This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02006R1907-20170302
Regulation (EC) No 1907/2006 of the European Parliament and of the Council of 18 December 2006 concerning the Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals (REACH), establishing a European Chemicals Agency, amending Directive 1999/45/EC and repealing Council Regulation (EEC) No 793/93 and Commission Regulation (EC) No 1488/94 as well as Council Directive 76/769/EEC and Commission Directives 91/155/EEC, 93/67/EEC, 93/105/EC and 2000/21/EC (Text with EEA relevance)
Consolidated text: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 2006 m. gruodžio 18 d. dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (Tekstas svarbus EEE)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 2006 m. gruodžio 18 d. dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (Tekstas svarbus EEE)
02006R1907 — LT — 02.03.2017 — 033.002
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1907/2006 2006 m. gruodžio 18 d. dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396 2006.12.30, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1907/2006
2006 m. gruodžio 18 d.
dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB
(Tekstas svarbus EEE)
|
TURINYS |
|
|
I ANTRAŠTINĖ DALIS |
BENDRIEJI KLAUSIMAI |
|
1 skyrius |
Tikslas, dalykas ir taikymo sritis |
|
2 skyrius |
Sąvokų apibrėžimai ir bendroji nuostata |
|
II ANTRAŠTINĖ DALIS |
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ REGISTRAVIMAS |
|
1 skyrius |
Bendroji prievolė registruoti ir informacijai keliami reikalavimai |
|
2 skyrius |
Įregistruotomis laikomos cheminės medžiagos |
|
3 skyrius |
Prievolė registruoti tam tikrų rūšių izoliuotas tarpines chemines medžiagas ir informacijai keliami reikalavimai |
|
4 skyrius |
Bendrosios registravimo nuostatos |
|
5 skyrius |
Pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, ir cheminėms medžiagoms, apie kurias buvo pranešta |
|
III ANTRAŠTINĖ DALIS |
DALIJIMASIS DUOMENIMIS IR NEREIKALINGŲ BANDYMŲ VENGIMAS |
|
1 skyrius |
Tikslai ir bendrosios taisyklės |
|
2 skyrius |
Taisyklės, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, ir preliminariai neįregistravusiems cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, registruotojams |
|
3 skyrius |
Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, taisyklės |
|
IV ANTRAŠTINĖ DALIS |
INFORMACIJA TIEKIMO GRANDINĖJE |
|
V ANTRAŠTINĖ DALIS |
TOLESNI NAUDOTOJAI |
|
VI ANTRAŠTINĖ DALIS |
ĮVERTINIMAS |
|
1 skyrius |
Dokumentacijos vertinimas |
|
2 skyrius |
Cheminių medžiagų vertinimas |
|
3 skyrius |
Tarpinių cheminių medžiagų vertinimas |
|
4 skyrius |
Bendrosios nuostatos |
|
VII ANTRAŠTINĖ DALIS |
AUTORIZACIJA |
|
1 skyrius |
Reikalavimas gauti autorizaciją |
|
2 skyrius |
Autorizacijos suteikimas |
|
3 skyrius |
Autorizacija tiekimo grandinės dalyviams |
|
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS |
TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, ►M3 MIŠINIŲ ◄ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI |
|
1 skyrius |
Bendrieji klausimai |
|
2 skyrius |
Apribojimų nustatymo tvarka |
|
IX ANTRAŠTINĖ DALIS |
MOKESČIAI |
|
X ANTRAŠTINĖ DALIS |
AGENTŪRA |
|
XII ANTRAŠTINĖ DALIS |
INFORMAVIMAS |
|
XIII ANTRAŠTINĖ DALIS |
KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS |
|
XIV ANTRAŠTINĖ DALIS |
VYKDYMO UŽTIKRINIMAS |
|
XV ANTRAŠTINĖ DALIS |
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS |
|
I PRIEDAS |
BENDROSIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VERTINIMO IR CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITŲ RENGIMO NUOSTATOS |
|
II PRIEDAS |
SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO REIKALAVIMAI |
|
III PRIEDAS |
KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS REIKIA REGISTRUOTI 1-10 TONŲ CHEMINES MEDŽIAGAS |
|
IV PRIEDAS |
PRIEVOLĖS REGISTRUOTI IŠIMTYS PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ |
|
V PRIEDAS |
PRIEVOLĖS REGISTRUOTI IŠIMTYS PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ |
|
VI PRIEDAS |
10 STRAIPSNYJE NURODYTI INFORMACIJOS REIKALAVIMAI |
|
VII PRIEDAS |
STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 TONA, KELIAMI REIKALAVIMAI |
|
VIII PRIEDAS |
PAPILDOMI STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 10 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI |
|
IX PRIEDAS |
PAPILDOMI STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 100 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI |
|
X PRIEDAS |
PAPILDOMI STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 000 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI |
|
XI PRIEDAS |
STANDARTINĖS BANDYMŲ TVARKOS, IŠDĖSTYTOS VII-X PRIEDUOSE, BENDROSIOS PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
XII PRIEDAS |
BENDROSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS TOLESNIEMS NAUDOTOJAMS VERTINANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR RENGIANT CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITAS |
|
XIII PRIEDAS |
PATVARIŲ, BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI |
|
XIV PRIEDAS |
AUTORIZUOTINŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS |
|
XV PRIEDAS |
DOKUMENTACIJOS |
|
XVI PRIEDAS |
SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ANALIZĖ |
|
XVII PRIEDAS |
TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO APRIBOJIMAI |
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRIEJI KLAUSIMAI
1 SKYRIUS
Tikslas, dalykas ir taikymo sritis
1 straipsnis
Tikslas ir dalykas
1. Šio reglamento tikslas — užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas.
2. Šiuo reglamentu nustatomos nuostatos dėl 3 straipsnyje apibrėžtų cheminių medžiagų ir ►M3 mišinių ◄ . Šios nuostatos taikomos tokių cheminių medžiagų — atskirų ir esančių ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, gamybai, tiekimui rinkai ar naudojimui bei ►M3 mišinių ◄ tiekimui rinkai.
3. Šis reglamentas grindžiamas principu, pagal kurį gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų gaminamos, tiekiamos rinkai ar naudojamos cheminės medžiagos neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai. Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas netaikomas:
a) radioaktyviosioms medžiagoms, kurioms taikoma 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus ( 1 );
b) cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, kurioms privaloma muitinė kontrolė, jei jos nebuvo apdorotos ar perdirbtos, ir kurios laikinai sandėliuojamos ar saugomos laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant jas reeksportuoti, arba tranzitu gabenamoms cheminėms medžiagoms;
c) neišsiskiriančioms tarpinėms medžiagoms;
d) pavojingų medžiagų ir pavojingų ►M3 mišinių ◄ sudėtyje esančių pavojingų medžiagų gabenimui geležinkeliu, keliais, vidaus vandenų, jūrų ar oro transportu.
2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB ( 2 ) apibrėžtos atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, ►M3 mišiniu ◄ ar gaminiu, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje.
3. Valstybės narės gali leisti konkrečiais atvejais tam tikroms cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje — netaikyti šio reglamento, kai tai būtina gynybos sumetimais.
4. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant:
a) Bendrijos teisės aktų dėl darbo vietos ir aplinkos, įskaitant 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo ( 3 ), 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ( 4 ), Direktyvą 98/24/EB, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ( 5 ), ir Direktyvą 2004/37/EB;
b) Direktyvos 76/768/EEB nuostatų dėl į jos taikymo sritį patenkančių bandymų su stuburiniais gyvūnais.
5. II, V, VI ir VII antraštinių dalių nuostatos netaikomos, jei cheminė medžiaga naudojama:
a) žmonėms skirtuose ar veterinariniuose vaistuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus ( 6 ), bei 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus ( 7 );
b) maisto produktuose arba pašaruose pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įskaitant, jei cheminė medžiaga naudojama:
i) maisto produktuose kaip maisto priedas, kuriam taikoma 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto priedus, kuriuos leidžiama naudoti žmonėms vartoti skirtuose maisto produktuose, suderinimo ( 8 );
ii) maisto produktuose kaip kvapioji medžiaga, kuriai taikoma 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo ( 9 ) ir 1999 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimas 1999/217/EB, patvirtinantis maisto produktuose ar ant jų naudojamų kvapiųjų medžiagų registrą, sudarytą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ( 10 );
iii) pašaruose kaip priedas, kuriam taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl gyvūnų pašaruose naudojamų priedų ( 11 );
iv) gyvūnų pašaruose, kuriems taikoma 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti ( 12 ).
6. IV antraštinės dalies nuostatos netaikomos šiems gataviems, galutiniam naudotojui skirtiems ►M3 mišiniams ◄ :
a) žmonėms skirtiems ar veterinariniams vaistams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 ir Direktyva 2001/82/EB, ir kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB;
b) kosmetikos produktams, kaip apibrėžta Direktyvoje 76/768/EEB;
c) medicinos prietaisams, invaziniams arba naudojamiems tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu, jei Bendrijos priemonės nustato pavojingų cheminių medžiagų ►M3 mišinių ◄ klasifikavimo ir ženklinimo nuostatas, kurios užtikrina tokį pat informacijos suteikimo ir apsaugos lygį, kaip ir Direktyva 1999/45/EB;
d) maisto produktams arba pašarams pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002, įskaitant jei preparatas naudojamas:
i) maisto produktuose kaip maisto priedas, kuriam taikoma Direktyva 89/107/EEB;
ii) maisto produktuose kaip kvapioji medžiaga, kuriai taikoma Direktyva 88/388/EEB ir Sprendimas 1999/217/EB;
iii) pašaruose kaip maisto priedas, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003;
iv) gyvūnų pašaruose, kuriems taikoma Direktyva 82/471/EEB.
7. II, V ir VI antraštinės dalys netaikomos:
a) į IV priedą įtrauktoms cheminėms medžiagoms, apie kurias turima pakankamai informacijos, kad jos dėl savo savybių kelia minimalią riziką;
b) cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas V priedas, kadangi registracija laikoma netikslinga ar nebūtina, ir šių antraštinių dalių nuostatų netaikymas šioms medžiagoms neturi įtakos siekiant šio reglamento tikslų;
c) cheminėms medžiagoms — atskiroms ar esančioms ►M3 mišinių ◄ sudėtyje, įregistruotoms pagal II antraštinę dalį, jeigu jas iš Bendrijos eksportuoja tiekimo grandinės dalyvis ir į Bendriją reimportuoja tas pats arba kitas tos pačios tiekimo grandinės dalyvis, įrodantis, kad:
i) reimportuojama cheminė medžiaga yra identiška eksportuotajai;
ii) jam buvo pateikta informacija apie eksportuojamą cheminę medžiagą pagal 31 arba 32 straipsnius;
d) cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, kurios buvo įregistruotos pagal II antraštinę dalį ir kurios regeneruojamos Bendrijoje, jeigu:
i) po regeneravimo proceso gaunama cheminė medžiaga yra ta pati, kuri buvo įregistruota pagal II antraštinę dalį; ir
ii) jeigu regeneruojančiai įmonei prieinama pagal 31 arba 32 straipsnius būtina informacija apie cheminę medžiagą, kuri buvo įregistruota pagal II antraštinę dalį.
8. Gamybos vietoje izoliuotoms tarpinėms medžiagoms ir gabenamoms izoliuotoms tarpinėms medžiagoms netaikoma:
a) II antraštinės dalies 1 skyrius, išskyrus 8 ir 9 straipsnius; ir
b) VII antraštinė dalis.
9. II ir VI antraštinių dalių nuostatos netaikomos polimerams.
2 SKYRIUS
Sąvokų apibrėžimai ir bendroji nuostata
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame reglamente:
1) cheminė medžiaga — natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties;
2) cheminis ►M3 mišinys ◄ — dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;
3) gaminys — daiktas, kuris gaminamas įgijo konkrečią formą ar struktūrą, labiau nulemiančią jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis;
4) gaminio gamintojas — fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina arba surenka gaminį;
5) polimeras — junginys, susidedantis iš pasikartojančių vienodų ar skirtingų monomerų grupių (monomerinių grandžių) molekulių. Tokios molekulės turi būti pasiskirsčiusios tam tikrame molekulinio svorio diapazone, kuriame jų molekulinio svorio skirtumai iš esmės priklauso nuo monomerinių grandžių skaičiaus. Polimerą sudaro:
a) paprasta svorinė molekulių dauguma, turinti bent tris monomerines grandis, kovalentiškai sujungtas su bent viena kito monomero grandimi ar kita reaguojančia medžiaga;
b) mažesnė nei paprasta svorinė tos pačios molekulinės masės molekulių dauguma.
Šiame apibrėžime „monomerinė grandis“ reiškia monomero reagavimo polimeruose formą;
6) monomeras — konkrečiam procesui naudojama cheminė medžiaga, kuri atitinkamos reakcijos, kurios metu susidaro polimerai, sąlygomis gali sudaryti kovalentinius ryšius su papildomomis panašiomis ar nepanašiomis molekulėmis;
7) registruotojas — cheminės medžiagos gamintojas ar importuotojas arba gaminio gamintojas ar importuotojas, pateikiantis dokumentus registruoti cheminę medžiagą;
8) gamyba — cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas;
9) gamintojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Bendrijoje gamina cheminę medžiagą;
10) importas — fizinis cheminės medžiagos įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją;
11) importuotojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už cheminių medžiagų importą;
12) tiekimas rinkai — cheminės medžiagos tiekimas arba bet koks perdavimas kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai;
13) tolesnis naudotojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, bet ne gamintojas ar importuotojas, naudojantis cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ sudėtyje — savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje. Platintojas ar vartotojas nelaikomas tolesniu naudotoju. Reimportuotojas, kuriam taikoma išlyga pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą, laikomas tolesniu naudotoju;
14) platintojas — Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant mažmenininką, kuris tik sandėliuoja ir tiekia rinkai tretiesiems asmenims skirtą cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ sudėtyje;
15) tarpinė cheminė medžiaga — cheminė medžiaga, pagaminta ir panaudota cheminiam technologiniam procesui, kurį vykdant ji paverčiama kita chemine medžiaga (toliau — sintezė):
a) neišsiskirianti tarpinė cheminė medžiaga: tarpinė medžiaga, kuri sintezės metu nėra tyčia pašalinta iš įrenginio (išskyrus mėginių ėmimą), kuriame vyksta sintezė. Prie tokių įrenginių priskiriama: reakcijos indai, jų papildoma įranga ir bet kokie įrenginiai, per kuriuos pereina cheminė (-ės) medžiaga (-os) nenutrūkstamo proceso arba periodinės gamybos metu, taip pat vamzdynai, skirti cheminėms medžiagoms transportuoti iš vieno indo į kitą ruošiantis kitam reakcijos etapui, tačiau nepriskiriamos talpyklos ar kitokie indai, kuriuose saugoma pagaminta cheminė (-ės) medžiaga (-os);
b) gamybos vietoje izoliuota tarpinė cheminė medžiaga: neišsiskiriančios tarpinės cheminės medžiagos kriterijų neatitinkanti tarpinė medžiaga, kurios gamyba ir kitos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) sintezė iš jos vyksta toje pačioje gamybos vietoje, kurią valdo vienas ar keli juridiniai asmenys;
c) gabenama izoliuota tarpinė cheminė medžiaga: tarpinė medžiaga, neatitinkanti neišsiskiriančios tarpinės medžiagos kriterijų, gabenama arba tiekiama iš vienos gamybos vietos į kitą;
16) gamybos vieta — viena vieta, kurioje, jei yra daugiau kaip vienas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) gamintojas, bendrai naudojama tam tikra infrastruktūra ir įranga;
17) tiekimo grandinės dalyviai — visi gamintojai ir (arba) importuotojai, ir (arba) tolesni naudotojai tiekimo grandinėje;
18) Agentūra — šiuo reglamentu įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra;
19) kompetentinga institucija — institucija ar institucijos arba įstaigos, kurias įsteigia valstybės narės šiuo reglamentu nustatytiems įsipareigojimams vykdyti;
20) cheminė medžiaga, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis — cheminė medžiaga, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
a) įrašyta į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS);
b) pagaminta Bendrijoje arba šalyse, įstojusiose į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d., 2004 m. gegužės 1 d., 2007 m. sausio 1 d. arba 2013 m. liepos 1 d., tačiau gamintojas ar importuotojas jos nepateikė į rinką nė karto per 15 metų iki šio reglamento įsigaliojimo, jei gamintojas ar importuotojas gali tai patvirtinti dokumentais;
c) ją gamintojas ar importuotojas patiekė Bendrijos arba šalių, įstojusių į Europos Sąjungą 1995 m. sausio 1 d., 2004 m. gegužės 1 d., 2007 m. sausio 1 d. arba 2013 m. liepos 1 d., rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo ir buvo laikoma, kad apie ją pranešta pagal Direktyvos 67/548/EEB 8 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, laikantis 8 straipsnio 1 dalies redakcijos, iš dalies pakeistos Direktyva 79/831/EEB, tačiau ji neatitinka šiame reglamente pateiktos polimero sąvokos apibrėžties, jei gamintojas ar importuotojas gali tai patvirtinti dokumentais, įskaitant įrodymus, kad ta cheminė medžiaga bet kurio gamintojo ar importuotojo buvo patiekta rinkai nuo 1981 m. rugsėjo 18 d. iki 1993 m. spalio 31 d. imtinai;
21) cheminė medžiaga, apie kurią pranešta — cheminė medžiaga, apie kurią buvo pateiktas pranešimas ir kuri galėtų būti tiekiama rinkai pagal Direktyvą 67/548/EEB;
22) produkto ir technologinis tyrimas bei plėtra — mokslinė veikla, susijusi su produkto kūrimu arba tolesniu rengimusi naudoti cheminę medžiagą — atskirą arba esančią ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, kurio metu eksperimentiniais ar gamybiniais bandymais plėtojamas gamybos procesas ir (arba) tiriamos cheminės medžiagos naudojimo galimybės ir sritys;
23) moksliniai tyrimai ir plėtra — cheminės medžiagos moksliniai bandymai, jos analizavimas ar cheminis tyrimas, atliekamas kontroliuojamomis sąlygomis, naudojant mažiau nei 1 toną cheminės medžiagos per metus;
24) naudojimas — perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, laikymas, sandėliavimas, apdorojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas;
25) naudojimas registruotojo reikmėms — naudojimas pramoninėje ar profesionalioje registruotojo veikloje;
26) nustatytas naudojimas — atskiros cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ sudėtyje esančios cheminės medžiagos arba ►M3 mišinio ◄ naudojimas, kurį nustatė tiekimo grandinės dalyvis, įskaitant naudojimą savo reikmėms, arba apie kurį jam raštu pranešė artimiausias tolesnis naudotojas;
27) visapusiška tyrimų ataskaita — išsamus ir visapusiškas veiklos, atliekamos renkant informaciją, aprašymas. Tai gali būti išsamus atliktą tyrimą apibūdinantis mokslinis straipsnis, paskelbtas moksliniame leidinyje, arba bandymų įstaigos parengta atliktą tyrimą apibūdinanti visapusiška ataskaita;
28) išsami tyrimų santrauka — išsami visapusiškos tyrimo ataskaitos tikslų, metodų, rezultatų ir išvadų santrauka, kurioje pateikiama tiek informacijos, kad galima būtų nepriklausomai įvertinti tyrimą nenagrinėjant visapusiškos tyrimo ataskaitos;
29) tyrimų santrauka — visapusiškos tyrimo ataskaitos tikslų, metodų, rezultatų ir išvadų santrauka, kurioje pateikiama pakankamai informacijos, kad galima būtų įvertinti būtinybę atlikti tyrimą;
30) per metus — per kalendorinius metus, jei nenurodyta kitaip; cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios buvo importuojamos arba gaminamos ne mažiau kaip trejus metus iš eilės, kiekiai per metus apskaičiuojami pagal vidutines gamybos arba importo apimtis per pastaruosius trejus kalendorinius metus;
31) apribojimas — gamybos, naudojimo arba tiekimo rinkai sąlyga arba draudimas;
32) cheminės medžiagos arba ►M3 mišinio ◄ tiekėjas — gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas, kuris tiekia rinkai cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, arba ►M3 mišinį ◄ ;
33) gaminio tiekėjas — gaminio gamintojas, importuotojas, platintojas arba kitas tiekimo grandinės dalyvis, tiekiantis gaminį rinkai;
34) cheminės medžiagos arba ►M3 mišinio ◄ gavėjas — tolesnis naudotojas arba platintojas, kuriam tiekiama cheminė medžiaga arba ►M3 mišinys ◄ ;
35) gaminio gavėjas — pramoninis arba profesionalus naudotojas, arba platintojas, kuriam tiekiamas gaminys, išskyrus vartotojus;
36) MVĮ — mažoji ir vidutinė įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl mikro, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo ( 13 );
37) poveikio scenarijus — sąlygų rinkinys, įskaitant veiklos sąlygas ir rizikos valdymo priemones, kuriame aprašoma, kaip cheminė medžiaga gaminama arba naudojama per jos gyvavimo ciklą ir kaip gamintojas ar importuotojas kontroliuoja arba rekomenduoja tolesniam naudotojui kontroliuoti poveikį žmonėms ir aplinkai. Šis poveikio scenarijus gali būti skirtas vienam konkrečiam procesui ar naudojimo būdui, arba keliems procesams ar naudojimo būdams;
38) naudojimo ir poveikio kategorija — daugeliui procesų ar naudojimo būdų skirtas poveikio scenarijus, kai apie procesus ar naudojimo būdus informuojama pateikiant bent trumpą bendrą naudojimo aprašymą;
39) gamtoje randama cheminė medžiaga — gamtoje randama natūrali cheminė medžiaga, neperdirbta arba perdirbta tik rankiniu, mechaniniu arba gravitaciniu būdu, tirpinant vandenyje, flotacijos būdu, išgaunant vandeniu, distiliuojant vandens garais arba kaitinant vien tik tam, kad būtų pašalintas vanduo, arba kuri išgaunama iš oro bet kokiu būdu;
40) chemiškai nemodifikuota medžiaga — cheminė medžiaga, kurios cheminė sandara išlieka nepakitusi net ir cheminiame procese ar ją chemiškai apdorojus arba fiziškai transformavus mineralogijos proceso metu, pavyzdžiui, norint pašalinti priemaišas;
41) lydinys — metalinė, mikroskopinėje skalėje vienalytė medžiaga, susidedanti iš dviejų ar daugiau elementų, susijungusių taip, kad jų nebūtų galima lengvai atskirti mechaninėmis priemonėmis.
4 straipsnis
Bendroji nuostata
Gamintojas, importuotojas ar, kai tinka, tolesnis naudotojas, išlaikydamas visišką atsakomybę už savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, gali paskirti trečiosios šalies atstovą visoms procedūroms pagal 11 straipsnį, 19 straipsnį, III antraštinę dalį ir 53 straipsnį, apimančioms diskusijas su kitais gamintojais, importuotojais ar, kai tinka, tolesniais naudotojais. Šiais atvejais Agentūra paprastai kitiems gamintojams, importuotojams ar, kai tinka, tolesniems naudotojams neatskleidžia atstovą paskyrusio gamintojo ar importuotojo tapatybės.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ REGISTRAVIMAS
1 SKYRIUS
Bendroji prievolė registruoti ir informacijai keliami reikalavimai
5 straipsnis
Nėra duomenų, nėra rinkos
Laikantis 6, 7, 21 ir 23 straipsnių, chemines medžiagas — atskiras ir esančias ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje — draudžiama Bendrijoje gaminti ar tiekti rinkai, jei jos nėra įregistruotos pagal atitinkamas šios antraštinės dalies nuostatas, kai to reikalaujama.
6 straipsnis
Bendroji prievolė registruoti chemines medžiagas — atskiras ar esančias ►M3 mišinių ◄ sudėtyje
1. Gamintojas arba importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos — atskiros arba esančios vieno ar kelių ►M3 mišinių ◄ sudėtyje, pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.
2. 17 ir 18 straipsniai netaikomi monomerams, kurie naudojami kaip gamybos vietoje izoliuotos arba gabenamos izoliuotos tarpinės cheminės medžiagos.
3. Polimero gamintojas ar importuotojas pateikia Agentūrai monomero (-ų) ar kitos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų), kurios (-ių) pirmesnis tiekimo grandinės dalyvis dar nėra įregistravęs, registracijos dokumentaciją, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
a) polimerą sudaro ne mažiau kaip 2 % masės tokio (-ių) monomero (ų) ar kitos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) monomero grandžių ir chemiškai sujungtų cheminių medžiagų forma;
b) bendras tokio monomero (-ų) ar kitos cheminės medžiagos (-ų) kiekis sudaro ne mažiau kaip vieną toną per metus.
4. Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
7 straipsnis
Gaminių sudėtyje esančių cheminių medžiagų registravimas ir pranešimas apie šias medžiagas
1. Gaminių gamintojas ar importuotojas pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją įregistruoti tų gaminių sudėtyje esančią cheminę medžiagą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
a) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui;
b) numatoma, kad cheminė medžiaga išsiskirs įprastinėmis arba pagrįstai numanomomis naudojimo sąlygomis.
Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
2. Gaminių gamintojas ar importuotojas pagal šio straipsnio 4 dalį praneša Agentūrai, jeigu cheminė medžiaga atitinka 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir jei tenkinamos abi šios sąlygos:
a) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui;
b) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %).
3. 2 dalis netaikoma, jei gamintojas arba importuotojas gali užtikrinti, kad naudojant ir šalinant chemines medžiagas įprastinėmis ir pagrįstai numatomomis sąlygomis, šios cheminės medžiagos neturės poveikio žmonėms ar aplinkai. Tokiais atvejais gamintojas ar importuotojas pateikia gaminio gavėjui tinkamas instrukcijas.
4. Pranešama tokia informacija:
a) gamintojo ar importuotojo tapatybė ir kontaktiniai duomenys, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje, išskyrus duomenis apie panaudojimo vietas;
b) 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas registracijos numeris (-iai), jei toks (tokie) yra;
c) cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;
d) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikacija, kaip nurodyta VI priedo 4.1 ir 4.2 skirsniuose;
e) trumpas gaminio sudėtyje esančios (-ių) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) naudojimo būdo (-ų), kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje, bei gaminio (-ių) naudojimo būdų aprašymas;
f) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) kiekis tonomis, pavyzdžiui, 1–10 tonų, 10–100 tonų ir pan.
5. Agentūra gali priimti sprendimus, pagal kuriuos gaminių gamintojai ar importuotojai privalo pagal šią antraštinę dalį pateikti registracijos dokumentaciją įregistruoti tų gaminių sudėtyje esančias chemines medžiagas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
a) tų gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos kiekis per metus sudaro daugiau kaip vieną toną vienam gamintojui ar importuotojui;
b) Agentūra turi priežasčių manyti, kad:
i) cheminė medžiaga išsiskiria iš gaminių ir
ii) dėl šios cheminės medžiagos išsiskyrimo iš gaminių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai;
c) cheminei medžiagai netaikoma 1 dalis.
Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
6. 1–5 dalys netaikomos cheminėms medžiagoms, kurios jau buvo įregistruotos tam pačiam naudojimo būdui.
7. Nuo 2011 m. birželio 1 d. šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos po šešių mėnesių nuo tada, kai cheminė medžiaga yra nustatoma pagal 59 straipsnio 1 dalį.
8. 1–7 dalims įgyvendinti skirtos priemonės tvirtinamos 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
8 straipsnis
Vienintelis Bendrijai nepriklausančios šalies gamintojo atstovas
1. Ne Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, gaminantis cheminę medžiagą — atskirą ir esančią ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, ruošiantis ►M3 mišinį ◄ arba gaminantis gaminį, kurie importuojami į Bendriją, gali abipusiu susitarimu paskirti Bendrijoje įsisteigusį fizinį ar juridinį asmenį vieninteliu atstovu vykdyti importuotojui pagal šią antraštinę dalį tenkančias prievoles.
2. Atstovas taip pat vykdo visas kitas prievoles, tenkančias importuotojams pagal šį reglamentą. Šiuo tikslu jis turi turėti pakankamai cheminių medžiagų tvarkymo praktinės patirties bei būti pakankamai apie jas informuotas, ir, nepažeidžiant 36 straipsnio, tvarko ir nuolat atnaujina turimą informaciją apie importuotų cheminių medžiagų kiekį ir klientus, kuriems jos buvo parduotos, taip pat informaciją apie naujausio 31 straipsnyje nurodyto saugos duomenų lapo pateikimą.
3. Jei atstovas paskiriamas pagal 1 ir 2 dalis, Bendrijai nepriklausančios šalies gamintojas informuoja apie tai tos pačios tiekimo grandinės importuotoją (-us). Šiame reglamente tokie importuotojai laikomi tolesniais naudotojais.
9 straipsnis
Bendrosios prievolės registruoti, vykdant produkto ir technologinius tyrimus bei plėtrą, išimtys
1. 5, 6, 7, 17, 18 ir 21 straipsniai penkerius metus netaikomi cheminei medžiagai, kurią gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas savarankiškai arba bendradarbiaudamas su sąraše išvardytais klientais gamina Bendrijoje arba importuoja į Bendriją produkto ir technologinių tyrimų bei plėtros tikslais tokiais kiekiais, kokie skirti tik produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai.
2. Taikant 1 dalį gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas praneša Agentūrai šią informaciją:
a) gamintojo, importuotojo arba gaminių gamintojo tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;
b) cheminės medžiagos tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;
c) cheminės medžiagos klasifikaciją, jei tokia yra, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;
d) apskaičiuotą kiekį, kaip nurodyta VI priedo 3.1 skirsnyje;
e) 1 dalyje minėtą klientų sąrašą, įskaitant jų pavadinimus ir adresus.
Pateikiant pranešimą sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
1 dalyje nustatytas laikotarpis prasideda Agentūrai gavus pranešimą.
3. Agentūra patikrina, ar pranešėjas pateikė visą informaciją, ir prireikus 20 straipsnio 2 dalis taikoma atitinkamai. Agentūra suteikia pranešimui numerį ir pranešimo datą, kuri yra pranešimo gavimo Agentūroje data, ir nedelsdama praneša šį numerį bei šią datą atitinkamam gamintojui, importuotojui arba gaminių gamintojui. Agentūra šią informaciją taip pat praneša atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai.
4. Agentūra gali nuspręsti nustatyti sąlygas, siekdama užtikrinti, kad cheminę medžiagą ar ►M3 mišinį ◄ bei gaminį, į kurių sudėtį ji įeina, tvarkytų tik į 2 dalies e punkte minėtą sąrašą įtrauktų klientų personalas pakankamai kontroliuojamomis sąlygomis laikantis teisės aktų dėl darbuotojų ir aplinkos apsaugos reikalavimų, ir kad cheminė medžiaga — atskira arba esanti ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, niekada nebūtų pasiekiama plačiajai visuomenei, o pasibaigus atleidimo nuo prievolės registruoti terminui, likę kiekiai būtų surinkti ir pašalinti.
Tokiais atvejais Agentūra gali paprašyti, pranešėjo pateikti papildomą reikiamą informaciją.
5. Nesant priešingų nurodymų, cheminės medžiagos gamintojui ar importuotojui arba gaminio gamintojui ar importuotojui leidžiama gaminti ar importuoti cheminę medžiagą arba gaminti ar importuoti gaminius praėjus ne mažiau kaip dviem savaitėms nuo informacijos pranešimo dienos.
6. Gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas laikosi Agentūros pagal 4 dalį nustatytų sąlygų.
7. Agentūra gali nuspręsti penkerių metų trukmės atleidimo nuo prievolės registruoti laikotarpį pratęsti daugiausiai dar penkeriems metams arba, jei cheminės medžiagos bus naudojamos tik kuriant žmonėms skirtus ar veterinarinius vaistus, arba nėra patiektos rinkai — ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui, kai to prašoma ir gamintojas, importuotojas arba gaminių gamintojas gali įrodyti, kad toks pratęsimas grindžiamas tyrimų ir plėtros programa.
8. Agentūra nedelsdama praneša kiekvienos valstybės narės, kurioje vyksta gamyba, importas, gaminio gamyba ar produkto bei technologiniai tyrimai, kompetentingoms institucijoms apie visus savo sprendimų projektus.
Priimdama 4 ir 7 dalyse numatytus sprendimus, Agentūra atsižvelgia į šių kompetentingų institucijų pastabas.
9. Agentūra ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos visą laiką išlaiko pagal 1–8 dalis pateiktos informacijos konfidencialumą.
10. Pagal šio straipsnio 4 ir 7 dalis Agentūros priimti sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.
10 straipsnis
Bendraisiais registracijos tikslais pateikiama informacija
Vykdant pagal 6 straipsnį arba 7 straipsnio 1 ar 5 dalis privalomą registravimą pateikiama ši informacija:
a) techninė dokumentacija, kurioje nurodoma:
i) gamintojo (-ų) ar importuotojo (-ų) tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;
ii) cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;
iii) informacija apie cheminės medžiagos gamybą ir naudojimą (naudojimo būdus), kaip nurodyta VI priedo 3 skirsnyje; ši informacija atspindi visus registruotojo nustatytus naudojimo būdus; jei registruotojo nuomone tai yra tikslinga, į šią informaciją gali būti įtrauktos atitinkamos naudojimo ir poveikio kategorijos;
iv) cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;
v) rekomendacijos saugiam cheminės medžiagos naudojimui, kaip nurodyta VI priedo 5 skirsnyje;
vi) tyrimų, naudotų gauti informaciją pagal VII–XI priedus, santraukos;
vii) išsamios tyrimų, naudotų gauti informaciją pagal VII–XI priedus, santraukos, jei privaloma pagal I priedą;
viii) nuoroda į tai, kurias informacijos, pateiktos pagal iii, iv, vi, vii papunkčius arba b punktą, dalis peržiūrėjo gamintojo ar importuotojo parinktas ir tinkamą patirtį turintis vertintojas;
ix) pasiūlymai dėl bandymų, išvardytų IX ir X prieduose;
x) 1–10 tonų kiekio cheminėms medžiagoms — informacija apie poveikį, kaip nurodyta VI priedo 6 skirsnyje;
xi) prašymas, nurodantis, kuri 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos dalis, gamintojo ar importuotojo manymu, neturėtų būti skelbiama internete pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą, bei pagrindimas, kodėl šios informacijos skelbimas galėtų pakenkti jo ar kitos susijusios šalies komerciniams interesams.
Išskyrus atvejus, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 6 dalis arba 30 straipsnio 3 dalis, registracijos tikslais registruotojas turi būti teisėtai įgijęs visapusišką tyrimo ataskaitą, apibendrintą kaip nurodyta vi ir vii papunkčiuose, arba turi turėti leidimą daryti į ją nuorodą;
b) I priede nurodytos formos cheminės saugos ataskaita, jei ji privaloma pagal 14 straipsnį. Jei registruotojas mano, kad tai tinkama, šios ataskaitos atitinkamuose skirsniuose galima nurodyti atitinkamas naudojimo ir poveikio kategorijas.
11 straipsnis
Duomenys, kuriuos bendrai pateikia keli registruotojai
1. Kai cheminę medžiagą Bendrijoje ketina gaminti vienas arba keli gamintojai ir (arba) į Bendriją ją ketina importuoti vienas arba keli importuotojai, ir (arba) ją reikia įregistruoti pagal 7 straipsnį, taikomos šios nuostatos.
Atsižvelgiant į 3 dalį, 10 straipsnio a punkto iv, vi, vii ir ix papunkčiuose nurodytą informaciją ir atitinkamas nuorodas pagal 10 straipsnio a punkto viii papunktį pirmiausia pateikia vienas registruotojas, veikdamas abipusišku sutarimu su kitu (-ais) registruotoju (-ais) (toliau — pagrindinis registruotojas).
Vėliau kiekvienas registruotojas atskirai pateikia 10 straipsnio a punkto i, ii, iii ir x papunkčiuose nurodytą informaciją ir atitinkamas nuorodas pagal 10 straipsnio a punkto viii papunktį.
Registruotojai patys gali nuspręsti, ar 10 straipsnio a punkto v papunktyje ir b punkte nurodytą informaciją ir atitinkamas nuorodas pagal 10 straipsnio a punkto viii papunktį jie pateikia kiekvienas atskirai, ar vienas registruotojas pateikia ją kitų vardu.
2. Kiekvienas registruotojas turi laikytis 1 dalies nuostatų tik dėl 10 straipsnio a punkto iv, vi, vii ir ix papunkčiuose nurodytų duomenų, kurie privalomi pagal 12 straipsnį registruojant jo turimą cheminės medžiagos kiekį tonomis.
3. Registruotojas gali pateikti 10 straipsnio a punkto iv, vi, vii ar ix papunkčiuose nurodytą informaciją atskirai, jeigu:
a) jam būtų neproporcingai brangu šią informaciją pateikti bendrai; arba
b) pateikiant informaciją bendrai būtų atskleista informacija, kurią jis laiko jautria komerciniu požiūriu ir kurios atskleidimas gali padaryti jam didelės komercinės žalos; arba
c) jis nesutaria su pagrindiniu registruotoju dėl šios informacijos atrankos.
Jei taikomi a, b arba c punktai, registruotojas kartu su dokumentacija pateikia paaiškinimą, kodėl išlaidos būtų neproporcingos, kodėl informacijos atskleidimas gali sukelti didelės komercinės žalos ar tai, koks yra nesutarimo pobūdis.
4. Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
12 straipsnis
Informacija, teiktina atsižvelgiant į cheminės medžiagos kiekį tonomis
1. 10 straipsnio a punkte nurodytoje techninėje dokumentacijoje pagal to pačio punkto vi ir vii papunkčius pateikiama visa reikiama ir registruotojo turima fizikinė ir cheminė, toksikologinė ir ekotoksikologinė informacija, įskaitant bent jau šiuos duomenis:
a) VII priede nurodytą informaciją apie chemines medžiagas, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, ir chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios atitinka vieną ar abu III priede nustatytus kriterijus, kurių vienas gamintojas ar importuotojas pagamino ar importavo ne mažiau kaip 1 toną per metus;
b) informaciją apie VII priedo 7 skirsnyje nustatytas cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios neatitinka nė vieno iš III priede nustatytų kriterijų, kurių vienas gamintojas ar importuotojas pagamino ar importavo ne mažiau kaip 1 toną per metus, fizikines ir chemines savybes;
c) VII ir VIII prieduose nurodytą informaciją apie chemines medžiagas, kurių vienas gamintojas pagamino ar vienas importuotojas importavo ne mažiau kaip 10 tonų per metus;
d) VII ir VIII prieduose nurodytą informaciją ir pasiūlymus atlikti bandymus pagal IX priedo informacijos nuostatas dėl cheminių medžiagų, kurių vienas gamintojas pagamino ar vienas importuotojas importavo ne mažiau kaip 100 tonų per metus;
e) VII ir VIII prieduose nurodytą informaciją ir pasiūlymus atlikti bandymus pagal IX ir X priedų informacijos nuostatas dėl cheminių medžiagų, kurių vienas gamintojas pagamino ar vienas importuotojas importavo ne mažiau kaip 1 000 tonų per metus.
2. Vos tik vieno gamintojo pagaminamos arba vieno importuotojo importuojamos jau įregistruotos cheminės medžiagos kiekis pasiekia kitą kiekio tonomis ribą, gamintojas ar importuotojas nedelsdamas praneša Agentūrai, kokią papildomą informaciją jis turėtų pateikti pagal 1 dalį. 26 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos atitinkamai.
3. Šis straipsnis su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams.
13 straipsnis
Informacijos apie cheminių medžiagų savybes rinkimo bendrieji reikalavimai
1. Informacija apie cheminių medžiagų savybes gali būti renkama ne vien atliekant bandymus, bet ir kitais būdais, jei tenkinamos XI priede nustatytos sąlygos. Visų pirma apie toksiškumą žmogui informacija renkama, kai tik įmanoma, kitais būdais nei atliekant bandymus su stuburiniais gyvūnais, taikant alternatyvius metodus, pavyzdžiui, in vitro metodus arba naudojant kiekybinio arba kokybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikas arba remiantis informacija apie struktūriškai panašias chemines medžiagas (grupavimo ar analogijos metodą). Bandymų pagal VIII priedo 8.6 ir 8.7 skirsnius, IX ir X priedus leidžiama neatlikti, jei tai pagrindžiama turima informacija apie poveikį ir įgyvendintas rizikos valdymo priemones, kaip nurodyta XI priedo 3 skirsnyje.
2. Šie metodai reguliariai persvarstomi ir tobulinami siekiant sumažinti bandymus su stuburiniais gyvūnais ir gyvūnų, su kuriais atliekami bandymai, skaičių. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, kaip įmanoma greičiau pateikia pasiūlymą, jei reikia, iš dalies keisti 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimtą Komisijos reglamentą dėl bandymų metodų ir šio reglamento priedus, kai tinka, numatant pakeisti, sumažinti arba patobulinti bandymus su gyvūnais. Minėto Komisijos reglamento pakeitimai priimami laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos, o šio reglamento priedų pakeitimai — laikantis 131 straipsnyje nurodytos tvarkos.
3. Jei norint surinkti informaciją apie cheminių medžiagų savybes būtina atlikti cheminių medžiagų bandymus, jie atliekami taikant Komisijos reglamente nustatytus bandymų metodus arba taikant kitus tarptautinius bandymų metodus, kuriuos Komisija ar Agentūra pripažįsta tinkamais. Minėtą reglamentą, skirtą iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, Komisija priima 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Informaciją apie cheminių medžiagų savybes galima surinkti taikant ir kitus bandymų metodus, jei tenkinamos XI priede nustatytos sąlygos.
4. Ekotoksikologiniai ir toksikologiniai bandymai bei analizė atliekami vadovaujantis Direktyvoje 2004/10/EB numatytais geros laboratorinės praktikos principais ar kitais Komisijos ar Agentūros lygiaverčiais pripažintais tarptautiniais standartais ir Direktyvos 86/609/EEB nuostatomis, jei taikoma.
5. Jei cheminė medžiaga jau įregistruota, naujasis registruotojas turi teisę remtis anksčiau pateiktomis tos cheminės medžiagos tyrimų santraukomis ar išsamiomis tyrimų santraukomis, jeigu jis gali įrodyti, kad jo registruojama medžiaga yra identiška anksčiau įregistruotajai, įskaitant grynumo laipsnį, priemaišų pobūdį, ir jis gavo ankstesnio (-ių) registruotojo (-jų) sutikimą registracijos tikslais remtis visapusiškomis tyrimų ataskaitomis.
Naujasis registruotojas negali remtis tokiais tyrimais, siekdamas pateikti VI priedo 2 skirsnyje nurodytą informaciją.
14 straipsnis
Cheminės saugos ataskaita ir pareiga taikyti bei rekomenduoti rizikos mažinimo priemones
1. Nepažeidžiant Direktyvos 98/24/EB 4 straipsnio, atliekamas visų pagal šį skyrių registruotinų cheminių medžiagų, kurių kiekis vienam registruotojui siekia 10 ir daugiau tonų per metus, cheminės saugos vertinimas ir sudaroma cheminės saugos ataskaita.
Cheminės saugos ataskaitoje pateikiamas kiekvienos cheminės medžiagos — atskiros arba esančios ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, arba cheminių medžiagų grupės cheminės saugos vertinimas, atliktas pagal 2–7 dalis bei I priedą.
2. Cheminės saugos vertinimas pagal 1 dalį neprivalomas mišinio sudėtyje esančiai cheminei medžiagai, kurios koncentracija mišinyje yra mažesnė nei:
a) Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta ribinė vertė;
f) 0,1 % masės (masės %), jei cheminė medžiaga atitinka šio reglamento XIII priedo kriterijus.
3. Cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą sudaro šios pakopos:
a) pavojingumo žmonių sveikatai vertinimas;
b) fizikinių ir cheminių savybių pavojingumo vertinimas;
c) pavojingumo aplinkai vertinimas;
d) patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) cheminių medžiagų bei labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) cheminių medžiagų vertinimas.
4. Jei pagal 3 dalies a–d punktuose nurodytų pakopų rezultatus registruotojas nusprendžia, kad cheminė medžiaga atitinka bet kurios iš toliau pateikiamų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus:
a) 2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;
b) 3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – išskyrus narkotinį poveikį, 3.9 ir 3.10 klasės;
c) 4.1 pavojingumo klasė;
d) 5.1 pavojingumo klasė,
arba ji įvertinama kaip PBT arba vPvB medžiaga, cheminės saugos vertinimas apima tokias papildomas pakopas:
a) poveikio įvertinimas įskaitant poveikio scenarijaus (-ų) kūrimą (arba prireikus atitinkamo naudojimo ir poveikio kategorijų nustatymą) ir poveikio nustatymas;
b) rizikos apibūdinimas.
Poveikio scenarijai (tam tikrais atvejais naudojimo ir poveikio kategorijos), poveikio vertinimas ir rizikos apibūdinimas apima visus registruotojo nustatytus cheminės medžiagos naudojimo būdus.
5. Cheminės saugos ataskaitoje neprivaloma atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai, jei ji kyla, kai cheminė medžiaga naudojama:
a) su maisto produktais galinčiose liestis medžiagose, kurioms taikomas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl medžiagų ir daiktų, skirtų liestis su maistu ( 14 );
b) kosmetikos gaminiuose, kuriems taikoma Direktyva 76/768/EEB.
6. Registruotojas nustato ir taiko atitinkamas priemones, skirtas tinkamai kontroliuoti riziką, nustatytą atliekant cheminės saugos vertinimą, ir, jei tinka, rekomenduoja jas saugos duomenų lapuose, kuriuos jis pateikia pagal 31 straipsnį.
7. Registruotojas, privalantis atlikti cheminės saugos vertinimą, sudaro galimybę susipažinti su cheminės saugos ataskaita ir nuolat ją atnaujina.
2 SKYRIUS
Įregistruotomis laikomos cheminės medžiagos
15 straipsnis
Augalų apsaugos produktuose ir biocidiniuose produktuose esančios cheminės medžiagos
1. Veikliosios medžiagos ir ko-formuliantai, pagaminti ar importuoti naudoti tik augalų apsaugos produktuose ir įtraukti į Tarybos direktyvos 91/414/EEB ( 15 ) I priedą arba Komisjos reglamentą (EEB) Nr. 3600/92 ( 16 ), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 703/2001 ( 17 ), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1490/2002 ( 18 ) arba Komisijos sprendimą 2003/565/EB ( 19 ), taip pat cheminės medžiagos, kurioms taikomas Komisijos sprendimas dėl dokumentacijos išsamumo pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnį, laikomi įregistruotais, o jų registracija gamybos ar importo tikslais siekiant naudoti juos kaip augalų apsaugos produktus laikoma baigta, taigi jie atitinka šios antraštinės dalies 1 ir 5 skyrių reikalavimus.
2. Veikliosios medžiagos, pagamintos ar importuotos naudoti tik biocidiniuose produktuose ir įtrauktos į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką ( 20 ) I, IA ar IB priedus arba į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2032/2003 ( 21 ) dėl 10 metų programos, nurodytos Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalyje, antrojo etapo, iki Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos, laikomos įregistruotomis, o jų registracija gamybos ar importo tikslais siekiant naudoti juos biomedicininiuose produktuose laikoma baigta, taigi jie atitinka šios antraštinės dalies 1 ir 5 skyrių reikalavimus.
16 straipsnis
Komisijos, Agentūros ir įregistruotomis laikomų cheminių medžiagų registruotojų pareigos
1. Komisija arba atitinkama Bendrijos įstaiga suteikia Agentūrai galimybę susipažinti su informacija, lygiaverte pagal 10 straipsnį privalomai informacijai apie chemines medžiagas, įregistruotas pagal 15 straipsnį. Agentūra įtraukia šią informaciją arba nuorodą į ją į savo duomenų bazes ir apie tai praneša kompetentingoms institucijoms iki 2008 m. gruodžio 1 d.
2. 21, 22 ir 25–28 straipsniai netaikomi pagal 15 straipsnį įregistruotomis laikomų cheminių medžiagų naudojimui.
3 SKYRIUS
Prievolė registruoti tam tikrų rūšių izoliuotas tarpines chemines medžiagas ir informacijai keliami reikalavimai
17 straipsnis
Gamybos vietoje izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registravimas
1. Gamybos vietoje izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų gamintojas, pagaminantis jų ne mažiau kaip vieną toną per metus, pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją įregistruoti šias gamybos vietoje izoliuotas tarpines medžiagas.
2. Gamybos vietoje izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registracijos dokumentacijoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija, jei gamintojas turi galimybę ją pateikti neatlikdamas jokių papildomų bandymų:
a) gamintojo tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;
b) tarpinės cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;
c) tarpinės cheminės medžiagos klasifikacija, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;
d) bet kokia turima informacija apie tarpinės cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes bei jos pavojingąsias žmonių sveikatai ar aplinkai savybes. Turint visapusišką tyrimų ataskaitą, pateikiama tyrimų santrauka;
e) trumpas bendras naudojimo aprašymas, kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje;
f) išsamūs duomenys apie taikomas rizikos valdymo priemones.
Išskyrus atvejus, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 6 dalis arba 30 straipsnio 3 dalis, registracijos tikslais registruotojas turi būti teisėtai įgijęs visapusišką tyrimo ataskaitą, apibendrintą kaip nurodyta d punkte, arba turi turėti leidimą daryti į ją nuorodą.
Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
3. 2 dalis taikoma tik gamybos vietoje izoliuotoms tarpinėms cheminėms medžiagoms, jei gamintojas patvirtina, kad cheminė medžiaga gaminama ir naudojama tik griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, t. y. naudojantis techninėmis priemonėmis cheminė medžiaga griežtai izoliuojama visą jos gyvavimo ciklą. Siekiant sumažinti išsiskyrimą ir jos sukeliamą poveikį, taikomos kontrolės ir procedūrų atlikimo technologijos.
Jei šios sąlygos neįvykdytos, registruojant pateikiama 10 straipsnyje nurodyta informacija.
18 straipsnis
Gabenamų izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registravimas
1. Gamintojas ar importuotojas, per metus pagaminantis arba importuojantis ne mažiau kaip vieną toną gabenamų izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų, pateikia Agentūrai registracijos dokumentaciją įregistruoti gabenamą izoliuotą tarpinę cheminę medžiagą.
2. Gabenamų izoliuotų tarpinių cheminių medžiagų registracijos dokumentacijoje pateikiama visa toliau nurodyta informacija:
a) gamintojo ar importuotojo tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;
b) tarpinės cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;
c) tarpinės cheminės medžiagos klasifikacija, kaip nurodyta VI priedo 4 skirsnyje;
d) bet kokia turima informacija apie tarpinės cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes bei jos pavojingąsias žmonių sveikatai ar aplinkai savybes. Turint visapusišką tyrimų ataskaitą, pateikiama tyrimų santrauka;
e) trumpas bendras naudojimo aprašymas, kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje;
f) informacija apie taikomas ir naudotojui rekomenduotas rizikos valdymo priemones pagal 4 dalį.
Išskyrus atvejus, kai taikoma 25 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 6 dalis arba 30 straipsnio 3 dalis, registracijos tikslais registruotojas turi būti teisėtai įgijęs visapusišką tyrimų ataskaitą, apibendrintą kaip nurodyta d punkte, arba turi turėti leidimą daryti į ją nuorodą.
Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
3. Registruojant gabenamą izoliuotą tarpinę cheminę medžiagą, kurios vienas gamintojas ar importuotojas pagamina ar importuoja daugiau kaip 1 000 tonų per metus, be pagal 2 dalį privalomos informacijos pateikiama ir VII priede nurodyta informacija.
Tokios informacijos rinkimui taikomas 13 straipsnis.
4. 2 ir 3 dalys taikomos tik gabenamoms izoliuotoms tarpinėms cheminėms medžiagoms, jei gamintojas ar importuotojas pats patvirtina arba teigia, kad jis yra gavęs naudotojo patvirtinimą, kad kitos medžiagos (-ų) sintezė iš šios tarpinės medžiagos vyksta kitose gamybos vietose, laikantis šių griežtos kontrolės sąlygų:
a) naudojantis techninėmis priemonėmis medžiaga griežtai izoliuojama visą jos gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, gryninimo, išvalymo ir įrangos priežiūros, bandinių ėmimo, analizės, įrenginių ar talpyklų pakrovimo ir iškrovimo, atliekų šalinimo arba valymo ir sandėliavimo metu;
b) taikomos cheminės medžiagos išsiskyrimą ir jos sukeliamą poveikį mažinančios procedūrų atlikimo ir kontrolės technologijos;
c) cheminę medžiagą tvarko tik tinkamai apmokytas ir įgaliotas personalas;
d) valymo ir priežiūros darbų metu taikomos specialios procedūros, pavyzdžiui, išvalymas ir plovimas, prieš atidarant sistemą ir įeinant į ją;
e) avarijų atvejais ir susidarius atliekoms, taikomos procedūrų atlikimo ir (arba) kontrolės technologijos, kurios sumažina cheminės medžiagos išsiskyrimą ir jos sukeliamą poveikį gryninimo ar valymo ir priežiūros darbų metu;
f) cheminių medžiagų tvarkymo procedūros tinkamai dokumentuojamos ir griežtai prižiūrimos vietos operatoriaus.
Jei pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos neįvykdytos, registruojant pateikiama 10 straipsnyje nurodyta informacija.
19 straipsnis
Duomenys apie izoliuotas tarpines chemines medžiagas, kuriuos bendrai pateikia keli registruotojai
1. Kai gamybos vietoje izoliuotas tarpines chemines medžiagas arba gabenamas izoliuotas tarpines chemines medžiagas Bendrijoje ketina gaminti vienas arba keli gamintojai ir (arba) į Bendriją jas ketina importuoti vienas arba keli importuotojai, taikomos šios nuostatos.
Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose bei 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytą informaciją pirmiausia pateikia vienas gamintojas ar importuotojas, veikdamas abipusišku sutarimu su kitu gamintoju (-ais) arba importuotoju (-ais) (toliau — pagrindinis registruotojas).
Vėliau kiekvienas registruotojas atskirai pateikia 17 straipsnio 2 dalies a, b, e ir f punktuose bei 18 straipsnio 2 dalies a, b, e ir f punktuose nurodytą informaciją.
2. Gamintojas ar importuotojas gali pateikti 17 straipsnio 2 dalies c arba d punktuose ir 18 straipsnio 2 dalies c arba d punktuose nurodytą informaciją atskirai, jeigu:
a) jam būtų neproporcingai brangu šią informaciją pateikti bendrai; arba
b) pateikiant informaciją bendrai būtų atskleista informacija, kurią jis laiko jautria komerciniu požiūriu ir kurios atskleidimas gali padaryti jam didelės komercinės žalos; arba
c) jis nesutinka su pagrindiniu registruotoju dėl šios informacijos atrankos.
Jei taikomi a, b ar c punktai, gamintojas ar importuotojas kartu su dokumentacija pateikia paaiškinimą, kodėl išlaidos būtų neproporcingos, kodėl informacijos atskleidimas gali sukelti didelės komercinės žalos ar tai, koks yra nesutarimo pobūdis.
3. Pateikiant registracijos dokumentaciją sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
4 SKYRIUS
Bendrosios registravimo nuostatos
20 straipsnis
Agentūros pareigos
1. Agentūra kiekvienai registracijos dokumentacijai suteikia jos pateikimo numerį, kuris naudojamas visoje su registracija susijusioje korespondencijoje iki tol, kol registracija laikoma užbaigta, ir pateikimo datą, kuri yra registracijos dokumentacijos gavimo Agentūroje data.
2. Agentūra patikrina kiekvienos registracijos dokumentacijos išsamumą, siekdama įsitikinti, kad buvo pateikti visi pagal 10 ir 12 arba 17 ar 18 straipsnius privalomi duomenys ir kad buvo sumokėtas 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 17 straipsnio 2 dalyje arba 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas registravimo mokestis. Išsamumo patikrinimo metu nevertinama pateiktų duomenų ar pagrindimo kokybė arba atitikimas.
Agentūra patikrina registracijos dokumentacijos išsamumą per tris savaites nuo jos pateikimo datos arba per tris mėnesius nuo 23 straipsnyje nurodyto atitinkamo termino pabaigos, jei registracijos dokumentacija įregistruoti chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, pateikiama dviejų mėnesių laikotarpyje iki to termino pabaigos.
Jeigu registracijos dokumentacija yra neišsami, Agentūra iki antroje pastraipoje minimo trijų savaičių arba trijų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja registruotoją, kokią papildomą informaciją būtina pateikti, kad registracijos dokumentacija būtų išsami ir nustato tam pagrįstą terminą. Registruotojas užbaigia pildyti savo registracijos dokumentaciją ir per nustatytą terminą pateikia ją Agentūrai. Agentūra patvirtina registruotojui papildomos informacijos pateikimo datą. Atsižvelgdama į pateiktą papildomą informaciją, Agentūra atlieka kitą išsamumo patikrinimą.
Jei per nustatytą terminą registruotojas nepapildo registracijos dokumentacijos, Agentūra ją atmeta. Tokiais atvejais registravimo mokestis negrąžinamas.
3. Kai registracija užbaigiama, Agentūra suteikia atitinkamai cheminei medžiagai registracijos numerį ir registracijos datą, kuri sutampa su pateikimo data. Agentūra nedelsdama praneša atitinkamam registruotojui registracijos numerį ir registracijos datą. Registracijos numeris naudojamas visoje su registracija susijusioje vėlesnėje korespondencijoje.
4. Agentūra per 30 dienų nuo registracijos dokumentacijos pateikimo datos praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad Agentūros duomenų bazėje yra ši informacija:
a) registracijos dokumentacija kartu su pateikimo arba registracijos numeriu;
b) pateikimo arba registracijos data;
c) išsamumo patikrinimo rezultatas ir
d) prašymas pateikti papildomą informaciją bei tam nustatytas terminas pagal 2 dalies trečią pastraipą.
Atitinkama valstybė narė yra toji valstybė narė, kurioje vyksta cheminės medžiagos gamyba arba yra įsisteigęs jos importuotojas.
Jeigu gamintojo gamybos vietos yra keliose valstybėse narėse, atitinkama valstybė narė yra toji valstybė narė, kurioje yra gamintojo pagrindinė buveinė. Minėti duomenys taip pat pranešami kitoms valstybėms narėms, kurioje yra įsteigtos gamybos vietos.
Agentūra nedelsdama praneša atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai apie Agentūros duomenų bazėje turimą registruotojo pateiktą papildomą informaciją.
5. Pagal šio straipsnio 2 dalį priimti Agentūros sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.
6. Tais atvejais, kai naujas registruotojas pateikia Agentūrai papildomos informacijos apie konkrečią cheminę medžiagą, Agentūra praneša esamiems registruotojams, kad šia duomenų bazėje esama informacija galima pasinaudoti taikant 22 straipsnį.
21 straipsnis
Cheminių medžiagų gamyba ir importas
1. Registruotojas gali pradėti gaminti ar importuoti cheminę medžiagą ar gaminį arba tęsti jų gamybą ar importą, jei per tris savaites nuo pateikimo datos Agentūra pagal 20 straipsnio 2 dalį nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų, nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies.
Registruojant chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, toks registruotojas gali tęsti cheminės medžiagos ar gaminio gamybą ar importą, jeigu per tris savaites nuo pateikimo datos Agentūra, vadovaudamasi 20 straipsnio 2 dalimi, nepateikė tam prieštaraujančių nurodymų arba jeigu registracijos dokumentacija įregistruoti chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, buvo pateikta dviejų mėnesių laikotarpyje iki 23 straipsnyje nustatyto atitinkamo termino pabaigos, Agentūra, vadovaudamasi 20 straipsnio 2 dalimi, per tris mėnesius nuo minėto termino pabaigos nepateikė tam prieštaraujančių nurodymų, nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies.
Nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies, pagal 22 straipsnį atnaujinant registracijos dokumentacijos duomenis, registruotojas gali tęsti cheminės medžiagos gamybą ar importą arba gaminio gamybą ar importą, jei per tris savaites nuo atnaujintų duomenų pateikimo datos Agentūra pagal 20 straipsnio 2 dalį nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų.
2. Jei Agentūra informavo registruotoją apie tai, kad jis privalo pateikti papildomos informacijos pagal 20 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, registruotojas, jei Agentūra nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų, gali pradėti cheminės medžiagos ar gaminio gamybą ar importą per tris savaites nuo tos dienos, kai Agentūra gavo papildomos informacijos, reikalingos registracijai baigti, nepažeidžiant 27 straipsnio 8 dalies.
3. Jei pagrindinis registruotojas pateikia dalį registracijos dokumentacijos vieno ar kelių kitų registruotojų vardu, kaip numatyta 11 arba 19 straipsniuose, tie kiti registruotojai gali gaminti arba importuoti cheminę medžiagą arba gaminti ar importuoti gaminius tik pasibaigus šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytam terminui ir jei Agentūra nepateikė jokių tam prieštaraujančių nurodymų dėl kitų registruotojų vardu veikiančio pagrindinio registruotojo atliktos registracijos ir dėl jo paties registracijos.
22 straipsnis
Tolesnės registruotojų pareigos
1. Po įregistravimo registruotojas savo iniciatyva ir nepagrįstai nedelsdamas privalo atnaujinti savo registraciją atitinkama nauja informacija ir pateikti ją Agentūrai šiais atvejais:
a) pasikeitus jo statusui, pavyzdžiui, kaip gamintojo, importuotojo arba gaminio gamintojo arba tapatybei, pavyzdžiui, pavadinimui arba adresui;
b) pasikeitus cheminės medžiagos sudėčiai, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;
c) pasikeitus metiniam ar bendram jo gaminamam ar importuojamam kiekiui arba jo gaminamuose arba importuojamuose gaminiuose esančių cheminių medžiagų kiekiui, jei dėl šių pokyčių pasikeičia kiekio lygis tonomis, taip pat nutraukus gamybą ar importą;
d) nustačius gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos naujus naudojimo būdus ir naudojimo būdus, kurių nerekomenduojama taikyti pagal VI priedo 3.7 skirsnį;
e) atsiradus naujai informacijai apie cheminės medžiagos riziką žmogaus sveikatai ir (arba) aplinkai, apie kurias, kaip pagrįstai tikimasi, jis sužinojo, jei dėl šių žinių reikia keisti saugos duomenų lapą arba cheminės saugos ataskaitą;
f) pasikeitus cheminės medžiagos klasifikacijai ir ženklinimui;
g) atnaujinus ar pakeitus cheminės saugos ataskaitą arba VI priedo 5 skirsnį;
h) jei registruotojas nustato, kad būtina atlikti vieną iš IX ar X prieduose išvardytų bandymų — tokiu atveju parengiamas pasiūlymas bandymui atlikti;
i) pasikeičia registruojant suteikta teisė susipažinti su informacija.
Agentūra šią informaciją praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.
2. Registruotojas pateikia Agentūrai atnaujintą registracijos dokumentaciją, nurodydamas informaciją, privalomą pateikti pagal sprendimą, priimtą remiantis 40, 41 ar 46 straipsniais arba atsižvelgia į sprendimą, priimtą pagal 60 ir 73 straipsnius, laikydamasis tame sprendime nurodyto termino. Agentūra atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai praneša, kad informaciją galima rasti jos duomenų bazėje.
3. Agentūra pagal 20 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą pastraipas atlieka kiekvienos atnaujintos registracijos dokumentacijos išsamumo patikrą. Kai atnaujinama pagal 12 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 1 dalies c punktą, Agentūra patikrina registruotojo pateiktos informacijos išsamumą ir 20 straipsnio 2 dalis taikoma atitinkamai.
4. 11 arba 19 straipsniuose numatytais atvejais kiekvienas registruotojas atskirai pateikia šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą informaciją.
5. Pateikiant atnaujintą registracijos dokumentaciją sumokama atitinkama mokesčio, privalomo pagal IX antraštinę dalį, dalis.
5 SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, ir cheminėms medžiagoms, apie kurias buvo pranešta
23 straipsnis
Specialios nuostatos, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis
1. 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 17, 18 ir 21 straipsniai iki 2010 m. gruodžio 1 d. netaikomi šioms cheminėms medžiagoms:
a) cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamos 1 arba 2 kategorijos kancerogeninėmis, mutageninėmis arba toksiškomis reprodukcijai cheminėmis medžiagomis, ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip vieną toną;
b) cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios pagal Direktyvą 67/548/EEB klasifikuojamos labai toksiškomis vandens organizmams ir gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus (R50/53), ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 100 tonų;
c) cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 1 000 tonų.
2. 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 17, 18 ir 21 straipsniai iki 2013 m. birželio 1 d. netaikomi cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 100 tonų.
3. 5 straipsnis,6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 17, 18 ir 21 straipsniai iki 2018 m. birželio 1 d. netaikomi cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių Bendrijoje bent vieną kartą nuo 2007 m. birželio 1 d. per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamino arba į ją importavo ne mažiau kaip 1 toną.
4. Nepažeidžiant 1–3 dalių, registracijos dokumentacija gali būti pateikta anksčiau bet kuriuo metu iki nustatyto termino.
5. Šis straipsnis su reikiamomis adaptacijomis taikomas pagal 7 straipsnį registruojamoms cheminėms medžiagoms.
24 straipsnis
Cheminės medžiagos, apie kurias pranešta
1. Pranešimas apie chemines medžiagas, pateiktas pagal Direktyvą 67/548/EEB, laikomas registracija pagal šią antraštinę dalį, ir Agentūra iki 2008 m. gruodžio 1 d. suteikia tokiai cheminei medžiagai registracijos numerį.
2. Jei gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos, apie kurią pranešta, kiekis, tenkantis vienam gamintojui ar importuotojui, pasiekia kitą kiekio lygį remiantis 12 straipsniu, pagal 10 ir 12 straipsnius pateikiama papildoma informacija, atitinkanti šį kiekio lygį, taip pat ir kiekvieną žemesnį kiekio lygį, jei tokia informacija dar nebuvo pateikta pagal minėtus straipsnius.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
DALIJIMASIS DUOMENIMIS IR NEREIKALINGŲ BANDYMŲ VENGIMAS
1 SKYRIUS
Tikslai ir bendrosios taisyklės
25 straipsnis
Tikslai ir bendrosios taisyklės
1. Norint išvengti bandymų su gyvūnais, bandymai su stuburiniais gyvūnais šio reglamento tikslais atliekami tik nesant kitos išeities. Taip pat būtina imtis priemonių, kad nebūtų kartojami jau atlikti kiti bandymai.
2. Dalijimasis informacija ir bendras jos pateikimas pagal šį reglamentą apima techninius duomenis ir ypač informaciją apie cheminėms medžiagoms būdingas savybes. Registruotojai nesikeičia informacija apie savo veiklą rinkoje, ypač apie gamybos pajėgumus, gamybos arba pardavimų apimtis, importo apimtį arba užimamą rinkos dalį.
3. Tyrimų santraukos ar išsamios tyrimų santraukos, kurios buvo pateiktos registruojant pagal šį reglamentą mažiausiai prieš 12 metų, gali būti naudojamos kitų gamintojų ar importuotojų registravimo tikslais.
2 SKYRIUS
Taisyklės, skirtos cheminėms medžiagoms, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, ir preliminariai neįregistravusiems cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, registruotojams
26 straipsnis
Pareiga teirautis informacijos prieš registruojant
1. Kiekvienas cheminės medžiagos, kuriai netaikomas pereinamasis laikotarpis, potencialus registruotojas arba cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, potencialus registruotojas, kuris nėra preliminariai jos įregistravęs pagal 28 straipsnį, pateikia Agentūrai užklausą, ar registracijos dokumentacija tai pačiai cheminei medžiagai jau buvo pateikta. Kartu su užklausa jis pateikia Agentūrai šią informaciją:
a) savo tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje, išskyrus naudojimo vietas;
b) cheminės medžiagos tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;
c) kuriems informacijos reikalavimams patenkinti jam reikės atlikti naujus tyrimus su stuburiniais gyvūnais;
d) kuriems informacijos reikalavimams patenkinti jam reikės atlikti kitus naujus tyrimus.
2. Jei ta pati cheminė medžiaga nebuvo anksčiau registruota, Agentūra atitinkamai informuoja potencialų registruotoją.
3. Jei ta pati cheminė medžiaga buvo įregistruota mažiau kaip prieš 12 metų, Agentūra nedelsdama praneša potencialiam registruotojui ankstesnio (-ių) registruotojo (-ų) pavadinimus ir adresus bei informaciją apie atitinkamas jo (jų) pateiktas tyrimų ar išsamias tyrimų santraukas.
Tyrimai, kuriems naudojami stuburiniai gyvūnai, nekartojami.
Tuo pat metu Agentūra praneša ankstesniems registruotojams potencialaus registruotojo pavadinimą ir adresą. Laikantis 27 straipsnio, turimais tyrimais dalijamasi su potencialiu registruotoju.
4. Jei keli potencialūs registruotojai pateikė užklausą dėl tos pačios cheminės medžiagos, Agentūra nedelsdama visiems potencialiems registruotojams praneša kitų potencialių registruotojų pavadinimus ir adresus.
27 straipsnis
Dalijimasis turimais duomenimis apie registruotas chemines medžiagas
1. Jei cheminė medžiaga buvo įregistruota mažiau kaip prieš 12 metų, kaip nurodyta 26 straipsnio 3 dalyje, potencialus registruotojas:
a) privalo — jei informacija susijusi su bandymais su stuburiniais gyvūnais, ir
b) gali — jei informacija nesusijusi su bandymais su stuburiniais gyvūnais,
prašyti, kad ankstesnis (-i) registruotojas (-ai) suteiktų informaciją, kuri jam reikalinga pagal 10 straipsnio a punkto vi ir vii papunkčius siekiant įregistruoti cheminę medžiagą.
2. Kai informacijos prašoma pagal 1 dalį, 1 dalyje nurodytas (-i) potencialus (-ūs) ir ankstesnis (-i) registruotojas (-ai) deda visas pastangas siekdamas (-i) susitarimo dėl dalijimosi informacija, reikalinga potencialiam (-iems) registruotojui (-ams) pagal 10 straipsnio a punkto vi ir vii papunkčius. Vietoj susitarimo, šiuo klausimu galima kreiptis į Arbitražo komisiją ir vykdyti jos sprendimą.
3. Ankstesnis registruotojas ir potencialus (-ūs) registruotojas (-ai) deda visas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacijos pasidalijimo išlaidos nustatomos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojant. Tai pasiekti gali būti lengviau laikantis minėtais principais pagrįstų išlaidų pasidalijimo gairių, kurias Agentūra patvirtina pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą. Registruotojai privalo dalintis tik tas išlaidas, kurios susijusios su informacija, kurią jie privalo pateikti pagal jų registracijos reikalavimus.
4. Kai pasiekiamas susitarimas dėl dalijimosi informacija, ankstesnysis registruotojas pateikia naujam registruotojui sutartą informaciją ir suteikia jam leidimą daryti nuorodą į ankstesniojo registruotojo visapusišką tyrimų ataskaitą.
5. Nepavykus susitarti, potencialus (-ūs) registruotojas (-ai) informuoja apie tai Agentūrą ir ankstesnį (-ius) registruotoją (-us), anksčiausiai per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jis sužinojo iš Agentūros ankstesnio (-ių) registruotojo (-ų) pavadinimą ir adresą.
6. Per vieno mėnesio laikotarpį po 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo, Agentūra suteikia potencialiam registruotojui leidimą jo registracijos dokumentacijoje daryti nuorodą į informaciją, kurios jis prašė, su sąlyga, kad potencialus registruotojas, Agentūrai pareikalavus, pateiks įrodymų, kad jis ankstesniam (-iems) registruotojui (-ams) sumokėjo dalį turėtų išlaidų, susijusių su ta informacija. Ankstesnysis (-ieji) registruotojas(-ai) turi teisę reikalauti, kad potencialus registruotojas padengtų proporcingą dalį jo (jų) patirtų išlaidų. Apskaičiuoti proporcingą dalį gali padėti Agentūros pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą patvirtintos gairės. Jei jis (jie) pateikia potencialiam registruotojui visapusišką tyrimų ataskaitą, ankstesnis (-i) registruotojas (-ai) turi teisę potencialaus registruotojo reikalauti po lygiai pasidalinti jo (jų) patirtas išlaidas; prireikus šio reikalavimo vykdymą užtikrina nacionaliniai teismai.
7. Pagal šio straipsnio 6 dalį priimti Agentūros sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.
8. 21 straipsnio 1 dalyje numatytas laukimo laikotarpis iki įregistravimo naujam registruotojui pratęsiamas keturiais mėnesiais, jei to prašo ankstesnis registruotojas.
3 SKYRIUS
Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, taisyklės
28 straipsnis
Pareiga preliminariai įregistruoti chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis
1. Siekdamas pasinaudoti 23 straipsnyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, kiekvienas potencialus cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios kiekis siekia ne mažiau kaip vieną toną per metus, įskaitant visas tarpines chemines medžiagas, registruotojas pateikia Agentūrai šią informaciją:
a) cheminės medžiagos pavadinimą, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje, įskaitant jos EINECS ir CAS numerį ar, jei jo nėra, kitus tapatybės kodus;
b) savo pavadinimą ir adresą bei kontaktinio asmens pavardę ir, kai tinkama, pagal 4 straipsnį jam atstovaujančio asmens pavardę ir adresą, kaip nurodyta VI priedo 1 skirsnyje;
c) numatomą galutinį registravimo terminą ir kiekio tonomis lygį;
d) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavadinimą (-us), kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje, įskaitant jos (jų) EINECS ir CAS numerį arba, jei jų nėra, kitus tapatybės kodus, apie kurią (-as) turima informacija yra reikalinga taikyti XI priedo 1.3 ir 1.5 skirsnius.
2. 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama per laikotarpį, kuris prasideda 2008 m. birželio 1 d. ir baigiasi 2008 m. gruodžio 1 d.
3. Registruotojai, kurie nepateikė pagal 1 dalį privalomos informacijos, negali remtis 23 straipsniu.
4. Iki 2009 m. sausio 1 d. Agentūra savo tinklavietėje paskelbia cheminių medžiagų, nurodytų 1 dalies a ir d punktuose, sąrašą. Šiame sąraše pateikiami tik cheminių medžiagų pavadinimai, jų EINECS ir CAS numeriai, jei jie yra, ir kiti tapatybės kodai bei pirmasis numatomas registravimo terminas.
5. Jei tolesnis cheminės medžiagos naudotojas paskelbtame sąraše neranda jį dominančios cheminės medžiagos, jis gali pranešti Agentūrai, kad norėtų gauti informacijos apie ją, bei nurodyti savo kontaktinius duomenis ir savo dabartinio tiekėjo duomenis. Agentūra paskelbia tos cheminės medžiagos pavadinimą savo interneto svetainėje ir paprašyta perduoda potencialiam registruotojui tolesnio naudotojo kontaktinius duomenis.
6. Potencialūs registruotojai, kurie po 2008 m. gruodžio 1 d. pirmą kartą pagamina ar importuoja ne mažiau kaip vieną toną per metus cheminės medžiagos, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, arba pirmą kartą naudoja cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, gaminių gamybai arba pirmą kartą importuoja gaminį, į kurio sudėtį įeina registruotina medžiaga, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, turi teisę remtis 23 straipsniu tuo atveju, jei jie pateikia Agentūrai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją per 6 mėnesius nuo cheminės medžiagos pagaminimo, importavimo ar panaudojimo pirmą kartą ne mažesniais kiekiais kaip viena tona per metus ir ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki atitinkamo 23 straipsnyje nustatyto termino.
7. Gamintojai ir importuotojai, kurie pagamina ar importuoja mažiau nei 1 toną per metus cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis ir kurios nurodytos pagal šio straipsnio 4 dalį Agentūros skelbiamame sąraše, taip pat ir tų cheminių medžiagų tolesni naudotojai bei tretieji asmenys, turintys informacijos apie tas chemines medžiagas, gali pateikti Agentūrai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba kitą su tomis cheminėmis medžiagomis susijusią atitinkamą informaciją, siekdami dalyvauti 29 straipsnyje nurodytame informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forume.
29 straipsnis
Informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forumai
1. Visi potencialūs registruotojai, tolesni naudotojai ir trečiosios šalys, kurie pateikė Agentūrai informaciją pagal 28 straipsnį arba kurių informacija apie tą pačią cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, Agentūra disponuoja pagal 15 straipsnį, arba registruotojai, pateikę registruoti tą cheminę medžiagą, kuriai taikomas pereinamasis laikotarpis, nepasibaigus 23 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, dalyvauja informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo forume (SIEF).
2. Kiekvieno SIEF tikslas:
a) sudaryti sąlygas potencialiems registruotojams įregistravimo tikslais keistis informacija, nurodyta 10 straipsnio a punkto vi ir vii papunkčiuose, kad nebūtų kartojami jau atlikti tyrimai; ir
b) potencialiems registruotojams suderinti cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą, jei tos pačios cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas skiriasi.
3. SIEF dalyviai pateikia kitiems dalyviams turimus tyrimų rezultatus, atsako į kitų dalyvių prašymus pateikti informaciją, bendrai nustato tolesnių tyrimų poreikius siekdami 2a dalyje nurodytų tikslų ir organizuoja tokių tyrimų atlikimą. Visi SIEF veikia iki 2018 m. birželio 1 d.
30 straipsnis
Dalijimasis duomenimis, gautais atliekant bandymus
1. Prieš atlikdamas bandymą, būtiną vykdant registracijos tikslais informacijai keliamus reikalavimus, SIEF dalyvis SIEF pateikia užklausimą, ar atitinkami tyrimai jau buvo atlikti. Jei atitinkamų tyrimų, kurių metu naudoti bandymai su stuburiniais gyvūnais, rezultatus jau turi SIEF, to SIEF dalyvis paprašo šių tyrimų rezultatų. Jei atitinkamų tyrimų, kurių metu nebuvo naudoti bandymai su stuburiniais gyvūnais, rezultatus jau turi SIEF, to SIEF dalyvis gali prašyti šių tyrimų rezultatų.
Per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo tyrimų savininkas pateikia prašytojui (-ams) įrodymus apie to tyrimo išlaidas. Dalyvis (-iai) deda visas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacijos pasidalijimo išlaidos būtų nustatomos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojant. Tai pasiekti gali būti lengviau laikantis išlaidų pasidalijimo gairių, kurios yra pagrįstos minėtais principais ir kurias Agentūra patvirtina pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą. Nepavykus susitarti, išlaidos dalijamos po lygiai. Savininkas per dvi savaites nuo mokėjimo gavimo suteikia leidimą registracijos tikslu daryti nuorodą į visapusišką tyrimų ataskaitą. Registruotojai privalo dalintis tik tas išlaidas, kurios susijusios su informacija, kurią jie privalo pateikti pagal jų registracijos reikalavimus.
2. Jei SIEF neturi reikiamų tyrimų atliekant bandymus rezultatų, kiekviename SIEF vienas forumo dalyvis kitų vardu atlieka tik vieną tyrimą vienam informacijos reikalavimui įvykdyti. Jie imasi visų pagrįstų veiksmų, kad iki Agentūros nustatyto termino susitartų dėl to, kas atliks bandymą kitų dalyvių vardu ir pateiks tyrimų santrauką arba išsamią tyrimų santrauką Agentūrai. Nepavykus susitarti, Agentūra nustato, kuris registruotojas arba tolesnis naudotojas atlieka bandymą. Visi SIEF dalyviai, kuriems reikalingas tyrimas, prisideda prie tyrimo atlikimo išlaidų dalimi, atitinkančia dalyvaujančių potencialių registruotojų skaičių. Dalyviai, kurie patys neatlieka tyrimo, įgyja teisę gauti visapusišką tyrimų ataskaitą per dvi savaites nuo sumokėjimo tyrimą vykdžiusiam dalyviui.
3. Jei 1 dalyje nurodyto tyrimo, kurio metu atliekami bandymai su stuburiniais gyvūnais, savininkas atsisako kitam (-iems) dalyviui (-iams) pateikti įrodymus apie to tyrimo išlaidas arba patį tyrimą, jis neturi teisės tęsti registracijos tol, kol nepateiks minėtos informacijos kitam (-iems) dalyviui (-iams). Kitas (-i) dalyvis (-iai) tęsia registraciją nevykdydamas (-i) atitinkamo informacijos reikalavimo, ir paaiškina šio nevykdymo priežastį registracijos dokumentacijoje. Tyrimas nekartojamas, išskyrus tuos atvejus, jei šios informacijos savininkas per 12 mėnesių nuo kito (-ų) dalyvio (-ių) registracijos datos nepateikia jam (jiems) šios informacijos ir Agentūra nusprendžia, kad jie turi pakartoti bandymą. Tačiau jei kitas registruotojas jau buvo pateikęs registraciją, kurioje pateikta ši informacija, Agentūra suteikia kitam (-iems) dalyviui (-iams) leidimą savo dokumentacijoje daryti nuorodą į šią informaciją. Jei kitas registruotojas pateikia kitam (-iems) dalyviui (-iams) visapusišką tyrimų ataskaitą, jis turi teisę reikalauti kito (-ų) dalyvio (-ių) po lygiai pasidalinti jo patirtas išlaidas; šio reikalavimo vykdymą užtikrina nacionaliniai teismai.
4. Jei 1 dalyje nurodyto tyrimo, kurio metu neatliekami bandymai su stuburiniais gyvūnais, savininkas atsisako kitam (-iems) SIEF dalyviui (-iams) pateikti įrodymus apie to tyrimo išlaidas arba patį tyrimą, kiti SIEF dalyviai tęsia registraciją taip tarsi SIEF nėra atitinkamo tyrimo.
5. Pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį priimti Agentūros sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.
6. Tyrimo savininkui, kuris atsisakė pateikti įrodymus apie tyrimo išlaidas arba pačio tyrimo rezultatus, kaip nurodyta šio straipsnio 3 arba 4 dalyje, taikomos sankcijos pagal 126 straipsnį.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
INFORMACIJA TIEKIMO GRANDINĖJE
31 straipsnis
Saugos duomenų lapų reikalavimai
1. Cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ tiekėjas pateikia cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ gavėjui pagal II priedą užpildytą saugos duomenų lapą, jei:
a) cheminė medžiaga ar mišinys atitinka klasifikavimo kaip pavojingi kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; arba
b) cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus; arba
c) cheminė medžiaga įtraukta į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, dėl kitų priežasčių, nei nurodytosios a ir b punktuose.
2. Bet kuris tiekimo grandinės dalyvis, pagal 14 arba 37 straipsnį privalantis atlikti cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą, užtikrina, kad saugos duomenų lape esanti informacija atitiktų tame vertinime pateiktą informaciją. Jei saugos duomenų lapas parengiamas ►M3 mišiniui ◄ ir tiekimo grandinės dalyvis parengė to ►M3 mišinio ◄ cheminės saugos vertinimą, pakanka, kad saugos duomenų lape esanti informacija atitiktų ►M3 mišinio ◄ cheminės saugos ataskaitą — nebūtina, kad ji atitiktų kiekvienos ►M3 mišinio ◄ sudėtyje esančios cheminės medžiagos cheminės saugos ataskaitą.
3. Tiekėjas pateikia gavėjui pastarojo prašymu pagal II priedą parengtą saugos duomenų lapą, jeigu mišinys neatitinka klasifikavimo kaip pavojingas kriterijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I ir II antraštines dalis, tačiau savo sudėtyje turi:
a) bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame mišinyje – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio; arba
b) bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra 2 kategorijos kancerogeninė arba 1A, 1B ir 2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją, 1 kategorijos odą jautrinanti, 1 kategorijos kvėpavimo takus jautrinanti ar poveikį laktacijai arba vaikui per motinos pieną turinti medžiaga ar patvari, biologinio kaupimosi ir toksiška (PBT) pagal XIII priede nustatytus kriterijus arba labai patvari ir didelio biologinio kaupimosi (vPvB) medžiaga pagal XIII priede nustatytus kriterijus, arba buvo įtraukta į 59 straipsnio 1 dalyje sudarytą sąrašą dėl kitų priežasčių nei nurodytosios a punkte, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės; arba
c) cheminę medžiagą, kuriai Bendrijoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.
4. Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.
5. Saugos duomenų lapas pateikiamas oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar ►M3 mišinys ◄ tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip.
6. Saugos duomenų lape nurodoma data. Jį sudaro tokios antraštės:
1) cheminės medžiagos ir (arba) ►M3 mišinio ◄ ir bendrovės ir (arba) įmonės pavadinimas;
2) galimi pavojai;
3) sudėtis ir informacija apie komponentus;
4) pirmosios pagalbos priemonės;
5) priešgaisrinės priemonės;
6) avarijų likvidavimo priemonės;
7) naudojimas ir sandėliavimas;
8) poveikio prevencijos priemonės ir asmens apsauga;
9) fizikinės ir cheminės savybės;
10) stabilumas ir reaktingumas;
11) toksikologinė informacija;
12) ekologinė informacija;
13) atliekų tvarkymas;
14) informacija apie gabenimą;
15) informacija apie reglamentavimą;
16) kita informacija.
7. Bet kuris tiekimo grandinės dalyvis, kuris pagal 14 arba 37 straipsnį privalo parengti cheminės saugos ataskaitą, į saugos duomenų lapo priedą įtraukia atitinkamus poveikio scenarijus (įskaitant, kur tinkama, naudojimo ir poveikio kategorijas), apimančius nustatytus naudojimo būdus bei konkrečias sąlygas, reikalaujamas taikant XI priedo 3 skirsnį.
Bet kuris tolesnis naudotojas, užpildydamas savo saugos duomenų lapą nustatytiems naudojimo būdams, įtraukia susijusius poveikio scenarijus iš jam pateikto saugos duomenų lapo ir naudoja kitą tinkamą informaciją.
Platintojas perduoda atitinkamus poveikio scenarijus ir kitą atitinkamą informaciją iš jam pateikto saugos duomenų lapo, užpildydamas savo saugos duomenų lapą tiems naudojimo būdams, kuriems jis perdavė informaciją pagal 37 straipsnio 2 dalį.
8. Saugos duomenų lapas pateikiamas nemokamai raštu ar elektroniniu būdu ne vėliau kaip tą dieną, kurią cheminė medžiaga ar mišinys patiekti pirmą kartą.
9. Tiekėjai nedelsdami atnaujina saugos duomenų lapą tokiais atvejais:
a) nedelsiant po to, kai sužinoma nauja informacija, kuri gali turėti įtakos rizikos valdymo priemonėms, arba nauja informacija apie pavojus;
b) kai tik autorizacija buvo suteikta ar atsisakyta ją suteikti;
c) kai tik buvo nustatyti apribojimai.
Nauja informacijos versija su nurodyta data, pažymėta „Peržiūrėta: (data)“, nemokamai rašytinė ar elektroniniu būdu pateikiama visiems ankstesniems gavėjams, kuriems cheminė medžiaga ar ►M3 mišinys ◄ buvo tiekiami paskutinius 12 mėnesių. Po registracijos atliekant atnaujinimus pateikiamas registracijos numeris.
10. Jeigu laikotarpiu nuo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 įsigaliojimo iki 2010 m. gruodžio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal tą reglamentą, ta klasifikacija gali būti įtraukta į saugos duomenų lapą kartu su klasifikacija pagal Direktyvą 67/548/EEB.
Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. saugos duomenų lapuose pateikiama klasifikacija pagal Direktyvą 67/548/EEB ir Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.
Jeigu laikotarpiu nuo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 įsigaliojimo iki 2015 m. birželio 1 d. mišiniai klasifikuojami pagal tą reglamentą, ta klasifikacija gali būti įtraukta į saugos duomenų lapą kartu su klasifikacija pagal Direktyvą 1999/45/EB. Tačiau jeigu iki 2015 m. birželio 1 d. cheminės medžiagos ir mišiniai tiek klasifikuojami, tiek ženklinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ta klasifikacija pateikiama saugos duomenų lape kartu su cheminės medžiagos, mišinio ir jo sudedamųjų dalių klasifikacija pagal atitinkamai Direktyvą 67/548/EEB ir Direktyvą 1999/45/EB.
32 straipsnis
Pareiga perduoti tolesniems tiekimo grandinės dalyviams informaciją apie chemines medžiagas — atskiras arba esančias ►M3 mišinių ◄ sudėtyje, kurioms saugos duomenų lapas neprivalomas
1. Bet kuris cheminės medžiagos — atskiros ar esančios ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, tiekėjas, kuris pagal 31 straipsnį neprivalo pateikti saugos duomenų lapo, gavėjui pateikia šią informaciją:
a) cheminių medžiagų, apie kurias pateikiama informacija pagal šios dalies b, c arba d punktus, registracijos numerį (-ius), nurodytą (-us) 20 straipsnio 3 dalyje (jei yra);
b) ar cheminei medžiagai privaloma autorizacija bei išsamią informaciją apie suteiktą arba atsisakytą suteikti autorizaciją pagal VII antraštinę dalį šioje tiekimo grandinėje;
c) išsamią informaciją apie apribojimus, nustatytus pagal VIII antraštinę dalį;
d) kitą turimą ir svarbią informaciją apie cheminę medžiagą, kuri yra būtina nustatant ir taikant atitinkamas rizikos valdymo priemones, įskaitant konkrečias sąlygas, reikalaujamas taikant XI priedo 3 skirsnį.
2. 1 dalyje nurodyta informacija rašytiniu ar elektroniniu būdu nemokamai pateikiama ne vėliau kaip pirmą kartą pristatant cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, po 2007 m. birželio 1 d.
3. Tiekėjai nedelsdami šią informaciją atnaujina tokiais atvejais:
a) nedelsiant po to, kai sužinoma nauja informacija, kuri gali turėti įtakos rizikos valdymo priemonėms, arba nauja informacija apie pavojingumą;
b) kai tik autorizacija buvo suteikta ar atsisakyta ją suteikti;
c) kai tik buvo nustatyti apribojimai.
Be to, atnaujinta informacija raštu ar elektroniniu būdu nemokamai pateikiama visiems ankstesniems gavėjams, kuriems cheminė medžiaga ar ►M3 mišinys ◄ buvo tiekiami paskutinius 12 mėnesių. Po registracijos atliekant atnaujinimus pateikiamas registracijos numeris.
33 straipsnis
Pareiga perduoti informaciją apie gaminiuose esančias medžiagas
1. Gaminio, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, atitinkanti 57 straipsnio kriterijus ir nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas pateikia gaminio gavėjui pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima saugiai naudoti.
2. Vartotojo prašymu gaminio, kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, atitinkanti 57 straipsnio kriterijus ir nustatyta pagal 59 straipsnio 1 dalį, ir kurios koncentracija viršija 0,1 % masės (masės %), tiekėjas pateikia vartotojui pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima saugiai naudoti.
Reikiama informacija nemokamai suteikiama per 45 dienas nuo prašymo gavimo datos.
34 straipsnis
Pareiga perduoti pirmesniems tiekimo grandinės dalyviams informaciją apie chemines medžiagas ir ►M3 mišinius ◄
Bet kuris cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ tiekimo grandinės dalyvis perduoda pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui tokią informaciją:
a) naujus duomenis apie pavojingas savybes, nepriklausomai nuo atitinkamų naudojimo būdų;
b) bet kokią kitą informaciją, kuri leistų suabejoti jam pateiktame saugos duomenų lape nustatytų rizikos valdymo priemonių tinkamumu ir kuri pateikiama tik nustatytiems naudojimo būdams.
Platintojai tokią informaciją perduoda pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui.
35 straipsnis
Darbuotojų teisė susipažinti su informacija
Darbdavys suteikia galimybę darbuotojams ir jų atstovams susipažinti su informacija, pagal 31 ir 32 straipsnius pateikiama apie chemines medžiagas ar ►M3 mišinius ◄ , kuriuos jie naudoja ar kurių poveikį jie gali patirti dirbdami.
36 straipsnis
Prievolė saugoti informaciją
1. Kiekvienas gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas ir platintojas surenka visą informaciją, kuri reikalinga vykdyti jo pareigoms pagal šį reglamentą, ir laiko bei leidžia su ja susipažinti ne mažiau kaip 10 metų po to, kai jis cheminę medžiagą ar ►M3 mišinį ◄ paskutinį kartą pagamino, importavo, patiekė ar naudojo. Nepažeidžiant II ir VI antraštinių dalių, tas gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas ar platintojas nedelsdamas pateikia šią informaciją arba leidžia su ja susipažinti kiekvienai tos valstybės narės, kurios teritorijoje jis įsisteigęs, kompetentingai institucijai ar Agentūrai jų prašymu.
2. Jei registruotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas nutraukia veiklą arba perduoda visą arba dalį savo veiklos trečiajai šaliai, už registruotojo, tolesnio naudotojo arba platintojo įmonės likvidavimą atsakinga šalis arba jo atsakomybę tiekti rinkai atitinkamą cheminę medžiagą ar ►M3 mišinį ◄ perimanti šalis yra įpareigota vykdyti 1 dalyje numatytą prievolę vietoje registruotojo, tolesnio naudotojo arba platintojo.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
TOLESNI NAUDOTOJAI
37 straipsnis
Tolesnio naudotojo atliekami cheminės saugos vertinimai ir pareiga nustatyti, taikyti bei rekomenduoti rizikos mažinimo priemones
1. Tolesnis naudotojas ar platintojas gali pateikti informaciją, padedančią pasirengti registracijai.
2. Bet kuris tolesnis naudotojas turi teisę, raštu pateikdamas bent trumpą bendrą naudojimo būdo aprašymą (atspausdinta ar elektronine versija), apie cheminės medžiagos naudojimo būdą pranešti gamintojui, importuotojui, tolesniam naudotojui ar platintojui, kuris tiekia jam cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, siekdamas, kad jo naudojimo būdas taptų nustatytu naudojimo būdu. Pranešdamas apie naudojimo būdą, jis pateikia pakankamai informacijos, kuri leistų gamintojui, importuotojui ar tolesniam naudotojui, kuris pateikė cheminę medžiagą, parengti savo naudojimo būdo poveikio scenarijų arba prireikus naudojimo ir poveikio kategoriją savo cheminės saugos vertinime.
Platintojai šią informaciją perduoda pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui ar platintojui. Gavę šią informaciją, tolesni naudotojai gali parengti nustatyto (-ų) naudojimo būdo (-ų) poveikio scenarijų arba perduoti informaciją kitam pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui.
3. Registruotų cheminių medžiagų gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas įvykdo 14 straipsnyje nustatytą prievolę arba prieš kitą kartą tiekdamas cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ sudėtyje — šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą pateikusiam tolesniam naudotojui, jei šis prašymas buvo pateiktas likus ne mažiau kaip mėnesiui iki cheminės medžiagos tiekimo pradžios, arba per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė.
Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas vykdo šį prašymą ir 14 straipsnyje nustatytas prievoles iki 23 straipsnyje nurodyto atitinkamo termino pabaigos, jei tolesnis naudotojas tokį prašymą pateikė likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki atitinkamo termino pabaigos.
Jei gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas, įvertinę naudojimo būdą pagal 14 straipsnį, negali jo įtraukti kaip nustatyto naudojimo būdo dėl žmonių sveikatos ar aplinkos apsaugos priežasčių, jie nedelsdami raštu praneša Agentūrai ir tolesniam naudotojui to priežastį (-is) ir tolesniam (-iems) naudotojui (-ams) šią cheminę medžiagą pateikti gali tik tuo atveju, jei su 31 ar 32 straipsniuose nurodyta informacija pateikia ir šią (šias) priežastį (-is). Pagal 22 straipsnio 1 dalies d punktą gamintojas ar importuotojas įtraukia šį naudojimo būdą į savo atnaujintą registraciją, kaip numatyta VI priedo 3.7 skirsnyje.
4. Tolesnis cheminės medžiagos — atskiros ar esančios ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, naudotojas pagal XII priedą parengia cheminės saugos ataskaitą kiekvienam naudojimo būdui, neatitinkančiam sąlygų, aprašytų saugos duomenų lape pateiktame poveikio scenarijuje arba, kur tinkama, naudojimo ir poveikio kategorijoje, arba kiekvienam naudojimo būdui, kurio tiekėjas nerekomenduoja.
Tolesnis naudotojas neprivalo rengti cheminės saugos ataskaitos, jei:
a) pagal 31 straipsnį nebūtina pateikti saugos duomenų lapą kartu su chemine medžiaga ar ►M3 mišiniu ◄ ;
b) pagal 14 straipsnį jo tiekėjas neprivalo parengti cheminės saugos ataskaitos;
c) tolesnis naudotojas sunaudoja cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ iš viso mažiau nei vieną toną per metus;
d) tolesnis naudotojas taiko ar rekomenduoja cheminės medžiagos poveikio scenarijų, apimantį bent tas sąlygas, kurios aprašytos jam su saugos duomenų lapu pateiktame poveikio scenarijuje;
e) cheminės medžiagos koncentracija ►M3 mišinyje ◄ yra mažesnė nei bet kuri iš koncentracijų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalyje;
f) tolesnis naudotojas cheminę medžiagą naudoja produkto ir technologinių tyrimų bei plėtros tikslais, su sąlyga, kad rizika žmogaus sveikatai ir aplinkai yra tinkamai kontroliuojami laikantis darbuotojų ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
5. Tolesnis naudotojas nustato, taiko ir, jei tinka, rekomenduoja atitinkamas priemones, skirtas tinkamai valdyti riziką, nustatytą bet kuriuo iš šių būdų:
a) jam pateiktame (-uose) saugos duomenų lape (-uose);
b) jo paties atliktame cheminės saugos vertinime;
c) pagal 32 straipsnį jam pateiktoje informacijoje apie rizikos valdymo priemones.
6. Jei tolesnis naudotojas neparengia cheminės saugos ataskaitos pagal 4 dalies c punktą, jis apsvarsto cheminės medžiagos naudojimo būdus ir nustato bei taiko reikiamas rizikos valdymo priemones, būtinas užtikrinti tinkamą rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai valdymą. Prireikus ši informacija įtraukiama į jo parengtą saugos duomenų lapą.
7. Tolesni naudotojai saugo, nuolat atnaujina ir prireikus pateikia savo parengtą cheminės saugos ataskaitą.
8. Pagal šio straipsnio 4 dalį parengtoje cheminės saugos ataskaitoje nereikia atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai, kylančią dėl galutinių naudojimo būdų, išdėstytų 14 straipsnio 5 dalyje.
38 straipsnis
Tolesnių naudotojų prievolė pranešti informaciją
1. Tolesnis naudotojas, prieš pradėdamas konkrečiu būdu naudoti cheminę medžiagą, kurią pirmesnis tiekimo grandinės dalyvis įregistravo pagal 6 arba 18 straipsnius, ar prieš tęsdamas tokį naudojimą, praneša Agentūrai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją šiais atvejais:
a) pagal 37 straipsnio 4 dalį tolesnis naudotojas turi parengti cheminės saugos ataskaitą; arba
b) tolesnis naudotojas naudojasi 37 straipsnio 4 dalies c arba f punktuose nustatytomis išimtimis.
2. Tolesnis naudotojas pateikia šią informaciją:
a) savo tapatybę ir kontaktinius duomenis, kaip nurodyta VI priedo 1.1 skirsnyje;
b) 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą (-us) registracijos numerį (-ius), jei toks (-ių) yra;
c) cheminės (-ių) medžiagos (-ų), tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 2.1–2.3.4 skirsniuose;
d) gamintojo (-jų), importuotojo (-jų) arba kito tiekėjo tapatybę, kaip nurodyta VI priedo 1.1 skirsnyje;
e) trumpą bendrą naudojimo būdo (-ų), kaip nurodyta VI priedo 3.5 skirsnyje, bei naudojimo būdo (-ų) sąlygų aprašymą;
f) išskyrus atvejus, kai tolesnis naudotojas remiasi 37 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta išimtimi, pasiūlymą atlikti papildomus bandymus su stuburiniais gyvūnais, jei, tolesnio naudotojo nuomone, tai būtina jo cheminės saugos vertinimui parengti.
3. Tolesnis naudotojas nedelsdamas atnaujina šią informaciją, jei pagal 1 dalį pateikta informacija pasikeičia.
4. Jei tolesnio naudotojo nustatyta cheminės medžiagos klasifikacija skiriasi nuo jo tiekėjo nustatytos klasifikacijos, apie tai tolesnis naudotojas praneša Agentūrai.
5. Išskyrus atvejus, kai tolesnis naudotojas remiasi 37 straipsnio 4 dalies c punkte numatyta išimtimi, pateikti informaciją pagal šio straipsnio 1–4 dalis neprivaloma, jei tolesnis naudotojas per metus tam konkrečiam naudojimo būdui sunaudoja mažiau nei 1 toną cheminės medžiagos — atskiros ar esančios ►M3 mišinio ◄ sudėtyje.
39 straipsnis
Tolesnio naudotojo prievolių vykdymas
1. Tolesni naudotojai privalo įvykdyti 37 straipsnio reikalavimus ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo registracijos numerio, kurį jų tiekėjai nurodė pateiktame saugos duomenų lape, gavimo.
2. Tolesni naudotojai privalo įvykdyti 38 straipsnio reikalavimus ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo registracijos numerio, kurį jų tiekėjai nurodė pateiktame saugos duomenų lape, gavimo.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
ĮVERTINIMAS
1 SKYRIUS
Dokumentacijos vertinimas
40 straipsnis
Siūlomų bandymų nagrinėjimas
1. Agentūra išnagrinėja kiekvieną siūlomą bandymą, išdėstytą registracijos dokumentacijoje ar tolesnio naudotojo ataskaitoje, tikrindama, ar pateikiama IX ir X prieduose nurodyta informacija apie cheminę medžiagą. Pirmenybė teikiama tų cheminių medžiagų, kurios pasižymi ar gali pasižymėti PBT, vPvB, jautrinančiomis ir (arba) kancerogeninėmis, mutageninėmis ar toksiškomis reprodukcijai (CMR) savybėmis, arba cheminių medžiagų, kurių metinis kiekis viršija 100 tonų ir dėl to jos pasižymi išplitusiu ir išsklaidytu poveikiu, jei jos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, registracijos dokumentacijoms:
a) 2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;
b) 3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasės;
c) 4.1 pavojingumo klasė;
d) 5.1 pavojingumo klasė.
2. Informacija apie siūlymus atlikti bandymus, tarp jų ir bandymus su stuburiniais gyvūnais, paskelbiama Agentūros tinklavietėje. Agentūra savo tinklavietėje paskelbia cheminės medžiagos pavadinimą, pavojingus pakitimus, kuriems nustatyti siūlomi bandymai su stuburiniais gyvūnais, ir datą, iki kurios trečioji šalis turi pateikti informaciją. Ji paragina trečiąsias šalis pateikti moksliškai pagrįstą informaciją ir tyrimus, susijusius su atitinkama chemine medžiaga ir jos keliamais pavojingais pakitimais, kurie būtų nustatyti siūlomu bandymu, Agentūros nustatytu formatu per 45 dienas nuo paskelbimo datos. Agentūra, rengdama savo sprendimą pagal 3 dalį, atsižvelgia į visą šią moksliškai pagrįstą informaciją ir tyrimus.
3. Remdamasi 1 dalyje nurodytu nagrinėjimu, Agentūra parengia vieno iš toliau pateikiamų sprendimų projektą, o toks sprendimas priimamas 50 ir 51 straipsniuose nustatyta tvarka:
a) sprendimas, kuriuo atitinkamas (-i) registruotojas (-ai) ar tolesnis (-i) naudotojas (-ai) įpareigojamas (-i) atlikti siūlomą bandymą ir kuriuo nustatomas galutinis tyrimų santraukos arba išsamios tyrimų santraukos, jei privaloma pagal I priedą, pateikimo terminas;
b) sprendimas, atitinkantis a punktą, tačiau iš dalies keičiantis sąlygas, kuriomis bandymas turi būti atliktas;
c) sprendimas pagal a, b arba d punktus, tačiau reikalaujant, kad registruotojas (-ai) ar tolesnis (-i) naudotojas (-ai) atliktų dar vieną papildomą bandymą ar daugiau papildomų bandymų, jei siūlomas bandymas neatitinka IX, X ir XI prieduose nustatytų reikalavimų;
d) sprendimas atmesti siūlomą bandymą;
e) sprendimas pagal a, b arba c punktus, jei keli tos pačios cheminės medžiagos registruotojai arba tolesni naudotojai pateikia pasiūlymus dėl tokio paties bandymo, kuriuo jiems suteikiama galimybė susitarti — kas atliks bandymą jų visų vardu ir apie šį susitarimą per 90 dienų pranešti Agentūrai. Jei Agentūrai apie šį susitarimą nepranešama per 90 dienų, ji atitinkamai įpareigoja vieną iš registruotojų arba tolesnių naudotojų atlikti bandymą visų jų vardu.
4. Registruotojas arba tolesnis naudotojas iki nustatyto termino pateikia Agentūros reikalaujamą informaciją.
41 straipsnis
Registracijos dokumentacijų atitikties patikra
1. Agentūra gali nagrinėti bet kurią registracijos dokumentaciją, siekdama patikrinti, ar:
a) techninėje dokumentacijoje (-ose), kuri (-ios) buvo pateikta (-os) pagal 10 straipsnį, nurodyta informacija atitinka 10, 12 ir 13 straipsnių bei III ir VI–X priedų reikalavimus;
b) standartinių informacijai keliamų reikalavimų pritaikymas ir atitinkamas techninėje (-ėse) dokumentacijoje (-ose) nurodytas pagrindimas atitinka tokį pritaikymą reglamentuojančias VII–X prieduose išdėstytas taisykles bei XI priede išdėstytas bendrąsias taisykles;
c) privalomas cheminės saugos vertinimas ir cheminės saugos ataskaita atitinka I priedo reikalavimus ir ar siūlomos rizikos valdymo priemonės yra tinkamos;
d) ar paaiškinimas (-ai), pateiktas (-i) pagal 11 straipsnio 3 dalį arba 19 straipsnio 2 dalį, turi objektyvų pagrindą.
2. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikiami dokumentacijų, kurių atitikties patikrą vykdo Agentūra, sąrašai.
3. Remdamasi pagal 1 dalį atliekamu nagrinėjimu, Agentūra per 12 mėnesių nuo atitikties patikros pradžios gali parengti sprendimo, kuriuo registruotojas (-iai) įpareigojamas (-i) pateikti visą reikiamą informaciją, kad registracijos dokumentacija (-os) atitiktų atitinkamus informacijai keliamus reikalavimus, ir kuriame nustatomi papildomos informacijos pateikimo terminai, projektą. Šis sprendimas priimamas 50 ir 51 straipsniuose nustatyta tvarka.
4. Registruotojas iki nustatyto termino pateikia Agentūros reikalaujamą informaciją.
5. Siekdama užtikrinti, kad registracijos dokumentacija atitiktų šį reglamentą, Agentūra nustato, kokiai šios dokumentacijos, kurią Agentūra gauna dėl kiekvieno kiekio tonomis lygio, procentinei daliai (ne mažiau kaip 5 %) bus atliekama atitikties patikra. Agentūra teikia pirmenybę, tačiau neišskirtinę, dokumentacijoms, atitinkančioms bent vieną šių kriterijų:
a) dokumentacijoje pateikiama informacija, nurodyta 10 straipsnio a punkto iv, vi ir (arba) vii papunkčiuose, pateikta atskirai pagal 11 straipsnio 3 dalį; arba
b) dokumentacija yra skirta cheminei medžiagai, kurios per metus pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 1 tona ir kuri neatitinka VII priedo reikalavimų, taikomų atitinkamai pagal 12 straipsnio 1 dalies a arba b punktą; arba
c) dokumentacija yra skirta cheminei medžiagai, kuri įtraukta į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą, nurodytą 44 straipsnio 2 dalyje.
6. Kiekviena trečioji šalis gali elektroniniu būdu pateikti Agentūrai informaciją, susijusią su cheminėmis medžiagomis, įtrauktomis į 28 straipsnio 4 dalyje minėtą sąrašą. Tikrindama ir atrinkdama dokumentacijas, Agentūra apsvarsto šią informaciją kartu su informacija, pateikta pagal 124 straipsnį,
7. Komisija, pasikonsultavusi su Agentūra, gali priimti sprendimą keisti atrenkamų dokumentacijų procentinę dalį ir iš dalies keisti 5 dalį ar įtraukti į ją papildomus kriterijus 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
42 straipsnis
Pateiktos informacijos tikrinimas ir tolesni veiksmai įvertinus dokumentaciją
1. Agentūra patikrina informaciją, kuri buvo pateikta vykdant pagal 40 ar 41 straipsnį priimtą sprendimą, ir prireikus parengia atitinkamų sprendimų projektus pagal šiuos straipsnius.
2. Užbaigusi dokumentacijos vertinimą, Agentūra praneša Komisijai ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms apie gautą informaciją ir padarytas išvadas. Atliekant šį vertinimą gautą informaciją kompetentingos institucijos naudoja taikant 45 straipsnio 5 dalį, 59 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnio 4 dalį. Agentūra atliekant šį vertinimą gautą informaciją naudoja taikydama 44 straipsnį.
43 straipsnis
Siūlomų bandymų tikrinimo tvarka ir terminai
1. Cheminių medžiagų, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, atveju, Agentūra, gavusi registracijos dokumentaciją ar tolesnio naudotojo ataskaitą, kurioje aprašomas siūlomas bandymas, per 180 dienų parengia sprendimo projektą pagal 40 straipsnio 3 dalį.
2. Cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, atveju, Agentūra parengia sprendimo projektus pagal 40 straipsnio 3 dalį:
a) iki 2012 m. gruodžio 1 d., jei registracijos dokumentacijos, kuriose aprašytas IX ir X prieduose nustatytiems informacijos reikalavimams vykdyti skirtas siūlomas bandymas, buvo gautos iki 2010 m. gruodžio 1 d.;
b) iki 2016 m. birželio 1 d., jei registracijos dokumentacijos, kuriose aprašytas tik IX priede nustatytiems informacijos reikalavimams vykdyti skirtas siūlomas bandymas, buvo gautos iki 2013 m. birželio 1 d.;
c) iki 2022 m. birželio 1 d., jei registracijos dokumentacijos, kuriose aprašyti siūlomi bandymai, buvo gautos iki 2018 m. birželio 1 d.
3. Valstybėms narėms pateikiamas pagal 40 straipsnį vertinamų registracijos dokumentacijų sąrašas.
2 SKYRIUS
Cheminių medžiagų vertinimas
44 straipsnis
Cheminių medžiagų vertinimo kriterijai
1. Siekdama užtikrinti suderintą vertinimo metodą, Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustato kriterijus, pagal kuriuos teikiama pirmenybė cheminėms medžiagoms, kurias reikia toliau vertinti. Pirmenybė nustatoma atsižvelgiant į riziką. Nustatant kriterijus atsižvelgiama į:
a) duomenis apie cheminių medžiagų pavojingumą, pavyzdžiui, struktūrinį cheminės medžiagos panašumą į žinomas susirūpinimą keliančias chemines medžiagas arba į patvarias ir linkusias į bioakumuliaciją chemines medžiagas, dėl kurio galima manyti, kad cheminė medžiaga arba vienas ar keli jos virsmo produktai turi susirūpinimą keliančių savybių, yra patvarūs ir linkę į bioakumuliaciją;
b) informaciją apie poveikį;
c) kiekį, įskaitant bendrą cheminės medžiagos kiekį, apimantį kelių registruotojų pateiktose registracijos dokumentacijose nurodytus kiekius.
2. Agentūra 1 dalyje nurodytais kriterijais vadovaujasi rengdama koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano projektą, apimantį trejų metų laikotarpį, kuriame nustatomos kiekvienais metais vertintinos cheminės medžiagos. Cheminės medžiagos įtraukiamos tuo atveju, jei yra pagrindo manyti (remiantis Agentūros atliktu dokumentacijos įvertinimu arba kitu atitinkamu šaltiniu, įskaitant informaciją, pateiktą registracijos dokumentacijoje), kad atitinkama cheminė medžiaga kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai. Agentūra iki 2011 m. gruodžio 1 d. pateikia valstybėms narėms pirmąjį koreguojamojo veiksmų plano projektą. Agentūra kiekvienais metais iki vasario 28 d. valstybėms narėms pateikia koreguojamojo veiksmų plano metinio atnaujinimo projektus.
Agentūra priima galutinį koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą remdamasi pagal 76 straipsnio 1 dalies e punktą įsteigto valstybių narių komiteto (toliau — Valstybių narių komitetas) nuomone ir skelbia šį planą savo tinklavietėje bei paskiria valstybę narę, kuri vykdys plane išvardytų cheminių medžiagų vertinimą kaip nustatyta pagal 45 straipsnį.
45 straipsnis
Kompetentinga institucija
1. Agentūra yra atsakinga už cheminių medžiagų įvertinimo proceso koordinavimą ir privalo užtikrinti, kad į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą įtrauktos cheminės medžiagos būtų įvertinamos. To siekdama, Agentūra remiasi valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Kompetentingos institucijos gali paskirti kitą instituciją jų vardu atlikti cheminės medžiagos įvertinimą.
2. Valstybė narė gali pasirinkti cheminę (-es) medžiagą (-as) iš koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano projekto, siekdama tapti kompetentinga institucija taikant 46, 47 ir 48 straipsnius. Jei nė viena valstybė narė nepasirenka cheminės medžiagos, įtrauktos į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų plano projektą, Agentūra privalo užtikrinti, kad cheminė medžiaga būtų įvertinta.
3. Tais atvejais, kai dvi ar daugiau valstybių narių pareiškė norą vertinti tą pačią medžiagą, ir jos negali susitarti, kas turėtų būti kompetentinga institucija, kompetentinga institucija taikant 46, 47 ir 48 straipsnius paskiriama toliau aprašyta tvarka.
Agentūra perduoda klausimą svarstyti Valstybių narių komitetui, kad būtų susitarta, kuri institucija yra kompetentinga institucija, atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje yra gamintojas (-ai) ar importuotojas (-ai), į atitinkamas Bendrijos bendrojo vidaus produkto dalis, cheminių medžiagų, kurias atitinkama valstybė narė jau vertina, skaičių bei turimas praktines žinias.
Jei per 60 dienų nuo klausimo perdavimo valstybių narių komitetas vieningai sutaria, atitinkamos valstybės narės atitinkamai tvirtina chemines medžiagas vertinimui.
Jei Valstybių narių komitetui nepavyksta vieningai sutarti, Agentūra prieštaraujančias nuomones pateikia Komisijai, kuri 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia, kuri institucija yra kompetentinga institucija, o atitinkamos valstybės narės atitinkamai tvirtina chemines medžiagas vertinimui.
4. Pagal 2 ir 3 dalis nustatyta kompetentinga institucija vertina paskirtas chemines medžiagas laikydamasi šio skyriaus nuostatų.
5. Valstybė narė gali bet kuriuo metu Agentūrai pranešti apie į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą neįtrauktą cheminę medžiagą, jei pagal jos turimą informaciją darytina išvada, kad tos cheminės medžiagos vertinimui reikia teikti pirmenybę. Remdamasi valstybių narių komiteto nuomone, Agentūra priima sprendimą, ar įtraukti šią cheminę medžiagą į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą. Jei cheminė medžiaga įtraukiama į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą, tą cheminę medžiagą įvertina ją pasiūliusi valstybė narė arba įvertinti sutikusi kita valstybė narė.
46 straipsnis
Prašymai pateikti papildomą informaciją ir pateiktos informacijos tikrinimas
1. Jei kompetentinga institucija mano, kad reikia papildomos informacijos, įskaitant, jei tinka, informaciją, kuri neprivaloma pagal VII-X priedus, ji parengia sprendimo, kuriame reikalauja registruotojo (-ų) pateikti papildomą informaciją, nustato jos pateikimo terminą ir nurodo šio prašymo priežastis, projektą. Sprendimo projektas parengiamas per 12 mėnesių nuo koreguojamojo Bendrijos veiksmų plano, skirto tais metais vertintinoms cheminėms medžiagoms, paskelbimo Agentūros tinklavietėje. Šis sprendimas priimamas 50 ir 52 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Registruotojas iki nustatyto termino pateikia Agentūros reikalaujamą informaciją.
3. Kompetentinga institucija nagrinėja pateiktą informaciją, ir prireikus per 12 mėnesių nuo informacijos pateikimo pagal šį straipsnį parengia atitinkamų sprendimų projektus.
4. Kompetentinga institucija savo vertinimo veiklą užbaigia per 12 mėnesių nuo cheminės medžiagos vertinimo pradžios arba per 12 mėnesių nuo informacijos pateikimo pagal 2 dalį, ir apie tai praneša Agentūrai. Pasibaigus šiam terminui, laikoma, kad įvertinimas baigtas.
47 straipsnis
Suderinamumas su kita veikla
1. Vertinant cheminę medžiagą, remiamasi visa atitinkama informacija apie tą konkrečią cheminę medžiagą ir ankstesniais jos įvertinimais pagal šią antraštinę dalį. Tais atvejais, kai informacija apie cheminei medžiagai būdingas savybes gaunama lyginant su struktūriškai panašia (-omis) medžiaga (-omis), vertinimas gali apimti ir šias atitinkamas medžiagas. Tais atvejais, kai sprendimas dėl įvertinimo buvo anksčiau priimtas pagal 51 arba 52 straipsnį, sprendimo, kuriuo, remiantis 46 straipsniu, reikalaujama pateikti papildomą informaciją, projektas gali būti pagrindžiamas tik pasikeitusiomis aplinkybėms ir įgytomis naujomis žiniomis.
2. Siekdama užtikrinti suderintą papildomos informacijos prašymo būdą, Agentūra stebi 46 straipsnyje nurodytų sprendimų projektų rengimą, nustato kriterijus ir prioritetus. Tam tikrais atvejais 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimamos įgyvendinimo priemonės.
48 straipsnis
Tolesni veiksmai įvertinus cheminę medžiagą
Užbaigus cheminės medžiagos įvertinimą, kompetentinga institucija apsvarsto, kaip šio įvertinimo metu gautą informaciją panaudoti 59 straipsnio 3 dalies, 69 straipsnio 4 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Kompetentinga institucija praneša Agentūrai apie savo išvadas ir tai, ar galima naudoti gautą informaciją bei kaip ją naudoti. Agentūra savo ruožtu informuoja Komisiją, registruotoją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.
3 SKYRIUS
Tarpinių cheminių medžiagų vertinimas
49 straipsnis
Papildoma informacija apie gamybos vietoje izoliuotas tarpines chemines medžiagas
Gamybos vietoje izoliuotoms tarpinėms cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, netaikomas dokumentacijos ir cheminės medžiagos įvertinimas. Tačiau tuo atveju, jei valstybė narė, kurios teritorijoje yra ta gamybos vieta, mano, kad rizika žmonių sveikatai ir aplinkai yra lygiavertė pavojui, kylančiam naudojant chemines medžiagas, atitinkančias 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir kyla dėl tarpinės medžiagos naudojimo gamybos vietoje, ir ta rizika nėra tinkamai kontroliuojama, ji gali:
a) reikalauti, kad registruotojas pateiktų papildomos informacijos, tiesiogiai susijusios su nustatyta rizika. Prie šio prašymo pridedamas raštiškas pagrindimas;
b) patikrinti visą pateiktą informaciją ir, jei būtina, rekomenduoti imtis atitinkamų rizikos mažinimo priemonių, kad būtų pašalinta su minima gamybos vieta susijusi rizika.
Pirmoje dalyje numatytą procedūrą gali taikyti tik joje nurodyta kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija apie tokio įvertinimo rezultatus informuoja Agentūrą, kuri po to informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir prireikus pateikia joms rezultatus.
4 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
50 straipsnis
Registruotojų ir tolesnių naudotojų teisės
1. Agentūra praneša atitinkamam (-iems) registruotojui (-ams) arba tolesniam naudotojui (-ams) apie sprendimo, priimto pagal 40, 41 arba 46 straipsnius, projektą, ir praneša jam (jiems) apie teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jei atitinkamas (-i) registruotojas (-ai) ar tolesnis (-i) naudotojas (-ai) nori pateikti pastabas, jis (jie) jas pateikia Agentūrai. Agentūra savo ruožtu nedelsdama praneša kompetentingai institucijai apie pastabų pateikimą. Kompetentinga institucija (dėl sprendimų, priimtų pagal 46 straipsnį) ir Agentūra (dėl sprendimų, priimtų pagal 40 ir 41 straipsnius) atsižvelgia į visas gautas pastabas ir gali atitinkamai iš dalies pakeisti sprendimo projektą.
2. Jei registruotojas nutraukė cheminės medžiagos gamybą ar importą, gaminio gamybą arba importą arba jei tolesnis naudotojas nutraukė medžiagos naudojimą, jis apie tai praneša Agentūrai ir, atitinkamai, nustatoma, kad registruotas kiekis jo registracijos dokumentacijoje lygus nuliui ir iš jo negalima reikalauti jokios kitos informacijos apie tą cheminę medžiagą, nebent registruotojas praneštų, kad vėl pradeda tos cheminės medžiagos gamybą ar importą, gaminio gamybą ar importą arba tolesnis naudotojas praneša, kad vėl pradeda naudoti tą medžiagą. Agentūra informuoja valstybės narės, kurioje registruotojas arba tolesnis naudotojas yra įsikūręs, kompetentingą instituciją.
3. Registruotojas gali nutraukti cheminės medžiagos gamybą ar importą, gaminio gamybą arba importą arba tolesnis naudotojas gali nutraukti naudojimą, gavęs sprendimo projektą. Tokiais atvejais registruotojas arba tolesnis naudotojas apie tai informuoja Agentūrą ir jo registracija arba pranešimas netenka galios, o apie šią cheminę medžiagą negalima reikalauti jokios papildomos informacijos, nebent jis pateiktų naują registracijos dokumentaciją arba pranešimą. Agentūra informuoja valstybės narės, kurioje registruotojas arba tolesnis naudotojas yra įsikūręs, kompetentingą instituciją.
4. Nepaisant 2 ir 3 dalių, papildomos informacijos galima reikalauti vadovaujantis 46 straipsniu šiais atvejais:
a) kai kompetentinga institucija parengia dokumentaciją pagal XV priedą ir daro išvadą, kad galima ilgalaikė rizika žmonių sveikatai arba aplinkai, kuri pagrindžia papildomos informacijos poreikį;
b) kai atitinkamo registruotojo (-ų) gaminamos arba importuojamos cheminės medžiagos, registruotojo (-ų) gaminamo ar importuojamo gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos arba tolesnio (-ių) naudotojo (-ų) naudojamos cheminės medžiagos poveikis gerokai padidina šią riziką.
69-73 straipsniuose numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis.
51 straipsnis
Sprendimų, susijusių su dokumentacijos įvertinimu, priėmimas
1. Agentūra apie savo sprendimo pagal 40 arba 41 straipsnį projektą kartu su registruotojo pateiktomis pastabomis praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
2. Per 30 dienų po sprendimo projekto išplatinimo valstybės narės gali teikti Agentūrai pasiūlymus dėl sprendimo projekto pakeitimų.
3. Jei Agentūra tokių pasiūlymų negauna, ji priima 1 dalyje nurodytą sprendimo redakciją.
4. Jei Agentūra gauna pasiūlymą padaryti pakeitimų, ji gali iš dalies pakeisti sprendimo projektą. Per 15 dienų nuo 2 dalyje nurodyto 30 dienų laikotarpio pabaigos Agentūra perduoda sprendimo projektą su pasiūlytais pakeitimais Valstybių narių komitetui.
5. Agentūra nedelsdama perduoda pasiūlymus padaryti pakeitimų atitinkamiems registruotojams ar tolesniems naudotojams ir leidžia jiems per 30 dienų pateikti pastabas. Valstybių narių komitetas atsižvelgia į gautas pastabas.
6. Jei per 60 dienų nuo projekto perdavimo valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl sprendimo projekto, Agentūra atitinkamai priima sprendimą.
7. Valstybių narių komitetui nepavykus pasiekti vieningo susitarimo, Komisija parengia sprendimo, kuris priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, projektą.
8. Pagal šio straipsnio 3 ir 6 dalis Agentūros priimti sprendimai gali būti apskundžiami vadovaujantis 91, 92 ir 93 straipsniais.
52 straipsnis
Sprendimų, susijusių su cheminių medžiagų vertinimu, priėmimas
1. Kompetentinga institucija pagal 46 straipsnį persiunčia savo sprendimo projektą bei registruotojo ar tolesnio naudotojo pastabas Agentūrai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
2. 51 straipsnio 2-8 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.
53 straipsnis
Dalijimasis bandymų išlaidomis, jei nėra registruotojų ir (arba) tolesnių naudotojų susitarimo
1. Jei registruotojai ar tolesni naudotojai pagal šią antraštinę dalį priimto sprendimo pagrindu privalo atlikti bandymą, jie deda visas pastangas, kad pasiektų susitarimą dėl to, kas atliks šį bandymą kitų registruotojų ar tolesnių naudotojų vardu — ir per 90 dienų apie tai praneša Agentūrai. Jei Agentūrai apie šį susitarimą nepranešama per 90 dienų, ji įpareigoja vieną iš registruotojų ar tolesnių naudotojų atlikti bandymą visų jų vardu.
2. Jei registruotojas arba tolesnis naudotojas atlieka bandymą kitų vardu, jie visi dalijasi šio tyrimo išlaidas po lygiai.
3. 1 dalyje nurodytu atveju bandymą atliekantis registruotojas arba tolesnis naudotojas kitiems atitinkamiems asmenims pateikia visą tyrimo ataskaitą.
4. Tyrimą atliekantis ir jo rezultatus pateikiantis asmuo pateikia atitinkamus reikalavimus kitiems atitinkamiems asmenims. Suinteresuotas asmuo gali pareikalauti, kad kitam asmeniui būtų uždrausta gaminti, importuoti ar tiekti rinkai cheminę medžiagą, jei šis nepadengė savosios išlaidų dalies, nepateikė garantijos tai sumai arba neperdavė atlikto tyrimo visos tyrimo ataskaitos kopijos. Visus ieškinius vykdyti gali priversti nacionaliniai teismai. Bet kuris asmuo gali nuspręsti pateikti ieškinį dėl kompensacijos Arbitražo komisijai ir pripažinti jos sprendimą.
54 straipsnis
Informacijos apie įvertinimą paskelbimas
Kiekvienais metais iki vasario 28 d. Agentūra savo tinklavietėje skelbia ataskaitą apie pažangą, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus vykdant su vertinimu susijusias jos prievoles. Siekiant geresnių būsimų registracijos dokumentacijų, į ataskaitą visų pirma įtraukiamos rekomendacijos potencialiems registruotojams.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
AUTORIZACIJA
1 SKYRIUS
Reikalavimas gauti autorizaciją
55 straipsnis
Autorizacijos tikslas ir alternatyvų išnagrinėjimas
Šios antraštinės dalies tikslas — užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, tuo pačiu tinkamai kontroliuojant didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų riziką ir palaipsniui pakeičiant šias chemines medžiagas tinkamomis alternatyviomis cheminėmis medžiagomis ar technologijomis, kai tai racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu. Siekdami šio tikslo, visi autorizacijos prašantys gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai išanalizuoja visas galimas alternatyvas ir įvertina riziką bei techninį ir ekonominį pakeitimo įgyvendinamumą.
56 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas netiekia rinkai naudoti skirtos cheminės medžiagos arba pats jos nenaudoja, jei ši cheminė medžiaga įtraukta į XIV priedą, nebent:
a) pagal 60-64 straipsnius buvo autorizuotas (-i) šios cheminės medžiagos — atskiros ar esančios ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, naudojimo arba jos įtraukimo į gaminio sudėtį būdas (-ai), kuriam (-iems) ji tiekiama rinkai arba kuriuo (-iais) jis pats ją naudoja; arba
b) pagal 58 straipsnio 2 dalį pačiame XIV priede nurodyta, kad šios cheminės medžiagos — atskiros ar esančios ►M3 mišinio ◄ sudėtyje, naudojimo arba jos įtraukimo į gaminio sudėtį būdui (-ams), kuriam (-iems) ji tiekiama rinkai arba kuriuo (-iais) jis pats ją naudoja, autorizacijos reikalavimas netaikomas; arba
c) 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytas terminas dar nesuėjo; arba
d) 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytas terminas jau suėjo, ir jis pateikė paraišką likus 18 mėnesių iki tos datos, tačiau sprendimas dėl paraiškos autorizacijai gauti nebuvo priimtas; arba
e) tais atvejais, kai cheminė medžiaga patiekta rinkai, o autorizacija tam naudojimo būdui buvo suteikta artimiausiam tolesniam naudotojui.
2. Tolesnis naudotojas gali naudoti 1 dalies kriterijus atitinkančią cheminę medžiagą, jei ją naudodamas jis laikosi sąlygų, kurios nurodytos pirmesniam tiekimo grandinės dalyviui suteiktoje autorizacijoje šiam naudojimo būdui.
3. 1 ir 2 dalys netaikomos cheminių medžiagų naudojimui moksliniams tyrimams ir plėtrai. XIV priede nurodoma, ar 1 ir 2 dalys taikomos produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai, taip pat didžiausias kiekis, kuriam šis apribojimas netaikomas.
4. 1 ir 2 dalys netaikomos, jei cheminės medžiagos naudojamos:
a) augalų apsaugos produktuose, kuriems taikoma Direktyva 91/414/EEB;
b) biocidiniuose produktuose, kuriems taikoma Direktyva 98/8/EB;
c) kaip variklių degalai, kuriems taikoma 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ( 22 );
d) kaip kuras vežiojamuose arba stacionariuose mineralinės naftos produktų deginimo įrenginiuose ir kaip degalai uždarosiose sistemose.
5. Tuo atveju, kai autorizacija cheminėms medžiagoms privaloma tik dėl to, kad jos atitinka 57 straipsnio a, b arba c punktų kriterijus arba dėl to, kad pagal 57 straipsnio f punktą nustatoma, kad jos pavojingos tik žmonių sveikatai, šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, kai cheminės medžiagos naudojamos:
a) kosmetikos gaminiuose, kuriems taikoma Direktyva 76/768/EEB;
b) medžiagose, kurios liečiasi su maistu, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004.
6. 1 ir 2 dalys netaikomos cheminių medžiagų naudojimui ►M3 mišiniuose ◄ , jei:
a) 57 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų cheminių medžiagų koncentracija juose mažesnė už ribinę koncentraciją, kuri lygi 0,1 % masės (masės %);
b) visų kitų cheminių medžiagų koncentracija juose yra mažesnė už Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 11 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertes, pagal kurias mišinys klasifikuojamas kaip pavojingas.
57 straipsnis
Į XIV priedą įtrauktinos cheminės medžiagos
58 straipsnyje nustatyta tvarka į XIV priedą gali būti įtrauktos šios cheminės medžiagos:
a) cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „kancerogeniškumo“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasei kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.6 skirsnį;
b) cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasei kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.5 skirsnį;
c) cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi) pavojingumo klasei kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.7 skirsnį;
d) cheminės medžiagos, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos pagal šio reglamento XIII priedo kriterijus;
e) cheminės medžiagos, kurios yra labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal šio reglamento XIII priedo kriterijus;
f) 59 straipsnyje nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju atskirai nustatytos cheminės medžiagos, tokios kaip ardančios endokrininę sistemą arba pasižyminčios patvariomis, bioakumuliacinėmis ar toksiškomis savybėmis arba labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos savybėmis, neatitinkančios d arba e punktų kriterijų, kurios, kaip įrodyta moksliniais tyrimais, gali sukelti rimtą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, prilygstantį a-e punktuose išvardytų cheminių medžiagų poveikiui.
58 straipsnis
Cheminių medžiagų įtraukimas į XIV priedą
1. Sprendimas įtraukti 57 straipsnyje nurodytas chemines medžiagas į XIV priedą priimamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Jame kiekvienos cheminės medžiagos atveju nurodoma:
a) cheminės medžiagos tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;
b) 57 straipsnyje nurodyta (-os) cheminei medžiagai būdinga (-os) savybė (-ės);
c) pereinamojo laikotarpio priemonės:
i) data (-os), nuo kurios (-ių) draudžiama tiekti cheminę medžiagą rinkai arba ją naudoti, jei nėra suteikta autorizacija (toliau — saulėlydžio terminas); nustatant šį terminą reikėtų atsižvelgti, kai tai tinka, į konkretų gamybos ciklą, susijusį su tuo naudojimo būdu;
ii) ne mažiau kaip 18 mėnesių už pabaigos terminą (-us) ankstesnė data (-os), iki kurios turi būti gautos paraiškos, jei pareiškėjas ketina toliau naudoti cheminę medžiagą arba tiekti ją rinkai tam tikriems naudojimo būdams pasibaigus saulėlydžio terminui (-ams); tokie tęstiniai naudojimo būdai leidžiami pasibaigus pabaigos terminui tol, kol bus priimtas sprendimas dėl paraiškos autorizacijai gauti;
d) prireikus, peržiūros laikotarpiai tam tikriems naudojimo būdams;
e) naudojimo būdai arba naudojimo būdų kategorijos, kuriems netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją, ir atleidimo nuo tokio reikalavimo sąlygos, jei tokių yra.
2. Naudojimo būdams arba naudojimo būdų kategorijoms gali būti netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją, jei rizika yra tinkamai kontroliuojama esamais konkrečiais Bendrijos teisės aktais, nustatančiais minimalius reikalavimus, susijusius su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga naudojant cheminę medžiagą. Nustatant reikalavimų netaikymo atvejus pirmiausiai atsižvelgiama į rizikos žmogaus sveikatai ir aplinkai proporcingumą pagal cheminės medžiagos pobūdį, pavyzdžiui, tais atvejais, kai rizika priklauso nuo agregatinės būsenos.
3. Prieš priimant sprendimą įtraukti chemines medžiagas į XIV priedą, Agentūra, atsižvelgdama į Valstybių narių komiteto nuomonę, rekomenduoja įtraukti prioritetines chemines medžiagas, prie kiekvienos jų nurodydama 1 dalyje išvardytus duomenis. Pirmenybė paprastai teikiama cheminėms medžiagoms:
a) pasižyminčioms PBT arba vPvB savybėmis; arba
b) kurių naudojimas plačiai paplitęs; arba
c) kurių naudojami dideli kiekiai.
Į XIV priedą įtraukiamų cheminių medžiagų skaičius ir taikant 1 dalį nurodytos datos nustatomi atsižvelgiant į Agentūros gebėjimą išnagrinėti paraiškas per numatytą laiką. Agentūra pateikia savo pirmąją rekomendaciją dėl į XIV priedą įtrauktinų prioritetinių cheminių medžiagų iki 2009 m. birželio 1 d. Agentūra bent kas dveji metai pateikia papildomas rekomendacijas dėl naujų cheminių medžiagų įtraukimo į XIV priedą.
4. Prieš išsiųsdama savo rekomendacijas Komisijai, Agentūra paskelbia jas savo tinklavietėje, aiškiai nurodydama paskelbimo datą ir atsižvelgdama į 118 ir 119 straipsnių nuostatas, susijusias su teise susipažinti su informacija. Agentūra pakviečia suinteresuotas šalis per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos pateikti savo pastabas, ypač apie naudojimo būdus, kuriems netaikomas reikalavimas gauti autorizaciją.
Agentūra atnaujina savo rekomendaciją, atsižvelgdama į gautas pastabas.
5. Atsižvelgiant į 6 dalį, į XIV priedą įtrauktai cheminei medžiagai netaikomi nauji apribojimai pagal VIII antraštinėje dalyje išdėstytą procedūrą, susijusią su cheminės medžiagos — atskiros arba esančios ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai ar aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių.
6. Į XIV priedą įtrauktai cheminei medžiagai gali būti taikomi nauji apribojimai pagal VIII antraštinėje dalyje išdėstytą procedūrą, dėl cheminės medžiagos buvimo gaminio (-ių) sudėtyje keliamos rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai.
7. Cheminės medžiagos, kurių visi naudojimo būdai buvo uždrausti pagal VIII antraštinę dalį arba kitus Bendrijos teisės aktus, neįtraukiamos į XIV priedą arba iš jo išbraukiamos.
8. Cheminės medžiagos, kurios dėl naujos informacijos gavimo nebeatitinka 57 straipsnyje nurodytų kriterijų, 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išbraukiamos iš XIV priedo.
59 straipsnis
57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų nustatymas
1. Siekiant nustatyti 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas ir sudaryti kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą, taikoma šio straipsnio 2-10 dalyse išdėstyta tvarka. Agentūra šiame sąraše nurodo, kurios cheminės medžiagos yra jos darbo programoje pagal 83 straipsnio 3 dalies e punktą.
2. Komisija gali paprašyti Agentūros pagal atitinkamus XV priedo skirsnius parengti dokumentaciją apie chemines medžiagas, kurios, jos manymu, atitinka 57 straipsnyje nurodytus kriterijus. ►M3 Jei tinkama, dokumentacijoje apsiribojama nuoroda į įrašą Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje. ◄ Agentūra šią dokumentaciją pateikia valstybėms narėms.
3. Valstybė narė, laikydamasi XV priedo, gali parengti dokumentaciją apie chemines medžiagas, kurios, jos manymu, atitinka 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir perduoti jį Agentūrai. ►M3 Jei tinkama, dokumentacijoje apsiribojama nuoroda į įrašą Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje. ◄ Per 30 dienų nuo gavimo Agentūra šią dokumentaciją pateikia kitoms valstybėms narėms.
4. Agentūra savo tinklavietėje paskelbia pranešimą, kad apie cheminę medžiagą buvo parengta XV priede nurodyta dokumentacija. Agentūra ragina visas suinteresuotas šalis per nustatytą terminą pateikti Agentūrai pastabas
5. Per 60 dienų nuo dokumentacijos išplatinimo kitos valstybės narės arba Agentūra pagal 57 straipsnyje nurodytus kriterijus gali pareikšti pastabas dėl cheminės medžiagos nustatymo Agentūrai pateiktoje dokumentacijoje.
6. Jei Agentūra negauna arba nepateikia jokių pastabų, šią cheminę medžiagą ji įtraukia į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Agentūra šią cheminę medžiagą gali įtraukti į savo rekomendacijas pagal 58 straipsnio 3 dalį.
7. Kai pastabų pateikiama arba gaunama, Agentūra per 15 dienų nuo 5 dalyje nurodyto 60 dienų laikotarpio pabaigos Agentūra perduoda dokumentaciją Valstybių narių komitetui.
8. Jei per 30 dienų nuo dokumentacijos perdavimo Valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl cheminės medžiagos nustatymo, šią cheminę medžiagą Agentūra įtraukia į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Agentūra šią cheminę medžiagą gali įtraukti į savo rekomendacijas pagal 58 straipsnio 3 dalį.
9. Jei Valstybių narių komitetui nepavyksta vieningai susitarti, Komisija per tris mėnesius nuo Valstybių narių komiteto nuomonės gavimo parengia pasiūlymo dėl cheminės medžiagos nustatymo projektą. Galutinis sprendimas dėl cheminės medžiagos nustatymo priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
10. Priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą, Agentūra savo tinklavietėje nedelsdama paskelbia ir atnaujina 1 dalyje nurodytą sąrašą.
2 SKYRIUS
Autorizacijos suteikimas
60 straipsnis
Autorizacijos suteikimas
1. Komisija atsako už sprendimų dėl paraiškų autorizacijai pagal šią antraštinę dalį gauti priėmimą.
2. Nepažeidžiant 3 dalies, autorizacija suteikiama tuo atveju, kai cheminės medžiagos naudojimo keliama rizika žmonių sveikatai ar aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių yra tinkamai kontroliuojama pagal I priedo 6.4 skirsnį ir kaip nurodyta pareiškėjo pateiktoje cheminės saugos ataskaitoje, atsižvelgiant į Rizikos vertinimo komiteto nuomonę, kaip nustatyta 64 straipsnio 4 dalies a punkte. Suteikdama autorizaciją ir bet kokiomis joje nurodomomis sąlygomis Komisija atsižvelgia į visus sprendimo priėmimo metu žinomus išleidimus, išsiskyrimus ir nuotėkius, įskaitant riziką, kylančią dėl išsklaidyto ar plačiai paplitusio naudojimo.
Komisija neatsižvelgia į riziką žmonių sveikatai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo medicinos prietaisuose, kuriuos reglamentuoja 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo ( 23 ), 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ( 24 ) arba 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų ( 25 ).
3. 2 dalis netaikoma:
a) cheminėms medžiagoms, atitinkančioms 57 straipsnio a, b, c ar f punktuose nurodytus kriterijus, kurioms neįmanoma nustatyti ribų pagal I priedo 6.4 skirsnį;
b) cheminėms medžiagoms, atitinkančioms 57 straipsnio d ar e punktuose nurodytus kriterijus.
c) pagal 57 straipsnio f punktą nustatytoms cheminėms medžiagoms, pasižyminčioms patvariomis, bioakumuliacinėmis ar toksiškomis savybėmis arba labai patvariomis ir didelės bioakumuliacijos savybėmis.
4. Jei autorizacijos negalima suteikti pagal 2 dalį, ar cheminių medžiagų, nurodytų 3 dalyje, atveju, ji gali būti suteikiama tik įrodžius, kad socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir jei nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų. Šis sprendimas priimamas apsvarsčius visus šiuos aspektus ir atsižvelgiant į Rizikos vertinimo komiteto bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones, kaip nustatyta 64 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose:
a) riziką, kylančią naudojant cheminę medžiagą, įskaitant ir siūlomų rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;
b) cheminės medžiagos naudojimo teikiamą socialinę ir ekonominę naudą bei socialines ir ekonomines pasekmes, atsirandančias atsisakius suteikti autorizaciją, kurias įrodo pareiškėjas ar kitos suinteresuotos šalys;
c) pareiškėjo pateiktą alternatyvų analizę pagal 62 straipsnio 4 dalies e punktą arba pareiškėjo pateiktą bet kokį pakeitimo planą pagal 62 straipsnio 4 dalies f punktą ir trečiosios šalies pateiktus pasiūlymus pagal 64 straipsnio 2 dalį;
d) turimą informaciją apie riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų.
5. Vertindama, ar tinkamos alternatyvios medžiagos arba technologijos yra prieinamos, Komisija atsižvelgia į visus svarbius aspektus, įskaitant:
a) ar perėjimas prie alternatyvų naudojimo sumažins bendrą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą;
b) alternatyvų techninį ir ekonominį įgyvendinamumą pareiškėjui.
6. Tam tikri naudojimo būdai neautorizuojami, jei tai sušvelnintų XVII priede nustatytą apribojimą.
7. Autorizacija suteikiama tik tuo atveju, jei paraiška atitinka 62 straipsnio reikalavimus.
8. Nepažeidžiant sprendimų dėl būsimos peržiūros laikotarpio atliekama autorizacijų ribotos trukmės peržiūra ir paprastai joms nustatomos sąlygos, įskaitant stebėseną. Autorizacijų ribotos trukmės peržiūros trukmė nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamai atsižvelgiant į visą susijusią informaciją, įskaitant, kur tinkama, 4 dalies a-d punktuose nurodytus elementus.
9. Autorizacijoje nurodoma:
a) asmuo (-enys), kuriam (-iems) suteikiama autorizacija;
b) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė;
c) naudojimo būdas (-ai), kuriam (-iems) suteikiama autorizacija;
d) autorizacijos suteikimo sąlygos;
e) ribotos trukmės peržiūros laikotarpis;
f) stebėsenos priemonės.
10. Nepaisant autorizacijos sąlygų, autorizacijos turėtojas užtikrina, kad poveikio lygis būtų kuo mažesnis, atsižvelgiant į technines ir praktines galimybes.
61 straipsnis
Autorizacijų peržiūra
1. Autorizacijos, suteiktos pagal 60 straipsnį, laikomos galiojančiomis tol, kol Komisija priima sprendimą iš dalies pakeisti arba atšaukti autorizaciją atlikus peržiūrą, jei autorizacijos turėtojas peržiūros ataskaitą pateikia likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki nustatytos trukmės peržiūros laikotarpio pabaigos. Užuot pakartotinai pateikęs visus pirminės paraiškos dėl dabartinės autorizacijos duomenis, autorizacijos turėtojas gali nurodyti tik dabartinės autorizacijos numerį, atsižvelgiant į antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas.
Pagal 60 straipsnį suteiktos autorizacijos turėtojas pateikia atnaujintą 62 straipsnio 4 dalies e punkte minimą alternatyvų analizę, įskaitant informaciją apie susijusią pareiškėjo vykdomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, jeigu ji reikalinga, ir bet kokį pakeitimo planą, pateiktą vadovaujantis 62 straipsnio 4 dalies f punktu. Jeigu atnaujinta alternatyvų analizė parodo, kad, atsižvelgiant į 60 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra tinkama alternatyva, autorizacijos turėtojas pateikia pakeitimo planą, įskaitant pareiškėjo siūlomų veiksmų tvarkaraštį. Jei autorizacijos turėtojas negali įrodyti, kad rizika tinkamai kontroliuojama, jis taip pat pateikia atnaujintą socialinę ir ekonominę analizę, kuri jau buvo pateikta su pirmine paraiška.
Jei dabar jis gali įrodyti, kad rizika tinkamai kontroliuojama, jis pateikia atnaujintą cheminės saugos ataskaitą.
Pasikeitus kitiems pirminės paraiškos duomenims, jis taip pat pateikia juos atnaujintus.
Kai pagal šios dalies nuostatas pateikiama bet kokia atnaujinta informacija, bet koks sprendimas pakeisti arba atšaukti autorizaciją atsižvelgiant į peržiūrą priimamas laikantis 64 straipsnyje nurodytos tvarkos, taikomos mutatis mutandis.
2. Autorizacijos bet kuriuo metu gali būti peržiūrėtos, jeigu:
a) pasikeičia pirminės autorizacijos aplinkybės, dėl kurių gali pakisti rizika žmonių sveikatai ar aplinkai arba socialinis ir ekonominis poveikis; arba
b) sužinoma nauja informacija apie galimus pakaitalus.
Komisija nustato pagrįstą terminą, iki kurio autorizacijos turėtojas (-ai) gali pateikti papildomą peržiūrai reikalingą informaciją, ir nurodo, kada ji priims sprendimą pagal 64 straipsnį.
3. Sprendime dėl peržiūros Komisija, jeigu pasikeitė aplinkybės ir laikydamasi proporcingumo principo, gali iš dalies pakeisti autorizaciją arba ją atšaukti, jei pasikeitusiomis aplinkybėmis ji nebūtų suteikta arba jeigu tampa prieinamos tinkamos alternatyvos, kaip nurodyta 60 straipsnio 5 dalyje. Pastaruoju atveju Komisija pareikalauja iš autorizacijos turėtojo, kaip dalį paraiškos ar informacijos atnaujinimo, pateikti pakeitimo planą, jeigu jis to dar nepadarė.
Tais atvejais, kai kyla rimta ir tiesioginė rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, gali sustabdyti autorizacijos galiojimą, kol vyks peržiūra.
4. Jei nesilaikoma Direktyvoje 96/61/EB nurodytos aplinkos kokybės normos, autorizacijos naudoti atitinkamą cheminę medžiagą gali būti peržiūrėtos.
5. Jei neįvykdyti Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti aplinkos apsaugos tikslai, autorizacijos naudoti atitinkamą cheminę medžiagą tam tikros upės baseine gali būti peržiūrėtos.
6. Jei tam tikros cheminės medžiagos naudojimas uždraudžiamas ar kitaip apribojamas pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ( 26 ), Komisija atšaukia autorizaciją tokiam naudojimui.
62 straipsnis
Paraiškos autorizacijai gauti
1. Paraiška autorizacijai gauti pateikiama Agentūrai.
2. Paraiškas autorizacijai gauti gali teikti cheminės medžiagos gamintojas (-ai), importuotojas (-ai) ir (arba) tolesnis (-i) naudotojas (-ai). Paraiškas gali teikti vienas arba keli asmenys.
3. Paraiškos gali būti teikiamos vienai ar kelioms cheminėms medžiagoms, atitinkančioms XI priedo 1.5 skirsnyje pateiktą cheminių medžiagų grupės apibrėžimą, bei vienam ar keletui naudojimo būdų. Paraiškos gali būti teikiamos cheminės medžiagos naudojimui paties pareiškėjo reikmėms ir (arba) naudojimo būdui (-ams), dėl kurių jis ketina patiekti cheminę medžiagą rinkai.
4. Paraiškoje autorizacijai gauti nurodoma tokia informacija:
a) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje;
b) asmens arba asmenų, teikiančių paraišką, pavardė (-ės) ir kontaktinė informacija;
c) prašymas suteikti autorizaciją nurodant, kokiam naudojimo būdui (-ams) prašoma autorizacijos, įskaitant cheminės medžiagos naudojimą ►M3 mišinių ◄ sudėtyje ir (arba) panaudojimą gaminiuose, jei tinka;
d) pagal I priedą parengta cheminės saugos ataskaita, jei ji nebuvo pateikta registruojant, apie cheminės medžiagos (-ų) naudojimo keliamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai dėl XIV priede nurodytų cheminei medžiagai būdingų savybių;
e) alternatyvų analizė, kurioje apsvarstoma jų rizika ir techninis bei ekonominis pakeitimo įgyvendinamumas, įskaitant, kur tinkama, informaciją apie bet kokią pareiškėjo vykdomą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą;
f) jeigu e punkte minima analizė parodo, kad, atsižvelgiant į 60 straipsnio 5 dalies nuostatas, tinkamos alternatyvos yra prieinamos, pateikiamas pakeitimo planas, įskaitant pareiškėjo siūlomų veiksmų tvarkaraštį.
5. Su paraiška gali būti pateikiama:
a) socialinė ir ekonominė analizė, atlikta laikantis XVI priedo;
b) pagrindimas, kodėl nereikia atsižvelgti į riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kurią kelia:
i) cheminės medžiagos išsiskyrimas iš įrenginio, kuriam buvo išduotas leidimas pagal Direktyvą 96/61/EB; arba
ii) cheminės medžiagos išleidimas iš sutelktojo šaltinio, kuriam taikomas Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytas reikalavimas dėl išankstinio sureguliavimo ir teisės aktai, priimti taikant minėtos direktyvos 16 straipsnį.
6. Paraiškoje nenurodoma rizika žmonių sveikatai, kylanti dėl medžiagos naudojimo medicinos prietaisuose, kuriuos reglamentuoja Direktyvos 90/385/EEB, 93/42/EEB arba 98/79/EB.
7. Pateikiant paraišką autorizacijai gauti sumokamas pagal IX antraštinę dalį reikalaujamas mokestis.
63 straipsnis
Tolesnės paraiškos autorizacijai gauti
1. Jei paraiška pateikiama cheminės medžiagos naudojimo būdui, paskesnis pareiškėjas gali daryti nuorodą į atitinkamas ankstesnės paraiškos, pateiktos pagal 62 straipsnio 4 dalies d, e ir f punktus bei 5 dalies a punktą, dalis, jei paskesnis pareiškėjas turi ankstesniojo pareiškėjo leidimą daryti nuorodą į šias paraiškos dalis.
2. Jei autorizacija buvo suteikta cheminės medžiagos naudojimo būdui, paskesnis pareiškėjas gali daryti nuorodą į atitinkamas ankstesnės paraiškos, pateiktos pagal 62 straipsnio 4 dalies d, e ir f punktus bei 5 dalies a punktą, dalis, jei paskesnis pareiškėjas turi autorizacijos turėtojo leidimą daryti nuorodą į šias paraiškos dalis.
3. Prieš darydamas nuorodą į bet kokią ankstesnę paraišką, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, paskesnis pareiškėjas atnaujina pradinėje paraiškoje pateikiamą informaciją, jeigu tai būtina.
64 straipsnis
Sprendimų suteikti autorizaciją priėmimo tvarka
1. Agentūra patvirtina paraiškos gavimo datą. Agentūros Rizikos vertinimo bei Socialinės ir ekonominės analizės komitetai per dešimt mėnesių nuo paraiškos gavimo dienos pateikia savo nuomonių projektus.
2. Agentūra, atsižvelgdama į 118 ir 119 straipsnius, susijusius su teise susipažinti su informacija, savo tinklavietėje skelbia išsamią informaciją apie cheminės medžiagos naudojimo būdus, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos, ir dėl autorizacijos peržiūros, nurodydama terminą, iki kurio suinteresuotos trečiosios šalys gali pateikti informaciją apie alternatyvias chemines medžiagas arba technologijas.
3. Rengdami nuomones, abu 1 dalyje nurodyti komitetai iš pradžių patikrina, ar paraiškoje nurodyta visa 62 straipsnyje nurodyta informacija, atitinkanti jų kompetencijos sritį. Prireikus, pasikonsultavę tarpusavyje, komitetai kartu pareikalauja, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos, kad paraiška atitiktų 62 straipsnio reikalavimus. Jei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomone tai būtina, jis gali pareiškėjo pareikalauti arba trečiosios šalies paprašyti per nurodytą laikotarpį pateikti papildomos informacijos apie galimas alternatyvias chemines medžiagas ar technologijas. Kiekvienas komitetas taip pat atsižvelgia į trečiųjų šalių pateiktą informaciją.
4. Nuomonių projektuose apsvarstomi šie aspektai:
a) Rizikos vertinimo komiteto nuomonėje: rizikos žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, kylančios dėl paraiškoje apibūdinto cheminės medžiagos naudojimo būdo (-ų), įskaitant rizikos valdymo priemonių tinkamumą ir veiksmingumą, įvertinimas ir, jei tinkama, galimų alternatyvų keliamos rizikos įvertinimas;
b) Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonėje: su paraiškoje apibūdintu (-ais) cheminės medžiagos naudojimo būdu (-ais) susijusių socialinių ir ekonominių veiksnių bei alternatyvų naudojimo galimybių, jų tinkamumo ir techninio įgyvendinamumo įvertinimas, kai paraiška pateikiama pagal 62 straipsnį, ir bet koks trečiosios šalies įnašas pagal šio straipsnio 2 dalį.
5. Agentūra šiuos nuomonių projektus nusiunčia pareiškėjui iki 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. Per vieną mėnesį nuo nuomonės projekto gavimo pareiškėjas gali raštu pranešti, kad jis nori pareikšti savo pastabas. Nuomonės projektas laikomas gautu praėjus septynioms dienoms nuo tada, kai jį išsiuntė Agentūra.
Jei pareiškėjas nenori pareikšti pastabų, Agentūra per 15 dienų pasibaigus laikotarpiui, per kurį pareiškėjas gali pareikšti savo pastabas, arba per 15 dienų nuo pareiškėjo pranešimo, kad jis neturi pastabų, gavimo siunčia šias nuomones Komisijai, valstybėms narėms ir pareiškėjui.
Jei pareiškėjas nori pareikšti pastabas, jis per du mėnesius nuo nuomonės projekto gavimo išsiunčia Agentūrai raštu išdėstytus argumentus. Komitetai apsvarsto pastabas ir priima galutines nuomones per du mėnesius nuo raštiškų argumentų gavimo dienos, tam tikrais atvejais į juos atsižvelgdama. Per kitas 15 dienų Agentūra šias nuomones kartu su raštiškais argumentais perduoda Komisijai, valstybėms narėms ir pareiškėjui.
6. Agentūra pagal 118 ir 119 straipsnius nustato, kurios jos nuomonių ir jų priedų dalys turėtų būti skelbiamos jos tinklavietėje.
7. 63 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Agentūra nagrinėja visas paraiškas kartu, jei laikomasi pirmajai paraiškai nustatytų terminų.
8. Gavusi Agentūros nuomonę, Komisija per tris mėnesius parengia sprendimo suteikti autorizaciją projektą. Galutinis sprendimas suteikti autorizaciją arba jos nesuteikti priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
9. Komisijos sprendimų santraukos, įskaitant autorizacijos numerį, ir sprendimo motyvai, ypač jeigu esama tinkamų alternatyvų, skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; jos viešai skelbiamos Agentūros sukurtoje ir nuolat atnaujinamoje duomenų bazėje.
10. 63 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas sutrumpinamas iki penkių mėnesių.
3 SKYRIUS
Autorizacija tiekimo grandinės dalyviams
65 straipsnis
Autorizacijos turėtojų prievolė
Autorizacijų turėtojai ir 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti tolesni naudotojai, įskaitant ►M3 mišinio ◄ sudėtyje esančių cheminių medžiagų naudotojus, prieš patiekdami cheminę medžiagą ar ►M3 mišinį ◄ , kurio sudėtyje yra cheminė medžiaga, rinkai autorizuotam naudojimui nepažeidžiant ►M3 Direktyvos 67/548/EEB ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 ◄ ►M3 ————— ◄ , autorizacijos numerį nurodo etiketėje. Tai padaroma nedelsiant, kai autorizacijos numeris paskelbiamas viešai pagal 64 straipsnio 9 dalį.
66 straipsnis
Tolesni naudotojai
1. Tolesni naudotojai, naudojantys cheminę medžiagą pagal 56 straipsnio 2 dalį, per tris mėnesius nuo pirmo cheminės medžiagos tiekimo praneša apie tai Agentūrai.
2. Agentūra sudaro ir nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytą pranešimą pateikusių tolesnių naudotojų registrą. Agentūra valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikia teisę susipažinti su šiuo registru.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, ►M3 MIŠINIŲ ◄ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI
1 SKYRIUS
Bendrieji klausimai
67 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. Cheminę medžiagą — atskirą ir esančią ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, kuriai pagal XVII priedą taikomas apribojimas, draudžiama gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, jei ji neatitinka to apribojimo sąlygų. Ši nuostata netaikoma, jei cheminė medžiaga gaminama, tiekiama rinkai ar naudojama moksliniams tyrimams ir plėtrai. XVII priede nurodoma, ar apribojimas netaikomas produkto ir technologiniams tyrimams bei plėtrai, taip pat didžiausias kiekis, kuriam šis apribojimas netaikomas.
2. 1 dalis netaikoma cheminių medžiagų naudojimui kosmetikos gaminiuose, apibrėžtuose Direktyvoje 76/768/EEB, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su rizika žmonių sveikatai, įtraukta į tos direktyvos taikymo sritį.
3. Iki 2013 m. birželio 1 d. valstybė narė gali toliau taikyti esamus ir griežtesnius su XVII priedu susijusius cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo apribojimus, jei apie šiuos apribojimus buvo pranešta pagal Sutartį. Iki 2009 m. birželio 1 d. Komisija parengia ir paskelbia šių apribojimų sąrašą.
2 SKYRIUS
Apribojimų nustatymo tvarka
68 straipsnis
Naujų apribojimų įvedimas ir esamų apribojimų keitimas
1. Jei gaminant, naudojant ar tiekiant rinkai chemines medžiagas kyla nepriimtina rizika žmonių sveikatai ar aplinkai ir šią problemą reikia spręsti visos Bendrijos mastu, 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičiamas XVII priedas nustatant naujus apribojimus arba iš dalies keičiant XVII priede nustatytus esamus apribojimus, taikomus cheminių medžiagų — atskirų ir esančių ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje — gamybai, naudojimui arba tiekimui rinkai, laikantis 69-73 straipsniuose nustatytos tvarkos. Priimant šiuos sprendimus atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį apribojimo poveikį, įskaitant alternatyvų naudojimo galimybes.
Pirma pastraipa netaikoma, jei cheminė medžiaga naudojama kaip gamybos vietoje izoliuota tarpinė medžiaga.
2. Cheminės medžiagos – atskiros ar esančios mišinio ar gaminio sudėtyje, kuri atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus ir kurią gali naudoti vartotojai, bei kurios naudojimo apribojimus pasiūlė Komisija, atžvilgiu XVII priedas iš dalies keičiamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 69–73 straipsniai netaikomi.
69 straipsnis
Pasiūlymo rengimas
1. Jei Komisija mano, kad cheminės medžiagos — atskiros ir esančios ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, gamyba, tiekimas rinkai ar naudojimas kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama ir turi būti valdoma, ji prašo Agentūros parengti dokumentaciją, atitinkančią XV priedo reikalavimus.
2. Po 58 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytos datos Agentūra apsvarsto, ar XIV priede išvardytų cheminių medžiagų naudojimas gaminio sudėtyje kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama. Jei Agentūros nuomone, rizika nėra tinkamai kontroliuojama, ji parengia XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją.
3. Per 12 mėnesių nuo 1 dalyje nurodyto Komisijos prašymo gavimo ir jei šioje dokumentacijoje įrodoma, kad be dabar vykdomų priemonių būtina imtis veiksmų visos Bendrijos mastu, Agentūra pasiūlo taikyti apribojimus siekdama inicijuoti apribojimų nustatymo tvarką.
4. Jei valstybė narė mano, kad cheminės medžiagos — atskiros ir esančios ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, gamyba, tiekimas rinkai ar naudojimas kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kuri nėra tinkamai kontroliuojama ir turi būti valdoma, ji praneša Agentūrai, kad ji siūlo parengti atitinkamų XV priedo skirsnių reikalavimus atitinkančią dokumentaciją. Jei cheminė medžiaga nėra įtraukta į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą Agentūros tvarkomą sąrašą, valstybė narė parengia XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją per 12 mėnesių nuo pranešimo Agentūrai dienos. Jei šioje dokumentacijoje įrodoma, kad be dabar vykdomų priemonių būtina imtis veiksmų visos Bendrijos mastu, valstybė narė pateikia ją Agentūrai XV priede nustatyta forma, kad būtų inicijuota apribojimų nustatymo tvarka.
Agentūra ar valstybės narės remiasi dokumentacijomis, cheminės saugos ataskaitomis arba rizikos vertinimais, kurie buvo pateikti Agentūrai ar valstybei narei pagal šį reglamentą. Agentūra ar valstybės narės taip pat remiasi kitais atitinkamais rizikos vertinimais, kurie buvo pateikti kitų Bendrijos reglamentų ar direktyvų tikslais. Šiuo tikslu Agentūros ar atitinkamos valstybės narės prašymu kitos įstaigos, pavyzdžiui, pagal Bendrijos teisę įsteigtos ir panašią užduotį vykdančios agentūros, pateikia joms informaciją.
Rizikos vertinimo komitetas bei Socialinės ir ekonominės analizės komitetas patikrina, ar pateikta dokumentacija atitinka XV priedo reikalavimus. Gavęs dokumentaciją, atitinkamas komitetas per 30 dienų informuoja Agentūrą ar apribojimus siūlančią valstybę narę apie tai, ar dokumentacija atitinka reikalavimus. Jei dokumentacija neatitinka reikalavimų, per 45 dienas nuo jos gavimo Agentūrai ar valstybei narei raštu nurodomos neatitikimo priežastys. Agentūra ar valstybė narė, gavusi komitetų pateiktas neatitikimo priežastis, per 60 dienų sutvarko dokumentaciją, antraip pagal šį skyrių pradėta procedūra nutraukiama. Agentūra nedelsdama paskelbia apie Komisijos ar valstybės narės ketinimą inicijuoti apribojimų cheminei medžiagai nustatymo tvarką ir apie tai informuoja asmenis, kurie pateikė tos cheminės medžiagos registraciją.
5. Agentūra tvarko cheminių medžiagų, apie kurias siūlomo apribojimo tikslais Agentūra ar valstybė narė ketina parengti ar rengia XV priedo reikalavimus atitinkančią dokumentaciją, sąrašą. Jei cheminė medžiaga yra įtraukta į sąrašą, kita tokia dokumentacija nerengiama. Jei valstybė narė ar Agentūra pasiūlo, kad reikėtų pakartotinai išnagrinėti į XVII priedą įtrauktą apribojimą, 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimamas valstybės narės ar Agentūros pateiktais įrodymais grindžiamas sprendimas dėl pakartotinio nagrinėjimo.
6. Nepažeisdama 118 ir 119 straipsnių, Agentūra nedelsdama savo tinklavietėje viešai paskelbia visas dokumentacijas, atitinkančias XV priedą, įskaitant pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis siūlomus apribojimus, aiškiai nurodydama paskelbimo dieną. Agentūra paragina visas suinteresuotas šalis per šešis mėnesius nuo paskelbimo dienos atskirai arba bendrai pateikti:
a) pastabas apie dokumentacijas ir siūlomus apribojimus;
b) socialinę ir ekonominę siūlomų apribojimų analizę, nurodant siūlomų apribojimų pranašumus ir trūkumus, arba informaciją, galinčią prisidėti prie tokios analizės. Ji turi atitikti XVI priedo reikalavimus.
70 straipsnis
Agentūros nuomonė: Rizikos vertinimo komitetas
Per devynis mėnesius nuo 69 straipsnio 6 dalyje nurodytos paskelbimo dienos Rizikos vertinimo komitetas, apsvarstęs atitinkamas dokumentacijos dalis, parengia nuomonę apie tai, ar siūlomi apribojimai yra tinkami mažinant atitinkamą riziką žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į valstybės narės dokumentaciją arba į Komisijos prašymu Agentūros parengtą dokumentaciją bei į suinteresuotų šalių nuomones, minėtas 69 straipsnio 6 dalies a punkte.
71 straipsnis
Agentūros nuomonė: Socialinės ir ekonominės analizės komitetas
1. Per 12 mėnesių nuo 69 straipsnio 6 dalyje nurodytos paskelbimo dienos Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, apsvarstęs atitinkamas dokumentacijos dalis bei socialinį ir ekonominį poveikį, parengia nuomonę apie siūlomus apribojimus. Jis parengia nuomonės apie siūlomus apribojimus ir su jais susijusį socialinį ir ekonominį poveikį projektą, atsižvelgdamas į analizę arba informaciją, nurodytą 69 straipsnio 6 dalies b punkte, jei ji turima. Agentūra nedelsdama paskelbia nuomonės projektą savo tinklavietėje. Agentūra paragina suinteresuotas šalis ne vėliau kaip per 60 dienų nuo nuomonės projekto paskelbimo pateikti pastabas apie nuomonės projektą.
2. Socialinės ir ekonominės analizės komitetas nedelsdamas patvirtina savo nuomonę, tam tikrais atvejais atsižvelgdamas į papildomas pastabas, gautas iki nustatyto termino. Šioje nuomonėje atsižvelgiama į suinteresuotų šalių pastabas ir socialinę bei ekonominę analizę, pateiktas pagal 69 straipsnio 6 dalies b punktą ir šio straipsnio 1 dalį.
3. Jei Rizikos vertinimo komiteto nuomonė gerokai skiriasi nuo siūlomų apribojimų, Agentūra gali ne daugiau kaip 90 dienų atidėti galutinį terminą Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonei pateikti.
72 straipsnis
Nuomonės pateikimas Komisijai
1. Agentūra nedelsdama pateikia Komisijai Rizikos vertinimo komiteto bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomones apie apribojimus, kuriuos siūloma taikyti cheminėms medžiagoms — atskiroms ir esančioms ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje. Jei iki 70 straipsnyje ir 71 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino vienas ar abu komitetai neparengia nuomonės, Agentūra, nurodydama priežastis, apie tai informuoja Komisiją.
2. Nepažeisdama 118 ir 119 straipsnių, Agentūra nedelsdama savo tinklavietėje paskelbia abiejų komitetų nuomones.
3. Komisijos ir (arba) valstybės narės prašymu Agentūra pateikia visus gautus ar apsvarstytus dokumentus bei įrodymus.
73 straipsnis
Komisijos sprendimas
1. Jei tenkinamos 68 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija per tris mėnesius nuo Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonės gavimo arba iki pagal 71 straipsnį nustatyto termino pabaigos, jei tas komitetas nuomonės neparengia, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, parengia XVII priedo pakeitimo projektą.
Jei pakeitimo projektas skiriasi nuo pirminio pasiūlymo arba jei jame neatsižvelgiama į Agentūros nuomones, Komisija prideda išsamų skirtumus nulėmusių priežasčių paaiškinimą.
2. Galutinis sprendimas priimamas 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Komisija pakeitimo projektą nusiunčia valstybėms narėms likus bent 45 dienoms iki balsavimo.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
MOKESČIAI
74 straipsnis
Mokesčiai
1. Mokesčiai, privalomi pagal 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 ir 5 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 5 dalį, 62 straipsnio 7 dalį ir 92 straipsnio 3 dalį, nustatomi Komisijos reglamente, kuris priimamas 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iki 2008 m. birželio 1 d.
2. Mokesčių nereikia mokėti registruojant cheminę medžiagą nuo 1 iki 10 tonų, jei registracijos dokumentacijoje pateikiama visa VII priedo informacija.
3. Nustatant 1 dalyje nurodytų mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama į darbą, kurį turi padaryti Agentūra ir kompetentinga institucija pagal šį reglamentą, ir jie turi būti tokie, kad užtikrintų, jog iš mokesčių gaunamų pajamų bei iš kitų šaltinių Agentūros gaunamų pajamų pagal 96 straipsnio 1 dalį pakaktų suteiktų paslaugų išlaidoms padengti. Nustatant registracijos mokesčius atsižvelgiama į darbą, kuris gali būti atliekamas pagal VI antraštinę dalį.
Nustatant 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje numatytų mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama į registruojamos cheminės medžiagos kiekį tonomis.
Visais atvejais mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatomas sumažintas mokestis.
11 straipsnio 4 dalies atveju nustatant mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama į tai, ar informacija pateikta bendrai ar atskirai.
Jei buvo pateiktas prašymas pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį, nustatant mokesčių struktūrą ir dydį atsižvelgiama Agentūros darbą, atliktą vertinant pagrindimą.
4. 1 dalyje nurodytame reglamente nurodomos aplinkybės, kuriomis mokesčių dalis pervedama atitinkamai valstybės narės kompetentingai institucijai.
5. Agentūra gali rinkti mokesčius už kitas jos teikiamas paslaugas.
X ANTRAŠTINĖ DALIS
AGENTŪRA
75 straipsnis
Įsteigimas ir peržiūra
1. Siekiant užtikrinti techninių, mokslinių ir administracinių šio reglamento aspektų valdymą ir kai kuriais atvejais jų vykdymą bei su šiais aspektais susijusių veiksmų nuoseklumą Bendrijos lygiu, įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra.
2. Iki 2012 m. birželio 1 d. Agentūros veikla peržiūrima.
76 straipsnis
Sudėtis
1. Agentūrą sudaro:
a) Valdančioji taryba, kuri vykdo 78 straipsnyje nustatytas pareigas;
b) vykdomasis direktorius, kuris vykdo 83 straipsnyje nustatytas pareigas;
c) Rizikos vertinimo komitetas, kuris atsako už Agentūros nuomonės apie įvertinimus, paraiškas autorizacijai gauti, siūlomus apribojimus, pasiūlymus dėl klasifikavimo ir ženklinimo pagal ►M3 Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 V antraštinę dalį ◄ ir kitus klausimus, kylančius taikant šį reglamentą ir susijusius su rizika žmonių sveikatai ar aplinkai, parengimą;
d) Socialinės ir ekonominės analizės komitetas, kuris atsako už Agentūros nuomonės apie paraiškas autorizacijai gauti, siūlomus apribojimus ir kitus klausimus, kylančius taikant šį reglamentą ir susijusius su galimo teisės akto dėl cheminių medžiagų socialiniu ir ekonominiu poveikiu, parengimą;
e) Valstybių narių komitetas, kuris atsako už nuomonių apie Agentūros ar valstybių narių pasiūlytų sprendimų projektus pagal VI antraštinę dalį ir pasiūlymus dėl didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų, kurioms turi būti taikoma VII antraštinėje dalyje nustatyta autorizacijos procedūra, galimų skirtumų suderinimą;
f) keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumas (toliau — forumas), koordinuojantis už šio reglamento reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingų valstybių narių institucijų tinklą;
g) sekretoriatas, kurio darbui vadovauja vykdomasis direktorius ir kuris teikia techninę, mokslinę ir administracinę paramą komitetams bei forumui ir užtikrina tinkamą jų koordinavimą. Jis taip pat atlieka Agentūros darbus, susijusius su preliminarios registracijos, registravimo ir įvertinimo procedūromis, rengia rekomendacijas, tvarko duomenų bazę ir teikia informaciją;
h) Apeliacinė komisija, priimanti sprendimus dėl apeliacinių skundų, susijusių su Agentūros priimtais sprendimais.
2. 1 dalies c, d ir e punktuose nurodyti komitetai (toliau — komitetai) bei forumas gali sudaryti darbo grupes. Šiuo tikslu jie, laikydamiesi savo darbo tvarkos taisyklių, tvirtina tikslius nurodymus dėl užduočių pavedimo šioms darbo grupėms.
3. Komitetai ir forumas, manydami, kad tai tikslinga, gali prašyti atitinkamų profesinių konsultacijų svarbiais bendro mokslinio ar etinio pobūdžio klausimais iš atitinkamų šaltinių.
77 straipsnis
Užduotys
1. Agentūra teikia valstybėms narėms ir Bendrijos institucijoms kuo aukštesnės kokybės mokslines ir technines konsultacijas visais klausimais, susijusiais su cheminėmis medžiagomis, kurios priklauso jos kompetencijos sričiai ir buvo jai priskirtos pagal šio reglamento nuostatas.
2. Sekretoriatas atlieka tokias užduotis:
a) vykdo užduotis, paskirtas jam pagal II antraštinę dalį; įskaitant veiksmingo importuotų cheminių medžiagų registravimo palengvinimą laikantis Bendrijos tarptautinės prekybos įsipareigojimų trečiosioms šalims;
b) vykdo užduotis, paskirtas jam pagal III antraštinę dalį;
c) vykdo užduotis, paskirtas jam pagal VI antraštinę dalį;
d) vykdo užduotis, paskirtas jam pagal VIII antraštinę dalį;
e) ►M3 kuria ir tvarko duomenų bazę (-es), kurioje (-iose) kaupiama informacija apie visas registruotas chemines medžiagas, klasifikavimo ir ženklinimo inventorių ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 parengtą suderintą klasifikavimo ir ženklinimo sąrašą. ◄ 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą duomenų bazės (-ių) informaciją ji skelbia duomenų bazėje (-se) viešai ir leidžia ja (jomis) nemokamai naudotis internete, išskyrus atvejus, kai pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį pateiktas prašymas laikomas pagrįstu. Agentūra paprašius leidžia naudotis ir kita duomenų bazių informacija pagal 118 straipsnį;
f) pagal 119 straipsnio 1 dalį viešai skelbia informaciją apie tai, kokios cheminės medžiagos vertinamos šiuo metu arba buvo įvertintos per 90 dienų nuo informacijos gavimo Agentūroje;
g) prireikus rengia technines ir mokslines rekomendacijas bei pagalbines priemones šiam reglamentui vykdyti, visų pirma padeda pramonės įmonėms, ypač MVĮ rengti cheminės saugos ataskaitas (pagal 14 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnio 4 dalį) bei taikyti 10 straipsnio a punkto viii papunktį, 11 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį; ir rengia gaminių gamintojams ir importuotojams skirtas 7 straipsnio taikymo gaires;
h) rengia technines ir mokslines rekomendacijas šiam reglamentui vykdyti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir remia valstybių narių pagal XIII antraštinę dalį įsteigtas pagalbos tarnybas;
i) teikia rekomendacijas suinteresuotoms šalims, taip pat ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, dėl informacijos apie cheminių medžiagų — atskirų, esančių ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje — keliamą riziką ir saugų jų naudojimą teikimo visuomenei;
j) teikia konsultacijas ir pagalbą gamintojams ir importuotojams, registruojantiems cheminę medžiagą pagal 12 straipsnio 1 dalį;
k) rengia aiškinamąją informaciją apie šį reglamentą kitiems suinteresuotiems subjektams;
l) Komisijos prašymu teikia techninę ir mokslinę paramą imantis priemonių, gerinančių Bendrijos, jos valstybių narių, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą moksliniais bei techniniais klausimais, susijusiais su cheminių medžiagų sauga, taip pat aktyviai dalyvauja teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus, susijusius su patikimu cheminių medžiagų valdymu besivystančiose šalyse;
m) tvarko sprendimų ir nuomonių vadovą, grindžiamą Valstybių narių komiteto išvadomis apie šio reglamento aiškinimą ir įgyvendinimą;
n) praneša apie Agentūros priimtus sprendimus;
o) rengia specialias formas informacijos Agentūrai teikimui.
3. Komitetai atlieka tokias pareigas:
a) vykdo užduotis, paskirtas jiems pagal ►M3 VI–X antraštines dalis ◄ ;
b) vykdomojo direktoriaus prašymu teikia techninę ir mokslinę paramą imantis priemonių, gerinančių Bendrijos, jos valstybių narių, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą moksliniais bei techniniais klausimais, susijusiais su cheminių medžiagų sauga, taip pat aktyviai dalyvauja teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus, susijusius su patikimu cheminių medžiagų valdymu besivystančiose šalyse;
c) vykdomojo direktoriaus prašymu rengia nuomonę apie visus kitus cheminių medžiagų — atskirų ir esančių ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, saugos aspektus.
4. Forumas atlieka tokias užduotis:
a) skleidžia gerą praktiką ir iškelia problemas Bendrijos lygiu;
b) siūlo, koordinuoja ir vertina suderintus reikalavimų vykdymo užtikrinimo projektus bei bendrus patikrinimus;
c) koordinuoja keitimąsi inspektoriais;
d) nustato reikalavimų vykdymo užtikrinimo strategijas bei geriausią vykdymo praktiką;
e) rengia darbo metodus ir pagalbines priemones vietos inspektoriams;
f) rengia keitimosi informacija naudojantis elektroninėmis priemonėmis tvarką;
g) prireikus palaiko ryšius su pramone ir kitais suinteresuotais subjektais, ypač atsižvelgdamas į specialius MVĮ poreikius, įskaitant atitinkamas tarptautines organizacijas;
h) nagrinėja pasiūlymus dėl apribojimų siekdamas patarti apie jų įgyvendinimo užtikrinimą.
78 straipsnis
Valdančiosios tarybos įgaliojimai
Valdančioji taryba skiria vykdomąjį direktorių pagal 84 straipsnį ir apskaitos pareigūną vadovaudamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 43 straipsniu.
Valdančioji taryba:
a) kasmet iki balandžio 30 d. patvirtina Agentūros bendrą praėjusių metų ataskaitą;
b) kasmet iki spalio 31 d. patvirtina Agentūros darbo programą ateinantiems metams;
c) patvirtina galutinį Agentūros biudžetą pagal 96 straipsnį prieš prasidedant finansiniams metams, prireikus jį patikslina pagal Bendrijos įnašą ir kitas Agentūros pajamas;
d) patvirtina daugiametę darbo programą, kuri reguliariai peržiūrima.
Ji patvirtina Agentūros vidaus taisykles ir darbo tvarką. Šios taisyklės skelbiamos viešai.
Ji vykdo savo pareigas, susijusias su Agentūros biudžetu pagal 96, 97 ir 103 straipsnius.
Ji turi teisę imtis drausminių priemonių vykdomojo direktoriaus atžvilgiu.
Ji priima savo darbo tvarkos taisykles.
Ji skiria Apeliacinės komisijos pirmininką, narius ir pakaitinius narius pagal 89 straipsnį.
Ji skiria Agentūros komitetų narius, kaip nurodyta 85 straipsnyje.
Kasmet ji perduoda informaciją, susijusią su vertinimo procedūrų rezultatais, pagal 96 straipsnio 6 dalį.
79 straipsnis
Valdančiosios tarybos sudėtis
1. Valdančiąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, ir ne daugiau kaip šeši Komisijos paskirti atstovai, įskaitant tris balsavimo teisės neturinčius suinteresuotų šalių atstovus bei du nepriklausomus asmenis, kuriuos skiria Europos Parlamentas.
Kiekviena valstybė narė siūlo narį į Valdančiąją tarybą. Taip pasiūlytus narius skiria Taryba.
2. Nariai skiriami atsižvelgiant į atitinkamą jų patirtį ir kompetenciją cheminių medžiagų saugos ar cheminių medžiagų reguliavimo srityje, kartu užtikrinant, kad tarybos sudėtyje būtų atitinkamą patirtį bendrais, finansiniais ir teisiniais klausimais turinčių narių.
3. Kadencijos trukmė — ketveri metai. Kadencija gali būti vieną kartą atnaujinta. Tačiau pirmajai kadencijai Komisija nurodo pusę savo paskirtų asmenų, o Taryba nurodo 12 savo paskirtų asmenų, kurių kadencija truks šešerius metus.
80 straipsnis
Pirmininkavimas Valdančiojoje taryboje
1. Valdančioji taryba iš savo balsavimo teisę turinčių narių išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas automatiškai pavaduoja pirmininką, jei šis negali eiti savo pareigų.
2. Pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijos trukmė — dveji metai; ji baigiasi jiems nustojus būti Valdančiosios tarybos nariais. Kadencija gali būti vieną kartą atnaujinta.
81 straipsnis
Valdančiosios tarybos posėdžiai
1. Valdančiosios tarybos posėdžiai šaukiami pirmininko kvietimu arba tarybos narių ne mažiau kaip trečdalio prašymu.
2. Vykdomasis direktorius dalyvauja Valdančiosios tarybos posėdžiuose neturėdamas balsavimo teisės.
3. 76 straipsnio 1 dalies c-f punktuose nurodytų komitetų pirmininkai ir forumo pirmininkas gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose be balsavimo teisės.
82 straipsnis
Balsavimas Valdančiojoje taryboje
Valdančioji taryba nustato balsavimo tvarkos taisykles, taip pat balsavimo teisės perdavimo kitam nariui sąlygas. Valančiosios tarybos sprendimai priimami, jei už juos balsuoja dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių dauguma.
83 straipsnis
Vykdomojo direktoriaus pareigos ir įgaliojimai
1. Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris vykdo savo pareigas vadovaudamasis Bendrijos interesais ir yra nepriklausomas nuo konkrečių interesų.
2. Vykdomasis direktorius yra teisinis Agentūros atstovas. Jis atsako už:
a) Agentūros einamųjų reikalų administravimą;
b) visų Agentūros išteklių, būtinų jos užduotims vykdyti, valdymą;
c) užtikrinimą, kad Agentūrai tvirtinant savo nuomones būtų laikomasi Bendrijos teisės aktuose nustatytų terminų;
d) tinkamo ir laiku atliekamo komitetų ir forumo veiksmų koordinavimo užtikrinimą;
e) būtinų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymą ir valdymą;
f) Agentūros pajamų ir išlaidų ataskaitos parengimą bei biudžeto vykdymą pagal 96 ir 97 straipsnius;
g) visus personalo reikalus;
h) sekretoriato paslaugų teikimą Valdančiajai tarybai;
i) Valdančiosios tarybos nuomonių dėl siūlomų komitetų ir forumo darbo tvarkos taisyklių projektų parengimą;
j) Valdančiosios tarybos prašymu — pasirūpinimą, kad būtų vykdomos papildomos funkcijos (priskiriamos 77 straipsnio taikymo sričiai), kurias Agentūrai paveda Komisija;
k) reguliaraus dialogo su Europos Parlamentu užmezgimą ir palaikymą;
l) programinės įrangos naudojimo sąlygų nustatymą;
m) Agentūros priimto sprendimo dėl apeliacinio skundo koregavimą, pasikonsultavus su Apeliacine komisija.
3. Vykdomasis direktorius kasmet pateikia Valdančiajai tarybai tvirtinti:
a) praėjusių metų Agentūros veiklos ataskaitos projektą, įskaitant informaciją apie gautų registracijos dokumentacijų, įvertintų cheminių medžiagų, gautų paraiškų autorizacijai gauti skaičių, Agentūros gautų pasiūlymų dėl apribojimo, dėl kurių ji išreiškė savo nuomonę, skaičių ir laiką, kurio reikėjo su tuo susijusioms procedūroms užbaigti, informaciją apie autorizuotas chemines medžiagas, atmestas dokumentacijas, apribotas chemines medžiagas; gautus skundus ir veiksmus, kurių buvo imtasi; forumo veiklos apžvalgą;
b) ateinančių metų darbo programos projektą;
c) metinės finansinės ataskaitos projektą;
d) ateinantiems metams numatomo biudžeto projektą;
e) daugiametės darbo programos projektą.
Valdančiajai tarybai patvirtinus ateinančių metų darbo programą ir daugiametę darbo programą, vykdomasis direktorius jas perduoda valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir pasirūpina, kad jos būtų paskelbtos.
Valdančiajai tarybai patvirtinus Agentūros bendrąją ataskaitą, vykdomasis direktorius ją perduoda valstybėms narėms, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Audito Rūmams bei pasirūpina, kad ji būtų paskelbta.
84 straipsnis
Vykdomojo direktoriaus skyrimas
1. Agentūros vykdomąjį direktorių skiria Valdančioji taryba, remdamasi Komisijos pasiūlytu kandidatų sąrašu, kuris sudaromas po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose periodiniuose leidiniuose bei internete paskelbiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą.
Agentūros vykdomasis direktorius skiriamas atsižvelgiant į kandidato nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo įgūdžius, taip pat atitinkamą patirtį cheminės saugos arba cheminių medžiagų reguliavimo srityje. Valdančiosios tarybos sprendimas priimamas dviejų trečdalių visų balsavimo teisę turinčių narių dauguma.
Valdančioji taryba turi teisę atleisti vykdomąjį direktorių ta pačia tvarka.
Prieš paskiriant, Valdančiosios tarybos atrinktas kandidatas nedelsiant pakviečiamas padaryti pareiškimą Europos Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.
2. Vykdomojo direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. Valdančioji taryba gali ją pratęsti dar vienam laikotarpiui iki penkerių metų.
85 straipsnis
Komitetų sudarymas
1. Kiekviena valstybė narė gali pasiūlyti kandidatus į Rizikos vertinimo komiteto narius. Vykdomasis direktorius sudaro kandidatų sąrašą, kuris skelbiamas Agentūros tinklavietėje, nepažeidžiant 88 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valdančioji taryba komiteto narius skiria iš šio sąrašo, įtraukdama bent vieną, bet ne daugiau kaip du kandidatus iš kiekvienos valstybės narės pasiūlytų kandidatų. Nariai skiriami atsižvelgiant į jų vaidmenį ir patirtį vykdant 77 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis.
2. Kiekviena valstybė narė gali pasiūlyti kandidatus į Socialinės ir ekonominės analizės komiteto narius. Vykdomasis direktorius sudaro kandidatų sąrašą, kuris skelbiamas Agentūros tinklavietėje, nepažeidžiant 88 straipsnio 1 dalies nuostatų. Valdančioji taryba komiteto narius skiria iš šio sąrašo, įtraukdama bent vieną, bet ne daugiau kaip du kandidatus iš kiekvienos valstybės narės pasiūlytų kandidatų. Nariai skiriami atsižvelgiant į jų vaidmenį ir patirtį vykdant 77 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis.
3. Kiekviena valstybė narė skiria po vieną narį į Valstybių narių komitetą.
4. Komitetai siekia, kad tarp jų narių būtų įvairių sričių specialistų. Šiuo tikslu kiekvienas komitetas gali įtraukti į savo sudėtį ne daugiau kaip penkis papildomus narius, pasirinktus remiantis konkrečia jų kompetencija.
Komitetų nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta.
Valdančiosios tarybos nariai negali būti komitetų nariais.
Kiekvieno komiteto nariai gali turėti patarėjus mokslo, technikos ar reglamentavimo klausimais.
Vykdomasis direktorius arba jo atstovas ir Komisijos atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti visuose komitetų ir darbo grupių posėdžiuose, kuriuos rengia Agentūra ar jos komitetai. Komiteto narių arba Valdančiosios tarybos prašymu suinteresuoti subjektai atitinkamais atvejais taip pat gali būti kviečiami dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis.
5. Kiekvieno komiteto nariai, paskirti pasiūlius valstybei narei, užtikrina tinkamą Agentūros užduočių ir jų valstybės narės kompetentingos institucijos darbo koordinavimą.
6. Komitetų nariai dirbdami naudojasi valstybių narių turimais moksliniais ir techniniais ištekliais. Šiuo tikslu valstybės narės savo pasiūlytus komitetų narius aprūpina tinkamais moksliniais ir techniniais ištekliais. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija sudaro palankias sąlygas komitetų bei jų darbo grupių veiklai.
7. Valstybės narės Rizikos vertinimo komiteto arba Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nariams arba jų patarėjams bei ekspertams moksliniais ir techniniais klausimais neduoda nurodymų, kurie nesuderinami su individualiomis šių asmenų užduotimis arba su Agentūros užduotimis, pareigomis bei nepriklausomumu.
8. Rengdamas nuomonę, kiekvienas komitetas stengiasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Nepavykus pasiekti bendro sutarimo, nuomonėje pateikiamas daugumos narių požiūris, nurodant priežastis. Mažumos požiūris (-iai) ir nurodytos priežastys taip pat paskelbiama.
9. Kiekvienas komitetas parengia pasiūlymą dėl savo darbo tvarkos taisyklių, kurias per šešis mėnesius nuo pirmojo komitetų paskyrimo turi patvirtinti Valdančioji taryba.
Šiose taisyklėse pirmiausia nustatoma narių keitimo, tam tikrų užduočių pavedimo darbo grupėms, darbo grupių sudarymo ir skubaus nuomonės priėmimo procedūros nustatymo tvarka. Abiejų komitetų pirmininkai yra Agentūros darbuotojai.
86 straipsnis
Forumo įkūrimas
1. Kiekviena valstybė narė skiria į forumą po vieną narį trejų metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta. Nariai parenkami pagal jų vaidmenį ir patirtį užtikrinant cheminių medžiagų teisės aktų vykdymą, jie palaiko atitinkamus ryšius su valstybės narės kompetentingomis institucijomis.
Forumas siekia, kad tarp jo narių būtų įvairių sričių specialistų. Šiuo tikslu forumas gali įtraukti į savo sudėtį ne daugiau kaip penkis papildomus narius, pasirinktus remiantis konkrečia jų kompetencija. Šie nariai skiriami trejų metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta. Valdančiosios tarybos nariai negali būti forumo nariais.
Forumo nariai gali turėti patarėjus moksliniais ir techniniais klausimais.
Agentūros vykdomasis direktorius arba jo atstovas ir Komisijos atstovai turi teisę dalyvauti visuose forumo ir jo darbo grupių posėdžiuose. Forumo narių arba Valdančiosios tarybos prašymu suinteresuoti subjektai atitinkamais atvejais taip pat gali būti kviečiami dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis.
2. Valstybės narės paskirti forumo nariai užtikrina tinkamą forumo užduočių ir valstybės narės kompetentingos institucijos darbo koordinavimą.
3. Forumo nariai dirbdami naudojasi valstybių narių turimais moksliniais ir techniniais ištekliais. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija sudaro palankias sąlygas forumo bei jo darbo grupių darbui. Valstybės narės forumo nariams arba jų patarėjams bei ekspertams moksliniais ir techniniais klausimais neduoda nurodymų, kurie nesuderinami su individualiomis šių asmenų užduotimis arba su forumo užduotimis ir pareigomis.
4. Forumas parengia pasiūlymą dėl savo darbo tvarkos taisyklių, kurias per šešis mėnesius nuo pirmojo forumo paskyrimo turi patvirtinti Valdančioji taryba.
Šiose taisyklėse pirmiausia nustatoma pirmininko skyrimo bei keitimo, narių keitimo bei tam tikrų užduočių pavedimo darbo grupėms tvarka.
87 straipsnis
Komitetų pranešėjai ir ekspertų paslaugos
1. Jei pagal 77 straipsnį komitetas privalo pateikti nuomonę arba nuspręsti, ar valstybės narės dokumentacija atitinka XV priedo reikalavimus, jis paskiria vieną savo narį pranešėju. Atitinkamas komitetas gali paskirti antrąjį narį būti antruoju pranešėju. Kiekvienu atveju pranešėjai ir antrieji pranešėjai įsipareigoja veikti vadovaudamiesi Bendrijos interesais ir raštu pasižada vykdyti savo pareigas bei deklaruoja interesus. Komiteto narys negali būti skiriamas pranešėju konkrečiam atvejui, jei jis nurodo kokius nors interesus, kurie gali pakenkti nešališkam to atvejo vertinimui. Atitinkamas komitetas gali bet kuriuo metu pakeisti pranešėją arba antrąjį pranešėją kitu savo nariu, jei jie, pavyzdžiui, nepajėgia per nustatytą terminą atlikti savo pareigų arba jei paaiškėja galimas interesų konfliktas.
2. Valstybės narės praneša Agentūrai ekspertų, turinčių patvirtintą patirtį 77 straipsnyje numatytoms užduotims vykdyti ir galinčių dirbti komitetų darbo grupėse, pavardes, nurodydamos jų kvalifikaciją ir konkrečias kompetencijos sritis.
Agentūra nuolat atnaujina ekspertų sąrašą. Į sąrašą įtraukiami pirmoje pastraipoje nurodyti ekspertai ir kiti sekretoriato tiesiogiai įvardyti ekspertai.
3. Komiteto narių arba kitų ekspertų, dirbančių komitetų ar forumo darbo grupėse arba atliekančių kitas Agentūros užduotis, paslaugų teikimą reglamentuoja Agentūros ir atitinkamo asmens arba tam tikrais atvejais Agentūros ir atitinkamo asmens darbdavio pasirašyta sutartis.
Atitinkamam asmeniui arba jo darbdaviui už paslaugas Agentūra atlygina pagal užmokesčio tarifus, kurie įtraukiami į Valdančiosios tarybos priimtas finansines priemones. Jei atitinkamas asmuo neįvykdo savo pareigų, vykdomasis direktorius turi teisę nutraukti arba sustabdyti sutartį ar laikinai nemokėti atlyginimo.
4. Jei tas pačias paslaugas gali teikti keli teikėjai, gali prireikti paskelbti konkursą:
a) jei tai įmanoma atsižvelgiant į mokslinį bei techninį kontekstą; ir
b) jei tai suderinama su Agentūros pareigomis, pirmiausia su būtinybe užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Vykdomojo direktoriaus siūlymu Valdančioji taryba tvirtina atitinkamas procedūras.
5. Agentūra gali naudotis ekspertų paslaugomis vykdydama ir kitas konkrečias užduotis, už kurias ji atsakinga.
88 straipsnis
Kvalifikacija ir interesai
1. Apie narystę komitetuose ir forume skelbiama viešai. Pavieniai nariai gali prašyti neskelbti jų pavardžių viešai, jei, jų manymu, tai būtų jiems pavojinga. Vykdomasis direktorius sprendžia, ar patenkinti tokius prašymus. Skelbiant apie kiekvieno nario paskyrimą, nurodoma jo profesinė kvalifikacija.
2. Valdančiosios tarybos nariai, vykdomasis direktorius ir komitetų bei forumo nariai pasižada vykdyti savo pareigas ir deklaruoja interesus, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nešališkumui. Šie pasižadėjimai kasmet daromi raštu ir, nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, įtraukiami į Agentūros tvarkomą registrą, kuris, pateikus prašymą, yra prieinamas visuomenei Agentūros biuruose.
3. Kiekviename posėdyje Valdančiosios tarybos nariai, vykdomasis direktorius, komitetų ir forumo nariai bei posėdyje dalyvaujantys ekspertai paskelbia apie interesus, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nešališkumui tam tikrais darbotvarkės klausimais. Apie tokius interesus paskelbę asmenys nedalyvauja balsavime atitinkamu darbotvarkės klausimu.
89 straipsnis
Apeliacinės komisijos steigimas
1. Apeliacinę komisiją sudaro pirmininkas ir du kiti nariai.
2. Pirmininkas ir du nariai turi pakaitinius narius, kurie atstovauja jiems nesant.
3. Pirmininką, kitus narius ir pakaitinius narius pagal Komisijos pasiūlytą kandidatų sąrašą, kuris sudaromas po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose periodiniuose leidiniuose arba interneto svetainėse paskelbiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą, skiria Valdančioji taryba. Jie skiriami remiantis atitinkama jų patirtimi ir kompetencija cheminės saugos, gamtos mokslų ar reguliavimo ir teisinių procedūrų srityje.
Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus rekomendacija, ta pačia tvarka gali paskirti papildomus narius ir jų pakaitinius narius, jei tai būtina siekiant užtikrinti pakankamą apeliacinių skundų nagrinėjimo spartą.
4. 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija nustato, kokią kvalifikaciją turi turėti Apeliacinės komisijos nariai.
5. Pirmininkas ir nariai turi lygias balsavimo teises.
90 straipsnis
Apeliacinės komisijos nariai
1. Apeliacinės komisijos narių, įskaitant jos pirmininką ir pakaitinius narius, kadencija trunka penkerius metus. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.
2. Apeliacinės komisijos nariai yra nepriklausomi. Priimant sprendimus jų neturi saistyti jokie nurodymai.
3. Apeliacinės komisijos nariai negali eiti kitų pareigų Agentūroje.
4. Kadencijos metu Apeliacinės komisijos nariai negali būti pašalinti iš pareigų arba išbraukti iš sąrašo, jei tam nėra rimtų priežasčių ir jei Komisija, gavusi Valdančiosios tarybos nuomonę, nepriėmė atitinkamo sprendimo.
5. Apeliacinės komisijos nariai negali dalyvauti apeliacinėse procedūrose, jei jos yra susiję su jų asmeniniais interesais arba jei jie anksčiau atstovavo kuriai nors procedūros šaliai, arba dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.
6. Jei Apeliacinės komisijos narys dėl 5 dalyje minėtų priežasčių mano, kad jis privalo nedalyvauti konkrečioje apeliacinėje procedūroje, jis atitinkamai informuoja Apeliacinę komisiją. Bet kuri apeliacinės procedūros šalis dėl 5 dalyje minėtų priežasčių arba įtardama nešališkumu gali prieštarauti dėl tam tikro Apeliacinės komisijos nario dalyvavimo. Prieštarauti dėl narių pilietybės draudžiama.
7. Apeliacinė komisija nusprendžia, kokių veiksmų reikia imtis 5 ir 6 dalyje numatytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui. Priimant tokį sprendimą atitinkamas Apeliacinės komisijos narys pakeičiamas pakaitiniu nariu.
91 straipsnis
Skundžiami sprendimai
1. Apskųsti galima tuos Agentūros sprendimus, kurie buvo priimti pagal 9, 20 straipsnius, 27 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 51 straipsnį.
2. Dėl pagal 1 dalį pateikto apeliacinio skundo sprendimo vykdymas yra sustabdomas.
92 straipsnis
Asmenys, turintys teisę pateikti apeliacinį skundą, terminai, mokesčiai ir forma
1. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti apeliacinį skundą dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.
2. Apeliacinis skundas kartu su išdėstytais argumentais pateikiamas Agentūrai raštu per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą atitinkamam asmeniui, arba, jei nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai pastarasis apie jį sužinojo, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.
3. Asmenų, pateikiančių apeliacinį skundą dėl Agentūros sprendimo, gali būti paprašyta sumokėti mokestį pagal IX antraštinę dalį.
93 straipsnis
Apeliacinių skundų nagrinėjimas ir sprendimai
1. Jei, pasikonsultavęs su Apeliacinės komisijos pirmininku, vykdomasis direktorius mano, kad apeliacinis skundas yra priimtinas ir tinkamai pagrįstas, jis gali pataisyti sprendimą per 30 dienų nuo apeliacinio skundo pateikimo pagal 92 straipsnio 2 dalį.
2. Kitais nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Apeliacinės komisijos pirmininkas per 30 dienų nuo apeliacinio skundo pateikimo pagal 92 straipsnio 2 dalį išnagrinėja, ar apeliacinis skundas yra priimtinas. Priimtinas apeliacinis skundas perduodamas Apeliacinei komisijai, kuri nagrinėja jo priežastis. Nagrinėjant skundą, apeliacinės procedūros šalims suteikiama teisė išdėstyti savo požiūrį žodžiu.
3. Apeliacinė komisija gali naudotis visais Agentūros kompetencijai priklausančiais įgaliojimais arba gali perduoti bylą Agentūros kompetentingai įstaigai, kad ji imtųsi tolesnių veiksmų.
4. 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisija nustato Apeliacinės komisijos darbo tvarką.
94 straipsnis
Ieškiniai, pateikti Pirmosios instancijos teismui ir Teisingumo Teismui
1. Pagal Sutarties 230 straipsnį gali būti pateiktas ieškinys Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui dėl Apeliacinės komisijos priimto sprendimo, o tais atvejais, kai sprendimo negalima apskųsti Apeliacinei komisijai — dėl Agentūros priimto sprendimo.
2. Jei Agentūra nepriima sprendimo, pagal Sutarties 232 straipsnį Pirmosios instancijos teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateikiamas ieškinys dėl neveikimo.
3. Agentūra privalo imtis reikalingų priemonių Pirmosios instancijos teismo arba Teisingumo Teismo sprendimui vykdyti.
95 straipsnis
Agentūros ir kitų įstaigų nuomonių nesutapimai
1. Agentūra rūpinasi, kad kuo anksčiau būtų nustatyti galimi jos nuomonių ir kitų, pagal Bendrijos teisę įsteigtų įstaigų, įskaitant Bendrijos agentūras, vykdančių panašią užduotį, susijusią su bendro intereso klausimais, nuomonių nesutapimo šaltiniai.
2. Nustačiusi galimą nesutapimo šaltinį, Agentūra susisiekia su atitinkama įstaiga siekdama užtikrinti pasidalinimą atitinkama moksline arba technine informacija bei nustatyti tuos mokslinius ar techninius aspektus, kurie gali būti ginčytini.
3. Jei kyla esminis nesutarimas dėl mokslinių ar techninių aspektų, o atitinkama įstaiga yra Bendrijos agentūra arba mokslinis komitetas, Agentūra ir atitinkama įstaiga bendradarbiauja siekdamos išspręsti nesutarimą arba pateikti Komisijai jungtinį dokumentą, kuriame išdėstomi moksliniai ir (arba) techniniai nesutarimo aspektai.
96 straipsnis
Agentūros biudžetas
1. Agentūros pajamas sudaro:
a) Bendrijos skirta subsidija, įtraukta į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);
b) įmonių mokami mokesčiai;
c) savanoriški valstybių narių įnašai.
2. Agentūros išlaidas sudaro personalo, administracinės, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.
3. Kasmet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. vykdomasis direktorius sudaro preliminarų biudžeto projektą, apimantį veiklos sąnaudas, bei darbo programą ateinantiems finansiniams metams ir šį preliminarų projektą kartu su personalo planu bei preliminariu pareigybių sąrašu perduoda Valdančiajai tarybai.
4. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.
5. Kasmet Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus parengtu projektu, sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kitiems finansiniams metams. Šią sąmatą, prie kurios pridedamas personalo plano projektas, Valdančioji taryba ne vėliau kaip iki kovo 31 d. perduoda Komisijai.
6. Komisija šią sąmatą kartu su preliminariu Europos Bendrijų biudžeto projektu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau — biudžeto valdymo institucija).
7. Remdamasi pateikta sąmata Komisija į Europos Bendrijų preliminarų biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, yra būtinos personalo planui vykdyti, ir subsidijos sumą, kuri bus skiriama iš bendrojo biudžeto, bei pagal Sutarties 272 straipsnį šį projektą pateikia biudžeto valdymo institucijai.
8. Biudžeto valdymo institucija tvirtina asignavimus Agentūrai skirtai subsidijai.
Biudžeto valdymo institucija patvirtina Agentūros personalo planą.
9. Agentūros biudžetą patvirtina Valdančioji taryba. Jis tampa galutiniu, kai galutinai patvirtinamas Europos Bendrijų bendrasis biudžetas. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai patikslinamas.
10. Bet kokios biudžeto, įskaitant personalo planą, pataisos priimamos pirmiau nurodyta tvarka.
11. Valdančioji taryba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti reikšmingų finansinių padarinių jos biudžeto finansavimui, pirmiausia su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma ar pirkimu, susijusius projektus. Ji apie tai informuoja Komisiją.
Jei biudžeto valdymo institucijos skyrius pranešė apie ketinimą pateikti nuomonę, per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos savo nuomonę jis perduoda Valdančiajai tarybai.
97 straipsnis
Agentūros biudžeto vykdymas
1. Vykdomasis direktorius atlieka įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo Agentūros biudžetą.
2. Agentūros apskaitos pareigūnas stebi, kaip vykdomi mokestiniai įsipareigojimai ir visų Agentūros išlaidų mokėjimai bei kaip nustatomos ir gaunamos visos Agentūros pajamos.
3. Ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui pateikia preliminarią finansinę ataskaitą kartu su biudžeto ir finansų valdymo ataskaita už šiuos finansinius metus. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ( 27 ) 128 straipsnį.
4. Ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Agentūros preliminarią finansinę ataskaitą perduoda Audito Rūmams kartu su biudžeto ir finansų valdymo ataskaita už šiuos finansinius metus. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Agentūros preliminarią finansinę ataskaitą pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe sudaro Agentūros galutinę finansinę ataskaitą ir perduoda ją Valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.
6. Valdančioji taryba pateikia savo nuomonę apie Agentūros galutinę finansinę ataskaitą.
7. Ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams išsiunčia galutinę finansinę ataskaitą kartu su Valdančiosios tarybos nuomone.
8. Galutinė finansinė ataskaita paskelbiama.
9. Vykdomasis direktorius ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šį atsakymą jis taip pat nusiunčia Valdančiajai tarybai.
10. Gavęs Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas iki N + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė N metų biudžetą.
98 straipsnis
Kova su sukčiavimu
1. Kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ( 28 ) nuostatos.
2. Agentūrai taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ( 29 ); ji nedelsdama priima atitinkamas visam jos personalui taikomas nuostatas.
3. Sprendimuose dėl finansavimo ir jų įgyvendinimo susitarimuose bei juose numatytose priemonėse aiškiai nustatoma, kad prireikus Audito Rūmai ir OLAF gali atlikti Agentūros lėšų gavėjų ir už jų skirstymą atsakingų pareigūnų patikrinimus vietoje.
99 straipsnis
Finansinės taisyklės
Agentūrai taikomas finansines taisykles tvirtina Valdančioji taryba, pasikonsultavusi su Komisija. Jos negali nukrypti nuo Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 nuostatų, nebent tai būtina Agentūros veiklai ir Komisija yra davusi išankstinį sutikimą.
100 straipsnis
Agentūros juridinio asmens statusas
1. Agentūra yra juridinio asmens statusą turinti Bendrijos įstaiga. Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti teismo proceso šalimi.
2. Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.
101 straipsnis
Agentūros atsakomybė
1. Sutartinę Agentūros atsakomybę reglamentuoja konkrečiai sutarčiai taikoma teisė. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.
2. Deliktinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių teisei būdingus principus atlygina žalą, kurią padaro Agentūra arba kurią eidami savo pareigas padaro jos tarnautojai.
Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ginčus, susijusius su tokios žalos atlyginimu.
3. Asmeninę jos tarnautojų finansinę ir drausminę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja atitinkamos taisyklės, taikomos Agentūros personalui.
102 straipsnis
Agentūros privilegijos ir imunitetai
Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.
103 straipsnis
Personalo taisyklės ir nuostatai
1. Agentūros personalui taikomi tie patys nuostatai ir taisyklės, kaip ir Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Agentūra personalo atžvilgiu naudojasi skiriančiajai institucijai suteiktais įgaliojimais.
2. Valdančioji taryba, susitarusi su Komisija, tvirtina būtinas įgyvendinimo nuostatas.
3. Agentūros personalą sudaro pareigūnai, kuriuos laikinai paskyrė arba komandiravo Komisija ar valstybės narės, ir kiti tarnautojai, kuriuos tam tikroms užduotims atlikti pasamdė Agentūra. Agentūra samdo personalą remdamasi personalo planu, kuris turi būti įtraukiamas į 78 straipsnio d punkte nurodytą daugiametę darbo programą.
104 straipsnis
Kalbos
1. Agentūrai taikomas 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje ( 30 ).
2. Agentūros veikimui reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.
105 straipsnis
Konfidencialumo pareiga
Agentūros Valdančiosios tarybos nariai, komitetų ir forumo nariai, ekspertai, pareigūnai ir kiti tarnautojai privalo, net ir baigę vykdyti savo pareigas, neatskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį.
106 straipsnis
Trečiųjų valstybių dalyvavimas
Valdančioji taryba, susitarusi su atitinkamu komitetu arba forumu, gali pakviesti trečiųjų valstybių atstovus dalyvauti Agentūros darbe.
107 straipsnis
Tarptautinių organizacijų dalyvavimas
Valdančioji taryba, susitarusi su atitinkamu komitetu arba forumu, gali pakviesti tarptautinių organizacijų, suinteresuotų cheminių medžiagų reguliavimu, atstovus dalyvauti Agentūros darbe stebėtojų teisėmis.
108 straipsnis
Ryšiai su suinteresuotomis organizacijomis
Valdančioji taryba, susitarusi su Komisija, plėtoja atitinkamus Agentūros ir suinteresuotų organizacijų ryšius.
109 straipsnis
Skaidrumo taisyklės
Norėdama užtikrinti skaidrumą, Valdančioji taryba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu ir susitarusi su Komisija, patvirtina taisykles, kuriomis užtikrina visuomenei galimybę susipažinti su reguliavimo, moksline ar technine informacija apie cheminių medžiagų ir ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje esančių cheminių medžiagų saugą, jei tokia informacija nėra konfidenciali.
110 straipsnis
Ryšiai su atitinkamomis Bendrijos įstaigomis
1. Agentūra bendradarbiauja su kitomis Bendrijos įstaigomis, kad užtikrintų abipusę paramą vykdant atitinkamas užduotis, ypač siekiant išvengti darbo dubliavimo.
2. Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su Rizikos vertinimo komitetu ir Europos maisto saugos tarnyba, nustato darbo tvarkos taisykles, susijusias su cheminėmis medžiagomis, dėl kurių buvo prašoma pateikti su maisto sauga susijusią nuomonę. Šias darbo tvarkos taisykles, susitarusi su Komisija, patvirtina Valdančioji taryba.
Ši antraštinė dalis kitais atvejais nepažeidžia Europos maisto saugos tarnybai suteiktų įgaliojimų.
3. Ši antraštinė dalis nepažeidžia Europos vaistų agentūrai suteiktų įgaliojimų.
4. Vykdomasis direktorius, pasikonsultavęs su Rizikos vertinimo komitetu, Socialinės ir ekonominės analizės komitetu ir Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos patariamuoju komitetu, nustato darbo tvarkos taisykles, susijusias su darbuotojų saugos klausimais. Šias darbo tvarkos taisykles, susitarusi su Komisija, patvirtina Valdančioji taryba.
Ši antraštinė dalis nepažeidžia Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos apsaugos patariamajam komitetui bei Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai suteiktų įgaliojimų.
111 straipsnis
Informacijos pateikimo Agentūrai formos ir programinė įranga
Agentūra nustato ir nemokamai teikia Agentūrai skirtos informacijos formas bei programinę įrangą, kurias galima gauti jos tinklavietėje. Valstybės narės, gamintojai, importuotojai, platintojai ar tolesni naudotojai šias formas ir įrangą naudoja pateikdami pagal šį reglamentą Agentūrai skirtą informaciją. Visų pirma Agentūra pateikia programinę įrangą, kad būtų lengviau pateikti visą informaciją, susijusią su cheminėmis medžiagomis, įregistruotomis pagal 12 straipsnio 1 dalį.
Pateikiant 10 straipsnio a punkte nurodytą techninę dokumentaciją registracijos tikslais naudojama IUCLID forma. Agentūra kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija koordinuoja tolesnį šios formos tobulinimą, kad būtų užtikrintas maksimalus suderinimas.
▼M3 —————
XII ANTRAŠTINĖ DALIS
INFORMAVIMAS
117 straipsnis
Ataskaitos
1. Kas penkerius metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą jų teritorijoje, įtraukdamos į ją skyrius apie įvertinimą ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą, kaip apibūdinta 127 straipsnyje.
Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2010 m. birželio 1 d.
2. Kas penkerius metus Agentūra pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Ataskaitoje Agentūra pateikia informaciją apie bendrą informacijos pateikimą pagal 11 straipsnį ir apžvelgia priežastis, paaiškinančias informacijos pateikimą atskirai.
Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2011 m. birželio 1 d.
3. Kas trejus metus Agentūra, atsižvelgdama į tikslą skatinti bandymus nenaudojant gyvūnų, pateikia Komisijai bandymų metodų, kai nenaudojami gyvūnai, įgyvendinimo ir naudojimo ataskaitą ir pristato bandymų strategijas, naudojamas siekiant gauti informacijos apie būdingas savybes bei užtikrinti rizikos vertinimo atitikimą šio reglamento reikalavimams.
Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2011 m. birželio 1 d.
4. Kas penkeri metai Komisija skelbia bendrą ataskaitą apie:
a) patirtį, įgytą vykdant šį reglamentą, taip pat 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, ir
b) alternatyvių bandymų metodų kūrimui ir įvertinimui Komisijos skirtų lėšų sumą ir tai, kaip jos buvo paskirstytos.
Pirmoji ataskaita paskelbiama iki 2012 m. birželio 1 d.
118 straipsnis
Galimybė susipažinti su informacija
1. Agentūros saugomiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.
2. Įprastomis sąlygomis laikoma, kad atitinkamo asmens komercinių interesų apsaugą susilpnina šios informacijos atskleidimas:
a) išsamios informacijos apie visą ►M3 mišinio ◄ sudėtį;
b) nepažeidžiant 7 straipsnio 6 dalies ir 64 straipsnio 2 dalies nuostatų, tikslaus cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ naudojimo, paskirties ar taikymo informacijos, įskaitant tikslią informaciją apie jų, kaip tarpinių medžiagų, naudojimą;
c) informacijos apie tikslų pagamintos ar patiektos rinkai cheminės medžiagos ar ►M3 mišinio ◄ kiekį;
d) gamintojo ar importuotojo ir jo platintojų arba tolesnių naudotojų ryšių.
Tais atvejais, kai būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, saugą arba aplinką, pavyzdžiui, avarinių situacijų metu, Agentūra gali atskleisti šioje dalyje nurodytą informaciją.
3. Valdančioji taryba iki 2008 m. birželio 1 d. priima praktines priemones Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinti, įskaitant dėl apeliacijų arba priemonių, kurias galima taikyti, kai iš dalies arba visiškai atmetamas konfidencialumo prašymas.
4. Sprendimus, kuriuos Agentūra priima pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, galima apskųsti Ombudsmenui arba pateikti ieškinį Teisingumo Teisme atitinkamai Sutarties 195 ir 230 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.
119 straipsnis
Galimybė visuomenei susipažinti su informacija elektroninėmis priemonėmis
1. Ši toliau nurodyta Agentūros turima informacija apie chemines medžiagas — atskiras ir esančias ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, skelbiama viešai internete ir su ja nemokamai galima susipažinti pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą:
a) nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies f ir g punktų, cheminių medžiagų, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede nustatytus bet kurios iš toliau pateikiamų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, pavadinimas pagal Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) nomenklatūrą:
— 2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipai, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai,
— 3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasės,
— 4.1 pavojingumo klasė,
— 5.1 pavojingumo klasė.
b) jei taikoma, cheminės medžiagos pavadinimas, nurodytas EINECS;
c) cheminės medžiagos klasifikacija ir ženklinimas;
d) duomenys apie cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes, jos patekimo į aplinką kelius bei išlikimą aplinkoje;
e) visų toksikologinių ir ekotoksikologinių tyrimų rezultatai;
f) bet kuri išvestinė ribinė poveikio nesukelianti vertė (DNEL) arba prognozuojama neveiki koncentracija (PNEC), nustatyti pagal I priedą;
g) saugaus naudojimo rekomendacijos, pateiktos pagal VI priedo 4 ir 5 skirsnius;
h) analizės metodai, kurie padeda aptikti į aplinką išleistą pavojingą medžiagą ir nustatyti tiesioginį poveikį žmonėms, jei reikia juos nustatyti pagal IX ar X priedus.
2. Ši informacija apie chemines medžiagas — atskiras ir esančias ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, skelbiama viešai internete ir su ja nemokamai galima susipažinti pagal 77 straipsnio 2 dalies e punktą, išskyrus atvejus, kai informaciją pateikianti šalis pagal 10 straipsnio a punkto xi papunktį pateikia Agentūros galiojančiu pripažįstamą pagrindimą, kodėl šios informacijos skelbimas galėtų pakenkti registruotojo ar kitos susijusios šalies komerciniams interesams:
a) jei tai svarbu klasifikuojant ir ženklinant, cheminės medžiagos grynumo laipsnis bei priemaišų ir (arba) priedų, kurie laikomi pavojingais, tapatybė;
b) bendras kiekio tonomis lygis (t. y., 1-10 tonų, 10-100 tonų, 100-1 000 tonų ir virš 1 000 tonų), kuriame buvo užregistruota konkreti cheminė medžiaga;
c) 1 dalies d ir e punktuose nurodytos tyrimų, naudotų gauti informacijai, santraukos ar išsamios tyrimų santraukos;
d) saugos duomenų lape pateikiama informacija, išskyrus informaciją, pateiktą 1 dalyje;
e) cheminės medžiagos prekinis (-ai) pavadinimas (-ai);
f) laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų cheminių medžiagų, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis, pavadinimas pagal IUPAC nomenklatūrą šešerių metų laikotarpiui;
g) laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnio, šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų cheminių medžiagų, kurios naudojamos tik vienu ar keliais toliau nurodytais atvejais, pavadinimas pagal IUPAC nomenklatūrą:
i) kaip tarpinės medžiagos;
ii) vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą;
iii) vykdant produkto ir technologinį tyrimą bei plėtrą.
120 straipsnis
Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėms ir tarptautinėmis organizacijomis
Nepaisant 118 ir 119 straipsnių, Agentūros pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti atskleista trečiosios valstybės vyriausybei ar nacionalinei institucijai arba tarptautinei organizacijai laikantis Bendrijos ir atitinkamos trečiosios valstybės susitarimo, sudaryto pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo ( 31 ) arba pagal Sutarties 181a straipsnio 3 dalį, jei tenkinamos abi toliau išvardytos sąlygos:
a) susitarimo tikslas — bendradarbiauti įgyvendinant ar tvarkant teisės aktus, susijusius su cheminėmis medžiagomis, kurioms taikomas šis reglamentas;
b) trečioji valstybė saugo konfidencialią informaciją pagal abipusį susitarimą.
XIII ANTRAŠTINĖ DALIS
KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS
121 straipsnis
Skyrimas
Valstybės narės skiria kompetentingą instituciją arba kompetentingas institucijas, atsakingas už joms pagal šį reglamentą pavestų užduočių vykdymą ir bendradarbiavimą su Komisija bei Agentūra įgyvendinant šį reglamentą. Valstybės narės skiria kompetentingoms institucijoms tinkamus išteklius, kad jos, remdamosi visais kitais turimais ištekliais, galėtų laiku ir veiksmingai atlikti užduotis pagal šį reglamentą.
122 straipsnis
Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas
Kompetentingos institucijos, vykdydamos užduotis pagal šį reglamentą, bendradarbiauja tarpusavyje ir šiuo tikslu teikia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą reikalingą ir naudingą paramą.
123 straipsnis
Informacijos apie cheminių medžiagų keliamą riziką pateikimas visuomenei
Valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja plačiąją visuomenę apie cheminių medžiagų keliamą riziką, jei laikoma, kad tai būtina žmonių sveikatai ar aplinkai apsaugoti. Agentūra, siekdama koordinuoti valstybių narių veiklą šioje srityje, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotais subjektais bei prireikus remdamasi atitinkama geriausia praktika, nurodo gaires informacijos apie cheminių medžiagų — atskirų, esančių ►M3 mišinių ◄ ar gaminių sudėtyje, keliamą pavojų ir saugų naudojimą pateikimui.
124 straipsnis
Kitos pareigos
Kompetentingos institucijos elektroniniu būdu pateikia Agentūrai visą jų turimą informaciją apie chemines medžiagas, įregistruotas pagal 12 straipsnio 1 dalį, kurių dokumentacijose nepateikta visa VII priede nurodyta informacija, visų pirma jei vykdant reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiklą ar stebėseną kilo įtarimų dėl rizikos. Kompetentinga institucija atitinkamai atnaujina šią informaciją.
Valstybės narės įsteigia nacionalines pagalbos tarnybas, kurios teikia patarimus gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams ir kitoms suinteresuotoms šalims apie atitinkamą jų atsakomybę ir įsipareigojimus pagal šį reglamentą, visų pirmą dėl cheminių medžiagų registracijos pagal 12 straipsnio 1 dalį, papildydamos pagal 77 straipsnio 2 dalies g punktą Agentūros pateiktus reglamento vykdymo rekomendacinius dokumentus.
XIV ANTRAŠTINĖ DALIS
VYKDYMO UŽTIKRINIMAS
125 straipsnis
Valstybių narių uždaviniai
Valstybės narės įgyvendina valstybės kontrolės priemonių sistemą ir, atsižvelgdamos į aplinkybes, imasi kitų veiksmų.
126 straipsnis
Sankcijos už nuostatų nesilaikymą
Valstybės narės priima nuostatas dėl sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 1 d. praneša apie šias nuostatas Komisijai ir nedelsdamos informuoja ją apie paskesnius jų pakeitimus.
127 straipsnis
Ataskaita
117 straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje pateikiami, atsižvelgiant į nuostatų vykdymą, oficialių patikrinimų ir atliktos stebėsenos rezultatai, numatytos sankcijos ir kitos priemonės, kurių buvo imtasi per ankstesnį ataskaitos laikotarpį pagal 125 ir 126 straipsnius. Dėl bendrų klausimų, kurie turi būti įtraukti į ataskaitas, susitaria forumas. Komisija šias ataskaitas pateikia susipažinti Agentūrai ir forumui.
XV ANTRAŠTINĖ DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
128 straipsnis
Laisvas judėjimas
1. Atsižvelgiant į 2 dalį, valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar kliudyti gaminti, importuoti, tiekti rinkai arba naudoti cheminę medžiagą — atskirą ar esančią ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, kuriai taikomas šis reglamentas, jei ji atitinka šio reglamento reikalavimus ir tam tikrais atvejais Bendrijos teisės aktus, priimtus šiam reglamentui įgyvendinti.
2. Nė viena šio reglamento nuostata nekliudo valstybėms narėms taikyti esamas ar nustatyti nacionalines taisykles, skirtas apsaugoti darbuotojus, žmonių sveikatą ir aplinką, taikomas tais atvejais, kai šiuo reglamentu nėra suderinti cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo reikalavimai.
129 straipsnis
Apsaugos sąlyga
1. Jei valstybė narė turi rimtų priežasčių manyti, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiat apsaugoti žmonių sveikatą ar aplinką nuo cheminės medžiagos ir ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje esančios cheminės medžiagos, nors ji ir atitinka šio reglamento reikalavimus, ji gali imtis atitinkamų laikinųjų priemonių. Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją, Agentūrą ir kitas valstybes nares, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir pateikdama mokslinę arba techninę informaciją, pagrindžiančią laikinąją priemonę.
2. Komisija 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą per 60 dienų nuo informacijos gavimo iš valstybės narės. Šiuo sprendimu:
a) laikinoji priemonė patvirtinama sprendime nurodytam laikotarpiui; arba
b) valstybė narė įpareigojama atšaukti laikinąją priemonę.
3. Jei priėmus 2 dalies a punkte nurodytą sprendimą, valstybės narės priimta laikinoji priemonė riboja cheminės medžiagos tiekimą rinkai arba naudojimą, suinteresuota valstybė narė per tris mėnesius nuo Komisijos sprendimo inicijuoja apribojimo procedūrą Bendrijoje, pateikdama Agentūrai dokumentaciją pagal XV priedą.
4. Priėmus 2 dalies a punkte nurodytą sprendimą, Komisija svarsto, ar nereikia šio reglamento patikslinti.
130 straipsnis
Sprendimų motyvų pareiškimas
Kompetentingos institucijos, Agentūra ir Komisija nurodo visų sprendimų, kuriuos jos priėmė pagal šį reglamentą, motyvus.
131 straipsnis
Priedų pakeitimai
Priedai gali būti iš dalies keičiami 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
132 straipsnis
Įgyvendinimo teisės aktai
Priemonės, būtinos veiksmingai įgyvendinti šio reglamento nuostatas, priimamos 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
133 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis — trys mėnesiai.
4. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.
5. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
134 straipsnis
Pasiruošimas įsteigti Agentūrą
1. Komisija teikia būtiną paramą steigiant Agentūrą.
2. Šiuo tikslu, kol vykdomasis direktorius pradeda eiti savo pareigas po to, kai jį pagal 84 straipsnį paskiria Agentūros valdančioji taryba, Komisija Agentūros vardu ir naudodamasi pastarajai skirtu biudžetu gali:
a) skirti personalą, įskaitant asmenį, kuris laikinai eina vykdomojo direktoriaus pareigas, ir
b) sudaryti kitas sutartis.
135 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su cheminėmis medžiagomis, apie kurias buvo pranešta
1. Pranešėjams pateikti prašymai kompetentingai institucijai pateikti papildomos informacijos pagal Direktyvos 67/548/EEB 16 straipsnio 1 dalį laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 51 straipsnį.
2. Pranešėjui pateikti prašymai pateikti papildomos informacijos apie cheminę medžiagą pagal Direktyvos 67/548/EEB 16 straipsnio 1 dalį laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 52 straipsnį.
Tokia cheminė medžiaga laikoma įtraukta į koreguojamąjį Bendrijos veiksmų planą pagal šio reglamento 44 straipsnio 2 dalį ir laikoma, kad ją pagal šio reglamento 45 straipsnio 2 dalį pasirinko valstybė narė, kurios kompetentinga institucija paprašė papildomos informacijos pagal Direktyvos 67/548/EEB 7 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį.
136 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su esamomis cheminėmis medžiagomis
1. Komisijos reglamente suformuluoti prašymai, kad gamintojai ir importuotojai pateiktų Komisijai informaciją, taikant Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsnio 2 dalį, laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 52 straipsnį.
Cheminės medžiagos kompetentinga institucija yra valstybės narės, kuri yra pranešėja pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija ir vykdo šio reglamento 46 straipsnio 3 dalyje ir 48 straipsnyje nurodytas užduotis.
2. Komisijos reglamente suformuluoti prašymai, kad gamintojai ir importuotojai pateiktų Komisijai informaciją, taikant Reglamento (EEB) Nr. 793/93 12 straipsnio 2 dalį, laikomi sprendimais, priimtais pagal šio reglamento 52 straipsnį. Agentūra nustato cheminės medžiagos kompetentingą instituciją, kuri vykdo šio reglamento 46 straipsnio 3 dalyje ir 48 straipsnyje nurodytas užduotis.
3. Valstybė narė, kurios pranešėjas iki 2008 m. birželio 1 d. nepateikė rizikos įvertinimo ir, kai tinka, rizikos mažinimo strategijos, pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 10 straipsnio 3 dalį:
a) pateikia dokumentus, susijusius su informacija apie pavojų ir riziką pagal šio reglamento XV priedo B dalį;
b) taiko šio reglamento 69 straipsnio 4 dalį remdamasi a punkte nurodyta informacija; ir
c) parengia dokumentus apie tai, kaip, jos manymu, nustatytą riziką reikėtų spręsti imantis kitų, nei šio reglamento XVII priedo pakeitimas, veiksmų.
Pirmiau nurodyta informacija Agentūrai pateikiama iki 2008 m. gruodžio 1 d.
137 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su apribojimais
1. Iki 2010 m. birželio 1 d. Komisija prireikus parengia XVII priedo pakeitimo projektą, remdamasi:
a) bet kuria rizikos įvertinimo ir rekomenduojama rizikos mažinimo strategija, kuri buvo patvirtinta Bendrijos lygiu pagal Reglamento (EEB) Nr. 793/93 11 straipsnį, jei joje pateikiami pasiūlymai dėl apribojimų pagal šio reglamento VIII antraštinę dalį, bet dėl kurios dar nepriimtas sprendimas pagal Direktyvą 76/769/EEB;
b) pasiūlymu įvesti arba keisti apribojimus pagal Direktyvą 76/769/EEB, kuris buvo pateiktas atitinkamoms institucijoms, tačiau dar nebuvo priimtas.
2. Iki 2010 m. birželio 1 d. Komisijai pateikiamos dokumentacijos, nurodytos 129 straipsnio 3 dalyje. Komisija prireikus parengia XVII priedo pakeitimo projektą.
3. Nuo 2007 m. birželio 1 d. pagal Direktyvą 76/769/EEB nustatytų apribojimų pakeitimai įtraukiami į XVII priedą ir įsigalioja nuo 2009 m. birželio 1 d.
138 straipsnis
Peržiūra
1. Iki 2019 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama nustatyti, ar išplėsti ar neišplėsti prievolės atlikti cheminės saugos vertinimą taikymą, ir dokumentuoti šį vertinimą cheminės saugos ataskaitoje cheminėms medžiagoms, kurioms ši prievolė netaikoma, kadangi jų neprivaloma registruoti, arba cheminėms medžiagoms, kurias privaloma registruoti, tačiau per metus jų pagaminama arba importuojama mažiau nei 10 tonų. ►M3 Tačiau cheminių medžiagų, kurios atitinka priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, atveju peržiūra atliekama ne vėliau kaip 2014 m. birželio 1 d. ◄ Atlikdama peržiūrą Komisija atsižvelgia į visus atitinkamus veiksnius, įskaitant:
a) gamintojų ir importuotojų išlaidas rengiant cheminės saugos ataskaitas;
b) išlaidų paskirstymą tarp tiekimo grandinės dalyvių ir tolesnio naudotojo;
c) naudą žmonių sveikatai ir aplinkai.
Remdamasi šia peržiūra Komisija gali prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama išplėsti šios prievolės taikymą.
2. Komisija gali pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, kai tik, remiantis patikimais techniniais ir patvirtintais moksliniais kriterijais, nustatomas praktiškai įmanomas ir ekonomiškai veiksmingas polimerų atrankos registracijai būdas ir paskelbiama ataskaita apie:
a) polimerų keliamą riziką, palyginti su kitomis cheminėmis medžiagomis;
b) būtinybę, jei tokia yra, registruoti tam tikrų tipų polimerus atsižvelgiant į konkurencingumą ir inovacijas bei žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.
3. 117 straipsnio 4 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie patirtį, įgytą vykdant šį reglamentą, taip pat peržiūrimi registravimo reikalavimai, taikomi cheminėms medžiagoms, kurių per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamina ar importuoja nuo 1 iki 10 tonų. Remdamasi šia peržiūra, Komisija, atsižvelgdama į pastarojo meto pažangą, susijusią, pavyzdžiui, su alternatyviais bandymais ir (kiekybinio) struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikomis ((Q)SAR), gali pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, patobulinančių informacijai keliamus reikalavimus, taikomus cheminėms medžiagoms, kurių per metus vienas gamintojas ar importuotojas pagamina ar importuoja nuo 1 iki 10 tonų.
4. Iki 2008 m. birželio 1 d. Komisija 131 straipsnyje nustatyta tvarka atlieka I, IV ir V priedų peržiūrą, siekdama prireikus pasiūlyti jų pakeitimus.
5. Iki 2008 m. gruodžio 1 d. Komisija 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atlieka XIII priedo peržiūrą, siekdama įvertinti kriterijų, naudojamų nustatant chemines medžiagas, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos, tinkamumą ir, jei būtina, pasiūlyti šio priedo pakeitimus.
6. Iki 2012 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama įvertinti, ar verta iš dalies pakeisti šio reglamento taikymo sritį tam, kad būtų išvengta sutapties su kitomis Bendrijos nuostatomis. Remdamasi minėta peržiūra, Komisija gali, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.
7. Iki 2013 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama įvertinti, ar reikia atsižvelgti į mokslo žinių naujausius pasikeitimus ir išplėsti 60 straipsnio 3 dalies taikymo sritį įtraukiant pagal 57 straipsnio f punktą nustatytas chemines medžiagas, ardančias endokrininę sistemą. Remdamasi minėta peržiūra, Komisija gali, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto.
8. Iki 2019 m. birželio 1 d. Komisija atlieka peržiūrą, siekdama įvertinti, ar, atsižvelgiant į praktinę šio straipsnio įgyvendinimo patirtį, verta išplėsti 33 straipsnio taikymo sritį įtraukiant kitas pavojingas chemines medžiagas. Remdamasi minėta peržiūra, Komisija gali, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl minėto išplėtimo.
9. Vadovaudamasi tikslu skatinti bandymus, kuriuose nenaudojami gyvūnai, ir bandymų su gyvūnais pakeitimą, sumažinimą ir patobulinimą, kaip reikalaujama šiame reglamente, Komisija iki 2019 m. birželio 1 d. peržiūri VIII priedo 8.7 skirsnyje numatytus bandymams taikomus reikalavimus. Remdamasi šia peržiūra ir siekdama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, Komisija 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali siūlyti pakeitimus.
139 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 91/155/EEB panaikinama.
Direktyvos 93/105/EB ir 2000/21/EB bei reglamentai (EEB) Nr. 793/93 ir (EB) Nr. 1488/94 panaikinami nuo 2008 m. birželio 1 d.
Direktyva 93/67/EEB panaikinama nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.
Direktyva 76/769/EEB panaikinama nuo 2009 m. birželio 1 d.
Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.
140 straipsnis
Direktyvos 1999/45/EB pakeitimas
Direktyvos 1999/45/EB 14 straipsnis išbraukiamas.
141 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. birželio 1 d.
2. II, III, V, VI, VII, XI ir XII antraštinės dalys bei 128 ir 136 straipsniai taikomi nuo 2008 m. birželio 1 d.
3. 135 straipsnis taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.
4. VIII antraštinė dalis ir XVII priedas taikomi nuo 2009 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
I PRIEDAS |
BENDROSIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VERTINIMO IR CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITŲ RENGIMO NUOSTATOS |
|
II PRIEDAS |
SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO REIKALAVIMAI |
|
III PRIEDAS |
KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS REIKIA REGISTRUOTI CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ KIEKIS NUO 1 IKI 10 TONŲ |
|
IV PRIEDAS |
PRIEVOLĖS REGISTRUOTI IŠIMTYS PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ |
|
V PRIEDAS |
PRIEVOLĖS REGISTRUOTI IŠIMTYS PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ |
|
VI PRIEDAS |
10 STRAIPSNYJE NURODYTI INFORMACIJOS REIKALAVIMAI |
|
VII PRIEDAS |
STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 TONA, REIKALAVIMAI |
|
VIII PRIEDAS |
STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 10 TONŲ, REIKALAVIMAI |
|
IX PRIEDAS |
STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 100 TONŲ, REIKALAVIMAI |
|
X PRIEDAS |
STANDARTINĖS INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 000 TONŲ, REIKALAVIMAI |
|
XI PRIEDAS |
STANDARTINĖS BANDYMŲ TVARKOS, IŠDĖSTYTOS VII–X PRIEDUOSE, BENDROSIOS PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
XII PRIEDAS |
BENDROSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS TOLESNIEMS NAUDOTOJAMS VERTINANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR RENGIANT CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITAS |
|
XIII PRIEDAS |
PATVARIŲ, BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI |
|
XIV PRIEDAS |
AUTORIZUOTINŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS |
|
XV PRIEDAS |
DOKUMENTACIJOS |
|
XVI PRIEDAS |
SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ANALIZĖ |
|
XVII PRIEDAS |
TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO APRIBOJIMAI |
I PRIEDAS
BENDROSIOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VERTINIMO IR CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITŲ RENGIMO NUOSTATOS
0. ĮVADAS
0.1. Šio priedo tikslas — išdėstyti, kaip gamintojai ir importuotojai turi vertinti ir dokumentais patvirtinti, kad jų gaminamos ar importuojamos cheminės medžiagos keliama rizika yra tinkamai kontroliuojama jų gamybos ir naudojimo savo reikmėms metu, o tolesni tiekimo grandinės dalyviai gali tinkamai kontroliuoti riziką. Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams ir importuotojams, kuriems taikomas reikalavimas registruojant cheminę medžiagą atlikti cheminės saugos vertinimą.
0.2. Cheminės saugos vertinimą rengia vienas ar keli kompetentingi asmenys, kurie turi atitinkamą patirtį ir yra tinkamai apmokyti, įskaitant žinių atnaujinimą.
0.3. Gamintojo atliekamame cheminės saugos vertinime nagrinėjama cheminės medžiagos gamyba ir visi nustatyti naudojimo būdai. Importuotojo atliekamame cheminės saugos vertinime nagrinėjami visi nustatyti naudojimo būdai. Cheminės saugos vertinime nagrinėjamas cheminės medžiagos — atskiros (įskaitant pagrindines priemaišas ir priedus) ir esančios ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, naudojimas, kaip apibrėžta nustatytuose naudojimo būduose. Vertinant atsižvelgiama į visus cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapus gamybos ir nustatytų naudojimo būdų metu. Cheminės saugos vertinimas remiasi žmonių sveikatos ir (arba) aplinkos galimų neigiamų pakitimų dėl žinomo arba pagrįstai numatomo cheminės medžiagos poveikio palyginimu, atsižvelgiant į įgyvendintas ir rekomenduojamas rizikos valdymo priemones ir veiklos sąlygas.
0.4. Cheminės medžiagos, kurių fizikinės ir cheminės, toksikologinės ir ekotoksikologinės savybės gali būti panašios arba atitikti įprastinį modelį, dėl struktūrinio panašumo gali būti laikomos cheminių medžiagų grupe arba „kategorija“. Jei gamintojas ar importuotojas mano, kad atlikto vienos cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimo pakanka, kad būtų įvertinta ir dokumentais patvirtinta, jog kitos cheminės medžiagos ar cheminių medžiagų grupės ar „kategorijos“ keliama rizika yra tinkamai kontroliuojama, jis gali šį cheminės saugos vertinimą panaudoti ir kitai cheminei medžiagai ar cheminių medžiagų grupei ar „kategorijai“. Gamintojas ar importuotojas turi tai pagrįsti.
0.5. Cheminės saugos vertinimas remiasi techninėje dokumentacijoje pateikta informacija apie cheminę medžiagą arba kita turima ir atitinkama informacija. Gamintojai ar importuotojai, pateikiantys pasiūlymą atlikti bandymus pagal IX ir X priedus, užrašo tai atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje. Nurodoma turima informacija, gauta atlikus vertinimus pagal kitas tarptautines ir nacionalines programas. Prireikus atsižvelgiama į vertinimą, atliktą pagal Bendrijos teisės aktus (pvz., rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93), jei toks yra, ir jis įtraukiamas į cheminės saugos ataskaitą. Bet koks nukrypimas nuo tokių vertinimų pagrindžiamas.
Nagrinėtinai informacijai priskiriama informacija, susijusi su cheminės medžiagos pavojingumu, poveikiu, kylančiu jos gamybos, importo ar nustatytų naudojimo būdų metu, tolesnių naudotojų taikomomis ar jiems rekomenduotomis veiklos sąlygomis ir rizikos valdymo priemonėmis.
Pagal XI priedo 3 skirsnį kai kuriais atvejais nebūtina surinkti trūkstamą informaciją, kadangi rizikos valdymo priemonių ir veiklos sąlygų, būtinų tiksliai apibūdintai rizikai kontroliuoti, taip pat gali užtekti kitai galimai rizikai kontroliuoti, todėl šios nebūtina tiksliai apibūdinti.
Jei gamintojas ar importuotojas mano, kad rengiant cheminės saugos ataskaitą reikalinga papildoma informacija ir kad ją galima gauti tik atliekant bandymus pagal IX ar X priedą, jis pateikia pasiūlymą dėl bandymų strategijos, paaiškindamas, kodėl, jo nuomone, būtina papildoma informacija, ir tai užrašo atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje. Kol bus gauti tolesnių bandymų rezultatai, cheminės saugos ataskaitoje, taip pat parengtame poveikio scenarijuje, jis nurodo tarpines rizikos valdymo priemones, kurių jis ėmėsi, ir priemones, kurias jis rekomenduoja tolesniems naudotojams tiriamai rizikai valdyti.
0.6. Cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimo pakopos
0.6.1. Gamintojo ar importuotojo atliekamą cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą sudaro šios keturios pakopos, atitinkančios atitinkamus šio priedo skirsnius:
1. Pavojingumo žmonių sveikatai vertinimas.
2. Fizikinių ir cheminių savybių pavojingumo žmonių sveikatai vertinimas.
3. Pavojingumo aplinkai vertinimas.
4. PBT ir vPvB vertinimas.
0.6.2. 0.6.3 punkte nurodytais atvejais cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą sudaro papildomos 5 ir 6 pakopos, atitinkančios šio priedo 5 ir 6 skirsnius:
5. Poveikio vertinimas.
5.1. Poveikio scenarijaus (-ų) kūrimas (arba, jei tinkama, atitinkamos naudojimo ir poveikio kategorijos nustatymas).
5.2. Poveikio nustatymas.
6. Rizikos apibūdinimas.
0.6.3. Jei po 1–4 pakopų gamintojas ar importuotojas padaro išvadą, kad cheminė medžiaga atitinka priskyrimo kuriai nors iš toliau išvardytų pavojingumo klasių ar kategorijų kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede, arba įvertinama, kad cheminė medžiaga yra PBT arba vPvB, cheminės medžiagos cheminės saugos vertinimą taip pat sudaro papildomos 5 ir 6 pakopos, atitinkančios šio priedo 5 ir 6 skirsnius:
a) 2.1–2.4, 2.6 ir 2.7 pavojingumo klasės, 2.8 klasės A ir B tipas, 2.9, 2.10, 2.12, 2.13 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.14 klasės 1 ir 2 kategorijos, 2.15 klasės A–F tipai;
b) 3.1–3.6 pavojingumo klasės, 3.7 pavojingumo klasė – neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi, 3.8 klasė – ne narkotinis poveikis, 3.9 ir 3.10 klasės;
c) 4.1 pavojingumo klasė;
d) 5.1 pavojingumo klasė.
0.6.4. Visos atitinkamos informacijos, naudotos sprendžiant pirmiau minėtus klausimus, santrauka pateikiama atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje (7 skirsnis).
0.7. Cheminės saugos ataskaitos dalies, nagrinėjančios cheminės medžiagos poveikį, pagrindinis elementas — poveikio scenarijaus (-ų), kurį (-iuos) gamintojas įgyvendino gamybos metu, gamintojas ar importuotojas — naudojimo savo reikmėms metu, ir kuriuos gamintojas ar importuotojas rekomendavo įgyvendinti nustatytais naudojimo būdais, apibūdinimas.
Poveikio scenarijus — sąlygų rinkinys, kuriame aprašoma, kaip cheminė medžiaga gaminama arba naudojama per jos gyvavimo ciklą ir kaip gamintojas ar importuotojas kontroliuoja arba rekomenduoja tolesniam naudotojui kontroliuoti poveikį žmonėms ir aplinkai. Šiuose sąlygų rinkiniuose aprašomos rizikos valdymo priemonės ir veiklos sąlygos, kurias įgyvendino gamintojas ar importuotojas arba kurias jie rekomenduoja įgyvendinti tolesniems naudotojams.
Jei cheminė medžiaga yra patiekta į rinką, atitinkamas (-i) poveikio scenarijus (-ai), įskaitant rizikos valdymo priemones ir veiklos sąlygas, pridedamas (-i) prie saugos duomenų lapo pagal II priedą.
0.8. Informacijos, kuri turi būti nurodyta apibūdinant poveikio scenarijų, išsamumas kiekvienu atveju iš esmės skirsis atsižvelgiant į cheminės medžiagos naudojimo būdą, jos pavojingas savybes ir gamintojo ar importuotojo turimą informacijos kiekį. Poveikio scenarijuose gali būti apibūdintos atitinkamos rizikos valdymo priemonės keletui atskirų procesų ar cheminės medžiagos naudojimo būdų. Poveikio scenarijuje gali būti apibūdinami įvairūs procesai ar naudojimo būdai. Įvairiems procesams ar naudojimo būdams skirtas poveikio scenarijus gali būti vadinamas poveikio kategorija. Toliau šiame priede ir II priede minimi poveikio scenarijai apima poveikio kategorijas, jei jos parengtos.
0.9. Jei pagal XI priedą informacija nebūtina, tai nurodoma atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje ir padaroma nuoroda į techninėje dokumentacijoje pateiktą pagrindimą. Tai, kad informacija nėra privaloma, nurodoma ir saugos duomenų lape.
0.10. Tam tikriems pakitimams, pavyzdžiui, ozono sluoksnio ardymas, fotocheminio ozono susidarymo potencialas, stiprus ir blogas kvapas, kuriems 1-6 skirsniuose nustatytos procedūros netinka, su tokiais pakitimais susijusi rizika įvertinama kiekvienu konkrečiu atveju, o gamintojas ar importuotojas pilną tokių vertinimų aprašymą ir pagrindimą pateikia cheminės saugos ataskaitoje, o jų santrauką — saugos duomenų lape.
0.11. Vertinant vienos ar kelių į specialaus ►M3 mišinio ◄ , pavyzdžiui, lydinio, sudėtį įtrauktų cheminių medžiagų naudojimo būdų riziką, atsižvelgiama į būdą, kaip į sudėtį įeinančios cheminės medžiagos jungiasi į matricą.
0.12. Tais atvejais, kai šiame priede apibūdinta metodika netinka, cheminės saugos ataskaitoje išsamiai apibūdinama ir pagrindžiama alternatyvi metodika.
0.13. Cheminės saugos ataskaitos A dalyje pateikiamas pareiškimas apie tai, kad cheminę medžiagą naudojant pačiam gamintojui ar importuotojui taikomos atitinkamuose poveikio scenarijuose apibūdintos rizikos valdymo priemones ir kad nustatytiems naudojimo būdams skirti poveikio scenarijai buvo pateikti saugos duomenų lape (-uose) platintojams ir tolesniems naudotojams.
1. PAVOJINGUMO ŽMONIŲ SVEIKATAI VERTINIMAS
1.0. Įvadas
1.0.1. Pavojingumo žmonių sveikatai vertinimo tikslas – nustatyti, kaip cheminė medžiaga turi būti klasifikuojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ir nustatyti ribą, kiek žmonės gali būti veikiami atitinkama chemine medžiaga. Toks poveikio ribinis lygis vadinamas išvestine ribine poveikio nesukeliančia verte (DNEL).
1.0.2. Vertinant pavojų žmonių sveikatai atsižvelgiama į cheminės medžiagos toksikokinetines savybes (t.y. absorbcija, metabolizmas, pasiskirstymas ir pašalinimas) bei į šias poveikio grupes:
1) ūmus poveikis, pvz., ūmus toksiškumas, dirginimas ir ėsdinimas,
2) jautrinimas,
3) kartotinių dozių toksiškumas ir
4) CMR poveikis (kancerogeniškumas, mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms ir toksinis poveikis reprodukcijai).
Remiantis visa turima informacija, prireikus nagrinėjamas ir kitas poveikis.
1.0.3. Pavojaus vertinimą sudaro keturios pakopos:
|
1 pakopa |
: |
Su žmonėmis nesusijusios informacijos vertinimas. |
|
2 pakopa |
: |
Su žmonėmis susijusios informacijos įvertinimas. |
|
3 pakopa |
: |
Klasifikavimas ir ženklinimas. |
|
4 pakopa |
: |
DNEL nustatymas. |
1.0.4. Pirmosios trys pakopos privalomos vertinant kiekvieną poveikį, apie kurį turima informacijos, jos užregistruojamos atitinkamame cheminės saugos ataskaitos skirsnyje, o jų santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo 2 ir 11 skiltyse.
1.0.5. Tais atvejais, kai apie poveikį neturima atitinkamos informacijos, atitinkamame skirsnyje įrašomas sakinys „Šios informacijos neturima“. Techninėje dokumentacijoje pateikiamas pagrindimas, įskaitant nuorodas į atliktą literatūros apžvalgą.
1.0.6. Pavojaus žmonių sveikatai vertinimo 4 pakopa atliekama integruojant pirmųjų trijų pakopų rezultatus ir ji įtraukiama į atitinkamą cheminės saugos ataskaitos skiltį, o jos santrauka pateikiama saugos duomenų lapo 8.1 skiltyje.
1.1.
1 pakopa : Su žmonėmis nesusijusios informacijos vertinimas
1.1.1. Įvertinant su žmonėmis nesusijusią informaciją:
— remiantis visa su žmonėmis nesusijusia informacija nustatomas poveikio pavojus,
— nustatomas kiekybinis dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) santykis.
1.1.2. Jei kiekybinės dozės (koncentracijos) ir reakcijos (poveikio) santykio nustatyti neįmanoma, tai turėtų būti pagrindžiama ir turėtų būti pridedama pusiau kiekybinė arba kokybinė analizė. Pavyzdžiui, ūmaus poveikio atveju, remiantis bandymo, atlikto taikant Komisijos reglamente nustatytus bandymų metodus, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, rezultatais paprastai neįmanoma nustatyti kiekybinio dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) santykio. Tokiais atvejais pakanka nustatyti, ar cheminė medžiaga pasižymi savybe sukelti poveikį ir kokio stiprumo yra ta savybė.
1.1.3. Visa su žmonėmis nesusijusi informacija, naudojama konkrečiam poveikiui žmonėms įvertinti ir dozės (koncentracijos) bei atsako (poveikio) santykiui nustatyti, pateikiama glaustai, jei įmanoma, lentelės ar lentelių forma, atskiriant in vitro, in vivo ir kitu būdu gautą informaciją. Atitinkami bandymų rezultatai (pvz., ATE, LD50, NO(A)EL arba LO(A)EL) ir bandymų sąlygos (pvz., bandymo trukmė, paveikimo chemine medžiaga būdas) bei kita svarbi informacija pateikiama tarptautiniu mastu pripažintais tą poveikį žyminčiais matavimo vienetais.
1.1.4. Jeigu atliktas vienas tyrimas, turėtų būti parengta išsami to tyrimo santrauka. Jei yra keletas to paties poveikio tyrimų, DNEL vertėms nustatyti paprastai, atsižvelgus į galimus kintamuosius (pvz., bandymuose naudojamų rūšių elgesys, tinkamumas, atitikimas, rezultatų kokybė ir t. t.), naudojamas tas tyrimas arba tyrimai, kuris (-ie) kelia didžiausią susirūpinimą, ir parengiama išsami to tyrimo ar tyrimų santrauka bei įtraukiama į techninę dokumentaciją. Būtina parengti visų pagrindinių duomenų, naudotų vertinant pavojų, išsamias santraukas. Jei didžiausią susirūpinimą keliantis tyrimas ar tyrimai nenaudojami, tai būtina išsamiai pagrįsti ir įtraukti į techninę dokumentaciją, ne tik naudojamam tyrimui, bet ir visiems tyrimams, kurie kelia didesnį susirūpinimą nei naudojami tyrimai. Svarbu, kad būtų atsižvelgiama į tyrimo patikimumą, nepaisant to, ar buvo, ar nebuvo nustatyti pavojai.
1.2.
2 pakopa : Su žmonėmis susijusios informacijos įvertinimas
Jei su žmonėmis susijusios informacijos nėra, šioje dalyje įrašoma: „Su žmonėmis susijusios informacijos nėra“. Tačiau jei esama susijusios su žmonėmis informacijos, ji pateikiama, jei įmanoma, lentelės forma.
1.3.
3 pakopa : Klasifikavimas ir ženklinimas
1.3.1. Pateikiama ir pagrindžiama atitinkama klasifikacija, nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 kriterijus. Jei taikoma, pateikiamos konkrečios ribinės koncentracijos vertės, nustatytos taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 10 straipsnį ir Direktyvos 1999/45/EB 4–7 straipsnius, ir, jei jos nėra įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, pateikiamas jų pagrindimas.
Vertinime visuomet turėtų būti nurodoma, ar cheminė medžiaga atitinka Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus kriterijus, pagal kuriuos ji priskirtina „kancerogeniškumo“ pavojingumo klasės 1A ar 1B kategorijai, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ pavojingumo klasės 1A ar 1B kategorijai, arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ pavojingumo klasės 1A ar 1B kategorijai, ar jų neatitinka.
1.3.2. Jei informacijos nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, ar cheminė medžiaga turėtų būti priskiriama konkrečiai pavojingumo klasei ar kategorijai, registruotojas nurodo ir pagrindžia priemonę, kurios dėl to ėmėsi, arba sprendimą, kurį dėl to priėmė.
1.4.
4 pakopa : DNEL vertės (-čių) nustatymas
1.4.1. Pagal 1 ir 2 pakopų rezultatus nustatoma cheminės medžiagos DNEL vertė (-ės), atsižvelgiant į galimą poveikio būdą, trukmę ir dažnį. ►M10 Tam tikrų pavojingumo klasių atveju, ypač kai cheminė medžiaga kancerogeniška ir mutageniška lytinėms ląstelėms, turimos informacijos gali nepakakti, kad būtų galima nustatyti ribinį toksiškumo lygį, o kartu ir DNEL. ◄ Gali užtekti vienos DNEL vertės, jei tai pagrindžiama poveikio scenarijuje (-uose). Tačiau, atsižvelgiant į cheminės saugos ataskaitos 9 skirsnyje pateiktą informaciją ir poveikio scenarijų (-us), gali prireikti nustatyti DNEL vertes atskirai kiekvienai atitinkamai žmonių grupei (pvz., darbuotojams, vartotojams ir žmonėms, kurie gali patirti netiesioginį poveikį per aplinką) ir galbūt tam tikriems pažeidžiamiems pogrupiams (pvz., vaikams, nėščioms moterims) bei įvairiems poveikio būdams. Tai išsamiai pagrindžiama, nurodant, inter alia, naudotos informacijos pasirinkimą, taip pat cheminės medžiagos, kuriai taikoma DNEL vertė, poveikio būdą (prarijus, per odą, įkvėpus), jo trukmę ir dažnį. Jei galimi keli poveikio būdai, DNEL vertė nustatoma kiekvienam jų atskirai ir bendrai visiems. Nustatant DNEL vertę atsižvelgiama, inter alia, į šiuos veiksnius:
a) nepatikimumą, kurį be kitų veiksnių sąlygoja eksperimentinės informacijos kintamumas ir tos pačios rūšies individų bei skirtingų rūšių skirtumai;
b) pakitimo pobūdį ir stiprumą;
c) visuomenės grupės (pogrupio), kuriai (kuriam) taikoma kiekybinė ir (arba) kokybinė informacija apie poveikį.
1.4.2. Jei nustatyti DNEL vertę neįmanoma, tai aiškiai nurodoma ir išsamiai pagrindžiama.
2. FIZIKINIŲ IR CHEMINIŲ VEIKSNIŲ PAVOJINGUMO VERTINIMAS
2.1. Fizikinių ir cheminių savybių pavojingumo vertinimo tikslas – nustatyti, kaip cheminė medžiaga turėtų būti klasifikuojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.
2.2. Turi būti įvertintas bent tokių fizikinių ir cheminių savybių potencialus poveikis žmonių sveikatai:
— sprogstamumo,
— degumo,
— oksidacijos gebos.
Jei informacijos nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, ar cheminė medžiaga turėtų būti priskiriama konkrečiai pavojingumo klasei ar kategorijai, registruotojas nurodo ir pagrindžia priemonę, kurios dėl to ėmėsi, arba sprendimą, kurį dėl to priėmė.
2.3. Kiekvieno poveikio vertinimas įtraukiamas į atitinkamą cheminės saugos ataskaitos skiltį (7 skirsnyje), o jo santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo 2 ir 9 skiltyse.
2.4. Vertinant kiekvieną fizikinę ir cheminę savybę, įvertinamas ir cheminės medžiagos vidinis gebėjimas sukelti pakitimą gamybos ar nustatyto naudojimo būdo atvejais.
2.5. Pateikiama ir pagrindžiama atitinkama klasifikacija, nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 kriterijus.
3. PAVOJINGUMO APLINKAI VERTINIMAS
3.0. Įvadas
3.0.1. Pavojingumo aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, kaip cheminė medžiaga turi būti klasifikuojama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, ir nustatyti cheminės medžiagos koncentraciją, už kurią mažesnė koncentracija neturėtų sukelti neigiamo poveikio aptariamam aplinkos komponentui. Tokia koncentracija vadinama prognozuojama poveikio nesukeliančia koncentracija (PNEC).
3.0.2. Vertinant pavojingumą aplinkai atsižvelgiama į galimus pakitimus aplinkoje, kurią sudaro tokie komponentai: 1) vanduo (įskaitant nuosėdas), 2) sausuma ir 3) oras, įskaitant galimus pakitimus, kurie gali atsirasti 4) per akumuliaciją mitybos grandinėje. Be to, atsižvelgiama į galimą poveikį 5) mikrobiologiniam nuotėkų valymo sistemų aktyvumui. Kiekvieno iš šių penkių aplinkos komponentų pakitimų įvertinimas įtraukiamas į atitinkamą cheminės saugos ataskaitos skiltį (7 skirsnis), o jo santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo 2 ir 12 skiltyse.
3.0.3. Kai neturima informacijos apie pakitimus aplinkos komponentuose, cheminės saugos ataskaitos atitinkamame skirsnyje įrašomas toks sakinys: „Tokios informacijos nėra“. Techninėje dokumentacijoje pateikiamas pagrindimas, įskaitant nuorodas į atliktą literatūros apžvalgą. Jei apie aplinkos komponentą yra informacijos, tačiau gamintojas ar importuotojas mano, kad atlikti pavojingumo vertinimą nebūtina, jis tai pagrindžia, nurodydamas tinkamą informaciją, atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje (7 skirsnis), o santrauką pagal 31 straipsnį prireikus pateikia saugos duomenų lapo 12 skiltyje.
3.0.4. Pavojingumo vertinimas vyksta trimis pakopomis, kurios turi būti aiškiai nustatytos cheminės saugos ataskaitoje:
|
1 pakopa |
: |
Informacijos įvertinimas. |
|
2 pakopa |
: |
Klasifikavimas ir ženklinimas. |
|
3 pakopa |
: |
PNEC nustatymas. |
3.1.
1 pakopa : Informacijos įvertinimas
3.1.1. Įvertinant visą turimą informaciją:
— nustatomas pavojingumas remiantis visa turima informacija,
— nustatomas kiekybinis dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) santykis.
3.1.2. Jei kiekybinės dozės (koncentracijos) ir atsako (pakitimo) priklausomybės nustatyti neįmanoma, tai turėtų būti pagrindžiama ir turėtų būti pridedama pusiau kiekybinė arba kokybinė analizė.
3.1.3. Visa informacija, kuria naudotasi vertinant pakitimus konkrečiame aplinkos komponente, pateikiama trumpai, jei įmanoma, lentelės ar lentelių forma. Atitinkami bandymų rezultatai (pvz., LC50 arba NOEC) bei bandymų sąlygos (pvz., bandymo trukmė, cheminės medžiagos paveikimo būdas) ir kita susijusi informacija pateikiama tarptautiniais tą pakitimą (poveikį) žyminčiais matavimo vienetais.
3.1.4. Visa informacija, kuria buvo naudotasi vertinant cheminės medžiagos išlikimą aplinkoje, pateikiama trumpai, jei įmanoma, lentelės ar lentelių forma. Atitinkami bandymų rezultatai bei bandymų sąlygos ir kita susijusi informacija pateikiama tarptautiniais tą poveikį žyminčiais matavimo vienetais.
3.1.5. Jeigu turimas vienas tyrimas, turėtų būti parengta išsami to tyrimo santrauka. Jei yra keletas to paties pakitimo tyrimų, išvadoms padaryti paprastai naudojamas tas tyrimas arba tyrimai, kurie kelia didžiausią susirūpinimą, ir parengiama išsami to tyrimo ar tyrimų santrauka bei įtraukiama į techninę dokumentaciją. Bus reikalaujama parengti visų pagrindinių duomenų, naudotų vertinant pavojingumą, išsamias santraukas. Jei didžiausią susirūpinimą keliantis tyrimas ar tyrimai nenaudojami, tai būtina išsamiai pagrįsti ir įtraukti į techninę dokumentaciją, ne tik naudojamam tyrimui, bet ir visiems tyrimams, kurie kelia didesnį susirūpinimą nei naudojami tyrimai. Jei visi turimi tyrimai rodo, kad cheminės medžiagos nekelia pavojaus, turėtų būti atliktas bendras visų tyrimų patikimumo vertinimas.
3.2.
2 pakopa : Klasifikavimas ir ženklinimas
3.2.1. Pateikiama ir pagrindžiama atitinkama klasifikacija, nustatyta pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 kriterijus. Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 10 straipsnį cheminei medžiagai taikomas M faktorius, jis turi būti nurodytas ir, jei jis neįtrauktas į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, pateikiamas pagrindimas.
3.2.2. Jei informacijos nepakanka, kad būtų galima nuspręsti, ar cheminė medžiaga turėtų būti priskiriama konkrečiai pavojingumo klasei ar kategorijai, registruotojas nurodo ir pagrindžia priemonę, kurios dėl to ėmėsi, arba sprendimą, kurį dėl to priėmė.
3.3.
3 pakopa : PNEC nustatymas
3.3.1. Remiantis turimais duomenimis nustatoma PNEC kiekvienam aplinkos komponentui. Apskaičiuoti PNEC galima taikant atitinkamą vertinimo koeficientą poveikio vertėms (pvz., LC50 arba NOEC). Vertinimo koeficientu išreiškiamas skirtumas tarp poveikio verčių, kurios buvo išvestos ribotam rūšių skaičiui laboratorinių bandymų metu, ir PNEC vertės, nustatytos aplinkos komponentui ( 32 ).
3.3.2. Jei išvesti PNEC vertę neįmanoma, tai aiškiai nurodoma ir išsamiai pagrindžiama.
4. PBT IR VPVB VERTINIMAS
4.0. Įvadas
4.0.1. PBT ir vPvB vertinimo tikslas — nustatyti, ar cheminė medžiaga atitinka XIII priede pateiktus kriterijus, ir, jei atitinka, apibūdinti galimą cheminės medžiagos išsiskyrimą. Pavojingumo vertinimas pagal šio priedo 1 ir 3 skirsnius, kuriame aptariami ilgalaikiai pakitimai, bei ilgalaikio poveikio žmonėms ir aplinkai įvertinimas pagal 5 skirsnio (Poveikio vertinimas) 2 pakopą (Poveikio nustatymas) negali būti pakankamai patikimai atlikti cheminių medžiagų, atitinkančių XIII priede pateiktus PBT ir vPvB kriterijus, atveju. Todėl būtina atskirai atlikti PBT ir vPvB vertinimą.
4.0.2. PBT ir vPvB vertinimą sudaro dvi pakopos, kurios aiškiai nustatomos cheminės saugos ataskaitos B dalies 8 skirsnyje:
|
1 pakopa |
: |
Palyginimas su kriterijais. |
|
2 pakopa |
: |
Išsiskyrimo apibūdinimas. |
Vertinimo santrauka pateikiama saugos duomenų lapo 12 skiltyje.
4.1. 1 pakopa: Palyginimas su kriterijais
Ši PBT ir vPvB vertinimo dalis apima turimos informacijos palyginimą su XIII priedo 1 skirsnyje pateiktais kriterijais ir pareiškimą apie tai, ar cheminė medžiaga atitinka šiuos kriterijus, ar jų neatitinka. Vertinimas atliekamas vadovaujantis XIII priedo įvadinės dalies nuostatomis ir to priedo 2 bei 3 skirsniais.
4.2. 2 pakopa: Išsiskyrimo apibūdinimas
Jei cheminė medžiaga atitinka kriterijus arba registracijos dokumentuose yra laikoma, kad cheminė medžiaga yra PBT ar vPvB, jos išsiskyrimas apibūdinamas pagal atitinkamas 5 skirsnyje aprašyto poveikio vertinimo dalis. Visų pirma apskaičiuojamas gamintojo ar importuotojo veiklos metu ir naudojant tą cheminę medžiagą visais nustatytais naudojimo būdais į skirtingus aplinkos komponentus išsiskyrusios cheminės medžiagos kiekis ir nustatomi galimi cheminės medžiagos poveikio žmonėms bei aplinkai būdai.
5. POVEIKIO VERTINIMAS
5.0. Įvadas
Poveikio vertinimo tikslas — kiekybiniu arba kokybiniu požiūriu įvertinti cheminės medžiagos dozę/koncentraciją, kurios poveikį patyrė ar gali patirti žmonės bei aplinka. Vertinime aptariami visi cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapai gamybos ir nustatytų naudojimo būdų metu ir visi poveikio tipai, kurie gali būti susiję su 1-4 skirsniuose nustatytais pakitimais. Poveikio vertinimas atliekamas dviem pakopomis, kurios aiškiai nurodomos cheminės saugos ataskaitoje:
|
1 pakopa |
: |
Poveikio scenarijaus (-ų) kūrimas arba atitinkamo naudojimo būdo ir poveikio kategorijų nustatymas. |
|
2 pakopa |
: |
Poveikio nustatymas. |
Kai reikalaujama pagal 31 straipsnį saugos duomenų lapo priede taip pat pateikiamas poveikio scenarijus.
5.1.
1 pakopa : Poveikio scenarijų rengimas
5.1.1. Sukuriami 0.7 ir 0.8 skirsniuose apibūdinti poveikio scenarijai. Poveikio scenarijai yra esminė cheminės saugos vertinimo atlikimo proceso dalis. Cheminės saugos vertinimo procesas gali būti kartojamas. Pirmas vertinimas remsis minimaliais reikalavimais ir visa turima informacija apie pavojingumą bei poveikio nustatymu, kuris atitinka pradines prielaidas apie veiklos sąlygas ir rizikos valdymo priemones (pirminis poveikio scenarijus). Jei iš pagal pirmines prielaidas padaryto rizikos apibūdinimo matyti, kad žmonių sveikatai ir aplinkai keliama rizika nėra tinkamai kontroliuojama, būtina procesą pakartoti iš dalies pakeičiant vieną ar kelis pavojingumo ar poveikio vertinimo veiksnius, kol parodoma, kad kontrolė yra tinkama. Siekiant patikslinti pavojingumo vertinimą gali prireikti papildomos informacijos apie pavojingumą. Tikslinant poveikio vertinimą galima tinkamai pakeisti veiklos sąlygas ar rizikos valdymo priemones poveikio scenarijuje ar tiksliau apskaičiuoti poveikį. Poveikio scenarijus, parengtas po paskutinio pakartojimo (galutinis poveikio scenarijus), įtraukiamas į cheminės saugos ataskaitą ir pridedamas prie saugos duomenų lapo pagal 31 straipsnį.
Galutinis poveikio scenarijus pateikiamas atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje ir įtraukiamas į saugos duomenų lapo priedą, suteikiant jam atitinkamą trumpą pavadinimą, kuriuo glaustai ir bendrais bruožais apibūdinamas naudojimas, atitinkantį VI priedo 3.5 skirsnyje pateiktus pavadinimus. Poveikio scenarijai apima gamybą Bendrijoje ir visus nustatytus naudojimo būdus.
Visų pirma poveikio scenarijuje, kai tinka, aprašomi:
Veiklos sąlygos
— naudojami procesai, įskaitant agregatinę būseną, kurioje cheminė medžiaga buvo pagaminta, perdirbta ir (arba) naudojama,
— su procesais susiję darbuotojų veiksmai ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmė bei dažnis,
— vartotojų veiksmai ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmė bei dažnis,
— cheminės medžiagos išsiskyrimo į skirtingus aplinkos komponentus bei nuotėkų valymo sistemas trukmė bei dažnis ir jos praskiedimas paveiktame aplinkos komponente.
Rizikos valdymo priemonės
— rizikos valdymo priemonės, skirtos sumažinti cheminės medžiagos tiesioginį ar netiesioginį poveikį žmonėms (įskaitant darbuotojus ir vartotojus) bei įvairiems aplinkos komponentams arba jo išvengti,
— atliekų tvarkymo priemonės, skirtos sumažinti cheminės medžiagos poveikį žmonėms ir aplinkai atliekų šalinimo ir (arba) perdirbimo metu.
5.1.2. Kai gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas pateikia prašymą konkretaus naudojimo būdo autorizacijai gauti, poveikio scenarijai rengiami tik šiems naudojimo būdams ir vėlesnėms cheminės medžiagos gyvavimo ciklo pakopoms.
5.2.
2 pakopa : Poveikio nustatymas
5.2.1. Poveikis nustatomas kiekvienam parengtam poveikio scenarijui ir nurodomas atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje, o jo santrauka pagal 31 straipsnį prireikus pateikiama saugos duomenų lapo priede. Poveikio apskaičiavimą sudaro trys dalys: 1) išsiskyrimo apskaičiavimas; 2) cheminės medžiagos išlikimo ir pasklidimo būdų vertinimas; bei 3) poveikio lygio nustatymas.
5.2.2. Apskaičiuojant išsiskyrimą atsižvelgiama į išsiskyrimą visais atitinkamais cheminės medžiagos gyvavimo ciklo etapais gamybos ar nustatyto naudojimo būdo atvejais. Gyvavimo ciklo etapai cheminės medžiagos gamybos atveju, jei tinka, apima atliekų etapą. Gyvavimo ciklo etapai cheminės medžiagos nustatytais naudojimo būdais, jei tinka, apima gaminių naudojimo laikotarpį ir atliekų etapą. Išsiskyrimas nustatomas darant prielaidą, kad buvo įgyvendintos ankstesniame skirsnyje pateiktuose poveikio scenarijuose aprašytos rizikos valdymo priemonės ir veiklos sąlygos.
5.2.3. Apibūdinami galimi skaidymo, pasikeitimo arba reakcijos procesai ir nustatomas pasiskirstymas bei išlikimas aplinkoje.
5.2.4. Poveikio lygis nustatomas visoms visuomenės grupėms (darbuotojams, vartotojams ir žmonėms, kurie gali būti paveikti netiesiogiai per aplinką) ir aplinkos komponentams, kuriems cheminės medžiagos poveikis yra žinomas arba pagrįstai numatomas. Aptariamas kiekvienas atitinkamas poveikio žmonėms būdas (įkvėpus, prarijus, per odą arba visų atitinkamų poveikio būdų ir šaltinių derinį). Tokiuose apskaičiavimuose atsižvelgiama į poveikio svyravimus erdvėje ir laike. Nustatant poveikį ypač atsižvelgiama į:
— tinkamai išmatuotus reprezentatyvius poveikio duomenis,
— didelius cheminės medžiagos priemaišų ir priedų kiekius,
— gaminamos ir (arba) importuojamos cheminės medžiagos kiekį,
— kiekvienam nustatytam naudojimo būdui skirtą kiekį,
— įgyvendintą ar rekomenduojamą rizikos valdymą, įskaitant lokalizavimo laipsnį,
— poveikio trukmę ir dažnį pagal veiklos sąlygas,
— su procesais susijusių darbuotojų veiksmus ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmę bei dažnį,
— vartotojų veiksmus ir cheminės medžiagos poveikio jiems trukmę bei dažnį,
— cheminės medžiagos išsiskyrimo į skirtingus aplinkos komponentus trukmę bei dažnį ir jos praskiedimą paveiktame aplinkos komponente,
— cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes,
— pasikeitimo ir (arba) skaidymo produktus,
— galimus poveikio būdus ir absorbavimosi žmogaus kūne potencialą,
— tikėtinus pasklidimo aplinkoje būdus, pasiskirstymą, skaidymą ir (arba) pasikeitimą aplinkoje (žr. taip pat 3 skirsnio 1 pakopą),
— poveikio mastą (geografinį),
— dėl „matricos“ vykstantį cheminės medžiagos išsiskyrimą/migraciją.
5.2.5. Tuo atveju, kai esama tinkamai išmatuotų reprezentatyvių poveikio duomenų, į juos ypač atsižvelgiama atliekant poveikio vertinimą. Apskaičiuojant poveikio lygį galima naudotis atitinkamais modeliais. Taip pat leidžiama apsvarstyti ir atitinkamus stebėsenos duomenis apie chemines medžiagas, kurios buvo analogiškai naudojamos ir kurioms būdingi panašaus poveikio pavyzdžiai arba analogiškos savybės.
6. RIZIKOS APIBŪDINIMAS
6.1. Rizika apibūdinama kiekvienam poveikio scenarijui ir pateikiama atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje.
6.2. Rizikos apibūdinime atsižvelgiama į visuomenės grupes (patiriančias poveikį, pvz., darbuotojai, vartotojai, arba netiesiogiai per aplinką, ir, jei tinka, visais šiais būdais) ir aplinkos komponentus, kuriems cheminės medžiagos poveikis yra žinomas arba pagrįstai numatomas, darant prielaidą, kad buvo įgyvendintos 5 skirsnyje pateiktuose poveikio scenarijuose aprašytos rizikos valdymo priemonės. Be to, peržiūrima bendra cheminės medžiagos sukelta rizika aplinkai apibendrinant rezultatus, apibūdinančius visus cheminės medžiagos išsiskyrimo, išmetimo ir nuostolių iš visų šaltinių į visus aplinkos komponentus atvejus.
6.3. Rizikos apibūdinimą sudaro:
— poveikio kiekvienai žmonių grupei, kuri yra veikiama, arba tikėtina, kad bus veikiama, ir atitinkamų DNEL verčių palyginimas,
— prognozuojamos koncentracijos aplinkoje (PEC) verčių kiekviename aplinkos komponente ir PNEC verčių palyginimas, ir
— dėl cheminės medžiagos fizikinių ir cheminių savybių įvykstančio įvykio tikimybės ir sunkumo įvertinimas.
6.4. Kiekvieno poveikio scenarijaus atveju galima laikyti, kad žmonėms ir aplinkai kylanti rizika tinkamai kontroliuojama viso cheminės medžiagos gyvavimo ciklo metu gamybos ir nustatytų naudojimo būdų atvejais, jei:
— 6.2 skirsnyje nustatyti poveikio lygiai neviršija atitinkamų DNEL ar PNEC verčių, kaip nustatyta atitinkamai 1 ir 3 skirsniuose, ir
— dėl cheminės medžiagos fizikinių ir cheminių savybių įvykstančio įvykio tikimybė bei sunkumas, kaip nurodyta 2 skirsnyje, yra nereikšmingi.
6.5. Tuo atveju, kai neįmanoma nustatyti DNEL arba PNEC verčių tam tikriems žmonių sveikatos ir aplinkos komponentų pakitimams, kokybiniu požiūriu įvertinama tikimybė, kad įgyvendinus poveikio scenarijų šio poveikio bus išvengta.
PBT ir vPvB kriterijus tenkinančių cheminių medžiagų atveju gamintojas ar importuotojas, įgyvendindamas gamybos vietoje ir rekomenduodamas tolesniems naudotojams rizikos valdymo priemones, mažinančias poveikį žmonėms ir išsiskyrimą į aplinką viso cheminės medžiagos gyvavimo ciklo metu gamybos ar nustatytų naudojimo būdų atvejais, naudojasi pagal 5 skirsnio 2 pakopą gauta informacija.
7. CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITOS FORMA
Cheminės saugos ataskaitą sudaro šios skiltys:
CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITOS FORMA
A DALIS
1. RIZIKOS VALDYMO PRIEMONIŲ SANTRAUKA
2. PAREIŠKIMAS APIE TAI, KAD RIZIKOS VALDYMO PRIEMONĖS ĮGYVENDINTOS
3. PAREIŠKIMAS APIE TAI, KAD APIE RIZIKOS VALDYMO PRIEMONES PRANEŠTA
B DALIS
1. CHEMINĖS MEDŽIAGOS TAPATYBĖ IR JOS FIZIKINĖS BEI CHEMINĖS SAVYBĖS
2. GAMYBA IR NAUDOJIMO BŪDAI
2.1. Gamyba
2.2 Nustatyti naudojimo būdai
2.3 Nerekomenduojami naudojimo būdai
3. KLASIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS
4. IŠLIKIMO APLINKOJE SAVYBĖS
4.1. Skaidymas
4.2. Pasiskirstymas aplinkoje
4.3. Bioakumuliacija
4.4 Antrinis apnuodijimas
5. PAVOJINGUMO ŽMONIŲ SVEIKATAI VERTINIMAS
5.1. Toksikokinetika (absorbcija, metabolizmas, pasiskirstymas ir pašalinimas)
5.2. Ūmus toksiškumas
5.3. Dirginimas
▼M10 —————
5.4. Ėsdinimas
5.5. Jautrinimas
▼M10 —————
5.6. Kartotinių dozių toksiškumas
5.7. Mutageniškumas lytinėms ląstelėms
5.8. Kancerogeniškumas
5.9. Toksiškumas reprodukcijai
▼M10 —————
5.10 Kitas poveikis
5.11 DNEL nustatymas
6. FIZIKINIŲ IR CHEMINIŲ SAVYBIŲ KELIAMO PAVOJAUS ŽMONIŲ SVEIKATAI VERTINIMAS
6.1. Sprogumas
6.2. Degumas
6.3. Oksidacijos geba
7. PAVOJAUS APLINKAI VERTINIMAS
7.1. Vandens sritis (įskaitant nuosėdas)
7.2. Sausumos sritis
7.3. Atmosferos sritis
7.4. Mikrobiologinis aktyvumas nuotėkų valymo sistemose
8. PBT IR VPVB VERTINIMAS
9. POVEIKIO VERTINIMAS
9.1. (1 poveikio scenarijaus pavadinimas)
9.1.1. Poveikio scenarijus
9.1.2. Poveikio vertinimas
9.2. (2 poveikio scenarijaus pavadinimas)
9.2.1. Poveikio scenarijus
9.2.2. Poveikio vertinimas
(ir t. t.)
10. RIZIKOS APIBŪDINIMAS
10.1. (1 poveikio scenarijaus pavadinimas)
10.1.1. Žmonių sveikata
10.1.1.1. Darbuotojai
10.1.1.2. Vartotojai
10.1.1.3. Netiesioginis poveikis žmonėms per aplinką
10.1.2. Aplinka
10.1.2.1. Vandens aplinka (įskaitant nuosėdas)
10.1.2.2. Sausumos komponentas
10.1.2.3. Atmosferos komponentas
10.1.2.4. Mikrobiologinis aktyvumas nuotėkų valymo sistemose
10.2. (2 poveikio scenarijaus pavadinimas)
10.2.1. Žmonių sveikata
10.2.1.1. Darbuotojai
10.2.1.2. Vartotojai
10.2.1.3. Netiesioginis poveikis žmonėms per aplinką
10.2.2. Aplinka
10.2.2.1. Vandens aplinka (įskaitant nuosėdas)
10.2.2.2. Sausumos komponentas
10.2.2.3. Atmosferos komponentas
10.2.2.4. Mikrobiologinis aktyvumas nuotėkų valymo sistemose
(ir t. t.)
10.x. Bendrasis poveikis (kombinuotas/iš visų atitinkamų išsiskyrimo/išmetimo šaltinių)
10.x.1 Žmonių sveikatai (visi poveikio būdai kartu)
10.x.1.1
10.x.2 Aplinkai (iš visų išsiskyrimo šaltinių kartu)
10.x.2.1
II PRIEDAS
SAUGOS DUOMENŲ LAPO PILDYMO REIKALAVIMAI
A DALIS
0.1. Įvadas
|
0.1.1. |
Šiame priede nustatyti reikalavimai, kurių tiekėjas turi laikytis pildydamas su medžiaga ar mišiniu teikiamą saugos duomenų lapą pagal 31 straipsnį. |
|
0.1.2. |
Saugos duomenų lape pateikiama informacija atitinka cheminės saugos ataskaitos informaciją, jei tokia ataskaita yra privaloma. Kai cheminės saugos ataskaita parengiama, atitinkamas (-i) poveikio scenarijus (-ai) įrašomas (-i) į saugos duomenų lapo priedą. |
0.2. Bendrieji saugos duomenų lapo pildymo reikalavimai
|
0.2.1. |
Saugos duomenų lapai sudaro galimybę naudotojams imtis būtinų su darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga bei aplinkos apsauga susijusių priemonių. Saugos duomenų lapo pildytojas turi atsižvelgti į tai, kad saugos duomenų lape turi būti informacija jo skaitytojams apie medžiagos ar mišinio keliamą pavojų ir apie medžiagos ar mišinio saugų sandėliavimą, tvarkymą ir naikinimą. |
|
0.2.2. |
Saugos duomenų lapuose teikiama informacija turi atitikti ir Direktyvoje 98/24/EB nustatytus reikalavimus. Saugos duomenų lapai pirmiausia turėtų padėti darbdaviams nustatyti, ar darbo vietoje yra pavojingų cheminių medžiagų, ir įvertinti su jų naudojimu susijusią riziką darbuotojų sveikatai ir saugai. |
|
0.2.3. |
Į saugos duomenų lapą įrašoma aiški ir glausta informacija. Saugos duomenų lapą rengia kompetentingas asmuo, kuris atsižvelgia į konkrečius naudotojų poreikius ir žinias, jei jie yra žinomi. Medžiagų ir mišinių tiekėjai užtikrina, kad tokie kompetentingi asmenys būtų tinkamai parengti, įskaitant ir žinių atnaujinimą. |
|
0.2.4. |
Saugos duomenų lapas turi būti parašytas paprasta, aiškia ir tikslia kalba, vengiant žargono, akronimų ir santrumpų. Tokie teiginiai kaip „gali būti pavojinga“, „nėra poveikio sveikatai“, „saugus daugeliu naudojimo atvejų“, „nekenksmingas“ ar bet kokie kiti teiginiai, kuriuose nurodoma, kad medžiaga ar mišinys nėra pavojingi, ar kiti tos medžiagos ar mišinio klasifikavimo neatitinkantys teiginiai nėra vartojami. |
|
0.2.5. |
Saugos duomenų lapo pildymo data nurodoma pirmame puslapyje. Jeigu saugos duomenų lapas buvo peržiūrėtas ir nauja pakeista versija pateikta naudotojams, pakeitimai turi būti nurodyti naudotojams saugos duomenų lapo 16 skirsnyje, nebent jie buvo nurodyti kitur. Peržiūrėtų saugos duomenų lapo pildymo data, nurodyta kaip „Peržiūra atlikta: (data)“, taip pat versijos numeris, peržiūros numeris, pakeitimo data ar kokia nors kita nuoroda, kuri versija pakeista, nurodoma pirmame puslapyje. |
0.3. Saugos duomenų lapo formatas
|
0.3.1. |
Saugos duomenų lapas nėra fiksuotos apimties dokumentas. Saugos duomenų lapo apimtis turi atitikti medžiagos ar mišinio keliamą pavojų ir turimą informaciją. |
|
0.3.2. |
Visi saugos duomenų lapo puslapiai, įskaitant visus priedus, turi būti sunumeruoti ir juose turi būti nurodyta saugos duomenų lapo apimtis (pvz., „1 puslapis iš 3“) ar nurodyta tolesnė seka (pvz., „Tęsinys kitame puslapyje“, „Saugos duomenų lapo pabaiga“). |
0.4. Saugos duomenų lapo turinys
Šiame priede reikalaujama informacija įtraukiama į saugos duomenų lapo, jeigu taikoma ir turima, atitinkamus B dalyje nurodytus poskirsnius. Saugos duomenų lape neturi būti tuščių poskirsnių.
0.5. Kiti informacijos reikalavimai
Kai kuriais atvejais gali reikėti į atitinkamus poskirsnius įrašyti svarbią papildomą turimą informaciją atsižvelgiant į platų medžiagų ir mišinių savybių spektrą.
Papildomos informacijos apie saugą ir aplinką reikia norint patenkinti jūrininkų ir kitų transporto darbuotojų poreikius, kai vežami nesupakuoti pavojingi kroviniai jūra ar vidaus vandenimis sausakrūviais ar tanklaiviais, kuriems taikomos Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ar nacionaliniai teisės aktai. Pagal 14.7 poskirsnį rekomenduojama įtraukti informaciją apie bazinę klasifikaciją, kai tokie kroviniai vežami nesupakuoti dideliais kiekiais, pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, iš dalies pakeistos su ja susijusiu 1978 m. protokolu, (MARPOL) ( 33 ) II priedą ir Tarptautinį laivų, vežančių nesupakuotas pavojingas chemines medžiagas, statybos ir įrangos kodeksą (Tarptautinis nesupakuotų cheminių medžiagų kodeksas – IBC kodeksas) ( 34 ). Be to, laivams, vežantiems supiltą naftą ar skystąjį kurą, kaip apibrėžta MARPOL konvencijos I priede, arba bunkerinį kurą, prieš pakraunant turi būti pateiktas „medžiagos saugos duomenų lapas“ pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų saugumo komiteto (MSC) rezoliuciją „Rekomendacijos dėl medžiagos saugos duomenų lapų (MSDL), skirtų pagal MARPOL konvencijos I priedą vežamiems naftos kroviniams ir skystajam kurui“ (MSC. 286 (86)). Todėl, siekiant parengti vieną suderintą saugos duomenų lapą, skirtą vežimui jūra ir ne jūra, papildomos Rezoliucijos MSC. 286 (86) nuostatos gali būti įtrauktos, kai tinkama, į pagal MARPOL konvencijos I priedą gabenamų jūrų transportu krovinių ir jūrinio skystojo kuro saugos duomenų lapus.
0.6. Vienetai
Naudojami Tarybos direktyvoje 80/181/EEB ( 35 ) nustatyti matavimo vienetai.
0.7. Specialūs atvejai
Saugos duomenų lapų gali būti reikalaujama ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1.3 poskirsnyje nurodytais specialiais atvejais, kai yra taikomos leidžiančios nukrypti ženklinimo nuostatos.
1. 1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje nurodoma, kaip identifikuojama medžiaga ar mišinys ir kaip identifikuojami atitinkami naudojimo būdai, nurodomas medžiagos ar mišinio tiekėjo pavadinimas ir išsami su medžiagos ar mišinio tiekėju susijusi kontaktinė informacija bei įtraukiami kontaktiniai duomenys nenumatytiems atvejams.
1.1. Produkto identifikatorius
Produkto identifikatorius pateikiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalį, jei tai medžiaga, ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 3 dalies a punktą, jei tai mišinys, ir pagal tai, kaip nurodyta etiketėje valstybės narės (-ių), kurioje medžiaga ar mišinys pateikti rinkai, oficialia kalba (-omis), nebent atitinkama valstybė (-s) narė (-s) nurodo kitaip.
Privalomos registruoti medžiagos produkto identifikatorius atitinka tą, kuris buvo pateiktas registruojant medžiagą, be to, nurodomas registracijos numeris, kuris buvo suteiktas pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalį.
Nepažeidžiant šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų tolesnių naudotojų pareigų registracijos numerio dalis, nurodanti atskirą registruotoją bendrai teikiant duomenis, gali būti tiekėjo, kuris yra platintojas arba tolesnis naudotojas, praleista, jeigu:
a) šis tiekėjas prisiima atsakomybę pateikti visą registracijos numerį gavus prašymą dėl vykdymo užtikrinimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, persiųsti prašymą savo tiekėjui, vadovaujantis b punktu; taip pat
b) šis tiekėjas pateikia visą registracijos numerį valstybės narės institucijai, atsakingai už vykdymo užtikrinimą (toliau – vykdymo užtikrinimo institucija), per 7 dienas nuo prašymo, gauto tiesiogiai iš vykdymo užtikrinimo institucijos arba persiųsto gavėjo, gavimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, šis tiekėjas persiunčia prašymą savo tiekėjui per 7 dienas nuo prašymo gavimo ir tuo pačiu metu informuoja apie tai vykdymo užtikrinimo instituciją.
Gali būti pateiktas vienas saugos duomenų lapas, apimantis kelias medžiagas ar mišinius, jeigu tame saugos duomenų lape pateikta informacija atitinka šio priedo reikalavimus dėl kiekvienos tos medžiagos ar mišinio.
Kitos identifikavimo priemonės
Gali būti pateikiami kiti pavadinimai ar sinonimai, kuriais medžiaga ar mišinys yra ženklinami arba kurie yra visuotinai žinomi, kaip antai alternatyvūs pavadinimai, numeriai, bendrovės produkto kodai, kiti unikalūs identifikatoriai.
1.2. Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami naudojimo būdai
Nurodomi bent jau tie nustatyti medžiagos ar mišinio naudojimo būdai, kurie aktualūs gavėjui (-ams). Tai yra trumpas medžiagos ar mišinio paskirties aprašas, pavyzdžiui, „slopina liepsną“, „antioksidantas“.
Nurodomi, jei tinka, naudojimo būdai, kurių tiekėjas naudoti nerekomenduoja, ir juos pagrindžiančios priežastys. Tai neturi būti išsamus sąrašas.
Jeigu cheminės saugos ataskaita yra privaloma, šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje pateikta informacija turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje nurodytus nustatytus naudojimo būdus, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.
1.3. Išsami informacija apie saugos duomenų lapo teikėją
Nustatomas tiekėjas – gamintojas, importuotojas, vienintelis atstovas, tolesnis naudotojas ar platintojas. Nurodomas tiekėjo tikslus adresas ir telefono numeris, taip pat už saugos duomenų lapą atsakingo kompetentingo asmens elektroninio pašto adresas.
Be to, jeigu tiekėjas įsikūręs ne valstybėje narėje, į kurios rinką tiekiama medžiaga ar mišinys ir jis yra paskyręs atsakingą asmenį toje valstybėje narėje, nurodomas to atsakingo asmens tikslus adresas ir telefono numeris.
Registruotojų atveju duomenys turi atitikti registruojant pateiktą informaciją apie gamintojo ar importuotojo tapatybę.
Jeigu buvo paskirtas vienintelis atstovas, gali būti pateikti ir Sąjungai nepriklausančios šalies gamintojo ar mišinio ruošėjo duomenys.
1.4. Pagalbos telefono numeris
Pateikiamos nuorodos apie pagalbos informacines tarnybas. Jeigu valstybėje narėje, kurioje medžiaga ar mišinys yra pateikti rinkai, yra oficiali konsultacinė įstaiga (tai gali būti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 45 straipsnyje nurodyta įstaiga, atsakinga už informacijos apie sveikatą gavimą), gali būti nurodomas jos telefono numeris ir to gali pakakti. Jeigu dėl kokių nors priežasčių taikomi tokių paslaugų prieinamumo apribojimai, pavyzdžiui, darbo valandos, arba ribojamas tam tikros specifinės informacijos teikimas, tai turi būti aiškiai nurodyta.
2. 2 SKIRSNIS. Galimi pavojai
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aiškiai nurodomi medžiagos ar mišinio keliami pavojai ir su šiais pavojais susiję atitinkami įspėjimai.
2.1. Medžiagos ar mišinio klasifikavimas
Pateikiamas medžiagos ar mišinio klasifikavimas, susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 klasifikavimo kriterijų taikymu. Jeigu tiekėjas pranešė informaciją apie medžiagą klasifikavimo ir ženklinimo inventoriui pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 40 straipsnį, klasifikavimas saugos duomenų lape turi būti toks pats kaip pateiktas tame pranešime.
Jeigu mišinys neatitinka klasifikavimo kriterijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, tai turi būti aiškiai nurodyta.
Informacija apie mišinyje esančias medžiagas pateikiama 3.2 poskirsnyje.
Jeigu klasifikavimas, įskaitant teiginius apie pavojų, nėra išsamiai surašytas, daroma nuoroda į 16 skirsnį, kur pateikiamas visas kiekvienos klasifikacijos tekstas, įskaitant kiekvieną teiginį apie pavojų.
Svarbiausias nepageidaujamas fizinis poveikis, poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai nurodomas saugos duomenų lapo 9–12 skirsniuose taip, kad ne specialistai galėtų nustatyti medžiagos ar mišinio keliamą pavojų.
2.2. Ženklinimo elementai
Remiantis klasifikavimu etiketėje pateikiami bent šie elementai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008: pavojaus piktograma (-os), signalinis (-iai) žodis (-džiai), teiginys (-iai) apie pavojų ir atsargumo teiginys (-iai). Grafinė juodai balta visos pavojaus piktogramos reprodukcija ar grafinė tik simbolio reprodukcija gali būti pakeista tiktai spalvota piktograma, nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1272/2008.
Pateikiami taikytini ženklinimo elementai pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 25 straipsnį ir 32 straipsnio 6 dalį.
2.3. Kiti pavojai
Pateikiama informacija apie tai, ar medžiaga ar mišinys atitinka PBT arba vPvB kriterijus pagal XIII priedą.
Turi būti pateikta informacija apie kitus pavojus, kurie nėra nurodyti klasifikacijoje, bet kurie gali padidinti bendrą medžiagos ar mišinio keliamą pavojų, kaip antai oro teršalų susidarymas standinant ar perdirbant, dulkės, sprogstamosios savybės, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2 dalies 2.1 skirsnyje nurodytų klasifikavimo kriterijų, dulkių sprogimo pavojus, kryžminis jautrinimas, pavojus užtrokšti arba sušalti, stiprus poveikis kvapo ar skonio receptoriams, ar poveikis aplinkai, pavyzdžiui, pavojus dirvožemio organizmams, fotocheminis ozono susidarymo potencialas. Tinka užrašas „Gali sudaryti sprogstamus dulkių ir oro mišinius, jeigu disperguojamas“, kai galimas dulkių sprogimo pavojus.
3. 3 SKIRSNIS. Sudėtis arba informacija apie sudedamąsias dalis
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašomas medžiagos ar mišinio sudedamųjų dalių tapatumas, įskaitant priemaišas ir stabilizuojančius priedus, kaip nurodyta toliau. Nurodoma tinkama ir turima informacija apie su sauga susijusias paviršiaus chemines savybes.
3.1. Medžiagos
Pagrindinio medžiagos komponento cheminės tapatybės duomenys pateikiami nurodant bent produkto identifikatorių ar vieną iš kitų 1.1 poskirsnyje numatytų identifikavimo priemonių.
Cheminė bet kokios priemaišos, stabilizavimo priedo ar ne pagrindinės sudedamosios dalies, kuri klasifikuojama atskirai arba kuri svarbi medžiagos klasifikavimui, tapatybė apibūdinama taip:
a) produkto identifikatorius pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 18 straipsnio 2 dalį;
b) jeigu nėra produkto identifikatoriaus, vienas iš kitų pavadinimų (įprastinis pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa) ar identifikavimo numeriai.
Medžiagų tiekėjai gali pasirinkti galimybę papildomai išvardyti visas sudedamąsias dalis, įskaitant ir nesuklasifikuotas.
Šis poskirsnis gali būti naudojamas ir informacijai apie medžiagas su keliomis sudedamosiomis dalimis pateikti.
3.2. Mišiniai
Pateikiami bent visų 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose nurodytų medžiagų produktų identifikatoriai, koncentracija ar koncentracijos intervalai bei klasifikacija. Mišinių tiekėjai gali pasirinkti galimybę papildomai išvardyti visas mišinyje esančias medžiagas, įskaitant neatitinkančias klasifikavimo kriterijų medžiagas. Ši informacija turi leisti gavėjui lengvai nustatyti, kokius pavojus kelia mišinyje esančios medžiagos. Paties mišinio keliami pavojai nurodomi 2 skirsnyje.
Mišinyje esančių medžiagų koncentracija apibūdinama taip:
a) tikslūs masės ar tūrio procentai mažėjančia tvarka, jei techniškai įmanoma;
b) masės ar tūrio procentų intervalai mažėjančia tvarka, jei techniškai įmanoma.
Naudojant procentų intervalą pavojus sveikatai ir aplinkai aprašomas nurodant didžiausios kiekvieno komponento koncentracijos poveikį.
Jeigu žinomas paties mišinio poveikis, ši informacija pateikiama 2 skirsnyje.
Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnį leidžiama vartoti alternatyvų cheminės medžiagos pavadinimą, tas pavadinimas gali būti vartojamas.
|
3.2.1. |
Jei mišinys atitinka klasifikavimo kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, nurodomos šios jį sudarančios medžiagos, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai mišinyje: a) medžiagos, keliančios pavojų sveikatai arba aplinkai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, jei šių medžiagų koncentracija lygi arba didesnė už žemiausią bet kurią iš toliau nurodytų verčių: ia) Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1.1 lentelėje nurodytas bendrąsias ribines vertes; ib) bendras koncentracijos ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3–5 dalyse, atsižvelgiant į tam tikrų 3 dalies lentelių pastabose nurodytas koncentracijas, susijusias su pareiga pateikti mišinio saugos duomenų lapą gavus prašymą, ir dėl aspiracijos pavojaus (Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3.10 skirsnyje) ≥ 10 %;
Pavojaus klasių, kategorijų ir koncentracijos ribų, kurioms esant medžiaga nurodoma kaip mišinyje esanti medžiaga 3.2 poskirsnyje, sąrašas
ii) konkrečias koncentracijos ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje; iii) jeigu M faktorius nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje, to reglamento I priedo 1.1 lentelėje nurodytą bendrą ribinę vertę, pakoreguotą naudojant to reglamento I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą; iv) konkrečias koncentracijos ribas, nurodytas klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, sudarytame pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008; v) Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 II priede nurodytas koncentracijos ribas; vi) jeigu M faktorius nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje, to reglamento I priedo 1.1 lentelėje nurodytą bendrą ribinę vertę, pakoreguotą naudojant to reglamento I priedo 4.1 skirsnyje nustatytą skaičiavimo būdą; b) į a punktą neįtrauktos medžiagos, kurių poveikį darbo vietoje Sąjunga yra apribojusi; c) medžiagos, kurios yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede išdėstytus kriterijus arba medžiagos, įtrauktos į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, dėl kitų priežasčių nei a punkte nurodyti pavojai, jeigu individuali medžiagos koncentracija yra lygi 0,1 % ar didesnė. |
|
3.2.2. |
Jei mišinys neatitinka klasifikavimo kriterijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, nurodomos jį sudarančios medžiagos, kurių individuali koncentracija yra lygi ar didesnė už toliau nurodytą koncentraciją, jų koncentracijos ar koncentracijų intervalai mišinyje: a) 1 % masės nedujiniuose mišiniuose ir 0,2 % tūrio dujiniuose mišiniuose, jei tai: i) medžiagos, keliančios pavojų sveikatai arba aplinkai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, arba ii) medžiagos, kurių profesinio poveikio darbo vietoje ribiniai dydžiai Sąjungoje buvo nustatyti; b) 0,1 % masės, jei tai patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos medžiagos pagal XIII priede nustatytus kriterijus, labai patvarios ir didelės bioakumulicijos medžiagos pagal XIII priede nustatytus kriterijus arba dėl kitų priežasčių nei a punkte nurodyti pavojai įtrauktos į sąrašą, sudarytą pagal 59 straipsnio 1 dalį, medžiagos. |
|
3.2.3. |
Jei tai 3.2 poskirsnyje nurodytos medžiagos, pateikiamas medžiagos klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, įskaitant pavojaus klasę (-es) ir kategorijos kodą (-us), kaip nustatyta to reglamento VI priedo 1.1 lentelėje, taip pat teiginiai apie pavojų, priskirti pagal medžiagos keliamą fizinį pavojų, pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Šiame skirsnyje nebūtina rašyti teiginių apie pavojų viso teksto; pakanka jų kodų. Jeigu tekstas nėra rašomas visas, daroma nuoroda į 16 skirsnį, kur pateikiamas visas kiekvieno atitinkamo teiginio apie pavojų tekstas. Kai medžiaga neatitinka klasifikavimo kriterijų, aprašoma priežastis, kodėl medžiaga nurodoma 3.2 poskirsnyje, pavyzdžiui – „nesuklasifikuota PBT medžiaga“ arba „medžiaga, kuriai Sąjungoje taikomi poveikio darbo vietose apribojimai“. |
|
3.2.4. |
Jei tai 3.2 poskirsnyje nurodytos medžiagos, pateikiamas medžiagos pavadinimas ir, jei turimas, registracijos numeris, priskirtas pagal šio reglamento 20 straipsnio 3 dalį. Nepažeidžiant šio reglamento 39 straipsnyje nustatytų tolesnių naudotojų pareigų registracijos numerio dalį, nurodančią atskirą registruotoją bendrai teikiant duomenis, mišinio tiekėjas gali praleisti, jeigu: a) šis tiekėjas prisiima atsakomybę pateikti visą registracijos numerį gavus prašymą dėl vykdymo užtikrinimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, persiųsti prašymą savo tiekėjui, vadovaujantis b punktu; taip pat b) šis tiekėjas pateikia visą registracijos numerį valstybės narės institucijai, atsakingai už vykdymo užtikrinimą (toliau – vykdymo užtikrinimo institucija), per 7 dienas nuo prašymo, gauto tiesiogiai iš vykdymo užtikrinimo institucijos arba persiųsto gavėjo, gavimo arba, jeigu jis neturi viso registracijos numerio, šis tiekėjas persiunčia prašymą savo tiekėjui per 7 dienas nuo prašymo gavimo ir tuo pačiu metu informuoja apie tai vykdymo užtikrinimo instituciją. Jeigu įmanoma, pateikiamas EC numeris pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. Taip pat gali būti pateikti CAS numeris (jeigu yra) ir IUPAC pavadinimas (jei toks yra). Medžiagoms, nurodytoms šiame skirsnyje alternatyviu cheminiu pavadinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 24 straipsnį, nėra būtinas registracijos numeris, EC numeris ar kiti tikslūs cheminiai identifikatoriai. |
4. 4 SKIRSNIS. Pirmosios pagalbos priemonės
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pirmoji pagalba aprašoma taip, kad ją galėtų suprasti ir suteikti neparengtas skaitytojas, nenaudodamas sudėtingos įrangos ir neturėdamas didelio vaistų pasirinkimo. Jeigu reikalinga medikų apžiūra, instrukcijose tai turi būti aiškiai pasakyta, įskaitant nurodymą apie tokios pagalbos skubumą.
4.1. Pirmosios pagalbos priemonių aprašymas
|
4.1.1. |
Pirmosios pagalbos instrukcijose turi būti nurodyti atitinkami patekimo į organizmą būdai. Informacija suskirstoma poskilčiuose pagal skirtingus poveikio būdus, t. y. įkvėpus, per sąlytį su oda ir su akimis, prarijus. |
|
4.1.2. |
Turi būti pateiktos rekomendacijos, ar: a) reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba ir ar galima tikėtis vėlesnių poveikio pasekmių; b) rekomenduojama medžiagos paveiktą asmenį išvesti į gryną orą; c) rekomenduojama nuvilkti nukentėjusiojo rūbus ir nuauti batus ir juos sutvarkyti; taip pat d) rekomenduojama pirmąją pagalbą teikiantiems asmenims naudoti individualias apsaugos priemones. |
4.2. Svarbiausi simptomai ir poveikis (ūmus ir uždelstas)
Pateikiama trumpa apžvalginė ie svarbiausius simptomus ir sąlyčio su medžiaga poveikį – ūmų ir uždelstą.
4.3. Nurodymas apie bet kokios neatidėliotinos medicinos pagalbos ir specialaus gydymo reikalingumą
Jeigu įmanoma, pateikiama informacija apie uždelsto poveikio klinikinius tyrimus ir medicininę stebėseną, specialius priešnuodžius (jei jie yra žinomi) ir kontraindikacijas.
Kai kurių medžiagų ar mišinių atveju gali būti svarbu pabrėžti, kad darbo vietoje turi būti specialių priemonių, skirtų specialiam ir skubiam gydymui.
5. 5 SKIRSNIS. Priešgaisrinės priemonės
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje nurodomi reikalavimai, kaip kovoti su gaisru, kurį sukelia medžiaga ar mišinys, arba kilusiu netoli jų.
5.1. Gesinimo priemonės
Tinkamos gesinimo priemonės.
Pateikiama informacija apie tinkamas gesinimo priemones.
Netinkamos gesinimo priemonės.
Nurodoma, ar yra netinkamų gesinimo priemonių, susijusių su medžiagos ar mišinio sukelta ypatinga situacija (pvz., siekiant išvengti didelio slėgio terpių, kurios galėtų sukelti galimo sprogstamo dulkių ir oro mišinio susidarymą).
5.2. Specialūs medžiagos ar mišinio keliami pavojai
Pateikiama informacija apie pavojus, kuriuos gali sukelti medžiaga ar mišinys, pavyzdžiui, pavojingus degimo produktus, kurie susidaro degant medžiagai ar mišiniams, tokia kaip „degant gali susidaryti toksiški anglies monoksido dūmai“ ar „degant susidaro sieros ir azoto oksidai“
5.3. Patarimai gaisrininkams
Pateikiami patarimai dėl visų apsaugos priemonių, kurių reikia imtis gesinant gaisrą, kaip antai „laikykite talpas atšaldytas purkšdami vandenį“, ir dėl specialių apsaugos priemonių gaisrininkams, kaip antai batų, darbo drabužių, pirštinių, akių ir veido apsaugos, kvėpavimo aparato.
6. 6 SKIRSNIS. Avarijų likvidavimo priemonės
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje rekomenduojama atitinkamai reaguoti į išsiliejimus, ištekėjimus ar išleidimus siekiant išvengti nepageidaujamo poveikio žmonėms, turtui ir aplinkai ar jį sumažinti. Reikia skirtingai reaguoti į didelius ir mažus išsiliejimus tais atvejais, kai išsiliejęs kiekis turi reikšmingą poveikį pavojaus mastui. Jeigu medžiagos izoliavimo ir regeneravimo procedūrose nurodyti skirtingi praktiniai veiksmai, tai turi būti nurodyta saugos duomenų lape.
6.1. Asmens atsargumo priemonės, apsaugos priemonės ir skubios pagalbos procedūros
6.1.1. Neteikiantiems pagalbos darbuotojams
Turi būti pateikti patarimai, susiję su atsitiktiniais medžiagos ar mišinio išsiliejimais ir išleidimais į aplinką, pavyzdžiui:
a) tinkamas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas (įskaitant saugos duomenų lapo 8 skirsnyje nurodytas asmens apsaugos priemones) siekiant išvengti bet kokio odos, akių ir asmeninių drabužių užteršimo;
b) užsidegimo šaltinių pašalinimas, pakankamos ventiliacijos užtikrinimas, dulkių susidarymo kontrolė, taip pat
c) skubios pagalbos procedūros, pavyzdžiui, evakuacija iš pavojaus zonos ar konsultacijos su ekspertu.
6.1.2. Pagalbos teikėjams
Turi būti patarimai dėl tinkamų asmens apsauginių drabužių (pvz., „tinka butilenas“; „netinka PVC“).
6.2. Ekologinės atsargumo priemonės
Turi būti pateikti patarimai dėl bet kokių ekologinių atsargumo priemonių, kurių reikia imtis medžiagai ar mišiniui atsitiktinai išsiliejus ar patekus į aplinką, pavyzdžiui, saugoti kad nepatektų į kanalizaciją, paviršinius ir gruntinius vandenis.
6.3. Izoliavimo ir valymo procedūros bei priemonės
|
6.3.1. |
Pateikiami atitinkami patarimai, kaip izoliuoti išsiliejusią medžiagą. Galimi tokie tinkami izoliavimo metodai: a) apsauginiai barjerai, nuotekų sistemų uždengimas; b) uždengimo (apribojimo) procedūros. |
|
6.3.2. |
Pateikiami atitinkami patarimai, kaip išvalyti išsiliejusią medžiagą. Galimi tokie tinkami valymo metodai: a) neutralizacijos metodai; b) nukenksminimo metodai; c) adsorbuojančios medžiagos; d) valymo metodai; e) vakuuminiai metodai; f) įranga, reikalinga izoliavimui (išvalymui) (jei tinka, įtraukti kibirkščių nekeliančių įrankių ir įrangos naudojimą). |
|
6.3.3. |
Pateikiama bet kuri kita su išsiliejimais ir patekimu į aplinką susijusi informacija, įskaitant patarimą dėl netinkamų izoliavimo ar valymo metodų, pavyzdžiui, nurodant „niekada nenaudoti …“ |
6.4. Nuoroda į kitus skirsnius
Jei tinka, daroma nuoroda į 8 ir 13 skirsnius.
7. 7 SKIRSNIS. Tvarkymas ir sandėliavimas
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiamas patarimas dėl saugaus tvarkymo praktikos. Jis grindžiamas atsargumo priemonėmis, kurios atitinka 1.2 poskirsnyje nurodytus nustatytus naudojimo būdus ir unikalias medžiagos ar mišinio savybes.
Šio saugos duomenų lapo skirsnio informacija turi būti susijusi su žmonių sveikatos apsauga, sauga ir aplinkos apsauga. Ji padeda darbdaviui nustatyti tinkamą darbo tvarką ir organizacines priemones pagal Direktyvos 98/24/EB 5 straipsnį ir Direktyvos 2004/37/EB 5 straipsnį.
Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikta informacija turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje pateiktą informaciją dėl nustatytų naudojimo būdų, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai, kuriais parodoma pavojaus kontrolė, turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.
Be šiame skirsnyje pateiktos informacijos, aktualią informaciją galima rasti ir 8 skirsnyje.
7.1. Su saugiu tvarkymu susijusios atsargumo priemonės
|
7.1.1. |
Rekomendacijos turi būti specifinės, kad būtų galima: a) sudaryti galimybę saugiai naudoti medžiagą ar mišinį, pavyzdžiui, izoliavimas, gaisro bei aerozolių ir dulkių susidarymo prevencinės priemonės; b) užkirsti kelią nesuderinamų medžiagų ar mišinių naudojimui; c) atkreipti dėmesį į operacijas ir sąlygas, dėl kurių atsiranda naujų pavojų pasikeičiant medžiagos ar mišinio savybėms, ir imtis atitinkamų reikiamų priemonių, taip pat d) mažinti medžiagos ar mišinio patekimą į aplinką, pavyzdžiui, vengiant išsiliejimų ar laikant toli nuo kanalizacijos. |
|
7.1.2. |
Teikiami patarimai dėl bendros darbo higienos, kaip antai: a) nevalgyti, negerti ir nerūkyti darbo vietose; b) plauti rankas po naudojimo, taip pat c) nusivilkti užterštus drabužius ir nusiimti užterštas apsaugos priemones prieš įeinant į valgymui skirtas zonas. |
7.2. Saugaus sandėliavimo sąlygos, įskaitant visus nesuderinamumus
Pateiktas patarimas turi atitikti saugos duomenų lapo 9 skirsnyje aprašytas fizines ir chemines savybes. Jei tinka, pateikiami patarimai dėl specialių sandėliavimo reikalavimų įskaitant:
a) Kaip valdyti riziką, susietą su:
i) sprogia aplinka;
ii) korozinėmis sąlygomis;
iii) degumo pavojumi;
iv) nesuderinamomis medžiagomis ar mišiniais;
v) garavimą sukeliančiomis sąlygomis, taip pat
vi) galimais gaisro šaltiniais (įskaitant elektros įrangą);
b) Kaip kontroliuoti poveikį:
i) oro sąlygų;
ii) aplinkos slėgio;
iii) temperatūros;
iv) saulės šviesos;
v) drėgmės, taip pat
vi) vibracijos;
c) Kaip išlaikyti medžiagos ar mišinio vientisumą naudojant:
i) stabilizatorius, taip pat
ii) antioksidantus;
d) Kiti patarimai įskaitant:
i) ventiliacijos reikalavimus;
ii) specialius sandėliavimo patalpų ar laivų konstrukcijos reikalavimus (įskaitant sulaikančias sienas ir vėdinimą);
iii) kiekio apribojimai sandėliuojant (jei tinka), taip pat
iv) pakuočių suderinamumą.
7.3. Konkretus galutinio naudojimo būdas (-ai)
Jei medžiagos ir mišiniai turi konkretų galutinio naudojimo būdą (-us), rekomendacijose išsamiai ir tiksliai nurodomas nustatytas ir 1.2 poskirsnyje minėtas naudojimo būdas (-ai). Jeigu pridėtas poveikio scenarijus, gali būti pateikiama nuoroda į jį arba pateikiama informacija, kaip reikalaujama 7.1 ir 7.2 poskirsniuose. Jeigu tiekimo grandinės dalyvis atliko mišinio cheminės saugos vertinimą, pakanka, kad saugos duomenų lapas ir poveikio scenarijai atitiktų mišinio cheminės saugos ataskaitą, o ne kiekvienos iš mišinį sudarančių medžiagų cheminės saugos ataskaitas. Jeigu yra prieinamos pramonės ar konkretaus pramonės sektoriaus rekomendacijos, į jas gali būti daroma išsami nuoroda (įskaitant šaltinį ir paskelbimo datą).
8. 8 SKIRSNIS. Poveikio kontrolė/asmens apsauga
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje turi būti aprašomos taikytinos ribinės vertės darbo aplinkoje ir būtinos rizikos valdymo priemonės.
Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikta informacija turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje pateiktą informaciją dėl nustatytų naudojimo būdų, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai, kuriais parodoma pavojaus kontrolė, turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.
8.1. Kontrolės parametrai
|
8.1.1. |
Jei įmanoma, pateikiamos medžiagos arba kiekvienos mišinyje esančios medžiagos šios nacionalinės ribinės vertės, įskaitant kiekvienos iš jų teisinį pagrindą, kuris šiuo metu taikomas valstybėje narėje, kurioje pateikiamas saugos duomenų lapas. Kai nurodomos ribinės vertės darbo aplinkoje, cheminė tapatybė apibrėžiama, kaip nurodyta 3 skirsnyje: 8.1.1.1. nacionalinės ribinės profesinio poveikio vertės, kurios atitinka Sąjungos profesinio poveikio ribines vertes pagal Direktyvą 98/24/EB, įskaitant visas pastabas, kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2014/113/ES ( 36 ) 2 straipsnio 3 dalyje; 8.1.1.2. nacionalinės ribinės profesinio poveikio vertės, kurios atitinka Sąjungos ribines vertes pagal Direktyvą 2004/37/EB, įskaitant visas pastabas, kaip nurodyta Sprendimo 2014/113/ES 2 straipsnio 3 dalyje; 8.1.1.3. bet kurios kitos nacionalinės ribinės vertės darbo aplinkoje; 8.1.1.4. nacionalinės biologinės ribinės vertės, atitinkančios Sąjungoje nustatytas biologines ribines vertes pagal Direktyvą 98/24/EB, įskaitant visas pastabas, kaip nurodyta Sprendimo 2014/113/ES 2 straipsnio 3 dalyje; 8.1.1.5. bet kurios kitos nacionalinės biologinės ribinės vertės. |
|
8.1.2. |
Pateikiama informacija apie bent svarbiausių medžiagų šiuo metu rekomenduojamas stebėsenos procedūras. |
|
8.1.3. |
Jeigu naudojant medžiagą ar mišinį pagal numatytą paskirtį susidaro oro teršalai, nurodomos jų taikytinos nacionalinės ribinės vertės darbo aplinkoje ir (arba) biologinės ribinės vertės. |
|
8.1.4. |
Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma arba yra žinomos DNEL, nurodytos I priedo 1.4 skirsnyje, arba PNEC, nurodytos I priedo 3.3 skirsnyje, cheminės saugos ataskaitoje nurodytuose poveikio scenarijuose, kurie pateikiami saugos duomenų lapo priede, nurodomos medžiagos atitinkamos DNEL ir PNEC vertės. |
|
8.1.5. |
Kai kokybinis rizikos vertinimo ir valdymo darbo aplinkoje būdas naudojamas siekiant nuspręsti, kokių rizikos valdymo priemonių imtis konkrečiais naudojimo atvejais, reikia pateikti pakankamai išsamią informaciją tam, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą rizikos valdymą. Turi būti aiškus kokybinio rizikos vertinimo ir valdymo darbo aplinkoje būdo rekomendacijos kontekstas ir trūkumai. |
8.2. Poveikio kontrolė
Pateikiama šiame poskirsnyje reikalaujama informacija, nebent poveikio scenarijus, kuriame yra ta informacija, yra pridėtas prie saugos duomenų lapo.
Jeigu tiekėjas atsisakė tyrimo pagal XI priedo 3 skirsnį, jis nurodo specifines naudojimo sąlygas, kuriomis rėmėsi pagrįsdamas atsisakymą.
Jeigu medžiaga buvo registruota kaip izoliuota tarpinė medžiaga (gamybos vietoje arba gabenama), tiekėjas nurodo, kad šis saugos duomenų lapas atitinka konkrečias sąlygas, kuriomis rėmėsi pagrįsdamas registraciją, pagal 17 ar 18 straipsnius.
8.2.1. Atitinkamos techninio valdymo priemonės
Atitinkamų poveikio kontrolės priemonių aprašas turi būti susietas su nustatytu medžiagos ar mišinio naudojimo būdu (-ais), kaip nurodyta 1.2 poskirsnyje. Ši informacija turi būti pakankama, kad darbdavys galėtų atlikti medžiagos ar mišinio keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą pagal Direktyvos 98/24/EB 4–6 straipsnius bei Direktyvos 2004/37/EB 3–5 straipsnius, jei taikoma.
Ši informacija turi papildyti 7 skirsnyje nurodytą informaciją.
8.2.2. Individualios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, asmeninės apsaugos įranga
|
8.2.2.1. |
Informacija apie asmeninės apsaugos įrangos naudojimą turi atitikti gerąją darbo higienos patirtį ir turi būti naudojama kartu su kitomis kontrolės priemonėmis, įskaitant techninio valdymo priemones, ventiliaciją ir izoliaciją. Jei tinkama, nurodoma pasižiūrėti į 5 skirsnį dėl konkrečių patarimų apie priešgaisrines ir (arba) chemines asmeninės apsaugos priemones. |
|
8.2.2.2. |
Atsižvelgiant į Tarybos direktyvą 89/686/EEB ( 37 ) ir į atitinkamus CEN standartus pateikiamos išsamios specifikacijos, kurių laikantis apsaugos priemonės suteiks adekvačią ir tinkamą apsaugą, įskaitant: a) akių ir (arba) veido apsaugą, Remiantis medžiagos ar mišinio keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe nurodomas reikiamas akių ir (arba) veido apsaugos įrangos tipas, pavyzdžiui, apsauginiai akiniai, apsauginiai tamsūs akiniai, veido apsauginis skydelis. b) odos apsaugą, i) rankų apsaugą, Remiantis medžiagos ar mišinio keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe ir atsižvelgiant kiekį bei sąlyčio su oda trukmę, aiškiai nurodoma, kokios rūšies pirštinės turi būti mūvimos tvarkant medžiagą ar mišinį, įskaitant: — pirštinių medžiagos rūšį ir jos storį, — tipinį ar minimalų prasiskverbimo per pirštinių medžiagą laiką. Jei būtina, nurodomos bet kokios papildomos rankų apsaugos priemonės. ii) Kita Jei būtina apsaugoti kitą kūno dalį, o ne rankas, remiantis medžiagos ar mišinio keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe nurodomas reikalaujamų apsaugos priemonių tipas bei kokybė, pavyzdžiui, apsauginės pirštinės su ilgais plačiais riešais, batai, kostiumai. Jei būtina, nurodomos papildomos odos apsaugos ir specialiosios higienos priemonės. c) kvėpavimo organų apsaugą Remiantis keliamu pavojumi ir sąlyčio galimybe nurodomas apsaugos nuo dujų, garų, miglos ar dulkių naudotinos įrangos tipas, įskaitant orą gryninančius respiratorius, nurodant tinkamą gryninimo elementą (kasetė ar dėžutė), tinkamus kietųjų dalelių filtrus ir kaukes, autonominius kvėpavimo aparatus. d) apsaugą nuo terminių pavojų Jei nurodomos reikalingos dėvėti apsaugos nuo terminį pavojų keliančių medžiagų priemonės, pateikiama speciali rekomendacija dėl asmeninės apsaugos priemonių konstrukcijos. |
8.2.3. Poveikio aplinkai kontrolė
Nurodoma informacija, kuri būtina darbdaviui savo įsipareigojimams pagal Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus vykdyti.
Kai cheminės saugos ataskaita yra privaloma, pateikiama rizikos valdymo priemonių, kurios tinka kontroliuoti medžiagos poveikį aplinkai, santrauka atsižvelgiant į poveikio scenarijus, nustatytus saugos duomenų lapo priede.
9. 9 SKIRSNIS. Fizinės ir cheminės savybės
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašomi empiriniai su medžiaga ar mišiniu susiję duomenys, jei jų yra. Taikoma Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 8 straipsnio 2 dalis. Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją ir medžiagos ar mišinio klasifikaciją.
9.1. Informacija apie pagrindines fizines ir chemines savybes
Šios savybės turi būti aiškiai nustatytos, įskaitant, jei taikoma, nuorodą į naudotus bandymų metodus ir nurodant atitinkamus matavimo vienetus ir (arba) etaloninio matavimo sąlygas. Jei svarbu skaitinės vertės supratimui, pateikiamas ir nustatymo metodas (pvz., pliūpsnio temperatūros nustatymo metodas, atviros-uždaros talpos metodas):
a) išvaizda:
Nurodoma tiekiamos medžiagos ar mišinio agregatinė būsena (kieta (įskaitant atitinkamą ir prieinamą saugos informaciją apie granuliometriją ir specifinį paviršiaus plotą, jeigu nenurodyta kur nors kitur saugos duomenų lape), skysta, dujinė) ir spalva;
b) kvapas:
Jei juntamas kvapas, jis glaustai aprašomas;
c) kvapo atsiradimo slenkstis;
d) pH:
Nurodomas tiekiamos medžiagos ar mišinio arba jų vandeninio tirpalo pH; vandeninio tirpalo atveju koncentracija taip pat turi būti nurodyta;
e) lydimosi/užšalimo temperatūra;
f) pradinė virimo temperatūra ir virimo temperatūros intervalas;
g) pliūpsnio temperatūra;
h) garavimo greitis;
i) degumas (kietų medžiagų, dujų);
j) viršutinė (apatinė) degumo riba ar sprogstamumo ribinės vertės;
k) garų slėgis;
l) garų tankis;
m) santykinis tankis;
n) tirpumas;
o) pasiskirstymo koeficientas: n-oktanolis/vanduo;
p) savaiminio užsidegimo temperatūra;
q) skilimo temperatūra;
r) klampa;
s) sprogstamosios (sprogiosios) savybės;
t) oksidacinės savybės.
Jeigu teigiama, kad atitinkamos savybės nėra arba nėra informacijos apie ją, nurodomos priežastys.
Siekiant sudaryti galimybę imtis tinkamų kontrolės priemonių pateikiama visa reikiama informacija apie medžiagą ar mišinį. Šio skirsnio informacija turi atitikti registruojant pateiktus duomenis, jei registracija yra privaloma.
Mišinio atveju įrašuose aiškiai nurodoma, kokiai mišinyje esančiai medžiagai taikomi duomenys, nebent jie būtų tinkami visam mišiniui.
9.2. Kita informacija
Jei būtina, nurodomi kiti fiziniai ir cheminiai parametrai, kaip antai maišumas, tirpumas riebaluose (turi būti nurodytas tirpiklis – aliejus), savitasis laidis ar dujų grupė. Nurodoma tinkama ir turima saugos informacija apie oksidacijos-redukcijos potencialą, radikalų sudarymo potencialą ir fotokatalitines savybes.
10. 10 SKIRSNIS. Stabilumas ir reaktingumas
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašomas medžiagos ar mišinio stabilumas ir pavojingų reakcijų tam tikromis naudojimo sąlygomis ir medžiagą ar mišinį išleidus į aplinką pasireiškimo galimybė, įskaitant, jei tinka, nuorodą į naudotus bandymo metodus. Jeigu teigiama, kad atitinkamos savybės nėra arba nėra informacijos apie ją, nurodomos priežastys.
10.1. Reaktingumas
|
10.1.1. |
Aprašomi medžiagos ar mišinio reaktingumo keliami pavojai. Pateikiami medžiagos ar viso mišinio, jei įmanoma, specifinių bandymų duomenys. Tačiau informacija taip pat gali būti grindžiama bendrais medžiagos ar mišinio klasės ar grupės duomenimis, jeigu tokie duomenys tinkami medžiagos ar mišinio keliamam pavojui įvertinti. |
|
10.1.2. |
Jeigu nėra su mišiniais susijusių duomenų, pateikiami duomenys, susiję su mišinyje esančiomis medžiagomis. Nustatant nesuderinamumą, reikia atsižvelgti į medžiagas, talpyklas ir teršalus, su kuriais vertinama medžiaga gali sąveikauti ją transportuojant, sandėliuojant ir naudojant. |
10.2. Cheminis stabilumas
Nurodomas medžiagos ar mišinio stabilumas ar nestabilumas normaliomis aplinkos ir numatomomis sandėliavimo ir tvarkymo temperatūros ir slėgio sąlygomis. Aprašomi visi stabilizatoriai, kurie yra arba gali būti naudojami išsaugant medžiagos ar mišinio cheminį stabilumą. Nurodomi visi saugai svarbūs fizinės medžiagos išvaizdos pokyčiai.
10.3. Pavojingų reakcijų galimybė
Jei aktualu, nurodoma, kad medžiaga ar mišinys reaguos ar polimerizuosis atpalaiduodamas perteklinį slėgį ar išskirdamas šilumą ar sukeldamas kitas pavojingas sąlygas. Aprašomos sąlygos, kuriomis gali pasireikšti pavojingos reakcijos.
10.4. Vengtinos sąlygos
Išvardijamos sąlygos, kaip antai temperatūra, slėgis, šviesa, smūgiai, statinė iškrova, vibracija ar kiti fiziniai veiksniai, kurie gali sukelti pavojingą situaciją ir, jei įmanoma, trumpai aprašomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant valdyti su tokiais pavojais susijusią riziką.
10.5. Nesuderinamos medžiagos
Išvardijamos medžiagų ar mišinių grupės ar specifinės medžiagos, kaip antai vanduo, oras, rūgštys, šarmai, oksiduojančios medžiagos, su kuriomis medžiaga ar mišinys galėtų reaguoti sukeldamas pavojų (pvz., sprogimą, toksiškų ar degių medžiagų išleidimą į aplinką, perteklinės šilumos išsiskyrimą) ir, jei tinkama, trumpai aprašomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant valdyti su tokiais pavojais susijusią riziką.
10.6. Pavojingi skilimo produktai
Išvardijami žinomi ir pagrįstai numatomi pavojingi skilimo produktai, kurie susidaro naudojant, laikant, išsiliejus ir kaitinant. Pavojingi degimo produktai nurodomi saugos duomenų lapo 5 skirsnyje.
11. 11 SKIRSNIS. Toksikologinė informacija
Šis saugos duomenų lapo skirsnis skirtas pirmiausia medicinos, profesinės sveikatos ir saugos specialistams bei toksikologams. Pateikiamas trumpas, bet išsamus ir visapusiškas įvairaus toksinio (sveikatai) poveikio aprašas, ir turimi duomenys naudoti šiam poveikiui nustatyti, įskaitant, jeigu įmanoma, informaciją apie toksikokinetiką, metabolizmą ir pasiskirstymą. Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją ir medžiagos ar mišinio klasifikaciją.
11.1. Informacija apie toksinį poveikį
Atitinkamos pavojaus klasės, apie kurias turi būti pateikta informacija, yra:
a) ūmus toksiškumas;
b) odos ėsdinimas ir (arba) dirginimas;
c) didelis kenksmingumas akims ir (arba) akių dirginimas;
d) kvėpavimo takų arba odos jautrinimas;
e) mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms;
f) kancerogeniškumas;
g) toksiškumas reprodukcijai;
h) STOT (vienkartinis poveikis);
i) STOT (kartotinis poveikis);
j) aspiracijos pavojus.
Šie pavojai visuomet turi būti nurodyti saugos duomenų lape.
Privalomų registruoti medžiagų atveju pateikiamos informacijos, gautos taikant VII–XI priedus, santraukos, įskaitant, jei įmanoma, nuorodą į naudotus bandymų metodus. Privalomų registruoti medžiagų atveju informacijoje taip pat nurodomas turimų duomenų ir 1A, 1B bei 2 kategorijos CMR medžiagoms taikomų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 kriterijų palyginimo rezultatas pagal šio reglamento I priedo 1.3.1 skirsnį.
|
11.1.1. |
Pateikiama informacija apie kiekvieną pavojaus klasę ar diferenciaciją. Jeigu teigiama, kad medžiaga ar mišinys nėra suklasifikuoti pagal konkrečią pavojaus klasę ar diferenciaciją, saugos duomenų lape aiškiai nurodoma, ar taip yra dėl duomenų trūkumo, techninio negalimumo gauti duomenis, neįtikinamų duomenų ar įtikinamų, tačiau nepakankamų klasifikavimui, duomenų; pastaruoju atveju saugos duomenų lape nurodoma „remiantis turimais duomenimis neatitinka klasifikavimo kriterijų.“ |
|
11.1.2. |
Šiame poskirsnyje pateikti duomenys taikomi medžiagai ar mišiniui, kurie tiekiami rinkai. Jei tai mišinys, turėtų būti aprašytos paties mišinio toksinės savybės, išskyrus jei taikoma Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 6 straipsnio 3 dalis. Jei įmanoma, pateikiamos ir atitinkamos pavojingų mišinyje esančių medžiagų toksinės savybės, kaip antai LD50, ūmaus toksiškumo įvertės ar LC50. |
|
11.1.3. |
Jeigu yra daug medžiagos ar mišinio bandymų duomenų, gali reikėti apibendrinti panaudotų svarbiausių tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, pagal poveikio būdą. |
|
11.1.4. |
Jeigu nėra atitikimo tam tikros pavojaus klasės klasifikavimo kriterijams, pateikiama šią išvadą pagrindžianti informacija. |
|
11.1.5. |
Informacija apie tikėtinus poveikio būdus
Pateikiama informacija apie tikėtinus medžiaga ar mišinio poveikio būdus ir medžiagos ar mišinio poveikį kiekvieno įmanomo poveikio būdo atveju, t. y. prarijus, įkvėpus ar patekus per odą (akis). Jei poveikis sveikatai nėra žinomas, tai yra nurodoma. |
|
11.1.6. |
Su fizinėmis, cheminėmis ir toksinėmis savybėmis susiję simptomai
Aprašomi galimas nepageidaujamas sąlyčio su medžiaga ar mišiniu bei jo sudedamosiomis dalimis ar žinomais šalutiniais produktais poveikis sveikatai ir susiję simptomai. Pateikiama turima informacija apie po poveikio pasireiškiančius su medžiagos ar mišinio fizinėmis, cheminėmis ir toksinėmis savybėmis susijusius simptomus. Aprašomi pirmi simptomai, sukelti nedidelio medžiagos (mišinio) kiekio, ir atitinkamai kiti simptomai iki ūmaus poveikio pasekmių, pavyzdžiui, „gali pasireikšti galvos skausmas ir svaigimas, apalpimas ar sąmonės netekimas; didelės dozės gali sukelti komą ir mirtį“. |
|
11.1.7. |
Uždelstas, ūmus ir lėtinis poveikis dėl trumpalaikio ir ilgalaikio sąlyčio su medžiaga (mišiniu)
Pateikiama informacija apie galimą tikėtiną uždelstą ar ūmų poveikį dėl trumpalaikio ar ilgalaikio sąlyčio su medžiaga (mišiniu). Taip pat pateikiama informacija apie ūmų ir lėtinį poveikį žmonių sveikatai, susijusį su sąlyčiu su medžiaga ar mišiniu. Jeigu nėra su žmonėmis susijusių duomenų, pateikiama su gyvūnais susijusių duomenų suvestinė ir aiškiai nurodomos gyvūnų rūšys. Nurodoma, ar toksikologiniai duomenys grindžiami su žmonėmis ar su gyvūnais susijusiais duomenimis. |
|
11.1.8. |
Sąveikos poveikis
Nurodoma informacija apie sąveikas, jeigu ji aktuali ir prieinama. |
|
11.1.9. |
Konkrečių duomenų nebuvimas
Ne visada galima gauti informaciją apie medžiagos ar mišinio keliamus pavojus. Tais atvejais, kai nėra su konkrečia medžiaga ar mišiniu susijusių duomenų, gali būti naudojami, jei tinka, su panašiomis medžiagomis ar mišiniais susiję duomenys, jei atitinkama panaši medžiaga ar mišinys yra identifikuotas. Turi būti aiškiai nurodyta, jeigu konkretūs duomenys nėra naudojami arba duomenų nėra. |
|
11.1.10. |
Mišiniai
Konkretaus poveikio sveikatai atveju, jei visas mišinys nebuvo tirtas dėl jo bendro poveikio sveikatai, pateikiama atitinkama informacija apie 3 skirsnyje išvardytas medžiagas. |
|
11.1.11. |
Informacija apie mišinį, palyginti su informacija apie medžiagą
|
|
11.1.12. |
Kita informacija
Nurodoma kita svarbi informacija apie nepageidaujamą poveikį sveikatai, net jei to nereikalaujama pagal klasifikavimo kriterijus. |
12. 12 SKIRSNIS. Ekologinė informacija
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama informacija, kad būtų galima įvertinti medžiagos ar mišinio poveikį aplinkai, kai jie išleidžiami į aplinką. Saugos duomenų lapo 12.1–12.6 poskirsniuose pateikiama trumpa duomenų santrauka, įskaitant, jei įmanoma, atitinkamus tyrimų duomenis ir aiškiai nurodant gyvūnų rūšis, terpes, matavimo vienetus, tyrimo trukmę ir sąlygas. Ši informacija gal būti naudinga tvarkant išsiliejimus ir vertinant atliekų tvarkymo praktiką, kontroliuojant išleidimą į aplinką, imantis priemonių medžiagai ar mišiniui atsitiktinai patekus į aplinką ir juos transportuojant. Jeigu teigiama, kad atitinkamos savybės nėra (nes turimi duomenys rodo, kad medžiaga ar mišinys neatitinka klasifikavimo kriterijų) arba nėra informacijos apie ją, nurodomos priežastys. Be to, jei medžiaga ar mišinys nėra suklasifikuoti dėl kitų priežasčių (pvz., dėl techninio negalimumo gauti duomenų, neįtikinamų duomenų), tai turėtų būti aiškiai nurodyta saugos duomenų lape.
Kai kurios savybės, t. y. bioakumuliacija, patvarumas ir skaidomumas, yra būdingos konkrečiai medžiagai, ir ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią atitinkamą medžiagą (t. y. tas medžiagas, kurios turi būti išvardytos saugos duomenų lapo 3 skirsnyje ir yra pavojingos aplinkai, arba PBT/vPvB medžiagas). Taip pat pateikiama informacija apie pavojingus transformacijos produktus, susidarančius skylant medžiagoms ir mišiniams.
Šio skirsnio informacija privalo atitikti registruojant pateiktą informaciją, jei registracija yra privaloma, ir (arba) cheminės saugos ataskaitos, jei ji yra privaloma, informaciją ir medžiagos ar mišinio klasifikaciją.
12.1. Toksiškumas
Jei įmanoma, pateikiama informacija apie toksiškumą naudojant atliktų bandymų su vandens ir (arba) sausumos organizmais duomenis. Čia pateikiami turimi duomenys apie ūmų ir lėtinį toksiškumą žuvims, vėžiagyviams, dumbliams ir kitiems vandens augalams. Be to, nurodomi duomenys, jei tokių esama, apie toksiškumą dirvožemio mikroorganizmams ir makroorganizmams bei kitiems aplinkosaugos požiūriu svarbiems organizmams, pavyzdžiui, paukščiams, bitėms ir augalams. Jei medžiaga ar mišinys daro slopinamąjį poveikį mikroorganizmų aktyvumui, būtina paminėti galimą įtaką nuotėkų valymo įrenginiams.
Privalomų registruoti cheminių medžiagų atveju būtina pateikti informacijos, gautos taikant šio reglamento VII–XI priedus, santrauką.
12.2. Patvarumas ir skaidomumas
Patvarumas ir skaidomumas yra medžiagos arba atitinkamų mišinyje esančių medžiagų galimybė skaidytis aplinkoje dėl biologinio skaidymosi arba kitų procesų, pavyzdžiui, oksidacijos ar hidrolizės. Jei įmanoma, pateikiami bandymų rezultatai, tinkami patvarumui ir skaidomumui įvertinti. Jeigu nurodoma pusėjimo trukmė, turi būti nurodyta, ar šios pusėjimo trukmės susijusios su mineralizacija ar su pirminiu skilimu. Taip pat būtina paminėti medžiagos ar tam tikrų mišinyje esančių medžiagų galimybę skaidytis nuotėkų valymo įrenginiuose.
Ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią medžiagą, kurios reikalaujamos išvardyti saugos duomenų lapo 3 skirsnyje.
12.3. Bioakumuliacijos potencialas
Bioakumuliacijos potencialas yra medžiagos ar tam tikrų mišinyje esančių medžiagų potencialas kauptis floroje ir faunoje, ir ilgainiui pereiti mitybos grandine. Pateikiami bandymų rezultatai, tinkami bioakumuliacijos potencialui įvertinti. Tai apima nuorodą į oktanolio–vandens pasiskirstymo koeficientą (Kow) ir biokoncentracijos koeficientą (BCF), jei yra žinomi.
Ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią medžiagą, kurios reikalaujamos išvardyti saugos duomenų lapo 3 skirsnyje.
12.4. Judumas dirvožemyje
Judumas dirvožemyje yra į aplinką išleistos medžiagos ar mišinio komponentų potencialas veikiant natūralioms jėgoms patekti į gruntinius vandenis ar pasklisti toli nuo išleidimo vietos. Jei įmanoma, pateikiamas judumo dirvožemyje potencialas. Informacija apie judumą dirvožemyje gali būti nustatyta remiantis atitinkamais judumo duomenimis, pavyzdžiui, adsorbcijos tyrimais ar išplovimo tyrimais, žinomais ar prognozuojamais pasiskirstymo aplinkoje ar paviršiaus įtempio duomenimis. Pavyzdžiui, Koc vertes galima nustatyti iš oktanolio-vandens pasiskirstymo koeficientų (Kow). Išplovimas ir judumas gali būti nustatyti remiantis modeliais.
Ši informacija pateikiama, jeigu įmanoma ir tinkama, apie kiekvieną mišinyje esančią medžiagą, kurios reikalaujamos išvardyti saugos duomenų lapo 3 skirsnyje.
Jeigu esama eksperimentinių duomenų, tie duomenys apskritai yra svarbesni už modelius ir prognozes.
12.5. PBT ir vPvB vertinimo rezultatai
Jei cheminės saugos ataskaita yra privaloma, būtina pateikti PBT ir vPvB vertinimo rezultatus, kaip nustatyta cheminės saugos ataskaitoje.
12.6. Kitas nepageidaujamas poveikis
Pateikiama turima informacija apie kitą nepageidaujamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, išlikimą aplinkoje (poveikį), fotocheminio ozono sluoksnio susidarymo potencialą, ozono sluoksnio mažėjimo potencialą, endokrininės sistemos ardymo potencialą ir (arba) pasaulinio klimato atšilimo potencialą.
13. 13 SKIRSNIS. Atliekų tvarkymas
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama informacija apie tinkamą medžiagos ar mišinio atliekų valdymą ir (arba) jų surinkimą siekiant padėti nustatyti saugias ir aplinkai palankiausias atliekų valdymo alternatyvas, atitinkančias valstybės narės, kurioje teikiamas saugos duomenų lapas, reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB ( 38 ). Atitinkama informacija apie asmenų, atliekančių atliekų tvarkymo veiklą, saugą turi papildyti 8 skirsnyje pateiktą informaciją.
Jeigu cheminės saugos ataskaita yra privaloma ir jei buvo atlikta atliekų tvarkymo etapų analizė, informacija apie atliekų tvarkymo priemones turi atitikti cheminės saugos ataskaitoje minimus nustatytus naudojimo būdus, o cheminės saugos ataskaitoje nurodyti poveikio scenarijai turi būti pateikti saugos duomenų lapo priede.
13.1. Atliekų tvarkymo metodai
Šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje:
a) nurodomos atliekų tvarkymo talpyklos ir metodai, įskaitant atitinkamus medžiagos ar mišinio ir bet kokios užterštos pakuotės atliekų tvarkymo metodus (pvz., deginimą, perdirbimą, laidojimą sąvartynuose);
b) nurodomos fizinės ir cheminės savybės, kurios gali turėti reikšmės atliekų tvarkymo būdams;
c) neskatinamas nuotekų šalinimas;
d) jei tinkama, nurodomi visi specialūs su rekomenduotu atliekų tvarkymo būdu susiję perspėjimai.
Nurodomos visos atitinkamos Sąjungos teisės aktų, susijusių su atliekomis, arba, jei jų nėra, bet kurios galiojančios nacionalinės ar regioninės nuostatos.
14. 14 SKIRSNIS. Informacija apie gabenimą
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama pagrindinė informacija apie klasifikavimą, susijusi su 1 skirsnyje minėtų medžiagų ar mišinių vežimu keliais, geležinkeliais, jūra, vidaus vandens keliais ar oru. Jei informacijos nėra ar ji nėra aktuali, tai turi būti nurodyta.
Prireikus šiame skirsnyje pateikiama informacija apie transporto klasifikaciją pagal kiekvieną iš JT tipinių taisyklių: Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ( 39 ), pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (RID) ( 40 ), Europos sutartį dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais (ADN) ( 41 ), kurios visos buvo įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB ( 42 ), taip pat pagal Tarptautinį pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksą (IMDG kodeksą) ( 43 ) (jūra) ir Saugaus pavojingų krovinių vežimo oru technines instrukcijas (ICAO) ( 44 ) (oras).
14.1. JT numeris
Nurodomas JT numeris (t. y. keturių skaitmenų identifikacinis medžiagos, mišinio ar gaminio numeris, prieš kurį rašomos raidės „JT“) iš JT tipinių taisyklių.
14.2. JT teisingas krovinio pavadinimas
Nurodomas JT teisingas krovinio pavadinimas iš JT tipinių taisyklių, nebent jis buvo nurodytas kaip produkto identifikatorius 1.1 poskirsnyje.
14.3. Gabenimo pavojingumo klasė (-s)
Pateikiama informacija apie medžiagoms ar mišiniams priskirtą vežimo pavojingumo klasę (ir susijusius pavojus) pagal vyraujantį pavojų, kurį jie kelia pagal JT tipines taisykles.
14.4. Pakuotės grupė
Nurodomas pakuotės grupės numeris iš JT tipinių taisyklių, jei taikoma. Pakuotės grupės numeris priskiriamas tam tikroms medžiagoms pagal jų pavojingumo laipsnį.
14.5. Pavojus aplinkai
Turi būti nurodyta, ar medžiaga ar mišinys kelia pavojų aplinkai pagal JT tipinių taisyklių kriterijus (kaip nurodyta IMDG kodekse, ADR, RID ir ADN) ir (arba) yra jūros teršalas pagal IMDG kodeksą. Jeigu leidžiamas arba numatomas medžiagos ar mišinio vežimas tanklaiviais vidaus vandens keliais, turi būti nurodyta, ar medžiaga ar mišinys tanklaiviuose yra pavojingas aplinkai pagal ADN.
14.6. Specialios atsargumo priemonės naudotojams
Pateikiama informacija apie bet kokias specialias atsargumo priemones, kurių naudotojui reikėtų ar privaloma laikytis, ar apie kurias jis turi žinoti pervežant ar gabenant savo teritorijoje ir už jos ribų.
14.7. Nesupakuotų krovinių vežimas pagal MARPOL konvencijos II priedą ir IBC kodeksą
Šis poskirsnis taikomas tik jei krovinius numatoma vežti nesupakuotus pagal atitinkamus Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) teisės aktus – MARPOL konvencijos II priedą ir IBC kodeksą.
Nurodomas produkto pavadinimas (jeigu skiriasi nuo 1.1 poskirsnyje pateikto pavadinimo), kaip reikalaujama laivo dokumentuose ir pagal pavadinimą, naudojamą IBC kodekso 17 ar 18 skirsnyje arba naujausiame IMO jūros aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) leidinyje 2/Circular ( 45 ) pateiktus produktų pavadinimų sąrašus. Nurodomas reikalaujamas laivo tipas ir teršimo kategorija.
15. 15 SKIRSNIS. Informacija apie reglamentavimą
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje aprašoma kita su medžiaga ar mišiniu susijusi teisinio reguliavimo informacija, kuri nėra pateikta saugos duomenų lape (pvz., ar medžiagai ar mišiniui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 ( 46 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 ( 47 ) ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 649/2012 ( 48 )).
15.1. Su konkrečia medžiaga ar mišiniu susiję saugos, sveikatos ir aplinkos teisės aktai
Pateikiama informacija apie atitinkamas Sąjungos saugos, sveikatos ir aplinkos sričių nuostatas (pvz., medžiagų Seveso kategorija (pavadinimas), pateiktas Tarybos direktyvos 96/82/EB ( 49 ) I priede) ar informacija apie medžiagos ar mišinio (įskaitant mišinyje esančias medžiagas) nacionalinio reglamentavimo būklę, įskaitant rekomendaciją dėl veiksmų, kurių turėtų imtis gavėjas dėl šių nuostatų. Jei tinkama, nurodomi atitinkamų valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, kuriais įgyvendinamos šios nuostatos, ir bet kokios vertos paminėti nacionalinės priemonės.
Jei šiame saugos duomenų lape nurodytai cheminei medžiagai ar mišiniui taikomos konkrečios nuostatos, susijusios su žmonių sveikatos arba aplinkos apsauga Sąjungos lygiu (pvz., suteikiama autorizacija pagal VII antraštinę dalį arba taikomi apribojimai pagal VIII antraštinę dalį), šios nuostatos nurodomos.
15.2. Cheminės saugos vertinimas
Šiame saugos duomenų lapo poskirsnyje nurodoma, ar tiekėjas atliko medžiagos ar mišinio cheminės saugos vertinimą.
16. 16 SKIRSNIS. Kita informacija
Šiame saugos duomenų lapo skirsnyje pateikiama kita 1–15 skirsniuose nesanti informacija, įskaitant informaciją apie saugos duomenų lapo peržiūrą, kaip antai:
a) saugos duomenų lapo peržiūros atveju aiškiai nurodomi visi pakeitimai, palyginti su ankstesne saugos duomenų lapo versija, nebent tai nurodyta kitoje saugos duomenų lapo vietoje, su pakeitimų paaiškinimais, jei tinkama. Medžiagos ar mišinio tiekėjas turi sugebėti paaiškinti pakeitimus pateikus prašymą;
b) saugos duomenų lape naudojamų santrumpų ir akronimų paaiškinimai;
c) pagrindinės literatūros nuorodos ir duomenų šaltiniai;
d) jeigu tai mišiniai, nurodymas, kurie informacijos vertinimo metodai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 9 straipsnyje, buvo naudoti klasifikavimo tikslu;
e) atitinkamų teiginių apie pavojų ir (arba) atsargumo teiginių sąrašas. Pateikiamas visas bet kokių teiginių, kurių visas tekstas nėra pateiktas 2–15 skirsniuose, tekstas;
f) rekomendacija dėl bet kurio darbuotojų mokymo, reikalingo norint užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą.
B DALIS
Saugos duomenų lape turi būti šios 16 antraščių pagal 31 straipsnio 6 dalį ir turi būti išvardytos paantraštės, išskyrus 3 skirsnį, kuriame pakanka pateikti tik 3.1 ar 3.2 paantraštes, jei reikia:
|
1 SKIRSNIS. |
Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas |
|
1.1. |
Produkto identifikatorius |
|
1.2. |
Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami naudojimo būdai |
|
1.3. |
Išsami informacija apie saugos duomenų lapo teikėją |
|
1.4. |
Pagalbos telefono numeris |
|
2 SKIRSNIS. |
Galimi pavojai |
|
2.1. |
Medžiagos ar mišinio klasifikavimas |
|
2.2. |
Ženklinimo elementai |
|
2.3. |
Kiti pavojai |
|
3 SKIRSNIS. |
Sudėtis arba informacija apie sudedamąsias dalis |
|
3.1. |
Medžiagos |
|
3.2. |
Mišiniai |
|
4 SKIRSNIS. |
Pirmosios pagalbos priemonės |
|
4.1. |
Pirmosios pagalbos priemonių aprašymas |
|
4.2. |
Svarbiausi simptomai ir poveikis (ūmus ir uždelstas) |
|
4.3. |
Nurodymas apie bet kokios neatidėliotinos medicinos pagalbos ir specialaus gydymo reikalingumą |
|
5 SKIRSNIS. |
Priešgaisrinės priemonės |
|
5.1. |
Gesinimo priemonės |
|
5.2. |
Specialūs medžiagos ar mišinio keliami pavojai |
|
5.3. |
Patarimai gaisrininkams |
|
6 SKIRSNIS. |
Avarijų likvidavimo priemonės |
|
6.1. |
Asmens atsargumo priemonės, apsaugos priemonės ir skubios pagalbos procedūros |
|
6.2. |
Ekologinės atsargumo priemonės |
|
6.3. |
Izoliavimo ir valymo procedūros bei priemonės |
|
6.4. |
Nuoroda į kitus skirsnius |
|
7 SKIRSNIS. |
Tvarkymas ir sandėliavimas |
|
7.1. |
Su saugiu tvarkymu susijusios atsargumo priemonės |
|
7.2. |
Saugaus sandėliavimo sąlygos, įskaitant visus nesuderinamumus |
|
7.3. |
Konkretus galutinio naudojimo būdas (-ai) |
|
8 SKIRSNIS. |
Poveikio kontrolė/asmens apsauga |
|
8.1. |
Kontrolės parametrai |
|
8.2. |
Poveikio kontrolė |
|
9 SKIRSNIS. |
Fizinės ir cheminės savybės |
|
9.1. |
Informacija apie pagrindines fizines ir chemines savybes |
|
9.2. |
Kita informacija |
|
10 SKIRSNIS. |
Stabilumas ir reaktingumas |
|
10.1. |
Reaktingumas |
|
10.2. |
Cheminis stabilumas |
|
10.3. |
Pavojingų reakcijų galimybė |
|
10.4. |
Vengtinos sąlygos |
|
10.5. |
Nesuderinamos medžiagos |
|
10.6. |
Pavojingi skilimo produktai |
|
11 SKIRSNIS. |
Toksikologinė informacija |
|
11.1. |
Informacija apie toksinį poveikį |
|
12 SKIRSNIS. |
Ekologinė informacija |
|
12.1. |
Toksiškumas |
|
12.2. |
Patvarumas ir skaidomumas |
|
12.3. |
Bioakumuliacijos potencialas |
|
12.4. |
Judumas dirvožemyje |
|
12.5. |
PBT ir vPvB vertinimo rezultatai |
|
12.6. |
Kitas nepageidaujamas poveikis |
|
13 SKIRSNIS. |
Atliekų tvarkymas |
|
13.1. |
Atliekų tvarkymo metodai |
|
14 SKIRSNIS. |
Informacija apie gabenimą |
|
14.1. |
JT numeris |
|
14.2. |
JT teisingas krovinio pavadinimas |
|
14.3. |
Gabenimo pavojingumo klasė (-s) |
|
14.4. |
Pakuotės grupė |
|
14.5. |
Pavojus aplinkai |
|
14.6. |
Specialios atsargumo priemonės naudotojams |
|
14.7. |
Nesupakuotų krovinių vežimas pagal MARPOL konvencijos II priedą ir IBC kodeksą |
|
15 SKIRSNIS. |
Informacija apie reglamentavimą |
|
15.1. |
Su konkrečia medžiaga ar mišiniu susiję saugos, sveikatos ir aplinkos teisės aktai |
|
15.2. |
Cheminės saugos vertinimas |
|
16 SKIRSNIS. |
Kita informacija |
III PRIEDAS
KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS REIKIA REGISTRUOTI 1 IKI 10 TONŲ CHEMINES MEDŽIAGAS
Kriterijai, pagal kuriuos reikia registruoti chemines medžiagas, kurių kiekis nuo 1 iki 10 tonų, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus:
a) cheminės medžiagos, kurios, kaip prognozuojama, (t. y. taikant (Q)SAR arba kitus įrodymus) turėtų atitikti priskyrimo „kancerogeniškumo“, „mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms“ arba „toksinio poveikio reprodukcijai“ (1A arba 1B kategorijos) pavojingumo klasėms kriterijus arba XIII priede pateikiamus kriterijus;
b) cheminės medžiagos:
i) kurios yra plačiai ar išsklaidytai naudojamos, ypač kai tokios cheminės medžiagos naudojamos plataus vartojimo ►M3 mišiniuose ◄ arba įeina į plataus vartojimo gaminių sudėtį; ir
ii) kurios, kaip prognozuojama, (t. y. taikant (Q)SAR arba kitus įrodymus) turėtų atitikti priskyrimo pavojingumo klasėms ar diferenciacijoms dėl poveikio sveikatai ar aplinkai kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008.
IV PRIEDAS
PRIEVOLĖS REGISTRUOTI IŠIMTYS PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES a PUNKTĄ
|
EINECS Nr. |
Pavadinimas/Grupė |
CAS Nr. |
|
200-061-5 |
D-gliucitolis C6H14O6 |
50-70-4 |
|
200-066-2 |
Askorbo rūgštis C6H8O6 |
50-81-7 |
|
200-075-1 |
Gliukozė C6H12O6 |
50-99-7 |
|
200-233-3 |
Fruktozė C6H12O6 |
57-48-7 |
|
200-294-2 |
L-lizinas C6H14N2O2 |
56-87-1 |
|
200-334-9 |
Sacharozė, gryna C12H22O11 |
57-50-1 |
|
200-405-4 |
α-tokoferilacetatas C31H52O3 |
58-95-7 |
|
200-416-4 |
Galaktozė C6H12O6 |
59-23-4 |
|
200-432-1 |
DL-metioninas C5H11NO2S |
59-51-8 |
|
200-559-2 |
Laktozė C12H22O11 |
63-42-3 |
|
200-711-8 |
D-manitolis C6H14O6 |
69-65-8 |
|
201-771-8 |
L-sorbozė C6H12O6 |
87-79-6 |
|
204-664-4 |
Glicerolio stearatas, grynas C21H42O4 |
123-94-4 |
|
204-696-9 |
Anglies dioksidas CO2 |
124-38-9 |
|
205-278-9 |
Kalcio pantotenatas, D formos C9H17NO5.1/2Ca |
137-08-6 |
|
205-756-7 |
DL-fenilalaninas C9H11NO2 |
150-30-1 |
|
208-407-7 |
Natrio gliukonatas C6H12O7.Na |
527-07-1 |
|
215-665-4 |
Sorbitanoleatas C24H44O6 |
1338-43-8 |
|
231-098-5 |
Kriptonas Kr |
7439-90-9 |
|
231-110-9 |
Neonas Ne |
7440-01-9 |
|
231-147-0 |
Argonas Ar |
7440-37-1 |
|
231-168-5 |
Helis He |
7440-59-7 |
|
231-172-7 |
Ksenonas Xe |
7440-63-3 |
|
231-783-9 |
Azotas N2 |
7727-37-9 |
|
231-791-2 |
Vanduo, distiliuotas, laidumas tapataus arba panašaus grynumo H2O |
7732-18-5 |
|
232-307-2 |
Lecitinai Kompleksinis riebalų rūgščių digliceridų, prisijungusių prie fosforo rūgšties cholino esterio, mišinys |
8002-43-5 |
|
232-436-4 |
Sirupai, hidrolizuotas krakmolas Kompleksinis mišinys, gautas rūgštinės arba fermentinės kukurūzų krakmolo hidrolizės būdu. Sudarytas daugiausiai iš d-gliukozės, maltozės ir maltodekstrinų |
8029-43-4 |
|
232-442-7 |
Lajus, hidrintas |
8030-12-4 |
|
232-675-4 |
Dekstrinas |
9004-53-9 |
|
232-679-6 |
Krakmolas Stambiamolekulinis sacharidas, paprastai gaunamas iš grūdų (pvz., kukurūzų, kviečių ir sorgo) ir šaknų ar šakniagumbių (pvz., bulvių ir maniokų). Apima ir krakmolą, kuris buvo stingdomas kaitinant jį su vandeniu |
9005-25-8 |
|
232-940-4 |
Maltodekstrinas |
9050-36-6 |
|
238-976-7 |
Natrio D-gliukonatas C6H12O7.xNa |
14906-97-9 |
|
248-027-9 |
D-gliucitolio monostearatas C24H48O7 |
26836-47-5 |
|
262-988-1 |
Riebalų rūgštys, kokosų, metilesteriai |
61788-59-8 |
|
265-995-8 |
Celiuliozės pulpa |
65996-61-4 |
|
266-948-4 |
Gliceridai, C16-18 ir C18 nesotieji Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C16-C18 ir C18 nesotusis trialkilgliceridas ir SDA pranešimo Nr. 11-001-00 |
67701-30-8 |
|
268-616-4 |
Sirupai, kukurūzų, dehidratuoti |
68131-37-3 |
|
269-658-6 |
Gliceridai, lajaus, mono-, di- ir tri-, hidrinti |
68308-54-3 |
|
270-312-1 |
Gliceridai, C16-18 ir C18 nesotieji, mono- ir di- Ši cheminė medžiaga identifikuojama SDA medžiagos pavadinimu: C16-C18 ir C18 nesotusis alkilo bei C16-C18 ir C18 nesotusis dialkilo gliceridas ir SDA pranešimo Nr. 11-002-00 |
68424-61-3 |
|
288-123-8 |
Gliceridai, C10-18 |
85665-33-4 |
V PRIEDAS
PRIEVOLĖS REGISTRUOTI IŠIMTYS PAGAL 2 STRAIPSNIO 7 DALIES b PUNKTĄ
1. Cheminės medžiagos, kurios susidaro per cheminę reakciją, kitai cheminei medžiagai ar gaminiui atsitiktinai sąveikaujant su aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, oru, drėgme, mikroorganizmais arba saulės šviesa.
2. Cheminės medžiagos, kurios susidaro per cheminę reakciją, atsitiktinai kylančią sandėliuojant kitas chemines medžiagas, ►M3 mišinius ◄ ar gaminius.
3. Cheminės medžiagos, kurios susidaro per cheminę reakciją, kylančią pasibaigus kitų cheminių medžiagų, ►M3 mišinių ◄ ar gaminių naudojimui, ir kurios nebuvo tikslingai pagamintos, importuotos ar pateiktos rinkai.
4. Cheminės medžiagos, kurios nebuvo tikslingai pagamintos, importuotos ar pateiktos rinkai ir kurios susidaro per cheminę reakciją, kylančią, kai:
a) stabilizatorius, dažiklis, aromatinė medžiaga, antioksidantas, užpildas, tirpiklis, nešiklis, paviršinio aktyvumo medžiaga, plastifikatorius, korozijos inhibitorius, putojimo stabdiklis arba putojimo slopiklis, dispersantas, nuosėdų susidarymo inhibitorius, desikantas, rišiklis, emulsiklis, deemulgatorius, vandens šalinimo medžiaga, aglomeravimo medžiaga, sukibimą skatinanti medžiaga, tekėjimo modifikatorius, pH neutralizavimo priemonė, kompleksodarą skatinanti medžiaga, koaguliantas, flokuliantas, antipirenas, lubrikantas, chelantas ar kokybės kontrolės reagentas veikia kaip numatyta; arba
b) cheminė medžiaga, kuri buvo skirta tik konkrečioms fizikinėms ir cheminėms savybėms suteikti, veikia kaip numatyta.
5. Šalutiniai produktai, jei jie nebuvo atskirai importuoti ar pateikti rinkai.
6. Cheminės medžiagos hidratai arba hidratuoti jonai, susidarantys cheminei medžiagai susijungus su vandeniu, jei gamintojas ar importuotojas, kuris naudojasi šia išimtimi, užregistravo šią cheminę medžiagą.
7. Šios gamtoje randamos cheminės medžiagos, jeigu jos nebuvo chemiškai modifikuotos:
mineralai, rūdos, rūdų koncentratai, žaliavinės ir perdirbtos gamtinės dujos, žalia nafta ir akmens anglys.
8. Gamtoje randamos cheminės medžiagos, išskyrus išvardytas 7 punkte, jeigu jos nėra chemiškai modifikuotos, nebent jos atitinka klasifikavimo kaip pavojingos cheminės medžiagos kriterijus pagal ►M3 Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 ◄ arba yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede nustatytus kriterijus, arba ►C4 jei pagal 59 straipsnio 1 dalį ne mažiau kaip prieš dvejus metus buvo nustatyta, kad jos yra lygiavertį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kaip nurodyta 57 straipsnio f dalyje. ◄
9. Toliau nurodytos cheminės medžiagos, gautos iš natūralių šaltinių, jeigu jos nėra chemiškai modifikuotos, nebent jos atitinka klasifikavimo kaip pavojingos cheminės medžiagos kriterijus pagal Direktyvą 67/548/EEB, išskyrus tas chemines medžiagas, kurios klasifikuojamos kaip degios [R10], dirginančios odą [R38] arba dirginančios akis [R36] arba jei jos yra patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos arba labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos pagal XIII priede nustatytus kriterijus, arba ►C4 jei pagal 59 straipsnio 1 dalį ne mažiau kaip prieš dvejus metus buvo nustatyta, kad jos yra lygiavertį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kaip nurodyta 57 straipsnio f dalyje: ◄
augaliniai riebalai, augaliniai aliejai, augaliniai vaškai; gyvuliniai riebalai, gyvuliniai aliejai, gyvuliniai vaškai; riebalų rūgštys C6–C24 ir jų kalio, natrio, kalcio ir magnio druskos; glicerolis.
10. Toliau nurodytos cheminės medžiagos, jeigu jos nėra chemiškai modifikuotos:
suskystintos naftos dujos, gamtinių dujų kondensatas, procesų dujos ir jų komponentai, koksas, cemento klinkeris ir magnezija.
11. Toliau nurodytos cheminės medžiagos, nebent jos atitinka klasifikavimo kaip pavojingos cheminės medžiagos kriterijus pagal Direktyvą 67/548/EEB ir jeigu jų sudėtyje nėra cheminių medžiagų, atitinkančių klasifikavimo kaip pavojingos cheminės medžiagos kriterijus pagal Direktyvą 67/548/EEB ir tų sudedamųjų cheminių medžiagų koncentracijos yra didesnės nei Direktyvoje 1999/45/EB nustatytos mažiausios ribinės koncentracijos arba Direktyvos 67/548/EEB I priede nustatytos ribinės koncentracijos, nebent yra įtikinamų mokslinių eksperimentinių duomenų, patvirtinančių, kad šios cheminių medžiagų sudėtyje esančios cheminės medžiagos neįsisavinamos per cheminės medžiagos gyvavimo ciklą, ir jei nustatyta, kad tie duomenys yra pakankami ir patikimi:
stiklas ir keramikinės granulės.
12. Kompostas ir biodujos.
13. Vandenilis ir deguonis.
VI PRIEDAS
10 STRAIPSNYJE NURODYTI INFORMACIJOS REIKALAVIMAI
VI-XI PRIEDŲ REIKALAVIMŲ VYKDYMO GAIRĖS
VI-XI prieduose nustatoma rodoma informacija, kurią reikia pateikti pagal 10, 12, 13, 40, 41 ir 46 straipsnius registravimo ir vertinimo tikslams. Standartiniai reikalavimai, susiję su mažiausio kiekio tonomis lygiu, nurodyti VII priede, o kiekvieną kartą, kai pasiekiamas naujas kiekio lygis, papildomai vykdomi atitinkamo priedo reikalavimai. Registruojant cheminę medžiagą tikslūs informacijai keliami reikalavimai kiekvienu atveju bus skirtingi ir priklausys nuo medžiagos kiekio tonomis, jos naudojimo ir poveikio. Todėl į priedus reikia atsižvelgti kaip į visumą, kartu laikantis bendrųjų registravimo, vertinimo ir pareigos saugiai tvarkyti chemines medžiagas reikalavimų.
1 PAKOPA. RINKTI IR DALYTIS TURIMA INFORMACIJA
Registruotojas turėtų surinkti visą esamą prieinamą bandymais gautą informaciją apie registruojamą cheminę medžiagą, be kita ko, turėtų būti literatūroje ieškoma atitinkamos informacijos apie cheminę medžiagą. Jei įmanoma, registracijos dokumentai turėtų būti pateikiami bendrai pagal 11 arba 19 straipsnį. Tokiu būdu būtų galima dalytis bandymų duomenimis, išvengiant nereikalingų bandymų ir sumažinant kaštus. Registruotojas taip pat turėtų surinkti visą kitą esamą ir svarbią informaciją apie cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar konkrečiam cheminės medžiagos kiekio tonomis lygiui būtina ar nebūtina atlikti bandymą dėl konkrečios savybės. Tai turėtų apimti informaciją iš alternatyvių šaltinių (pvz., gauta taikant (Q)SAR ar analogijos su kitomis cheminėmis medžiagomis metodą bei bandymų in vivo ir in vitro arba epidemiologiniai duomenys), kurie gali padėti nustatant, ar cheminė medžiaga turi ar neturi pavojingų savybių, ir kurie tam tikrais atvejais gali pakeisti bandymų su gyvūnais rezultatus.
Be to, reikėtų surinkti informaciją apie poveikį, naudojimą ir rizikos valdymo priemones pagal 10 straipsnį ir šį priedą. Apsvarstęs visą šią informaciją, registruotojas galės nuspręsti, ar būtina rinkti tolesnę informaciją.
2 PAKOPA. NUSTATYTI INFORMACIJOS POREIKIUS
Registruotojas nustato, kokia informacija yra privaloma registruojant cheminę medžiagą. Pirmiausia nustatoma, kokio priedo ar priedų reikalavimų būtina laikytis, atsižvelgiant į medžiagos kiekį tonomis. Šiuose prieduose pateikiami standartiniai informacijos reikalavimai, tačiau jų reikia laikytis siejant juos su XI priedu, kuris pagrįstais atvejais leidžia nukrypti nuo standartinių reikalavimų. Šiame etape, siekiant nustatyti informacijos apie cheminę medžiagą poreikius, ypač būtina atsižvelgti į duomenis apie poveikį, naudojimą ir rizikos valdymo priemones.
3 PAKOPA. NUSTATYTI INFORMACIJOS SPRAGAS
Registruotojas palygina informacijos apie cheminę medžiagą poreikius su jau turima informacija ir nustato, ar yra spragų. Šiame etape svarbu užtikrinti, kad turimi duomenys būtų tinkami ir jų kokybė būtų pakankama reikalavimams vykdyti.
4 PAKOPA. GAUTI NAUJŲ DUOMENŲ/SIŪLYTI BANDYMŲ STRATEGIJĄ
Kai kuriais atvejais nebūtina gauti naujų duomenų. Tačiau, jei esama informacijos spragos, kurią būtina užpildyti, turi būti gaunami nauji duomenys (VII ir VIII priedai) arba siūloma bandymų strategija (IX ir X priedai), atsižvelgiant į medžiagos kiekį tonomis. Nauji bandymai su stuburiniais gyvūnais atliekami arba siūlomi kaip paskutinė išeitis, išnaudojus visus kitus duomenų gavimo šaltinius.
Kai kuriais atvejais VII-XI priedų taisyklėse gali būti reikalaujama, kad tam tikri bandymai būtų atlikti prieš vykdant standartinius reikalavimus arba juos papildant.
PASTABOS
1 pastaba. Jei pateikti informaciją techniškai neįmanoma arba moksliniu požiūriu nebūtina, tai aiškiai pagrindžiama laikantis atitinkamų nuostatų.
2 pastaba. Registruotojui suteikiama galimybė pareikšti, kad tam tikra registracijos dokumentacijoje pateikta informacija yra jautri komerciniu požiūriu ir kad jos atskleidimas gali jam pakenkti komercinėje srityje. Tokiu atveju jis turi nurodyti, kurie duomenys yra konfidencialūs, ir tai pagrįsti.
10 STRAIPSNIO a PUNKTO i-v PAPUNKČIUOSE NURODYTA INFORMACIJA
1. BENDRA INFORMACIJA APIE REGISTRUOTOJĄ
1.1. Registruotojas
1.1.1. Pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas
1.1.2. Kontaktinis asmuo
1.1.3. Registruotojo gamybos ir cheminės medžiagos naudojimo savo reikmėms vieta (-os) (jei tinka)
1.2. Bendrai pateikiami duomenys
11 ir 19 straipsniuose numatyta, kad dalį registracijos dokumentacijos pagrindinis registruotojas gali pateikti kitų registruotojų vardu.
Tokiu atveju pagrindinis registruotojas įvardija kitus registruotojus, nurodydamas:
— jų vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, fakso numerį ir elektroninio pašto adresą,
— tą registracijos dokumentacijos dalį, kuri susijusi su kitais registruotojais.
Atitinkamai nurodomas (-i) šiame priede arba VII-X prieduose minimas (-i) numeris (-iai).
Kiekvienas kitas registruotojas privalo įvardyti pagrindinį registruotoją, pateikiantį dokumentaciją jo vardu, nurodydamas:
— jo vardą ir pavardę, adresą, telefono numerį, fakso numerį ir elektroninio pašto adresą,
— tą registracijos dokumentacijos dalį, kurią pateikia pagrindinis registruotojas.
Atitinkamai nurodomas (-i) šiame priede arba VII-X prieduose minimas (-i) numeris (-iai).
1.3 Pagal 4 straipsnį paskirta trečioji šalis.
1.3.1. Pavadinimas, adresas, telefono numeris, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.
1.3.2. Asmuo ryšiams.
2. CHEMINĖS MEDŽIAGOS TAPATYBĖS NUSTATYMAS
Šiame skirsnyje nurodytos informacijos turi užtekti nustatyti bet kurios cheminės medžiagos tapatybę. Jei techniškai neįmanoma ar moksliniu požiūriu atrodo nebūtina pateikti informaciją apie vieną ar kelis toliau nurodytus aspektus, tai aiškiai pagrindžiama.
2.1. Cheminės medžiagos pavadinimas ar kitas identifikatorius
2.1.1. Pavadinimas (-ai) pagal IUPAC nomenklatūrą arba kitas (-i) tarptautinis (-iai) cheminis (-iai) pavadinimas (-ai)
2.1.2. Kiti pavadinimai (įprastas pavadinimas, prekinis pavadinimas, santrumpa)
2.1.3. EINECS arba ELINCS numeris (jei toks yra ir tinka)
2.1.4. CAS pavadinimas ir CAS numeris (jei yra)
2.1.5. Kitas identifikavimo kodas (jei yra)
2.2. Informacija, susijusi su molekuline ir struktūrine kiekvienos cheminės medžiagos formule
2.2.1. Molekulinė ir struktūrinė formulė (įskaitant SMILES žymėjimą, jei yra)
2.2.2 Informacija apie optinį aktyvumą ir įprastinę (stereo-) izomerų proporciją (jei yra ir jei tinkama).
2.2.3. Molekulinė masė arba molekulinės masės intervalas
2.3. Kiekvienos cheminės medžiagos sudėtis
2.3.1. Grynumo laipsnis (%)
2.3.2. Priemaišų rūšys, įskaitant izomerus ir šalutinius produktus
2.3.3. (Reikšmingų) pagrindinių priemaišų procentinė dalis
2.3.4. Priedų (pvz., stabilizatorių arba inhibitorių) rūšis ir koncentracijos eilė (išreikšta … ppm arba … %)
2.3.5. Spektro duomenys (ultravioletinis ir infraraudonasis spektras, magnetinis branduolių rezonansas arba masių spektras)
2.3.6. Didelio slėgio skysčių chromatograma, dujų chromatograma
2.3.7. Cheminei medžiagai nustatyti skirtų analizės metodų aprašymas arba atitinkamos bibliografinės nuorodos, skirtos cheminei medžiagai ir tam tikrais atvejais priemaišoms bei priedams nustatyti. Šios informacijos turi užtekti, kad metodus būtų galima panaudoti.
3. INFORMACIJA APIE CHEMINĖS (-IŲ) MEDŽIAGOS (-Ų) GAMYBĄ IR NAUDOJIMĄ
3.1. Bendras registruotinos pagaminamos gaminio gamybai naudojamos ir (arba) importuojamos cheminės medžiagos kiekis tonomis, tenkantis vienam registruotojui per metus:
kalendoriniais registracijos metais (apskaičiuotasis kiekis)
3.2. Cheminių medžiagų arba gaminių gamintojo atveju: trumpas cheminių medžiagų arba gaminių gamyboje naudojamo technologinio proceso aprašymas
Tiksli informacija apie procesą, ypač komerciniu požiūriu svarbios detalės, nėra privaloma.
3.3. Duomenys apie savo reikmėms naudojamą cheminės medžiagos kiekį tonomis
3.4. Cheminės medžiagos forma (cheminė medžiaga, ►M3 mišinys ◄ ar gaminys) ir (arba) fizinis būvis, kuriuo ji pateikiama tolesniems naudotojams. Tolesniems naudotojams pateikiamuose ►M3 mišiniuose ◄ esančios cheminės medžiagos koncentracija ar koncentracijos intervalas ir tolesniems naudotojams pateikiamuose gaminiuose esančios cheminės medžiagos kiekis
3.5. Trumpas nustatytų naudojimo būdų aprašymas
3.6. Informacija apie cheminės medžiagos gamybos, jos naudojimo gaminiuose ir nustatyto naudojimo metu susidariusių atliekų kiekį ir sudėtį
3.7. Nerekomenduojami naudojimo būdai ►M7 (žr. saugos duomenų lapo 1 skirsnį) ◄
Kai taikoma, nurodomi ir pagrindžiami naudojimo būdai, kurių registruotojas nerekomenduoja (t. y. neprivalomos tiekėjo rekomendacijos). Tai neturi būti išsamus sąrašas.
4. KLASIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS
4.1. Cheminės (-ių) medžiagos (-ų) klasifikacija pagal pavojingumą, taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I ir II antraštines dalis, pagal visas tame reglamente nustatytas pavojingumo klases ir kategorijas,
Be to, kiekvienam įrašui nurodomos priežastys, dėl kurių nepateikta klasifikacija pagal kurią nors pavojingumo klasę ar pavojingumo klasės diferenciaciją (t. y. jei trūksta duomenų, jie neįtikinami arba jie įtikinami, tačiau jų nepakanka klasifikacijai).
4.2. Nustatytas cheminės (-ių) medžiagos (-ų) pavojingumo ženklinimas taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III antraštinę dalį.
4.3. Konkrečios ribinės koncentracijos, jei tinka, taikant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 10 straipsnį.
5. SAUGAUS NAUDOJIMO REKOMENDACIJOS:
Ši informacija turi atitikti saugos duomenų lapo informaciją, jei toks saugos duomenų lapas yra privalomas pagal 31 straipsnį.
5.1. Pirmosios pagalbos priemonės (saugos duomenų lapo 4 skiltis)
5.2. Priešgaisrinės priemonės (saugos duomenų lapo 5 skiltis)
5.3. Avarijų likvidavimo priemonės (saugos duomenų lapo 6 skiltis)
5.4. Naudojimas ir sandėliavimas (saugos duomenų lapo 7 skiltis)
5.5. Informacija apie gabenimą (saugos duomenų lapo 14 skiltis)
Jei cheminės saugos ataskaita nėra privaloma, pateikiama tokia papildoma informacija:
5.6. Poveikio prevencijos priemonės/Asmens apsauga (saugos duomenų lapo 8 skiltis)
5.7. Stabilumas ir reaktingumas (saugos duomenų lapo 10 skiltis)
5.8. Atliekų tvarkymas
5.8.1. Atliekų tvarkymo nuostatos (saugos duomenų lapo 13 skiltis)
5.8.2. Pramonei skirta informacija apie perdirbimą ir šalinimo būdus
5.8.3. Visuomenei skirta informacija apie perdirbimą ir šalinimo būdus
6. INFORMACIJA APIE CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, KURIŲ UŽREGISTRUOTAS KIEKIS, TENKANTIS VIENAM GAMINTOJUI AR IMPORTUOTOJUI, YRA 1–10 TONŲ PER METUS, POVEIKĮ
6.1. Pagrindinė naudojimo kategorija:
6.1.1.
a) pramoninis naudojimas; ir (arba)
b) profesionalus naudojimas; ir (arba)
c) plataus vartojimo būdas.
6.1.2. Pramoninio ir profesionalaus naudojimo specifikacija:
a) naudojama uždaroje sistemoje; ir (arba)
b) naudojant įterpiama į matricą arba ant jos paviršiaus; ir (arba)
c) neišsklaidytas naudojimas; ir (arba)
d) išsklaidytas naudojimas.
6.2. Reikšmingas (-i) poveikio būdas (-ai):
6.2.1. Poveikis žmogui:
a) prarijus; ir (arba)
b) per odą; ir (arba)
c) įkvėpus.
6.2.2. Poveikis aplinkai:
a) vanduo; ir (arba)
b) oras; ir (arba)
c) kietos atliekos; ir (arba)
d) dirvožemis.
6.3. Poveikio būdas:
a) atsitiktinai/nedažnai; ir (arba)
b) kartais; ir (arba)
c) nuolat/dažnai.
VII PRIEDAS
STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 TONA, KELIAMI REIKALAVIMAI ( 50 )
Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią privaloma pateikti apie:
a) chemines medžiagas, kurioms netaikomas pereinamasis laikotarpis ir kurių pagaminama arba importuojama nuo 1 iki 10 tonų;
b) chemines medžiagas, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, kurių pagaminama ar importuojama nuo 1 iki 10 tonų ir kurios atitinka III priedo kriterijus pagal 12 straipsnio 1 dalies a ir b punktus; ir
c) chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama 10 ir daugiau tonų.
Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Cheminių medžiagų, kurios neatitinka III priede nustatytų kriterijų, atveju reikalaujama įvykdyti tik šio priedo 7 skirsnyje nustatytus reikalavimus fizikinėms ir cheminėms savybėms.
Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias privalomą standartinę informaciją leidžiama praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir kiekvieną skirtingą pritaikymą pagrindžia atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.
Be šių specialių taisyklių registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių, išskyrus 3 skirsnį dėl galimybės neatlikti individualių cheminės medžiagos bandymų atsižvelgiant į jos poveikį. Šiuo atveju jis taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) ( 51 ).
Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.
Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.
7. INFORMACIJA APIE CHEMINĖS MEDŽIAGOS FIZIKINES IR CHEMINES SAVYBES
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
7.1. Medžiagos būsena esant 20 oC temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui |
|
|
7.2. Lydimosi/užšalimo temperatūra |
7.2. Žemesnėje nei –20 oC temperatūroje tyrimų atlikti nereikia. |
|
7.3. Virimo temperatūra |
7.3. Tyrimo atlikti nereikia: — su dujomis, arba — su kietomis medžiagomis, kurios lydosi esant aukštesnei kaip 300 oC temperatūrai arba suirsta prieš užvirdamos. Tokiais atvejais galima apskaičiuoti arba išmatuoti virimo temperatūrą esant sumažintam slėgiui, arba — su cheminėmis medžiagomis, kurios suyra prieš užvirdamos (pvz., autooksidacija, persigrupavimas, skaidymasis, suirimas ir pan.). |
|
7.4. Santykinis tankis |
7.4. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga stabili tik ištirpinta tam tikrame tirpiklyje, o tirpalo tankis panašus į tirpiklio tankį. Tokiais atvejais pakanka nurodyti, ar tirpalo tankis yra didesnis ar mažesnis už tirpiklio tankį, arba — jei cheminė medžiaga yra dujos. Tokiu atveju tankis apytiksliai apskaičiuojamas pagal jų molekulinę masę ir idealių dujų dėsnius. |
|
7.5. Garų slėgis |
7.5. Tyrimo atlikti nereikia, jei lydimosi temperatūra aukštesnė kaip 300 oC. Jei lydimosi temperatūra yra nuo 200 oC iki 300 oC, pakanka nustatyti ribinę vertę pagal matavimų rezultatus arba pripažintą skaičiavimo metodą. |
|
7.6. Paviršiaus įtemptis |
7.6. Tyrimas atliekamas tik tada, jei: — remiantis cheminės medžiagos sandara, tikėtinas ar numatomas paviršinis aktyvumas, arba — paviršinis aktyvumas yra pageidautina medžiagos savybė. Jei tirpumas vandenyje yra mažesnis nei 1 mg/l esant 20 oC temperatūrai, bandymo atlikti nereikia. |
|
7.7. Tirpumas vandenyje |
7.7. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga hidroliziškai nestabili esant pH 4, 7 ir 9 (pusėjimo trukmė trumpesnė kaip 12 valandų), arba — cheminė medžiaga lengvai oksiduojasi vandenyje. Jei atrodo, kad medžiaga „netirpsta“ vandenyje, atliekamas ribos testas iki analizės metodo radimo ribos. |
|
7.8. N-oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas |
7.8. Tyrimo nereikia atlikti, jei cheminė medžiaga yra neorganinė. Jei bandymo neįmanoma atlikti (pvz., cheminė medžiaga suyra, yra labai aktyvaus paviršiaus, smarkiai reaguoja bandymo metu, netirpsta vandenyje ar oktanolyje, arba neįmanoma gauti pakankamai grynos cheminės medžiagos), pateikiama apskaičiuotoji log P vertė ir aprašomas skaičiavimo metodas. |
|
7.9. Pliūpsnio temperatūra |
7.9. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra neorganinė, arba — cheminę medžiagą sudaro vien lakūs organiniai komponentai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 100 oC — vandeniniams tirpalams, arba — numatoma pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė kaip 200 oC, arba — pliūpsnio temperatūrą galima tiksliai numatyti, remiantis duomenų apie turimas aprašytas medžiagas interpoliacija. |
|
7.10. Degumas |
7.10. Tyrimo atlikti nereikia: — jei cheminė medžiaga yra kieta medžiaga, turinti sprogstamųjų arba piroforinių savybių. Į šias savybes reikia visada atsižvelgti prieš tiriant degumą, arba — su dujomis, jei liepsniųjų dujų koncentracija mišinyje su inertinėmis dujomis yra tokia maža, kad sumaišius su oru, koncentracija niekada nesiekia žemutinės ribinės vertės, arba — su cheminėmis medžiagomis, savaime užsiliepsnojančiomis dėl sąlyčio su oru. |
|
7.11. Sprogstamosios (sprogiosios) savybės |
7.11. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminės medžiagos molekulėje nėra cheminių funkcinių grupių, turinčių sprogstamųjų savybių, arba — cheminėje medžiagoje yra cheminių funkcinių grupių, turinčių sprogstamųjų savybių, į kurias įeina deguonis, o apskaičiuotasis deguonies balansas yra mažesnis kaip –200, arba — organinėje medžiagoje arba homogeniniame organinių medžiagų mišinyje yra sprogstamųjų savybių turinčių cheminių funkcinių grupių, tačiau egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 500 J/g, o egzoterminis skilimas prasideda esant žemesnei nei 500 oC temperatūrai, arba — su neorganinių oksiduojančių medžiagų (JT klasė 5.1) ir organinių medžiagų mišiniais, kuriuose neorganinių oksiduojančių medžiagų koncentracija yra: — — mažesnė nei 15 % masės, jei cheminės medžiagos įtrauktos į JT I pakavimo grupę (didelis pavojus) arba II pakavimo grupę (vidutinis pavojus), — mažesnė nei 30 % masės, jei cheminės medžiagos įtrauktos į JT III pakavimo grupę (nedidelis pavojus). Pastaba: Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 800 J/g, sprogimo plitimo bandymas ir jautrumo sprogimo smūgiui bandymas neprivalomi. |
|
7.12. Savaiminio užsidegimo temperatūra |
7.12. Tyrimo atlikti nereikia: — jei cheminė medžiaga yra sprogstamoji arba savaime užsiliepsnoja dėl sąlyčio su oru kambario temperatūroje, arba — su skysčiais, neužsiliepsnojantiems dėl sąlyčio su oru, t. y. jų pliūpsnio temperatūra aukštesnė nei 200 oC, arba — su dujomis, neturinčiomis užsiliepsnojimo intervalo, arba — su kietomis medžiagomis, jei cheminės medžiagos lydimosi temperatūra < 160 oC arba jei preliminarūs rezultatai rodo, kad cheminė medžiaga savaime neįkaista esant žemesnei nei 400 oC temperatūrai. |
|
7.13. Oksidacinės savybės |
7.13. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra sprogstamoji, arba — cheminė medžiaga lengvai užsiliepsnoja, arba — cheminė medžiaga yra organinis peroksidas, arba — cheminė medžiaga negali egzotermiškai reaguoti su degiomis medžiagomis, pavyzdžiui dėl cheminės sandaros (pavyzdžiui, organinės medžiagos, neturinčios deguonies ar halogenų atomų, arba šie elementai nėra chemiškai susijungę su azotu ar deguonimi, arba neorganinės medžiagos, neturinčios deguonies arba halogenų atomų). Visapusiško bandymo atlikti nereikia su kietomis medžiagomis, jei preliminarus bandymas aiškiai rodo, kad tiriama cheminė medžiaga turi oksidacinių savybių. Pažymėtina, kad kadangi nėra bandymo metodų dujų mišinių oksidacinėms savybėms nustatyti, šios savybės įvertinamos pagal skaičiavimo metodą, lyginant mišinio dujų oksidacinį potencialą su ore esančio deguonies oksidaciniu potencialu. |
|
7.14. Granuliometrija |
7.14. Tyrimo atlikti nereikia, jei cheminė medžiaga parduodama arba naudojama ne kietu ar granulių pavidalu. |
8. TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
8.1. Odos ėsdinimas / dirginimas |
8.1. Tyrimo (-ų) atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH ≤ 2,0) arba bazė (pH ≥ 11,5) ir turima informacijos, kad ją reikėtų klasifikuoti kaip odą ėsdinančią medžiagą (1 kategorija), arba — cheminė medžiaga savaime užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, vandeniu arba drėgme, arba — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip ūmiai toksiška per odą (1 kategorija), arba — ūmaus toksiškumo per odą tyrimas neparodė, kad oda būtų dirginama iki ribinės dozės vertės (2 000 mg/kg kūno masės). Jei remiantis vieno iš dviejų tyrimų, paminėtų 8.1.1 arba 8.1.2 punkte, rezultatais galima priimti galutinį sprendimą dėl cheminės medžiagos klasifikavimo arba nustatyti, kad ji odos nedirgina, antro tyrimo atlikti nereikia. |
|
8.1.1. Odos ėsdinimas in vitro |
|
|
8.1.2. Odos dirginimas in vitro |
|
|
8.2. Smarkus akių pažeidimas / dirginimas |
8.2. Tyrimo (-ų) atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip ėsdinanti odą, todėl ji klasifikuojama ir kaip sukelianti smarkų akių pažeidimą (1 kategorija), arba — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip dirginanti odą ir turima informacijos, kad ją reikėtų klasifikuoti kaip dirginančią akis (2 kategorija), arba — cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH ≤ 2,0) arba bazė (pH ≥ 11,5) ir turima informacijos, kad ją reikėtų klasifikuoti kaip sukeliančią smarkų akių pažeidimą (1 kategorija), arba — cheminė medžiaga savaime užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, vandeniu arba drėgme. |
|
8.2.1. Smarkus akių pažeidimas / akių dirginimas in vitro |
8.2.1. Jei remiantis pirmojo in vitro tyrimo rezultatais negalima priimti galutinio sprendimo dėl cheminės medžiagos klasifikavimo arba nustatyti, kad ji akių nedirgina, turi būti svarstomas (-i) kitas (-i) šios pasekmės in vitro tyrimas (-ai). |
|
8.3. Odos jautrinimas Informacija, kuria remiantis galima — padaryti išvadą, ar cheminė medžiaga jautrina odą ir taip pat ar galima daryti prielaidą, kad ji gali labai jautrinti žmonių odą (1A kategorija), ir — prireikus įvertinti riziką |
8.3.1 ir 8.3.2 punktuose nurodyto tyrimo (-ų) atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip jautrinanti odą (1 kategorija) arba — cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH ≤ 2,0) arba bazė (pH ≥ 11,5), arba — cheminė medžiaga savaime užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, vandeniu arba drėgme. |
|
8.3.1. Odos jautrinimas in vitro/in chemico Informacija, gauta pagal 13 straipsnio 3 dalį pripažintu in vitro/in chemico bandymų metodu (-ais), kuriuo tirti visi toliau nurodyti svarbiausi odos jautrinimo įvykiai a) molekulinė sąveika su odos baltymais b) uždegiminis atsakas keratocituose c) dendritinių ląstelių aktyvinimas |
Šio tyrimo (-ų) atlikti nereikia, jei: — turimas in vivo tyrimas pagal 8.3.2. punktą arba — cheminei medžiagai netaikytini turimi in vitro/in chemico bandymų metodai arba jie netinkami jai klasifikuoti ir jos rizikai įvertinti pagal 8.3 punktą. Jei taikant bandymų metodą (-us) vienam ar dviems 1 skiltyje nurodytiems svarbiausiems įvykiams ištirti gauta informacija leidžia suklasifikuoti cheminę medžiagą arba įvertinti jos riziką pagal 8.3 punktą, tyrimų kitam (-iems) svarbiausiam (-iems) įvykiui (-iams) ištirti atlikti nebūtina. |
|
8.3.2. Odos jautrinimas in vivo. |
In vivo tyrimas atliekamas tik jei 8.3.1 punkte aprašyti in vitro/in chemico bandymų metodai yra netaikytini arba atliekant tuos tyrimus gautų rezultatų neužtenka cheminei medžiagai suklasifikuoti ir jos rizikai įvertinti pagal 8.3 punktą. Pelių vietinio limfmazgio tyrimas (LLNA) yra tinkamiausias bandymo in vivo metodas. Kitoks bandymas turėtų būti naudojamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Kitokio in vivo bandymo naudojimas turi būti pagrindžiamas. In vivo odos jautrinimo tyrimai, atlikti arba pradėti prieš 2017 m. gegužės 10 d. ir atitinkantys 13 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ir 13 straipsnio 4 dalies reikalavimus, laikomi tinkamais šiam standartinės informacijos pateikimo reikalavimui tenkinti. |
|
8.4. Mutageniškumas |
8.4. Gavus teigiamus rezultatus, svarstoma būtinybė atlikti tolesnius mutageniškumo tyrimus. |
|
8.4.1. Genų mutacijų bakterijose tyrimai in vitro |
|
|
8.5. Ūmus toksiškumas |
8.5. Tyrimo (-ų) atlikti paprastai nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip odą ėsdinanti cheminė medžiaga. |
|
8.5.1. Prarijus |
Tyrimo atlikti nereikia, jei galima pasinaudoti ūmaus toksiškumo įkvėpus (8.5.2) tyrimo rezultatais. |
9. EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
9.1. Toksiškumas vandens aplinkai |
|
|
9.1.1. Trumpalaikio toksiškumo bandymai su bestuburiais gyvūnais (tinkamiausia rūšis Daphnia) Registruotojas vietoj trumpalaikio gali atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus. |
9.1.1. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad toksiškumas vandens organizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje arba tai, kad cheminė medžiaga galėtų pereiti biologinę membraną, arba — yra ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimas su bestuburiais gyvūnais, arba — turima tinkama informacija aplinkosauginiam klasifikavimui ir ženklinimui. Ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimas su dafnijomis (IX priedo 9.1.5 skirsnis) atliekamas tada, kai medžiaga blogai tirpsta vandenyje (tirpumas vandenyje < 1 mg/l). |
|
9.1.2. Vandens augalų augimo slopinimo tyrimas (tinkamiausi — dumbliai) |
9.1.2. Tyrimo atlikti nereikia, jei yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad toksiškumas vandens organizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje arba tai, kad cheminė medžiaga galėtų pereiti biologinę membraną. |
|
9.2. Skaidymas |
|
|
9.2.1. Biotinis |
|
|
9.2.1.1. Lengvas biologinis skaidomumas |
9.2.1.1 Tyrimas neatliekamas, jei cheminė medžiaga yra neorganinė. |
Pateikiama visa kita turima fizikinė ir cheminė, toksikologinė ir ekotoksikologinė informacija.
VIII PRIEDAS
STANDARTINEI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 10 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI ( 52 )
Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią pagal 12 straipsnio 1 dalies c punktą privaloma pateikti apie visas chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama 10 ir daugiau tonų. Atitinkamai pagal šio priedo 1 skiltį privaloma informacija papildo informaciją, kuri privaloma pagal VII priedo 1 skiltį. Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias privalomą standartinę informaciją leidžiama praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir kiekvieną skirtingą pritaikymą pagrindžia atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.
Be šių specialių taisyklių, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju jis atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) ( 53 ).
Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.
Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.
8. TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
8.1. Odos ėsdinimas / dirginimas |
8.1. Odos ėsdinimo/dirginimo tyrimas in vivo svarstomas tik jei 8.1.1 ir 8.1.2 punktuose nurodyti tyrimai in vitro yra netaikytini arba šių tyrimų rezultatų nepakanka cheminei medžiagai suklasifikuoti ir jos rizikai įvertinti. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH ≤ 2,0) arba bazė (pH ≥ 11,5), arba — cheminė medžiaga savaime užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, vandeniu arba drėgme, arba — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip ūmiai toksiška per odą (1 kategorija), arba — ūmaus toksiškumo per odą tyrimas neparodė, kad oda būtų dirginama iki ribinės dozės vertės (2 000 mg/kg kūno masės). |
|
8.2. Smarkus akių pažeidimas / dirginimas |
8.2. Akių ėsdinimo / dirginimo tyrimas in vivo svarstomas tik jei VII priedo 8.2.1 punkte nurodyti in vitro tyrimai yra netaikytini arba šių tyrimų rezultatų nepakanka cheminei medžiagai suklasifikuoti ir jos rizikai įvertinti. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip ėsdinanti odą arba — cheminė medžiaga yra stiprioji rūgštis (pH ≤ 2,0) arba bazė (pH ≥ 11,5), arba — cheminė medžiaga savaime užsiliepsnoja kambario temperatūroje dėl sąlyčio su oru, vandeniu arba drėgme. |
|
8.4. Mutageniškumas |
|
|
8.4.2. Citogeniškumo žinduolių ląstelėse tyrimas arba mikrobranduolinių tyrimas in vitro |
8.4.2. Tyrimo atlikti nereikia, jei — yra tinkamų duomenų, gautų atlikus citogeniškumo bandymą in vivo, arba
— cheminė medžiaga priklauso 1A ar 1B kancerogeninių medžiagų kategorijai arba 1A, 1B ar 2 lytinių ląstelių mutacijas sukeliančių medžiagų kategorijai. |
|
8.4.3. Genų mutacijos žinduolių ląstelėse tyrimas in vitro, jei VII priedo 8.4.1 skirsnyje ir VIII priedo 8.4.2 skirsnyje nurodytų bandymų rezultatai neigiami. |
8.4.3. Tyrimo paprastai atlikti nereikia, jei yra tinkamų duomenų, gautų atlikus patikimą žinduolių genų mutacijos bandymą in vivo. |
|
|
8.4. Jei VII arba VIII priede nurodytų genotoksiškumo tyrimų rezultatai teigiami, svarstoma būtinybė atlikti atitinkamus mutageniškumo tyrimus in vivo. |
|
8.5. Ūmus toksiškumas |
8.5. Paprastai tyrimo (-ų) atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga yra klasifikuota kaip ėsdinanti odą. Cheminių medžiagų, išskyrus dujas, atveju pateikiama ne tik informacija apie poveikį prarijus (VII priedo 8.5.1 punktas), bet ir 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose nurodyta informacija apie bent dar vieną kitokį poveikio būdą. Kitas medžiagos patekimo būdas bus pasirenkamas pagal cheminės medžiagos pobūdį ir tikėtiną poveikio žmonėms būdą. Jei yra tik vienas poveikio būdas, turi būti pateikiama informacija tik apie tą būdą. |
|
8.5.2. Įkvėpus |
8.5.2. Poveikio įkvėpus bandymus atlikti dera, jei poveikis žmonėms įkvėpus yra tikėtinas atsižvelgiant į cheminės medžiagos garų slėgį ir (arba) jei galimas įkvepiamo dydžio aerozolių, dalelių ar lašelių poveikis. |
|
8.5.3. Per odą |
8.5.3. Poveikio per odą bandymą atlikti dera, jei: 1) mažai tikėtina, kad cheminė medžiaga bus įkvėpta; ir 2) tikėtina, kad gamybos ir (arba) naudojimo metu cheminė medžiaga liesis su oda; ir 3) dėl fizikinių ir cheminių bei toksikologinių cheminės medžiagos savybių manoma, kad ji gali būti greitai absorbuojama per odą. Bandymo per odą atlikti nereikia, jei: — medžiaga neatitinka klasifikavimo kaip ūmiai toksiška arba STOT SE prarijus kriterijų ir — atliekant poveikio per odą tyrimus in vivo (pvz., odos dirginimo, odos jautrinimo) nepastebėta jokio sisteminio poveikio arba, jei poveikio per odą tyrimas in vivo nebuvo atliktas, jokio sisteminio poveikio per odą neprognozuojama, remiantis kitais metodais, nei bandymai (pvz., analogijos metodu, (kiekybinio) struktūros ir savybių ryšių nustatymo metodika ((Q)SAR)). |
|
8.6. Kartotinių dozių toksiškumas |
|
|
8.6.1. Trumpalaikio kartotinių dozių toksiškumo tyrimas (28 dienos), atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnais, tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pasirenkant pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą. |
8.6.1. Trumpalaikio toksiškumo tyrimo (28 dienos) atlikti nereikia, jei: — buvo atliktas patikimas poūmio (90 dienų) arba lėtinio toksiškumo tyrimas, naudojant tinkamos rūšies gyvūnus, dozes, tirpiklį ir taikant tinkamą medžiagos paveikimo būdą, arba — jei medžiaga iš karto suyra ir yra pakankamai duomenų apie skilimo produktus, arba — galima atmesti atitinkamo poveikio žmonėms galimybę pagal XI priedo 3 skirsnį. Atitinkamas medžiagos paveikimo būdas pasirenkamas tokiu pagrindu: Poveikio per odą bandymą atlikti dera, jei: 1) jei cheminės medžiagos įkvėpimas mažai tikėtinas; ir 2) gamybos ir (arba) naudojimo metu sąlytis su oda yra tikėtinas; ir 3) dėl fizikinių ir cheminių bei toksikologinių cheminės medžiagos savybių manoma, kad ji gali būti labai/greitai absorbuojama per odą. Poveikio įkvėpus bandymus atlikti dera, jei poveikis žmonėms įkvėpus yra tikėtinas atsižvelgiant į cheminės medžiagos garų slėgį ir (arba) jei galimas įkvepiamo dydžio aerozolių, dalelių ar lašelių poveikis. Poūmio toksiškumo tyrimą (90 dienų) (IX priedo 8.6.2 skirsnis) atlikti registruotojas siūlo, jei: poveikio žmonėms dažnis ir trukmė rodo, kad dera atlikti ilgesnio laiko tyrimą; ir įvykdyta viena iš šių sąlygų: — kiti turimi duomenys rodo, kad cheminė medžiaga gali turėti pavojingą savybę, kurios neįmanoma aptikti atliekant trumpalaikio toksiškumo tyrimą, arba — tinkamai parengti toksikokinetiniai tyrimai rodo, kad cheminė medžiaga arba jos metabolitai kaupiasi tam tikruose audiniuose arba organuose, ir nors to galima nepastebėti atliekant trumpalaikio toksiškumo tyrimą, esant ilgesnės trukmės poveikiui tai gali sukelti neigiamų efektų. Registruotojas siūlo atlikti tolesnius tyrimus arba pagal 40 ar 41 straipsnį juos atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei: — 28 ar 90 dienų tyrimo metu nepavyko nustatyti NOAEL vertės, nebent jei nepavyko todėl, kad neigiamo toksiško poveikio nėra, arba — toksiškumas kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., sunkios/labai sunkios pasekmės), arba — yra požymių, kad esama poveikio, apie kurį turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam ir (arba) rizikos apibūdinimui. Tokiais atvejais gali būti tikslingiau atlikti specialius toksikologinius tyrimus, kurie skirti analizuoti šiam poveikiui (pvz., imunotoksiškumas, neurotoksiškumas), arba — pradiniame kartotinių dozių tyrime taikytas medžiagos paveikimo būdas neatitiko tikėtino poveikio žmonėms būdo, o ekstrapoliacija iš vieno būdo į kitą neįmanoma, arba — poveikis kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., cheminė medžiaga naudojama plataus vartojimo prekėse, kurias naudojant žmonės gali būti veikiami medžiagos dozėmis, artimomis dozei, galinčiai sukelti jiems toksišką poveikį), arba — poveikio, kurį sukelia cheminės medžiagos, savo molekuline struktūra aiškiai susijusios su tiriama medžiaga, nepavyko nustatyti per 28 ar 90 dienų tyrimą. |
|
8.7. Toksiškumas reprodukcijai |
|
|
8.7.1. Toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi tyrimas, atliekamas su vienos rūšies gyvūnais (OECD 421 arba 422), jei turima informacija apie struktūriškai susijusias medžiagas, (Q)SAR vertinimai arba bandymai in vitro neparodė, kad medžiaga gali būti toksiška vystymuisi. |
►M28
— žinoma, kad cheminė medžiaga yra genotoksiškas kancerogenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba — žinoma, kad cheminė medžiaga yra embrioninių ląstelių mutagenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba — galima atmesti atitinkamo poveikio žmonėms galimybę pagal XI priedo 3 skirsnį, arba — atliktas toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimas (IX priedo 8.7.2 skirsnis) arba išplėstinis toksinio poveikio vienos kartos reprodukcijai tyrimas (B.56, OECD TG 443) (IX priedo 8.7.3 skirsnis) arba toksiškumo dviejų kartų dauginimuisi bandymas (B.35, OECD TG 416). Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksinio poveikio vystymuisi bandymus. Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksinį poveikį vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei turimų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksinio poveikio vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus. Tais atvejais, kai rimtai nerimaujama, kad cheminė medžiaga galėtų sukelti neigiamą poveikį vaisingumui ar vystymuisi, vietoj toksinio poveikio patikrinimo tyrimo registruotojas gali pasiūlyti atlikti atitinkamai išplėstinį toksinio poveikio vienos kartos reprodukcijai tyrimą (IX priedo 8.7.3 skirsnis) arba toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimą (IX priedo 8.7.2 skirsnis). ◄ |
|
8.8. Toksikokinetika |
|
|
8.8.1. Cheminės medžiagos toksikokinetinės elgsenos vertinimas, kiek apie tai galima spręsti pagal turimą su ja susijusią informaciją |
|
9. EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
9.1.3. Trumpalaikio toksiškumo bandymai su žuvimis: registruotojas vietoj trumpalaikio gali atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus. |
9.1.3. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad toksiškumas vandens organizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje arba tai, kad cheminė medžiaga galėtų pereiti biologinę membraną, arba — yra ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimas su žuvimis. Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti poveikį vandens organizmams, svarstoma būtinybė atlikti ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams bandymus, aprašytus IX priede. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. Būtinybė atlikti ilgalaikio toksiškumo vandens organizmams tyrimą su žuvimis (IX priedo 9.1.6 skirsnis) svarstoma tada, kai medžiaga blogai tirpsta vandenyje. |
|
9.1.4. Aktyviojo dumblo kvėpavimo slopinimo bandymai |
9.1.4. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — nėra išmetimo į nuotėkų valymo įrenginius, arba — yra švelninančių veiksnių, parodančių, kad cheminė medžiaga toksiškumas mikroorganizmams mažai tikėtinas, pavyzdžiui, jei cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje, arba — cheminė medžiaga lengvai biologiškai skaidoma, o bandymo metu taikomos koncentracijos atitinka tas koncentracijos vertes, kurių galima tikėtis nuotėkų valymo įrenginių intake. Jei turimi duomenys rodo, kad cheminė medžiaga greičiausiai slopina mikrobiologinį augimą arba funkciją, visų pirma nitrifikuojančias bakterijas, šį tyrimą galima pakeisti nitrifikacijos slopinimo bandymu. |
|
9.2. Skaidymas |
9.2. Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos skilimą, svarstoma būtinybė atlikti tolesnius skilimo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. |
|
9.2.2. Abiotinis |
|
|
9.2.2.1. Hidrolizė kaip pH funkcija. |
9.2.2.1. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga lengvai biologiškai skaidoma, arba — cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje. |
|
9.3. Išlikimas ir elgsena aplinkoje |
|
|
9.3.1. Adsorbcijos/desorbcijos tikrinimas |
9.3.1. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — pagal fizikines ir chemines savybes tikėtina, kad medžiagos adsorbcijos potencialas yra nedidelis (pvz., medžiaga turi mažą oktanolio-vandens pasiskirstymo koeficientą), arba — cheminė medžiaga ir atitinkami jos (su)skaidymo produktai greitai suyra. |
IX PRIEDAS
STANDARTINĖI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 100 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI ( 54 )
Pasiekęs šiame priede nurodytą cheminės medžiagos kiekio lygį, registruotojas privalo pateikti pasiūlymą ir sudarytą grafiką, pagal kurį vykdomi šiame priede nustatyti informacijos reikalavimai pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą.
Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą privaloma pateikti apie visas chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 100 tonų. Atitinkamai pagal šio priedo 1 skiltį privaloma informacija papildo informaciją, kuri privaloma pagal VII ir VIII priedų 1 skiltį. Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias registruotojas gali siūlyti privalomą standartinę informaciją praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir kiekvieną skirtingą pritaikymą pagrindžia atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.
Be šių specialių taisyklių, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju jis atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) ( 55 ).
Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.
Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.
7. INFORMACIJA APIE CHEMINĖS MEDŽIAGOS FIZIKINES IR CHEMINES SAVYBES
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
7.15. Stabilumas organiniuose tirpikliuose ir atitinkamų skilimo produktų tapatybė Privaloma tik tuo atveju, jei cheminės medžiagos stabilumas laikomas labai svarbiu. |
7.15. Tyrimo nereikia atlikti, jei cheminė medžiaga yra neorganinė. |
|
7.16. Disociacijos konstanta |
7.16. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — medžiaga hidroliziškai nestabili (jos pusėjimo trukmė trumpesnė nei 12 valandų) arba ji lengvai oksiduojasi vandenyje, arba — neįmanoma atlikti bandymo dėl mokslinių priežasčių, pavyzdžiui, analitinis metodas yra nepakankamai jautrus. |
|
7.17. Klampa |
|
8. TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
|
8.4. Jei atlikus kurį nors VII arba VIIII priede minėtą genotoksiškumo tyrimą in vitro, buvo gautas teigiamas rezultatas, o in vivo tyrimų rezultatų dar nėra, registruotojas siūlo atlikti atitinkamą somatinių ląstelių genotoksiškumo tyrimą in vivo. Jei atlikus somatinių ląstelių tyrimą in vivo jau buvo gautas teigiamas rezultatas, remiantis turimais duomenimis, įskaitant toksikokinetinius duomenis, reikėtų išnagrinėti embrioninių ląstelių mutageniškumo potencialą. Jei negalima padaryti jokių aiškių išvadų apie embrioninių ląstelių mutageniškumą, svarstoma būtinybė atlikti papildomus tyrimus. |
|
8.6. Kartotinių dozių toksiškumas |
|
|
8.6.1. Trumpalaikio kartotinių dozių toksiškumo tyrimas (28 dienos), atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnais, tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pasirenkant pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal VIII priedo reikalavimus arba nebuvo pasiūlyti bandymai pagal šio priedo 8.6.2 skirsnį. Tokiu atveju XI priedo 3 skirsnis netaikomas. |
|
|
8.6.2. Poūmio toksiškumo tyrimas (90 dienų), atliekamas su vienos rūšies vyriškos ir moteriškos lyties graužikais, tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pasirenkant pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą. |
8.6.2. Poūmio toksiškumo tyrimo (90 dienų) atlikti nereikia, jei: — buvo atliktas patikimas trumpalaikio toksiškumo tyrimas (28 dienos), atskleidęs toksikologiškai reikšmingus sveikatos sutrikimus pagal kriterijus, pagal kuriuos cheminė medžiaga klasifikuojama kaip R48, kuriai nustatytą 28 dienų NOAEL vertę, taikant atitinkamą netikslumo koeficientą, galima ekstrapoliuoti 90 dienų NOAEL vertei, esant tam pačiam poveikio būdui, arba — buvo atliktas patikimas lėtinio toksiškumo tyrimas su atitinkamos rūšies gyvūnu ir taikant atitinkamą medžiagos paveikimo būdą, arba — cheminė medžiaga iš karto suyra ir yra pakankamai duomenų apie skilimo produktus (apie sisteminį poveikį ir poveikį paveikimo vietoje), arba — medžiaga yra nereaktinga, netirpi ir neįkvepiama, be to, 28 dienų „ribos bandymo“ metu nebuvo rasta absorbcijos ir toksiškumo požymių, ypač jei poveikis žmonėms yra ribotas. Atitinkamas medžiagos paveikimo būdas pasirenkamas tokiu pagrindu: Poveikio per odą bandymą atlikti dera, jei: 1) gamybos ir (arba) naudojimo metu sąlytis su oda yra tikėtinas; ir 2) dėl fizikinių ir cheminių medžiagos savybių ji labai/greitai absorbuojama per odą; ir 3) tenkinama viena iš šių sąlygų: — toksiškumas pastebėtas, atliekant ūmaus toksiškumo per odą bandymą, kai taikomos mažesnės dozės nei tiriant toksiškumą prarijus, arba — atliekant odos ir (arba) akių dirginimo tyrimus, buvo pastebėtas sisteminis poveikis arba kiti absorbcijos įrodymai, arba — bandymai in vitro rodo didelę absorbciją per odą, arba — didelis toksiškumas per odą arba gebėjimas įsiskverbti per odą yra būdingas struktūriškai panašioms cheminėms medžiagoms. Poveikio įkvėpus bandymą atlikti dera, jei: — poveikis žmonėms įkvėpus yra tikėtinas atsižvelgiant į cheminės medžiagos garų slėgį ir (arba) jei galimas įkvepiamo dydžio aerozolių, dalelių ar lašelių poveikis. Registruotojas siūlo atlikti tolesnius tyrimus arba pagal 40 ar 41 straipsnį juos atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei: — 90 dienų tyrimo metu nepavyko nustatyti NOAEL vertės, nebent jei nepavyko todėl, kad neigiamo toksiško poveikio nėra, arba — toksiškumas kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., sunkios/labai sunkios pasekmės), arba — yra požymių, kad esama poveikio, apie kurį turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam ir (arba) rizikos apibūdinimui. Tokiais atvejais gali būti tikslingiau atlikti specialius toksikologinius tyrimus, kad būtų išanalizuotas šis poveikis (pvz., imunotoksiškumas, neurotoksiškumas), arba — poveikis kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., cheminė medžiaga naudojama plataus vartojimo prekėse, kurias naudojant žmonės gali būti veikiami medžiagos dozėmis, artimomis dozei, galinčiai sukelti jiems toksišką poveikį). |
|
8.7. Toksiškumas reprodukcijai |
8.7. Tyrimų atlikti nereikia, jei: — žinoma, kad cheminė medžiaga yra genotoksiškas kancerogenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba — žinoma, kad cheminė medžiaga yra embrioninių ląstelių mutagenas, ir buvo imtasi tinkamų rizikos valdymo priemonių, arba — medžiaga yra mažo toksikologinio aktyvumo (nė vienas atliktas bandymas neparodė, kad ji toksiška), o remiantis toksikokinetiniais duomenimis galima įrodyti, kad atitinkamais poveikio būdais sisteminga absorbcija nevyksta (pvz., taikant jautrų analizės metodą, cheminės medžiagos koncentracija plazmoje/kraujyje yra mažesnė už radimo ribą, o cheminės medžiagos arba jos metabolitų nėra nei šlapime, nei tulžyje ar iškvepiamame ore) ir jei žmonėms daromas poveikis yra nedidelis arba nėra jokio poveikio. Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksinio poveikio vystymuisi bandymus. Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksinį poveikį vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksinio poveikio vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus. |
|
8.7.2. Toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimas, atliekamas su vienos rūšies gyvūnais, taikant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą (Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, B.31 arba OECD 414). |
8.7.2. Iš pradžių tyrimas atliekamas su vienos rūšies gyvūnais. Sprendimas dėl poreikio atlikti tyrimus su antra gyvūnų rūšimi esant šiam ar didesniam cheminės medžiagos kiekiui turėtų būti priimamas remiantis pirmo bandymo rezultatais ir visais turimais atitinkamais duomenimis. |
|
8.7.3. Išplėstinis toksinio poveikio vienos kartos reprodukcijai tyrimas (Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, nurodyto 13 straipsnio 3 dalyje, B.56 metodas arba OECD 443), atliekamas pagal bazinį bandymų modelį (tiriamos 1A ir 1B kohortos, neatliekant tolesnio tyrimo su F2 kartos gyvūnais) su vienos rūšies gyvūnais, pasirenkant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą, jei atliktų kartotinių dozių toksiškumo tyrimų (pvz., 28 arba 90 dienų tyrimų, OECD 421 arba 422 nurodytų tikrinimų) metu išaiškėjo neigiamas poveikis dauginimosi organams arba audiniams. |
8.7.3. Registruotojas pasiūlo arba pagal 40 ar 41 straipsnį Agentūra gali pareikalauti atlikti išplėstinį toksinio poveikio vienos kartos reprodukcijai tyrimą su tolesniu 1B kohortos tyrimu, kurį atliekant būtų tiriami F2 kartos gyvūnai, jei: a) cheminė medžiaga naudojama taip, kad gali labai paveikti vartotojus arba profesionalus, atsižvelgiant į, inter alia, iš gaminių išsiskiriančios cheminės medžiagos kiekio poveikį vartotojams, ir b) jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: — atlikus somatinių ląstelių mutageniškumo bandymus in vivo, nustatomas cheminės medžiagos genotoksiškas poveikis, dėl kurio ją būtų galima priskirti prie 2 kategorijos mutagenų, arba — yra požymių, kad cheminės medžiagos ir (arba) bet kurio iš jos metabolitų pastovioji būsena bandomųjų gyvūnų organizme pasiekiama tik po ilgalaikio poveikio, arba — atsižvelgiant į atliktus in vivo tyrimus arba tyrimus, kurie buvo atlikti nenaudojant gyvūnų, yra požymių, kad vienas arba daugiau atitinkamų cheminės medžiagos veikimo būdų yra susiję su endokrininės sistemos ardymu. Registruotojas pasiūlo arba pagal 40 ar 41 straipsnį Agentūra gali pareikalauti atlikti išplėstinį toksinio poveikio vienos kartos reprodukcijai tyrimą, kuris apimtų 2A ir 2B kohortų (neurotoksiškumo vystymuisi) ir (arba) 3 kohortos (imunotoksiškumo vystymuisi) tyrimus, jei ypatingas susirūpinimas dėl neurotoksiškumo (vystymuisi) arba imunotoksiškumo (vystymuisi) pagrįstas: — turima informacija apie tą cheminę medžiagą, surinkta atlikus atitinkamus in vivo tyrimus arba tyrimus, kurie buvo atlikti nenaudojant gyvūnų (pvz., atlikus tyrimus su suaugusiais gyvūnais arba gyvūnais, kurie buvo veikiami cheminėmis medžiagomis prenatalinėje fazėje, nustatyta CNS anomalijų, neigiamo poveikio nervų ar imuninei sistemai įrodymų), arba — specifiniais cheminės medžiagos veikimo mechanizmais (būdais), susijusiais su neurotoksiškumu (vystymuisi) ir (arba) imunotoksiškumu (vystymuisi) (pvz., cholinesterazės slopinimu arba atitinkamais skydliaukės hormonų kiekio pokyčiais, susijusiais su neigiamu poveikiu), arba — turima informacija apie cheminių medžiagų, kurios yra struktūriškai panašios į tiriamą cheminę medžiagą, poveikį, kuri leidžia manyti, kad tos cheminės medžiagos veikimo mechanizmai (būdai) yra būtent tokie. Siekdamas išsklaidyti susirūpinimą dėl toksinio poveikio vystymuisi, vietoj 2A ir 2B kohortų (neurotoksiškumo vystymuisi) ir (arba) 3 kohortos (imunotoksiškumo vystymuisi) tyrimų atliekant išplėstinį toksiškumo reprodukcijai vienos kartos tyrimą, registruotojas gali pasiūlyti atlikti kitus neurotoksiškumo vystymuisi ir (arba) imunotoksiškumo vystymuisi tyrimus. Toksiškumo dviejų kartų dauginimuisi bandymai (B.35, OECD TG 416), kurie buvo pradėti iki 2015 m. kovo 13 d., laikomi pakankamais šiam standartinei informacijai keliamam reikalavimui įvykdyti. Tyrimas atliekamas su vienos rūšies gyvūnais. Gali būti svarstomas poreikis atlikti tyrimus su antra veisle ar antra gyvūnų rūšimi esant šiam ar didesniam cheminės medžiagos kiekiui, o sprendimas turėtų būti priimamas remiantis pirmojo bandymo rezultatais ir visais kitais turimais atitinkamais duomenimis. |
9. EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
9.1. Toksiškumas vandens aplinkai |
9.1. Ilgalaikio toksiškumo bandymus registruotojas siūlo, jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti poveikį vandens organizmams. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. |
|
9.1.5. Ilgalaikio toksiškumo bandymai su bestuburiais (tinkamiausia rūšis Daphnia) (jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal VII priedo reikalavimus) |
|
|
9.1.6. Ilgalaikio toksiškumo bandymai su žuvimis (jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal VIII priedo reikalavimus) Informacija pateikiama pagal vieną iš šių skirsnių: 9.1.6.1, 9.1.6.2 arba 9.1.6.3. |
|
|
9.1.6.1 Toksiškumo žuvims ankstyvoje vystymosi stadijoje (FELS) bandymas |
|
|
9.1.6.2 Žuvys, trumpalaikio toksiškumo embrionui ir mailiui su trynio maišeliu bandymas |
|
|
9.1.6.3 Žuvų mailiaus augimo tyrimas |
|
|
9.2. Skaidymas |
9.2. Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos skilimą ir skilimo produktus, registruotojas siūlo atlikti tolesnius biotinio skilimo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų ir gali apimti simuliacinius bandymus atitinkamoje terpėje (pavyzdžiui, vandenyje, nuosėdose ar dirvožemyje) |
|
9.2.1. Biotinis |
|
|
9.2.1.2. Galutinio suskaidymo paviršiniuose vandenyse modeliavimo bandymai |
9.2.1.2. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga mažai tirpi vandenyje, arba — medžiaga lengvai biologiškai skaidoma. |
|
9.2.1.3. Dirvožemio modeliavimo bandymai (skirta cheminėms medžiagoms, turinčioms didelį adsorbcijos dirvožemyje potencialą) |
9.2.1.3. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga lengvai biologiškai (su)skaidoma, arba — tiesioginis ar netiesioginis poveikis dirvožemiui yra mažai tikėtinas. |
|
9.2.1.4. Nuosėdų modeliavimo bandymas (skirta medžiagoms, turinčioms didelį adsorbcijos nuosėdose potencialą) |
9.2.1.4. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminė medžiaga lengvai biologiškai (su)skaidoma, arba — tiesioginis ar netiesioginis poveikis nuosėdoms yra mažai tikėtinas. |
|
9.2.3. Skaidymo produktų nustatymas |
9.2.3. Išskyrus, jei medžiaga lengvai biologiškai skaidoma |
|
9.3. Išlikimas ir elgsena aplinkoje |
|
|
9.3.2. Bioakumuliacija vandens gyvūnų rūšyse, pageidautina žuvyse |
9.3.2. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — cheminės medžiagos bioakumuliacijos potencialas yra nedidelis (pavyzdžiui, log Kow < 3) ir (arba) jos potencialas pereiti per biologines membranas yra nedidelis, arba — tiesioginis ir netiesioginis poveikis vandens aplinkai mažai tikėtinas. |
|
9.3.3. Papildoma informacija apie adsorbciją/desorbciją, atsižvelgiant į pagal VIII priedą privalomų tyrimų rezultatus |
9.3.3. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — pagal fizikines ir chemines savybes tikėtina, kad medžiagos adsorbcijos potencialas yra nedidelis (pvz., medžiaga turi mažą oktanolio-vandens pasiskirstymo koeficientą), arba — cheminė medžiaga ir jos (su)skaidymo produktai greitai suyra. |
|
9.4. Poveikis sausumos organizmams |
9.4. Šių tyrimų atlikti nereikia, jei tiesioginis ir netiesioginis poveikis dirvožemio aplinkai yra mažai tikėtinas. Nesant duomenų apie toksiškumą dirvožemio organizmams, vertinant pavojingumą dirvožemio organizmams leidžiama taikyti pasiskirstymo pusiausvyros metodą. Atitinkamų bandymų pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. Registruotojas svarsto būtinybę atlikti ilgalaikio toksiškumo tyrimą vietoj trumpalaikio, visų pirma jei cheminės medžiagos adsorbcijos į dirvožemį potencialas yra didelis arba jei ji labai patvari. |
|
9.4.1. Trumpalaikis toksiškumas bestuburiams gyvūnams |
|
|
9.4.2. Poveikis dirvožemio mikroorganizmams |
|
|
9.4.3. Trumpalaikis toksiškumas augalams |
|
10. RADIMO IR ANALIZĖS METODAI
Paprašius pateikiamas analizės metodų, kurie buvo taikomi tiriant atitinkamus komponentus, aprašymas. Jei analizės metodai negali būti pateikti, tai pagrindžiama.
X PRIEDAS
STANDARTINĖI INFORMACIJAI APIE CHEMINES MEDŽIAGAS, KURIŲ PAGAMINAMA AR IMPORTUOJAMA NE MAŽIAU KAIP 1 000 TONŲ, KELIAMI REIKALAVIMAI ( 56 )
Pasiekęs šiame priede nurodytą cheminės medžiagos kiekio lygį, registruotojas privalo pateikti pasiūlymą ir sudarytą grafiką, pagal kurį vykdomi šiame priede nustatyti informacijos reikalavimai pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą.
Šio priedo 1 skiltyje nurodoma standartinė informacija, kurią pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą privaloma pateikti apie visas chemines medžiagas, kurių pagaminama ar importuojama ne mažiau kaip 1 000 tonų. Atitinkamai pagal šio priedo 1 skiltį privaloma informacija papildo informaciją, kuri privaloma pagal VII, VIIII ir IX priedų 1 skiltį. Pateikiama visa kita turima informacija apie fizikines ir chemines, toksikologines ir ekotoksikologines cheminės medžiagos savybes. Šio priedo 2 skiltyje išvardijamos specialios taisyklės, pagal kurias registruotojas gali siūlyti privalomą standartinę informaciją praleisti, pakeisti kita, pateikti kitoje pakopoje arba kitaip pritaikyti. Jei tenkinamos sąlygos, pagal kurias laikantis šio priedo 2 skilties leidžiami informacijos pateikimo nukrypimai, registruotojas tai aiškiai nurodo ir pagrindžia kiekvieną skirtingą pritaikymą atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse.
Be šių specialių taisyklių, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti šio priedo 1 skiltyje nustatytus privalomus standartinės informacijos reikalavimus, laikydamasis XI priedo bendrųjų taisyklių. Šiuo atveju jis atitinkamose registracijos dokumentacijos skiltyse taip pat aiškiai nurodo sprendimo kitu būdu pritaikyti standartinės informacijos reikalavimus priežastis, darydamas nuorodas į 2 skilties arba XI priedo specialią (-ias) taisyklę (-es) ( 57 ).
Prieš atliekant naujus bandymus šiame priede išvardytoms savybėms nustatyti, pirmiausia įvertinami visi turimi in vitro ir in vivo bandymų duomenys, istoriniai duomenys apie žmones, pripažinti (Q)SAR duomenys ir duomenys, gauti iš struktūriškai panašių medžiagų (analogijos metodas). Turi būti vengiama bandymų in vivo, naudojant ėsdinančias chemines medžiagas, kai jų koncentracija (dozė) sukelia ėsdinimą. Prieš atliekant bandymus, be šiame priede pateiktų gairių reikėtų susipažinti su kitomis bandymų strategijų gairėmis.
Tuo atveju, kai dėl kitų priežasčių nei šio priedo 2 skiltyje arba XI priede išvardytos priežastys informacijos apie tam tikrus pakitimus siūloma nepateikti, tai aiškiai nurodoma ir pagrindžiama.
8. TOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
|
8.4. Jei atlikus kurį nors VII arba VIII priede minėtą genotoksiškumo tyrimą in vitro, buvo gautas teigiamas rezultatas, atsižvelgiant į visų turimų duomenų kokybę ir svarbą, gali prireikti atlikti antrą somatinių ląstelių bandymą in vivo. Jei atlikus somatinių ląstelių tyrimą in vivo jau buvo gautas teigiamas rezultatas, remiantis turimais duomenimis, įskaitant toksikokinetinius duomenis, reikėtų išnagrinėti embrioninių ląstelių mutageniškumo potencialą. Jei negalima padaryti jokių aiškių išvadų apie embrioninių ląstelių mutageniškumą, svarstoma būtinybė atlikti papildomus tyrimus. |
|
|
8.6.3. Ilgalaikio kartotinio toksiškumo tyrimą (≥ 12 mėnesių) registruotojas gali siūlyti arba pagal 40 ar 41 straipsnius to gali reikalauti Agentūra, jei poveikio žmonėms dažnumas ir trukmė rodo, kad ilgesnio laikotarpio tyrimas būtų tikslingas, ir tenkinama viena iš šių sąlygų: — 28 dienų arba 90 dienų tyrimo metu buvo pastebėtos ypatingą susirūpinimą keliančios sunkios arba labai sunkios toksiškumo pasekmės, tačiau turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam arba rizikos apibūdinimui, arba — poveikio, kurį sukelia cheminės medžiagos, savo molekuline struktūra aiškiai susijusios su tiriama medžiaga, nepavyko nustatyti per 28 ar 90 dienų tyrimą, arba — cheminė medžiaga gali turėti pavojingą savybę, kurios neįmanoma aptikti per 90 dienų tyrimą. |
|
|
8.6.4. Registruotojas siūlo atlikti tolesnius tyrimus arba pagal 40 ar 41 straipsnį juos atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei: — toksiškumas kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., sunkios/labai sunkios pasekmės), arba — yra požymių, kad esama poveikio, apie kurį turimų įrodymų nepakanka toksikologiniam ir (arba) rizikos apibūdinimui. Tokiais atvejais gali būti tikslingiau atlikti specialius toksikologinius tyrimus, kad būtų išanalizuotas šis poveikis (pvz., imunotoksiškumas, neurotoksiškumas), arba — poveikis kelia ypatingą susirūpinimą (pvz., medžiaga naudojama plataus vartojimo prekėse, kurias naudojant žmonės gali būti veikiami medžiagos dozėmis, artimomis dozei, galinčiai sukelti jiems toksišką poveikį). |
|
8.7. Toksiškumas reprodukcijai |
8.7. Tyrimo atlikti nereikia, jei: — žinoma, kad cheminė medžiaga yra genotoksiškas kancerogenas, ir buvo imtasi atitinkamų rizikos valdymo priemonių, arba — žinoma, kad cheminė medžiaga yra embrioninių ląstelių mutagenas, ir buvo imtasi atitinkamų rizikos valdymo priemonių, arba — medžiaga yra mažo toksikologinio aktyvumo (nė vienas atliktas bandymas neparodė, kad ji toksiška), o remiantis toksikokinetiniais duomenimis galima įrodyti, kad atitinkamais poveikio būdais sisteminga absorbcija nevyksta (pvz., taikant jautrų analizės metodą, cheminės medžiagos koncentracija plazmoje/kraujyje yra mažesnė už radimo ribą, o cheminės medžiagos arba jos metabolitų nėra nei šlapime, nei tulžyje ar iškvepiamame ore) ir jei žmonėms daromas poveikis yra nedidelis arba nėra jokio poveikio. Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia neigiamą poveikį vaisingumui ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui) (H360F) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni vaisingumo bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti toksiškumo vystymuisi bandymus. Jei žinoma, kad cheminė medžiaga sukelia toksiškumą vystymuisi ir atitinka 1A ar 1B kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją (gali pakenkti negimusiam vaikui) (H360D) medžiagų klasifikavimo kriterijus, ir tuo atveju, jei prieinamų duomenų pakanka nuodugniam rizikos vertinimui pagrįsti, tolesni toksiškumo vystymuisi bandymai nėra būtini. Tačiau būtina apsvarstyti galimybę atlikti poveikio vaisingumui bandymus. |
|
8.7.2. Toksiškumo vystymuisi tyrimas, atliekamas su vienos rūšies gyvūnais, taikant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą (OECD 414). |
|
|
8.7.3. Išplėstinis toksiškumo reprodukcijai vienos kartos tyrimas (Komisijos reglamento dėl bandymų metodų, nurodyto 13 straipsnio 3 dalyje, B.56 metodas arba OECD 443), atliekamas pagal bazinį bandymų modelį (tiriamos 1A ir 1B kohortos, neatliekant tolesnio tyrimo su F2 kartos gyvūnais) su vienos rūšies gyvūnais, pasirenkant tinkamiausią medžiagos paveikimo būdą pagal tikėtiną poveikio žmonėms būdą, nebent jis jau pateiktas vykdant IX priede nustatytus reikalavimus. |
8.7.3. Registruotojas pasiūlo arba pagal 40 ar 41 straipsnį Agentūra gali pareikalauti atlikti išplėstinį toksiškumo reprodukcijai vienos kartos tyrimą su tolesniu 1B kohortos tyrimu, kurį atliekant būtų tiriami F2 kartos gyvūnai, jei: a) cheminė medžiaga naudojama taip, kad gali labai paveikti vartotojus arba profesionalus, atsižvelgiant į, inter alia, iš gaminių išsiskiriančios cheminės medžiagos kiekio poveikį vartotojams, ir b) jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: — atlikus somatinių ląstelių mutageniškumo bandymus in vivo, nustatomas cheminės medžiagos genotoksiškas poveikis, dėl kurio ją būtų galima priskirti prie 2 kategorijos mutagenų, arba — yra požymių, kad cheminės medžiagos ar bet kurio iš jos metabolitų pastovioji būsena bandomųjų gyvūnų organizme pasiekiama tik po ilgalaikio poveikio, arba — atsižvelgiant į atliktus in vivo tyrimus arba tyrimus, kurie buvo atlikti nenaudojant gyvūnų, yra požymių, kad vienas arba daugiau atitinkamų cheminės medžiagos veikimo būdų yra susiję su endokrininės sistemos ardymu. Registruotojas pasiūlo arba pagal 40 ar 41 straipsnį Agentūra gali pareikalauti atlikti išplėstinį toksiškumo reprodukcijai vienos kartos tyrimą, kuris apimtų 2A ir 2B kohortų (neurotoksiškumo vystymuisi) ir (arba) 3 kohortos (imunotoksiškumo vystymuisi) tyrimus, jei ypatingas susirūpinimas dėl neurotoksiškumo (vystymuisi) arba imunotoksiškumo (vystymuisi) pagrįstas: — turima informacija apie tą cheminę medžiagą, surinkta atlikus atitinkamus in vivo tyrimus arba tyrimus, kurie buvo atlikti nenaudojant gyvūnų (pvz., atlikus tyrimus su suaugusiais gyvūnais arba gyvūnais, kurie buvo veikiami cheminėmis medžiagomis prenatalinėje fazėje, nustatyta CNS anomalijų, neigiamo poveikio nervų ar imuninei sistemai įrodymų), arba — specifiniais cheminės medžiagos veikimo mechanizmais (būdais), susijusiais su neurotoksiškumu (vystymuisi) ir (arba) imunotoksiškumu (vystymuisi) (pvz., cholinesterazės slopinimu arba atitinkamais skydliaukės hormonų kiekio pokyčiais, susijusiais su neigiamu poveikiu), arba — turima informacija apie cheminių medžiagų, kurios yra struktūriškai panašios į tiriamą cheminę medžiagą, poveikį, kuri leidžia manyti, kad tos cheminės medžiagos veikimo mechanizmai (būdai) yra būtent tokie. Siekdamas išsklaidyti susirūpinimą dėl toksiškumo vystymuisi, vietoj 2A ir 2B kohortų (neurotoksiškumo vystymuisi) ir (arba) 3 kohortos (imunotoksiškumo vystymuisi) tyrimų atliekant išplėstinį toksiškumo reprodukcijai vienos kartos tyrimą, registruotojas gali pasiūlyti atlikti kitus neurotoksiškumo vystymuisi ir (arba) imunotoksiškumo vystymuisi tyrimus. Toksiškumo dviejų kartų dauginimuisi bandymai (B.35, OECD TG 416), kurie buvo pradėti iki 2015 m. kovo 13 d., laikomi pakankamais šiam standartinei informacijai keliamam reikalavimui įvykdyti. |
|
8.9.1 Kancerogeniškumo tyrimas |
8.9.1. Registruotojas gali pasiūlyti atlikti kancerogeniškumo tyrimą arba pagal 40 ar 41 straipsnį jį atlikti gali pareikalauti Agentūra, jei: — cheminė medžiaga yra plačiai ir įvairiai naudojama arba esama įrodymų apie jos dažną ar ilgalaikį poveikį žmonėms; ir
— cheminė medžiaga klasifikuojama kaip 2 kategorijos lytinių ląstelių mutagenas arba kartotinių dozių tyrimo (-ų) metu buvo gauta įrodymų, kad cheminė medžiaga gali sukelti hiperplaziją ir (arba) preneoplastinius pakitimus. Jei cheminė medžiaga klasifikuojama kaip 1A ar 1B kategorijos lytinių ląstelių mutagenas, daroma prielaida, kad tikėtinas kancerogeniškumo genotoksinis mechanizmas. Šiais atvejais, paprastai nereikalaujama atlikti kancerogeniškumo bandymo. |
9. EKOTOKSIKOLOGINĖ INFORMACIJA
|
1 SKILTIS PRIVALOMA STANDARTINĖ INFORMACIJA |
2 SKILTIS SPECIALIOS 1 SKILTIES NUOSTATŲ PRITAIKYMO TAISYKLĖS |
|
9.2. Skaidymas |
9.2. Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos skaidymą ir skaidymo produktus, siūloma atlikti tolesnius biotinio skilimo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų ir gali apimti modeliavimo bandymus atitinkamoje terpėje (pavyzdžiui, vandenyje, nuosėdose ar dirvožemyje) |
|
9.2.1. Biotinis |
|
|
9.3. Išlikimas ir elgsena aplinkoje |
|
|
9.3.4. Papildoma informacija apie cheminės medžiagos ir (arba) suskaidymo produktų išlikimą aplinkoje ir elgesį |
9.3.4. Tolesnius bandymus registruotojas siūlo atlikti arba pagal 40 ar 41 straipsnį to gali pareikalauti Agentūra, jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos išlikimą ir elgseną. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. |
|
9.4. Poveikis sausumos organizmams |
9.4. Jei cheminės saugos vertinimas pagal I priedą rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos ir (arba) suskaidymo produktų poveikį sausumos organizmams, registruotojas siūlo atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. Šių tyrimų atlikti nereikia, jei tiesioginis ar netiesioginis poveikis dirvožemio aplinkai yra mažai tikėtinas. |
|
9.4.4. Ilgalaikio toksiškumo bandymai su bestuburiais, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal IX priedo reikalavimus. |
|
|
9.4.5. Ilgalaikio toksiškumo bandymai su augalais, jei tokia informacija nebuvo pateikta pagal IX priedo reikalavimus. |
|
|
9.5.1. Ilgalaikis toksiškumas nuosėdų organizmams |
9.5.1. Jei cheminės saugos vertinimas rodo, kad reikia toliau tirti cheminės medžiagos ir (arba) suskaidymo produktų poveikį nuosėdų organizmams, registruotojas siūlo atlikti ilgalaikio toksiškumo bandymus. Atitinkamo (-ų) bandymo (-ų) pasirinkimas priklauso nuo cheminės saugos vertinimo rezultatų. |
|
9.6.1. Ilgalaikis arba reprodukcinis toksiškumas paukščiams |
9.6.1. Poreikis atlikti bandymus atidžiai apsvarstomas, atsižvelgiant į didelį duomenų apie žinduolius rinkinį, kuris paprastai turimas esant tokiam medžiagos kiekiui tonomis. |
10. RADIMO IR ANALIZĖS METODAI
Paprašius pateikiamas analizės metodų, kurie buvo taikomi tiriant atitinkamus komponentus, aprašymas. Jei analizės metodai negali būti pateikti, tai pagrindžiama.
XI PRIEDAS
STANDARTINĖS BANDYMŲ TVARKOS, IŠDĖSTYTOS VII–X PRIEDUOSE, BENDROSIOS PRITAIKYMO TAISYKLĖS
VII-X prieduose nustatyti informacijos reikalavimai privalomi visoms cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama:
— ne mažiau kaip 1 tona pagal 12 straipsnio 1 dalies a punktą,
— ne mažiau kaip 10 tonų pagal 12 straipsnio 1 dalies c punktą,
— ne mažiau kaip 100 tonų pagal 12 straipsnio 1 dalies d punktą ir
— ne mažiau kaip 1 000 tonų pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą.
Be specialių taisyklių, pateiktų VII-X priedų 2 skiltyje, registruotojas gali kitu būdu pritaikyti standartinę bandymų tvarką, laikydamasis šio priedo 1 skirsnyje nustatytų bendrųjų taisyklių. Agentūra, vertindama dokumentaciją, gali įvertinti šias standartinę bandymų tvarką pritaikančias taisykles.
1. MOKSLINIU POŽIŪRIU NETIKSLINGI BANDYMAI
1.1. Turimų duomenų naudojimas
1.1.1. Duomenys apie fizikines ir chemines savybes, gauti atlikus bandymus nesilaikant geros laboratorinės praktikos (GLP) arba 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų metodų
Duomenys laikomi lygiaverčiais duomenims, kurie buvo gauti taikant atitinkamus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus, jei tenkinamos šios sąlygos:
1) duomenys tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) rizikai įvertinti;
2) pateikiama pakankamai dokumentų, kad būtų galima įvertinti tyrimo tinkamumą; ir
3) duomenys tinka tiriamam pakitimui nustatyti ir tyrimas atliekamas užtikrinant pakankamą kokybę.
1.1.2. Duomenys apie poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, gauti atlikus bandymus nesilaikant geros laboratorinės praktikos (GLP) arba 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų metodų
Duomenys laikomi lygiaverčiais duomenims, kurie buvo gauti taikant atitinkamus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus, jei tenkinamos šios sąlygos:
1) duomenys tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) rizikai įvertinti;
2) tinkamai ir patikimai atspindimi atitinkamo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto bandymų metodo pagrindiniai parametrai, kuriuos numatyta tirti;
3) poveikio trukmė prilygsta arba yra ilgesnė už atitinkamų 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų bandymų metodų trukmę, jei poveikio trukmė yra svarbus parametras; ir
4) pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai apie tyrimą.
1.1.3. Istoriniai duomenys apie žmones
Atsižvelgiama į istorinius duomenis apie žmones, pavyzdžiui, epidemiologinius tyrimus apie poveikį patyrusias visuomenės grupes, atsitiktinio poveikio arba poveikio darbo vietoje duomenis bei klinikinius tyrimus.
Duomenų apie konkretų žmonių sveikatos pakitimą vertė tarp kita ko priklauso nuo analizės rūšies ir nagrinėjamų parametrų bei nuo reakcijos masto ir specifiškumo, taigi nuo pakitimo nuspėjamumo. Duomenų tinkamumas vertinamas pagal tokius kriterijus:
1) tinkamai parinktos ir apibūdintos poveikį patyrusios ir kontrolinės visuomenės grupės;
2) tinkamai apibūdintas pakitimas;
3) pakankamos trukmės ligos atvejų tyrimas;
4) pripažintas pakitimo stebėjimo metodas;
5) tinkamai atsižvelgta į paklaidas bei iškraipančius veiksnius; ir
6) pagrįstas statistinis patikimumas išvadai pagrįsti.
Visais atvejais pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai.
1.2. Įrodomoji duomenų galia
Iš keleto nepriklausomų šaltinių gauti duomenys gali turėti pakankamą įrodomąją galią ir leisti daryti prielaidą ar išvadą apie tai, kad cheminei medžiagai būdinga tam tikra pavojinga savybė arba ne; tuo tarpu laikoma, kad iš vieno kurio nors šaltinio gautos informacijos gali neužtekti tokiai nuomonei pagrįsti.
Gali būti, kad taikant naujai sukurtus bandymų metodus, kurie dar neįtraukti į 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus bandymų metodus, arba taikant tarptautinius bandymų metodus, kuriuos Komisija ar Agentūra pripažįsta kaip lygiaverčius, gaunama pakankamą įrodomąją galią turinčių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, kad cheminei medžiagai būdinga tam tikra pavojinga savybė arba ne.
Kai įrodymai apie tam tikros pavojingos savybės buvimą ar jos nebuvimą yra pakankamai svarūs:
— tolesni bandymai su stuburiniais gyvūnais tiriant šią savybę neatliekami,
— tolesnių bandymų nenaudojant stuburinių gyvūnų galima neatlikti.
Visais atvejais pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai.
1.3. Kokybinio ir kiekybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikos ((Q)SAR)
Rezultatai, gauti taikant pripažintas kokybinio ar kiekybinio struktūros ir savybių ryšio nustatymo metodikas ((Q)SAR), gali rodyti, kad cheminei medžiagai būdingos arba nebūdingos tam tikros pavojingos savybės. (Q)SAR analizės rezultatus galima naudoti vietoje bandymų, jei tenkinamos šios sąlygos:
— rezultatai buvo gauti remiantis moksliškai pripažinta (Q)SAR metodika,
— cheminė medžiaga patenka į (Q)SAR metodikos taikymo sritį,
— rezultatai tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) jos rizikai įvertinti, ir
— pateikti tinkami ir patikimi dokumentai apie taikytą metodą.
Agentūra, bendradarbiaudama su Komisija, valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis, parengia ir paskelbia gaires, skirtas įvertinti, kurios (Q)SAR metodikos atitinka šias sąlygas ir pateikia pavyzdžius.
1.4. Metodai in vitro
Taikant tinkamus in vitro metodus gauti rezultatai gali parodyti, kad esama pavojingos savybės, ar gali būti svarbūs siekiant suprasti mechanizmą, o tai savo ruožtu gali būti svarbu vertinant. Žodis „tinkamas“ čia reiškia pakankamai gerai parengtą pagal tarptautiniu mastu nustatytus bandymų rengimo kriterijus (pvz., Europos alternatyvių bandymų metodų tvirtinimo centro (ECVAM) kriterijai, pagal kuriuos pradedama bandymo pirminio pripažinimo procedūra). Atsižvelgiant į galimą riziką, gali prireikti skubaus patvirtinimo, kuris reikalauja atlikti kitus nei VII arba VIII priede numatyti bandymus arba pasiūlyto patvirtinimo, pagal kurį reikia atlikti kitus nei IX ar X priede numatyti bandymus, priklausomai nuo atitinkamo cheminės medžiagos kiekio lygio.
Jei tokių in vitro bandymų rezultatai nerodo, kad cheminei medžiagai būdinga tam tikra pavojinga savybė, siekiant patvirtinti neigiamą rezultatą atliekamas atitinkamas bandymas su atitinkamu cheminės medžiagos kiekiu, nebent tokie bandymai būtų neprivalomi pagal VII-X priedus arba kitas šio priedo taisykles.
Tokio patvirtinimo gali būti nereikalaujama, jei tenkinamos šios sąlygos:
1) rezultatai buvo gauti taikant metodą in vitro, kurio mokslinis tinkamumas buvo įrodytas atlikus tinkamumo patvirtinimo tyrimą pagal tarptautiniu mastu pripažintus tinkamumo patvirtinimo principus;
2) rezultatai tinka cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) jos rizikai įvertinti; ir
3) pateikti tinkami ir patikimi dokumentai apie taikytą metodą.
1.5. Cheminių medžiagų grupavimas ir analogijos metodas
Cheminės medžiagos, kurių fizikinės ir cheminės, toksikologinės ir ekotoksikologinės savybės gali būti panašios arba atitikti įprastinį modelį, dėl struktūrinio panašumo gali būti laikomos cheminių medžiagų grupe arba „kategorija“. Grupės metodas taikomas tada, kai tam tikras cheminės medžiagos fizikines ir chemines savybes, jos poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai arba išlikimą aplinkoje įmanoma prognozuoti, duomenis apie grupei priklausančią (-ias) etaloninę (-es) cheminę (-es) medžiagą (-as) interpoliacijos būdu pritaikant kitoms tos grupės cheminėms medžiagoms (analogijos metodas). Tokiu būdu nebūtina tirti visas chemines medžiagas dėl kiekvieno pakitimo. Agentūra, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotais subjektais ir kitomis susijusiomis šalimis, paruošia gaires dėl techniškai ir moksliškai pagrįstos metodologijos cheminių medžiagų grupavimui, gerokai anksčiau iki cheminių medžiagų, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, pirmojo registracijos termino.
Panašumų pagrindas gali būti:
1) bendra funkcinė grupė;
2) bendri pirmtakai ir (arba) galimi panašios struktūros cheminių medžiagų skilimo dėl fizikinių ir biologinių procesų produktai; arba
3) nuolatinis modelis, pagal kurį kinta savybių stiprumas visoje kategorijoje.
Jei taikomas grupės metodas, cheminės medžiagos klasifikuojamos ir ženklinamos šiuo pagrindu.
Visais atvejais rezultatai turėtų:
— tikti cheminei medžiagai klasifikuoti, paženklinti ir (arba) rizikai įvertinti,
— tinkamai ir patikimai atspindėti pagrindiniai parametrai, kurie tiriami taikant atitinkamą 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą bandymų metodą,
— poveikio trukmė prilygsta arba yra ilgesnė už atitinkamo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto bandymų metodo trukmę, jei poveikio trukmė yra svarbus parametras, ir
— pateikiami tinkami ir patikimi dokumentai apie taikytą metodą.
2. BANDYMAI YRA TECHNIŠKAI NEĮMANOMI
Konkretaus pakitimo nustatymo bandymų galima neatlikti, jei techniškai neįmanoma atlikti tyrimo dėl cheminės medžiagos savybių: pvz., negalima naudoti labai lakių, labai reaktingų ar nestabilių cheminių medžiagų, sumaišius cheminę medžiagą su vandeniu gali kilti gaisro ar sprogimo pavojus arba kai tam tikriems tyrimams privalomas radioaktyvusis medžiagos žymėjimas yra neįmanomas. 13 straipsnio 3 dalyje nurodytuose bandymų metoduose pateiktų nurodymų, ypač dėl techninių konkretaus metodo apribojimų, turi būti visada laikomasi.
3. INDIVIDUALŪS CHEMINĖS MEDŽIAGOS BANDYMAI ATSIŽVELGIANT Į JOS POVEIKĮ
|
3.1. |
VIII priedo 8.6 ir 8.7 skirsniuose ir IX bei X prieduose aprašytų bandymų galima neatlikti remiantis cheminės saugos ataskaitoje pateiktu (-ais) cheminės medžiagos poveikio scenarijumi (-ais). |
|
3.2. |
Visais atvejais pateikiami atitinkami įrodymai ir dokumentai. Įrodymai grindžiami išsamiu ir tiksliu poveikio vertinimu pagal I priedo 5 skirsnį ir turi atitikti bet kurį iš šių kriterijų: a) gamintojas arba importuotojas įrodo ir dokumentais patvirtina, kad įvykdytos visos šios sąlygos: i) cheminės medžiagos poveikio, t. y. visų susijusių poveikio scenarijų per visą jos gyvavimo ciklą, vertinimo rezultatais įrodyta, kad cheminės medžiaga nedaro jokio poveikio visais gamybos scenarijais ir visais VI priedo 3.5 skirsnyje minimais nustatytais jos naudojimo būdais arba tas poveikis yra labai mažas; ii) DNEL arba PNEC vertę galima nustatyti pagal turimų atitinkamos cheminės medžiagos bandymų duomenų rezultatus, atsižvelgiant į neapibrėžtį, padidėjusią dėl to, kad leista nesilaikyti informacijos reikalavimo; taip pat DNEL arba PNEC vertės yra tiesiogiai susijusios su informacijos reikalavimu, kurio norima netaikyti, ir tinkamos, kad būtų galima jo netaikyti; jos taip pat turi būti tinkamos rizikos vertinimo tikslais ( 58 ); iii) gautas DNEL arba PNEC vertes sulyginus su cheminės medžiagos poveikio vertinimo rezultatais, matyti, kad cheminės medžiagos poveikis visais atvejais yra gerokai mažesnis už gautas DNEL arba PNEC vertes; b) jei cheminė medžiaga nepanaudota gaminyje, gamintojas arba importuotojas įrodo ir dokumentais patvirtina, kad per visą cheminės medžiagos gyvavimo ciklą visais atitinkamais scenarijais taikomos 18 straipsnio 4 dalies a–f punktuose išdėstytos griežtai kontroliuojamos sąlygos; c) jei cheminė medžiaga yra panaudota gaminyje, kurio rišamojoje medžiagoje ji įtvirtinta visam laikui arba naudojantis techninėmis priemonėmis yra griežtai izoliuota kitu būdu, įrodoma ir dokumentais patvirtinama, kad įvykdytos visos šios sąlygos: i) cheminė medžiaga nebus išleista į aplinką per visą jos gyvavimo ciklą; ii) tikimybė, kad darbuotojai, visuomenė ar aplinka įprastomis ar pagrįstai numanomomis naudojimo sąlygomis galėtų patirti tos cheminės medžiagos poveikį, yra labai maža; ir iii) visais gamybos etapais, įskaitant cheminės medžiagos apdorojimą tvarkant atliekas šiais etapais, cheminė medžiaga naudojama ir apdorojama laikantis 18 straipsnio 4 dalies a–f punktuose išdėstytų sąlygų. |
|
3.3. |
Specialiosios naudojimo sąlygos kiekvienu atveju turi būti išplatintos visoje tiekimo grandinėje, kaip nurodyta 31 arba 32 straipsniuose. |
XII PRIEDAS
BENDROSIOS NUOSTATOS, SKIRTOS TOLESNIEMS NAUDOTOJAMS VERTINANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR RENGIANT CHEMINĖS SAUGOS ATASKAITAS
ĮVADAS
Šio priedo tikslas — nustatyti, kaip tolesni naudotojai privalo vertinti ir dokumentais patvirtinti, kad jų naudojamos cheminės (-ių) medžiagos (-ų) keliama rizika yra tinkamai kontroliuojama to naudojimo būdo atveju, kuris nenurodytas jiems pateiktame saugos duomenų lape, ir kad kiti naudotojai, kurie yra tolesni tiekimo grandinės dalyviai, gali tinkamai kontroliuoti riziką. Įvertinimas apima cheminės medžiagos gyvavimo ciklą nuo tada, kai tolesnis naudotojas ją gavo savo paties reikmėms ir jo nustatytiems naudojimo būdams toliau tiekimo grandinėje. Vertinant atsižvelgiama į cheminės medžiagos — atskiros arba esančios ►M3 mišinio ◄ ar gaminio sudėtyje, naudojimą.
Atlikdamas cheminės saugos vertinimą ir rengdamas cheminės saugos ataskaitą, tolesnis naudotojas atsižvelgia į informaciją, kurią jis gavo iš cheminės medžiagos tiekėjo pagal šio reglamento 31 ir 32 straipsnius. Jei įmanoma ir tinka, cheminės saugos vertinime atsižvelgiama į vertinimą, atliktą pagal Bendrijos teisės aktų nuostatas (pvz., užbaigti rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93), ir jo rezultatai atspindėti cheminės saugos ataskaitoje. Bet koks nukrypimas nuo tokių vertinimų pagrindžiamas. Galima atsižvelgti ir į vertinimus, atliktus pagal kitas tarptautines ar nacionalines programas.
Atlikdamas cheminės saugos vertinimą ir rengdamas cheminės saugos ataskaitą, tolesnis naudotojas veikia trimis pakopomis:
1 PAKOPA. POVEIKIO SCENARIJAUS (-Ų) RENGIMAS
Tolesnis naudotojas parengia poveikio scenarijų tiems naudojimo būdams, kurie nenurodyti saugos duomenų lape, pateiktame jam pagal I priedo 5 skirsnį.
2 PAKOPA. JEIGU BŪTINA, TIEKĖJO PATEIKTO PAVOJINGUMO VERTINIMO PATIKSLINIMAS
Jei tolesnis naudotojas nusprendžia, kad jo gautame saugos duomenų lape pateiktas pavojingumo bei PBT įvertinimas yra tinkamas, nebūtina atlikti tolesnį pavojingumo arba PBT bei vPvB vertinimą. Tokiu atveju jis naudojasi atitinkama informacija, kurią jam pateikė tiekėjas rizikai apibūdinti. Tai įrašoma į cheminės saugos ataskaitą.
Jei tolesnis naudotojas nusprendžia, kad jo gautame saugos duomenų lape pateiktas vertinimas yra netinkamas, jis atlieka atitinkamus vertinimus pagal I priedo 1-4 skirsnius.
Tais atvejais, kai tolesnis naudotojas nusprendžia, kad rengiant cheminės saugos ataskaitą be tiekėjo pateiktos informacijos jam reikia kitos informacijos, jis surenka tokią informaciją. Jei tokią informaciją galima gauti tik atlikus bandymus su stuburiniais gyvūnais, pagal 38 straipsnį jis pateikia Agentūrai pasiūlymą dėl bandymų strategijos. Jis paaiškina, kodėl, jo manymu, reikalinga papildoma informacija. Laukdamas papildomų bandymų rezultatų, savo cheminės saugos ataskaitoje jis nurodo rizikos valdymo priemones, kurių jis ėmėsi tiriamai rizikai valdyti.
Pabaigęs papildomus bandymus, tolesnis naudotojas atitinkamai peržiūri cheminės saugos ataskaitą ir savo saugos duomenų lapą, jei jis privalo jį parengti.
3 PAKOPA. RIZIKOS APIBŪDINIMAS
Kaip nustatyta I priedo 6 skirsnyje, rizika apibūdinama rengiant kiekvieną naują poveikio scenarijų. Rizikos apibūdinimas pateikiamas atitinkamoje cheminės saugos ataskaitos skiltyje, o jo santrauka — atitinkamoje saugos duomenų lapo skiltyje (-se).
Rengiant poveikio scenarijų bus būtina padaryti pradines prielaidas apie veiklos sąlygas ir rizikos valdymo priemones. Jei iš pagal pradines prielaidas padaryto rizikos apibūdinimo matyti, kad žmonių sveikata ir aplinka nepakankamai apsaugotos, būtina procesą pakartoti iš dalies pakeičiant vieną ar kelis veiksnius, kol parodoma, kad kontrolė yra tinkama. Dėl to gali prireikti surinkti papildomą informaciją apie pavojingumą ar poveikį arba atitinkamai pakeisti procesą, veiklos sąlygas ar rizikos valdymo priemones. Todėl gali būti pasikartojimų rengiant ir peržiūrint (pradinį) poveikio scenarijų, kuris apima rizikos valdymo priemonių rengimą ir įgyvendinimą, bei renkant papildomą informaciją, siekiant parengti galutinį poveikio scenarijų. Papildomos informacijos rinkimo tikslas — kuo tiksliau apibūdinti riziką, remiantis patikslintu pavojingumo ir (arba) poveikio įvertinimu.
Tolesnis naudotojas parengia cheminės saugos ataskaitą, išsamiai aprašydamas savo cheminės saugos vertinimą, prireikus naudodamasis I priedo 7 skirsnyje nustatytos formos B dalies 9 ir 10 skirsniais bei kitais tos formos skirsniais.
Cheminės saugos ataskaitos A dalyje pateikiama deklaracija apie tai, kad tolesnis naudotojas, naudodamas cheminę medžiagą savo reikmėms, įgyvendina atitinkamuose poveikio scenarijuose aprašytas rizikos valdymo priemones ir kad poveikio scenarijuose aprašytos rizikos valdymo priemonės, skirtos nustatytiems naudojimo būdams, yra perduotos tolesniems tiekimo grandinės dalyviams.
XIII PRIEDAS
PATVARIŲ, BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ BEI LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
Šiame priede išdėstomi patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų cheminių medžiagų (PBT cheminių medžiagų) ir labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos cheminių medžiagų (vPvB cheminių medžiagų) nustatymo kriterijai, taip pat informacija, kuri turi būti apsvarstyta vertinant cheminės medžiagos patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo savybes.
Nustatant patvarias, bioakumuliacines ir toksiškas chemines medžiagas ir labai patvarias ir didelės bioakumuliacijos chemines medžiagas, taikomi ekspertų vertinimu grindžiami įrodomieji duomenys – visa atitinkama 3.2 skirsnyje išvardyta informacija lyginama su 1 skirsnyje išdėstytais kriterijais. Tai visų pirma taikoma, kai turimai informacijai negalima tiesiogiai taikyti 1 skirsnyje išdėstytų kriterijų.
Taikant įrodomuosius duomenis, atsižvelgiama į visą turimą informaciją, turinčią įtakos patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos ir labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos cheminės medžiagos nustatymui, pavyzdžiui, stebėsenos ir modeliavimo rezultatus, tinkamų in vitro bandymų rezultatus, reikšmingus duomenis apie gyvūnus, informaciją, gautą taikant kategorijų metodą (grupavimo, analogijos metodą), (Q)SAR rezultatus ir praktinę žmonių patirtį, pavyzdžiui, poveikio darbo vietoje duomenis ir nelaimingų atsitikimų duomenų bazių duomenis, epidemiologinius ir klinikinius tyrimus, dokumentais pagrįstas atskirų atvejų ataskaitas ir stebėjimo duomenis. Duomenų kokybė ir nuoseklumas tinkamai įvertinami. Į vieną įrodomųjų duomenų visumą įtraukiami turimi rezultatai, nepriklausomai nuo atskirų su jais susijusių išvadų.
Informacija, naudojama cheminės medžiagos patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo savybėms ir (arba) didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos savybėms vertinti, grindžiama atitinkamomis sąlygomis gautais duomenimis.
Nustatant šias savybes atsižvelgiama ir į atitinkamų cheminės medžiagos sudedamųjų dalių ir atitinkamų virsmo ir (arba) skaidymo produktų patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo savybes ir didelio patvarumo bei didelės bioakumuliacijos savybes.
Šis priedas taikomas visoms organinėms cheminėms medžiagoms, įskaitant organinius metalo junginius.
1. PATVARIŲ, BIOAKUMULIACINIŲ IR TOKSIŠKŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR LABAI PATVARIŲ IR DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
1.1 Patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos
Cheminė medžiaga, atitinkanti 1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3 skirsniuose nurodytus patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo kriterijus, laikoma patvaria, bioakumuliacine ir toksiška chemine medžiaga.
1.1.1 Patvarumas
Cheminė medžiaga atitinka patvarumo kriterijų (P) bet kuriuo iš šių atvejų:
a) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė jūros vandenyje – daugiau nei 60 dienų;
b) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė gėlajame arba upės žiočių vandenyje – daugiau nei 40 dienų;
c) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė jūrų nuosėdose – daugiau nei 180 dienų;
d) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė gėlojo arba upės žiočių vandens nuosėdose – daugiau nei 120 dienų;
e) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė dirvožemyje – daugiau nei 120 dienų.
1.1.2. Bioakumuliacija
Cheminė medžiaga atitinka bioakumuliacijos kriterijų (B), jei biokoncentracijos vandens gyvūnuose koeficientas yra didesnis kaip 2 000 .
1.1.3. Toksiškumas
Cheminė medžiaga atitinka toksiškumo kriterijų (T) bet kuriuo iš šių atvejų:
a) jei ilgalaikės nepastebimo poveikio koncentracijos (angl. NOEC) arba EC10 vertė jūrų arba gėlavandeniams organizmams yra mažesnė kaip 0,01 mg/l;
b) jei cheminė medžiaga atitinka kancerogeniškumo (1A arba 1B kategorijos), lytinių ląstelių mutageniškumo (1A arba 1B kategorijos) arba toksiškumo reprodukcijai (1A, 1B arba 2 kategorijos) kriterijus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
c) jei yra kitų lėtinio toksiškumo įrodymų, nustatytų, jei medžiaga atitinka klasifikavimo kriterijus (specifinio toksiškumo konkrečiam organui po kartotinio poveikio (STOT RE 1 arba 2 kategorija) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008).
1.2. Labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos cheminės medžiagos
Cheminė medžiaga, atitinkanti 1.2.1 ir 1.2.2 skirsniuose nurodytus patvarumo ir bioakumuliacijos kriterijus, laikoma labai patvaria ir didelės bioakumuliacijos chemine medžiaga.
1.2.1. Patvarumas
Cheminė medžiaga atitinka didelio patvarumo kriterijų bet kuriuo iš šių atvejų:
a) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė jūros, gėlajame arba upės žiočių vandenyje – daugiau nei 60 dienų;
b) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė jūros, gėlojo arba upės žiočių vandens nuosėdose – daugiau nei 180 dienų;
c) jei jos skaidymo pusėjimo trukmė dirvožemyje – daugiau nei 180 dienų.
1.2.2. Bioakumuliacija
Cheminė medžiaga atitinka didelės bioakumuliacijos kriterijų, jei biokoncentracijos vandens gyvūnuose koeficientas yra didesnis kaip 5 000 .
2. PATVARUMO, DIDELIO PATVARUMO, BIOAKUMULIACIJOS, DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS IR TOKSIŠKUMO SAVYBIŲ PATIKRINIMAS IR VERTINIMAS
2.1 Registracija
Kad registracijos dokumentacijoje būtų nustatytos patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos cheminės medžiagos ir labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos cheminės medžiagos, registruotojas išnagrinėja informaciją, apibūdintą I priede ir šio priedo 3 skirsnyje.
Jei techninėje dokumentacijoje apie vieną ar daugiau sukeliamų pakitimų pateikiama tik tokia informacija, kuri privaloma pagal VII ir VIII priedus, patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo savybėms patikrinti reikalingą informaciją registruotojas išnagrinėja pagal šio priedo 3.1 skirsnį. Jei patikrinimo bandymų rezultatai ar kita informacija rodo, kad cheminei medžiagai gali būti būdingos patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo arba didelio patvarumo ir didelės bioakumuliacijos savybės, registruotojas surenka atitinkamą papildomą informaciją, nurodytą šio priedo 3.2 skirsnyje. Jei renkant reikšmingą papildomą informaciją reikėtų IX ar X prieduose nurodytos informacijos, registruotojas pateikia siūlymą atlikti bandymą. Jei procesas ir cheminės medžiagos naudojimo sąlygos atitinka XI priedo 3.2 skirsnio b arba c punktuose nustatytas sąlygas, papildomos informacijos galima neteikti, o cheminė medžiaga registracijos dokumentacijoje laikoma patvaria, bioakumuliacine ir toksiška chemine medžiaga arba labai patvaria bei didelės bioakumuliacijos chemine medžiaga. Papildomos informacijos patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo ir (arba) didelio patvarumo bei didelės bioakumuliacijos savybėms vertinti surinkti nereikia, jei atsižvelgiant į patikrinimo bandymo rezultatus ar kitą informaciją nėra pagrindo teigti, kad medžiaga turi patvarumo ar bioakumuliacijos savybių.
2.2. Autorizacija
Kad būtų nustatytos 57 straipsnio d punkte ir 57 straipsnio e punkte nurodytos cheminės medžiagos, išnagrinėjama atitinkama 3 skirsnyje apibūdinta registracijos dokumentacijos informacija ir kita turima informacija.
3. PATVARUMO, DIDELIO PATVARUMO, BIOAKUMULIACIJOS, DIDELĖS BIOAKUMULIACIJOS IR TOKSIŠKUMO SAVYBĖMS PATIKRINTI IR VERTINTI REIKALINGA INFORMACIJA
3.1 Patikrinimo informacija
Tikrinant patvarumo, didelio patvarumo, bioakumuliacijos, didelės bioakumuliacijos ir toksiškumo savybes 2.1 skirsnio antroje pastraipoje nurodytais atvejais nagrinėjama toliau nurodyta informacija; ta informacija gali būti nagrinėjama ir tikrinant patvarumo, didelio patvarumo, bioakumuliacijos, didelės bioakmuliacijos ir toksiškumo savybes pagal 2.2 skirsnį:
3.1.1 Patvarumo ir labai didelio patvarumo savybių nurodymas:
a) pagal VII priedo 9.2.1.1 skirsnį atliktų lengvo biologinio skaidomumo tyrimų rezultatai;
b) kitų patikrinimo bandymų (pavyzdžiui, padidinto lengvo biologinio skaidomumo bandymo, būdingojo biologinio skaidomumo bandymų) rezultatai;
c) pagal XI priedo 1.3 skirsnį atliktų biologinio skaidomumo taikant (Q)SAR modelius tyrimų rezultatai;
d) kita informacija, jei galima pagrįstai įrodyti jos tinkamumą ir patikimumą.
3.1.2 Bioakumuliacijos ir labai didelės bioakumuliacijos savybių nurodymas:
a) oktanolio ir vandens pasiskirstymo koeficientas, nustatytas eksperimentiniu būdu pagal VII priedo 7.8 skirsnį arba įvertintas pritaikius (Q)SAR modelius pagal XI priedo 1.3 skirsnį;
b) kita informacija, jei galima pagrįstai įrodyti jos tinkamumą ir patikimumą.
3.1.3 Toksiškumo savybių nurodymas:
a) trumpalaikio toksiškumo vandens aplinkai tyrimų pagal VII priedo 9.1 skirsnį ir VIII priedo 9.1.3 skirsnį rezultatai;
c) kita informacija, jei galima pagrįstai įrodyti jos tinkamumą ir patikimumą.
3.2 Vertinimo informacija
Patvarumo, didelio patvarumo, bioakumuliacijos, didelės bioakumuliacijos ir toksiškumo savybėms vertinti naudojant įrodomuosius duomenis apsvarstoma ši informacija:
3.2.1. Patvarumo arba labai didelio patvarumo savybių vertinimas:
a) simuliacinių skaidymo paviršiniuose vandenyse bandymų rezultatai;
b) simuliacinių skaidymo dirvožemyje bandymų rezultatai;
c) simuliacinių skaidymo nuosėdose bandymų rezultatai;
d) kita informacija, pavyzdžiui, praktinių tyrimų arba stebėsenos tyrimų informacija, jei galima pagrįstai įrodyti jos tinkamumą ir patikimumą.
3.2.2. Bioakumuliacijos arba labai didelės bioakumuliacijos savybių vertinimas:
a) biokoncentracijos arba bioakumuliacijos vandens organizmuose tyrimo rezultatai;
b) kita informacija apie bioakumuliacijos galimybes, jei galima pagrįstai įrodyti jos tinkamumą ir patikimumą, pavyzdžiui:
— bioakumuliacijos sausumos gyvūnuose tyrimo rezultatai,
— žmogaus organizmo skysčių ar audinių, tokių kaip kraujo, pieno ar riebalų, mokslinės analizės duomenys,
— nustatytas padidėjęs lygmuo biotoje, visų pirma nykstančių rūšių augaluose ir gyvūnuose arba pažeidžiamose populiacijose, palyginti su lygmeniu jas supančioje aplinkoje,
— lėtinio toksiškumo gyvūnams tyrimo rezultatai,
— cheminės medžiagos toksikokinetinių savybių vertinimas,
c) informacija apie cheminės medžiagos gebėjimą biologiškai koncentruotis maisto grandinėje, jei įmanoma, išreikštą biologinio koncentravimosi veiksniais ar koncentravimosi skirtinguose mitybos lygmenyse veiksniais.
3.2.3. Toksiškumo savybių vertinimas:
a) IX priedo 9.1.5 skirsnyje nurodyto ilgalaikio toksiškumo bestuburiams tyrimo rezultatai;
b) IX priedo 9.1.6 skirsnyje nurodyto ilgalaikio toksiškumo žuvims tyrimo rezultatai;
c) VII priedo 9.1.2 skirsnyje nurodyto vandens augalų augimo slopinimo tyrimo rezultatai;
d) duomenimis, kad cheminė medžiaga atitinka medžiagų klasifikavimo kriterijus ir yra klasifikuotina kaip 1A arba 1B kategorijos kancerogeninė medžiaga (priskirtos pavojaus frazės H350 arba H350i), lytinių ląstelių mutageniškumo 1A arba 1B kategorijos medžiaga (priskirta pavojaus frazė H340), 1A, 1B ir (arba) 2 kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga (priskirtos pavojaus frazės (H360, H360F, H360D, H360FD, H360Fd, H360fD, H361, H361f, H361d arba H361fd), kartotinių dozių toksiškumo konkrečiam organui 1 arba 2 kategorijos medžiaga (priskirta pavojaus frazė H372 arba H373) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008;
e) IX priedo 9.1.6 skirsnyje nurodyto ilgalaikio arba reprodukcinio toksiškumo paukščiams tyrimo rezultatai;
f) kita informacija, jei galima pagrįstai įrodyti jos tinkamumą ir patikimumą.
XIV PRIEDAS
AUTORIZUOTINŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
|
Įrašo Nr. |
Cheminė medžiaga |
57 straipsnyje nurodyta (-os) cheminei medžiagai būdinga (-os) savybė (-ės) |
Pereinamojo laikotarpio priemonės |
Naudojimo būdai arba jų kategorijos, kuriems netaikomi reikalavimai |
Peržiūros laikotarpiai |
|
|
Galutinis paraiškos pateikimo terminas (1) |
Saulėlydžio terminas (2) |
|||||
|
1. |
5-tert-butil-2,4,6-trinitro-m-ksilenas (Muskuso ksilenas) EB Nr.: 201–329–4 CAS Nr.: 81–15–2 |
vPvB |
2013 m. vasario 21 d. |
2014 m. rugpjūčio 21 d. |
— |
— |
|
2. |
4,4’-diamindifenilmetanas (MDA) EB Nr.: 202–974–4 CAS Nr.: 101–77–9 |
kancerogeninė (1B kategorija) |
2013 m. vasario 21 d. |
2014 m. rugpjūčio 21 d. |
— |
— |
|
3. |
Heksabromciklododekanas (HBCDD) EB Nr.:221–695–9, 247–148–4, CAS Nr.:3194–55–6 25637–99–4 alfa heksabromciklododekanas CAS Nr.: 134237–50–6, beta heksabromciklododekanas CAS Nr.: 134237–51–7 gama heksabromciklododekanas CAS Nr.: 134237–52–8 |
PBT |
2014 m. vasario 21 d. |
2015 m. rugpjūčio 21 d. |
— |
— |
|
4. |
Bis(2-etilheksil)ftalatas (DEHP) EC Nr.: 204–211–0 CAS Nr.: 117–81–7 |
toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2013 m. rugpjūčio 21 d. |
2015 m. vasario 21 d. |
Naudojimo pirminei vaistų pakuotei būdai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 726/2004, Direktyvoje 2001/82/EB ir (arba) Direktyvoje 2001/83/EB |
|
|
5. |
Benzilbutilftalatas (BBP) EC Nr.: 201–622–7 CAS Nr.: 85–68–7 |
toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2013 m. rugpjūčio 21 d. |
2015 m. vasario 21 d. |
Naudojimo pirminei vaistų pakuotei būdai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 726/2004, Direktyvoje 2001/82/EB ir (arba) Direktyvoje 2001/83/EB |
|
|
6. |
Dibutilftalatas (DBP) EC Nr.: 201–557–4 CAS Nr.: 84–74–2 |
toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2013 m. rugpjūčio 21 d. |
2015 m. vasario 21 d. |
Naudojimo pirminei vaistų pakuotei būdai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 726/2004, Direktyvoje 2001/82/EB ir (arba) Direktyvoje 2001/83/EB |
|
|
7. |
Diizobutilftalatas (DIBF) EC Nr.: 201-553-2 CAS Nr.: 84-69-5 |
toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2013 m. rugpjūčio 21 d. |
2015 m. vasario 21 d. |
— |
— |
|
8. |
Diarseno trioksidas EC Nr.: 215-481-4 CAS Nr.: 1327-53-3 |
kancerogeninė (1A kategorija) |
2013 m. lapkričio 21 d. |
2015 m. gegužės 21 d. |
— |
— |
|
9. |
Diarseno pentoksidas EC Nr.: 215-116-9 CAS Nr.: 1303-28-2 |
kancerogeninė (1A kategorija) |
2013 m. lapkričio 21 d. |
2015 m. gegužės 21 d. |
— |
— |
|
10. |
Švino chromatas EC Nr.: 231-846-0 CAS Nr.: 7758-97-6 |
kancerogeninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1A kategorija) |
2013 m. lapkričio 21 d. |
2015 m. gegužės 21 d. |
— |
— |
|
11. |
Geltonasis švino sulfochromatas (geltonasis pigmentas Nr. 34) EC Nr.: 215-693-7 CAS Nr.: 1344-37-2 |
kancerogeninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1A kategorija) |
2013 m. lapkričio 21 d. |
2015 m. gegužės 21 d. |
— |
— |
|
12. |
Raudonasis švino chromato molibdato sulfatas (raudonasis pigmentas Nr. 104) EC Nr.: 235-759-9 CAS Nr.: 12656-85-8 |
kancerogeninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1A kategorija) |
2013 m. lapkričio 21 d. |
2015 m. gegužės 21 d. |
|
|
|
13. |
Tris(2-chloretil) fosfatas (TCEF) EC Nr.: 204-118-5 CAS Nr.: 115-96-8 |
toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2014 m. vasario 21 d. |
2015 m. rugpjūčio 21 d. |
|
|
|
14. |
2,4-dinitrotoluenas (2,4 DNT) EC Nr.: 204-450-0 CAS Nr.: 121-14-2 |
kancerogeninė (1B kategorija) |
2014 m. vasario 21 d. |
2015 m. rugpjūčio 21 d. |
|
|
|
15. |
Trichloretilenas EB Nr.: 201-167-4 CAS Nr.: 79-01-6 |
kancerogeninė (1B kategorija) |
2014 m. spalio 21 d. |
2016 m. balandžio 21 d. |
— |
— |
|
16. |
Chromo trioksidas EB Nr.: 215-607-8 CAS Nr.: 1333-82-0 |
kancerogeninė (1A kategorija) mutageninė (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
— |
— |
|
17. |
Iš chromo trioksido gautos rūgštys ir jų oligomerai Grupė, kurią sudaro: chromo rūgštis EB Nr.: 231-801-5 CAS Nr.: 7738-94-5 dichromo rūgštis EB Nr.: 236-881-5 CAS Nr.: 13530-68-2 chromo rūgšties ir dichromo rūgšties oligomerai EB Nr.: dar nepriskirtas CAS Nr.: dar nepriskirtas |
kancerogeninė (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
— |
— |
|
18. |
Natrio dichromatas EB Nr.: 234-190-3 CAS Nr.: 7789-12-0 10588-01-9 |
kancerogeninė (1B kategorija) mutageninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
— |
— |
|
19. |
Kalio dichromatas EB Nr.: 231-906-6 CAS Nr.: 7778-50-9 |
kancerogeninė (1B kategorija) mutageninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
— |
— |
|
20. |
Amonio dichromatas EB Nr.: 232-143-1 CAS Nr.: 7789-09-5 |
kancerogeninė (1B kategorija) mutageninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
|
|
|
21. |
Kalio chromatas EB Nr.: 232-140-5 CAS Nr.: 7789-00-6 |
kancerogeninė (1B kategorija) mutageninė (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
|
|
|
22. |
Natrio chromatas EB Nr.: 231-889-5 CAS Nr.: 7775-11-3 |
kancerogeninė (1B kategorija) mutageninė (1B kategorija) toksiška reprodukcijai (1B kategorija) |
2016 m. kovo 21 d. |
2017 m. rugsėjo 21 d. |
|
|
|
23. |
Formaldehidas, oligomerinis reakcijos su anilinu (techninis MDA) produktas EB Nr.: 500–036–1 CAS Nr.: 25214–70–4 |
kancerogeninė (1B kategorija) |
2016 m. vasario 22 d. |
2017 m. rugpjūčio 22 d. |
— |
— |
|
24. |
Arseno rūgštis EB Nr.: 231–901–9 CAS Nr.: 7778–39–4 |
kancerogeninė (1 A kategorija) |
2016 m. vasario 22 d. |
2017 m. rugpjūčio 22 d. |
— |
— |
|
25. |
Bis(2-metoksietil)eteris (diglimas) EB Nr.: 203–924–4 CAS Nr.: 111–96–6 |
toksiška reprodukcijai (1 B kategorija) |
2016 m. vasario 22 d. |
2017 m. rugpjūčio 22 d. |
— |
— |
|
26. |
1,2-dichloretanas (EDC) EB Nr.: 203–458–1 CAS Nr.: 107–06–2 |
kancerogeninė (1 B kategorija) |
2016 m. gegužės 22 d. |
2017 m. lapkričio 22 d. |
— |
— |
|
27. |
2,2′-dichlor-4,4′metilen-dianilinas (MOCA) EB Nr.: 202–918–9 CAS Nr.: 101–14–4 |
kancerogeninė (1 B kategorija) |
2016 m. vasario 22 d. |
2017 m. lapkričio 22 d. |
— |
— |
|
28. |
dichromo tri(chromatas) EB Nr.: 246–356–2 CAS Nr.: 24613–89–6 |
kancerogeninė (1 B kategorija) |
2017 m. liepos 22 d. |
2019 m. sausio 22 d. |
— |
— |
|
29. |
Stroncio chromatas EB Nr.: 232–142–6 CAS Nr.: 7789–06–2 |
kancerogeninė (1 B kategorija) |
2017 m. liepos 22 d. |
2019 m. sausio 22 d. |
— |
— |
|
30. |
Kalio hidroksioktaoksodicinkatdichromatas EB Nr.: 234–329–8 CAS Nr.: 11103–86–9 |
kancerogeninė (1 A kategorija) |
2017 m. liepos 22 d. |
2019 m. sausio 22 d. |
— |
— |
|
31. |
Pentacinko chromatas oktahidroksidas EB Nr.: 256–418–0 CAS Nr.: 49663–84–5 |
kancerogeninė (1 A kategorija) |
2017 m. liepos 22 d. |
2019 m. sausio 22 d. |
— |
— |
|
(1) Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii įtraukoje nurodyta data. (2) Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 58 straipsnio 1 dalies c punkto i įtraukoje nurodyta data. |
||||||
XV PRIEDAS
DOKUMENTACIJOS
I. ĮVADAS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
Šiame priede nustatyti bendrieji principai rengti dokumentacijas, skirtas pasiūlyti ir pagrįsti:
▼M3 —————
— cheminių medžiagų identifikavimą kaip CMR, PBT, vPvB arba lygiavertį susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis pagal 59 straipsnį,
— cheminių medžiagų gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo Bendrijoje apribojimus.
Rengiant šiame priede nurodytą dokumentaciją, taikomos atitinkamų I priedo dalių nuostatos.
Dokumentacijose nagrinėjama visa registracijos dokumentacijose pateikiama informacija, be to, galima naudoti kitą turimą informaciją. Tuo atveju, jei informacija apie pavojingumą Agentūrai nebuvo pateikta, į dokumentaciją įtraukiama išsami tyrimų santrauka.
II. DOKUMENTACIJOS TURINYS
▼M3 —————
2. Cheminės medžiagos nustatymo kaip CMR, PBT, vPvB arba lygiavertį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos pagal 59 straipsnį dokumentacija
Pasiūlymas
Pasiūlyme pateikiama atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) tapatybė ir tai, ar siūloma nustatyti, kad ji yra CMR cheminė medžiaga pagal 56 straipsnio a, b arba c punktus, PBT cheminė medžiaga pagal 57 straipsnio d punktą, vPvB cheminė medžiaga pagal 57 straipsnio e punktą ar lygiavertį susirūpinimą kelianti cheminė medžiaga pagal 57 straipsnio f punktą.
Pagrindimas
Atliekamas turimos informacijos apie PBT chemines medžiagas pagal 57 straipsnio d punktą ir vPvB chemines medžiagas pagal 57 straipsnio e punktą palyginimas su XIII priede nustatytais kriterijais, arba įvertinamas pavojingumas ir atliekamas palyginimas su 57 straipsnio f punktu pagal atitinkamas I priedo 1-4 skirsnių dalis. Tai pateikiama I priede nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma.
Informacija apie poveikius, alternatyvias chemines medžiagas ir riziką
Pateikiama turima informacija apie naudojimą ir poveikį bei informacija apie alternatyvias chemines medžiagas ir technologijas.
3. Apribojimų pasiūlymo dokumentacijos
Pasiūlymas
Pasiūlyme nurodoma cheminės medžiagos tapatybė ir siūlomi gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimai bei pagrindimo santrauka.
Informacija apie pavojingumą ir riziką
Su apribojimu siejama rizika apibūdinama remiantis pavojingumo ir rizikos įvertinimu pagal atitinkamas I priedo dalis ir pateikiama tame priede nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma.
Pateikiami įrodymai, kad taikomų rizikos valdymo priemonių (įskaitant tas, kurios nustatytos registracijos dokumentacijose pagal 10-14 straipsnių nuostatas) nepakanka.
Informacija apie alternatyvas
Pateikiama informacija apie alternatyvias chemines medžiagas ir technologijas, įskaitant:
— informaciją apie riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, susijusią su alternatyvių cheminių medžiagų gamyba ir naudojimu,
— jų buvimą, įskaitant laiko terminus,
— techninį ir ekonominį įgyvendinamumą.
Apribojimų Bendrijos lygiu pagrindimas
Pagrindžiama, kad:
— būtini veiksmai Bendrijos lygiu,
— apribojimas yra tinkamiausia priemonė Bendrijos mastu, kuri vertinama taikant šiuos kriterijus:
—
i) veiksmingumo: apribojimas turi būti nukreiptas į konkrečias nustatytą riziką keliančias pasekmes ar poveikį ir gali per pagrįstą laikotarpį sumažinti šią riziką iki priimtino lygio bei turi būti proporcingas rizikai;
ii) praktiškumo: apribojimą turi būti įmanoma įgyvendinti, kontroliuoti vykdymą ir valdyti;
iii) stebimumo: turi būti įmanoma stebėti siūlomo apribojimo įgyvendinimo rezultatus.
Socialinis ir ekonominis vertinimas
Siūlomo apribojimo socialinis ir ekonominis poveikis gali būti analizuojamas atsižvelgiant į XVI priedą. Šiuo tikslu siūlomo apribojimo grynoji nauda žmonių sveikatai ir aplinkai gali būti palyginta su jo grynosiomis sąnaudomis, kurios tenka gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams, platintojams, vartotojams ir visai visuomenei.
Informacija apie konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais
Į dokumentacijas įtraukiama informacija apie tai, ar buvo konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir kaip buvo atsižvelgta į jų nuomonę.
XVI PRIEDAS
SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ ANALIZĖ
Šiame priede pateikiama informacija, kuria gali naudotis pateikiantieji socialinę ir ekonominę analizę (SEA) kartu su paraiška autorizacijai gauti, kaip nurodyta 62 straipsnio 5 dalies a punkte, arba ryšium su siūlomu apribojimu, kaip nurodyta 69 straipsnio 6 dalies b punkte.
Agentūra parengia SEA parengimo gaires. SEA arba ją papildanti medžiaga pateikiama Agentūros nustatyta forma pagal 111 straipsnį.
Tačiau dėl SEA arba ją papildančios medžiagos išsamumo bei apimties sprendžia paraiškos autorizacijai gauti teikėjas arba, jei siūlomas apribojimas, suinteresuota šalis. Pateikta informacija gali nagrinėti visų lygių socialinį ir ekonominį poveikį.
SEA gali būti nagrinėjama:
— suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos pasekmės pareiškėjui (-ams) arba, jei siūlomas apribojimas, pasekmės pramonei (pvz., gamintojams ir importuotojams). Pasekmės visiems kitiems tiekimo grandinės dalyviams, tolesniems naudotojams ir susijusioms įmonėms, t. y. ekonominis poveikis, pvz., investicijoms, moksliniams tyrimams bei plėtrai, vienkartinėms ar einamosioms išlaidoms (pvz., reikalavimų vykdymas, pereinamojo laikotarpio priemonės, esamų procesų pakeitimas, ataskaitų ir stebėsenos sistemos, naujos technologijos įdiegimas ir pan.) atsižvelgiant į bendras rinkos ir technologijos tendencijas,
— suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos ar siūlomo apribojimo poveikis vartotojams. Pavyzdžiui, produktų kainos, jų sudėties, kokybės ar veikimo pokyčiai, galimybė produktus įsigyti, vartotojų pasirinkimas, taip pat ir poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, kiek tai veikia vartotojus,
— suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos ar siūlomo apribojimo socialinės pasekmės. Pavyzdžiui, įtaka darbo garantijoms ir užimtumui,
— alternatyvių cheminių medžiagų ir (arba) technologijų buvimas, tinkamumas ir techninis įgyvendinamumas bei jų ekonominės pasekmės, taip pat informacija apie technologinių pokyčių atitinkamame pramonės sektoriuje (-iuose) rodiklius bei potencialą. Teikiant paraišką autorizacijai gauti, nagrinėjamos socialinės ir (arba) ekonominės turimų alternatyvų naudojimo pasekmės,
— suteiktos arba nesuteiktos autorizacijos arba siūlomo apribojimo platesnės pasekmės prekybai, konkurencijai ir ekonominiam vystymuisi (ypač MVĮ ir trečiosioms valstybėms). Tai gali apimti vietos, regioninius, nacionalinius ar tarptautinius aspektus,
— siūlomo apribojimo atveju — pasiūlymai dėl reglamentuojančių ar nereglamentuojančių priemonių, kuriomis galima pasiekti siūlomo apribojimo tikslą (čia atsižvelgiama į galiojančius teisės aktus). Tai turėtų apimti alternatyvių rizikos valdymo priemonių veiksmingumo ir su jomis susijusių sąnaudų įvertinimą,
— siūlomo apribojimo ar nesuteiktos autorizacijos atveju — siūlomo apribojimo nauda žmonių sveikatai ir aplinkai bei socialinė ir ekonominė nauda. Pavyzdžiui, nauda darbuotojų sveikatai ir aplinkai, bei šios naudos pasiskirstymas, pavyzdžiui, geografiniu požiūriu arba pagal gyventojų grupes,
— SEA taip pat gali nagrinėti kitus klausimus, kuriuos pareiškėjas (-ai) arba suinteresuota šalis laiko svarbiais.
XVII PRIEDAS
TAM TIKRŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ IR GAMINIŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI BEI NAUDOJIMO APRIBOJIMAI
|
1 skiltis Medžiagos, medžiagų grupės arba mišinio pavadinimas |
2 skiltis Apribojimo sąlygos |
|
1. Polichlorintieji terfenilai (PCT) |
Negali būti tiekiami rinkai arba naudojami: — kaip medžiagos, — mišiniuose, įskaitant naudotas alyvas, arba įrangoje, jei koncentracija didesnė nei 50 mg/kg (0,005 % masės). |
|
2. Chloretenas (vinilo chloridas) CAS Nr. 75–01–4 EB Nr. 200–831–0 |
Jokiais tikslais negali būti naudojamas kaip aerozolinis propelentas. Propelento turintys aerozolių balionėliai negali būti tiekiami rinkai. |
|
►M3
|
1. Nenaudojami gaminant: — dekoratyvinius gaminius, kurie skirti apšvietimui arba skirtingų fazių spalvų efektams, pavyzdžiui, dekoratyvines lempas ir pelenines, — pokštams ir išdaigoms skirtus daiktus, — žaidimus, kuriuose dalyvauja vienas arba daugiau dalyvių, arba kitus gaminius, kurie skirti žaidimui, net jei jie yra dekoratyvinio pobūdžio. 2. 1 dalies reikalavimų neatitinkančių gaminių neleidžiama tiekti rinkai. 3. Neleidžiama tiekti rinkai, jeigu juose yra dažančių medžiagų, nebent jų reikia dėl fiskalinių priežasčių, arba kvapiųjų medžiagų, arba abiejų rūšių medžiagų, jeigu: — juos galima naudoti kaip tiekti plačiajai visuomenei skirtų dekoratyvinių žibalinių lempų kurą, ir — jie kelia pavojų jų įkvėpus ir yra ženklinami žymeniu R65 arba H304. 4. Tiekti plačiajai visuomenei skirtų žibalinių dekoratyvinių lempų neleidžiama tiekti rinkai, jeigu jos neatitinka Dekoratyvinių žibalinių lempų Europos standarto (EN 14059), kurį priėmė Europos standartizacijos komitetas (CEN). 5. Nepažeisdami kitų Bendrijos nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, įgyvendinimo prieš tiekdami juos rinkai tiekėjai užtikrina, kad būtų laikomasi šių reikalavimų: a) turintis R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirtas žibalas matomai, įskaitomai ir nenutrinamai ženklinamas šiuo užrašu: „Šio skysčio pripildytas lempas laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje“; o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. – „Gurkšnelis žibalo – ar vien tik lempos dagčio čiulpimas – plaučius gali pažeisti taip, kad gali kilti grėsmė gyvybei“; b) turintis R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirtas degusis kepsninių skystis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įskaitomai ir nenutrinamai ženklinamas šiuo užrašu: „Gurkšnelis degiojo kepsninių skysčio plaučius gali pažeisti taip, kad gali kilti grėsmė gyvybei“; c) turintys R65 arba H304 žymenį ir tiekti plačiajai visuomenei skirti žibalas ir degusis kepsninių skystis nuo 2010 m. gruodžio 1 d. išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė kaip 1 litras. 6. Ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 1 d. Komisija Europos cheminių medžiagų agentūros paprašo, kad laikydamasi šio reglamento 69 straipsnio agentūra parengtų dokumentus, kad, jeigu reikia, būtų uždrausti R65 arba H304 žymeniu paženklinti ir tiekti plačiajai visuomenei skirti degusis kepsninių skystis ir dekoratyvinių lempų kuras. 7. Žymeniu R65 arba H304 paženklintus žibalą ir degųjį kepsninių skystį pirmą kartą rinkai tiekiantys fiziniai ir juridiniai asmenys iki 2011 m. gruodžio 1 d., o vėliau – kasmet, atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai perduoda duomenis apie pakaitalus žymeniu R65 arba H304 paženklintiems žibalui ir degiajam kepsninių skysčiui. Valstybės narės šiuos duomenis pateikia Komisijai. |
|
4. Tri(2,3-dibrompropil) fosfatas CAS Nr. 126–72–7 |
1. Negali būti naudojamas tekstilės gaminiuose, pvz., drabužiuose, apatiniuose drabužiuose bei skalbiniuose, skirtuose liestis su oda. 2. Gaminiai, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. |
|
5. Benzenas CAS Nr. 71–43–2 EB Nr. 200–753–7 |
1. Negali būti naudojamas žaisluose arba jų dalyse, jei laisvojo benzeno koncentracija juose didesnė nei 5 mg/kg (0,0005 %) žaislo arba jo dalies masės. 2. Žaislai arba jų dalys, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. 3. Negali būti tiekiami rinkai arba naudojami — kaip medžiaga, — kaip kitų medžiagų sudedamoji dalis arba mišiniuose, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė. 4. Tačiau 3 punktas netaikomas: a) variklių kurui, kuriam taikoma Direktyva 98/70/EB; |
|
6. Asbesto pluoštai a) krokidolitas CAS Nr. 12001–28–4 b) amozitas CAS Nr. 12172–73–5 c) antofilitas CAS Nr. 77536–67–5 d) aktinolitas CAS Nr. 77536–66–4 e) tremolitas CAS Nr. 77536–68–6 f) chrizolitas CAS Nr. 12001–29–5 CAS Nr. 132207–32–0 |
►M36
|
|
7. Tri(aziridinil)fosfinoksidas CAS Nr. 545–55–1 EB Nr. 208–892–5 |
1. Negali būti naudojamas tekstilės gaminiuose, pvz., drabužiuose, apatiniuose drabužiuose bei skalbiniuose, skirtuose liestis su oda. 2. Gaminiai, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. |
|
8. Polibrominti bifenilai (PBB) CAS Nr. 59536–65–1 |
1. Negali būti naudojamas tekstilės gaminiuose, pvz., drabužiuose, apatiniuose drabužiuose bei skalbiniuose, skirtuose liestis su oda. 2. Gaminiai, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. |
| 9. a) muilo medžio (kilajos) žievės milteliai (Quillaja saponaria) ir saponinų turintys jų dariniai CAS Nr. 68990–67–0 EB 273–620–4 b) Helleborus viridis ir Helleborus niger šaknų milteliai c) Veratrum album ir Veratrum nigrum šaknų milteliai d) benzidinas ir (arba) jo dariniai CAS Nr. 92–87–5 EB Nr. 202–199–1 e) o-nitrobenzaldehidas CAS Nr. 552–89–6 EB Nr. 209–025–3 f) medžio milteliai |
1. Negali būti naudojami juokžaisliuose ir pokštams skirtuose daiktuose arba tokios paskirties mišiniuose ar gaminiuose, pvz., kaip čiaudulinių miltelių ir dvokiančių dujų balionų sudedamoji dalis. 2. Juokžaisliai ir pokštams skirti daiktai, arba tokios paskirties mišiniai ar gaminiai, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. 3. Tačiau 1 ir 2 punktai netaikomi dvokiančių dujų balionams, kuriuose yra mažiau kaip 1,5 ml skysčio. |
| 10. a) amonio sulfidas CAS Nr. 12135–76–1 EB Nr. 235–223–4 b) amonio hidrosulfidas CAS Nr. 12124–99–1 EB Nr. 235–184–3 c) amonio polisulfidas CAS Nr. 9080–17–5 EB Nr. 232–989–1 |
1. Negali būti naudojami juokžaisliai ir pokštams skirtuose daiktuose arba tokios paskirties mišiniuose ar gaminiuose, pvz., kaip čiaudulinių miltelių ir dvokiančių dujų balionų sudedamoji dalis. 2. Juokžaisliai ir pokštams skirti daiktai, arba tokios paskirties mišiniai ar gaminiai, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. 3. Tačiau 1 ir 2 punktai netaikomi dvokiančių dujų balionams, kuriuose yra mažiau kaip 1,5 ml skysčio. |
|
11. Lakieji bromacto rūgščių esteriai: a) metilbromacetatas CAS Nr. 96–32–2 EB Nr. 202–499–2 b) etilbromacetatas CAS Nr. 105–36–2 EB Nr. 203–290–9 c) propilbromacetatas CAS Nr. 35223–80–4 d) butilbromacetatas CAS Nr. 18991–98–5 EB Nr. 242–729–9 |
1. Negali būti naudojami juokžaisliuose ir pokštams skirtuose daiktuose arba tokios paskirties mišiniuose ar gaminiuose, pvz., kaip čiaudulinių miltelių ir dvokiančių dujų balionų sudedamoji dalis. 2. Juokžaisliai ir pokštams skirti daiktai, arba tokios paskirties mišiniai ar gaminiai, neatitinkantys 1 punkto sąlygų, negali būti tiekiami rinkai. 3. Tačiau 1 ir 2 punktai netaikomi dvokiančių dujų balionams, kuriuose yra mažiau kaip 1,5 ml skysčio. |
|
12. 2-naftilaminas CAS Nr. 91–59–8 EB Nr. 202–080–4 ir jo druskos 13. Benzidinas CAS Nr. 92–87–5 EB Nr. 202–199–1 ir jo druskos 14. 4-nitrobifenilas CAS Nr. 92–93–3 Einecs EB Nr. 202–204–7 15. 4-aminobifenilas, ksenilaminas CAS Nr. 92–67–1 Einecs EB Nr. 202–177–1 ir jo druskos |
12–15 įrašams taikoma: Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jei koncentracija didesnė nei 0,1 % masės. |
|
16. Švino karbonatai: a) neutralus bevandenis karbonatas (PbCO3) CAS Nr. 598–63–0 EB Nr. 209–943–4 b) trišvino bikarbonato dihidroksidas 2 PbCO3-Pb(OH)2 CAS Nr. 1319–46–6 EB Nr. 215–290–6 |
Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiagos ar mišinys skirtas naudoti kaip dažai.
►M20
|
|
17. Švino sulfatai: a) PbSO4 CAS Nr. 7446–14–2 EB Nr. 231–198–9 b) Pbx SO4 CAS Nr. 15739–80–7 EB Nr. 239–831–0 |
Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiagos ar mišinys skirtas naudoti kaip dažai.
►M20
|
|
18. Gyvsidabrio junginiai |
Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiaga ar mišinys skirtas: a) apsaugoti nuo užsiteršimo mikroorganizmais, augalais ar gyvūnais: — laivų korpusus, — narvus, plūdes, tinklus ir kitus įtaisus ar įrangą, naudojamą žuvų ar kiaukutinių auginimui, — bet kokius visai ar iš dalies panardinamus įtaisus ar įrangą; b) medienai apsaugoti; c) labai patvariems pramoniniams audiniams ir jų gamybai skirtiems siūlams impregnuoti; d) pramoniniam vandeniui, nepriklausomai nuo jo paskirties, valyti. |
|
18a. Gyvsidabris CAS Nr. 7439–97–6 EB Nr. 231–106–7 |
1. Negali būti tiekiamas rinkai: |
|
19. Arseno junginiai |
1. Negali būti tiekiami rinkai arba naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiaga ar mišinys skirtas apsaugoti nuo užsiteršimo mikroorganizmais, augalais ar gyvūnais: — laivų korpusus, — narvus, plūdes, tinklus ir kitus įtaisus ar įrangą, naudojamą žuvų ar kiaukutinių auginimui, — bet kokius visai ar iš dalies panardinamus įtaisus ar įrangą. 2. Negali būti tiekiami rinkai arba naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiaga ar mišinys skirtas pramonėje naudojamiems vandenims apdoroti, nepriklausomai nuo jų paskirties. 3. Negali būti naudojami medienai apsaugoti. Be to, taip apdorota mediena negali būti tiekiama rinkai. 4. Nukrypstant nuo 3 punkto: a) medžiagos ar mišiniai medienai apsaugoti gali būti naudojami tik pramoniniuose vakuuminiuose arba slėginiuose įrenginiuose, skirtuose medienai impregnuoti, jeigu šios medžiagos ar mišiniai yra C tipo neorganinių vario, chromo, arseno (CCA) junginių tirpalai ir jeigu juos leidžiama naudoti pagal Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio 1 dalį. Taip apdorota mediena negali būti tiekiama rinkai, jeigu impregnantas nėra visiškai fiksuotas. b) pagal a papunktį pramonės įrenginiuose CCA tirpalu apdorota mediena gali būti parduodama profesionaliam arba pramoniniam naudojimui, jeigu yra užtikrintas medienos struktūrinis vientisumas, kad nekiltų pavojus žmonių ar gyvulių saugai, ir jeigu per medienos naudojimo laikotarpį mažai tikėtina, jog visuomenė turėtų odos sąlytį su tokia mediena. Taip apdorota mediena yra skirta naudoti: — kaip visuomeninių ir žemės ūkio pastatų, įstaigų ir pramoninių patalpų statybinė mediena, — tiltams ir tiltų statybos darbams, — kaip statybinė mediena gėlo vandens zonose ir sūriuose vandenyse, pvz., prieplaukoms arba tiltams, — užtvaroms nuo triukšmo, — apsisaugant nuo griūties, — greitkelių apsaugos užtvaroms ir barjerams, — gyvulių spygliuotos vielos aptvarų atramoms, pagamintoms iš apvaliosios medienos be žievės, — žemės sulaikymo konstrukcijoms, — elektros perdavimo ir telekomunikacijų stulpams, — požeminio geležinkelio pabėgiams. c) nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo taikymo, tiekėjai užtikrina, kad visa apdorota mediena, prieš ją pateikiant rinkai, būtų atskirai ženklinama, etiketėje nurodant: „Skirta naudoti tik pramoninėje ir profesionaliems naudotojams, turi arseno“. Be to, visa supakuota rinkai pateikta mediena ženklinama etikete „Naudodami šią medieną mūvėkite pirštines. Pjaudami ar kitaip apdorodami šią medieną naudokite nuo dulkių apsaugančią kaukę ir apsauginius akinius. Šios medienos atliekos įgaliotoje įmonėje tvarkomos kaip pavojingos atliekos“. d) a papunktyje nurodyta apdorota mediena negali būti naudojama: — gyvenamosios ar buitinės paskirties konstrukcijose, nepriklausomai nuo jų paskirties, — ten, kur galimas pakartotinis jos sąlytis su oda, — jūrų vandenyse, — žemės ūkyje, išskyrus gyvulių aptvarų atramas ir b papunktyje nurodytas panaudojimo statybai ir konstrukcijoms sritis, — ten, kur galimas apdorotos medienos sąlytis su tarpiniais ar galutiniais produktais, skirtais žmonių maistui ir (arba) gyvūnų pašarui. 5. Arseno junginiais apdorota mediena, Bendrijoje naudota iki 2007 m. rugsėjo 30 d. arba rinkai pateikta pagal 4 punktą, gali būti palikta rinkoje ir toliau būti naudojama iki naudojimo laikotarpio pabaigos. 6. Mediena, apdorota C tipo CCA, Bendrijoje naudota iki 2007 m. rugsėjo 30 d. arba rinkai pateikta pagal 4 punktą: — gali būti naudojama arba iš naujo naudojama laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų, — gali būti tiekiama rinkai laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų. 7. Valstybės narės kitų tipų CCA tirpalais apdorotą medieną, Bendrijoje naudotą iki 2007 m. rugsėjo 30 d., gali leisti: — naudoti arba iš naujo panaudoti laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų, — tiekti rinkai laikantis 4 punkto b, c ir d papunkčiuose išvardytų sąlygų. |
|
20. Organiniai alavo junginiai |
1. Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiaga ar mišinys veikia kaip biocidai laisvo jungimosi dažuose. — vienkomponenčiams ir dvikomponenčiams kambario temperatūros vulkanizacijos sandarikliams (RTV-1 ir RTV-2 sandarikliams) ir klijams, — dažams ir gruntams, kurių sudėtyje yra DBT junginių, kurie naudojami ant gaminių veikia kaip katalizatoriai, — atskirai arba iš kieto PVC koekstruzijos būdu pagamintiems minkštiems polivinilchlorido (PVC) profiliuočiams, — lauke naudoti skirtoms medžiagoms, padengtoms PVC, kurio sudėtyje yra DBT junginių, kurie veikia kaip stabilizatoriai, — lauko lietvamzdžiams, nutekamiesiems vamzdžiams ir jų jungiamosioms detalėms, taip pat stogų ir fasadų dengiamosioms medžiagoms. d) Taikant išimtį, a ir b punktai netaikomi medžiagoms ir gaminiams, reglamentuojamiems Reglamentu (EB) Nr. 1935/2004. 6. Dioktilalavo (DOT) junginiai a) Dioktilalavo (DOT) junginiai nuo 2012 m. sausio 1 d. nenaudojami šiuose tiekti plačiajai visuomenei ar jai naudoti skirtuose gaminiuose, jei jų koncentracija gaminyje arba jo dalyje yra didesnė kaip 0,1 % alavo masės: — tekstilės gaminiuose, skirtuose liestis su oda, — pirštinėse, — avalynėje ar avalynės dalyse, skirtose liestis su oda, — sienų ir grindų dangoje, — vaikų priežiūros gaminiuose, — moterų higienos produktuose, — sauskelnėse, — dvikomponenčiame kambario temperatūros vulkanizacijos formavimo reikmenų rinkinyje (RTV-2 formavimo reikmenų rinkinyje). b) Gaminiai, neatitinkantys a punkto, nuo 2012 m. sausio 1 d. netiekiami rinkai, išskyrus gaminius, kurie Bendrijoje buvo naudojami iki minėtos dienos. ◄ |
|
21. di-μ-okso-di-n-butilstaniohidroksiboranas, alavo dibutilhidroboratas C8H19BO3Sn (DBB) CAS Nr. 75113–37–0 EB Nr. 401–040–5 |
Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiaga ar mišiniuose, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė. Tačiau pirmas punktas netaikomas šiai medžiagai (DBB) arba jos turintiems mišiniams, jei jie skirti vien tik gaminiams, kuriuose šios medžiagos koncentracija nebebus lygi arba didesnė nei 0,1 %, gaminti. |
|
22. Pentachlorfenolis CAS Nr. 87–86–5 EB Nr. 201–778–6 ir jo druskos bei esteriai |
Negali būti tiekiamas rinkai arba naudojamas — kaip medžiaga, — kaip kitų medžiagų sudedamoji dalis arba mišiniuose, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė. |
|
23. Kadmis CAS Nr. 7440–43–9 EB Nr. 231–152–8 ir jo junginiai |
Šiame įraše skliaustuose nurodyti kodai ir skyriai yra Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytų Bendrojo muitų tarifo tarifų ir statistinės nomenklatūros kodai ir skyriai (1).
►M13
— vinilchlorido polimerų arba kopolimerų (PVC) [3904 10] [3904 21] — poliuretano (PUR) [3909 50] — mažo tankio polietileno (LDPE), išskyrus mažo tankio polietileną, naudojamą dažytam pradiniam mišiniui gaminti [3901 10] — celiuliozės acetato (CA) [3912 11] — celiuliozės acetatbutirato (CAB) [3912 11] — epoksidinių dervų [3907 30] — melaminformaldehidinių (MF) dervų [3909 20] — karbamidinių (UF) dervų [3909 10] — nesočiųjų poliesterių (UP) [3907 91] — polietilentereftalato (PET) [3907 60] — polibutilentereftalato (PBT) — skaidriojo (bendrosios paskirties) polistireno [3903 11] — akrilonitrilmetilmetakrilato (AMMA) — skersinio ryšio polietileno (VPE) — smūgiui atsparaus polistireno — polipropileno (PP) [3902 10] Mišiniai ir gaminiai iš pirmiau išvardytų plastikinių medžiagų netiekiami rinkai, jeigu kadmio koncentracija (išreikšta kaip Cd metalas) yra ne mažesnė nei 0,01 % plastikinės medžiagos masės. Išimties tvarka antra pastraipa netaikoma gaminiams, pateiktiems rinkai iki 2011 m. gruodžio 10 d. Pirma ir antra pastraipos taikomos nepažeidžiant Tarybos direktyvos 94/62/EB (13) ir pagal ją priimtų teisės aktų. Pagal 69 straipsnį iki 2012 m. lapkričio 19 d. Komisija paprašys Europos cheminių medžiagų agentūros parengti XV priedo reikalavimus atitinkantį dokumentų rinkinį, kad būtų įvertinta, ar turėtų būti apribotas kadmio ir jo junginių naudojimas kitose plastikinėse medžiagose, nei išvardytos 1 papunktyje. ►M34 2. Nenaudojamas arba nepateikiamas rinkai dažuose, kurių kodai [3208 ] [3209 ], jei jo koncentracija (išreikšta kaip Cd metalas) yra lygi arba didesnė nei 0,01 % masės. Dažuose, kurių kodai [3208 ] [3209 ], kuriuose cinko kiekis viršija 10 % dažų masės, kadmio koncentracija (išreikšta kaip Cd metalas) nėra lygi ar didesnė nei 0,1 % masės. Dažyti gaminiai nepateikiami rinkai, jeigu kadmio koncentracija (išreikšta kaip Cd metalas) yra lygi ar didesnė nei 0,1 % dažų ant dažyto gaminio masės. ◄ 3. Išimties tvarka 1 ir 2 punktai saugos sumetimais netaikomi gaminiams, nudažytiems mišiniais, kuriuose yra kadmio. 4. Išimties tvarka 1 punktas netaikomas: — mišiniams, pagamintiems iš PVC atliekų (toliau – perdirbtas PVC), — mišiniams ir gaminiams, kuriuose yra perdirbto PVC, jeigu kadmio koncentracija juose (išreikšta kaip Cd metalas) neviršija 0,1 % plastikinės medžiagos masės kieto PVC gaminiuose: —a) statyboms skirtuose profiliuose ir kietuose lakštuose; b) duryse, languose, langinėse, sienose, žaliuzėse, tvorose ir stogo latakuose; c) grindų ir terasų dangose; d) kabelių kanaluose; e) negeriamojo vandens vamzdžiuose, jeigu perdirbtas PVC naudojamas viduriniame daugiasluoksnio vamzdžio sluoksnyje ir yra visiškai padengtas naujai pagamintu PVC pagal pirmiau išdėstytą 1 punktą. Tiekėjai užtikrina, kad prieš pirmą kartą pateikiant rinkai mišinius ir gaminius, kuriuose yra perdirbto PVC, jie yra matomai, įskaitomai ir nenutrinamai ženklinami užrašu „Sudėtyje yra perdirbto PVC“ arba šia piktograma: 
Pagal šio reglamento 69 straipsnį 4 punkte numatyta išimtis bus peržiūrėta, visų pirma siekiant iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumažinti kadmio ribinę vertę ir pakartotinai įvertinti a–e punktuose išvardytiems gaminiams taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą. ◄ 5. Šiame įraše „kadmio danga“ – bet koks metalinio paviršiaus padengimas metalinio kadmio apnaša ar sluoksniu. Negali būti naudojamas kaip kadmio danga ant metalinių gaminių ar ant gaminių sudedamųjų dalių, jei jie naudojami toliau išvardytuose sektoriuose (srityse): a) įranga ir mechanizmai: — maisto gamybos [8210] [8417 20] [8419 81] [8421 11] [8421 22] [8422] [8435] [8437] [8438] [8476 11] — žemės ūkio [8419 31] [8424 81] [8432] [8433] [8434] [8436] — šaldymo ir užšaldymo [8418] — spausdinimo ir knygų rišimo [8440] [8442] [8443] b) įranga ir mechanizmai, skirti gaminti: — namų ūkio prekes [7321] [8421 12] [8450] [8509] [8516] — baldus [8465] [8466] [9401] [9402] [9403] [9404] — sanitarinę įrangą [7324] — centrinio šildymo ir oro kondicionavimo įrangą [7322] [8403] [8404] [8415] Visais atvejais, neatsižvelgiant į jų panaudojimą ar numatytą galutinę paskirtį, draudžiama tiekti rinkai kadmiu dengtus gaminius arba gaminių sudedamąsias dalis, naudojamus pirmesniuose a ir b punktuose išvardytuose sektoriuose (srityse), ir gaminius, pagamintus pirmesniame b punkte išvardytuose sektoriuose. 6. 5 punkte nurodytos nuostatos taip pat taikomos kadmiu dengtiems gaminiams arba tokių gaminių sudedamosioms dalims, jei jie naudojami tolesniuose a ir b punktuose išvardytuose sektoriuose (srityse), ir gaminiams, pagamintiems tolesniame b punkte išvardytuose sektoriuose: a) įranga ir mechanizmai, skirti gaminti: — popierių ir kartoną [8419 32] [8439] [8441] tekstilės gaminius ir drabužius [8444] [8445] [8447] [8448] [8449] [8451] [8452] b) įranga ir mechanizmai, skirti gaminti: — pramoninę prekių apdorojimo įrangą ir mechanizmus [8425] [8426] [8427] [8428] [8429] [8430] [8431] — kelių ir žemės ūkio transporto priemones [87 skyrius] — geležinkelio riedmenis [86 skyrius] — laivus [89 skyrius] 7. Tačiau 5 ir 6 punktuose pateikiami apribojimai netaikomi: — aviacijos, kosmoso, kasybos, jūros ir branduoliniame sektoriuose naudojamiems gaminiams ir gaminių sudedamosioms dalims, kurių taikymo sritys reikalauja aukštų saugos standartų, ir saugos įtaisams, naudojamiems kelių bei žemės ūkio transporto priemonėse, geležinkelio riedmenyse ir laivuose, — elektriniams kontaktams, naudojamiems visuose sektoriuose, atsižvelgiant į patikimumo reikalavimus aparatui, kuriame jie yra įrengti. 8. Nenaudojamas kietojo litavimo užpilduose, jeigu koncentracija lygi ar didesnė nei 0,01 % masės. Kietojo litavimo užpildai netiekiami rinkai, jeigu kadmio koncentracija (išreikšta kaip Cd metalas) lygi ar didesnė nei 0,01 % metalo masės. Šio punkto tikslais litavimas – jungimo technika, kuriai naudojami lydiniai ir kuri atliekama esant didesnei nei 450 °C temperatūrai. 9. Išimties tvarka 8 punktas netaikomas kietojo litavimo užpildams, naudojamiems gynybos ir aviacijos ir kosmoso srityse, ir kietojo litavimo užpildams, naudojamiems dėl saugos priežasčių. 10. Nenaudojamas arba netiekiamas rinkai, jei koncentracija lygi ar didesnė nei 0,01 % metalo masės: i) metaliniuose karoliukuose ir kitose juvelyriniams dirbiniams gaminti skirtose metalinėse detalėse; ii) metalinėse juvelyrinių dirbinių dalyse ir juvelyrinių dirbinių imitacijose bei plaukų aksesuaruose, įskaitant: — apyrankes, vėrinius ir žiedus, — įveriamuosius juvelyrinius dirbinius, — rankinius laikrodžius ir riešo papuošalus, — sages ir sąsagas. 11. Išimties tvarka 10 punktas netaikomas gaminiams, pateiktiems rinkai prieš 2011 m. gruodžio 10 d., ir senesniems nei 50 metų juvelyriniams gaminiams 2011 m. gruodžio 10 d. ◄ ◄ |
|
24. Monometiltetrachlordifenilmetanas Prekės pavadinimas – „Ugilec 141“ CAS Nr. 76253–60–6 |
1. Negali būti tiekiamas rinkai arba naudojamas kaip medžiaga ar mišiniuose. Šios medžiagos turintys gaminiai negali būti tiekiami rinkai. 2. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 1 punktas netaikomas: a) įrangai ir mechanizmams, jau eksploatuojamiems 1994 m. birželio 18 d., tol, kol tokia įranga bus išmontuota; b) jei reikia vykdyti įrangos ir mechanizmų, valstybėje narėje jau eksploatuojamų 1994 m. birželio 18 d., techninę priežiūrą. Taikant a papunktį, valstybės narės dėl žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos priežasčių gali uždrausti savo teritorijoje naudoti tokią įrangą arba mechanizmus anksčiau, nei jie bus išmontuoti. |
|
25. Monometildichlordifenilmetanas Prekės pavadinimas – „Ugilec 121“ „Ugilec 21“ |
Negali būti tiekiamas rinkai arba naudojamas kaip medžiaga ar mišiniuose. Šios medžiagos turintys gaminiai negali būti tiekiami rinkai. |
|
26. Monometildibromdifenilmetanas brombenzilbromtoluenas, izomerų mišinys Prekės pavadinimas – DBBT CAS Nr. 99688–47–8 |
Negali būti tiekiamas rinkai arba naudojamas kaip medžiaga ar mišiniuose. Šios medžiagos turintys gaminiai negali būti tiekiami rinkai. |
|
27. Nikelis CAS Nr. 7440–02–0 EB Nr. 231–111–4 ir jo junginiai |
1. Negali būti naudojami: a) visuose auskarų koteliuose, įstatytuose į pradurtas ausis ir kitas pradurtas žmogaus kūno vietas, išskyrus atvejus, kai nikelio išsiskyrimas iš tokių auskarų kotelių mažesnis nei 0,2 μg/cm2 per savaitę (migracijos ribinė vertė). b) gaminiuose, skirtuose tiesiogiai ir ilgą laiką liestis su oda, pvz.: — auskaruose, — vėriniuose, apyrankėse ir grandinėse, kojos papuošaluose, žieduose, — rankinių laikrodžių korpusuose, laikrodžių apyrankėse ir sagtyse, — sagose, sagtyse, kniedėse, užtrauktukuose ir metaliniuose ženkluose, kai jie naudojami drabužiuose, jei nikelio išsiskyrimo iš šių gaminių dalių, kurios tiesiogiai ir ilgą laiką liečiasi su oda, greitis yra didesnis kaip 0,5 μg/cm2/savaitę. c) b punkte išvardytuose gaminiuose, padengtuose ne nikelio danga, jei tokia danga negali užtikrinti, kad ne trumpiau kaip dvejus metus paprastu būdu naudojant gaminį nikelio išsiskyrimo iš tokio gaminio dalių, kurios tiesiogiai ir ilgą laiką liečiasi su oda, greitis būtų ne didesnis kaip 0,5 μg/cm2 per savaitę. 2. Gaminiai, kuriems taikomas 1 punktas, negali būti tiekiami rinkai, jei neatitinka tame punkte išdėstytų reikalavimų. 3. Gaminių atitikties 1 ir 2 punktų reikalavimams įrodyti naudojami bandymų metodai turi būti Europos standartizacijos komiteto (CEN) priimti standartai. |
|
28. Medžiagos, įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijos kancerogenai (3.1 lentelė) arba 1 ar 2 kategorijos kancerogenai (3.2 lentelė) ir nurodomos taip: — 1 priedėlyje išvardyti 1A kategorijos kancerogenai (3.1 lentelė), 1 kategorijos kancerogenai (3.2 lentelė) — 2 priedėlyje išvardyti 1B kategorijos kancerogenai (3.1 lentelė), 2 kategorijos kancerogenai (3.2 lentelė) 29. Medžiagos, įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijos embrioninių ląstelių mutagenai (3.1 lentelė) arba 1 ar 2 kategorijos mutagenai (3.2 lentelė) ir nurodomos taip: — 3 priedėlyje išvardyti 1A kategorijos mutagenai (3.1 lentelė), 1 kategorijos mutagenai (3.2 lentelė) — 4 priedėlyje išvardyti 1B kategorijos mutagenai (3.1 lentelė), 2 kategorijos mutagenai (3.2 lentelė) 30. Medžiagos, įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, klasifikuojamos kaip 1A ar 1B kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos (3.1 lentelė) arba 1 ar 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos (3.2 lentelė) ir nurodomos taip: — 5 priedėlyje išvardytos 1A kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, turinčios neigiamo poveikio lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi (3.1 lentelė) arba 1 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, ženklinamos rizikos fraze R60 („Gali pakenkti vaisingumui“) arba R61 („Gali pakenkti negimusiam kūdikiui“) (3.2 lentelė) — 6 priedėlyje išvardytos 1B kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, turinčios neigiamo poveikio lytinei funkcijai ir vaisingumui arba vystymuisi (3.1 lentelė) arba 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos, ženklinamos rizikos fraze R60 („Gali pakenkti vaisingumui“) arba R61 („Gali pakenkti negimusiam kūdikiui“) (3.2 lentelė) |
Nepažeidžiant kitų šio priedo dalių, 28–30 įrašams taikomos šios nuostatos: 1. Negali būti tiekiamos rinkai arba naudojamos — kaip medžiagos, — kaip kitų medžiagų sudedamosios dalys, arba — mišiniuose ir būti tiekiamos visuomenei, jeigu atskiros cheminės medžiagos koncentracija medžiagoje ar mišinyje yra lygi arba didesnė nei: — Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodyta atitinkama ribinė koncentracija, arba
— Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 dalyje nurodyta atitinkama bendroji ribinė koncentracija. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo įgyvendinimo, tiekėjai užtikrina, kad tokių medžiagų ir mišinių pakuotės, prieš jas pateikiant rinkai, būtų paženklintos aiškiu ir nenutrinamu užrašu: „Skirta tik profesionaliems naudotojams“. 2. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 1 punktas netaikomas: a) vaistams ar veterinariniams vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/82/EB ir Direktyvoje 2001/83/EB; — variklių kurui, kuriam taikoma Direktyva 98/70/EB, — naftos produktams, naudojamiems kurui mobiliuose arba stacionariuose degimo įrenginiuose, — kurui, parduodamam uždarose talpose (pvz., skystų dujų balionuose); d) tapybai naudojamiems dažams, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008; ◄ ►M14 e) medžiagos, išvardytos 11 priedėlio 1 stulpelyje pagal taikymo ar naudojimo paskirtį, nurodytą 11 priedėlio 2 stulpelyje. Jeigu 11 priedo 2 stulpelyje nurodyta data, nukrypti leidžianti nuostata taikoma iki tos datos. ◄ |
| 31. a) kreozotas; plovimo alyva CAS Nr. 8001–58–9 EB Nr. 232–287–5 b) kreozoto alyva; plovimo alyva CAS Nr. 61789–28–4 EB Nr. 263–047–8 c) distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos naftaleno alyva CAS Nr. 84650–04–4 EB Nr. 283–484–8 d) kreozoto alyva, acenafteno frakcija; plovimo alyva CAS Nr. 90640–84–9 EB Nr. 292–605–3 e) distiliatai (akmens anglių deguto), viršutiniai; sunkioji antraceno alyva CAS Nr. 65996–91–0 EB Nr. 266–026–1 f) antraceno alyva CAS Nr. 90640–80–5 EB Nr. 292–602–7 g) deguto rūgštys, akmens anglių, nevalytos; nevalyti fenoliai CAS Nr. 65996–85–2 EB Nr. 266–019–3 h) kreozotas, mediena CAS Nr. 8021–39–4 EB Nr. 232–419–1 i) žemos temperatūros deguto alyva, šarminė; ekstraktų likučiai (akmens anglių), žemos temperatūros akmens anglių degutas, šarminis CAS Nr. 122384–78–5 EB Nr. 310–191–5 |
1. Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, jeigu medžiaga ar mišinys skirtas medienai apdoroti. Be to, taip apdorota mediena negali būti tiekiama rinkai. 2. Nukrypstant nuo 1 punkto: a) medžiagos ir mišiniai gali būti naudojami medienai apdoroti pramoniniuose įrenginiuose arba profesionalių naudotojų, kaip nurodyta Bendrijos teisės aktuose dėl darbuotojų apsaugos pakartotinai perdirbant in situ tik tada, jei jų sudėtyje yra: i) benz(a)pireno, kurio koncentracija mažesnė nei 50 mg/kg (0,005 % masės); ir ii) vandeniu ekstrahuojamų fenolių, kurių koncentracija mažesnė nei 3 % masės. Pramonės įrenginiuose arba profesionalių naudotojų medienai apdoroti naudojamos medžiagos ir mišiniai: — gali būti tiekiami rinkai tik pakuotėje, kurios talpa 20 litrų ar didesnė, — negali būti parduodami vartotojams. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo taikymo, tiekėjai užtikrina, kad tokių medžiagų ir mišinių pakuotės, prieš jas pateikiant rinkai, būtų paženklintos aiškiu ir nenutrinamu užrašu: „Skirta naudoti tik pramonės įrenginiuose arba profesionaliam apdorojimui“. b) pagal a papunktį pramonės įrenginiuose arba profesionalių naudotojų apdorota mediena, teikiama rinkai pirmą kartą ar pakartotinai apdorojama in situ, gali būti naudojama, tik jeigu ji skirta profesionaliam ir pramoniniam naudojimui, pavyzdžiui, geležinkeliuose, elektros perdavimo ir telekomunikacijų tinkluose, tvoroms tverti, žemės ūkyje (pvz., kuolai medžiams paremti), uostuose ir vandentakiuose. c) 1 punkte nurodytas draudimas dėl tiekimo rinkai netaikomas medienai, kuri buvo apdorota 31 a–i įraše išvardytomis medžiagomis iki 2002 m. gruodžio 31 d. ir tiekiama naudotų prekių rinkai pakartotiniam naudojimui. 3. 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodyta apdorota mediena negali būti naudojama: — pastatų viduje jokiam tikslui, — gaminant žaislus, — žaidimų aikštelėse, — parkuose, soduose ir lauke esančioje laisvalaikiui ir pramogoms skirtoje įrangoje, jei yra dažno lietimosi su oda tikimybė ir su tuo susijęs pavojus, — sodo baldams, pavyzdžiui, iškylose naudojamiems stalams, gaminti, — gaminti, naudoti ir perdirbti: — — auginimui skirtas dėžes, — pakuotes, kurios gali liestis su žaliavomis, tarpiniais arba gatavais produktais, skirtais žmonėms ir (arba) gyvūnams vartoti, — kitas medžiagas, kurios gali užteršti pirmiau minėtus gaminius. |
|
32. Chloroformas CAS Nr. 67–66–3 EB Nr. 200–663–8 34. 1,1,2-trichloretanas CAS Nr. 79–00–5 EB Nr. 201–166–9 35. 1,1,2,2-tetrachloretanas CAS Nr. 79–34–5 EB Nr. 201–197–8 36. 1,1,1,2-tetrachloretanas CAS Nr. 630–20–6 37. Pentachloretanas CAS Nr. 07.01.1976 EB Nr. 200–925–1 38. 1,1-dichloretanas CAS Nr. 75–35–4 EB Nr. 200–864–0 |
Nepažeidžiant kitų šio priedo dalių, 32–30 įrašams taikomos šios nuostatos: 1. Negali būti tiekiami rinkai arba naudojami — kaip medžiagos, — kaip kitų medžiagų sudedamosios dalys, arba mišiniuose, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė. jeigu medžiaga ar mišinys skirtas tiekti visuomenei ir (arba) naudoti dideliame plote, pvz., paviršiams ar audiniams valyti. 2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo taikymo, tiekėjai užtikrina, kad prieš pateikiant rinkai tokias medžiagas ir mišinius, kuriuose šių medžiagų koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė, ant jų pakuotės būtų aiškus ir nenutrinamas užrašas: „Tik pramoniniam naudojimui“. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, ši nuostata netaikoma: a) vaistams ar veterinariniams vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/82/EB ir Direktyvoje 2001/83/EB; b) kosmetikos gaminiams, kaip apibrėžta Direktyvoje 76/768/EEB. |
|
►M3
|
1. Negali būti naudojamos kaip aerozolių balionėlių medžiaga ar mišiniai, jeigu aerozolių balionėliai skirti visuomenei – pramogoms ir dekoratyviniams tikslams, pvz.: — metaliniai blizgučiai, iš esmės naudojami kaip papuošalai, — dirbtinis sniegas ir šerkšnas, — „orą gadinančios“ pagalvėlės, — „gyvatukų“ aerozoliai, — išmatų imitacija, — dūdelės, — dekoratyviniai dribsniai ir putos, — dirbtiniai voratinkliai, — dvokiančios bombos. 2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo taikymo, tiekėjai užtikrina, kad pirmiau nurodytų aerozolių balionėlių pakuotės, prieš jas pateikiant rinkai, būtų paženklintos aiškiu ir nenutrinamu užrašu: „Tik profesionaliems naudotojams“. 3. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 1 ir 2 punktai netaikomi aerozolių balionėliams, nurodytiems Tarybos direktyvos 75/324/EEB (2) 8 straipsnio 1 dalies a punkte. 4. 1 ir 2 punktuose nurodyti aerozolių balionėliai negali būti tiekiami rinkai, jei jie neatitinka nurodytų reikalavimų. |
|
41. Heksachloretanas CAS Nr. 67–72–1 EB Nr. 200–666–4 |
Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga ar mišiniuose, jeigu medžiaga ar mišinys skirtas spalvotiesiems metalams gaminti ar apdirbti. |
|
▼M20 ————— |
|
|
43. Azodažikliai |
1. Azodažikliai, iš kuriais dažytų gaminių ar dažytų jų dalių vienos ar daugiau azogrupių redukcinio skilimo metu gali išsiskirti vienas ar daugiau 8 priedėlyje išvardytų aromatinių aminų juntamomis koncentracijomis, t. y. daugiau nei 30 mg/kg (0,003 % masės), nustatomų remiantis 10 priedėlyje išvardytais bandymų metodais, negali būti naudojami tekstilės ir odos gaminiuose, galinčiuose tiesiogiai ar ilgą laiką liestis su žmogaus oda ar burnos ertme, pvz.: — drabužiuose, patalynėje, rankšluosčiuose, šinjonuose, perukuose, skrybėlėse, vystykluose ir kituose sanitariniuose gaminiuose, miegmaišiuose, — avalynėje, pirštinėse, rankinių laikrodžių dirželiuose, rankinėse, piniginėse, lagaminuose, kėdžių dangose, ant kaklo nešiojamose piniginėse, — tekstilės ar odos žaisluose bei žaisluose su tekstilės ar odos drabužėliais, — verpaluose ir audiniuose, skirtuose galutiniam vartotojui. 2. Be to, 1 punkte nurodyti tekstilės ir odos gaminiai negali būti tiekiami rinkai, jei jie neatitinka tame punkte nustatytų reikalavimų. 3. 9 priedėlyje „Azodažiklių sąrašas“ nurodyti azodažikliai negali būti tiekiami rinkai ir naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose tekstilės ir odos gaminiams dažyti, jei koncentracija didesnė nei 0,1 % masės. |
|
▼M9 ————— |
|
|
45. Oktabromdifenileteris C12H2Br8O |
1. Negali būti tiekiamas rinkai arba naudojamas: — kaip medžiaga, — kaip kitų medžiagų sudedamoji dalis ar mišiniuose, jei koncentracija didesnė nei 0,1 % masės. 2. Gaminiai negali būti tiekiami rinkai, jei juose arba jų antipirenu apdorotose dalyse šios medžiagos koncentracija didesnė nei 0,1 % masės. 3. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 2 punktas netaikomas: — gaminiams, kurie buvo naudojami Bendrijoje iki 2004 m. rugpjūčio 15 d., — elektros ir elektroninei įrangai, kuriai taikoma Direktyva 2002/95/EB. |
| 46. a) nonilfenolis C6H4(OH)C9H19 CAS 25154–52–3 EB Nr. 246–672–0 b) nonilfenoletoksilatas (C2H4O)nC15H24O |
Negali būti tiekiami rinkai ar naudojami kaip medžiagos ar mišiniuose, 0,1 % masės koncentracijos arba didesnės, toliau nurodytais tikslais: 1) pramonės įmonėms ir įstaigoms valyti, išskyrus: — kontroliuojamas uždaras sauso valymo sistemas, kurių plovimo skystis naudojamas pakartotinai arba sudeginamas, — specialųjį apdorojimą taikančias valymo sistemas, kurių plovimo skystis naudojamas pakartotinai arba sudeginamas; 2) namų valymo darbams; 3) tekstilei ir odai apdoroti, išskyrus: — apdorojimą, kai neišleidžiama į nutekamuosius vandenis, — specialųjį apdorojimą taikančias sistemas, kurių gamybinis vanduo apdorojamas organinei frakcijai visiškai pašalinti prieš biologinį nutekamųjų vandenų apdorojimą (avikailių nuriebalinimas); 4) žemės ūkyje kaip spenių ploviklių emulsiklis; 5) metalams apdirbti, išskyrus: kontroliuojamas uždaras sistemas, kurių plovimo skystis naudojamas pakartotinai arba sudeginamas; 6) celiuliozei ir popieriui gaminti; 7) kosmetikos gaminiams; 8) kitoms asmens priežiūros priemonėms, išskyrus: spermicidus; 9) pesticidų ir biocidų sudedamosioms dalims. Tačiau iki 2003 m. liepos 17 d. išduotiems nacionaliniams leidimams prekiauti pesticidais ar biocidų produktais, kurių sudedamoji dalis yra nonilfenoletoksilatas, šis apribojimas netaikomas iki leidimų galiojimo pabaigos. |
|
46a. Nonilfenoletoksilatai (NPE) (C2H4O)nC15H24O |
1. Nepateikiami rinkai po 2021 m. vasario 3 d. tekstilės gaminiuose, kurie, kaip pagrįstai tikimasi, gali būti skalbiami įprasto jų gyvavimo ciklo metu, kai koncentracija siekia ne mažiau kaip 0,01 % tų tekstilės gaminių arba kiekvienos tekstilės gaminių dalies masės. 2. 1 dalis netaikoma rinkai pateikiamiems naudotiems tekstilės gaminiams arba naujiems tekstilės gaminiams, pagamintiems nenaudojant NPE ir tik iš perdirbtų tekstilės medžiagų. 3. Taikant 1 ir 2 dalis „tekstilės gaminys“ – bet koks negalutinis produktas, pusgaminis arba galutinis produktas, kurio ne mažiau kaip 80 % masės sudaro tekstilės pluoštai, arba bet koks kitas produktas, kuriame yra dalis, kurios ne mažiau kaip 80 % masės sudaro tekstilės pluoštai, įskaitant tokius produktus, kaip antai rūbus, priedus, interjero tekstilės medžiagas, pluoštus, verpalus, audinius ir megztas medžiagos palas. |
|
47. Chromo (VI) junginiai |
1. Cementas ir cemento turintys mišiniai negali būti tiekiami rinkai ar naudojami, jei, būdami hidratuoti, jie turi tirpaus chromo (VI) daugiau kaip 2 mg/kg (0,0002 %) visos sauso cemento masės. |
|
48. Toluenas CAS Nr. 108–88–3 EB Nr. 203–625–9 |
Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga ar mišiniuose, jei koncentracija visuomenei skirtuose klijuose ir purškiamuosiuose dažuose yra 0,1 % masės arba didesnė. |
|
49. Trichlorbenzenas CAS Nr. 120–82–1 EB Nr. 204–428–0 |
Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas kaip medžiaga ar mišiniuose, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė, išskyrus: — naudojant kaip tarpinį sintezės junginį, arba — naudojant kaip tirpiklį atliekant chlorinimo reakcijas uždarose sistemose, arba — gaminant 1,3,5-triamino – 2,4,6-trinitrobenzeną (TATB). |
|
50. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) a) benz(a)pirenas (BaP) CAS Nr. 50–32–8 b) benz(e)pirenas (BeP) CAS Nr. 192–97–2 c) benz(a)antracenas (BaA) CAS Nr. 56–55–3 d) chrizenas (CHR) CAS Nr. 218–01–9 e) benz(b)fluorantenas (BbFA) CAS Nr. 205–99–2 f) benz(j)fluorantenas (BjFA) CAS Nr. 205–82–3 g) benz(k)fluorantenas (BkFA) CAS Nr. 207–08–9 h) dibenz(a, h)antracenas (DBAhA) CAS Nr. 53–70–3 |
1. Nuo 2010 m. sausio 1 d. minkštikliai negali būti tiekiami rinkai arba naudojami padangų ar padangų dalių gamybai, jei juose yra: — daugiau kaip 1 mg/kg (0,0001 % masės) BaP, arba — visų išvardytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendras kiekis sudaro daugiau kaip 10 mg/kg (0,001 % masės). Standartas EN 16143:2013 (Naftos produktai. Benzpireno (BaP) ir atrinktų policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio naftiniuose skiedikliuose nustatymas. Procedūra, naudojant dvigubą valymą skystafazės chromatografijos būdu ir dujų chromatografiją bei masių spektrometriją) naudojamas kaip bandymo metodas, skirtas įrodyti, kad laikomasi pirmoje pastraipoje nurodytų normų. Iki 2016 m. rugsėjo 23 d. gali būti laikoma, kad pirmoje pastraipoje nurodytų normų yra laikomasi, jeigu matuojant pagal Naftos instituto nustatytą standartą IP346:1998 (Policiklinių aromatinių junginių nustatymas nenaudotose bazinėse tepamosiose alyvose ir asfaltenų neturinčiose naftos frakcijose. Dimetilsulfoksido ekstrahavimas lūžio rodiklio metodu) nustatoma, kad tai yra mažiau kaip 3 % masės policiklinių aromatinių junginių (PCA) ekstraktas, su sąlyga, kad gamintojas arba importuotojas kas šešis mėnesius arba po didesnių veiklos metodų pakeitimų (taikomas ankstesnis terminas) tikrina, ar laikomasi benzpireno ir išvardytų PAH normų, ir tikrina išmatuotų verčių atitiktį PCA ekstraktui. 2. Be to, padangos ir protektoriai, pagaminti po 2010 m. sausio 1 d., negali būti tiekiami rinkai, jeigu juose esantys minkštikliai viršija 1 punkte nurodytas normas. Šių normų laikomasi, jeigu vulkanizuotos gumos masė neviršija 0,35 % Bay protonų normos, matuojant ir skaičiuojant pagal ISO 21461 (vulkanizuota guma. Alyvos aromatiškumo nustatymas vulkanizuotos gumos masėje). 3. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 2 punktas netaikomas padangoms su atnaujintu protektoriumi, jei jų protektoriuje nėra minkštiklių, viršijančių 1 punkte nustatytas normas. 4. Šiame įraše padangos reiškia transporto priemonių padangas, kurioms taikoma: — 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų patvirtinimo pagrindus (4), — 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo (5), ir — 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinanti Tarybos direktyvą 92/61/EEB (6). 5. Gaminiai neteikiami rinkai siekiant juos tiekti plačiajai visuomenei, jeigu bet kurioje jų guminių ar plastikinių dalių, kurios tiesiogiai ir ilgai arba trumpai pakartotinai liečiasi su žmogaus oda ar burnos ertme, įprastinėmis arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis yra daugiau negu 1 mg/kg (0,0001 % šios dalies masės) bet kurio iš išvardytų PAA. Tokie gaminiai, be kita ko, apima: — sporto įrangą, kaip antai dviračius, golfo lazdas, raketes, — namų apyvokos reikmenis, vežimėlius, vaikštynes, — buitinio naudojimo įrankius, — aprangą, avalynę, pirštines ir sportinius drabužius, — laikrodžių dirželius, apyrankes, kaukes, galvos raiščius. 6. Žaislai, įskaitant judrumo žaislus, ir vaikų priežiūros gaminiai neteikiami rinkai, jeigu bet kurioje jų guminių ar plastikinių dalių, kurios tiesiogiai ir ilgai arba trumpai pakartotinai liečiasi su žmogaus oda ar burnos ertme, įprastinėmis arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis yra daugiau negu 0,5 mg/kg (0,00005 % šios dalies masės) bet kurio iš išvardytų PAA. 7. Nukrypstant nuo 5 ir 6 dalių, šios dalys netaikomos gaminiams, pirmą kartą pateiktiems rinkai iki 2015 m. gruodžio 27 d. 8. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 27 d. Komisija peržiūri 5 ir 6 dalyse nustatytas ribines vertes ir tinkamais atvejais tas dalis atitinkamai iš dalies pakeičia, atsižvelgdama į naują mokslinę informaciją, įskaitant informaciją apie PAA migraciją iš tose dalyse nurodytų gaminių, bei informaciją apie galimas alternatyvias žaliavas. ◄ |
|
51. Šie ftalatai (ar kiti CAS ir EB numeriai, priskiriami tai pačiai medžiagai) a) di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP) CAS Nr. 117–81–7 EB Nr. 204–211–0 b) dibutilftalatas (DBP) CAS Nr. 84–74–2 EB Nr. 201–557–4 c) butilbenzilftalatas (BBP) CAS Nr. 85–68–7 EB Nr. 201–622–7 |
1. Negali būti naudojami kaip medžiaga arba mišiniuose, jeigu jų koncentracija žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse yra didesnė kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės. |
|
52. Šie ftalatai (ar kiti CAS ir EB numeriai, priskiriami tai pačiai medžiagai) a) diizononilftalatas (DINP) CAS Nr. 28553–12–0 ir 68515–48–0 EB Nr. 249–079–5 ir 271–090–9 b) diizodecilftalatas (DIDP) CAS Nr. 26761–40–0 ir 68515–49–1 EB Nr. 247–977–1 ir 271–091–4 c) di-n-oktilftalatas (DNOP) CAS Nr. 117–84–0 EB Nr. 204–214–7 |
1.
►C7
Negali būti naudojami kaip medžiaga arba mišiniuose, jei jų koncentracija žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, kuriuos vaikai gali įsikišti į burną, yra didesnė kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės. ◄
|
|
▼M9 ————— |
|
|
54. 2-(2-metoksietoksi)etanolis (DEGME) CAS Nr. 111–77–3 EB Nr. 203–906–6 |
Negali būti skirtas visuomenei ir tiekiamas rinkai po 2010 m. birželio 27 d. kaip dažų, dažų nuėmiklių, valymo priemonių, blizgesio emulsijų ir grindų sandariklių sudedamoji dalis, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė. |
|
55. 2-(2-butoxyethoxy)ethanol (DEGBE) CAS No 112–34–5 EC No 203–961–6 |
1. Negali būti skirtas visuomenei ir teikiamas rinkai pirmą kartą po 2010 m. birželio 27 d. kaip purškiamųjų dažų ar purškiamųjų valiklių aerozolių balionėliuose sudedamoji dalis, jei koncentracija yra 3 % masės arba didesnė. 2. 1 punkto sąlygų neatitinkantys visuomenei skirti purškiamieji dažai ir purškiamieji valikliai aerozolių balionėliuose negali būti tiekiami rinkai po 2010 m. gruodžio 27 d. 3. Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, tiekėjai užtikrina, kad visuomenei skirti dažai, išskyrus purškiamuosius dažus, kuriuose DEGBE koncentracija yra 3 % masės arba didesnė ir kurie tiekiami rinkai iki 2010 m. gruodžio 27 d., prieš juos pateikiant rinkai, būtų ženklinami aiškiu ir nenutrinamu užrašu: „Nenaudoti įrenginiuose dažams purkšti“. |
|
►M20
|
1. Negali būti skirti visuomenei ir tiekiami rinkai po 2010 m. gruodžio 27 d. kaip mišinių sudedamoji dalis, jei MDI koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė, nebent tiekėjai, prieš pateikdami rinkai medžiagas, užtikrina, kad: a) pakuotėje būtų apsauginės pirštinės, atitinkančios Tarybos direktyvoje 89/686/EEB (9) nustatytus reikalavimus. b) pakuotės būtų paženklintos aiškiu ir nenutrinamu užrašu, kaip nurodyta toliau bei nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo: „— Nurodoma kad, asmenims, kurie yra jautrūs diizocianatams, naudojant šį produktą gali kilti alerginė reakcija. — Nurodoma, kad asmenys, kenčiantys nuo astmos, egzemos ar odos problemų, turėtų vengti kontakto, įskaitant odos kontaktą, su šiuo produktu. — Nurodoma, kad šis produktas neturėtų būti naudojamas blogos ventiliacijos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai dėvima apsauginė kaukė su dujų filtru (pvz., Al tipas pagal EN 14387 standartą).“ 2. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, 1 punkto a papunktis netaikomas karštyje tirpiems klijams. |
|
57. Cikloheksanas CAS Nr. 110–82–7 EB Nr. 203–806–2 |
1. Negali būti skirtas visuomenei ir teikiamas rinkai pirmą kartą po 2010 m. birželio 27 d. kaip neopreno pagrindu gaminamų kontaktinių klijų sudedamoji dalis, jei koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė didesnėse nei 350 g pakuotėse. 2. Neopreno pagrindu gaminami visuomenei skirti kontaktiniai klijai, kuriuose yra cikloheksano ir kurie neatitinka 1 punkto, netiekiami rinkai po 2010 m. gruodžio 27 d. 3. Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, tiekėjai užtikrina, kad visuomenei skirti dažai, išskyrus purškiamuosius dažus, kuriuose cikloheksano koncentracija yra 0,1 % masės arba didesnė ir kurie tiekiami rinkai po 2010 m. gruodžio 27 d., prieš juos pateikiant rinkai, būtų ženklinami aiškiu ir nenutrinamu užrašu: „— Šis produktas nenaudojamas blogos ventiliacijos sąlygomis. — Šis produktas nenaudojamas kiliminei medžiagai kloti“. |
|
58. Amonio nitratas (AN) CAS Nr. 6484–52–2 EB Nr. 229–347–8 |
1. Negali būti teikiamas rinkai pirmą kartą po 2010 m. birželio 27 d. kaip medžiaga arba mišiniuose, kurių daugiau kaip 28 % masės sudaro amonio nitrato azotas, kurie naudojami kaip kietosios paprastosios arba sudėtinės trąšos, išskyrus atvejus, kai trąšos atitinka techninius didelės azoto koncentracijos amonio nitrato trąšų reikalavimus, išdėstytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 III priede. (10). 2. Negali būti tiekiamas rinkai po 2010 m. birželio 27 d. kaip medžiaga arba mišiniuose, kurių ne mažiau kaip 16 % masės sudaro amonio nitrato azotas, išskyrus tiekimą: a) tolesniems naudotojams ir platintojams, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis, kuriems išduota licencija arba leidimas pagal Tarybos direktyvą 93/15/EEB (11); b) ūkininkams naudoti žemės ūkio veikloje, kuria užsiima visą ar ne visą darbo dieną ir nebūtinai atsižvelgiant į žemės ploto dydį. Šiame papunktyje: i) ūkininkas – tai fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tos grupės ar jos narių juridinio statuso, suteikiamo pagal nacionalinę teisę, kurių valda yra Bendrijos teritorijoje, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnyje, ir kurie užsiima žemės ūkio veikla, ii) žemės ūkio veikla – žemės ūkio produktų gamyba, auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvūnų veisimą ir ūkinių gyvūnų laikymą arba geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (12) 5 straipsnyje; c) fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems tokia profesine veikla kaip sodininkystė, augalų auginimas šiltnamiuose, parkų, sodų ir sporto aikštelių priežiūra, miškininkystė ar panašia veikla. 3. Tačiau, dėl 2 punkte nurodytų apribojimų, iki 2014 m. liepos 1 d. dėl socialinių ir ekonominių priežasčių valstybės narės savo teritorijoje rinkai pateiktoms medžiagoms ir mišiniams gali taikyti iki 20 % masės amonio nitrato azoto koncentracijos ribą. Jos praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. |
|
59. Dichlormetanas CAS Nr. 75–09–2 EB Nr. 200–838–9 |
1. Dažų nuėmikliai, kurių sudėtyje yra dichlormetano, kurio koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė: a) po 2010 m. gruodžio 6 d. pirmą kartą netiekiami rinkai siekiant juos tiekti plačiajai visuomenei arba specialistams; b) po 2011 m. gruodžio 6 d. netiekiami rinkai siekiant juos tiekti plačiajai visuomenei arba specialistams; c) po 2012 m. birželio 6 d. nenaudojami specialistų. Šiame įraše: i) specialistas – tai fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurie vykdydami savo profesinę veiklą dirba su dažų nuėmikliais už pramonės objekto ribų; ii) pramonės objektas – tai infrastruktūra, naudojama vykdant dažų nuėmimo veiklą. 2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali savo teritorijose tam tikrą veiklą vykdantiems specialiai apmokytiems specialistams leisti naudoti dažų nuėmiklius, kurių sudėtyje yra dichlormetano, ir gali leisti tiekti rinkai tokius dažų nuėmiklius siekiant juos tiekti šiems specialistams. Valstybės narės, naudodamosi šia nukrypti leidžiančia nuostata parengia tinkamas nuostatas, kurių tikslas – apsaugoti specialistų, naudojančių dažų nuėmiklius, kurių sudėtyje yra dichlormetano, sveikatą ir užtikrinti jų saugą, ir apie šias nuostatas informuoja Komisiją. Į šias nuostatas įtraukiamas reikalavimas, kad specialistas turėtų valstybės narės, kurioje vykdo veiklą, pripažįstamą sertifikatą arba pateiktų kitų šiam tikslui reikalingų dokumentinių įrodymų, arba būtų kitaip patvirtintas tos valstybės narės, siekiant įrodyti, kad specialistas tinkamai apmokytas ir kompetentingas saugiai naudoti dažų nuėmiklius, kurių sudėtyje yra dichlormetano. Komisija parengia valstybių narių, kurios pasinaudojo šios dalies nukrypti leidžiančia nuostata, sąrašą ir jį viešai paskelbia internete. 3. Specialistas, kuriam taikoma 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, vykdo veiklą tik tose valstybėse narėse, kurios pasinaudojo šia nukrypti leidžiančia nuostata. 2 dalyje nurodytas mokymas turi būtinai apimti šiuos aspektus: a) informavimą apie pavojų sveikatai, pavojaus sveikatai vertinimą ir valdymą, įskaitant informaciją apie esamus pakaitalus ar procesus, kurie, laikantis jų naudojimo sąlygų, mažiau kenkia darbuotojų sveikatai ir saugai; b) tinkamo vėdinimo užtikrinimą; c) atitinkamų asmens apsaugos priemonių, kurios atitinka Direktyvą 89/686/EEB, naudojimą. Pageidautina, kad darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys pakeistų dichlormetaną chemine medžiaga ar procesu, kuris, laikantis jo naudojimo sąlygų, nekelia pavojaus arba kelia mažesnį pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai. Specialistas visas tinkamas saugos priemones taiko praktikoje, taip pat naudoja asmens apsaugos priemones. 4. Nepažeidžiant kitų darbuotojų apsaugą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, dažų nuėmikliai, kurių sudėtyje yra dichlormetano, kurio koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė, gali būti naudojami pramonės objektuose, tik jeigu įvykdytos šios būtiniausios sąlygos: a) visose patalpose, kuriose atliekami apdorojimo darbai, ypač apdorojimo šlapiuoju būdu ir gaminių, nuo kurių pašalinti dažai, džiovinimo darbai, įrengta veiksminga vėdinimo sistema: vietinė ištraukiamoji ventiliacija prie dažų nuėmiklių talpyklų, kurią tose patalpose papildo dirbtinė ventiliacija, siekiant sumažinti poveikį ir, jei techniškai įmanoma, laikytis atitinkamų profesinio poveikio ribinių verčių; b) parengtos priemonės, skirtos garavimui iš dažų nuėmiklių talpyklų sumažinti: dažų nuėmiklių talpyklų dangčiai, išskyrus pildant ir tuštinant talpyklas; tinkama dažų nuėmiklių talpyklų pildymo ir tuštinimo tvarka; ir plovimo talpyklos su vandeniu ar sūrymu, skirtos tirpiklių pertekliui, susidariusiam po tuštinimo, nuvalyti; c) parengtos priemonės, skirtos saugiai naudoti dichlormetaną dažų nuėmiklių talpyklose: siurbliai ir vamzdynai, kuriais dažų nuėmiklis perduodamas į talpyklas ir iš jų; ir tinkama saugaus talpyklų valymo ir nuosėdų nuvalymo tvarka; d) naudojamos asmens apsaugos priemonės, kurios atitinka Direktyvą 89/686/EEB: tinkamos apsauginės pirštinės, apsauginiai akiniai bei apsauginė apranga; ir tinkamos kvėpavimo takų apsaugos priemonės, kai atitinkamų profesinio poveikio ribinių verčių laikymosi negalima pasiekti kitu būdu; e) tokias priemones naudojantiems darbuotojams teikiama tinkama informacija, nurodymai ir mokymas. 5. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, dažų nuėmikliai, kurių sudėtyje yra dichlormetano, kurio koncentracija yra 0,1 % masės ar didesnė, iki 2011 m. gruodžio 6 d. matomai, įskaitomai ir nenutrinamai ženklinami šiuo užrašu: „Leidžiama naudoti tik pramonės tikslais ir tam tikrose ES valstybėse narėse patvirtintiems specialistams. Patikrinti, kur leidžiama naudoti.“ |
|
60. Akrilamidas CAS Nr. 79–06–1 |
Negali būti pateiktas rinkai arba naudojamas injektavimo tikslais kaip medžiaga ar mišinių sudedamoji dalis, jei koncentracija mažesnė kaip 0,1 % masės, nuo 2012 m. lapkričio 5 d. |
|
61. Dimetilfuramatas (DMF) CAS Nr. 624–49–7 EB Nr. 210–849–0 |
Nenaudoti gaminiuose ar jų dalyse esant didesnei nei 0,1 mg/kg koncentracijai. Gaminiai ar jų dalys, kuriuose DMF koncentracija yra didesnė nei 0,1 mg/kg, nėra tiekiami rinkai. |
|
63. Švinas CAS Nr. 7439–92–1 EB Nr. 231–100–4 ir jo junginiai |
1. Negali būti tiekiamas rinkai ar naudojamas bet kurioje atskiroje juvelyrinių dirbinių dalyje tais atvejais, kai švino koncentracija (išreikšta kaip metalo koncentracija) bet kurioje atskiroje dalyje yra ne mažesnė kaip 0,05 % masės |
|
64. 1,4-dichlorbenzenas CAS Nr. 106–46–7 EB Nr. 203–400–5 |
Netiekiamas rinkai arba nenaudojamas kaip medžiaga arba kaip sudedamoji dalis mišiniuose, kuriuose jo koncentracija yra 1 % masės arba didesnė, kai ši medžiaga arba mišinys tiekiamas rinkai kaip skirtas naudojimui arba naudojamas kaip oro gaiviklis arba kaip dezodorantas tualetuose, namuose, biuruose ar kitose viešosiose vidaus patalpose. |
|
65. Neorganinės amonio druskos |
1. Negali būti tiekiamos rinkai arba naudojamos celiuliozės izoliacinių medžiagų mišinių arba celiuliozės izoliacinių medžiagų gaminių sudėtyje nuo 2018 m. liepos 14 d., išskyrus atvejus, kai šių mišinių ar gaminių išskiriamo amoniako kiekio koncentracija mažesnė kaip 3 ppm (2,12 mg/m3) esant 4 dalyje nurodytoms bandymo sąlygomis. Celiuliozės izoliacinių medžiagų, kurių sudėtyje yra neorganinių amonio druskų, mišinio tiekėjas praneša gavėjui arba vartotojui apie celiuliozės izoliacinių medžiagų mišiniui taikomą didžiausią leidžiamą apkrovos normą, išreikštą storiu ir tankiu. Celiuliozės izoliacinių medžiagų, kurių sudėtyje yra neorganinių amonio druskų, mišinio tolesnis naudotojas užtikrina, kad tiekėjo nurodyta celiuliozės izoliacinių medžiagų mišiniui taikoma didžiausia leidžiama apkrovos norma nėra viršijama. 2. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, 1 dalis netaikoma celiuliozės izoliacinių medžiagų mišinių, kurie naudojami tik celiuliozės izoliacinių medžiagų gaminiams gaminti, tiekimui rinkai ir šių mišinių naudojimui celiuliozės izoliacinių medžiagų gaminiams gaminti. 3. Jeigu valstybės narės 2016 m. liepos 14 d. jau yra nustačiusios laikinąsias nacionalines priemones, kurias Komisija leido taikyti pagal 129 straipsnio 2 dalies a punktą, 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos nuo tos dienos. 4. Atitiktis 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytai išskyrimo ribai įrodoma pagal Techninę specifikaciją CEN/TS 16516, taikomą su šiais pakeitimais: a) bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 14 dienų, o ne 28 dienos; b) išskiriamų amoniako dujų kiekis matuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per dieną visą bandymą; c) išskyrimo ribinė vertė neturi būti pasiekta arba viršyta per bet kurį matavimą bandymo metu; d) santykinis drėgnis turi būti 90 %, o ne 50 %; e) taikomas tinkamas metodas išskiriamam amoniako dujų kiekiui nustatyti; f) apkrovos norma, išreikšta storiu ir tankiu, užregistruojama imant celiuliozės izoliacinių medžiagų mišinių ir gaminių, kurie bus bandomi, bandinius. |
|
66. Bisfenolis A CAS Nr. 80–05–7 EC Nr. 201–245–8 |
Negali būti pateikiamas rinkai termopopieriuje, kuriame jo koncentracija yra lygi arba didesnė nei 0,02 % masės, po 2020 m. sausio 2 d. |
|
67. Bis(pentabromfenil)eteris (dekabromdifenileteris „dekaBDE“) CAS Nr. 1163–19–5 EB Nr. 214–604–9 |
1. Draudžiama gaminti ar pateikti rinkai kaip atskirą cheminę medžiagą nuo 2019 m. kovo 2 d. 2. Draudžiama naudoti gamybai ar pateikti rinkai: a) kitoje medžiagoje kaip sudedamąją dalį; b) mišinyje; c) gaminyje ar bet kurioje jo dalyje, jei medžiagos koncentracija yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, nuo 2019 m. kovo 2 d. 3. 1 ir 2 dalys netaikomos medžiagai, kuri yra kitos medžiagos ar mišinio sudedamoji dalis, jei jos bus naudojamos arba yra naudojamos: a) orlaivių gamybai iki 2027 m. kovo 2 d.; b) atsarginių dalių, skirtų toliau išvardytiems objektams, gamybai: i) iki 2027 m. kovo 2 d. pagamintiems orlaiviams, ii) motorinėms transporto priemonėms, kurioms taikoma Direktyva 2007/46/EB, žemės ir miškų ūkio transporto priemonėms, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 (*18), arba mašinoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB (*19), pagamintoms iki 2019 m. kovo 2 d. 4. 2 dalies c punktas netaikomas šiems objektams: a) gaminiams, pateiktiems rinkai iki 2019 m. kovo 2 d.; b) pagal 3 dalies a punktą pagamintiems orlaiviams; c) orlaivių, transporto priemonių ir mašinų atsarginėms dalims, pagamintoms pagal 3 dalies b punktą; d) elektros ir elektroninei įrangai, kuriai taikoma Direktyva 2011/65/ES. 5. Šiame įraše „orlaiviai“ – tai: a) civiliniai orlaiviai, kurių tipo pažymėjimas išduotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 216/2008 (*20) arba kurių projekto patvirtinimas išduotas pagal nacionalines Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) susitariančiosios valstybės taisykles, arba kurių tinkamumo skraidyti pažymėjimą išdavė ICAO susitariančioji valstybė pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 8 priedą; b) kariniai orlaiviai. |
|
(*1) OL L 256, 1987 9 7, p. 42. (*2) OL L 147, 1975 6 9, p. 40. (*3) OL L 37, 2003 2 13, p. 19. (*4) OL L 263, 2007 10 9, p. 1. (*5) OL L 171, 2003 7 9, p. 1. (*6) OL L 124, 2002 5 9, p. 1. (*7) OL L 24, 2008 1 29, p. 8. (*8) OL L 104, 2004 4 8, p. 1. (*9) OL L 399, 1989 12 30, p. 18. (*10) OL L 304, 2003 11 21, p. 1. (*11) OL L 121, 1993 5 15, p. 20. (*12) OL L 270, 2003 10 21, p. 1. (*13) OL L 365, 1994 12 31, p. 10. (*14) OL L 326, 1969 12 29, p. 36. (*15) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1). (*16) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88). (*17) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). (*18) 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1). (*19) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24). (*20) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1). |
|
1-6 priedėliai
PRATARMĖ
Skilčių antraščių paaiškinimai
Cheminės medžiagos:
Cheminės medžiagos pavadinimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, ir iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 VI priedo 3 dalyje naudotą tarptautinį cheminį tapatumo nustatymą.
Jei įmanoma, nurodomas medžiagos Iupac numeris. Jei medžiagos įtrauktos į Einecs (Europos esamų komercinių cheminių medžiagų inventorizavimo sąrašą), ELINCS (Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąrašą) ar polimerais nebelaikomų medžiagų sąrašą, nurodomi tuose sąrašuose pateikti medžiagų pavadinimai. Tam tikrais atvejais įtraukiami kiti pavadinimai, pvz., įprasti arba bendriniai pavadinimai. Jei įmanoma, nurodomi augalų apsaugos produktų ir biocidų ISO pavadinimai.
Medžiagų grupių įrašai:
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje nurodyti keli medžiagų grupių įrašai. Šiais atvejais klasifikavimo reikalavimai taikomi visoms apraše nurodytoms medžiagoms.
Kai kuriais atvejais klasifikavimo reikalavimai taikomi atskiroms medžiagoms, kurias numatyta įtraukti į grupės įrašą. Tokiais atvejais atskiros medžiagos įrašas įtraukiamas į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, o grupės įraše pateikiama frazė „išskyrus nurodytas kitur Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priede“.
Kartais atskiros medžiagos gali patekti daugiau nei į vieną grupės įrašą. Šiais atvejais medžiagos klasifikavimas atspindi klasifikavimą pagal kiekvienos iš dviejų grupių įrašą. Tais atvejais, kai tas pats pavojus klasifikuojamas skirtingai, taikomas pats griežčiausias klasifikavimas.
Indekso numeris:
Indekso numeris yra identifikavimo kodas, priskirtas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo cheminei medžiagai. Priedėlyje cheminės medžiagos išvardytos pagal jų indekso numerį.
EB numeriai:
EB numeris reiškia Einecs, ELINCS arba NLP numerį ir yra oficialus medžiagos numeris Europos Sąjungoje. Einecs numerį galima rasti Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąraše. ELINCS numerį galima rasti Europos naujų cheminių medžiagų sąraše. NLP numerį galima rasti polimerais nebelaikomų medžiagų sąraše. Šiuos sąrašus skelbia Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras.
EB numerį sudaro septynių skaitmenų XXX-XXX-X seka, prasidedanti 200–001–8 (Einecs), 400–010–9 (ELINCS) ir 500–001–0 (NLP). Šis numeris nurodomas skiltyje „EB Nr.“
CAS numeris:
Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeriai cheminėms medžiagoms buvo nustatyti siekiant palengvinti jų identifikavimą.
Visą pastabų tekstą galima rasti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo I dalyje.
Pastabos, į kurias buvo atsižvelgta šiame reglamente, yra šios:
A pastaba:
Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 17 straipsnio 2 dalies, etiketėje medžiagos pavadinimas turi būti pateikiamas vienu iš to reglamento VI priedo 3 dalyje nurodytų pavadinimų.
Toje dalyje kartais vartojamas bendras aprašymas, pavyzdžiui: „… junginiai“ arba „… druskos“. Šiuo atveju tokią medžiagą rinkai teikiantis tiekėjas privalo etiketėje nurodyti tikslų pavadinimą, deramai atsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 1.1.1.4 punktą.
B pastaba:
Kai kurios medžiagos (rūgštys, bazės ir kt.) tiekiamos rinkai kaip įvairios koncentracijos vandeniniai tirpalai, kuriuos reikia klasifikuoti ir ženklinti skirtingai, nes skiriasi skirtingos koncentracijos tirpalų keliamas pavojus.
C pastaba:
Kai kuriomis organinėmis medžiagomis gali būti prekiaujama tam tikrų izomerų arba kelių izomerų mišinio pavidalu.
D pastaba:
Tam tikros medžiagos, galinčios greitai polimerizuotis arba suirti, paprastai tiekiamos rinkai stabilizuotos. Šia forma jos nurodomos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje.
Tačiau kartais tokios medžiagos tiekiamos rinkai nestabilizuotos. Tokiu atveju tokią medžiagą rinkai teikiantis tiekėjas privalo etiketėje nurodyti medžiagos pavadinimą, po kurio įrašomas žodis „nestabilizuota“.
J pastaba:
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % benzeno (masės %) (EB Nr. 200–753–7).
K pastaba:
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % 1,3-butadieno (masės %) (EB Nr. 203–450–8).
L pastaba:
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 3 % DMSO (dimetilsulfoksido) ekstrakto, nustatyto taikant IP 346 metodą.
M pastaba:
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,005 % benz(a)pireno (masės %) (EB Nr. 200–028–5).
N pastaba:
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei yra žinoma, kaip medžiaga buvo gryninama, ir galima įrodyti, kad medžiagos gamybai naudota pradinė medžiaga nėra kancerogeninė.
P pastaba:
Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė arba mutageninė, jei galima įrodyti, kad medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % benzeno (masės %) (EB Nr. 200–753–7).
R pastaba:
Plaušeliai, kurių skersmens ilgio svorinis geometrinis vidurkis, atėmus dvigubos standartinės paklaidos vertę, yra didesnis kaip 6 μm, neturi būti priskiriami kancerogenams.
1 priedėlis
28 įrašas. Kancerogenai: 1A kategorija (3.1 lentelė), 1 kategorija (3.2 lentelė)
|
Medžiagos |
Indekso numeris |
EB numeris |
CAS numeris |
Pastabos |
|
Chromo (VI) trioksidas |
024-001-00-0 |
215-607-8 |
1333-82-0 |
►M5 E ◄ |
|
Cinko chromatai, įskaitant cinko kalio chromatą |
024-007-00-3 |
|
|
|
|
Nikelio monoksidas [1] |
028-003-00-2 |
215-215-7 [1] |
1313-99-1 [1] |
|
|
Nikelio oksidas; [2] |
234-323-5 [2] |
11099-02-8 [2] |
||
|
Bunzenitas; [3] |
- [3] |
34492-97-2 [3] |
||
|
Nikelio dioksidas |
028-004-00-8 |
234-823-3 |
12035-36-8 |
|
|
Dinikelio trioksidas |
028-005-00-3 |
215-217-8 |
1314-06-3 |
|
|
Nikelio (II) sulfidas; [1] |
028-006-00-9 |
240-841-2 [1] |
16812-54-7 [1] |
|
|
Nikelio sulfidas; [2] |
234-349-7 [2] |
11113-75-0 [2] |
||
|
Mileritas; [3] |
- [3] |
1314-04-1 [3] |
||
|
Trinikelio disulfidas; |
028-007-00-4 |
|
|
|
|
Nikelio subsulfidas; [1] |
234-829-6 [1] |
12035-72-2 [1] |
||
|
Hezlvuditas; [2] |
- [2] |
12035-71-1 [2] |
||
|
Nikelio dihidroksidas; [1] |
028-008-00-X |
235-008-5 [1] |
12054-48-7 [1] |
|
|
Nikelio hidroksidas; [2] |
234-348-1 [2] |
11113-74-9 [2] |
||
|
Nikelio sulfatas |
028-009-00-5 |
232-104-9 |
7786-81-4 |
|
|
Nikelio karbonatas; |
028-010-00-0 |
|
|
|
|
Bazinis nikelio karbonatas; |
|
|
||
|
Anglies rūgšties nikelio (2+) druska; [1] |
222-068-2 [1] |
3333-67-3 [1] |
||
|
Anglies rūgšties nikelio druska; [2] |
240-408-8 [2] |
16337-84-1 [2] |
||
|
[μ-[karbonato(2-)-O:O′]] dihidroksitrinikelis; [3] |
265-748-4 [3] |
65405-96-1 [3] |
||
|
[karbonato(2-)] tetrahidroksitrinikelis [4] |
235-715-9 [4] |
12607-70-4 [4] |
||
|
Nikelio dichloridas |
028-011-00-6 |
231-743-0 |
7718-54-9 |
|
|
Nikelio dinitratas; [1] |
028-012-00-1 |
236-068-5 [1] |
13138-45-9 [1] |
|
|
Azoto rūgšties nikelio druska; [2] |
238-076-4 [2] |
14216-75-2 [2] |
||
|
Nikelio šteinas |
028-013-00-7 |
273-749-6 |
69012-50-6 |
|
|
Vario elektrolitinio rafinavimo šlamas ir dumblo atliekos, iš kurių pašalintas varis, nikelio sulfatas |
028-014-00-2 |
295-859-3 |
92129-57-2 |
|
|
Vario elektrolitinio rafinavimo šlamas ir dumblo atliekos, iš kurių pašalintas varis |
028-015-00-8 |
305-433-1 |
94551-87-8 |
|
|
Nikelio diperchloratas; Perchloro rūgšties nikelio (II) druska |
028-016-00-3 |
237-124-1 |
13637-71-3 |
|
|
Nikelio dikalio bis(sulfatas); [1] |
028-017-00-9 |
237-563-9 [1] |
13842-46-1 [1] |
|
|
Diamonio nikelio bis(sulfatas); [2] |
239-793-2 [2] |
15699-18-0 [2] |
||
|
Nikelio bis(sulfamidatas); Nikelio sulfamatas |
028-018-00-4 |
237-396-1 |
13770-89-3 |
|
|
Nikelio bis(tetrafluorboratas) |
028-019-00-X |
238-753-4 |
14708-14-6 |
|
|
Nikelio diformiatas; [1] |
028-021-00-0 |
222-101-0 [1] |
3349-06-2 [1] |
|
|
Skruzdžių rūgšties nikelio druska; [2] |
239-946-6 [2] |
15843-02-4 [2] |
||
|
Skruzdžių rūgšties vario nikelio druska; [3] |
268-755-0 [3] |
68134-59-8 [3] |
||
|
Nikelio di(acetatas); [1] |
028-022-00-6 |
206-761-7 [1] |
373-02-4 [1] |
|
|
Nikelio acetatas; [2] |
239-086-1 [2] |
14998-37-9 [2] |
||
|
Nikelio dibenzoatas |
028-024-00-7 |
209-046-8 |
553-71-9 |
|
|
Nikelio bis(4-cikloheksilbutiratas) |
028-025-00-2 |
223-463-2 |
3906-55-6 |
|
|
Nikelio (II) stearatas; Nikelio (II) oktadekanoatas; |
028-026-00-8 |
218-744-1 |
2223-95-2 |
|
|
Nikelio dilaktatas |
028-027-00-3 |
— |
16039-61-5 |
|
|
Nikelio (II) oktanoatas |
028-028-00-9 |
225-656-7 |
4995-91-9 |
|
|
Nikelio difluoridas; [1] |
028-029-00-4 |
233-071-3 [1] |
10028-18-9 [1] |
|
|
Nikelio dibromidas; [2] |
236-665-0 [2] |
13462-88-9 [2] |
||
|
Nikelio dijodidas; [3] |
236-666-6 [3] |
13462-90-3 [3] |
||
|
Nikelio kalio fluoridas; [4] |
- [4] |
11132-10-8 [4] |
||
|
Nikelio heksafluorsilikatas |
028-030-00-X |
247-430-7 |
26043-11-8 |
|
|
Nikelio selenatas |
028-031-00-5 |
239-125-2 |
15060-62-5 |
|
|
Nikelio vandenilio fosfatas; [1] |
028-032-00-0 |
238-278-2 [1] |
14332-34-4 [1] |
|
|
Nikelio bis (divandenilio fosfatas); [2] |
242-522-3 [2] |
18718-11-1 [2] |
||
|
Trinikelio bis(ortofosfatas) [3] |
233-844-5 [3] |
10381-36-9 [3] |
||
|
Dinikelio difosfatas; [4] |
238-426-6 [4] |
14448-18-1 [4] |
||
|
Nikelio bis(fosfinatas) [5] |
238-511-8 [5] |
14507-36-9 [5] |
||
|
Nikelio fosfinatas; [6] |
252-840-4 [6] |
36026-88-7 [6] |
||
|
Fosforo rūgšties kalcio nikelio druska; [7] |
- [7] |
17169-61-8 [7] |
||
|
Difosforo rūgšties nikelio (II) druska; [8] |
- [8] |
19372-20-4 [8] |
||
|
Diamonio nikelio heksacianoferatas |
028-033-00-6 |
— |
74195-78-1 |
|
|
Nikelio dicianidas |
028-034-00-1 |
209-160-8 |
557-19-7 |
|
|
Nikelio chromatas |
028-035-00-7 |
238-766-5 |
14721-18-7 |
|
|
Nikelio (II) silikatas; [1] |
028-036-00-2 |
244-578-4 [1] |
21784-78-1 [1] |
|
|
Dinikelio ortosilikatas; [2] |
237-411-1 [2] |
13775-54-7 [2] |
||
|
Nikelio silikatas (3:4); [3] |
250-788-7 [3] |
31748-25-1 [3] |
||
|
Silicio rūgšties nikelio druska; [4] |
253-461-7 [4] |
37321-15-6 [4] |
||
|
Trivandenilio hidroksibis[ortosilikat(4-)]trinikeliatas(3-); [5] |
235-688-3 [5] |
12519-85-6 [5] |
||
|
Dinikelio heksacianoferatas |
028-037-00-8 |
238-946-3 |
14874-78-3 |
|
|
Trinikelio bis(arsenatas); Nikelio (II) arsenatas |
028-038-00-3 |
236-771-7 |
13477-70-8 |
|
|
Nikelio oksalatas; [1] |
028-039-00-9 |
208-933-7 [1] |
547-67-1 [1] |
|
|
Oksalo rūgšties nikelio druska; [2] |
243-867-2 [2] |
20543-06-0 [2] |
||
|
Nikelio telūridas |
028-040-00-4 |
235-260-6 |
12142-88-0 |
|
|
Trinikelio tetrasulfidas |
028-041-00-X |
— |
12137-12-1 |
|
|
Trinikelio bis(arsenitas) |
028-042-00-5 |
— |
74646-29-0 |
|
|
Kobalto nikelio pilkasis periklazas; |
028-043-00-0 |
|
|
|
|
C.I. Pigmentas juodasis 25; |
|
|
||
|
C.I. 77332; [1] |
269-051-6 [1] |
68186-89-0 [1] |
||
|
Kobalto nikelio dioksidas; [2] |
261-346-8 [2] |
58591-45-0 [2] |
||
|
Kobalto nikelio oksidas; [3] |
- [3] |
12737-30-3 [3] |
||
|
Nikelio alavo trioksidas; Nikelio stanatas |
028-044-00-6 |
234-824-9 |
12035-38-0 |
|
|
Nikelio triurano dekaoksidas |
028-045-00-1 |
239-876-6 |
15780-33-3 |
|
|
Nikelio ditiocianatas |
028-046-00-7 |
237-205-1 |
13689-92-4 |
|
|
Nikelio dichromatas |
028-047-00-2 |
239-646-5 |
15586-38-6 |
|
|
Nikelio (II) selenitas |
028-048-00-8 |
233-263-7 |
10101-96-9 |
|
|
Nikelio selenidas |
028-049-00-3 |
215-216-2 |
1314-05-2 |
|
|
Silicio rūgšties švino nikelio druska |
028-050-00-9 |
— |
68130-19-8 |
|
|
Nikelio diarsenidas; [1] |
028-051-00-4 |
235-103-1 [1] |
12068-61-0 [1] |
|
|
Nikelio arsenidas; [2] |
248-169-1 [2] |
27016-75-7 [2] |
||
|
Nikelio bario titano šviesiai gelsvas (primrose) prideritas; |
028-052-00-X |
271-853-6 |
68610-24-2 |
|
|
C.I. Pigmentas geltonasis 157; |
|
|
||
|
C.I. 77900 |
|
|
||
|
Nikelio dichloratas; [1] |
028-053-00-5 |
267-897-0 [1] |
67952-43-6 [1] |
|
|
Nikelio dibromatas; [2] |
238-596-1 [2] |
14550-87-9 [2] |
||
|
Etilvandenilio sulfato nikelio (II) druska; [3] |
275-897-7 [3] |
71720-48-4 [3] |
||
|
Nikelio (II) trifluoracetatas; [1] |
028-054-00-0 |
240-235-8 [1] |
16083-14-0 [1] |
|
|
Nikelio (II) propionatas; [2] |
222-102-6 [2] |
3349-08-4 [2] |
||
|
Nikelio bis(benzensulfonatas) [3] |
254-642-3 [3] |
39819-65-3 [3] |
||
|
Nikelio (II) vandenilio citratas; [4] |
242-533-3 [4] |
18721-51-2 [4] |
||
|
Citrinų rūgšties amonio nikelio druska; [5] |
242-161-1 [5] |
18283-82-4 [5] |
||
|
Citrinų rūgšties nikelio druska; [6] |
245-119-0 [6] |
22605-92-1 [6] |
||
|
Nikelio bis(2-etilheksanoatas); [7] |
224-699-9 [7] |
4454-16-4 [7] |
||
|
2-etilheksano rūgšties nikelio druska; [8] |
231-480-1 [8] |
7580-31-6 [8] |
||
|
Dimetilheksano rūgšties nikelio druska; [9] |
301-323-2 [9] |
93983-68-7 [9] |
||
|
Nikelio (II) izooktanoatas; [10] |
249-555-2 [10] |
29317-63-3 [10] |
||
|
Nikelio izooktanoatas; [11] |
248-585-3 [11] |
27637-46-3 [11] |
||
|
Nikelio bis(izononanoatas) [12] |
284-349-6 [12] |
84852-37-9 [12] |
||
|
Nikelio (II) neononanoatas; [13] |
300-094-6 [13] |
93920-10-6 [13] |
||
|
Nikelio (II) izodekanoatas; [14] |
287-468-1 [14] |
85508-43-6 [14] |
||
|
Nikelio (II) neodekanoatas; [15] |
287-469-7 [15] |
85508-44-7 [15] |
||
|
Neodekano rūgšties nikelio druska; [16] |
257-447-1 [16] |
51818-56-5 [16] |
||
|
Nikelio (II) neoundekanoatas; [17] |
300-093-0 [17] |
93920-09-3 [17] |
||
|
Bis(d-gliukonat-O1,O2)nikelis; [18] |
276-205-6 [18] |
71957-07-8 [18] |
||
|
Nikelio 3,5-bis(tret-butil)-4-hidroksibenzoatas (1:2); [19] |
258-051-1 [19] |
52625-25-9 [19] |
||
|
Nikelio (II) palmitatas; [20] |
237-138-8 [20] |
13654-40-5 [20] |
||
|
(2-etilheksanoat-O)(izononanoat-O)nikelis; [21] |
287-470-2 [21] |
85508-45-8 [21] |
||
|
(izononanoat-O)(izooktanoat-O)nikelis; [22] |
287-471-8 [22] |
85508-46-9 [22] |
||
|
(izooktanoat-O)(neodekanoat-O)nikelis; [23] |
284-347-5 [23] |
84852-35-7 [23] |
||
|
(2etilheksanoat-O)(izodekanoat-O)nikelis; [24] |
284-351-7 [24] |
84852-39-1 [24] |
||
|
(2-etilheksanoat-O)(neodekanoat-O)nikelis; [25] |
285-698-7 [25] |
85135-77-9 [25] |
||
|
(izodekanoat-O)(izooktanoat-O)nikelis; [26] |
285-909-2 [26] |
85166-19-4 [26] |
||
|
(izodekanoat-O)(izononanoat-O)nikelis; [27] |
284-348-0 [27] |
84852-36-8 [27] |
||
|
(izononanoat-O)(neodekanoat-O)nikelis; [28] |
287-592-6 [28] |
85551-28-6 [28] |
||
|
C6-19 šakotųjų grandinių riebalų rūgščių nikelio druskos [29] |
294-302-1 [29] |
91697-41-5 [29] |
||
|
Nesočiųjų C8-18 ir C18 riebalų rūgščių nikelio druskos; [30] |
283-972-0 [30] |
84776-45-4 [30] |
||
|
2,7- naftalendisulfonrūgšties nikelio (II) druska; [31] |
- [31] |
72319-19-8 [31] |
||
|
Nikelio (II) sulfitas; [1] |
028-055-00-6 |
231-827-7 [1] |
7757-95-1 [1] |
|
|
Nikelio telūro trioksidas; [2] |
239-967-0 [2] |
15851-52-2 [2] |
||
|
Nikelio telūro tetraoksidas; [3] |
239-974-9 [3] |
15852-21-8 [3] |
||
|
Molibdeno nikelio hidroksido oksido fosfatas; [4] |
268-585-7 [4] |
68130-36-9 [4] |
||
|
Nikelio boridas (NiB); [1] |
028-056-00-1 |
234-493-0 [1] |
12007-00-0 [1] |
|
|
Dinikelio boridas; [2] |
234-494-6 [2] |
12007-01-1 [2] |
||
|
Trinikelio boridas; [3] |
234-495-1 [3] |
12007-02-2 [3] |
||
|
Nikelio boridas; [4] |
235-723-2 [4] |
12619-90-8 [4] |
||
|
Dinikelio silicidas; [5] |
235-033-1 [5] |
12059-14-2 [5] |
||
|
Nikelio disilicidas; [6] |
235-379-3 [6] |
12201-89-7 [6] |
||
|
Dinikelio fosfidas; [7] |
234-828-0 [7] |
12035-64-2 [7] |
||
|
Nikelio boro fosfidas; [8] |
- [8] |
65229-23-4 [8] |
||
|
Dialiuminio nikelio tetraoksidas; [1] |
028-057-00-7 |
234-454-8 [1] |
12004-35-2 [1] |
|
|
Nikelio titano trioksidas; [2] |
234-825-4 [2] |
12035-39-1 [2] |
||
|
Nikelio titano oksidas; [3] |
235-752-0 [3] |
12653-76-8 [3] |
||
|
Nikelio divanadžio heksaoksidas; [4] |
257-970-5 [4] |
52502-12-2 [4] |
||
|
Kobalto dimolibdeno nikelio oktaoksidas; [5] |
268-169-5 [5] |
68016-03-5 [5] |
||
|
Nikelio cirkonio trioksidas; [6] |
274-755-1 [6] |
70692-93-2 [6] |
||
|
Molibdeno nikelio tetraoksidas; [7] |
238-034-5 [7] |
14177-55-0 [7] |
||
|
Nikelio volframo tetraoksidas; [8] |
238-032-4 [8] |
14177-51-6 [8] |
||
|
Olivinas, nikelio žaliasis; [9] |
271-112-7 [9] |
68515-84-4 [9] |
||
|
Ličio nikelio dioksidas; [10] |
- [10] |
12031-65-1 [10] |
||
|
Molibdeno nikelio oksidas; [11] |
- [11] |
12673-58-4 [11] |
||
|
Kobalto ličio nikelio oksidas |
028-058-00-2 |
442-750-5 |
— |
|
|
Diarseno trioksidas; arseno trioksidas |
033-003-00-0 |
215-481-4 |
1327-53-3 |
|
|
Diarseno pentaoksidas; arseno oksidas |
033-004-00-6 |
215-116-9 |
1303-28-2 |
|
|
Arseno rūgštis ir jos druskos, išskyrus nurodytas kitur šiame priede |
033-005-00-1 |
— |
— |
A |
|
Švino hidroarsenatas |
082-011-00-0 |
232-064-2 |
7784-40-9 |
|
|
Butanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [1] |
601-004-01-8 |
203-448-7 [1] |
106-97-8 [1] |
C ►M5 , S ◄ |
|
Izobutanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [2] |
200-857-2 [2] |
75-28-5 [2] |
||
|
1,3-butadienas; buta-1,3-dienas |
601-013-00-X |
203-450-8 |
106-99-0 |
D |
|
Benzenas |
601-020-00-8 |
200-753-7 |
71-43-2 |
►M5 E ◄ |
|
Trietilarsenatas |
601-067-00-4 |
427-700-2 |
15606-95-8 |
|
|
Vinilchloridas; chloretilenas |
602-023-00-7 |
200-831-0 |
75-01-4 |
|
|
Bis(chlormetil) eteris; Oksibis(chlormetanas) |
603-046-00-5 |
208-832-8 |
542-88-1 |
|
|
Chlormetilmetileteris; chlordimetileteris |
603-075-00-3 |
203-480-1 |
107-30-2 |
|
|
2-naftilaminas; beta-naftilaminas |
612-022-00-3 |
202-080-4 |
91-59-8 |
►M5 E ◄ |
|
Benzidinas; 4,4'-diaminobifenilas; bifenil-4,4'-ilendiaminas |
612-042-00-2 |
202-199-1 |
92-87-5 |
►M5 E ◄ |
|
Benzidino druskos |
612-070-00-5 |
|
|
|
|
2-naftilamino druskos |
612-071-00-0 |
209-030-0[1] 210-313-6[2] |
553-00-4[1] 612-52-2[2] |
|
|
Bifenil-4-ilaminas; ksenilaminas; 4-aminobifenilas |
612-072-00-6 |
202-177-1 |
92-67-1 |
|
|
Bifenil-4-ilamino druskos; ksenilamino druskos; 4-aminobifenilo druskos |
612-073-00-1 |
|
|
|
|
Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros; (Aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliacijos likutis. Juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 30 °C – 180 °C (86 °F – 356 °F). Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys.) |
648–055–00–5 |
266–028–2 |
65996–93–2 |
|
|
Degutas, akmens anglių; akmens anglių degutas (Akmens anglių sausosios distiliacijos pašalinis produktas. Beveik juodas, pusiau kietas. Aromatinių angliavandenilių, fenolio junginių, azoto bazių ir tiofeno mišinys.) |
648-081-00-7 |
232-361-7 |
8007-45-2 |
|
|
Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros; akmens anglių degutas (Kondensacijos produktas, gaunamas aušinant iki aplinkos temperatūros dujas, išsiskiriančias akmens anglių aukštos temperatūros (aukštesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Juodas klampus skystis, tirštesnis už vandenį. Jame vyrauja kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys. Gali turėti nedidelius kiekius fenolio junginių ir aromatinių azoto bazių.) |
648-082-00-2 |
266-024-0 |
65996-89-6 |
|
|
Degutas, akmens anglių, žemos temperatūros; žibalas (Kondensacijos produktas, gaunamas aušinant iki aplinkos temperatūros dujas, išsiskiriančias akmens anglių žemos temperatūros (žemesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Juodas klampus skystis, tirštesnis už vandenį. Jame vyrauja kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, fenolio junginiai, aromatinės azoto bazės ir jų alkildariniai.) |
648-083-00-8 |
266-025-6 |
65996-90-9 |
|
|
Degutas, rusvųjų akmens anglių; (Alyva, distiliuojama iš rusvųjų akmens anglių deguto. Joje vyrauja alifatiniai, nafteniniai ir nuo vieno iki trijų žiedų turintieji aromatiniai angliavandeniliai, jų alkildariniai, heteroaromatiniai junginiai ir vieno bei dviejų žiedų fenoliai, verdantys apytiksliai 150-360 oC temperatūroje.) |
648-145-00-4 |
309-885-0 |
101316-83-0 |
|
|
Degutas, rusvųjų akmens anglių, žemos temperatūros; (Degutas, gaunamas žemoje temperatūroje karbonizuojant ir žemoje temperatūroje gazifikuojant rusvąsias akmens anglis. Jame vyrauja alifatiniai, nafteniniai ir cikliniai aromatiniai angliavandeniliai, heteroaromatiniai angliavandeniliai ir cikliniai fenoliai.) |
648-146-00-X |
309-886-6 |
101316-84-1 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelė proporcija sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių paprastai yra šioje žalios naftos distiliacijos frakcijoje.) |
649-050-00-0 |
265-051-5 |
64741-50-0 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji alkanų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelė proporcija sočiųjų alifatinių angliavandenilių.) |
649-051-00-6 |
265-052-0 |
64741-51-1 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-052-00-1 |
265-053-6 |
64741-52-2 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vakuume žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-053-00-7 |
265-054-1 |
64741-53-3 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-054-00-2 |
265-117-3 |
64742-18-3 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-055-00-8 |
265-118-9 |
64742-19-4 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji alkanų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-056-00-3 |
265-119-4 |
64742-20-7 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų, gryninti rūgštimi; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-057-00-9 |
265-121-5 |
64742-21-8 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji alkanų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelė alifatinių angliavandenių proporcija.) |
649-058-00-4 |
265-127-8 |
64742-27-4 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-059-00-X |
265-128-3 |
64742-28-5 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-060-00-5 |
265-135-1 |
64742-34-3 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, chemiškai neutralizuoti; Nerafinuota arba mažai rafinuota bazinė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-061-00-0 |
265-136-7 |
64742-35-4 |
|
|
Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos, turinčios daug C3, be rūgščių; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotus angliavandenilius ir pašalinus rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C4, vyrauja C3.) |
649-062-00-6 |
270-755-0 |
68477-73-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-063-00-1 |
270-756-6 |
68477-74-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), katalizinio krekingo, turinčios daug C1-5; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C5.) |
649-064-00-7 |
270-757-1 |
68477-75-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinis polimerizavimas, stabilizatoriaus lengvosios frakcijos, turinčios daug C2-4; Naftos dujos (Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant katalizinio polimerizavimo pirminio benzino frakcinį distiliavimą ir stabilizavimą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius nuo C2–C6, vyrauja C2–C4.) |
649-065-00-2 |
270-758-7 |
68477-76-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), katalizinio riformingo, turinčios daug C1-4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C4.) |
649-066-00-8 |
270-760-8 |
68477-79-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C3-5 alkenų-alkanų įkrova, skirta alkilinimui; Naftos dujos (Sudėtingas alkenų ir alkanų, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, mišinys, naudojamas kaip alkilinimo įkrova. Aplinkos temperatūra dažniausiai viršija kritinę šių mišinių temperatūrą.) |
649-067-00-3 |
270-765-5 |
68477-83-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), turinčios daug C4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.) |
649-068-00-9 |
270-767-6 |
68477-85-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), deetanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo metu gautas dujų ir benzino frakcijas. Jame vyrauja etanas ir etilenas.) |
649-069-00-4 |
270-768-1 |
68477-86-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), deizobutanizavimo kolonos viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atmosferos slėgyje distiliuojant butano-buteno srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.) |
649-070-00-X |
270-769-7 |
68477-87-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio sausos, turi daug propeno; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jame vyrauja propenas su trupučiu etano ir propano.) |
649-071-00-5 |
270-772-3 |
68477-90-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-072-00-0 |
270-773-9 |
68477-91-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), dujų regeneravimo įrenginio depropanizavimo viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant įvairių angliavandenilių srautus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C4, vyrauja propanas.) |
649-073-00-6 |
270-777-0 |
68477-94-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), Girbatolio įrenginio įkrova; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, naudojamas kaip įkrova Girbatolio įrenginiui pašalinant vandenilio sulfidą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-074-00-1 |
270-778-6 |
68477-95-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo įrenginio, turinčios daug C4, be vandenilio sulfido; Naftos dujos |
649-075-00-7 |
270-782-8 |
68477-99-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguotos skaidrintos alyvos ir termiškai krekinguoto vakuuminio likučio frakcionavimo flegmos būgno; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotą skaidrintą alyvą ir termiškai krekinguotą vakuuminį likutį. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-076-00-2 |
270-802-5 |
68478-21-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš katalizinio krekingo pirminio benzino stabilizavimo absorberio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant katalizinio krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-077-00-8 |
270-803-0 |
68478-22-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo įrenginių produktų bendro frakcionavimo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo procesų produktus, apdorotus norint pašalinti rūgštines priemaišas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-078-00-3 |
270-804-6 |
68478-24-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas po frakcionavimo stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-079-00-9 |
270-806-7 |
68478-26-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų įrenginio srautų mišinys, turintis daug C4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant po frakcionavimo tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, distiliacijos liekamąsias dujas ir kataliziškai riforminguoto pirminio benzino liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja butanas ir izobutanas.) |
649-080-00-4 |
270-813-5 |
68478-32-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų regeneravimo įrenginio, turinčios daug C1-2; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant distiliato liekamąsias dujas, tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, vyrauja metanas ir etanas.) |
649-081-00-X |
270-814-0 |
68478-33-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio distiliavimo likučių terminio krekingo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas termiškai krekinguojant vakuuminius likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-082-00-5 |
270-815-6 |
68478-34-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, turintys daug C3-4, naftos distiliatas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant ir kondensuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C3–C4.) |
649-083-00-0 |
270-990-9 |
68512-91-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), viso tiesioginio distiliavimo pirminio benzino deheksanizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-084-00-6 |
271-000-8 |
68513-15-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), hidrokrekingo depropanizavimo įrenginio, turinčios daug angliavandenilių; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4. Jame taip pat gali būti nedideli vandenilio ir vandenilio sulfido kiekiai.) |
649-085-00-1 |
271-001-3 |
68513-16-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-086-00-7 |
271-002-9 |
68513-17-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Likučiai (naftos), alkilinimo skirstytuvo, turintys daug C4; Naftos dujos (Sudėtingi likučiai po įvairių naftos perdirbimo operacijų srautų distiliacijos. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja butanas, verdantys apytiksliai – 11,7 — 27,8 oC temperatūroje.) |
649-087-00-2 |
271-010-2 |
68513-66-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant terminį krekingą, absorbavimą ir žalios naftos distiliavimą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, verdantys apytiksliai – 164 oC — – 0,5 oC temperatūroje.) |
649-088-00-8 |
271-032-2 |
68514-31-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš angliavandenilių dujų tam, kad būtų atlikta tiolių konversija ir pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4 ir kurių virimo temperatūra yra apytiksliai nuo – 164 oC iki – 0,5 oC.) |
649-089-00-3 |
271-038-5 |
68514-36-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-3; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3 ir kurio virimo temperatūra yra maždaug nuo – 164 oC iki – 42 oC.) |
649-090-00-9 |
271-259-7 |
68527-16-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-4, debutanizavimo įrenginio frakcija; Naftos dujos |
649-091-00-4 |
271-261-8 |
68527-19-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C1-5, riebiosios; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir (arba) krekinguojant gazolį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-092-00-X |
271-624-0 |
68602-83-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C2-4; Naftos dujos |
649-093-00-5 |
271-734-9 |
68606-25-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C3; Naftos dujos |
649-094-00-0 |
271-735-4 |
68606-26-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alkilinimo įkrova; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gazolio katalizinio krekingo metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.) |
649-095-00-6 |
271-737-5 |
68606-27-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio likučių frakcionavimo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginio likučius. Jame vyrauja butanas, izobutanas ir butadienas.) |
649-096-00-1 |
271-742-2 |
68606-34-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), perdirbimo mišinys; Naftos dujos (Sudėtingas mišinys gautas iš įvairių perdirbimo procesų. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-097-00-7 |
272-183-7 |
68783-07-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.) |
649-098-00-2 |
272-203-4 |
68783-64-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C2-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje vyrauja sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4 ir kurių virimo temperatūra yra maždaug nuo – 51 oC iki – 34 oC.) |
649-099-00-8 |
272-205-5 |
68783-65-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), žalios naftos frakcionavimo; Naftos dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-100-00-1 |
272-871-7 |
68918-99-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš deheksanizavimo kolonos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino srautų mišinį. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-101-00-7 |
272-872-2 |
68919-00-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), lengvoji tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakcija iš gazolio frakcionavimo stabilizatoriaus; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvąją tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakciją. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-102-00-2 |
272-878-5 |
68919-05-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš tiesioginio distiliavimo pirminio benzino perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfurizavimo proceso metu ir atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo pirminio benzino. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-103-00-8 |
272-879-0 |
68919-06-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), tiesioginio pirminio benzino katalizinio riformingo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katazinį riformingą ir frakcionuojant bendrą ištaką. Jis susideda iš metano, etano ir propano.) |
649-104-00-3 |
272-882-7 |
68919-09-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skirstytuvo viršutinės dalies; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant įkrovą, skirstytuve atskiriant C3–C4. Jo sudėtyje vyrauja C3 angliavandeniliai.) |
649-105-00-9 |
272-893-7 |
68919-20-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš tiesioginio distiliavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant skystį iš pirmos žalios naftos distiliacijos kolonos. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-106-00-4 |
272-883-2 |
68919-10-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio krekingo produktų debutanizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-107-00-X |
273-169-3 |
68952-76-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), distiliato ir pirminio benzino katalizinio krekingo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino ir distiliato katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-108-00-5 |
273-170-9 |
68952-77-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), distiliato, gazolio ir pirminio benzino terminio krekingo absorberio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant terminio krekingo distiliatus, pirminį benziną ir gazolį. Jo sudėtyje vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-109-00-0 |
273-175-6 |
68952-81-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), angliavandenilių terminio krekingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, naftos koksavimo; Naftos dujos (Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant naftos koksavimo proceso metu gautus terminio krekingo angliavandenilius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-110-00-6 |
273-176-1 |
68952-82-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), lengvosios, garų krekingo, koncentruotas butadienas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4.) |
649-111-00-1 |
273-265-5 |
68955-28-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo stabilizavimo įrenginio viršutinės; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas naftos tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo metu ir frakcionuojant bendrą srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-112-00-7 |
273-270-2 |
68955-34-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4; Naftos dujos |
649-113-00-2 |
289-339-5 |
27741-01-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Alkanai, turintys daug C1-4, C3; Naftos dujos |
649-114-00-8 |
292-456-4 |
90622-55-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), garų krekingo produktas, turintis daug C3; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja propenas su šiek tiek propano, virimo temperatūra maždaug nuo – 70 oC iki 0 oC.) |
649-115-00-3 |
295-404-9 |
92045-22-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4, garų krekingo produkto distiliatas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja C4 angliavandeniliai, ypač 1- ir 2-butenas, taip pat turintys butano ir izobutano, virimo temperatūra maždaug nuo – 12 oC iki 5 oC.) |
649-116-00-9 |
295-405-4 |
92045-23-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera, C4 frakcija; Naftos dujos (Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant sieros šalinimo iš suskystintųjų naftos dujų mišinio procesą tioliams oksiduoti arba rūgštinėms priemaišoms pašalinti. Jį sudaro C4 sotieji ir nesotieji angliavandeniliai.) |
649-117-00-4 |
295-463-0 |
92045-80-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4, be 1,3-butadieno ir izobuteno Naftos dujos |
649-118-00-X |
306-004-1 |
95465-89-7 |
K |
|
Rafinatai (naftos), garų krekingo C4 frakcijos ekstrakto, gauto ekstrahavus vario amonio acetatu, C3-5 ir C3-5 nesočiųjų, be butadieno; Naftos dujos |
649-119-00-5 |
307-769-4 |
97722-19-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), amino sistemos įkrova; Rafinavimo dujos (Dujos — amino sistemos įkrova, skirta pašalinti vandenilio sulfidui. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido, anglies dioksido, vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-112-00-0 |
270-746-1 |
68477-65-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš benzeno distiliavimo kolonos hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Iš benzeno įrenginio išmetamos dujos. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, įskaitant benzeną.) |
649-121-00-6 |
270-747-7 |
68477-66-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dujų recirkuliacijos benzeno distiliavimo įrenginyje metu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiais.) |
649-122-00-1 |
270-748-2 |
68477-67-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alyvų mišinio, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant alyvų mišinį. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais kiekiais anglies monoksido, anglies dioksido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-123-00-7 |
270-749-8 |
68477-68-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-124-00-2 |
270-759-2 |
68477-77-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo, recirkuliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus, recirkuliuotus norint išlaikyti vandenilį. Jį visų pirma sudaro vandenilis. Jo sudėtyje taip pat gali būti įvairūs maži anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiai.) |
649-125-00-8 |
270-760-3 |
68477-80-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, ir vandenilis.) |
649-126-00-3 |
270-762-9 |
68477-81-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C6-8 katalizinio riformingo, recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos |
649-127-00-9 |
270-763-4 |
68477-82-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C2-grįžtamojo srauto; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant vandenilį iš dujų srauto, kuriame vyrauja vandenilis su mažais azoto, anglies monoksido, metano, etano ir etileno kiekiais. Jį sudaro angliavandeniliai, tokie kaip metanas, etanas ir etilenas su mažais vandenilio, azoto ir anglies monoksido kiekiais.) |
649-128-00-4 |
270-766-0 |
68477-84-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), sausosios sieringosios, dujų koncentravimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Dujų koncentravimo įrenginio sausų dujų mišinys. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-129-00-X |
270-774-4 |
68477-92-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), dujų koncentravimo įrenginio reabsorberio distiliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant dujų koncentravimo reabsorberyje sumaišytų dujų srautų produktus. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, anglies dioksidas, azotas, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-130-00-5 |
270-776-5 |
68477-93-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), vandenilio absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas absorbuojant vandenilį iš srautų, kuriuose yra daug vandenilio. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, azotas ir metanas su mažais C2 angliavandenilių kiekiais.) |
649-131-00-0 |
270-779-1 |
68477-96-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, išskirtas kaip dujos šaldant angliavandenilių dujas. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, azoto, metano ir C2 angliavandenilių kiekiais.) |
649-132-00-6 |
270-780-7 |
68477-97-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alyvų mišinio hidrinimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuoto gryninto vandeniliu alyvų mišinio. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-133-00-1 |
270-781-2 |
68477-98-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuotų reaktoriaus dujų. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido, ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-134-00-7 |
270-783-3 |
68478-00-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo įrenginiuose. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-135-00-2 |
270-784-9 |
68478-01-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo, grynintos vandeniliu; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis, metanas ir etanas su įvairiais mažais vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, kiekiais.) |
649-136-00-8 |
270-785-4 |
68478-02-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo, gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio ir metano; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis ir metanas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiais.) |
649-137-00-3 |
270-787-5 |
68478-03-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-138-00-9 |
270-788-0 |
68478-04-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), terminio krekingo produktų distiliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-139-00-4 |
270-789-6 |
68478-05-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo įrenginio refrakcionavimo absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas refrakcionuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-140-00-X |
270-805-1 |
68478-25-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino separatoriaus; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-141-00-5 |
270-807-2 |
68478-27-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas stabilizuojant katalizinio riformingo būdu perdirbtą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-142-00-0 |
270-808-8 |
68478-28-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), krekingo distiliatų hidrinimo įrenginio separavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-143-00-6 |
270-809-3 |
68478-29-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo benzino hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-144-00-1 |
270-810-9 |
68478-30-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, po to frakcionuojant visą produkto srautą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.) |
649-145-00-7 |
270-999-8 |
68513-14-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), aukštu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas aukštu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.) |
649-146-00-2 |
271-003-4 |
68513-18-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), žemu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas žemu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.) |
649-147-00-8 |
271-005-5 |
68513-19-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alyvos rafinavimo dujų distiliatas; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, išskirtas distiliuojant dujų srautus, kurių sudėtyje yra vandenilio, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, arba gaunamas krekinguojant etaną ir propaną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C2, vandenilis, azotas ir anglies monoksidas.) |
649-148-00-3 |
271-258-1 |
68527-15-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio produktų gryninimo vandeniliu depentenizavimo įrenginio viršutinės dalies; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas paveikiant vandeniliu esant katalizatoriui, ir po to depentanizuojant benzeno distiliavimo įrenginio produktus. Jį sudaro vandenilis, etanas ir propanas su įvairiais mažais azoto, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies skaičius yra C1–C6, kiekiais. Jame gali būti benzeno pėdsakų.) |
649-149-00-9 |
271-623-5 |
68602-82-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), antrinės absorbcijos įrenginio, pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio viršutinių produktų frakcionavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas frakcionuojant viršutinius produktus iš katalizinio krekingo proceso suskystinant katalizinio krekingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, azotas, ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-150-00-4 |
271-625-6 |
68602-84-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Naftos produktai, rafinavimo dujos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, kuriame vyrauja vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.) |
649-151-00-X |
271-750-6 |
68607-11-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), hidrokrekingo žemo slėgio separavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas hidrokrekingo proceso reaktoriaus produktų srauto skysčio ir garų separavimu. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-152-00-5 |
272-182-1 |
68783-06-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), rafinavimo; Rafinavimo dujos (Įvairių naftos rafinavimo procesų metu gaunami sudėtingi mišiniai. Juos sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-153-00-0 |
272-338-9 |
68814-67-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš platformingo produktų separatoriaus; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas cheminio riformingo naftenus paverčiant į aromatinius angliavandenilius. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-154-00-6 |
272-343-6 |
68814-90-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš hidrinto sieringojo žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš vandeniliu apdoroto žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas su nedideliais azoto, vandenilio sulfido, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, kiekiais.) |
649-155-00-1 |
272-775-5 |
68911-58-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), vandeniliu apdoroto sieringo žibalo garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas junginys, gaunamas iš garinimo būgno, veikiant sieringą žibalą vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir metanas bei maži azoto, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiai.) |
649-156-00-7 |
272-776-0 |
68911-59-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), distiliato perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo skystų produktų. Jį sudaro vandenilio sulfidas, metanas, etanas ir propanas.) |
649-157-00-2 |
272-873-8 |
68919-01-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo frakcionavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant viršutinius pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo produktus. Jis susideda iš vandenilio, vandenilio sulfido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-158-00-8 |
272-874-3 |
68919-02-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skruberio antrinio absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas išplaunant iš pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo viršutinių distiliatų. Jis susideda iš vandenilio, azoto, metano, etano ir propano.) |
649-159-00-3 |
272-875-9 |
68919-03-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), sunkiųjų distiliatų gryninimo vandeniliu įrenginio desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosios frakcijos nuo sunkiojo distiliato gryninimo vandeniliu įrenginio desulfurizavimo skystojo produkto. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-160-00-9 |
272-876-4 |
68919-04-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), platformingo stabilizavimo įrenginio galinių lengvųjų distiliatų frakcionavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvas paskutiniąsias frakcijas iš platinos reaktorių platformingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.) |
649-161-00-4 |
272-880-6 |
68919-07-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), naftos distiliavimo pirmosios kolonos, žalios naftos distiliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas iš žalios naftos distiliacijos pirmos kolonos. Jį sudaro azotas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-162-00-X |
272-881-1 |
68919-08-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš deguto lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą, nuo kurios nudistiliuotos lengvosios frakcijos. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-163-00-5 |
272-884-8 |
68919-11-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Vandenilio ir metano mišinys, gaunamas frakcionuojant produktus iš perdirbimo įrenginio (angl. unifiner).) |
649-164-00-0 |
272-885-3 |
68919-12-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio hidrodesulfuravimo separavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrodesulfuruojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.) |
649-165-00-6 |
273-173-5 |
68952-79-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas tiesiogiai hidrodesulfuruojant naftos tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-166-00-1 |
273-174-0 |
68952-80-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo viršutinių produktų frakcionavimo, akytojo absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-167-00-7 |
273-269-7 |
68955-33-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo metu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, azotas, anglies monoksidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-168-00-2 |
273-563-5 |
68989-88-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), gazolio iš dietanolamino skruberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas desulfuruojant gazolį dietanolaminu. Jame vyrauja vandenilio sulfidas, vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-169-00-8 |
295-397-2 |
92045-15-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos(naftos), gazolio hidrodesulfuravimo produktas; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus skystą fazę nuo hidrinimo reakcijos produktų srauto. Jame vyrauja vandenilis, vandenilio sulfidas ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-170-00-3 |
295-398-8 |
92045-16-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), hidrodesulfuruojant gazolį valytos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš riformingo reaktoriaus ir iš hidrinimo reaktoriaus produktų. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-171-00-9 |
295-399-3 |
92045-17-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), hidrinimo įrenginio garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš išeinančio srauto po hidrinimo reakcijos. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-172-00-4 |
295-400-7 |
92045-18-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pirminio benzino didelio slėgio garų krekingo likutis; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys-visuma nesikondensuojančių pirminio benzino garų krekingo produkto, taip pat dujų liekanų, gautų ruošiant vėlesnius produktus produktus. Jame vyrauja vandenilis bei alkenų ir alkanų angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kuriuose taip pat gali būti gamtinių dujų.) |
649-173-00-X |
295-401-2 |
92045-19-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), likučio visbreikingo produktas; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas mažinant likučio klampą krosnyse. Jame vyrauja vandenilio sulfidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-174-00-5 |
295-402-8 |
92045-20-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C3-4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalios naftos krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, daugiausia propanas ir propenas, verdantys apytiksliai – 51– – 1 oC temperatūroje.) |
649-177-00-1 |
268-629-5 |
68131-75-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto distiliato ir kataliziškai krekinguoto pirminio benzino frakcionavimo absorberio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo distiliacijos ir pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-178-00-7 |
269-617-2 |
68307-98-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai polimerizuoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant pirminio benzino polimerizacijos stabilizuotus produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-179-00-2 |
269-618-8 |
68307-99-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant stabilizuotą kataliziškai riforminguotą pirminį benziną, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-180-00-8 |
269-619-3 |
68308-00-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), krekinguoto distiliato hidrinimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas terminio krekingo produktus paveikiant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-181-00-3 |
269-620-9 |
68308-01-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), tiesioginės distiliacijos distiliato hidrodesulfuravimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant pirminius distiliatus, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-182-00-9 |
269-630-3 |
68308-10-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), gazolio katalizinio krekingo absorberio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant gazolio katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-183-00-4 |
269-623-5 |
68308-03-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant angliavandenilių įvairių frakcijų mišinį. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-184-00-X |
269-624-0 |
68308-04-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio deetanizavimo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant angliavandenilių įvairių frakcijų mišinį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-185-00-5 |
269-625-6 |
68308-05-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto distiliato ir hidrodesulfuruoto pirminio benzino frakcionatoriaus, be rūgščių; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą pirminį benziną ir distiliuotas angliavandenilių frakcijas tam, kad būtų pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-186-00-0 |
269-626-1 |
68308-06-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvųjų frakcijų pašalinimmo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nudistiliuojant stabilizuoto kataliziškai hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvąsias frakcijas, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-187-00-6 |
269-627-7 |
68308-07-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino lengvųjų frakcijų stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant ir stabilizuojant lengvąsias pirminio benzino tiesioginio distiliavimo frakcijas, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-188-00-1 |
269-629-8 |
68308-09-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), propano-propeno alkilinimo įkrovos paruošimo deetanizavimui; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant propano reakcijos su propilenu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-189-00-7 |
269-631-9 |
68308-11-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio gazolio hidrodesulfuravimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant vakuuminį gazolį, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-190-00-2 |
269-632-4 |
68308-12-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai krekinguotos viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, verdantys apytiksliai – 48–32 oC temperatūroje.) |
649-191-00-8 |
270-071-2 |
68409-99-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Alkanai, C1-2; Naftos dujos |
649-193-00-9 |
270-651-5 |
68475-57-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Alkanai, C2-3; Naftos dujos |
649-194-00-4 |
270-652-0 |
68475-58-1 |
►M5 H, ◄ K |
|
Alkanai, C3-4; Naftos dujos |
649-195-00-X |
270-653-6 |
68475-59-2 |
►M5 H, ◄ K |
|
Alkanai, C4-5; Naftos dujos |
649-196-00-5 |
270-654-1 |
68475-60-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Kuro dujos; Naftos dujos (Lengvųjų dujų mišinys. Jame vyrauja vandenilis ir (arba) mažos molekulinės masės angliavandeniliai.) |
649-197-00-0 |
270-667-2 |
68476-26-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Kuro dujos, žalios naftos distiliatai; Naftos dujos (Sudėtingas lengvųjų dujų mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir kataliziškai riforminguojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, verdantys apytiksliai – 217– – 12 oC temperatūroje.) |
649-198-00-6 |
270-670-9 |
68476-29-9 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C3-4; Naftos dujos |
649-199-00-1 |
270-681-9 |
68476-40-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4-5; Naftos dujos |
649-200-00-5 |
270-682-4 |
68476-42-6 |
►M5 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C2-4, vyrauja C3; Naftos dujos |
649-201-00-0 |
270-689-2 |
68476-49-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Naftos dujos, suskystintos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai – 40 — 80 oC temperatūroje.) |
649-202-00-6 |
270-704-2 |
68476-85-7 |
|
|
Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nusierinant suskystintų naftos dujų mišinį tam, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai – 40–80 oC temperatūroje.) |
649-203-00-1 |
270-705-8 |
68476-86-8 |
|
|
Dujos (naftos), C3-4, vyrauja izobutanas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6, o vyrauja butanas ir izobutanas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, o vyrauja izobutanas.) |
649-204-00-7 |
270-724-1 |
68477-33-8 |
►M5 H, ◄ K |
|
Distiliatai (naftos), C3-6, vyrauja piperilenas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, o vyrauja piperilenas.) |
649-205-00-2 |
270-726-2 |
68477-35-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), butano distiliavimo skirstytuvo viršutinių frakcijų; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant butano srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.) |
649-206-00-8 |
270-750-3 |
68477-69-0 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C2-3; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jame vyrauja etanas, etilenas, propanas ir propenas.) |
649-207-00-3 |
270-751-9 |
68477-70-3 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto gazolio depropanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C4, be rūgščių; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai krekinguotą gazolio angliavandenilių srautą, po to pašalinus vandenilio sulfidą ir kitus rūgštinius komponentus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.) |
649-208-00-9 |
270-752-4 |
68477-71-4 |
►M5 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino debutanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C3-5; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant katalizinio krekingo pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.) |
649-209-00-4 |
270-754-5 |
68477-72-5 |
►M5 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant izomerizuoto pirminio benzino stabilizavimoproduktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-210-00-X |
269-628-2 |
68308-08-7 |
►M5 H, ◄ K |
|
Erionitas |
650-012-00-0 |
|
12510-42-8 |
|
|
Asbestas |
650-013-00-6 |
|
12001-29-5 12001-28-4 132207-32-0 12172-73-5 77536-66-4 77536-68-6 77536-67-5 |
|
2 priedėlis
28 įrašas. Kancerogenai: 1B kategorija (3.1 lentelė), 2 kategorija (3.2 lentelė)
|
Medžiagos |
Rodyklės numeris |
EB numeris |
CAS numeris |
Pastabos |
|
Berilis |
004-001-00-7 |
231-150-7 |
7440-41-7 |
|
|
Berilio junginiai, išskyrus aliuminio berilio silikatus |
004-002-00-2 |
|
|
|
|
Berilio oksidas |
004-003-00-8 |
215-133-1 |
1304-56-9 |
►M5 E ◄ |
|
Sulfalatas (ISO); 2–Chloralildietilditiokarbamatas |
006-038-00-4 |
202-388-9 |
95-06-7 |
|
|
Dimetilkarbamoilchloridas |
006-041-00-0 |
201-208-6 |
79-44-7 |
|
|
Diazometanas |
006-068-00-8 |
206-382-7 |
334-88-3 |
|
|
O-izobutil-N-etoksikarboniltiokarbamatas |
006-094-00-X |
434-350-4 |
103122-66-3 |
|
|
O-heksil-N-etoksikarboniltiokarbamatas |
006-102-00-1 |
432-750-3 |
— |
|
|
Hidrazinas |
007-008-00-3 |
206-114-9 |
302-01-2 |
►M5 E ◄ |
|
N,N-dimetilhidrazinas |
007-012-00-5 |
200-316-0 |
57-14-7 |
|
|
1,2-dimetilhidrazinas |
007-013-00-0 |
|
540-73-8 |
►M5 E ◄ |
|
Hidrazino druskos |
007-014-00-6 |
|
|
|
|
Izobutilnitritas |
007-017-00-2 |
208-819-7 |
542-56-3 |
►M5 E ◄ |
|
Hidrazobenzenas; 1,2-difenilhidrazinas |
007-021-00-4 |
204-563-5 |
122-66-7 |
|
|
Hidrazino bi(3-karboksi-4-hidroksibenzolsulfonatas) |
007-022-00-X |
405-030-1 |
|
|
|
Heksametilfosforo triamidas; Heksametilfosforamidas |
015-106-00-2 |
211-653-8 |
680-31-9 |
|
|
Mišinys: dimetil (2-(hidroksimetilkarbamoil)etil)fosfonatas; dietil(2-(hidroksimetilkarbamoil)etil)fosfonatas; metiletil (2-(hidroksimetilkarbamoil)etil)fosfonatas |
015-196-00-3 |
435-960-3 |
— |
|
|
Indžio fosfidas |
015–200–00–3 |
244–959–5 |
22398–80–7 |
|
|
Dimetilsulfatas |
016-023-00-4 |
201-058-1 |
77-78-1 |
►M5 E ◄ |
|
Dietilsulfatas |
016-027-00-6 |
200-589-6 |
64-67-5 |
|
|
1,3-propansultonas |
016-032-00-3 |
214-317-9 |
1120-71-4 |
|
|
Dimetilsulfamoilchloridas |
016-033-00-9 |
236-412-4 |
13360-57-1 |
|
|
Kalio dichromatas |
024-002-00-6 |
231-906-6 |
7778-50-9 |
►M5 E ◄ |
|
Amonio dichromatas |
024-003-00-1 |
232-143-1 |
7789-09-5 |
►M5 E ◄ |
|
Natrio dichromatas |
024-004-00-7 |
234-190-3 |
10588-01-9 |
|
|
▼M14 ————— |
||||
|
Chromilo dichloridas; chromo oksichloridas |
024-005-00-2 |
239-056-8 |
14977-61-8 |
|
|
Kalio chromatas |
024-006-00-8 |
232-140-5 |
7789-00-6 |
|
|
Kalcio chromatas |
024-008-00-9 |
237-366-8 |
13765-19-0 |
|
|
Stroncio chromatas |
024-009-00-4 |
232-142-6 |
7789-06-2 |
|
|
Chromo (III) chromatas; chromo chromatas |
024-010-00-X |
246-356-2 |
24613-89-6 |
|
|
Chromo (VI) junginiai, išskyrus bario chromatą ir kitus junginius, nurodytus ►M5 Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo ◄ |
024-017-00-8 |
— |
— |
|
|
Natrio chromatas |
024-018-00-3 |
231-889-5 |
7775-11-3 |
►M5 E ◄ |
|
Kobalto dichloridas |
027-004-00-5 |
231-589-4 |
7646-79-9 |
►M5 E ◄ |
|
Kobalto sulfatas |
027-005-00-0 |
233-334-2 |
10124-43-3 |
►M5 E ◄ |
|
Kobalto acetatas |
027-006-00-6 |
200-755-8 |
71-48-7 |
|
|
Kobalto nitratas |
027-009-00-2 |
233-402-1 |
10141-05-6 |
|
|
Kobalto karbonatas |
027-010-00-8 |
208-169-4 |
513-79-1 |
|
|
Galio arsenidas |
031–001–00–4 |
215–114–8 |
1303–00–0 |
|
|
Kalio bromatas |
035-003-00-6 |
231-829-8 |
7758-01-2 |
|
|
Kadmio oksidas |
048-002-00-0 |
215-146-2 |
1306-19-0 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmio fluoridas |
048-006-00-2 |
232-222-0 |
7790-79-6 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmio chloridas |
048-008-00-3 |
233-296-7 |
10108-64-2 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmio sulfatas |
048-009-00-9 |
233-331-6 |
10124-36-4 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmio sulfidas |
048-010-00-4 |
215-147-8 |
1306-23-6 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmis (piroforinis) |
048-011-00-X |
231-152-8 |
7440-43-9 |
►M5 E ◄ |
|
Švino chromatas |
082-004-00-2 |
231-846-0 |
7758-97-6 |
|
|
Švino sulfochromatas geltonasis; C.I. Pigmentas geltonasis 34; [Ši medžiaga identifikuojama Spalvų indekse (Colour Index) priskiriant jai spalvos indekso numerį (Colour Index Constitution Number), C.I. 77603.] |
082-009-00-X |
215-693-7 |
1344-37-2 |
|
|
Švino chromato molibdato sulfatas raudonasis; C.I. Pigmentas raudonasis 104; [Ši medžiaga identifikuojama Spalvų indekse (Colour Index) priskiriant jai spalvos indekso numerį (Colour Index Constitution Number), C.I. 77605.] |
082-010-00-5 |
235-759-9 |
12656-85-8 |
|
|
Izoprenas (stabilizuotas) 2-metil-1,3-butadienas |
601-014-00-5 |
201-143-3 |
78-79-5 |
D |
|
Benz[a]pirenas; benz[d, e, f]chrizenas |
601-032-00-3 |
200-028-5 |
50-32-8 |
|
|
Benz[a]antracenas |
601-033-00-9 |
200-280-6 |
56-55-3 |
|
|
Benz[b]fluorantenas; benz[e]acefenantrilenas |
601-034-00-4 |
205-911-9 |
205-99-2 |
|
|
Benz[j]fluorantenas |
601-035-00-X |
205-910-3 |
205-82-3 |
|
|
Benz[k]fluorantenas |
601-036-00-5 |
205-916-6 |
207-08-9 |
|
|
Dibenz[a, h]antracenas |
601-041-00-2 |
200-181-8 |
53-70-3 |
|
|
Chrizenas |
601-048-00-0 |
205-923-4 |
218-01-9 |
|
|
Benz[e]pirenas |
601-049-00-6 |
205-892-7 |
192-97-2 |
|
|
1,2-dibrometanas; etileno dibromidas |
602-010-00-6 |
203-444-5 |
106-93-4 |
►M5 E ◄ |
|
1,2-dichloretanas; etileno dichloridas |
602-012-00-7 |
203-458-1 |
107-06-2 |
|
|
1,2-dibrom-3–Chlorpropanas |
602-021-00-6 |
202-479-3 |
96-12-8 |
|
|
Brometilenas |
602-024-00-2 |
209-800-6 |
593-60-2 |
|
|
Trichloretilenas; trichloretenas |
602-027-00-9 |
201-167-4 |
79-01-6 |
|
|
Chlorprenas (stabilizuotas) 2–Chlorbuta-1,3-dienas |
602-036-00-8 |
204-818-0 |
126-99-8 |
D ►M5 , E ◄ |
|
α–Chlortoluenas; benzilchloridas |
602-037-00-3 |
202-853-6 |
100-44-7 |
►M5 E ◄ |
|
a,a,a-trichlortoluenas; benzotrichloridas |
602-038-00-9 |
202-634-5 |
98-07-7 |
|
|
1,2,3-trichlorpropanas |
602-062-00-X |
202-486-1 |
96-18-4 |
D |
|
1,3-dichlor-2-propanolis |
602-064-00-0 |
202-491-9 |
96-23-1 |
|
|
Heksachlorbenzenas |
602-065-00-6 |
204-273-9 |
118-74-1 |
|
|
1,4-dichlorbut-2-enas |
602-073-00-X |
212-121-8 |
764-41-0 |
►M5 E ◄ |
|
2,3-dibromopropan-l-olis; 2,3-dibrom-1-propanolis |
602-088-00-1 |
202-480-9 |
96-13-9 |
►M5 E ◄ |
|
α,α,α,4-tetrachlortoluenas p–Chlorbenzotrichloridas |
602-093-00-9 |
226-009-1 |
5216-25-1 |
►M5 E ◄ |
|
Etilenoksidas; oksiranas |
603-023-00-X |
200-849-9 |
75-21-8 |
|
|
1–Chlor-2,3-epoksipropanas; epichlorhidrinas |
603-026-00-6 |
203-439-8 |
106-89-8 |
|
|
Propeno oksidas; 1,2-epoksipropanas; metiloksiranas |
603-055-00-4 |
200-879-2 |
75-56-9 |
►M5 E ◄ |
|
2,2'-bioksiranas; l,2:3,4-diepoksibutanas |
603-060-00-1 |
215-979-1 |
1464-53-5 |
|
|
2,3-epoksipropan-l-olis; glicidolis |
603-063-00-8 |
209-128-3 |
556-52-5 |
►M5 E ◄ |
|
Fenilglicidileteris; 2,3-epoksipropilfenileteris; 1,2-epoksi-3-fenoksipropanas |
603-067-00-X |
204-557-2 |
122-60-1 |
►M5 E ◄ |
|
Stireno oksidas; (epoksietil)benzenas; feniloksiranas |
603-084-00-2 |
202-476-7 |
96-09-3 |
|
|
Furanas |
603-105-00-5 |
203-727-3 |
110-00-9 |
►M5 E ◄ |
|
R-2,3-epoksi-1-propanolis |
603-143-00-2 |
404-660-4 |
57044-25-4 |
►M5 E ◄ |
|
(R)-1–Chlor-2,3-epoksipropanas |
603-166-00-8 |
424-280-2 |
51594-55-9 |
|
|
2,3-epoksipropiltrimetilamonio chloridas …%; Glicidiltrimetilamonio chloridas …% |
603-211-00-1 |
221-221-0 |
3033-77-0 |
B |
|
1-(2-amino-5-chlorfenil)-2,2,2-trifluor-1,1-etandiolio hidrochloridas; [sudėtyje yra < 0,1 % 4-chloranilino (EB Nr. 203-401-0)] |
603-221-01-3 |
433-580-2 |
214353-17-0 |
|
|
4-amino-3-fluorofenolis |
604-028-00-X |
402-230-0 |
399-95-1 |
|
|
Fenolftaleinas |
604-076-00-1 |
201-004-7 |
77-09-8 |
|
|
5-alil-1,3-benzodioksolas; safrolas |
605-020-00-9 |
202-345-4 |
94-59-7 |
►M5 E ◄ |
|
3-propanolidas; 1,3-propiolaktonas |
606-031-00-1 |
200-340-1 |
57-57-8 |
|
|
4,4'-bis(dimetilamino)benzofenonas Michlerio ketonas |
606-073-00-0 |
202-027-5 |
90-94-8 |
|
|
Uretanas (INN); etilkarbamatas |
607-149-00-6 |
200-123-1 |
51-79-6 |
|
|
Metilakrilamidometoksiacetatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido) |
607-190-00-X |
401-890-7 |
77402-03-0 |
|
|
Metilakrilamidoglikolatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido) |
607-210-00-7 |
403-230-3 |
77402-05-2 |
|
|
Oksiranmetanolis, (S)-4-metilbenzensulfonatas |
607-411-00-X |
417-210-7 |
70987-78-9 |
|
|
Etil 1-(2,4-dichlorfenil)-5-(trichlormetil)-1H-1,2,4-triazol-3-karboksilatas |
607-626-00-9 |
401-290-5 |
103112-35-2 |
|
|
Akrilnitrilas |
608-003-00-4 |
203-466-5 |
107-13-1 |
D ►M5 , E ◄ |
|
2-nitropropanas |
609-002-00-1 |
201-209-1 |
79-46-9 |
|
|
2,4-dinitrotoluenas; [1] |
609-007-00-9 |
204-450-0 [1] |
121-14-2 [1] |
|
|
Dinitrotoluenas; [2] |
246-836-1 [2] |
25321-14-6 [2] |
||
|
5-nitroacenaftenas |
609-037-00-2 |
210-025-0 |
602-87-9 |
|
|
2-nitronaftalenas |
609-038-00-8 |
209-474-5 |
581-89-5 |
|
|
4-nitrobifenilas |
609-039-00-3 |
202-204-7 |
92-93-3 |
|
|
Nitrofenas (ISO); 2,4-dichlorfenil-4-nitrofenileteris |
609-040-00-9 |
217-406-0 |
1836-75-5 |
|
|
2-nitroanizolas |
609-047-00-7 |
202-052-1 |
91-23-6 |
|
|
2,6-dinitrotoluenas |
609-049-00-8 |
210-106-0 |
606-20-2 |
►M5 E ◄ |
|
2,3-dinitrotoluenas |
609-050-00-3 |
210-013-5 |
602-01-7 |
►M5 E ◄ |
|
3,4-dinitrotoluenas |
609-051-00-9 |
210-222-1 |
610-39-9 |
►M5 E ◄ |
|
3,5-dinitrotoluenas |
609-052-00-4 |
210-566-2 |
618-85-9 |
►M5 E ◄ |
|
Hidrazintrinitrometanas |
609-053-00-X |
414-850-9 |
— |
|
|
2,5-dinitrotoluenas |
609-055-00-0 |
210-581-4 |
619-15-8 |
►M5 E ◄ |
|
2-nitrotoluenas |
609-065-00-5 |
201-853-3 |
88-72-2 |
►M5 E ◄ |
|
Azobenzenas |
611-001-00-6 |
203-102-5 |
103-33-3 |
►M5 E ◄ |
|
Metil-ONN-azoksimetilacetatas; metilazoksimetilacetatas |
611-004-00-2 |
209-765-7 |
592-62-1 |
|
|
dinatrio {5-[(4'-((2,6-dihidroksi-3-((2-hidroksi-5-sulfofenil)azo)fenil)azo)(1,1'-bifenil)-4-il)azo)salicilato(4-)}kupratas(2-); C.I.tiesioginis rudasis 95 |
611-005-00-8 |
240-221-1 |
16071-86-6 |
|
|
4-o-tolilazo-o-toluidinas; 4-amino-2',3-dimetilazobenzenas; AAT; o-aminoazotoluenas |
611-006-00-3 |
202-591-2 |
97-56-3 |
|
|
4-aminoazobenzenas |
611-008-00-4 |
200-453-6 |
60-09-3 |
|
|
Benzidininiai azodažikliai; 4,4'-diarilazobifeniliniai dažikliai, išskyrus kitose ►M5 Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo ◄ vietose nurodytus dažiklius |
611-024-00-1 |
— |
— |
|
|
Dinatrio 4-amino 3-[[4' -[(2,4-diaminofenil)azo] [1,1'-bifenil]- 4-il]azo]- 5-hidroksi-6-(fenilazo)naftalen-2,7-disulfonatas; C.I. tiesioginis juodasis 38 |
611-025-00-7 |
217-710-3 |
1937-37-7 |
|
|
Tertranatrio 3,3' -[[1,1' -bifenil]- 4,4'-diilbi(azo)] bi[5-amino-4-hidroksinaftalen-2,7-disulfonatas]; C.I. tiesioginis mėlynasis 6 |
611-026-00-2 |
220-012-1 |
2602-46-2 |
|
|
Dinatrio 3,3'-[1,1'-bifenil]-4,4'diilbi(azo)] bi[4-aminonaftalen-1-sulfonatas); C.I. tiesioginis raudonasis 28 |
611-027-00-8 |
209-358-4 |
573-58-0 |
|
|
Dažikliai o-dianizidino pagrindu; 4,4'-diarilazo-3,3'-dimetoksibifenilo dažikliai, išskyrus kitose ►M5 Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo ◄ vietose išvardytus dažiklius |
611-029-00-9 |
— |
— |
|
|
Dažikliai o-tolidino pagrindu; 4,4'-diarilazo-3,3'-dimetilbifenilo dažikliai, išskyrus kitose ►M5 Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo ◄ vietose išvardytus dažiklius |
611-030-00-4 |
— |
— |
|
|
1,4,5,8-tetraaminoantrachinonas; C.I. dispersinis mėlynasis 1 |
611-032-00-5 |
219-603-7 |
2475-45-8 |
|
|
6-hidroksi-1-(3-izopropoksipropil)-4-metil-2-okso-5-[4-(fenilazo)fenilazo]-1,2-dihidro-3-piridinkarbonitrilas |
611-057-00-1 |
400-340-3 |
85136-74-9 |
|
|
(6-(4-hidroksi-3-(2-metoksifenilazo)-2-sulfonato-7-naftilamino)-1,3,5-triazin-2,4-diil) bi[(amino-1-metiletil)-amonio]formiatas |
611-058-00-7 |
402-060-7 |
108225-03-2 |
|
|
Trinatrio-[4'-(8-acetilamino-3,6-disulfonato-2-naftilazo)-4''-(6-benzoilamino-3-sulfonato-2-naftilazo)bifenil-1,3',3'',1'''-tetraolato-O, O', O'', O''']varis (II) |
611-063-00-4 |
413-590-3 |
164058-22-4 |
|
|
(Metilenbis(4,1-fenilenazo(1-(3-(dimetilamino)propil)-1,2-dihidro-6-hidroksi-4-metil-2-oksopiridin-5,3-diil)))-1,1'-dipiridinio dichlorido dihidrochloridas |
611-099-00-0 |
401-500-5 |
— |
|
|
Fenilhidrazinas [1] |
612-023-00-9 |
202-873-5 [1] |
100-63-0 [1] |
►M5 E ◄ |
|
Fenilhidrazinio chloridas [2] |
200-444-7 [2] |
59-88-1 [2] |
||
|
Fenilhidrazino hidrochloridas [3] |
248-259-0 [3] |
27140-08-5 [3] |
||
|
Fenilhidrazinio sulfatas (2:1) [4] |
257-622-2 [4] |
52033-74-6 [4] |
||
|
2-metoksianilinas; o-anizidinas |
612-035-00-4 |
201-963-1 |
90-04-0 |
►M5 E ◄ |
|
3,3'-dimetoksibenzidinas; o-dianizidinas |
612-036-00-X |
204-355-4 |
119-90-4 |
|
|
3,3'-dimetoksibenzidino druskos; o-dianizidino druskos |
612-037-00-5 |
|
|
|
|
3,3'-dimetilbenzidinas; o-tolidinas |
612-041-00-7 |
204-358-0 |
119-93-7 |
|
|
N,N′-diacetilbenzidinas |
612-044-00-3 |
210-338-2 |
613-35-4 |
|
|
4,4'-diaminodifenilmetanas; 4,4'-metilendianilinas |
612-051-00-1 |
202-974-4 |
101-77-9 |
►M5 E ◄ |
|
3,3'-dichlorbenzidinas; 3,3'-dichlorbifenil-4,4'-ilenediaminas |
612-068-00-4 |
202-109-0 |
91-94-1 |
|
|
3,3'-dichlorbenzidino druskos; 3,3'-dichlorbifenil-4,4'-ilendiamino druskos |
612-069-00-X |
210-323-0[1] 265-293-1[2] 277-822-3[3] |
612-83-9[1] 64969-34-2[2] 74332-73-3[3] |
|
|
N-nitrozodimetilaminas; dimetilnitrozaminas |
612-077-00-3 |
200-549-8 |
62-75-9 |
►M5 E ◄ |
|
2,2'-dichlor-4,4'-metilendianilinas; 4,4'- metilenbi(2–Chloranilinas) |
612-078-00-9 |
202-918-9 |
101-14-4 |
|
|
2,2'-dichlor-4,4'-metilendianilino druskos; 4,4'-metilenbis(2–Chloranilino) druskos |
612-079-00-4 |
|
|
|
|
3,3'-dimetilbenzidino druskos; o-tolidino druskos |
612-081-00-5 |
210-322-5[1] 265-294-7[2] 277-985-0[3] |
612-82-8[1] 64969-36-4[2] 74753-18-7[3] |
|
|
l-metil-3-nitro-1-nitrozoguanidinas |
612-083-00-6 |
200-730-1 |
70-25-7 |
|
|
4,4'-metilendi-o-toluidinas |
612-085-00-7 |
212-658-8 |
838-88-0 |
|
|
2,2'-(nitrozoimino)bietanolis |
612-090-00-4 |
214-237-4 |
1116-54-7 |
|
|
o-toluidinas |
612-091-00-X |
202-429-0 |
95-53-4 |
|
|
Nitrozodipropilaminas |
612-098-00-8 |
210-698-0 |
621-64-7 |
|
|
4-metil-m-fenilendiaminas; 2,4-toluendiaminas |
612-099-00-3 |
202-453-1 |
95-80-7 |
|
|
Toluen-2,4-diamonio sulfatas |
612-126-00-9 |
265-697-8 |
65321-67-7 |
|
|
4–Chloranilinas |
612-137-00-9 |
203-401-0 |
106-47-8 |
|
|
Metilfenilendiaminas; Diaminotoluenas; [techninis produktas – 4-metil-m-fenilendiamino (EB Nr. 202-453-1) and 2-metil-m-fenilendiamino (EB NR. 212-513-9) reakcijos mišinys] |
612-151-00-5 |
— |
— |
|
|
4–Chlor-o-toluidinas [1] 4–Chlor-o-toluidino hidrochloridas [2] |
612-196-00-0 |
202-441-6 [1] 221-627-8 [2] |
95-69-2 [1] 3165-93-3 [2] |
►M5 E ◄ |
|
2,4,5-trimetilanilinas [1] 2,4,5-trimetilanilino hidrochloridas [2] |
612-197-00-6 |
205-282-0 [1] —[2] |
137-17-7 [1] 21436-97-5 [2] |
►M5 E ◄ |
|
4,4'-tiodianilinas [1] ir jo druskos |
612-198-00-1 |
205-370-9 [1] |
139-65-1 [1] |
►M5 E ◄ |
|
4,4'-oksidianilinas [1] ir jo druskos p-aminofenileteris [1] |
612-199-00-7 |
202-977-0 [1] |
101-80-4 [1] |
►M5 E ◄ |
|
2,4-diaminoanizolas [1] 4-metoksi-m-fenilendiaminas 2,4-diaminoanizolo sulfatas [2] |
612-200-00-0 |
210-406-1 [1] 254-323-9 [2] |
615-05-4 [1] 39156-41-7 [2] |
|
|
N,N,N',N'-tetrametil-4,4'-metilendianilinas |
612-201-00-6 |
202-959-2 |
101-61-1 |
|
|
C.I. bazinis violetinis 3, turintis ≥ 0,1 % Michlerio ketono (EB Nr. 202-027-5) |
612-205-00-8 |
208-953-6 |
548-62-9 |
►M5 E ◄ |
|
6-metoksi-m-toluidinas p-krezidinas |
612-209-00-X |
204-419-1 |
120-71-8 |
►M5 E ◄ |
|
Bifenil-3,3′,4,4′-tetrailtetraaminas; Diaminobenzidinas |
612-239-00-3 |
202-110-6 |
91-95-2 |
|
|
(2-chloretil)(3-hidroksipropil)amonio chloridas |
612-246-00-1 |
429-740-6 |
40722-80-3 |
|
|
3-amino-9-etilo karbazolas; 9-etilkarbazol-3-ilaminas |
612-280-00-7 |
205-057-7 |
132-32-1 |
|
|
Etileniminas; aziridinas |
613-001-00-1 |
205-793-9 |
151-56-4 |
|
|
2-metilaziridinas; propileniminas |
613-033-00-6 |
200-878-7 |
75-55-8 |
►M5 E ◄ |
|
Kaptafolas (ISO); 1,2,3,6-tetrahidro-N-(1,1,2,2-tetrachloretiltio)ftalimidas |
613-046-00-7 |
219-363-3 |
2425-06-1 |
|
|
Karbadoksas (INN); metil 3-(chinoksalin-2-ilmetilen)karbazato 1,4-dioksidas; 2-(metoksikarbonilhidrazonmetil)chinoksalin-1,4-dioksidas |
613-050-00-9 |
229-879-0 |
6804-07-5 |
|
|
Mišinys: 1,3,5-tris(3-aminometilfenil)-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono; 3,5-bis(3-aminometilfenil)-1-poli[3,5-bis(3-aminometilfenil)-2,4,6-triokso-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-1-il]-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono oligomerų mišinys |
613-199-00-X |
421-550-1 |
— |
|
|
Chinolinas |
613-281-00-5 |
202-051-6 |
91-22-5 |
|
|
Akrilamidas |
616-003-00-0 |
201-173-7 |
79-06-1 |
|
|
Tioacetamidas |
616-026-00-6 |
200-541-4 |
62-55-5 |
|
|
Mišinys: N-[3-hidroksi-2-(2-metilakriloil aminometoksi)propoksimetil]-2-metil akrilamido; N-[2,3-bi(2-metilakriloilaminometoksi) propoksimetil]-2-metilakrilamido; metakrilamido; 2-metil-N-(2-metilakriloilaminometoksimetil) akrilamido; N-(2,3-dihidroksipropoksimetil)-2-metil akrilamido |
616-057-00-5 |
412-790-8 |
— |
|
|
N-[6,9-dihidro-9-[[2-hidroksi-1-(hidroksimetil)etoksi]metil]-6-okso-1H-purin-2-il]acetamidas |
616-148-00-X |
424-550-1 |
84245-12-5 |
|
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcija; lengvoji alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10, ir jis distiliuojasi apytiksliai 80-160 oC temperatūroje.) |
648-001-00-0 |
283-482-7 |
84650-02-2 |
|
|
Degutas, rusvųjų akmens anglių; lengvoji alyva (Lignito deguto distiliatas, verdantis apytiksliai 80–250 oC temperatūroje. Jame vyrauja alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai ir vienhidroksliai fenoliai). |
648-002-00-6 |
302-674-4 |
94114-40-6 |
J |
|
Benzeno priešdistiliatai (akmens anglių); lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros (Distiliatas iš koksavimo krosnies lengvosios alyvos, kuri distiliuojama maždaug žemesnėje nei 100 oC temperatūroje. Jame vyrauja C4–C6 alifatiniai angliavandeniliai.) |
648-003-00-1 |
266-023-5 |
65996-88-5 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcija, kurioje daug benzeno, tolueno ir ksileno; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros (Likutis susidaro distiliuojant negrynintą benzeną siekiant pašalinti benzeno priešdistiliatus. Jame vyrauja benzenas, toluenas ir ksilenai, verdantys apytiksliai 75-200 oC temperatūroje.) |
648-004-00-7 |
309-984-9 |
101896-26-8 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C6-10, kuriuose daug C8; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros |
648-005-00-2 |
292-697-5 |
90989-41-6 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglių), lengvoji; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, žemos virimo temperatūros |
648-006-00-8 |
287-498-5 |
85536-17-0 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglių), ksileno ir stireno frakcija; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, vidutinės virimo temperatūros |
648-007-00-3 |
287-502-5 |
85536-20-5 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglių), kurioje yra kumarono ir stireno; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, vidutinės virimo temperatūros |
648-008-00-9 |
287-500-4 |
85536-19-2 |
J |
|
Pirminis benzinas (akmens anglių), distiliacijos likučiai; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros (Likučiai, liekantys nudistiliavus regeneruotą pirminį benziną. Juose vyrauja naftalenas ir indeno kondensacijos su stirenu produktai.) |
648-009-00-4 |
292-636-2 |
90641-12-6 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros |
648-010-00-X |
292-694-9 |
90989-38-1 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8-9, angliavandenilių dervų polimerizacijos šalutinis produktas; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vakuume nugarinus tirpiklį nuo polimerizuotų angliavandenilinių dervų. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C9, verdantys apytiksliai 120-215 oC temperatūroje.) |
648-012-00-0 |
295-281-1 |
91995-20-9 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C9-12, benzeno distiliacijos; lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros |
648-013-00-6 |
295-551-9 |
92062-36-7 |
J |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuotos šarminės benzeno frakcijos; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros (Pakartotinis distiliatas, išgrynintas nuo deguto rūgščių ir deguto bazių, gautas iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto, verda apytiksliai 90-160 oC temperatūroje. Jame vyrauja benzenas, toluenas ir ksilenai.) |
648-014-00-1 |
295-323-9 |
91995-61-8 |
J |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių deguto), rūgštimi ekstrahuotos šarminės benzeno frakcijos; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas perdistiliuojant aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliatą (be deguto rūgščių ir deguto bazių). Jame vyrauja nepakeisti ir pakeisti monocikliniai aromatiniai angliavandeniliai, verdantys 85-195 oC temperatūroje.) |
648-015-00-7 |
309-868-8 |
101316-63-6 |
J |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), benzeno rūgštinės frakcijos; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros (Aukštos temperatūros akmens anglių žaliavos valymo sieros rūgštimi šalutinio produkto rūgštus dumblas. Jame vyrauja sieros rūgštis ir organiniai junginiai.) |
648-016-00-2 |
298-725-2 |
93821-38-6 |
J |
|
Ekstraktų likučiai (akmens anglių), lengvosios alyvos šarminių, distiliacijos pradžios; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, žemos virimo temperatūros (Pirmoji aromatinių angliavandenilių distiliacijos frakcija, priešrektifikacinė žemutinė distiliato dalis, kurioje daug kumarono, naftaleno ir indeno, arba plauta karbolio alyva, verdanti daug žemiau nei 145 oC temperatūroje. Joje vyrauja C7 ir C8 alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai.) |
648-017-00-8 |
292-625-2 |
90641-02-4 |
J |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuotos lengvosios alyvos šarminio ekstrakto, indeno frakcija; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, vidutinės virimo temperatūros |
648-018-00-3 |
309-867-2 |
101316-62-5 |
J |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), lengvosios alyvos šarminio, pirminio benzino-indeno frakcija; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros (Aromatinių angliavandenilių distiliatas, priešrektifikacinė žemutinė distiliato dalis, kurioje daug kumarono, naftaleno ir indeno, arba plautos karbolio alyvos, verdančios apytiksliai 155-180 oC temperatūroje. Juose vyrauja indenas, indanas ir trimetibenzenai.) |
648-019-00-9 |
292-626-8 |
90641-03-5 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglių); lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros (Distiliatas, gautas iš aukštos temperatūros akmens anglių deguto, koksavimo krosnies lengvosios alyvos arba akmens anglių deguto alyvos šarminio ekstrakto likučio, distiliuojamo apytiksliai 130-210 oC temperatūroje. Jame vyrauja indenas ir kiti policikliniai junginiai, turintys vieną aromatinį žiedą. Jo sudėtyje gali būti fenolio junginių ir aromatinių azoto bazių.) |
648-020-00-4 |
266-013-0 |
65996-79-4 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos, neutralioji frakcija; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros (Distiliatas susidaro aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja alkilpakeisti vienažiedžiai aromatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 135-210 oC temperatūroje. Taip pat gali būti nesočiųjų angliavandenilių, tokių kaip indeno ir kumarono.) |
648-021-00-X |
309-971-8 |
101794-90-5 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvųjų alyvų rūgštiniai ekstraktai; lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, aukštos virimo temperatūros (Ši alyva yra sudėtingas aromatinių angliavandenilių mišinys, kuriame vyrauja indenas, naftalenas, kumaronas, fenolis, o-, m-ir p-krezoliai, verdantis 140-215 oC temperatūroje.) |
648-022-00-5 |
292-609-5 |
90640-87-2 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos; karbolio alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro arotmatiniai ir kiti angliavandeniliai, fenolio junginiai ir aromatiniai azoto junginiai ir jis distiliuojasi apytiksliai 150-210 oC temperatūroje.) |
648-023-00-0 |
283-483-2 |
84650-03-3 |
J |
|
Deguto alyvos, akmens anglių; karbolio alyva (Distiliatas, gautas iš aukštos temperatūros akmens anglių deguto, distiliuojamo apytiksliai 130-250 oC temperatūroje. Jame vyrauja naftalenas, alkilnaftalenai, fenolio junginiai ir aromatinės azoto bazės.) |
648-024-00-6 |
266-016-7 |
65996-82-9 |
J |
|
Ekstraktų likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuoto šarminio lengvosios alyvos ekstrakto; karbolio alyvos ekstrakto likučiai (Alyva, liekanti perplovus rūgštimi šarmu plautą karbolio alyvą ir taip pašalinus esančius nedidelius bazinių junginių kiekius (deguto bazes). Joje vyrauja indenas, indanas ir alkilbenzenai.) |
648-026-00-7 |
292-624-7 |
90641-01-3 |
J |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), deguto alyvos šarminio; karbolio alyvos ekstrakto likučiai (Likutis, gautas akmens anglių deguto alyvą plaunant šarmu, tokiu kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas, po nevalytų akmens anglių deguto rūgščių pašalinimo. Jame vyrauja naftalenai ir aromatinės azoto bazės.) |
648-027-00-2 |
266-021-4 |
65996-87-4 |
J |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), lengvoji alyva; rūgštinis ekstraktas (Vandeniniai ekstraktai, gauti plaunant rūgštimis šarmais plautą karbolio alyvą. Jame vyrauja įvairių aromatinių azoto bazių, tarp jų piridino, chinolino ir jų alkildarinių, rūgščiosios druskos.) |
648-028-00-8 |
292-622-6 |
90640-99-6 |
J |
|
Piridinas, alkildariniai; nevalyto deguto bazės (Sudėtingas polialkilintų piridinų mišinys, gaunamas iš akmens anglių deguto distiliacijos metu arba kaip aukštos virimo temperatūros, apytiksliai didesnės nei 150 oC, amoniako reakcijos su acetaldehidu, formaldehidu arba paraformaldehidu produktų distiliatas.) |
648-029-00-3 |
269-929-9 |
68391-11-7 |
J |
|
Deguto bazės, akmens anglių, pikolino frakcija; distiliuotos bazės (Piridino bazės, verdančios apytiksliai 125-160 oC temperatūroje, gautos distiliuojant bazių turinčios deguto frakcijos, gautos distiliuojant bituminių akmens anglių degutą, neutralizuotą rūgštinį ekstraktą. Jose vyrauja lutidinai ir pikolinai.) |
648-030-00-9 |
295-548-2 |
92062-33-4 |
J |
|
Deguto bazės, akmens anglių, lutidino frakcija; distiliuotos bazės |
648-031-00-4 |
293-766-2 |
91082-52-9 |
J |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), deguto bazių, kolidino frakcija; distiliuotos bazės (Ekstraktas, gaunamas iš nevalytos akmens anglių deguto aromatinės alyvos bazių, jas ekstrahavus rūgštimi, neutralizavus ir distiliavus. Jame vyrauja kolidinai, anilinai, toluidinai, lutidinai, ksilidinai.) |
648-032-00-X |
273-077-3 |
68937-63-3 |
J |
|
Deguto bazės, akmens anglių, kolidino frakcija; distiliuotos bazės (Distiliacijos frakcija, verdanti apytiksliai 181-186 oC temperatūroje, išskirta iš negrynintų bazių, gautų iš neutralizuotos rūgštimi ekstrahuotos bituminių akmens anglių deguto distiliacijos frakcijos, turinčios bazių. Joje vyrauja anilinas ir kolidinai.) |
648-033-00-5 |
295-543-5 |
92062-28-7 |
J |
|
Deguto bazės, akmens anglių, anilino frakcija; distiliuotos bazės (Distiliacijos frakcija, verdanti apytiksliai 180-200 oC temperatūroje, išskirta iš negrynintų bazių, gautų šalinant fenolius ir bazes iš akmens anglių deguto distiliato. Joje vyrauja anilinas, kolidinai, lutidinai ir toluidinai.) |
648-034-00-0 |
295-541-4 |
92062-27-6 |
J |
|
Deguto bazės, akmens anglių, toluidino frakcija; distiliuotos bazės |
648-035-00-6 |
293-767-8 |
91082-53-0 |
J |
|
Distiliatai (naftos), alkenų-alkinų gamybos pirolizės alyvos mišinio su aukštos temperatūros akmens anglių degutu, indeno frakcija; pakartotiniai distiliatai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas perdistiliavus bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir liekaninių alyvų, gautų pirolizės būdu iš naftos produktų arba gamtinių dujų gaminant alkenus ir alkinus, frakcinės distiliacijos produktus. Jame vyrauja indenas, verdantis apytiksliai 160-190 oC temperatūroje.) |
648-036-00-1 |
295-292-1 |
91995-31-2 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyvos; pakartotiniai distiliatai (Pakartotinis distiliatas, gautas iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir pirolizės liekaninių alyvų frakcinės distiliacijos, verdantis apytiksliai 190-270 oC temperatūroje. Jame vyrauja pakeisti dvicikliai aromatiniai junginiai.) |
648-037-00-7 |
295-295-8 |
91995-35-6 |
J |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyvos pakartotinis distiliatas; pakartotiniai distiliatai (Metilnaftaleno alyvos, iš kurios pašalinti fenoliai ir bazės, gautos iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir pirolizės liekamųjų alyvų, frakcinės distiliacijos produktų pakartotinis distiliatas, verdantis apytiksliai 220-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja nepakeisti ir pakeisti bicikliniai aromatiniai angliavandeniliai.) |
648-038-00-2 |
295-329-1 |
91995-66-3 |
J |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyvos; pakartotiniai distiliatai (Neutrali alyva susidaro šalinant bazes ir fenolius iš alyvos, gaunamos distiliuojant aukštos temperatūros degutą ir pirolizės liekamąsias alyvas; verda apytiksliai 225-255 oC temperatūroje. Joje vyrauja pakeisti bicikliniai aromatiniai angliavandeniliai.) |
648-039-00-8 |
310-170-0 |
122070-79-5 |
J |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), akmens anglių deguto likučio pirolizės alyvų naftaleno alyva, distiliacijos likučiai; pakartotiniai distiliatai (Likutis susidaro distiliuojant metilnaftaleno alyvą (iš bituminių akmens anglių deguto ir pirolizės liekamųjų alyvų), prieš tai iš jos pašalinus fenolius ir bazes. Verda 240-260 oC temperatūroje. Jame vyrauja pakeisti bicikliniai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.) |
648-040-00-3 |
310-171-6 |
122070-80-8 |
J |
|
Absorbcinės alyvos, biciklinių aromatinių ir heterociklinių angliavandenilių frakcija; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pakartotinis distiliatas distiliuojant plovimo alyvą. Jame vyrauja dvižiedžiai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 260-290 oC temperatūroje. |
648-041-00-9 |
309-851-5 |
101316-45-4 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), viršutiniai, kuriuose daug fluoreno; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kristalizuojant deguto alyvą. Jį sudaro aromatiniai ir policikliniai angliavandeniliai, daugiausia fluorenas ir iš dalies acenaftenas.) |
648-042-00-4 |
284-900-0 |
84989-11-7 |
M |
|
Kreozoto alyvos acenafteno frakcija, neturinti acenafteno; Skruberinės alyvos redistiliatas; [Alyva, liekanti iškristalizavus acenafteną iš akmens anglių deguto acenafteno alyvos. Ją sudaro daugiausia naftalenas ir alkilhaftalenai.] |
648-043-00-X |
292-606-9 |
90640-85-0 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), sunkiosios alyvos; sunkioji antraceno alyva (Bituminių akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos distiliatai, verdantys 240-400 oC temperatūroje. Juose vyrauja tri- ir policikliniai angliavandeniliai bei heterocikliniai junginiai.) |
648-044-00-5 |
292-607-4 |
90640-86-1 |
|
|
Antraceno alyva, rūgštinis ekstraktas; antraceno alyvos ekstrakcijos likučiai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš frakcijos, iš kurios pašalintos bazės, kuri susidaro distiliuojant akmens anglių degutą, verdantis apytiksliai 325-365 oC temperatūroje. Jame vyrauja antracenas ir fenantrenas bei jų alkildariniai.) |
648-046-00-6 |
295-274-3 |
91995-14-1 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto); sunkioji antraceno alyva (Distiliatas, gautas iš akmens anglių deguto, distiliuojamo apytiksliai 100-450 oC temperatūroje. Jame vyrauja 2-4 žiedus turintys kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, fenolio junginiai, ir aromatinės azoto bazės.) |
648-047-00-1 |
266-027-7 |
65996-92-1 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), pikio, sunkiosios alyvos; sunkioji antraceno alyva (Distiliatas, gautas distiliuojant pikį, gautą iš bituminio aukštos temperatūros deguto. Jame vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 300-470 oC temperatūroje. Produkte taip pat gali būti heteroatomų.) |
648-048-00-7 |
295-312-9 |
91995-51-6 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), pikio; sunkioji antraceno alyva (Alyva susidaro kondensuojant garus, gautus termiškai apdorojant pikį. Joje vyrauja du-keturis žiedus turintys aromatiniai junginiai, verdantys nuo 200 oC iki daugiau kaip 400 oC temperatūroje.) |
648-049-00-2 |
309-855-7 |
101316-49-8 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), sunkiosios alyvos, pireno frakcija; sunkiosios antraceno alyvos pakartotinis distiliatas (Pakartotinis distiliatas, gautas frakcinės distiliacijos būdu iš pikio distiliato, verdančio apytiksliai 350-400 oC temperatūroje. Vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai bei heterocikliniai angliavandeniliai.) |
648-050-00-8 |
295-304-5 |
91995-42-5 |
M |
|
Distiliatas (akmens anglių deguto), pikio, pireno frakcija; sunkiosios antraceno alyvos pakartotinis distiliatas (Pakartotinis distiliatas, gautas frakcinės distiliacijos būdu iš pikio distiliato, verdančio apytiksliai 380-410 oC temperatūroje. Jame vyrauja tri-ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai junginiai.) |
648-051-00-3 |
295-313-4 |
91995-52-7 |
M |
|
Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, valyto anglimi; akmens anglių deguto ekstraktas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas aktyvinta anglimi apdorojant lignito karbonizavimo degutą siekiant pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.) |
648-052-00-9 |
308-296-6 |
97926-76-6 |
M |
|
Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, valyto anglimi; akmens anglių deguto ekstraktas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas bentonitu apdorojant lignito karbonizavimo degutą siekiant pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.) |
648-053-00-4 |
308-297-1 |
97926-77-7 |
M |
|
Pikis; Pikis |
648-054-00-X |
263-072-4 |
61789-60-4 |
M |
|
▼M25 ————— |
||||
|
Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros, termiškai apdorotas; Pikis (Termiškai apdoroti aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliato likučiai. Juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 80-180 oC. Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys.) |
648-056-00-0 |
310-162-7 |
121575-60-8 |
M |
|
Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros, antrinis; pikio pakartotinis distiliatas (Likutis, gaunamas distiliuojant aukštos virimo temperatūros frakcijas, gautas iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto ir (arba) pikio koksavimo alyvos. Minkštėjimo temperatūra 140-170 oC (pagal DIN 52025). Jame vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai junginiai, kurie gali turėti heteroatomų.) |
648-057-00-6 |
302-650-3 |
94114-13-3 |
M |
|
Likučiai (akmens anglių deguto), pikio distiliacijos; pikio pakartotinis distiliatas (Pikio distiliato frakcinės distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 400-470 oC temperatūroje. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai junginiai.) |
648-058-00-1 |
295-507-9 |
92061-94-4 |
M |
|
Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros, distiliacijos ir sandėliavimo likučiai; akmens anglių deguto kietasis likutis (Kokso ir pelenų turintys kieti likučiai, atskiriami, distiliuojant ir termiškai apdorojant bituminių akmens anglių aukštos temperatūros degutą distiliavimo įrenginiuose ir saugojimo talpose. Juose vyrauja anglis ir yra mažas kiekis heterociklinių junginių bei peleningų komponentų.) |
648-059-00-7 |
295-535-1 |
92062-20-9 |
M |
|
Degutas, akmens anglių, sandėliavimo likučiai; kieto akmens anglių deguto likutis (Nuosėdos, pašalintos iš negryninto akmens anglių deguto jį sandėliuojant. Jame vyrauja akmens anglių degutas ir anglingos smulkios medžiagos.) |
648-060-00-2 |
293-764-1 |
91082-50-7 |
M |
|
Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros, likučiai; akmens anglių deguto kietasis likutis (Kieta masė susidaro koksuojant bitumines akmens anglis, gaunant negrynintą bituminių akmens anglių aukštos temperatūros degutą. Joje vyrauja koksas ir anglių dalelės, aromatiniai junginiai ir mineralinės medžiagos.) |
648-061-00-8 |
309-726-5 |
100684-51-3 |
M |
|
Degutas, akmens anglių, aukštos temperatūros, turintis daug kietų medžiagų; akmens anglių deguto kietasis likutis (Kondensacijos produktas, gaunamas aušinant iki aplinkos temperatūros dujas, išsiskiriančias akmens anglių aukštos temperatūros (aukštesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Vyrauja mišinys, sudarytas iš kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių, kuriame daug kietų anglių tipo medžiagų.) |
648-062-00-3 |
273-615-7 |
68990-61-4 |
M |
|
Kietos atliekos, akmens anglių deguto pikio koksavimo; akmens anglių deguto kietasis likutis (Atliekų mišinys, susidaręs koksuojant bituminių akmens anglių deguto pikį. Jame vyrauja anglis.) |
648-063-00-9 |
295-549-8 |
92062-34-5 |
M |
|
Ekstrakto likutis (akmens anglių), rudasis; akmens anglių deguto ekstraktas (Išdžiovintų akmens anglių ekstrakto likutis.) |
648-064-00-4 |
294-285-0 |
91697-23-3 |
M |
|
Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto; akmens anglių deguto ekstraktas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš lignito karbonizavimo deguto iškristalinant tirpikliu (alyvos pašalinimas tirpikliu), išprakaitavimo arba jungimosi metodais. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.) |
648-065-00-X |
295-454-1 |
92045-71-1 |
M |
|
Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, gryninti vandeniliu; akmens anglių deguto ekstraktas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš lignito karbonizavimo deguto iškristalinant tirpikliu (alyvos pašalinimas tirpikliu), išprakaitavimo arba jungimosi metodais, gryninant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.) |
648-066-00-5 |
295-455-7 |
92045-72-2 |
M |
|
Alkaniniai vaškai (akmens anglių), rusvųjų akmens anglių aukštos temperatūros deguto, gryninti silicio rūgštimi; akmens anglių deguto ekstraktas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lignito karbonizavimo degutą apdorojant silicio rūgštimi siekiant pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja linijiniai ir šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C12.) |
648-067-00-0 |
308-298-7 |
97926-78-8 |
M |
|
Degutas, akmens anglių, žemos temperatūros, distiliacijos likučiai; deguto alyva, vidutinės virimo temperatūros (Likučiai susidaro žemos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu šalinant alyvas, verdančias apytiksliai 300 oC temperatūroje. Juose vyrauja aromatiniai junginiai.) |
648-068-00-6 |
309-887-1 |
101316-85-2 |
M |
|
Pikis, akmens anglių deguto; žemos temperatūros pikio likučiai (Juoda kieta ar pusiau kieta sudėtinga medžiaga, gauta distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių degutą. Minkštėjimo temperatūra apytiksliai 40-180 oC. Joje vyrauja sudėtingas angliavandenių mišinys.) |
648-069-00-1 |
292-651-4 |
90669-57-1 |
M |
|
Pikis, akmens anglių deguto, žemos temperatūros, oksiduotas; pikio likučiai, oksiduoti (Produktas, gautas aukštoje temperatūroje prapučiant oru žemos temperatūros akmens anglių deguto pikį. Minkštėjimo temperatūra apytiksliai 70-180 oC. Jame vyrauja sudėtingas angliavandenių mišinys.) |
648-070-00-7 |
292-654-0 |
90669-59-3 |
M |
|
Pikis, akmens anglių deguto, žemos temperatūros, termiškai apdorotas; pikio likučiai, oksiduoti; pikio likučiai, termiškai apdoroti (Juoda kieta sudėtinga medžiaga, gauta termiškai apdorojant žemos temperatūros akmens anglių deguto pikį. Minkštėjimo temperatūra apytiksliai 50-140 oC. Joje vyrauja sudėtingas aromatinių angliavandenių mišinys.) |
648-071-00-2 |
292-653-5 |
90669-58-2 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių-naftos), kondensuotųjų aromatinių junginių; distiliatai (Distiliatas, gautas iš akmens anglių, deguto ir naftos aromatinių frakcijų mišinio, distiliuojamo apytiksliai 220-450 oC temperatūroje. Jame vyrauja 3-4 žiedus turintys kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai.) |
648-072-00-8 |
269-159-3 |
68188-48-7 |
M |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C20-28, policikliniai, akmens anglių-deguto pikio-polietileno-polipropileno mišinio pirolizės; pirolizės produktai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant akmens anglių deguto pikio-polietileno-polipropileno mišinio pirolizę. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C28, o minkštėjimo temperatūra 100-220 oC pagal DIN 52025.) |
648-073-00-3 |
309-956-6 |
101794-74-5 |
M |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C20–28, policikliniai, akmens anglių-deguto pikio-polietileno mišinio pirolizės; pirolizės produktai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant akmens anglių deguto pikio-polietileno mišinio pirolizę. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C28, o minkštėjimo temperatūra 100-220 oC pagal DIN 52025.) |
648-074-00-9 |
309-957-1 |
101794-75-6 |
M |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C20-28, policikliniai, akmens anglių-deguto pikio-polistireno mišinio pirolizės; pirolizės produktai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vykdant akmens anglių deguto pikio-polistireno mišinio pirolizę. Jame vyrauja policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C28, o minkštėjimo temperatūra 100-220 oC pagal DIN 52025.) |
648-075-00-4 |
309-958-7 |
101794-76-7 |
M |
|
Pikis, akmens anglių deguto-naftos; pikio likučiai (Likutis, gautas distiliuojant akmens anglių deguto ir naftos aromatinių frakcijų mišinį. Kieta medžiaga, kurios minkštėjimo temperatūra yra 40-180 oC. Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių sudėtingas mišinys.) |
648-076-00-X |
269-109-0 |
68187-57-5 |
M |
|
Fenantrenas, distiliacijos likučiai; sunkiosios antraceno alyvos pakartotinis distiliatas (Likutis susidaro distiliuojant negrynintą fentatreną, verdantį apytiksliai 340-420 oC temperatūroje. Jame daugiausia yra fenantreno, antraceno ir karbazolo.) |
648-077-00-5 |
310-169-5 |
122070-78-4 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), viršutiniai, be fluorenų; plovimo alyvos pakartotinis distiliatas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kristalizuojant deguto alyvą. Jį sudaro aromatiniai policikliniai angliavandeniliai, daugiausia difenilas, dibenzofuranas ir acenaftenas.) |
648-078-00-0 |
284-899-7 |
84989-10-6 |
M |
|
Likučiai (akmens anglių deguto), kreozoto alyvos distiliavimo; Skruberinės alyvos redistiliatas; [Skruberinės alyvos frakcinio distiliavimo likutis, virimo temperatūra maždaug nuo 270 °C iki 330 °C (nuo 518 °F iki 626 °F). Jį sudaro daugiausia dvicikliai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.] |
648-080-00-1 |
295-506-3 |
92061-93-3 |
M |
|
Distiliatai (akmens anglių), koksavimo lengvosios alyvos, naftaleno frakcija; naftaleno alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas prefrakcionuojant (nepertraukiama distiliacija) koksavimo lengvąsias alyvas. Jame daugiausia naftaleno, kumarono ir indeno. Verda virš 148 oC temperatūroje.) |
648-084-00-3 |
285-076-5 |
85029-51-2 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos; Naftaleno alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro daugiausia aromatiniai ir kiti angliavandeniliai, fenolių junginiai ir aromatiniai azoto junginiai, distiliavimo temperatūra maždaug nuo 200 °C iki 250 °C (nuo 392 °F iki 482 °F).] |
648-085-00-9 |
283-484-8 |
84650-04-4 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, turinčios mažai naftaleno; naftaleno alyvos pakartotinis distiliatas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kristalizuojant naftaleno alyvą. Jame vyrauja naftalenas, alkilnaftalenai ir fenolio junginiai.) |
648-086-00-4 |
284-898-1 |
84989-09-3 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos kristalizacijos pokristalizacinis tirpalas; naftaleno alyvos pakartotinis distiliatas (Sudėtingas organinių junginių mišinys — akmens anglių deguto naftaleno frakcijos kristalizacijos filtratas, verdantis 200-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja naftalenas, tinaftenas ir alkilnaftalenai.) |
648-087-00-X |
295-310-8 |
91995-49-2 |
J, M |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), naftaleno alyvos, šarminio; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas šarmais plaunant naftaleno alyvą siekiant pašalinti fenolio junginius (deguto rūgštis). Sudarytas iš naftaleno ir alkilnaftalenų.) |
648-088-00-5 |
310-166-9 |
121620-47-1 |
J, M |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), naftaleno alyvos, šarminio, turintys mažai naftaleno; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, liekantis kristalizacijos būdu pašalinus naftaleną iš šarmais plautos naftaleno alyvos. Jame vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.) |
648-089-00-0 |
310-167-4 |
121620-48-2 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, be naftaleno, šarminiai ekstraktai; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Alyva, liekanti atskyrus fenolio junginius (deguto rūgštis) nuo išdžiovintos naftaleno alyvos, plaunant ją šarmu. Joje vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.) |
648-090-00-6 |
292-612-1 |
90640-90-7 |
J, M |
|
Ekstraktų likučiai (akmens anglių), naftaleno alyva, plauta šarmu, viršutinių distiliatų; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Distiliacija iš šarmu plautos naftaleno alyvos, kuri distiliuojasi apytiksliai 180-220 oC temperatūroje. Vyrauja naftalenas, alkilbenzenai, indenas ir indanas.) |
648-091-00-1 |
292-627-3 |
90641-04-6 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, metilnaftaleno frakcija; metilnaftaleno alyva (Distiliatas susidaro aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja pakeisti dvižiedžiai aromatiniai angliavandeniliai ir aromatinės azoto bazės, verdantys apytiksliai 225-255 oC temperatūroje.) |
648-092-00-7 |
309-985-4 |
101896-27-9 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, indolo-metilnaftaleno frakcija; metilnaftaleno alyva (Distiliatas susidaro aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja indolas ir metilnaftalenas, verdantys apytiksliai 235-255 oC temperatūroje.) |
648-093-00-2 |
309-972-3 |
101794-91-6 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, rūgštinis ekstraktas; metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinus bazes iš metilnaftaleno frakcijos, kuri susidaro distiliuojant akmens anglių degutą, verdantis apytiksliai 230-255 oC temperatūroje. Jame vyrauja 1(2)-metilnaftalenas, naftalenas, dimetilnaftalenas ir bifenilas.) |
648-094-00-8 |
295-309-2 |
91995-48-1 |
J, M |
|
Ekstraktų likučiai (akmens anglių), naftaleno alyvos, plautos šarmu, distiliacijos likučiai; metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Distiliacijos likučiai iš šarmu plautos naftaleno alyvos, kuri distiliuojasi apytiksliai 220-300 oC temperatūroje. Juose vyrauja naftalenas, alkilnaftalenai ir aromatinės azoto bazės.) |
648-095-00-3 |
292-628-9 |
90641-05-7 |
J, M |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), rūgštinės, be deguto bazių; metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Alyva, verdanti apytiksliai 220-265 oC temperatūroje, iš akmens anglių deguto šarminio ekstrakto likučių, gautų plaunant rūgštimi, tokia kaip sieros rūgšties vandeninis tirpalas, metu po distiliacijos, siekiant pašalinti deguto bazes. Joje vyrauja alkilnaftalenai.) |
648-096-00-9 |
284-901-6 |
84989-12-8 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcijos, distiliacijos likučiai; plovimo alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant negrynintą benzeną (aukštos temperatūros akmens anglių deguto). Tai gali būti skystis, kuris distiliuojasi apytiksliai 150-300 oC temperatūroje, arba pusiau kieta ar kieta medžiaga, kurios minkštėjimo temperatūra mažesnė kaip 70 oC. Jame vyrauja naftalenas ir alkilnaftalenai.) |
648-097-00-4 |
310-165-3 |
121620-46-0 |
J, M |
|
Kreozoto alyvos acenafteno frakcija; Skruberinė alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant akmens anglių degutą, virimo temperatūra maždaug nuo 240 °C iki 280 °C (nuo 464 °F iki 536 °F). Jį sudaro daugiausia acenaftenas, naftalenas ir alkilnaftalenas.] |
648-098-00-X |
292-605-3 |
90640-84-9 |
M |
|
Kreozoto alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, gali turėti nemažus deguto rūgščių ir deguto bazių kiekius. Jo distiliavimo temperatūra maždaug nuo 200 °C iki 325 °C (nuo 392 °F iki 617 °F).] |
648-099-00-5 |
263-047-8 |
61789-28-4 |
M |
|
Kreozoto alyva, aukštos virimo temperatūros distiliatas; Skruberinė alyva; [Aukštos virimo temperatūros distiliavimo frakcija, gaunama aukštoje temperatūroje koksuojant bitumines anglis, kuri toliau gryninama kristalinių druskų pertekliui pašalinti. Ją sudaro daugiausia kreozoto alyva, kažkiek pašalinus normaliąsias policiklines aromatines druskas, kurios yra akmens anglių deguto distiliatų komponentai. Joje nėra kristalų esant maždaug 5 °C (41 °F).] |
648-100-00-9 |
274-565-9 |
70321-79-8 |
M |
|
Kreozotas |
648-101-00-4 |
232-287-5 |
8001-58-9 |
►M5 H ◄ |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), rūgščioji kreozoto alyva; Skruberinės alyvos ekstrahavimo likutis; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys iš akmens anglių deguto distiliavimo frakcijos pašalinus bazinius junginius, virimo temperatūra maždaug nuo 250 °C iki 280 °C (nuo 482 °F iki 536 °F). Jį sudaro daugiausia bifenilas ir difenilnaftalenų izomerai.] |
648-102-00-X |
310-189-4 |
122384-77-4 |
M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta; antraceno alyvos frakcija (Kietos medžiagos, kuriose daug antraceno, gautos kristalinant ir centrifuguojant antraceno alyvą. Jose vyrauja antracenas, karbazolas ir fenantrenas.) |
648-103-00-5 |
292-603-2 |
90640-81-6 |
J, M |
|
Antraceno alyva, kurioje mažai antraceno; antraceno alyvos frakcija (Alyva, gauta kristalizacijos būdu iš antraceno alyvos pašalinus kietas medžiagas, kuriose daug antraceno, (antraceno pastą). Joje vyrauja dvi-, tri- ir keturžiedžiai aromatiniai junginiai.) |
648-104-00-0 |
292-604-8 |
90640-82-7 |
J, M |
|
Likučiai (akmens anglių deguto), antraceno alyvos distiliacijos; antraceno alyvos frakcija (Negryninto antraceno frakcinės distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 340-400 oC temperatūroje. Jame vyrauja tri- ir policikliniai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.) |
648-105-00-6 |
295-505-8 |
92061-92-2 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta, antraceno frakcija; antraceno alyvos frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, gautą kristalinant antraceno alyvą iš bituminio aukštos temperatūros deguto, verdantis 330-350 oC temperatūroje. Jame vyrauja antracenas, karbazolas ir fenantrenas.) |
648-106-00-1 |
295-275-9 |
91995-15-2 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta, karbazolo frakcija; antraceno alyvos frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, gautą kristalinant antraceno alyvą iš bituminių akmens anglių aukštos temperatūros deguto, verdantis apytiksliai 350-360 oC temperatūroje. Jame vyrauja antracenas, karbazolas ir fenantrenas.) |
648-107-00-7 |
295-276-4 |
91995-16-3 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta, lengvieji distiliatai; antraceno alyvos frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, gautą kristalinant antraceno alyvą iš bituminio žemos temperatūros deguto, verdantis apytiksliai 290-340 oC temperatūroje. Jame vyrauja tricikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir jų dihidrodariniai.) |
648-108-00-2 |
295-278-5 |
91995-17-4 |
J, M |
|
Deguto alyvos, žemos temperatūros akmens anglių; deguto alyva, aukštos virimo temperatūros (Žemos temperatūros akmens anglių deguto distiliatas. Jame vyrauja angliavandeniliai, fenolio junginiai ir aromatinės azoto bazės, verdantys apytiksliai 160-340 oC temperatūroje.) |
648-109-00-8 |
309-889-2 |
101316-87-4 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), žemos temperatūros, akmens anglių deguto ekstrahavimo šarmais; [Žemos temperatūros akmens anglių deguto alyvų ekstraktas, gaunamas plaunant alyvą šarmu, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu, nevalytoms akmens anglių deguto rūgštims pašalinti. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai ir aromatinės azoto bazės.] |
648-110-00-3 |
310-191-5 |
122384-78-5 |
J, M |
|
Fenoliai, ekstrahuoti iš amoniakinio vandens; šarminis ekstraktas (Fenolių mišinys, ekstrahuotas, naudojant izobutilacetatą, iš amoniakinio vandens, susikondensavusio iš dujų, besiskiriančių akmens anglių žemos temperatūros (žemiau nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja monohidro- ir dihidrofenolių mišinys.) |
648-111-00-9 |
284-881-9 |
84988-93-2 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvųjų alyvų šarminiai ekstraktai; šarminis ekstraktas (Vandeninis karbolio alyvos ekstraktas, gautas plaunant ją šarmais, tokiais kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas. Jame vyrauja įvairių fenolio junginių šarminės druskos.) |
648-112-00-4 |
292-610-0 |
90640-88-3 |
J, M |
|
Ekstraktai, akmens anglių deguto alyvos, šarminiai; šarminis ekstraktas (Ekstraktas iš akmens anglių deguto alyvos, gautas plaunant šarmu, tokiu kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas. Jame vyrauja įvairių fenolio junginių šarminės druskos.) |
648-113-00-X |
266-017-2 |
65996-83-0 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos šarminiai ekstraktai; šarminis ekstraktas (Vandeninis naftaleno alyvos ekstraktas, gautas plaunant ją šarmais, tokiais kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas. Jame vyrauja įvairių fenolio junginių šarminės druskos.) |
648-114-00-5 |
292-611-6 |
90640-89-4 |
J, M |
|
Ekstraktų likučiai (akmens anglių), deguto alyvos, šarminių, karbonizuotų, kalkintų; nevalyti fenoliai (Produktas, gautas apdorojus akmens anglių deguto alyvos šarminį ekstraktą CO2 ir CaO. Jame vyrauja CaCO3, Ca(OH)2, Na2CO3 ir kitos organinės ir neorganinės priemaišos.) |
648-115-00-0 |
292-629-4 |
90641-06-8 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, akmens anglių, nevalytos; Nevalyti fenoliai; [Reakcijos produktas, gaunamas neutralizuojant akmens anglių deguto alyvos šarminį ekstraktą rūgšties tirpalu, pavyzdžiui, vandeniniu sieros rūgšties tirpalu, arba dujiniu anglies dioksidu laisvosioms rūgštims gauti. Jį sudaro daugiausia deguto rūgštys, pavyzdžiui, fenolis, krezoliai ir ksilenoliai.] |
648-116-00-6 |
266-019-3 |
65996-85-2 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, rusvųjų akmens anglių, nevalytos; nevalyti fenoliai (Rusvųjų akmens anglių deguto distiliato parūgštintas šarminis ekstraktas. Jame vyrauja fenolis ir fenolio homologai.) |
648-117-00-1 |
309-888-7 |
101316-86-3 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, rusvųjų akmens anglių gazifikacijos; nevalyti fenoliai (Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas gazifikuojant rusvąsias akmens anglis. Jame vyrauja C6-10 hidroksiaromatiniai fenoliai ir jų homologai.) |
648-118-00-7 |
295-536-7 |
92062-22-1 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, distiliacijos likučiai; fenolio distiliatai (Likučiai susidaro distiliuojant nevalytą fenolį iš akmens anglių. Juose vyrauja fenoliai, kurių anglies atomų skaičius yra C8–C10, o minkštėjimo temperatūra yra 60-80 oC.) |
648-119-00-2 |
306-251-5 |
96690-55-0 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, metilfenolio frakcija; fenolio distiliatai (Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 3- ir 4-metilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto.) |
648-120-00-8 |
284-892-9 |
84989-04-8 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, polialkilfenolio frakcija; fenolio distiliatai (Deguto rūgščių frakcija, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto, verdanti apytiksliai 225-320 oC temperatūroje. Joje vyrauja polialkilfenoliai.) |
648-121-00-3 |
284-893-4 |
84989-05-9 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, ksilenolio frakcija; fenolio distiliatai (Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 2,4- ir 2,5-dimetilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto.) |
648-122-00-9 |
284-895-5 |
84989-06-0 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, etilfenolio frakcija; fenolio distiliatai (Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 3- ir 4-etilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas deguto rūgštis, gautas iš žemos temperatūros akmens anglių deguto.) |
648-123-00-4 |
284-891-3 |
84989-03-7 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, 3,5-ksilenolio frakcija; fenolio distiliatai (Deguto rūgščių frakcija, kurioje daug 3,5-dimetilfenolio, regeneruota distiliuojant nevalytas žemos temperatūros akmens anglių deguto rūgštis.) |
648-124-00-X |
284-896-0 |
84989-07-1 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, likučiai, distiliavimo pirmoji frakcija; fenolio distiliatai (Likutis po lengvosios karbolio alyvos distiliacijos 235-355 oC temperatūroje.) |
648-125-00-5 |
270-713-1 |
68477-23-6 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, krezilo, likučiai; fenolio distiliatai (Akmens anglių deguto nevalytų rūgščių likutis po fenolio, krezolių, ksilenolių ir kitų aukštesnės virimo temperatūros fenolių pašalinimo. Juoda kieta medžiaga, kurios lydymosi temperatūra yra apytiksliai 80 oC. Jame vyrauja polialkilfenoliai, sakų dervos ir neorganinės druskos.) |
648-126-00-0 |
271-418-0 |
68555-24-8 |
J, M |
|
Fenoliai, C9-11; fenolio distiliatai |
648-127-00-6 |
293-435-2 |
91079-47-9 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, krezilinės; fenolio distiliatai (Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas iš rusvųjų akmens anglių, verdantis apytiksliai 200-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja fenoliai ir piridino bazės.) |
648-128-00-1 |
295-540-9 |
92062-26-5 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, rusvųjų akmens anglių, C2-alkilfenolių frakcija; fenolio distiliatai (Distiliatas, gautas parūgštinus šarmais plautą lignito deguto distiliatą, verdantį apytiksliai 200-230 oC temperatūroje. Jame vyrauja m- ir p-etilfenolis, taip pat krezoliai bei ksilenoliai.) |
648-129-00-7 |
302-662-9 |
94114-29-1 |
J, M |
|
Ekstrakto alyvos (akmens anglių), naftaleno alyvų; rūgštinis ekstraktas (Vandeninis ekstraktas, gautas plaunant rūgštimis šarmais plautą naftaleno alyvą. Jame vyrauja įvairių aromatinių azoto bazių, tarp jų piridino, chinolino ir jų alkildarinių, rūgščiosios druskos.) |
648-130-00-2 |
292-623-1 |
90641-00-2 |
J, M |
|
Deguto bazės, chinolino dariniai; distiliuotos bazės |
648-131-00-8 |
271-020-7 |
68513-87-1 |
J, M |
|
Deguto bazės, akmens anglių, chinolino darinių frakcija; distiliuotos bazės |
648-132-00-3 |
274-560-1 |
70321-67-4 |
J, M |
|
Deguto bazės, akmens anglių, distiliacijos likučiai; distiliuotos bazės (Distiliacijos likutis, liekantis po neutralizuotos, rūgštimi ekstrahuotos bazių turinčios deguto frakcijos, gautos distiliuojant akmens anglių degutą, distiliacijos. Jame vyrauja anilinas, kolidinai, chinolinas, chinolino dariniai ir toluidinai.) |
648-133-00-9 |
274-544-0 |
92062-29-8 |
J, M |
|
Angliavandenilių alyvos, aromatinės, mišinio su polietilenu ir polipropilenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; terminio apdorojimo produktai (Alyva, gaunama termiškai apdorojant polietileno/polipropileno mišinį su akmens anglių deguto pikiu arba aromatinėmis alyvomis. Joje vyrauja benzenas ir jo homologai, verdantys apytiksliai 70-120 oC temperatūroje.) |
648-134-00-4 |
309-745-9 |
100801-63-6 |
J, M |
|
Angliavandenilių alyvos, aromatinės, mišinio su polietilenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; terminio apdorojimo produktai (Alyva, gaunama termiškai apdorojant polietileną su akmens anglių deguto pikiu arba aromatinėmis alyvomis. Joje vyrauja benzenas ir jo homologai, verdantys 70-120 oC temperatūroje.) |
648-135-00-X |
309-748-5 |
100801-65-8 |
J, M |
|
Angliavandenilių alyvos, aromatatinės, mišinio su polistirenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; terminio apdorojimo produktai (Alyva, gaunama termiškai apdorojant polistireną su akmens anglių deguto pikiu arba aromatinėmis alyvomis. Joje vyrauja benzenas ir jo homologai, verdantys apytiksliai 70-210 oC temperatūroje.) |
648-136-00-5 |
309-749-0 |
100801-66-9 |
J, M |
|
Ekstrakto likučiai (akmens anglių), deguto alyvos šarminio, naftaleno distiliacijos likučių; naftaleno alyvos ekstrakto likučiai (Likučiai gaunami iš sintetinių alyvų, distiliuojant pašalinus naftaliną; jame vyrauja 2-4 žiedus turintys kondensuotieji aromatiniai anglevandeniliai ir aromatinės azoto bazės.) |
648-137-00-0 |
277-567-8 |
736665-18-6 |
J, M |
|
Kreozoto alyva, žemos virimo temperatūros distiliatas; Skruberinė alyva; [Žemos virimo temperatūros frakcija, gaunama aukštoje temperatūroje koksuojant bitumines anglis, kuri toliau gryninama kristalinių druskų pertekliui pašalinti. Ją sudaro daugiausia kreozoto alyva, kažkiek pašalinus normaliąsias policiklines aromatines druskas, kurios yra akmens anglių deguto distiliato komponentai. Joje nėra kristalų esant maždaug 38 °C (100 °F).] |
648-138-00-6 |
274-566-4 |
70321-80-1 |
M |
|
Deguto rūgštys, krezilinės, natrio druskos, šarminiai tirpalai; šarminis ekstraktas |
648-139-00-1 |
272-361-4 |
68815-21-4 |
J, M |
|
Ekstraktų alyvos (akmens anglių), deguto bazė; rūgštinis ekstraktas (Ekstraktas iš akmens anglių deguto alyvos šarminio ekstrakto likučio, gautas plaunant rūgštimi, tokia kaip vandeninis sulfato rūgšties tirpalas, po distiliacijos, skirtos naftalenui pašalinti. Jame vyrauja įvairių aromatinių azoto bazių, tarp jų piridino, chinolino bei jų alkildarinių, rūgščiosios druskos.) |
648-140-00-7 |
266-020-9 |
65996-86-3 |
J, M |
|
Deguto bazės, akmens anglių, nevalytos; nevalytos deguto bazės (Reakcijos produktai, gaunami neutralizuojant akmens anglių deguto bazės ekstrakto alyvą šarminiu tirpalu, tokiu kaip vandeninis natrio hidroksido tirpalas, norint gauti laisvas bazes. Juose vyrauja organinės bazės, tokios kaip akridinas, fenantridinas, piridinas, chinolinas ir jų alkildariniai.) |
648-141-00-2 |
266-018-8 |
65996-84-1 |
J, M |
|
Likučiai (akmens anglių), ekstrahavimo skystu tirpikliu; (Koheziniai milteliai, susidedantys iš akmens anglių mineralinės medžiagos ir akmens anglių, neištirpusių ekstrahuojant akmens anglis skystu tirpikliu.) |
648-142-00-8 |
302-681-2 |
94114-46-2 |
M |
|
Akmens anglių skysčiai, ekstrahavimo skystu tirpikliu tirpalas; (Produktas, gaunamas nufiltravus akmens anglių mineralines medžiagas ir neištirpusias akmens anglis iš akmens anglių ekstrakto tirpalo, gauto virinant akmens anglis skystame tirpiklyje. Tai juodas, klampus skystis, kurio sudėtyje yra labai daug medžiagų, kuriame vyrauja aromatiniai ir iš dalies hidrinti aromatiniai angliavandeniliai, aromatiniai azoto junginiai, aromatiniai sieros junginiai, fenoliai ir kiti aromatiniai deguonies junginiai, taip pat jų alkildariniai.) |
648-143-00-3 |
302-682-8 |
94114-47-3 |
M |
|
Akmens anglių skysčiai, ekstrahavimo skystu tirpikliu; (Produktas, gautas nudistiliavus tirpiklį iš nufiltruoto akmens anglių ekstrakto, susidarančio virinant akmens anglis tirpiklyje. Tai juoda pusiau kieta medžiaga, kurioje vyrauja sudėtingas kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių, aromatinių azoto junginių, aromatinių sieros junginių, fenolio junginių ir kitų aromatinių deguonies junginių, taip pat jų alkildarinių mišinys.) |
648-144-00-9 |
302-683-3 |
94114-48-4 |
M |
|
Lengvoji alyva (akmens anglių), koksavimo krosnies; negrynintas benzenas (Lakus organinis skystis, ekstrahuotas iš dujų, išsiskiriančių akmens anglių aukštos temperatūros (aukštesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Jame vyrauja benzenas, toluenas ir ksilenai. Jame gali būti kitų angliavandenilių.) |
648-147-00-5 |
266-012-5 |
65996-78-3 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo skystu tirpikliu, pirminiai; (Skystas produktas, gaunamas sukondensavus garus, išsiskyrusius virinant akmens anglis skystame tirpiklyje, verdantis apytiksliai 30-300 oC temperatūroje. Jame vyrauja iš dalies hidrinti kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, aromatiniai junginiai, turintys azoto, deguonies ir sieros, taip pat jų alkildariniai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C14.) |
648-148-00-0 |
302-688-0 |
94114-52-0 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliu, hidrokrekinguoti; (Distiliatas, gautas hidrokrekinguojant akmens anglių ekstraktą arba tirpalą, paruoštą ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, verdantis 30-300 oC temperatūroje. Jame vyrauja aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C14. Taip pat turi aromatinių ir hidrintų aromatinių azoto, deguonies ir sieros junginių.) |
648-149-00-6 |
302-689-6 |
94114-53-1 |
J |
|
Pirminis benzinas (akmens anglių), ekstrahuotas tirpikliu, hidrokrekinguotas; (Distiliato frakcija, gauta hidrokrekinguojant akmens anglių ekstraktą arba tirpalą, paruoštą ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, verdanti 30-180 oC temperatūroje. Joje vyrauja aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C9. Taip pat yra aromatinių ir hidrintų aromatinių azoto, deguonies ir sieros junginių.) |
648-150-00-1 |
302-690-1 |
94114-54-2 |
J |
|
Benzinas, akmens anglių ekstrahavimo tirpikliu, pirminio benzino hidrokrekingo; (Variklių degalai, gaminami vykdant rafinuotos pirminio benzino frakcijos, gautos vykdant hidrokrekinguoto akmens anglių ekstrakto arba tirpalo, paruošto ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, riformingą ir verdantys apytiksliai 30–180 oC temperatūroje. Juose vyrauja aromatiniai ir nafteniniai angliavandeniliai, jų alkildariniai ir alkiliniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C9.) |
648-151-00-7 |
302-691-7 |
94114-55-3 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrakcijos tirpikliu, vidurinieji hidrokrekinguoti; (Distiliatas, gautas hidrokrekinguojant akmens anglių ekstraktą arba tirpalą, paruoštą ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, verdantis 180-300 oC temperatūroje. Jame vyrauja dvižiedžiai aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C14. Taip pat yra azoto, sieros ir deguonies junginių.) |
648-152-00-2 |
302-692-2 |
94114-56-4 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrakcijos tirpikliu, vidurinieji, po hidrokrekingo ir hidrinimo; (Distiliatas, gautas hidrinant hidrokrekinguotą akmens anglių ekstrakto arba tirpalo, gauto ekstrahuojant skystu tirpikliu arba superkritinėmis dujomis, vidurinįjį distiliatą, verdantis 180-280 oC temperatūroje. Jame vyrauja dvižiedžiai karbocikliniai junginiai ir jų alkildariniai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C14.) |
648-153-00-8 |
302-693-8 |
94114-57-5 |
J |
|
Lengvoji alyva (akmens anglių), pusinio koksavimo; švarioji alyva (Lakus organinis skystis, kuris kondensuojasi iš dujų, susidarančių akmens anglių žemos temperatūros (žemesnės nei 700 oC) destrukcinės distiliacijos metu. Vyrauja C6-10 angliavandeniliai.) |
648-156-00-4 |
292-635-7 |
90641-11-5 |
J |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo naftenų distiliato, gryninto tirpikliu |
649-001-00-3 |
265-102-1 |
64742-03-6 |
►M5 H ◄ |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiojo alkanų distiliato tirpiklis |
649-002-00-9 |
265-103-7 |
64742-04-7 |
►M5 H ◄ |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo alkanų distiliato tirpiklis |
649-003-00-4 |
265-104-2 |
64742-05-8 |
►M5 H ◄ |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiojo naftenų distiliato tirpiklis |
649-004-00-X |
265-111-0 |
64742-11-6 |
►M5 H ◄ |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo vakuuminio gazolio tirpiklis |
649-005-00-5 |
295-341-7 |
91995-78-7 |
►M5 H ◄ |
|
Angliavandeniliai, C26-55, kuriuose daug aromatinių angliavandenilių |
649-006-00-0 |
307-753-7 |
97722-04-8 |
►M5 H ◄ |
|
Likučiai (naftos), atmosferinės kolonos; sunkusis mazutas (Žalios naftos atmosferinės distiliacijos sudėtingi likučiai. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Juose gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-008-00-1 |
265-045-2 |
64741-45-3 |
|
|
Gazoliai (naftos), sunkieji vakuuminiai; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50, verdantys apytiksliai 350-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-009-00-7 |
265-058-3 |
64741-57-7 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji, kataliziškai krekinguoti; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C35, verdantys apytiksliai 260-500 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-010-00-2 |
265-063-0 |
64741-61-3 |
|
|
Nuskaidrintos alyvos (naftos), katalizinio krekingo; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip katalizinio krekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-011-00-8 |
265-064-6 |
64741-62-4 |
|
|
Likučiai (naftos), hidrokrekingo; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip hidrokrekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje.) |
649-012-00-3 |
265-076-1 |
64741-75-9 |
|
|
Likučiai (naftos), terminio krekingo; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip terminio krekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-013-00-9 |
265-081-9 |
64741-80-6 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji, terminio krekingo; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C36, verdantys apytiksliai 260-480 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-014-00-4 |
265-082-4 |
64741-81-7 |
|
|
Gazoliai (naftos), vakuuminiai, gryninti vandeniliu; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakciją vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C50, verdantys apytiksliai 230-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-015-00-X |
265-162-9 |
64742-59-2 |
|
|
Likučiai (naftos), atmosferinės kolonos, hidrodesulfuruoti; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant atmosferinės kolonos likučius vandeniliu ir naudojant katalizatorių tokiomis sąlygomis, kad visų pirma būtų pašalinti organiniai sieros junginiai. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-016-00-5 |
265-181-2 |
64742-78-5 |
|
|
Gazoliai (naftos), sunkieji vakuuminiai, hidrodesulfuruoti; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50, verdantys apytiksliai 350-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-017-00-0 |
265-189-6 |
64742-86-5 |
|
|
Likučiai (naftos), garų krekingo; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip likutinė frakcija distiliuojant garų krekingo produktus (įskaitant garų krekingą gaminant etileną). Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C14, verdantys apytiksliai didesnėje nei 260 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-018-00-6 |
265-193-8 |
64742-90-1 |
|
|
Likučiai (naftos), distiliavimo atmosferos slėgyje; sunkusis mazutas (Žalios naftos distiliavimo atmosferos slėgyje sudėtingi likučiai. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C11, verdantys apytiksliai didesnėje nei 200 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-019-00-1 |
269-777-3 |
68333-22-2 |
|
|
Skaidrintos alyvos (naftos), hidrodesulfuruotos, kataliziškai krekinguotos; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas skaidrintas alyvas apdorojant vandeniliu, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C20, verdantys apytiksliai didesnėje nei 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-020-00-7 |
269-782-0 |
68333-26-6 |
|
|
Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti viduriniai kataliziškai krekinguoti; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas viduriniuosius kataliziškai krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C30, verdantys apytiksliai 205-450 oC temperatūroje. Jo sudėtyje yra palyginti daug triciklinių aromatinių angliavandenilių.) |
649-021-00-2 |
269-783-6 |
68333-27-7 |
|
|
Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti sunkieji kataliziškai krekinguoti; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas sunkiuosius kataliziškai krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C35, verdantys apytiksliai 260-500 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-022-00-8 |
269-784-1 |
68333-28-8 |
|
|
Mazutas, gazolių tiesioginės distiliacijos likučiai, turintys daug sieros; sunkusis mazutas |
649-023-00-3 |
270-674-0 |
68476-32-4 |
|
|
Mazutas, likutinis; sunkusis mazutas (Skystas produktas iš įvairių rafinavimo srautų, paprastai likučiai. Sudėtis yra sudėtinga ir priklauso nuo žalios naftos rūšies.) |
649-024-00-9 |
270-675-6 |
68476-33-5 |
|
|
Likučiai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likučių distiliacijos; sunkusis mazutas (Katalizinio riformingo frakcionatoriaus likučio distiliacijos sudėtingi likučiai. Jie verda apytiksliai didesnėje nei 399 oC temperatūroje.) |
649-025-00-4 |
270-792-2 |
68478-13-7 |
|
|
Likučiai (naftos), sunkiojo koksavimo gazolio ir vakuuminio gazolio; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip sunkiojo koksavimo gazolio ir vakuuminio gazolio distiliacijos likutinė frakcija. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis negu C13, verdantys didesnėje kaip 230 oC temperatūroje). |
649-026-00-X |
270-796-4 |
68478-17-1 |
|
|
Likučiai (naftos), sunkieji koksavimo ir lengvieji vakuuminiai; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip likutinė frakcija po sunkiojo koksavimo gazolio ir lengvojo vakuuminio gazolio distiliacijos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis negu C13, verdantys didesnėje kaip 230 oC temperatūroje). |
649-027-00-5 |
270-983-0 |
68512-61-8 |
|
|
Likučiai (naftos), lengvieji vakuuminiai; sunkusis mazutas (Žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos sudėtingi likučiai. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C13, verdantys apytiksliai didesnėje kaip 230 oC temperatūroje.) |
649-028-00-0 |
270-984-6 |
68512-62-9 |
|
|
Likučiai (naftos), garų krekingo, lengvieji; sunkusis mazutas (Sudėtingi garų krekingo produktų distiliacijos likučiai. Juose vyrauja aromatiniai ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis kaip C7, verdantys apytiksliai 101-555 oC temperatūroje.) |
649-029-00-6 |
271-013-9 |
68513-69-9 |
|
|
Mazutas, Nr. 6; sunkusis mazutas (Distiliato alyva, kurios minimali klampa 197 10-6 m2.s-137,7 oC temperatūroje, o maksimali – 197 10-5 m2.s-137,7 oC temperatūroje.) |
649-030-00-1 |
271-384-7 |
68553-00-4 |
|
|
Likučiai (naftos), lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginio, mažai sieringi; sunkusis mazutas (Mažo sieringumo sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip likutinė frakcija lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje distiliuojant žalią naftą. Tai yra tiesioginio naftos distiliavimo likučiai, nudistiliavus benziną, žibalą ir gazolį.) |
649-031-00-7 |
271-763-7 |
68607-30-7 |
|
|
Gazolis (naftos), sunkusis atmosferinis; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C35, verdantys apytiksliai 121-510 oC temperatūroje.) |
649-032-00-2 |
272-184-2 |
68783-08-4 |
|
|
Likučiai (naftos), koksavimo įrenginio skruberio, kuriuose yra kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių; sunkusis mazutas (Labai sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip likutinė frakcija distiliuojant vakuuminį likutį ir terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis kaip C20, verdantys didesnėje kaip 350 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-033-00-8 |
272-187-9 |
68783-13-1 |
|
|
Distiliatai (naftos), naftos likučių vakuuminės distiliacijos; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu.) |
649-034-00-3 |
273-263-4 |
68955-27-1 |
|
|
Likučiai (naftos), garų krekingo, dervingi; sunkusis mazutas (Naftos garų krekingo likučių distiliacijos sudėtingi likučiai.) |
649-035-00-9 |
273-272-3 |
68955-36-2 |
|
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji vakuuminiai; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C14–C42, verdantys apytiksliai 250-545 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-036-00-4 |
274-683-0 |
70592-76-6 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji vakuuminiai; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C35, verdantys apytiksliai 250-545 oC temperatūroje.) |
649-037-00-X |
247-684-6 |
70592-77-7 |
|
|
Distiliatai (naftos), vakuuminiai; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C50, verdantys apytiksliai 270-600 oC temperatūroje. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-038-00-5 |
274-685-1 |
70592-78-8 |
|
|
Gazoliai (naftos), hidrodesulfuruotų vakuuminių koksavimo distiliatų, sunkiųjų; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas hidrodesulfuruojant sunkiojo koksavimo distiliato įkrovą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C44, verdantys apytiksliai 304-548 oC temperatūroje.) Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-039-00-0 |
285-555-9 |
85117-03-9 |
|
|
Likučiai (naftos), garų krekingo, distiliatų; sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas rafinuoto naftos deguto gamybos metu, distiliuojant garų krekingo degutą. Jame vyrauja aromatiniai ir kitokie angliavandeniliai, organiniai sieros junginiai.) |
649-040-00-6 |
292-657-7 |
90669-75-3 |
|
|
Likučiai (naftos), vakuuminiai, lengvieji; sunkusis mazutas (Žalios naftos atmosferinės distiliacijos likučių vakuuminės distiliacijos sudėtingi likučiai. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis negu C24, verdantys didesnėje kaip 390 oC temperatūroje). |
649-041-00-1 |
292-658-2 |
90669-76-4 |
|
|
Mazutas, sunkusis, turintis daug sieros; Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jame vyrauja C25 alifatiniai, aromatiniai ir cikloalifatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai aukštesnėje nei 400 oC temperatūroje.) |
649-042-00-7 |
295-396-7 |
92045-14-2 |
|
|
Likučiai (naftos), katalizinio krekingo; Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip katalizinio krekingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C11, verdantys aukštesnėje nei 200 oC temperatūroje). |
649-043-00-2 |
295-511-0 |
92061-97-7 |
|
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji katalizinio krekingo, termiškai suskaidyti; Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus, kurie buvo panaudoti kaip šilumos pernešėjas. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 220-450 oC temperatūroje. Šis produktas gali turėti organinių sieros junginių.) |
649-044-00-8 |
295-990-6 |
92201-59-7 |
|
|
Liekaninės alyvos (naftos); Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių, sieros junginių ir metalo turinčių organinių junginių mišinys — krekingo proceso produktų frakcionavimo likutis. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra virš 2 10-6 m2.s-1 100 oC temperatūroje.) |
649-045-00-3 |
298-754-0 |
93821-66-0 |
|
|
Likučiai, garų krekingo, termiškai apdoroti; Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gryninant ir distiliuojant garais krekinguotą negrynintą pirminį benziną. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai žemesnėje nei 180 oC temperatūroje.) |
649-046-00-9 |
308-733-0 |
98219-64-8 |
|
|
Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti visi vidurinieji; Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vandeniliu apdorojant naftos įkrovą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C25, verdantys apytiksliai 150-400 oC temperatūroje.) |
649-047-00-4 |
309-863-0 |
101316-57-8 |
|
|
Likučiai (naftos), katalizinio riformingo frakcionavimo įrenginio; Sunkusis mazutas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip katalizinio riformingo produktų distiliacijos likutinė frakcija. Jį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C25, verdantys apytiksliai 160-400 oC temperatūroje. Juose gali būti 5 % ir daugiau masės 4 ar 6 kondensuotus žiedus turinčių aromatinių angliavandenilių.) |
649-048-00-X |
265-069-3 |
64741-67-9 |
|
|
Nafta; Žalia nafta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys. Jį sudaro alifatiniai, alicikliniai ir aromatiniai angliavandeniliai. Jame taip pat gali būti maži kiekiai azoto, deguonies ir sieros junginių. Ši kategorija apima tiek lengvuosius, viduriniuosius ir sunkiuosius naftos produktus, tiek ir iš bitumingojo smėlio išekstrahuotą alyvą. Angliavandenilių turinčios medžiagos, iš kurių norint išskirti angliavandenilius arba paversti jas naftos rafinavimo įkrova, reikia svarbių cheminių reakcijų, tokios kaip nevalytos skalūnų alyvos: pakeistos (pagerintos) skalūnų alyvos ir akmens anglies skystieji degalai, nepriklauso šiai kategorijai.) |
649-049-00-5 |
232-298-5 |
8002-05-9 |
|
|
▼M5 ————— |
||||
|
▼M14 ————— |
||||
|
▼M5 ————— |
||||
|
Alkaninė alyva (naftos), apdorota rūgštimi; Alkaninė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus alkaninę alyvą sieros rūgštimi. Jame vyrauja šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.) |
649-175-00-0 |
300-225-7 |
93924-31-3 |
L |
|
Alkaninė alyva (naftos), valyta moliu; Alkaninė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus alkaninę alyvą natūraliu arba modifikuotu moliu kontaktiniame arba perkoliacijos procese, siekiant pašalinti polinių junginių ir priemaišų pėdsakus. Jame vyrauja šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50). |
649-176-00-6 |
300-226-2 |
93924-32-4 |
L |
|
▼M5 ————— |
||||
|
Alkaninė alyva (naftos), apdorota anglimi; Alkaninė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas aktyvinta anglimi apdorojant alkaninę alyvą tam, kad būtų pašalinti kitų junginių ar priemaišų pėdsakai. Jame vyrauja sotieji nešakotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius dažniausiai didesnis nei C12.) |
649-211-00-5 |
308-126-0 |
97862-76-5 |
L |
|
Distiliatai (naftos), vidutinieji, iš kurių pašalinta siera; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie nusierinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C20, verdantys apytiksliai 150-345 oC temperatūroje.) |
649-212-00-0 |
265-088-7 |
64741-86-2 |
N |
|
Gazoliai (naftos), gryninti tirpikliu; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.) |
649-213-00-6 |
265-092-9 |
64741-90-8 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti tirpikliu; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C20, verdantys apytiksliai 150-345 oC temperatūroje.) |
649-214-00-1 |
265-093-4 |
64741-91-9 |
N |
|
Gazoliai (naftos) gryninti rūgštimi; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C25, verdantys apytiksliai 230-400 oC temperatūroje.) |
649-215-00-7 |
265-112-6 |
64742-12-7 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti rūgštimi; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C20, verdantys apytiksliai 205–345 oC temperatūroje.) |
649-216-00-2 |
265-113-1 |
64742-13-8 |
N |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji, gryninti rūgštimi; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C16, verdantys apytiksliai 150–290 oC temperatūroje.) |
649-217-00-8 |
265-114-7 |
64742-14-9 |
N |
|
Gazoliai (naftos), chemiškai neutralizuoti; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C25, verdantys apytiksliai 230-400 oC temperatūroje.) |
649-218-00-3 |
265-129-9 |
64742-29-6 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, chemiškai neutralizuoti; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C20, verdantys apytiksliai 205-345 oC temperatūroje.) |
649-219-00-9 |
265-130-4 |
64742-30-9 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti moliu; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu, dažniausiai vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ir priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C20, verdantys apytiksliai 150–345 oC temperatūroje.) |
649-220-00-4 |
265-139-3 |
64742-38-7 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, gryninti vandeniliu; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakciją vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.) |
649-221-00-X |
265-148-2 |
64742-46-7 |
N |
|
Gazoliai (naftos), hidrodesulfuruoti; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu gryninant žalią naftą tam, kad organinių junginių siera virstų vandenilio sulfidu, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C25, verdantys apytiksliai 230–400 oC temperatūroje.) |
649-222-00-5 |
265-182-8 |
64742-79-6 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, hidrodesulfuruoti; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu gryninant žalią naftą tam, kad organinių junginių siera virstų vandenilio sulfidu, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205–400 oC temperatūroje.) |
649-223-00-0 |
265-183-3 |
64742-80-9 |
N |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutis, aukštos virimo temperatūros; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutį. Jo apytikslė virimo temperatūra yra 343-399 oC.) |
649-228-00-8 |
270-719-4 |
68477-29-2 |
N |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutis, vidutinės virimo temperatūros; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutį. Jo apytikslė virimo temperatūra yra 288-371 oC.) |
649-229-00-3 |
270-721-5 |
68477-30-5 |
N |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutis, žemos virimo temperatūros; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo frakcionatoriaus likutį. Jis verda apytiksliai žemesnėje nei 288 oC temperatūroje.) |
649-230-00-9 |
270-722-0 |
68477-31-6 |
N |
|
Distiliatai (naftos), gerai rafinuoti viduriniai; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, priklausomai nuo naftos frakcijų gautas šiomis stadijomis: filtravimu, centrifugavimu, atmosferine distiliacija, vakuumine distiliacija, parūgštinimu, neutralizacija ir apdorojimu moliu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C20.) |
649-231-00-4 |
292-615-8 |
90640-93-0 |
N |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo produktas, sunkiųjų aromatinių angliavandenilių koncentratas; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo naftos frakciją. Jį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C16, verdantys apytiksliai 200-300 oC temperatūroje.) |
649-232-00-X |
295-294-2 |
91995-34-5 |
N |
|
Gazolis, alkaninis; Gazolis — nepatikslinta (Distiliatas, gautas perdistiliavus sudėtingą angliavandenilių mišinį, kuris buvo gautas distiliuojant produktų srautus po stipraus katalizinio alkanų valymo vandeniliu. Jis verda apytiksliai 190–330 oC temperatūroje.) |
649-233-00-5 |
300-227-8 |
93924-33-5 |
N |
|
Pirminis benzinas (naftos), tirpikliu rafinuotas hidrodesulfuruotas sunkusis; Gazolis — nepatikslinta |
649-234-00-0 |
307-035-3 |
97488-96-5 |
N |
|
Angliavandeniliai, C16-20, gryninto vandeniliu viduriniojo distiliato lengvieji distiliatai; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirmoji vakuuminės distiliacijos frakcija iš produkto, kuris susidaro vidurinį distiliatą apdorojant vandeniliu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C20, verdantys apytiksliai 290-350 oC temperatūroje.) Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra virš 2 10-6 m2 s-1 100 oC temperatūroje.) |
649-235-00-6 |
307-659-6 |
97675-85-9 |
N |
|
Angliavandeniliai, C12-20, grynintų vandeniliu alkanų lengvieji distiliatai; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirmoji vakuuminės distiliacijos frakcija iš produkto, kuris susidaro sunkiuosius alkanus apdorojant vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C20, verdantys apytiksliai 230-350 oC temperatūroje. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra virš 2 10-6 m2 s-1 100 oC temperatūroje.) |
649-236-00-1 |
307-660-1 |
97675-86-0 |
N |
|
Angliavandeniliai, C11-17, tirpikliu ekstrahuoti, lengvieji nafteniniai; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant aromatinius angliavandenilius iš lengvojo nafteninio distiliato, kurio klampa 2,2 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C17, verdantys apytiksliai 200-300 oC temperatūroje.) |
649-237-00-7 |
307-757-9 |
97722-08-2 |
N |
|
Gazolis, grynintas vandeniliu; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas redistiliuojant alkanų gryninimo vandeniliu, naudojant katalizatorių, produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C27, verdantys apytiksliai 330–340 oC temperatūroje.) |
649-238-00-2 |
308-128-1 |
97862-78-7 |
N |
|
Distiliatai (naftos), gryninti anglimis lengvieji alkaniniai; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant naftos alyvos frakciją aktyvintomis medžio anglimis tam, kad būtų pašalinti polinių junginių pėdsakai ir priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C28.) |
649-239-00-8 |
309-667-5 |
100683-97-4 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji alkanų, gryninti anglimis; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant naftą aktyvintomis medžio anglimis tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C36.) |
649-240-00-3 |
309-668-0 |
100683-98-5 |
N |
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji alkanų, gryninti moliu; Gazolis — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant naftą balinančiomis žemėmis tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C36.) |
649-241-00-9 |
309-669-6 |
100683-99-6 |
N |
|
Alkanai, C12-26, šakotieji ir linijiniai; |
649-242-00-4 |
292-454-3 |
90622-53-0 |
N |
|
Plastiškasis tepalas; Tepalas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C50. Gali turėti šarminių metalų organininių druskų, šarminių žemių metalų, ir (arba) aliuminio junginių.) |
649-243-00-X |
278-011-7 |
74869-21-9 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos); Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kristalizuojant iš tirpiklio (devaškavimas tirpikliu) naftos frakciją arba kaip labai daug vaško turinčios žalios naftos distiliacijos frakcija. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C20.) |
649-244-00-5 |
265-165-5 |
64742-61-6 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), grynintas rūgštimi; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas apdorojant naftos techninio vaško frakciją sieros rūgštimi. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C20.) |
649-245-00-0 |
292-659-8 |
90669-77-5 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), grynintas moliu; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas apdorojant naftos techninio vaško frakciją gamtiniu ar modifikuotu moliu kontaktiniame arba filtravimo procese. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės anglavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius daugiau nei C20.) |
649-246-00-6 |
292-660-3 |
90669-78-6 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), grynintas vandeniliu; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas išgryninus techninį vašką vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C20.) |
649-247-00-1 |
295-523-6 |
92062-09-4 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), žemos lydymosi temperatūros; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškavus tirpikliu naftos frakciją. Jį sudaro sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.) |
649-248-00-7 |
295-524-1 |
92062-10-7 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), žemos lydymosi temperatūros, grynintas vandeniliu; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas išgryninus vandeniliu žemos lydymosi temperatūros naftos techninį vašką naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.) |
649-249-00-2 |
295-525-7 |
92062-11-8 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), lengvalydis, grynintas anglimi; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvalydį techninį vašką apdorojant aktyvinta anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji nešakotosios ir šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.) |
649-250-00-8 |
308-155-9 |
97863-04-2 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), lengvalydis, grynintas moliu; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos techninį vašką apdorojus bentonitu tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji nešakotosios ir nešakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.) |
649-251-00-3 |
308-156-4 |
97863-05-3 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), lengvalydis, grynintas silicio rūgštimi; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvalydį techninį vašką apdorojant silicio rūgštimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji šakotosios ir nešakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.) |
649-252-00-9 |
308-158-5 |
97863-06-4 |
N |
|
Techninis vaškas (naftos), valytas anglimi; Techninis vaškas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas techninį vašką apdorojus aktyvinta medžio anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos.) |
649-253-00-4 |
309-723-9 |
100684-49-9 |
N |
|
Petrolatumas; Petrolatumas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pusiau kieta medžiaga devaškuojant alkaninę likučių alyvą. Jame vyrauja sotieji kristaliniai ir skystieji angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25.) |
649-254-00-X |
232-373-2 |
8009-03-8 |
N |
|
Petrolatumas (naftos), oksiduotas; Petrolatumas Organinių junginių sudėtingas mišinys, kuriame vyrauja didelės molekulinės masės karboksirūgštys, gautas oksiduojant oru petrolatumą.) |
649-255-00-5 |
265-206-7 |
64743-01-7 |
N |
|
Petrolatumas (naftos), apdorotas aliuminio oksidu; Petrolatumas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas petrolatumą apdorojant su Al2O3, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji, kristaliniai ir skystieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25.) |
649-256-00-0 |
285-098-5 |
85029-74-9 |
N |
|
Petrolatumas (naftos), grynintas vandeniliu; Petrolatumas (Sudėtingas pusiau kietas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pusiau kieta medžiaga devaškuotą techninio vaško likutį paveikus vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji mikrokristaliniai ir skystieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies aomų skaičius yra didesnis nei C20.) |
649-257-00-6 |
295-459-9 |
92045-77-7 |
N |
|
Petrolatumas (naftos), valytas anglimi; Petrolatumas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos peterolatumą valant aktyvinta anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C20.) |
649-258-00-1 |
308-149-6 |
97862-97-0 |
N |
|
Petrolatumas (naftos), valytas silicio rūgštimi; Petrolatumas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos petrolatumą gryninant silicio rūgštimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C20.) |
649-259-00-7 |
308-150-1 |
97862-98-1 |
N |
|
Petrolatumas (naftos), valytas moliu; Petrolatumas (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas balinančiomis žemėmis apdorojus petrolatumą tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis nei C25.) |
649-260-00-2 |
309-706-6 |
100684-33-1 |
N |
|
Benzinas, pirminis; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, atskirtas nuo gamtinių dujų iššaldymo arba absorbcijos procesais. Jame vyrauja sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C8, verdantys apytiksliai –20–120 oC temperatūroje.) |
649-261-00-8 |
232-349-1 |
8006-61-9 |
P |
|
Naftos pirminis benzinas, žemos virimo temperatūros (Rafinuoti, dalinai rafinuoti arba nerafinuoti naftos produktai, gauti distiliuojant gamtines dujas. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C6, verdantys apytiksliai 100–200 oC temperatūroje.) |
649-262-00-3 |
232-443-2 |
8030-30-6 |
P |
|
Ligroinas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos frakcinio distiliavimo metu. Ši frakcija verda apytiksliai 20-135 oC temperatūroje.) |
649-263-00-9 |
232-453-7 |
8032-32-4 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, tiesioginio distiliavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65–230 oC temperatūroje.) |
649-264-00-4 |
265-041-0 |
64741-41-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), tiesioginio distiliavimo visas distiliatas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–220 oC temperatūroje.) |
649-265-00-X |
265-042-6 |
64741-42-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, tiesioginės distiliacijos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10,verdantys apytiksliai –20–180 oC temperatūroje.) |
649-266-00-5 |
265-046-8 |
64741-46-4 |
P |
|
Solventnafta (naftos), lengvoji, alifatinė; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą arba gazoliną. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C10, verdantys apytiksliai 35–160 oC temperatūroje.) |
649-267-00-0 |
265-192-2 |
64742-89-8 |
P |
|
Distiliatai (naftos), tiesioginio distiliavimo, lengvieji; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C7, verdantys apytiksliai –88–99 oC temperatūroje.) |
649-268-00-6 |
270-077-5 |
68410-05-9 |
P |
|
Benzinas, regeneruotas iš garų; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš garų regeneravimo sistemų dujų šaldant. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–196 oC temperatūroje.) |
649-269-00-1 |
271-025-4 |
68514-15-8 |
P |
|
Benzinas, pirminis, atskirtas lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje distiliuojant žalią naftą. Jo apytikrė virimo temperatūra yra 36,1 -193,3 oC.) |
649-270-00-7 |
271-727-0 |
68606-11-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos) nenusierintas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairių rafinavimo procesų produktų srautus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12, verdantys apytiksliai 0–230 oC temperatūroje.) |
649-271-00-2 |
272-186-3 |
68783-12-0 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvojo tiesioginio distiliavimo benzino frakcionavimo stabilizatoriaus viršutinis distiliatas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6.) |
649-272-00-8 |
272-931-2 |
68921-08-4 |
P |
|
(Naftos) pirminis benzinas, sunkusis, tiesioginės distiliacijos, turintis aromatinių junginių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12, verdantys apytiksliai 130–210 oC temperatūroje.) |
649-273-00-3 |
309-945-6 |
101631-20-3 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), visas, alkilintas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja sotieji šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-220 oC temperatūroje.) |
649-274-00-9 |
265-066-7 |
64741-64-6 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos) sunkusis, alkilintas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros modifikuota frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja sotieji šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C12, verdantys apytiksliai 150-220 oC temperatūroje.) |
649-275-00-4 |
265-067-2 |
64741-65-7 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, alkilintas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja sotieji šakotosios grandinės angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C10, verdantys apytiksliai 90-160 oC temperatūroje.) |
649-276-00-X |
265-068-8 |
64741-66-8 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), izomerizuotas; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai izomerizuojant alkaninius C4–C6 nešakotosios grandinės angliavandenilius. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, tokie kaip izobutanas, izopentanas, 2,2-dimetilbutanas, 2-metilpentanas ir 3-metilpentanas.) |
649-277-00-5 |
265-073-5 |
64741-70-4 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, valytas tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-190 oC temperatūroje.) |
649-278-00-0 |
265-086-6 |
64741-84-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, grynintas tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.) |
649-279-00-6 |
265-095-5 |
64741-92-0 |
P |
|
Rafinatai (naftos), katalizinio riformingo etilenglikolio–vandens priešpriešinio ekstrahavimo; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas iš katalizinio riformingo srauto UDEX ekstrahavimo proceso. Jį sudaro sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C9.) |
649-280-00-1 |
270-088-5 |
68410-71-9 |
P |
|
(Naftos) riformingo Lurgi separavimo įrenginio rafinatai; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip Lurgi separavimo įrenginio rafinatas. Jame vyrauja nearomatiniai angliavandeniliai su įvairiais mažais aromatinių angliavandenilių kiekiais, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C8.) |
649-281-00-7 |
270-349-3 |
68425-35-4 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), visas, alkilintas, turintis butano; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano reakcijos su monoalkeniniais angliavandeniliais, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, produktus. Jame vyrauja šakotosios grandinės sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12 su trupučiu butanų, verdantys apytiksliai 35-200 oC temperatūroje.) |
649-282-00-2 |
271-267-0 |
68527-27-5 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino garų krekingo produktai, gryninti tirpikliu, lengvieji, gryninti vandeniliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pirminio benzino garų krekingo grynintų vandeniliu lengvųjų distiliatų gryninimo tirpikliu proceso rafinatas.) |
649-283-00-8 |
295-315-5 |
91995-53-8 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), C4-12 butano alkilatas, turintis daug izooktano; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros modifikuota frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas alkilinant butanus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, turintys daug izooktano, verdantys apytiksliai 35-210 oC temperatūroje.) |
649-284-00-3 |
295-430-0 |
92045-49-3 |
P |
|
Angliavandeniliai, vandeniliu apdoroti lengvieji negrynintos naftos distiliatai, gryninti tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant grynintą vandeniliu pirminį benziną, po to valant jį tirpikliu ir distiliuogant. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 94-99 oC temperatūroje.) |
649-285-00-9 |
295-436-3 |
92045-55-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), izomerizuotas, C6 frakcija; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai izomerizuotą benziną. Jame vyrauja heksano izomerai, verdantys apytiksliai 60-66 oC temperatūroje.) |
649-286-00-4 |
295-440-5 |
92045-58-4 |
P |
|
Angliavandeniliai, C6-7, pirminio benzino krekingo, gryninti tirpikliais; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas sorbavus benzeną iš kataliziškai visai hidrintos angliavandenilių frakcijos, kurioje jo gausu, gautos distiliuojant hidrintą krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja alkaniniai ir nafteniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C7, verdantys apytiksliai 70-100 oC temperatūroje.) |
649-287-00-X |
295-446-8 |
92045-64-2 |
P |
|
Angliavandeniliai, turintys daug C6, vandeniliu apdoroti lengvieji pirminio benzino distiliatai, gryninti tirpikliu; Naftos modifikuoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant vandeniliu apdorotą pirminį benziną, po to ekstrahuotas tirpikliu. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 65-70 oC temperatūroje.) |
649-288-00-5 |
309-871-4 |
101316-67-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, kataliziškai krekinguotas; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Juose vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje. Jame yra santykinai didelė proporcija nesočiųjų angliavandenilių.) |
649-289-00-0 |
265-055-7 |
64741-54-4 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, kataliziškai krekinguotas; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje. Jame yra santykinai didelė proporcija nesočiųjų angliavandenilių.) |
649-290-00-6 |
265-056-2 |
64741-55-5 |
P |
|
Angliavandeniliai, C3-11, katalizinio krekingo distiliatai; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C11, verdantys apytiksliai iki 204 oC temperatūroje.) |
649-291-00-1 |
270-686-6 |
68476-46-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), katalizinio krekingo lengvasis distiliatas; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-292-00-7 |
272-185-8 |
68783-09-5 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino garų krekingo, gryninti vandeniliu lengvieji aromatiniai; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gryninant pirminio benzino garų krekingo lengvąjį distiliatą. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai.) |
649-293-00-2 |
295-311-3 |
91995-50-5 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, katalizinio krekingo, iš kurio pašalinta siera; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš katalizinio krekingo naftos distiliato, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 60-200 oC temperatūroje.) |
649-294-00-8 |
295-431-6 |
92045-50-6 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, katalizinio krekingo, iš kurio pašalinta siera; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pašalinant sierą iš katalizinio krekingo naftos distiliato, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 35-210 oC temperatūroje.) |
649-295-00-3 |
295-441-0 |
92045-59-5 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo, chemiškai neutralizuoti; Naftos kataliziškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys — katalizinio krekingo frakcija, išskirta distiliuojant bei išplovus šarmais. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12, verdantys apytiksliai 130-210 oC temperatūroje.) |
649-296-00-9 |
295-794-0 |
92128-94-4 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo distiliatai; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai krekinguota frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12, verdantys apytiksliai 140-210 oC temperatūroje.) |
649-297-00-4 |
309-974-4 |
101794-97-2 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo, chemiškai neutralizuoti, nusierinti; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai krekinguota frakcija |
649-298-00-X |
309-987-5 |
101896-28-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, kataliziškai riforminguotas; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-190 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug aromatinių ir šakotosios grandinės angliavandenilių. Jame gali būti 10 arba daugiau tūrio % benzeno.) |
649-299-00-5 |
265-065-1 |
64741-63-5 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, katalizinio riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.) |
649-300-00-9 |
265-070-9 |
64741-68-0 |
P |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo, depentanizavimo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jame vyrauja alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6, verdantys apytiksliai –49–63 oC temperatūroje.) |
649-301-00-4 |
270-660-4 |
68475-79-6 |
P |
|
Angliavandeniliai, C2-6, C6-8, kataliziškai riforminguoti; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija |
649-302-00-X |
270-687-1 |
68476-47-1 |
P |
|
Likučiai (naftos), C6-8 katalizinio riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingi likučiai po C6-8 mišinio katalizinio riformingo. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-303-00-5 |
270-794-3 |
68478-15-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis kataliziškai riforminguotas, be aromatinių junginių; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C8, verdantys apytiksliai 35-120 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug šakotosios grandinės angliavandenilių, o aromatiniai komponentai pašalinti.) |
649-304-00-0 |
270-993-5 |
68513-03-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino viršutinės frakcijos; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, ir po to frakcionuojant visą produktų srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-305-00-6 |
271-008-1 |
68513-63-3 |
P |
|
Naftos produktai, valyti vandeniliu dideliame slėgyje; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vandeniliu valant dideliame slėgyje, verdantis apytiksliai 27-210 oC temperatūroje.) |
649-306-00-1 |
271-058-4 |
68514-79-4 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), visas, riforminguotas; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12, verdantys apytiksliai 35-230 oC temperatūroje.) |
649-307-00-7 |
272-895-8 |
68919-37-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), po katalizinio riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai 30-220 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug aromatinių ir šakotosios grandinės angliavandenilių. Jame gali būti 10 arba daugiau tūrio % benzeno.) |
649-308-00-2 |
273-271-8 |
68955-35-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo, hidrinti, lengvieji, C8-12 aromatinių angliavandenilių frakcija; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas alkilbenzenų mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant naftos pirminį benziną. Jame vyrauja alkilbenzenai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C10, verdantys apytiksliai 160-180 oC temperatūroje.) |
649-309-00-8 |
285-509-8 |
85116-58-1 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8, katalizinio riformingo produktas; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai riforminguota frakcija |
649-310-00-3 |
295-279-0 |
91995-18-5 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C7-12, turintys daug C8; Naftos kataliziškai roforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš frakcijos turinčios platformato. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12 (visų pirma C8) ir kurie gali neturėti aromatinių angliavandenilių. Verda apytiksliai 130-200 oC temperatūroje.) |
649-311-00-9 |
297-401-8 |
93571-75-6 |
P |
|
Benzinas, C5-11, didelio oktano skaičiaus stabilizuotas reformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas didelio oktano skaičiaus angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai dehidrinant nafteninį pirminį benziną. Jame vyrauja aromatiniai ir nearomatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 45-185 oC temperatūroje.) |
649-312-00-4 |
297-458-9 |
93572-29-3 |
P |
|
Angliavandeniliai, C7-12, turintys daug C> 9 aromatinių angliavandenilių, sunkiųjų frakcijų riformingo; Naftos kataliziškai riforminguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš frakcijos turinčios platformato. Jame vyrauja nearomatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 120-210 oC temperatūroje, ir aromatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C9 ir didesnis.) |
649-313-00-X |
297-465-7 |
93572-35-1 |
P |
|
Angliavandeniliai, C5-11, turintys daug nearomatinių angliavandenilių, riformingo lengvosios frakcijos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros kataliziškai riforminguota frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas iš frakcijos turinčios platformato. Jame vyrauja nearomatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-125 oC temperatūroje.) |
649-314-00-5 |
297-466-2 |
93572-36-2 |
P |
|
Alkaninė alyva (naftos), gryninta silicio rūgštimi; Alkaninė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas silicio rūgštimi apdorojant alkaninę alyvą tam, kad būtų pašalinti likę nereikalingi junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja nešakotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C12.) |
649-315-00-0 |
308-127-6 |
97862-77-6 |
L |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, termiškai krekinguotas; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C8, verdantys apytiksliai –10–130 oC temperatūroje.) |
649-316-00-6 |
265-075-6 |
64741-74-8 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, po terminio krekingo; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros termiškai krekinguota frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-220 oC temperatūroje.) |
649-317-00-1 |
265-085-0 |
64741-83-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), sunkiųjų aromatinių junginių; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros termiškai krekinguota frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant etano ir propano terminio krekingo produktus. Šioje aukštesnių virimo temperatūrų frakcijoje dominuoja C5–C7 aromatiniai angliavandeniliai. Yra tam tikras kiekis nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5. Jame gali būti benzeno.) |
649-318-00-7 |
267-563-4 |
67891-79-6 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvųjų aromatinių junginių; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant etano ir propano terminio krekingo produktus. Šioje žemesnės virimo temperatūros frakcijoje dominuoja C5–C7 aromatiniai angliavandeniliai. Yra tam tikras kiekis nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5. Jame gali būti benzeno.) |
649-319-00-2 |
267-565-5 |
67891-80-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino ir rafinato pirolizės produktų benzino mišinio; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pirolizės metu frakcionuojant pirminį benziną ir rafinatą 816 oC temperatūroje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C9 ir kurie verda apytiksliai 204 oC temepratūroje.) |
649-320-00-8 |
270-344-6 |
68425-29-6 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C6-8, pirminio benzino ir rafinato pirolizės; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pirolizės metu frakcionuojant pirminį benziną ir rafinatą 816 oC temperatūroje. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C8, įskaitant benzeną.) |
649-321-00-3 |
270-658-3 |
68475-70-7 |
P |
|
Distiliatai (naftos), termiškai krekinguoto pirminio benzino ir gazolio; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant termiškai krekinguotą pirminį benziną ir (arba) gazolį. Jame vyrauja alkeniniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C5 ir kurie verda apytiksliai 33-60 oC temperatūroje.) |
649-322-00-9 |
271-631-9 |
68603-00-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), termiškai krekinguoto pirminio benzino ir gazolio, turintys C5 dimerų; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant ir distiliuojant termiškai krekinguotą pirminį benziną ir (arba) gazolį. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C5 ir nedidelis dimerizuotų C5 alkenų kiekis. Verda apytiksliai 33-184 oC temperatūroje.) |
649-323-00-4 |
271-632-4 |
68603-01-0 |
P |
|
Distiliatai (naftos), termiškai krekinguoto pirminio benzino ir gazolio ekstrakto; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant ir distiliuojant termiškai krekinguotą pirminį benziną ir (arba) gazolį. Jį sudaro alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, daugiausia izopentenai, tokie kaip 2-metil-1-butenas ir 2-metil-2-butenas, verdantys apytiksliai 31-40 oC temperatūroje.) |
649-324-00-X |
271-634-5 |
68603-03-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji terminio krekingo, debutanizuoti aromatiniai; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, daugiausia benzenas.) |
649-325-00-5 |
273-266-0 |
68955-29-3 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvosios terminio krekingo frakcijos, iš kurios pašalinta siera; Naftos termiškai krekinguoto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nukreipus naftos sunkiosios alyvos frakcijos aukštos temperatūros terminio krekingo distiliatą sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija. Jame vyrauja aromatiniai, alkeniniai ir sotieji angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 20-100 oC temperatūroje.) |
649-326-00-0 |
295-447-3 |
92045-65-3 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkioji hidrinta frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C13, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje.) |
649-327-00-6 |
265-150-3 |
64742-48-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvoji hidrinta frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.) |
649-328-00-1 |
265-151-9 |
64742-49-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvųjų hidrodesulfuruotų frakcijų; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.) |
649-329-00-7 |
265-178-6 |
64742-73-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, hidrodesulfuruotas; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.) |
649-330-00-2 |
265-185-4 |
64742-82-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), hidrinti, vidurinieji, vidutinės virimo temperatūros; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas viduriniojo distiliato apdorojimo vandeniliu produktų distiliacijos metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C10, verdantys apytiksliai 127-188 oC temperatūroje.) |
649-331-00-8 |
270-092-7 |
68410-96-8 |
P |
|
Distiliatai (naftos), hidrinto lengvojo distiliato, žemos virimo temperatūros; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant lengvojo distiliato hidrinimo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C9, verdantys apytiksliai 3-194 oC temperatūroje.) |
649-332-00-3 |
270-093-2 |
68410-97-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), hidrinto pirminio benzino deizoheksanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sunkiojo pirminio benzino apdorojimo vandeniliu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6, verdantys apytiksliai –49–68 oC temperatūroje.) |
649-333-00-9 |
270-094-8 |
68410-98-0 |
P |
|
Solventnafta (naftos), hidrintų lengvųjų aromatinių junginių, Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C10, verdantys apytiksliai 135-210 oC temperatūroje.) |
649-334-00-4 |
270-988-8 |
68512-78-7 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvųjų hidrodesulfuruotų terminio krekingo frakcijų; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą terminio krekingo distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 23-195 oC temperatūroje.) |
649-335-00-X |
285-511-9 |
85116-60-5 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), hidrinta lengvoji frakcija, turinti cikloalkanų; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant naftos frakciją. Jame vyrauja alkanai ir cikloalkanai, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.) |
649-336-00-5 |
285-512-4 |
85116-61-6 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkioji garų kremingo frakcija, hidrinta; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija |
649-337-00-0 |
295-432-1 |
92045-51-7 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), visas hidrodesulfuravimo produktas, Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinės hidrodesulfuracijos procese. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai 30-250 oC temperatūroje.) |
649-338-00-6 |
295-433-7 |
92045-52-8 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), hidrinta lengvoji garų krekingo frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kuris gaunamas hidrinant pirolizės metu ir naudojant katalizatorių gautą naftos frakciją. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 35-190 oC temperatūroje.) |
649-339-00-1 |
295-438-4 |
92045-57-3 |
P |
|
Angliavandeniliai, C4-12, hidrinta pirminio benzino krekingo frakcija; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant pirminio benzino garų krekingo produktą ir po to selektyviai hidrinant dervas sudarančias medžiagas, naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai 30-230 oC temperatūroje.) |
649-340-00-7 |
295-443-1 |
92045-61-9 |
P |
|
Solventnafta (naftos), hidrintos lengvosios nefteninės frakcijos; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu paveikiant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja cikloalkaniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C7, verdantys apytiksliai 73-85 oC temperatūroje.) |
649-341-00-2 |
295-529-9 |
92062-15-2 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvųjų frakcijų garų krekingo, hidrintas; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus ir po to hidrinant garų krekingo proceso produktus, norint gauti etileną. Jame vyrauja sotieji ir nesotieji alkanai, cikliniai alkanai ir ciklianiai aromatiniai angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10 ir verdantys apytiksliai 50-200 oC temeperatūroje.) Benzeno angliavandenilių kiekis gali kisti iki 30 % masės ir produktas gali turėti mažą kiekį sieros ir deguonies junginių.) |
649-342-00-8 |
296-942-7 |
93165-55-0 |
P |
|
Angliavandeniliai, C6-11, hidrinti; dearomatizuoti; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kaip tirpiklis susidaręs hidrinant su katalizatoriumi, kad paverstų aromatinius angliavandenilius naftenais.) |
649-343-00-3 |
297-852-0 |
93763-33-8 |
P |
|
Angliavandeniliai, C9-12, hidrinti; dearomatizuoti; Naftos hidrinto pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip tirpiklis ir hidrintas su katalizatoriumi, kad paverstų aromatinius angliavandenilius naftenais.) |
649-344-00-9 |
297-853-6 |
93763-34-9 |
P |
|
Stodardo tirpiklis; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Bespalvis, grynintas naftos distiliatas, neturintis gaižaus ar nemalonaus kvapo ir verdantis apytiksliai 149-205 oC temperatūroje.) |
649-345-00-4 |
232-489-3 |
8052-41-3 |
P |
|
Gamtinių dujų kondensatai (naftos); Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas kaip skystis iš gamtinių dujų paviršiniame separatoriuje atvirkštinės kondensacijos būdu. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C20. Atmosferos temperatūroje ir slėgyje tai yra skystis.) |
649-346-00-X |
265-047-3 |
64741-47-5 |
P |
|
Gamtinės dujos (naftos), neapdorotas skystas mišinys; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, išskirtas kaip skystis iš gamtinių dujų jų perdirbimo įrenginyje šaldymo ir absorbcijos procesų metu. Jį sudaro daugiausia sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C8.) |
649-347-00-5 |
265-048-9 |
64741-48-6 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvoji hidrokrekingo frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C10, verdantys apytiksliai –20–180 oC temperatūroje.) |
649-348-00-0 |
265-071-4 |
64741-69-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkioji hidrokrekingo frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje.) |
649-349-00-6 |
265-079-8 |
64741-78-2 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), iš kurio pašalinta siera; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos pirminį benziną nukreipus sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai –10–230 oC temperatūroje.) |
649-350-00-1 |
265-089-2 |
64741-87-3 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), grynintas rūgštimi; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip rafinatas gryninant sulfato rūgštimi. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 90-230 oC temperatūroje.) |
649-351-00-7 |
265-115-2 |
64742-15-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), sunkusis, chemiškai neutralizuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C12, verdantys apytiksliai 65-230 oC temperatūroje.) |
649-352-00-2 |
265-122-0 |
64742-22-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, chemiškai neutralizuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninimo procese pašalinant rūgštines medžiagas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje.) |
649-353-00-8 |
265-123-6 |
64742-23-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), kataliziškai devaškuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kataliziškai devaškuojant naftos frakciją. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12, verdantys apytiksliai 35-230 oC temperatūroje.) |
649-354-00-3 |
265-170-2 |
64742-66-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–190 oC temperatūroje. Jame gali būti 10 ir daugiau % tūrio benzeno.) |
649-355-00-9 |
265-187-5 |
64742-83-2 |
P |
|
Solventnafta (naftos), lengvoji, aromatinių angliavandenilių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant aromatinių angliavandenilių srautus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C10, verdantys apytiksliai 135-210 oC temperatūroje.) |
649-356-00-4 |
265-199-0 |
64742-95-6 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C6-10, gryninti rūgštimi, neutralizuoti; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta |
649-357-00-X |
268-618-5 |
68131-49-7 |
P |
|
Distiliatai (naftos), C3-5, turintys daug 2-metil-2-buteno; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C5, o vyrauja izopentanas ir 3-metil-1-butenas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, o vyrauja 2-metil-2-butenas.) |
649-358-00-5 |
270-725-7 |
68477-34-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), polimerizuoti, garų krekingo naftos distiliatai, C5-12 frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant polimerizuotą naftos garų krekingo distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12.) |
649-359-00-0 |
270-735-1 |
68477-50-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo, C5-12 frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C12.) |
649-360-00-6 |
270-736-7 |
68477-53-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo C5-10 frakcijos ir garų krekingo naftos lengvojo pirminio benzino C5 frakcijos mišinys; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta |
649-361-00-1 |
270-738-8 |
68477-55-4 |
P |
|
Ekstraktai (naftos), šaldymo-rūgštinimo įrenginio, C4-6; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas organinių junginių mišinys, gautas šaltos rūgšties įrenginyje ekstrahuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius daugiausia yra tarp C3-6, o vyrauja pentanai ir pentenai. Mišinyje vyrauja sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C6, o vyrauja C5.) |
649-362-00-7 |
270-741-4 |
68477-61-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), depentanizavimo viršutinės frakcijos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai krekinguojant dujų srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6.) |
649-363-00-2 |
270-771-8 |
68477-894-4 |
P |
|
Likučiai (naftos), butano frakcijos atskyrimo likučiai; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Butano srauto distiliacijos sudėtingi likučiai. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6.) |
649-364-00-8 |
270-791-7 |
68478-12-6 |
P |
|
Liekaninės alyvos (naftos), deizobutanizavimo kolonos; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Butano-buteno srauto distiliacijos atmosferos slėgyje sudėtingi likučiai. Juos sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6.) |
649-365-00-3 |
270-795-9 |
68478-16-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), visas, koksavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant skystinio koksavimo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C15, verdantys apytiksliai 43-250 oC temperatūroje.) |
649-366-00-9 |
270-991-4 |
68513-02-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), garų krekingo vidurinioji aromatinių angliavandenilių frakcija; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 130-220 oC temperatūroje.) |
649-367-00-4 |
271-138-9 |
68516-20-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), valytas moliu, visas tiesioginio distiliavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną apdorojant gamtiniu arba modifikuotu moliu, dažniausiai perkoliacijos būdu, norint pašalinti nedidelius polinių junginių ir priemaišų kiekius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai –20–220 oC temperatūroje.) |
649-368-00-X |
271-262-3 |
68527-21-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), valytas moliu, lengvasis, tiesioginio distiliavimo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną apdorojant gamtiniu arba modifikuotu moliu, dažniausiai perkoliacijos būdu, norint pašalinti nedidelius polinių junginių ir priemaišų kiekius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C10, verdantys apytiksliai 93-180 oC temperatūroje.) |
649-369-00-5 |
271-263-9 |
68527-22-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, aromatinių junginių, garų krekingo; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C9, verdantys apytiksliai 110-165 oC temperatūroje.) |
649-370-00-0 |
271-264-4 |
68527-23-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo, debenzenizuotas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C12, verdantys apytiksliai 80-218 oC temperatūroje.) |
649-371-00-6 |
271-266-5 |
68527-26-4 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), turintis aromatinių angliavandenilių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta |
649-372-00-1 |
271-635-0 |
68603-08-7 |
P |
|
Benzinas, pirolizės, butano frakcijos pašalinimo įrenginio likučių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginyje likusius likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius dažniausiai yra didesnis nei C5.) |
649-373-00-7 |
271-726-5 |
68606-10-0 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, iš kurio pašalinta siera; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6 ir verdantys apytiksliai –20–100 oC temperatūroje.) |
649-374-00-2 |
272-206-0 |
68783-66-4 |
P |
|
Gamtinių dujų kondensatai; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, atskiriamas ir kondensuojamas iš gamtinių dujų, transportuojant ir surenkant į šulinius ir (ar) gamybos, surinkimo, tekėjimo ir paskirstymo vamzdynais metu, iš skruberių ir t. t. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C8.) |
649-375-00-8 |
272-896-3 |
68919-39-1 |
J |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino perdirbimo įrenginio (unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant lengvuosius produktus iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio (unifiner). Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-376-00-3 |
272-932-8 |
68921-09-5 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, po katalizinio riformingo, frakcija be aromatinių angliavandenilių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, likęs po selektyvios absorbcijos proceso pašalinus aromatinius junginius iš kataliziškai riforminguoto pirminio lengvojo benzino. Jame vyrauja alkaniniai ir cikliniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C8, verdantys apytiksliai 66-121 oC temperatūroje.) |
649-377-00-9 |
285-510-3 |
85116-59-2 |
P |
|
Benzinas; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių (alkanų, cikloalkanų, aromatinių angliavandenilių ir alkenų) mišinys, kuriame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C3 ir kurie verda 30-260 oC temperatūroje.) |
649-378-00-4 |
289-220-8 |
86290-81-5 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C7-8, dealkilinimo produktų, distiliacijos likučių; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta |
649-379-00-X |
292-698-0 |
90989-42-7 |
P |
|
Angliavandeniliai, C4-6, depentanizavimo lengvoji frakcija, aromatinių angliavandenilių gryninimo vandeniliu; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Pirmosios frakcijos angliavandenilių mišinys, gautas iš depentanizacijos kolonos prieš aromatinių angliavandenilių gryninimą vandeniliu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6, verdantys apytiksliai 25-40 oC temperatūroje.) |
649-380-00-5 |
295-298-4 |
91995-38-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino distiliato kaitinta garų krekingo frakcija, turinti daug C5; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant pirminio benzino kaitintą garų krekingo frakciją. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6, vyrauja C5.) |
649-381-00-0 |
295-302-4 |
91995-41-4 |
P |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo benzino katalizinio riformingo, ekstrahavimo tirpikliu; Naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys — naftos katalizinio riformingo frakcijos gryninimo tirpikliu ekstraktas. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C8, verdantys apytiksliai 100-200 oC temperatūroje.) |
649-382-00-6 |
295-331-2 |
91995-68-5 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), hidrodesulfuruotas, lengvasis, dearomatizuotas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrodesulfuruotas ir dearomatizuotas lengvąsias naftos frakcijas. Jame vyrauja C7 alkanai ir cikloalkanai, verdantys apytiksliai 90-100 oC temperatūroje.) |
649-383-00-1 |
295-434-2 |
92045-53-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, turintis daug C5, iš kurio pašalinta siera; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos pirminį benziną nukreipus sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja C5, verdantys apytiksliai –10–35 oC temperatūroje.) |
649-384-00-7 |
295-442-6 |
92045-60-8 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-11, pirminio benzino krekingo, tolueno frakcija; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant prieš krekingą hidrintą krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C11, verdantys apytiksliai 130-205 oC temperatūroje.) |
649-385-00-2 |
295-444-7 |
92045-62-0 |
P |
|
Angliavandeniliai, C4-11, pirminio benzino krekingo; be aromatinių junginių; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš prieš krekingą hidrinto krekingo pirminio benzino distiliuojant ir atskiriant benzeną ir tolueną turinčias angliavandenilių frakcijas bei aukštesnės virimo temperatūros frakcijas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C11, verdantys apytiksliai 30-205 oC temperatūroje.) |
649-386-00-8 |
295-445-2 |
92045-63-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, kaitintų garų krekingo; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant garų krekingo pirminį benziną po regeneracijos kaitinimu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C6, verdantys apytiksliai 0-80 oC temperatūroje.) |
649-387-00-3 |
296-028-8 |
92201-97-3 |
P |
|
Distiliatai (naftos), turintys daug C6; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant naftos žaliavą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C7, turintys daug C6, verdantys apytiksliai 60-70 oC temperatūroje.) |
649-388-00-9 |
296-903-4 |
93165-19-6 |
P |
|
Benzinas, pirolizės, hidrintas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Pirolizės hidrinta benzino distiliacijos frakcija, verdanti apytiksliai 20-200 oC temperatūroje.) |
649-389-00-4 |
302-639-3 |
94114-03-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo, C8-12 frakcija, polimerinti, lengvieji; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant polimerintą C8–C12 frakciją iš naftos garų krekingo distiliatų. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C8–C12.) |
649-390-00-X |
305-750-5 |
95009-23-7 |
P |
|
Ekstraktai (naftos); sunkiojo benzino, ekstrahuoto tirpikliu, valyti moliu; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pirminio benzino ekstrahavimo tirpikliu ekstraktą valant balinančiomis žemėmis. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C10, verdantys apytiksliai 80-180 oC temperatūroje.) |
649-391-00-5 |
308-261-5 |
97926-43-7 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo, debenzenizuotas, termiškai apdorotas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant ir distiliuojant debenzenizuotą lengvąjį naftos garų krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C12, verdantys apytiksliai 95-200 oC temperatūroje.) |
649-392-00-0 |
308-713-1 |
98219-46-6 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, garų krekingo, termiškai apdorotas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant ir distiliuojant lengvąjį garų krekingo pirminį naftos benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C6, verdantys apytiksliai 35-80 oC temperatūroje.) |
649-393-00-6 |
308-714-7 |
98219-47-7 |
P |
|
Distiliatai (naftos), C7-9, turintys daug C8, hidrodesulfuruoti, dearomatizuoti; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant naftos lengvąją hidrodesulfuruotą ir dearomatizuotą frakciją. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C7–C9, ypač C8 alkanai ir cicloalkanai, verdantys apytiksliai 120-130 oC temperatūroje.) |
649-394-00-1 |
309-862-5 |
101316-56-7 |
P |
|
Angliavandeniliai, C6-8, hidrinti, dearomatizuoti sorbuojant, valyti toluenu; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tolueno sorbcijos metu iš angliavandenilių frakcijos, kuri susidaro krekinguotą benziną hidrinant, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C6–C8, verdantys apytiksliai 80–135 oC temperatūroje.) |
649-395-00-7 |
309-870-9 |
101316-66-9 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), hidrodesulfuruotas, koksavimo visas produktas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą koksavimo produktų distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C11, verdantys apytiksliai 23-196 oC temperatūroje.) |
649-396-00-2 |
309-879-8 |
101316-76-1 |
P |
|
Pirminis benzinas (naftos), lengvasis, iš kurio pašalinta siera; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas naftos pirminį benziną nukreipus sieros junginių pašalinimui, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C5–C8, verdantys apytiksliai 20–130 oC temperatūroje.) |
649-397-00-8 |
309-976-5 |
101795-01-1 |
P |
|
Angliavandeniliai, C3-6, turintys daug C5, garų krekingo pirminis benzinas; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo pirminį benziną. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja C5.) |
649-398-00-3 |
310-012-0 |
102110-14-5 |
P |
|
Angliavandeniliai, turintys daug C5, turintys biciklopentadieno; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo proceso produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C5 ir turintys biciklopentadieno bei verdantys apytiksliai 30-170 oC temperatūroje.) |
649-399-00-9 |
310-013-6 |
102110-15-6 |
P |
|
Likučiai (naftos), garų krekingo lengvieji aromatiniai angliavandeniliai; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo arba panašių procesų produktus po to, kai atskiriami labai lengvi produktai, o likutyje atsiduria angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius didesnis nei C5. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C5, verdantys apytiksliai didesnėje nei 40 oC temperatūroje.) |
649-400-00-2 |
310-057-6 |
102110-55-4 |
P |
|
Angliavandeniliai, C≥ 5, turintys daug C5-6; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta |
649-401-00-8 |
270-690-8 |
68476-50-6 |
P |
|
Angliavandeniliai, turintys daug C5; naftos pirminio distiliato žemos virimo temperatūros frakcija — nepatikslinta |
649-402-00-3 |
270-695-5 |
68476-55-1 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8-10; Lengvosios alyvos pakartotinis distiliatas, aukštos virimo temperatūros |
649-403-00-9 |
292-695-4 |
90989-39-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji, katalizinio krekingo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C25 ir verdantys apytiksliai 150-400 oC temperatūroje. Jame yra palyginti daug biciklinių aromatinių angliavandenilių.) |
649-435-00-3 |
265-060-4 |
64741-59-9 |
|
|
Distiliatai (naftos), vidurinieji, katalizinio krekingo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C30, verdantys apytiksliai 205-450 oC temperatūroje. Jo sudėtyje yra palyginti daug triciklinių aromatinių angliavandenilių.) |
649-436-00-9 |
265-062-5 |
64741-60-2 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji, terminio krekingo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jame vyrauja nesotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C22 ir verdantys apytiksliai 160-370 oC temperatūroje.) |
649-438-00-X |
265-084-5 |
64741-82-8 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji, hidrodesulfuruoti, kataliziškai krekinguoti; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas hidrinant lengvuosius kataliziškai krekinguotus distiliatus, norint organinių junginių sierą paversti į vandenilio sulfidą, kuris pašalinamas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C9–C25 ir verdantys apytiksliai 150-400 oC temperatūroje. Jį sudaro palyginti didelė biciklinių aromatinių angliavandenilių proporcija.) |
649-439-00-5 |
269-781-5 |
68333-25-5 |
|
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo pirminis lengvasis benzinas; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas pakartotinai distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C10–C18.) |
649-440-00-0 |
270-662-5 |
68475-80-9 |
|
|
Distiliatai (naftos), krekinguoti naftos garų krekingo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant krekinguotus garų krekingo distiliatus ir (arba) jų frakcionavimo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra nuo C10 iki mažos molekulinės masės polimerų.) |
649-441-00-6 |
270-727-8 |
68477-38-3 |
|
|
Gazoliai (naftos), garų krekingo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C9 ir verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.) |
649-442-00-1 |
271-260-2 |
68527-18-4 |
|
|
Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti, terminio krekingo, vidurinieji; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotą terminio krekingo distiliavimo įkrovą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C11–C25, verdantys apytiksliai 205-400 oC temperatūroje.) |
649-443-00-7 |
285-505-6 |
85116-53-6 |
|
|
Gazoliai (naftos), terminio krekingo, hidrodesulfuruoti; Krekingo gazolis |
649-444-00-2 |
295-411-7 |
92045-29-9 |
|
|
Likučiai (naftos), hidrintas garų krekingo pirminis benzinas; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys — hidrinto garų krekingo pirminio benzino distiliacijos liekaninė frakcija. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 200-350 oC temperatūroje.) |
649-445-00-8 |
295-514-7 |
92062-00-5 |
|
|
Likučiai (naftos), pirminio benzino garų krekingo produktų distiliacijos; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys — pirminio benzino garų krekingo aukštoje temperatūroje likutis, gautas atskyrus distiliatą. Jis verda apytiksliai 147-300 oC temperatūroje. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra 18 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.) |
649-446-00-3 |
295-517-3 |
92062-04-9 |
|
|
Distiliatai (naftos), lengvieji, katalizinio krekingo, terminio skaidymo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus, kuris naudojamas kaip šilumos pernešėjas. Jame vyrauja angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 190-340 oC temperatūroje. Šis produktas gali turėti organinių sieros junginių.) |
649-447-00-9 |
295-991-1 |
92201-60-0 |
|
|
Likučiai (naftos), po pirminio benzino garų krekingo ir kaitinimo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, pirminio benzino garų krekingo ir kaitinimo distiliacijos likutis, verdantis apytiksliai 150-350 oC temperatūroje.) |
649-448-00-4 |
297-905-8 |
93763-85-0 |
|
|
Gazolis (naftos), lengvojo vakuumino terminio krekingo distiliato, hidrodesulfuruotas; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai dehidrosulfuruojant termiškai krekinguotus lengvuosius vakuuminius naftos distiliatus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C14–C20, verdantys apytiksliai 270-370 oC temperatūroje.) |
649-450-00-5 |
308-278-8 |
97926-59-5 |
|
|
Distiliatai (naftos), hidrodesulfuruoti, vidurinieji koksuoti; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant hidrodesulfuruotas koksavimo distiliato įkrovas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C21, verdantys apytiksliai 200-360 oC temperatūroje.) |
649-451-00-0 |
309-865-1 |
101316-59-0 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji, garų krekingo; Krekingo gazolis (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo sunkiuosius likučius. Jame vyrauja alkilinti sunkieji aromatiniai angliavandeniliai, verdantys apytiksliai 250-400 oC temperatūroje.) |
649-452-00-6 |
309-939-3 |
101631-14-5 |
|
|
Distiliatai (naftos), sunkieji, po hidrokrekingo; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C39, verdantys apytiksliai 260-600 oC temperatūroje.) |
649-453-00-1 |
265-077-7 |
64741-76-0 |
L |
|
Distiliatai (naftos), sunkieji alkaniniai, valyti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-454-00-7 |
265-090-8 |
64741-88-4 |
L |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji alkanų, gryninti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-455-00-2 |
265-091-3 |
64741-89-5 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), deasfaltizuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip tirpiklyje tirpi frakcija, dealfatizavus C3–C4 tirpikliais iš likučių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25, verdantys apytiksliai didesnėje nei 400 oC temperatūroje.) |
649-456-00-8 |
265-096-0 |
64741-95-3 |
L |
|
Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, gryninti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-457-00-3 |
265-097-6 |
64741-96-4 |
L |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, gryninti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas ekstrahavimo tirpikliu procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-458-00-9 |
265-098-1 |
64741-97-5 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), grynintos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip tirpiklyje netirpi frakcija, tirpikliu valant likučius naudojant polinį organinį tirpiklį, tokį kaip fenolis arba furfurolas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.) |
649-459-00-4 |
265-101-6 |
64742-01-4 |
L |
|
Distiliatai (naftos), gryninti moliu, alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.) |
649-460-00-X |
265-137-2 |
64742-36-5 |
L |
|
Distiliatai (naftos), valyti moliu, lengvųjų alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.) |
649-461-00-5 |
265-138-8 |
64742-37-6 |
L |
|
Liekaninės alyvos, valytos moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant liekanines alyvas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.) |
649-462-00-0 |
265-143-5 |
64742-41-2 |
L |
|
Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakciją gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-463-00-6 |
265-146-1 |
64742-44-5 |
L |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-464-00-1 |
265-147-7 |
64742-45-6 |
L |
|
Distiliatai (naftos), sunkieji naftenų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-465-00-7 |
265-155-0 |
64742-52-5 |
L |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji naftenų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-466-00-2 |
265-156-6 |
64742-53-6 |
L |
|
Distiliatai (naftos), hidrinti, sunkieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Turi santykinai didelį kiekį sočiųjų angliavandenilių.) |
649-467-00-8 |
265-157-1 |
64742-54-7 |
L |
|
Distiliatai (naftos), hidrinti, lengvieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.) |
649-468-00-3 |
265-158-7 |
64742-55-8 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti lengvieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-469-00-9 |
265-159-2 |
64742-56-9 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant naftos frakciją ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.) |
649-470-00-4 |
265-160-8 |
64742-57-0 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant ilgą, šakotąją grandinę turinčius angliavandenilius iš liekaninės alyvos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius didesnis negu C25, verdantys apytiksliai virš 400 oC temperatūroje.) |
649-471-00-X |
265-166-0 |
64742-62-7 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, sunkieji naftenų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-472-00-5 |
265-167-6 |
64742-63-8 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, lengvieji naftenų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-473-00-0 |
265-168-1 |
64742-64-9 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, sunkieji alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant normaliuosius alkanus iš naftos frakcijos kristalizacijos tirpiklyje būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-474-00-6 |
265-169-7 |
64742-65-0 |
L |
|
Naftenų alyvos (naftos), sunkiosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-475-00-1 |
265-172-3 |
64742-68-3 |
L |
|
Naftenų alyvos (naftos), lengvosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-476-00-7 |
265-173-9 |
64742-69-4 |
L |
|
Alkanų alyvos (naftos), sunkiosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-477-00-2 |
265-174-4 |
64742-70-7 |
L |
|
Alkanų alyvos (naftos), lengvosios, kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-478-00-8 |
265-176-5 |
64742-71-8 |
L |
|
Naftenų alyvos (naftos), sunkiosios, kompleksiškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinant nešakotą grandinę turinčius alkanus kaip kietą medžiagą veikiant agentu, tokiu kaip karbamidas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-479-00-3 |
265-179-1 |
64742-75-2 |
L |
|
Naftenų alyvos (naftos), lengvosios, kompleksiškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas katalizinio devaškavimo procese. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-480-00-9 |
265-180-7 |
64742-76-3 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C20-50, iš hidrintų neutraliųjų alyvų, didelės klampos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant su katalizatoriumi lengvąjį vakuuminį gazolį, sunkųjį vakuuminį gazolį ir tirpikliu deasfaltizuotą liekaninę alyvą dviejų etapų procese, tarp šių dviejų etapų atliekant devaškavimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 112 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.) |
649-481-00-4 |
276-736-3 |
72623-85-9 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C15-30, hidrintų neutraliųjų alyvų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant su katalizatoriumi lengvąjį vakuuminį gazolį ir sunkųjį vakuuminį gazolį dviejų etapų procese, tarp šių dviejų etapų atliekant devaškavimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 15 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jose yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.) |
649-482-00-X |
276-737-9 |
72623-86-0 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C20-50, iš hidrintų neutraliųjų alyvų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas hidrinant su katalizatoriumi lengvąjį vakuuminį gazolį, sunkųjį vakuuminį gazolį ir tirpikliu deasfaltizuotą naftos liekaninę alyvą dviejų etapų procese, tarp šių dviejų etapų atliekant devaškavimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 32 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) Jose yra santykinai didelis kiekis sočiųjų angliavandenilių.) |
649-483-00-5 |
276-738-4 |
72623-87-1 |
L |
|
Tepalinės alyvos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas agliavandenilių mišinys, gaunamas ekstrahavimo tirpikliu ir devaškavimo proceso metu. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičių yra C15–C50.) |
649-484-00-0 |
278-012-2 |
74869-22-0 |
L |
|
Distiliatai (naftos), kompleksinio sunkiųjų alkanų devaškavimo; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškavus sunkųjį alkaninį distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-485-00-6 |
292-613-7 |
90640-91-8 |
L |
|
Distiliatai (naftos), kompleksinio lengvųjų alkanų devaškavimo; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškavus lengvąjį alkanų distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C12–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Joje yra palyginti mažai normaliųjų alkanų.) |
649-486-00-1 |
292-614-2 |
90640-92-9 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, sunkiųjų alkanų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus devaškuotus sunkiuosius alkaninius distiliatus gamtiniu ar modifikuotu moliu kontaktiniu arba perkoliacijos būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.) |
649-487-00-7 |
292-616-3 |
90640-94-1 |
L |
|
Angliavandeniliai, C20-50, tirpikliu devaškuoti, sunkiųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu ir naudojant katalizatorių devaškuotus sunkiuosius alkaninius distiliatus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.) |
649-488-00-2 |
292-617-9 |
90640-95-2 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, lengvųjų alkanų, valyti moliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus gamtiniu ar modifikuotu moliu devaškuotus lengvuosius alkaninius distiliatus kontaktiniu arba perkoliacijos būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30.) |
649-489-00-8 |
292-618-4 |
90640-96-3 |
L |
|
Distiliatai (naftos), tirpikliu devaškuoti, lengvųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu ir naudojant katalizatorių devaškuotus lengvuosius alkaninius distiliatus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30.) |
649-490-00-3 |
292-620-5 |
90640-97-4 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), hidrintos, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-491-00-9 |
292-656-1 |
90669-74-2 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), kataliziškai devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-492-00-4 |
294-843-3 |
91770-57-9 |
L |
|
Distiliatai (naftos), devaškuoti, sunkiųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas intensyviai hidrinant devaškuotą distiliatą bei naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C25–C39. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 44 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.) |
649-493-00-X |
295-300-3 |
91995-39-0 |
L |
|
Distiliatai (naftos), devaškuoti, lengvųjų alkanų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas intensyviai hidrinant devaškuotą distiliatą naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C21–C29. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa apytiksliai 13 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.) |
649-494-00-5 |
295-301-9 |
91995-40-3 |
L |
|
Distiliatai (naftos), hidrokrekingo, valyti tirpikliu, devaškuoti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas skystųjų angliavandenilių mišinys, gautas pakartotinai iškristalinus devaškuotus tirpikliu valytus naftos hidrokrekingo distiliatus.) |
649-495-00-0 |
295-306-6 |
91995-45-8 |
L |
|
Distiliatai (naftos), gryninti tirpikliu, lengvųjų naftenų, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gryninant naftos frakciją vandeniliu ir naudojant katalizatorių bei pašalinus aromatinius angliavandenilius ekstrahuojant tirpikliu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa 13-15 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-496-00-6 |
295-316-0 |
91995-54-9 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C17-35, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-497-00-1 |
295-423-2 |
92045-42-6 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), hidrokrekingo nearomatinių angliavandenilių, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-498-00-7 |
295-424-8 |
92045-43-7 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), hidrokrekingo, paveiktos rūgštimi devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš rūgštimi grynintų hidrokrekingo sunkiųjų alkanų distiliacijos likučio, tirpikliais pašalinus alkanus, ir verdantis apytiksliai virš 380 oC temperatūroje.) |
649-499-00-2 |
295-499-7 |
92061-86-4 |
L |
|
Alkaninės alyvos (naftos), sunkiosios, valytos ir devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas iš sieringos alkaninės žalios naftos. Jame vyrauja tirpikliu valyta ir devaškuota tepalinė alyva, kurios klampa yra 65 10-6 m2.s-1 50 oC temperatūroje.) |
649-500-00-6 |
295-810-6 |
92129-09-4 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), bazinės alyvos, alkanų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant žalią naftą. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, naftenai ir alkanai. Pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra 23 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-501-00-1 |
297-474-6 |
93572-43-1 |
L |
|
Angliavandeniliai, hidrokrekingo distiliavimo likučių alkaniniai angliavandeniliai, devaškuoti tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-502-00-7 |
297-857-8 |
93763-38-3 |
L |
|
Angliavandeniliai, C20-50, liekaninių alyvų hidrinimo vakuuminis distiliatas; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-503-00-2 |
300-257-1 |
93924-61-9 |
L |
|
Distiliatai (naftos), sunkieji, valyti tirpikliu, gryninti vandeniliu; hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-504-00-8 |
305-588-5 |
94733-08-1 |
L |
|
Distiliatai (naftos), valyti tirpikliu, hidrokrekingo, lengvieji; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dearomatizuojant tirpikliu naftos hidrokrekingo likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C27, verdantys apytiksliai 370-450 oC temperatūroje.) |
649-505-00-3 |
305-589-0 |
94733-09-2 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C18-40, hidrokrekingo distiliato, tirpikliu devaškuotos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu devaškuojant naftos hidrokrekingo distiliavimo likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C40, verdantys apytiksliai 370-550 oC temperatūroje.) |
649-506-00-9 |
305-594-8 |
94733-15-0 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C18-40, tirpikliu devaškuotos, hidrinto, rafinato; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas devaškuojant tirpikliu hidrintą rafinatą, gautą tirpikliu ekstrahuojant vandeniliu apdorotą naftos distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C40, verdantys apytiksliai 370-550 oC temperatūroje.) |
649-507-00-4 |
305-595-3 |
94733-16-1 |
L |
|
Angliavandeniliai, C13-30, turintys daug aromatinių angliavandenilių, tirpikliu ekstrahuotas naftenų distiliatas; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-508-00-X |
305-971-7 |
95371-04-3 |
L |
|
Angliavandeniliai, C16-32, turintys daug aromatinių angliavandenilių, tirpikliu ekstrahuotas naftenų distiliatas; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-509-00-5 |
305-972-2 |
95371-05-4 |
L |
|
Angliavandeniliai, C37-68, devaškuoti, deasfaltizuoti, hidrinti, vakuuminio distiliavimo likučiai; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-510-00-0 |
305-974-3 |
95371-07-6 |
L |
|
Angliavandeniliai, C37-65, hidrinti, deasfaltizuoti vakuuminio distiliavimo likučiai; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-511-00-6 |
305-975-9 |
95371-08-7 |
L |
|
Distiliatai (naftos), hidrokrekingo, valyti tirpikliu, lengvieji; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu apdorojant hidrokrekinguotos naftos distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C18–C27, verdantys apytiksliai 370-450 oC temperatūroje.) |
649-512-00-1 |
307-010-7 |
97488-73-8 |
L |
|
Distiliatai (naftos), valyti tirpikliu, hidrinti, sunkieji; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojant tirpikliu hidrintą naftos distiliatą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C19–C40, verdantys apytiksliai 390-550 oC temperatūroje.) |
649-513-00-7 |
307-011-2 |
97488-74-9 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C18-27, hidrokrekingo, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-514-00-2 |
307-034-8 |
97488-95-4 |
L |
|
Angliavandeniliai, C17-30, hidrintų, tirpikliais deasfaltizuotų lengvųjų atmosferinių distiliatų likučio lengvųjų frakcijų; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirmoji vakuuminės distiliacijos frakcija iš produkto, kuris susidaro hidrinant tirpikliu deasfaltuotą siaurą likutinę frakciją ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C30, verdantys apytiksliai 300-400 oC temperatūroje. Iš jo pagaminama galutinė alyva, kurios klampa yra 4 10-6 m2 s-1 esant apytiksliai 100 oC temperatūrai.) |
649-515-00-8 |
307-661-7 |
97675-87-1 |
L |
|
Angliavandeniliai, C17-40, hidrinti, deasfaltizuoti tirpikliu distiliacijos likučio vakuuminės distiliacijos, lengvieji; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip pirmoji distiliavimo vakuume frakcija iš produkto, kataliziškai hidrinant tirpikliu deasfaltizuotą siaurą likutinę frakciją, kurio klampa 8 10-6 m2.s-1 esant apytiksliai 100 oC temperatūroje.) Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C40, verdantys apytiksliai 300-500 oC temperatūroje.) |
649-516-00-3 |
307-755-8 |
97722-06-0 |
L |
|
Angliavandeniliai, C13-27, tirpikliu ekstrahuoti, lengvieji nafteniniai; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant aromatinius angliavandenilius iš lengvojo nafteninio distiliato, kurio klampa 9,5 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C27, verdantys apytiksliai 240-400 oC temperatūroje.) |
649-517-00-9 |
307-758-4 |
97722-09-3 |
L |
|
Angliavandeniliai, C14-29, tirpikliu ekstrahuoti, lengvieji nafteniniai; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant aromatinius angliavandenilius iš lengvojo nafteninio distiliato, kurio klampa 16 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C14–C29, verdantys apytiksliai 250-425 oC temperatūroje.) |
649-518-00-4 |
307-760-5 |
97722-10-6 |
L |
|
Angliavandeniliai, C27-42, dearomatizuoti; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-519-00-X |
308-131-8 |
97862-81-2 |
L |
|
Angliavandeniliai, C17-30, hidrintų distiliatų lengvųjų frakcijų; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-520-00-5 |
308-132-3 |
97862-82-3 |
L |
|
Angliavandeniliai, C27-45, nafteniniai, distiliuoti vakuume Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-521-00-0 |
308-133-9 |
97862-83-4 |
L |
|
Angliavandeniliai, C27-45, dearomatizuoti; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-522-00-6 |
308-287-7 |
97926-68-6 |
L |
|
Angliavandeniliai, C20-58, hidrinti; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-523-00-1 |
308-289-8 |
97926-70-0 |
L |
|
Angliavandeniliai, C27-42, nafteniniai; Bazinė alyva — nepatikslinta |
649-524-00-7 |
308-290-3 |
97926-71-1 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos),valytos anglimis, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas aktyvinta anglimi apdorojus tirpikliu devaškuotus naftos likučius tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos.) |
649-525-00-2 |
309-710-8 |
100684-37-5 |
L |
|
Liekaninės alyvos (naftos), valytos moliu, devaškuotos tirpikliu; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas balinančiomis žemėmis apdorojus tirpikliu devaškuotas naftos liekanines alyvas tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos.) |
649-526-00-8 |
309-711-3 |
100684-38-6 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C25, tirpikliu ekstrahuotos, deasfaltizuotos, devaškuotos, hidrintos; bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant vakuuminės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra didesnis nei C25. Tai duoda išgrynintą alyvą, kurios klampa nuo 32 10-6 m2.s-1 iki 37 10-6 m2.s-1 10-6 m2 100 oC temperatūroje.) |
649-527-00-3 |
309-874-0 |
101316-69-2 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C17-32, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant atmosferinės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C32. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa nuo 17 10-6 m2.s-1 iki 23 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-528-00-9 |
309-875-6 |
101316-70-5 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C20-35, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant atmosferinės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C35. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra nuo 37 10-6 m2.s-1 iki 44 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-529-00-4 |
309-876-1 |
101316-71-6 |
L |
|
Tepalinės alyvos (naftos), C24-50, ekstrahuotos tirpikliu, devaškuotos, hidrintos; Bazinė alyva — nepatikslinta (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas tirpikliu ekstrahuojant ir hidrinant atmosferinės distiliacijos likučius. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C24–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra nuo 16 10-6 m2.s-1 iki 75 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-530-00-X |
309-877-7 |
101316-72-7 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiojo nafteninio distiliato, tekstrahuoto tirpikliu, aromatinių junginių koncentratas; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Aromatinių junginių koncentratas, gaunamas pripilant vandens į sunkiojo naftenų distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, ekstraktą ir ekstrahavimo tirpiklį.) |
649-531-00-5 |
272-175-3 |
68783-00-6 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), tirpikliu ekstrahuoto sunkiųjų alkanų distiliato ekstrahuoto tirpikliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip ekstraktas iš tirpikliu gryninto sunkiojo alkaninio distiliato reekstrahavimo. Jį sudaro sotieji ir aromatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C20–C50.) |
649-532-00-0 |
272-180-0 |
68783-04-0 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiojo alkanų distiliato, deasfaltizuoto tirpikliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip ekstraktas tirpikliu gryninant sunkųjį alkaninį distiliatą.) |
649-533-00-6 |
272-342-0 |
68814-89-1 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiųjų naftenų distiliatų, ekstrahuotų tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu sunkiųjų naftenų distiliatų, ekstrahuotų tirpikliu, ekstraktą, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa ne mažesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-534-00-1 |
292-631-5 |
90641-07-9 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu sunkiojo alkano distiliato ekstrahavimo tirpikliu ekstraktą, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C21–C33, verdantys apytiksliai 350-480 oC temperatūroje.) |
649-535-00-7 |
292-632-0 |
90641-08-0 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo alkanų distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas apdorojus vandeniliu lengvojo alkaninio distiliato ekstrahavimo tirpikliu ekstraktą, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C17–C26, verdantys apytiksliai 280-400 oC temperatūroje.) |
649-536-00-2 |
292-633-6 |
90641-09-1 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), hidrinti, lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurio ekstraktas buvo gautas ekstrahuojant tirpikliu viduriniojo alkaninio tirpiklio distiliato lengvąsias frakcijas, grynintas vandeniliu, naudojant katalizatorių. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C36.) |
649-537-00-8 |
295-335-4 |
91995-73-2 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo nafteninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrosulfuruoti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kuomet ekstraktas, kuris buvo gautas ekstrahavimo tirpikliu procese, yra paveikiamas vandeniliu ir naudojant katalizatorių tam, kad visų pirma būtų pašalinti sieros junginiai. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C30. Jame gali būti 5 % ar daugiau masės 4-6 žiedus turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių.) |
649-538-00-3 |
295-338-0 |
91995-75-4 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, valyto rūgštimi; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip lengvųjų alkaninių naftos distiliatų, valytų sieros rūgštimi, ekstrahavimo tirpikliu ekstrakto distiliavimo frakcija. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C32.) |
649-539-00-9 |
295-339-6 |
91995-76-5 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, hidrodesulfuruoti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu ir vandeniliu paveikiant lengvąjį alkaninį distiliatą, kad organinė siera pavirstų pašalinamu vandenilio sulfidu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C40. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra didesnė nei 10-5 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-540-00-4 |
295-340-1 |
91995-77-6 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo vaakuminio gazolio, ekstrahuoto tirpikliu, hidrinti; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu naftos lengvuosius vakuuminius gazolius bei paveikus vandeniliu naudojant katalizatorių. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C30.) |
649-541-00-X |
295-342-2 |
91995-79-8 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiųjų alkaninių distiliatų tirpiklis, valyti moliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas gryninant naftos frakcijas gamtiniu arba modifikuotu moliu jiems tiesiogiai kontaktuojant arba vykstant perkoliacijos procesui, pašalinant polinių junginių pėdsakus ar priemaišas. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50. Jame yra ne mažiau kaip 5 % masės 4-6 žiedus turinčių aromatinių angliavandenilių.) |
649-542-00-5 |
296-437-1 |
92704-08-0 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), sunkiojo nafteniniodistiliatų, ekstrahuotų tirpikliu, hidrodesulfuruotų; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vandeniliu gryninant žalią naftą tam, kad organinių junginių siera virstų pašalinamu vandenilio sulfidu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra didesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-543-00-0 |
297-827-4 |
93763-10-1 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), tirpikliais devaškuoto sunkiojo alkaninio distiliato tirpiklis, hidrodesulfuruotas; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas vandeniliu gryninant tirpikliais devaškuotą žalią naftą vandeniliu, kad organinių junginių siera pavirstų į pašalinamą vandenilio sulfidą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C15–C50. Tai duoda galutinę alyvą, kurios klampa yra didesnė nei 19 10-6 m2.s-1 40 oC temperatūroje.) |
649-544-00-6 |
297-829-5 |
93763-11-2 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, valyto anglimi; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip frakcija distiliuojant ekstraktą, regeneruotą ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį alkaninį naftos distiliatą, apdorotą aktyvinta medžio anglimi tam, kad būtų pašalinti polinių junginių pėdsakai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C32.) |
649-545-00-1 |
309-672-2 |
100684-02-4 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo alkaninio distiliato, ekstrahuoto tirpikliu, valyto moliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kaip frakcija distiliuojant ekstraktą, regeneruotą ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį alkaninį naftos distiliatą, apdorotą balinančiomis žemėmis tam, kad būtų pašalinti polinių junginių pėdsakai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C16–C32.) |
649-546-00-7 |
309-673-8 |
100684-03-5 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvieji vakuuminiai, ekstrahuoto tirpikliu gazolio valyto anglimi; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį vakuuminį naftos gazolį, apdorotą aktyvinta medžio anglimi tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C30.) |
649-547-00-2 |
309-674-3 |
100684-04-6 |
L |
|
Ekstraktai (naftos), lengvojo vakuuminio gazolio, ekstrahuoto tirpikliu, valyto moliu; Aromatinių angliavandenilių distiliato ekstraktas (valytas) (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant tirpikliu lengvąjį vakuuminį naftos gazolį, valytą balinančiomis žemėmis tam, kad būtų pašalinti poliniai junginiai ir priemaišos. Jame vyrauja aromatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C13–C30.) |
649-548-00-8 |
309-675-9 |
100684-05-7 |
L |
|
Alkaninė alyva (naftos); Alkaninė alyva (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip alyvos frakcija pašalinant alyvas tirpikliu ar vaško išprakaitavimo būdu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C20–C50.) |
649-549-00-3 |
265-171-8 |
64742-67-2 |
L |
|
Alkaninė alyva (naftos), hidrinta; Alkaninė alyva |
649-550-00-9 |
295-394-6 |
92045-12-0 |
L |
|
Ugniai atsparūs keraminiai pluoštai, specialios paskirties pluoštai, išskyrus kitus, nurodytus šiame priede; [atsitiktinės orientacijos dirbtiniai stiklo (silikatų) pluoštai, kuriuose šarminių metalų ir šarminių žemės metalų oksidų (Na2O+K2O+CaO+MgO+BaO) kiekis lygus arba mažesnis kaip 18 % masės] |
650-017-00-8 |
— |
— |
A, R |
3 priedėlis
29 įrašas. Mutagenai: 1A kategorija (3.1 lentelė), 1 kategorija (3.2 lentelė)
4 priedėlis
29 įrašas. Mutagenai: 1B kategorija (3.1 lentelė), 2 kategorija (3.2 lentelė)
|
Medžiagos |
Indekso numeris |
EB numeris |
CAS numeris |
Pastabos |
|
O-izobutil-N-etoksikarboniltiokarbamatas |
006-094-00-X |
434-350-4 |
103122-66-3 |
|
|
O-heksil-N-etoksikarboniltiokarbamatas |
006-102-00-1 |
432-750-3 |
— |
|
|
Heksametilfosforo triamidas; heksametilfosforamidas |
015-106-00-2 |
211-653-8 |
680-31-9 |
|
|
Mišinys: dimetil (2-(hidroksimetilkarbamoil)etil)fosfonatas; dietil (2-(hidroksimetilkarbamoil)etil)fosfonatas; metiletil (2-(hidroksimetilkarbamoil)etil)fosfonatas |
015-196-00-3 |
435-960-3 |
— |
|
|
Dietilsulfatas |
016-027-00-6 |
200-589-6 |
64-67-5 |
|
|
Chromo (VI) trioksidas |
024-001-00-0 |
215-607-8 |
1333-82-0 |
►M20 E ◄ |
|
Kalio dichromatas |
024-002-00-6 |
231-906-6 |
7778-50-9 |
►M20 E ◄ |
|
Amonio dichromatas |
024-003-00-1 |
232-143-1 |
7789-09-5 |
►M20 E ◄ |
|
Natrio dichromatas |
024-004-00-7 |
234-190-3 |
10588-01-9 |
|
|
▼M14 ————— |
||||
|
Chromilo dichloridas; chromo oksichloridas |
024-005-00-2 |
239-056-8 |
14977-61-8 |
|
|
Kalio chromatas |
024-006-00-8 |
232-140-5 |
7789-00-6 |
|
|
Natrio chromatas |
024-018-00-3 |
231-889-5 |
7775-11-3 |
►M20 E ◄ |
|
Kadmio fluoridas |
048-006-00-2 |
232-222-0 |
7790-79-6 |
►M20 E ◄ |
|
Kadmio chloridas |
048-008-00-3 |
233-296-7 |
10108-64-2 |
►M20 E ◄ |
|
Kadmio sulfatas |
048-009-00-9 |
233-331-6 |
10124-36-4 |
►M20 E ◄ |
|
Butanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [1] |
601-004-01-8 |
203-448-7 [1] |
106-97-8 [1] |
C ►M20 , S ◄ |
|
Izobutanas [turintis ≥ 0,1 % butadieno (203-450-8)] [2] |
20-857-2 [2] |
75-28-5 [2] |
||
|
1,3-butadienas; buta-1,3-dienas |
601-013-00-X |
203-450-8 |
106-99-0 |
D |
|
Benzenas |
601-020-00-8 |
200-753-7 |
71-43-2 |
►M20 E ◄ |
|
Benz[a]pirenas; benz[d, e, f]chrizenas |
601-032-00-3 |
200-028-5 |
50-32-8 |
|
|
1,2-dibrom-3–Chlorpropanas |
602-021-00-6 |
202-479-3 |
96-12-8 |
|
|
Etilenoksidas; oksiranas |
603-023-00-X |
200-849-9 |
75-21-8 |
|
|
Propeno oksidas; 1,2-epoksipropanas; metiloksiranas |
603-055-00-4 |
200-879-2 |
75-56-9 |
►M20 E ◄ |
|
2,2'-bioksiranas; l,2:3,4-diepoksibutanas |
603-060-00-1 |
215-979-1 |
1464-53-5 |
|
|
2-chlor-6-fluorfenolis |
604-082-00-4 |
433-890-8 |
2040-90-6 |
|
|
Metilakrilamidometoksiacetatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido) |
607-190-00-X |
401-890-7 |
77402-03-0 |
|
|
Metilakrilamidoglikoliatas (turintis ≥ 0,1 % akrilamido) |
607-210-00-7 |
403-230-3 |
77402-05-2 |
|
|
2-nitrotoluenas |
609-065-00-5 |
201-853-3 |
88-72-2 |
►M20 E ◄ |
|
4,4'-4,4'-oksidianilinas [1] ir jo druskos p-aminofenileteris [1] |
612-199-00-7 |
202-977-0 [1] |
101-80-4 [1] |
►M20 E ◄ |
|
(2-chloretil)(3-hidroksipropil)amonio chloridas |
612-246-00-1 |
429-740-6 |
40722-80-3 |
|
|
Etileniminas; aziridinas |
613-001-00-1 |
205-793-9 |
151-56-4 |
|
|
Karbendazimas (ISO) metilbenzimidazol-2-ilkarbamatas |
613-048-00-8 |
234-232-0 |
10605-21-7 |
|
|
Benomilas (ISO) metil-1-(butilkarbamoil)benzimidazol-2-ilkarbamatas |
613-049-00-3 |
241-775-7 |
17804-35-2 |
|
|
Kolchicinas |
614-005-00-6 |
200-598-5 |
64-86-8 |
|
|
1,3,5-tri(oksiranilmetil)-1,3,5-triazin-2,4,6(1H, 3H, 5H)-trionas; TGIC |
615-021-00-6 |
219-514-3 |
2451-62-9 |
|
|
Akrilamidas |
616-003-00-0 |
201-173-7 |
79-06-1 |
|
|
1,3,5-tris[(2S ir 2R)-2,3-epoksipropil]-1,3,5-triazin-2,4,6-(1H, 3H, 5H)-trionas |
616-091-00-0 |
423-400-0 |
59653-74-6 |
►M20 E ◄ |
|
N-[6,9-dihidro-9-[[2-hidroksi-1-(hidroksimetil)etoksi]metil]-6-okso-1H-purin-2-il]acetamidas |
616-148-00-X |
424-550-1 |
84245-12-5 |
|
|
Deguto alyvos, rusvųjų akmens anglių Lengvoji alyva; [Lignito deguto distiliatas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 80 °C iki 250 °C (nuo 176 °F iki 482 °F). Jį sudaro daugiausia alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai ir vienhidroksiliai fenoliai.] |
648-002-00-6 |
302-674-4 |
94114-40-6 |
J |
|
Benzeno lengvosios frakcijos (akmens anglių); Lengvosios alyvos redistiliatas, žemos virimo temperatūros; [Koksavimo krosnių lengvosios alyvos distiliatas, virimo temperatūra mažesnė kaip 100 °C (212 °F). Sudaro daugiausia alifatiniai angliavandeniliai nuo C4 iki C6.] |
648-003-00-1 |
266-023-5 |
65996-88-5 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcija, turinti daug benzeno, tolueno ir ksileno; Lengvosios alyvos redistiliatas, žemos virimo temperatūros; [Nevalyto benzeno distiliacijos likutis, nudistiliavus lakesnes už benzeną frakcijas. Sudaro daugiausia benzenas, toluenas ir ksilenai, virimo temperatūra maždaug nuo 75 °C iki 200 °C (nuo 167 °F iki 392 °F).] |
648-004-00-7 |
309-984-9 |
101896-26-8 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C6-10, turintys daug C8; Lengvos alyvos redistiliatas, žemos virimo temperatūros |
648-005-00-2 |
292-697-5 |
90989-41-6 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglių), lengvoji; Lengvos alyvos redistiliatas, žemos virimo temperatūros |
648-006-00-8 |
287-498-5 |
85536-17-0 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglys), ksileno ir stireno frakcija; Lengvosios alyvos redistiliatas, tarpinės virimo temperatūros |
648-007-00-3 |
287-502-5 |
85536-20-5 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglys), turinti kumarono ir stireno; Lengvosios alyvos redistiliatas, tarpinės virimo temperatūros |
648-008-00-9 |
287-500-4 |
85536-19-2 |
J |
|
Pirminis distiliatas (akmens anglių), distiliavimo likučiai; Lengvosios alyvos redistiliatas, aukštos virimo temperatūros; [Regeneruoto pirminio distiliato distiliavimo likučiai. Juos sudaro daugiausia naftalenas ir indenas bei stireno kondensacijos produktai.] |
648-009-00-4 |
292-636-2 |
90641-12-6 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8; Lengvos alyvos redistiliatas, aukštos virimo temperatūros |
648-010-00-X |
292-694-9 |
90989-38-1 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8-9, šalutinis angliavandenilių dervų polimerizacijos produktas; Lengvosios alyvos redistiliatas, aukštos virimo temperatūros; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vakuume išgarinus polimerizuotų angliavandenilių dervos tirpiklį. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C9, virimo temperatūra maždaug nuo 120 °C iki 215 °C (nuo 248 °F iki 419 °F).] |
648-012-00-0 |
295-281-1 |
91995-20-9 |
J |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C9-12, benzeno distiliatas; Lengvos alyvos redistiliatas, aukštos virimo temperatūros |
648-013-00-6 |
295-551-9 |
92062-36-7 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), rūgštimi ekstrahuota šarminė benzeno frakcija; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, žemos virimo temperatūros; [Aukštos temperatūros bituminių akmens anglių deguto distiliato, iš kurio pašalintos deguto rūgštys ir deguto bazės, redistiliatas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 160 °C (nuo 194 °F iki 320 °F). Jį sudaro daugiausia benzenas, toluenas and ksilenai.] |
648-014-00-1 |
295-323-9 |
91995-61-8 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių deguto), rūgštimi ekstrahuota šarminė benzeno frakcija; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, žemos virimo temperatūros; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas redistiliuojant aukštos virimo temperatūros akmens anglių degutą (pašalintos deguto rūgštys ir deguto bazės). Jį sudaro daugiausia nepakeisti ir pakeisti viencikliai aromatiniai angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 85 °C iki 195 °C (185 °F – 383 °F).] |
648-015-00-7 |
309-868-8 |
101316-63-6 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), rūgščioji benzeno frakcija; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, žemos virimo temperatūros; [Rūgštusis dumblas kaip šalutinis žalių aukštos temperatūros akmens anglių valymo sieros rūgštimi produktas. Sudarytas daugiausia iš sieros rūgšties ir organinių junginių.] |
648-016-00-2 |
298-725-2 |
93821-38-6 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė lengvoji alyva, viršutiniai distiliatai; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, žemos virimo temperatūros; [Pradinio frakcionavimo kolonos virintuvo likučių, turinčių daug aromatinių angliavandenilių, kumarono, naftaleno ir indeno, arba plautos fenolio alyvos distiliavimo pirmoji frakcija, kurios virimo temperatūra didžiąja dalimi žemesnė kaip 145 °C (293 °F). Ją daugiausia sudaro C7 ir C8 alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai.] |
648-017-00-8 |
292-625-2 |
90641-02-4 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), rūgšimi ekstrahuota šarminė lengvoji alyva, indeno frakcija; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, tarpinės virimo temperatūros |
648-018-00-3 |
309-867-2 |
101316-62-5 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė lengvoji alyva, pirminio distiliato indeno frakcija; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, aukštos virimo temperatūros; [Pradinio frakcionavimo kolonos virintuvo likučių, turinčių daug aromatinių angliavandenilių, kumarono, naftaleno ir indeno, arba plautų feonolio alyvų distiliatas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 155 °C iki 180 °C (nuo 311 °F iki 356 °F). Jį sudaro daugiausia indenas, indanas ir trimetilbenzenai.] |
648-019-00-9 |
292-626-8 |
90641-03-5 |
J |
|
Solventnafta (akmens anglių); [Aukštos temperatūros akmens anglių deguto, koksavimo krosnių lengvosios alyvos arba akmens anglių deguto alyvos šarminio ekstrahavimo likučių distiliatas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 210 °C (nuo 266 °F iki 410 °F). Jį sudaro daugiausia indenas ir kitos policiklinės sistemos, turinčios vieną aromatinį žiedą. Gali turėti fenolio junginių ir aromatinių azoto bazių.]; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, aukštos virimo temperatūros |
648-020-00-4 |
266-013-0 |
65996-79-4 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos, neutrali frakcija; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, aukštos virimo temperatūros; [Aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos distiliatas. Sudarytas daugiausia iš vienciklių aromatinių angliavandenilių alkildarinių, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 135 °C iki 210 °C (nuo 275 °F iki 410 °F). Jo sudėtyje gali būti ir nesočiųjų angliavandenilių, pavyzdžiui, indeno ir kumarono.] |
648-021-00-X |
309-971-8 |
101794-90-5 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos, rūgštiniai ekstraktai; Lengvosios alyvos ekstrahavimo likučiai, aukštos virimo temperatūros; [Ši alyva yra sudėtinis aromatinių angliavandenilių, visų pirma, indeno, naftaleno, kumarono, fenolio ir o-, m- bei p-krezolių mišinys, kurio virimo temperatūra nuo 140 °C iki 215 °C (nuo 284 °F iki 419 °F)]. |
648-022-00-5 |
292-609-5 |
90640-87-2 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvosios alyvos; Karbolio alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro aromatiniai ir kiti angliavandeniliai, fenolio junginiai ir aromatiniai azoto junginiai, distiliavimo temperatūra maždaug nuo 150 °C iki 210 °C (nuo 302 °F iki 410 °F).] |
648-023-00-0 |
283-483-2 |
84650-03-3 |
J |
|
Deguto alyvos, akmens anglių; Karbolio alyva; Aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliatas, kurio distiliavimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 250 °C (nuo 266 °F iki 410 °F). Jį sudaro daugiausia naftalenas, alkilnaftalenai, fenolio junginiai ir aromatinės azoto bazės.] |
648-024-00-6 |
266-016-7 |
65996-82-9 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarmu ekstrahuota lengvoji alyva, rūgštinis ekstraktas; Karbolio alyvos ekstrahavimo likučiai; [Alyva, gaunama plaunant rūgštimi šarmais išplautą fenolio alyvą nedideliems šarminių junginių (deguto bazių) kiekiams pašalinti. Ją sudaro daugiausia indenas, indanas ir alkilbenzenai.] |
648-026-00-7 |
292-624-7 |
90641-01-3 |
J |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė deguto alyva; Karbolio alyvos ekstrahavimo likučiai; [Likutis, gaunamas akmens anglių deguto alyvą plaunant šarmais, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu, prieš tai pašalinus nevalytas akmens anglių deguto rūgštis. Jį sudaro daugiausia naftalenai ir aromatinės azoto bazės.] |
648-027-00-2 |
266-021-4 |
65996-87-4 |
J |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), lengvoji alyva; Rūgštinis ekstraktas; [Vandeninis ekstraktas, gaunamas plaunant rūgštimis šarmais išplautą karbolio alyvą. Jį sudaro daugiausia įvairių aromatinių azoto bazių, įskaitant piridiną, chinoliną ir jų alkilinius darinius, rūgščiosios druskos.] |
648-028-00-8 |
292-622-6 |
90640-99-6 |
J |
|
Piridinas, alkiliniai dariniai.; Nevalytos deguto bazės; [Sudėtinis polialkilintų piridinų mišinys, gaunamas distiliuojant akmens anglies degutą arba kaip aukštos virimo temperatūros, maždaug virš 150 °C (302 °F), amonio ir acetaldehido, formaldehido ar paraformaldehido reakcijos produktų distiliatai.] |
648-029-00-3 |
269-929-9 |
68391-11-7 |
J |
|
Akmens anglių deguto bazės, pikolino frakcija; Distiliato bazės; [Piridino bazės, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 125 °C iki 160 °C (nuo 257 °F iki 320 °F), gaunamos distiliuojant neutralizuotą po ekstrahavimo rūgštimi bazių turinčią deguto frakciją, gautą distiliuojant bituminių anglių degutą. Sudarytos daugiausia iš lutidinų ir pikolinų.] |
648-030-00-9 |
295-548-2 |
92062-33-4 |
J |
|
Akmens anglių deguto bazės, lutidino frakcija; Distiliato bazės |
648-031-00-4 |
293-766-2 |
91082-52-9 |
J |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), deguto bazės, kolidino frakcija; Distiliato bazės; [Ekstraktas gautas rūgštimis ekstrahuojant bazes iš nevalytų akmens anglių deguto aromatinių alyvų, neutralizuojant ir distiliuojant bazes. Sudarytas daugiausia iš kolidinų, anilino, toluidinų, lutidinų, ksilidinų.] |
648-032-00-X |
273-077-3 |
68937-63-3 |
J |
|
Akmens anglių deguto bazės, kolidino frakcija; Distiliato bazės; [Distiliavimo frakcija, kurios virimo temperatūra maždaug nuo 181 °C iki 186 °C (nuo 356 °F iki 367 °F), iš nevalytų bazių, gautų iš neutralizuotų rūgštimis ekstrahuotų bazių turinčių deguto frakcijų, kurios gautos distiliuojant bituminių anglių degutą. Ji sudaryta daugiausia iš anilino ir kolidinų.] |
648-033-00-5 |
295-543-5 |
92062-28-7 |
J |
|
Akmens anglių deguto bazės, anilino frakcija; Distiliato bazės; [Nevalytų bazių, gautų šalinant fenolį ir bazes iš karbolio alyvos, gautos distiliuojant akmens anglių degutą, distiliavimo frakcija, kurios virimo temperatūra maždaug nuo 180 °C iki 200 °C (nuo 356 °F iki 392 °F). Ją sudaro daugiausia anilinas, kolidinai, lutidinai ir toluidinai.] |
648-034-00-0 |
295-541-4 |
92062-27-6 |
J |
|
Akmens anglių deguto bazės, toluidino frakcija; Distiliato bazės |
648-035-00-6 |
293-767-8 |
91082-53-0 |
J |
|
Distiliatai (naftos), alkenų ir alkinų gamybos pirolizės alyvos ir aukštos temperatūros akmens anglių deguto mišinys, indeno frakcija; Redistiliatai; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip bituminių anglių aukštos temperatūros deguto ir liekamųjų alyvų, gaunamų pirolizės būdu gaminant alkenus ir alkinus iš naftos produktų ar gamtinių dujų, frakcinės distiliacijos redistiliatas. Jį sudaro daugiausia indenas, virimo temperatūra maždaug nuo 160 °C iki 190 °C (nuo 320 °F iki 374 °F).] |
648-036-00-1 |
295-292-1 |
91995-31-2 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), akmens anglių deguto pirolizės liekamosios alyvos, naftaleno alyvos; Redistiliatai; [Bituminių anglių aukštos temperatūros deguto ir pirolizės liekamųjų alyvų frakcinės distiliacijos redistiliatas, virimo temperatūra maždaug nuo 190 °C iki 270 °C (nuo 374 °F iki 518 °F). Jį sudaro daugiausia pakeisti dvicikliai aromatiniai junginiai.] |
648-037-00-7 |
295-295-8 |
91995-35-6 |
J |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), akmens anglių deguto pirolizės liekamosios alyvos, naftaleno alyva, redistiliatas; Redistiliatai; [Metilnaftaleno alyvos, gautos iš bituminių anglių aukštos temperatūros deguto, iš kurios pašalintas fenolis ir bazės, ir pirolizės liekamųjų alyvų frakcinės distiliacijos redistiliatas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 220 °C iki 230 °C (nuo 428 °F iki 446 °F). Jį sudaro daugiausia nepakeisti ir pakeisti dvicikliai aromatiniai angliavandeniliai.] |
648-038-00-2 |
295-329-1 |
91995-66-3 |
J |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), akmens anglių deguto pirolizės liekamosios alyvos, naftaleno alyvos; Redistiliatai; [Neutrali alyva, gaunama pašalinant bazes ir fenolį iš alyvos, gautos distiliuojant aukštos temperatūros degutą ir pirolizės liekamąsias alyvas, kurios virimo temperatūra yra maždaug nuo 225 °C iki 255 °C (nuo 437 °F iki 491 °F). Sudaryta daugiausia iš pakeistų dviciklių aromatinių angliavandenilių.] |
648-039-00-8 |
310-170-0 |
122070-79-5 |
J |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), akmens anglių deguto pirolizės liekamosios alyvos, naftaleno alyvos, distiliavimo likučiai; Redistiliatai; [Metilnaftaleno alyvos (bituminių anglių deguto ir pirolizės liekamųjų alyvų), iš kurios pašalintas fenolis ir bazės, distiliacijos likutis, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 240 °C iki 260 °C (nuo 464 °F iki 500 °F). Jį sudaro daugiausia pakeisti dvicikliai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.] |
648-040-00-3 |
310-171-6 |
122070-80-8 |
J |
|
Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros; (Aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliacijos likutis. Juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 30 °C – 180 °C (86 °F – 356 °F). Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys.) |
648–055–00–5 |
266–028–2 |
65996–93–2 |
|
|
Distiliatai (akmens anglių), koksavimo krosnių lengvoji alyva, naftaleno frakcija; Naftaleno alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant koksavimo krosnių lengvosios alyvos pradinį frakcionavimą (nepertraukiamą distiliavimą). Jį sudaro daugiausia naftalenas, kumaronas ir indenas, virimo temperatūra daugiau kaip 148 °C (298 °F).] |
648-084-00-3 |
285-076-5 |
85029-51-2 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos; Naftaleno alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant akmens anglių degutą. Jį sudaro daugiausia aromatiniai ir kiti angliavandeniliai, fenolių junginiai ir aromatiniai azoto junginiai, distiliavimo temperatūra maždaug nuo 200 °C iki 250 °C (nuo 392 °F iki 482 °F).] |
648-085-00-9 |
283-484-8 |
84650-04-4 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, turi mažai naftaleno; Naftaleno alyvos redistiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kristalizuojant naftaleno alyvą. Jį sudaro daugiausia naftalenas, alkilnaftalenai ir fenolio junginiai]. |
648-086-00-4 |
284-898-1 |
84989-09-3 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos kristalizavimo, pokristalizacinis skystis; Naftaleno alyvos redistiliatas; [Sudėtinis organinių junginių mišinys, gaunamas kaip akmens anglių deguto naftaleno frakcijos kristalizavimo filtratas, kurio virimo temperatūra maždaug 200 °C – 230 °C (392 °F – 446 °F). Jį sudaro daugiausia naftalenas, tionaftalenas ir alkilnaftalenai.] |
648-087-00-X |
295-310-8 |
91995-49-2 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė naftaleno alyva; Naftaleno alyvos ekstrahavimo likutis; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas šarmais plaunant naftaleno alyvą fenolio junginiams (deguto rūgštims) pašalinti. Jį sudaro naftalenas ir alkilnaftalenai.] |
648-088-00-5 |
310-166-9 |
121620-47-1 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė naftaleno alyva, turinti mažai naftaleno; Naftaleno alyvos ekstrahavimo likutis; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, kuris lieka kristalizavimo būdu pašalinus naftaleną iš šarmais plautos naftaleno alyvos. Jį sudaro daugiausia naftalenas ir alkilnaftalenai.] |
648-089-00-0 |
310-167-4 |
121620-48-2 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, neturintys naftaleno šarminiai ekstraktai; Naftaleno alyvos ekstrahavimo likutis; Alyvos likutis, iš išdžiovintos naftaleno alyvos pašalinus fenolio junginius (deguto rūgštis) plaunant šarmais. Jį sudaro daugiausia naftalenas ir alkilnaftalenai.] |
648-090-00-6 |
292-612-1 |
90640-90-7 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminės naftaleno alyvos distiliavimo viršutiniai distiliatai; Naftaleno alyvos ekstrahavimo likutis; [Šarmais išplautos naftaleno alyvos distiliatas, kurio distiliavimo temperatūra maždaug nuo 180 °C iki 220 °C (nuo 356 °F iki 428 °F). Sudaro daugiausia naftalenas, alkilbenzenai, indenas ir indanas.] |
648-091-00-1 |
292-627-3 |
90641-04-6 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, metilnaftaleno frakcija; Metilnaftaleno alyva; [Aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos distiliatas. Sudaro daugiausia pakeistieji dvicikliai aromatiniai angliavandeniliai ir aromatinės azoto bazės, virimo temperatūra maždaug nuo 225 °C iki 255 °C (nuo 437 °F iki 491 °F).] |
648-092-00-7 |
309-985-4 |
101896-27-9 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, indolo ir metilnaftaleno frakcija; Metilnaftaleno alyva; [Aukštos temperatūros akmens anglių deguto frakcinės distiliacijos distiliatas. Sudaro daugiausia indolas ir metilnaftalenas, virimo temperatūra maždaug nuo 235 °C iki 255 °C (nuo 455 °F iki 491 °F).] |
648-093-00-2 |
309-972-3 |
101794-91-6 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, rūgštiniai ekstraktai; Metilnaftaleno alyvos ekstrahavimo likutis; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas pašalinus bazes iš metilnaftaleno frakcijos, gautos distiliuojant akmens anglies degutą, virimo temperatūra maždaug nuo 230 °C iki 255 °C (nuo 446 °F iki 491 °F). Sudaro daugiausia 1(2)-metilnaftalenas, naftalenas, dimetilnaftalenas ir bifenilas.] |
648-094-00-8 |
295-309-2 |
91995-48-1 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė naftaleno alyva, distiliavimo likučiai; Metilnaftaleno alyvos ekstrakto likutis; [Šarmais plautos naftaleno alyvos distiliavimo likutis, kurio distiliavimo temperatūra maždaug nuo 220 iki 300 °C (nuo 428 iki 572 °F). Sudaro daugiausia naftalenas, alkilnaftalenai ir aromatinės azoto bazės.] |
648-095-00-3 |
292-628-9 |
90641-05-7 |
J, M |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), rūgštiniai, neturintys deguto bazių; Metilnaftaleno alyvos ekstrakto likutis; [Alyvos ekstraktas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 220 °C iki 265 °C (428 – 509 °F), gaunamas plaunant rūgštimi, pavyzdžiui, vandeniniu sieros rūgšties tirpalu, akmens anglių deguto šarminio ekstrahavimo likutį po distiliavimo deguto bazėms pašalinti. Sudaro daugiausia alkilnaftalenai.] |
648-096-00-9 |
284-901-6 |
84989-12-8 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), benzeno frakcija, distiliavimo likučiai; Skruberinė alyva; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant nevalytą benzeną (aukštos temperatūros akmens anglių degutą). Jis gali būti skystis, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 150 iki 300 °C (302 – 572 °F) ar pusiau kieta ar kieta medžiaga, kurios lydimosi temperatūra apie 70 °C (158 °F). Jį sudaro daugiausia naftalenas ir alkilnaftalenai.] |
648-097-00-4 |
310-165-3 |
121620-46-0 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta; Antraceno alyvos frakcija; [Daug antraceno turinti kieta medžiaga, gaunama kristalizuojant ir centrifuguojant antraceno alyvą. Ją sudaro daugiausia antracenas, karbazolas ir fenantrenas.] |
648-103-00-5 |
292-603-2 |
90640-81-6 |
J, M |
|
Antraceno alyva, turinti mažą antraceno kiekį; Antraceno alyvos frakcija; [Alyvos likutis, gaunamas pašalinus kristalizacijos būdu iš antraceno alyvos daug antraceno turinčią kietą medžiagą (antraceno pastą). Jį sudaro daugiausia dvicikliai, tricikliai ar keturcikliai aromatiniai junginiai.] |
648-104-00-0 |
292-604-8 |
90640-82-7 |
J, M |
|
Likučiai (akmens anglių deguto), antraceno alyvos distiliavimo; Antraceno alyvos frakcija; [Nevalyto antraceno frakcijos distiliavimo likučiai, virimo temperatūra maždaug nuo 340 iki 400 °C (nuo 644 iki 752 °F). Juos sudaro daugiausia tricikliai ir policikliniai aromatiniai ir heterocikliniai angliavandeniliai.] |
648-105-00-6 |
295-505-8 |
92061-92-2 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta, antraceno frakcija; Antraceno alyvos frakcija; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant antraceną, gautą kristalizuojant bituminių anglių aukštos temperatūros deguto antraceno alyvą, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 330 iki 350 °C (626 – 662 °F). Jį sudaro daugiausia antracenas, karbazolas ir fenantrenas.] |
648-106-00-1 |
295-275-9 |
91995-15-2 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta, karbazolo frakcija; Antraceno alyvos frakcija; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant antraceną, gautą kristalizuojant bituminių anglių aukštos temperatūros deguto antraceno alyvą, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 350 °C iki 360 °C (nuo 662 °F iki 680 °F). Jį sudaro daugiausia antracenas, karbazolas ir fenantrenas.] |
648-107-00-7 |
295-276-4 |
91995-16-3 |
J, M |
|
Antraceno alyva, antraceno pasta, distiliavimo lengvosios frakcijos; Antraceno alyvos frakcija; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant antraceną, kuris gautas kristalizuojant bituminių anglių aukštos temperatūros deguto antraceno alyvą, virimo temperatūra maždaug nuo 290 °C iki 340 °C (nuo 554 °F iki 644 °F). Jį sudaro daugiausia tricikliai aromatiniai junginiai ir jų dihidrodariniai.] |
648-108-00-2 |
295-278-5 |
91995-17-4 |
J, M |
|
Deguto alyvos, akmens anglių, žemos temperatūros; Deguto alyva, aukštos virimo temperatūros; [Žemos temperatūros akmens anglių deguto distiliatas. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, fenolio junginiai ir aromatinės azoto bazės, virimo temperatūra maždaug nuo 160 °C iki 340 °C (nuo 320 °F iki 644 °F).] |
648-109-00-8 |
309-889-2 |
101316-87-4 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), žemos temperatūros šarminis akmens anglių degutas; [Žemos temperatūros akmens anglių deguto alyvų likutis, gaunamas plaunant alyvą šarmu, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu, nevalytoms akmens anglių deguto rūgštims pašalinti. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai ir aromatinės azoto bazės.] |
648-110-00-3 |
310-191-5 |
122384-78-5 |
J, M |
|
Fenoliai, amoniakinio vandens ekstraktas; Šarminis ekstraktas; [Mišinys fenolių, ekstrahuotų izobutilacetatu iš amoniakinio vandens, gaunamo kondensuojant dujas, išsiskyrusias atliekant akmens anglių žemos temperatūros (mažiau kaip 700 °C (1 292 °F)) destrukcinę distiliaciją. Jį sudaro daugiausia vienhidroksilių ir dihidroksilių fenolių mišinys]. |
648-111-00-9 |
284-881-9 |
84988-93-2 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), lengvųjų alyvų šarminiai ekstraktai; Šarminis ekstraktas; [Vandeninis ekstraktas, gaunamas plaunant karbolio alyvą šarmais, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu. Jį sudaro daugiausia įvairių fenolio junginių šarminių metalų druskos.] |
648-112-00-4 |
292-610-0 |
90640-88-3 |
J, M |
|
Ekstraktai, šarminiai akmens anglies deguto alyvos; Šarminis ekstraktas; [Akmens anglių deguto alyvos ekstraktas, gautas plaunant šarmais, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu. Jį sudaro daugiausia įvairių fenolio junginių šarminių metalų druskos.] |
648-113-00-X |
266-017-2 |
65996-83-0 |
J, M |
|
Distiliatai (akmens anglių deguto), naftaleno alyvos, šarminiai ekstraktai; Šarminis ekstraktas; [Vandeninis naftaleno alyvos ekstraktas, gautas plaunant šarmais, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu. Jį sudaro daugiausia įvairių fenolio junginių šarminių metalų druskos.] |
648-114-00-5 |
292-611-6 |
90640-89-4 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminiai deguto alyvos, karbonizuoti, apdoroti kalcio oksidu; Nevalyti fenoliai; [Produktas, gaunamas akmens anglių deguto alyvos šarminį ekstraktą apdorojant CO2 ir CaO. Jį sudaro daugiausia CaCO3, Ca(OH)2, Na2CO3 ir kitos organinės bei neorganinės priemaišos.] |
648-115-00-0 |
292-629-4 |
90641-06-8 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, akmens anglių, nevalytos; Nevalyti fenoliai; [Reakcijos produktas, gaunamas neutralizuojant akmens anglių deguto alyvos šarminį ekstraktą rūgšties tirpalu, pavyzdžiui, vandeniniu sieros rūgšties tirpalu, arba dujiniu anglies dioksidu laisvosioms rūgštims gauti. Jį sudaro daugiausia deguto rūgštys, pavyzdžiui, fenolis, krezoliai ir ksilenoliai.] |
648-116-00-6 |
266-019-3 |
65996-85-2 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, rusvųjų anglių, nevalytos; Nevalyti fenoliai; [Parūgštintas šarminis rusvųjų anglių deguto distiliatas. Jį sudaro daugiausia fenolis ir fenolio homologai.] |
648-117-00-1 |
309-888-7 |
101316-86-3 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, rusvųjų anglių dujinimo; Nevalyti fenoliai; [Sudėtinis organinių junginių mišinys, gaunamas dujinant rusvąją akmens anglį. Sudaro daugiausia C6-10 hidroksiaromatiniai fenoliai ir jų homologai.] |
648-118-00-7 |
295-536-7 |
92062-22-1 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, distiliavimo likučiai; Fenolių distiliatai; [Akmens anglių nevalyto fenolio distiliavimo likutis. Jį sudaro daugiausia fenoliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C8 iki C10, kurių minkštėjimo temperatūra yra nuo 60 °C iki 80 °C (nuo 140 °F iki 176 °F).] |
648-119-00-2 |
306-251-5 |
96690-55-0 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, metilfenolio frakcija; Fenolių distiliatai; [Deguto rūgščių, kuriose daug 3- ir 4- metilfenolio, frakcija, gaunama distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių nevalytas deguto rūgštis.] |
648-120-00-8 |
284-892-9 |
84989-04-8 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, polialkilfenolio frakcija; Fenolių distiliatai; [Deguto rūgščių frakcija, gaunama distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių nevalytas deguto rūgštis, virimo temperatūra maždaug nuo 225 °C iki 320 °C (nuo 437 °F iki 608 °F). Ją sudaro daugiausia polialkilfenoliai.] |
648-121-00-3 |
284-893-4 |
84989-05-9 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, ksilenolio frakcija; Fenolių distiliatai; [Deguto rūgščių, kuriose daug 2,4- and 2,5-dimetilfenolio, frakcija, gaunama distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių deguto nevalytas deguto rūgštis.] |
648-122-00-9 |
284-895-5 |
84989-06-0 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, etilfenolio frakcija; Fenolių distiliatai; [Deguto rūgščių, kuriose daug 3- ir 4-etilfenolio, frakcija, gaunama distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių deguto nevalytas deguto rūgštis.] |
648-123-00-4 |
284-891-3 |
84989-03-7 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, 3,5-ksilenolio frakcija; Fenolių distiliatai; [Deguto rūgščių, kuriose daug 3,5-dimetilfenolio, frakcija, gaunama distiliuojant žemos temperatūros akmens anglių deguto rūgštis.] |
648-124-00-X |
284-896-0 |
84989-07-1 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, likučiai, distiliatai, pirmoji frakcija; Fenolių distiliatai; [Likutis, gautas distiliuojant lengvąją fenolio alyvą esant temperatūrai nuo 235 °C iki 355 °C (nuo 481 °F iki 697 °F).] |
648-125-00-5 |
270-713-1 |
68477-23-6 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, krezolių, likučiai; Fenolių distiliatai; [Akmens anglių deguto nevalytų deguto rūgščių likutis, pašalinus fenolius, krezolius, ksilenolius ir visus aukštos virimo temperatūros fenolius. Juoda kietoji medžiaga, kurios lydimosi temperatūra maždaug 80 °C (176 °F). Sudaro daugiausia polialkilfenoliai, dervos ir neorganinės druskos.] |
648-126-00-0 |
271-418-0 |
68555-24-8 |
J, M |
|
Fenoliai, C9-11; Fenolių distiliatai |
648-127-00-6 |
293-435-2 |
91079-47-9 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, krezolių; Fenolių distiliatai; [Sudėtinis organinių junginių mišinys, gaunamas iš rusvųjų anglių, virimo temperatūra maždaug nuo 200 °C iki 230 °C (nuo 392 °F iki 446 °F). Jį sudaro daugiausia fenoliai ir piridino bazės.] |
648-128-00-1 |
295-540-9 |
92062-26-5 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, rusvųjų anglių, C2-alkilfenolių frakcija Fenolių distiliatai; [Parūgštinto produkto, gaunamo šarmais plaunant lignito deguto distiliatą, distiliatas, kurio virimo temperatūra maždaug nuo 200 °C iki 230 °C (nuo 392 °F iki 446 °F). Jį sudaro daugiausia m- ir p-etilfenoliai, krezoliai ir ksilenoliai.] |
648-129-00-7 |
302-662-9 |
94114-29-1 |
J, M |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), naftaleno alyvos; Rūgštusis ekstraktas; [Vandeninis ekstraktas, gautas rūgštimis išplovus šarmais išplautą naftaleno alyvą. Jį sudaro daugiausia įvairių aromatinių azoto bazių, įskaitant piridiną, chinoliną ir jų alkilinius darinius, rūgščios druskos.] |
648-130-00-2 |
292-623-1 |
90641-00-2 |
J, M |
|
Deguto bazės, chinolino dariniai; Distiliato bazės |
648-131-00-8 |
271-020-7 |
68513-87-1 |
J, M |
|
Deguto bazės, akmens anglių, chinolino darinių frakcija; Distiliato bazės |
648-132-00-3 |
274-560-1 |
70321-67-4 |
J, M |
|
Deguto bazės, akmens anglių, distiliavimo likučiai; Distiliato bazės; [Neutralizuotų, rūgštimis ekstrahuotų bazių turinčių deguto frakcijų, gautų distiliuojant akmens anglių degutą, distiliavimo likutis. Jį sudaro daugiausia anilinas, kolidinai, chinolinas ir chinolino dariniai bei toluidinai.] |
648-133-00-9 |
295-544-0 |
92062-29-8 |
J, M |
|
Angliavandenilių alyvos, aromat.aromatinės, mišinio su polietilenu ir polipropilenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; Terminio apdorojimo produktai; [Alyva, gaunama termiškai apdorojus polietileno bei polipropileno ir akmens anglių deguto pikio arba aromatinių alyvų mišinį. Ją sudaro daugiausia benzenas ir jo homologai, virimo temperatūra maždaug nuo 70 °C iki 120 °C (nuo 158 °F iki 248 °F).] |
648-134-00-4 |
309-745-9 |
100801-63-6 |
J, M |
|
Angliavandenilių alyvos, aromatinės, mišinio su polietilenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; Terminio apdorojimo produktai; [Alyva, gaunama termiškai apdorojus polietileno ir akmens anglies deguto pikio arba aromatinių alyvų mišinį. Ją sudaro daugiausia benzenas ir jo homologai, virimo temperatūra maždaug nuo 70 °C iki 120 °C (nuo 158 °F iki 248 °F).] |
648-135-00-X |
309-748-5 |
100801-65-8 |
J, M |
|
Angliavandenilių alyvos, aromatinės, mišinio su polistirenu pirolizės, lengvosios alyvos frakcija; Terminio apdorojimo produktai; [Alyva, gaunama termiškai apdorojus polistireną ir akmens anglies deguto pikio ar aromatinių alyvų mišinį. Ją sudaro daugiausia benzenas ir jo homologai, virimo temperatūra maždaug nuo 70 °C iki 210 °C (nuo 158 °F iki 410 °F).] |
648-136-00-5 |
309-749-0 |
100801-66-9 |
J, M |
|
Ekstrahavimo likučiai (akmens anglių), šarminė deguto alyva, naftaleno distiliavimo likučiai; Naftaleno alyvos ekstrahavimo likutis; [Likutis, gaunamas cheminiu būdu ekstrahuojant alyvą po naftaleno pašalinimo distiliavimu. Sudaro daugiausia nuo dviejų iki keturių žiedų turintys kondensuoti aromatiniai angliavandeniliai ir aromatinės azoto bazės.] |
648-137-00-0 |
277-567-8 |
73665-18-6 |
J, M |
|
Deguto rūgštys, krezolių, natrio druskos, šarminiai tirpalai; Šarminis ekstraktas |
648-139-00-1 |
272-361-4 |
68815-21-4 |
J, M |
|
Alyvų ekstraktai (akmens anglių), deguto bazės; Rūgštinis ekstraktas; [Akmens anglių deguto alyvos šarminio ekstrahavimo likučio ekstraktas, gaunamas plaunant rūgštimi, pavyzdžiui, vandeniniu sieros rūgšties tirpalu, po distiliacijos naftalenui pašalinti. Sudaro daugiausia įvairių aromatinių azoto bazių, įskaitant piridiną, chinoliną ir jų alkilinius darinius, rūgščios druskos.] |
648-140-00-7 |
266-020-9 |
65996-86-3 |
J, M |
|
Deguto bazės, akmens anglių, nevalytos; Nevalytos deguto bazės; [Reakcijos produktas, gaunamas neutralizuojant akmens anglies deguto bazinių alyvų ekstraktą šarminiu tirpalu, pavyzdžiui, vandeniniu natrio hidroksido tirpalu, laisvoms bazėms gauti. Sudaro daugiausia tokios organinės bazės kaip akridinas, fenantridinas, piridinas, chinolinas ir jų alkiliniai dariniai.] |
648-141-00-2 |
266-018-8 |
65996-84-1 |
J, M |
|
Lengvoji alyva (akmens anglių), koksavimo krosnių; Nevalytas benzolas; [Lakus organinis skystis, ekstrahuotas iš dujų, išsiskyrusių vykdant aukštos temperatūros (daugiau kaip 700 °C (1 292 °F)) destrukcinį akmens anglių distiliavimą. Sudaro daugiausia benzenas, toluenas ir ksilenai. Gali turėti mažus kitų angliavandenilių kiekius.] |
648-147-00-5 |
266-012-5 |
65996-78-3 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliais, pirminiai; [Skystas garų, susidariusių akmens anglį tirpinant skystame tirpiklyje, kondensacijos produktas, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 300 °C (nuo 86 °F iki 572 °F). Sudaro daugiausia iš dalies hidrinti kondensuotieji aromatiniai angliavandeniliai, azoto, deguonies ir sieros turintys aromatiniai junginiai ir jų alkilinti dariniai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C14.] |
648-148-00-0 |
302-688-0 |
94114-52-0 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliais, hidrokrekingo; [Akmens anglių ekstrakto arba tirpalo, ekstrahuoto skystaisiais tirpikliais ar virškritinės būsenos dujomis, hidrokrekingo produktų distiliatas, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 300 °C (nuo 86 °F iki 572 °F). Sudaro daugiausia aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C14. Be to, yra ir azoto, sieros bei deguonies turinčių aromatinių ir hidrintų aromatinių junginių.] |
648-149-00-6 |
302-689-6 |
94114-53-1 |
J |
|
Pirminis distiliatas (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliais, hidrokrekingo; [Akmens anglies ekstrakto ar tirpalo, gauto ekstrahuojant skystaisiais tirpikliais arba virškritinės būsenos dujomis, hidrokrekingo produktų distiliavimo frakcija, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 180 °C (nuo 86 °F iki 356 °F). Sudaro daugiausia aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C9. Be to, yra ir azoto, sieros bei deguonies turinčių aromatinių ir hidrintų aromatinių junginių.] |
648-150-00-1 |
302-690-1 |
94114-54-2 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliais, hidrokrekingo, vidurinieji; [Akmens anglių ekstrakto ar tirpalo, esktrahuoto skystaisias tirpikliais ar virškritinės būsenos dujomis, hidrokrekingo produktų distiliatas, virimo temperatūra maždaug nuo 180 °C iki 300 °C (nuo 356 °F iki 572 °F). Sudaro daugiausia dvicikliai aromatiniai, hidrinti aromatiniai ir nafteniniai junginiai, jų alkildariniai ir alkanai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C9 iki C14. Yra ir azoto, sieros bei deguonies turinčių junginių.] |
648-152-00-2 |
302-692-2 |
94114-56-4 |
J |
|
Distiliatai (akmens anglių), ekstrahavimo tirpikliais, hidrinti hidrokrekingo vidurinieji; [Akmens anglių ekstrakto ar tirpalo, ekstrahuoto skystaisiais tirpikliais ar virškritinės būsenos dujomis, hidrokrekingo produktų viduriniojo distiliato hidrinimo produktų distiliatas, virimo temperatūra maždaug nuo 180 °C iki 280 °C (nuo 356 °F iki 536 °F). Sudaro daugiausia hidrinti dvicikliai anglies junginiai ir jų alkildariniai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C9 iki C14.] |
648-153-00-8 |
302-693-8 |
94114-57-5 |
J |
|
Lengvoji alyva (akmens anglių), pusinio koksavimo proceso; Švarioji alyva; [Lakus organinis skystis, kondensuojamas iš dujų, išsiskyrusių vykdant žemos temperatūros (mažesnės kaip 700 °C (1 292 °F)) akmens anglių destrukcinį distiliavimą. Sudaro daugiausia C6-10 angliavandeniliai.] |
648-156-00-4 |
292-635-7 |
90641-11-5 |
J |
|
Dujos (nafta), kataliziškai krekinguoto pirminio benzino depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos, turinčios daug C3, be rūgščių; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotus angliavandenilius ir apdorotus siekiant pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C4, vyrauja C3.) |
649-062-00-6 |
270-755-0 |
68477-73-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), katalizinio krekingo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo proceso produktus. Jo sudėtyje daugiausia alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-063-00-1 |
270-756-6 |
68477-74-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), katalizinio krekingo, turinčios daug C1-5; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C5.) |
649-064-00-7 |
270-757-1 |
68477-75-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), kataliziškai polimerizuoto pirminio benzino stabilizavimo viršutinė frakcija, turinti daug C2–4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant, stabilizuojant kataliziškai polimerizuotą pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C2–C6, vyrauja C2–C4.) |
649-065-00-2 |
270-758-7 |
68477-76-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), katalizinio riformingo, turinčios daug C1-4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo proceso produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, vyrauja C1–C4.) |
649-066-00-8 |
270-760-8 |
68477-79-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C3-5 alkenų-alkanų įkrova, skirta alkilinimui; Naftos dujos (Sudėtingas alkenų ir alkanų, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, mišinys, naudojamas kaip alkilinimo įkrova. Aplinkos temperatūra dažniausiai viršija kritinę šių mišinių temperatūrą.) |
649-067-00-3 |
270-765-5 |
68477-83-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), turinčios daug C4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.) |
649-068-00-9 |
270-767-6 |
68477-85-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), deetanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo metu gautas dujų ir benzino frakcijas. Jo sudėtyje daugiausia etano ir etileno.) |
649-069-00-4 |
270-768-1 |
68477-86-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), deizobutanizavimo kolonos viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atmosferos slėgyje distiliuojant butano-buteno srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.) |
649-070-00-X |
270-769-7 |
68477-87-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio sausos, turi daug propeno; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jo sudėtyje daugiausia propeno su trupučiu etano ir propano.) |
649-071-00-5 |
270-772-3 |
68477-90-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo dujų ir benzino frakcijų produktus. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-072-00-0 |
270-773-9 |
68477-91-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), dujų regeneravimo įrangos depropanizavimo įrenginio viršutinės frakcijos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant įvairių angliavandenilių srautus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C4, vyrauja propanas.) |
649-073-00-6 |
270-777-0 |
68477-94-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), Girbatolio įrenginio įkrova; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, naudojamas kaip Girbatolio įrenginio įkrova siekiant pašalinti vandenilio sulfidą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-074-00-1 |
270-778-6 |
68477-95-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo įrenginio, turinčios daug C4, be vandenilio sulfido; Naftos dujos |
649-075-00-7 |
270-782-8 |
68477-99-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguotos skaidrintos alyvos ir termiškai krekinguoto vakuuminio likučio frakcionavimo flegmos būgno; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant kataliziškai krekinguotą skaidrintą alyvą ir termiškai krekinguotą vakuuminį likutį. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-076-00-2 |
270-802-5 |
68478-21-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš kataliziškai krekinguoto pirminio benzino stabilizacijos absorberio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-077-00-8 |
270-803-0 |
68478-22-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo įrenginių produktų bendro frakcionavimo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant katalizinio krekingo, katalizinio riformingo ir hidrodesulfuravimo procesų produktus, apdorotus siekiant pašalinti rūgštines priemaišas. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-078-00-3 |
270-804-6 |
68478-24-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas po frakcionavimo stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-079-00-9 |
270-806-7 |
68478-26-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų įrenginio srautų mišinys, turintis daug C4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant po frakcionavimo tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, distiliacijos liekamąsias dujas ir kataliziškai riforminguoto pirminio benzino liekamąsias dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, vyrauja butanas ir izobutanas.) |
649-080-00-4 |
270-813-5 |
68478-32-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), sočiųjų dujų regeneravimo įrenginio, turinčios daug C1-2; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant distiliato liekamąsias dujas, tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo liekamąsias dujas. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, vyrauja metanas ir etanas.) |
649-081-00-X |
270-814-0 |
68478-33-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), vakuuminio distiliavimo likučių terminio krekingo įrenginio; Naftos dujos Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas termiškai krekinguojant vakuuminius likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-082-00-5 |
270-815-6 |
68478-34-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, turintys daug C3-4, naftos distiliatas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant ir kondensuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C3–C4.) |
649-083-00-0 |
270-990-9 |
68512-91-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), viso tiesioginio distiliavimo pirminio benzino deheksanizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant visą tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-084-00-6 |
271-000-8 |
68513-15-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), hidrokrekingo depropanizavimo įrenginio, turinčios daug angliavandenilių; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4. Jame taip pat gali būti nedideli vandenilio ir vandenilio sulfido kiekiai.) |
649-085-00-1 |
271-001-3 |
68513-16-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš lengvojo tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C6.) |
649-086-00-7 |
271-002-9 |
68513-17-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Likučiai (naftos), alkilinimo skirstytuvo, turintys daug C4; Naftos dujos (Sudėtingi likučiai po įvairių naftos perdirbimo operacijų srautų distiliacijos. Juos sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C4–C5, vyrauja butanas, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai – 11,7 —27,8 oC.) |
649-087-00-2 |
271-010-2 |
68513-66-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant terminį krekingą, absorbavimą ir žaliosios naftos distiliavimą. Jį sudaro angliavandeniliai, vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –164— – 0,5 oC.) |
649-088-00-8 |
271-032-2 |
68514-31-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-4, desulfuruoti; Naftos dujos; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas desulfuruojant angliavandenilių dujas siekiant tiolius paversti kitais junginiais arba pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C1 iki C4, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 164 °C iki – 0,5 °C (nuo – 263 °F iki 31 °F).] |
649-089-00-3 |
271-038-5 |
68514-36-3 |
K |
|
Angliavandeniliai, C1-3; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurio vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1-3 ir kurio virimo temperatūra apytiksliai –164— –42 oC.) |
649-090-00-9 |
271-259-7 |
68527-16-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C1-4; Naftos dujos |
649-091-00-4 |
271-261-8 |
68527-19-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C1-5, riebiosios; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir (arba) krekinguojant gazolį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-092-00-X |
271-624-0 |
68602-83-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C2-4; Naftos dujos |
649-093-00-5 |
271-734-9 |
68606-25-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C3; Naftos dujos |
649-094-00-0 |
271-735-4 |
68606-26-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alkilinimo įkrova; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas gazolio katalizinio krekingo metu. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.) |
649-095-00-6 |
271-737-5 |
68606-27-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), depropanizavimo įrenginio likučių frakcionavimo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas frakcionuojant propano frakcijos atskyrimo įrenginio likučius. Jame vyrauja butanas, izobutanas ir butadienas.) |
649-096-00-1 |
271-742-2 |
68606-34-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), perdirbimo mišinys; Naftos dujos (Sudėtingas mišinys gautas iš įvairių perdirbimo procesų. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-097-00-7 |
272-183-7 |
68783-07-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), katalizinio krekingo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.) |
649-098-00-2 |
272-203-4 |
68783-64-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C2-4, iš kurių pašalinta siera; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas pajungiant naftos distiliatą prie sieros pašalinimo proceso, kad būtų atlikta tiolių konversija ar pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje daugiausia sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2—C4 ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –51— –34 oC.) |
649-099-00-8 |
272-205-5 |
68783-65-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), žalios naftos frakcionavimo; Naftos dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-100-00-1 |
272-871-7 |
68918-99-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), deheksanizavimo kolonos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino srautų mišinį. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-101-00-7 |
272-872-2 |
68919-00-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), lengvoji tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakcija iš gazolio frakcionavimo stabilizatoriaus; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvąją tiesioginio distiliavimo pirminio benzino frakciją. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-102-00-2 |
272-878-5 |
68919-05-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš pirminio benzino pirminio benzino perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas iš pirminio benzino perdirbimo įrenginio desulfurizavimo proceso metu ir atskiriamas kaip lengvosios frakcijos nuo pirminio benzino. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-103-00-8 |
272-879-0 |
68919-06-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katazinį riformingą ir frakcionuojant bendrą ištaką. Jis susideda iš metano, etano ir propano.) |
649-104-00-3 |
272-882-7 |
68919-09-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), suskystintos, iš katalizinio krekingo skirstytuvo viršutinės dalies; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant įkrovą, skirstytuve atskiriant C3–C4. Jo sudėtyje vyrauja C3 angliavandeniliai.) |
649-105-00-9 |
272-893-7 |
68919-20-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant skystį iš pirmos žalios naftos distiliacijos kolonos. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-106-00-4 |
272-883-2 |
68919-10-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio krekingo produktų debutanizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-107-00-X |
273-169-3 |
68952-76-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), distiliato ir pirminio benzino katalizinio krekingo stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant pirminio benzino ir distiliato katalizinio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-108-00-5 |
273-170-9 |
68952-77-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), distiliato, gazolio ir pirminio benzino terminio krekingo absorverio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant distiliatų, pirminio benzino ir gazolio terminio krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-109-00-0 |
273-175-6 |
68952-81-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), terminio krekingo angliavandenilių frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, naftos koksavimo; Naftos dujos (Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant naftos koksavimo proceso metu gautus terminio krekingo angliavandenilius. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-110-00-6 |
273-176-1 |
68952-82-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), lengvosios, garų krekingo, koncentruotas butadienas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4.) |
649-111-00-1 |
273-265-5 |
68955-28-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo stabilizavimo įrenginio viršutinės dalies; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas naftos tiesioginio distiliavimo pirminio benzino katalizinio riformingo metu ir frakcionuojant bendrą srautą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-112-00-7 |
273-270-2 |
68955-34-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4; Naftos dujos |
649-113-00-2 |
289-339-5 |
87741-01-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Alkanai, turintys daug C1-4, C3; Naftos dujos |
649-114-00-8 |
292-456-4 |
90622-55-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), garų krekingo produktas, turintis daug C3; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje daugiausia propeno ir šiek tiek propano, virimo temperatūra apytiksliai –70—0 oC.) |
649-115-00-3 |
295-404-9 |
92045-22-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4, garų krekingo produkto distiliatas; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jo sudėtyje vyrauja C4 angliavandeniliai, ypač 1- ir 2-butenas, taip pat turintys butano ir izobutano, virimo temperatūra apytiksliai –12—5 oC.) |
649-116-00-9 |
295-405-4 |
92045-23-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera, C4 frakcija; Naftos dujos (Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant sieros šalinimo iš suskystintųjų naftos dujų mišinio procesą, kad būtų oksiduoti tioliai arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jo sudėtyje daugiausia C4 sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių.) |
649-117-00-4 |
295-463-0 |
92045-80-2 |
|
|
Angliavandeniliai, C4, be 1,3-butadieno ir izobuteno Naftos dujos |
649-118-00-X |
306-004-1 |
95465-89-7 |
K |
|
Rafinatai (naftos), garų krekingo C4 frakcija, ekstrahuota vario amonio acetatu, C3-5 ir C3-5 nesotieji, be butadieno Naftos dujos |
649-119-00-5 |
307-769-4 |
97722-19-5 |
K |
|
Dujos (naftos), amino sistemos įkrova; Rafinavimo dujos (Dujos amino sistemos, skirtos pašalinti vandenilio sulfidui, įkrovą. Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido, anglies dioksido, vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-120-00-0 |
270-746-1 |
68477-65-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš benzeno distiliavimo kolonos hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Iš benzeno įrenginio išmetamos dujos.) Jas visų pirma sudaro vandenilis. Jose taip pat gali būti anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, įskaitant benzeną.) |
649-121-00-6 |
270-747-7 |
68477-66-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), benzeno distiliavimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas dujų recirkuliacijos benzeno distiliavimo įrenginyje metu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiais.) |
649-122-00-1 |
270-748-2 |
68477-67-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alyvų mišinio, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant alyvų mišinį. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-123-00-7 |
270-749-8 |
68477-68-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-124-00-2 |
270-759-2 |
68477-77-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C6-8, katalizinio riformingo, recirkuliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus, recirkuliuotus norint išlaikyti vandenilį. Jį visų pirma sudaro vandenilis. Jo sudėtyje taip pat gali būti įvairūs maži anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6, kiekiai.) |
649-125-00-8 |
270-761-3 |
68477-80-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C6-8, katalizinio riformingo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant C6–C8 mišinio katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, ir vandenilis.) |
649-126-00-3 |
270-762-9 |
68477-81-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C6-8, katalizinio riformingo, recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos |
649-127-00-9 |
270-763-4 |
68477-82-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C2-grįžtamojo srauto; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas ekstrahuojant vandenilį iš dujų srauto, kuriame vyrauja vandenilis su mažais azoto, anglies monoksido, metano, etano ir etileno kiekiais. Jį sudaro angliavandeniliai, tokie kaip metanas, etanas ir etilenas su mažais vandenilio, azoto ir anglies monoksido kiekiais.) |
649-128-00-4 |
270-766-0 |
68477-84-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), sausosios sieringosios, dujų koncentravimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Dujų koncentravimo įrenginio sausų dujų mišinys. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-129-00-X |
270-774-4 |
68477-92-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), dujų koncentravimo įrenginio reabsorberio distiliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant dujų koncentravimo reabsorberyje dujų produktų srautų mišinį. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, anglies dioksidas, azotas, vandenilio sulfidas ir angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-130-00-5 |
270-776-5 |
68477-93-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos(naftos) vandenilio absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas absorbuojant vandenilį iš srautų, kuriuose yra daug vandenilio. Jį sudaro vandenilis, anglies monoksidas, azotas ir metanas su mažais C2 angliavandenilių kiekiais.) |
649-131-00-0 |
270-779-1 |
68477-96-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, išskirtas kaip dujos šaldant angliavandenilių dujas. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, azoto, metano ir C2 angliavandenilių kiekiais.) |
649-132-00-6 |
270-780-7 |
68477-97-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alyvų mišinio hidrinimo įrenginio recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio ir azoto; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuoto gryninto vandeniliu alyvų mišinio. Jį sudaro vandenilis ir azotas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-133-00-1 |
270-781-2 |
68477-98-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), recirkuliacijos, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas iš recirkuliuotų reaktoriaus dujų. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido, ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-134-00-7 |
270-783-3 |
68478-00-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo įrenginiuose. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-135-00-2 |
270-784-9 |
68478-01-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo, grynintos vandeniliu; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis, metanas ir etanas su įvairiais mažais vandenilio sulfido ir alifatinių angliavandenilių, kuriuose vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, kiekiais.) |
649-136-00-8 |
270-785-4 |
68478-02-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo, gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio ir metano; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis ir metanas su įvairiais mažais anglies monoksido, anglies dioksido, azoto ir sočiųjų alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiais.) |
649-137-00-3 |
270-787-5 |
68478-03-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), riformingo gryninimo vandeniliu įrenginio, turinčios daug vandenilio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas riformingo procese gryninant vandeniliu. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais anglies monoksido ir alifatinių angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kiekiais.) |
649-138-00-9 |
270-788-0 |
68478-04-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), terminio krekingo produktų distiliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, anglies monoksidas, anglies dioksidas ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-139-00-4 |
270-789-6 |
68478-05-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), katalizinio krekingo įrenginio produktų refrakcionavimo absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas refrakcionuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-140-00-X |
270-805-1 |
68478-25-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto pirminio benzino separatoriaus; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-141-00-5 |
270-807-2 |
68478-27-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos(naftos) kataliziškai riforminguoto pirminio benzino stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai riforminguotą pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-142-00-0 |
270-808-8 |
68478-28-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), krekingo distiliatų hidrinimo įrenginio separavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas krekinguotus distiliatus apdorojant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-143-00-6 |
270-809-3 |
68478-29-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-144-00-1 |
270-810-9 |
68478-30-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai riforminguoto tiesioginio distiliavimo pirminio benzino stabilizavimo viršutinės frakcijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai riforminguojant tiesioginio distiliavimo pirminį benziną, po to frakcionuojant visą produkto srautą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.) |
649-145-00-7 |
270-999-8 |
68513-14-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), aukštu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas aukštu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.) |
649-146-00-2 |
271-003-4 |
68513-18-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), žemu slėgiu išmetamos iš riformingo garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas žemu slėgiu išmetant dujas iš riformingo reaktoriaus. Jį sudaro vandenilis su įvairiais mažais metano, etano ir propano kiekiais.) |
649-147-00-8 |
271-005-5 |
68513-19-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), alyvos rafinavimo dujų distiliatas; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, išskirtas distiliuojant dujų srautus, kurių sudėtyje yra vandenilio, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C6, arba gaunamas krekinguojant etaną ir propaną. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C2, vandenilis, azotas ir anglies monoksidas.) |
649-148-00-3 |
271-258-1 |
68527-15-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (nafta), benzeno benzeno distiliavimo įrenginio produktų hidrinimo depentanizavimo įrenginio viršutinės dalies; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas benzeno įrenginio produktus apdorojus vandeniliu, esant katalizatoriui, ir toliau atskiriant pentaną. Jį sudaro vandenilis, etanas ir propanas su įvairiais mažais azoto, anglies monoksido, anglies dioksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies skaičius yra C1–C6, kiekiais.) Jame gali būti benzeno pėdsakų.) |
649-149-00-9 |
271-623-5 |
68602-82-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos)antrinės absorbcijos įrenginio, pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio kreking įrenginio viršutinių produktų frakcionavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtinis mišinys, gaunamas frakcionuojant viršutines pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio frakcijas. Jį sudaro vandenilis, azotas, ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-150-00-4 |
271-625-6 |
68602-84-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Naftos produktai, naftos perdirbimo dujos; Naftos perdirbimo dujos; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, kurį sudaro daugiausia vandenilis, kuriame yra nedideli metano, etano ir propano kiekiai.] |
649-151-00-X |
271-750-6 |
68607-11-4 |
K |
|
Dujos (naftos), hidrokrekingo žemo slėgio separavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas hidrokrekingo proceso reaktoriaus produktų srauto skysčio ir garų separavimu. Jį sudaro vandenilis ir sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-152-00-5 |
272-182-1 |
68783-06-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), rafinavimo; Rafinavimo dujos (Įvairių naftos rafinavimo procesų metu gaunamas sudėtingas mišinys. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-153-00-0 |
272-338-9 |
68814-67-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš platformingo produktų separatoriaus; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gautas cheminio riformingo būdu naftenus paverčiant į aromatinius angliavandenilius. Jį sudaro vandenilis ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C4.) |
649-154-00-6 |
272-343-6 |
68814-90-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš hidrinto sieringojo žibalo depentanizavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas vandeniliu valyto žibalo depentanavimo kolonos stabilizavimo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas su nedideliais azoto, vandenilio sulfido, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C4–C5, kiekiais.) |
649-155-00-1 |
272-775-5 |
68911-58-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), vandeniliu apdoroto sieringo žibalo išgarinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas junginys, gaunamas iš išgarinimo būgno, veikiant sieringą žibalą vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jį sudaro vandenilis ir metanas bei maži azoto, anglies monoksido ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C2–C5, kiekiai.) |
649-156-00-7 |
272-776-0 |
68911-59-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), distiliato perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosios frakcijos nuo perdirbimo įrenginio (angl. unifiner) desulfuravimo proceso skystojo produkto. Jį sudaro vandenilio sulfidas, metanas, etanas ir propanas.) |
649-157-00-2 |
272-873-8 |
68919-01-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos) pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo frakcionavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo viršutiniuosius produktus. Jis susideda iš vandenilio, vandenilio sulfido, azoto ir angliavandenilių, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-158-00-8 |
272-874-3 |
68919-02-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo skruberio, antrinio absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas skruberyje plaunant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo įrenginio dujas. Jis susideda iš vandenilio, azoto, metano, etano ir propano.) |
649-159-00-3 |
272-875-9 |
68919-03-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), sunkiųjų distiliatų hidrosulfuravimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, atskirtas kaip lengvosios frakcijos nuo skystųjų produktų, gautų vykdant sunkiųjų distiliatų desulfuravimą hidrinimo būdu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas ir sotieji alifatiniai aliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-160-00-9 |
272-876-4 |
68919-04-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), platformingo stabilizavimo įrenginio paskutiniųjų lengvųjų distiliatų frakcionavimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvas paskutiniąsias frakcijas iš platinos reaktorių platformingo įrenginyje. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.) |
649-161-00-4 |
272-880-6 |
68919-07-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), naftos distiliavimo pirmosios kolonos, žalios naftos distiliacijos; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas iš žalios naftos distiliacijos pirmos kolonos. Jį sudaro azotas ir sotieji alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-162-00-X |
272-881-1 |
68919-08-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), iš deguto lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant žalią naftą, nuo kurios nudistiliuotos lengvosios frakcijos. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-163-00-5 |
272-884-8 |
68919-11-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), perdirbimo įrenginio (unifiner) lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Rafinavimo dujos Vandenilio ir metano mišinys, gaunamas frakcionuojant produktus iš perdirbimo įrenginio (unifiner). |
649-164-00-0 |
272-885-3 |
68919-12-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio hidrodesulfuravimo proceso separavimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant pirminio benzino katalizinį hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis, metanas, etanas ir propanas.) |
649-165-00-6 |
273-173-5 |
68952-79-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimo įrenginio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas vykdant tiesioginio distiliavimo pirminio benzino hidrodesulfuravimą. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-166-00-1 |
273-174-0 |
68952-80-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo viršutinių produktų frakcionavimo, akytojo absorberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas frakcionuojant pseudoverdančiojo sluoksnio katalizinio krekingo ir gazolio desulfuravimo įrenginio produktus. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-167-00-7 |
273-269-7 |
68955-33-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas žalios naftos distiliacijos ir katalizinio krekingo metu. Jį sudaro vandenilis, vandenilio sulfidas, azotas, anglies monoksidas bei alkaniniai ir alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-168-00-2 |
273-563-5 |
68989-88-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), gazolio iš dietanolamino skruberio; Rafinavimo dujos (Sudėtingas mišinys, gaunamas vykdant gazolio desulfuravimą dietanolaminu. Jame vyrauja vandenilio sulfidas, vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-169-00-8 |
295-397-2 |
92045-15-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), gazolio hidrodesulfuravimo; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas atskyrus skystą fazę nuo hidrinimo reakcijos produktų srauto. Jame vyrauja vandenilis, vandenilio sulfidas ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C3.) |
649-170-00-3 |
295-398-8 |
92045-16-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos(naftos), gazolio valymo hidrodesulfuruojant; Rafinavimo dujos (Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš riformingo reaktoriaus ir iš hidrinimo reaktoriaus produktų. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-171-00-9 |
295-399-3 |
92045-17-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), hidrinimo įrenginio garinimo būgno; Rafinavimo dujos (Sudėtingas dujų mišinys, gautas iš išeinančio srauto po hidrinimo reakcijos. Jame vyrauja vandenilis ir alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-172-00-4 |
295-400-7 |
92045-18-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), pirminio benzino didelio slėgio garų krekingo likutis; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys — visuma nesikondensuojančių pirminio benzino garų krekingo produkto, taip pat dujų liekanų, gautų ruošiant vėlesnius produktus. Jame vyrauja vandenilis bei alkenų ir alkanų angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5, kuriuose taip pat gali būti gamtinių dujų.) |
649-173-00-X |
295-401-2 |
92045-19-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), likučio visbreikingo produktas; Rafinavimo dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas mažinant likučio klampą krosnyse. Jame vyrauja vandenilio sulfidas bei alkaniniai air alkeniniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-174-00-5 |
295-402-8 |
92045-20-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C3-4; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalios naftos krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, daugiausia propanas ir propenas, verdantys apytiksliai –51— –1 oC temperatūroje.) |
649-177-00-1 |
268-629-5 |
68131-75-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto distiliato ir kataliziškai krekinguoto pirminio benzino frakcionavimo absorberio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant distiliato katalizinio krekingo ir pirminio benzino katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantys anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-178-00-7 |
269-617-2 |
68307-98-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), pirminio benzino katalizinio polimerizavimo produktų frakcionavimo kolonos stabilizavimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant pirminio benzino polimerizavimo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantys anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-179-00-2 |
269-618-8 |
68307-99-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), iš pirminio benzino katalizinio riformingo frakcionavimo stabilizavimo įrenginio, be vandenilio sulfido; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant ir stabilizuojant pirminio benzino katalizinio riformingo produktus, iš kurių veikiant aminais pašalintas vandenilio sulfidas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-180-00-8 |
269-619-3 |
68308-00-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), krekinguoto distiliato hidrinimo lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas terminio krekingo produktus paveikiant vandeniliu ir naudojant katalizatorių. Jame vyrauja sotieji angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-181-00-3 |
269-620-9 |
68308-01-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), neturi vandenilio sulfido, tiesioginio distiliato hidrodesulfuravimo įrenginio; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas kataliziškai hidrodesulfuruojant pirminius distiliatus, iš kurių vandenilio sulfidas pašalintas apdorojant aminu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-182-00-9 |
269-630-3 |
68308-10-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), gazolio katalizinio krekingo absorberio; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant gazolio katalizinio krekingo produktus. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-183-00-4 |
269-623-5 |
68308-03-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo įrenginio; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairių angliavandenilių frakcijų mišinį. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-184-00-X |
269-624-0 |
68308-04-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), dujų regeneravimo bloko deetanavimo įrenginio; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant įvairių angliavandenilių frakcijų mišinį. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-185-00-5 |
269-625-6 |
68308-05-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), neturinčios rūgščių, hidrodesulfuruoto distiliato ir hidrodesulfuruoto pirminio benzino frakcionavimo kolonos; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant hidrodesulfuruotą pirminį benziną ir angliavandenilių distiliatų srautus, apdorotus rūgštinėmis priemaišoms pašalinti. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-186-00-0 |
269-626-1 |
68308-06-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), hidrodesulfuruoto vakuuminio gazolio lengvųjų frakcijų pašalinimo įrenginio, be vandenilio sulfido; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant kataliziniu būdu hidrodesulfuruoto vaakuminio gazolio, iš kurio pašalintas vandenilio sulfidas aminais, stabilizavimą, nudistiliuojant lengvąsias frakcijas šių frakcijų pašalinimo įrenginyje. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-187-00-6 |
269-627-7 |
68308-07-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), neturi vandenilio sulfido, tiesioginio distiliavimo pirminio benzino lengvosios frakcijos stabilizavimo įrenginio; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas stabilizuojantfrakciniu distiliavimu tiesioginio distiliavimo benzino kengvąją frakciją, iš kurios aminais pašalintas vandenilio sulfidas. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C5.) |
649-188-00-1 |
269-629-8 |
68308-09-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), alkilinimo propanu ir propenu įkrovosparuošimo deetanavimo įrenginiui; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant propano reakcijos su propilenu produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-189-00-7 |
269-631-9 |
68308-11-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), neturi vandenilio sulfido, vakuuminio gazolio hidrodesulfuravimo įrenginio; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant katalizinį gazolio, iš kurio vandenilio sulfidas pašalintas aminais, hidrodesulfuravimą. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C6.) |
649-190-00-2 |
269-632-4 |
68308-12-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai krekinguotos viršutinės frakcijos; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5, verdantys apytiksliai nuo –48 iki 32 oC temperatūroje.) |
649-191-00-8 |
270-071-2 |
68409-99-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Alkanai, C1-2; naftos dujos |
649-193-00-9 |
270-651-5 |
68475-57-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Alkanai, C2-3; naftos dujos |
649-194-00-4 |
270-652-0 |
68475-58-1 |
►M20 H, ◄ K |
|
Alkanai, C3-4; naftos dujos |
649-195-00-X |
270-653-6 |
68475-59-2 |
►M20 H, ◄ K |
|
Alkanai, C4-5; naftos dujos |
649-196-00-5 |
270-654-1 |
68475-60-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Kuro dujos; naftos dujos Lengvųjų dujų mišinys. Jame vyrauja vandenilis ir (arba) mažos molekulinės masės angliavandeniliai.) |
649-197-00-0 |
270-667-2 |
68476-26-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Kuro dujos, žalios naftos distiliatai; naftos dujos (Sudėtingas lengvųjų dujų mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą ir kataliziškai riforminguojant pirminį benziną. Jį sudaro vandenilis ir angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C1 iki C4, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –217— –12 oC.) |
649-198-00-6 |
270-670-9 |
68476-29-9 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C3-4; naftos dujos |
649-199-00-1 |
270-681-9 |
68476-40-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C4-5; naftos dujos |
649-200-00-5 |
270-682-4 |
68476-42-6 |
►M20 H, ◄ K |
|
Angliavandeniliai, C2-4, vyrauja C3; Naftos dujos |
649-201-00-0 |
270-689-2 |
68476-49-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Naftos dujos, suskystintos; Naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C7, verdantys apytiksliai nuo – 40 iki 80 oC temperatūroje.) |
649-202-00-6 |
270-704-2 |
68476-85-7 |
|
|
Naftos dujos, suskystintos, iš kurių pašalinta siera; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas nusierinant suskystintų naftos dujų mišinį tam, kad būtų atlikta tiolių konversija arba pašalintos rūgštinės priemaišos. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C7, ir kurių virimo temperatūra apytiksliai –40—80 oC.) |
649-203-00-1 |
270-705-8 |
68476-86-8 |
|
|
Dujos (naftos), C3-4, vyrauja izobutanas; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6, o vyrauja butanas ir izobutanas. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C4, o vyrauja izobutanas.) |
649-204-00-7 |
270-724-1 |
68477-33-8 |
►M20 H, ◄ K |
|
Distiliatai (naftos), C3-6, vyrauja piperilenas; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra C3–C6. Jį sudaro sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C6, o vyrauja piperilenas.) |
649-205-00-2 |
270-726-2 |
68477-35-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), butano distiliavimo skirstytuvo viršutinės frakcijos; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant butano srautą. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C4.) |
649-206-00-8 |
270-750-3 |
68477-69-0 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), C2-3; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio frakcionavimo produktus. Jame vyrauja etanas, etilenas, propanas ir propenas.) |
649-207-00-3 |
270-751-9 |
68477-70-3 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), gazolio katalizinis krekingas, depropanavimo įrenginio likučiai, turi daug C4, neturi rūgščių; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant kataliziškai krekinguotą gazolio angliavandenilių srautą, iš kurio pašalintas vandenilio suilfidas ir kiti rūgštiniai komponentai. Jį sudaro angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C3–C5, vyrauja C4.) |
649-208-00-9 |
270-752-4 |
68477-71-4 |
►M20 H, ◄ K |
|
Dujos (naftos), kataliziškai krekinguoto pirminiobenzino depropanizavimo įrenginio likučių, turinčios daug C3-5; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gautas stabilizuojant kataliziškai krekinguotą pirminį benziną. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C3–C5.) |
649-209-00-4 |
270-754-5 |
68477-72-5 |
►M20 H, ◄ K |
|
Liekamosios dujos (naftos), izomerizuoto pirminio benzino frakcionavimo kolonos stabilizavimo įrenginys; naftos dujos (Sudėtingas angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant izomerizuoto pirminio benzino produktų stabilizavimą frakcionavimu. Jame vyrauja angliavandeniliai, kurių vyraujantis anglies atomų skaičius yra C1–C4.) |
649-210-00-X |
269-628-2 |
68308-08-7 |
►M20 H, ◄ K |
|
Benzinas, dujų; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, atskiriamas nuo gamtinių dujų šaldymo arba absorbcijos būdu. Jį sudaro daugiausia sotieji alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C8, kurių virimo temperatūra maždaug nuo minus 20 °C iki 120 °C (nuo – 4 °F iki 248 °F)]. |
649-261-00-8 |
232-349-1 |
8006-61-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Valyti, iš dalies valyti ar nevalyti naftos produktai, gaunami distiliuojant gamtines dujas. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C6, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 100 °C iki 200 °C (nuo 212 °F iki 392 °F).] |
649-262-00-3 |
232-443-2 |
8030-30-6 |
P |
|
Ligroinas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas atliekant frakcinį naftos distiliavimą. Frakcijos virimo temperatūra maždaug nuo 20 °C iki 135 °C (nuo 58 °F iki 275 °F).] |
649-263-00-9 |
232-453-7 |
8032-32-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis tiesioginės distiliacijos; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 230 °C (nuo 149 °F iki 446 °F).] |
649-264-00-4 |
265-041-0 |
64741-41-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), visos frakcijos, tiesioginio distiliavimo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 20 °C iki 220 °C (nuo – 4 °F iki 428 °F).] |
649-265-00-X |
265-042-6 |
64741-42-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis tiesioginio distiliavimo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro daugiausia alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C10, kurių virimo temperatūra maždaug nuo minus 20 °C iki 180 °C (nuo – 4 °F iki 356 °F).] |
649-266-00-5 |
265-046-8 |
64741-46-4 |
P |
|
Solventnafta (naftos), lengvoji alifatinė; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą ar gazoliną. Jį sudaro daugiausia sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C5 iki C10, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 160 °C (nuo 95 °F iki 320 °F).] |
649-267-00-0 |
265-192-2 |
64742-89-8 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji tiesioginio distiliavimo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C2 iki C7, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 88 °C iki 99 °C (nuo – 127 °F iki 210 °F).] |
649-268-00-6 |
270-077-5 |
68410-05-9 |
P |
|
Benzinas, garų regeneravimo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, atskiriamas nuo dujų iš garų regeneravimo sistemų šaldant. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 20 °C iki 196 °C (nuo – 4 °F iki 384 °F).] |
649-269-00-1 |
271-025-4 |
68514-15-8 |
P |
|
Benzinas, tiesioginio distiliavimo, lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginio; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas lengvųjų frakcijų atskyrimo įrenginyje distiliuojant žalią naftą. Virimo temperatūra maždaug nuo 36,1 °C iki 193,3 °C (nuo 97 °F iki 380 °F).] |
649-270-00-7 |
271-727-0 |
68606-11-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), nedesulfuruotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant įvairių naftos perdirbimo procesų pirminio distiliato srautus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 0 °C iki 230 °C (nuo 25 °F iki 446 °F).] |
649-271-00-2 |
272-186-3 |
68783-12-0 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvojo tiesioginio distiliavimo benzino frakcionavimo stabilizatoriaus viršutiniai distiliatai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant lengvąjį tiesioginio distiliavimo distiliatą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C6.] |
649-272-00-8 |
272-931-2 |
68921-08-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis tiesioginio distiliavimo, turintis aromatinių junginių; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant žalią naftą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C8 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 210 °C (nuo 266 °F iki 410 °F).] |
649-273-00-3 |
309-945-6 |
101631-20-3 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), visų frakcijų alkilatas; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant izobutano ir monoalkenų, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra nuo C3 iki C5, reakcijos produktus. Jį sudaro daugiausia šakotos grandinės sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 220 °C (nuo 194 °F iki 428 °F).] |
649-274-00-9 |
265-066-7 |
64741-64-6 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis alkilatas; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant izobutano ir monoalkenų, kurių anglies atomu skaičius paprastai yra nuo C3 iki C5, reakcijos produktus. Jį sudaro daugiausia šakotos grandinės sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C9 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 150 °C iki 220 °C (nuo 302 °F iki 428 °F).] |
649-275-00-4 |
265-067-2 |
64741-65-7 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis alkilatas; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant izobutano ir monoalkenų, kurių anglies atomu skaičius paprastai yra nuo C3 iki C5, reakcijos produktus. Jį sudaro daugiausia šakotos grandinės sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C10, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 160 °C (nuo 194 °F iki 320 °F).] |
649-276-00-X |
265-068-8 |
64741-66-8 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), izomerizacijos; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant tiesiosios grandinės parafinų nuo C4 iki C6 katalizinę izomerizaciją. Jį sudaro daugiausia sotieji angliavandeniliai, pavyzdžiui, izobutanas, izopentanas, 2,2-dimetilbutanas, 2-metilpentanas, 3-metilpentanas.] |
649-277-00-5 |
265-073-5 |
64741-70-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), tirpikliais valytas lengvasis; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip ekstrahavimo tirpikliais proceso rafinatas. Jį sudaro daugiausia alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C11, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 190 °C (nuo 95 °F iki 374 °F).] |
649-278-00-0 |
265-086-6 |
64741-84-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), tirpikliais valytas sunkusis; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip ekstrahavimo tirpikliais proceso rafinatas. Jį sudaro daugiausia alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 230 °C (nuo 194 °F iki 446 °F).] |
649-279-00-6 |
265-095-5 |
64741-92-0 |
P |
|
Rafinatai (naftos), katalizinio riformingo produktų etilenglikolio-vandens priešpriešinio ekstrahavimo; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip katalizinio riformingo srauto UDEX ekstrahavimo rafinatas. Jį sudaro sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C9.] |
649-280-00-1 |
270-088-5 |
68410-71-9 |
P |
|
Rafinatai (naftos), riformingo, iš Lurgi įrenginio separatoriaus; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas kaip rafinatas iš Lurgi įrenginio separatoriaus. Jį sudaro daugiausia nearomatiniai angliavandeniliai ir nedidelis kiekis aromatinių angliavandenilių, turinčių anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C8.] |
649-281-00-7 |
270-349-3 |
68425-35-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (nafta), visų frakcijų alkilatas, turintis butano; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izobutano ir monoalkenų, kurių anglies atomų skaičius paprastai yra nuo C3 iki C5, reakcijos produktus. Jį sudaro daugiausia šakotos grandinės sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, ir nedaug butanų, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 200 °C (nuo 95 °F iki 428 °F).] |
649-282-00-2 |
271-267-0 |
68527-27-5 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio distiliato garų krekingo, valyti tirpikliais, hidrinti lengvieji; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirminio distiliato garų krekingo hidrinto lengvojo distiliato ekstrahavimo tirpikliais proceso rafinatai.] |
649-283-00-8 |
295-315-5 |
91995-53-8 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), C4-12 butanų alkilatas, turintis daug izooktano; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas alkilinant butanus. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C12, ir didelis kiekis izooktano, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 210 °C (nuo 95 °F iki 410 °F).] |
649-284-00-3 |
295-430-0 |
92045-49-3 |
P |
|
Angliavandeniliai, hidrinto lengvojo pirminio distiliato distiliatai, valyti tirpikliais; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant hidrintą pirminį distiliatą, po to ekstrahuojant tirpikliais ir distiliuojant. Jį sudaro daugiausia sotieji angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 94 °C iki 99 °C (nuo 201 °F iki 210 °F).] |
649-285-00-9 |
295-436-3 |
92045-55-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), izomerizacijos, C6 frakcija; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant izomerizuotą su katalizatoriais benziną. Jį sudaro daugiausia heksano izomerai, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 60 °C iki 66 °C (nuo 140 °F iki 151 °F).] |
649-286-00-4 |
295-440-5 |
92045-58-4 |
P |
|
Angliavandeniliai, C6-7, pirminio distiliato krekingo, valyti tirpikliais; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas sorbuojant benzeną iš iki galo kataliziškai hidrintos daug benzeno turinčios angliavandenilių frakcijos, kuri buvo distiliavimo būdu gauta iš hidrinto pirminio distiliato. Jį sudaro daugiausia parafinai ir naftenai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C7, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 70 °C iki 100 °C (nuo 158 °F iki 212 °F).] |
649-287-00-X |
295-446-8 |
92045-64-2 |
P |
|
Angliavandeniliai, turi daug C6, hidrinto lengvojo pirminio distiliato distiliatai, valyti tirpikliais; Žemos virimo temperatūros modifikuotas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant hidrintą pirminį distiliatą ir po to ekstrahuojant tirpikliu. Jį sudaro daugiausia sotieji angliavandeniliai, virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 70 °C (nuo 149 °F iki 158 °F).] |
649-288-00-5 |
309-871-4 |
101316-67-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis katalizinio krekingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 230 °C (nuo 148 °F iki 446 °F). Palyginti didelę jo dalį sudaro nesotieji angliavandeniliai.] |
649-289-00-0 |
265-055-7 |
64741-54-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, katalizinio krekingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo -20 °C iki 190 °C (nuo -4 °F iki 374 °F). Palyginti didelę jo dalį sudaro nesotieji angliavandeniliai.] |
649-290-00-6 |
265-056-2 |
64741-55-5 |
P |
|
Angliavandeniliai, C3-11, katalizinio krekingo distiliatai; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C11, virimo temperatūra mažesnė kaip maždaug 204 °C (400 °F).] |
649-291-00-1 |
270-686-6 |
68476-46-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), katalizinio krekingo lengvasis distiliatas; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C1 iki C5.] |
649-292-00-7 |
272-185-8 |
68783-09-5 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio distiliato garų krekingo, hidrintų lengvųjų aromatinių angliavandenilių; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant pirminio distiliato garų krekingo lengvuosius distiliatus. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai.] |
649-293-00-2 |
295-311-3 |
91995-50-5 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis katalizinio krekingo, desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas desulfuruojant naftos katalizinio krekingo distiliatą siekiant tiolius paversti kitais junginiais arba pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 60 °C iki 200 °C (nuo 140 °F iki 392 °F).] |
649-294-00-8 |
295-431-6 |
92045-50-6 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis katalizinio krekingo, desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas desulfuruojant katalizinio krekingo pirminį distiliatą siekiant tiolius paversti kitais junginiais arba pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 210 °C (nuo 95 °F iki 410 °F).] |
649-295-00-3 |
295-441-0 |
92045-59-5 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo, chemiškai neutralizuoti Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant šarmais plautą katalizinio krekingo frakciją. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C8 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 210 °C (nuo 266 °F iki 410 °F).] |
649-296-00-9 |
295-794-0 |
92128-94-4 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo distiliatai; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 140 °C iki 210 °C (nuo 284 °F iki 410 °F).] |
649-297-00-4 |
309-974-4 |
101794-97-2 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-12, katalizinio krekingo, chemiškai neutralizuoti, desulfuruoti; Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo pirminis distiliatas |
649-298-00-X |
309-987-5 |
101896-28-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis katalizinio riformingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 190 °C (nuo 95 °F iki 374 °F). Palyginti didelę jo dalį sudaro aromatiniai ir šakoti angliavandeniliai. Šiame sraute gali būti 10 tūrio % ar daugiau benzeno.] |
649-299-00-5 |
265-065-1 |
64741-63-5 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis, katalizinio riformingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 230 °C (nuo 194 °F iki 446 °F).] |
649-300-00-9 |
265-070-9 |
64741-68-0 |
P |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo, depentanavimo įrenginio; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro daugiausia alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C6, kurių virimo temperatūra maždaug nuo minus 49 °C iki 63 °C (nuo -57 °F iki 145 °F).] |
649-301-00-4 |
270-660-4 |
68475-79-6 |
P |
|
Angliavandeniliai, C2-6, C6-8, katalizinio riformingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; |
649-302-00-X |
270-687-1 |
68476-47-1 |
P |
|
Likučiai (naftos), C6-8 katalizinio riformingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis C6-8 žaliavos katalizinio riformingo likutis. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C2 iki C6.] |
649-303-00-5 |
270-794-3 |
68478-15-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis katalizinio riformingo, kuriame nėra aromatinių angliavandenilių; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C8, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 120 °C (nuo 95 °F iki 248 °F). Jame yra palyginti didelė dalis šakotos grandinės angliavandenilių, iš kurių pašalinti aromatiniai komponentai.] |
649-304-00-0 |
270-993-5 |
68513-03-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino katalizinio riformingo tiesioginio distiliavimo, viršutiniai distiliatai; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant tiesioginio distiliavimo pirminio distiliato katalizinį riformingą ir viso srauto frakcionavimą. Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C2 iki C6.] |
649-305-00-6 |
271-008-1 |
68513-63-3 |
P |
|
Naftos produktai, valyti vandeniliu dideliame slėgyje riformingo produktai (hydrofiner-powerformer reformates); Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas valant vandeniliu dideliame slėgyje riforringo produktus, virimo temperatūra maždaug nuo 27 °C to 210 °C (nuo 80 °F iki 410 °F).] |
649-306-00-1 |
271-058-4 |
68514-79-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), visos riformingo frakcijos; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 230 °C (nuo 95 °F iki 446 °F).] |
649-307-00-7 |
272-895-8 |
68919-37-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), katalizinio riformingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant katalizinio riformingo produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 220 °C (nuo 90 °F iki 430 °F). Palyginti didelę jo dalį sudaro aromatiniai ir šakoti angliavandeniliai. Šiame sraute gali būti 10 tūrio % ar daugiau benzeno.] |
649-308-00-2 |
273-271-8 |
68955-35-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), katalizinio riformingo, hidrinti, lengvieji, C8-12 aromatinių angliavandenilių frakcija; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis alkilbenzenų mišinys, gautas atliekant naftos pirminio distiliato katalizinį riformingą. Jį sudaro daugiausia alkilbenzenai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C10, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 160 °C iki 180 °C (nuo 320 °F iki 356 °F).] |
649-309-00-8 |
285-509-8 |
85116-58-1 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8, gauti atlikus katalizinį riformingą; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas |
649-310-00-3 |
295-279-0 |
91995-18-5 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C7-12, turi daug C8; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant nuo platformingo frakcijos. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12 (visų pirma C8), ir gali turėti nearomatinių angliavandenilių, virimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 200 °C (nuo 266 °F iki 392 °F).] |
649-311-00-9 |
297-401-8 |
93571-75-6 |
P |
|
Benzinas, C5-11, daugiaoktanis, stabilizuotas, riformingo; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis didelio oktaninio skaičiaus angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant daugiausia nafteninio pirminio distiliato katalizinį dehidrinimą. Jį sudaro daugiausia aromatiniai ir nearomatiniai junginiai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 45 °C iki 185 °C (nuo 113 °F iki 365 °F).] |
649-312-00-4 |
297-458-9 |
93572-29-3 |
P |
|
Angliavandeniliai, C7-12, turi daug C>9 aromatinių angliavandenilių, riformingo sunkioji frakcija Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant nuo platformingo frakcijos. Jį sudaro daugiausia nearomatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 120 °C iki 210 °C (nuo 248 °F iki 380 °F), bei aromatiniai angliavandeniliai, kurių anglies atomų skaičius yra C9 ir didesnis.] |
649-313-00-X |
297-465-7 |
93572-35-1 |
P |
|
Angliavandeniliai, C5-11, turintys daug nearomatinių angliavandenilių, riformingo lengvosios frakcijos; Žemos virimo temperatūros katalizinio riformingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant nuo platformingo frakcijos. Jį sudaro daugiausia nearomatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C5 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 125 °C (nuo 94 °F iki 257 °F), benzenas ir toluenas.] |
649-314-00-5 |
297-466-2 |
93572-36-2 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, terminio krekingo; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C8, virimo temperatūra maždaug nuo -10 °C iki 130 °C (nuo 14 °F iki 266 °F).] |
649-316-00-6 |
265-075-6 |
64741-74-8 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis terminio krekingo; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 220 °C (nuo 148 °F iki 428 °F).] |
649-317-00-1 |
265-085-0 |
64741-83-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), sunkieji aromatiniai; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant etano ir propano terminio krekingo produktus. Šią didesnės virimo temperatūros frakciją sudaro daugiausia C5-7 aromatiniai angliavandeniliai ir nedidelis kiekis nesočiųjų alifatinių angliavandenilių, turinčių anglies atomų skaičių daugiausia C5. Šiame sraute gali būti benzeno.] |
649-318-00-7 |
267-563-4 |
67891-79-6 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji aromatiniai; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant etano ir propano terminio krekingo produktus. Šią žemesnės virimo temperatūros frakciją sudaro daugiausia C5-7 aromatiniai angliavandeniliai ir nedidelis kiekis nesočiųjų angliavandenilių, turinčių anglies atomų skaičių daugiausia C5. Šiame sraute gali būti benzeno.] |
649-319-00-2 |
267-565-5 |
67891-80-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio distiliato ir rafinato pirolizės, benzino komponentas; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas vykdant pirminio distiliato ir rafinato pirolizinį frakcionavimą esant 816 °C (1 500 °F). Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atom,ų skaičių daugiausia C9, kurių virimo temperatūra maždaug 204 °C (400 °F).] |
649-320-00-8 |
270-344-6 |
68425-29-6 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C6-8, pirminio distiliato ir rafinato pirolizės; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas atlliekant pirminio distiliato ir rafinato pirolizinį frakcionavimą esant 816 °C (1 500 °F) temperatūrai. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C8, įskaitant benzeną.] |
649-321-00-3 |
270-658-3 |
68475-70-7 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio distiliato ir gazolio terminio krekingo; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant pirminio distiliato ir (arba) gazolio terminio krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia alkenai, turintys anglies atomų skaičių C5, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 33 °C iki 60 °C (nuo 91 °F iki 140 °F).] |
649-322-00-9 |
271-631-9 |
68603-00-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio distiliato ir gazolio terminio krekingo, turintys C5 dimerų; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant terminio krekingo pirminio distiliato ir (arba) gazolio ekstrakcinį distiliavimą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių C5 ir nedidelį kiekį C5 alkenų dimerų, virimo temperatūra maždaug nuo 33 °C iki 184 °C (nuo 91 °F iki 363 °F).] |
649-323-00-4 |
271-632-4 |
68603-01-0 |
P |
|
Distiliatai (naftos), pirminio distiliato ir gazolio terminio krekingo, ekstrakciniai; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant terminio krekingo pirminio distiliato ir (arba) gazolio ekstrakcinį distiliavimą. Jį sudaro parafinai ir alkenai, daugiausia izoamilenai, pavyzdžiui, 2-metil-1-butenas ir 2-metil-2-butenas, virimo temperatūra maždaug nuo 31 °C iki 40 °C (nuo 88 °F iki 104 °F).] |
649-324-00-X |
271-634-5 |
68603-03-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), lengvieji terminio krekingo, debutanizuoti aromatiniai; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant terminio krekingo produktus. Sudarytas daugiausia iš aromatinių angliavandenilių, pirmiausia - benzeno.] |
649-325-00-5 |
273-266-0 |
68955-29-3 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis terminio krekingo, desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros terminio krekingo pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant sunkiųjų naftos frakcijų aukštos temperatūros terminio krekingo naftos distiliato desulfuravimą siekiant tiolius paversti kitais junginiais. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, alkenai ir sotieji angliavandeniliai, virimo temperatūra maždaug nuo 20 °C iki 100 °C (nuo 68 °F iki 212 °F).] |
649-326-00-0 |
295-447-3 |
92045-65-3 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrintas sunkusis; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant vandeniliu naftos frakciją esant katalizatoriui. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C13, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 230 °C (nuo 149 °F iki 446 °F).] |
649-327-00-6 |
265-150-3 |
64742-48-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrintas lengvasis; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant vandeniliu naftos frakciją esant katalizatoriui. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo minus 20 °C iki 190 °C (nuo – 4 °F iki 374 °F).] |
649-328-00-1 |
265-151-9 |
64742-49-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrodesulfuruotas lengvasis; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant katalizinį hidrodesulfuravimą. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 20 °C iki 190 °C (nuo – 4 °F iki 374 °F).] |
649-329-00-7 |
265-178-6 |
64742-73-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrodesulfuruotas sunkusis; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant katalizinį hidrodesulfuravimą. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 230 °C (nuo 194 °F iki 446 °F).] |
649-330-00-2 |
265-185-4 |
64742-82-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), hidrinti vidurinieji, tarpinės virimo temperatūros; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant vidurinio distiliato hidrinimo proceso produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C10, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 127 °C iki 188 °C (nuo 262 °F iki 370 °F).] |
649-331-00-8 |
270-092-7 |
68410-96-8 |
P |
|
Distiliatai (nafta), hidrinimo proceso lengvasis distiliatas, žemos virimo temperatūros; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant lengvojo distiliato hidrinimo proceso produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C9, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 3 °C iki 194 °C (nuo 37 °F iki 382 °F).] |
649-332-00-3 |
270-093-2 |
68410-97-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), hidrintas sunkusis distiliatas, deizoheksanavimo įrenginio viršutiniai distiliatai; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant sunkiojo pirminio distiliato hidrinimo proceso produktus. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C6, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 49 °C iki 68 °C (nuo – 57 °F iki 155 °F).] |
649-333-00-9 |
270-094-8 |
68410-98-0 |
P |
|
Solventnafta (naftos), lengvoji aromatinė, hidrinta; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant vandeniliu naftos frakciją esant katalizatoriui. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C10, virimo temperatūra maždaug nuo 135 °C iki 210 °C (nuo 275 °F iki 410 °F).] |
649-334-00-4 |
270-988-8 |
68512-78-7 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis terminio krekingo hidrodesulfuruotas; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant hidrodesulfuruotą terminio krekingo distiliatą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 to C11, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 23 °C iki 195 °C (nuo 73 °F iki 383 °F).] |
649-335-00-X |
285-511-9 |
85116-60-5 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis hidrintas, turintis cikloalkanų; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant naftos frakciją. Jį sudaro daugiausia alkanai ir cikloalkanai, virimo temperatūra maždaug nuo -20 °C to 190 °C (nuo – 4 °F iki 374 °F).] |
649-336-00-5 |
285-512-4 |
85116-61-6 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis garų krekingo, hidrintas; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas |
649-337-00-0 |
295-432-1 |
92045-51-7 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrodesulfuruotas, visos frakcijos; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant katalizinį hidrodesulfuravimą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 250 °C (nuo 86 °F iki 482 °F).] |
649-338-00-6 |
295-433-7 |
92045-52-8 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrintas lengvasis garų krekingo; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant vandeniliu gautą pirolizės būdu naftos frakciją, esant katalizatoriui. Jį sudaro daugiausia nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 190 °C (nuo 95 °F iki 374 °F).] |
649-339-00-1 |
295-438-4 |
92045-57-3 |
P |
|
Angliavandeniliai, C4-12, pirminio distiliato krekingo, hidrinti; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant pirminio distiliato garų krekingo produktą ir vėliau atliekant katalizinį selektyvų dervingųjų medžiagų hidrinimą. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 230 °C (nuo 86 °F iki 446 °F).] |
649-340-00-7 |
295-443-1 |
92045-61-9 |
P |
|
Solventnafta (naftos), hidrinta, lengvoji nafteninė; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant vandeniliu naftos frakciją esant katalizatoriui. Jį sudaro daugiausia cikloparafinai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C7, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 73 °C iki 85 °C (nuo 163 °F iki 185 °F).] |
649-341-00-2 |
295-529-9 |
92062-15-2 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis garų krekingo, hidrintas; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant ir po to hidrinant produktus, gautus garų krekingo procese, skirtame etilenui gaminti. Jį sudaro daugiausia sotieji ir nesotieji parafinai, cikliniai parafinai ir cikliniai aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C10, virimo temperatūra maždaug nuo 50 °C iki 200 °C (nuo 122 °F iki 392 °F). Benzeno angliavandenilių dalis gali būti iki 30 masės %, be to, sraute gali būti nedideli kiekiai sieros ir deguonies junginių.] |
649-342-00-8 |
296-942-7 |
93165-55-0 |
P |
|
Angliavandeniliai, C6-11, hidrinti, dearomatinti; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip tirpikliai, kurie buvo kataliziškai hidrinami siekiant aromatinius angliavandenilius paversti naftenais.] |
649-343-00-3 |
297-852-0 |
93763-33-8 |
P |
|
Angliavandeniliai, C9-12, hidrinti, dearomatinti; Žemos virimo temperatūros hidrintas pirminis distiliatas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip tirpikliai, kurie buvo kataliziškai hidrinami siekiant aromatinius angliavandenilius paversti naftenais.] |
649-344-00-9 |
297-853-6 |
93763-34-9 |
P |
|
Stoddard tirpiklis; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Bespalvis valytas naftos distiliatas, neturintis gaižaus arba nemalonaus kvapo, virimo temperatūra maždaug nuo 148,8 °C iki 204,4 °C (nuo 300 °F iki 400 °F).] |
649-345-00-4 |
232-489-3 |
8052-41-3 |
P |
|
Gamtinių dujų kondensatai (naftos); Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, atskirtas kaip skystis nuo gamtinių dujų paviršiniame separatoriuje atvirkštinės kondensacijos būdu. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C2 to C20. Jis yra skystis atmosferos temperatūros ir slėgio sąlygomis.] |
649-346-00-X |
265-047-3 |
64741-47-5 |
P |
|
Gamtinės dujos (naftos), kondensuotų dujų mišinys; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, atskirtas kaip skystis dujų recirkuliacijos įrenginyje nuo gamtinių dujų taikant, pavyzdžiui, šaldymo ar absorbcijos būdus. Jį sudaro daugiausia sotieji alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C2 iki C8.] |
649-347-00-5 |
265-048-9 |
64741-48-6 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, hidrokrekingo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jį sudaro daugiausia sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C10, kurių virimo temperatūra maždaug nuo minus 20 °C iki 180 °C (nuo – 4 °F iki 356 °F).] |
649-348-00-0 |
265-071-4 |
64741-69-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), sunkusis hidrokrekingo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant hidrokrekingo produktus. Jį sudaro daugiausia sotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C12, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 230 °C (nuo 148 °F iki 446 °F).] |
649-349-00-6 |
265-079-8 |
64741-78-2 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant naftos pirminio distiliato desulfuravimo procesą siekiant tiolius paversti kitais junginiais ar pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 10 °C iki 230 °C (nuo – 14 °F iki 446 °F).] |
649-350-00-1 |
265-089-2 |
64741-87-3 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), apdorotas rūgštimi; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip apdorojimo sieros rūgštimi rafinatas. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 230 °C (nuo 194 °F iki 446 °F).] |
649-351-00-7 |
265-115-2 |
64742-15-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), chemiškai neutralizuotas sunkusis; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas taikant apdorojimo procesus rūgštinėms medžiagoms pašalinti. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C12, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 65 °C iki 230 °C (nuo 149 °F iki 446 °F).] |
649-352-00-2 |
265-122-0 |
64742-22-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), chemiškai neutralizuotas lengvasis; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas taikant apdorojimo procesus rūgštinėms medžiagoms pašalinti. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 20 °C iki 190 °C (nuo – 4 °F iki 374 °F).] |
649-353-00-8 |
265-123-6 |
64742-23-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (nafta), katalizinio deparafinavimo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant katalizinį naftos frakcijos deparafinavimą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 230 °C (nuo 95 °F iki 446 °F).] |
649-354-00-3 |
265-170-2 |
64742-66-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis garų krekingo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C4 iki C11 virimo temperatūra maždaug nuo minus 20 °C to 190 °C (nuo – 4 °F iki 374 °F). Šiame sraute gali būti 10 % tūrio arba daugiau benzeno.] |
649-355-00-9 |
265-187-5 |
64742-83-2 |
P |
|
Solventnafta (naftos), lengvoji aromatinių angliavandenilių; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant aromatinių junginių turinčius srautus. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C10, virimo temperatūra maždaug nuo 135 °C iki 210 °C (nuo 275 °F iki 410 °F).] |
649-356-00-4 |
265-199-0 |
64742-95-6 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C6-10, apdoroti rūgštimi, neutralizuoti; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-357-00-X |
268-618-5 |
68131-49-7 |
P |
|
Distiliatai (naftos), C3-5, turintys daug 2-metil-2-buteno; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant angliavandenilius, kurie paprastai turi anglies atomų skaičių nuo C3 iki C5, daugiausia izopentaną ir 3-metil-1-buteną. Jį sudaro daugiausia nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių paprastai nuo C3 iki C5, daugiausia 2-metil-2-buteną.] |
649-358-00-5 |
270-725-7 |
68477-34-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), polimerizuotų naftos garų krekingo produktų distiliatai, C5-12 frakcija; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant polimerizuotų naftos krekingo produktų distiliatą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C12.] |
649-359-00-0 |
270-735-1 |
68477-50-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo, C5-12 frakcija; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis organinių junginių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C12.] |
649-360-00-6 |
270-736-7 |
68477-53-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo C5-10 frakcija, maišyti su naftos garų krekingo lengvojo pirminio distiliato C5 frakcija; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-361-00-1 |
270-738-8 |
68477-55-4 |
P |
|
Ekstraktai (naftos), šaltos rūgšties įrenginio, C4-6; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis organinių junginių mišinys, gaunamas šaltos rūgšties įrenginyje ekstrahuojant sočiuosius ir nesočiuosius alifatinius angliavandenilius, paprastai turinčius anglies atomų skaičių nuo C3 iki C6, daugiausia pentanus ir amilenus. Jį sudaro daugiausia sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C4 iki C6, daugiausia C5.] |
649-362-00-7 |
270-741-4 |
68477-61-2 |
P |
|
Distiliatai (naftos), depentanavimo įrenginio viršutiniai distiliatai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas iš katalizinio krekingo dujų srauto. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C6.] |
649-363-00-2 |
270-771-8 |
68477-89-4 |
P |
|
Likučiai (naftos), butano atskyrimo virintuvo kolonos likučiai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis butano srauto distiliavimo likutis. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C6.] |
649-364-00-8 |
270-791-7 |
68478-12-6 |
P |
|
Liekamosios alyvos (naftos), deizobutanavimo kolonos; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis butano ir butileno srauto atmosferinio distiliavimo likutis. Jį sudaro alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C6.] |
649-365-00-3 |
270-795-9 |
68478-16-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), visos frakcijos, koksavimo įrenginio; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant pseudoverdančiojo sluoksnio koksavimo įrenginio produktus. Jį sudaro daugiausia nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C15, virimo temperatūra maždaug nuo 43 °C iki 250 °C (nuo 110 °F iki 500 °F).] |
649-366-00-9 |
270-991-4 |
68513-02-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), garų krekingo, vidurinioji aromatinių junginių frakcija; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 220 °C (nuo 266 °F iki 428 °F).] |
649-367-00-4 |
271-138-9 |
68516-20-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), valytas moliu, visos tiesioginio distiliavimo frakcijos; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas valant visų frakcijų tiesioginio distiliavimo pirminį distiliatą gamtiniu ar modifikuotu moliu, paprastai perkoliacijos būdu, esantiems polinių junginių pėdsakams ir priemaišoms pašalinti. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 20 °C iki 220 °C (nuo – 4 °F iki 429 °F).] |
649-368-00-X |
271-262-3 |
68527-21-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), valytas moliu, lengvasis tiesioginio distiliavimo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas išvalius lengvąjį tiesioginio distiliavimo pirminį distiliatą gamtiniu ar modifikuotu moliu, paprastai perkoliacijos būdu, esantiems polinių junginių pėdsakams ir priemaišoms pašalinti. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C10, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 93 °C iki 180 °C (nuo 200 °F iki 356 °F).] |
649-369-00-5 |
271-263-9 |
68527-22-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis garų krekingo, aromatiniai junginiai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C9, virimo temperatūra maždaug nuo 110 °C iki 165 °C (nuo 230 °F iki 329 °F).] |
649-370-00-0 |
271-264-4 |
68527-23-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis garų krekingo, debenzenuotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 80 °C iki 218 °C (nuo 176 °F iki 424 °F).] |
649-371-00-6 |
271-266-5 |
68527-26-4 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), turintis aromatinių junginių; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-372-00-1 |
271-635-0 |
68603-08-7 |
P |
|
Benzinas, pirolizės, debutanavimo įrenginio likučiai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant depropanavimo įrenginio likučius. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių dažniausiai didesnį kaip C5.] |
649-373-00-7 |
271-726-5 |
68606-10-0 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant naftos distiliato desulfuravimo procesą siekiant tiolius paversti kitais junginiais arba pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro daugiausia sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C3 iki C6, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo – 20 °C iki 100 °C (nuo – 4 °F iki 212 °F).] |
649-374-00-2 |
272-206-0 |
68783-66-4 |
P |
|
Gamtinių dujų kondensatai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis mišinys angliavandenilių, atskirtų ir/arba kondensuotų iš gamtinių dujų jas transportuojant ir surinktų gręžinio angoje ir/arba gamybos, surinkimo, perdavimo ir paskirstymo vamzdynuose, įdubose, skruberiuose ir t. t. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C2 iki C8.] |
649-375-00-8 |
272-896-3 |
68919-39-1 |
J |
|
Distiliatai (naftos), pirminio benzino perdirbimo įrenginio (unifiner) lengvųjų frakcijų atskyriklio; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atskiriant lengvąsias frakcijas iš pirminio distiliato perdirbimo įrenginio (unifiner). Jį sudaro sotieji alifatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C2 iki C6.] |
649-376-00-3 |
272-932-8 |
68921-09-5 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), katalizinio riformingo lengvasis, aromatinių junginių neturinti frakcija; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, kuris lieka, kai selektyviosios absorbcijos būdu iš katalizinio riformingo lengvojo pirminio distiliato pašalinami aromatiniai junginiai. Jį sudaro daugiausia parafininiai ir cikliniai junginiai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C8, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 66 °C iki 121 °C (nuo 151 °F iki 250 °F).] |
649-377-00-9 |
285-510-3 |
85116-59-2 |
P |
|
Benzinas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, kurį sudaro daugiausia parafinai, cikloparafinai, aromatiniai angliavandeniliai ir alkenai, turintys anglies atomų skaičių dažniausiai didesnį kaip C3, virimo temperatūra nuo 30 °C iki 260 °C (nuo 86 °F iki 500 °F).] |
649-378-00-4 |
289-220-8 |
86290-81-5 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C7-8, dealkilinimo produktai, distiliavimo likučiai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-379-00-X |
292-698-0 |
90989-42-7 |
P |
|
Angliavandeniliai, C4-6, depentanavimo įrenginio lengvieji, aromatinių junginių hidrinimo įrenginys Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip pirma frakcija iš depentanavimo įrenginio prieš aromatinių junginių įkrovos hidrinimą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C6, daugiausia pentanai ir pentenai, virimo temperatūra maždaug nuo 25 °C iki 40 °C (nuo 77 °F iki 104 °F).] |
649-380-00-5 |
295-298-4 |
91995-38-9 |
P |
|
Distiliatai (naftos), kaitinti, pirminio distiliato garų krekingo, turi daug C5; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant kaitintą garų krekingo pirminį distiliatą. Jis sudarytas daugiausia iš angliavandenilių, turinčių anglies atomų skaičių nuo C4 iki C6, daugiausia C5.] |
649-381-00-0 |
295-302-4 |
91995-41-4 |
P |
|
Ekstraktai (naftos), katalizinio riformingo lengvojo pirminio distiliato ekstrahavimo tirpikliais; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas kaip katalizinio riformingo naftos frakcijos ekstrahavimo tirpikliais ekstraktas. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C8, virimo temperatūra maždaug nuo 100 °C iki 200 °C (nuo 212 °F iki 392 °F).] |
649-382-00-6 |
295-331-2 |
91995-68-5 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrodesulfuruotas lengvasis dearomatintas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant hidrodesulfuruotas ir dearomatintas lengvąsias naftos frakcijas. Jį sudaro daugiausia C7 parafinai ir cikloparafinai, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 90 °C iki 100 °C (nuo 194 °F iki 212 °F).] |
649-383-00-1 |
295-434-2 |
92045-53-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, turi daug C5, desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant naftos pirminio distiliato desulfuravimo procesą siekiant tiolius paversti kitais junginiais ar pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C5, daugiausia C5, virimo temperatūra maždaug nuo minus 10 °C iki 35 °C (nuo 14 °F iki 95 °F).] |
649-384-00-7 |
295-442-6 |
92045-60-8 |
P |
|
Angliavandeniliai, C8-11, pirminio distiliato krekingo, tolueno frakcija; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant krekingo būdu gautą ir hidrintą pirminį distiliatą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 130 °C iki 205 °C (nuo 266 °F iki 401 °F).] |
649-385-00-2 |
295-444-7 |
92045-62-0 |
P |
|
Angliavandeniliai, C4-11, pirminio distiliato krekingo, neturi aromatinių angliavandenilių; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas iš krekingo būdu gauto ir hidrinto pirminio distiliato, kai distiliavimo būdu iš jo atskiriamos benzeno ir tolueno turinčios angliavandenilių frakcijos ir aukštesnės virimo temperatūros frakcija. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C11, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 205 °C (nuo 86 °F iki 401 °F).] |
649-386-00-8 |
295-445-2 |
92045-63-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, kaitintas garų krekingo; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant kaitintą garų krekingo pirminį distiliatą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C4 iki C6, ir kurių virimo temperatūra maždaug nuo 0 °C iki 80 °C (nuo 32 °F iki 176 °F).] |
649-387-00-3 |
296-028-8 |
92201-97-3 |
P |
|
Distiliatai (naftos), turi daug C6; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant naftos žaliavą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C5 iki C7, daug C6, virimo temperatūra maždaug nuo 60 °C iki 70 °C (nuo 140 °F iki 158 °F).] |
649-388-00-9 |
296-903-4 |
93165-19-6 |
P |
|
Benzinas, pirolizės, hidrintas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Hidrinto pirolizės benzino distiliavimo frakcija, virimo temperatūra maždaug nuo 20 °C iki 200 °C (nuo 68 °F iki 392 °F).] |
649-389-00-4 |
302-639-3 |
94114-03-1 |
P |
|
Distiliatai (naftos), garų krekingo, C8-12 frakcija, polimerinimo, distiliavimo lengvosios frakcijos; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant polimerizuotų nuo C8 iki C12 frakciją iš naftos garų krekingo distiliatų. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C8 iki C12.] |
649-390-00-X |
305-750-5 |
95009-23-7 |
P |
|
Ekstraktai (naftos), sunkioji solventnafta, valyta moliu; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas sunkųjį nafteninį naftos ekstrahavimo tirpikliais ekstraktą valant balinančiomis žemėmis. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C10, virimo temperatūra maždaug nuo 80 °C iki 180 °C (nuo 175 °F iki 356 °F).] |
649-391-00-5 |
308-261-5 |
97926-43-7 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis, garų krekingo, be benzeno, termiškai apdorotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant ir distiliuojant lengvąjį naftos garų krekingo pirminį distiliatą, iš kurio pašalintas benzenas. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C7 iki C12, virimo temperatūra maždaug nuo 95 °C iki 200 °C (nuo 203 °F iki 392 °F).] |
649-392-00-0 |
308-713-1 |
98219-46-6 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis garų krekingo, termiškai apdorotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas apdorojant ir distiliuojant lengvąjį garų krekingo naftos pirminį distiliatą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C6, virimo temperatūra maždaug nuo 35 °C iki 80 °C (nuo 95 °F iki 176 °F).] |
649-393-00-6 |
308-714-7 |
98219-47-7 |
P |
|
Distiliatai (naftos), C7-9, turi daug C8, hidrodesulfuruoti, dearomatinti; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant hidrodesulfuruotą ir dearomatintą naftos lengvąją frakciją. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių nuo C7 iki C9, daugiausia C8 parafinus ir cikloparafinus, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 120 °C iki 130 °C (nuo 248 °F iki 266 °F).] |
649-394-00-1 |
309-862-5 |
101316-56-7 |
P |
|
Angliavandeniliai, C6-8, hidrinti, sorbcijos būdu dearomatinti, išvalyti nuo tolueno; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas sorbuojant tolueną iš hidrintos su katalizatoriumi benzino krekingo angliavandenilių frakcijos. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C6 iki C8, virimo temperatūra maždaug nuo 80 °C iki 135 °C (nuo 176 °F iki 275 °F).] |
649-395-00-7 |
309-870-9 |
101316-66-9 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), hidrodesulfuruotas, visos frakcijos, koksavimo įrenginio; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas frakcionuojant hidrodesulfuruotą koksavimo įrenginio distiliatą. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 to C11, kurių virimo temperatūra maždaug nuo 23 °C iki 196 °C (nuo 73 °F iki 385 °F).] |
649-396-00-2 |
309-879-8 |
101316-76-1 |
P |
|
Pirminis distiliatas (naftos), lengvasis desulfuruotas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas atliekant naftos pirminio distiliato desulfuravimo procesą siekiant tiolius paversti kitais junginiais ar pašalinti rūgštines priemaišas. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių daugiausia nuo C5 iki C8, virimo temperatūra maždaug nuo 20 °C iki 130 °C (nuo 68 °F iki 266 °F).] |
649-397-00-8 |
309-976-5 |
101795-01-1 |
P |
|
Angliavandeniliai, C3-6, turintys daug C5, garų krekingo pirminis distiliatas; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo pirminį distiliatą. Jis sudarytas daugiausia iš angliavandenilių, turinčių anglies atomų skaičių nuo C3 iki C6, daugiausia C5.] |
649-398-00-3 |
310-012-0 |
102110-14-5 |
P |
|
Angliavandeniliai, turi daug C5, turi diciklopentadieno; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gautas distiliuojant garų krekingo produktus. Jį sudaro daugiausia angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių C5, ir diciklopentadienas, virimo temperatūra maždaug nuo 30 °C iki 170 °C (nuo 86 °F iki 338 °F).] |
649-399-00-9 |
310-013-6 |
102110-15-6 |
P |
|
Likučiai (naftos), garų krekingo lengvieji aromatiniai; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas; [Sudėtinis angliavandenilių mišinys, gaunamas distiliuojant garų krekingo arba panašių procesų produktus, prieš tai iš jų pašalinus labai lengvus produktus, dėl ko gaunamas likutis, kurio angliavandeniliai turi anglies atomų skaičių didesnį kaip C5. Jį sudaro daugiausia aromatiniai angliavandeniliai, turintys anglies atomų skaičių didesnį negu C5, virimo temperatūra maždaug 40 °C (104 °F).] |
649-400-00-2 |
310-057-6 |
102110-55-4 |
P |
|
Angliavandeniliai, C≥ 5, turintys daug C5-6; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-401-00-8 |
270-690-8 |
68476-50-6 |
P |
|
Angliavandeniliai, turi daug C5; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-402-00-3 |
270-695-5 |
68476-55-1 |
P |
|
Aromatiniai angliavandeniliai, C8-10; Žemos virimo temperatūros pirminis distiliatas - neapibrėžtas |
649-403-00-9 |
292-695-4 |
90989-39-2 |
P |
5 priedėlis
30 įrašas. Toksiškos reprodukcijai medžiagos: 1A kategorija (3.1 lentelė), 1 kategorija (3.2 lentelė)
|
Medžiagos |
Indekso numeris |
EB numeris |
CAS numeris |
Pastabos |
|
Anglies monoksidas |
006-001-00-2 |
211-128-3 |
630-08-0 |
|
|
Švino heksafluorsilikatas |
009-014-00-1 |
247-278-1 |
25808-74-6 |
|
|
Vario elektrolitinio rafinavimo šlamas ir dumblas, iš kurių pašalintas varis |
028-015-00-8 |
305-433-1 |
94551-87-8 |
|
|
Silicio rūgšties švino nikelio druska |
028-050-00-9 |
— |
68130-19-8 |
|
|
Švino junginiai, išskyrus kitur isskirtus šiame priede |
082-001-00-6 |
|
|
A ►M5 , E ◄ |
|
Alkilšvino junginiai |
082-002-00-1 |
|
|
A ►M5 , E ◄ |
|
Švino azidas |
082-003-00-7 |
236-542-1 |
13424-46-9 |
|
|
Švino chromatas |
082-004-00-2 |
231-846-0 |
7758-97-6 |
|
|
Švino diacetatas |
082-005-00-8 |
206-104-4 |
301-04-2 |
|
|
Trišvino bi(ortofosfatas) |
082-006-00-3 |
231-205-5 |
7446-27-7 |
|
|
Švino acetatas |
082-007-00-9 |
215-630-3 |
1335-32-6 |
|
|
Švino (II) metanosulfonatas |
082-008-00-4 |
401-750-5 |
17570-76-2 |
|
|
Pigmentas C.I. geltonasis 34; (Ši medžiaga apibūdinta Spalvos indeksu (Colour Index), kurio Nr. C.I. 77603.) |
082-009-00-X |
215-693-7 |
1344-37-2 |
|
|
Pigmentas C.I. raudonasis 104; (Ši medžiaga apibūdinta Spalvos indeksu (Colour Index), kurio Nr. C.I. 77605.) |
082-010-00-5 |
235-759-9 |
12656-85-8 |
|
|
Švino hidroarsenatas |
082-011-00-0 |
232-064-2 |
7784-40-9 |
|
|
1,2-dibrom-3-chlorpropanas |
602-021-00-6 |
202-479-3 |
96-12-8 |
|
|
2-brompropanas |
602-085-00-5 |
200-855-1 |
75-26-3 |
►M5 E ◄ |
|
Varfarinas; 4-hidroksi-3-(3-okso-1-fenilbutil)kumarinas |
607-056-00-0 |
201-377-6 |
81-81-2 |
|
|
Švino 2,4,6-trinitrorezorcinoksidas, švino stifnatas |
609-019-00-4 |
239-290-0 |
15245-44-0 |
|
6 priedėlis
30 įrašas. Toksiškos reprodukcijai medžiagos: 1B kategorija (3.1 lentelė), 2 kategorija (3.2 lentelė)
|
Medžiagos |
Indekso numeris |
EB numeris |
CAS numeris |
Pastabos |
|
Dibutilalavo vandenilio boratas |
005-006-00-7 |
401-040-5 |
75113-37-0 |
|
|
Boro rūgštis; [1] |
005-007-00-2 |
233-139-2 [1] |
10043-35-3 [1] |
|
|
Boro rūgštis, nevalyta gamtinė, turinti ne daugiau kaip 85 % H3BO3 skaičiuojant sausos medžiagos masei; [2] |
234-343-4 [2] |
11113-50-1 [2] |
||
|
Diboro trioksidas; Boro oksidas |
005-008-00-8 |
215-125-8 |
1303-86-2 |
|
|
Dinatrio tetraboratas, bevandenis; |
005-011-00-4 |
|
|
|
|
Boro rūgšties dinatrio druska; [1] |
215-540-4 [1] |
1330-43-4 [1] |
||
|
Dinatrio tetraboro heptoksido hidratas; [2] |
235-541-3 [2] |
12267-73-1 [2] |
||
|
Ortoboro rūgšties natrio druska; [3] |
237-560-2 [3] |
13840-56-7 [3] |
||
|
Dinatrio tetraborato dekahidratas; Borakso dekahidratas |
005-011-01-1 |
215-540-4 |
1303-96-4 |
|
|
Dinatrio tetraborato pentahidratas; Borakso pentahidratas |
005-011-02-9 |
215-540-4 |
12179-04-3 |
|
|
Natrio perboratas; [1] |
005-017-00-7 |
239-172-9 [1] |
15120-21-5 [1] |
|
|
Natrio peroksometaboratas; [2] |
231-556-4 [2] |
7632-04-4 [2] |
||
|
Natrio peroksoboratas; [turintis < 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
|
|
||
|
Natrio perboratas; [1] |
005-017-01-4 |
239-172-9 [1] |
15120-21-5 [1] |
|
|
Natrio peroksometaboratas; [2] |
231-556-4 [2] |
7632-04-4 [2] |
||
|
Natrio peroksoboratas; [turintis ≥ 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
|
|
||
|
Perboro rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druska, trihidratas; [1] |
005-018-00-2 |
239-172-9 [1] |
13517-20-9 [1] |
|
|
Perboro rūgšties natrio druskos tetrahidratas; [2] |
234-390-0 [2] |
37244-98-7 [2] |
||
|
Perboro rūgšties (HBO(O2)) natrio druskos tetrahidratas; [3] |
231-556-4 [3] |
10486-00-7 [3] |
||
|
Natrio peroksoborato heksahidratas; [turintis < 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
|
|
||
|
Perboro rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druskos trihidratas; [1] |
005-018-01-X |
239-172-9 [1] |
13517-20-9 [1] |
|
|
Perboro rūgšties natrio druskos tetrahidratas; [2] |
234-390-0 [2] |
37244-98-7 [2] |
||
|
Perboro rūgšties (HBO(O2)) natrio druskos tetrahidratas; [3] |
231-556-4 [3] |
10486-00-7 [3] |
||
|
Natrio peroksoborato heksahidratas; [turintis ≥ 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
|
|
||
|
Perboro rūgšties natrio druska; [1] |
005-019-00-8 |
234-390-0 [1] |
11138-47-9 [1] |
|
|
Perboro rūgšties natrio druska, monohidratas; [2] |
234-390-0 [2] |
12040-72-1 [2] |
||
|
Perboro rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druska, monohidratas; [3] |
231-556-4 [3] |
10332-33-9 [3] |
||
|
Natrio peroksoboratas; [turintis < 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
|
|
||
|
Perboro rūgšties natrio druska; [1] |
005-019-01-5 |
234-390-0 [1] |
11138-47-9 [1] |
|
|
Perboro rūgšties natrio druska, monohidratas; [2] |
234-390-0 [2] |
12040-72-1 [2] |
||
|
Perboro rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druska, monohidratas; [3] |
231-556-4 [3] |
10332-33-9 [3] |
||
|
Natrio peroksoboratas; [turintis ≥ 0,1 % (m/m) dalelių, kurių aerodinaminis diametras mažesnis kaip 50 μm] |
|
|
||
|
Linuronas (ISO) 3-(3,4-dichlorfenil)-1-metoksi-1-metilkarbamidas |
006-021-00-1 |
206-356-5 |
330-55-2 |
►M5 E ◄ |
|
6-(2-chloretil)-6(2-metoksietoksi)-2,5,7,10-tetraoksa-6-silaundekananas; etacelazilas |
014–014–00-X |
253-704-7 |
37894-46-5 |
|
|
Flusilazolas (ISO); bi(4-fluorfenil)(metil) (1H-1,2,4-triazol-1-ilmetil)-silanas |
014-017-00-6 |
— |
85509-19-9 |
►M5 E ◄ |
|
Mišinys: 4-[[bi(4-fluorfenil)metilsilil]metil]-4H-1,2,4-triazolo; 1-[[bi(4-fluorfenil)metil-silil]metil]-1H-1,2,4-triazolo |
014-019-00-7 |
403-250-2 |
— |
►M5 E ◄ |
|
(4-etoksifenil)(3-(4-fluor-3-fenoksifenil)propil)dimetilsilanas |
014-036-00-X |
405-020-7 |
105024-66-6 |
|
|
Tris(2-chloretil) fosfatas |
015-102-00-0 |
204-118-5 |
115-96-8 |
|
|
Amonio glufosinatas (ISO); Amonio 2-amino-4-(hidroksimetilfosfinil)butiratas |
015-155-00-X |
278-636-5 |
77182-82-2 |
|
|
Triksililfosfatas |
015–201–00–9 |
246–677–8 |
25155–23–1 |
|
|
Kalio dichromatas |
024-002-00-6 |
231-906-6 |
7778-50-9 |
►M5 E ◄ |
|
Amonio dichromatas |
024-003-00-1 |
232-143-1 |
7789-09-5 |
►M5 E ◄ |
|
Natrio dichromatas |
024-004-00-7 |
234-190-3 |
10588-01-9 |
|
|
▼M14 ————— |
||||
|
Natrio chromatas |
024-018-00-3 |
231-889-5 |
7775-11-3 |
►M5 E ◄ |
|
Kobalto dichloridas |
027-004-00-5 |
231-589-4 |
7646-79-9 |
|
|
Kobalto sulfatas |
027-005-00-0 |
233-334-2 |
10124-43-3 |
|
|
Kobalto acetatas |
027-006-00-6 |
200-755-8 |
71-48-7 |
|
|
Kobalto nitratas |
027-009-00-2 |
233-402-1 |
10141-05-6 |
|
|
Kobalto karbonatas |
027-010-00-8 |
208-169-4 |
513-79-1 |
|
|
Tetrakarbonilnikelis |
028-001-00-1 |
236-669-2 |
13463-39-3 |
|
|
Nikelio dihidroksidas; [1] |
028-008-00-X |
235-008-5 [1] |
12054-48-7 [1] |
|
|
Nikelio hidroksidas; [2] |
234-348-1 [2] |
11113-74-9 [2] |
||
|
Nikelio sulfatas |
028-009-00-5 |
232-104-9 |
7786-81-4 |
|
|
Nikelio karbonatas; |
028-010-00-0 |
|
|
|
|
Bazinis nikelio karbonatas; |
|
|
||
|
Anglies rūgšties nikelio (2+) druska; [1] |
222-068-2 [1] |
3333-67-3 [1] |
||
|
Anglies rūgšties nikelio druska; [2] |
240-408-8 [2] |
16337-84-1 [2] |
||
|
[μ-[karbonato(2-)-O:O′]] dihidroksitrinikelis; [3] |
265-748-4 [3] |
65405-96-1 [3] |
||
|
[karbonato(2-)] tetrahidroksitrinikelis [4] |
235-715-9 [4] |
12607-70-4 [4] |
||
|
Nikelio dichloridas |
028-011-00-6 |
231-743-0 |
7718-54-9 |
|
|
Nikelio dinitratas; [1] |
028-012-00-1 |
236-068-5 [1] |
13138-45-9 [1] |
|
|
Azoto rūgšties nikelio druska; [2] |
238-076-4 [2] |
14216-75-2 [2] |
||
|
Vario elektrolitinio rafinavimo šlamas ir dumblas, iš kurių pašalintas varis, nikelio sulfatas |
028-014-00-2 |
295-859-3 |
92129-57-2 |
|
|
Nikelio diperchloratas; Perchloro rūgšties nikelio (II) druska |
028-016-00-3 |
237-124-1 |
13637-71-3 |
|
|
Nikelio dikalio bis(sulfatas); [1] |
028-017-00-9 |
237-563-9 [1] |
13842-46-1 [1] |
|
|
Diamonio nikelio bis(sulfatas); [2] |
239-793-2 [2] |
15699-18-0 [2] |
||
|
Nikelio bis(sulfamidatas); Nikelio sulfamatas |
028-018-00-4 |
237-396-1 |
13770-89-3 |
|
|
Nikelio bis(tetrafluorboratas) |
028-019-00-X |
238-753-4 |
14708-14-6 |
|
|
Nikelio diformiatas; [1] |
028-021-00-0 |
222-101-0 [1] |
3349-06-2 [1] |
|
|
Skruzdžių rūgšties nikelio druska; [2] |
239-946-6 [2] |
15843-02-4 [2] |
||
|
Skruzdžių rūgšties vario nikelio druska; [3] |
268-755-0 [3] |
68134-59-8 [3] |
||
|
Nikelio di(acetatas); [1] |
028-022-00-6 |
206-761-7 [1] |
373-02-4 [1] |
|
|
Nikelio acetatas; [2] |
239-086-1 [2] |
14998-37-9 [2] |
||
|
Nikelio dibenzoatas |
028-024-00-7 |
209-046-8 |
553-71-9 |
|
|
Nikelio bis(4-cikloheksilbutiratas) |
028-025-00-2 |
223-463-2 |
3906-55-6 |
|
|
Nikelio (II) stearatas; Nikelio (II) oktadekanoatas |
028-026-00-8 |
218-744-1 |
2223-95-2 |
|
|
Nikelio dilaktatas |
028-027-00-3 |
— |
16039-61-5 |
|
|
Nikelio (II) oktanoatas |
028-028-00-9 |
225-656-7 |
4995-91-9 |
|
|
Nikelio difluoridas; [1] |
028-029-00-4 |
233-071-3 [1] |
10028-18-9 [1] |
|
|
Nikelio dibromidas; [2] |
236-665-0 [2] |
13462-88-9 [2] |
||
|
Nikelio dijodidas; [3] |
236-666-6 [3] |
13462-90-3 [3] |
||
|
Nikelio kalio fluoridas; [4] |
- [4] |
11132-10-8 [4] |
||
|
Nikelio heksafluorsilikatas |
028-030-00-X |
247-430-7 |
26043-11-8 |
|
|
Nikelio selenatas |
028-031-00-5 |
239-125-2 |
15060-62-5 |
|
|
Nikelio ditiocianatas |
028-046-00-7 |
237-205-1 |
13689-92-4 |
|
|
Nikelio dichromatas |
028-047-00-2 |
239-646-5 |
15586-38-6 |
|
|
Nikelio dichloratas; [1] |
028-053-00-5 |
267-897-0 [1] |
67952-43-6 [1] |
|
|
Nikelio dibromatas; [2] |
238-596-1 [2] |
14550-87-9 [2] |
||
|
Etilvandenilio sulfato nikelio (II) druska; [3] |
275-897-7 [3] |
71720-48-4 [3] |
||
|
Nikelio (II) trifluoracetatas; [1] |
028-054-00-0 |
240-235-8 [1] |
16083-14-0 [1] |
|
|
Nikelio (II) propionatas; [2] |
222-102-6 [2] |
3349-08-4 [2] |
||
|
Nikelio bis(benzensulfonatas) [3] |
254-642-3 [3] |
39819-65-3 [3] |
||
|
Nikelio (II) vandenilio citratas; [4] |
242-533-3 [4] |
18721-51-2 [4] |
||
|
Citrinų rūgšties amonio nikelio druska; [5] |
242-161-1 [5] |
18283-82-4 [5] |
||
|
Citrinų rūgšties nikelio druska; [6] |
245-119-0 [6] |
22605-92-1 [6] |
||
|
Nikelio bis(2-etilheksanoatas); [7] |
224-699-9 [7] |
4454-16-4 [7] |
||
|
2-etilheksano rūgšties nikelio druska; [8] |
231-480-1 [8] |
7580-31-6 [8] |
||
|
Dimetilheksano rūgšties nikelio druska; [9] |
301-323-2 [9] |
93983-68-7 [9] |
||
|
Nikelio (II) izooktanoatas; [10] |
249-555-2 [10] |
29317-63-3 [10] |
||
|
Nikelio izooktanoatas; [11] |
248-585-3 [11] |
27637-46-3 [11] |
||
|
Nikelio bis(izononanoatas) [12] |
284-349-6 [12] |
84852-37-9 [12] |
||
|
Nikelio (II) neononanoatas; [13] |
300-094-6 [13] |
93920-10-6 [13] |
||
|
Nikelio (II) izodekanoatas; [14] |
287-468-1 [14] |
85508-43-6 [14] |
||
|
Nikelio (II) neodekanoatas; [15] |
287-469-7 [15] |
85508-44-7 [15] |
||
|
Neodekano rūgšties nikelio druska; [16] |
257-447-1 [16] |
51818-56-5 [16] |
||
|
Nikelio (II) neoundekanoatas; [17] |
300-093-0 [17] |
93920-09-3 [17] |
||
|
Bis(d-gliukonato-O1,O2)nikelis; [18] |
276-205-6 [18] |
71957-07-8 [18] |
||
|
Nikelio 3,5-bis(tret-butil)-4-hidroksibenzoatas (1:2); [19] |
258-051-1 [19] |
52625-25-9 [19] |
||
|
Nikelio (II) palmitatas; [20] |
237-138-8 [20] |
13654-40-5 [20] |
||
|
(2-etilheksanoat-O)(izononanoat-O)nikelis; [21] |
287-470-2 [21] |
85508-45-8 [21] |
||
|
(izononanoat-O)(izooktanoat-O)nikelis; [22] |
287-471-8 [22] |
85508-46-9 [22] |
||
|
(izooktanoat-O)(neodekanoat-O)nikelis; [23] |
284-347-5 [23] |
84852-35-7 [23] |
||
|
(2-etilheksanoat-O)(izodekanoat-O)nikelis; [24] |
284-351-7 [24] |
84852-39-1 [24] |
||
|
(2-etilheksanoat-O)(neodekanoat-O)nikelis; [25] |
285-698-7 [25] |
85135-77-9 [25] |
||
|
(izodekanoat-O)(izooktanoat-O)nikelis; [26] |
285-909-2 [26] |
85166-19-4 [26] |
||
|
(izodekanoat-O)(izononanoat-O)nikelis; [27] |
284-348-0 [27] |
84852-36-8 [27] |
||
|
(izononanoat-O)(neodekanoat-O)nikelis; [28] |
287-592-6 [28] |
85551-28-6 [28] |
||
|
C6-19 šakotųjų grandinių riebalų rūgščių nikelio druskos [29] |
294-302-1 [29] |
91697-41-5 [29] |
||
|
Nesočiųjų C8-18 ir C18 riebalų rūgščių nikelio druskos; [30] |
283-972-0 [30] |
84776-45-4 [30] |
||
|
2,7-naftalendisulfono rūgšties nikelio (II) druska; [31] |
- [31] |
72319-19-8 [31] |
||
|
Kadmio fluoridas |
048-006-00-2 |
232-222-0 |
7790-79-6 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmio chloridas |
048-008-00-3 |
233-296-7 |
10108-64-2 |
►M5 E ◄ |
|
Kadmio sulfatas |
048-009-00-9 |
233-331-6 |
10124-36-4 |
►M5 E ◄ |
|
Dibutilalavo dichloridas; (DBTC) |
050-022-00-X |
211-670-0 |
683-18-1 |
|
|
2-etilheksil-10-etil-4,4-dioktil-7-okso-8-oksa-3,5-ditia-4-stanatetradekanoatas |
050–027–00–7 |
239–622–4 |
15571–58–1 |
|
|
Gyvsidabris |
080-001-00-0 |
231-106-7 |
7439-97-6 |
|
|
Benz[a]pirenas; benz[d, e, f]chrizenas |
601-032-00-3 |
200-028-5 |
50-32-8 |
|
|
1-bromopropanas Propilbromidas n-propilbromidas |
602-019-00-5 |
203-445-0 |
106-94-5 |
|
|
1,2,3-trichlorpropanas |
602-062-00-X |
202-486-1 |
96-18-4 |
D |
|
Difenileterio oktabromdarinys |
602-094-00-4 |
251-087-9 |
32536-52-0 |
|
|
2-metoksietanolis; etilenglikolio monometileteris; metilglikolis |
603-011-00-4 |
203-713-7 |
109-86-4 |
|
|
2-etoksietanolis; etilenglikolio monoetileteris; etilglikolis |
603-012-00-X |
203-804-1 |
110-80-5 |
|
|
1,2-dimetoksietanas Etilenglikolio dimetileteris EGDME |
603-031-00-3 |
203-794-9 |
110-71-4 |
|
|
2,3-epoksipropan-l-olis; glicidolio oksiranmetanolis |
603-063-00-8 |
209-128-3 |
556-52-5 |
►M5 E ◄ |
|
2-metoksipropanolis |
603-106-00-0 |
216-455-5 |
1589-47-5 |
|
|
Bis(2-metoksietil)eteris |
603-139-00-0 |
203-924-4 |
111-96-6 |
|
|
R-2,3-epoksi-1-propanolis |
603-143-002 |
404-660-4 |
57044-25-4 |
►M5 E ◄ |
|
1,2-bi (2-metoksietoksi)etanas TEGDME; Trietilenglikolio dimetileteris; Triglyme |
603-176-00-2 |
203-977-3 |
112-49-2 |
|
|
2-(2-aminoetilamino)etanolis (AEEA) |
603-194-00-0 |
203-867-5 |
111-41-1 |
|
|
1,2-dietoksietanas |
603-208-00-5 |
211-076-1 |
629-14-1 |
|
|
4,4'-izobutiletilidendifenolis; 2,2-bi(4'-hidroksifenil)-4-metilpentanas |
604-024-00-8 |
401-720-1 |
6807-17-6 |
|
|
(E)-3-[1-[4-[2-(dimetilamino)etoksi]fenil]-2-fenilbut-1-enil]fenolis |
604-073-00-5 |
428-010-4 |
82413-20-5 |
|
|
N-metil-2-pirolidonas; 1-metil-2-pirolidonas |
606-021-00-7 |
212-828-1 |
872-50-4 |
|
|
Tetrahidrotiopiran-3-karboksaldehidas |
606-062-00-0 |
407-330-8 |
61571-06-0 |
|
|
2-butiril-3-hidroksi-5-tiocikloheksan-3-il-cikloheks-2-en-1-onas |
606-100-00-6 |
425-150-8 |
94723-86-1 |
|
|
Ciklinis 3-(1,2-etandiilacetal)-estra-5(10),9(11)-dien-3,17-dionas |
606-131-00-5 |
427-230-8 |
5571-36-8 |
|
|
2-metoksietilacetatas; etilenglikolio monometileterio acetatas; metilglikolio acetatas |
607-036-00-1 |
203-772-9 |
110-49-6 |
|
|
2-etoksietilacetatas; etilglikolio monoetileterio acetatas; etilglikolio acetatas |
607-037-00-7 |
203-839-2 |
111-15-9 |
|
|
2-etilheksil-3,5-bi(1,1-dimetiletil)-4-hidroksifenilmetiltioacetatas |
607-203-00-9 |
279-452-8 |
80387-97-9 |
|
|
Bi(2-metoksietil)ftalatas |
607-228-00-5 |
204-212-6 |
117-82-8 |
|
|
2-metoksipropilacetatas |
607-251-00-0 |
274-724-2 |
70657-70-4 |
|
|
Fluazifopbutilas (ISO); butil(RS)-2-[4-(5-trifluormetil-2-piridiloksi)fenoksi] propionatas |
607-304-00-8 |
274-125-6 |
69806-50-4 |
|
|
Vinklozolinas (ISO); N-3,5-dichlorfenil-5-metil-5-vinil-1,3-oksazolidin-2,4-dionas |
607-307-00-4 |
256-599-6 |
50471-44-8 |
|
|
Metoksiacto rūgštis |
607-312-00-1 |
210-894-6 |
625-45-6 |
►M5 E ◄ |
|
Bi(2-etilheksil)ftalatas; di(2-etilheksil)ftalatas; DEHP |
607-317-00-9 |
204-211-0 |
117-81-7 |
|
|
Dibutilftalatas; DBF |
607-318-00-4 |
201-557-4 |
84-74-2 |
|
|
(+/–) tetrahidrofurfuril(R)-2-[4-(6-chlorchinoksalin-2-iloksi)feniloksi]propionatas |
607-373-00-4 |
414-200-4 |
119738-06-6 |
►M5 E ◄ |
|
1,2-benzendikarboksirūgšties dipentilesteris, šakotas ir linijinis [1] |
607-426-00-1 |
284-032-2 [1] |
84777-06-0 [1] |
|
|
n-pentil-izopentilftalatas [2] |
|
[2] |
[2] |
|
|
di-n-pentilftalatas [3] |
|
205-017-9 [3] |
131-18-0 [3] |
|
|
diizopentilftalatas [4] |
|
210-088-4 [4] |
605-50-5 [4] |
|
|
Benzilbutilftalatas BBP |
607-430-00-3 |
201-622-7 |
85-68-7 |
|
|
1,2-benzendikarboksirūgšties di-C7-11-alkilesteriai, šakotosios ir linijinės grandinės |
607-480-00-6 |
271-084-6 |
68515-42-4 |
|
|
1,2- benzendikarboksirūgšties di-C6-8 šakotieji alkilesteriai, turintys daug C7 |
607-483-00-2 |
276-158-1 |
71888-89-6 |
|
|
Mišinys: dinatrio 4-(3-etoksikarbonil-4-(5-(3- etoksikarbonil-5-hidroksi-1-(4-sulfonatofenil) pirazol-4-il)penta-2,4-dieniliden)-4,5-dihidro-5-oksopirazol-1-il)benzensulfonato; trinatrio 4-(3- etoksikarbonil-4-(5-(3- etoksikarbonil-5-oksido-1-(4-sulfonatofenil) pirazol-4-il)penta-2,4-dieniliden)-4,5-dihidro-5-oksopirazol-1-il)benzensulfonato |
607-487-00-4 |
402-660-9 |
— |
|
|
Diizobutilftalatas |
607-623-00-2 |
201-553-2 |
84-69-5 |
|
|
Perfluoroktano sulfonrūgštis; |
607-624-00-8 |
|
|
|
|
4-tert-butilbenzenkarboksirūgštis |
607–698–00–1 |
202–696–3 |
98–73–7 |
|
|
Heptadekafluoroktan-1-sulfonrūgštis; [1] |
217-179-8 [1] |
1763-23-1 [1] |
||
|
Kalio perfluoroktansulfonatas; |
|
|
||
|
Kalio heptadekafluoroktan-1-sulfonatas; [2] |
220-527-1 [2] |
2795-39-3 [2] |
||
|
Dietanolamino perfluoroktansulfonatas; [3] |
274-460-8 [3] |
70225-14-8 [3] |
||
|
Amonio perfluoroktansulfonatas; |
|
|
||
|
Amonio heptadekafluoroktansulfonatas; [4] |
249-415-0 [4] |
29081-56-9 [4] |
||
|
Ličio perfluoroktansulfonatas; |
|
|
||
|
Ličio heptadekafluoroktansulfonatas [5] |
249-644-6 [5] |
29457-72-5 [5] |
||
|
Diheksilftalatas |
607–702–00–1 |
201–559–5 |
84–75–3 |
|
|
Amonio pentadekafluorooktanoatas |
607–703–00–7 |
223–320–4 |
3825–26–1 |
|
|
Perfluoroktano rūgštis |
607–704–00–2 |
206–397–9 |
335–67–1 |
|
|
Nitrobenzenas |
609–003–00–7 |
202–716–0 |
98–95–3 |
|
|
Dinokapas (ISO); (RS)-2,6-dinitro-4-oktilfenilkrotonatai ir (RS)-2,4-dinitro-6-oktilfenilkrotonatai, kuriuose „oktil“ yra 1-metilheptil-, 1-etilheksil- ir 1-propilpentil- grupių reakcijos masė |
609-023-00-6 |
254-408-0 |
39300-45-3 |
|
|
Binapakrilas (ISO); 2-antr-butil-4,6-dinitrofenil-3-metilkrotonatas |
609-024-00-1 |
207-612-9 |
485-31-4 |
|
|
Dinosebas; 6-antr-butil-2,4-dinitrofenolis |
609-025-00-7 |
201-861-7 |
88-85-7 |
|
|
Dinosebo druskos ir esteriai, išskyrus išskirtus šiame priede |
609-026-00-2 |
|
|
|
|
Dinoterbas; 2-tret-butil-4,6-dinitrofenolis |
609-030-00-4 |
215-813-8 |
1420-07-1 |
|
|
Dinoterbo druskos ir esteriai |
609-031-00-X |
|
|
|
|
Nitrofenas (ISO); 2,4- dichlorofenil-4–nitrofenileteris |
609-040-00-9 |
217-406-0 |
1836-75-5 |
|
|
(Metil-ONN-azoksi)metilacetatas; metilazoksimetilacetatas |
611-004-00-2 |
209-765-7 |
592-62-1 |
|
|
2-[2-hidroksi-3-(2-chlorfenil)karbamoil-1-naftilazo]-7-[2-hidroksi-3-(3-metilfenil) karbamoil-1-naftilazo]fluoren-9-onas |
611-131-00-3 |
420-580-2 |
— |
|
|
Azafenidinas |
611-140-00-2 |
— |
68049-83-2 |
|
|
Chlor-N,N-dimetilformiminio chloridas |
612-250-00-3 |
425-970-6 |
3724-43-4 |
|
|
7-metoksi-6-(3-morfolin-4-il-propoksi)-3H-chinazolin-4-onas; [turintis ≥ 0,5 % formamido (EB Nr. 200-842-0)] |
612-253-01-7 |
429-400-7 |
199327-61-2 |
|
|
Tridemorfas (ISO); 2,6-dimetil-4-tridecilmorfolinas |
613-020-00-5 |
246-347-3 |
24602-86-6 |
|
|
Etilentiokarbamidas; Imidazolidin-2-tionas; 2-imidazolin-2-tiolis |
613-039-00-9 |
202-506-9 |
96-45-7 |
|
|
Karbendazimas (ISO) metilbenzimidazol-2-ilkarbamatas |
613-048-00-8 |
234-232-0 |
10605-21-7 |
|
|
Benomilas (ISO) metil-1-(butilkarbamoil)benzimidazol-2-il karbamatas |
613-049-00-3 |
241-775-7 |
17804-35-2 |
|
|
Cikloheksimidas |
613-140-00-8 |
200-636-0 |
66-81-9 |
|
|
Flumioksazinas (ISO); N-(7-fluor-3,4-dihidro-3-okso-4-prop-2-inil-2H-1,4-benzoksazin-6-il) cikloheks-1-en-1,2-dikarboksamidas |
613-166-00-X |
— |
103361-09-7 |
|
|
(2RS, 3RS)-3-(2-chlorfenil)-2-(4-fluorfenil)-[(1H-1,2,4-triazol-1-il)-metil]oksiranas |
613-175-00-9 |
406-850-2 |
106325-08-0 |
|
|
Epoksikonazolis (ISO); (2 RS, 3 SR)-3-(2-chlorfenil)-2-(4-fluorfenil)-[1H-1,2,4-triazol-1-il) metil]oksiranas |
613–175–00–9 |
406–850–2 |
133855–98–8 |
|
|
3-etil-2-metil-2-(3-metilbutil)-1,3-oksazolidinas |
613-191-00-6 |
421-150-7 |
143860-04-2 |
|
|
Mišinys: 1,3,5-tri(3-aminometilfenil)-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono; 3,5-bi(3-aminometilfenil)-1-poli[3,5-bis(3-aminometilfenil)-2,4,6-triokso-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-1-il]-1,3,5-(1H,3H,5H)-triazin-2,4,6-triono oligomerų mišinio |
613-199-00-X |
421-550-1 |
— |
|
|
Ketokonazolas; 1-[4-[4-[[(2SR,4RS)-2-(2,4-dichlorfenil)-2-(imidazol-1-ilmetil)-1,3-dioksolan-4-il]metoksi]fenil]piperazin-1-il]etanonas |
613-283-00-6 |
265-667-4 |
65277-42-1 |
|
|
Kalio 1-metil-3-morfolinkarbonil-4-[3-(1-metil-3-morfolinkarbonil-5-okso-2-pirazolin-4-iliden)-1-propenil]pirazol-5-olatas; [turintis ≥ 0,5 % N,N-dimetilformamido (EB Nr. 200-679-5)] |
613-286-01-X |
418-260-2 |
183196-57-8 |
|
|
N,N-dimetilformamidas; dimetilformamidas |
616-001-00-X |
200-679-5 |
68-12-2 |
|
|
N,N-dimetilacetamidas |
616-011-00-4 |
204-826-4 |
127-19-5 |
►M5 E ◄ |
|
Formamidas |
616-052-00-8 |
200-842-0 |
75-12-7 |
|
|
N-metilacetamidas |
616-053-00-3 |
201-182-6 |
79-16-3 |
|
|
N-metilformamidas |
616-056-00-X |
204-624-6 |
123-39-7 |
►M5 E ◄ |
|
N-[6,9-dihidro-9-[[2-hidroksi-1-(hidroksimetil)etoksi]metil]-6-okso-1H-purin-2-il]acetamidas |
616-148-00-X |
424-550-1 |
84245-12-5 |
|
|
N,N-(dimetilamino)tioacetamido hidrochloridas |
616-180-00-4 |
435-470-1 |
27366-72-9 |
|
|
N-etil-2-pirolidonas; 1-etilpirolidin-2-onas |
616–208–00–5 |
220–250–6 |
2687–91–4 |
|
|
Pikis, akmens anglių deguto, aukštos temperatūros; (Aukštos temperatūros akmens anglių deguto distiliacijos likutis. Juoda kieta medžiaga, kurios apytikslė minkštėjimo temperatūra yra 30 °C – 180 °C (86 °F – 356 °F). Joje vyrauja 3 arba daugiau žiedų turinčių kondensuotųjų aromatinių angliavandenilių mišinys.) |
648–055–00–5 |
266–028–2 |
65996–93–2 |
|
7 priedėlis
Specialios nuostatos dėl asbesto turinčių gaminių ženklinimo
|
1. |
Ant visų asbesto turinčių gaminių arba jų pakuočių pritvirtinama tokia etiketė: a) toliau pateiktą pavyzdį atitinkanti etiketė yra bent 5 cm aukščio (H) ir 2,5 cm pločio; b) ją sudaro dvi dalys: — viršutinę dalį (h1 = 40 % H) sudaro balta „a“ raidė juodame fone, — apatinę dalį (h2 = 60 % H) sudaro raudoname fone baltomis ir (arba) juodomis raidėmis užrašytas standartinis užrašas, kuris yra aiškiai įskaitomas; c) jei gaminys turi krokidolito, naudojami standartinio užrašo žodžiai „turi asbesto“ keičiami į „turi krokidolito (mėlynojo asbesto)“; Pirmos pastraipos nuostatos valstybės narės gali netaikyti gaminiams, skirtiems tiekti jų teritorijoje esančiai rinkai. Tačiau šių gaminių etiketėje turi būti užrašas „turi asbesto“; d) jei ženklinama tiesiogiai spausdinant ant gaminių, pakanka vienos gaminio fone išsiskiriančios spalvos.
|
|
2. |
Šiame priedėlyje minima etiketė tvirtinama pagal šias taisykles: a) ant visų mažiausių tiekiamų vienetų; b) jei gaminys turi sudedamųjų dalių iš asbesto, pakanka, kad etiketė būtų tik ant tų sudedamųjų dalių. Galima etiketės nedėti, jei dėl pakuotės mažo dydžio arba netinkamumo etiketės neįmanoma pritvirtinti prie sudedamosios dalies. |
|
3. |
Supakuotų asbesto turinčių gaminių ženklinimas 3.1. Aiškiai įskaitomoje ir neištrinamoje etiketėje, kuri tvirtinama prie pakuojamų asbesto turinčių gaminių pakuočių, pateikiama ši informacija: a) pavojaus simbolis ir atitinkamos nuorodos pagal šį priedą; b) saugos instrukcijos, kurios turi būti pasirinktos pagal šiame priede nurodytą informaciją, atsižvelgiant į tai, kiek jos tinka konkrečiam gaminiui. Jei ant pakuotės pateikiama papildomos saugos informacijos, ji neturi silpninti informacijos, nurodytos pagal a ir b punktus, arba jai prieštarauti. 3.2. Pagal 3.1 punktą ženklinama: — etiketę gerai pritvirtinant prie pakuotės, — (pririšamą) etiketę patikimai pritvirtinant prie pakuotės arba — tiesiogiai spausdinant ant pakuotės. 3.3. Gaminiai, kurių sudėtyje yra asbesto, supakuoti tik suvyniojant į plastiką ar panašiu būdu, laikomi supakuotais gaminiais ir ženklinami pagal 3.2 punktą. Jei gaminiai yra išimami iš tokių pakuočių ir tiekiami rinkai nesupakuoti, prie kiekvieno mažiausio tiekiamo vieneto pritvirtinama etiketė su 3.1 punkte nurodyta informacija. |
|
4. |
Nesupakuotų asbesto turinčių gaminių ženklinimas Nepakuojami gaminiai, kurių sudėtyje yra asbesto, pagal 3.1 ženklinami: — etiketę gerai pritvirtinant prie gaminio, kurio sudėtyje yra asbesto, — (pririšamą) etiketę patikimai pritvirtinant prie tokio gaminio, — tiesiogiai spausdinant ant gaminių arba, jei pirmiau minėti būdai neįmanomi, pvz., dėl mažo gaminio dydžio, tam nepritaikytų gaminio savybių arba dėl tam tikrų techninių sunkumų — naudojant lapelį su etikete pagal 3.1 punktą. |
|
5. |
Nepažeidžiant Bendrijos nuostatų dėl saugos ir higienos darbe, be etiketės, pritvirtintos prie gaminio, kuris, priklausomai nuo jo naudojimo, gali būti perdirbamas arba gatavas, turėtų būti pateikiamos visos saugos instrukcijos, kurios tiktų konkrečiam gaminiui, ypač šios: — jei įmanoma, dirbti lauke arba gerai ventiliuojamoje vietoje, — geriau naudoti rankinius įrankius arba mažo greičio įrankius, turinčius, jei būtina, atitinkamą dulkių ištraukimo įrangą. Jei naudojami didelio greičio įrankiai, jie visuomet turėtų turėti tokią įrangą, — jei įmanoma, prieš pjaunant arba gręžiant sudrėkinti, — sudrėkinti dulkes, surinkti jas į gerai uždaromą talpyklą ir saugiai pašalinti. |
|
6. |
Visų buitiniam naudojimui skirtų gaminių, kurie nepatenka į 5 skirsnio taikymo sritį ir kuriuos naudojant gali išsiskirti plaušeliai, ženklinimas, jei būtina, turi būti su šiuo saugos nurodymu: „susidėvėjus pakeisti“. |
|
7. |
Asbesto turinčių gaminių ženklinimas pateikiamas oficialia arba oficialiomis tos valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-ose) šis gaminys tiekiamas rinkai, kalba. |
8 priedėlis
43 įrašas. Azodažikliai. Aromatinių aminų sąrašas
Aromatinių aminų sąrašas
|
|
CAS numeris |
Indekso numeris |
EB numeris |
Medžiagos |
|
1. |
92-67-1 |
612-072-00-6 |
202-177-1 |
bifenil-4-ilaminas 4-aminodifenilas ksenilaminas |
|
2. |
92-87-5 |
612-042-00-2 |
202-199-1 |
benzidinas |
|
3. |
95-69-2 |
|
202-441-6 |
4-chlor-o-toluidinas |
|
4. |
91-59-8 |
612-022-00-3 |
202-080-4 |
2-naftilaminas |
|
5. |
97-56-3 |
611-006-00-3 |
202-591-2 |
o-aminoazotoluenas 4-amino-2',3-dimetilazobenzenas 4-o-tolilazo-o-toluidinas |
|
6. |
99-55-8 |
|
202-765-8 |
5-nitro-o-toluidinas |
|
7. |
106-47-8 |
612-137-00-9 |
203-401-0 |
4-chloranilinas |
|
8. |
615-05-4 |
|
210-406-1 |
4-metoksi-m-fenilendiaminas |
|
9. |
101-77-9 |
612-051-00-1 |
202-974-4 |
4,4'-metilendianilinas 4,4'-diamindifenilmetanas |
|
10. |
91-94-1 |
612-068-00-4 |
202-109-0 |
3,3'-dichlorbenzidinas 3,3'-dichlorbifenil-4,4'-ilendiaminas |
|
11. |
119-90-4 |
612-036-00-X |
204-355-4 |
3,3'-dimetoksibenzidinas o-dianisidinas |
|
12. |
119-93-7 |
612-041-00-7 |
204-358-0 |
3,3'-dimetilbenzidinas 4,4'-bi-o-toluidinas |
|
13. |
838-88-0 |
612-085-00-7 |
212-658-8 |
4,4'-metilenedi-o-toluidinas |
|
14. |
120-71-8 |
|
204-419-1 |
6-metoksi-m-toluidinas p-krezidinas |
|
15. |
101-14-4 |
612-078-00-9 |
202-918-9 |
4,4'-metilen-bi-(2-chlor-anilinas) 2,2'-dichlor-4,4'-metilendianilinas |
|
16. |
101-80-4 |
|
202-977-0 |
4,4'-oksidianilinas |
|
17. |
139-65-1 |
|
205-370-9 |
4,4'-tiodianilinas |
|
18. |
95-53-4 |
612-091-00-X |
202-429-0 |
o-toluidinas 2-aminotoluenas |
|
19. |
95-80-7 |
612-099-00-3 |
202-453-1 |
4-metil-m-fenilendiaminas |
|
20. |
137-17-7 |
|
205-282-0 |
2,4,5-trimetilanilinas |
|
21. |
90-04-0 |
612-035-00-4 |
201-963-1 |
o-anizidinas 2-metoksianilinas |
|
22. |
60-09-3 |
611-008-00-4 |
200-453-6 |
4-aminoazobenzenas |
9 priedėlis
43 įrašas. Azodažikliai. Azodažiklių sąrašas
Azodažiklių sąrašas
|
|
CAS numeris |
Indekso numeris |
EB numeris |
Medžiagos |
|
1. |
Nepaskirtas 1 sudedamoji dalis: CAS Nr. 118685-33-9 C39H23ClCrN7O12S.2Na 2 sudedamoji dalis: C46H30CrN10O20S2.3Na |
611-070-00-2 |
405-665-4 |
Mišinys: dinatrio (6-(4-anizidin)-3-sulfonato-2-(3,5-dinitro-2-oksidofenilazo)-1-naftalat)(1-(5-chlor-2-oksidofenilazo)-2-naftalat)chromatas(1-); trinatrio bi(6-(4-anizidin)-3-sulfonato-2-(3,5-dinitro-2-oksidofenilazo)-1-naftalat)chromatas(1-) |
10 priedėlis
43 įrašas. Azodažikliai. Bandymų metodų sąrašas
Bandymų metodų sąrašas
|
Europos standartizavimo organizacija |
Nuoroda į darnųjį standartą ir jo pavadinimas |
Nuoroda į pakeistą standartą |
|
CEN |
EN ISO 17234-1:2010 Oda. Cheminiai tyrimai dažytose odose esantiems tam tikriems azodažikliams nustatyti. 1 dalis. Kai kurių aromatinių aminų, išsiskyrusių iš azodažiklių, nustatymas |
CEN ISO/TS 17234:2003 |
|
CEN |
EN ISO 17234-2:2011 Oda. Cheminiai tyrimai dažytose odose esantiems tam tikriems azodažikliams nustatyti. 2 dalis. 4-aminoazobenzeno nustatymas |
CEN ISO/TS 17234:2003 |
|
CEN |
EN 14362-1:2012 Tekstilė. Kai kurių aromatinių aminų, išsiskyrusių iš azodažiklių, nustatymo metodai. 1 dalis. Kai kurių azodažiklių, gaunamų ekstrahuojant pluoštus ir jų neekstrahuojant, naudojimo aptikimas |
EN 14362-1:2003 EN 14362-2:2003 |
|
CEN |
EN 14362-3:2012 Tekstilė. Kai kurių aromatinių aminų, išsiskyrusių iš azodažiklių, nustatymo metodai. 3 dalis. Kai kurių azodažiklių, galinčių išskirti 4-aminoazobenzeną, naudojimo aptikimas |
|
11 priedėlis
28-30 įrašai. Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl konkrečių medžiagų
|
Medžiagos |
Leidžiančios nukrypti nuostatos |
| 1. a) Natrio perboratas; perboro rūgšties natrio druska; perboro rūgšties natrio druska, tetrahidratas; natrio peroksometaboratas; perboro rūgšties (HBO(O2)) natrio druska, monohidratas; natrio peroksoboratas; CAS Nr. 15120-21-5; 11138-47-9; 12040-72-1; 7632-04-4; 10332-33-9 EB Nr. 239-172-9; 234-390-0; 231-556-4 b) Perboro rūgšties (H3BO2(O2)) mononatrio druska, trihidratas; perboro rūgšties natrio druskos tetrahidratas; perboro rūgšties (HBO(O2)) natrio druska, tetrahidratas; natrio peroksoborato heksahidratas CAS Nr. 13517-20-9; 37244-98-7; 10486-00-7 EB Nr. 239-172-9; 234-390-0; 231-556-4 |
Detergentai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 648/2004 (1). Nukrypti leidžianti nuostata taikoma iki 2013 m. birželio 1 d. |
|
(1) OL L 104, 2004 4 8, p. 1. |
|
( 1 ) OL L 159, 1996 6 29, p. 1.
( 2 ) OL L 114, 2006 4 27, p. 9.
( 3 ) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 4 ) OL L 257, 1996 10 10, p. 26. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).
( 5 ) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 2455/2001/EB (OL L 331, 2001 12 15, p. 1).
( 6 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).
( 7 ) OL L 311, 2001 11 28, p. 67. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1901/2006.
( 8 ) OL L 40, 1989 2 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 9 ) OL L 184, 1988 7 15, p. 61. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 10 ) OL L 84, 1999 3 27, p. 1. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/252/EB (OL L 91, 2006 3 29, p. 48).
( 11 ) OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).
( 12 ) OL L 213, 1982 7 21, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/116/EB (OL L 379, 2004 12 24, p. 81).
( 13 ) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
( 14 ) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.
( 15 ) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/136/EB (OL L 349, 2006 12 12, p. 42).
( 16 ) 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3600/92, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, 1992 12 15, p. 10). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2266/2000 (OL L 259, 2000 10 13, p. 27).
( 17 ) 2001 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 703/2001, nustatantis augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurios turi būti įvertintos vykdant darbų programos, minimos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, antrąjį etapą, ir tikslinantis valstybių narių, paskirtų pranešėjomis dėl šių medžiagų, sąrašą (OL L 98, 2001 4 7, p. 6).
( 18 ) 2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1490/2002, nustatantis išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 224, 2002 8 21, p. 23). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1744/2004 (OL L 311, 2004 10 8, p. 23).
( 19 ) 2003 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimas 2003/565/EB, pratęsiantis laikotarpį, numatytą Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje (OL L 192, 2003 7 31, p. 40).
( 20 ) OL L 123, 1998 4 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/140/EB (OL L 414, 2006 12 30, p. 78).
( 21 ) OL L 307, 2003 11 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1849/2006 (OL L 355, 2006 12 15, p. 63).
( 22 ) OL L 350, 1998 12 28, p. 58. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 23 ) OL L 189, 1990 7 20, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 24 ) OL L 169, 1993 7 12, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 25 ) OL L 331, 1998 12 7, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.
( 26 ) OL L 158, 2004 4 30, p. 7. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1195/2006 (OL L 217, 2006 8 8, p. 1).
( 27 ) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 30, p. 1).
( 28 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.
( 29 ) OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
( 30 ) OL 17, 1958 10 6, p. 385/58. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 (OL L 156, 2005 6 18, p. 3).
( 31 ) OL L 63, 2003 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 777/2006 (OL L 136, 2006 5 24, p. 9).
( 32 ) Apskritai kuo išsamesni duomenys ir kuo ilgesnė bandymų trukmė, tuo mažesnis netikrumo laipsnis ir vertinimo koeficiento dydis. Vertinimo koeficientas, kurio vertė 1 000 , paprastai taikomas mažiausiajai iš trijų trumpalaikių L(E)C50 verčių, kurios buvo išvestos iš skirtingiems mitybos lygiams atstovaujančių rūšių, o koeficientas 10 taikomas mažiausiajai iš trijų ilgalaikių NOEC verčių, kurios buvo išvestos iš skirtingiems mitybos lygiams atstovaujančių rūšių.
( 33 ) MARPOL – Consolidated edition 2006, London, IMO 2007, ISBN 978–92–801–4216–7.
( 34 ) IBC Code, 2007 edition, London, IMO 2007, ISBN 978–92–801–4226–6.
( 35 ) 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL L 39, 1980 2 15, p. 40).
( 36 ) 2014 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas 2014/113/ES, kuriuo įsteigiamas Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas ir panaikinamas Sprendimas 95/320/EB (OL L 62, 2014 3 4, p. 18).
( 37 ) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (OL L 399, 1989 12 30, p. 18).
( 38 ) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
( 39 ) Jungtinės Tautos, Ekonominė Europos komisija, versija taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d., ISBN-978–92–1-139149–7.
( 40 ) Tarptautinių vežimų geležinkeliais sutarties B priedėlio 1 priedas (Vienodos sutarties dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės), nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliosianti redakcija.
( 41 ) Versija, pakeista nuo 2007 m. sausio 1 d.
( 42 ) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).
( 43 ) Tarptautinė jūrų organizacija, 2006 m. leidimas, ISBN 978–92–8001–4214–3.
( 44 ) IATA, 2007–2008 m. leidimas.
( 45 ) MEPC.2/Circular, Provisional categorisation of liquid substances, version 19 (Laikinas skystų medžiagų suskirstymas į kategorijas, 19 versija), galioja nuo 2013 m. gruodžio 17 d.
( 46 ) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1).
( 47 ) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantis Direktyvą 79/117/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 7).
( 48 ) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60).
( 49 ) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 10, 1997 1 14, p. 13).
( 50 ) Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.
( 51 ) Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.
( 52 ) Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.
( 53 ) Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.
( 54 ) Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.
( 55 ) Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.
( 56 ) Šis priedas su reikiamomis adaptacijomis taikomas gaminių gamintojams, kuriems taikomas registracijos reikalavimas pagal 7 straipsnį, ir kitiems tolesniems naudotojams, kurie pagal šį reglamentą privalo atlikti bandymus.
( 57 ) Pastaba: taip pat taikomos 2 skiltyje nepakartotos sąlygos, aprašytos Komisijos reglamente dėl bandymų metodų nustatytuose atitinkamuose bandymų metoduose, kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant konkretus bandymas neprivalomas.
( 58 ) Nepažeidžiant IX ir X priedų 8.7 skirsnio 2 stulpelyje pateiktų taisyklių, taikant 3.2 dalies a punkto ii papunktį, po toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi tyrimo gauta DNEL vertė laikoma netinkama, kad būtų galima neatlikti toksiškumo prenataliniam vystymuisi tyrimo arba toksiškumo reprodukcijai dviejų kartų tyrimo. Nepažeidžiant IX ir X priedų 8.6 skirsnio, taikant 3.2 dalies a punkto ii papunktį, 2 stulpelyje pateiktų taisyklių, po 28 dienų kartotinių dozių toksiškumo tyrimo gauta DNEL vertė laikoma netinkama, kad būtų galima neatlikti 90 dienų kartotinių dozių toksiškumo tyrimo.