys |
46 straipsnis |
|
37 straipsnis |
180 straipsnis |
|
38 straipsnis |
181 straipsnis |
|
39 straipsnis |
183 straipsnis |
|
40 straipsnis |
192 straipsnis |
|
41 ir 42 straipsniai |
195 straipsnis |
|
43 straipsnis |
— |
|
44 straipsnis |
— |
|
45 straipsnis |
190 straipsnis |
|
46 straipsnis |
— |
|
47 straipsnio pirma įtrauka |
— |
|
47 straipsnio antra įtrauka |
191 straipsnis |
27. Reglamentas (EB) Nr. 2250/1999
|
Reglamentas (EB) Nr. 2250/1999 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
2 straipsnio 1 dalis, kartu su III priedo V dalies 1 punktu |
28. Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999
|
Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 ir 2 dalys |
1 straipsnio 1 dalies l punktas |
|
1 straipsnio 4 dalis |
3 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
74 ir 75 straipsniai |
195 straipsnis |
|
76 straipsnis |
— |
29. Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000
|
Reglamentas (EB) Nr. 1673/2000 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies h punktas |
|
1 straipsnio 2 dalies a punktas |
2 straipsnio 2 dalies a punktas |
|
1 straipsnio 2 dalies b punktas |
91 straipsnio 2 dalis |
|
1 straipsnio 3 dalis |
— |
|
2 straipsnio 1 dalis |
91 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
193 straipsnis |
|
2 straipsnio 3 ir 4 dalys |
92 straipsnis |
|
2 straipsnio 5 dalis |
93 straipsnis |
|
3 straipsnio 1 ir 3 dalys |
94 straipsnis |
|
3 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys |
— |
|
4 straipsnis |
— |
|
5 straipsnis |
130 ir 157 straipsniai |
|
6 straipsnis |
128 straipsnis |
|
7 straipsnis |
159 straipsnis |
|
8 straipsnis |
180 straipsnis |
|
9 straipsnio pirma pastraipa |
95 straipsnis |
|
9 straipsnio antra pastraipa |
194 straipsnis |
|
10 straipsnis |
195 straipsnis |
|
11 straipsnis |
190 straipsnis |
|
12 straipsnis |
— |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnio pirma įtrauka |
— |
|
14 straipsnio antra įtrauka |
191 straipsnis |
|
15 straipsnis |
— |
30. Reglamentas (EB) Nr. 2529/2001
|
Reglamentas (EB) Nr. 2529/2001 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies r punktas |
|
2 straipsnis |
54 straipsnis |
|
12 straipsnis |
31 straipsnio 1 dalies f punktas ir 38 straipsnis |
|
13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 ir 161 straipsniai |
|
13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
132 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
13 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa |
133 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
13 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
14 straipsnis |
135 straipsnis |
|
15 straipsnis |
141 straipsnis |
|
16 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
16 straipsnio 4 dalies a ir b punktai |
145 straipsnis |
|
16 straipsnio 4 dalies c–e punktai |
148 straipsnis |
|
17 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
18 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
18 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
19 straipsnis |
159 straipsnis |
|
20 straipsnis |
42 ir 43 straipsniai |
|
21 straipsnis |
186 straipsnio a punktas |
|
22 straipsnio 1 dalis |
44 straipsnis |
|
22 straipsnio 2–4 dalys |
46 straipsnis |
|
23 straipsnis |
180 straipsnis |
|
24 straipsnis |
192 straipsnis |
|
25 straipsnis |
195 straipsnis |
|
26 straipsnis |
191 straipsnis |
|
27 straipsnis |
190 straipsnis |
|
28 straipsnis |
— |
|
29 straipsnis |
— |
|
30 straipsnis |
— |
31. Reglamentas (EB) Nr. 670/2003
|
Reglamentas (EB) Nr. 670/2003 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 3 dalies a punktas |
|
2 straipsnis |
120 straipsnis |
|
3 straipsnis |
189 straipsnis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
130 ir 161 straipsniai |
|
4 straipsnio 2 dalis |
131, 132 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
4 straipsnio 3 dalis |
133 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
4 straipsnio 4 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnis |
135 straipsnis |
|
6 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
6 straipsnio 4 dalis |
145 ir 148 straipsniai |
|
7 straipsnis |
160 straipsnis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
9 straipsnis |
159 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalis |
180 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
182 straipsnio 4 dalis |
|
10 straipsnio 3 dalis |
182 straipsnio 4 dalis ir 184 straipsnio 3 dalis |
|
11 straipsnis |
192 straipsnis |
|
12 straipsnis |
195 straipsnis |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnis |
— |
|
15 straipsnio a punktas |
— |
|
15 straipsnio b punktas |
191 straipsnis |
32. Reglamentas (EB) Nr. 1784/2003
|
Reglamentas (EB) Nr. 1784/2003 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis |
|
3 straipsnis |
— |
|
4 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
4 straipsnio 2 dalis |
8 straipsnio 2 dalis |
|
4 straipsnio 3 dalis |
8 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
4 straipsnio 4 dalis |
8 straipsnio 3 dalis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 2 dalies a punktas, 10 straipsnio a punktas ir 43 straipsnio a punktas |
|
5 straipsnio 2 dalis |
11 straipsnis |
|
5 straipsnio 3 dalis |
18 straipsnis |
|
6 straipsnio a punktas |
41 straipsnis ir 43 straipsnio j punktas |
|
6 straipsnio b punktas |
43 straipsnio a punktas |
|
6 straipsnio c punktas |
43 straipsnio c punktas |
|
6 straipsnio d punktas |
43 straipsnio d punktas |
|
6 straipsnio e punktas |
43 straipsnio f punktas |
|
7 straipsnis |
47 straipsnis |
|
8 straipsnio 1 ir 2 dalys |
96 straipsnis |
|
8 straipsnio 3 dalis |
98 straipsnis |
|
9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 ir 161 straipsniai |
|
9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
9 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
10 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 ir 3 dalys |
136 straipsnis |
|
10 straipsnio 4 dalis |
143 straipsnis |
|
11 straipsnis |
141 straipsnis |
|
12 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
12 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |
145 ir 148 straipsniai |
|
12 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
146 straipsnio 2 dalis |
|
13 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
13 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
13 straipsnio 3 dalis |
164 straipsnis |
|
14 straipsnis |
167 straipsnis |
|
15 straipsnio 1 ir 3 dalys |
166 straipsnis |
|
15 straipsnio 2 dalis |
164 straipsnio 4 dalis |
|
15 straipsnio 4 dalis |
165 ir 170 straipsniai |
|
16 straipsnis |
162 straipsnio 3 dalis |
|
17 straipsnis |
169 straipsnis |
|
18 straipsnis |
170 straipsnis |
|
19 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
20 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
20 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
21 straipsnis |
187 straipsnis |
|
22 straipsnis |
159 straipsnis |
|
23 straipsnis |
180 straipsnis |
|
24 straipsnis |
192 straipsnis |
|
25 straipsnis |
195 straipsnis |
|
26 straipsnis |
— |
|
27 straipsnis |
191 straipsnis |
|
28 straipsnis |
190 straipsnis |
|
29 straipsnis |
— |
|
30 straipsnis |
— |
33. Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003
|
Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
2 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
5 straipsnis |
|
3 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
4 straipsnis |
— |
|
6 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
6 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys |
8 straipsnio 2 dalis |
|
6 straipsnio 2 dalies antras ir trečias sakiniai |
41 straipsnis ir 43 straipsnio j punktas |
|
6 straipsnio 3 dalis |
43 straipsnio a ir k punktai |
|
7 straipsnio 1 dalis |
10 straipsnio b punktas ir 12 straipsnis |
|
7 straipsnio 2 dalis |
19 straipsnis ir 43 straipsnio b punktas |
|
7 straipsnio 3 dalis |
25 straipsni ir 43 straipsnio e punktas |
|
7 straipsnio 4 ir 5 dalys |
43 straipsnis |
|
8 straipsnis |
48 straipsnis |
|
9 straipsnis |
192 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 ir 161 straipsniai |
|
10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
10 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
10 straipsnio 1a dalis |
130 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
11 straipsnio 4 dalis |
143 straipsnis |
|
11a straipsnis |
137 straipsnis |
|
11b straipsnis |
138 straipsnis |
|
11c straipsnis |
139 straipsnis |
|
11d straipsnis |
140 straipsnis |
|
12 straipsnis |
141 straipsnis |
|
13 straipsnio 1–3 dalys |
144 straipsnis |
|
13 straipsnio 4 dalis |
148 straipsnis |
|
14 straipsnio 1 dalis |
162 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
14 straipsnio 2 dalis |
163 straipsnis |
|
14 straipsnio 3 ir 4 dalys |
164 straipsnis |
|
15 straipsnis |
167 straipsnis |
|
16 straipsnis |
164 straipsnio 4 dalis |
|
17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
167 straipsnio 7 dalis |
|
17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktai |
167 straipsnio 6 dalis |
|
17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
170 straipsnis |
|
17 straipsnio 2 dalis |
167 straipsnio 7 dalis |
|
18 straipsnis |
169 straipsnis |
|
19 straipsnis |
170 straipsnis |
|
20 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
21 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
21 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
22 straipsnis |
187 straipsnis |
|
23 straipsnis |
159 straipsnis |
|
24 straipsnis |
180 straipsnis |
|
25 straipsnis |
192 straipsnis |
|
26 straipsnis |
195 straipsnis |
|
27 straipsnis |
— |
|
28 straipsnis |
191 straipsnis |
|
29 straipsnis |
190 straipsnis |
|
30 straipsnis |
— |
|
31 straipsnis |
— |
|
32 straipsnis |
— |
34. Reglamentas (EB) Nr. 1786/2003
|
Reglamentas (EB) Nr. 1786/2003 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies d punktas |
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis |
|
3 straipsnis |
— |
|
4 straipsnio 1 dalis |
86 straipsnio 1 dalis |
|
4 straipsnio 2 dalis |
88 straipsnio 1 dalis |
|
5 straipsnis |
89 straipsnis |
|
6 straipsnis |
88 straipsnio 2 dalis |
|
7 straipsnis |
87 straipsnis |
|
8 straipsnis |
192 straipsnis |
|
9 straipsnio pirma pastraipa |
86 straipsnio 2 dalis |
|
9 straipsnio antra pastraipa |
90 straipsnio i punktas |
|
10 straipsnio a ir b punktai |
90 straipsnio b punktas |
|
10 straipsnio c punktas |
86 straipsnio 1 dalies a punktas ir 90 straipsnio e punktas |
|
11 straipsnis |
90 straipsnio a punktas |
|
12 straipsnis |
90 straipsnio g punktas |
|
13 straipsnis |
194 straipsnis |
|
14 straipsnis |
135 straipsnis |
|
15 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
15 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
16 straipsnis |
159 straipsnis |
|
17 straipsnis |
180 straipsnis |
|
18 straipsnis |
195 straipsnis |
|
19 straipsnis |
— |
|
20 straipsnio a punktas |
90 straipsnis |
|
20 straipsnio b punktas |
194 straipsnis |
|
20 straipsnio c punktas |
90 straipsnio c punktas |
|
20 straipsnio d punktas |
90 straipsnio f punktas |
|
20 straipsnio e punktas |
90 straipsnio d punktas |
|
20 straipsnio f punktas |
194 straipsnis |
|
20 straipsnio g punktas |
90 straipsnio g punktas |
|
20 straipsnio h punktas |
90 straipsnio h punktas |
|
21 straipsnis |
— |
|
22 straipsnis |
192 straipsnis |
|
23 straipsnis |
184 straipsnio 1 dalis |
|
24 straipsnis |
190 straipsnis |
|
25 straipsnis |
— |
35. Reglamentas (EB) Nr. 1788/2003
|
Reglamentas (EB) Nr. 1788/2003 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
66 straipsnis ir 78 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|
2 straipsnis |
78 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|
3 straipsnis |
78 straipsnio 2–4 dalys |
|
4 straipsnis |
79 straipsnis |
|
5 straipsnis |
65 straipsnis |
|
6 straipsnis |
67 straipsnis |
|
7 straipsnis |
68 straipsnis |
|
8 straipsnis |
69 straipsnis |
|
9 straipsnis |
70 straipsnis |
|
10 straipsnis |
80 straipsnis |
|
11 straipsnis |
81 straipsnis |
|
12 straipsnis |
83 straipsnis |
|
13 straipsnis |
84 straipsnis |
|
14 straipsnis |
71 straipsnis |
|
15 straipsnis |
72 straipsnis |
|
16 straipsnis |
73 straipsnis |
|
17 straipsnis |
74 straipsnis |
|
18 straipsnis |
75 straipsnis |
|
19 straipsnis |
76 straipsnis |
|
20 straipsnis |
77 straipsnis |
|
21 straipsnis |
82 straipsnis |
|
22 straipsnis |
— |
|
23 straipsnis |
195 straipsnis |
|
24 straipsnis |
85 straipsnis |
|
25 straipsnis |
— |
|
26 straipsnis |
— |
36. Reglamentas (EB) Nr. 797/2004
|
Reglamentas (EB) Nr. 797/2004 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
105 straipsnio 1 dalis |
|
1 straipsnio 2 dalis |
1 straipsnio 3 dalies b punktas |
|
1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys |
180 straipsnis |
|
1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antras sakinys ir antra pastraipa |
105 straipsnio 2 dalis |
|
2 straipsnis |
106 straipsnis |
|
3 straipsnis |
107 straipsnis |
|
4 straipsnio 1 dalis |
190 straipsnis |
|
4 straipsnio 2 ir 3 dalys |
108 straipsnis |
|
5 straipsnis |
109 straipsnis |
|
6 straipsnis |
195 straipsnis |
|
7 straipsnis |
184 straipsnio 2 dalis |
|
8 straipsnis |
— |
37. Reglamentas (EB) Nr. 865/2004
|
Reglamentas (EB) Nr. 865/2004 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies g punktas |
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
3 straipsnis |
— |
|
4 straipsnis |
118 straipsnis |
|
5 straipsnio 1 dalis |
113 straipsnis |
|
5 straipsnio 2 dalis |
194 straipsnis |
|
5 straipsnio 3 dalis |
121 straipsnio h punktas |
|
6 straipsnis |
31 ir 33 straipsniai |
|
7 straipsnio 1 dalis |
125 straipsnis |
|
7 straipsnio 2 dalis |
123 straipsnis |
|
8 straipsnis |
103 straipsnis |
|
9 straipsnio a punktas |
127 straipsnis |
|
9 straipsnio b ir c punktai |
103 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa |
|
9 straipsnio d punktas |
194 straipsnis |
|
9 straipsnio e punktas |
127 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
130 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
131 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
132 ir 133 straipsniai |
|
10 straipsnio 3 dalis |
161 straipsnis |
|
10 straipsnio 4 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
11 straipsnio 2 dalis |
186 straipsnio b punktas |
|
12 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
12 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
13 straipsnis |
160 straipsnis |
|
14 straipsnis |
159 straipsnis |
|
15 straipsnis |
180 straipsnis |
|
16 straipsnis |
— |
|
17 straipsnis |
192 straipsnis |
|
18 straipsnis |
195 straipsnis |
|
19 straipsnis |
191 straipsnis |
|
20 straipsnis |
190 straipsnis |
|
24 straipsnis |
— |
|
25 straipsnis |
— |
38. Reglamentas (EB) Nr. 1947/2005
|
Reglamentas (EB) Nr. 1947/2005 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
3 straipsnis |
— |
|
4 straipsnio 1 dalis |
130 straipsnis |
|
4 straipsnio 2 dalis |
131 straipsnis |
|
4 straipsnio 3 dalis |
132 ir 133 straipsniai |
|
5 straipsnis |
135 straipsnis |
|
6 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
6 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
7 straipsnis |
159 straipsnis |
|
8 straipsnio 1 dalis |
180 straipsnis |
|
8 straipsnio 2 dalis |
182 straipsnio 2 dalis |
|
9 straipsnis |
192 straipsnis |
|
10 straipsnis |
195 straipsnis |
|
11 straipsnis |
134 straipsnis |
|
12 straipsnis |
— |
39. Reglamentas (EB) Nr. 1952/2005
|
Reglamentas (EB) Nr. 1952/2005 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies f punktas |
|
2 straipsnis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
3 straipsnis |
— |
|
4 straipsnis |
117 straipsnio 1–3 dalys |
|
5 straipsnis |
117 straipsnio 4 ir 5 dalys |
|
6 straipsnis |
122 straipsnis |
|
7 straipsnis |
127 straipsnis |
|
8 straipsnis |
135 straipsnis |
|
9 straipsnis |
158 straipsnis |
|
10 straipsnio 1 dalis |
129 straipsnis |
|
10 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
11 straipsnis |
159 straipsnis |
|
12 straipsnis |
180 straipsnis |
|
13 straipsnis |
— |
|
14 straipsnis |
185 straipsnio 1–3 dalys |
|
15 straipsnis |
192 straipsnis |
|
16 straipsnis |
195 straipsnis |
|
17 straipsnio pirma įtrauka |
121 straipsnio g punktas |
|
17 straipsnio antra įtrauka |
127 straipsnis |
|
17 straipsnio trečia įtrauka |
127 straipsnis |
|
17 straipsnio ketvirta įtrauka |
185 straipsnio 4 dalis |
|
17 straipsnio penkta įtrauka |
192 straipsnis |
|
18 straipsnis |
— |
|
19 straipsnis |
— |
40. Reglamentas (EB) Nr. 318/2006
|
Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 dalis |
1 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
1 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 1 dalies e punktas |
|
2 straipsnis |
2 straipsnio 1 dalis |
|
3 straipsnis |
8 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
4 straipsnis |
9 straipsnis |
|
5 straipsnis |
49 straipsnis |
|
6 straipsnis |
50 straipsnis |
|
7 straipsnis |
56 straipsnis |
|
8 straipsnis |
— |
|
9 straipsnis |
58 straipsnis |
|
10 straipsnis |
59 straipsnis |
|
11 straipsnis |
60 straipsnis |
|
12 straipsnis |
61 straipsnis |
|
13 straipsnio 1 ir 2 dalys |
62 straipsnis |
|
13 straipsnio 3 dalis |
97 straipsnis |
|
14 straipsnis |
63 straipsnis |
|
15 straipsnis |
64 straipsnis |
|
16 straipsnis |
51 straipsnis |
|
17 straipsnis |
57 straipsnis |
|
18 straipsnio 1 dalis |
31 straipsnio 1 dalies a punktas ir 32 straipsnio 1 dalis |
|
18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
10 straipsnio c punktas ir 13 straipsnio 1 dalis |
|
18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
43 straipsnio d punkto i papunktis |
|
18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
20 straipsnis |
|
18 straipsnio 3 dalis |
26 straipsnis |
|
19 straipsnis |
52 straipsnis |
|
19a straipsnis |
52a straipsnis |
|
20 straipsnis |
13 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 2 dalis, 52 straipsnio 5 dalis ir 63 straipsnio 5 dalis |
|
21 straipsnis |
129 straipsnis |
|
22 straipsnis |
128 straipsnis |
|
23 straipsnio 1 dalis |
130 ir 161 straipsniai |
|
23 straipsnio 2 dalis |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
23 straipsnio 3 dalis |
132, 133 straipsniai ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
23 straipsnio 4 dalis |
134 straipsnis ir 161 straipsnio 3 dalis |
|
24 straipsnis |
160 straipsnis |
|
25 straipsnis |
159 straipsnis |
|
26 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
26 straipsnio 2 dalis |
186 straipsnio a punktas ir 187 straipsnis |
|
26 straipsnio 3 dalis |
142 straipsnis |
|
27 straipsnis |
141 straipsnis |
|
28 straipsnis |
144 straipsnis |
|
29 straipsnis |
153 straipsnis |
|
30 straipsnis |
154 straipsnis |
|
31 straipsnis |
155 straipsnis |
|
32 straipsnio 1 ir 2 dalys |
162 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
32 straipsnio 3 dalis |
170 straipsnis |
|
33 straipsnio 1 dalis |
163 straipsnis |
|
33 straipsnio 2 dalis |
164 straipsnis |
|
33 straipsnio 3 ir 4 dalys |
167 straipsnis |
|
34 straipsnis |
169 straipsnis |
|
35 straipsnis |
187 ir 188 straipsniai |
|
36 straipsnio 1 dalis |
180 straipsnis |
|
36 straipsnio 2–4 dalys |
182 straipsnio 3 dalis |
|
37 straipsnis |
186 straipsnio a punktas ir 188 straipsnis |
|
38 straipsnis |
192 straipsnis |
|
39 straipsnis |
195 straipsnis |
|
40 straipsnio 1 dalies a punktas |
43 straipsnio b punktas ir 49 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
|
40 straipsnio 1 dalies b ir c punktai |
85 straipsnis |
|
40 straipsnio 1 dalies d punktas |
53, 85 ir 192 straipsniai |
|
40 straipsnio 1 dalies e punktas |
143 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 145 ir 148 straipsniai |
|
40 straipsnio 1 dalies f punktas |
192 straipsnio 2 dalis |
|
40 straipsnio 1 dalies g punktas |
170 ir 187 straipsniai |
|
40 straipsnio 2 dalies a punktas |
53 straipsnio a punktas |
|
40 straipsnio 2 dalies b punktas |
43 straipsnio a punktas ir 50 straipsnio 1 dalis |
|
40 straipsnio 2 dalies c punktas |
85 straipsnio d punktas |
|
40 straipsnio 2 dalies d punktas |
43 straipsnis, 53 straipsnio b ir c punktai bei 85 straipsnio b punktas |
|
40 straipsnio 2 dalies e punktas |
130 ir 161 straipsniai |
|
40 straipsnio 2 dalies f punktas |
5 straipsnio antra pastraipa ir 156 straipsnis |
|
40 straipsnio 2 dalies g punktas |
186 straipsnio a punktas ir 188 straipsnis |
|
41 straipsnis |
— |
|
42 straipsnis |
191 straipsnis |
|
43 straipsnis |
190 straipsnis |
|
44 straipsnis |
— |
|
45 straipsnis |
— |
41. Reglamentas (EB) Nr. 1028/2006
|
Reglamentas (EEB) Nr. 1028/2006 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
XIV priedo A.I. punktas |
|
2 straipsnis |
121 straipsnio d punkto i papunktis |
|
3 straipsnis |
XIV priedo A.II. punktas |
|
4 straipsnis |
XIV priedo A.III. punktas |
|
5 straipsnis |
121 straipsnio d punkto v papunktis |
|
6 straipsnis |
XIV priedo A.IV. punktas |
|
7 straipsnis |
194 straipsnis |
|
8 straipsnis |
194 straipsnis |
|
9 straipsnis |
192 straipsnis |
|
10 straipsnis |
195 straipsnis |
|
11 straipsnio 1 dalis |
121 straipsnio d punkto ii papunktis |
|
11 straipsnio 2 dalis |
121 straipsnio d punkto iii papunktis |
|
11 straipsnio 3 dalis |
121 straipsnio d punkto iv papunktis |
|
11 straipsnio 4 dalis |
121 straipsnio d punkto v papunktis |
|
11 straipsnio 5 dalis |
194 straipsnis |
|
11 straipsnio 6 dalis |
121 straipsnio d punkto vi papunktis |
|
11 straipsnio 7 dalis |
192 straipsnis |
|
11 straipsnio 8 dalis |
121 straipsnio d punkto vii papunktis |
|
11 straipsnio 9 dalis |
121 ir 194 straipsniai |
42. Reglamentas (EB) Nr. 1183/2006
|
Reglamentas (EB) Nr. 1183/2006 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
42 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
|
2 straipsnio a punkto įvadinis sakinys |
V priedo A.I. punkto 1 dalis |
|
2 straipsnio a punkto pirma, antra ir trečia įtraukos |
V priedo A.IV. punkto pirma pastraipa |
|
2 straipsnio b punktas |
V priedo A.I. punkto 2 dalis |
|
3 straipsnis |
V priedo A.IV. punkto antra pastraipa ir 43 straipsnio m punkto ii papunktis |
|
4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
V priedo A.II. punktas |
|
4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
43 straipsnio m punktas |
|
4 straipsnio 2 ir 3 dalys |
V priedo A.III. punktas |
|
4 straipsnio 4 dalis |
V priedo A.III. punkto 2 dalies antra pastraipa |
|
5 straipsnio 1 dalis |
43 straipsnis |
|
5 straipsnio 2 dalis |
V priedo A.V. punkto pirma pastraipa |
|
5 straipsnio 3 dalis |
V priedo A.V. punkto antra pastraipa |
|
6 straipsnis |
42 straipsnio 2 dalis |
|
7 straipsnis |
43 straipsnis |
43. Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006
|
Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
175 straipsnis |
|
2 straipsnis |
176 straipsnis |
|
3 straipsnis |
— |
44. Reglamentas (EB) Nr. 1544/2006
|
Reglamentas (EB) Nr. 1544/2006 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
111 straipsnis |
|
2 straipsnis |
112, 192 ir 194 straipsniai |
|
3 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis |
|
4 straipsnis |
195 straipsnis |
|
5 straipsnis |
190 straipsnis |
|
6 straipsnis |
— |
45. Reglamentas (EB) Nr. 700/2007
|
Reglamentas (EB) Nr. 700/2007 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio 1 ir 2 dalys |
113b straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|
1 straipsnio 3 dalis |
113b straipsnio 2 dalis |
|
2 straipsnis |
XIa priedo I punktas |
|
3 straipsnis |
XIa priedo II punktas |
|
4 straipsnis |
XIa priedo III punktas |
|
5 straipsnis |
XIa priedo IV punktas |
|
6 straipsnis |
XIa priedo V punktas |
|
7 straipsnis |
XIa priedo VI punktas |
|
8 straipsnis |
XIa priedo VII punktas |
|
9 straipsnis |
XIa priedo VIII punktas |
|
10 straipsnis |
XIa priedo IX punktas |
|
11 straipsnio 1 dalis |
121 straipsnio pirmos pastraipos j punktas |
|
11 straipsnio 2 dalis |
121 straipsnio antra pastraipa |
|
12 straipsnis |
195 straipsnis |
|
13 straipsnis |
113b straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
46. Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007
|
Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnio pirma pastraipa |
1 straipsnio 1 dalies i ir j punktai |
|
1 straipsnio antra pastraipa |
1 straipsnio 4 dalis |
|
2 straipsnio 1 dalis |
113a straipsnio 1 dalis |
|
2 straipsnio 2 dalis |
113 straipsnio 1 dalies b ir c punktai |
|
2 straipsnio 3 dalis |
113 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis |
|
2 straipsnio 4 dalies a punktas |
121 straipsnio a punktas |
|
2 straipsnio 4 dalies b punktas |
113 straipsnio 2 dalies a punktas |
|
2 straipsnio 4 dalies c punktas |
113 straipsnio 2 dalies b punktas |
|
2 straipsnio 5 dalis |
113a straipsnio 2 dalis |
|
2 straipsnio 6 dalis |
113a straipsnio 3 dalis |
|
2 straipsnio 7 dalis |
203a straipsnio 7 dalis |
|
3 straipsnio 1 dalies a punktas |
122 straipsnio a ir b punktai |
|
3 straipsnio 1 dalies b punktas |
125b straipsnio 1 dalies a punktas |
|
3 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis |
122 straipsnio c punkto ii papunktis |
|
3 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis |
122 straipsnio c punkto i papunktis |
|
3 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis |
122 straipsnio c punkto iii papunktis |
|
3 straipsnio 1 dalies d punktas |
125a straipsnio 1 dalies įvadiniai žodžiai |
|
3 straipsnio 1 dalies e punktas |
122 straipsnis |
|
3 straipsnio 2–5 dalys |
125a straipsnis |
|
4 straipsnis |
125b straipsnis |
|
5 straipsnis |
125c straipsnis |
|
6 straipsnis |
125d straipsnis |
|
7 straipsnio 1 ir 2 dalys |
125e straipsnis |
|
7 straipsnio 3–5 dalys |
103a straipsnis |
|
8 straipsnis |
103b straipsnis |
|
9 straipsnis |
103c straipsnis |
|
10 straipsnis |
103d straipsnis |
|
11 straipsnis |
103e straipsnis |
|
12 straipsnis |
103f straipsnis |
|
13 straipsnis |
103g straipsnis |
|
14 straipsnis |
125f straipsnis |
|
15 straipsnis |
125g straipsnis |
|
16 straipsnis |
125h straipsnis |
|
17 straipsnis |
125i straipsnis |
|
18 straipsnis |
125j straipsnis |
|
19 straipsnis |
184 straipsnio 4 dalis |
|
20 straipsnis |
123 straipsnio 3 dalis |
|
21 straipsnis |
125k straipsnis |
|
22 straipsnis |
176a straipsnis |
|
23 straipsnis |
125l straipsnis |
|
24 straipsnis |
125m straipsnis |
|
25 straipsnis |
125n straipsnis |
|
26 straipsnis |
128 straipsnis |
|
27 straipsnis |
129 straipsnis |
|
28 straipsnis |
130 straipsnio 1 dalies fa ir fb punktai |
|
29 straipsnis |
131 straipsnis |
|
30 straipsnis |
132 straipsnis |
|
31 straipsnis |
133 straipsnis |
|
32 straipsnis |
134 straipsnis |
|
33 straipsnis |
135 straipsnis |
|
34 straipsnis |
140a straipsnis |
|
35 straipsnio 1–3 dalys |
141 straipsnis |
|
35 straipsnio 4 dalis |
143 straipsnis |
|
36 straipsnis |
144 straipsnis |
|
37 straipsnio pirma pastraipa |
145 straipsnis |
|
37 straipsnio antros pastraipos a, b ir c punktai |
148 straipsnis |
|
38 straipsnis |
159 straipsnis |
|
39 straipsnis |
160 straipsnis |
|
40 straipsnis |
161 straipsnio 1 dalies da ir db punktai |
|
41 straipsnis |
174 straipsnis |
|
42 straipsnio a punkto i papunktis |
121 straipsnio a punktas |
|
42 straipsnio a punkto ii papunktis |
113a straipsnio 3 dalis |
|
42 straipsnio a punkto iii papunktis |
121 straipsnio a punkto i papunktis |
|
42 straipsnio a punkto iv papunktis |
121 straipsnio a punkto ii papunktis |
|
42 straipsnio a punkto v papunktis |
121 straipsnio a punkto iii papunktis |
|
42 straipsnio b punkto i papunktis |
127 straipsnio e punktas |
|
42 straipsnio b punkto ii papunktis |
103h straipsnio a punktas |
|
42 straipsnio b punkto iii papunktis |
103h straipsnio b punktas |
|
42 straipsnio b punkto iv papunktis |
103h straipsnio c punktas |
|
42 straipsnio b punkto v papunktis |
103h straipsnio d punktas |
|
42 straipsnio b punkto vi papunktis |
103h straipsnio e punktas |
|
42 straipsnio c punktas |
127 ir 179 straipsniai |
|
42 straipsnio d–g punktai |
194 straipsnis |
|
42 straipsnio h punktas |
134 straipsnis, 143 straipsnio b punktas ir 148 straipsnis |
|
42 straipsnio i punktas |
192 straipsnis |
|
42 straipsnio j punktas |
203a straipsnio 8 dalis |
|
43 straipsnio pirma pastraipa |
1 straipsnio 4 dalis ir 180 straipsnis |
|
43 straipsnio antros pastraipos a punktas |
182 straipsnio 5 dalis |
|
43 straipsnio antros pastraipos b punktas |
— |
|
43 straipsnio antros pastraipos c punktas |
182 straipsnio 6 dalis |
|
44 straipsnis |
192 straipsnis |
|
45 straipsnis |
190 straipsnis |
|
46–54 straipsniai |
— |
|
55 straipsnis |
203a straipsnio 1–6 dalys |
47. Reglamentas (EB) Nr. 1182/2007
|
Reglamentas (EB) Nr. 479/2008 |
Šis reglamentas |
|
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalies l punktas |
|
2 straipsnis |
2 straipsnis ir III priedo IIIa dalis |
|
3 straipsnis |
103i straipsnis |
|
4 straipsnis |
103j straipsnis |
|
5 straipsnis |
103k straipsnis |
|
6 straipsnis |
103l straipsnis |
|
7 straipsnis |
103m straipsnis |
|
8 straipsnis |
103n straipsnis |
|
9 straipsnis |
103o straipsnis |
|
10 straipsnis |
103p straipsnis |
|
11 straipsnis |
103q straipsnis |
|
12 straipsnis |
103r straipsnis |
|
13 straipsnis |
103s straipsnis |
|
14 straipsnis |
103t straipsnis |
|
15 straipsnis |
103u straipsnis |
|
16 straipsnis |
103v straipsnis |
|
17 straipsnis |
103w straipsnis |
|
18 straipsnis |
103x straipsnis |
|
19 straipsnis |
103y straipsnis |
|
20 straipsnis |
103z straipsnis |
|
21 straipsnio 1 dalis |
188a straipsnio 5 dalis |
|
21 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
188a straipsnio 6 dalis |
|
21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
184 straipsnio 5 punktas |
|
22 straipsnio pirma dalis ir antros dalies a–d punktai |
103za straipsnis |
|
22 straipsnio antros dalies e punktas |
188a straipsnio 7 dalis |
|
23 straipsnis |
190a straipsnis |
|
24 straipsnis |
120a straipsnio 2–6 dalys |
|
25 straipsnio 1 dalis |
120a straipsnio 1 dalis |
|
25 straipsnio 2, 3ir 4 dalys |
113d straipsnis |
|
26 straipsnis |
120b straipsnis |
|
27 straipsnis |
120c straipsnis |
|
28 straipsnis |
120d straipsnis |
|
29 straipsnis |
120e straipsnis |
|
30 straipsnis |
120f straipsnis |
|
31 straipsnis |
120g straipsnis |
|
32 straipsnis |
121 straipsnio trečia ir ketvirta dalys |
|
33 straipsnis |
118a straipsnis |
|
34 straipsnis |
118b straipsnis |
|
35 straipsnis |
118c straipsnis |
|
36 straipsnis |
118d straipsnis |
|
37 straipsnis |
118e straipsnis |
|
38 straipsnis |
118f straipsnis |
|
39 straipsnis |
118g straipsnis |
|
40 straipsnis |
118h straipsnis |
|
41 straipsnis |
118i straipsnis |
|
42 straipsnis |
118j straipsnis |
|
43 straipsnis |
118k straipsnis |
|
44 straipsnis |
118l straipsnis |
|
45 straipsnis |
118m straipsnis |
|
46 straipsnis |
118n straipsnis |
|
47 straipsnis |
118o straipsnis |
|
48 straipsnis |
118p straipsnis |
|
49 straipsnis |
118q straipsnis |
|
50 straipsnis |
118r straipsnis |
|
51 straipsnis |
118s straipsnis |
|
52 straipsnis |
121 straipsnio pirmos dalies k punktas |
|
53 straipsnis |
118t straipsnis |
|
54 straipsnis |
118u straipsnis |
|
55 straipsnis |
118v straipsnis |
|
56 straipsnis |
121 straipsnio pirmos dalies l punktas |
|
57 straipsnis |
118w straipsnis |
|
58 straipsnis |
118x straipsnis |
|
59 straipsnis |
118y straipsnis |
|
60 straipsnis |
118z straipsnis |
|
61 straipsnis |
118za straipsnis |
|
62 straipsnis |
118zb straipsnis |
|
63 straipsnis |
121 straipsnio pirmos dalies m punktas |
|
64 straipsnio 1 dalies a ir b punktai,; c punkto i–iv papunkčiai |
122 straipsnio antra dalis |
|
64 straipsnio 1 dalies c punkto v–viii papunkčiai |
122 straipsnio trečia dalis |
|
64 straipsnio 1 dalies d punktas |
122 straipsnio trečia dalis |
|
64 straipsnio 1 dalies e punktas |
125o straipsnio 1 dalies a punktas |
|
64 straipsnio 2 dalis |
125o straipsnio 2 dalis |
|
65 straipsnio 1 dalies a, b ir xc punktai |
123 straipsnio 3 dalis |
|
65 straipsnio 1 dalies d punktas |
125o straipsnio 1 dalies b punktas |
|
65 straipsnio 2 dalis |
125o straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|
66 straipsnio 1 dalis |
— |
|
66 straipsnio 2 dalis |
125o straipsnio 3 dalis |
|
67 straipsnis |
113c straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
68 straipsnis |
125o straipsnio 3 dalis |
|
69 straipsnis |
113c straipsnio 3 dalis ir 125o straipsnio 3 dalis |
|
70 straipsnio 1 dalis |
135 straipsnis |
|
70 straipsnio 2 dalis |
128 straipsnis |
|
71 straipsnis |
129 straipsnis |
|
72 straipsnis |
130 ir 161 straipsniai |
|
73 straipsnis |
131 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
74 straipsnis |
132 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
75 straipsnis |
133 straipsnis ir 161 straipsnio 2 dalis |
|
76 straipsnis |
133a straipsnis |
|
77 straipsnis |
134 ir 170 straipsniai |
|
78 straipsnis |
159 straipsnis |
|
79 straipsnis |
141 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|
80 straipsnis |
160 ir 174 straipsniai |
|
81 straipsnis |
143 straipsnis |
|
82 straipsnis |
158a straipsnis |
|
83 straipsnis |
144 straipsnis |
|
84 straipsnio a punktas |
158a straipsnio 4 dalis |
|
84 straipsnio b ir c punktai |
148 straipsnio a ir b punktai |
|
85 straipsnio 1–3 ir 5 dalys |
85a straipsnis |
|
85 straipsnio 4 dalis |
188a straipsnio 1 dalis |
|
86 straipsnio 1–4 ir 6 dalys |
85b straipsnis |
|
86 straipsnio 5 dalis |
188a straipsnio 2 dalis |
|
87 straipsnis |
85c straipsnis |
|
88 straipsnis |
85d straipsnis |
|
89 straipsnis |
85e straipsnis |
|
90 straipsnis |
85g straipsnis |
|
91 straipsnis |
85h straipsnis |
|
92 straipsnis |
85i straipsnis |
|
93 straipsnis |
85j straipsni |
|
94 straipsnis |
85k straipsnis |
|
95 straipsnis |
85l straipsnis |
|
96 straipsnis |
85m straipsnis |
|
97 straipsnis |
85n straipsnis |
|
98 straipsnis |
85p straipsnis |
|
99 straipsnis |
85o straipsnis |
|
100 straipsnis |
85q straipsnis |
|
101 straipsnis |
85r straipsnis |
|
102 straipsnio 1–4 dalys ir 5 dalies pirma pastraipa |
85s straipsnis |
|
102 straipsnio 5 dalies antra pastraipa ir 6 dalis |
188a straipsnio 3 dalis |
|
103 straipsnis |
85t straipsnis |
|
104 straipsnio 1–7 ir 9 dalys |
85u straipsnis |
|
104 straipsnio 8 dalis |
188a straipsnio 4 dalis |
|
105 straipsnis |
85v straipsnis |
|
106 straipsnis |
85w straipsnis |
|
107 straipsnis |
85x straipsnis |
|
108 straipsnis |
185a straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
109 straipsnis |
185a straipsnio 3 dalis |
|
110 straipsnis |
185a straipsnio 4 dalies antra pastraipa |
|
111 straipsnis |
185b straipsnis |
|
112 straipsnis |
185c straipsnis |
|
113 straipsnio 1 dalis |
195 straipsnio 2 dalis |
|
113 straipsnio 2 dalis |
195 straipsnio 3 ir 4 dalys |
|
114 straipsnis |
190 straipsnis |
|
115 straipsnis |
192 straipsnis |
|
116 straipsnis |
194 straipsnio ketvirta ir penkta dalys |
|
117 straipsnio a punktas |
194 straipsnio trečia dalis |
|
117 straipsnio b–e punktai |
194 straipsnio pirma dalis |
|
118 straipsnis |
185d straipsnis |
|
119 straipsnis |
182a straipsnio 1–5 dalys |
|
120 straipsnis |
184 straipsnio 8 punktas |
|
121 straipsnio a, b ir c punktai |
185a straipsnio 4 dalies pirma pastraipa ir 194 straipsnio 1 dalis |
|
121 straipsnio c punktas |
194 straipsnis |
|
121 straipsnio d ir e punktai |
185b straipsnio 4 dalis |
|
121 straipsnio f punktas |
185c straipsnio 3 dalis |
|
121 straipsnio g dalis |
182a straipsnio 6 dalis |
|
122–125 straipsniai |
— |
|
126 straipsnio a punktas |
203b straipsnis |
|
126b straipsnis |
191 straipsnis |
|
127 straipsnio 1 dalis |
180 straipsnio pirma dalis |
|
127 straipsnio 2 dalis |
180 straipsnio antra dalis |
|
129 straipsnio 3 dalis |
85f straipsnis |
( 1 ) 2007 m. gegužės 24 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
( 2 ) OL L 55, 1968 3 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).
( 3 ) OL L 151, 1968 6 30, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 97).
( 4 ) OL L 282, 1975 11 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005 (OL L 307, 2005 11 25, p. 2).
( 5 ) OL L 282, 1975 11 1, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 679/2006 (OL L 119, 2006 5 4, p. 1).
( 6 ) OL L 282, 1975 11 1, p. 77. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 679/2006.
( 7 ) JO L 215 du 30.7.1992, p. 70. Regulation as last amended by Regulation (EC) No 1679/2005 (JO L 271 du 15.10.2005, p. 1).
( 8 ) OL L 47, 1993 2 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2013/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 13).
( 9 ) OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 (OL L 273, 2007 10 17, p. 1).
( 10 ) OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007.
( 11 ) OL L 160, 1968 6 30, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.
( 12 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1152/2007 (OL L 258, 2007 10 4, p. 3).
( 13 ) OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
( 14 ) OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 953/2006 (OL L 175, 2006 6 29, p. 1).
( 15 ) OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1913/2005.
( 16 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 735/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 6).
( 17 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 96. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 797/2006 (OL L 144, 2006 5 31, p. 1).
( 18 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 114. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 456/2006 (OL L 82, 2006 3 21, p. 1).
( 19 ) OL L 161, 2004 4 30, p. 97.
( 20 ) OL L 312, 2005 11 29, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1247/2007 (OL 282, 2007 10 26, p. 1).
( 21 ) OL L 314, 2005 11 30, p. 1.
( 22 ) OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1260/2007 (OL L 283, 2007 10 27, p. 1).
( 23 ) OL L 97, 2003 4 15, p. 6.
( 24 ) OL L 125, 2004 4 28, p. 1.
( 25 ) OL L 286, 2006 10 17, p. 1.
( 26 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 552/2007 (OL L 131, 2007 5 23, p. 10).
( 27 ) OL L 352, 1987 12 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2535/95 (OL L 260, 1995 10 31, p. 3).
( 28 ) OL L 214, 2006 8 4, p. 1.
( 29 ) OL L 119, 1990 5 11, p. 32. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
( 30 ) OL L 301, 1984 11 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3513/93 (OL L 320, 1993 12 22, p. 5).
( 31 ) OL L 214, 1992 7 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.
( 32 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 123. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1186/2007 (OL L 265, 2007 10 11, p. 22).
( 33 ) OL L 58, 2006 2 28, p. 42. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1261/2007 (OL 283, 2007 10 27, p. 8).
( 34 ) OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 378/2007 (OL L 95, 2007 4 5, p. 1).
( 35 ) OL L 182, 1987 7 3, p. 36. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
( 36 ) OL L 351, 1997 12 23, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1153/2007 (OL L 258, 2007 10 4, p. 6).
( 37 ) OL L 316, 1994 12 9, p. 2.
( 38 ) OL L 186, 2006 7 7, p. 1.
( 39 ) OL L 173, 1990 7 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1029/2006 (OL L 186, 2006 7 7, p. 6).
( 40 ) OL L 282, 1975 11 1, p. 100. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.
( 41 ) OL L 201, 1990 7 31, p. 7. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2583/2001 (OL L 345, 2001 12 29, p. 6).
( 42 ) OL L 281, 1975 11 1, p. 18. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105).
( 43 ) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.
( 44 ) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).
( 45 ) OL L 282, 1975 11 1, p. 19.
( 46 ) OL L 84, 1976 3 31, p. 1.
( 47 ) OL L 128, 1977 5 24, p. 1.
( 48 ) OL L 334, 1979 12 28, p. 8.
( 49 ) OL L 42, 1990 2 16, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 163/94 (OL L 24, 1994 1 29, p. 2).
( 50 ) OL L 215, 1992 7 30, p. 80.
( 51 ) OL L 275, 1999 10 26, p. 4.
( 52 ) OL L 71, 1968 3 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 4112/88 (OL L 361, 1988 12 29, p. 7).
( 53 ) OL L 71, 1968 3 21, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 309/79 (OL L 42, 1979 2 17, p. 21).
( 54 ) OL L 318, 1969 12 18, p. 15. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1153/78 (OL L 144, 1978 5 31, p. 4).
( 55 ) OL L 281, 1975 11 1, p. 17.
( 56 ) OL 140, 1980 6 5, p. 4.
( 57 ) OL L 382, 1987 12 31, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1300/97 (OL L 177, 1997 7 5, p. 1).
( 58 ) OL L 317, 1974 11 27, p. 21.
( 59 ) OL L 42, 2006 2 14, p. 1.
( 60 ) OL L 244, 2000 9 29, p. 27.
( 61 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16.
( 62 ) OL L 265, 2006 9 26, p. 1.
( 63 ) OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1).
( 64 ) OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 123/2008 (OL L 38, 2008 2 13, p. 3).
( 65 ) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
( 66 ) 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (OL L 242, 2002 9 10, p. 1)
( 67 ) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.;
( 68 ) OL L 210, 2006 7 31, p. 25.
( 69 ) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
( 70 ) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.
( 71 ) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1)
( 72 ) OL L 39, 2008 2 13, p. 16.
( 73 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 1.
( 74 ) OL L 11, 1994 1 14, p. 1.
( 75 ) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.
( 76 ) OL L 118, 2002 5 4, p. 1.
( 77 ) OL L 186, 1989 6 30, p. 21.
( 78 ) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.
( 79 ) OL L 247, 2007 9 21, p. 17.
( 80 ) OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 733/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 1).
( 81 ) OL L 316, 2005 12 2, p. 1.
( 82 ) OL L 169, 2005 6 30, p. 1.
( 83 ) OL L 67, 1994 3 10, p. 89.
( 84 ) OL L 349, 1994 12 31, p. 53.
( 85 ) OL L 318, 1993 12 20, p. 18.
( 86 ) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.“;
( 87 ) OL L 297, 1996 11 21, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1933/2001 (OL L 262, 2001 10 2, p. 6)
( 88 ) OL L 190, 1975 7 23, p. 36.
( 89 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
( 90 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 206. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.
( 91 ) OL L 204, 2000 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
( 92 ) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 180/2008 (OL L 56, 2008 2 29, p. 4).
( 93 ) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/89/EB (OL L 308, 2003 11 25, p. 15).
( 94 ) OL L 250, 1984 9 19, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/29/EB (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).
( 95 ) OL L 276, 1990 10 6, p. 40. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
( 96 ) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Ištaisyta redakcija OL L 226, 2004 6 25, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).
( 97 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/107/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 411).
( 98 ) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.
( 99 ) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.